LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL KARTACHENOS BIOSAUGOS PROTOKOLO PAPILDOMO NAGOJOS IR KVALA LUMPŪRO PROTOKOLO DĖL ATSAKOMYBĖS IR ŽALOS ATLYGINIMO RATIFIKAVIMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Kartachenos biosaugos protokolo papildomo Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ratifikavimo projektas (toliau – Projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą Lietuva ratifikavo Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo ratifikavimo (Žin., 2003, Nr. 98-4391). Kartachenos biosaugos protokolo papildomas Nagojos ir Kvalo Lumpūro protokolas dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo (toliau – Papildomas protokolas) buvo priimtas 2010 m. spalio 15 d. Nagojoje.
Papildomą protokolą pasirašė 51 Kartachenos biosaugos protokolo šalis, dvi iš jų ratifikavo, tai – Latvija ir Čekija. Lietuva Papildomą protokolą pasirašė 2011 m. gegužės 11 d. Niujorke.
Papildomu protokolu siekiama prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tolygaus jos naudojimo, taip pat atsižvelgiant į pavojų žmogaus sveikatai, juo nustatant tarptautines taisykles ir procedūras su gyvais pakitusiais organizmais susijusios atsakomybės bei žalos atlyginimo srityje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Papildomas protokolas neprieštarauja sutartoms Europos Sąjungos pozicijoms ir Europos Komisijai pateiktiems derybiniams nurodymams ir kad Kartachenos biosaugos protokolo 27 straipsniu šalys įsipareigojo šalių konferencijos pirmajame susitikime, kuris yra Kartachenos biosaugos protokolo šalių susitikimas, inicijuoti tarptautinių atsakomybės nustatymo ir žalos, padarytos vykdant tarptautinius gyvų modifikuotų organizmų pervežimus, atlyginimo taisyklių ir procedūrų rengimo procesą.
Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
2. Parengto Projekto tikslai ir uždaviniai.
Projekto tikslas – ratifikuoti Papildomą protokolą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75) reglamentuoja žalą aplinkai. Žalos apskaičiavimo tvarką, kai žala padaroma įvairiems aplinkos elementams, reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei <...> ir kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Taigi, pateikiamas nebaigtinis sąrašas aplinkos elementų, kuriems padaryta žala privalo būti atlyginta. Aplinkos apsaugos įstatyme (1 straipsnio 19 punktas, 32(1) straipsnis) įtvirtinta aplinkos atkūrimo priemonių samprata bei jų parinkimo ir taikymo procedūra visiškai atitinka Papildomo protokolo nuostatas dėl atsakomųjų priemonių. Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytas reguliavimas yra detalesnis ir atitinka aukštesnius aplinkos apsaugos standartus – išsamiai reglamentuojamos ne tik aplinkos atkūrimo priemonės, kurių imamasi jau atsiradus žalai, tačiau ir prevencinės priemonės, taip pat kompensuojamosios priemonės, nustatomos konkrečios taisyklės bei procedūros, kurios taikomos parenkant aplinkos atkūrimo priemones atsiradus žalai atskiriems aplinkos elementams (Aplinkos apsaugos įstatymo 32, 32 (1), 32 (2), 33 straipsniai). Papildomo protokolo taikymo sritis atitinka 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2003 L 287, p. 1) (toliau – Reglamentas) taikymo sritį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.247 straipsnyje nustatytas priežastinis ryšys įgyvendina Papildomo protokolo 4 straipsnį. Atsakomąsias priemones reglamentuoja Reglamento 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017 ) 3, 4, 12, 20 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 8 straipsnis, Aplinkos apsaugos įstatymo 8, 32 (1) straipsniai. Žalos dydį įvertina kompetentinga institucija ir toks įvertinimas yra privalomas žalą padariusiam subjektui, žalą padaręs subjektas nustato galimas aplinkos atkūrimo priemones ir pasiūlo aplinkos atkūrimo priemonių planą pagal Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 (Žin., Nr. 59-2099). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 (1) straipsnį kompetentinga institucija gali imtis atitinkamų aplinkos atkūrimo (prevencinių) priemonių ne tik tuo atveju, kai žala jau yra atsiradusi, bet ir tuomet, kai yra reali grėsmė, kad tokia žala atsiras. Tokiu reglamentavimu užtikrinami aukštesnio lygio aplinkos apsaugos standartai, nei reikalaujama pagal Papildomą protokolą. Išlaidų atlyginimą ir atvejus, kai subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų, reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymo 32 (2) straipsnis. Išimtys ir švelninančios sąlygos pagal Papildomo protokolo 6 straipsnį įtvirtintos Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje ir Aplinkos apsaugos įstatymo 33, 34 straipsniuose. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 (2), 33 straipsniai numato pareigą subjektui visiškai atlyginti padarytą žalą bei išlaidas, atsiradusias dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo, finansinės ribos nėra numatytos. Atgręžtinio reikalavimo teisę numato Civilinio kodekso 6.111 straipsnis. Papildomo protokolo 10 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato valstybės teisę, bet ne pareigą nustatyti finansines garantijas, todėl yra alternatyvaus pobūdžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus su gyvų genetiškai modifikuotų organizmų žalos atlyginimu susiję klausimai sprendžiami taikant galiojančius vidaus teisės aktus, įskaitant bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles bei procedūras, numatytas Civiliniame kodekse, Aplinkos apsaugos įstatyme ir kt.
Žalos padarytos žmogaus sveikatai atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Lietuvos Respublikai ratifikavus Papildomą protokolą, būtų tinkamai vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti su Kartachenos biosaugos protokolo naryste. Tuo pačiu Lietuvos Respublika prisidėtų prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tolygaus jos naudojimo, prie galimybių nustatyti atsakomybę ir atlyginti žalą, padarytą vykdant tarptautinius gyvų modifikuotų organizmų pervežimus.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų pasekmių priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Kartachenos biosaugos protokolo papildomo Nagojos ir Kvala Lumpūro protokolo dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo ratifikavimo (toliau – Įstatymas) nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus teikiamą Projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių keisti ar panaikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami. Projektas atitinka bendrinės lietuvių kalbos normų reikalavimus.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įstatymui įgyvendinti nereikės lydimųjų aktų.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Įstatymo įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų ir išvadų.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.
Teikiamo Projekto rengėja yra Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šarkauskienė, tel. 266 3522, el. p. [email protected] (skyriaus vedėja – Odeta Pivorienė, tel. 266 3564, departamento direktorius – Laimutis Budrys, tel. 266 3546).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc.
„Tarptautinė sutartis“, „biosauga“.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas