LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 453
STENOGRAMA
2012 m. birželio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). Pradedame birželio 19 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
15.01 val.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – įstatymo „Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“ projektas Nr. XIP-4408. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, esame sutarę, jog dabar vyks diskusijos ir kalbėsime apie visus įstatymo lydinčiuosius projektus. Baigę diskusiją apsispręsime dėl kiekvieno konkrečiai. Taip buvo sutarta, jeigu aš gerai prisimenu. (Balsai salėje: „Taip!“)
Be abejo, be abejo, aš tiktai primenu, nes salėje nėra Seimo narių, užsirašiusių diskutuoti. Aš tiesiog labai ramiai laukiu, kol jie sugrįš į salę.
Dabar į tribūną kviečiu K. Masiulį. Ekonomikos komiteto nuomonė. Ar būtų galima sutarti, kad visi pranešėjai, kurie kalbės komiteto vardu, kalbėtų apie visus įstatymų projektus? (Balsai salėje: „Taip!“) Ar tiesiog vėl po vieną? Tai gal apie visus: pagrindinį Koncesijų įstatymo projektą ir apie lydinčiuosius, kaip komitetai nutarė. Prašau. Žodis K. Masiuliui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai visus ir pristatyti?
PIRMININKAS. Na, aš manyčiau, taip buvome sutarę. Aš nežinau, ar pavyks jums tai padaryti, bet būtų laiko sutaupyta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Aš pasistengsiu.
PIRMININKAS. Būtų teisinga paminėti visus, kad nereikėtų daug kartų vaikščioti į tribūną. Tada pagrindinis ir kiti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas svarstė… Kurgi čia tas mano koncesijos… Štai. Svarstė įstatymo „Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“ projektą. 6 balsavo už, susilaikė 1. Pritarė šiam projektui.
Visiškai analogiškai balsai pasiskirstė ir dėl visų kitų įstatymų. Ar reikia kiekvieną vardinti?
PIRMININKAS. Galbūt…
K. MASIULIS (TS-LKDF). 6 – už, susilaikė 1. Ir labai analogiškai buvo balsuojama dėl visų kitų įstatymų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū K. Masiuliui. Į tribūną kviečiu L. Graužinienę. Audito komiteto nuomonė dėl minėto įstatymo bei kitų įstatymų projektų, kurie yra lydintieji.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš elgsiuosi šiek tiek kitaip, nes, manau, kaip komiteto pirmininkė esu įpareigota dėl visų įstatymų projektų perskaityti komiteto narių valią, tai tą aš ir atliksiu.
Pirmasis įstatymo projektas – tai yra įstatymo „Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“ projektas Nr. XIP-4408. Kaip ir pristatydama pagrindinį projektą sakiau, kad Audito komitetas labai atidžiai nagrinėjo visus įstatymus, ypač atsakingai išnagrinėjo Finansų ministerijos šešių puslapių parašytą nuomonę dėl šio įstatymo, ir priėmė sprendimą. Atsižvelgdami į tai, kad Audito komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti pagrindinį Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, o koncesijos suteikimo įstatymas (nebeskaitysiu pavadinimo) yra lydintysis projektas, siūlome projektą Nr. XIP-4408 grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir šiuos Audito komiteto pasiūlymus.
Pirmas pasiūlymas. Vadovaudamasis Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi Seimas priima sprendimus dėl koncesijų, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius turtinius įsipareigojimus, tačiau nėra nustatyta Seimo pareiga pritarti koncesijos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai projektas tobulintinas.
Antras. Įstatymo nuostatos turi būti formuluojamos ne kaip Seimo pritarimas tam tikriems veiksmams dėl koncesijos suteikimo, esminių įsipareigojimų priėmimo, susitarimo dėl ginčų sprendimo tvarkos, o kaip norma, nes Seimo pritarimas išreiškiamas priimant atitinkamas normas, o įstatymo tikslas – pritarti koncesijos suteikimui ir įsipareigojimų prisiėmimui – yra nurodomas įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, todėl manome, kad buvo būtina tobulinti.
Trečias. Projekto 2 straipsnyje siūlytina atsisakyti Seimo pritarimo strateginio investuotojo parinkimui, nes Seimas parinkimo procedūroje nedalyvavo ir nedalyvaus ir įtakos investuotojo parinkimui neturėjo. Todėl negali prisiimti atsakomybės už investuotojo parinkimą.
Ketvirtas. Projektas taip pat tobulintinas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl imuniteto atsisakymo ir kitų esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo tik Seimui pritarus, nes tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje.
Penktas. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo projekto priedą – koncesijos sutarties su strateginiu investuotoju ir bendrovės dėl Visagino naujos atominės elektrinės projektą: a) sutartis neatitinka Koncesijų įstatyme apibrėžtos koncesijos sutarties turinio, nes joje nepakankamai apibrėžiama koncesininko teisės, pareigos, atsakomybė, pagal koncesiją vykdomos veiklos pobūdis ir specifika, kiti įsipareigojimai; b) sutarties projekte pateikiama daugybė nuorodų į akcininkų sutartį nustatant šalių įsipareigojimus, teises, atsakomybę ar panašiai. Tačiau akcininkų sutarties projektas nėra pateiktas, todėl negalima tinkamai įvertinti koncesijos sutarties nuostatų; c) koncesijos sutartyje minimas LR patikėtinis įstatymo projekto aiškinamuosiuose dokumentuose nėra atskleistas – koks tai subjektas, kokios bus jo teisės ir pareigos vykdant projektą, – todėl siūlytina tokią informaciją atskleisti prieš priimant įstatymą; d) koncesijos sutarties 6 ir 7 dalyse numatomi projekto bendrovės ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimai bei atsakomybė, tačiau sutarties 5 dalyje strateginio investuotojo atsakomybė neapibrėžta. Siūlytina ją nustatyti; e) pažymėtina, kad koncesijos sutarties vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus ir šiuo atžvilgiu turi būti taisytinas.
Antra. Patobulintą įstatymo projektą Seimui pateikti atsižvelgiant į iniciatyvos paskelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos realizavimą: pirma, priėmus sprendimą neskelbti referendumo arba piliečiams nerealizavus iniciatyvos teisės paskelbti referendumą po tokio sprendimo priėmimo, arba antra – organizuojant referendumą po galutinių rezultatų paskelbimo atsižvelgiant į referendumo rezultatus.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Kiti projektai. Tai yra Elektros energetikos įstatymo 85 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4411. Priimtas sprendimas. Kadangi Audito komitetas siūlė pagrindinį tobulinti, čia irgi priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir grąžinti lygiai taip pat kaip ir pagrindinį. Pritarta bendru sutarimu.
Energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4412. Taip pat priimtas sprendimas grąžinti tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir pateikti patobulintą po komiteto nurodytų sąlygų. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymo projekto. Audito komitetas taip pat siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pateikti, kaip ir pagrindinius projektus, numatytu laiku. Pritarta bendru sutarimu.
Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip pat siūlome grąžinti tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pateikti kartu su pagrindiniais. Pritarta bendru sutarimu.
Statybos įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti, pateikti kartu su pagrindiniais. Pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Taip pat toks pat sprendimas – pritarta bendru sutarimu.
Žemės įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip pat grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, pateikti kartu su pagrindiniais. Pritarta bendru sutarimu.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus 1, 3, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, pateikti kartu su pagrindiniais. Pritarta bendru sutarimu.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Yra priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus.
Pirmas pasiūlymas. Projekto aiškinamajame rašte nėra atskleista, kodėl šiuo projektu akcinė bendrovė Lietuvos paštas iš įstatymo 3 straipsnio perkeliama į įstatymo 4 straipsnį prie įmonių, kurių kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys. Šis pakeitimas nėra susijęs su teikiamu energetinių projektų paketu ir įstatymo tikslais, todėl siūlomas tobulinti.
Antras, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės nutarimu nacionaliniu investuotoju yra paskirta UAB Visagino atominė elektrinė, įstatyme tikslinga ją tiesiog įvardyti.
Trečias, neaišku, kodėl prie ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nepriskirta pati atominė elektrinė.
Ketvirtas. Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad potencialių įmonės dalyvių įvertinimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, gali inicijuoti potencialus įmonės dalyvis. Nepatikslinus, kad tokį įvertinimą potencialus įmonės dalyvis gali inicijuoti tik dėl savęs, o ne dėl kitų potencialių įmonės dalyvių, kiltų rizika, kad galimi konkurentai siektų pasinaudoti šia priemone, siekdami savo tikslų. Antra, patobulintą įstatymo projektą pateikti Seimui atsižvelgiant taip pat, kaip ir pateikiant pagrindinį paketą, į referendumo rezultatus. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Matuzas – Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu dėl dviejų įstatymų projektų, pirmiausia dėl Nr. XIP-4408. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-4408 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra. susilaikė 2.
Taip pat komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4414(2) ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 59 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Jūs ir kitus įstatymų projektus?
V. MATUZAS (TS-LKDF). Du.
PIRMININKAS. Du įstatymai. Ačiū. Gerai. Dabar A. Matulas – Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą, kurio registracijos Nr. XIP-4408, ir bendru sutarimu nutarė siūlyti grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Siūlome Vyriausybei papildyti koncesijos sutartį papildomai numatant, kaip bus pritaikytos sveikatos sistemos įstaigos Visagino branduolinės elektrinės įtakos zonoje gyvenantiems gyventojams bei šios atominės elektrinės darbuotojams tiek vykdant kasdieninę eksploataciją, tiek įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, taip pat kaip bus atnaujinamos valstybinės aplinkos bei visuomenės sveikatos monitoringo sistemos, siekiant užtikrinti radionuklidų išmetimų bei jų daromos įtakos gyventojų apšvitinimui kontrolę, kaip bus vykdomas gyventojų apsaugojimo veiksmams įgyvendinti reikalingų slėptuvių įrengimas ar jų atnaujinimas, stabilaus jodo įsigijimas, pirmųjų reaguojančių galimybių sustiprinimas ir kitų apsaugomųjų veiksnių įgyvendinimas. Taip pat siūlome numatyti, iš kokių lėšų visi šitie darbai, beje, jie kainuoja gana daug, bus įgyvendinti – iš strateginio investuotojo, iš Lietuvos Respublikos biudžeto ar iš Visagino branduolinės atominės elektrinės?
PIRMININKAS. S. Šedbaras – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė du projektus iš likusio paketo: įstatymą „Dėl koncesijos suteikimo“ ir Koncesijų įstatymo papildymą. Dėl įstatymo „Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“ projekto Nr. XIP-4408(2) komitetas pateikė pagrindiniam komitetui tris pasiūlymus, kaip įstatymą tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1. Komitetas iš esmės pritarė visam projektui ir, kaip minėjau, pasiūlė tobulinti, ir pateikė savo pasiūlymus. Koncesijų įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4413(2). Lygiai taip pat – už balsavus 5, susilaikius 1, komitetas iš esmės pritarė projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal Teisės departamento, taip pat pagal du komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. V. Kurpuvesas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (KPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė du įstatymų projektus: įstatymo „Dėl koncesijos suteikimo ir Lietuvos Respublikos esminių turtinių įsipareigojimų prisiėmimo Visagino branduolinės (atominės) elektrinės projekte“ projektą Nr. XIP-4408(2), taip pat Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4409(2). Dėl abiejų įstatymų projektų priimtas analogiškas sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir abiem atvejais balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. R. Žilinskas – Atominės energetikos komisija.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Atominės energetikos komisija atidžiai svarstė Koncesijų įstatymo papildymo 30 straipsniu įstatymo projektą ir, 5 balsavus už, 5 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, pritarė įstatymo projektui. Nulėmė komisijos pirmininko balsas.
PIRMININKAS. Mikrofonas yra įjungtas. Tiesiog Rokas yra aukštesnis negu prieš tai kalbėję Seimo nariai, todėl… Bet pritarė komisijos sprendimui.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ačiū. Ir kitus įstatymų projektus jūs lygiai taip pat svarstėte ir pritarėte?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, komisija taip pat atidžiai svarstė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo projektą, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komisija pritarė. Balsavimo rezultatai: ir vėl už – 5, prieš – 5, komisijos pirmininko balsas nulėmė.
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: ir vėl už – 5, prieš – 5, lemiamas buvo komisijos pirmininko balsas.
Dėl Elektros energetikos įstatymo projekto. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai tokie patys: už – 5, prieš – 5, lemiamas buvo komisijos pirmininko balsas.
Dėl Energetikos įstatymo pataisų. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5, atsiprašau, už – 5, niekas prieš, susilaikė 5. Nulėmė komisijos pirmininko balsas.
Dėl Koncesijų įstatymo pataisų. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai tokie patys: už – 5, niekas nebalsavo prieš, susilakė 5. Komisijos pirmininko balsas buvo lemiamas.
Dėl lydimųjų įstatymų. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-4014 ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai tokie patys: už – 5, susilaikė 5, niekas nebalsavo prieš. Komisijos pirmininko balsas nulėmė.
Dėl įstatymo Nr. XIP-4415. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė – 5, niekas nebalsavo prieš. Vėl komisijos pirmininko balsas nulėmė.
Dėl įstatymo Nr. XIP-4416. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 5, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 5. Komisijos pirmininko balsas nulėmė.
Dėl įstatymo Nr. XIP-4417. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai tokie patys: už – 5, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 5. Nulėmė komisijos pirmininko balsas.
Ir paskutinis – Nr. XIP-4418. Komisija nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms komisija pritarė, ir atsižvelgiant į komisijos pasiūlymą. Balsavimo rezultatai tokie patys: už – 5, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 5. Nulėmė komisijos pirmininko balsas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar Kaimo reikalų komisijos nuomonė. Ir kol J. Stanevičius eina, dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš padariau klaidą pristatydamas Ekonomikos komiteto išvadas – vis dėlto vieną įstatymo projektą, būtent: Akcinių bendrovių įstatymo 78 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4410, komitetas atmetė, ir aš norėčiau, kad tai protokole liktų, kad atmetė kaip perteklinį, kaip nereikalingą.
PIRMININKAS. Prašau, žodis jums.
J. STANEVIČIUS (KPF). Kaimo reikalų komitetas nagrinėjo šitą bloką Nr. XIP-4417 ir Nr. XIP-4418. Abiem atvejais komiteto sprendimas yra atmesti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, abudu projektus. Balsavimo rezultatai: už –- 2, prieš – 3.
PIRMININKAS. Dar dėl vieno įstatymo projekto Aplinkos apsaugos komiteto nuomonė – J. Šimėnas. Aš nematau salėje, jeigu jūs sutiksite, tai gal aš perskaitysiu pats. Yra. J. Šimėnas. Jūs svarstėte Statybos įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą, todėl būtų įdomi jūsų komiteto nuomonė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Svarstydamas Statybos įstatymo pataisas, komitetas manė, kad šitas įstatymas… Norint įgyvendinti šį įstatymo punktą, reikia parengti visus susijusius su to punkto įgyvendinimu teisės aktus. Ir komitetas pritarė: už – 3, prieš – 2. Pritarta.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-4409, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė arba dėl kurių siūloma apsispręsti pagrindiniam komitetui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Visų komitetų ir komisijos nuomonės ir pozicijos yra išsakytos. Aš nematau, kur Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bet man čia nėra… Kaip? (Balsai salėje) Energetikos įstatymo 1 straipsnio? Čia yra Ekonomikos komitetas, Audito komitetas ir komisija, bent man taip yra parašyta. Bet jeigu jūs nagrinėjote, prašau į tribūną R. J. Dagį, nes mano… Gal vėliau, čia jūs turite omenyje… vėliau bus Nr. XIP-447, kitas įstatymo projektas, kuris yra jau nesusijęs su šiuo pagrindiniu svarstomu įstatymo projektu.
Diskusija. Yra užsirašę 17 Seimo narių. Kaip esame sutarę, ar ribojame kalbėtojų skaičių, ar tiesiog visi, kurie esame užsirašę, tai ir kalbame? (Balsai salėje) Ar tie, kurie nekalbėjo, aš girdžiu?.. Galbūt būtų galima, nes nieko naujo mes nepasakysime. (Balsai salėje) Aš tik klausiu, Vidmantai, jūs nepykite, aš tik klausiu. Galime visiems leisti. Aš girdžiu salėje ir kitų pasiūlymų. Yra kitų. (Balsai salėje) Laiko negalima apriboti, yra 5 min. savo vardu, frakcijos – 7 min. Čia tokia tvarka. Nėra kitų pasiūlymų, tęsiame diskusiją. Tęsiame. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to, kad „Hitachi“ nėra joks strateginis investuotojas. Jis yra pats paprasčiausias technologijos pardavėjas, tokios technologijos, kuri neteko pasitikėjimo po Fukushimos. Norėčiau paklausti dabartinių valdančiųjų. Aš atsimenu prieš tai buvusį atominį projektą, ten buvo labai griežtai įrašyta, kad strateginis investuotojas turi atitikti euroatlantinį kriterijų. Tai sakykite, ar „Hitachi“ yra Europos Sąjungos narys, yra NATO narys? Neteko girdėti. Kaip lengvai atsisakoma principų!
Sutartis neatitinka Koncesijų įstatymo apibrėžtos koncesijos sutarties turinio, ir aš nežinau, ar čia galima už tokią sutartį balsuoti, kai ji prieštarauja Koncesijų įstatymui, kurį Seimas jau yra priėmęs prieš daugelį metų. Man kyla klausimas, kodėl Seimas turi pritarti koncesijos sutarčiai? Ar Vyriausybė kratosi atsakomybės? Aš pritariu Audito komiteto nuomonei, kad Seimas nedalyvavo parenkant strateginį investuotoją, todėl negali prisiimti atsakomybės už strateginio investuotojo pasirinkimą.
Dar prieš svarstant visą atominių įstatymų paketą Seime, Vyriausybė tiek pasitikėjo savimi, kad buvo išsiuntinėjusi savivaldybėms nuostatą, kad jos jau ruoštų kelius reaktoriui vežti. Sakykite, ar Seimas yra tik butaforinė organizacija, kuri, tiesą sakant, turi pritarti tam, ką Vyriausybė sumanė? Man teko skaityti koncesijos sutartį, ir, patikėkite, iš tikrųjų labai sunku susigaudyti, nes tai yra teisinis dokumentas. Iš to, ką teko patirti, vis dėlto tai yra sutartis į vienus vartus, ji yra gerokai naudingesnė Japonijos investuotojui. Juo labiau kad visi konfliktai bus sprendžiami Londono teisme. Ar, tiesą sakant, tai mums neprimena „Williams“ situacijos?
Ir dar vienas dalykas. Jau visi pavargę nuo atominių įstatymų svarstymų, aš tikrai neužtruksiu 7 min., tačiau dėl koncesijos sutarties turi būti sprendžiama tik tada, gerbiamoji parlamento Pirmininke, ir už ją galutinai balsuojama tik tada, kai Seimas apsispręs dėl referendumo. Nes neįvertinti, tarkime, valstybės žmonių nuomonės iš tikrųjų yra nusikalstamas dalykas. Ir jeigu Seimas pirmiausia pritars koncesijos sutarčiai, tai aš noriu pasakyti, kad ji turi ir savo kainą. Jau iki dabar, Visagino atominės elektrinės vadovo žodžiais tariant, Visagino atominės elektrinės konsultantams yra išleista 50 mln. Lt. Kai mes paklausėme, kas atsitiktų, jeigu Seimas pritartų koncesijos sutarčiai, buvo pasakyta, kad ir kitais metais yra numatyta išleisti panaši suma. Kai buvo siūlymas biudžeto svarstymo metu, kad, tarkime, 100 mln. Lt būtų investuota į šilumos ūkį, pereinant prie biokuro, faktiškai to buvo atsisakyta. O dabar 100 mln. Lt yra švaistoma užsienio konsultantams, galbūt ir bereikšmėms deryboms. Juo labiau kad Lietuva, vargšė valstybė, viena stoja prieš „Hitachi“ neturėdama jokių regioninių partnerių paramos. Jau vien keliams Lietuva išleis 240 mln. Lt, bus griaunami viadukai, tiltai, nepaisant to, ar bus pasirašyta akcininkų sutartis, ar ne.
Tai ar mes esame tokia turtinga valstybė, kad galime mėtyti lėšas į kairę ir į dešinę, kai savivaldybės dėl 100 tūkst. Lt laužo ietis? Tiesą sakant, man iš tikrųjų kyla labai daug klausimų ir šiuo metu tokiai koncesijos sutarčiai dėl išsakytų Teisės departamento pastabų, dėl išreikšto Audito komiteto susirūpinimo tikrai siūlyčiau nepritarti ir palaukti balsavimo dėl referendumo.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos didikų kraujo turintis didysis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis yra pasakęs: „Visas pasaulis nėra vertas vienos vaiko ašaros.“ O atominė elektrinė? Įdomus sutapimas. Šitas paketas dėl atominės elektrinės buvo pateiktas ir jam pritarta po pateikimo gegužės 17 d. Tą dieną, kuri, manau, įeis į naujosios Lietuvos istoriją turbūt labiau dėl to, kad tą dieną buvo pažeisti Lietuvos įstatymai, tarptautinės konvencijos ir valstybės vardu naudojama prievarta prieš mergaitę.
Po to kelioms dienoms praėjus man vienas garsus žurnalistas, kuriuo aš pasitikiu, papasakojo tokį dalyką. Gerbiamasis premjere, atkreipiu dėmesį. Nežinau, ar tai tiesa, ir norėčiau tai pasitikrinti. Jis pasakė: eidamas Gedimino prospektu aš sutikau premjero patarėją ir paklausiau, gal premjeras galėtų ką nors padaryti dėl tos mergaitės? Ir tas patarėjas atsakęs (čia tariamoji nuosaka), patarėjas atsakė: „Šiuo metu premjerui ant mergaitės… (daugtaškį padėsiu), jis rūpinasi visų pirma atomine elektrine, tai yra jo prioritetas ir jis daugiau apie nieką negalvoja.“ Aš nežinau, ar tai teisybė, premjere.
Todėl dar prieš ankstesnį balsavimą, per kurį aš, beje, pritariau pirmajam įstatymui dėl atominės elektrinės, priėjau prie premjero, kuris tuo metu kaip tik – laimingas sutapimas – užkulisiuose kalbėjosi su socialinių reikalų ir darbo ministru ponu D. Jankausku, ir aš jų abiejų paklausiau, ar esant tokiai situacijai, kai jau praėjus mėnesiui dėl… (Balsai salėje) Aš argumentuoju, kodėl aš taip klausiu. Aš nesakiau šito. Aš sakiau… (Balsai salėje) Na, neįsirašiau, bet galėsime šitą patikslinti, jeigu jūs atsiliepėte, labai malonu. Tiesiog pasakiau: premjere, ką kartu su ministru, kurio sritis yra ši situacija, jūs darysite, kad… Ar ne taip buvo? (Balsai salėje) Premjeras sako, kad aš meluoju, jis pasakys tiksliai, kaip ten buvo pasakyta. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Gal kalbėkite apie įstatymų projektus, gerbiamasis Sauliau.
S. STOMA (TS-LKDF). Laikas baigiasi, aš tik pasakysiu, ką norėjau, svarbiausią dalyką. Jeigu premjeras, kaip žadėjo man, iki galutinių balsavimų padarys šį tą, kad ta mergaitė jaustųsi saugi ir kad mes visi žinotume, kad ji… (Balsai salėje) Nėra performuojamos jos smegenys, aš balsuosiu už atominę elektrinę. Jeigu ne, nebalsuosiu. Čia patikslinimų galima daryti įvairių, galbūt aš netiksliai suformulavau, kas buvo apie premjerą pasakyta, ką premjeras man pasakė, ką ministras man pasakė, na, čia detalės.
Jeigu iki galutinio balsavimo visai visuomenei ir man bus aišku, kad ta mergaitė yra saugi ir su ja nedirbama įvairiomis priemonėmis, aš balsuosiu už atominę. O jeigu ne, nebalsuosiu. O mano balsas gali būti lemiamas, nes čia buvo septyniasdešimt, man atrodo, du ar vienas balsas. Jeigu aš atsiimu tą balsą, tikrai bus ties riba ir, manau, reikalas išsispręs. „Pakabinu“ savo balsą ant, manau, labai rimto moralinio apsisprendimo. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Nekomentuosiu. E. Klumbys. Nenorite kalbėti. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kas yra koncesijos sutartis? Pradžioje aš manau, ar tikrai tiesa, kai Seimo Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad koncesijos sutartimi valstybė ne tik duoda leidimą koncesininkui vykdyti Visagino atominės elektrinės statybos projektą, bet ir prisiima tam tikrus turtinius įsipareigojimus už koncesininką prieš trečiąją sutarties šalį, strateginį investuotoją, ir taip rizikuoja netekti valstybės imuniteto. Manau, gal kartais Teisės departamentas suklydo, tačiau paprašiau šį projektą, šią koncesijos sutartį, įvertinti advokatą, vieną iš tų, kuris dalyvavo arbitražo byloje „Svenska“–Lietuvos Respublika–„Geonafta“. Tokių bylų Lietuvoje ne tiek daug buvo. Jis puikiai susipažinęs su panašiomis koncesijos sutartimis. Paprašiau jo įvertinti. Jeigu jums įdomu, aš galiu jums pasakyti, kaip įvertino advokatas, kuris tikrai gerai išmano šio tipo sutartis. Jis teigia: „Šiuolaikinės tarptautinės teisės, tarptautinės teisės doktrinos yra pripažįstama riboto valstybės imuniteto doktrina, pagal kurią valstybė ar jos vardu veikianti institucija gali turėti imunitetą tik dėl veiksmų viešosios teisės reglamentuojamoje srityje. O tais atvejais, kai valstybė ar jos institucija dalyvauja privatinės teisės reglamentuojamuose santykiuose, valstybė negali remtis imunitetu nuo užsienio teismų jurisdikcijos, nes šiuose santykiuose valstybė dalyvauja tokiais pačiais pagrindais, kaip ir privatūs asmenys.“ Kaip matyti, Lietuvos valstybė pagal šią koncesijos sutartį neatšaukiamai ir besąlygiškai atsisako savo teisių, teisių į imunitetą visų arbitražų procedūrų ir be arbitražų procedūrų, kitų teismo procedūrų bet kurios jurisdikcijos atžvilgiu, įskaitant imunitetą į procedūras, skirtas įgyvendinti, pripažinti ar vykdyti arbitražo teismo pagal šią koncesijos sutartį priimtą sprendimą. Tokiu būdu Lietuvos valstybė negalės remtis savo, kaip valstybės, imunitetu ir turės paklusti sutartyje nurodytų arbitražo institucijų jurisdikcijai, pabrėžiu.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi arbitražo byloje „Svenska“–Lietuvos Respublika–„Geonafta“. Lietuva šioje byloje dėl imuniteto atsisakymo ir netinkamai suformuluotos arbitražinės išlygos negalėjo išvengti arbitražinio bylinėjimosi. Nelabai gerai ir tai, kad pagal koncesijos sutartį, įskaitant ir 45 punktą, ir bet kuriems su ja susijusiems arba dėl jos kylantiems nesutartiniams įsipareigojimams yra taikoma Anglijos teisė. Procesai vyktų Vašingtone arba Londone. Akivaizdu, kad imuniteto atsisako Lietuvos valstybė, o ne jos įmonė. Įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos imuniteto atsisakymą ir koncesijos sutartyje nustatytą ginčo sprendimo tvarką atitinkančią jurisdikciją.
Jis taip pat teigia, kad girdėjo ir J. Razmos argumentus. Jis teigia, kad nerimti J. Razmos išvedžiojimai, jog imuniteto atsisakoma vien todėl, kad viena iš šalių yra Lietuvos valstybės įmonė. Kaip minėjau, šios sutarties šalis yra ir Lietuvos valstybė su konkrečiais sutartimi priimtais įsipareigojimais, kurių nevykdymas sukels atsakomybę. Net ir neatsisakiusi imuniteto Lietuvos valstybė, pasirašiusi komercinę sutartį, būdama šalis, turės laikytis koncesijos sutartyje nustatytos ginčų sprendimo teisės. Beje, jis dar pasako ir kitą dalyką, kad preambulėje kaip šalis nurodyta Lietuvos Respublika, o sutarties pabaigoje padarytas įrašas: pasirašo Lietuvos Respublika Energetikos ministerijos vardu. Tai vėlgi dabar neaišku, kas tai yra, koks tai konglomeratas.
(Dar turiu keletą minučių laiko.) Taip pat iškilo abejonių dėl to, kas rengė sutartį, ar šios sutarties rėmėjai nėra vienaip ar kitaip susiję su kitomis valstybėmis, su kitais privačiais asmenimis arba korporacijomis. Aš taip pat kreipiausi ir į Lietuvos saugumo departamento generalinį direktorių, kad atsakytų į tam tikrus klausimus. Keletą klausimą aš galiu pasakyti. Kaip VSD kontroliavo ir kontroliuoja, ar užsienio konsultantai neproteguoja tam tikrų komercinių struktūrų, nedaro įtakos Lietuvos pareigūnams pasirenkant jiems palankų sprendimą? Taip pat manau, kad įvardintų asmenis, kurie dalyvavo šią sutartį sudarant, ar jie turi teisę dirbti su slapta informacija, ar buvo patikrintas jų lojalumas Lietuvos valstybei, ir pateikiau kitus klausimus. Manau, tai yra labai svarbu ir koncesijos sutartis be antikorupcinio įvertinimo negali būti priimta, taip pat be ekspertų įvertinimo. Aš neįsivaizduoju, kaip galima priimti koncesijos sutartį, kurios, manau, neskaitęs pats premjeras. O jeigu skaitė, tai kažin ar suprato, ką jis skaito. Aš bandžiau skaityti ir man labai sudėtinga skaityti. Taigi, gerbiamasis Andriau, reikėjo bent jau turėti gerus specialistus, tačiau Vyriausybėje nepalikote net Teisės departamento. Aš prašau ir siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Premjeras sako, jog skaitė šią sutartį. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gal kam ir neblogai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos per kyšius investuoja į Lietuvos žmones, tačiau aš manau, kad nusistekeno.
Priėmus įstatymą prisiimsime turtinius įsipareigojimus, kai niekas už nieką neatsako. Finansinės drausmės nėra, trūksta kompetencijos, įsisiautėjusi korupcija, neaiškūs investuotojai. Kur garantija, kad Visagino atominė elektrinė netaps (…) su Rusijoje dygstančiomis kojomis? Konservatoriai ir kiti liberalizuojantieji, ar neatvesite Lietuvos prie galutinio bankroto? Jūs nesusitvarkote su valstybės skola, kuri didėja ne dienomis, o valandomis. Kaip galime jumis tikėti, kad dabar jau tvarkysitės gerai, kad kas buvo padaryta bloga, daugiau nesikartos, kad atėjo tas prasiblaivymas ir kad jau dirbsite gerai ir kompetentingai, kas iš jūsų laiduos savo dantimis ir karjera? Siūlau susilaikyti nuo tokių įstatymų palaikymo.
PIRMININKAS. A. Šedžius. Salėje nėra. K. Daukšys. Yra. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš supratau, kad Andrius išsigando Valdemaro dantų ir pabėgo iš salės.
Kolegos, iš tikrųjų labai svarbus projektas. Labai svarbu, kokį mes šiandien priimsime sprendimą, tik yra viena bėda, kad mūsų salėje neužtenka nei techninių, nei technologinių kompetencijų, kad atsakytume į klausimą, ar toks reaktorius geras, ar kitoks geras. Mes turime pasitikėti Vakarų specialistais, kurie yra pasiūlyti Lietuvos Vyriausybės. Aš manau, kad galėjo būti ir geresnė koncesijos sutartis. Sutinku. Galėjo būti daug kas geriau padaryta, galėjome neuždaryti atominės elektrinės, kuri veikė. Galėjome visa tai padaryti, kaip sakė J. Veselka, bet nepadarėme.
Aš siūlau vis dėlto nesibijoti, koncesijos sutarčiai pritarti ir po to intensyviai ir aiškiai stebėti, ar ji vykdoma, kaip vykdoma ir kokie yra tos atominės elektrinės statybos kaštai, kiti dalykai. Ir atsiskaityti už tai Vyriausybei, žmonėms ir paaiškinti jiems, kodėl taip yra, o ne kitaip. Visa kita, kad ir ką mes čia šnekėsime, bus tiktai didelis triukšmas ir iš to jokios naudos nebus. Tik realiai pradėję projektuoti, realiai pradėję ką nors daryti, kurti bendrovę galėsime atitinkamai žinoti, kiek visa tai kainuos. Aš siūlau balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš nekalbėsiu nei dėl Koncesijų įstatymo, nei dėl statybos, nei dėl žemės, netgi nekalbėsiu dėl Strateginę reikšmę turinčių objektų įstatymo. Ką sakė K. Daukšys, aš tam pritariu. Galima, jeigu reikia, dar kokių pataisėlių padaryti ir tuos įstatymus priimti. Tikrai sutinku šiuo atveju ir su ponu J. Veselka, kad mes čia kalbame, kalbame apie tai, ką turėjome kalbėti gal prieš 10–15 metų, tai dabar pradedame kalbėti, kai jau traukinys nuvažiavo ir yra paskutinis vagonas, į kurį turėtume įšokti, kad liktume atomine valstybe, taip populistiškai.
Bet užtat noriu kalbėti apie projektą Nr. 4416. Ar Vyriausybė, komitetai, valdyba, Seniūnų sueiga ir partijos nežinojo, ar pražiopsojo – nežinau kaip, bet Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę Užsieniečių teisinės padėties įstatymui sutvarkyti, suderinti su Europos Sąjungos dokumentais. Vieną bloką jau Seimas yra priėmęs. Dabar yra parengtas antras blokas, kuris kaip tik ir apima tai, apie ką čia mėginama kalbėti. Jis apima ir kvalifikuotą darbo jėgą, ir šeimų atvykimą čia, ir visus kitus su tuo susijusius dalykus, bet normalia, bendra tvarka, be jokių išimčių. Aš ir sakau, arba apie tai nebuvo žinoma, bet dabar jau yra žinoma, ir siūlyčiau Seimui vis dėlto lydintįjį įstatymą 1-3j, registracijos Nr. XIP-4416, po svarstymo atmesti, nes jis yra perteklinis, nereikalingas ir netgi žalingas ir pavojingas. Kodėl?
Jeigu mes dėl vieno strateginio objekto padarome išimtį darbo jėgai čia atvykti su šeimom ir nesilaikant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo reikalavimų tokius klausimus spręsti (o ten jie tikrai bus išspręsti, ir protingai), tai kas man gali paneigti, kad strateginis objektas Gariūnai nepaprašys to paties? Jeigu vienam strateginiam yra išimtis, tai kodėl ne visiems? Žodžiu, atsiranda labai pavojinga skylė, kitaip nepasakysi. Nepriėmus šitos pataisos skylių neatsiranda, bet visi bendrąja tvarka, jeigu jie tikrai yra kvalifikuota darbo jėga ir tikrai reikia šeimas sujungti, tai siūlomos pataisos tą viską išsprendžia be jokių išimčių, normaliai, kaip ir visur Europoje.
Aš tik kviesčiau ir mūsų grupės pirmininką (jis, matyt, apie tai dar kalbės, kad mes, matyt, kitą savaitę jau tai registruosime, iškart bus svarstymo procedūra), galime tuos dalykus priimti beveik vienu metu, kaip ir šituos įstatymus, ir tokių skylių ar per neapsižiūrėjimą, ar per kitus kokius motyvus – gal čia labai įsiteikti kam nors norėjo, nežinau, man tai nėra žinoma, vis dėlto siūlyčiau nedaryti. Taigi mano siūlymas – šitam lydinčiajam įstatymui nepritarti. Tų lydinčiųjų sumažės, bus aiškesnė situacija. Ačiū jums už kantrybę ir kad išklausėte.
PIRMININKAS. R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes beveik visą dieną šnekame apie stambiausią Lietuvos istorijoje investicinį projektą. Žinome, kad koncesijos sutartis yra viena iš to investicinio projekto pamatinių sutarčių, kuria remiantis bus sudaromos ir kitos sutartys, akcininkų ir t. t.
O šnekant apie investicinį projektą ir apie sutartis, apie koncesijos sutartį, reikėtų pabrėžti, kokie momentai tose sutartyse yra patys svarbiausi. Svarbiausia yra investicinio projekto kaina, terminai, produkcijos arba paslaugos savikaina, sankcijos ir atsakomybė. Norėčiau jūsų paklausti: ar jūs įsitikinę, kad dabartinėje mums siūlomoje ir parafuotoje koncesijos sutarty visi šitie komponentai yra įvardyti iš viso ir yra palankūs mūsų valstybei?
Pirmiausia norėčiau sustoti prie kainos. Kokia gi iš tikrųjų šito investicinio projekto – Visagino atominės elektrinės – kaina, kokios jos aukštutinės ribos? Ar tai įtvirtinta koncesijos sutartyje ir ar tai yra nekintamas dydis? Deja, tinkamai ir teigiamai atsakyti į šitą klausimą negaliu. Galbūt tie, kurie daugiau žino ir šaukia valio, galėtų man paaiškinti. Džiaugčiausi. Bet aš manau, kad sudarytos yra visos prielaidos kainoms didinti dėl įvairių faktorių.
Antras momentas. Priminsiu istoriją. Ne taip seniai su panašiu pasiūlymu pastatyti Lietuvai atominę elektrinę dalyvavo Pietų Korėjos kompanija KEPCO. Dalyvavo, skaičiavo, siūlė ir pasitraukė. Neatmetu, kad tai buvo ir politiniai motyvai, bet iš viceministro R. Švedo lūpų mes išgirdome, kad iš esmės pasitraukė dėl techninių priežasčių. Tikiuosi, kad dauguma Seimo narių žino tas technines priežastis ir yra įsitikinę, kad jų nelieka naujoje koncesijos sutartyje arba jų poveikis yra eliminuotas. Aš tuo nelabai tikiu, nes viešai apie tai nebuvo kalbėta.
Mes kalbame apie kainą, būsimo projekto produkcijos savikainą. Gražu – 18 centų, iki 25, bet turbūt kolegos Seimo nariai žino, kokia kaina šiandien perkame elektrą mes elektros biržoje. Ta kaina šiandien yra mažesnė negu 18 centų. Kokia ji bus po 10–12 metų, be abejo, sunku prognozuoti, bet prognozuoti reikia tam, kad būtume tikri, kad mūsų gaminamos elektros savikaina bus mažesnė negu biržos kaina. Jeigu atsitiktų priešingai, matyt, reikėtų šitai matyti kaip grėsmę ir numatyti, kokį kompensavimo mechanizmą mes turėsime.
Dėl atsakomybės. Mano supratimu, Lietuvai, kaip didžiausiai akcijų paketo turėtojai ir kaip tos elektrinės, kurios žemėje ji stovės, šeimininkei, numatyta pernelyg didelė atsakomybė, ko gero, neproporcingai. Tai rodo vien tas faktas, kad, pavyzdžiui, Lietuvos infrastruktūra, kurią mes čia įvardijame kaip panaudotiną ir labai tinkamą, ir palankų faktorių, yra įvertinta mažiau negu 0,1 % visos būsimos elektrinės kainos. Ar tai teisinga?
Aš manau, kad galėtume rasti ir daugiau klausimų. Štai pagaliau projektuojama naujoji atominė elektrinė, suprojektuota ir jos įranga – siurbliai, varikliai, generatoriai, turbinos – pagal kokius standartus bus? Amerikoniškus, japoniškus, europietiškus, lietuviškus? Kur atsakymai? Atsakymų nėra.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad Lietuvos pozicija yra nepakankamai griežtai įtvirtinta koncesijos sutartyje. Būčiau linkęs pritarti, kad sutartis turėtų būti tobulinama. Deja, suprantu, gal dėl teisinių problemų, kad jau yra parafuota, mes neturime teisės pasakyti kaip nors kitaip, kad pabandykime palaikyti Lietuvos kietesnę poziciją. Mes per minkštai viskam nusileidžiame. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nekalbėsiu apie kitus įstatymus. Ko gero, šiandien svarbiausias ir aktualiausias mums, kaip darbo grupei, yra Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Buvo Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengti ir įgyvendinti netgi penkias Europos Sąjungos direktyvas… su mūsų galiojančiais teisės aktais, tiek pakeisti, tiek papildyti ar kai kurias nuostatas net panaikinti.
Keista, kai mes, darbo grupė, baigėme savo darbą, yra atiduotas bendras projektas komitetams, komitetai svarstė, trečiadienį liko tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir toks projektas eina.
Kolegos, tikrai kelia pagrįstų abejonių, ar mes užsieniečiams kokiu nors vienu ar konkrečiu projektu darysime išimtis? Aš siūlyčiau, kadangi diskusija dėl visų (aš maniau, kad dėl šito konkretaus), kai bus balsuojama dėl užsieniečių teisinės padėties, nepritarti, o laukti kitą savaitę priėmimo, nes tuo įstatymu mes viską sureguliavome ir išsprendėme visus konfliktus.
PIRMININKAS. R. Žilinskas. Nėra salėje. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiek tiek pakalbėti apie energetinio saugumo užtikrinimą. Dėl to mes čia ir sėdime, priimdami įstatymus.
Lietuva, importuodama iš vieno šaltinio apie 75 % suvartojamos elektros energijos ir dujų, naudojamų jai pagaminti, nėra, be abejo, saugi. Kyla rizika, kad elektros tiekimas gali būti ribojamas ne tik dėl politinių sumetimų ar monopolinių tiekėjų spaudimo.
Tarptautinė praktika rodo, kad šalis nėra saugi, jei importuoja daugiau kaip 10–15 % elektros energijos išteklių. Mes importuojame net 75 %, o atskiromis gegužės mėnesio dienomis elektros importas buvo pasiekęs net 95 %. Lietuva neturi konkurencingų elektrinių, kuriose pasigamintų reikiamą elektros kiekį, todėl Visagino atominė elektrinė yra būtina, siekiant užtikrinti patikimą ir konkurencingą elektros tiekimą.
Visagino atominė elektrinė – svarbi sąlyga Lietuvai integruotis į Vakarų Europos elektros sistemą, nes atominės elektrinės projektas garantuoja pakankamą bazinę elektros gamybą šalyje ir Baltijos šalių adekvatumą. Jei Baltijos valstybių regione nebus bazinę elektros gamybą užtikrinančios atominės elektrinės, mažės ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos patrauklumas ir galimybės būti lygiavertėmis Europos energetikos sistemos partnerėmis. Elektros suvartojimas ateityje, be abejo, tik didės, nes istorija mažoms šalims retai pasiūlo galimybę įgyvendinti idėjas, iš pirmo žvilgsnio viršijančias tų šalių galias ir valią.
Naujos atominės elektrinės idėja taip pat gal atrodytų per didelė, tačiau tuo pačiu metu labai reikalinga ir labai svarbi. Turėtume žvelgti į ateitį ir pamatyti, kokios su elektra susijusios technologijos dominuos pasaulyje po dešimtmečio ir vėliau.
Negaliu nepasakyti, kad ateitis priklauso elektromobiliams. Statydami branduolinę jėgainę, užtikrinsime savo pagamintą kurą automobiliams. Tikriausiai visi tikime valstybės gerovės kilimu ir ūkio vystymusi. Kodėl tada turėtume abejoti elektros suvartojimo augimu? Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje augs vystantis šalies ekonomikai. Tuo aš tikiu ir linkiu patikėti tuo jums visiems, mielieji parlamentarai.
PIRMININKAS. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Šiandien tikrai labai daug emocijų – vieni kitus išvardinome, apšaukėme priešais ir t. t. Aš noriu pašnekėti dėl šio įstatymo projekto iš esmės.
Pradėdama noriu pasakyti, kad apie daug ką šnekėjome – ir apie kainas, elektros energijos kainas, bet čia atidžiai išklausiusi negirdėjau, kad būtų kur nors kalbama apie žmogų, įtaką sveikatai atominės elektrinės statybos atveju, kiek valstybei reikės papildomai lėšų išleisti gyventojų gydymui ir t. t. Taigi žmogus buvo pamirštas.
Dabar dėl Koncesijų įstatymo. Gaila, kad Ekonomikos komitetas priėmė politinį sprendimą, tačiau ne ekonominį. Nė vienos pastabos, tiesiog paimta ir nubalsuota. Vadinasi, priimtas politinis sprendimas. O svarstyti buvo verta ir labai atidžiai.
Jeigu mes pažiūrėsime ir atidžiai perskaitysime jau ne patį koncesijos projektą, apie kurį net teisininkai sako, kad buvo sudėtinga skaityti, tai bent jau Finansų ministerijos išvadas dėl koncesijos sutarties, kurios visos buvo jums pridėtos kaip priedas, tai noriu pasakyti, gerbiamieji, ir paklausti, ar jūs jas skaitėte? Jeigu neskaitėte, tai paskaitykite iki priėmimo stadijos. Šeši puslapiai Finansų ministerijos šio įstatymo vertinimo dėl atitikties Koncesijų įstatymui sako, kad už šitą… praktiškai iškeliamos visos problemos. Akivaizdžiai matome, kad už tą įstatymą kaip koncesijos negalime balsuoti. Ir tik šešto puslapio paskutinėje pastraipoje pasakoma, kad viskas ekonomiškai bus pagrįsta.
Aš suprantu finansų ministrę, kad jai reikėjo įrašyti paskutinę pastraipą. Toks buvo Vyriausybės sprendimas. Tačiau mes, priimdami Seime, turime paskaityti, kokie argumentai ir kas yra dėstoma.
Taigi norėčiau, kad Seimo nariai atidžiai perskaitytų ir atkreiptų dėmesį į antrą puslapį, į trečią puslapį, į ketvirtą, penktą ir šeštą, kuriame išdėstyti labai rimti Finansų ministerijos abejojimai dėl šio įstatymo. Todėl kalbėti, kad, jeigu nebalsuos už šį paketą, bus Lietuvos priešai, yra labai nesąžininga ir neteisinga. Jeigu aš skaitau pateiktą koncesijos projektą, jeigu aš skaitau Finansų ministerijos specialistų parašytas išvadas, jeigu balsuosiu už šį projektą, aš galiu apibendrindama pasakyti: tokiu atveju, mano nuomone, aš pasielgsiu prieš valstybę, nes tokios sutarties mes tvirtinti čia negalėsime. Tokio įstatymo negalime tvirtinti, nes jis yra prieš Lietuvą. Ir tai, kad jį reikia patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, atsižvelgiant į tai, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, atsižvelgiant į tai, ką rašo Finansų ministerija, tai reikia ir patobulinti.
Jeigu šiandien sakoma, kad investuotojui reikia apsispręsti dabar, birželio mėnesį, ir investuotojas nelauks, kol įvyks referendumas ar mes patobulinsime, tai noriu paklausti, koks gi tai yra investuotojas, jeigu jam du mėnesius palaukti dėl to, kol Seimas patobulintų tą įstatymo projektą, yra nesvarbu? Esu įsitikinusi, kad Japonija yra aukštos demokratinės kultūros valstybė ir ten žmonės supranta, kad tautos valia yra labai svarbi. Tikiu, kad investuotojas palauks, kol Lietuvos tauta apsispręs, ir gerbs mūsų apsisprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad bet kokiu atveju šitie projektai yra iš tikrųjų susiję, ar ne? Tai man kartais šiek tiek keista girdėti, kai dėl vieno projekto lyg ir sako taip, dėl kito jau lyg ir ne ir t. t. Čia iš esmės mes dabar svarstome vieną projektą, ir koncesijos sutartis yra tų projektų sudedamoji dalis. Natūralu, labai teisingai L. Graužinienė pasakė, kad koncesijos sutartis yra keistina ir tobulintina, ir net privalo tai būti padaryta, bet lygiai taip pat mes negalėjome žengti ir pirmo žingsnio, kol matome, kokia ta koncesijos sutartis dabar yra. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, man iš tikrųjų keista ir gerbiamojo K. Daukšio pozicija, kuris sako, kad, na, dabar startą duokime, o paskui jau tobulinsime, diskutuosime. Kolegos, jūs puikiai žinote, kad kai padarai vieną ar kitą žingsnį, šaukštai būna po pietų. Prisiminkite senesnius energetinius projektus, kaip buvo. Irgi kažkam atrodė, kad duosime startą, o paskui labai ramiai susitarsime, dar padiskutuosime, rasime geriausius sprendimus. Ir kuo tai baigėsi? Neužmirškite, kai yra duodamas kelias, tai įsijungia ir teismai, ir tarptautiniai arbitražai, ir galimi nuostoliai valstybei už vienokius ar kitokius sutarties peržiūrėjimus ar nutraukimus, ir t. t. Jūs patys puikiai žinote, kiek valstybė anksčiau yra priėmusi neteisingų sprendimų, arba paskui, juos keisdama, jau patyrė žalos iki šio momento, o kiek dar patirs? Tai, mano supratimu, tikrai yra neatsakinga duoti startą, kol nėra visiško aiškumo. Neatsakinga, niekas taip nedaro. Net elementariems investiciniams projektams reikia verslo plano. Neatsakę į visus ekonominius klausimus, nueikite jūs bet kurį banką, niekas jums neduos jokios paskolos.
O dabar mes kalbame apie projektą, kurio pasekmes jausime galbūt visą šimtmetį, ir nematome skaičių, nematome ekonominio pagrindimo, neatsakyta į esminius klausimus, vietoj argumentų naudojamas spaudimas. Kur tai veda? Tai veda vėl prie neatsakingų sprendimų ir šie neatsakingi sprendimai, natūralu, po to grįš su kaupu, bet grįš su kaupu neigiamai. Ir ne tiktai tiems, kurie balsuodami prisiima atsakomybę, jie mažiausiai, ko gero, bus atsakingi, bet visai visuomenei. Tai, kolegos, susimąstykime, ką mes iš tikrųjų darome. Mano supratimu, dar kartą sakau: reikia grąžinti tobulinti netobulai parengtus sprendimus, atsakyti į visus klausimus, tarp jų, ką sakė L. Graužinienė, pataisyti koncesijos sutartį, pašalinti tas visas nuostatas, dėl kurių keliamos abejonės, sudėti reikiamus saugiklius ir tada jau galima startuoti. Ir tada jau galima startuoti, bet tikrai ne dabar, ne tokioje situacijoje. Dar kartelį, kolegos, atkreipiu dėmesį.
PIRMININKAS. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tarp lydimųjų įstatymų yra ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas, o prieš pietus po svarstymo pritarėme pagrindiniam Atominės elektrinės įstatymui. Tai bene svarbiausias Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu įstatymas šioje kadencijoje. Tuo esu labai giliai įsitikinusi ir labai daug ką permąsčiusi.
1990 m. atkūrėme valstybę, 2004 m. tapome Europos Sąjungos, NATO nariais, taigi gavome labai svarbius įrankius išsaugoti šią valstybę, kad ji taptų visaverte pasaulyje valstybe. Tačiau iki šiol likome sovietinėje infrastruktūroje, ypač energetikos – vienintelis dujų vamzdis, elektros tinklai sujungti su Rusijos Federacija, jais tekančios elektros parametrai reguliuojami ne Lietuvoje, bet Maskvoje. Gerai, kad dauguma mūsų Seimo narių supranta būtent tokių energetinių grėsmių esmę, ir tai parodė šios dienos balsavimas. Turiu keletą pastebėjimų: vieną nusistebėjimą ir du pastebėjimus.
Nusistebėjimas. Prieš porą metų, kai diskutavome dėl Ignalinos atominės uždarymo tie patys, išskyrus, beje, J. Veselką, pagarba jam, kurie garsiausiai šaukė, kad Lietuva turi išlikti branduolinės energetikos valstybe, šiandien dar garsiau šaukia, kad atominės elektrinės jau staiga nebereikia. Kodėl? Todėl, kad Ignalinos atominė buvo rusiška ir Rusijos stipriai kontroliuojama, o ši jau nebe tų jėgų kontroliuojama bus. Pasiskaitykite Kremliaus valdomą žiniasklaidą, gal suprasite, kaip jiems svarbu, kad šis projektas žlugtų. Esu tikra, nesakysiu dabar, kurias pavardes ir iš mūsų frakcijos, tie puslapiai su pasimėgavimu labiausiai cituos.
Du pastebėjimai. Bet kuriuo atveju atominė elektrinė regione bus, paradoksas, bet žalieji, neva iš principo kovodami prieš mūsų atominę elektrinę, paremia Kaliningrado atominę elektrinę. Čia visiškai pritariu užsienio reikalų ministrui A. Ažubaliui, nes jeigu mes sustosime, nesaugią elektrinę mūsų pasienyje rusai tikrai pasistatys. Jei mes pastatysime savąją su saugia japoniška technologija, tai Kaliningrado elektrinė bus nekonkurencinga arba sunkiau konkurencinga ir galbūt jos netgi visai nebebus. Jei lietuviams pritrūks politinės valios, su Kaliningrado elektrine būsime dar labiau prijungti prie dar vieno Rusijos energetikos šaltinio.
Antras pastebėjimas. Jau dabar grynai karinio saugumo požiūriu. Kasmet už elektrą Rusijai sumokame 2 mlrd. Lt, vadinasi, savo pinigais mes finansuojame patys zenitinių raketų kompleksus, „Iskander“ tipo raketas, modernius laivus savo artimiausioje kaimynystėje – Karaliaučiaus krašte.
Mielieji kolegos, siūlau drąsiai ir toliau ryžtingai balsuoti už šiuos projektus. Iš tikrųjų už tai mus ateities kartos tik gerbs.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš gal pradėsiu tuo, kuo mano kolegė baigė. Iš tikrųjų net ir statydami pasiūlytą elektrinę mes ir toliau finansuosime tuos pačius „Iskander“ ir kitas technines priemones, nes geriausiu atveju kokia nors grąža iš šios elektrinės gali būti maždaug po 28 metų. Tai dar visa karta turės mokėti tuos pinigus, kuriuos mes mokame.
Klausimas iš tikrųjų yra ne, ar statyti, ar nestatyti? Klausimas yra, kada statyti? Ar turime šiandien galimybes ir kokią statyti? Nes ne mano žodžiai, o šiandien visiems Seimo nariams išdalinti žodžiai: pirmiausia gali būti statomi du optimalaus dydžio reaktoriai, o ne vienas dvigubai didesnis. Čia ne Juozo Oleko žodžiai, čia Andriaus Kubiliaus. (Balsai salėje) Juodu ant balto pasirašyti teiginiai. Tai kodėl mes viską apverčiame aukštyn kojom ir po to kaltiname tuos, kurie turi tam tikrų abejonių?
Mielieji kolegos, iš tikrųjų išsikėlėme sau rimtus uždavinius ir turbūt Lietuvos žmonės laukia kai kurių atsakymų, ar mes žengiame gana abejotiną žingsnį dėl po 28 metų galbūt galimos kokios nors grąžos dalykų. Mes ateiname į 2012 m. vasarą su galimai sudėtinga finansine situacija Europoje, pasaulyje, galbūt atsiliepsiančia ir Lietuvai. Ir vis dėlto per prievartą brukame dar vieną ypač stambų objektą.
Mes beveik vienu balsu susitarėme dėl suskystintų dujų terminalo, gana didelio objekto, kuris didina mūsų energetinį saugumą. Manau, kad būtų labai išmintinga pamatuoti savo galimybes, nes dar ilgus metus vėl bus vėsokos žiemos ir dar ilgus metus reikės spręsti problemas, susijusias su šildymu. Tai ar po dujų terminalo, po atominės elektrinės projekto iš tikrųjų Lietuva bus pajėgi nors kiek amortizuoti tas žmonių išlaidas, skiriamas šildymui?
Aš jau nekalbu, kad mano kolegė visiškai nutylėjo Lietuvos kariuomenės finansavimo padėtį. Visų čia esančių partijų, kurios yra Seime, vadovai pasirašė susitarimą, siekį skirti 2 % punktus bendrojo vidaus produkto. Tai kada tą darysime, mielieji kolegos? Mes to nepadarėme iki šiol ir mes dabar prieš akis turime šį energetinį projektą, kuris kainuos labai daug, o elektros Lietuvos ūkiui pagamins ne daugiau kaip 500 tūkst. megavatų, nes visa kita liks kitiems. Tame projekte mūsų dalis bus tik tokia, kaip šiandien statome paskutinę Elektrėnų dalį. Štai kur yra problema – finansinė našta. Mes turėsime daug gerų intencijų sugrąžinti neišmokėtas pensijų dalis, pakelti minimalią algą, kurią čia kažkas žada ir 1,5 tūkst., ir 1,8 tūkst. litų.
Mielieji kolegos, ar mes iš tikrųjų populistiškai žadame į kairę ir į dešinę visiems, kas ant liežuvio galo užeina, ar mes, kaip politikai, rimtai prisiimame įsipareigojimus? Po to mes vėl bandysime cituoti vieni kitus. Štai kur problema! Ar galime tai daryti? Vieno, ko prašome Ministro Pirmininko ir mūsų kolegų, – pabandykim pasiskaičiuoti tą finansinę naštą, kuri ateina. Ir ar iš tikrųjų šis projektas yra gerokai pirmiau tų įsipareigojimų, kuriuos mes visi, čia esantys salėje, prisiėmėme? Aš manau, kad tas mūsų išsidėstymas nėra teisingas, todėl manau, kad ir koncesijos sutartis, ir kiti pakeitimai tikrai yra taisytini.
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Siūlyčiau atidėti tuos sprendimus…
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …ir juos patobulinti.
PIRMININKAS. Laikas! Paskutinis kalbėtojas. Ar tikrai kalbėsite? K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Retai gauni tokią galimybę pirmas pradėti ir paskutinis užbaigti diskusiją. Aš pasinaudosiu ta galimybe. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra tūkstantis ir viena priežastis, dėl ko galima atmesti, apsimesti, kad kažko nesupratai, parodyti, kad nestiprūs argumentai, kad nedaug popierių buvo ar pritrūko laiko į tuos popierius įsigilinti ir panašiai. Yra tik kelios priežastys, dėl ko šitą elektrinę reikia statyti, ir tos priežastys yra tokios svarbios, kad man nesuprantama, kodėl žmonės jų negirdi arba nenori įsiklausyti.
Tos priežastys, tiesą sakant, visos buvo išvardytos. Šiuo metu, kada mes svarstome atominės elektrinės statymo ar nestatymo likimą, iš tikrųjų jau prasidėjo rinkimų agitacija ir ta aplinka labai stipriai paveikia. Aš nebent tik tuo galėčiau pateisinti tokius staigius posūkius.
Kas atsitiko, kad socialdemokratai, kuriuos aš labai gerbiu kaip partiją, daug patirties turinčią partiją, ima ir padaro 180 laipsnių posūkį, kitaip nepavadinsi, jeigu ana elektrinė, kurią turėjo pastatyti LEO LT, tiko, o šita nebetinka? Kas atsitiko? Jokių didelių pokyčių nevyksta, tik Lietuvos dalis finansuojama Lietuvos valstybės, o ne privataus kapitalo. Bet ir privatininkai galės investuoti, jeigu tik norės. Sudaromos sąlygos.
Tai kas gi čia fundamentaliai vyksta? Kas tokio įvyksta, jeigu organizuojamos interpeliacijos nuversti A. Sekmoką dėl to, kad jis nesusiderėjo su korėjiečiais? Bet juk atveda kitus azijiečius, iš labiau pažengusios valstybės, iš Japonijos, ir jau dabar šitas reaktorius nebetinka. Daugybė straipsnių parašyta apie kainas, jų palyginimus. Jeigu tik norima, informacijos pilna. Štai šiandien internete yra V. Ognerubovo ir D. Laurinavičiaus, dviejų Lietuvos energetikos instituto darbuotojų, analizė, kur juodu ant balto suskaičiuotos visos kainos. Kiek žmonės turėtų mokėti, kiek pramonė turėtų mokėti. Tai irgi neįtikina? Aiškiai matome, kad atominė energetika duoda mažiausias kainas ir mažiausias ilgam laikotarpiui. Negi tai neįtikina?
Buvo paleistos dūmų uždangos dėl to, kad vokiečiai labai laimingi dėl to savo atsisakymo. Man teko kelis sykius, bene tris kartus, lankytis Vokietijoje, kalbėtis su įvairiais specialistais, ir kuo arčiau atominės energetikos atsisakymo, tuo vokiečių specialistai ir įvairių atsakingų partijų žmonės vis labiau ir labiau su nerimu žiūri į tą perspektyvą. Jau dabar oficialiai yra paskelbta, kad Vokietijoje vien dėl šitų Vokietijos planų elektros kaina artimiausiu metu turi išaugti 70 % ir tai dar ne pabaiga.
Ką tai reiškia pirmaujančiai ekonomikai, pramonei? Jau dabar yra kalbama apie tai, kad išsikels kai kurios pramonės šakos, tarkim, aliuminio pramonė, ten, kur elektra yra pigesnė. Mes Lietuvoje irgi 4/5 elektros suvartojame ne gyventojams, o pramonei. Kiekvienas išaugęs procentas sumažintų mūsų prekių konkurencingumą ir sumažintų užsienyje, nes mūsų ekonomika yra eksportuojanti, o tai reiškia, kad nemažėtų… ką reikėtų daryti tiems eksportuotojams – mažinti darbuotojams atlyginimus? Darbuotojai mokėtų brangiau už elektrą ir dar gautų mažesnius atlyginimus. Galvokime apie tai, kad pigi elektra (o vienintelis būdas, kaip ja apsirūpinti, yra atominė energetika) yra reikalinga ne tik gyventojams, bet ir pramonei, ir darbuotojų atlyginimams. Aš agituoju balsuoti ir tikrai nedaryti tokios klaidos. Rinkimai buvo, praeis, o strateginiai objektai išliks ilgiems laikams.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-3b klausimas… Dėl vedimo tvarkos? Prašom, gerbiamasis Žiemeli.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Reikalavimas statutinis. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad galime ir privalome dirbti toliau. Balsuojame. (Balsai salėje) Palaukite minutę! Nutraukiame balsavimą. Dėl šio mano minėto įstatymo projekto, taip jūs paprašėte? Gerai. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja prieš pertrauką.
Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Ne, dėl vieno.
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4409(2). Svarstymas. Diskusija baigta. Pasiūlymų yra. Kviečiu į tribūną K. Masiulį. Yra įregistruoti keli Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymai, galbūt mes čia galėtume… Aš dabar žiūriu į poną A. Anušauską. Pirmasis pasiūlymas – patikslinti 4 straipsnio 3 dalį, komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Ar jūs reikalausite balsuoti? Nereikalaujate. Atsiėmė pasiūlymą.
Keliaujame toliau. Kitas pasiūlymas bus dėl 6 straipsnio, komitetas pasiūlė, o Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Tinka. Kitas jūsų pasiūlymas dėl 6 straipsnio 7 dalies. Komitetas pritarė iš dalies.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tinka. Ir kitai daliai, t. y. 9 daliai, vėlgi Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Tinka? Atsidusote. Tinka. Supratau. Ar yra pasiūlymų? Dabar baigiamosios nuostatos. Čia jau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pritarta iš dalies. Užsienio reikalų komiteto pritarta iš dalies. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarta iš dalies. Audito komiteto nepritarta. Nereikia balsuoti dėl šių pasiūlymų. Ačiū, visus pasiūlymus apsvarstėme. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl įstatymo projekto. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, būkime mes ryžtingi vieną kartą. Brangstant dujoms, efektyvus šaltinis yra atominė energetika, ir turi būti mūsų tokia strategija. Man labai patiko premjero kalba, kai jis sakė, kad ankstesnius apsisprendimus reikia gerbti ir jis juos gerbia. Kas negerbia praeities, neturi ir ateities. Taip ir mes energetikoje, todėl siūlau, kad balsuotumėte vieningai už šią strategiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš buvau užsirašęs dėl koncesijos. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvau užsirašęs dėl įstatymo dėl koncesijos suteikimo. O čia dabar svarstomas kitas projektas. Jūs negirdėjote, aš buvau užsirašęs dėl prieš tai svarstyto įstatymo.
PIRMININKAS. Dėl prieš tai, ne dėl šio projekto? Aš atsiprašau. Mes dėl prieš tai svarstyto būsime padarę pertrauką. Dabar mes svarstome projektą Nr. XIP-4409 – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui… Aš perskaičiau pavadinimą. Nuomonių prieš nėra.
Balsuojame tada dėl vedimo tvarkos. Balsuojame dėl Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4409.
Už – 64, prieš – 2, susilaikė 39. Pritarta po svarstymo.
Ar būtų galima pritarti skubos tvarkai, kad mes galėtume balsuoti ketvirtadienį? Ne ypatingos skubos tvarkai. Balsuojame. Kas balsuoja už tai, kad būtų pritarta skubos tvarkai? Kai pabaigsime balsuoti, tada suteiksiu. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pritarimo skubos tvarkai. Po to aš suteiksiu jums žodį, pabaikime su šiuo įstatymo projektu. (Balsai salėje) Kaip? Aš paklausiu. Mes svarstome, vėliau galėsime sugrįžti, nėra priėmimo, yra svarstymai. Po to matysime. Jeigu nepritarsime pagrindiniam įstatymo projektui, be abejo, nieko nepadarysi, nepriimsime šių įstatymų projektų. Gerai. Be abejo.
Už – 59, prieš – 23, susilaikė 28. Pritarta skubos tvarkai.
Dabar J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėjau jūsų paprašyti, nes mes balsuodami dėl šio įstatymo buvome agituojami balsuoti už strategiją. Tai yra visiškai kitas dalykas, negu mes priimame. O kadangi nėra priimtas, yra padaryta Koncesijų įstatymo svarstymo pertrauka, tai aš frakcijos vardu siūlau dėl visų lydinčiųjų padaryti pertrauką, kad mes galėtume kartu apsisprendę dėl koncesijos, svarstyti visus šiuos lydinčiuosius kartu su… Neaišku, kaip apsispręsime.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė, vėliau A. Kubilius. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt girdėjote, ką kalbėjo Audito komiteto pirmininkė dėl pašto perkėlimo į kitą straipsnį. Jūs čia norite skubos tvarka privatizuoti Lietuvos paštą? Aš tikrai nepritariu tokiam skubėjimui. Ekonomikos komitetas turi dar sykį sėsti, peržiūrėti. Jeigu yra liberalų noras privatizuoti šitą objektą, tai atleiskite, mes tikrai tam nepritarsime.
PIRMININKAS. Tikrai pašto niekas čia nesiruošia privatizuoti. Dar liktų geležinkelis, paštas ir telegrafas. (Balsai salėje) Gerai, aš girdėjau, girdėjau. Žodis A. Kubiliui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš ryto mes, Seimas, išlaikėme egzaminą, svarstydami labai rimtus klausimus, man gaila, kad prasideda dabar tokie tikrai visiškai neracionalūs veiksmai. Ir opozicijos visiškai neracionalūs veiksmai reiškia, kad jiems kažkas daro įtaką. Todėl aš prašau atlikti antikorupcinį tyrimą dėl visų iniciatyvų daryti pertraukas, nes, mano įsitikinimu, už to kažkas tikrai stovi. Kas prašo pertraukų, tikrai turėtų būti ištirta, kodėl dabar taip yra daroma. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. R. Žilinskas. Gal nesiaudrinkime? Prašom. Žodis jums.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų siūlyčiau nesiaudrinti ir…
PIRMININKAS. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai. Tylos prašau!
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Ką garsiau? Aš visą laiką kalbu tyliai. (Balsai salėje) Nieko tokio, aš kalbu į mikrofoną. Gerbiamieji kolegos, apsiraminkite, nepriėmėme pagrindinio įstatymo, balsuokime dėl likusiųjų. Dėl pagrindinio įstatymo mums dar liko laiko padiskutuoti, ką mes ir padarysime. O dabar eikime toliau. Dėkoju.
PIRMININKAS. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš, pritardamas premjero siūlymui, siūlau kreiptis ir į VSD, kad ištirtų visų Vyriausybės narių veiksmus, balsuojant už tuos įstatymus, prieš pateikiant Seimui.
PIRMININKAS. J. Olekas – dar kartą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik noriu priminti, kad frakcijos vardu aš paprašiau pertraukos, o mes sutinkame su premjero pasiūlymu, kad nebūtų svarstoma, kol nebus atliktas tas tyrimas, kurio jis prašė. Tada atsižvelkime sudarydami darbotvarkę, po tyrimo tęsime darbus.
PIRMININKAS. Aš tik laukiu, kol pasikeisime replikomis ir balsuosime dėl jūsų frakcijos pasiūlymo. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes turbūt šiek tiek užmiršome. Noriu priminti, kad 20 metų gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje ir kiekvienas pagal Konstituciją turime teisę į nuomonę. Tai šitoje vietoje baikime gąsdinti vieni kitus. Ir nuomonės pareiškimas nereiškia, kad kiekvienas, pasakydamas savo nuomonę ir matymą, kas yra blogai, yra Lietuvos priešas. Nustokime čia, šitoje salėje, vartoti tokius terminus.
PIRMININKAS. Dabar turime balsuoti dėl J. Oleko pasiūlymo daryti pertrauką dėl visų įstatymų projektų. Aš neskaitysiu registracijos numerių, tik darbotvarkės: 1-3d, 1-3e, 1-3f, 1-3g, 1-3h, 1-3i, 1-3j, 1-3k, 1-3l. J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto mes kitų nepradėjome svarstyti. Vis tiek dėl kai kurių yra pataisos. Kaip čia dabar urmu balsuosime? Jeigu nori, dėl kiekvieno tegul prašo pertraukos. Mes pradėkime tvarkingai nuo komiteto išvados, ką mes žinome, kokiu momentu jiems tos pertraukos prireiks, ar kokia pataisa bus neaiški, ar kažkas, matysime, gal nereikės.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, bet kuriuo atveju, jeigu bus balsų dėl pertraukos padarymo, tai bus dėl vieno ar dėl kito įstatymų projektų. Tai aš tiesiog… K. Daukšys, V. P. Andriukaitis ir tada balsuosime.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų siūlau nekaitinti aistrų, jeigu socialdemokratai taip nori pertraukos, padarome tą pertrauką, rytoj padirbsime arba užporyt, koks skirtumas.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš tik siūlau elgtis pagal Statutą, nes paprašyta pertraukos dėl visų susijusių klausimų.
PIRMININKAS. Be abejo, aš tik laukiu, kol baigsime replikomis pasikeisti. Dabar balsuojame dėl socialdemokratų pasiūlymo, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio dėl visų įstatymų projektų. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad galime dirbti šiandien ir negaišti laiko.
Už – 51, prieš – 48, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio.
Iš karto informuoju gerbiamuosius Seimo narius, iš karto informuoju, kad Seimo valdybos sprendimu rytoj 14.00 val. bus sušauktas neeilinis Seimo posėdis, kuriame ir svarstysime tuos klausimus, kurių šiandien neapsvarstėme. Rytoj po komitetų posėdžių planuokite darbą Seimo posėdžių salėje.
Repliką po balsavimo – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Už vieną pasiūlymą balsavome, bet aš prašau siūlyti balsuoti už premjero pasiūlymą, arba tegu jis atsiima, arba balsuojame. Jis paprašė kreiptis, kad išsiaiškintų dėl tų visų tautos priešų. Manau, kad balsuoti mes privalome.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, tai yra politinės retorikos klausimas ir tikrai dėl nieko mes čia neturime balsuoti. Aš negirdėjau tokio statutinio reikalavimo ar prašymo. Aš siūlyčiau, gerbiamieji, nusiraminti. Dirbame toliau. (Balsai salėje) Juozai, jūs jau trečią kartą. (Balsai salėje) O kas čia tokio? Tai nubalsavome. Tai gerai. Skuba – tai yra ketvirtadienį turėtų būti balsuojama.
Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau nebesisvaidyti kaltinimais. Yra atitinkamos tarnybos, kurios dėl visų priešų pateikia, matyt, informaciją ar reaguoja nustatyta tvarka. Aš tik siūlyčiau, kad būtų aiškiai konstatuota, jog diskusijos stadija dėl visų lydinčiųjų yra pasibaigusi, nes mes buvome sutarę, kad diskusija vyko dėl visų. Ir rytoj, kai bus neeilinis posėdis, mes tvarkingai pradėsime iš eilės pataisas ir apsisprendimus po svarstymo.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, leiskite tiesiog apgailestauti dėl to, kas čia vyksta. Kaip jau stebiu 20 metų, kai tik sprendžiame kokius tikrai kertinius, esminius klausimus dėl Lietuvos ateities, tai visada sukeliamas koks nors šurmulys. Kaip 1990 m. tankams važinėjant kai kas siūlė spręsti, ar herbe arklio uodega turi būti į viršų, ar į apačią, lyg to negalėjome išspręsti palaukę dar mėnesį ar kiek, tai taip ir dabar. Užuot sprendę esminius klausimus, susijusius su atomine elektrine, pradedame vieni iš tribūnos šantažuoti Vyriausybę, kiti vėl prisigalvoja visokių kaltinimų. Visa tai daroma tik tam, kad šie klausimai nebūtų laiku sprendžiami. Manau, kad tai yra ir nesolidu, ir neatsakinga.
PIRMININKAS. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, visi šie įstatymai svarstomi jau beveik metai laiko, jeigu pradėtume nuo pat pradžių. Turėjote visi visas galimybes teikti pasiūlymus bet kokius – gerus, blogus, visus. Ne, kai reikia konkrečių pasiūlymų, tada pššš. Kai reikia ką nors daryti, tada… Na, gerbiamieji kolegos, po velniais! Atsiprašau, po angelais. Valanda – 140 tūkst. Lt. Dabar įsivaizduokite, sėdi žmogus, kuris į referendumą žada eiti. Klauso ir sako: nieko nesuprantu, ko aš ten eisiu, jeigu jie nieko nesupranta, tik šiaip ginčijasi.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visi turėjome galimybes teikti visus pasiūlymus. Ir aš bandžiau siūlyti, ir buvau labai didelis priešininkas to, bet matau daug abejonių. Bet ir yra sužaistų tų dalykų, kurie leidžia jas spręsti. Įsidėmėkite, pati „Hitachi“ niekada niekur neinvestavo. Žada investuoti 4 mlrd., nes jiems bėda, jiems irgi reikia šito projekto. Tai mes naudojamės jų silpnybėmis, kad laimėtume sau. Visos sąlygos sudarytos. Ne, žaidžiame žaidimėlius. Na, tikrai.
O aš, atleiskite, pripažįstu dabar savo kaltę. Pirmiau su V. Putinu bendravau, dabar man naktį paskambino B. Obama ir prašo, kad pritarčiau. Iš abiejų pusių. Tikrai dabar dirbu B. Obamai, saugumui sakau – dirbu B. Obamai.
PIRMININKAS. Pone Juliau, geriausias agentas yra dvigubas agentas. Dabar dar J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Ministras Pirmininkas metė rimtus kaltinimus daugeliui Seimo narių. Galbūt ir užsienio reikalų ministras, kuris neišsireikalauja žalos atlyginimo, susijęs. Jeigu tokie kaltinimai tebeskamba iš Ministro Pirmininko lūpų, tai mes tikrai turime įvykdyti jo valią, kad būtų atliktas tyrimas, kodėl tas ponas taip elgiasi. Jeigu Ministras Pirmininkas persigalvojo, tai jis turėtų tą pasakyti, gražiai kolegų atsiprašyti, kartais išsprūsta karštas žodis, ir šį klausimą mes galėtume pabaigti.
J. OLEKAS (LSDPF). E. Klumbys, tada Ministras Pirmininkas, ir baigiame.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pasakėte, kad rytoj yra rengiamas nenumatytas Seimo posėdis, kaip aš supratau, taip?
PIRMININKAS. Gali būti rengiamas, ir aš prašiau Seimo narių būti pasiruošus.
E. KLUMBYS (TTF). Palaukite, ar gali būti rengiamas, ar rengiamas? Nes jūs pasakėte „rengiamas“.
PIRMININKAS. Vyksta apklausa. Jau apklausė, dabar mane informuoja valdybos nariai, 14 val. bus sušauktas posėdis. Yra sušauktas. Viskas.
E. KLUMBYS (TTF). Ar yra valdybos sprendimas?
PIRMININKAS. Taip. Apklausos būdu, mane informavo Seimo Pirmininkė, kad yra atlikta apklausa.
E. KLUMBYS (TTF). Ir yra raštiškas sprendimas, kaip reikalauja Statutas?
PIRMININKAS. Bus.
E. KLUMBYS (TTF). Tai palaukite, kai bus, tai tada jūs ir teikite, kas bus. Raštiško sprendimo nėra. Dėl to prašom laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik informavau jus, kad bus neeilinis.
I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia paprašyčiau visus aprimti. Teisingai J. Veselka, kaip visada, pasakė. Valdybos sprendimas yra raštiškas ir valdybos sprendimo protokolas niekada gyvenime nebuvo dalinamas Seimo posėdžio metu. Seimui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas informavo visus, kad yra Seimo valdybos sprendimas. Galiu pasakyti, kaip kas balsavo. Nedalyvavo A. Butkevičius. Susilaikė Č. Juršėnas. Visi kiti balsavo už tai, kad rytoj 14 val. būtų nenumatytas plenarinis posėdis. Būkite malonūs, dalyvaukite.
PIRMININKAS. Buvome sutarę, kad daugiau kalbančių… Ministras Pirmininkas, ir dirbame toliau. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai matydamas J. Oleko susijaudinimą galvoju, gal mes asmeniškai su juo aptarsime tą klausimą, nes man taip ir lieka neaišku, kodėl jis taip susijaudinęs. Bet aš raginu dirbti toliau, visiems dirbti atsakingai ir galvoti apie savo veiksmus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkės klausimas… Tiesa, dar mes turime… Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Seimo nariai jaučiasi įžeisti, jie turi statutinę teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ir jums viską komisija išaiškins.
16.47 val.
Yra Lietuvos Respublikos Seimo protokolinis nutarimas, kurį įregistravo V. Gedvilas, K. Daukšys, V. Gapšys, V. Bukauskas, M. Zasčiurinskas, J. Kondrotas, V. Baltraitienė, D. Mikutienė. Jis yra jums išdalintas. Jis guli ant stalų. Tai aš siūlyčiau priimti šį protokolinį nutarimą, kurį jūs matote ir kurio registracijos Nr. XIP-4407, pavadinimas „Dėl Visagino branduolinės (atominės) elektrinės integracijos į Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos (ENTSO-E) tinklą“.
Protokolinis nutarimas yra priimamas labai paprastu būdu. Jeigu jūs neprieštaraujate, balsuojame dėl šio nutarimo priėmimo. Jūs turite jį ant stalų. Jis jums yra išdalintas. Tinka? Balsuojame. Balsuojame už, kas pritaria. Tekstą jūs turite. Jis susijęs su prieš tai mūsų svarstytais visais energetiniais įstatymų projektais.
Už – 85, prieš nėra, susilaikė 13. Protokolinis nutarimas priimtas.
16.49 val.
1-4a, 1-4b, 1-4c – Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3941(2), Civilinio kodekso keliolikos straipsnių ir Antrosios knygos II dalies IX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3942(2) bei Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3943(2).
Dabar pradėkime tvarkingai, mažiau gal aistrų bus. Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – K. Masiulis. Ekonomikos komiteto nuomonė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3941 ir nutarė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, taip pat pasiūlė įstatymo projektą Nr. XIP-3941 sujungti su įstatymo projektu Nr. XIP-4006.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną L. Graužinienę – Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas atidžiai svarstė Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei Audito komiteto pasiūlymus, kurių yra pateikta 9. Pritarta bendru sutarimu. Ekonomikos komitetas atsižvelgė. Mes neprašysime daugiau balsuoti, į kai kuriuos techninius neatsižvelgė.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3942 priėmė sprendimą iš esmės pritarti, taip pat pateikė pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė.
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo priėmė sprendimą iš esmės pritarti, tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymus. Ekonomikos komitetas komiteto pasiūlymams pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Ramelis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kalbame dėl visų trijų, o balsuodami apsispręsime atskirai dėl kiekvieno įstatymo projekto. Kalbėkite dėl visų trijų, o po to pritarimą darysime atskirai.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 2 d. svarstė Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3941 ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Dėl Civilinio kodekso pakeitimų. Bendru sutarimu komitetas pritarė.
Ir trečias. Kaip papildomas komitetas projektus sujungus irgi bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar kviečiu į tribūną K. Masiulį, pagrindinio komiteto pranešėją.
Dabar nagrinėjame Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Gal čia ir nekils didelių abejonių, ginčų, tačiau, kol jūs ateinate, skaitau. Pirmasis pasiūlymas yra Audito komiteto pasiūlymas patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir papildyti nauja 2 dalimi. Ekonomikos komitetas tam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta.
Kitas Audito komiteto pasiūlymas – papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Ir vėlgi čia…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Galime bendru sutarimu pritarti? Taip. Pritarta.
Kitas Audito komiteto pasiūlymas – patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, papildant ją nauju sakiniu (neskaitysiu, kuriuo). Ekonomikos komitetas pritarė, ir Seimas bendru sutarimu pritaria. Taip? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 6 straipsnio nėra, dėl 7 straipsnio nėra.
Dėl 8 straipsnio yra Audito komiteto pasiūlymas patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip, kaip nurodyta tekste. Ekonomikos komitetas tam nepritarė. Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mes neprašysime balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Atsiima. Lieka Ekonomikos komiteto redakcija.
Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 10 straipsnio nėra.
Dėl 11 straipsnio. Vėl yra Audito komiteto pasiūlymas dėl 11 straipsnio. Ekonomikos komitetas tam pritarė, ir Seimas bendru sutarimu pritaria.
Kitas Audito komiteto pasiūlymas dėl 11 straipsnio. Ir vėl Ekonomikos komitetas pritarė, ir Seimas tam pritaria.
Dėl 12 straipsnio Audito komiteto pasiūlymas dėl bendrijos pelno paskirstymo. Ekonomikos komitetas tam pritaria iš dalies.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš esmės pritariam.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mus tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina Audito komitetą. Balsuoti nereikia.
Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 14 straipsnio nėra.
Dėl 15 straipsnio vėl yra Audito komiteto nuomonė išbraukti Labdaros ir paramos fondą. Ekonomikos komitetas tam pritarė. Mes irgi galime bendru sutarimu pritarti ir pasiūlymui, ir Ekonomikos komiteto nuomonei.
Dėl įstatymo įsigaliojimo yra Audito komiteto nuomonė, t. y. jūs pritariate, ne gegužės, o rugsėjo 1 d. Pritarta.
Dabar mes turėtume nuomonę už, nuomonę prieš.
Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turbūt prieštaraujančių nėra. Iš tiesų Ūkinių bendrijų įstatymas yra patobulintas. Savaime suprantama, kuo ūkininkavimo formų daugiau, tuo žmonėms lengviau pasirinkti savo verslo kryptį ir galbūt pagal tam tikras apimtis pasirinkti vieną ar kitą sistemą, kuria naudosis. Iš tikrųjų siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Po svarstymo pritarta.
Lydintysis įstatymo projektas – Civilinio kodekso kelių straipsnių ir Antrosios knygos II dalies IX skyriaus pavaidinimo pakeitimo įstatymo projektas, svarstymas. Čia yra vienas pasiūlymas. Gal aš nekviesčiau į tribūną K. Ramelio, nes yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies. Jeigu yra sutarimas, tai, matyt, galima tam pritarti. Aš kalbu apie 1 straipsnį. Tai yra 1.7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas ir čia yra papildyta 3 punkto pakeitimu. Galim sutarti?
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 4 straipsnio nėra, dėl 5 straipsnio nėra, dėl 6 straipsnio nėra, dėl 7 straipsnio nėra, dėl 8 straipsnio nėra, dėl 9 straipsnio nėra, dėl 10 straipsnio nėra, dėl 11 straipsnio nėra. Daugiau pasiūlymų nėra.
Nuomonių už ir prieš nėra. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo.
Projektas Nr. XIP-3943 – Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio… Atsiprašau, Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Aš siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Atsisukite visi į mano pusę, stebiu, kas vyksta.
PIRMININKAS. Gerai. Yra siūlymas, jeigu nėra prieštaraujančių tiek Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tiek Civilinį kodeksą, tiek Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnį priimti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame dėl ypatingos skubos. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Kol mes balsuojame, norėčiau paklausti K. Masiulio. Mane Sekretoriatas informuoja, kad šie įstatymų projektai yra susiję su Mažųjų bendrijų įstatymo projektais. Ar mes galime priimti ypatingos skubos tvarka? Aš klausiu K. Masiulio. Sunku pasakyti.
Už – 72, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta ypatingos skubos tvarkai.
Dabar mes dar turėtume pritarti po svarstymo Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritariam. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Po svarstymo pritarta.
16.58 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3941(2) (priėmimas)
Ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu galima priimti ir K. Masiulis tvirtina, priimkime.
Keturios nuomonės – už, keturios – prieš. Nėra. Balsuojame. Pastraipsniui mes jau svarstydami ir nagrinėdami visas pastabas priėmėme. Pritarta pastraipsniui ir balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 78, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
17.00 val.
Civilinio kodekso kelių straipsnių ir Antrosios knygos II dalies IX skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3942. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
17.00 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3943. Norinčių kalbėti nėra. Pastraipsniui mes esame pritarę. Įstatymo projektas dviejų straipsnių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas.
17.01 val.
1-5 klausimas – Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4474. Svarstymas. Pranešėjai – pagrindinis Ekonomikos komitetas, D. Budrys. Prašau.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Ekonomikos komitetas šiandieną svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą atmesti. Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžio teisiniam reguliavimui turi būti taikomas sisteminis požiūris ir tokia pati darbo užmokesčio dydžio nustatymo tvarka, nedarant išimčių atskiroms valstybės pareigūnų grupėms. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – R. Dagys.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkės pavaduotoja V. Baltraitienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėjo prie tokios išvados: įstatymo projektą atmesti dėl toliau nurodytų priežasčių. Įstatymo projektu nukrypstama nuo Konstitucijos 29 straipsnio nustatyto lygiateisiškumo imperatyvo, įpareigojančio iš esmės vienodoje padėtyje esančius asmenis traktuoti vienodai. Pagal Konstitucinio Teismo suformuluoto principo taikymo praktiką lygiateisiškumo principo nepaisymas galimas, kai tam tikrų subjektų grupei būdingi objektyvūs teisinės padėties skirtumai, pateisinantys diferencijuotą reguliavimą. Įstatymo projektu siekiama išspręsti problema – mažas darbo užmokestis yra būdingas visai valstybinei tarnybai, todėl nėra pagrindo teigti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių padėtis skiriasi nuo kitų valstybės pareigūnų. Taigi išskirtinės darbo užmokėjimo sistemos pareigūnams nustatymas nepagrįstai iškreips esamą darbo užmokesčio valstybės pareigūnams sistemą, nustatys privilegijas tik vienos grupės asmenims, kas iš esmės pažeis lygiateisiškumo, proporcingumo reikalavimus.
Svarbu pažymėti, kad įstatymo projekte siūloma, kad darbo užmokesčio dydį savo nariams apskaičiuotų, patvirtintų pati VKEKK, komisija, kas iš esmės eliminuoja bet kokią kontrolės galimybę.
Antroji išvada. Nustačius įstatymo projekte numatytą mokėjimo sistemą, komisijos narių darbo užmokestis didėtų pirmininkui iki 12 tūkst. 800 Lt – 2,3 karto, pavaduotojui – taip pat 2,3, iki 11 tūkst. 800 Lt, nariams iki 10 tūkst. 690 Lt. Taigi koeficiento padidinimas pareikalautų papildomų asignavimų, kurie nėra patvirtinti biudžete. Įvertinus projekte numatytą darbo užmokesčio didėjimo mastą, akivaizdu, kad yra nepaisoma reikalavimo darbo užmokestį didinti visiems proporcingai, o didinama tik vienai pareigūnų grupei.
Trečioji išvada. Socialinių reikalų ir darbo komitete ir Biudžeto ir finansų komitete yra užregistruoti ir jau apsvarstyti Valstybės politikų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio 4 įstatymo projektas, taip pat Valstybės politikų, pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriais siūloma nustatyti Valstybinės kainų ir energetikos komisijos ir kitų komisijų pareigybinių algų koeficientus 12,3 – t. y. 5 tūkst. 500 vietoje numatyto šiuo metu 4,5 tūkst. Priėmus minėtus įstatymų projektus, vadovų darbo užmokestis padidėtų 21 %. Įvertinus, jog minėtuose įstatymų projektuose yra sprendžiamas tik tam tikrų institucijų vadovų, taip pat pirmininko, darbo užmokesčio klausimas, siūloma atitinkamai svarstyti Valstybės politikų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo galimybę ir proporcingai įvertinti darbo užmokesčio koeficientą ir kitų grupėje esančių institucijų pareigūnų, pavaduotojų ir narių. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Dabar diskusijose užsirašęs dalyvauti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pradėti nuo Statuto. Aš jau ne vieną kartą atkreipiau dėmesį, kad mūsų Statute aiškiai parašyta, kokie komitetai turi svarstyti darbo užmokesčio klausimą. Jeigu norima apeiti ir vienai atskirai grupei padidinti atlyginimą, tada svarsto visai kitas komitetas – ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taip jau buvo su komisijų atlyginimais, taip buvo su dar dviem komisijom, kurios jau sugebėjo išsprūsti iš bendros sistemos. Taigi mano prašymas dar kartą Seimo Pirmininkei ir valdybai, kad tokius įstatymus, kuriuose kalbama apie darbo užmokestį, turėtų svarstyti komitetas, kuris ir specializuojasi šitoje srityje. Aš suprantu, kad kažkaip nepatogu savo chebrai nustatyti mažesnį atlyginimą, ir tada eina įvairios pataisos, kad atskira grupė gali gauti didesnius atlyginimus. Aš noriu priminti, kad praėjusią savaitę Vyriausybė ir premjeras pasakė, kad krizė nesibaigė, todėl politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams darbo užmokestis kitais metais nedidės. Bazinis dydis išlieka tas pats, jokių koeficientų atkūrimo, nes reikia taupyti. Krizė tęsiasi, bet atsiranda siūlymų atskirai vienai kompanijai ar vienai tarnybai, ar komisijai tai daryti.
Įdomiausia, kad yra siūloma keisti darbo apmokėjimo tvarką. Aš noriu pabrėžti, visi jūs ir daugelis Lietuvos piliečių, dirbančių valstybės tarnyboje, gauna pagal bazinį koeficiento dydį. Noriu priminti, kad tokį pasiūlymą jau teikė Prezidentė, ir šitas Seimas jau jį atmetė – pereiti prie VDU ir mokėti pirmininkui septynis vidutinius darbo užmokesčius, pavaduotojui penkis ir t. t. Pasiūlymas yra labai analogiškas, nes komisijos pirmininkui siūloma 13 tūkst. mokėti, t. y. didinti atlyginimą 2,3 karto. Tiek Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tiek kitoms komisijoms… Įstatymas buvo atskirai svarstomas mūsų komitete ir po diskusijų buvo pasiūlyta ir patvirtinta padidinti, nors niekam kitam (aš noriu atkreipti) nedidinama, tiktai šitoms komisijoms atlyginimus pakelti 20 %. Toks sprendimas yra priimtas.
Aš manau, kad tai irgi yra didelis padidinimas, nes kitiems pareigūnams, kitiems tarnautojams nė cento atlyginimas nedidėja. Seime dirba daug valstybės tarnautojų, kurie atlieka labai sudėtingą, reikalingą darbą, bet jiems atlyginimo nė vienu centu nedidiname. Buvo toks sutapimas, kad komitete nubalsavus už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių atlyginimų padidinimą, kitą dieną komisijos nariai priėmė padidinti dujų kainą dar 42 centais. Aš dabar klausiu retorinio klausimo: kiek padidėtų dujų kaina, jeigu mes sutiktume padidinti atlyginimus 2,3 karto? Ar ir dujų, ir elektros kaina irgi taip didėtų? Sieti su tuo, kad kainos nedidės arba komisija taip rimtai dirba, kad vartotojai tikrai nenukentės, aš nematau jokio ryšio.
Aš net priminsiu, pakartosiu – siūliau praėjusio svarstymo metu gal mokesčių mokėtojams ir mums pigiau primokėti monopolininkams, kad kainos augtų nuosekliai, suplanuoti, kad per metus kainos išauga 5 %, mes už tai jiems užmokame ir sutaupysime, nes komisijos darbuotojams tenka mokėti žymiai daugiau. Todėl, gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau nepritarti tokiems siūlymams. Nežinau, kaip reikės paaiškinti kitų grupių rinkėjams, darbuotojams, kodėl Kainų reguliavimo komisija, kuri ir kelia kainas visiems mums… jiems didėja atlyginimas. Ar čia dėl to, kad jie, didindami atlyginimus, gali gauti didesnius atlyginimus? carinėje Rusijoje buvo toks posakis, kad kai kam galima nemokėti, nes jie dirba tokioje vietoje, kad gali ir patys susikombinuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra vienas pasiūlymas, bet jis vėliau įregistruotas, jis bus svarstomas tik priėmimo stadijoje.
Dabar svarstymas. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Klausiau ir galvojau, kad vis tiek krizė, matyt, pirmiausia prasideda galvose, po to tik pereina į kišenę. Aš noriu pasakyti paprastai. Jeigu mes taip skaičiuojame, kad 5 % monopolistams energetikams maždaug nuo 10 milijardų litų apyvartos, tai bus 500 mln., ir galima tą palyginti su kokiais ten 500 tūkst. ar 100 tūkst., kurių reikės daugiau sumokėti komisijos nariams, kad jie geriau dirbtų ir turėtų laisvesnes rankas, aš abejoju, ar toks palyginimas yra tinkamas. Greičiausiai dalykas yra kitas. Manoma, kad viską galima padaryti už dyką ir, kaip pasakė vienas kalbėtojų, kad geriau dirbant tokį darbą apskritai nieko nemokėti, gal ką nors paims ir pavogs. Aš su tokiu dalyku nesutinku. Manau, kad reikia žmonėms mokėti už tą darbą, kurį jie daro, ir kad jie tą darbą darytų labai gerai, nes nuo jų priklauso mūsų visų kišenė, mūsų šilumos kainos, mūsų elektros kainos, mūsų dujų kainos ir visi kiti dalykai.
Ačiū už dėmesį. Siūlau palaikyti įstatymo pataisą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įvyko keistokas posūkis svarstant šiuos pasiūlymus, nes svarstant šių pareigūnų koeficientus pagrindiniu komitetu buvo paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir buvo nustatyta kartu su kitu komitetu, kad 12,3 yra kaip tik padidintas atsižvelgiant į jų svarbą, užimtumą, ir dauginant iš 450 bazinio dydžio išeina, kad atlyginimas jiems būtų 5435 litai. Tai yra kur kas didesnis negu kitų tos pačios eilutės valstybės pareigūnų. Todėl, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, atsižvelgiant į dviejų komitetų pastabas, atsižvelgiant į mūsų komiteto sprendimą, negalima daryti išimčių vien dėl to, kad jie geresni už kitus valstybės pareigūnus.
Be abejo, galbūt yra striuka ieškant atitinkamų žmonių eiti tas pareigas, bet reikia galvoti apie tai, jog tai nesitęs amžinai. Jeigu mes norime neiškraipyti darbo užmokesčio sistemos, kviečiu nepritarti tokiems siūlymams ir ateityje nenukrypti nuo statutinių reikalavimų, kad pagrindinis komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas… Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir tik po to kiti šakiniai komitetai. Pažeista ir svarstymo procedūra, pažeista pateikimo procedūra, pažeista skubos tvarka ir pažeisti visi kiti mūsų bendrieji jau nusistovėję reikalavimai. Ateityje, aš manau, daugiau tokių bandymų nebus daroma šiame Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 38, prieš – 11, susilaikė 32. Atmesta. Nepritarta po svarstymo.
Dabar pagal Statutą projektą reikia grąžinti tobulinti pagrindiniam komitetui arba iš esmės tobulinti. Arba iniciatoriams tobulinti, arba atmesti projektą apskritai.
Prašom. D. Budrys.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mes jau komitete tą klausimą svarstėme ir daugiau mažiau buvo pritarta mano pasiūlymui, kuris buvo mažesnis… Aš manau, mūsų komitetas galėtų pataisyti, tada mes galėtume bendru sutarimu pritarti…
PIRMININKĖ. Taip. Prašom. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visiškai teisingai buvo kalbėta, kad tas komitetas, kuris svarstė tą įstatymą, kuris sprendė daugelį atitinkamų normų, susijusių su darbo užmokesčiu… iš bendros sistemos negalima dabar jų pašalinti. Jie yra įvardyti tame įstatyme kaip valstybės pareigūnai. Yra atskiras įstatymas dėl valstybės pareigūnų ir valstybės politikų apmokėjimo. Jeigu jau galvojama apie darbo užmokesčio keitimą, vadinasi, adresuokime tam komitetui, kuris kuruoja šį įstatymą, ir atitinkamą dydį ten koreguokime. Bet negalima žinybiniuose įstatymuose daryti skirtingus darbo užmokesčius dalykus. Todėl aš manau, šiuo atveju pagrindinis turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir t. t.
PIRMININKĖ. Tuoj suteiksiu žodį A. Salamakinui. Pagal Statutą mes negalime kitam komitetui – arba tam pačiam, arba apskritai atmesti, arba grąžinti iniciatoriams tobulinti.
A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Kolegos, nemanyčiau, kad čia yra toks ypatingas dalykas, kad negalima kitam komitetui. Mielieji kolegos, žiūrėkime, kuris komitetas kokias veiklos kryptis kuruoja. Mes šiandien Seniūnų sueigoje svarstėme, kad PVM lengvatas pradėjo svarstyti Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Kažkas nenormalaus. Taip nusprendė Seimas, bet visuomet pažiūrėkime savo sritis. Aš manau, šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi būti pagrindinis, ir tegul jis priima sprendimus, o ne kažkas, kas nori.
PIRMININKĖ. V. Bacevičius. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Energetikos įstatymo 8 straipsnio pataisa, pagal Seimo statutą tai yra Ekonomikos komiteto kompetencija. Blogas ar geras įstatymas, tikiu, kad komitetas gali jį patobulinti ir prašau grąžinti tam pačiam komitetui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir J. R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininkės norėčiau patikslinimo, ar iš tikrųjų negali būti kitas komitetas, bet tada, aišku, nelieka kitos išeities, kaip palikti tą patį komitetą, jeigu yra tokia nuostata. Šiaip, aišku, pagrindinis komitetas yra mūsų. Jeigu Statutas reikalauja, kad reikia tobulinti šiam komitetui, mes tada irgi atitinkamai galėtume parengti pataisas.
PIRMININKĖ. Statuto 153 straipsnyje yra parašyta, kad jeigu yra nepritarta, grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, gali būti daroma pertrauka. Ir ten kita tvarka, toliau grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, vadinasi, reikėtų grąžinti K. Daukšiui, arba atmesti projektą ir, jeigu nori, parengia naują.
Taigi pagrindinis siūlymas buvo dėl Ekonomikos komiteto. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžintume Ekonomikos komitetui? (Balsai salėje) Galime. Dar yra siūlymas atmesti. Tai bus alternatyvus.
Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šis atvejis dar kartą parodo, kokie mes esame atsipalaidavę. Dabar vieni kitiems reiškiame priekaištus, kaip galėjo būti, kad ne tas komitetas. Aš labai gerai prisimenu, nes aną kartą kaip tik pirmininkavau tam posėdžiui, kai šitas klausimas buvo sprendžiamas, ir buvo vienas siūlymas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis, kitas buvo Ekonomikos komitetas. Seimas balsavo, o Seimo valia balsuojant yra neginčijama, ir buvo paskirtas Ekonomikos komitetas. Taigi nereikia jokių priekaištų vienas kitam, nei kreiptis į valdybą ar dar kur nors, viską sprendžiat čia, Seime, jūs patys. Jūs taip ir nusprendėte.
Lygiai taip pat, kaip šiandien A. Salamakinas sakė, kad Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad PVM lengvatas turės spręsti Informacinės visuomenės plėtros komitetas vietoj Biudžeto ir finansų komiteto, bet čia, Seime, jūs taip nusprendėte, mes taip nusprendėme. Taigi kaltų nėra. Būkime atsakingi, galvokime, ką darome, nes po to jau šaukštai būna po pietų. Kaip Seimas nusprendžia, taip ir būna, tokie komitetai ir būna paskirti. Manau, kad tikrai neverta dabar tarpusavyje ginčytis, nes mes patys taip apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Paskutinis – P. Gražulis, ir balsuosime.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, mes galėtume paprašyti, kad išvadą šiuo klausimu pateiktų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jie pateikė savo išvadą, šiandien pristatė. Mes balsavome, viskas, jie savo pateikė.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai dar kartą gali dėl patobulinto varianto taip pat pateikti.
PIRMININKĖ. Dabar yra alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate, kad grąžintume projektą pagrindiniam komitetui, Ekonomikos komitetui. Kas balsuojate prieš, balsuojate, kad atmestume, nes buvo toks pasiūlymas, kad atmestume. Už – grąžiname Ekonomikos komitetui, prieš – atmetame. Alternatyvus balsavimas. Balsuojame. Už – Ekonomikos komitetui, prieš – atmesti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 59, prieš – 23. Grąžinamas Ekonomikos komitetui. (Balsai salėje)
17.22 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4527. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys. Svarstymas.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Iš tikrųjų mes aptarėme, jis nėra lydintysis Naftos atsargų įstatymo projektas, ir nutarėme įstatymo projektą atmesti, atsižvelgdami į tai, kad teikiamas įstatymo projekto nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 1 dalies 8 punkto ir 56 straipsnio nuostatos.
PIRMININKĖ. Kadangi yra siūloma atmesti, vienas – už, vienas – prieš. Nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime atmesti? Ačiū.
17.23 val.
Dabar jums yra išdalintas dar vienas protokolinis nutarimas, yra kreipimasis į Seimą dėl leidimo rengti uždarus posėdžius. Jį pristato E. Jurkevičius. Prašom į tribūną.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Seimo statuto 75 straipsnio 1 dalimi ir Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į komisijos 2012 m. birželio 19 d. posėdyje priimtą sprendimą kreiptis į Seimą prašant leidimo rengti komisijos uždarus posėdžius, teikiu Seimui Seimo protokolinio nutarimo projektą „Dėl Seimo sutikimo leisti Seimo laikinajai tyrimo komisijai rengti uždarus posėdžius“. Seimo statutas ir Seimo laikinųjų tyrimų įstatymas nustato, kad rengti uždarus posėdžius galima tada, kai posėdyje nagrinėjami klausimai, susiję su valstybės paslaptimi, kitais atvejais reikia gauti Seimo sutikimą. Atsižvelgdamas į tai, prašau jūsų priimti Seimo protokolinį nutarimą ir duoti tokį sutikimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pagal Statutą nėra jokių klausimų, yra tiktai vienas už, vienas prieš. Ačiū už pristatymą. Už, kad pritartume tokiam protokoliniam nutarimui, – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Išklausėme laikinosios komisijos pirmininką. Tai komisijai, kuri prašo, dėl objektyvių priežasčių, matyt, to reikia. Manyčiau, kad reikia visiems pritarti ir leisti tai komisijai kuo skubiau, greičiau ir efektyviau pabaigti šį darbą. O priešingu atveju, matyt, tas darbas nelabai ir pavyks jiems. Aš siūlau visiems kolegoms pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, siūlau nepritarti, kadangi tai yra labai rezonansinis klausimas. Aš dabar prisiminiau R. Pakso apkaltą, kai laikinosios tyrimo komisijos darbas buvo transliuojamas beveik tiesiogiai į eterį ir viskas buvo viešai vykdoma. Tai šiuo atveju manau, kad kai yra toks visuomenės susierzinimas, tik absoliutus viešumas ir skaidrumas galėtų tą įtampą panaikinti. Kodėl mes taip kiršiname žmones ir sukeliame tokią, nežinau, situaciją, kad pasipiktinimas gali lietis per kraštus? Todėl siūlau daryti atvirus posėdžius, jeigu ten bus kalbama ir bus pateikta medžiaga, kuri gali paliesti privačius dalykus, tai pasižiūrėkime dėl šios bylos internete, ten viskas matoma, viską galima pasižiūrėti. Todėl šiuo atveju reikia viešumo, kad mes matytume, kaip dirba ši komisija, ir galėtume netgi ir mes, Seimo nariai, čia apsispręsti, kaip mums balsuoti. O visų pirma visuomenė turi suprasti, kad šis Seimas nori nieko neslėpdamas išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, kad mes nesislėpdami norime to paprasto dalyko – tiesos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate protokoliniam nutarimui, kad būtų rengiami uždari posėdžiai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš – 4, susilaikė 7. Protokoliniam nutarimui pritarta.
17.28 val.
Dabar pradedame popietinę darbotvarkę. 2‑1a ir 2-1b – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2837 ir Labdaros ir paramos įstatymo 3, 8, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2838. Svarstymas. Pranešėja – Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Audito komitetas labai ilgai svarstė šį įstatymo projektą. Pagaliau mums pavyko rasti visų šalių sutarimą, kadangi ir Teisės departamento pastabų buvo labai daug, ir STT pastabų buvo labai daug, ir po pakartotinio STT tyrimo vertinimo pastabų nebeliko. Mes teikiame naują projekto variantą.
Audito komitetas svarstė ir pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl Labdaros ir paramos įstatymo iš karto ar atskirai? Taip pat komitetas svarstė ir pritarė patobulintam Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui bendru sutarimu.
Ir dar vienas, pritarti patobulintam Labdaros ir paramos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir 14 straipsnio pripažinimo netekus galios… Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Loreta, pabūkite, tuoj bus viena pataisa, ją pristatys… Dėl pirmojo įstatymo projekto pasiūlymų nėra, buvo A. Zuokienės, jam pritarta iš dalies, ji neprašo ir sakė, kad neprašys balsuoti. Dėl antrojo įstatymo – Labdaros ir paramos įstatymo 3, 8 ir kitų straipsnių – yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai čia yra dėl 2 straipsnio. Tai aš kreipiuosi į R. Žemaitaitį. Remigijau, jūs pristatykite savo pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Čia dėl Labdaros ir paramos fondų įstatymo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų komitetas nepritarė. Tikiu jo išmintimi.
PIRMININKĖ. Neprašote?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, neprašau.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Daugiau nėra. Ačiū ir komiteto pirmininkei.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti abiem projektams – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo ir pačiam Labdaros ir paramos įstatymui? Galime bendru sutarimu pritarti? Taip.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Kadangi daugiau pasiūlymų nėra, ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
17.31 val.
Tada galime pradėti priėmimą. Pirmiausia – Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymas. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti už straipsnį? Taip, prašom balsuoti. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68, visi 68 pritaria.
2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsniui galime pritarti? Galime. 4 straipsniui galime pritarti? Galime, nėra prieštaraujančių. 5 straipsniui nėra prieštaraujančių. Galime pritarti. 6 straipsniui galime pritarti. 7 straipsniui galime pritarti. 8 straipsniui galime pritarti. 9 straipsniui galime pritarti. 10 straipsniui galime pritarti. 11 straipsniui galime pritarti. 12 straipsniui galime pritarti. 13 straipsniui galime pritarti. 14 straipsniui galime pritarti. 15 straipsniui galime pritarti. 16 straipsniui galime pritarti. 17 straipsniui pritariame. 18 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 19 straipsniui pritariame. 20 straipsniui pritariame. 21 straipsniui pritariame. 22 straipsniui galime pritarti. 23 straipsniui galime pritarti. 24 straipsniui galime pritarti. 25 straipsniui galime pritarti. Ir įstatymo įsigaliojimo įgyvendinimui, tai datai, taip pat galime pritarti.
Dabar dėl viso. Motyvų už, prieš nebuvo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate visam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti! Reikia, kad balsuotų 71 Seimo narys.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš, susilaikiusių nėra. Labdaros ir paramos fondų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
17.34 val.
Projektas Nr. XIP-2838, priėmimas. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui? Galime. 4 straipsniui? Galime. 5 straipsniui? Galime bendru sutarimu. 6 straipsniui? Galime. 7 straipsniui? Galime. 8 straipsniui? Galime pritarti. 9 straipsniui? Galime pritarti. 10 straipsniui? Galime pritarti.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kreipiuosi į visus Seimo narius, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra. Labdaros ir paramos įstatymo 3, 8, 10, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.
17.35 val.
Mokesčių administravimo įstatymo 2, 33, 36, 119 ir 135 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1351 ir 1352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1297 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 2, 33, 36, 119 ir 135 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 1351 ir 1352 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1297. Svarstymas. Pranešėjas – P. Luomanas, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas projektą siūlo atmesti atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kuriai komitetas taip pat pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu atmesti? Galime. Ačiū.
17.36 val.
Mokesčių administravimo įstatymo 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421, 1041 ir 1042 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3677(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421, 1041 ir 1042 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3677(2). Svarstymas. Pranešėjas… Biudžeto ir finansų komiteto narys P. Luomanas turbūt pristatys? Atiprašau. V. Matuzas. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė. Noriu pasakyti, kad yra pateiktas patikslintas komiteto sprendimas, prieš tai buvo ne visai tikslus balsavimo rezultatas parašytas, dabar yra pateiktas patikslintas. Komitetas yra priėmęs sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms. Yra pridėti trys komiteto pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė, tiksliau, keturi pasiūlymai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kitokių pasiūlymų nebuvo, tik komitetas pritarė siūlymams, kuriuos pats teikė.
Dabar diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Prašom dėl viso. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Galime. 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galime. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui? Galime. 4 straipsniui? Galime. 5 straipsniui? Galime. 6 straipsniui? Galime. 7 straipsniui? Galime pritarti. 8 straipsniui pritariame. 9 straipsniui pritariame. 10 straipsniui pritariame. Ir 11 straipsniui pritariame.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas įstatymo projektui pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Mokesčių administravimo įstatymo 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 421, 1041 ir 1042 straipsniais įstatymas priimtas.
17.40 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3339(3). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas.
L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetui kaip pagrindiniam buvo pavesta įvertinti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pataisą. Atsižvelgta svarstymo metu į Teisės departamento siūlymus, atskirų savivaldybių, asociacijų prašymus, taip pat į tai, jog Vyriausybė iš esmės pritarė tam, kad mokesčio tarifas nuo 0,3 % būtų padidintas iki 3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame įstatyme nebus nustatyta kitaip, ir siūlo Seimui vertinti. Visa tai buvo padaryta šių metų birželio 13 d. Dalyvavo 9 komiteto nariai, 7 pasisakė už tokią pataisą, vienas susilaikė, 1 – prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3339(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pirmiau pateiktus argumentus, taip pat į savivaldybių pateiktus argumentus. Taip pat du pasiūlymai: pirmas – siūlyti pagrindiniam komitetui atlikti įstatymo projekto redakcinius pataisymus ir po skaičiaus 3 įrašyti žodį „procentų“ bei po žodžių „mokestinės vertės“ įrašyti „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“; antras pasiūlymas – pasiūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti įstatymo įsigaliojimo terminą 2013 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmoji – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų suprantu, kad problema egzistuoja, tai yra ir Vilniuje tokių problemų yra, kai dideli pastatai stovi kaip vaiduokliai ir, žinoma, nepuošia miesto. Ta pati ir Kauno problema – prieš „Žalgirio“ areną stovi didelis monstras ir verslininkai nesusitaria, kam jis priklauso, vyksta teisminiai ginčai, taip pat nepuošia miesto.
Tačiau norėčiau pakalbėti ir apie kitą medalio pusę – apie tai, kad po pastatais, po grąžintinais pastatais, žmonės negali niekaip susitvarkyti žemės nuosavybės, pastatai kaip ir kabo ore. 15 metų viena pretendentė, atgavusi nuosavybę – namą, niekaip negali įteisinti aplink namą žemės, ir toks namas baigia sugriūti. Dabar priėmus šitą įstatymą, aš bijau, kad pirmiausia nukentės šitie žmonės. Beje, ši Vilniuje gyvenanti ir Kaune nuosavybę turinti moteris jau sumokėjo administracinę baudą vien dėl to, kad į jos namą buvo pilamos šiukšlės.
Aš visiškai negaliu paneigti, kad prasidės nekilnojamojo turto mokesčio didinimas būtent tokiems žmonėms, nes yra skaudi praktika, kai anos kadencijos Seime mes priėmėme labai griežtą Statybos įstatymą. Aš tada, tikrai irgi labai abejodama, balsavau už tą griežtą įstatymą, o po to gailėjausi, nes kaip įstatymas buvo pradėtas vykdyti? Būtent nuo pirtelės, kad pirtelė buvo pirmiausia nugriauta. Aišku, ten verslininkas, tiek jau to, bet po to kažkokie priestatėliai Dzūkijos kaimuose ir miškuose. Buvo taip pat tie žmonės terorizuojami ir būtent nuo šitų žmonių buvo pradėtas įstatymo vykdymas. Aš bijau, kad vėl nenukentėtų tie paprasti žmonės, o ne tie pastatai.
Vis dėlto aš pritarčiau ir E. Tamašausko siūlymui, kad jeigu savivaldybė nesugebėjo savo turto, kuris užregistruotas, kurio nėra, jis yra nugriautas, tos žemės teritorijoje žmonėms neleidžiama arba nesutvarkoma žemė dėl jų kaltės, turėtų ir savivaldybė atsakyti, o ne žmonės, kurie niekaip negali įteisinti nuosavybės po savo nekilnojamuoju turtu. Todėl dėl šitų abejonių aš balsuodama susilaikysiu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, dėl to, ką kalbėjo ponia D. Bekintienė, iš tikrųjų, natūralu, tiesos yra. Bet aš galiu pasakyti, kad vienu įstatymu visko neišspręsi ir tokius dalykus kaip po savo nuosavybe neteisėtą žemę turi apibrėžti kiti arba kitų įstatymų griežtesni reikalavimai.
Kaip dabar yra šioje konkrečioje situacijoje? Pirmiausia, jeigu tavo žemė ir neįteisinta, bet jeigu tau nekilnojamasis turtas priklauso, vis tiek reikia suvokti, kad tas nekilnojamasis turtas turi būti prižiūrimas, negalima jo neprižiūrėti. Jūs patys puikiai matote, kas dabar dedasi miestuose. Aš nekalbu apie Vilnių. Vilniuje gal nėra blogiausia situacija, bet pažiūrėkime ir į kitus miestus. Rajonų centruose, visur rasime po vaiduoklį, kurį kadaise galbūt lengvatinėmis sąlygomis kažkoks privatininkas, turėdamas šiek tiek lengvų pinigų, įsigijo ir pamiršo. Savivaldybės neturi jokio instrumento, kaip galėtų priversti tokius, kaip sakoma, švelniai tariant, neklaužadas pamokyti. Realiai tos mokesčių žirklės iš tikrųjų sudarytų tokią galimybę. Jeigu tu iš tikrųjų savo turto neprižiūri, nesi suinteresuotas, kad jis negadintų miesto vaizdo, tai būk malonus mokėti didesnį mokestį. Jeigu tu jį prižiūri, tai jokia taryba sau neleis piktnaudžiauti, nes bet koks tarybos priimtas sprendimas vis tiek turi būti argumentuotas, kad visuomenei galėtum paaiškinti, kodėl vienas turtas apmokestinamas didesniu tarifu, kitas mažesniu. Taigi aš čia pavojų neįžiūriu.
Aš dar matau šiek tiek kitą pavojų, kurio nesame sutvarkę, bet aš šiandien pats asmeniškai registravau dar vieną pataisą. Jūs žinote, kad yra turtas, dėl kurio yra gautas statybos leidimas, bet jis daug metų nebaigiamas statyti. Natūralu, tada jis nėra atiduotas eksploatuoti, o už neatiduotą turtą taip pat nereikia mokėti jokių mokesčių. Tos pataisos esmė – kad po statybos leidimo šitas pastatas turi būti per penkerius metus pastatytas ir atiduotas. Jeigu to nėra, po tų penkerių metų vis tiek reikės mokėti šitą mokestį, kaip ir už baigtas statybas.
Taigi tuos dalykus vienaip ar kitaip reikia tvarkyti. Aš priminsiu, mes nustatėme tam tikras žemės mokesčio žirkles, ir aš manau, kad dėl to atsiranda priemonė stengtis išvengti tų vadinamųjų apleistų teritorijų. Mano vertinimu, lygiai tokiu pat keliu mes turėtume eiti ir toliau. Taigi tos žirklės tikrai nėra joks pavojus. Aš tikrai netikiu, kad kurios nors savivaldybės, neturėdamas argumentų, drįstų tokiais dalykais piktnaudžiauti, bet kaip įrankis tikrai būtų gera priemonė, galbūt net vienintelė, galinti priversti tuos apsileidėlius savininkus šiek tiek kitaip žiūrėti į savo turtą ir į miesto poreikius. Tiek trumpai. Aš tikrai siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra, yra registruotas tik E. Tamašausko pasiūlymas. Bet jis bus per priėmimo stadiją svarstomas. Kitokių pasiūlymų nėra. Ar galime… Yra nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – Ž. Šilgalis. Žilvinai, jūs dar kalbėsite už ar ne?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš jau viską pasakiau.
PIRMININKĖ. Jau viską pasakėte. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikalinga priemonė, kad mes galėtume įvesti tam tikrą tvarką ir tą mokesčių naštos problemų sprendimą perduoti tiems, kurie turi pakankamai tų pinigų, kurie dabar įšaldė rinką. Iš kitos pusės, įšaldo rinką, laiko užspaudę pastatus, nieko su jais nedaro, nevyksta jokios investicijos, kitų sklypų vertė automatiškai padidinama. Palikime galimybę savivaldybėms turėti šitą gerą svertą. Aš nematau jokių prieštaravimų, dėl ko mes galėtume šito dalyko nedaryti. Kiekviena savivaldybė turi savo supratimą, žino, kokia jos situacija. Tikrai nedarys tokių sprendimų, kurie sukeltų kokį nors didelį chaosą arba būtų labai nenaudingi, nes visi suinteresuoti, kad tie žmonės investuotų į jos infrastruktūrą, o ne bėgtų iš jos. Viskas yra protinga, todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visi puikiai suprantame, kad yra daug netvarkos, daug apleistų statinių. Vieni apleidę pastatus dėl to, kad tikrai finansiškai labai skurdžiai gyvena, neturi pajamų. Kiti, kaip minėjo Birutė Betingienė, turi pastatus, nėra suformuota žemė, negauna leidimų sutvarkyti tiems statiniams.
Ir dar trečias dalykas – pati savivaldybė kiek yra apleidusi statinių. Manyčiau, jeigu mes priimtume tokį įstatymą, kad pirmiausia, jeigu savivaldybė neišdavė leidimų, nesutvarkė žemės sklypų daug metų, ji būtų baudžiama, tik po to žmogus, kuris neturi jokių galimybių tvarkyti tų pastatų, būtų baudžiamas, manau, kad tikrai šis įstatymas būtų taikomas.
Pažiūrėkite, kas yra, kaip Neringoje. Neringoje tie, kurie pastatė vilas, didžiausius pastatus (Vyriausybė įsikišo), ieško galimybių, kaip išsaugoti juos ir nevykdyti teismo sprendimų. O paprasti eiliniai žmogeliai, kiek kreipėsi į mus, į Seimo narius, jie yra baudžiami arba griaunami jų ar priestatėliai, ar visiškai menkaverčiai statiniai.
Manyčiau, dar gerai pagalvokime ir nepriimkime šito įstatymo, ieškokime gal kitų galimybių. Galų gale dabar yra numatytos administracinės nuobaudos tiems, kurie apleidę, nesitvarko, bet savivaldybės darbuotojai net ir tų sankcijų netaiko, o jos nėra didelės. Man atrodo, pakanka šiandien tų svertų, kaip priversti vis dėlto valdininkui tuos žmones, kad jie tvarkytųsi, bet paprasčiausiai to nėra daroma. Todėl aš prašyčiau tikrai susilaikyti, nepritarti šiam įstatymui, nes nukentės tie žmonės, kurių nesutvarkytos žemės, arba tie, kurie turi ypač mažas pajamas.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 4, susilaikė 20. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. (Balsai salėje) Negalime, yra pasiūlymų, negalima. Kadangi yra pasiūlymų, mes negalėjome svarstyti, priėmimas bus kitame.
17.53 val.
Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4207(2)ES, Įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4208(2) (svarstymas)
2-5a ir 2-5b – Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4207(2)ES ir Įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4208(2). Pranešėjas pirmuoju ir antruoju klausimu – V. Valkiūnas, Ekonomikos komitetas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvados dėl Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4207: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta net R. J. Dagio pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys pateiks Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl pirmojo projekto. Jūs perskaitėte abi išvadas? Dar neperskaitėte?..
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Antras įstatymas, lydimajam Įmonių bankroto įstatymui Nr. XIP-4208 galima pritarti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Tai čia Seimo Pirmininkės…
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom, R. J. Dagys – išvada dėl Garantinio fondo įstatymo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė ir pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir 2012 m. gegužės 10 d. priimto Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas; kompetenciją priimti sprendimą dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo palikti Garantinio fondo tarybai. Šiame įstatymo projekte siūlome ją perduoti fondo administratoriui, suderinti tuos projektus. Už tokią nuostatą balsavo 7, 3 susilaikė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymų nėra nei dėl vieno, nei dėl kito. Diskusijoje užsirašė dalyvauti K. Daukšys, jo salėje nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti abiem šiems projektams? Galime po svarstymo.
17.56 val.
Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4207(2)ES (priėmimas)
O Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą abiem, kadangi nėra jokių pasiūlymų, tai dabar dėl Garantinio fondo įstatymo pakeitimo. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime. 3 straipsniui galime. 4 straipsniui galime pritarti. 5 straipsniui pritariame. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame, 8 straipsniui galime pritarti. 9 straipsniui galima pritarti. Ir pagal naują projektą įstatymo įsigaliojimui ir taikymui galima pritarti. Pasiūlymai Vyriausybei, kurie yra dėl 3 straipsnio, taip pat galima pritarti.
Motyvai dėl viso. Prašom pasiruošti. Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti, reikia 71 balso. (Balsai salėje) Nebespėsite. Trūksta dviejų. Ar galima pakartoti? Iš tikrųjų susikaupkite. (Šurmulys salėje) Vidmantai, gal grįžkite į vietą, pabalsuokite, dar kartą pakartosime balsavimą, gerai? Daugiau nebebus, nereiks kitą dieną. Prašom balsuoti. Dėl Garantinio fondo įstatymo priėmimo prašom pasiruošti ir balsuoti. Prašom visus susikaupti ir…
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
17.59 val.
Įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4208(2) (priėmimas)
Ir dar vienas – Įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4208(2). Taip pat priėmimas. 1 straipsniui galime pritarti. 2 straipsniui galime. 3 straipsniui galime. 4 straipsniui galime.
Prašom pasiruošti ir balsuoti. Dar vienas priėmimas. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Įmonių bankroto įstatymo 11, 131 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
18.00 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4197(2)ES, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4198(2)ES (svarstymas)
2-6a ir 2-6b – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4197(2)ES ir turbūt galime kartu pristatyti 2-6b klausimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4198. Ir vieno, ir kito svarstymas. Abu yra su Europos Sąjungos teisės aktais susiję projektai. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Matau pirmininką S. Šedbarą. Išvadą pristatysite dėl abiejų, gerai?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Komitetas birželio 13 d. svarstė abu šiuos projektus. Pagrindinis yra pirmasis, Civilinį procesą reglamentuojančių taisyklių įstatymas. Ir lydimasis yra Garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimas. Komitetas abu šiuos projektus atidžiai apsvarstė, bendru sutarimu už abiem projektams pritarė ir siūlo pritarti komiteto patobulintiems projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dėl pirmojo, Civilinį procesą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo, dar yra Žmogaus teisių komiteto išvada. Komiteto pirmininkas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymų nėra. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Matau, kad dar yra 73 Seimo nariai, dar 73 kortelės. Gal kartais galime ir priimti? (Balsai salėje) Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Galime.
18.02 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4197(2)ES (priėmimas)
Projektas Nr. XIP-4197. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ir 2 straipsniui galime pritarti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Balsuoja visi Seimo nariai. Vidmantai Žiemeli, kviečiu į vietą balsuoti! Paskui pritrūks vieno balso. Atsineškite kortelę. Vieno trūksta. Vieno balso trūksta. (Balsai salėje) Pakartokime, Žilvinas grįžo į balsavimo vietą. Gerbiamasis Žiemeli, jūs vis tiek turite balsuoti. Balsuojame antrą kartą iš naujo, nes vieno trūko. Jūs atsineškite kortelę prie mikrofono. Balsuokite, nes vėl trūks vieno balso. (Balsai salėje) Nereikės kitą dieną.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo papildymo devintuoju1 skirsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymas priimtas.
18.04 val.
Ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4198. Susideda iš vieno straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Tikrai prašau vėl visų balsuoti. Vidmantai, jūs atsineškite čia. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
18.05 val.
Tabako kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 91, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498(3)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498. Svarstymas. Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, projektą teikia Vyriausybė. Tikslas – suderinti mūsų teisės aktą su Europos Sąjungos teisės aktais. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis, svarstė ir nutarė pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu. buvo vienas kolegos G. Navaičio pasiūlymas, bet kadangi jo siūlymas dabar svarstomas kaip dėl kito registruoto įstatymo projekto, todėl jis sutinka, kad už jį balsuoti nereikia. Kitų pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Mano siūlymui yra pritarta, aš sutinku ir esu patenkintas. Siūlau pritarti įstatymui po svarstymo ir galbūt Seimo Pirmininkė pasiūlys skubą.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komiteto išvadą turėtų pristatyti A. Endzinas, bet gal pristatys K. Kuzminskas? Čia Tabako kontrolės, ne alkoholio, bet tabako. Ekonomikos komitetas dabar. (Balsai salėje) Aš ne jums žodį suteikiau, o K. Kuzminskui.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas. Gruodžio 14 d. svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos išvadą pristatys V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija kaip papildoma komisija svarstė šį įstatymo projektą. Apsvarstėme visus tiek Nacionalinės sveikatos tarybos, tiek mūsų kolegų daktaro G. Navaičio ir kitų siūlymus. Visiems yra pritarta. Daktaras G. Navaitis atsiėmė savo siūlymą. Ekonomikos komiteto siūlymams pritarėme, bendru sutarimu komisija pritarė įstatymo projektui ir siūlo Sveikatos reikalų komitetui tobulinti šį įstatymo projektą. Balsavimas: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Kviečiu į tribūną A. Matulą. Yra vienas Seimo nario pasiūlymas, jūsų paties ir yra. O gal nereikia jums nieko sakyti, pritarta iš dalies ir jūs su tuo sutinkate? Taip. Kitokių pasiūlymų nėra. Po svarstymo tai pataisai galime pritarti. Dabar Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą, bet pereisime procedūras. Sutinkate su ypatinga skuba, taip? Galime pradėti priėmimą.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime, 3 straipsniui galime pritarti, 4 straipsniui pritariame, 5 straipsniui pritariame, 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu, 7 straipsniui pritariame, 8 straipsniui pritariame, 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu, 10 straipsniui pritariame, 11 straipsniui galime pritarti, 12 straipsniui pritariame, 13 straipsniui pritariame, 14 straipsniui pritariame, 15 straipsniui pritariame, 16 straipsniui pritariame, 17 straipsniui pritariame.
Dėl viso įstatymo už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Kaip suprantu, salėje nėra 71 balso, tai balsavimą paliekame… (Balsai salėje) Matau pagal korteles, nebent kas nors neįdėjęs kortelės. 69 kortelės. (Balsai salėje) Gal registruojamės, pasižiūrėsime, kiek yra. Užsiregistruojame, gerai? Vyrai, visi, kurie ten ginčijatės, šnekatės, registruojamės. Gal kas neįdėjo kortelės? Vidmantas nebuvo įdėjęs kortelės. Pasižiūrėsim, gal daugiau. Registruojamės. A. Čaplikas neįdėjo kortelės.
Užsiregistravo 64, nors kortelės įdėtos… Dar kartą registruojamės, ir viskas. Pažiūrėsime, jeigu ne, toliau nežaisime. Susikaupkite ir registruokitės. Jeigu… (Balsai salėje) Bet malonu. (Juokas salėje) Nesiregistruojate, gerai. Nežaidžiame. Paliekame priėmimą kitai dienai. Visas procedūras perėjome, liko tik balsavimas.
18.11 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymu 183 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387(3)ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 1771, 1772, 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3778(2), Baudžiamojo kodekso 201 ir 212 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3779(2) (svarstymas)
2-8a – Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymu 183 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387. Svarstymas. Taip pat turbūt galime kartu visus čia pateikti? 2-8b – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 1771, 1772, 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3778 ir 2-8c – Baudžiamojo kodekso 201 ir 212 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3779 svarstymas. Dėl projekto Nr. XIP-1387 pranešėjas – A. Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, vėlgi projektą teikia Vyriausybė. Įstatymo tikslas – suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Jums yra pateikta komiteto išvada ir trys protokolai, posėdžių metu svarstėme papildomus siūlymus. Komiteto sprendimas – pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadai bendru sutarimu. Gauti kolegų K. Daukšio ir D. Budrio pasiūlymai, dėl kurių turėtume lyg ir balsuoti, bet kadangi analogiškas siūlymas dabar svarstomas dėl pateikto Seimui įstatymo projekto Nr. XIP-3176 ir laukiame Vyriausybės išvados, manau, kad jie neprieštaraus, kad mes apsispręsime dėl jų siūlymo svarstydami kitą įstatymo projektą. Taip pat gauti keli siūlymai kolegės B. Vėsaitės ir mano. Mano siūlymai pateikti dėl to, kad suderintume šitą Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą su mūsų pačių parlamento praėjusių metų gruodžio mėnesį priimtu įstatymo projektu, nes šitas Vyriausybės projektas buvo pateiktas anksčiau. Visiems Seimo narių pasiūlymams buvo pritarta komitete bendru sutarimu. Todėl prašyčiau pritarti po svarstymo, jeigu galima, šiandien ir priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ekonomikos komiteto išvadą pateiks K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Leiskite pagarsinti sprendimus dėl visų trijų įstatymų projektų. Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Ekonomikos komitetas buvo kaip papildomas ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
Kitas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso. Ekonomikos komitetas taip pat lapkričio 16 d. svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 ir 212 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dėl dviejų lydinčiųjų. Dėl abiejų pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai yra lydintieji, kurie daugiau susiję su sąvokomis, kurios yra suderinamos su pagrindiniu įstatymu. Komitetas dar lapkričio 30 d. šiuos projektus svarstė ir bendru sutarimu pritarė komiteto šiems patobulintiems įstatymų projektams. Po to dar buvo Seimo nario S. Šedbaro siūlymas suderinti su pagrindiniu įstatymu įsigaliojimo datą, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Komitetas irgi dėl šių abiejų projektų yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pirmasis projektas, dėl kurio yra pasiūlymai. Aš juos vis tiek turiu paminėti, nes yra gauti po pagrindinio komiteto išvados. Aš šneku dėl projekto Nr. XIP-1387. Bet dėl jų visų komitetas yra pritaręs. Dėl 1 straipsnio yra A. Matulo pasiūlymas, kuriam komitetas bendru sutarimu pritarė. Mes tiktai turime pritarti, kad yra 10. Mes turbūt sutariame, kad dėl visų yra 10 palaikančiųjų?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš siūlyčiau… Čia yra daug pasiūlymų. Kaip sakiau, mes pateikėme siūlymus suderinti su rudenį Seimo jau priimtu ir galiojančiu įstatymo projektu. Todėl visiems komitetas pritarė bendru sutarimu. Jūsų labai prašyčiau taupyti laiką, nes tų pasiūlymų yra 18, reikės ilgai vardyti.
PIRMININKĖ. Taip, tiktai išskyrus, tą jūs ir minėjote, kad yra K. Daukšio… Dėl kelinto ten straipsnio? Aš tuoj verčiu…
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl 18 straipsnio.
PIRMININKĖ. Palaukite! Atversiu, tuoj pasakysiu, nes visiems kitiems pritarta. Čia labai jau daug. Dėl Seimo narių K. Daukšio ir D. Budrio pasiūlymų yra pritarta iš dalies, bet aš nei vieno, nei kito nematau. Turbūt jie neprieštaraus, kad paliktume komiteto nuomonę, nes iš dalies yra pritarta. Toliau kitokių turbūt…
A. MATULAS (TS-LKDF). Dar kolegės B. Vėsaitės buvo siūlymas…
PIRMININKĖ. Bet jam yra pritarta. Taip, B. Vėsaitės siūlymui bendru sutarimu pritarta. Daugiau kitokių nėra. Visiems yra pritarta, išskyrus D. Budrio ir K. Daukšio siūlymus, kuriems yra pritarta iš dalies, ir viskas. Daugiau kitokių pasiūlymų nėra.
Nuomonės už ir prieš. Matau tik už. Gal nekalbėsite? J. Juozapaitis užsirašęs, bet gal nekalbėsite tada? Pritariate. Nes prieš nėra. Ar mes galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui Nr. XIP-1387? Galime pritarti.
Dabar projektas Nr. XIP-3778. Jau išvados… Ar imame atskirai ypatinga skuba?
18.18 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181, 182, 22, 26, 28, 29, 34, 341, 36, 41 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 183 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387(3)ES (priėmimas)
Gerai, yra taikoma ypatinga skuba. Tada baigiame su šituo. Sutarėme. 1 straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti. 3 straipsnis. Pritariame. 4 straipsnis. Pritariame. 5 straipsnis. Pritariame. 6 straipsnis. Pritariame. 7 straipsnis. Pritariame. 8 straipsnis. Pritariame. 9 straipsnis. Galime pritarti. 10 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 11 straipsnis. Galime pritarti. 12 straipsnis. Galime pritarti. 13 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 14 straipsnis. Galime pritarti. 15 straipsnis. Galime pritarti. 16 straipsnis. Pritariame. 17 straipsnis. Pritariame. 18 straipsnis. Pritariame. 19 straipsnis. Pritariame. 20 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. 21 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. 22 straipsnis. Pritariame. 23 straipsnis. Bendru sutarimu pritariame. Ir 24 straipsnis, taip pat bendru sutarimu pritariame.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Lieka tiktai priėmimas, kuris bus kitą dieną.
18.19 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177, 1771, 1772, 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3778(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso projekto Nr. XIP-3778. Čia yra tiktai Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Aš manau, kad Seimas lygiai taip pat pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti visam įstatymo projektui? Galime.
Dabar galime taip pat taikyti ypatingą skubą. 1 straipsnis. Galime pritarti. 2 straipsnis. Galime pritarti. 3 straipsnis. Galime pritarti. 4 straipsnis. Pritariame. 5 straipsnis. Pritariame.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Lieka tiktai balsavimas dėl viso įstatymo projekto.
18.20 val.
Trečiasis – Baudžiamojo kodekso 201 ir 212 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3779. Taip pat yra tik Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu. Galime pritarti ir mes. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo?
Dabar – ypatinga skuba. Priėmimas.
1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti už ir prieš nematau. Taigi lieka tik balsavimas kitą dieną.
18.21 val.
Dabar darbotvarkės 2-9a ir 2-9b klausimai. 2-9a klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-4485, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4484. Pateikimas.
Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Vyriausybė teikia dėl to, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostata, kuria nustatytas papildomas valstybinių socialinio draudimo bei valstybinių pensijų mažinimas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, prieštarauja Konstitucijai.
Taigi, teikiamo projekto tikslas yra panaikinti minėtą prieštaravimą, todėl projektu siūloma pripažinti netekusiais galios jau minėtus įstatymo straipsnius bei 2 priedą, kurie reguliuoja papildomą valstybinių bei valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimą draudžiamųjų pajamų turintiems šių pensijų gavėjams.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra teikiamas dėl tos pačios priežasties, nes Konstitucinis Teismas tuo pačiu nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo nuostata dėl valstybinių pensijų ribojimo. Nuo 2010 m. sausio 1 d. asmeniui mokama valstybinės pensijos ir valstybinio socialinio draudimo pensijos bendrosios sumos riba buvo pakeista, sumažinta nuo 1,5 vidutinio darbo užmokesčio iki 1,3 vidutinio darbo užmokesčio. Įstatymo projekto tikslas – grąžinti iki 2010 m. sausio 1 d. galiojusią ribą, tai yra 1,5 VDU. Trumpai toks pristatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrui už pristatymą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aišku, galima tik pritarti jūsų žingsniui atkurti teisybę. Sakykite, tikriausiai reikėtų Vyriausybės išvados. Ar neteko skaičiuoti, kiek tai pareikalaus papildomai lėšų? Nuo kada realiai būtų galima pradėti mokėti, sakykime, kada pinigai gali pasiekti žmones? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Įsigaliojimo data yra numatyta nuo rugsėjo 1 d., o mokama už praeitą mėnesį, taigi, spalį ir bus pasiekta. Prognozuojamos išlaidos taip pat yra apskaičiuotos. Dėl valstybinių pensijų papildomai reikės apie 0,5 mln. litų. Dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, preliminariais skaičiavimais, per visus asignavimų valdytojus šiems metams papildomai reikės apie 4 mln. litų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kada bus kompensuojamos nemokėtos pensijos, sumažintos?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Šį mėnesį yra išmokamos, kaip žinote, kompensuojamos nepriemokos 1995–2002 metais dirbusiems pensininkams, tai jau buvo numatyta šių metų „Sodros“ biudžete. Apie 88 tūkst. gavėjų per birželio mėnesį turi gauti visas likusias išmokas. Tai sudaro apie 263 mln. litų. Na, nebent dėl kokių nors techninių nesklandumų – neatidaryta sąskaita ar nepranešta „Sodrai“ apie pasikeitusias sąskaitas, ypač kas turėjo sąskaitas „Snoro“ banke – pavieniai atvejai galbūt ir liks.
Dėl to laikinojo sumažinimo, kuris buvo priimtas dvejiem metams, tai kompensavimo projektai yra parengti. Vyriausybė skaičiuoja. Pateikta svarstyti buvo jau senokai, tačiau svarstymas nebaigtas dėl labai suprantamų ekonominių sąlygų, nes tai bet kokiu atveju apskaitoma kaip valstybės deficitas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas kolega, šių metų sausio 23 d. esu užregistravęs tokį pat įstatymą. Sausio 23 d., prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Šioje Seimo salėje šitam analogiškam jūsų įstatymui yra po pateikimo stadijos pritarta. Jeigu atsimenate… Tiesa, kolegė V. M. Čigriejienė dar turėjo progą paklausti, ji manęs būtinai paklausė, kad čia yra populizmas. Dabar pasakykite, jeigu analogiškas įstatymas yra užregistruotas, tai kam jį dar kartą registruoti – tokia viešųjų ryšių akcija? Jau mėnesį vyksta viešųjų ryšių akcija, kad jūs valstybiniams pensininkams leisite dirbti ir panašiai. Taigi mano klausimas: kam registruoti tokį patį įstatymą, jeigu vienas jau užregistruotas ir pateikimo stadiją jis yra perėjęs?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau jūsų klausimą, tai jus supykdė informavimas gavėjų, kurie, kaip ką tik minėjau atsakydamas kolegai, gauna nepriemokas už senus laikus nuo 1995 iki 2002 metų. Apie kokias nors akcijas ar informavimą dėl tų projektų, kurie yra dabar teikiami, na, bent jau man iki šios dienos nebuvo žinoma. Jeigu po pateikimo buvo pritarta jūsų projektui, dar sausio mėnesį užregistruotam, taigi šiandien, tikiuosi, bus pritarta, ir svarstymo stadijoje komitetas, kuriam bus pavesta svarstyti, tai natūralu, kad abu projektus turbūt sujungs. Aš minėjau pagrindinę priežastį – Konstitucinio Teismo vasario 6 d. nutarimas.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, tai dabar priimant šituos įstatymus, jūsų naujai pasiūlytus, viską, ką dirbome, viskas panaikinama, viskas atkuriama. Dabar prašau man atsakyti, ar pensija yra žmogaus nuosavybė, ar ne?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų dėl tokios doktrinos teisininkai daug diskutuoja, ginčijasi…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš žinau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Teisė į pensiją iš tikrųjų yra konstitucinė teisė. Toliau būtų platesnė diskusija, ar teisė į tokią pensiją, kokia buvo paskirta, ar teisė į tokią pensiją, kuri buvo didinama arba mažinama pagal priimamus Seime įstatymus, yra platesnės diskusijos dalykas.
PIRMININKĖ. Ir klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, be abejo, tai svarbus įstatymo projektas, bet norėjau paklausti, kas irgi labai aktualu nukentėjusiesiems nuo okupacijų, kurie gaudavo valstybines išmokas. Ar jiems atkuriamos, kokie planai, kada ketinate? Aišku, tai nėra didelės sumos asmeniškai imant, bet tai vis tiek žmonėms labai svarbu. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Teikiamais projektas yra atsisakoma mažinimo dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo. Dabar teikiami projektai susiję su dirbančiais pensijų gavėjais. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, kaip žinote, valstybinių pensijų atkūrimas visų kategorijų – tiek nukentėjusiems, tiek pasipriešinimo kovų dalyviams, kaip ir kitų kategorijų – gavėjams yra numatytas, kad galioja iki šių metų pabaigos. Manyčiau, teikiant tiek valstybės, tiek ir „Sodros“ kitų metų biudžetų projektus vienaip ar kitaip Seime ir bus ta prievolė apsispręsti, ar jau galima visiškai viską atkurti, ar ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonės už ir prieš. Yra tik E. Pupinis. Gal nekalbėkime, Edmundai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš tik trumpai norėčiau pasakyti gerbiamajam kolegai E. Zasčiurinskui. Viskam savo laikas. Be to, jūsų įstatymas registruotas dėl 15 straipsnio, o dėl 8 ir 5 straipsnio nėra, neradau bent jūsų bazėje.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas. Kalbėsite prieš?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti. Kai opozicija teikia, tai trys klausimai iš jūsų pusės buvo, kad tai populizmas. Kolegė V. M. Čigriejienė, dabar kalbėjusieji kalbėjo, kad tai yra populizmas, ką čia teiki, ir panašiai. Kai po trijų savaičių teikia pozicijos atstovas grynai analogišką, jau viskas yra gerai. Aš nieko prieš, prašau, bet būkime moraliai truputėlį aukščiau tų savų partinių interesų.
Dabar yra daromas geras darbas. Iš tiesų ministras daro gerą darbą ir Vyriausybė daro gerą darbą. Buvo Konstitucijos pažeidimas, dabar stengiasi jį likviduoti, ir prieš rinkimus. Tikrai tai yra sveikintinas dalykas. Dėl to ir nebūkime… esame biedni, bet būkime teisingi. Nesvarbu, kas ir kokį klausimą teikia, ar pozicija, ar opozicija, kad tik Lietuvos žmonėms būtų geriau. Tai aš to ir linkiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti už abu įstatymų projektus. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomas vienas komitetas: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl abiejų projektų. Siūloma svarstyti birželio 29 d.
18.31 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas Nr. XIP-4214(2), Advokatūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4215(2), Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4216(2), Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4217(2), Aviacijos įstatymo 66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4218(2), Azartinių lošimų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4219(2), Baudžiamojo proceso kodekso 772, 170 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4220(2), Baudžiamojo kodekso 32 ir 248 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4221(2), Baudžiamojo proceso ir operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo pavadinimo ir 1, 2, 4, 5, 6, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4222(2), Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4223(2), Elektroninių ryšių įstatymo 34 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4224(2), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4225(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4226(2), Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4227(2), Karo padėties įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4228(2), Karo policijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4229(2), Korupcijos prevencijos įstatymo 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4230(2), Mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4231(2), Muitinės įstatymo 9, 16, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4232(2), Nepaprastosios padėties įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4233(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4234(2), Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4235(2), Policijos veiklos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4236(2), Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4237(2), Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4238(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8, 16, 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4239(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4240(2), Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4241(2), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4, 6, 11, 51, 531, 54 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4242(2), Teismų įstatymo 47 ir 532 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4243(2), Vadovybės apsaugos įstatymo 2, 6, 9, 12, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4244(2), Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4245(2), Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4246(2) ir Vidaus tarnybos statuto 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4247(2) (svarstymas)
Dabar didžiulis įstatymų projektų kompleksas. Tai būtų Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas. Aš dabar noriu paklausti komiteto pirmininko: kai kur… Išvados jūsų visur yra kaip pagrindinio komiteto. Turbūt taip ir sutariame, kad jūs dėl visų savo pristatote, o paskui papildomi pristatys. (Balsai salėje) Taip, ir A. Nedzinskas pristatys vėliau. Prašom, komiteto pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis įstatymas iš tiesų, kaip pristatyta, yra Kriminalinės žvalgybos įstatymas, o visi lydintieji yra tie įstatymai, kuriuose yra minima sena sąvoka „operatyvinė veikla“, „Operatyvinės veiklos įstatymas“ ir panašiai. Koreliavome su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir kartu dar pataisėme vietas, kur turi atsirasti žvalgybos pareigūnai, Žvalgybos įstatymas, turėdami galvoje tai, kad toliau Seime vyksta ne tik Kriminalinės žvalgybos, bet ir Žvalgybos įstatymų svarstymas. Taigi komitetas, dar sulaukęs įvairių pasiūlymų, darė klausymus, susikvietė visą dirbusią darbo grupę, kuri rengė šį projektą ir lydinčiuosius, ir birželio 13 d. tiek pagrindinį įstatymą, tiek visus lydinčiuosius svarstė. Tiek dėl pagrindinio, tiek dėl lydinčiųjų sprendimas buvo vienodas – bendru sutarimu už pritarti komiteto patobulintam Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektui ir visiems čia pateiktiems lydintiesiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną A. Nedzinską dėl dviejų įstatymų projektų: Elektroninių ryšių įstatymo 34 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4224 ir dėl Pašto įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4235(2). Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadas perskaitys.
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl šių minėtų dviejų įstatymų projektų Informacinės visuomenės plėtros komitetas balsavo už bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau A. Anušauskas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Mačiau, buvo. Tuo tarpu tegu ateina Socialinių reikalų ir darbo komitetas, išvadą pristatys A. Vidžiūnas. Čia jūs pristatote dėl vieno – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4234. Prašom.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Taip, pirmininke. Šneka labai trumpa: mes pritarėme tam terminų pakeitimui ir vienu balsu paleidome toliau jį svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar neįsivaizduoju, kas gali pristatyti… Dar A. Dumčius tada pristatys dėl Nr. XIP-4241 – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, čia Sveikatos reikalų komitetas svarstė. Išvadą duosime, ateikite ir pristatykite. Ir dabar žiūriu, kas gali Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… Gerai, V. Mazuronis pristatys. Tuoj duos, palaukite. Štai, A. Matulas jums duos.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Pristatau Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Bendru sutarimu pritarta Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dabar dėl daugelio įstatymų projektų išvadas rengė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kviečiu V. Mazuronį. Pirmiausia tai bus Karo padėties įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4228. Taip, ir pagrindinį jūs turite pristatyti. Taip, pagrindinį pristatykite.
V. MAZURONIS (TTF). Komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Kuodytė turėjo pristatyti Žmogaus teisių komiteto išvadas dėl viso. Kas iš Žmogaus teisių komiteto gali? Taip, O. Valiukevičiūtė. Prašom. Tuojau mes paduosime. Ruošiasi iš Biudžeto ir finansų komiteto kas nors pristatyti. Gal P. Luomanas ateis, kai pabaigs? Gerai.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). (O Jėzau, kaip čia toli.) Žmogaus teisių komitetas nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-42… Ne, čia daug didesnis skaičius.
PIRMININKĖ. Nr. XIP-4214.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). …ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dar yra pasiūlymas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatyti, kad, nepasitvirtinus gautai kriminalinės žvalgybos informacijai, kriminalinės žvalgybos objektui turi būti pranešta apie jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Kitas siūlymas – į įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią galimybę sekimą iki trijų dienų atlikti kriminalinės žvalgybos institucijų nustatyta tvarka, įrašyti žodžius „viešose vietose“.
Kitas siūlymas – įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyti, kad sekimo pratęsimo atveju yra būtina teismo sankcija, kad būtų užtikrintas asmens privatumas ir asmens duomenų teisinė apsauga. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį P. Luomaną pristatyti išvadą.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei šiuos Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Ar juos skaityti, ar juos?..
PIRMININKĖ. Ne, nereikia.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Pristatyti nereikės?
PIRMININKĖ. Ne.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar vėl kviečiu S. Šedbarą. Yra dėl pagrindinio įstatymo pasiūlymas, kuriam nepritarėte arba pritarėte iš dalies. Pirmiausia būtų dėl 5 straipsnio Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė. Tai aš nežinau, kas galėtų Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą pristatyti. Nematau… Tai tada, Stasy Šedbarai, kodėl nepritarėte. Jeigu mes sutarsime nepritarti, tai…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia pasiūlymas, kaip aš suprantu, štai koks. Visų pirma komitetas siūlo 5 straipsnyje nustatyti, kad, nepasitvirtinus gautai kriminalinės žvalgybos informacijai, kriminalinės žvalgybos objektui turi būti pranešta apie jo atžvilgiu taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Na, visų pirma tokio bendro pobūdžio nuostata, ir visos darbo grupės, ir komiteto nuomone, tikrai nesuderinama su konspiracijos ir konfidencialumo principais, kuriais grindžiama kriminalinė žvalgyba. Tačiau yra štai kokia norma… 5 straipsnio 8 dalyje yra štai kokia norma: kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo numatyta pareiga – informuoti asmenį apie kriminalinės žvalgybos metu pažeistas jo teises ir laisves, jeigu tai yra nustatoma atliekant arba parlamentinę kontrolę, arba institucijos kontrolę, arba Vyriausybės kontrolę, arba prokurorinę kontrolę, kuri šioje srityje yra labai stipriai sustiprinta. Faktiškai pagal šitą įstatymą pagrindinis kontroliuotojas yra prokuroras su visa atsakomybe ir su visa kompetencija. Tai štai, jeigu atsitinka toks atvejis, jeigu yra konstatuojamas teisės pažeidimas, turi būti asmuo informuotas. Tačiau jeigu mes informuosime visus asmenis, kurie galbūt verčiasi žmonių prekyba, kurie dalyvauja narkotikų apyvartoje, ir tam tikra informacija tam tikru periodu nepasitvirtins, kitu periodu pasitvirtins, išviešinsime ją apskritai taip visai atvejais, tai iš esmės šitas įstatymas tampa nereikalingas. Šitokios slaptos veiklos… ir pareigūnų mes negalime pastatyti prieš tokį faktą su tokiais reikalavimais. Kaip minėjau, mechanizmas yra: jeigu kontrolės metu nustatoma, tai turi būti asmuo informuojamas, bet apie visus bet kuriuo atveju – tai tikrai, dar kartą kartoju, nereikalingas tas įstatymas. Siūlau nepritarti.
Turbūt dėl kiekvieno atskirai reikia apsispręsti, nes toliau tame siūlyme yra dar.
PIRMININKĖ. Aš matau, kad už šitą pataisą nori pasisakyti K. Ramelis, taip? Prašom.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad pataisa verta dėmesio, nes su tuo, ką ką tik kalbėjo komiteto pirmininkas, galima būtų sutikti, tačiau yra viena išimtis, kad tarnybos visiškai nelinkusios esant bet kokioms aplinkybėms informuoti asmenį apie taikytas operatyvinės veiklos priemones. Kaip pavyzdį mes turime piliečio skundą, kuriam žinoma, kad jisai nuo 2003–2007 metų buvo sekamas, nuo to nukentėjo, atleistas iš darbo, negali išsiaiškinti priežasties. Mes kelis kartus irgi užklausėm. Atsakymas labai paprastas, kad, matot, nutraukta pagal 50 straipsnį, kaip praradęs… arba nesudarytos sąlygos jam daryti nusikaltimus. Žmogus nieko nėra padaręs. Arba dar daugiau. Štai aš turiu atsakymą ir iš Policijos departamento, kada į klausimą, tiriamą pagal žmogaus skundą, rašo, 5 punktas yra toks: tirti šiurkščius Operatyvinės veiklos įstatymo pažeidimo… šiuo atveju būtų kriminalinės žvalgybos bei kriminalinės žvalgybos subjektų nustatytų veiklos ribų peržengimo atvejus ir analizuoti veiklos pagrįstumą bei tikslingumą. Tai atsakymas komisijai yra toks: pateikite įrodymus, kad buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai. Jokios informacijos neteikia, žmonės skundžiasi, ir pateik įrodymus, kad šiurkštūs ar nešiurkštūs. Tai kas čia, mūsų valstybė yra po trimis užraktais? Aš siūlau, kad čia vis dėlto verta atsižvelgti į tai ir palaikyti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Bet vis tiek tada reikia…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ar aš galėčiau paminėti dar sykį, tiesiog atkreipti dėmesį. Kolega, jeigu jūs pažiūrėsite to paties 5 straipsnio 8 dalį, tai, ką jūs dabar sakote, šita situacija yra sureguliuota. Aš ką tik minėjau. Jeigu jūs konstatuosite parlamentinės kontrolės metu, kad yra pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, štai kas atsitiks – kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas tada privalo informuoti asmenį. Mes kitoje vietoje tą sutvarkėme, bet ne visais atvejais. Kas tą darys ir kas tą konstatuos, čia bus mirusi norma, aš tą noriu pasakyti.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom pasiruošti vis tiek tada balsuoti. Kas pritariate Žmogaus teisių komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tai yra pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 25, prieš – 6, susilaikė 22. Nepritarta. Nedaug… (Balsai salėje) Nepritarta.
Toliau kitas pasiūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies, tai Seimo nario K. Ramelio pasiūlymas. Čia būtų dėl 8 straipsnio 1 dalies. Gal pats K. Ramelis. O gal tenkina, kas yra čia?
K. RAMELIS (MSG). Ne, netenkina. Nors parašyta, kad pritarta iš dalies, tačiau nepritarta visiškai. Visiškai įvestas naujas punktas, o mano yra parašyta, kad negalima vykdyti operatyvinės veiklos priemonių, jeigu prieš asmenį nėra jokių duomenų, kad jis kažką daro. Tai ir mano pasiūlymas, pasižiūrėkite, kas išbraukta, – nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, tačiau kitais atvejais, kada turima kokia nors informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą, tai prašau, viskas gerai, o mes išbraukiam, kai nėra jokios. Nes šita formuluotė, kai nėra jokios, duoda galimybę subjektams bet kurį asmenį ir bet kuriuo metu kontroliuoti ir nustatyti. Štai jam kilo mintis – ir daro. Iš esmės mano pasiūlymas visiškai nesvarstytas, liečia kitą, nepritarta…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, ar jūs turite komiteto išvadą? Taigi jūs siūlote išbraukti tuos žodžius „nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti.“ Bet jie ir išbraukti. O iš dalies pritarta todėl, kad jūs nepasižiūrėjote paskutinės redakcijos, mes šitą Operatyvinės veiklos įstatymą keičiam iki šiol, ir yra platesnis straipsnių ratas, negu jūs nurodėte. Todėl iš dalies mes paliekam tuos pačius straipsnius, kurie iki šiol jau yra papildyti, ir išbraukiam tai, ką jūs siūlote. Taigi išbraukta.
PIRMININKĖ. Išbraukta. Išbraukta yra tai, ką jūs siūlote. Matau, kad čia yra išbraukta.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes su tuo sutinkame. Išbraukėme šitą vietą.
PIRMININKĖ. 8 straipsnio 1 dalis. „Nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet…“, tai išbraukta.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ir sutikome, kad iš dabar galiojančio, čia prieš keletą dienų svarstėme, ir būsimojo šitą frazę išbraukiame, nors nelabai norėjo institucijos sutikti, bet komitete pritarėm.
PIRMININKĖ. Tada viskas gerai. Dar yra vienas K. Ramelio pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Tai yra dėl 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 3 ir 6 yra kompleksinis, jie tarpusavyje susiję.
PIRMININKĖ. Čia yra didelis pasiūlymas. Reikalauti ir gauti iš Generalinės prokuratūros ir… Jūs žinote, apie kurią aš kalbu? Tada gerai. K. Ramelis pristatys. Nepritarta jūsų tam.
K. RAMELIS (MSG). Nepritarta. Bet aš norėčiau, kad Seimas apsispręstų ir pritartų, nes ir dabartinėje redakcijoje buvo parašyta taip, kad turi teisę reikalauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir taip toliau. Tačiau kada mes pradėjome užklausti ir prokuratūrą, ir teismus, tai mums parašė labai paprastai – mes nesame subjektai arba objektai ir mes tokios informacijos neteikiam. Tai gali patvirtinti visi Operatyvinės veiklos komisijos nariai, ir mes niekada negalime gauti jokios informacijos, tuo labiau iš teismų. Tarp kitko, šiandien aš nekalbėsiu, yra ir kita informacija, kodėl teismų pirmininkai neduoda informacijos, nes jie yra dėl tam tikrų priežasčių įspėti, kad neduotų. Tai mes prašome ne apie operatyvinę veiklą (ir čia pasiūlymas), o informacijos apie pasibaigusius veiksmus. Žmonės skundžiasi, žino, ir komisija negali, nesant šitos redakcijos, atlikti jokios kontrolės. Visomis išgalėmis priešinamasi.
PIRMININKĖ. Kodėl nepritarė komitetas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, dalykas tas, kad po klausymų ir po svarstymo komitete šitas 24 straipsnio 3 dalies 3 punktas yra iš esmės perredaguotas. Dabar 3 punkte lieka štai kokia teisė: „reikalauti ir gauti iš juridinių asmenų, kriminalinės žvalgybos subjektų ir ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas.“ Šitas punktas ir buvo skirtas tik elektroninėms paslaugoms ir ryšiams teikti, kas susiję su telefonų pasiklausymais, paprastai sakant. Čia visiškai nelieka tų žodžių, kur buvo anksčiau. Tai aš dabar galvoju, jeigu tokia problema kyla, reikia paieškoti turbūt kitos vietos dėl jūsų, ten, kur buvo Generalinės prokuratūros, teismų, iki priėmimo reikia paieškoti mums kartu kitos vietos, nes šita vieta projekte yra susijusi tik su telekomunikacijų tinklais. O aš suprantu, kad čia jūs turite omeny bendresnį dalyką, ne vien telefoninius pokalbius. Tai štai taip ir išėjo, kad iš esmės punktas visiškai perredaguotas, ir jūsų pasiūlymas jau netinka dėl naujos redakcijos.
PIRMININKĖ. Papildysite dar truputį? Labai trumpai.
K. RAMELIS (MSG). Jūs paaiškinkite, pagal jūsų redakciją, kurią jūs iš esmės parengėte, ar iš teismų galės gauti informaciją, ar negalės, ir iš prokuratūros?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu mes įrašome į šitą punktą, tai tik dėl telekomunikacijų. O jeigu mes norime apskritai, aš ir sakau, kolega, iki priėmimo ieškome kitos vietos, kur yra bendros teisės. O 3 punktas, jeigu čia įrašysime, gausime (komisijai) tik dėl telekomunikacijų. O reikia į bendresnį lygmenį pakelti. Štai kur yra esmė. Jeigu jūs patobulintą projektą pažiūrėsite, jau 3 punkte nėra to, ko jūs siekėte, štai kur yra esmė.
PIRMININKĖ. Kaip dabar dėl K. Ramelio, reikia balsuoti ar nereikia? (Balsai salėje) K. Ramelis pasakys.
K. RAMELIS (MSG). Aš prašyčiau palaikyti mano pasiūlymą, nes iš tikrųjų tai yra labai svarbus momentas, ir aš žinau, kad visos tarnybos buvo prieš tai nusiteikusios ir ėmėsi visų žygių, kad to nebūtų.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra tik nuomonės už, palaikančios, tai gal nekalbame? Norite kalbėti? R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad šiuo atveju ir abudu galėtų būti patenkinti, nes jeigu mes pritarsime šiai pataisai, tai siauresne prasme ta teisė bus suteikta, o jeigu dar pirmininkas ras pasiūlymą ir dėl bendresnės normos, tai, man atrodo, tada bus visiškai visos pusės patenkintos. Nematau, kodėl mes turėtume nepritarti siauresnei formuluotei. O iki priėmimo visa tai suderinsime. Nes iš tikrųjų tarnybos visais įmanomais būdais stengiasi nepateikti, net mėgina prisidenginėti Vyriausybės nutarimais, kas nėra įstatymas, tai nėra gerai. Komitetas, manau, ras išmintingą sprendimą ir pritars šitai K. Ramelio pataisai.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate K. Ramelio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, teks atkurti, visai ne tas tekstas. Susilaikome, tekstas ne tas.
PIRMININKĖ. Balsavo 54 Seimo nariai: už – 41, prieš – 1, susilaikė 12. K. Ramelio pataisai pritarta.
Daugiau pataisų nėra. Gal galime bendru sutarimu… Dėl viso įstatymo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime bendru sutarimu visiems pritarti? Pagrindiniam ir visiems kitiems, o iki priėmimo, jeigu turėsite, pataisysite, kaip sakė pirmininkas. Gerai. Ačiū.
Toliau darbotvarkės klausimas… Pagrindinė darbotvarkė baigta. Ar rezervinis, aš žiūriu… (Balsai salėje)
18.54 val.
Šiaip laikas eina į pabaigą, žiūriu į rezervinį dėl Kelių priežiūros plėtros. Gal apsvarstome, nereikės kitą dieną. Pirmasis rezervinis – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių ir įstatymo 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2375(3). Svarstymas. Pranešėjas – A. Petkus. Prašom.
A. PETKUS (TTF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Diskusijoje yra užsirašę dalyvauti 4 Seimo nariai. Bet aš iš tų keturių matau tik vieną J. Juozapaitį. Nenori diskutuoti. Tai nėra daugiau nė vieno norinčio dalyvauti diskusijoje.
Dabar yra tik pasiūlymai. Žiūriu iš eilės. Yra Seimo narių V. Bacevičiaus, A. Mazuronio, R. Sinkevičiaus, E. Tamašausko pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį 1 dalimi, komitetas tam nepritarė. Almantai, jūs turite?
A. PETKUS (TTF). Taip. Komitetas mano, kad ta formuluotė, kurią siūlo komitetas, yra tikslesnė ir kad kiekvienu atveju, derinant maršrutą, turi būti suderinta su kelių savininkais. O kolegos siūlo, kad maršrutai turi būti iš anksto savininkų numatyti. Mes nepritariame tokiam siūlymui ir manome, kad mūsų formuluotė yra tikslesnė.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis pristatys pačią pataisą, kodėl jie tokią teikia. Andrius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui posėdžio pirmininke. Iš tiesų mane asmeniškai tenkintų komiteto formuluotė, aš tik dėl kitų teikėjų nežinau…
PIRMININKĖ. Dar matau E. Tamašauską, kuris teikia, ir R. Sinkevičių, ar visi sutinkate, kad būtų taip, kaip komiteto? Sutinkate. Gerai.
Toliau yra irgi tų pačių Seimo narių pasiūlymas dėl 2 dalies, ten irgi kažkokia ministro nustatyta tvarka, komitetas tam nepritaria. Ar atsiimate, ar…
A. MAZURONIS (TTF). Taip, posėdžio pirmininke, mane asmeniškai tenkina komiteto pozicija, man tik dėl kitų teikėjų sunku, nes mes nepasitarėme.
PIRMININKĖ. Niekas neprieštarauja, vadinasi, atsiimate. Taip pat dėl 3 straipsnio 3 dalies tie patys Seimo nariai. Bet čia, kaip aš suprantu, yra viskas susiję.
A. MAZURONIS (TTF). Lygiai taip pat viskas tenkina.
PIRMININKĖ. Tas pats, irgi atsiimate. Ačiū. Toliau yra Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas 4 priedėlio trečiojo skirsnio 1 punktą išdėstyti kažkaip kitaip. Čia yra tonų skirtumas, nuo 48 iki…
A. PETKUS (TTF). R. Žemaitaitis siūlo, kad bendra masė būtų 50 tonų. Bet pagal šiuo metu galiojančią direktyvą, jeigu leistume 50 tonų, vadinasi, viršytume apkrovas ant ašių. Paties įstatymo teikėjų idėja buvo leisti didinti bendrąją masę, tačiau nepažeidžiant ašių apkrovų. Todėl komitetas nesutiko ir atmetė R. Žemaitaičio siūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Bet iš esmės jūs išsprendėte kitaip tą klausimą, paskirstydami…
A. PETKUS (TTF). Palikdami 48 tonas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Tinka jums šitas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš dalies yra pritarta.
PIRMININKĖ. Tinka?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tinka.
PIRMININKĖ. Gerai. Priėmimo metu galėsite nebalsuoti už tai. Toliau yra vėl Seimo narių V. Bacevičiaus, A. Mazuronio, R. Sinkevičiaus, E. Tamašausko dėl 3 straipsnio 4 dalies. Yra metų ribiniai tarifai, čia turbūt yra mokestis?
A. PETKUS (TTF). Ne, čia yra siūloma, kad 46 tonos būtų, kad būtų šiek tiek mažiau, negu siūlo teikėjai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
A. PETKUS (TTF). Komitetas vėlgi taip pat išnagrinėjo atsižvelgdamas į direktyvą, ir skaičiuojant bendrąją masę pagal ašių išsidėstymą maksimali galima, neturint ašių perkrovų, yra 48 tonos. Komitetas mano, kad nėra tikslinga 46 priimti, jeigu ir 48 tonos nedaro įtakos.
PIRMININKĖ. Paliekame tą patį, kaip ir ten – 48 tonos. Taip? Gerai. Toliau yra Seimo narės A. Stancikienės siūlymas papildyti 4 priedėlio trečiąjį skirsnį 4 punktu, kad karštuoju sezono metu. Komitetas nepritarė. Daugiau…
A. PETKUS (TTF). Komitetas nepritarė todėl, kad ir šiuo metu visi tie momentai, dėl kurių kyla abejonių A. Stancikienei, yra reglamentuojami ministro įsakymais.
PIRMININKĖ. Nėra pačios Aurelijos, turbūt galime pritarti bendru sutarimu komitetui? Taip. Toliau vėl Seimo narių grupės: V. Bacevičiaus ir kitų…
A. PETKUS (TTF). Čia ir vėl 46 tonos, jau apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Vėl tos pačios 46 tonos. Paliekame, nes apsisprendėme, kad 48 tonos, ir nieko nekeičiame. Gerai.
Toliau yra Seimo narių A. Petkaus, J. Urbonavičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, nežinau, kas čia yra. Tai gal, Almantai, ir pristatykite, ką jūs čia siūlėte.
A. PETKUS (TTF). Mes diskutavome ir priėmėme bendrą sprendimą, mus tenkina komiteto sprendimas, viską esame išsprendę, neprašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Toliau buvo R. Žemaitaičio. Labai seniai parengtas, t. y. kad įsigaliotų ne nuo 2011 m. liepos, o nuo sausio 1 d. Tas terminas praėjo, tai yra iš dalies pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad įsigalioja nuo 2012 m. sausio 1 d.
A. PETKUS (TTF). 2013 metų sausio 1 dienos. Galutinė redakcija – 2013 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Ir viskas. Daugiau pasiūlymų nėra?
A. PETKUS (TTF). Ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti už, prieš? Bet yra, matau, tik už. (Balsai salėje) Ar kalbėsite už, nes V. Valkiūno nėra? (Balsai salėje) Nekalbėsite, bet balsuojame. Gerai, galime balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Dabar žiūriu į V. Mazuronį. Pristatysite? Taip.
19.02 val.
Rezervinis 2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 48, 50 ir 75 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3900(2). Pateikimas.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, tikrai kviesčiau pritarti šiems pakeitimams, kurių esmė yra ta, kad mes siūlome Baudžiamajame kodekse už lytinius nusikaltimus, už tokius nusikaltimus kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti ir kitus, vartoti lytinį potraukį mažinančius vaistinius preparatus. Tai vadinama labai skambiai, bet yra cheminis kastravimas, populiariai kalbant, tai yra lytinio potraukio sumažinimas tam tikram laikui, dėl jo būtų priimamas teismo sprendimas. Noriu pasakyti, kad tokius įstatymus yra priėmusios daugelis, ne daugelis, bet gana daug valstybių. Remiantis Skandinavijos statistika, cheminė kastracija sumažina pakartotinio nusikalstamumo tikimybę (pagal tą medžiagą, kurią mes radome) iki 40 %. Šiuo metu tokie įstatymai yra priimti trijose Jungtinių Amerikos Valstijų valstijose: Teksaso, Kalifornijos ir Montanos, Italijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje. Neseniai, prieš keletą savaičių, toks įstatymas buvo priimtas Estijoje. Tiesa, būna priimta, kad arba savanoriškas, arba priverstinis, mes dėl šio siūlome, kad tai būtų Seimo… teismo sprendimu priverstinai baudžiami, naudojama kaip galima bausmė.
Iš tiesų aš noriu pasakyti, kad tai yra ganėtinai rimtas siūlymas, nes Lenkijoje premjeras D. Tuskas pirmą kartą iškėlė tokio įstatymo idėją dėl pedofilų ir artimus giminaičius žaginusių žmonių cheminės kastracijos dar 2008 metais. Šiandien Lenkijoje šis įstatymas priimtas. Kai kalbama, kad to nereikia, kadangi tai labai retas reiškinys ir panašiai, aš noriu pasakyti, mielieji kolegos, kad per penkerius metus užregistruota daugiau nei 800 seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Dažniausiai tai būna tvirkinimas arba prievartavimas. Ir iš kiek daugiau nei 3,5 tūkst. apklaustų vaikų, gyvenančių įvairiose globos įstaigose, net 158 anoniminėse anketose pripažino patyrę seksualinę prievartą ir t. t. Pagrindinis motyvas, argumentas, pasisakančių prieš šį įstatymą, kad mes galimai pažeisime teises tų žmonių, kurie padarė tuos nusikaltimus. Bet aš kviesčiau mums patiems atsakyti sau į tokį klausimą: ar teisė žmogaus, kuris prievartavo ir galimai gali pakartoti tą nusikaltimą, tarp jų prieš nepilnamečius, yra aukščiau už teisę moters ar to nepilnamečio, kurie gali būti seksualiai išnaudojami ar prievartaujami? Aš manau, kad ne. Ir būtent todėl manyčiau, kad mes, visuomenė, turėtume turėti tokį instrumentą, kaip gintis nuo tokių, mano manymu, pačių šlykščiausių ar bjauriausių nusikaltimų. Labai trumpas įvadas būtų toks.
PIRMININKĖ. 10 minučių klausti. Pirmasis klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Aš labai trumpą klausimą. Valentinai, man atrodo, reikėtų taisyti tą įstatymą, kur yra numatyta, kad jau taikomas iš karto. Gal tada, kai paleidžia jau iš kalėjimo, tą kastraciją reikia daryti?
V. MAZURONIS (TTF). Mūsų įstatyme nėra nustatyta, kad naudoja iš karto. Mūsų įstatyme nustatyta, kad nustato teismas. Pavyzdžiui, iš viso aš manyčiau, ar taikyti, ar netaikyti tokią priemonę, turėtų nustatyti teismas, atsižvelgęs į daugelį aplinkybių. Galbūt bus poįstatyminiai aktai, teisminė praktika formuosis. Man asmeniškai atrodytų, kad tai turėtų būti naudojama po bausmės atlikimo. Galbūt atskirais atvejais, jeigu pasirodys, kad tam tikros aplinkybės rodo, kad galėtų būti kitaip šiame įstatyme, gali būti paliekama šį klausimą spręsti teismui.
PIRMININKĖ. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Jeigu čia spręs teisėjai, tai gaila, kad tuo metu, kai jis bus įgyvendintas, jau nebus teisėja N. Venckienė. Bet aš norėjau paklausti, ar jūs teisingai paminėjote Estijos pavyzdį, kad neseniai priėmė? Ten jie siūlo tik tiems, kurie nori anksčiau išeiti arba šiaip išeiti ir kurie savanoriškai tą padaro. Mano požiūriu, gal tas būtų ir teisingiau, nes nebūtų kontroversijos dėl žmogaus teisių.
Antra vertus, ką jūs manote, kad vis dėlto čia yra kompleksinis klausimas ir reikėtų jungti visą kompleksą, prisiminti prieš porą metų mano įregistruotą pedofilų registrą, kuris yra užstrigęs Seime, vaikų pornografijos kriminalizavimą ir panašius dalykus ir kompleksiškai pasižiūrėti? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Aš tikrai sutikčiau, kad šis klausimas turėtų būti pradėtas nuo to, kad turėtų būti išaiškintas maksimalus skaičius tų nusikaltimų. Manyčiau, ta statistika, kurią mes šiandien turime, yra tik paviršinė. Tarp jų visus kitus dalykus. Bet jeigu mes šiandien žiūrime toje pačioje Lietuvoje, žinote, tas armijos karininkas, ten Vilniaus (pavardės nesakysiu) pedofilas, kuris vaikus geležinkelio stotyje rinkdavosi ne vieną kartą – nuolatos, nuolatos, nuolatos… Aš pritarčiau, kad turi būti visas priemonių blokas, bet siūlyčiau pradėti nuo to. Ir siūlyčiau pradėti po pateikimo diskutuoti. Diskutuokime tam tikrus dalykus. Jeigu atrodys, galbūt reikia šiek tiek kitaip, vienaip ar kitaip traktuoti, traktuokime. Bet siūlymas yra šį instrumentą visuomenei duoti, o kokia forma, galutinai iki priėmimo diskutuokime.
PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Graužinienė.
V. MAZURONIS (TTF). Ne, visuomenė per teismus, neabejotinai. Aš kalbu, teismai juk atstovauja visuomenei.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė, o ne iš vietos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, tikrai sveikinu ir pasirašiau, ir pritariu tai minčiai, kad pagaliau reikia, Seimas turi ką nors priimti ir pateikti tuo labai jautriu klausimu, ypač dėl vaikų. Bet noriu jūsų paklausti, ar… Vienas teisėjas gali būti neobjektyvus. Gal tai turėtų spręsti arba kolegija, arba ir įtraukti visuomenės atstovai, kai bus bandoma taisyti įstatymus, nes čia klausimas labai subtilus ir vieno žmogaus priimamas sprendimas gali būti nevisiškai objektyvus? Nes čia ne tik teisinius niuansus reikia įvertinti, bet ir sveikatos galbūt, ir visus kitus.
V. MAZURONIS (TTF). Nežinau, aš manyčiau, kad mes turime…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …pusės irgi interesai turėtų būti vertinami, tai yra žmonos, jeigu tokia…
V. MAZURONIS (TTF). Aš visiškai suprantu, Loreta, ir sutinku su jumis. Bet juk mes turime visą teismų sistemą. Juk ne pirmo teismo sprendimas tampa galutinis. Yra apeliacija, kasacija ir tam tikra visa visuma. Aš manau, kad šioje vietoje nusistovėtų ir teismų praktika, kaip jūs sakote, gali būti tokioms byloms skiriamos teisėjų kolegijos ir panašiai. Aš tikrai manyčiau, kad reikia į šitą klausimą žiūrėti labai atidžiai. Bet, kita vertus, jūs man pasakykite, tas lytinio potraukio apribojimas yra laikina priemonė, keleriems metams. Mes siūlome už paprastus lytinius nusikaltimus nuo 1 iki 2, už susijusius su nepilnamečiais – nuo 3 iki 5. Bet juk tokios pačios klaidos teisme gali atsitikti nuteisiant žmogų iki gyvos galvos arba įkalinant, kas irgi tikrai yra. Iš tiesų reikia daryti viską, kad teisminių klaidų arba priimtų sprendimų būtų kuo mažiau. Tam yra visa teismų sistema, aš manau, ja reikia naudotis. Jeigu reikia, patobulinkim, bet tai jau būtų kito įstatymo, ne šio įstatymo, ne šio siūlymo klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, „cheminė kastracija“, tokie gražūs žodžiai, arba baisūs žodžiai, ar neatrodo, kad tai yra tas pats kaip karštas ledas? Pavyzdžiui, aš dabar buvau susitikęs su kaimynais, jie kastravo šuniuką. Ten jokio cheminio kastravimo nebuvo. Mano klausimas toks. Ar jūs negalvojate, kad kur kas efektyvesnis būdas yra chirurginis kastravimas? Gal aš ne taip pasakiau, bet supratote esmę?
V. MAZURONIS (TTF). Aš supratau esmę. Jeigu tai būtų mano asmeninė valia ir mano asmeninė nuomonė, tai aš sakyčiau, kad taip ir reikia daryti: nukirtai, nupjovei, užsiuvai ir pasibaigė. Bet vis dėlto mes kalbame apie bendrus europinius principus, apie teisės dalykus. Padarykime nors tą pirmą žingsnį. Nors iš esmės, manyčiau, aišku, ten yra subtilūs dalykai, bet jeigu iš tiesų žmogus padarė tokį nusikaltimą, išprievartavo nepilnametį, tai reikia daryti tai, ką aš ką tik pasakiau: nukirsti, nupjauti, užsiūti ir viskas. Bet čia mano asmeninė nuomonė, o ne, gink Dieve, ne siūlymo esmė. Siūlymo esmė yra kita.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai pritariu jūsų pateiktam pasiūlymui, bet iš tiesų prievartavimas apsiriboja ne vien, aš galbūt negerai pasakysiu, kažkokio daikto į kažką įkišimu. Kada prievartauja, ypač vaikus, pedofilai, iškrypėliai nebūtinai atlieka tą fizinį veiksmą. Dažnai būna ir kitokia prievarta – pasitenkina tuos vaikus įvairiai liesdami ir t. t. Šita kastracija lyg ir beprasmė būtų prieš tokius veiksmus. Ar ne geriau būtų papildyti šitą įstatymo projektą priverstiniu psichiatriniu gydymu, uždaryti į psichiatrijos ligoninę ir tuos žmones gydyti tam tikrą laiką, kad tokie veiksmai nepasikartotų po tam tikrų baudžiamųjų procesų?
V. MAZURONIS (TTF). Man atrodo, jeigu mes mažinam lytinį potraukį, tai mažinam lytinį potraukį viskam. Mūsų dėl šio įstatymo yra siūloma, sakykime, ir už mažamečio asmens tvirkinimą, ne tik už žaginimą arba prievartavimą. Manyčiau, kad tas tam tikram laikui potraukio arba noro daryti būtent tokius nusikaltimus panaikinimas iš esmės atsako tą patį. O greta to, jeigu mes kalbam apie psichologinius, psichikos gydymo ir visus kitokius dalykus, tai kodėl gi ne. Bet mes dabar kalbame apie naujos bausmės, arba naujo teismo įpareigojimo, įvedimą. Man atrodo, vienas kitam netrukdo. Pritarčiau, kad po to galbūt iš tikrųjų turėtų būti pereita, kaip ir prie įkalintų žmonių integracijos į visuomenę, ir panašiai. Čia turėtų būti tam tikros programos po to.
PIRMININKĖ. Ir dar klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Valentinai, paprastai ikiteisminio tyrimo bylos dažnai būna parengtos blogai ir daug smurtautojų išvengia nuobaudos. Prašom pasakyti, aš, kaip medikė, nelabai suprantu, kaip jūs įvykdysite šitą įstatymą? Tai bus hormoninė kastracija. Hormonai kainuoja brangiai. Ir nusikaltėlį, išėjusį iš įkalinimo įstaigos, kaip jūs patikrinsite? Ar jūs kviesite antstolę patikrinti, ar jis suvartojo hormonus, ar ne? Kokia bus tada antstolės funkcija? Juokingas klausimas. Kaip įvykdysite tą? Jeigu neįvykdysite…
V. MAZURONIS (TTF). Profesore, klausimas labai geras, juo labiau kai keliamas klausimas dėl to, kad tie vaistai yra labai brangūs. Bet mes atsakykime patys į klausimą. Mes dabar kalbėjome apie milijoninius vaistus vienai retai ligai mergaitei. Mano supratimu, kad ir kokie tie vaistai būtų brangūs, jeigu mes kalbame apie galimą nepilnamečių tvirkinimą, juo labiau kad, manau, šis priėmimas turės ir gana stiprią prevencinę įtaką, iš tikrųjų pinigus reikia skaičiuoti mažiausiai. Aš gal taip sudėliočiau, mano nuomone.
Kai kalbame apie konkretų mechanizmą, aš tikrai dabar negaliu pasakyti. Aš manau, kad po įstatymo priėmimo atsiras tam tikri įgyvendinamieji teisės aktai, kuriais būtų apibrėžiama ir tvarka, ir kaip visa tai būtų vykdoma, ir kas būtų, jeigu būtų vengiama vienokios ar kitokios baudos. Mes turime visą sistemą kad ir tų pačių antstolių turto išieškojimo. Jeigu aš dabar pradėčiau fantazuoti, nesolidžiai atrodytų. Manau, kad tą sistemą mums reikėtų sukurti įgyvendinamųjų teisės aktų lygiu, ir tą reikia padaryti taip, kaip padarė visos kitos valstybės, apie kurias mes kalbame, kuriose tas įstatymas jau galioja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas klausimams baigėsi. Dabar nuomonė už ir prieš A. Zuokienės nėra. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra V. Mazuronio, P. Gražulio arba kelių Seimo narių išsigalvojimas. Aš noriu priminti, kad prieš kelis mėnesius Estijoje priimtas šis įstatymas, Lenkijoje yra priimtas tas įstatymas, Čekijoje priimtas prieš gerus metus toks įstatymas, daugelyje Amerikos valstijų galioja toks įstatymas, Švedijoje ir kitur. Kuo toliau, tuo daugiau valstybės taiko šį įstatymą. Galima paminėti, kad ir Rusijoje yra taikomos tokios nuostatos.
Kas yra svarbiausia? Tai, kad yra labai efektyvus šis įstatymas, mažinantis nusikaltimus. Labai logiška. Jeigu nėra lytinio potraukio, tai nėra noro daryti nusikaltimą. Aš manau, kad tai sprendžia taip pat teismas. Manau, kad mes priimkime tą įstatymą ir tikrai mūsų valstybėje sumažės tokių gana žiaurių nusikaltimų, ypač prieš nepilnamečius. Tikiuosi, kad dėl įstatymo po pateikimo visi balsuosime ir priimsime.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti prieš. Ar reikia balsuoti? Gal pritartume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim bendru sutarimu. Gerai. Ačiū. Pritarėm bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas… (Balsai salėje) Papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Dabar žodis – A. Dumčiui. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš pasinaudosiu galbūt replikos forma. Gerbiamasis Valentinai, man nepavyko kalbėti, bet, žinote, aš, kaip gydytojas, žiūriu į tą įstatymą, kuris čia įformintas, pagal tą tekstą jis yra labai naivus. Jo įgyvendinti faktiškai neįmanoma. Manyčiau, kad jūs einate labai geru keliu. Be abejo, Seimas pritars, nes problema yra labai ryški. Aš duodu pavyzdį. Pirmoji žmogaus teisių sąjunga Lietuvoje buvo įkurta labai žymaus iš „Č“ raidės vieno kolegos, ne kolegos, o vieno piliečio, kuris jau 7 kartus už berniukų tvirkinimą sėdėjo kalėjime, bet grįžta ir vėl tą patį daro.
Ką aš noriu pasakyti dėl to įstatymo? Turi būti kompleksinis įstatymas: ir psichiatrinis gydymas, ir cheminė kastracija numatyta, jai įgyvendinti reikia numatyti priemones, nes pagal šitą įstatymą bus neįmanoma įgyvendinti. Ar jis pats vartos išėjęs arba neišėjęs? Jo nepriversi, nekontroliuosi. Ir toliau – chirurginė kastracija. Viename įstatyme turėtų būti. Aš noriu patarti ateityje, jeigu būsime Seime, ir toliau užsiimti šiuo klausimu.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis profesoriau, jūs labai teisingai kalbate, bet aš noriu pasakyti, kad Lenkijoje lygiai taip, kaip ir pas mus, yra priverstinis būdas. Matyt, yra mechanizmai, yra ta visa tvarka. Iš tikrųjų tai, ką jūs sakote, reikia daryti. Jeigu tai yra naivus savo forma, bet pati idėja gili savo turiniu. Visi sudėkime, padarykime, kad ir forma būtų tokia pati, ir viskas gerai.
PIRMININKĖ. Juk lygiai taip pat, kaip privalomai registruojasi policijoje, taip ir kokioje nors gydymo įstaigoje: nenuvyko – kalėjimas. Gerai.
Mes apsisprendžiame, ar toliau svarstome likusius klausimus? Ar J. Liesys pasirengęs pristatyti trumpai ir greitai? Pirmiausia nutarimas…
19.21 val.
Rezervinis 3a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4567. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tai šio punkto 31 straipsnio… teritorijų 9 dalies pakeitimas, kurį siūlyčiau įtraukti į darbotvarkę ir pritarti.
PIRMININKĖ. Galime po pateikimo pritarti? Nėra norinčių… (Balsai salėje) Po svarstymo galime pritarti? Galima. Dabar 1 straipsniui… Tada priėmimas. 1 straipsniui pritarti galime? 2 straipsniui galime pritarti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate tam nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 41 Seimo narys: už – 40, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
19.23 val.
Dabar pats Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4553. Pranešėjas – A. Petkus. Pateikimas.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalis kalba apie tai, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose draudžiama privačius sklypus dalinti parduodant juos, įkeičiant, nuomojant ar kitaip naudojant. Daugiausia šitas įstatymo punktas, šita dalis, veikė puikiausiai, tačiau yra kai kurių gyvenimo momentų, kad patenka į saugomas teritorijas ir miestai arba miestų dalys. Šiuo atveju būtų galima paminėti, kad Trakų miestas patenka į parko teritoriją, dalis Anykščių miesto, ir tuose miestuose vyksta teritorijų planavimas. Teritorijų planavimas vyksta taip pat dalyvaujant ir Saugomų teritorijų tarnybai, ir visoms su tuo susijusioms žinyboms. Kartais atsitinka, kad urbanizuotose teritorijose gyvenimas diktuoja, kad reikia šituos sklypus dalinti, todėl ir teikiame šitą įstatymo pataisą, pasiūlymą, kad urbanizuotose teritorijose būtų galima dalinti tuos sklypus. Prašau jūsų pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti…
A. PETKUS (TTF). Kviečiu balsuoti už ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Jonyla klausti atsisako. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aišku, jūs rašote, kad tiktai visa… kurios… jos dalinti. Aišku, mano klausimas, į kiek jas dalinti, į kokio dydžio, ar yra nuspręsta? Bet mane domina, ar pagal šį įstatymą bus galima ir jungti, nes ir jungti negalima dabartiniu metu?
A. PETKUS (TTF). Jungti ir dabar galima. Galima jungti ir dabar, o…
K. KOMSKIS (TTF). Gerai. Tada atsakykite į pirmą klausimą: į kokią mažiausią dalinti?
A. PETKUS (TTF). O dalinti bus galima į tiek, kiek numatys teritorijų planavimo dokumentas, šiuo atveju detalusis planas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas susijęs su prieš tai. Vis dėlto nepalikimas jokios ribos susmulkins taip, kad ten tie sklypukai bus sudėlioti taip, kad kiekvienam namukui pastatyti… Tokia tendencija beveik… Tokią landą kai padarysite, visi protingi susitvarkys būtent taip.
A. PETKUS (TTF). Šitoje vietoje reikia būtinai akcentuoti ir paminėti tai, kad, kai vyksta saugomų teritorijų planavimas, betarpiškai dalyvauja ir iš esmės paskutinį žodį sako Saugomų teritorijų tarnyba. Saugomų teritorijų tarnyba, matydama, kad savivaldybė krypsta ne ta linkme, galbūt per smulkiai dalina tuos sklypus, turi visišką teisę netvirtinti, nepasirašyti tokio detalaus plano, ir toks planas nebus patvirtintas. Saugikliai šitoje vietoje yra maksimalūs.
PIRMININKĖ. Dar klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu truputį pasitikslinti. Suprantu taip: savivaldybės yra blogiečiai, tarnybos yra geriečiai, jie viską spręs, ar leisti, ar neleisti, o jūs sakote: gyvenimas verčia. Kadangi norėčiau suprasti, pasakykite porą atvejų, kada gyvenimas verčia dalinti saugomų teritorijų teritorijas? Ar tai reiškia, kad saugomą teritoriją nusipirko privatininkas ir jis dabar ten negali jo parduoti, ar čia kokie nors kiti variantai? Noriu suprasti.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamasis kolega, nėra čia nei blogiečių, nei geriečių. Visos institucijos, kurios dalyvauja planuojant teritorijas, ir toliau dalyvaus ir savo pareigą bei teises įgyvendins. O atvejų būna įvairiausių. Ir tame pačiame Anykščių mieste atsitinka toks atvejis, kad privatus sklypas turi būti padalinamas į gyvenamąjį ir ūkinei veiklai plėtoti. Šiandien dalis Anykščių miesto patenka į saugomą teritoriją, nors ta vietovė niekuo nesiskiria nuo bet kokio rajono centro, kuris nėra saugomoje teritorijoje. Tačiau Anykščiuose tokių dalykų negalima padaryti vien dėl to, kad tai yra saugomos teritorijos ribos.
PIRMININKĖ. Gerai, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar norinčių kalbėti prieš nėra. Gal už nekalbėkime? Ar galime gal bendru sutarimu? Norite balsuoti? Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 36 Seimo nariai: už – 27, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Repliką po balsavimo – A. Baura.
A. BAURA (MSG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš pastebėjau, lyg ir siūloma rudens sesijoje svarstyti, bet kadangi įstatymo pataisa yra labai konkreti, trumpa ir aiški, gal būtų galimybė, kad mes baigtume šioje pavasario sesijoje?
PIRMININKĖ. Šiaip turėtų siūlyti Seimo Pirmininkė. Aš siūlau rengėjams kreiptis. Jeigu komitetas apsvarsto… Trečiadienį. Jie kol neapsvarstys, tol…
19.29 val.
Dabar liko ketvirtas rezervinis, bet aš nematau nei J. Šimėno, nei V. Babiliaus.
Almantai Petkau, pateiksite? Gerai. Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24 straipsniu įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4552. Pateikimas.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų paties įstatymo dabar komitetas nesiūlo keisti, tik priimant įstatymą palikta redakcinė klaida – atsirado du skirtingi 47 straipsniai. Todėl komitetas peržiūrėjo ir teikia atitaisymą. Kadangi įstatymas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d., tai kol kas pasekmių dar nėra, bet, norėdamas išvengti pasekmių, kad nebūtų įstatyme du skirtingi straipsniai tuo pačiu numeriu, komitetas teikia atitaisymą ir prašo jūsų pritarti ir ištaisyti šitą redakcinę klaidą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių klausti, nes E. Jonyla jau išėjo.
Dabar už, prieš. Turbūt galime bendru sutarimu sutarti? Čia iš tikrųjų yra grynai formalus. Galime pritarti? Galime.
19.31 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rūtenio Šerio peticijos“ projektas
Dabar rezervinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Rūtenio Šerio peticijos“ projektas. Pranešėja – D. Bekintienė.
Tiesa, aš nepasakiau, kad ten Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 d. prieš tai buvusį.
Prašom, Danute.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, vis tiek yra gerbtina piliečių iniciatyva, ir aš turiu pateikti peticiją. Tai yra Rūtenio Šerio peticija, kuri sudaryta iš dviejų dalių. Pirmai daliai mes pritarėme, o antrąją dalį siūlome atmesti. Jeigu jūs pritartumėte tokiam trumpam pristatymui, aš toliau ir neteikčiau.
PIRMININKĖ. Kaip suprantu, pritaria.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Jeigu Seimas pritars pirmajai daliai komisijos išvados, bus parengtas Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Taigi visi šios dienos klausimai baigti. Prašom registruotis. Registruojatės.
Užsiregistravo 36 Seimo nariai.
Skelbiu birželio 19 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Ačiū visiems už ištvermę. Šauniai padirbėjome, užbaigėme visus klausimus. Iki rytojaus!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.