LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO 2, 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-3381(2))

 

2012 m. birželio 15  d. Nr. 103-P-29

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. J. Dagys – komiteto pirmininkas, R. Baškienė, L. Dinius, A. Dumbrava, D. Jankauskas, E. Jonyla, V.V.Margevičienė, vietoj A. Meliano J. Liesys, A.Sysas, vietoj I. Valinskienės V. Babilius; komiteto biuras: komiteto biuro patarėjos D. Jonėnienė, K.Šimkutė, komiteto biuro padėjėja S. Kaleininkaitė; kviestieji asmenys: A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, R. Babianskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, S. Balčiūnaitė – Lietuvos Banko vyr. juriskonsultė, A. Bitinas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja, D. Naktinytė – Finansų ministerijos Finansinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė, R. Nogė – Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos narė,  M. Sinkevičius -  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, E. Stonkutė – Ministro Pirmininko patarėja, V. Šapoka – Lietuvos Banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, I.Šimonytė – finansų ministrė, D. Špadas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Registrų tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

 

3

 

 

 

1

 

 

 

1. Įstatymo 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos  „Pensijų kaupimo sutartis įsigalioja po jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos”  tikslintinos, nes neaiški termino eigos pradžia, t.y. ar terminas pradedamas skaičiuoti trečio mėnesio pirmą dieną, ar kitą dieną po trečio mėnesio pirmos dienos. Be to, tekstą “norminių teisės aktų nustatyta tvarka“ siūlytina braukti kaip apsunkinantį šią taisyklę ir perteklinį, nes kitaip nei nustatyta tvarka sutartis negali būti įregistruota.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 (buvęs 2) straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pensijų kaupimo sutartis įsigalioja po jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną. Asmenų, turinčių teisę perkelti pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, sudarytos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja įregistravus jas nuo įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre.“.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

5

 

N

2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti dalyvio lėšomis ir dalyvio vardu mokamos papildomos pensijų įmokos dydį. Svarstytina, ar asmeniui neturėtų būti nustatyta teisė pačiam spręsti dėl asmeninėmis lėšomis mokamos įmokos, o įstatymu nustatyti tik minimalų jos dydį. Be to, vertinama projekto dalis, kurioje nustatoma imperatyvi nuostata, kad papildoma pensijų įmokos dalis mokama dalyvio lėšomis, nedera su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad dalyvis gali ir atsisakyti mokėti nurodytą įmoką. Projektas tobulintinas, pašalinant jo normų prieštaravimą.

Kartu pažymėtina, kad nei iš vertinamo įstatymo projekto, nei iš kartu su juo teikiamo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3374 (2) nuostatų neaišku, kaip dalyvis galės įgyvendinti savo teisę ir pareigą mokėti pensijų įmokas savo lėšomis. Įstatymo nuostata „papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”, jai pritarus, suteiktų teisę poįstatyminiu teisės aktu nustatyti pensijų įmokų mokėjimo procedūras, tačiau valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisės ir pareigos pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių atžvilgiu, taip pat pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių  teisės ir pareigos gali būti nustatytos tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių tarpusavio  teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir  sutartyse, tačiau iš įstatymo nuostatų turėtų būti aišku, kokie pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami sutartimis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad jeigu papildomas pensijų įmokas  pensijų kaupimo bendrovei pervestų pats asmuo sutartyje su pensijų kaupimo bendrove nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tai galėtų sąlygoti pensijų bendrovės kaštų padidėjimą dėl tokių sutarčių vykdymo administravimo, kas galėtų neigiamai paveikti pensijų turtą. Jeigu projekto rengėjų nuomone papildomas pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovėms turėtų pervesti pensijų kaupimo dalyvių darbdaviai, tokia jų pareiga turi būti nustatyta įstatyme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pensijų kaupimo dalyviai, kurie iki 2013 m. rugsėjo 1 d. neatsisakys pervesti papildomas pensijų įmokas, turės jau ne teisę, bet pareigą dalyvauti pensijų kaupime savo lėšomis (projekto 6 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, nepervestos papildomos pensijos įmokos turėtų būti priverstinai išieškomos iš asmenų, turinčių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Iš vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3374 (2) nuostatų nėra aišku, kas būtų atsakingas už priverstinį nesumokėtų papildomų pensijų įmokų išieškojimą. Jeigu tai būtų pensijų kaupimo bendrovės, tai neigiamai įtakotų pensijų fondų administravimo kaštus, jei valstybinio socialinio draudimo įstaigos – išaugtų šių įstaigų kaštai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pagal projektą pensijų įmokos dalies mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis tiesiogiai priklauso nuo pensijų įmokos dalies mokėjimo dalyvio lėšomis, siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, papildant teikiamus projektus atitinkamomis nuostatomis.

 

2. Pritarti.

Pasiūlymai:

1.Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir j išdėstyti taip:

,,4 straipsnis. 7 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

  1.   Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinio  socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra  pensijų  įmoka,  ir papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos, nurodytos šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, draudėjų  apskaičiuojamos  ir  pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dalyvių  įskaitą tvarko ir pensijų įmokas bei papildomas pensijų įmokas, nurodytas šio Įstatymo 4  straipsnio 1 dalyje, į  dalyvių pasirinktas pensijų  kaupimo  bendroves  Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo administravimo įstaigos. Pensijų  kaupimo  bendrovės  privalo  įstatymų  nustatyta  tvarka pranešti  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo administravimo įstaigoms apie sudarytas ir nutrauktas pensijų kaupimo sutartis.“

2.  Pakeisti tolesnių įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir įstatymo pavadinimą.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

4

1

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti valstybės biudžeto lėšomis dalyvio vardu mokamos įmokos dydį. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad pensijų fonduose dalyvio sukauptas turtas yra viena iš asmens galimo įgyti turto rūšių, todėl svarstytina, ar valstybės įmokos asmeniui, kaupiančiam turtą šiame įstatyme numatytu būdu, nepažeistų lygiateisiškumo principo:

1) asmenų, kurie pagal šį įstatymą neturi teisės dalyvauti pensijų kaupime (pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, šiame įstatyme nustatytu būdu kaupti turtą turi teisę tik tie asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti);

2) asmenų, nusprendusių apsisaugoti senatvės socialinės rizikos atveju kitu būdu, pavyzdžiui, kaupiant indėlį banke, įsigyjant žemės ar kito nekilnojamojo turto;

3) dalyvių, mokančių dalį pensijų įmokos savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės dotacijos dydis vienodas visiems pensijų kaupimo dalyviams, kurie moka dalį pensijos įmokos savo lėšomis, t.y. nepriklauso nuo dalyvių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nors dalyvio mokamos papildomos įmokos dalis nuo jų priklauso. Neaišku, kodėl asmenys, kurie valstybei moka didesnius mokesčius (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo), gautų iš valstybės tokio pat dydžio dotaciją, kaip ir tie asmenys, kurie moka mažesnius mokesčius. 

 

3. Nepritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

N

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N

 

 

 

 

 

 

4. Pritarus įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, šioje dalyje nustatytas taisykles reikėtų dėstyti punktais, taip aiškiau atribojant laikotarpius ir tais laikotarpiais taikytinus įmokų dydžius. Be to, iš pateiktos redakcijos neaišku, kiek bus pensijų įmokų nuo 2014 m. sausio 1 d. – viena pensijų įmoka, susidedanti iš trijų dalių, ar trys pensijų įmokos, kurias moka skirtingi asmenys. Pažymėtina, kad pensijų įmokos sąvokos nėra ir kartu su šiuo projektu teikiamame Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-3374 (2), jame tik pateikiama nuoroda į Pensijų sistemos reformos įstatymą. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, pateikiant aiškią pensijų įmokos apibrėžtį.  

4. Pritarti.

Pasiūlymai:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju  1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

,,1straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,Šio Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos asmens lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už asmenį mokamos pensijų įmokos kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą bei ir pagrindinius principus.“.

2. Pakeisti tolesnių straipsnių numeraciją ir įstatymo pavadinimą;

3. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį (buvęs 1) nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,1.Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,5.Kaupiamoji pensijų įmoka (toliau – pensijų įmoka) – šio Įstatymo nustatyta valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, papildoma asmens lėšomis mokama pensijų įmoka ir papildoma iš valstybės biudžeto lėšų už asmenį mokama pensijų įmoka, kaupiama kaupiamos dalyvio asmeninėje pensijų sąskaitoje, atidarytoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje.“

4. Projekto 2 straipsnio (buvęs 1) 1 dalį laikyti 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,2. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies, papildomos asmens lėšomis mokamos pensijų įmokos ir papildomos iš valstybės biudžeto lėšų už asmenį mokamos pensijų įmokos kaupimas (toliau – pensijų kaupimas) – valstybės nustatytų priemonių sistema, suteikianti teisę Lietuvos Respublikos gyventojams, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, kaupti pensijų kaupimo bendrovėje šio Įstatymo nustatytą valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalį įmoką, ją investuojant ar reinvestuojant į diversifikuotą investicijų portfelį, bei įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti pensijų išmokas.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

8

2

 

5. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali vienašališkai sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime. Iš įstatymo projekte teikiamo reguliavimo nėra aiškus dalyvavimo pensijų kaupime sustabdymo turinys. Be to, vertinamoje projekto dalyje yra joje išdėstytų normų prieštaravimas: normos, kad asmuo gali sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime ir kad sustabdęs dalyvavimą pensijų kaupime asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu, prieštarauja viena kitai. Atsižvelgiant į tai, kad sustabdęs dalyvavimą pensijų kaupime asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu, siūlytina projektą tobulinti, nustatant, kad asmuo sustabdo (atnaujina) pensijų įmokų mokėjimą, o ne dalyvavimą pensijų kaupime.

Iš dalies pritarti

Žr. komiteto pasiūlymą dėl projekto 8 (buvęs 6) straipsnio (išvados 7.2 punktas)

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-03-20

8

 

 

6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pensijų kaupimo bendrovė privalo pranešti VSDF valdybai apie tai, kad asmuo atsisako mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis ir kad už tokius asmenis papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama. Tačiau nei iš vertinamo, nei iš kitų kartu teikiamų įstatymų projektų nėra aišku, kas bus valstybės biudžeto lėšų, skirtų dotuoti pensijų kaupimo dalyvius, asignavimų valdytoju, kas ir kada turėtų informuoti nurodytų asignavimų valdytoją apie pensijų kaupime dalyvaujančius asmenis ir  asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.

6. Iš dalies pritarti

 

 

 

 

 

Nepritarti.

Pritarta komiteto pasiūlymui dėl projekto 8 (buvęs 6) straipsnio, (žr. išvados 7.2 punktą).

 

Asignavimų valdytoją ir jo informavimo tvarką nustatys Vyriausybė.  

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas

8

 

 

1.      Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje „Baigiamosios nuostatos“ numatyta, kad „Dalyvis, laikinai sustabdęs dalyvavimą pensijų kaupime iki 2013 m. rugsėjo 1 d., gali vėl jį atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po dalyvavimo sustabdymo metų, sausio 1 d.“ Įstatymo projekte nėra aiškiai nurodyta, kurioje pensijų kaupimo bendrovėje galima atnaujinti pensijų kaupimą. Taip pat nėra aišku, ar sustabdęs sutartį dalyvis sustabdymo laikotarpiu galės pereiti iš vieno fondo į kitą? Siūlytume atitinkamai patikslinti šio straipsnio nuostatas.

Pagal dabartinę įstatymo projekto redakciją, dalyviai negalės apsispręsti dėl dalyvavimo sustabdymo, jei nebus aišku, kaip dalyvavimo pensijų kaupime stabdymas paveiks jų būsimą senatvės pensiją, mokamą VSDF valdybos. Taip pat nėra aišku, kaip dalyvavimo pensijų kaupime atnaujinimas paveiks būsimą senatvės pensiją, mokamą VSDF valdybos. Dalyviams yra būtina detali išankstinė informacija apie pakeitimus, todėl dar kartą atkreipiame dėmesį, kad priėmus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo veiklą, būtų numatytas nors 6 mėnesių jų įsigaliojimo atidėjimo laikotarpis.

Iš dalies pritarti.

Pritarta komiteto pasiūlymui dėl projekto 8 (buvęs 6) straipsnio, (žr. išvados 7.2 punktą).

 

2.       

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas, 2012-05-08

4

1

 

Pasiūlymas: nekeisti pensijų kaupimo modelio ir sugrąžinti pervedimus į gyventojų asmenines sąskaitas iki 5,5 proc. lygio.

 

Nepritarti.

Pritarta Vyriausybės pateiktai nuostatai dėl projekto 4 (buvęs 3) straipsnio 1 dalies.

 

3.      Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis, 2012-06-07 Nr.S 2012/(22.3-2200)-12-2909

 

 

 

 

Siunčiame Jums Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. S 2011/(18.5-0900)-12-2265 papildymus.

LRS SRDK gegužės 31 d. posėdyje Vyriausybės atstovė parteikė tezę, kad II pakopa būtinai reikalinga norint pensijų pakeitimo santykį turėti gerokai didesnį nei tuomet, jei būtų vien tik I pakopa. Susidarė įspūdis, kad į II pakopą žiūrima kaip į pridėtinę, o ne pakaitinę I pakopos dalį, kuri savo ruožtu, lieka nekintanti nepaisant to, ar daroma reforma, ar ne. Toks požiūris neteisingas, nes apie ką jau buvo kalbėta pagrindinėje rašto dalyje. Tačiau toliau dar kartą visa tai paaiškinama.

Pavyzdžiui, jei darome prielaidą, kad dėl pensijų reformos esamiems pensininkams pensijos nemažinamos, tai jauni darbuotojai finansuoja ir esamų pensininkų pensijas ir priverstinai atideda sau. Šie poveikiai tam tikrų kartų gerovei (welfare effects) „pardavinėjant reformą“ buvo iš esmės ignoruoti.

Antra, tuo mastu, kuriuo žmogus pasirenka pervesti lėšas II pakopai, mažėja jo „Sodros“ pensijos dalis. Todėl reikia palyginti dviejų alternatyvų – a) likti „tik Sodroje“; b) dalyvauti ir II pakopoje – grąžas ir alternatyvos pranašumą (ir reformos naudą) rodys ne šių grąžų per visą gyvenimą suma, o skirtumas.

Reali grąža metais t iš PAYG sistemos yra:

 

rPAYG = f(.

 

Reali grąža II pakopos pensijų fonde:

 

rII = f(,  

 

kur

 

yra darbo užmokesčio augimas Lietuvoje, priklausantis nuo darbo našumo augimo, kuris pats priklauso nuo senėjimo;

darbuotojų ir pensininkų santykis Lietuvoje;

mokestis nuo metinės įmokos („Sodros“ administravimo išlaidų dalis bendruose socialinio draudimo mokesčiuose);

II pakopos pensijų fondų investicijų bendroji reali grąža (iš esmės iš investicijų užsienyje; taip pat neigiamai priklausanti nuo senėjimo[1]);

 darbuotojų ir pensininkų santykis likusiame pasaulyje;

mokestis nuo turto, sukaupto pensijų fonde;

Lietuvos vyriausybės realios skolinimosi palūkanos (jei darome prielaidą, kad valstybės skolos padidėjimas dėl pensijų reformos anksčiau ar vėliau padalijamas jaunajai kartai kaip didesni mokesčiai/skurdesnės viešosios paslaugos, taip didele dalimi sugriaunant padidinus pensijas reformos iliuziją).

 

Reformą galima laikyti naudinga visuomenei, jei[2]:

 

f(– f(.

 

Ar taip bus, parodys tik laikas, tačiau iš šios išraiškos matome, kodėl žadamo „stebuklo“ iš tokių reformų ir negali būti, jei pilnai atsižvelgiame į visus reformos padarinius, kurių bene svarbiausias – valstybės skolos padidėjimas. Tikimybė, kad tokia reforma turės teigiamus padarinius „reformos kartos“ gerovei yra nedidelė šalyse, kurios:

  • brangiai skolinasi;
  • investuoja didžiąją dalį II pakopos lėšų išsivysčiusiose šalyse, duodančiose nedidelę grąžą;
  • II pakopos fondų administravimo mokesčiai yra santykinai dideli.

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rašte išdėstyti nuogąstavimai vertintini kaip galima rizika.

 

Įvertinti visus reformos padarinius, kurių svarbiausias – valstybės skolos padidėjimas, naudojantis oficialiomis skaičiuoklėmis nėra galimybės. Todėl atsižvelgdamas į išdėstytus nuogąstavimus komitetas nepritarė pensijų įmokos dydžio atstatymui iki 5,5 proc. dalyvio pajamų nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, o pritarė 2 proc. nuo 2014 m. sausio 1 d. ir 3,5 proc. nuo 2020 m. sausio 1 d.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

M. Zasčiurinskas, 2012-04-17

4

1

 

 

Argumentai:

Privati pensijų kaupimo sistema, į kurią pervedamos Valstybinio socialinio draudimo lėšos, neužtikrina pensijos kaupimo dalyviui didesnės nei Sodros mokama stabili pensija, negarantuoja, kad sukakus pensiniam amžiui ir kaupimo dalyviui pradėjus mokėti pensiją iš privačių kaupimo fondų išmokoms sukauptos lėšos nebus mažesnės už įmokas, taip pat negarantuojamas pensijų fonduose sukauptų lėšų prieaugis, viršijantis infliacijos rodiklį. Be to, būsimos pensijos kaupimo dalyviai privalo išlaikyti pensijų kaupimo fondų darbuotojus ir vadovus, kurių mėnesiniai atlyginimai siekia nuo 5 iki daugiau negu 20 tūkstančių litų.

Todėl siūloma nuo 2013 metų sausio 1d. atsisakyti iš Sodros biudžeto finansuoti privačius pensijų kaupimo fondus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. – 2 procentai dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“.

„1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 2 procentai, 2012 metais – 1,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2013 m. sausio 1 d. į pensijų fondą pervedama 0 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“

Nepritarti

Pritarta Vyriausybės pateiktoms nuostatoms dėl projekto 4 str. (buvęs 3) 1 dalies.

2.       

Seimo narys  A. Sysas, 2012-05-07

4

 

 

 

Argumentai:

Kaupimas pensijai II pakopos pensijų fonduose, turėtų būti vykdomas tik dalyvio lėšomis, t.y. atsisakant pensijų draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus.

Valstybė turėtų skatinti asmenis, pasirinkusius kaupti pensijai II pakopos pensijų fonduose,  nustačius jų mokamai pensijų įmokai gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, analogišką taikomai  gyvybės draudimo įmokoms.

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,3 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5, 6 ir 7 dalimis:

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 2 procentai, 2012 metais – 1,5 procento, 2013 metais – 2,5 0 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Nuo 2020 m. sausio 1 d.  pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.  Papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

2. Papildyti 4 straipsnį 5, 6, 7 dalimis:

„5. Dalyviui pageidaujant ir sudarius sutartį su pensijų kaupimo bendrove, į jo pensijų sąskaitą nuo 2013 m. sausio 1 d. gali būti pervedama 1-10 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka. Ši įmoka mokama dalyvio lėšomis. Sutartis dėl įmokų mokėjimo negali būti nutraukta, išskyrus Pensijų kaupimo įstatyme numatytus atvejus. Sutartis dėl įmokų mokėjimo įsigalioja po jos įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos.

6. Kiekvieno dalyvio įmokai, nurodytai šio straipsnio 5 dalyje, taikoma gyventojo pajamų mokesčio lengvata, analogiška taikomai gyvybės draudimo įmokoms.

            7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Nepritarti

Pritarta Vyriausybės pateiktoms nuosttaoms dėl projekto 4 str. (buvęs 3) 1 dalies..

3.       

Seimo narys  A. Sysas, 2012-05-07

8

 

 

 

Argumentai: pakeitus įstatymo projekto 3 straipsnį, turi būti atsisakyta įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 

Pasiūlymai:

  1. Siūlau išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį:

,,3. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą kaupiamąją įmoką, papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama.

 

  1. Buvusią įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,4.3. Asmenims, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys 2013 m. šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos netaikomos.

 

Nepritarti

Analogiškai, kaip  apsispręsta dėl A. Syso pasiūlymo projekto 4 str. (išvados projekto eil. Nr. 2)

4.       

Seimo narys R. J. Dagys, 2012-05-22

4

 

 

 

Argumentai:

Valstybė turėtų skatinti kaupti pensijai pervesdama papildomą įmoką iš valstybės biudžeto lėšų į pensijų fondus už tuos asmenis, kurie patys moka mokesčius į valstybės biudžetą.

Siūlau nustatyti, kad papildomos įmokos iš valstybės biudžeto dydis (2 procentai) būtų skaičiuojamas nuo tos pačios bazės, kaip ir gyventojų pajamų mokestis

 

Pasiūlymas:

Siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,3 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5, 6 ir 7 dalimis:

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 2 procentai, 2012 metais – 1,5 procento, 2013 metais – 2,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Nuo 2020 m. sausio 1 d.  pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.  Papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Papildyti 4 straipsnį 5, 6, 7 dalimis:

„5. Dalyviui pageidaujant ir sudarius sutartį su pensijų kaupimo bendrove, į jo pensijų sąskaitą nuo 2014 m. sausio 1 d. gali būti pervedama 2 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka. Ši įmoka mokama dalyvio lėšomis. Sutartis dėl įmokų mokėjimo negali būti nutraukta, išskyrus Pensijų kaupimo įstatyme numatytus atvejus. Sutartis dėl įmokų mokėjimo įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo jos įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną.

6. Už kiekvieną dalyvį, pasirinkusį pervesti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įmoką, pervedama 2 procentų jo apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, dydžio įmoka iš valstybės biudžeto.

        7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdyje.

 

5.       

Seimo narys R. J. Dagys, 2012-05-22

5

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomą pensijų kaupimo sistemos finansavimo asmens lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis schemą (įstatymo projekto 3 straipsnis), siūlau nustatyti, kad:

1) asmens lėšomis mokamą pensijų įmoką apskaičiuoja ir perveda darbdavys į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis; 

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos perveda visas pensijų įmokas (,,Sodros įmokos dalį, asmens įmoką ir įmoką iš valstybės biudžeto) į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves

 

Pasiūlymai:

1.      Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

,,4 straipsnis. 7 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1.      Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,1. Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir asmens lėšomis mokamos įmokos, nurodytos šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjai apskaičiuoja įmokų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, dydį.“

2.      Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Dalyvių įskaitą tvarko ir pensijų įmokas bei papildomas pensijų įmokas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalyse, į dalyvių pasirinktas pensijų kaupimo bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pensijų kaupimo bendrovės privalo įstatymų nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms apie sudarytas ir nutrauktas pensijų kaupimo sutartis.“

 

3.      Buvusius įstatymo projekto 4,5 ir 6 straipsnius laikyti atitinkamai 5,6 ir 7 straipsniais.

Atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdyje.

 

6.       

Seimo narys R. J. Dagys, 2012-05-22

8

 

 

 

Argumentai: pakeitus įstatymo projekto 3 straipsnį, turi būti atsisakyta įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 

Pasiūlymai:

  1. Siūlau išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį:

,,3. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą kaupiamąją įmoką, papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama.

  1. Buvusią įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,4.3. Asmenims, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys 2013 m. šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos netaikomos.

Atsiėmė pasiūlymą komiteto posėdyje.

 

7.       

Seimo narys R. J. Dagys, 2012-05-08

4

2

 

N

Argumentai: vienam iš tėvų prižiūrint vaiką iki 3 metų, gaunančiam motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamam valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu, įmokos į pensijų fondą nėra pervedamos, todėl tėvai praranda papildomas pensines garantijas.

 

Siūlau nuo 2013 m. sausio 1 d. vienam iš tėvų, gaunančiam motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamam valstybės lėšomis valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, į jo pasirinktą pensijų fondą pervesti 1 procento vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoką iš valstybės biudžeto lėšų. Kai vienas iš tėvų, augina  daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, papildoma pensijų įmoka būtų pervedama už kiekvieną vaiką.

2013 metais šiam pasiūlymui įgyvendinti reikėtų  apie 18 mln. litų (2012 m. numatomas vidutinis motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų skaičius – 40000 asmenų, valstybės lėšomis draudžiamų vaikus iki 3 metų auginančių asmenų skaičius – 33800 asmenų. Iš viso pasiūlymas 2013 metais paliestų apie 73800 asmenų).

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Nuo asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto veiklos, asmenų, kurie gauna pajamas iš atlikėjo veiklos, asmenų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, bei savarankiškai dirbančių asmenų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, gautų pajamų, nuo kurių 2009 ir 2010 metais Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos sumažintos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmokos dydis 2009 metais yra 1 procentas, 2010 metais - 2 procentai.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų,  auginančiam daugiau negu 1 vaiką iki 3 metų, papildoma pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.“.

Iš dalies pritarti.

Argumentai:

Suderinti įmokų mokėjimo datą su nustatyta komiteto patobulintame projekte

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3.Nuo 2013 2014 m. sausio 1 d. už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpą arba draudžiamą valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento 2 procentų Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų,  auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, papildoma pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką.“.

 

 

 

 

8.       

Seimo narys R. J. Dagys, 2012-05-30

4

 

 

 

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma keisti pensijų kaupimo sistemos finansavimo tvarką, numatant, kad asmenys turės mokėti papildomas įmokas nuo savo atlyginimo ir tokiu būdu jiems gali sumažėti gaunamos pajamos,

Siūlau numatyti, kad tiems asmenims, kurie raštu neišreikš valios kaupti papildomas įmokas arba stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, situacija nepasikeistų, t.y. jiems į kaupimo sąskaitas būtų pervedama tik valstybės nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis. Tai leistų apsaugoti žmones nuo pasekmių, kuomet neišreiškus aiškios nuomonės (kaupti papildomai ar stabdyti) žmonių situacija nepasikeistų.

Pasiūlymas:

Siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,3 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5, 6 ir 7 dalimis:

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pensijų įmokos dydis 2004 metais yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, 2007 ir 2008 metais – 5,5 procento, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. – 3 procentai, nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 2 procentai, 2012 metais – 1,5 procento, 2013 metais – 2,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2014 m. sausio 1 d. pensijų įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, į pensijų fondą pervedama papildoma 1 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, mokama dalyvio lėšomis, ir papildoma 1 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Nuo nuo 2020 m. sausio 1 d.  pensijų įmokos dydis yra 3,5 procento dalyvio pajamų, papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis yra 2 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis - 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.  Papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Papildyti 4 straipsnį 5, 6, 7 dalimis:

„5. Dalyviui pageidaujant ir sudarius sutartį su pensijų kaupimo bendrove, į jo pensijų sąskaitą nuo 2014 m. sausio 1 d. gali būti pervedama papildoma 1 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka, nuo 2016 metų – 2 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžio pensijų įmoka. Ši įmoka mokama dalyvio lėšomis. Sutartis dėl papildomų įmokų mokėjimo negali būti nutraukta, išskyrus Pensijų kaupimo įstatyme numatytus atvejus. Sutartis dėl papildomų įmokų mokėjimo įsigalioja po jos įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos.

6. Už kiekvieną dalyvį, pasirinkusį mokėti įmoką, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, į jo pensijų sąskaitą iš valstybės biudžeto lėšų pervedama papildoma pensijų įmoka, kurios dydis nuo 2014 m. sausio 1 d. - 1 procentas Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio, nuo 2016 m. sausio 1 d. – 2 procentai Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.

            7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytų papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Atsiėmė pasiūlymą posėdžio metu

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.       

Seimo narys R. J. Dagys 2012-05-30

 

8

 

 

 

Argumentai: pakeitus įstatymo projekto 3 straipsnį, turi būti atsisakyta įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 

 

Pasiūlymai:

  1. Siūlau išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį:

,,3. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą kaupiamąją įmoką, papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama.

 

  1. Buvusią įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,4.3. Asmenims, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys 2013 m. šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos netaikomos.

Atsiėmė pasiūlymą posėdžio metu

 

 

10

Seimo narys R. J. Dagys 2012-05-30

2

2

 

N

Argumentai:

1.Pertvarkytoje pensijų kaupimo sistemoje turėtų būti numatyta galimybė valstybei įsteigti pensijų kaupimo bendrovę, kuri valdytų antrosios pakopos pensijų fondus;

2. Pensijų kaupimo bendrovėms išduodamos licencijos, o ne leidimai, todėl reikėtų patikslinti sąvokos ,,Pensijų kaupimo bendrovė“ apibrėžimą, jį suderinant su Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-3374(2) nurodytu apibrėžimu.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,1.Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,7. Pensijų kaupimo bendrovė – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla. Pensijų kaupimo bendrovę gali įsteigti valstybė.“

2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

Pritarti.

Atitinkamai suderinti Pensijų kaupimo įstatymo projekte XIP-3374(2) nustatytą šios sąvokos apibrėžimą.

 

 

11

Seimo narys R. J. Dagys 2012-05-30

8

4

 

N

Argumentai:

1.Būtina sudaryti galimybę stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondus ne vieną kartą, kaip siūloma įstatymo projekte (tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d.), o taip pat esant ekonominiam sunkmečiui

2. Atsižvelgiant  į Teisės departamento 5 pastabą, siūloma patobulinta įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies redakcija

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,2. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali vienašališkai sustabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą, apie tai raštu informavę pensijų kaupimo bendrovę. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie įmokų pervedimo sustabdymą, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba). Įmokų pervedimas stabdomas nuo asmens prašymo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registre. Prašymo sustabdyti įmokų pervedimą pateikimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, už kurį į pensijų kaupimo dalyvio sąskaitą yra pervedama kaupiamoji įmoka. Įmokų pervedimą sustabdęs asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu, kol dalyvavimas pensijų kaupime pasibaigia Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais. Įmokų pervedimą į pensijų fondą asmuo gali atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po įmokų pervedimo sustabdymo  metų, sausio 1 dieną, apie tai raštu informuodamas pensijų kaupimo bendrovę. Konstatavus ekonominį sunkmetį, Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu gali nustatyti naują vienašališko įmokų pervedimo į pensijų fondą stabdymo terminą.“.   

Iš dalies pritarti

Argumentai

Siekiama sudaryti galimybę pensijų kaupimo dalyviams stabdyti pensijų įmokų pervedimą, todėl patikslinti pasiūlymą

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 8 (buvęs 6) straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Konstatavus ekonominį sunkmetį, Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu gali nustatyti naują pereinamąjį laikotarpį, per kurį dalyviai Vyriausybės nustatyta tvarka gali pateikti prašymus dėl pensijų įmokų pervedimo sustabdymo. Šie asmenys gali atnaujinti pensijų įmokų pervedimą  į pensijų fondą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

2.       

Biudžeto ir finansų komitetas, 2012-05-09

 

 

 

 

Pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-3381(2) atsižvelgus, į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

 

Iš dalies pritarti.

Pritarti komiteto patobulintam projektui. 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2 Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2012-06-06

8

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,8 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas, išskyrus 5 7 straipsnį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

2. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali raštu kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) ir pateikti  sutikimą į pensijų fondą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. VSDF valdyba privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti atitinkamai pensijų kaupimo bendrovei ir asmens draudėjui. Už asmenis, kurie iki šioje dalyje nurodytos datos VSDF valdybai rašytinio sutikimo nepateikia, nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmokos pervedimas į pensijų fondus sustabdomas.   vienašališkai sustabdyti įmokų pervedimą į pensijų fondą, apie tai raštu informavę pensijų kaupimo bendrovę. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie įmokų pervedimo sustabdymą, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba). Įmokų pervedimas stabdomas nuo asmens prašymo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registre. Prašymo sustabdyti įmokų pervedimą pateikimo mėnuo yra paskutinis mėnuo, už kurį į pensijų kaupimo dalyvio sąskaitą yra pervedama kaupiamoji įmoka. Įmokų pervedimą sustabdęs Aasmuo, kurio pensijų įmokų pervedimas yra sustabdytas, lieka pensijų kaupimo dalyviu tol, kol dalyvavimas pensijų kaupime pasibaigia Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nustatytais pagrindais. Įmokų pervedimą į pensijų fondą asmuo gali atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po įmokų pervedimo sustabdymo metų, sausio 1 dieną, apie tai raštu informuodamas pranešdamas pensijų kaupimo bendrovę. Už asmenis, kuriems pensijų įmokos pervedimas į pensijų fondus sustabdytas, papildoma iš valstybės biudžeto lėšų mokama įmoka nepervedama.

3. Pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali raštu informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio raštišką pranešimą apie atsisakymą mokėti papildomą pensijų įmoką, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą kaupiamąją įmoką, papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama.  

4. 3. Asmenims, kurie pensijų kaupimo sutartis sudarys 2013 metais., šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos netaikomos.“

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: 7 už; 3 prieš; 1 susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Rimantas Jonas Dagys


[1] http://www.bis.org/publ/work318.htm

[2] Paprastumo dėlei, mokestis nuo įmokų laikomas vienodu ir PAYG ir II pakopoje.