LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) teikiamas siekiant sumažinti detaliųjų planų rengimo poreikį, atsisakant Įstatyme nustatytų nepagrįstų reikalavimų rengti žemės sklypo (sklypų) detaliuosius planus, kai jais neplanuojama teritorija, o teritorijų planavimo dokumentu tik įtvirtinamas žemės sklypo „status quo“, t. y. esama padėtis.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, formuojančio teismų praktiką taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, jurisprudencijoje pripažįstama, kad Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kada detalieji planai nerengiami, taikytinos tik tuo atveju, kai šiems žemės sklypams detaliaisiais planais nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1465/2009 citata – „Tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu“; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A⁸²²-265/2011 citata – „Teritorijų planavimo įstatyme nenumatyta galimybės nenustatyti privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų arba laikyti juos nustatytais pagal faktą.“).

Pažymėtina, kad žemės reformos metu parengtais žemės sklypų planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus, nenustatomas šiems žemės sklypams teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl norint minėtuose žemės sklypuose rekonstruoti esamus pastatus, pvz., pakeisti stogo konstrukcijas, nedidinant pastato aukščio ir nekeičiant esamo pagal faktą žemės sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo, privaloma rengti detaliuosius planus, kuriais nieko neplanuojama. Tokie nepagrįsti reikalavimai iškreipia teritorijų planavimo esmę ir iššaukia visuomenės nepasitenkinimą.

Be to, taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas neatitinka 22 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Įstatymo projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.

2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projekto tikslai:

– sumažinti detaliųjų planų rengimo poreikį, atsisakant Įstatyme nustatytų neproporcingų ir nepagrįstų reikalavimų rengti detaliuosius planus, kai jais neplanuojama teritorija, o tik įtvirtinamas teritorijų planavimo dokumentu esamas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas pagal faktą; 

– užtikrinti Įstatymo nuostatų aiškumą, nuoseklumą ir darną, Įstatymo projektu atliekami redakciniai pakeitimai, atitaisant neatitikimus tarp Įstatymo nuostatų.

Įstatymo projekto uždaviniai:

– siekiant išvengti dviprasmiško Įstatymo traktavimo, kai esamame žemės sklype numatoma statyba ar rekonstrukcija nesietina su Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, t. y. nenumatoma plėtoti statybą, Įstatymo projektu siūlytina išplėsti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas;

– siekiant suderinti Įstatymo nuostatas, Įstatymo projektu siūloma keisti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, tikslinant jas pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, kai statant (rekonstruojant) statinius, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir nustatyti statybos reglamentai yra nekeičiami. Ši nuostata taikytina tik tuo atveju, kai žemės sklypui nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, t. y. kai žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, nes teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas nustatomas tik detaliuoju planu. Žemės reformos metu žemės sklypų planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus, nenustatomas šiems žemės sklypams teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl norint minėtuose žemės sklypuose rekonstruoti ar net remontuoti esamus pastatus, pvz., pakeisti patalpų išplanavimą, išgriaunant patalpose pertvaras, ar pakeisti stogo konstrukcijas nedidinant pastato aukščio ir nekeičiant esamo pagal faktą žemės sklypo užstatymo tankumo, privaloma rengti detaliuosius planus, kuriais nieko neplanuojama. Tokie nepagrįsti reikalavimai iškreipia teritorijų planavimo esmę ir iššaukia visuomenės nepasitenkinimą.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais. Ši nuostata neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant sumažinti detaliųjų planų rengimo poreikį ir išvengti dviprasmiško Įstatymo traktavimo, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas įtvirtinant, kad detalieji planai nerengiami, kai statant (rekonstruojant, remontuojant) statinius nekeičiami esantys pagal faktą žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo tankumas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, o esamose sodybose, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypuose teisės aktais nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas yra nedidinamas. Šios nuostatos sudarys galimybę rekonstruoti ar remontuoti statinius nerengiant detaliųjų planų ir tais atvejais, kai, vykdant minėtą statybą nekeičiami esantys pagal faktą žemės sklypo naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, užstatymo tankumas ir pastatų aukštis, o esamose sodybose, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypuose teisės aktais nustatytas leistinas pastatų aukštis ir užstatymo tankumas nedidinamas. Šis pakeitimas sumažins detaliųjų planų rengimo poreikį ir bus išvengta dviprasmiško Įstatymo traktavimo.

Siekiant suderinti Įstatymo nuostatas, Įstatymo projektu tikslinamas 22 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios detaliųjų planų rengimo atvejus, 6 punktas, nustatant, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai siejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, nes tuo atveju, kai keitimai nesiejami su žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, tokie keitimai galimi nerengiant detaliojo plano (22 straipsnis 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoje žodžio ,,nesiejami“ įrašomas žodis ,,siejami“. Šis pakeitimas užtikrins Įstatymo aiškumą ir darną, nes bus suderintos Įstatymo nuostatos.

5. Galimos neigiamos įstatymo priėmimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamos įtakos smulkaus ir vidutinio verslo sąlygoms ir jo plėtrai, t. y. paslaugų kokybės gerinimas, rekonstruojant ar remontuojant pastatus atvejais, nustatytais Įstatymo keitimu, nereikalaus laiko ir lėšų sąnaudų rengiant detaliuosius planus.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Priėmus Įstatymo projektą, keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

            Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės.
 

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)

Įstatymo įgyvendinimas įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetams neturės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, įstatymo projektą parengė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „teritorijų planavimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai                                                                                                                    Jonas Šimėnas

                                                                                                                                 Vincas Babilius

                                                                                                                                 Andrius Burba

                                                                                                                      Jonas Ramonas

 Stanislovas Giedraitis

                                                                                                                      Justinas Urbanavičius