LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 451
STENOGRAMA
2012 m. birželio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo vietas. Pradedame birželio 14 d. plenarinį posėdį. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
15.04 val.
Kolegos, dėl darbotvarkės. Ar yra pasiūlymų? A. Burba.
A. BURBA (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu labai prašyčiau jūsų pritarti ir išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą, nes tik vakar komitetas priėmė sprendimą, dar yra gauta naujų pasiūlymų. Labai prašytume išbraukti iš darbotvarkės ir įrašyti į antradienį.
PIRMININKAS. Įvardinkite frakciją.
A. BURBA (LiCSF). Liberalų ir centro sąjungos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar mes galėtume paeiliui iš karto balsuoti dėl kiekvieno klausimo? Egidijau, ar sutiktumėte? Gerai. Ačiū. Ar jūs vis dėlto dėl vedimo tvarkos?
E. KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau išsiaiškinti dėl darbotvarkės.
PIRMININKAS. Taip.
E. KLUMBYS (TTF). 1-2 klausimo yra priėmimas. Mes praeitą posėdį komisijos nepatvirtinome, jos nėra. Jeigu dabar kalbame apie komisiją, tai turi būti pateikimas, po to svarstymas ir po to priėmimas.
PIRMININKAS. Taip.
E. KLUMBYS (TTF). Aš nesuprantu, čia…
PIRMININKAS. Kolega, aš tiesiog noriu paaiškinti. Jeigu prisimenate, aš posėdžiavau ir prašiau Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinti. Kiek aš žinau, Etikos ir procedūrų komisija savo išvadas ir išaiškinimą pateikė. Pateiks Pirmininkė, tada mes išsiaiškinsime visus tuos dalykus iki galo, gerai?
E. KLUMBYS (TTF). Yra Teisės departamento irgi atitinkama…
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad mes išsiaiškinsime svarstydami? Ačiū.
Kolegos, aš kviečiu pasiruošti balsuoti dėl Liberalų ir centro sąjungos pasiūlymo iš darbotvarkės išbraukti 1-6 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Jeigu galima, balsavimo metu prašyčiau tylos ir rimties.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai, balsavo 96: už – 40, prieš – 35, susilaikė 21. Šis klausimas darbotvarkėje lieka.
Ar kitų pasiūlymų nėra? Nematau. Ar galime bendru sutarimu pavirtinti darbotvarkę? Patvirtinome. Dėkui.
15.07 val.
Pradedame E. Klumbio minėtu 1-2 klausimu. Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-4509. Aš kviečiu į tribūną Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties negalvojau, kad šitas klausimas, atrodo, paprastas ir aiškus, sukels tiek diskusijų.
PIRMININKAS. Pirmininke, atsiprašau minutėlę. Aš noriu paprašyti dar kartą rimties, nes tai svarbus klausimas. Būkite atidūs, kad paskui nekiltų klausimų ir nekalbėtume apie tą patį. Prašom, pirmininke.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš trumpai pateiksiu Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, kurias priėmė Etikos ir procedūrų komisija, visiems balsavus už ir tik vienam susilaikius. Pabandysiu paaiškinti be tų skaičių, datų, Statuto ir įstatymo straipsnių pavadinimų, paprasta kalba, kad būtų aišku. Jeigu pirmininkas leis, galėsiu atsakyti ir į klausimus, jeigu tokių bus.
Pirmas dalykas. Išties užvakar Seimas balsavo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimas negali nepriimti jiems svarbių dalykų, nes Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme yra parašyta data – kad, likus 120 dienų iki naujų rinkimų, turi būti sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija. Mes atlikome vieną iš procedūrų – kaip ir numato Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, iš dviejų institucijų pateiktų kandidatų mūsų kolegos Seimo nariai burtų būdu ištraukė tuos atstovus, kurie bus patvirtinti komisijos nariais. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas sako, kad dėl burtais ištrauktų narių nebalsuojama, jeigu jie atitinka visus reikalavimus.
Aš manyčiau, kad įstatyme yra viena prerogatyva, ką gali Seimo nariai padaryti, jeigu jiems nepatinka tie kandidatai. Tai iki burtų traukimo momento jie gali reikšti pretenzijas ir visa kita. Seimo nariai to nepadarė, vadinasi, visi kandidatai tiko, burtų būdu jie ištraukti ir faktiškai jau yra kaip komisijos nariai. Tačiau įstatymo 8 straipsnio 8 pastraipa sako, kad komisijos pirmininką Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas. Čia yra viso mūsų ginčo esmė.
Mes gavome biuletenį, slapto balsavimo biuletenį, kuriame nebuvo nė vienos pavardės, nieko. Man atrodo, aš nenoriu vadinti to pažeidimu, bet tai buvo netikslumas, nes Seimo statutas numato, kad Seimo nariai, balsuodami dėl personalijų, turi matyti pavardes, o ne in corpore už visus arba in corpore nė už vieną. Įsivaizduokite, jeigu nors vienas komisijos narys kam nors nepatiko, tai jis, susilaikydamas ar balsuodamas prieš, balsavo prieš visus.
Etikos ir procedūrų komisijos išvadose yra parašyta: Seimas, kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas sako, kad tie, kurie ištraukti burtų būdu tarsi ir tampa komisijos nariais, balsuoja tik dėl komisijos pirmininko, tai yra Seimo Pirmininkas pateikia mums komisijos pirmininko pavardę, jis atlieka tas procedūras, kurias turi atlikti – atsakyti į klausimus ir visa kita, ir mes biuletenyje turime matyti tik vieną pavardę, kurią teikia Seimo Pirmininkas kandidatu į komisijos pirmininko pareigybę. Štai čia buvo tas netikslumas.
Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad tą netikslumą mes turime ištaisyti, jokiu būdu nekvestionuodami burtų traukimo, nes iki tos vietos jokio pažeidimo nebuvo, viskas atlikta absoliučiai tiksliai. Dabar iš naujo traukti burtus būtų tikrai, mano asmenine nuomone, mes komisijoje nesvarstėme, jau tikrai tarsi pažeidimas, nes viskas buvo atlikta teisėtai. Neteisėtai, ne pagal Statutą, buvo parengtas biuletenis, ir tą vietą mes turime ištaisyti.
Nežinau, ar aiškiai išaiškinau. Jeigu kam nors yra noras pasitikslinti, prašom.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolega E. Klumbys norėtų paklausti pirmininko turbūt, ar ne?
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš vakar negalėjau dalyvauti komisijos posėdyje. Sakykite, ar tuomet, kai Seimas balsavo biuleteniu slaptai, buvo baigta procedūra, ar nebuvo?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš dar kartą sakau: ta procedūra buvo atlikta ne pagal Statutą, nes Statutas aiškiai sako, kad biuletenyje turi būti personalijų pavardės. Mes jokių pavardžių nematėme, todėl tą vietą ir turime taisyti. Tai yra biuletenyje turi būti komisijos pirmininko pavardė.
E. KLUMBYS (TTF). Ar procedūra buvo baigta tuo metu, ar nebuvo?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ji negalėjo būti nei pradėta, nei baigta, nes nuo tos vietos viskas vyko neteisėtai, ne pagal Statutą.
E. KLUMBYS (TTF). Vadinasi, viskas vyko neteisėtai nuo pat pradžių, o ne nuo kažkokio etapo. Tai jūs išvis chaosą darote!
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKAS. Kolega, leiskite…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Paaiškinu. Seimo statutas numato, kad klaida taisoma nuo to momento, nuo kurio ji buvo padaryta, bet ne nuo pat pradžių. Burtų traukimas buvo teisėtas, teisėtas ir jis negali būti kartojamas, nes tai išties bus jau, mano asmenine nuomone, pažeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. (Balsai salėje) Atsiprašau, jūs pirmininko norite paklausti, taip? (Balsai salėje) Pirmininke, grįžkite, nes dar V. P. Andriukaitis norėtų jūsų paklausti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininke, aš tiksliai supratau, kad išties procedūra turėtų būti kartojama, kitaip sakant, turėtų būti biuletenis, kuriame turėtų būti nurodyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavardė?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes turime kartoti procedūrą dėl to paties pirmininko ir to paties dokumento, nes mes negalime keisti dokumento turinio?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Išties klausimas sudėtingas. Įstatyme ir Seimo statute numatyta, kas teikia kandidatūras. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme parašyta, kad komisijos pirmininko kandidatūrą teikia Seimo Pirmininkas. Aš manau, yra jo valia iki teikimo apsispręsti iš turimų kandidatų, nebūtinai tai skelbti prieš dieną dvi žiniasklaidoje, iš tos tribūnos gali šiuo atveju Seimo Pirmininkė pateikti jai tinkamą kandidatą. Mano galva, taip.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Viskas. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę pateikti pasiūlymą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš dėkinga Etikos ir procedūrų komisijai… (Balsai salėje) Mikrofonas veikia.
PIRMININKAS. Truputėlį arčiau, Pirmininke, mikrofoną.
I. DEGUTIENĖ. Negirdėti, jau taip garsiai kalbu, gerai. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu padėkoti Etikos ir procedūrų komisijai, atsidūrėme tokioje nestandartinėje situacijoje. Akivaizdžiai pažeidimas buvo priėmimo stadijoje, nes nebuvo pavardės, ir akivaizdžiai reikėjo kitaip parengti patį Seimo nutarimą. Todėl aš ir teikiu priėmimo stadijoje pagal Statutą pasiūlymą, kad Seimo nutarimo 1 straipsnis būtų išdėstytas taip: „Skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenoną Vaigauską.“ Toliau pasiūlymas: buvusius 1, 2, 3 4 straipsnius laikyti 2, 3, 4, 5 straipsniais. Pakeisti nutarimo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Sudaryti šią Vyriausiąją rinkimų komisiją“, iš esmės tai, kas buvo 1 straipsnyje, tik dabar visa komisija su burtais jau išrinktais žmonėmis yra surašyta į 2 straipsnį. Toliau taip, kaip ir buvo projekte Nr. XIP-4509(2), ir taip, kaip išaiškino Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Jeigu jūs mano šitam pasiūlymui pritarsite, tada bus slaptas balsavimas dėl vienintelio žmogaus, tai yra komisijos pirmininko. Toliau mes, jeigu bus tam pritarta, balsuosime dėl pateikto Seimo nutarimo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, už pateiktą pasiūlymą.
Dabar nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai A. Salamakinas viską labai gerai išaiškino, ir aš pritariu, ir laikausi tokios koncepcijos pritardamas, kad jeigu dabar kaimuose ir kitur daug gimsta vaikų be tėvų, tai jie visi nekalto prasidėjimo. Todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis – nuomonė prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ne tai, kad aš prieš, nes aš ir tada sakiau, kad Z. Vaigausko kandidatūra yra tinkama, bet problema išties atsiranda skaitant Teisės departamento išvadą. Man atrodo, mums būtų labai svarbu tiek laikytis Etikos ir procedūrų komisijos išvados, tiek Teisės departamento. Etikos ir procedūrų komisija sako, kad padaryta procedūrų pažeidimų. Tuomet reikėtų nekeisti nutarimo turinio ir balsuoti pagal procedūrą dėl buvusio pirmininko, o mes pakeičiame nutarimo turinį, šiuo atveju yra pasiūlymas dėl nutarimo turinio – papildyti jį nauja pavarde. Teisės departamentas pabrėžia, kad jeigu yra pakeitimų dėl turinio, tuomet procedūros turi būti padarytos visos iš pradžių. Aš bijau, jeigu mes neatsižvelgsime, gali būti taip, kad kas nors po to apskųs Vyriausiąją rinkimų komisiją, ir mes turėsime ateityje vėl nestandartinių problemų.
Todėl, mano nuomone, būtų geriau išvengti to ir padaryti viską, kaip siūlo Teisės departamentas. Aš ne prieš Z. Vaigausko kandidatūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad išties yra tam tikras neatitikimas Seimo statuto ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo. Ir štai čia reikėtų keisti jau po to, po mūsų šito precedento, kuris įvyko, derinti abu įstatymus. Aš manau, kad mes pasirinkome išeitį.
A. Valinskas norėtų pastabą pasakyti.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Aš visiškai palaikyčiau ir V. P. Andriukaičio, ir E. Klumbio išsakytas abejones, nes pats pažeidimas, jeigu mes traktuosime neatitikimą dabar pateikto varianto ir prieš tai buvusio, jis eina nuo pateikimo stadijos. Paskaitykite, kas buvo teikiama pirmajame variante: sudaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją: Audrius Kasinskas – komisijos pirmininkas ir t. t., asmeniškai visi išvardijami.
O dabar keičiama apskritai paties nutarimo konstrukcija – skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Z. Vaigauską, sudaryti šią rinkimų komisiją. Kad nebūtų abejonių, aš prašyčiau Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu Seimo apsispręsti, ar mes pradedame visą procesą nuo pateikimo, ar darome, kaip dabar siūloma, nes gali kilti abejonių apskritai dėl komisijos darbo ligitimumo.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tiesiog norėčiau kolegoms paskaityti štai ką: Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir iš 7 straipsnio 5 dalies, kur yra sakoma, kad kandidatai yra traukiami burtų būdu. Ir 6 dalis sako štai ką: „Jeigu kandidatai atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.“ Šita procedūra jau buvo įvykdyta. Ši procedūra išties jau buvo įvykdyta. (Šurmulys salėje)
A. VALINSKAS (LiCSF). Noriu atkreipti dėmesį posėdžio pirmininko, visų, kad prieš tai kiekviena frakcija turėjo teisę ir galimybę susitikti su kandidatu į pirmininkus. Tai su dabartiniu siūlomu nė viena frakcija, nors kai kurie pažįsta, nesusitiko. Aš, pavyzdžiui, nedalyvavau anos kadencijos Seime ir aš norėčiau su juo pasikalbėti kaip frakcijos narys, šitos teisės jūs negalite atimti.
PIRMININKAS. Taip. Tai yra tokia galimybė. Yra tokia galimybė, jeigu mes padarytume pertraukėlę ir susitiktume su kolega Z. Vaigausku, tuomet šis jūsų prašymas būtų įvykdytas. Bet aš matau, kad jūs manęs neklausote, tai nežinau, kaip reaguoti į jūsų prašymą.
E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vėl – klausimas yra delikatus. Rinkimų komisija, kuri išeina į Seimo rinkimus. Praeitą posėdį mes balsavome. Teisiškai mūsų balsavimo niekas nepanaikino. Komisija nebuvo patvirtinta. Ir šioje situacijoje aš… Taip, yra naujas siūlymas, bet tas turi prasidėti nuo pradžių, nuo pateikimo. Kaip mes dabar grįžtame į priėmimo stadiją?
PIRMININKAS. Kolega, aš tiesiog noriu priminti dar kartelį, kad vienos procedūros dalies, kuri buvo – burtų traukimo, niekas nepaneigė, ir mes negalime netgi pagal įstatymą atmesti šių kandidatūrų. Vienintelis… (Šurmulys salėje)
E. KLUMBYS (TTF). Bet buvo nepatvirtinta!
PIRMININKAS. Taip. Ką ir noriu pasakyti, kad vienintelis dalykas, kas buvo ir ką minėjo kolega A. Salamakinas, kad VRK narių ir pirmininko kandidatūros buvo sujungtos į viena. Štai kur buvo padaryta klaida. Todėl mes ją dabar taisome balsuodami atskirai už VRK pirmininką.
PIRMININKAS. V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke, labai smagu, kad jūs vedate monodialogus, bet aš labai prašyčiau procedūriškai laikytis Statuto ir atkreipti dėmesį į tai, ką išaiškino Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, nes buvo Seimo pavedimas. Aš esu tos komisijos narys. Taigi yra toks teikimas. Vadovaudamasis tuo teikimu Statuto nustatyta tvarka prašau siūlyti balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Tikrai dėkoju jums už priminimą, aš tiesiog irgi bandžiau paaiškinti. Nutraukiu visas diskusijas. (Balsai salėje) Dar norėtumėte? Vis dėlto ar galėtume tada sutarti? Aš matau V. P. Andriukaitį ir V. Mazuronį. Tuo užbaigiame. Sutariame? Ačiū.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, išties manau, kad mums geriau padaryti labai tiksliai, kad po to kas nors iš rinkimų kampanijos dalyvių neskųstų to nutarimo, nebūtų bėdų. Juo labiau kad kai kas nori susitikti su pretendentu į komisijos pirmininkus. Ką tik A. Valinskas frakcijos vardu išsakė tokį pageidavimą susitikti. Vadinasi, reikėtų daryti pateikimą, daryti pertrauką, susitikimą, po to balsuoti. Mes nepadarytume pažeidimų.
PIRMININKAS. Kolega, aš tą patį siūliau. Man labai apmaudu, kad jūs neklausote.
V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, apsispręskime, ar mes norime išspręsti šį klausimą, ar mes jį norime negyvai užtampyti. „Tvarka ir teisingumas“ sako, kad reikia išspręsti. Mes, frakcija, iškart pasakome, kad mes jau tiek daug kartų esame susitikę su ponu Z. Vaigausku, kad iki rinkimų susitikti nebenorime, o jeigu kiti… Kaip nors spręskime, bet netampykime, padarykime, balsuokime ir išspręskime tą klausimą.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad balsuodami išspręstume, ar norime?.. (Balsai salėje) Gerai. Viskas. Gintarai, aš jau pasakiau, kad kalbės tiktai du. Jūs pavėlavote.
Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti, ar susitinkame su Z. Vaigausku, ar ne, ar darome pertrauką dėl susitikimo. Štai dėl ko balsuojame, nes buvo pasiūlymas. Kas balsuojate už, balsuojate už pertrauką tam, kad būtų galima susitikti su Z. Vaigausku, kas balsuojate prieš arba susilaikote, nesusitinkame. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 106. Balsavo 102: už – 10, prieš – 53, susilaikė 39. Tad pertraukos nebus.
G. Songaila po balsavimo. Prašau.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu išreikšti protestą, ir labai griežtą protestą, nes jūs pasakėte, kad aš kažkur pavėlavau. Kai jūs pareiškėte, kad diskusija nutraukta, aš pasitraukiau nuo mikrofono ir atsisėdau. Po to jūs suteikėte žodį dar dviem Seimo nariams. Kai aš grįžau prie mikrofono, jūs pasakėte, kad aš pavėlavau. Tai kitą kartą prašome taip nedaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Tikrai taip nedarysiu, bet jūsų tuo momentu prie mikrofono nebuvo. Dėkui.
Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti Pirmininkės pasiūlymui? Pritariame. Ačiū.
Kolegos, dabar turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Skaitau, kad jūs žinotumėte, dėl ko bendru sutarimu sutariate: „Slapto balsavimo biuletenis dėl Z. Vaigausko skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Už, prieš, susilaikoma.“ Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtinta. Ačiū.
Noriu perskaityti balsų skaičiavimo komisijos sudėtį: V. Babilius – Liberalų ir centro sąjungos frakcija, L. Dinius – Liberalų sąjūdžio frakcija, J. Kondrotas – Darbo partijos frakcija, E. Lementauskas – Mišri Seimo narių grupė, J. Olekas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, J. Stanevičius – Krikščionių partijos frakcija, O. Valiukevičiūtė – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, E. Vareikis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, P. Žeimys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija.
Kolegos, skelbiu balsavimo pradžią. Balsavimas prasideda 15.30 val. ir baigiasi 15.50 val. Skelbiu pertrauką ir kviečiu balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigėsi. Kol bus suskaičiuoti balsai, mes galime tęsti mūsų darbą.
15.52 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129(2) (priėmimo tęsinys)
Mūsų kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129. Priėmimas.
Kolegos, ar mes galėtume?! Kolegos! Aš kreipiuosi į visus, kurie šiuo metu diskutuoja grupelėse, atsisėskite į savo vietas, nes liko tiktai techninis balsavimas. Rima Baškiene! Kolege, aš labai prašau, sėskite, nes liko tiktai balsavimas. Išties aš norėčiau paprašyti pirmiausia užsiregistruoti, kad mes žinotume, kiek mūsų yra, kaip kolega E. Klumbys siūlė. Todėl siūlau registruotis. Registruojamės. Kolegos Čaplikai, Butkevičiau, prašau užsiregistruoti!
Nėra. Trūksta mūsų – 66. Gerai, negalime.
15.53 val.
Tuomet darbotvarkės 1-5 klausimas – Teismo ekspertizės įstatymo 3, 4, 6, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1500. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą K. Ramelį. Prašau, kolega.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Komitetas apsvarstė įstatymą, atsižvelgė į daugelį pasiūlymų. Dėl tų, kuriems nepritarė, tai bendru sutarimu buvo patvirtinta.
PIRMININKAS. Naujų pasiūlymų priėmimui nėra?
K. RAMELIS (MSG). Naujų pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Ačiū, kolega. Kolegos, tuomet pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Ir 7 straipsnis. Pritarta.
Keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Tuomet prašau pasiruošti balsuoti. Dar kartelį prieš balsuojant prašau užsiregistruoti. (Triukšmas salėje) Kolegos! Kas su jumis atsitiko, kodėl tokie įsiaudrinę? Prašau registruotis, kad mes žinotume, ar galime balsuoti dėl priėmimo. Registruojamės. (Balsai salėje) Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Galime balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti dėl Teismo ekspertizės įstatymo 3, 4, 6, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1500(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85 Seimo nariai, balsavo 85: už – 81, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIP-1500) priimtas.
15.57 val.
Taip pat liko balsavimas dėl Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3444(2). Prašau pasiruošti ir balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85 Seimo nariai, balsavo 83: už – 64, prieš nėra, susilaikė 19. Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIP-3444) priimtas.
15.58 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, balsuojame dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIP-4129(2). Prašau pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame. Priėmimas.
Nepavyksta šio įstatymo priimti. Ką darysi, nėra balsų. Nors salėje kolegos yra, tačiau nesiregistruoja.
Tęsiame darbą toliau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašytume pakartoti balsavimą, nes mes dar diskutavome, kaip čia. Ko gero, galėtų ir mūsų frakcija balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega, tai jūsų frakcija ir nesiregistruoja.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip. Man atrodo…
PIRMININKAS. Gerai. Konservatorių frakcijos prašymu kartojame balsavimą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIP-4129 priėmimas. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai, balsavo 93: už – 18, prieš – 10, susilaikė 65. Įstatymas nepriimtas.
Repliką po balsavimo – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Čia yra jau ne ta stadija. Turi būti parengtas naujas įstatymo projektas. Viskas, su šiuo įstatymu yra baigta.
16.01 val.
Kolegos, turiu balsų skaičiavimo protokolą dėl Z. Vaigausko skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Iš viso išduota 118 biuletenių: rasta – 118, galiojančių – 115, negaliojančių – 3. Už Z. Vaigausko kandidatūrą balsavo 70, prieš – 24, susilaikė 21. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkė O. Valiukevičiūtė. (Plojimai)
Kolegos, dabar aš noriu perskaityti mūsų nutarimo 1 straipsnį: „Skirti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Z. Vaigauską.“ Komisijos sudėtis: Valdas Benkunskas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas), Reda Daniškevičiūtė (Darbo partijos atstovė), Danutė Markeliūnienė (partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė), Inga Milašiūtė (Liberalų ir centro sąjungos atstovė), Rokas Stabingis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas), Živilė Verbylaitė (Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė), Julius Jasaitis (Lietuvos teisininkų draugija), Ligita Klapavščiuk (Lietuvos teisininkų draugija), Laura Matjošaitytė (Lietuvos teisininkų draugija), Jonas Udris (Lietuvos teisininkų draugija) ir Laura Gumuliauskienė (teisingumo ministro teikimas). Atsiprašau, kolegos, tiesiog dar trūksta trijų. Elena Masnevaitė (teisingumo ministro teikimas), Liutauras Ulevičius (teisingumo ministro teikimas), Justinas Žilinskas (teisingumo ministro teikimas). Viskas.
Šio mūsų nutarimo 3 straipsnis: „Nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir pirmininkas prisiekia Lietuvos Respublikos Seime 2012 m. birželio 14 d.“ (tai yra šiandien).
4 straipsnis. Prisiekus šiuo nutarimu sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams ir pirmininkui, pasibaigia Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. X-1601 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ sudarytos Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai.
5 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo“.
Kolegos, dabar motyvai. Keturi – už, keturi – prieš. Motyvas už – M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prieš balsavimą aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurių kolegų kalbas dėl to, jog sprendimo priėmimo procedūra ydinga ir reikėtų ją pradėti nuo pat pradžių. Tada reikia turėti omeny, jog reikėtų atlikti ir burtų traukimo procedūrą iš naujo, nes burtai buvo atlikti ne pateikimo, o, kaip prisimename, svarstymo stadijoje čia, Seimo posėdžių salėje. Dar kitaip išeitų taip, jog pateikimą darytume du kartus dėl to paties, jeigu laikytume, kad burtų rezultatai yra neginčijami ir kad dėl tų asmenų antrą kartą mes neapsisprendžiame. Reziumuojant šios savaitės įvykius, reikėtų pasakyti, kad Seimas neturėtų leisti likus 120 dienų iki Seimo rinkimų pradžios nepatvirtinti naujos sudėties Rinkimų komisijos, nes tai tiesiog būtų nelabai geras precedentas ateities Seimo kadencijoms. Lieka, patvirtinus slapto balsavimo būdu komisijos pirmininko kandidatūrą, palinkėti ir pasiūlyti kolegoms palaikyti visą komisijos sudėtį balsuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto Vyriausiosios rinkimų komisijos klausimas, jos paskyrimas yra labai svarbus. Iš vienos pusės, yra labai blogai, kad ji buvo formuojama praktiškai ceitnoto sąlygom, likus keletui dienų iki ribos, kai jau būtų jos negalima sudaryti. Tai yra vienas labai blogas dalykas.
Antras dalykas, aš jau tai kalbėjau. Mes praeitą posėdį labai aiškiai išreiškėme savo nuomonę, mes nepatvirtinome komisijos, nėra jos. Jeigu teigiama, kad ten buvo kažkoks pažeidimas, tai buvo pažeidimas padarytas iš esmės. Norint, kad visa tai būtų švaru, reikėjo pradėti visą procedūrą iš naujo – nuo pateikimo stadijos. Ir šitoje vietoje, kai kalbama apie burtų traukimą, tai visiškai nėra pagrindas sakyti, kad mes negalime to paneigti, kadangi mes nepatvirtinome tokios siūlomos komisijos. Visa tai man leidžia daryti išvadą, kad vis dėlto šis Vyriausiosios rinkimų komisijos suformavimas iš esmės yra neteisėtas. Aš manau, kad jeigu atsiras kokių nors problemų, ypač kai prasidės jau aktyvi Seimo rinkimų kampanija, kad nebūtų problemų. Taigi aš negaliu balsuoti už šį nutarimo projektą ir raginu kitus Seimo narius irgi pagalvoti apie tuos pažeidimus, apie kuriuos buvo kalbėta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė už – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateiktas Vyriausiosios rinkimų komisijos sąrašas, tai yra kandidatai, už kuriuos balsuosime. Tikrai deleguoti Teisininkų draugijos, turintys patirtį ir tai tiesiog ateinantiems rinkimams duos gerą startą ir juos tinkamai prižiūrės. O gerbiamasis komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas… Aš sakau, senas arklys vagos negadina, tik tą vagą reikia gilesnę arti. Taigi sėkmės ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių prieš nėra. Nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, tas skyrimas komisijos ir komisijos pirmininko, man atrodo, parodė labai paprastą dalyką, kad tokiais klausimais, kurie svarbūs visam Seimui, iš tiesų reikia tartis, reikia ramiai, iš lėto tartis. Pirminis variantas, kuris buvo padarytas, tikrai, manau, nebuvo geriausias, todėl, kad nebuvo nei tartasi, nei buvo kaip nors ieškoma bendro sprendimo, buvo įsivaizduojama, kad čia galima kažką padaryti tokiu buldozerio principu. Manau, ir šitas balsavimas nėra labai geras, nes Tėvynės sąjungos dauguma čia lyg ir pasijuto įžeisti, balsavo prieš. Bet tikiu, kad vis dėlto ir ateityje, ieškodami bendro sutarimo, tiek tarpusavy, tiek kartu su Rinkimų komisija mes pasieksime optimalių variantų. Ateityje linkiu mums visiems tartis ir esminiais klausimais atrasti bendrus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonės už ir prieš pasakytos. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš – 1, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ priimtas.
Norėčiau paskelbti kolegoms, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika įvyks 17.00 val., o mes tęsiame darbą.
16.11 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį. Prašom, pirmininke, pastraipsniui.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Esu pasiruošęs.
PIRMININKAS. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas atsižvelgė. Taip pat atsižvelgė ir į kitą pastabą. Atsižvelgė ir į trečiąją, ir į ketvirtąją. Yra Seimo narės kolegės M. A. Pavilionienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašom, kolege, pateikti savo pasiūlymą.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Kadangi Lietuvoje yra daug religinių bendruomenių, tai nenorėdamas diskriminuoti jų komitetas anksčiau buvo nubalsavęs, kad į komisiją nebūtų traukiamos jokios religinės bendruomenės, tačiau nuomonė buvo pakeista. Bet vis dėlto aš prašyčiau balsuoti už mano pasiūlymą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom užsiregistruoti, kas palaikote kolegės M. A. Pavilionienės… Kad mes svarstytume, reikia 29 Seimo narių palaikymo.
Palaikė 50. Taigi yra pakankamai. Prašom. Noriu, kad komiteto pirmininkas pateiktų argumentus, kodėl buvo nepritarta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiai pataisai būtent dėl to, kad Seimas svarstymo metu buvo apsisprendęs ir aiškia balsų dauguma pritaręs kitai pozicijai. Tiesiog įvertindami Seimo valią, komitete priėmėme sprendimą nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš manau, kad reikia profesorės pasiūlymą palaikyti dėl to pagrindinio principo, kad ne į kiekvieną valstybės instituciją reikia painioti Bažnyčią. Tai būtų labai teisinga ir konstituciška netgi, manyčiau. Tegul būna visos kitos organizacijos, galbūt kūrybinių organizacijų atstovai, bet šiuo atveju Bažnyčios, ar vienos, ar kitos, ar didesnės ar mažesnės, atstovų nereikėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai stebiuosi, kodėl daliai Seimo narių taip užkliūva tas ir dabar komisijoje esantis Katalikų bažnyčios atstovas. Argi kas esate prieš tas vertybes, kurias gina Bažnyčia ir rūpinasi jomis dirbdama toje komisijoje? Net kelios pataisos užregistruotos, įvairios variacijos, kad žūtbūt reikia išbraukti Katalikų bažnyčios atstovą. Aš kviečiu nepasiduoti tokiems sumanymams ir nepalaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaikote kolegės M. A. Pavilionienės pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote.
Užsiregistravo 100 Seimo narių. Balsavo 96: už – 41, prieš – 39, susilaikė 16. Nepritarta.
Seimo narių A. Valinsko, K. Daukšio, E. Tamašausko, M. Basčio, D. Meiželytės, A. Mazuronio ir Ž. Šilgalio pasiūlymas. (Balsai salėje) Ne visai analogiškas, ne visai, kolegos. Tai yra visai kita redakcija.
Prašom, kolega Stundy, kalbėkite.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas taip pat įvertinęs, kad Seimas buvo svarstymo metu apsisprendęs ir priėmęs labai aiškią poziciją, dėl to nepritarė siūlymui koreguoti vieno nario delegavimą, suteikiant teisę tradicinėms religinėms bendruomenėms ar bendrijoms tai daryti bendru teikimu. Esmė yra tokia. Mes pozicijos nekeičiame gerbdami Seimo valią.
PIRMININKAS. Dėkui. A. Valinskas turbūt pristatys šį pasiūlymą. Tuoj, minutėlę, kolega. Dar nesurandame jūsų kompiuteryje. Jau.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komiteto pirmininkas ne visai tiksliai pasakė, kad apima tik šį pasiūlymą, dėl kurio mes prieš tai balsavome. Šiame yra pasiūlymas, prieš kurį Seimas balsavo, bet dabar siūlome apsispręsti ne tik dėl Bažnyčios atstovų išbraukimo, bet ir koreguojame komisijos narių skaičių. Aš pacituosiu. Vietoj 11 yra siūloma 9 nariai, iš kurių vieną narį deleguoja Respublikos Prezidentas ir 3 narius Seimas. Iš tų trijų vieną deleguoja opozicinės frakcijos. Toliau. Mokslo…
PIRMININKAS. Kolega, ne apie tą pasiūlymą kalbame.
A. VALINSKAS (LiCSF). Apie kurį?
PIRMININKAS. Mes kalbame apie pasiūlymą, kur yra siūloma išbraukti „Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencija“ ir įrašyti „tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos bendru teikimu.“
A. VALINSKAS (LiCSF). Gerbiamasis pirmininke, mes kalbėjomės tarpusavyje su šio įstatymo pataisos autoriais ir siūlytume visų pirma balsuoti dėl mano ką tik pristatyto pasiūlymo, kuriuo išbraukiamas apskritai Bažnyčios atstovas ir sudarytų 9 nariai. Jeigu jis bus priimtas, mes dabartinį variantą, kurį jūs siūlote, atsiimtume iš viso.
PIRMININKAS. Matote, mes dabar kalbame apie kitą pasiūlymą. Jeigu jūs atsiimate šį pasiūlymą…
A. VALINSKAS (LiCSF). Mes kol kas susilaikome, nes jeigu mes priimsime aną, tai šis automatiškai atkris.
PIRMININKAS. Bet dabar eilės tvarka sudėstyta taip, todėl aš ir teikiu. Ar jūs reikalaujate balsuoti?
A. VALINSKAS (LiCSF). Tuomet balsuojame, nes jeigu mes šitą priimsime… o jeigu priimsime dar vėlesnį, tai vėlesnis pataisys šitą. Todėl mes ir siūlėme sukeisti eigos tvarką, kaip yra logiška pagal protinius kriterijus. Bet jeigu taip sudėliojote, nors Seimas yra ne vieną kartą kaitaliojęs pagal tai, kaip reikia. Mes siūlome balsuoti dėl grupės Seimo narių varianto, kur komisiją sudaro 9 nariai ir išbraukiamas vienas narys, kurį deleguoja Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencija.
PIRMININKAS. Gerai. Tuomet kalbame apie šį pasiūlymą, kur yra paliekami 9. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galima ir apie šį siūlymą kalbėti. Komitetas jam taip pat nepritarė įvertinęs, kad Seimas svarstymo metu patvirtino ir 11 narių skaičių, o ne 9. Dėl to buvo diskusija. Argumentas čia labai paprastas – kuo mažiau narių, tuo didesnis yra lyginamasis vieno nario svoris priimant komisijos sprendimus. Tai viena.
Antra. Pagal naują versiją, jeigu lygintume su dabar galiojančia tvarka, narių skaičius yra mažinamas nuo 13 iki 11, įvertinant, kad iš tikrųjų 13 narių komisija yra platesnė ir būtų galima eiti prie to mažinimo. Taigi Seimas jau yra svarstymo metu apsisprendęs ir dėl šito kiekio. Dėl siūlymo išbraukti Vyskupų Konferenciją Seimas svarstymo metu taip pat yra apsisprendęs ir pritaręs J. Razmos pataisai.
PIRMININKAS. Kolega, tai buvo svarstymo stadija, dabar yra priėmimo stadija. Priėmimo stadijoje vėl atsirado pasiūlymas. Prašom, kolegos, registruotis. Kas palaikote kolegos A. Valinsko pristatytą pasiūlymą? Reikia 29 palaikančiųjų.
Yra pakankamas skaičius palaikančiųjų, todėl dabar prašom – nuomonė už, nuomonė prieš.
Nuomonė už – A. Sysas. Kolega!
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau palaikyti kolegų pasiūlymą, nes manau, kad mes kai kurių komisijų skaičių tiek išpūtę, ir jose dalyvauja tie žmonės… Bent šiuo konkrečiu atveju Bažnyčios atstovai turi ganyti sielas, kurios yra paklydusios, o ne posėdžiauti įvairiose komisijose. Tam yra visiškai kita erdvė jiems skirta.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turbūt nesiimsiu perauklėti kolegos A. Syso, kuriam Bažnyčia yra baisus dalykas. Bet ši Bažnyčia yra kaip ir visuomeninė organizacija, kuri atstovauja didesnės dalies mūsų gyventojų pažiūroms, patinka kolegoms ar ne. Ir čia mes kalbame apie vieną narį iš tarybos narių, kurio gali būti atspindima Bažnyčios nuomonė, ir mes norime ją išbraukti. Ar mes norime, kad atstovautų mūsų visuomenės požiūriui, ar ne? Eliminuodami ir tiesiog kovodami prieš Bažnyčią mes tiesiog sugriauname visuomenės pasitikėjimą šita institucija. Tai mes turėtume atsižvelgti į visas nuomones.
Iš 11 narių mes kalbame apie vieną narį, deleguotą Bažnyčios, kuri atstovauja didesnės žmonių dalies pažiūroms, gyventojų nuomonei, patinka kam nors ar nepatinka. Aš siūlau tikrai nedaryti tokios klaidos ir nesupriešinti mūsų visuomenės. Ir siūlau nepalaikyti šios pataisos, kuri eliminuoja autoritetingą instituciją moralės požiūriu vertinimo – patinka ar nepatinka – tikslais. Tai būtų tikrai katalikų atžvilgiu labai didelis mūsų prasižengimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Prašom, kolegos, pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Seimo narių A. Valinsko, K. Daukšio, E. Tamašausko, M. Basčio, D. Meiželytės, A. Mazuronio ir Ž. Šilgalio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolega Puteiki, gal nerodykite, kaip reikia balsuoti. Kiekvienas laisvas apsispręsti. Per daug viešai tai darote.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 101. Už – 49, prieš – 33, susilaikė 19. Nepritarta.
Jūs norite po šito balsavimo? Replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tie ženklai reiškė ne kaip balsuoti, o aš taip vertinau kolegų replikas man.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū už paaiškinimą. V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, aš noriu priminti ir labai paprašyti, kad nepainiotume dviejų institucijų: yra Radijo ir televizijos taryba ir yra Radijo ir televizijos komisija, kurių kompetencija ir funkcijos visiškai skirtingos. Aš ponui R. J. Dagiui tikrai pritariu, Radijo ir televizijos taryboje yra deleguoti asmenys, kurie formuoja tinklelį, kurie tvirtina socialinius, ideologinius, kultūrinius aspektus. Čia pereinant… Juo labiau absoliučiai pereinant prie skaitmenos, Radijo ir televizijos komisija, kuri atlieka komercinės televizijos sklaidos kontrolę, nieko bendra neturi su jokia ideologija. Patikėkite manimi, dirbau ten ir gana atsakingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti, kad mes, Seimo nariai, turėtume atsakingai balsuoti ir per motyvus negirdėti tokių kalbų, kurios nelabai dera… kurios nelabai dera su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šiuo atveju išties kalbame apie komisijos problemas, kurios susijusios su daugeliu komercinių, techninių ir kitų klausimų, ir tai nėra taryba. Šiuo atveju netgi taryboje tie nariai, kurie deleguoti, privalo rūpintis ne kokios nors pažiūros problema, o visos Lietuvos reikalais. Šiuo atveju visi žinome ir Mažąją katalikų studiją, ir Marijos radiją, ir daugelį kitų dalykų. Niekas juk dėl to nesiginčija. Kas čia šiuo atveju blogai? Tai, kad bandome politizuoti Bažnyčią, ir patys darome Bažnyčiai neigiamą paslaugą. Išties R. J. Dagys turėtų jau nebebūti persivertusiu krikščioniu demokratu, bet turėtų būti kaip nors prisiekusiu Seimo nariu ir žinoti, kokie jo argumentai rimti, kokie ne.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis ir…
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, jūs čia šiek tiek supainiojote arba bando jus supainioti. Jeigu neturi jokios įtakos, tai kodėl ten dirba ne tik specialistai, kodėl deleguoja opozicijos atstovą, kodėl deleguoja Seimas, kodėl deleguoja prezidentūra? Tai tikrai gana atsakingas darbas ir ne bet kam duoda teisę skleisti savo ideologijas viešojoje erdvėje. Tai yra labai atsakingas darbas. Kas čia dabar yra, kodėl mes bijome Bažnyčios atstovų? Ko jūs dabar išsigandote? Ar mes nepritariame Bažnyčios skleidžiamai ideologijai, jos nuostatoms? Aš manau, kad šiandien kaip tik tų vertybinių dalykų trūksta ir turėtume kaip tik deleguoti gal tris atstovus, ne vieną, o mes bijome ir vieno to atstovo. Todėl sveikinu Seimą, kad atmetė šitas nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, ir paskutinysis… (Balsai salėje) Dar du norėtų. Gerai, tai aš tada iš karto sakau, kad suteiksiu žodį dviem – R. J. Dagiui ir B. Bradauskui. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi, stovintys tribūnoje, pasakys, kad mes iš esmės pakeitėme kai kurias nuostatas, ir nėra taip, kaip sako gerbiamasis V. Bogušis ir kiti. Skaitykite įstatymą. Ten yra kitokios funkcijos sudėliotos, negu buvo anksčiau.
O kolegai Vyteniui galiu pasakyti, kad jeigu žmogus kreipiasi, mėgina įžeisti kitą, tai jis žino, kad jo argumentai kvepia labai labai blogai, nes reikia įžeisti kitus žmones.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš ne vieną kartą iš įvairių tribūnų kalbėjau ir kalbėsiu, kol nebus rezultato, būtent lietuvybės propagavimo per visuomeninį transliuotoją. Pažiūrėkite, kas ten dedasi. Jeigu mes turime visuomeninį transliuotoją, išlaikomą Lietuvos valstybės, tai nepriimkime kokių nors kitokių dokumentų, o palaikykime lietuvybės išsaugojimą, nes niekada nėra kilęs toks didelis pavojus kaip dabar. Tie, kurie čia norite eliminuoti Bažnyčios atstovą, pasakykite, kada Bažnyčia pasisakė prieš lietuvybę? Aš manyčiau, kad yra nereikalingas iečių laužymas, nes Bažnyčia nori gero. Iš tikrųjų atstovas turi būti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip suprantu… Kolegos, dirbam toliau. Suprantu, kad A. Valinskas tada siūlo grįžti prie to pirmojo pasiūlymo, kurį aš norėjau teikti. Prašom. Tai yra Seimo narių A. Valinsko, K. Daukšio, E. Tamašausko, M. Basčio, D. Meiželytės, A. Mazuronio ir Ž. Šilgalio pasiūlymas. Prašau A. Valinską jį pristatyti.
A. VALINSKAS (LiCSF). Ne visai tą pristatėm. Aš dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad jeigu norime plataus Bažnyčios atstovų dalyvavimo, tai ši pataisa ir suteikia. Pacituosiu, kokia yra pataisos esmė: vieną narį deleguoja tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos bendru teikimu, neišskiriant ir neišaukštinant vienos iš konfesijų. Manau, kad šioje vietoje visi, kurie balsavo apskritai už Bažnyčios dalyvavimą, balsuotų už tai, kad platesnė Bažnyčios bendruomenė deleguotų vieną narį, o ne tik viena Vyskupų Konferencija. Todėl siūlom palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, pasakykite savo nuomonę, kodėl komitetas nepritarė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti komiteto poziciją. Komitetas nepritarė dėl to, kad svarstymo metu Seimas apsisprendė dėl J. Razmos pataisos ir aiškios formuluotės, kad vieną narį deleguoja Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų Konferencija, kaip labiausiai reprezentuojanti Lietuvos visuomenę institucija. Esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Žiemelis – dėl vedimo tvarkos.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jeigu aš neklystu, mes jau vieną kartą apsisprendėme?
PIRMININKAS. Ne, dėl šito mes nesprendėme.
V. ŽIEMELIS (KPF). Atsiprašau, kad ir kaip buvo, dėl šito apsisprendėme.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai buvo svarstymo stadija. Tai yra kitoks siūlymas, kitoks.
V. ŽIEMELIS (KPF). Svarstymo stadija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, ne, kolega. Kas palaikote šį pasiūlymą? Prašom balsuoti. Ne, ne, čia mes dar dėl svarstymo. Mes turime surinkti 29 balsus, kas palaiko šį pasiūlymą. Pašom registruotis ir balsuoti.
Palaiko 50 Seimo narių.
Gana keistai išeina: palaikančių visada daugiau, o kai reikia balsuoti, būna mažiau. Dabar viena nuomonė už, viena – prieš. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mane čia apkaltino, kad aš prieš Bažnyčią. Aš ne prieš Bažnyčią, bet paprasčiausiai kiekvienas turi užsiimti savo darbu: Seimo nariai – šitą spręsti, kiti – savo darbą daryti. Bažnyčia irgi turi savo darbą ir tegul dirba. O į komisijas yra skiriami visai kiti pareigūnai. Todėl šitas siūlymas ir kalba apie tai, kad Lietuva yra daugiakonfesinė valstybė. Tada tegul susirenka įvairių konfesijų atstovai ir išsirenka savo atstovą. Tada niekas nepyks, jeigu mes norime būti tokie demokratiški, ir kas nors iš tikinčiųjų atstovaus toje komisijoje. Todėl aš pritariu šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra toks rafinuotesnis būdas eliminuoti Katalikų bažnyčios atstovą. Manau, visi suprantame, kad nėra institucijos, nėra procedūrų, nėra tvarkos, kaip visos tradicinės religinės bendrijos susitars ir kaip jos deleguos bendrą atstovą. Kiek aš domėjausi, kitos bendrijos tikrai neprieštarauja, kad didžiausia katalikų bendruomenė deleguotų taip, kaip delegavo dabar. Bet teoriškai, jeigu mes paliksim, kad visos turi deleguoti bendru sutarimu, užteks, kad viena kuri nors maža bendruomenė iškelia kitą atstovą ir nėra mechanizmų, kaip rasti tą teisybę, kuris atstovas iš tikrųjų patenka. Aš siūlau nesiblaškyti, nepriimti tos pataisos, o palikti taip, kaip yra, kad deleguotų Vyskupų Konferencija.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Seimo narių A. Valinsko, K. Daukšio, E. Tamašausko, M. Basčio, D. Meiželytės, A. Mazuronio ir Ž. Šilgalio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kolegos, balsuokite, nediskutuokite!
Užsiregistravo 100 Seimo narių, balsavo 97: už – 48, prieš – 33, susilaikė 16. Nepritarta.
Repliką po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau priminti kolegai J. Razmai. Šią savaitę Prezidentė skaitė pranešimą, ten buvo daug kartų kalbėta apie susitarimą, kad reikia susitarti. Kažkodėl Lietuvos žmonės turi susitarti, partijos turi susitarti, o bažnyčios negali susitarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narių A. Valinsko, K. Daukšio, E. Tamašausko, M. Basčio, D. Meiželytės, A. Mazuronio ir Ž. Šilgalio pasiūlymas. A. Valinską… komitetas taip pat nepritarė… išbraukti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ar Žmogaus teisių komiteto, ar teisės srityse. Čia apie tą pasiūlymą. Prašau, kolega, pristatyti.
A. VALINSKAS (LiCSF). Ne, atvirai šnekant, aš manau, ir kolegos, su kuriais teikėm prieš tai pataisas… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos socialdemokratai, iš jūsų pusės sklinda labai didelis triukšmas. Labai prašau. Ačiū. Prašau.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Aš manau, kad kolegos, su kuriais teikėme prieš tai pasiūlymus, tikrai nesupyks, jeigu jų vardu mes atsiimsime, nes patys esminiai pasiūlymai nebuvo priimti. Tik noriu atkreipti dėmesį į kitus pasiūlymus, kuriuos toliau teikia komiteto pirmininkas ponas V. Stundys. Jie yra teikiami ne dėl to projekto straipsnio, kurie buvo… Aš manau, būtų logiška irgi atsiimti.
PIRMININKAS. Jūs šitą atsiimate, taip? Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, į kuriuos atsižvelgta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Ir netgi pritarė. Štai, ką kalbėjo kolega A. Valinskas, yra Seimo nario V. Stundžio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tai kaip čia?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, ne šitas siūlymas. Čia yra visai kitas.
PIRMININKAS. Čia ne šitas?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Tuos, kurie bus visiškai nauji siūlymai, aš pats pasakysiu… (Balsai salėje) Aš neturiu teisės pasakyti, aš komiteto poziciją sakau, tai viena. Antra, šitas siūlymas yra susijęs su tuo, ką esame svarstę, 47 straipsnio 10 dalis, tai yra kadencijos trukmė. Kaip pamename, svarstymo metu Seimas vietoj ketverių metų kadencijos nubalsavo dėl dvejų metų kadencijos. Aš siūlau pataisą, pagal kurią būtų grąžinta ketverių metų kadencija.
A. VALINSKAS (LiCSF). Visų pirma, pirmininke, jūs prieš tai visuomet argumentuodavote, kad svarstymo stadijoje komitetas apsisprendė, jokių kitų motyvų nepasakėte. Kitas dalykas…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūs labai nekantrus, paklausykite iki galo.
A. VALINSKAS (LiCSF). Leiskite, aš pabaigsiu, gerai. Jūs klaidinate Seimą. Mes aną kartą priėmėme įstatymo pataisą, pagal kurią kadencija trunka ketverius metus, bet pirmininko kadencija trunka tik dvejus metus. Vidury kadencijos jis turi pasitikrinti. Taigi neklaidinkite Seimo. Ketverių metų kadencijai buvo pritarta ir dvejų metų pirmininko kadencijai. Tai jūsų pasiūlymas iš principo kaip ir niekinis, nes ketverių metų kadencija yra priimta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolega, tiesiog prašyčiau kantrybės ir atidžiau klausyti, ką aš sakau, labai dirgliai reaguojate, tai pirma. Antra, komitetas pritarė mano atkuriamai pataisai, kad komisijos pirmininko kadencija būtų ketveri metai. Mano argumentai labai paprasti: neturime nė vienos Seimui atskaitingos institucijos, kurios vadovui būtų apibrėžta tik dvejų metų kadencija. Yra ketveri, penkeri, atskirais atvejais yra net šešeri metai. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad dvejų metų kadencija yra galimybė sukurti prielaidas labai didelei šitos institucijos kaitai ir bandymui daryti įtaką šiai institucijai.
PIRMININKAS. Kolega Arūnai, aš norėčiau paprašyti, jūs galite išsakyti savo nuomonę, kai bus nuomonė už ir prieš. Ar jūs norite?.. Dėl vedimo tvarkos. Gerai.
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip. Dėl vedimo tvarkos, kadangi argumentai, kuriuos grindė anksčiau pirmininkas, mums netiko, o dabar jam tinka. Kitas variantas – kiek trunka Valstybinės kultūros paveldo komisijos kadencija? Ketveri metai, o pirmininko – dveji. Nereikia klaidinti Seimo, kad nėra taip dirbančių institucijų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui už šį pastabą. Dabar reikėtų taip pat surinkti 29 Seimo narius, palaikančius kolegos V. Stundžio pasiūlymą.
Užsiregistravo… Taip, yra pakankamai palaikančiųjų.
Nuomonė už ir nuomonė prieš. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkime į visas Seimo suformuotas institucijas. Na, ten nėra dvejų kadencijų. Aš nesuprantu, kodėl išsivystė tokia kova prieš šią komisiją? Juk štai baigsis mūsų kadencija, baigiasi ir tos komisijos kai kurių narių, kurie nuo Seimo deleguoti, kadencija. Vėl bus formavimas ir komisijos, ir vadovo. Kodėl tik dvejus metus? Kodėl tokia kažkokia ypatinga kova prieš tą komisiją, prieš vadovus? Turi būti bendra logika, bendri principai dėl visų Seimo formuojamų institucijų. Aš siūlau palaikyti V. Stundžio pataisą, kuri atkuria ketverių metų trukmę kaip ir kitoms institucijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSG). Visų pirma čia jau kolega A. Valinskas pasakė, iš tikro aš nelabai suprantu tokio argumentavimo, kai prieš tai buvusiems kitų kolegų pasiūlymams komitetas nepritarė, arba, kitaip tariant, atmetė motyvuodamas vien tuo, kad Seimas jau svarstymo stadijoje apsisprendė, ir komitetas nematė reikalo keisti Seimo valios. Šiuo atveju kažkodėl vyksta visiškai kitaip, nėra jokio nuoseklumo. Seimas jau apsisprendė svarstymo stadijoje. Šiuo atveju, aš manau, yra taikomi labai negražūs dvejopi standartai, kadangi komiteto pirmininkas sau, matyt, įsivaizduoja galintis pritaikyti šiek tiek kitus reikalavimus nei dėl kitų Seimo narių pasiūlymų.
Dabar apskritai. Aš manau, reikėtų tikrinti svarstymo stenogramas, nes svarstymo metu buvo vėl tų pačių kolegų A. Valinsko ir kitų pasiūlymas, kad ketverių metų kadencijai renkami nariai, bet pirmininkas – dvejų metų kadencijai. Taigi ir šiam pasiūlymui buvo pritarta. Tai aš nesuprantu, kodėl dabar yra neva iš naujo vėl braukiama dvejų metų kadencija, kai ketverių metų kadencijai yra pritarta. Arba čia reikia daryti pertrauką, nes čia kažkas neaišku, kažkas sumakaluota, arba aš nežinau, kaip dirba šitas komitetas.
PIRMININKAS. Pirmininke, paaiškinkite.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką. Komiteto pozicija ir prieš svarstymą buvo ketverių metų kadencija, todėl aš elgiuosi ir komitetas elgiasi nuosekliai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega, trumpą repliką… A. Valinskas. Trumpai.
A. VALINSKAS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, na, labai klaidinančiai kalba, kad ir… komiteto pirmininkas turi pasiūlymą, J. Razma. Šiuo metu komisijos pirmininko kadencija ir yra dveji metai. Tai ką jūs dabar nusišnekate ir sakote, kad mes čia kišamės. Prieš tai dirbo… Vienintelis šio įstatymo reikalavimas, kad būtų suvienodintos kadencijos, nes anksčiau buvo, kad kiek kadencija yra deleguojančios institucijos, tai dvi kadencijas gali sėdėti komisijos narys. Tai vienas galėjo sėdėti aštuonerius plius aštuonerius metus.
Dabar pirmininkas – kaip ir buvo, dveji metai plius dveji, kadencija – ketveri. Ko jūs čia laužote ietis?
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote kolegos V. Stundžio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Replika po balsavimo.
Užsiregistravo 94, balsavo 93 Seimo nariai: už – 40, prieš – 21, susilaikė 32. Nepritarta.
P. Gražulis norėjo pasakyti repliką po balsavimo, jeigu aš neklystu.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau pasakyti repliką dėl jūsų posėdžio vedimo. Juk žinome, kada teikiamas įstatymas, pagal Statutą vienas pasako už ir vienas – prieš. Deja, gerbiamasis A. Valinskas kalba kada tik nori. Aš atkreipiu į tai dėmesį, nes galbūt dėl to, kad vienas iš trijų. Vis tiek, kaip sakoma, turime laikytis Statuto.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). V. Stundys suklydo. Valstybinės kultūros paveldo komisijos 3 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pirmininkas skiriamas ne ketveriems, o dvejiems metams.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš apie Paveldo komisiją nepasakiau nė žodžio, gerbiamasis.
PIRMININKAS. Pirmininke, viskas. Einame toliau papunkčiui. Yra kolegos L. Sabučio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kolega, ar sutinkate?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ši dalis labai didelė, du trečdaliai, todėl sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate. Ar galėtume mes irgi bendru sutarimu pritarti kolegos L. Sabučio siūlymo komiteto patobulintam variantui? Galime. Dėkui.
Toliau yra vėlgi Teisės departamento, buvo atsižvelgta, ir Seimo nario L. Sabučio pasiūlymas. Pasiūlymas, į kurį komitetas atsižvelgė. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Nebalsuojame, aš irgi atsižvelgiu į tai.
PIRMININKAS. Atsiimate, taip? Gerai. Toliau Teisės departamento, pritarta. Vėl L. Sabučio. Pritarė iš dalies, kolega, jūsų siūlymui.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, čia daugiau redakcinė pataisa. Kadangi komisija šiuo atveju sukonkretino mano pasiūlymą, aš atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos V. Stundžio pasiūlymas išbraukti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų… toliau kaip tekste, komitetas tam pritarė. Prašau, kolega, paaiškinti, kodėl jūs siūlote išbraukti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Todėl, kad tokia norma yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Kaip tik tokia ir tiesiog atkuriu aiškų suderinimą su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo narių palaikantys balsai dėl kolegos V. Stundžio pasiūlymo? Komitetas pritarė. Tai gal bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Aš girdžiu ne, tuomet reikia. Na, laikykimės Statuto. Yra palaikantys.
Vienas – už, vienas – prieš. Nėra. Na, ką gi, tuomet vis dėlto dar kartą klausiu, ar galime bendru sutarimu, jeigu nėra norinčių? Prašau balsuoti. Matau, kad yra norinčių balsuoti. Kas palaikote kolegos V. Stundžio pasiūlymą, balsuojate už, kas esate priešingos nuomonės, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 79: už – 34, prieš – 10, susilaikė 35. Nepritarta. Toliau yra Teisės departamento… (Balsai salėje) Šiam pasiūlymui nepritarta. Nepritarta, aš sakiau. Į Teisės departamento pasiūlymą atsižvelgta. Toliau vėl į Teisės departamento pasiūlymą atsižvelgta. Kolegos L. Sabučio pasiūlymas, jis siūlo sakinyje: „pareigybių skaičių bei“ išbraukti „nustato Seimo valdyba, komisijos ir…“. Tam komitetas nepritarė. Kolega Sabuti, prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti komiteto, pranešėjo ir Seimo narių dėmesį į tai, jog iš tikrųjų čia po mano pasiūlymu parašyta, kad Seimo valdyba apskritai pagal Statutą tvirtina atskaitingų institucijų valstybės tarnautojų didžiausią leistiną skaičių. Bet jų redakcijoje buvo pasakyta, kad atlyginimo koeficientus, darbo apmokėjimo sąlygas nustatys komisijos nuostatuose. Žinome iš ankstesnės redakcijos, kuriai jau pritarė Seimas, kad komisijos nuostatai bus tvirtinami viso Seimo. Todėl, nenorėdamas apsunkinti diskusijų Seime, maniau, kad jeigu Seimo valdyba spręs dėl pareigybių skaičiaus, tai gali patvirtinti vadovaudamasi įstatymais (…) Lietuvoje ir tuos koeficientus. Dabar jų prirašytoje redakcijoje teigiama, kad tuos koeficientus nustatys biudžetinės įstaigos asignavimų valdytojas. Vadinasi, dar žemesnės kategorijos pareigūnas negu Seimo valdyba, ankstesnė redakcija buvo viso Seimo prerogatyva. Todėl aš manau, kad arba yra netinkamas paaiškinimas, arba reikėtų šiuo atveju balsuoti už mano pateiktą redakciją, nes tai yra specialus įstatymas ir Seimas taip pat gali atsižvelgiant į įstatymus įpareigoti valdybą nustatyti ir koeficientus dirbantiems šioje komisijoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar yra palaikančių kolegos L. Sabučio pasiūlymą? Prašau balsuoti. Reikia 29 Seimo narių.
Nėra. Kolega, jūs nesurinkote. Ačiū.
Toliau. S. Pečeliūnas norėtų.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, na, aš žiūriu, jau visiškai praradote… nesate susikaupę. Žiūrėkite, kas atsitiko? Visada norite, kad būtų nustatomi tie koeficientai kuo plačiau žinant, kodėl taip ir visa kita. Valdyba yra ne vienas asmuo, tai nenorime. Dabar vienas asmuo įgavo teisę tuos koeficientus nustatyti. Tai arba sąmoningai ieškoma vieno atpirkimo ožio, kad jis kur nors kokią klaidelę padarytų, arba jam suteikiami per dideli įgaliojimai. Tai kokia logika vadovaudamiesi jūs čia taip balsuojate? Galite atsakyti viešai ir sau, ir savo rinkėjams. Tada bus aišku, ko jūs siekiate.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū už jūsų nuomonę. Keliaujame toliau. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę yra atsižvelgta. 1 straipsnis yra baigtas. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui su minėtais pakeitimais? Pritarta.
2 straipsnis – „Baigiamosios nuostatos“. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą. Galime taip pat pritarti bendru sutarimu ir dėl 2 straipsnio?
Taip, kolega, čia dar yra jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš galiu paaiškinti.
PIRMININKAS. Paaiškinkite ir pabandysime bendru sutarimu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kad būtų visai aišku, tai yra visiškai nauji siūlymai, nesusiję su svarstomo straipsnio pakeitimais. Tuos siūlymus teikia komitetas bendru sutarimu, tai yra techninio pobūdžio siūlymai. Išryškėjus nesklandumams perkeliant minėtą garsiąją audiovizualinę direktyvą Europos Komisija pareiškė porą techninio pobūdžio pastabų. Į jas yra atsižvelgta ir dėl to tie siūlymai atsirado. Bet kokiu atveju, jeigu ne šiandien, tai rytoj ar poryt tas pataisas tektų Seimui svarstyti. Tai yra techninio pobūdžio dalykai, patikslinantys tai, kas nebuvo dabar galiojančiame įstatyme aiškiau apibrėžta, ypač tais atvejais, kai, tarkime, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas transliuoja televizijos programą į kitą valstybę, o ten yra taikomi griežtesni reikalavimai. Dėl to turi būti konflikto sprendimo tam tikra procedūra.
Kita direktyvinė nuostata yra susijusi su medicinos produktų leidimu teleparduotuvėje. Direktyva labai aiškiai apibrėžia, kad čia reikia atskiro leidimo, kaip nustato kita direktyva. Tai yra Europos Komisijos pastabos, mes jas įvertinome. Komitetas siūlo Seimui dėl to apsispręsti, ar Seimas sutiks papildyti šiais dviem naujais papildymais.
PIRMININKAS. Kolega, aš vis dėlto norėčiau išsiaiškinti, nes man ir Sekretoriatui nevisiškai aišku, kaip yra susiję su 47 straipsniu, nes čia yra 341 straipsnis, 39 straipsnio 9 dalis. Tuomet čia reikės keisti ir pavadinimą, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Be abejo, reikės keisti. Tą ir pabrėžiau, kad tai yra nauji straipsniai, ne 47 straipsnis, o 341 straipsnio 4 dalis ir 39 straipsnio 9 dalis. Tai yra komiteto teikimas. Tik aš, kaip pirmininkas, pasirašiau.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Tuomet reikia 29 palaikančiųjų. (Balsai salėje) A. Valinskas nori prieštarauti iš principo.
A. VALINSKAS (LiCSF). Aš ne prieš siūlomus pateikimus, juos galima svarstyti, bet yra Seimo statutas. Pastarieji du pasiūlymai prieštarauja Statutui, nes yra dėl kitų įstatymo straipsnių. Mes svarstome dėl 47 straipsnio, kurį rengė darbo grupė ir trys komitetai, pataisų, o dabar atsirado dėl 341 straipsnio 4 dalies ir dėl 39 straipsnio 9 dalies. Mes negalime priimti ir gerinti įstatymo eidami prieš Statutą. Jūsų teikimas balsuoti yra nestatutinis. Todėl siūlytume atsiimti ir pateikti, kad ir rytoj ar kitą savaitę. Registruojame ir įtraukiame į rudens sesiją. Bet negalime pateikti pažeisdami Statuto.
PIRMININKAS. Iš principo mes tada ir negalime priimti. Dėkui.
Dėl 47 straipsnio, kaip ir jau buvo sutarta, 1 ir 2 straipsniams pritarėme bendru sutarimu. Dabar nuomonės: keturi – už, keturi – prieš. Ačiū, pirmininke, už jūsų pristatymą ir atsakymus. Jūs galite atsisėsti. Nuomonės už nematau išvis. Yra tik nuomonė prieš. V. P. Andriukaitis – nuomonė prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties, gerbiamieji kolegos, tie visi debatai dėl Radijo ir televizijos komisijos formavimo principų, skaičiaus, deleguojamų asmenų dar kartą parodo, kad mes norime netgi Seimo debatais į politikos orbitą įtraukti konfesijas. Tuo tarpu Lietuvos Konstitucija labai aiškiai pasakė, kad Lietuva yra pasaulietinė valstybė ir Lietuvoje egzistuoja pažiūrų, įsitikinimų laisvė. Egzistuoja ir konfesijų laisvė, egzistuoja tikėjimo ir netikėjimo, sąžinės ir minties laisvė. Tame kontekste, aš manau, konfesinės organizacijos galėtų atstovauti ten, kur svarstomi klausimai, susiję su programų formavimu, tinklelio formavimu, konfesijų turinio atskleidimu, ir įvairių konfesijų, nes Lietuvoje yra devynios pripažintos bažnyčios.
Šiuo atveju tikrai galima džiaugtis turiningomis ir puikiomis Mažosios katalikų studijos laidomis, galime džiaugtis radijo laidomis, tačiau norėtųsi matyti Lietuvą kaip polilogo, kaip daugelio konfesijų dialogo ir ekumeninio judėjimo vietą. Tačiau kai mes formuojame technines komisijas, kurios reguliuoja klausimus, susijusius su techniniais, komerciniais ir kitais dalykais, čia išties keistai atrodo tas konfesijų politizavimo momentas. Aš manau, kad ir pačios konfesinės bendruomenės nelabai patenkintos, kai politikai jomis manipuliuoja. Deja, tenka apgailestauti, kad mes neišlaikome neutralumo, nešališkumo, neišlaikome tolerancijos, neišlaikome visiškai aiškiai, kaip sakyti, akivaizdžių pozicijų. Todėl aš negaliu…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kadangi pataisos buvo atmestos, negaliu balsuoti už šitą įstatymo straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien kilo aistros ne ten, kur reikėtų, kad jos kiltų. Mes čia sukėlėme aistras dėl Bažnyčios atstovo įtraukimo į komisijos sudėtį. Sakykite man, ar turite nors vieną pavyzdį, kad Bažnyčia moko blogo? Lietuvos nacionalinis transliuotojas, Lietuvos televizija, neatlieka savo tautiškumo ugdymo, patriotizmo ugdymo ir panašiai funkcijos. Aš labai tikiuosi, kad kai bus toje komisijoje Bažnyčios atstovas, labai logiška, kad didžiausios religinės bendruomenės Bažnyčios atstovas, gal šiek tiek pavyks perlaužti tą stuburą, kuris dabar susiformavęs. Aš dar kartą sakau, Lietuva ritasi nutautėjimo link be muilo. Be muilo! Gerai pagalvokite, greitai ateis laikas, kai visi anūkai ir panašiai nemokės lietuviškai kalbėti. Dainuosime vien angliškai ir taip toliau. Bet ko čia stebėtis, jeigu Vasario 16-osios koncerte, mūsų valstybės nepriklausomybei skirtame koncerte, pirmoji daina skamba angliškai, antroji – angliškai, lietuviškai – ketvirta ar penkta. Kur einame? Sustokim! Balsuokime už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia dėkoju kolegoms, kurie padėjo tobulinti Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnį. Šis straipsnis sulaukė tokios siūlymų gausos, kokios nesulaukė kitas visas įstatymas. Tai džiugina. Tai viena.
Antra. Ypač dėkoju Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir labai ačiū L. Sabučiui bei jo kolegoms, kurie pateikė tikrai svarbių pasiūlymų, padėjo sutvarkyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisinį statusą. Taigi šitas patobulinimas susijęs su aiškesniu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisiniu reglamentavimu, kai labai aiškiai sudėliota jo struktūra, komisija ir administracija, įtvirtintas kaip biudžetinės įstaigos statusas, ko anksčiau iš esmės mes neturėjome ir sulaukdavome Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos priekaištų. Dabar tie dalykai stoja į savo vietas.
Trečias dalykas, į ką atkreipsiu dėmesį. Kai kalbame, yra šiek tiek painiavos, apie Lietuvos radijo ir televizijos tarybą mes šiandien tikrai nekalbėjome ir šitas įstatymas su tuo nesusijęs, o tai yra LRTK – Lietuvos radijo televizijos komisija, institucija, kuri atsakinga už audiovizualinę politiką Lietuvoje. Tai nėra koks nors techninis darbas, o tai yra labai rimta institucija, iš esmės susijusi su mūsų informacinio saugumo dalykais. Be kita ko, jinai prižiūri, tarkim, ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo įgyvendinimą šiame sektoriuje. Taigi institucija svarbi, manau, diskusija dėl to, ar turi čia būti Vyskupų Konferencijos atstovai, ar neturi būti…
PIRMININKAS. Laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …panaši į tai, ar turi būti Žurnalistų sąjungos ar Psichologų draugijos, ar kitos visuomeninės organizacijos atstovai. Manau, nekorektiška buvo kalbėti apie vieną instituciją.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, jeigu būtumėte atidžiai klausę V. Stundžio kalbos, jūs būtumėte supratę, apie ką kalbama ir kokią kompetenciją turi ši komisija. Taip, jinai formuoja politiką. Ir šiandien, tą kalbėjo ir Seimo narys B. Bradauskas, pažiūrėkime, kas per mūsų masines informavimo priemonės yra rodoma – smurtas, kraujas. Ir klausykite, kas yra, ten mažai vieno Bažnyčios atstovo. Kad kas nors keistųsi, reikia, kad bent pusė būtų jų atstovų, tai tada gal šiek tiek apsivalytų mūsų ekranai nuo pigaus kičo propagavimo ir galbūt keistų televizijos savo programas, kurios daugiau formuotų žmonių nuomonę, ypač jaunimo, o ne sektų tiktai madas. Man labai keista, kad po 20 nepriklausomybės metų didelė dalis Seimo narių į Bažnyčią žiūri kaip į kažkokį valstybės priešą, kaip į baisiausią nusikaltėlį. Prisiminkime Lietuvos nepriklausomybės kelią. Kas daugiausia prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo? Be abejonės, Bažnyčia nesutiko su kolaboravimu, skelbė ir visada buvo kaip opozicija. Ar šiandien ir vėl Bažnyčia turi būti kaip opozicija dabartiniam Seimui? Mes džiaukimės, kad bendrai Bažnyčia dar deleguoja savo atstovus, kad Bažnyčiai rūpi ir rūpės tie klausimai. Aš džiaugiuosi, kad bent jau esminę pataisą, kur buvo siūloma išmesti Vyskupų Konferencijos atstovus iš šitos komisijos, Seimas nors ir nedidele balsų persvara, bet atmetė. Ir gaila, ir reikia aiškiai pasakyti, kadangi šiuo metu šiai komisijai vadovauja deleguotas Vyskupų Konferencijos atstovas, ir…
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). …dabartiniai Seimo nariai nori, kad jis kuo greičiau nebūtų šios…
PIRMININKAS. Nuomonė už. Atsiprašau, yra dar nuomonė prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kalbėsiu labai trumpai, nes, matyt, šita diskusija apie įstatymo projektą pakrypo į diskusiją apie Bažnyčios vietą mūsų visuomenėje, apie jos gėrį, apie tai, kam atstovauja, apie visas vertybes ir panašiai. Tai aš labai pritariu Petrui, kad reikia nuvalyti iš ekranų ir scenų kraują, negražias dainas, tokius šou, kurie kam nors nepatinka, dar kai ką, bet lygiai taip pat, matyt, reikia dar ir apvalyti Seimą, ypač kalbėjimą dėl motyvų, kai yra neskaitytas įstatymo projektas, apie ką ten rašoma. Tai aš iš tiesų nenorėčiau leistis į detales, bet, gerbiamieji kolegos, paskaitykit, kas parašyta, ir tada galbūt galėtume padiskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Po įvairių pataisymų ir pasiūlymų įstatymo projektas yra šiek tiek pasikeitęs, bet aš manau, kad tai yra kompromisinis variantas, ir manau, kad galėtų būti priimtinas visiems, ypač po B. Bradausko pasisakymo, tokio vertybinio ir sveiko požiūrio į šį klausimą. Aš manau, kad galėtume bandyti priimti bendru sutarimu. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Balsuokime.
PIRMININKAS. Įdomi nuomonė. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti už Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3934.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavo 95 Seimo nariai: už – 70, prieš – nėra, susilaikė 25. Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3934 priimtas.
Kolegos, atėjo iškilmingas momentas. Kviečiu į pagrindinę Seimo tribūną Seimo Pirmininkę – Vyriausiosios rinkimų komisijos priesaikos procedūra.
17.08 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato tokią priesaikos priėmimo tvarką. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Asmuo, per 15 dienų po paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją neprisiekęs, negali pradėti eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, nario pareigų ir vietoj jo skiriamas naujas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.
Gerbiamieji kolegos, pradedame procedūrą, sveikinu visus naujos kadencijos išrinktus komisijos narius. Pirmąjį kviečiu Zenoną Vaigauską, komisijos pirmininką.
Z. VAIGAUSKAS. Aš, Zenonas Vaigauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Valdą Benkunską.
V. BENKUNSKAS. Aš, Valdas Benkunskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Redą Daniškevičiūtę.
R. DANIŠKEVIČIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Danutę Markeliūnienę.
D. MARKELIŪNIENĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Ingą Milašiūtę.
I. MILAŠIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Roką Stabingį.
R. STABINGIS. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Živilę Verbylaitę.
Ž. VERBYLAITĖ. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Julių Jasaitį.
J. JASAITIS. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Ligitą Klapavščiuk.
L. KLAPAVŠČIUK. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Laurą Matjošaitytę.
L. MATJOŠAITYTĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Joną Udrį.
J. UDRIS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Laurą Gumuliauskienę.
L. GUMULIAUSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Eleną Masnevaitę.
E. MASNEVAITĖ. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Kviečiu Liutaurą Ulevičių.
L. ULEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Ir kviečiu Justiną Žilinską.
J. ŽILINSKAS. Priesaika (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti. Priesaikos procedūrą baigėme. Noriu pasveikinti atsinaujinusią Vyriausiąją rinkimų komisiją. Matau balkone sėdinčius buvusius komisijos narius, darbuotojus. Noriu padėkoti už tuos darbus per rinkimus ir tarprinkiminiu laikotarpiu, juos jūs darote nuoširdžiai, atsakingai tą darote, o naujai komisijai palinkėti kuo geriausios sėkmės. Visai netrukus laukia Seimo rinkimai. Yra nauji iššūkiai. Manau, kad susitelkę jūs tikrai tuos darbus garbingai ir sąžiningai atliksite.
Na, iš tiesų šį kartą sudėtingai Seimas patvirtino Vyriausiąją rinkimų komisiją. Aš tikrai iš karto laukiu, kad, pradėję savo darbą, jūs patys… Čia jau į pirmininką kreipiuosi, kad būtų teikiamas siūlymas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisų, nes mes akivaizdžiai pamatėme, kad yra tam tikrų įstatymo spragų ir teisininkai skirtingai interpretuoja tai, kas yra parašyta.
Kitas dalykas, kai kurie Seimo nariai turėjo kitokią nuomonę, kad galbūt šiandien įstatyme yra tikrai per mažai numatyta laiko iki artimiausių rinkimų, kad susirinkusi nauja Vyriausioji rinkimų komisija nepajėgs kokybiškai, efektyviai dirbti, kadangi tas procesas, arba ta procedūra, turėtų būti anksčiau, bent metai iki rinkimų arba iš karto pasibaigus Seimo rinkimams. Nepamirškime, kolegos, kad dar yra ir Europos Parlamento rinkimai, ir Prezidento rinkimai. Jeigu susiejome su Seimo rinkimais, tai tikrai siūlyčiau kuo greičiau daryti tas pataisas, kad daugiau nekiltų tokių nesusipratimų, kokie buvo kilę dabar. Taigi kuo geriausios jums sėkmės ir gero darbo.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei už gražius žodžius, o aš noriu paskelbti 5 minučių pertrauką, kad kolegos galėtų pasveikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. 5 minučių pertrauka, kolegos.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dirbam toliau. Aš tikrai prašyčiau, kad tie, kas išėję, jeigu girdi, grįžtų į salę, nes bus vien įstatymų priėmimai, tai viskas bus nukelta tolesniam laikui.
17.48 val.
Dabar Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną R. Žemaitaitį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Preambulėje…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega, aš tada jau sakysiu, o jūs man talkinsite.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Pirmas įvadinis priimtas. Pirmojo skirsnio 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl 5 straipsnio Teisės departamento siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Galim pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakciją 5 straipsnį priimti? Priimtas.
6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
Dėl antrojo skyriaus 10 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime priimti 10 straipsnį pagal komiteto redakciją?
11 straipsnis. Priimtas.
12 straipsnio 2 dalis. Yra Teisės departamento redakcija, kuriai komitetas pritarė. 12 straipsnio 3 dalies redakcijai komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto redakcijai ir priimti 12 straipsnį?
Trečiasis skyrius, 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas su Teisės departamento siūlymu ir komiteto pateikta 14 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 8 dalies redakcija.
15 straipsnio 1 dalis, yra Teisės departamento redakcija. Komitetas pritarė, mes pritariam ir priimam 15 straipsnį.
16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. Ketvirtojo skyriaus 19 straipsnis. Priimtas. Penktojo skyriaus 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23, 24, 25.
26. Dėl 26 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento siūlymai. Komitetas pritarė, tačiau dėl 26 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio, derinant projektų terminiją, komitetas nepritarė. Mes pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakcijai ir priimame 26 straipsnį.
27 straipsnis. Priimtas. Šeštojo skyriaus 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas. 30 straipsnis priimtas pagal Teisės departamento redakciją. 31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas. 33 straipsnis. Priimtas. 34, 35, 36, 37, 38 priimti. 39 straipsnis. Priimtas. 40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis. Priimtas. 42 straipsnis. Priimtas. 43 straipsnis. Priimtas.
44 straipsnio 2 dalis, yra Teisės departamento redakcija. Komitetas pritarė ir priimam 44 straipsnį pagal komiteto redakciją.
45 straipsnis. Priimtas. 46 straipsnis. Priimtas. 47 straipsnis. Priimtas. 48 straipsnis priimtas su Teisės departamento siūlymu, yra komiteto pritarimas.
Dėl 49 straipsnio 2 ir 4 dalių komitetas pritarė ir toliau yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Taigi priimam šį straipsnį pagal komiteto redakciją.
Aštuntojo skyriaus 50 straipsnis. Teisės departamento siūlymas, komitetas pritarė, ir mes priimame komiteto redakciją. Dėl 50 straipsnio 3 dalies yra Teisės departamento redakcija, kuriai komitetas nepritarė, mes irgi nepritariam. Taigi 50 straipsnis priimamas su Teisės ir teisėtvarkos komiteto redaguotais straipsniais.
Devintojo skyriaus 51 straipsnis. Priimtas. Ir didysis 2 straipsnis priimtas.
Gerbiamasis kolega, man atrodo, mes pastraipsniui viską išnagrinėjome. Dėkoju. Nėra norinčių dėl viso kalbėti prieš. Ar galime iš karto balsuoti? Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Deja, kolegos, užsiregistravo ir balsavo tik 57 Seimo nariai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas nagrinėti pastraipsniui ir lydinčiuosius.
17.54 val.
Civilinio proceso kodekso 23, 147, 296, 340, 587, 810, 811, 812, 813, 814, 815 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 8122 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1986(2) (priėmimas)
Civilio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 8122 straipsniu projektas Nr. XIP-1986(2). Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio Teisės departamento siūlymas. Komitetas tam pritarė. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis priimtas su Teisės departamento siūlymu ir komiteto pritarimu. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. Pastraipsniui pabaigėme.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Man atrodo, nepadaugėjo Seimo narių, tai net nesiūlau balsuoti. Vadinasi, balsavimas liks tik kitam kartui.
17.55 val.
Notariato įstatymo 20, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Du straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Lieka tik balsavimas.
17.56 val.
Įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pastraipsniui, keturi straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už ir keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Lieka tik balsavimas, kai bus daugiau Seimo narių.
17.56 val.
Antstolių įstatymo 10 ir 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.
Du straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už ir keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Taigi lieka tik balsavimas kitam kartui. Ačiū, Remigijau.
Dirbame toliau.
17.56 val.
Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu A. Petkų, Aplinkos apsaugos komitetas. A. Petkus? S. Giedraitis? Kas čia kalbės? Stanislovai, jūs? Gerai. S. Giedraitis, Aplinkos apsaugos komitetas.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Kuzminską, Ekonomikos komitetas. Ačiū. Kolega, jūs palikite tribūną, jau dabar kalbės Kazimieras Ekonomikos komiteto vardu.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas, gegužės 23 d. svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Vėsaitę dalyvauti diskusijoje.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas labai reikalingas. Ta nuostata, kuri galioja Atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme, neleidžia plėtoti saulės energetikos. Paprastai tos įmonės, kurios yra įsikūrusios, jos įsikūrusios valdiškoje žemėje, nepaisant to, kad turi nuosavas patalpas ir nuosavus stogus. Vadinasi, ant nuosavų stogų jie negali statyti saulės kolektorių, kas yra, tiesą sakant, tikrai nelogiška. Labai pritariame įstatymo projektui.
Štai ką aš noriu pasakyti. Atsinaujinančios energetikos įstatyme tikrai visiškai nereikalaujama, tarkime, mažųjų elektrinių nei licencijų, nei leidimų, bet Aplinkos apsaugos ministerija ir jos didieji draudėjai prisigalvoja tiek visokių draudimų, kad statomi labai dideli barjerai atsinaujinančios energetikos plėtrai. Aš manyčiau, kad vis dėlto reikėtų sutramdyti biurokratus, nes ar jie bijo duoti leidimus, ar yra kitų priežasčių, kodėl neplėtojama atsinaujinanti energetika, aš nežinau, bet problemų tikrai yra labai daug.
Šiame etape tikrai pažangus įstatymo projektas, siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už ir vienas – prieš. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti?
Taigi yra du straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už ir keturi – prieš. Žmonių lyg ir salėje neatsirado daugiau, tai tada… (Balsai salėje) Na, pabandom. Gerai.
Gal tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai.
18.01 val.
Dabar lydimasis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taigi vėl S. Giedraitis pateiks Aplinkos apsaugos komiteto svarstymo išvadą.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ekonomikos komitetas buvo papildomas komitetas dėl šio įstatymo projekto, svarstė gegužės 23 d. ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Tada irgi siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate? Pritarta.
Įstatymas dviejų straipsnių.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Lieka tik balsavimas kitą kartą.
18.03 val.
Toliau. Principinės kariuomenės struktūros 2012 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2012 metais ir 2017 metais patvirtinimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas bendru sutarimu nutarė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo?
Tada siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate? Dėkui. Du straipsniai.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Taigi liko tik balsavimas kitą kartą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymas. Bet nematau ministro, taigi nėra kam čia jo pateikti.
18.04 val.
Tada 2 rezervinis klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pranešėja – L. Graužinienė, Audito komitetas. Priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Po svarstymo pastabų ir pasiūlymų negauta. Teisės departamento pastabų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas straipsnis. Ar galime jį priimti?
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už ir keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Taigi lieka tik balsuoti priėmimo stadijoje.
18.05 val.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4426(3) (priėmimas)
Toliau. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas. Irgi priėmimas. Loreta, prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas apsvarstė. Čia yra vienas gerbiamojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Jis nėra esminis. Buvo siūloma grąžinti, nurodyti savivaldybę, kurioje gyvena mažos aukos aukotojas, bet komitetas mano, kad dėl kontrolės tai nieko papildomai neduos. Manoma, kad yra perteklinė, netikslinga priemonė. Toks buvo bendras sutarimas komitete. Jeigu Seimo narys…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, kadangi čia dabar priėmimas, tai pastraipsniui. 1 straipsnis priimtas. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos siūlymas. Gerbiamasis Razma, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi aukotojas vis dėlto rašo ten savo duomenis: asmens kodą, vardą ir pavardę, aš manau, nesunku dėl skaidrumo nurodyti, iš kokios savivaldybės jis yra. Jeigu kartais taip atsitiktų, kad būtų koks nors masinio aukojimo protrūkis vienoje konkrečioje savivaldybėje, gal būtų aiškiau, ar verta čia papildomai pasidomėti, nes tiktai pagal asmens kodą žiūrėti, kas tuo užsiims? Aš manau, savivaldybės… tas nurodymas, kuris buvo iki šiol, tokia atskira skiltis niekam netrukdo. Kodėl reiktų išbraukti?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tiktai norėčiau… Galima, Pirmininke? Dar norėčiau pasakyti. Mes nesame kategoriški, kaip Seimas apsispręs. Tačiau tik noriu pasakyti, kad informacinė sistema yra labai toli pažengusi lyginant nuo praeitų rinkimų ir dabar, jeigu yra tiktai nepriimtina auka ar kyla kokių nors problemų, Mokesčių inspekcija iš karto signalizuoja apie tai, užsidegus raudonai lemputei, iždininkui. Viskas labai sutvarkyta informacinių technologijų prasme, duomenų bazės sujungtos su Mokesčių inspekcija ir kitais. Tai manyčiau… Bet čia Seimui apsispręsti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Razmos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tokią, kaip komiteto, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 25, prieš – 1, susilaikė 25. Nepritarta siūlymui. Ar tada galime 2 straipsnį priimti? Priimtas.
3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Ačiū, pirmininke, pastraipsniui išnagrinėjome. Dabar dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Taigi lieka tiktai balsavimas, kai bus daugiau Seimo narių.
18.08 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4427(2) (priėmimas)
Siūlau rezervinį 3 b ir c. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimas.
Gerbiamoji Loreta, prašau į tribūną. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti komiteto redakcijai ir priimti 3 straipsnį? Dėkui. Dabar dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Taigi lieka tiktai balsavimas.
18.09 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20710 ir 20713 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4428(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezervinis 3c – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20710 ir 20713 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Gerbiamoji L. Graužinienė, Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, Audito komitetas buvo paskirtas iš naujo svarstyti, kaip kitas komitetas. Mes apsvarstėme, atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas, jas patobulinome ir priėmėme sprendimą bendru sutarimu pritarti teisės akto projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Siūlau jį irgi ypatingos skubos tvarka priimti. Sutinkate?
1 straipsnis. Priimtas kartu su Teisės departamento trimis redakcinėmis pataisomis, kurioms Audito komitetas pritarė. 2 straipsnis. Priimtas pagal Audito komiteto redakciją, nes jie nepritarė Teisės departamento siūlymui.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti, taigi lieka tiktai balsavimas dėl priėmimo.
18.10 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną L. Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šių metų gegužės 23 d. komitetas, dalyvaujant dešimčiai narių, vertino pateiktas pastabas, pataisas tiek Vyriausybės, tiek Europos teisės departamento, mūsų Teisės departamento. Jokių kitų pasiūlymų negauta. Atsižvelgdamas į siūlymus komitetas pritarė, kad būtų koreguojamas Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnis nustatant, kad bendras savivaldybės gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 7 tūkst. norint steigti (ir reiškiant iniciatyvą) naują savivaldybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Siūlau irgi priimti ypatingos skubos tvarka. Vienas straipsnis.
Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Lieka balsavimas, tiktai vėliau.
18.12 val.
Gerbiamieji kolegos, tada gal rezervinius baikime. Rezervinis 5a, 5b. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Siūlau įtraukti į darbų programą Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ir priėmimas. Vienas straipsnis. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Balsuojame, kadangi 71 nereikia, tai Seimo nutarimas. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas, projektas Nr. XIP-4523, priimtas.
18.13 val.
Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Siūlau Energetikos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį pakeisti patikslinant komisijos narių atlyginimų tvarką ir 8 dalį pripažinti netekusia galios.
PIRMININKĖ. Klausti niekas jūsų, kolega, nenori. Dėkoju. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Gerbiamasis Jonyla, jūs norite kalbėti prieš? Prašau. Po pateikimo?
E. JONYLA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai.
E. JONYLA (LSDPF). Na, aš bandžiau gilintis į šį įstatymą, juo labiau kad panašių siūlymų jau buvo ir dėl kitų įstatymų. Jeigu, sakykime, atsižvelgtume į kolegos E. Masiulio pasakymą, kad už 5 tūkst. Lt Lietuvoje gali dirbti tiktai durnas, tai, be abejo, reikėtų pritarti šiam įstatymui. Bet po pritarimo šiam įstatymui, pritarus šiam projektui, pirmininko ir narių atlyginimai būtų daug didesni negu šiuo metu ir gerokai viršytų kitų kolegialių institucijų darbuotojų atlyginimus. Todėl aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Tada balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Energetikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 38, prieš – 4, susilaikė 6. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Kas už tai, kad priimtume ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) Nebus šiandien balsų. Pasisakote tik už ar prieš ypatingą skubą, daugiau aš nieko neklausiu.
Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl ypatingos skubos už reikia 36, tai čia gali būti tiktai skuba. Tada… (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Jau atitinka Konstituciją, skaitykite iki galo. Kadangi dėl skubos užtenka balsų, tai pagrindinis yra Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas birželio 19 dieną.
Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, logiška, kaip ir praėjusiais kartais, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, turėtų pažiūrėti, kad atlyginimai turėtų būti to paties lygio.
PIRMININKĖ. Gerai. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties nemanau, kad atsitiktiniais pasiūlymais galima reguliuoti atlyginimus išplėšiant juos iš viso bendro atlyginimų konteksto. Išties nežinau, kodėl čia reikia taip skubėti, kai tuo atveju reikia atsakyti į klausimus, kokia čia dabar apskritai bus ta atlyginimų sistema. Gerai, kad jūs sutikote su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija, nes jis čia turėtų būti pagrindinis, nes visos valstybės atlyginimų problema turėtų derėti… Aš labai skeptiškai žiūriu į tokius ištrauktus iš konteksto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš tikrai dėkoju kolegoms, kurie palaikė šį įstatymą po pateikimo ir skubos tvarką. Noriu pasakyti, kad čia ne atlyginimų problema, čia galvojimo problema. Todėl aš tikiuosi, kad komitetai greitai apsvarstys jį.
PIRMININKĖ. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Bepigu K. Daukšiui dėkoti. Rytoj pasiūlysime dar keletą tokių ir pasiūlysime dar ne dėl vieno pareigūno, ir apskritai leiskite paklausti, kas čia vyksta? Net nepanašu į svarstymą. Svarstome mes dėl mažiausio atlyginimo dydžio padidinimo valstybės pareigūnų, politikų, kuriems jau yra nustatyta prieš keletą savaičių. Bandome vėl padaryti pakeitimus vien dėl tos kategorijos žmonių. Kodėl čia neprieštarauji Konstitucijos principui dėl valstybės tarnautojų ir apskritai piliečių lygiateisiškumo? Manau, kad negalima jokios kovos taikyti, o reikia pasižiūrėti į visą sistemą. Jeigu mes esame jau šiandien pasiruošę didinti, tai didinkime, galbūt ne visiems vienodai, bet didinkim tuos dydžius. Šiandien įstatymas yra priimtas, manau, kad nereikia net pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, Seimas jau apsisprendė. Jūs išsakėte savo poziciją. Pritarė po pateikimo. Skubos tvarka svarstys komitetai ir normaliai po komitetų svarstymo ateisime į plenarinį posėdį. Šiuo klausimu baigta.
18.20 val.
Dabar aš kviečiu E. Jurkevičių pristatyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4109(2). Pateikimas. Prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo projektą, kuris yra patobulintas, teikiamas kartu su D. Teišerskyte. Noriu išskirti kelis akcentus, dėl ko teikiame. Visų pirma, kad kreipėsi daug Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus gyventojų, kad tuos socialinius būstus, kurie vadinami socialiniais, jie gauti tų asmenų pagal galiojusį įstatymą 1992 m., kuris galiojo iki 2002 m., jie galėjo nuo 1992 m. iki 1997 m. išsipirkti tuos investicinius čekius panaudodami. Bet žinote, kaip būna su žmonėmis: vienas patingi, kitas galbūt pardavė investicinius čekius, kitas gal nenorėjo gyventi, trečias susirgo. Visokių įvykių šiame gyvenime būna su šitais valdiškais butais, tuo metu gautais iš darboviečių ir panašiai.
Kolegos, pragyvenę daugiau nei dešimt metų – mes įtraukiame tokį motyvą, kad daugiau nei dešimt metų… Per dešimt metų žmonės investavo tiek į komunikacijas, tiek į langus, tiek į duris. Užaugino vaikus. Aišku, mes pagal Vyriausybės pateiktą projektą praeitais metais sudarėme galimybes savivaldybėms pakelti vadinamąjį nuomos mokestį. Šiandien tie žmonės atsidūrė keblioje vietoje, tuo laiku lyg ir neprivatizavę tų butų, neišsipirkę, dabar turi labai brangiai mokėti ir dėl to išgyvena. Jeigu žiūrėtume iš kitos pusės, leidus tuos butus išsipirkti, kuriuos jie galėjo išsipirkti iki 1997 m., tai gautų į biudžetą pajų savivaldybės, už tas pajamas galėtų nupirkti naujų butų. Galbūt netgi pigesnių. Taigi, kolegos, norėčiau pritarti šito patobulinto įstatymo projektui po pateikimo. Žinoma, jūsų valia pritarti ar ne, tačiau jį galima ir tobulinti. Taigi dėkui už dėmesį. Atsakysiu į visus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, kiek man žinoma, dabar Vyriausybės yra siekis paprasčiausiai sužinoti, kiek būtų tokių butų, ir tik po to priimti sprendimą. Ar nebūtų tikslinga, nes, ko gero, bus reikalingi pinigai, vis dėlto paprašyti Vyriausybės išvados šiuo klausimu?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš ir pats kreipiausi į Vyriausybę prieš šį projektą pateikdamas. Jeigu neklystu, prieš dvejus metus kreipiausi šiuo klausimu. Vyriausybė šioje vietoje gal vėluoja ar pamiršo šitą klausimą, bet noriu pasakyti, kad šitam projektui pritarė Lietuvos savivaldybių asociacija. Dariau apklausas, atskirai miestų merams rašiau raštus, nepamenu kiek, atrodo, 17 atsakė teigiamai. Neigiamo nė vieno atsakymo nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs projekte akcentuojate žmones, kurie apsirūpino gyvenamuoju plotu pagal Apsirūpinimo gyvenamuoju plotu įstatymą. Tačiau dalis žmonių apsirūpino ne pagal šį įstatymą, o gavo butus taip pat stovėdami eilėse, jie buvo statyti ūkio būdu, arba, kaip žmonės vadindavo, buvo žinybiniai. Ar jūs šiuose žmones sąmoningai praleidote, ar paprasčiausiai neatkreipėte dėmesio, kad yra dar ir tokių butų? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš vėl pabrėšiu, kad šitas projektas yra patobulintas. Praeitame projekte mes neišskyrėme grupių, neteikėme, nerašėme, kad pagal Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, mes tada teikėm ir sakėm, kad tai visos grupės: ir kariškiai, ir tremtiniai, ir taip toliau. Visos, ką jūs sakote. Šioje vietoje Seimas nepritarė, nes buvo įvardyta, kad tarnybiniai butai irgi bus išpirkti, tarkim, kai gauna teisėjas, policininkas ar valstybės tarnautojas. Šita grupė išbraukiama. Būtent tie žmonės, kurie patingėjo, liaudiškai tariant, kurie neišsipirko pagal tuo metu galiojantį šį įstatymą nuo 1992 m. iki 1997 m. už investicinius čekius.
PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mano klausimo paklausė E. Žakaris.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Tikrai noriu padėkoti teikėjui už pateikimą. Žinokite, tuo įstatymo papildymo ir pakeitimo straipsniu yra pateikta labai daug, bet, kaip jūs sakote, jie visi kažkur yra įstrigę ir mums reikėtų vieną kartą susėsti ir pagalvoti, kaip čia, kad jie būtų kaip nors iki galo sutvarkyti. Prašom pasakyti, kokia kaina būtų galima išsipirkti tuos butus ar per terminą, kaip jūs įsivaizduojate, tiems, kurie gyvena daugiau kaip 10 metų? Ar mes perduotume Vyriausybei tą funkciją? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš negalėčiau sakyti dėl kainų, kadangi nesu turto vertintojas, bet Registro kadastras turi tą turtą visą įvertinęs. Aš manyčiau, kad vis tiek Vyriausybė nustatys tvarką ir atsižvelgs į rinkos kainas ar į Registro kadastro duomenis. Negaliu jums atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų taip, nuomos sutartyse visada būna įrašoma, ar nuomotojas – savivaldybė leidžia nuomotojui remontuoti, tvarkyti, renovuoti ar ką nors daryti. Tai aišku, kad jeigu žmonės keitė langus, keitė stogus ar kažką darė savo valia, tai jie, žinoma, turės pateikti kažkokias sąskaitas. Bet aš noriu dar kartą jus pasveikinti ir pasakyti, ir pritariu ponui Algimantui, kuris sako, kad turime tuos visus įstatymus sujungti ir pagaliau apsispręsti, nes Lietuvoje socialinio būsto laukia 27 tūkst., o gyvena 87 nuomojamuose būstuose. Tai būtų galima labai lengvai išspręsti. Ar jums neatrodo, kad mes turėtume kaip nors prašyti Vyriausybės, kad greičiau apsispręstų?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pritariu jūsų mintims šimtu procentų.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tai kaip, sakykite, bus su socialinio būsto fondu. Sakykite, jūsų pasakymas, kad kai kurie patingėjo apiforminti dokumentus, tai ką – mes tinginiams duosime. Ar tai lies suluošintus sovietinėje armijoje karius, kurie irgi gavo butus ir dabar norėtų lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti, bet to nėra, ir vidaus tarnyboje dirbantys kariškiai taip pat. Prašom pasakyti.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai gerai jūs išvystėte savo klausą, kad vieną žodelį skyrėte kaip pagrindą šiam projektui. Tai aš jums pakartosiu dar kartą, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuris galiojo nuo 1992 m. iki 2002 m., o iki 1997 m. visi galėjo juos išsipirkti. Tai šitas įstatymas. Tas, kas gavo tuos orderius, vadovaujantis šiuo įstatymu, apie tuos butus mes ir kalbame.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Mano klausimo jau paklausė.
PIRMININKĖ. Ir klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, dabar su tais butais. Kiek aš žinau, buvo taikoma aukciono tvarka ir dalis žmonių išsipirko pagal aukcionus, kadangi buvo pasibaigusi galimybė kitokiais būdais gauti nuosavybę. Tai dabar sudarysime tam tikrą kitą tvarką, o kaip tada su tais? …nesugrąžinsi, bus tada nelabai teisinga jų atžvilgiu.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Noriu pasakyti, nesu girdėjęs apie aukcionus, tačiau esu girdėjęs, kada savivaldybės tarybos leidžia privatizuoti butus, kurie yra smarkiai nugyventi, daugiau negu 50–60 %. Savivaldybių tarybos priima tą sprendimą. O dėl tų aukcionų, nežinau, kaip yra, tačiau aš kalbu ne apie tuos butus, ką jūs turite omeny.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų privatizavimo įstatymas už čekius lengvatinėmis sąlygomis galiojo ne vienus metus, o dešimt metų. Ir per 10 metų žmonės nesugebėjo arba nenorėjo išsipirkti savo butų. Dabar jie staiga atsibudo. Privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis įstatymas nustojo galioti, tokio nėra. Pagal šį įstatymą leidžiama privatizuoti butus lengvatinėmis sąlygomis tik tremtiniams, grįžusiems iš tremties. Dabar mes išskiriame vieną kategoriją žmonių, kurie atsibudo po daugelio metų, jau nei čekių nebeliko, nieko nebeliko, įstatymo nebeliko, ir dabar susigalvojo išsipirkti butus, ir ne bet kaip, o lengvatinėmis sąlygomis. Jūs galų gale prisiminkite ir Seimo kanceliarijos darbuotojus, kuriems buvo sudarytos neterminuotos sutartys dėl tarnybinių butų, jie negalėjo jų privatizuoti ir dabar mes juos privertėme išsipirkti komercine tvarka. Tai kažkodėl vieni lygesni tarp lygiųjų, o kiti liks… Argi čia lygiateisiškumo principas išlaikomas? Ar tai galų gale neprieštarauja iš tikrųjų net ir Konstitucijai? Aš susilaikysiu balsuodama už šį įstatymą. Dėkui.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad balsuotume už, nes maža kokių priežasčių buvo. Kažkas mūsų valstybėje yra negerai, kad tiek daug butų liko neprivatizuota ir žmonės praktiškai lieka be turto, pasmerkti mokėti nuomos mokestį. Galų gale mes gausime įmokas į biudžetą, savivaldybės gaus, galėtume ir socialinį būstą atnaujinti, galėtume mokėti kompensacijas, tarkim, nuomininkams padėti. Manau, kad tikrai būtų galima pritarti po pateikimo, o ten, aišku, komitetuose reikėtų išdiskutuoti ir apsispręsti vieną kartą būtent dėl šio įstatymo 12 straipsnio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-4109(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 38 Seimo nariai: už – 33, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
18.32 val.
Labai atsiprašau kolegų A. Kašėtos, D. Kuodytės ir visų kitų pasirašiusiųjų, praleidau rezervinį šeštąjį – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui teikiu įstatymo projektą, kuris vadinasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Juo siekiame įtvirtinti teisę kariams, tiek ir atliekantiems tarnybą, tiek ir išleistiems į atsargą arba perkeltiems į dimisiją, su kuriais tarnybinių butų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2000 m. liepos 5 d. ir kurie yra ištarnavę krašto apsaugos sistemoje bent 7 metus, išsipirkti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas už kainą, kuri negali būti didesnė kaip 25 % vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, o asmenims, kurie dėl sunkios materialinės padėties negali pasinaudoti minėta teise, suteikti galimybę toliau nuomoti tarnybinę gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis. Tokia yra šio įstatymo esmė. Ir bendrąja prasme siūlymą teikti šio įstatymo pataisą paskatino siekis siūlomais straipsnių pakeitimais ir papildymais užtikrinti asmenų ir jų šeimos narių, būtent nurodytų šiame įstatymo projekte, interesų apsaugą, teisėtus lūkesčius ir taip pat išvengti bylinėjimosi Lietuvos Respublikos teismuose, jei nepakeitus tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo šie asmenys būtų iškeldinti. Gerbiamieji kolegos, laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Nori klausti viena kolegė – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kodėl jūs pasirinkote skaičių 7 metai? Sakykite, kiek tokių kariškių būtų? Ar čia labai… Ir kodėl jie turi lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti? Kodėl, pavyzdžiui, chirurgas, išdirbęs 20 metų operacinėje, neturi tokios teisės? Kuo skiriasi kariškis nuo dirbančio kad ir operacinėje, pavyzdžiui. Aš, kaip medikė, klausiu. Tai irgi yra rizikingas darbas.
A. KAŠĖTA (LSF). Matote, kariškiams tarnybiniai butai buvo suteikiami kitais principais. Ta prasme nebūtų galima lyginti su gydytojais, nes šis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas reglamentavo ir šią tvarką. Ir iki 2000 metų, tai yra naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo, tie karininkai, kurie gyveno, turėjo tam tikrus teisėtus lūkesčius, kad jie galės naudotis tais butais arba išsipirkti pagal tuo metu galiojusią tvarką. Turėjo tam tikrus teisėtus lūkesčius, kad jie yra teisiškai apginti. Dabar taip nėra. Tai vienas dalykas.
Antras momentas, klausimas, kodėl ne mažiau kaip 7 metai. Konsultuojantis su tais žmonėmis, kurie turi šitų problemų, tiek tarnaujantys karininkai, tiek dimisijos kariai, jie turi savo argumentų ir kriterijų susiaurinti žmonių ratą, kad nebūtų pernelyg išplėstas ratas žmonių, atliekančių tarnybą. Tai kaip tam tikras kriterijus turbūt susijęs su tam tikru stažu, kad buvo atiduota tarnybai gana daug metų, tačiau aš nenorėčiau visų detalių argumentų plėsti. Tiesiog turiu omenyje, kad tai yra jų pačių įvardytas kriterijus.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar turbūt pereisime visus žinybinius būstus, kokie tik yra, per visas kategorijas. Aš tik nežinau, koks čia bus likimas, susijęs su socialiniu būstu, nes jis tiesiog mano akyse baigia išnykti. Iš principo čia šeštas ar septintas įstatymo projektas su tuo susijęs. Aš manau, kad reikia pritarti ir atiduoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nes kitaip, jeigu eisime per žinybinius dalykus, tai mes pamesime bet kokią kontrolę, tada reikės žiūrėti, ką su tuo būstu galime daryti neprarandant pačios sistemos paremti tuos žmones, kuriems tas būstas reikalingas. Nes pastatyti juos iš naujo tokių pinigų valstybė neturės.
PIRMININKĖ. D. Bekintienė – prieš.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Beveik mano nuomonę pasakė kolega R. J. Dagys, nes jeigu suteiktume lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti žinybinius butus, tai reikia visiems. Kuo gi mažiau yra nusipelnę geležinkeliečiai, kurie irgi gavę žinybinius butus, išgyvenę juose 30 ir daugiau metų ir tokios galimybės neturi, o krašto apsaugos kariai turi. Aš dėl to tikrai susilaikysiu, kol nebus pateiktas vienas įstatymas, kur bus numatyta arba niekam, arba visiems.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 33: už – 26, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
18.40 val.
Ir, gerbiamieji kolegos, atsiprašau viceministro. Kviečiu energetikos viceministrą Kęstutį Žilėną pristatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
K. ŽILĖNAS. Labas vakaras, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4527.
Labai trumpai. Viso numatomo pakeitimo esmė ta, kad ką tik priimtas Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas reglamentuoja naftos atsargų ir produktų įsigijimą pagal Vyriausybės nustatytą naftos produktų atsargų pirkimo tvarką. Tuo tarpu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas tos išlygos nenumato ir čia kyla grėsmė dėl galimos teisinės kolizijos tarp dviejų įstatymų. Tas labai trumpas pakeitimas tą problemą išspręstų.
Papildoma informacija. Vakar Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą. Iš esmės pritarė, ten nedidelis patikslinimas. Pakoregavus būtų galima ir priimti tą pataisą, kad įstatymas būtų sklandžiai įgyvendintas. Labai prašytume svarstyti ir pritarti tam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar dėl naftos produktų pirkimo kas pasikeis, kokios sąlygos pasikeis?
K. ŽILĖNAS. Naftos atsargų įstatyme nieko keisti nereikia, bet dabar tik Seimo priimtame numatyta 14 straipsnio 1 dalyje, kad būtent tiek produktai, tiek atsargos įsigyjamos pagal Vyriausybės patvirtintą pirkimų tvarką. Preziumuojama, kad išlyga iš Viešųjų pirkimų įstatymo. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatyme nėra tokios nuostatos ir čia išėjo teisinė diskusija, kad galima kolizija. Siekdami to išvengti, siūlytume papildyti Viešųjų pirkimų, ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau jūsų niekas nenori klausti. Galima sėsti į savo vietą. Po pateikimo ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Numatomas svarstymas birželio 19 d. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.
18.42 val.
Gerbiamieji kolegos, jums leidus, aš pristatysiu rezervinį pirmą klausimą neidama į tribūną, jeigu jūs sutinkate. Tai birželio 19 ir 21 d. darbotvarkės. Pirmiausia birželio 19 d. (atkreipiu dėmesį) bus Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto pirmasis priėmimas. Čia reikia 94 balsų. Toliau – Atominės energetikos įstatymas ir lydinčiųjų svarstymas, Ūkinių bendrijų įstatymo ir lydinčiųjų priėmimas, Labdaros ir paramos fondo įstatymas ir lydinčiojo priėmimas, mokesčių įstatymai.
Toliau. Darbo grupė baigia darbą ir bus pristatytas Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei teisės aktai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, ir Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas, tai yra po Konstitucinio Teismo nutarimų parengti įstatymų projektai, kurie bus pateikti arba svarstomi birželio 19 d. Toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas ir labai daug lydinčiųjų.
Birželio 21 d. – Atominės elektrinės ir lydinčiųjų įstatymų priėmimas. Toliau – Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymo priėmimas ir lydintieji. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priėmimas, Darbo kodekso priėmimas, įstatymo „Dėl Protokolo „Dėl Tarptautinės jūros dugno institucijos privilegijų ir imunitetų“ ratifikavimo“ projekto svarstymas ir priėmimas, kiti ratifikaciniai dokumentai. Kai kurių įstatymų svarstymas. Na, ir iki pietų, aišku, tie įstatymų projektai, kurių šiandien mes negalėjome priimti, nes trūko balsų, likę tik balsavimai. Aš manau, kad mes su tuo susitvarkysime. Ir po pietų – opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė. (Balsas salėje)
Tai tiek. Atsiprašau, turbūt neperskaičiau iki galo. Ir Krikščionių partijos frakcijos darbotvarkė. Atsiprašau, gerbiamasis Vidmantai.
Klausia R. Žemaitaitis. Nėra. Klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Noriu paklausti. Ar galėtume pasiūlyti antradienio darbotvarkę papildyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIP-4552? Dėl to, kad reikia suredaguoti, nes anksčiau priimta krūva įstatymų, šiek tiek pasislinko sąvokų numeracija ir negalima skelbti aktualios redakcijos, nes numeracija neatitinka tam tikrų dalykų. Čia yra tik redakcinis dalykas, jokio teksto, jokios esmės, tik numeraciniai dalykai.
PIRMININKĖ. Pabandysim įrašyti, gal įrašysim į rezervą, ir, jeigu bus laiko…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ir dar viena – į ketvirtadienio dienos darbotvarkę Miškų įstatymo pataisas pagal Peticijų komisijos išvadas. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė, siūlo atmesti, bet reikia Seimui išspręsti, ar priimti, ar atmesti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, į ketvirtadienį įrašyti tikrai neįmanoma, nes Seimui yra tik pusdienis – po pietų yra opozicinė darbotvarkė ir mes nieko ten negalime įrašyti. Bet aš raštu kreipiausi į visus komitetų pirmininkus, prašydama man raštu pateikti, ką iki sesijos pabaigos, iki birželio 30 d., jums verkiant reikia svarstyti ir priimti. Šiandien gavau tik iš vieno komiteto pirmininko man adresuotą raštą su konkrečiais pasiūlymais. Iš jokio kito komiteto negavau. Labai prašau man parašyti raštu.
Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gal būtų galimybė ketvirtadienį, 21 d., į rezervą įrašyti Europos reikalų komiteto sprendimu mūsų su kolega V. P. Andriukaičiu parengtą Seimo nutarimo, kuris susijęs su sutarties ratifikavimu, pateikimą. Tai yra projektas Nr. XIP-4529.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, atsakymas toks pat kaip ir ponui J. Šimėnui. Galiu įrašyti tik į rezervą, nes yra pusės dienos Seimui skirta darbotvarkė.
K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gal jums yra žinoma, kokia yra padėtis dėl Saugomų teritorijų įstatymo? Aš buvau darbo grupėje, dirbome visus metus, vadovavo E. Tamašauskas. Žiūriu, kad šios sesijos liko dvi savaitės, ir jokio atgarsio apie tai nėra, o žmonės jau ragina, klausia, kada atsiras tas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tikrai negaliu dabar pasakyti, kur yra tas įstatymo projektas. Dėl to, dar kartą sakau, kreipiuosi į visų komitetų vadovus, visų komitetų: pateikit raštu, kas liko svarstymo ir priėmimo stadijai. Galiu pasakyti tik viena: pateikimų jokių nebus. Kategoriškai.
Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tos pačios serijos dėl priėmimų ir svarstymų. PVM mokesčių lengvatos pas mus įstrigo, svarstymą perėjo, priėmimo nėra.
Norėčiau paklausti, gerbiamoji Pirmininke, kaip prognozuoti, ar nereikės daryti sesijos pratęsimo? Ar turite kokių nors minčių? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš gal tada informuosiu, kad tokių minčių pratęsti sesiją nėra, tačiau… Atsiprašau, gal galite man duoti kalendorių, tuoj pasakysiu tiksliai. Savaitė, prasidedanti 25 d.: posėdžiai bus 26 d., 28 d., o 29 ir 30 d. bus rytiniai posėdžiai, tai yra penktadienį nuo ryto iki pietų ir šeštadienį nuo ryto iki pietų. Taigi tą paskutinę savaitę mes turėsime posėdžius faktiškai 4 dienas ir manau, kad baigsim. O kiek turiu žinių, kad jau yra surinkti parašai dėl neeilinės sesijos liepos 16 d., bet man dar neįteikta. Bent taip girdėjau. Kai gausiu raštu, tada jus informuosiu.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Kas už tai, kad savaitės, prasidedančios birželio 18 d., plenarinių posėdžių darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 29 Seimo nariai: už – 29, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
18.50 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, vykdydama Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta: „Akto nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po grupės įregistravimo išduodamas grupei ar jos atstovui ir persiunčiamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje praneša Seimui apie piliečių reiškiamą iniciatyvą skelbti referendumą…“ Todėl skelbiu: „Iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui paskelbti įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje aktas, 2012 m. birželio 12 d. Iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui paskelbti teikia šį sprendimą.
Pirmas sprendimas. Priimti įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Ir dar – Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą.“
18.51 val.
O dabar – Seimo narių pranešimai. Kviečiu D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų stengsiuosi kuo trumpiau išdėstyti savo mintis.
Po vakar dienos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atliko parlamentinę kontrolę. Buvo iškviesti Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas, administracijos direktorius Valdas Klimantavičius ir jo pavaduotojai. Mes norėjome išsiaiškinti, kas darosi su Vilniaus seniūnijomis, kodėl vykdoma tokia pertvarka ir ką ji duos.
Diskusija buvo visiškai nekonstruktyvi, į kai kuriuos klausimus buvo atsakyta arba netgi buvo išsisukinėjama. Į mano ir gerbiamojo L. Sabučio klausimą, ar visos seniūnijos veikia, kadangi veikia Vietos savivaldos įstatymas, jie pasakė, kad taip. Šiandien aš patikrinau jų internetiniame puslapyje Viršuliškių seniūniją. Nuoroda nurodo į Justiniškių seniūniją, nes Viršuliškių seniūnija yra jau uždaryta. Neveikia taip pat ir Žvėryno seniūnija.
Taigi, kryptingas seniūnijų naikinimas vyksta. Žinoma, dialogas nebuvo konstruktyvus, sugaišę mažiau kaip valandą mes visi išsiskirstėme su savo nuomonėmis. Mūsų nuomone, daugumos komiteto narių nuomone, kad Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo Vietos savivaldos įstatymo. A. Zuokas sakė: mano nuomonė kitokia.
Kaip formuojama vilniečių nuomonė užsakytoje žiniasklaidoje? Štai nežinomas apžvalgininkas, neįvardijęs savęs, lrytas.lt rašo: „Pagaliau vilniečiai galės pamatyti seniūnų, jų pavaduotojų, visokių vyriausiųjų specialistų veidus. Ilgus metus tūnoję seniūnijose jie pagaliau išlįs į dienos šviesą. Kas gi privertė seniūnijų karaliukus sukrusti? Juk, sutikime, dauguma seniūnijų gyventojų apie jų veiklą nieko nenutuokia, dažnas net nežino, kur seniūnija įsikūrusi. Pasirodyti vilniečiams seniūnus privertė meras A. Zuokas ir pareiškė, kad daugumos seniūnijų Vilniuje visai nereikia. Seniūnai, aišku, stoja piestu. Juk kas norės palikti šiltą kėdę? Todėl seniūnai, jų pavaduotojai ir kiti seniūnijų darbuotojai jau ėmė agituoti gyventojus priešintis pertvarkoms, esą seniūnijos labai reikalingos, be jų vilniečiai prapuls. Purkštauja ir buvusi Karoliniškių seniūnė D. Bekintienė, kuri dabar sėdi Seime. Jos žodžiais, pradėjęs eiti mero pareigas A. Zuokas iš karto ėmė silpninti seniūnijas, iš jų atimta galimybė turėti savo sąskaitas bankuose, seniūnijos neteko galimybės savo iniciatyva sutvarkyti net daug lėšų nereikalaujančių problemų. Iš esmės dabar seniūnija tik popierėlių rašymo ir nešiojimo iš vienos įstaigos į kitą kontora. Tai pabrėžė ir permainų šalininkai. Anot jų, seniūnijos atlieka laiškanešių funkcijas.“ Ir taip toliau.
Taigi, kur čia šuo pakastas? Pirma. Panaikinus seniūnijas būtų sutaupyta apie 1,2 mln. Lt. Seniūnijos įsikūrusios, atkreipkite dėmesį, ne užkampiuose. Apskaičiuota, kad jas iškrausčius liktų 1632 kvadratiniai metrai patalpų, o jas galima parduoti.
Ar tikrai ne per daug mokame popierėlių nešiotojams? Štai toks požiūris. Man atrodo, kad ir komentarų, gerbiamieji Seimo nariai, nereikia. Taip formuojama vilniečių nuomonė apie reikalingumą seniūnijų, kurios yra pati žemiausia savivaldos grandis arčiausiai gyventojų.
Rengiantis rinkimams daugumos partijų programose įrašytas seniūnijų stiprinimas. Tai pagalvokime! Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šios dienos darbotvarkę pabaigėme. (Balsai salėje) Siūlau registruotis. Valdemarai, pasižymėkim!
Šį gražų vakarą užsiregistravo 26 kantrūs Seimo nariai. 2012 m. birželio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. Gero vakaro! Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.