LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 29, 33, 58, 59, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 701, 811 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIP-2797)

2012 m. birželio 20 d. Nr. 113-P-26

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Vytautas Kurpuvesas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; nariai: Danutė Bekintienė, Valentinas Bukauskas, Evaldas Jurkevičius, Algis Kazulėnas, Kęstas Komskis, Albinas Mitrulevičius, Liudvikas Sabutis, Erikas Tamašauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2011-02-21

2

 

 

Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti trijų rūšių rinkėjų sąrašai: Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai ir rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai. Sistemiškai įvertinus šį ir vertinamo projekto 2 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reikia nurodyti ne rinkėjų sąrašus, bet atitinkamus piliečių sąrašus.

Pritarti

 

 

 

5, 7

 

 

2. Projekto 5 straipsnyje (Įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje) nuostatos “balsavimas vyksta rinkimų dieną” siūloma nekeisti į “balsavimas rinkimų dieną vyksta”. Pagal įstatymo prasmę „rinkimų diena“ yra tik ta diena, kurią vyksta balsavimas rinkimų apylinkėje, o ne kitais įstatymo numatytais būdais (pvz. 67 straipsnis - balsavimas paštu; 671 straipsnis - balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto ir kt.) Būtent su „rinkimų diena“ yra siejamos visos rinkimų proceso stadijos ir procedūros: rinkėjų amžiaus nustatymas, rinkėjų sąrašų ir rinkimų komisijų sudarymas, kandidatų kėlimas, rinkimų agitacijos pražios ir pabaigos laikas, balsų skaičiavimas, galutinių rinkimų rezultatus paskelbimas ir kt. Siūlome nekeisti šiuo metu galiojančios redakcijos. Be to, rinkimų dienos prasmę iškreipia ir teikiamo projekto 7 straipsnio (Įstatymo 811 straipsnio 1 dalies) nuostata <...> pasibaigus balsavimo rinkimų apylinkėse laikui rinkimų dieną <...>. Siūlome ją išdėstyti taip <...> pasibaigus balsavimui rinkimų apylinkėse <...>.

Pritarti

 

 

 

5,6

 

 

3. Įstatymo 62 straipsnis apibrėžia balsavimo rinkimų apylinkėje laiką ir vietą. Jame nustatyta, kad Įstatymas gali numatyti ir kitaip. Balsavimas kitose vietose ir kitais būdais reglamentuojamas kituose atskiruose Įstatymo straipsniuose, todėl projekto 5 straipsniu siūloma Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti balsavimo internetu pagrindus ir laiką, turėtų būti dėstoma projekto 6 straipsnyje (Įstatymo 701 straipsnyje).

Pritarti

 

 

 

6

 

 

4. Projekto 6 straipsnis (Įstatymo 701 straipsnis) tobulintinas. Numeruojant šio straipsnio dalis praleistas skaičius “4”. Šiame straipsnyje (dėstant Įstatymo 701 straipsnio 2 dalį) rašoma, kad balsuojant internetu rinkėjui pateikiami “elektroniniai balsavimo biuleteniai”. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato tokios rinkimų biuletenio rūšies - “elektroninis balsavimo biuletenis” (Įstatymo 58 straipsnis). Todėl šios dalies nuostatos formuluotė turi būti susieta su Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais “kiekvienam rinkėjui pateikiami du biuleteniai: vienas - balsuoti dėl kandidato konkrečioje vienmandatėje apygardoje, kitas - dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje. Rinkimų biuletenyje turi būti išspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.

Šiame straipsnyje (Įstatymo 701 straipsnio 2 dalyje) siūloma nustatyti “asmens tapatybės patvirtinimo skaitmeniniu būdu” mechanizmą – “asmens tapatybės dokumentų duomenų” nurodymą. Visų pirma, galiojančiuose įstatymuose neegzistuoja sąvoka “asmens tapatybės dokumentas”, taip pat nėra reglamentuotas asmens tapatybės “patvirtinimas skaitmeniniu būdu”. Jeigu turėtas omenyje asmens tapatybės elektroninėje erdvėje nustatymas naudojant asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, tai turėtų būti išdėstyta atitinkamai Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo nuostatoms.Šio straipsnio 3 dalies nuostata “rinkėjas gali pakeisti savo internetu atiduotą balsą, balsuodamas dar kartą” yra keistina, nes rinkėjas pakartotiniu balsavimu internete nekeičia savo balso. Rinkėjui pakartotinai balsuojant internetu skaičiuojama kiek kartų rinkėjas balsavo internetu (o ne kiek kartų jis pakeitė savo balsą), bet įskaitomas tik tas šio rinkėjo balsas, kuris buvo gautas vėliausiai.

Šio straipsnio (Įstatymo 701 straipsnio 3 dalies) nuostata “rinkėjas gali pakeisti savo internetu atiduotą balsą, balsuodamas dar kartą” yra keistina, nes rinkėjas pakartotiniu balsavimu internete nekeičia savo balso. Taigi rinkėjui pakartotinai balsuojant internetu skaičiuojama kiek kartų rinkėjas balsavo internetu (o ne kiek kartų jis pakeitė savo balsą), bet įskaitomas tik tas šio rinkėjo balsas, kuris buvo gautas vėliausiai.

 

 

 

 

 

 

 

Šio straipsnio (Įstatymo 701 straipsnio 5 dalyje) nurodoma balsavimo alternatyva internetu “ir rinkimų biuletenyje“ ir balsų skaičiavimo tvarka “skaičiuojamas rinkimų biuletenyje nurodytas balsas”. Įstatymas nenumato balsavimo būdo - “rinkimų biuletenyje”. Rinkėjų balsas yra žymimas “rinkimų biuletenyje”, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jis balsuoja. Taigi 5 dalies nuostata <...> skaičiuojamas rinkimų biuletenyje nurodytas balsas <...> yra klaidinanti. Taip pat nėra aiški kita šios (5) dalies nuostata, kad jei rinkėjas balsavo dviem būdais, skaičiuojamas vienas jo balsas, o diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos “atitinkamai” informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri anuliuoja tokio rinkėjo “elektroninį balsą”. Nėra suprantama, kas ir ką šiuo atveju turi atitikti. Todėl šios (5) dalies nuostatą dėl balsavimo alternatyvos ir balsų skaičiavimo siūlytume išdėstyti taip <...> rinkėjas balsuoja ir internetu ir kitais šiame įstatyme nustatytais būdais, skaičiuojamas tik tas šio balsas, kai jis balsavo rinkimų apylinkėje <...>. Šio straipsnio (Įstatymo 701 straipsnio 6 dalis) nuostata “Balsavimo internetu techninės procedūros ir tvarkos nustatomos Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtame balsavimo internetu tvarkos apraše” turi būti suformuluota kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija nustatyti tokias balsavimo internetu technines procedūras ir tvarką, o ne kaip dokumentas, kuriame tai turi būti parašyta. (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnis).

 

 

 

 

7

 

 

5. Projekto 7 straipsnyje (Įstatymo 811 straipsnio 2 dalyje) stokojama nuostatos, kuri apibrėžtų preferencijas skaičiuojant rinkėjų balsus, kai rinkėjas balsavo internetu ir kitais įstatymo 67, 671, 71, 72, 73, straipsniuose įtvirtintais balsavimo būdais ir vietose (paštu ir internetu, namuose iš anksto ir internetu; sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigose ir internetu, kariniuose vienetuose ir internetu, bausmių vykdymo įstaigose ir internetu). Nors projekto 6 straipsnyje (keičiamo įstatymo 701 straipsnio 5 dalyje) apie tai ir užsimenama, tačiau balsų skaičiavimo preferencijų teisinis reglamentavimas klaidinantis ir neišbaigtas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Balsų skaičiavimo tvarka turi būti išdėstyta išsamiai ir aiškiai, jai skirtos įstatymo nuostatos turi derėti tarpusavyje. Ji negali sudaryti prielaidų abejoti rinkimų rezultatų skaidrumu ir legitimumu.

Pritarti

 

 

 

7

 

 

6. Projekto 7 straipsnyje (dėstant Įstatymo 811 straipsnio 3 dalį) rašoma, kad “nustačiusi balsavusių internetu rinkėjų balsavimo rezultatus, Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų komisijoms perduoda balsavusių internetu rinkėjų balsų skaičiavimo protokolus”. Ši nuostata teisiškai neišbaigta, nes rinkimų rezultatai yra skaičiuojami apibendrinus visus rinkimų apylinkėje rinkimų protokoluose užfiksuotus duomenis. Teikiamame projekte nėra jokių balsavusių internetu rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo turinio elementų (balsavusių internetu rinkėjų skaičius, gautų balsų skaičius, anuliuotų balsų skaičius, nei atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius, kiekvieno kandidato gautų pirmumo balsų skaičius; visų kandidatų gautų pirmumo balsų suma ir kt.), kuriuos turėtų nustatyti ir šiame protokole fiksuoti Vyriausioji rinkimų komisija. Nurodyto protokolo perdavimas “rinkimų komisijoms” yra ydingas dėl to, kad užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai yra įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas.

Be to, protokolo perdavimo veiksmas (per se) teisiškai nesukuria jokių teisinių pasekmių, nes jo duomenys nėra fiksuojami nei vienmandatės rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole nei daugiamandatės rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole (Įstatymo 79 straipsnis) ir neįtakos rinkimų rezultatų.

Pritarti

 

 

 

9

 

 

7. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, atkreipiame dėmesį į projekto 9 straipsnyje įtvirtintą datą (2011 m. birželio 1 d.) iki kurios Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti šiam įstatymui reikalingus teisės aktus. Šios nuostatos redakcijoje žodį “parengti” siūlome išbraukti, nes teisiškai reikšmingas yra teisės akto priėmimas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

8. Projekte po nuorodos į Įstatymo priėmimo datą ir vietą reikia įrašyti Įstatymo priėmimo oficialaus paskelbimo šaltinių numerius. 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

9. Atkreipiame dėmesį, kad Seime įregistruotas įstatymo projektas Reg. Nr. XIP-1157(2), kurio nuostatomis iš dalies siūloma reglamentuoti tuos pačius klausimus, kaip ir vertinamu projektu, o taip pat įstatymų projektai Reg. Nr. XIP-216, XIP-495(2), XIP-2116, XIP-2230(2), XIP-2618, XIP-2642, kuriais keičiamas tas pats įstatymas, todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

10. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo rinkimų įstatymas pastarąjį kartą buvo keistas 2010-12-14 (Žin., 2010, Nr. 153-7793), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatą.

Pritarti

 

2.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2011-01-24

6

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 701, 811 straipsniais įstatymo projektą (toliau – projektas), pastebime, jog visų pirma kyla klausimas, kodėl projektu yra siekiama galimybę balsuoti internetu suteikti kitose valstybėse esantiems ir į Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų sudarytus rinkėjų sąrašus įrašytiems Lietuvos Respublikos piliečiams, tačiau tokia teisė nenumatoma nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Pastebime, jog šiuo metu tiek užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas galimybes balsuoti Seimo rinkimuose – jie gali balsuoti tiek paštu, tiek atvykę į apylinkės rinkimų komisijos patalpas ar, atitinkamai, į užsienyje esančią diplomatinę ar konsulinę įstaigą. Todėl manytume, jog galimybė balsuoti internetu turėtų būti suteikta tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje gyvenantiems piliečiams.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į projekto 6 straipsnį, kuriuo siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą 701 straipsniu.

Pritarti

 

 

 

 

 

 

Pagal projektą, 701 straipsnio 5 dalyje (turėtų būti 4 dalis) turėtų būti numatyta, jog „balsavimas internetu neriboja rinkėjų teisės šio įstatymo tvarka balsuoti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais“. Pažymime, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 35 straipsnyje yra įtvirtinta, jog „jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio piliečio balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume numatyti analogišką nuostatą dėl balsavimo internetu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

13

Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus darbuotojai Lina Beliūnienė ir Matas Mulevičius,

2011-10-07

 

 

 

Dėl parengtų Projektų tikslų ir uždavinių

            Siūlomais Įstatymų projektais Nr. XIP-3248-3252 siekiama įteisinti naujas prie informacinių technologijų pritaikytas balsavimo formas ir skatinti rinkėjus, įskaitant išvykusius iš Lietuvos, aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vyksiančiuose Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą bei referendumuose. Siekiama rinkėjams palengvinti dalyvavimą šiuose rinkimuose bei referendumuose (jiems neturint kelionės į rinkimų apylinkę išlaidų), suteikiant balsavimo teisę turinčiam piliečiui galimybę balsą atiduoti interneto pagalba. Taigi viena iš teikiamų Įstatymų projektų tikslo formuluotės sudėtinių dalių – rinkėjų skatinimas.

Siekiant nustatyti, ar minėtas tikslas gali būti pasiektas, reikia surasti ryšį tarp sumažėjusio rinkėjų aktyvumo ir „nepatogios“ balsavimo vietos. Politikos teorijoje vyrauja nuomonė, kad rinkėjų motyvaciją rinkimuose lemia trys svarbiausi veiksniai: dalyvavimo rinkimuose kaštai (balsavimui skiriamas laikas, energija, kartais nedidelės finansinės išlaidos), pasirinkimo galimybės ir balso svarba. Kokybiškai iš jų daugiausia sąnaudų reikalauja informacijos paieška apie geriausiai rinkėją atstovauti galinčias politines jėgas bei apsisprendimas už ką balsuoti. Su šiuo teiginiu susisieja Lietuvoje atliktų rinkiminio dalyvavimo tyrimų rezultatai, parodę, kad partinės identifikacijos ir politinės kairės-dešinės atpažinimo sumažėjimas šalyje yra vienas iš keturių pagrindinių rinkėjų aktyvumo mažėjimo priežasčių (kitos trys - patriotizmo ir paramos politinei bendruomenei nuosmukis, kartų kaita, t. y. jaunosios kartos politinių nuostatų kaita ir su tuo susijęs rinkiminis pasyvumas; laikina ar nuolatinė Lietuvos piliečių emigracija į užsienio šalis). Taigi, rinkėjų nenorą balsuoti iš esmės lemia ne problema pasiekti rinkimų apylinkę, bet nežinojimas ar negalėjimas rasti tinkamą kandidatą. Be to, Estijoje, kurios rinkėjų balsavimo internetu patirtimi remtasi rengiant Įstatymų projektus, 2005-2009 metais internetu balsavusių piliečių apklausų duomenimis 80 ir daugiau proc. teigė, jog rinkimuose tikrai arba greičiausiai būtų balsavę ir tuo atveju, jei internetu balsuoti nebūtų galėję, vidutiniškai 11,3 proc. teigė, jog greičiausiai tokiu atveju nebūtų balsavę, ir tik apie 3,55 proc. jų teigė, kad tikrai nebūtų balsavę. Šie duomenys parodo, kad rinkėjų aktyvumas dėl įvesto balsavimo internetu geriausiu atveju padidėjo apie 3,55 proc.

            Kadangi pagrindinės rinkėjų apatijos balsuoti priežastys įvedus balsavimą internetu nebūtų išspręstos, abejotina, ar ši priemonė ženkliai padidintų rinkėjų skaičių šalyje.

            Labiau pritariamas požiūris išsakytinas apie Įstatymų projektų Nr. XIP-2794-2797 aiškinamuosiuose raštuose formuluojamų Projektų uždavinių įgyvendinimo galimumą. Juose siekiama įteisinti naują balsavimo internetu formą, suteikiant teisę ja pasinaudoti užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, skatinant lietuvių išeiviją aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vyksiančiuose Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą bei referendumuose. Išvykusių iš Lietuvos aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose bei referendumuose skatinimas nors nėra siūlomų Projektų tikslas, o vienas iš uždavinių, suvoktinas kaip rinkimų prieinamumo problemos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams galimas sprendimo variantas. Laikina ar nuolatinė Lietuvos piliečių emigracija į užsienio šalis – viena pagrindinių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių. Antai, preliminariai įvertinus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atlikto žvalgomojo, nereprezentatyvaus apie 200 emigrantų politinio ir pilietinio aktyvumo tyrimo duomenis, spėjama, jog internetinio balsavimo įvedimas padėtų spręsti rinkimų prieinamumo užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams problemą, kad galėtų gerokai padidėti išeivių rinkėjų aktyvumas įvedus internetinį balsavimą.

            Dėl parengtų Projektų įtakos mažinant rinkėjų balsų papirkinėjimą ir korupcijos galimybes

Visų minimų Projektų prognozuojama įtaka – juos priėmus, bus sudarytos prielaidos mažinti rinkėjų balsų papirkinėjimą ir korupcijos galimybes. Sutinkama prielaida, kad elektroninis balsavimas ir balsavimo technologijos gali sumažinti kai kurias apgavystes balsavimo apylinkėse. Pavyzdžiui, kai kurios elektroninio balsavimo ir elektroninio skaičiavimo technologijos leidžia balsus pateikti tik tam tikru greičiu, taip mažindamos „biuletenių kimšimą“; panašiai biuletenių elektroninis skaičiavimas gali mažinti apgavystes skaičiavimo procese. Tačiau elektroninis balsavimas ir skaičiavimo technologijos negali pašalinti visų rinkimų apgavysčių aspektų. Dar daugiau, remiantis 2006 m. lapkričio 16 d. LR Seimo nutarimu „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintosios Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos techninių ir saugumo aspektų analize, nors ir nepretendavusia ištirti keleto internetinio balsavimo įvedimo nenumatytų pasekmių, bet tarp jų užsimenančia ir apie galimybę, kad „pasidarytų žymiai lengviau klastoti balsavimo rezultatus stambiu mastu; atsirastų papildomų ir sunkiai išaiškinamų būdų per rinkimus sukčiauti ir pirkti balsus“.

Gilinantis į koncepcijoje išsakytą mintį, pagrindinė problema, susijusi su galimu balsų papirkinėjimu ir rezultatų klastojimu yra ta, jog balsavimas internetu vyksta per atstumą, todėl užtikrinti konstitucinį rinkimų slaptumo principą darosi neįmanoma. Negalint garantuoti rinkėjo privatumo balso atidavimo momentu, jis tampa pažeidžiamas, gali susidurti su įvairiomis kliūtimis išreikšti savo tikrąją valią, kas leidžia abejoti rinkimų laisvumu. Pagrindinės grėsmės, kurios kiltų šioje srityje : (1) naudojant psichologinį arba fizinį spaudimą rinkėjas verčiamas balsuoti už tam tikrą kandidatą; (2) už rinkėją balsuoja kitas asmuo, pvz: šeimos narys; (3) rinkėjas gali būti lengviau paperkamas; (4) rinkėjų balsai yra paviešinami. Alternatyvius rinkėjo identifikacijos nustatymo apsaugos būdus, balsuojant internetu, nustatyti būtų keblu, nes konkrečius balsus reikėtų susieti su konkrečiu rinkėju, o tai reikštų, kad slaptumo principo vėl nebūtų paisoma.

Pasirinkus kitą absenteistinio balsavimo formą - balsavimą paštu – kaip minimalaus būtino balsavimo sistemos saugumo modelį, neabejotinai turi būti vertinama tai, kad Lietuvoje dažnai yra gaunama daug skundų dėl galimo balsų pirkimo (2007 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose buvo atsisakyta balsavimo pašte). Todėl kyla abejonių dėl to, ar tikrai bus sudarytos prielaidos mažinti rinkėjų balsų papirkinėjimą ir korupcijos galimybes, jei bus įtvirtinta balsavimo internetu forma, apskritai stokojanti viešumo ir kontrolės mechanizmų. Balsavimas internete reiškia balsavimą nekontroliuojamoje aplinkoje, t. y. tiesiogiai nedalyvaujant rinkimų komisijoms. Taikant galimą balsavimo paštu ir balsavimo internetu analogiją, reikia atkreipti dėmesį, kad Įstatymų leidėjas, apsispręsdamas, ar pasirinkti balsavimo internetu būdą, turi atsižvelgti ir į tokius socialinius veiksnius, kurie lemia, ar balsavimu internetu nebus piktnaudžiaujama, ar balsavimo  internetu institutas nevirs priemone iškreipti tikrąją rinkėjų valią ir nepaneigs Tautos teisės išsirinkti tokią savo atstovybę, kuri reikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.

Dėl parengtų Projektų įgyvendinamų priemonių sistemos saugumo ir patikimumo

Užsienio šalių praktika rodo, kad tai užtikrinti balsavimo internetu metu, yra rimta problema. Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas Saugaus elektroninio registravimo ir balsavimo eksperimentas (SERVE) dėl rimtų saugumo grėsmių Pentagono buvo nutrauktas. Nepriklausomų ekspertų išvadoje buvo teigiama: „Kadangi stambių ir sėkmingų atakų pavojus toks didelis, apgailestaudami rekomenduojame tuojau pat nutraukti SERVE sistemos vystymą ir nebandyti nieko panašaus ateityje, kol Interneto ir asmeninių kompiuterių infrastruktūra nebus iš esmės pakeista arba kol neįvyks nenumatyto esminio perversmo saugumo srityje“. Panašios nuomonės buvo Norvegijos vietos valdžios ir regionų plėtros ministerijos sukurta speciali komisija balsavimo internetu Norvegijoje galimybėms tirti, kuri sutikusi su balsavimo internetu galimybe konstatavo, jog „šiuolaikinės technologijos neužtikrina tokio (griežto ir pasitikėjimą rinkėjams keliančio) saugumo lygio, todėl komisija šiuo metu nerekomenduoja įvesti visuotinio elektroninio balsavimo“. Elektroninio balsavimo pavyzdžiu Lietuvai laikomoje Estijoje, įsivedus balsavimą internetu buvo bandoma spręsti SERVE eksperimento metu kilusias problemas, tačiau ESBO išvadoje dėl balsavimo internetu Estijoje teigiama, kad apsisaugoti nuo rinkimų serverio atakos, kurio metu sutrikdomas visas jo darbas (denial-of-service attack) neįmanoma. Vertinant konceptualiai pagrindiniai balsavimo internetu pavojai yra šie:

            1. Internetas, kaip nekontroliuojama erdvė, iš prigimties yra nesaugus, todėl gali masinti įvairius suinteresuotus subjektus arba užsienio valstybes programiškai užpulti pagrindinį rinkimų serverį, siekiant destruktyvių tikslų valstybės atžvilgiu. Atakų grėsmės pavojus augtų proporcingai didėjant balsuojančiųjų internetu skaičiui, nes kartu didėtų potencialios žalos mastas pakenkti valstybei ir suinteresuotų jėgų motyvacija to siekti.

            2. Patikimos antivirusinės programos ir kompiuterio, iš kurio balsuojama, priežiūra reikalauja nemažai laiko ir finansų. Todėl tikėtina, jog ne visi rinkėjai vienodai rūpinsis savo kompiuterių saugumu nuo galimų virusų ar įsilaužimo atakų, kurių metų būtų vagiami prisijungimo prie balsavimo sistemos duomenys. Estijos rinkimų komiteto specialistų parengtoje sistemos saugumo vertinimo lentelėje viena nesaugiausių sistemos dalių laikomas būtent rinkėjo kompiuteris. Jo užpuolimo ir užvaldymo, prisijungimo duomenų pasisavinimas klasta tikimybė vertinama 2 balais iš trijų (1 balas šiuo atveju reiškia, kad tikimybė įvykti tokiai saugumo problemai tikimybė yra nulinė; 3 balai – tikimybė 100℅).

            3. Internetinių rinkimų auditavimas yra ne toks skaidrus ir aiškus, kaip paprastų rinkimų atveju. Pastarųjų tvarką ir sistemą supranta daugmaž kiekvienas vidurinį išsilavinimą baigęs pilietis, tuo tarpu atitinkamų kompiuterinių programų veikimui suvokti ir perprasti reikia specialių žinių, kuriomis disponuoja tik nedidelis skaičius žmonių. Mažas šių auditorių kiekis lemia didesnį jų grupės pažeidžiamumą, kyla grėsmė, kad jais gali būti manipuliuojama ir pan.

            4. Balsavimo internetu stebėtojai turėtų galimybę įvairiausiais lygiais prisijungti prie rinkimų serverių operacinių sistemų ir juose esančių programų. Taip būtų pažeidžiamas visiško stebėtojų nesikišimo į rinkimų vykdymą principas bei iškiltų rinkėjo privatumo problema.

Projektuose šiems klausimas nėra skiriama pakankamai dėmesio, todėl rengiant balsavimo tvarkos aprašą turi būti siekiama minimalizuoti jų grėsmę. To padaryti nepavykus, kiltų būtinybė peržiūrėti balsavimo internetu įvedimo perspektyvas Lietuvoje.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

 

 

 

 

 

 

 

1

VU Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, Programų sistemų inžinerijos skyriaus mokslo darbuotojas, Lietuvos kompiuterininkų  sąjungos prezidentas ir Intelektikos sekcijos vadovas Saulius Maskeliūnas

 

 

 

 

Šiuo metu Lietuvoje dažnai elektroninio balsavimo idėja siejama su pažanga, novatoriškumu, naujovių nebijojimu. Tačiau pasaulyje – Internetinis balsavimas nėra inovacija. Vakarų šalys jį pabandė prieš dešimt metų ir atsisakė. Olandijoje, Vokietijoje, Airijoje per paskutinius kelis metus buvo atsisakyta net elektroninio balsavimo (balsavimo kompiuteriais apylinkėse).  Suomija pasibandė elektroninį ir nusprendė nebebandyti iki 2016.

2010 m. rudenį Vašingtone JAV buvo bandoma internetinio balsavimo sistema. Mokslininkai iš Mičigano universiteto ją nulaužė per 36 valandas, nepastebimai perėmė sistemos, o vėliau ir potinklio kontrolę, stebėjo administratorių darbą per kameras.

Pas tuos pačius Estus, studentas šiais metais pademonstravo akivaizdų dalyką: rinkėjo kompiuteryje veikiantis virusas gali apgauti rinkėją ir sutrukdyti balsui nukeliauti į serverius, jei balsuojama ne už tą partiją.

2008 m. atliktos „Elektroninio balsavimo galimybių studijos“[1] išvadose rašoma:

– „Nei teoriniai svarstymai, nei empiriniai duomenys nepatvirtina dažnai akcentuojamos tariamos internetinio balsavimo naudos – rinkėjų aktyvumo didinimo

–   Internetiniam balsavimui, daugelio specialistų vertinimu, būdinga daug ir sunkiai išsprendžiamų saugumo problemų. Pagrindinės problemos yra: 1) sudėtingas ir nebūtinai patikimas sistemų audito procesas; 2) nekontroliuojamos terpės – interneto - teikiamos milžiniškos galimybės stambaus masto atakoms; 3) rinkėjo privatumo išsaugojimo ir patikimo rinkimų audito nesuderinamumas.

– Vertinant išorinių veikėjų atakų prieš el. balsavimo sistemą tikimybę, galima pastebėti, kad per el. balsavimo sistemą daug paprasčiau galima vykdyti destruktyvius veiksmus, atsiranda naujos priemonės, kurių nėra, jei balsuojama įprastu būdu.

Yra  teigiama: „Net ir tradiciniame balsavime esama problemų: galimas manipuliavimas, balsu pirkimas, o ir balsuotojų pasirinkimas neretai stebina“.

Deja, elektroninis balsavimas šias problemas (t.y., galimybes manipuliuoti ir pirkti balsus) milžiniškai padidina.  Iki šiol - perkamos/parduodamos paveikios reklamos ir žemiausio visuomenės sluoksnio balsai.

Tuo tarpu, su elektroninio balsavimo pagalba pasidaro įmanoma pardavinėti ir daugiau ką; netgi masiškai. Pvz. internetinio balsavimo silpnas vietas apibendrina Mantas Zimnickas:

1.      Įdiegtas virusas gali keisti balsavimo rezultatus.

2.      WiFi, galima atsekti kas už ką balsavo.

3.      Prieš balsuojanti gali būti pritaikyta Man-In-The-Middle ataka.

4.      Balsuojančio interneto tiekėjas gali klastoti balsavimo rezultatus.

5.      Įmonės autorizuojančios balsuojantį (bankai ir pan.), gali klastoti rezultatus.

6.      Prieš ateinant duomenims iki centrinio serverio, juos taip pat galima modifikuoti įvairiausiomis tinklo atakomis.

7.      Centriniame serveryje duomenis gali keisti serverio administratorius.

8.      Programoje, kuri skaičiuoja rezultatus, gali būtį įterptas slaptas kodas, kuris keičia balsavimo rezultatus.

9.      Centrinis serveris, gali būti vienas fizinis serveris, gali būti serverių masyvas, gali būti virtualus serveris, gali būtų dar visa eilė variantų, ko pasekoje gali būti sunku suprasti kuris serveris yra tikrasis ir net jei fizinis serveris yra vienas, virtualizacijos dėka galima daryti įvairiausias manipuliacijas.

Išsivysčiusios Vakarų valstybės nesinaudoja elektroniniu balsavimu būtent dėl manipuliavimo, įtakojimo grėsmių suvokimo. Lietuvoje, deja, manipuliavimams galimybės netgi didesnės, nei Vakarų šalyse.

Elektroninio balsavimo šalininkai neretai pateikia sėkmingai veikiančios elektroninės bankininkystės argumentą.

Šiuo klausimu – vėl verta pacituoti minėtos „Elektroninio balsavimo galimybių studijos“ teiginius:

Dažnai internetinis balsavimas lyginamas su elektronine prekyba: klaidingai manoma, kad jei galima saugiai internetu atlikti komercinius pervedimus, tai lygiai taip pat galima saugiai balsuoti, naudojant panašius mechanizmus. Tačiau toks teigimas yra neteisingas, nes internetinis balsavimas skiriasi nuo internetinės prekybos keletu svarbių aspektų.69

Visų pirma, rinkimai yra esminis atstovaujamosios demokratijos mechanizmas ir valdžios legitimumo užtikrinimo būdas, todėl bet kokie rinkimų proceso sutrikimai gali padaryti didelę žalą demokratijai. Todėl internetinis balsavimas reikalauja aukštesnio saugumo lygio nei elektroninė prekyba. 70

Antra, užtikrinti saugumą internetinio balsavimo atveju yra sunkiau nei elektroninėje prekyboje. Verslo sandoriuose dalyvaujančios šalys yra identifikuojamos, o elektroninio balsavimo atveju rinkėjas negali būti identifikuojamas, nes tai pažeistų balsavimo slaptumo reikalavimą.

Balsuojant internetu reikalinga identifikuoti rinkėją registracijos metu, tačiau pats balsavimas turi likti anonimiškas. Tai reiškia, jog elektroninio balsavimo atveju reikalingi daug sudėtingesni saugumo protokolai.71

Trečia, elektroninėje prekyboje išlikę ginčai gali būti sprendžiami teismuose ar kitais būdais, kadangi pirkėjas paprastai gauna kvitą ar sąskaitą. Tuo remiantis, galima įrodyti klaidą ir atitaisyti nuostolius. Elektroninio balsavimo atveju rinkėjui nėra išduodami kvitai, parodantys jo pasirinkimą, nes tai pažeistų balsavimo slaptumo principą. Be to, elektroninėje prekyboje ginčų sprendimui yralaiko, o elektroninio balsavimo rezultatai turi būti paskelbti per tam tikrą trumpą laikotarpį.72

69 Schryen, Guido, How Security problems Can Compromise Remote Internet Voting Systems. Krimmer R. (ed.) Electronic voting in Europe 2004.http://www.e-voting.cc/static/evoting/files/schryen_p121-131.pdf ; Ronald Rivest,Electronic Voting, Laboratory for Computer Science, Massachusetts Institute of Technology. http://www.vote.caltech.edu/Rivest-ElectronicVoting.pdf

70 Schryen, Guido, How Security problems Can Compromise Remote Internet Voting Systems. Krimmer R. (ed.) Electronic voting in Europe 2004. http://www.e-voting.cc/static/evoting/files/schryen_p121-131.pdf

71 Schryen, Guido, How Security problems Can Compromise Remote Internet Voting Systems. Krimmer R. (ed.) Electronic voting in Europe 2004. http://www.e-voting.cc/static/evoting/files/schryen_p121-131.pdf .

72 Ronald Rivest, Electronic Voting, Laboratory for Computer Science, Massachusetts Institute of Technology. http://www.vote.caltech.edu/Rivest-ElectronicVoting.pdf

 

Į klausimą: „Bet nejaugi viskas taip beviltiška? Gal bent po penkmečio technologijos leis pažangai ateiti į šią sferą?“ – galima atsakyti kontra-klausimais:

1. ar galima sukurti pinigus, kurie negalėtų būti padirbami?

2. ar galima parengti tokias kompiuterinių programas, kurios garantuotai būtų apsaugotos nuo virusų, atakų, etc.?

1. tokio dalyko kaip „pinigai, kurių padirbti neįmanoma“ - nėra; pinigų padirbimas - visada yra tik savikainos klausimas; t.y., kai padirbti technologiškai pakankamai sudėtinga, tokiu atveju sukčiams gerai apsaugotus pinigus padirbinėti neapsimoka: išlošis nėra ženkliai didesnis už išlaidas ir riziką;

2. apsauga nuo atakų, virusų ir pan. - ne vienkartinio išsprendimo, o nuolatinės priežiūros reikalas. Kai sistema jau sukurta - piktavaliai pradeda galvoti, kaip ją galima būtų 'nulaužti', pageidaujamai 'apkrėsti', įtakoti. Kai vieni ieško 'saugumo skylių' - kūrėjai turi nuolat rūpintis tokių potencialių 'saugumo skylių' lopymu. Ir paskaičiavus kaštus - paaiškės, kad pigaus apsisaugojimo būdo nėra; o deklaruojami elektroninio balsavimo privalumai lieka tik brangiai kainuojančiomis tuščiomis deklaracijomis.

Saugios elektroninio balsavimo sistemos sukūrimas – panašus į siekį sukurti 'amžinąjį variklį'. Interesas ir galimybės įtakoti elektroninio balsavimo duomenis – daug didesnės, nei paprasto balsavimo duomenis; interesus turintieji tam tikrai sutiktų skirti dideles lėšas; panašu, įtakoti elektroninio balsavimo rezultatus galima su mažesnėmis išlaidomis, nei klasikinio balsavimo rezultatus.

Balsuojant paprastu būdu - palyginus nesunku užtikrinti:

1) balsavimo kabiną, kurioje vienu metu gali įeiti tik vienas balsuotojas; potencialiam papirkėjui į kabiną įeiti labai sunku;

2) asmeninio pasirinkimo (balso) garantuotą pridėjimą prie balsų to, už ką balsuoji;

3) asmeninio balsavimo garantuotą slaptumą (t.y., lengva biuletenį niekam nerodant savo pasirinkimo įmesti į balsadėžę, o biuleteniui patekus į balsadėžę - labai sunku susekti už ką balsavo konkretus pilietis)

Balsuojant elektroniškai:

1) labai lengva vaikščioti po butus ir pirkti nesusekamus balsavimus; balsuoti už interneto net nemačiusius piliečius;

2) įtakojama gali būti įvairiuose etapuose (žr. praeitame laiške minėtus Manto Zimnicko teiginius);

3) Jeigu yra bendra elektroninė balsadėžė - tai [beveik] neįmanoma užtikrinti, kad piliečių pasirinkimai nebūtų pakeisti; jei bendros elektroninės balsadėžės nėra - tai [beveik] neįmanoma užtikrinti, kad apie piliečių pasirinkimus garantuotai niekas nesužinotų.

 

Apibendrinant: užtikrinti elektroninį balsavimą, kuris būtų ne mažesnio saugumo lygio nei įprastinis - nežinia ar iš principo įmanoma (ypač šiandienos Lietuvoje, kur tokie stiprūs verslų siekiai turėti sau palankią valdžią), ir bent panašaus saugumo užtikrinimas kainuotų daug brangiau, nei įprastinio balsavimo saugumo užtikrinimas.

Net ir pasipuikuoti prieš likusį pasaulį (kaip Estams)  Lietuvai vargu ar pavyks. Kaip rašoma "Elektroninio balsavimo galimybių studijos" išvadose:

„... Tokiame kontekste Lietuvos galimybės panaudoti žinią apie el. balsavimo įvedimą gali neduoti laukiamos naudos. Jei šalis nelaikoma modernia, žinia apie internetinio balsavimo panaudojimą joje gali sulaukti visai kitokių interpretacijų, pvz., abejojimus, ar internetinis balsavimas nesuteikia galimybių balsų klastojimus ir pan. (palyginimui galime įsivaizduoti, kaip sureaguotume į pranešimą apie tai, kad internetinį balsavimą įsivedė, pvz., Italija arba Rusija).

Lietuvos padėties tarptautiniuose informacinės visuomenės/ e-valdžios indeksuose pagerinimas būtų gana reikšmingas poveikis, kadangi iki šiol palyginimuose Lietuva nuolat patenka tarp labiau atsiliekančių valstybių (žr. 2.3 pav.)46, jos įprasta vieta – trečiasis reitingų ketvirtis ir ši pozicija 2004 – 2007 m. keitėsi mažai, o nuo 2006 m. praktiškai visuose reitinguose – pablogėjo.“

 

Beje, apie elektroninio balsavimo neskaidrumą renkant JAV prezidentą yra sukurtas filmas: 
„Hacking Democracy“  http://www.hackingdemocracy.com/ , http://video.google.com/videoplay?docid=7926958774822130737#

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:- negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:- negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Išvadų rengėjų nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

 

 

 

Įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada) ir Komitete išdėstytus teisinius argumentus, Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-2797 atmesti, nes juo siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja šiems konstituciniams principams:

1) konstituciniam slapto balsavimo principui, kuris „reikalauja sudaryti tokias sąlygas rinkėjo valiai balsavimo metu pareikšti, kad niekas negalėtų jo kontroliuoti, daryti įtakos jo pasirinkimui ar kitaip kliudyti laisvai ir nevaržomai reikšti savo valios“ (pritarus įstatymo projektui, rinkėjai balsuotų virtualioje informacinėje aplinkoje, fiziškai nekontroliuojamoje rinkimų komisijos, rinkėjo valios pareiškimas internetu vyktų be stebėjimo, todėl visada kiltų abejonių, ar asmens valia pareiškiama laisvai);

2) konstituciniam tiesioginės rinkimų teisės principui, kuris reiškia, kad „įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats)“;

3) konstituciniam lygios rinkimų teisės principui, kuris reiškia, kad „organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“ (pritarus įstatymo projektui, balsuoti internetu galėtų tik užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tokia teisė nebūtų suteikta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams).

 

 

 

2

Seimo Užsienio reikalų komitetas

2011 11 17

 

 

 

 

. Įvertinęs ekspertų ir specialistų Komitete išdėstytus argumentus, argumentus pateiktus Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje, Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-2797 atmesti.

 

 

 

3

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas

2011 11 24

 

 

 

 

Komitetas, įvertinęs  ekspertų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pateiktus  argumentus, siūlo pagrindiniam  Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-2797 atmesti.

 

 

4

Seimo visuomenės informavimo komitetas

2011 11 30

 

 

 

 

Atmesti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 701, 811   straipsniais įstatymo projektą Nr. XIP-2797.

6.2. Pasiūlymai:

 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės komiteto sprendimui atmesti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 701, 811 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIP-2797,  nes juo siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja  konstituciniam lygios rinkimų teisės principui, kuris reiškia, kad „organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus“ (pritarus įstatymo projektui, balsuoti internetu galėtų tik užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau tokia teisė nebūtų suteikta nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams).

 

 

            7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Teisės instituto specialistų bei Seimo papildomų komitetų išvadas įstatymo projektą Nr. XIP-2797 atmesti.

            8. Balsavimo rezultatai: už - 5, prieš - 4 , susilaikiusių nebuvo.

            9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Danutė Bekintienė.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Vytautas Kurpuvesas