LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 450
STENOGRAMA
2012 m. birželio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, prieš tęsdamas mūsų darbą, aš norėčiau pasveikinti visus su tokiu pusapvaliu jubiliejumi. Šis mūsų posėdis yra 450-asis. Taigi visus sveikinu. (Plojimai) Taip, šios kadencijos 450-asis posėdis. (Balsai salėje)
Taigi tęsiame darbą.
15.01 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129(2) (priėmimas)
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129. Į tribūną kviečiu V. Kurpuvesą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Prašau, kolega.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto yra Teisės departamento pastabų ir Seimo narių pasiūlymų, todėl siūlyčiau svarstyti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Pastraipsniui. Gerai. Kaip tik pradedame nuo 1 straipsnio. Yra jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate?
V. KURPUVESAS (KPF). Visiškai sutinku, nes tas iš dalies iš principo yra visiškas atsižvelgimas tiesiog kitaip parašant. Aš tikrai sutinku.
PIRMININKAS. Kolegos, ar mes taip pat galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra K. Masiulio pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Aš nematau kolegos K. Masiulio, nežinau, ar jis su tuo sutiktų. (Balsai salėje) Gerai. Tuomet ar mes galime taip pat bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
V. KURPUVESAS (KPF). Gal aš trumpai pristatyčiau, pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums priminti, kad Seimas po svarstymo pritarė, kad Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją sudarys ne 5, o 6 komisijos nariai, tuo tikslu, kad jie kas dveji metai būtų atnaujinami. Be to, buvo pasiūlyta, kad kadencija taip pat būtų šešeri metai, kad mes galėtume kas dveji metai atnaujinti po du komisijos narius. Pasiūlėme, kad vieną iš komisijos narių, nes, kaip minėjau, didėja iki 6, pasiūlytų Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius. Toks buvo mūsų pasiūlymas.
Kolega K. Masiulis siūlo, kad liktų 5 komisijos nariai, kad kiekvienais metais būtų pakeičiamas vienas komisijos narys, sutrumpintas jų kadencijos laikas iki penkerių metų, ir vėlgi parašyta, kad jis yra skiriamas dirbti nuolatinį darbą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies.
Komitetas nepritarė, kad būtų sumažintas komisijos narių skaičius ir jų kadencijos laikas. Nepritarė todėl, kad mes manome (ir įstatyme taip numatyta), kad ši institucija, ši komisija yra kolegiali institucija ir kuo daugiau kolegialioje institucijoje yra narių, tuo tas kolegialumo principas yra labiau išreikštas. Todėl tas didesnis narių skaičius yra pagrįstas.
Taip pat nepritarėme, kad būtų įrašas, jog jie skiriami dirbti nuolatinį darbą, nes tas įrašymas yra naujadaras šiame įstatyme. Jokiame kitame teisės akte toks parašymas nevartojamas. Šiaip visi komisijos nariai yra valstybės pareigūnai ir jiems visiems turi būti mokama pagal Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Mes nesiūlome keisti jų teisinio statuso, jie šiandien ir yra pareigūnai, ir toliau lieka. Iš dalies mes pritarėme dėl kadencijos pabaigos skaičiavimo ir naujų komisijos narių atėjimo. Tai daliai mes pritarėme ir pateikėme redakciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ačiū. (Balsai salėje) Jeigu jūs norite balsuoti, tada reikėtų nuomonės už ir nuomonės prieš. (Balsai salėje) Mes pritarėm. Kolegos, ar sutinkate, kad nebalsuojame, o bendru sutarimu? Neprieštaraujate. Ačiū. (Balsai salėje) Jūs už straipsnį norite balsuoti? Aš dar kartelį klausiu, ar mes galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Negalime. Jūs norite balsuoti? Gerai. Kadangi norinčių pasisakyti už ir prieš nėra, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 4 straipsnį su komiteto, arba, tiksliau, Seimo nario K. Masiulio pasiūlymu ir komiteto daliniu pritarimu. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate…
Gerai. Atsirado siūlymo autorius, todėl, kad nekiltų kolizijos, aš noriu atsiklausti. Kolega, ar jūs pritariate tam, kad komitetas jūsų pasiūlymui pritarė iš dalies? Nepritariate. Gerai. Tuomet teks balsuoti dėl abiejų. (Balsai salėje) Kolegos, mes iš tikrųjų jau ir Statutą pažeidžiame. Kai prasideda posėdis, jeigu salėje nėra Seimo nario, paprastai toliau jo nuomonė neperkeliama ir visa kita. Kodėl mes dabar žaidžiame šituos žaidimus? Aš prašau tada balsuoti, kadangi yra reikalavimas balsuoti. Kas pritariate K. Masiulio pasiūlymui, prašom balsuoti. Matysime, kaip bus balsuojama, tada balsuosime dėl komiteto nuomonės. (Balsai salėje) Klausyti reikia.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai, balsavo 49: už – 19, prieš – 6, susilaikė 24. K. Masiulio pasiūlymui nepritarta.
Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl komiteto suformuluoto pasiūlymo, kuris atsižvelgė iš dalies į K. Masiulio pasiūlymą. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 56. Balsavo 56: už – 50, prieš nėra, susilaikė 6. Tad pritarta komiteto nuomonei.
5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, kitam pasiūlymui komitetas nepritarė. Ar mes galėtume taip pat pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. 5 straipsniui pritarta. 6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dėl 7 straipsnio taip pat nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 8 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, ir Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Kolega, gal galėtumėte savo pasiūlymą?..
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas buvo suformuluotas reaguojant į Teisės departamento pastabas dėl balsavimo kvorumo ir panašių dalykų. Dėl to komitetas pritarė. Aš prašyčiau jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Mes pritarėme kaip tik 8 straipsniui su pasiūlymu. Ačiū. 9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. 10 straipsnis. Čia buvo Teisės departamento. Komitetas tai nuomonei nepritarė. Ar mes galėtume pritarti bendru sutarimu 10 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 11 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime pritarti? Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Yra vėlgi Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies, ir Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, čia taip pat pasiūlymas buvo parengtas reaguojant į Teisės departamento pastabas. Dėl to siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti atsižvelgdami į komiteto pritarimą? Ačiū. Pritarta. 14 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Nėra pasiūlymų. 15 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 16 straipsnis. Pasiūlymų nėra, nematau. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dingo 17-tas. Neturiu 17 straipsnio. O jis yra? Čia numeravimo klaida. Tada 18 straipsnį galime laikyti 17-tu, ko gero? Taip, sutvarkys. Čia, kolega, yra jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Taip pat yra K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, dėl kolegos K. Masiulio jau nereikėtų balsuoti, nes jo pasiūlymas buvo susijęs su pirmuoju ir Seimas yra apsisprendęs neigiamai.
Dėl mano pasiūlymo. Tiesiog pasiūlymas, kad vienas iš komisijos narių būtų paskirtas naujai kadencijai 2014 m., o ne 2013 metais. Tas yra padaryta dėl to, kad šios kadencijos vieno iš komisijos narių kadencija tiesiog nesutrumpėtų, nes būtų pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Jis yra paskirtas penkeriems metams. Todėl mes negalime jo 2013 m. atleisti, nes jis būtų išbuvęs ne visą kadenciją. Todėl yra pasiūlymas dėl 2014 m., ir komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti su pateiktu pasiūlymu? Pritarta. Ačiū.
Keturi – už, keturi – prieš dėl viso. Minutėlę! Nes paskui kyla nepasitenkinimas. Vytenis Povilas… Atsirado ir dingo. Nėra. Taigi nėra norinčių kalbėti. Tikrai nėra.
Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIP-4129. Priėmimas.
Deja, trūksta, nors salėje, aš matau, tikrai galėtų būti 71. (Balsai salėje) Taip. Tikrai pakartokime balsavimą. Kolegos, ir kalbantys telefonu, prašau pasiruošti ir balsuoti. Būkite atidūs! Mums liko tiktai balsavimas. Ką tik balsavome. Aš matau, kad dabar dar atėjo kolegų, tikrai turėtų pakakti mūsų, esančių čia, salėje. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo dar mažiau. (Balsai salėje) Nėra. Tada atidedame.
15.16 val.
Gerai. Tada aš paskelbsiu balsų skaičiavimo protokolą dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Iš viso išduoti 62 biuleteniai, rasta – 62, galiojančių – 58, negaliojančių – 4.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 48, prieš – 3, susilaikė 7. Tad A. Kruopis paskirtas Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku. Sveikiname pirmininką. (Plojimai)
A. KRUOPYS. Ačiū jums, gerbiamieji Seimo nariai. Pasistengsiu pateisinti jūsų pasitikėjimą. (Plojimai)
15.18 val.
PIRMININKAS. Kolegos, balsų skaičiavimo komisija ištaisė savo klaidas, kurios buvo padarytos. Aš perskaitysiu dabar iš naujo. Iš viso buvo išduota 117 biuletenių (čia aš dabar kalbu dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“), rasta – 117, galiojančių – 109 ir negaliojančių – 8. Dabar viskas, atrodo, stoja į savo vietas. Už – 50, prieš – 41, susilaikė 18. Tad mes negalime sudaryti Vyriausiosios rinkimų komisijos. Esant tokiai situacijai, kolegos, aš siūlau kreiptis į Teisės departamentą ir Etikos ir procedūrų komisiją, kad jie mums pateiktų rekomendacijas, kaip mes toliau turėtume elgtis. Ar jūs sutiktumėte? Nesutiktumėte. (Balsai salėje)
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, pirmiausia jūs turite pasakyti – nutarimas nepriimtas.
PIRMININKAS. Nutarimas nepriimtas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Štai čia labai svarbu. Nutarimas nepriimtas. Niekas nedraudžia formuoti Seimui kito nutarimo. Nereikia niekur kreiptis – nei į Etikos ir procedūrų komisiją. Visiškai akivaizdu, ką reikia daryti. Todėl, kol yra nepatvirtinta kita komisija, mes turime vadovautis Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymu, kuris nustato, kiek, kokie įgaliojimai lieka ir kad senosios Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai yra galiojantys, nes jie gali pasibaigti tik tuomet, kai sudaryta nauja komisija ir kai ta nauja komisija yra prisiekusi, VRK įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
PIRMININKAS. Kadangi įstatymas išties yra gana toks dvejopas, aš, kaip posėdžio pirmininkas, turėdamas tuos įgaliojimus, vis dėlto kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisiją ir į Teisės departamentą ir paprašysiu jų išvados. Dėkui.
V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, Seimo nutarimas yra nepriimtas, akivaizdu, kad reikia teikti naują Seimo nutarimo projektą, jeigu reikia, atlikti papildomas konsultacijas su tam tikromis frakcijomis ir ieškoti bendro sutarimo.
PIRMININKAS. Dėkui. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar jau akivaizdu, kad mes tarpusavyje neturime vieningos nuomonės, kaip toliau elgtis, ir mes einame į rinkimus. Turbūt tikrai ieškokime sprendimų šios situacijos, nes kitaip mes atrodysime gana kvailai. Vieni sakys, kad apskritai nėra, aš taip įsivaizduoju dabar, jokios Rinkimų komisijos, vadinasi, niekas mūsų negali perrinkti, tai gal mes tęskime savo darbą, aš taip galėčiau traktuoti, kol atsiras Vyriausioji rinkimų komisija. Aš tikrai nesiūlau taip elgtis, bet yra tokia situacija. Todėl tikrai ieškokime sutarimo, nes kitaip atrodome kvailai.
PIRMININKAS. Ačiū. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš pirmiausia noriu kreiptis į savo seną bičiulį. Prašom neturėti jokių vilčių. Dirbti bus galima ne daugiau kaip iki lapkričio vidurio, nebent bus paskelbta nepaprastoji padėtis. (Balsai salėje) Arba marsiečiai mus užpuls, tai va tada yra galimybė mums labai ilgai dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Jeigu rimtai, tai aš sutinku, kad nebūtų visiškai blogai kreiptis į Teisės departamentą ir į Etikos ir procedūrų komisiją. Bet, mano galva, klausimas yra aiškus. Paimkime analogijas, kaip yra su Konstitucinio Teismo teisėjais. Jeigu kuris nors yra nepatvirtinamas (tokių atvejų mes turėjome), ankstesnis teisėjas, į kurio vietą nepatvirtintas naujasis kandidatas, ramiai dirba toliau. Ir kai tik patvirtina tą naują kandidatą, jis užima… tas senasis baigia savo darbą be atskiro nutarimo arba be atskiro įstatymo.
Ir plius, kaip Konstitucijoje parašyta, dėl mūsų pačių ir dėl teisėjų, ir t. t., atskira dalis, kai baigiasi kadencija ar kai baigiasi įgaliojimų laikas. O štai čia šiame įstatyme į vieną eilutę sudėta, kai baigiasi įgaliojimai ir suformuojama nauja komisija, ir ji prisiekia. Taigi pagal analogiją mums neišeis. Čia komisijai taip išeina. Taigi, man atrodo, viskas gerai, sena komisija dirba, priima dokumentus. Beje, noriu pranešti, kad kai kuriose apygardose jau yra registruota daugiau negu po penkis kandidatus, ypač Kaune ir Vilniuje, ir po kelis dabartinius Seimo narius, įdomumo dėlei galiu pasakyti. Taigi rinkimai bus įdomūs.
Ir paskutinis dalykas, kurį čia jaunasis kolega išdėstė dėl to, kaip reikėtų spręsti. Reikia susėsti frakcijų atstovams ir pagalvoti, koks turi būti sprendimas. Aš manau, mes tą sprendimą rasime. Šiaip svarbiausia – senoji komisija tebedirba.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mano kreipimasis taip pat sviestu košės nepagadins. Ačiū.
Kolegos, aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Ar ką tik vykęs balsavimas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo čia buvo toks netyčia įvykęs techninis nesusipratimas, ar vis dėlto yra tam tikra nuostata? (Balsai salėje) Jeigu mes galėtume, nes liko du techniniai balsavimai.
15.24 val.
Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo liko tik balsavimas ir dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos… Ar mes galėtume balsuoti? Galime balsuoti.
Tuomet prašau kolegas, kurie yra už durų, už stiklo, susirinkti į salę ir pasiruošti balsuoti dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4128. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo 70: už – 49, prieš – 1. Vieno balso trūksta. (Balsai salėje) Užsiregistravo 73, viskas gerai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (projekto Nr. XIP-4128) priimtas.
Iš karto balsuojame dėl antrojo, tada leisiu kalbėti. Kol neleisiu kalbėti, nesiregistruosite? Na, įdomus čia žanras, aišku. Gerai. Po balsavimo. Replika po balsavimo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš svarstymo metu atkreipiau dėmesį, kad, nepaisant gerų norų, techniškai tas projektas parengtas netinkamai. Štai jums galiu pailiustruoti vienu pavyzdžiu. Dabar pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus asmuo, kuris nusižengė etikai, pagal šį įstatymą trejus metus negali būti renkamas, na, tarkime, į savivaldybės tarybą. Tačiau asmuo, kuris yra teismo pripažintas bendradarbiavęs su KGB, gali būti renkamas, tik užtenka jam savo plakate tai pažymėti. Štai ką reiškia darbo imitavimas vietoj tikro darbo. Štai tokį ir turime rezultatą. Jeigu būčiau pikta, sakyčiau, su tuo ir sveikinu, bet tokia nesu, tai tikrai tik apgailestauju.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege.
15.26 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129(2) (priėmimo tęsinys)
Tuomet prašau pasiruošti balsuoti dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4129.
Taigi, kaip matau, vyksta ignoravimas. Gerai. Ką darysi, visos procedūros atliktos, liko tik balsavimas, tačiau niekas nevyksta.
Dirbame toliau.
15.27 val.
Statybos įstatymo 2, 4, 8, 10, 23, 32, 37, 38, 39, 51 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2709(2) (priėmimas)
Statybos įstatymo 2, 4, 8, 10, 23, 32, 37, 38, 39, 51 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2709(2). Čia yra sujungti du projektai: Nr. XIP-2709 ir Nr. XIP-3231. Kviečiu į tribūną J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip posėdžiui vadovaujantis pirmininkas pasakė, sujungti du įstatymų projektai į vieną, komitetas juos apsvarstė ir teikia Seimui priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, taip pat einame… Pirmininke, gal nepabėkite iš tribūnos, eisime pastraipsniui, nes čia yra ir pasiūlymų.
1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių V. Gedvilo ir V. Stundžio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Aš nematau… V. Stundys yra? Atsiprašau, taip, Valentinai, pateikite savo siūlymą. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Dėmesio! Dabar mes svarstome pasiūlymus.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už galimybę trumpai pristatyti pasiūlymą. (Balsai salėje) Šiame Statybos įstatyme siekiama pakeisti statybos inžinieriaus sąvokos apibrėžtį vartojant jau nebegaliojančio Aukštojo mokslo įstatymo sąvokas. Mokslo ir studijų įstatymas įtvirtina šiek tiek kitokias sampratas, būtent dėl to siūlome tas sampratas suvienodinti ir statybos inžinieriaus apibrėžimą pakeisti visiškai įvertinus tai, kas jau yra užfiksuota ir Mokslo ir studijų įstatyme, ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose. Šito nepadarius Statybos įstatyme liktų nelabai suprantamų terminų iš to laiko, kai mokslas ir studijos turėjo savitą teisinį reglamentavimą iki, tarkime, 1995 m., kai buvo vartojama sąvoka „specialusis vidurinis išsilavinimas“, ar iki 2000 m., kai buvo vartojama „aukštesniojo išsilavinimo“ sąvoka. Tiesiog prašytume šitą techninį pataisymą padaryti, nepaisant to, kad komitetas tam tarsi nepritarė. Manome, kad tai vis dėlto yra Švietimo ir mokslo ministerijos ir mūsų komiteto kompetencija teikti tokią pastabą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, paaiškinkite, kodėl komitetas nepritarė?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiai redakcijai. Ir komitetas nepritarė todėl, kad iš esmės pritarė Teisės departamento išsakytoms pastaboms, jog kolegų V. Stundžio ir V. Gedvilo pasiūlymas remiasi poįstatyminiu reguliavimu arba poįstatyminių aktų formuluotėmis, todėl įstatymo projekte numatyta formuluotė yra platesnės apimties ir, sakykime, apima ir tokį dalyką kaip lygiavertį išsilavinimą, kuris gali būti gautas ne tiktai Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Europos Sąjungos bendrijoje. Todėl manome, kad buvusi redakcija, kuriai Seimas pritarė po svarstymo, yra išsamesnė.
PIRMININKAS. Matau, pasiūlymo teikėjai su tuo nesutinka. Aš norėčiau paprašyti jūsų, kas palaikote kolegų V. Stundžio ir V. Gedvilo pasiūlymą, prašau registruotis ir balsuoti. Reikia 29 palaikančiųjų.
Taip, yra daugiau negu reikia. Tada kviečiu sakyti nuomonę už ir nuomonę prieš. Nėra.
Tuomet kviečiu balsuoti. Kas palaikote kolegų V. Stundžio ir V. Gedvilo pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 60. Balsavo 57: už – 37, prieš – 1, susilaikė 19. Pasiūlymui yra pritarta.
Pirmininke, aš dabar noriu paklausti jūsų, ar čia nėra tas atvejis, jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali siūlyti atidėti projektą taisyti. Čia ne tas atvejis?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, ne. Sisteminiu požiūriu čia niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Supratau. Tai tada mes galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su jau balsuotu pasiūlymu? Pritarta.
Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Pritarta. Dėl 3 straipsnio nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra. Čia buvo Teisės departamento, komitetas pritarė. 5 straipsniui taip pat galime pritarti. Taip, čia komitetas pritarė ir teikia savo redakciją. Mes taip pat pritariame bendru sutarimu, taip? Pritarta.
6 straipsnis. Nėra. Galime pritarti. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Vėl čia buvo Teisės departamento, komitetas pritarė ir pateikė savo redakciją. Galime pritarti? Pritarta. 13 straipsnis. Taip pat čia galime pritarti. Ir 14 straipsniui taip pat galime pritarti. Pritarta.
Nuomonės už, prieš. Keturi – už, keturi – prieš. Dėl viso. Nėra. Tuomet prašau pasiruošti balsuoti dėl Statybos įstatymo 2, 4, 8, 10, 23, 32, 37, 38, 39, 51 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-2709 priėmimo. Balsuojame. Su visom priimtom pataisom. Taip, balsuojame už visą su visom priimtom pataisom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77. Balsavo 76: už – 59, prieš nėra, susilaikė 17. Statybos įstatymo projektas Nr. XIP-2709 priimtas.
15.37 val.
Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3631(2) (priėmimas)
Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3631. Priėmimo stadija. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto atstovą K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir ką aš dabar turėčiau? Priėmimas? Tai nėra jokių pataisų, išskyrus departamento.
PIRMININKAS. Taip, jokių pasiūlymų nebuvo?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl šio įstatymo straipsnių nėra jokių pataisų, išskyrus Teisės departamento pataisą, kur vietoj žodelio „metų“ pakeisti „m.“. Tai taip ir padaryta.
PIRMININKAS. Viskas taip ir padaryta. Tai einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. Viskas. (Balsai salėje)
Atsiprašau. 1 straipsnis. Buvo nauja redakcija iš 19 straipsnių. Dabar yra 2 straipsnis „Pasiūlymai Vyriausybei, kitoms valstybinėms institucijoms ir įstaigoms.“ 2 straipsniui pritarta. 3 straipsniui pritarta. Šį kartą tikrai jau viskas.
Nuomonės už, prieš? Yra tik nuomonė už – K. Masiulis. Atsisako. Gerai, ačiū.
Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3631(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 68, prieš nėra, susilaikė 5. Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3631(2) priimtas.
15.41 val.
Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3444(2). Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pastabų ir pasiūlymų negauta, todėl prašyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra du straipsniai. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Dėl viso – P. Auštrevičius už. Taip pat atsisako, nes nėra prieš.
Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti.
Trūksta vieno. Štai komiteto pirmininkas! Kolegos, dar kartelį ar sutiktumėte? Balsuojame dar kartelį! (Balsai salėje) Prašau pasiruošti, būti atidiems. Kolega Pupini, balsuojame! (Balsai salėje) Pasakykite kolegai V. Žiemeliui.
Nieko nesuprantu, kas čia dedasi. Lyg ir visi grąžinami į vietas ir vis tiek trūksta! (Balsai salėje) Aš bijau, kad vėliau visai nieko neliks. Ar negalite pasakyti savo kolegoms, kurie štai išeina, tiesiog mes kalbame apie tai, o jie išeina per duris. (Balsai salėje) Kolega!
Skelbiu paskutinį balsavimą dėl Biudžeto sandaros įstatymo. Petrai! Prašau pasiruošti, kolegos, ir balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Viskas. Balsavimas prasidėjo.
Nepavyko. Viskas. Aš čia tikrai nematau jokių politinių motyvų, aš čia matau tiktai visišką išsibalansavimą.
E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Tai, kas dabar vyko, trys balsavimai, kaip jūs leidote balsuoti, na, nesolidu!
PIRMININKAS. Sutinku.
E. KLUMBYS (TTF). Aš siūlau vadovautis Seimo statutu, kuriame labai aiškiai parašyta: paskelbkite prieš balsavimą registraciją. Jeigu nebus Seimo narių – viskas. O jūs dabar skelbiate registraciją ir balsavimą, po to vėl. Nereikėtų taip elgtis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pastabą. Tiesiog jūs patys prašėte, aš išpildžiau jūsų prašymą, deja, paaiškėjo, kad… Ne, ne jūs, aš turiu omeny – kiti norėjo pakartotinio balsavimo.
Tęsiame darbą.
15.45 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4150(2)ES. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu S. Pečeliūną.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, komitetas pritarė komiteto patobulintam Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui, išnagrinėjo Teisės departamento išvadas, patobulino projektą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu. Jokių kitokių nuomonių negavom. Kviečiu pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių išreikšti savo nuomones. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Ačiū.
15.46 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2, 7, 13, 23, 24, 36, 37 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3762(2). Į tribūną kviečiu V. Bogušį, NSGK. (Balsai salėje) Jūs pavaduosite. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams. Balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų gegužės 23 d. svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas toks: bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių pasisakyti nėra. Nuomonės už, prieš taip pat nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
15.48 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4043(2). Taip pat J. Olekas nuo NSG komiteto.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas gegužės 30 d. apsvarstė šį įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms buvo nuspręsta nepritarti, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadoms pritarti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nematau norinčių diskutuoti, išsakyti nuomones už ir prieš taip pat nėra. Gal irgi galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
15.48 val.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4357. Svarstymo stadija. Kviečiu L. Graužinienę Audito komisijos nuomonę pareikšti. Atsiprašau, komiteto.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė patikslintoms komiteto išvadoms dėl įstatymo projekto Nr. XIP-4357 bendru sutarimu, pritarė teikėjų iniciatyvai, nepritardamas Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Taigi liko 30 sekundžių.
PIRMININKAS. Ačiū. IVPK kas galėtų, nes A. Valinsko nematau? A. Nedzinskas. Prašom.
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Informacinės visuomenės plėtros komiteto nariai taip pat pasiūlė, kad būtų neribotos minimalios trukmės agitacinis siužetas.
PIRMININKAS. Kaip? Dar kartelį.
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Informacinės visuomenės plėtros komiteto narai pasiūlė, kad būtų neribotos minimalios trukmės agitacinis siužetas ir visai nebūtų ribojamas sekundžių ir minučių skaičius.
PIRMININKAS. Koks balsavimo rezultatas?
A. NEDZINSKAS (LiCSF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Iš esmės pritarti. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 6 d. svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui, tai yra pritarti tam siūlymui siužetus trumpinti nuo 90 iki 30 sekundžių.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė… Jau nenori diskutuoti. Dabar yra vienas Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarta. Prašom. Pirmininkė L. Graužinienė pakomentuos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė ir nepritarė Informacinės visuomenės plėtros komitetui, nes jie siūlė visiškai neriboti reklamos, politinės kampanijos agitacinės reklamos, per televiziją laiko. Audito komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui palikti 30 sekundžių… diskusines laidas ribojant 30 sekundžių trukme. Mes siūlome Informacinės visuomenės plėtros komitetui nepritarti ir pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kolegos, dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Aš nematau. Nėra norinčių pasisakyti už Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymą. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pasiūlymo. Mes dabar balsuojame dėl IVPK pasiūlymo. Gerai. Dar kartą: balsuojame dėl IVPK pasiūlymo. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, kitaip.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: už – 19, prieš – 22, susilaikė 32. Taigi nepritarti IVPK pasiūlymui.
Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Ačiū.
15.54 val.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4426(2) (svarstymas)
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4426. Kviečiu L. Graužinienę, Audito komiteto pirmininkę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė mūsų teiktą Seimui projektą, pritarė Teisės departamento pastaboms ir nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymams. Manome, kad jie ne visai įsigilino, atsižvelgdami į kai kurias Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabas, ir priėmė sprendimą pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 6, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 30 d. svarstė šį projektą, į jį labai giliai įsigilino ir bendru sutarimu už priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti iniciatoriams šį projektą tobulinti dėl šių argumentų. Norėčiau juos paskelbti.
Pirma, siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neišbaigtas, nevienareikšmiškas ir stokojantis teisinio aiškumo, tai yra normos, reglamentuojančios reikalavimus aukoms ir mažoms aukoms, vertintinos kaip prieštaringos ir sudarančios prielaidas teisinėms kolizijoms.
Antra, neįtvirtintas tinkamas mažų aukų priėmimo ir kontrolės mechanizmas, tai yra: a) sudaroma galimybė vienam aukotojui vienam politinės kampanijos dalyviui paaukoti daugiau negu 40 Lt, jeigu aukojama skirtingais būdais – skirtingais bankų pavedimais, per telekomunikacijos paslaugas teikiančią įmonę, grynaisiais pinigais ir panašiai; b) nenustatoma prievolė deklaruoti turtą ir pajamas daugybinio mažų aukų aukojimo atveju; c) siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro galimybės patikrinti, ar paaukojęs asmuo turi teisę aukoti; d) nenustatoma iždininko pareiga nustatyti, ar konkretaus asmens maža auka atitinka įstatymų reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš noriu štai ką pasakyti: yra J. Razmos pasiūlymas, tačiau jis neatitinka termino reikalavimų. Gaila, kad kolega kalba telefonu ir nesiklauso, ką darysi. Tiesiog šis pasiūlymas pateks į priėmimo stadiją.
Dabar aš noriu dar pasakyti, kad buvo taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymas, kuriam Audito komitetas pritarė. Nepritarė? Prašom ateiti, pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tiesiog norėčiau pakomentuoti. Aš tikrai labai gerbiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, tik noriu pasakyti, kad mažos aukos ir buvo tam skirtos, kad jos yra mažos, ir tam yra šiek tiek lengvesnė situacija. Tai, kad patikrinti negalima, yra netiesa, nes visoms kontroliuojančioms institucijoms suteikta galimybė prieiti, patikrinti, gauti išsamią informaciją. Dėl to Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymuose buvo noras, kad visą tą darbą atliktų iždininkas. Tada administravimo kaštai tampa kelis kartus didesni negu idėja, ta maža auka. Manome, kad tiesiog bus palaidota mažų aukų idėja. Todėl Audito komitetas… Aš noriu pasakyti, kad čia kyla diskusija tik dėl vieno straipsnio, tai yra dėl mažos aukos. Tai gal mes iš eilės, pagal straipsnius?
PIRMININKAS. Gerai. Kolege, iš karto sakykite.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėl 10 straipsnio 2 dalies buvo Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymas, kuriam mes iš dalies pritarėme, tai daugiau techninio pobūdžio. Toliau mes nepritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui ir išdėstytiems argumentams, nes manome, kad jie nevisiškai pagrįsti, ir tokiu atveju kontrolės mechanizmas yra užtikrintas per kitas priemones. Norėdami išlaikyti mažų aukų idėją, kad žmones kuo daugiau įtrauktume į tą dalyvavimo procesą, mes palaidotume pačią idėją. O kontrolės mechanizmas yra, ir per asmens kodus kontroliuojančios institucijos gali susirinkti informaciją.
Dar vienas argumentas – jeigu tą darys iždininkai, tada kyla klausimas dėl Duomenų apsaugos įstatymo, asmens kodų naudojimo ir atsakomybės už jų panaudojimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Dabar diskusijose užsirašė kalbėti A. Bilotaitė. Kolege, kviečiu į tribūną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia kyla klausimas, ar prasidėjus žaidimui mes galime keisti žaidimo taisykles. Ne vieną kartą mes tobulinome Politinių partijų finansavimo ir kontrolės įstatymą, bandėme jį griežtinti, griežtinome ir priėjome prie to, kad dabartinė formuluotė yra tikrai labai griežta, ji užtikrina, kad tas finansavimas būtų kiek įmanoma skaidresnis. Mes sudarėme galimybę tik fiziniams asmens šiuo atveju finansuoti tiek politinių kampanijų dalyvius, tiek politines partijas, ir tai su apribojimais, kad kiekvienas fizinis asmuo gali paaukoti ne daugiau kaip 10 % savo metinių pajamų.
Tačiau kai mes taip sugriežtinome, iškilo klausimas, kad reikėtų sudaryti galimybes ir kitiems žmonėms paremti partijas nedidelėmis sumomis. Buvo numatyta išimtis mažoms iki 40 Lt aukoms, supaprastinta jų priėmimo ir apskaitos tvarka. Noriu pasakyti (šiandien tai paminėjo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir buvo išsakytos Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabos), kad iš tiesų atsiranda piktnaudžiavimo galimybė, kai vienas aukotojas politinės kampanijos dalyviui galės paaukoti daugiau nei 40 Lt. Tai jis galės padaryti aukodamas per skirtingų bankų pavedimus, pasinaudojęs telekomunikacijų paslaugomis, grynais pinigais ir taip gali susidaryti situacija, kad žmogus gali išvengti to deklaravimo, kuris yra privalomas, jeigu tu nori paaukoti politinei partijai ar kampanijos dalyviui nemažą pinigų sumą ir išvengti kontrolės.
O kitame įstatymo projekte yra numatyta atsakomybė. Ji yra numatyta tik telekomunikacijos įmonėms ir nenumatyta pačiam aukotojui. Mano nuomone, šis reguliavimas turi gana daug spragų. Rinkimų kampanija jau įsibėgėjo, jau prasidėjo, ir jeigu mes pasirinkome tokį principingą, griežtą politinių partijų finansavimą ir kontrolę, tą modelį, tai aš siūlau jo ir laikytis. Prasidėjus šiam mūsų žaidimui – rinkimams – nebekeisti taisyklių ir apsispręsti, kokio mes norime finansavimo ir kontrolės: griežto, skaidraus, ar norime leisti… Jeigu norime leisti laisvai elgtis, tai nereikėjo apskritai keisti ankstesnio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Nuomonių už, prieš nėra. Kolegos, ar sutiktumėte bendru sutarimu pritarti po svarstymo atsižvelgdami į Audito komiteto pasiūlytą dalinį pritarimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymui? Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
16.03 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4427(2) (svarstymas)
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4427(2). L. Graužinienė. Audito komiteto nuomonė. Svarstymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Audito komitetas svarstė lydimąjį dokumentą ir priėmė sprendimą, atsižvelgdamas beveik į visas Teisės departamento pastabas, pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF).Teisės ir teisėtvarkos komitetas tą pačią gegužės 30 d., atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis įstatymas, komiteto nuomone, turi būti grąžintas iniciatoriams tobulinti, bendru sutarimu už pasiūlė ir šį įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, prieš? Yra tik nuomonė už – J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Pritariu.
PIRMININKAS. Pritariate, ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Ačiū.
16.04 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20710 ir 20713 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4428 (svarstymas)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20710 ir 20713 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4428. Svarstymas. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas grąžinti iniciatoriams tobulinti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kadangi tai yra dar vienas iš lydimųjų dokumentų, komiteto nuomonė tokia pati.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti dėl komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate už, turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikydami.
Užsiregistravo 69, balsavo 69: už – 14, prieš – 12, susilaikė 43. Tad teks apsispręsti, koks kitas komitetas svarstys šį projektą. Kokių yra siūlymų? L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kadangi dėl esmės Seimas jau yra apsisprendęs, čia yra tik dėl baudos dydžio, tai aš siūlau, jeigu Audito komitetas sutiks įsigilinti, mes galime dar kartą pasvarstyti.
PIRMININKAS. Ar, kolegos, bendru sutarimu pritartume perduoti Audito komitetui? Taip, ačiū. Sutarta.
16.07 val.
Notariato įstatymo 20, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4470(2), svarstymo stadija. Čia yra trys lydimieji. Iš viso yra trys. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti R. Žemaitaitį. Štai čia, aš nemačiau, atsiprašau, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 6 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Notariato, Įmonių bankroto įstatymų ir Antstolių įstatymo straipsnių pakeitimus ir pasiūlymus, kurie yra susiję su Komercinio arbitražo įstatymu, bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių? Nuomonių už, prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti visiems po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Kolegos, kadangi mes stipriai pasistūmėjome į priekį, siūlau apsvarstyti rezervinius klausimus. (Balsai salėje: „Iš eilės!“) Tuoj, minutėlę, iš eilės gali nebūti pranešėjų. I. Šimonytės nėra. Galima K. Masiulį kviesti.
16.09 val.
Kęstuti Masiuli, ar jūs sutiktumėte pristatyti savo klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą Nr. XIP-4517? Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau papildyti Seimo darbų programą vienu įstatymo projektu dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo. Prašau tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nebuvo. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Ypatinga skuba. Pritariame. Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo bendru sutarimu pritariame. Ir priėmimas. Taip pat kalbėti norinčių nėra. Bent nematau kol kas. Nėra. Pasiruoškime balsuoti ir balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 66 Seimo nariai, balsavo 64: už – 54, prieš nėra, susilaikė 10. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ (projektas Nr. XIP-4517) priimtas.
16.12 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4422 ir lydintys vienas, du… Atsiprašau. Teisingai, atleiskite. (Balsai salėje) Taigi prašau kolegą K. Masiulį į tribūną pristatyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano ir gerbiamojo S. Šedbaro įstatymo idėja yra štai tokia. Lietuva turi priėmusi Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą. Jame yra numatyta ir istorinė vėliava, t. y. mums visiems žinoma vėliava su Vyčiu. Labai trumpai numatytas ir šitos vėliavos naudojimas. Tiesą sakant, jis yra labai ribotas. Atsižvelgdami į tai, kad mūsų istorinė vėliava turi ypač garbingą praeitį, kad ji mums yra labai svarbi, siūlome išplėsti istorinės vėliavos naudojimą. Tuo pasiūlymu mes išplečiame institucijų, ant kurių nuolat plevėsuotų abi vėliavos – tautinė ir istorinė, skaičių. Dvi vėliavos. Tos institucijos būtų Seimas, Prezidento rezidencija, Vyriausybė, ministerijos, bankas, Generalinė prokuratūra, Signatarų namai, VRK, savivaldybių tarybos. Lygiai taip pat mes siūlome, kad istorinė vėliava nuolat plazdėtų ant pilių ir Valdovų rūmų. Galėčiau ir vėl išvardinti. Lygiai taip pat, mes manome, ant Gedimino kalno šita vėliava turėtų būti iškeliama Mindaugo karūnavimo ir Žalgirio pergalės dienomis, istorinėmis datomis. Taip pat siūlome, kad prasidėjus mokslo metams Vilniaus universitete šita vėliava būtų iškeliama, mūsų istoriniame universitete, o pasibaigus nuleidžiama.
Maždaug tokie pagrindiniai įstatymo motyvai. Tas įstatymas paprasčiausiai kyla iš paskatų padidinti istorinės vėliavos naudojimą, kad mes galėtume daugiau ją matyti ir kad kitos valstybės jos nesisavintų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti. Pirmasis klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Atsiprašau, atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Tuomet klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ši vėliava, kuri vadinama istorine, iš esmės yra tikroji Lietuvos valstybės vėliava. Atsižvelgdamas į jūsų registruotą įstatymo projektą, turiu klausimą iš kelių dalių.
Pirmas – dėl vėliavos kėlimo vietos. Sakykite, ar jums neatrodo, kad Gedimino pilyje, bokšte nuolatos būtų viena vėliava? Kaip jūs siūlote, aš neįsivaizduoju, kaip jūs dvi vėliavas kelsite Gedimino bokšte.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne…
E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu baigti klausimą. Tai yra vienas dalykas. Dėl Gedimino bokšto.
Antras. Į nuolatinių pastatų, vietų sąrašą nėra įtrauktas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Jūs rašote „skverelyje“. Tai yra du skirtingi dalykai, kadangi vėliava ten yra iškeliama virš muziejaus pastato ir istoriškai ji toje vietoje yra. Kodėl ta vieta neįtraukiama?
Dar turiu klausimą dėl dienų. Aš suprantu, Žalgirio dieną, kitą dieną. Sakykite, kokia prasmė kelti mūsų istorinę vėliavą NATO dieną ir Europos Sąjungos dieną? Nes su šita vėliava mūsų protėviai iš esmės kovojo prieš Europos Sąjungą, prieš NATO, prieš jų ankstesnius pirmtakus, t. y. prieš Kryžiuočių ordiną ir prieš Šventąją imperiją.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia labai daug klausimų buvo, kad tik nepamirščiau. Aš gal nuo galo pradėsiu. Mes sakome, kad kariniuose daliniuose šitos vėliavos naudojimas galėtų būti nustatomas atskirai pačios kariuomenės. Vis dėlto tai buvo mūsų kariuomenės vėliava ir Žalgirio mūšyje ji buvo naudojama. Man tai siejasi. Bet aš esu atviras, aš manau, kad ir S. Šedbaras, mes esame atviri visiems kitiems siūlymams. Kitus jūsų klausimus aš suprasčiau iš dalies kaip ir savotiškus siūlymus. Pavyzdžiui, dėl Vytauto skverelio ar dar kur nors, kur turėtų… Jeigu jūs manote, kad reikėtų ką nors papildyti, tai tikrai taip reikėtų ir siūlyti. O ar ji galėtų nuolatos plevėsuoti Gedimino pilyje, mes neišdrįsome to pasiūlyti, mes pasiūlėme dvi istorines datas. Jeigu jūs siūlysite, galima svarstyti tokį siūlymą, kaip Seimas pritartų. Aš irgi esu iš tų Seimo narių, arba mąstau panašiai kaip jūs, man šita vėliava būtų brangesnė ir aš ją norėčiau plėsti, bet suprasdami, kad vis dėlto reikia galvoti apie galimą kompromisą, kuriam pritartų dauguma Seimo narių, mes siūlome kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti dėl istorinės vėliavos naudojimo ir iškėlimo prie mokyklų. Ar jūs manote, kad taip neturėtų būti? Iš tikrųjų, jeigu augantis jaunasis pilietis visą laiką matys vieną vėliavą prie savo Alma Mater šventovės, o paskui subrendęs pamatys, kad čia dar kitų yra, tai jeigu mes gerbiame ir norime ją matyti ir prie jos pratinti Lietuvos piliečius, tada turėtume pratinti nuo mažumės. Ačiū už atsakymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū už pastabą. Aš iš tikro, matyt, pateikdamas praleidau, kad siūloma prie kitų valstybės įstaigų ir institucijų iškelti šitą vėliavą. Yra išvardytos penkios ar šešios datos, kada siūloma šitą vėliavą iškelti. Viena iš jų – Mindaugo karūnavimo ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo toks siūlymas, kad istorinė vėliava taptų valstybine vėliava? Taip, ateityje.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mes su jumis diskutavome. Aš labai dėkingas, kad ir bent du Lenkų rinkimų akcijos nariai tikrai parėmė šį pateiktą įstatymą. Dėkodamas noriu pasakyti, kad aš manau, kad čia nebent tolesnio svarstymo klausimas. Nenorėkime mes iš karto padaryti tokį perversmą vėliavos klausimu. Aš manau, tai nepavyktų, bet dabar išplėsti mes galėtume.
PIRMININKAS. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, šiaip jūs savo pataisose nurodote keletą tokių reikšmingų sutapimų. Tai yra vietovė, kur galėtų būti keliama, kaip jūs sakote, valstybės istorinė vėliava, subjektai, t. y. atstovybių, specialiųjų misijų asmenys ir kiti, ir datos. Kodėl jūs būtent taip konstruojate? Šiaip peršasi nuomonė, jog tokią vėliavą jau privalėtų tada būtinai kelti valstybės politikai – Prezidentas, Vyriausybės narys, meras, Seimo narys.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Geras klausimas. Aš manau, kad taip galėtų būti. Štai lankantis, pavyzdžiui, Amerikos Kongrese, mane sužavėjo, kad prie kiekvieno Kongreso nario durų yra jo valstijos vėliava. Man tai būtų gražu, jeigu taip būtų. Matote, kiek yra erdvės, iš tikro čia yra ką svarstyti, bet ženkime mes kokį nors žingsnį išplėsdami tos vėliavos vartojimą. Aš visai atviras ir tokiems pasiūlymams. Niekada apie tai nesusimąsčiau.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aišku, valstybinės istorinės vėliavos iškėlimas yra labai aktualus primenant mūsų jaunimui ir praeitį apie visa tai, tačiau kas finansuos visa tai? Tam tikros savivaldybės. O labiausiai išgyvenu, ar neprasidės niekinimas mūsų istorinės vėliavos? Pavyzdžiui, jūs rašote (3 punktas): „Lietuvos valstybinė istorinė vėliava nuolat iškeliama šiose vietose – ant Kernavės piliakalnio Aukuro kalno, Senųjų Trakų piliavietėje, Kauno muziejaus skverelyje, ant Birutės kalno Palangoje.“ Kokia bus jų apsauga? Ar vieną dieną bus… po nakties jau, žiūrėk, nebėra ir vėl iš naujo reikės ieškoti? Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš negaliu atsakyti už žmonių kultūrą. Ir mūsų Trispalvė yra kartkartėmis išniekinama, ir tokių faktų yra. Manau, mes neturėtume bijodami tokių vandalizmo pasireiškimų išplėsti tokios nuostabios vėliavos vartojimo… Argi tikrai Birutės kalnas nėra istorinė vieta, apipinta legendomis? Jeigu ten plevėsuotų mūsų istorinė vėliava, kuri, matyt, buvo brangi ir Kęstučiui, negi tai būtų blogai?
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Turiu truputį abejonių, kodėl čia dvi vėliavos kabės ir paskui atvažiavę užsieniečiai spręs, kuri čia tikroji ta vėliava, ar čia viena, ar kita? Ar mes turime taip jau viską brukti prievarta ir panašiai? Ar neužtektų populiarinti tą mūsų istorinę vėliavą ir pasakyti, kad ją gali bet kas bet kada išsikelti taip pabrėždamas tautiškumą ir panašiai? Žinot, prievarta visada yra taip sutinkama: prievarta – į prievartą. Ar neužtektų vis dėlto tos vėliavos populiarinimo ir leisti bet kam, kas nori, bet kada išsikelti ją, laikyti, nesvarbu, vienoje ar kitoje vietoje? Ar to nepakaktų? O jeigu jau žengtume žingsnį, tai aš tikrai sutikčiau su gerbiamojo L. Talmonto klausimu. Tada spręskime iš viso dėl valstybinės vėliavos statuso ar formos, ar panašiai. Tos dviprasmybės neturėtų čia būti. Istorinė ar valstybinė vėliava ir panašiai, ir panašiai. Ar jūs nemanote, kad truputį pusiaukelėje sustojote su savo pasiūlymais ir sprendimas toks dvejopas?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau pasilikti prie tos nuomonės, kad ją reikėtų reglamentuoti. Lankydamasis Vokietijos žemėse, Austrijos žemėse, Šveicarijos kantonuose, aš visados matydavau tų žemių, kantonų vėliavas ir teiraudavausi, ką jos reiškia, kokią turi prasmę ir kaip yra tai reglamentuota. Aš matydavau, kaip žmonės su pasididžiavimu pasakoja apie to kantono istoriją, tos vėliavos istoriškumą ir panašiai. Lygiai taip pat, aš manau, kad jeigu mes turėtume tas vėliavas, kurios plevėsuoja virš mūsų pilių, kurias lanko turistai, virš istorinių vietų, kurias lanko turistai, mes paskatintume ir mūsų piliečius ne tiktai didžiuotis ta istorine praeitimi, bet ir supažindinti svečius, ir panašiai. Simboliai yra labai svarbūs. Dabar mes turime įstatymą, kuris reglamentuoja tų vėliavų naudojimą. Man atrodo, istorinės vėliavos reglamentavimas nėra pakankamas, jis yra be galo skurdus. Aš ir siūlau išplėsti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Laikas baigėsi klausimams, atsakymams.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ten dar du liko… Kolegos, laikas! Kiekvienas mes išskirtinis. Laikas!
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – aš nematau. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes, šiurkščiai tariant, per visas savo baimes, kompleksus prisidirbome, kad yra tokia situacija, kad mūsų tautinę vėliavą – Trispalvę… Trispalvė yra lietuvių tautos vėliava, ir tai yra smetoninėse Konstitucijose parašyta. Ten nebuvo valstybės vėliava, ten buvo tautos vėliava. Mes ją padarėme valstybės vėliava. Dabar mes norime tą tikrąją mūsų valstybės vėliavą pakelti iki valstybinio lygio nespręsdami šitos problemos. Aš suprantu, kad ta problema dabar yra iš esmės neišsprendžiama, nes tai įrašyta Konstitucijos pirmajame skirsnyje. Tas skirsnis yra keičiamas tiktai tada, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip 50 % visų rinkėjų. Tai yra nerealu. Ištaisyti klaidos, bijodami iš esmės raudonos spalvos… Mes dabar turime šitą situaciją. Todėl aš manau, kad dar turime atsiminti, kad tai yra konstitucinis įstatymas, kuris bus sudėtingiau priimamas. Čia vėlgi atsiranda bėda, kad šita vėliava ne konstitucinė, o įstatymas konstitucinis. Čia vėl Seimas padarė šitokius dalykus. Taigi, kolegos, manyčiau, kad šitas klausimas reikalauja rimtesnių diskusijų. Taip čia šokti spręsti, kurioje vietoje… Dabar dėl Gedimino bokšto man visiškai nesuprantama, kaip ten dvi vėliavos kabės. Ant Gedimino bokšto turi kabėti viena vėliava. Klausimas, kokia, nes niekur neparašyta, kad ten negali kabėti būtent tikroji mūsų valstybės vėliava? Taigi vis dėlto aš siūlau prieš balsuojant visiems pamąstyti. Nesakau, kaip balsuoti, bet siūlau pamąstyti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš išklausiau ką tik kolegos E. Klumbio tikrai įdomius ir netgi pagrįstus svarstymus, tačiau mūsų kolega K. Masiulis, teikdamas šį pasiūlymą, vis dėlto galvoja apie realybę.
Šiandien rytą mes jau svarstėme vieną klausimą, kuriame į kolegos siūlymą buvo atsakyta, kad negalima nerealių dalykų siūlyti Seimui priimti. Taigi K. Masiulis nesiūlo neįmanomų dalykų, nesiūlo to, ko šiandien negalima įgyvendinti, o siūlo padaryti tam tikrą žingsnį. Žingsnį į priekį, kuris galbūt sudarytų prielaidas ateityje jau galėti ir sugebėti daugiau. Kodėl gi to žingsnio nežengti? Tas maksimalizmas mums tiesiog neleidžia išeiti iš mirties taško. Aš sakyčiau, kad geriau pritarkime ir mąstykime ateity, ką dar galime padaryti, negu atvirkščiai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Norite balsuoti. Gerai. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 60, balsavo 60 Seimo narių: už – 38, prieš – 2, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo.
Minutėlę. Aš dar prieš tai turiu pasakyti, kad yra numatyti pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Kitų prieštaravimų nėra.
R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėjau dar porą žodžių dėl tų motyvų ir argumentų, kuriuos pasakė E. Klumbys. Mes neturime pamiršti, kad vis dėlto sausio 1 diena yra mūsų Tautinės vėliavos diena. Tai 1919 m. savanoriai pilies bokšte iškėlė mūsų tautinę vėliavą. Taip. Nereikia užmiršti to fakto, kad susikūrus Sąjūdžiui buvo iškeltos tautinės vėliavos ir Vilniaus Gedimino bokšte, ir Kaune spalio pradžioje, kiek žmonių rinkosi į šį reikšmingą įvykį. Tai yra mūsų tradicijos. Ir mes be jokių diskusijų vien kažkaip paneigti tą, savotiškai galbūt ir pažeminti tuos visus faktus, kai buvo atkurta Nepriklausomybė, kai buvo keliama mūsų tautinė vėliava, jau nekalbant apie prieškarinę nepriklausomą Lietuvą. Man atrodo, čia labai rimtos diskusijos ir taip lengvai priimti, šituos dalykus svarstyti ir tokius siūlymus, sakyčiau, pernelyg drąsu, iš kitos pusės, gal ir ne visai garbinga. Vis dėlto mūsų tautinė vėliava pripažįstama kaip valstybinė, visose šalyse tai žinoma, ir mes dabar darome kažkokią tam tikrą sumaištį. Man regis, čia reikia labai gerai pagalvoti ir ilgai diskutuoti. Šiaip vis dėlto mūsų tautinė vėliava yra valstybinė, yra mūsų Konstitucijoje taip parašyta, ir mes savo Konstituciją turime gerbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, kad jaučiuosi šiek tiek nejaukiai. Ar mums nebemiela Lietuvos vėliava? Ar mums nemiela mūsų daina, kad „Gedimino kalne Trispalvę iškelsiu, o prie Aušros Vartų karštai pasimelsiu“? Ar tautinė vėliava tai ne istorinė vėliava? Ar mūsų tremtiniai ne su šita vėliava buvo vežami į Sibirą? Kažkoks mados reikalas, jau mums neįdomi šita vėliava, mums norisi jau istorinės. Jeigu istorinės, tai gal LDK atkurkime, nes tai yra LDK vėliava. Tada galvokime ir apie valstybės statusą. O mūsų Trispalvė yra Jungtinių Tautų… Jungtinėse Tautose yra įtvirtinta, ne tik Konstitucijoje. Manau, Kęstuti, kad tavo pasiūlymas yra neapgalvotas, ir reikėtų labai rimtai pažiūrėti į šituos dalykus. Čia nėra taip paprasta kaitalioti valstybės vėliavą.
16.34 val.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi atvyko finansų ministrė, tai mes ją pakviesime į tribūną pristatyti Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektą Nr. XIP-4478 ir kartu įstatymo „Dėl Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutarties pakeitimo ratifikavimo dėl Vykdomosios valdybos reformos“ projektą Nr. XIP-4488. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vyriausybė teikia dviejų tarptautinių susitarimų projektus, kuriuos prašytų Seimą ratifikuoti. Jie abu yra susiję su tam tikrais pokyčiais Tarptautiniame valiutos fonde.
Pirmiausia, atsižvelgiant į tiesiog besikeičiančią pasaulio ekonomikos struktūrą ir atskirų ekonomikų reikšmės pasaulinėje ekonomikoje pokyčius, kas kuris laikas yra peržiūrimos Tarptautinio valiutos fondo kvotos tam, kad jos geriau atlieptų Tarptautinio valiutos fondo valstybių narių užimamą padėtį pasaulinėje ekonomikoje. Paskutinis toks peržiūros atvejis buvo 2010 m. pabaigoje. Valdytojų valdyba pasiūlė pakeisti kvotą ir ją perskirstyti tarp valstybių narių. Kaip šito perskirstymo pasekmė taip pat keistųsi ir Lietuvos kvota. Ji nuo buvusios kvotos didėtų maždaug 140 %, kas iš esmės atitinka Lietuvos ekonomikos lyginamojo svorio pokyčius vertinimo laikotarpiu. Tokiu būdu atitinkamai, galima sakyti, Lietuvai padidėtų tenkančių balsų Tarptautiniame valiutos fonde dalis, nors, žinoma, ta mūsų dalis, turint minty ekonomikos dydį, yra simbolinė: iš 0,102 % taptų 0,117 %, bet, nepaisant to, tai yra reguliarus procesas. Dabar tas procesas taip pat vyksta.
Turiu pasakyti, kad jau šiandien 105 valstybės iš 187 TVF narių yra pritarusios kvotų peržiūrai. Iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių 20 Europos Sąjungos valstybių narių jau taip pat yra priėmusios šiuos atitinkamus sprendimus. Tam, kad įsigaliotų kvotų padidinimas, reikia, kad ne mažiau kaip 70 % balsų būtų surinkta. Tai tikimasi padaryti iki kasmet vykstančių rudeninių Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko grupės metinių susitikimų, kurie vyksta spalio viduryje.
Taigi prašyčiau Seimo pritarti Lietuvos kvotos didinimui. Galėčiau pasakyti, kad Lietuvos kvota nuo 180 mln. vadinamųjų specialių skolinimosi teisių, o viena specialaus skolinimosi teisė yra lygi apytikriai 4 litams, padidėtų iki 440 mln. specialių skolinimosi teisių. Tai nereiškia, kad reikėtų šitiek įmokėti į Tarptautino valiutos fondo iždą. Lietuva, šiuo atveju Finansų ministerija, turėtų pervesti į specialią sąskaitą Lietuvos banke 0,25 % šios sumos, tai yra kiek daugiau nei 2 mln. litų. Atitinkamai likusi suma, kaip ir visada, būtų garantuota tam tikrais specialiais pasižadėjimo lakštais, kurie yra išleidžiami tuo metu, kai yra peržiūrimos Valiutos fondo kvotos, ir jos yra didinamos.
Atitinkamai su tuo yra susijęs kitas dokumentas, kuris labiau susijęs su atstovavimu Tarptautinio valiutos fondo vykdomuosiuose organuose. Tai būtent vėl atsižvelgiant į augančių ekonomikų reikšmę pasaulinėje ekonomikoje yra siūlomi tam tikri pakeitimai Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartyje, kad būtų keičiami principai, pagal kuriuos yra sudaroma Vykdomoji valdyba, o būtent atsisakoma penkių garantuotų vietų, kurias Vykdomojoje valdyboje turi tam tikros valstybės narės, turinčios didžiausią TVF kvotą, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Tokiu būdu būtų sudaroma valdyba, kurios visi nariai yra renkami, t. y. niekas negalėtų a priori paskirti savo atstovo Tarptautinio valiutos fondo valdyboje. Tokiu būdu būtų užtikrintos geresnės atstovavimo sąlygos tom ekonomikom, kurios istoriškai nėra taip gerai atstovaujamos Tarptautinio valiutos fondo valdyboje, nors jų reikšmė pasaulinėje ekonomikoje per pastarąjį laikotarpį yra gerokai išaugusi.
Dėl pirmojo projekto Teisės departamento pastabų nebuvo. Dėl antrojo projekto dėl valdybos sudėties yra keletas teisinės technikos pastabų, su kuriomis Finansų ministerija iš principo sutinka ir pagal kurias būtų galima patikslinti dokumentus jau svarstant komitetuose, jeigu Seimas pritartų po pateikimo.
Tai prašyčiau pritarti ir būčiau pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmasis jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, labai gražiai pristatėte, beveik neliko, ko klausti, bet aš noriu pasitikslinti, nuo kada įsigaliotų mūsų kvotų padidinimas, ar čia yra mūsų sprendimas, ar jis turi būti kaip nors priimtas? Ir vis dėlto kiek mums tai kainuotų litais, o ne specialiaisiais lakštais?
I. ŠIMONYTĖ. Aš jau bandžiau tai paminėti, kad iš tikrųjų tam, kad kvotų padidinimo įsigaliojimas įvyktų, turėtų balsuoti ne mažiau kaip 70 % balsų, ir iki to laiko taip pat turėtų būti įsigaliojusi Steigimo sutarties pataisa, kuri yra kita, nes tai yra kylančių ekonomikų sąlyga pritarti kvotų peržiūrai. Tai tarsi turi būti įvykę du įvykiai vienu metu.
Kalbant apie kvotų ratifikavimą, jau šiandien yra ratifikavę 65,5% (šiek tiek daugiau) procento iš 70 %, tai yra ratifikavimas vyksta gana sparčiai, ir Europos Sąjungoje iš 27 valstybių – 20. Anksčiausias laikotarpis, kada galėtų tai įsigalioti, būtų 2013 m., bet tiktai tuo atveju, jeigu visos šitos sąlygos bus įgyvendintos. Tikrai fondas deda visas pastangas ir pasaulio bendruomenė, ir suinteresuoti asmenys šiuo atveju deda visas pastangas, kad tas procesas vyktų sklandžiai. Tikimasi, kad bus turimas tas rezultatas iki rudeninių susitikimų spalio mėnesį, bet, žinoma, gali atsitikti ir taip, kad ratifikavimo procesas nusitęs, tuomet visa tai nusitęs. Kaip aš ir minėjau, mūsų ta kvota nereiškia piniginės įmokos.
Iš esmės ką reikėtų padaryti litais, tai reikėtų pervesti į specialią Lietuvos banko sąskaitą, kuri yra Lietuvos banke, Lietuvoje, bet būtent Tarptautinio valiutos fondo sąskaitą. Reikėtų pervesti 0,25 % visos sumos, tai yra maždaug 2,4 mln. litų, ir tai anksčiausiai reikėtų padaryti 2013 m., jeigu visos kitos sąlygos bus įvykdytos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, gal aš ne viską suprantu. Štai didinti kvotą, bet kai mes diskutuojame apie tai, iš ko skolintis, jūs ir Vyriausybė užėmėte kietą poziciją – iš Tarptautinio valiutos fondo nesiskolinti. Tai gal mums iš viso ir nedalyvauti tame biznyje, jeigu mes patys tokie drąsūs, išradingi, nuoseklūs ir darome, ką patys sugalvojame? Kaip čia dabar? Ar žaisime su Tarptautiniu valiutos fondu, ar tiktai jų misijas priiminėsime? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tiesą sakant, tikėjausi tokio klausimo ir iš pradžių galvojau, kad į jį neatsakysiu, nes jis yra nesusijęs su teikiamais įstatymų projektais. Su teikiamais įstatymų projektais jisai susijęs tiktai tiek, kad kuo didesnė valstybės kvota, tuo didesnės finansinės galimybės iš Tarptautinio valiutos fondo skolintis, kadangi skolinių instrumentų mastas iš esmės tiesiogiai priklauso nuo šalies kvotos. Jeigu mūsų kvota didėja 140 %, tai atitinkamai tiek pat didėja ir ta lėšų suma, į kurią teoriškai mes galime pretenduoti.
O užsimenant trumpai apie tai, kiek protingas ar neprotingas sprendimas skolintis ar nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, tai čia nežinau, ką jūs turėjote omenyje sakydamas „mes“, bet šitą klausimą turėjo galimybę apsvarstyti ir keturiolikta Vyriausybė 2008 m., kai negalėjo išplatinti vertybinių popierių visus metus. Toks čia būtų komentaras.
Bet iš tikrųjų įstatymo projektas ir pritarimas kvotos didinimui leistų padidinti galimybes. Jeigu susiklostytų poreikis ar būtų sprendimas naudotis TVF finansiniais ištekliais, tai tada tie ištekliai, kurie būtų prieinami valstybei, būtų didesni, negu yra šiuo metu, maždaug pusantro karto.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus. Nuomonės už, prieš niekas nenori išreikšti. Ar galėtume pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Siūlomi komitetai: Užsienio reikalų komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. Siūloma svarstyti birželio 28 d. Bendru sutarimu pritariame. Ačiū.
16.44 val.
Dabar, kolegos, norėčiau paprašyti jūsų sutikimo paimti svarstyti klausimą, kuris yra šiek tiek toliau, tai yra… (Balsai salėje) Kodėl? Todėl, kad viceministras S. Šiupšinskas prašė šiek tiek anksčiau (čia A. Meliano viceministras), nes jam reikia išvykti ir jis tokiu metu negalėtų pristatyti. Jeigu jūs neprieštarautumėte, aš pakviesčiau viceministrą į tribūną. Tai būtų Vietos savivaldos įstatymo 3, 6, 13, 16, 20, 33, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4296. Pateikimas. Viceministre! Kolegos, neprieštaraujate, ar ne? Ačiū.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vyriausybė teikia Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas ir esmė yra praplėsti šiuo metu esančias gyventojų teises, daryti įtaką savivaldybių sprendimams, taip pat didinti gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus, kartu padidinti ir pasitikėjimą vietos valdžios institucijomis. Tai yra pagrindinis pataisų paketas. Ir taip pat siūloma papildoma nuostata dėl pareigos nustatymo savivaldybėms suteikti adresus žemės sklypams, kuriuose pagal teritorijų planavimo dokumentus yra leidžiama pastatų statyba.
Pagrindinės teikiamo įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su kai kurių normų keitimu. Pavyzdžiui, apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė šiuo metu galima, kai tą teisę pareiškia ne mažiau kaip 10 % apklausiamos teritorijos gyventojų, tai yra siūloma sumažinti šį slenkstį iki 5 %. Taip pat šiuo metu yra galiojanti nuostata, kad apklausa yra laikoma įvykusi tuomet, kai savo nuomonę pareiškė apklausoje ne mažiau kaip 25 % apklausiamos teritorijos gyventojų. Yra siūlymas mažinti ribą iki 15 %. Taip pat siekiant, kad apklausų organizavimas būtų sklandesnis ir operatyvesnis (šiuo metu sprendimą priima taryba), yra siūloma, kad sprendimą dėl apklausos organizavimo priimtų vykdančioji institucija arba direktorius. Taip būtų operatyviau atliekamos apklausos. Taip pat jeigu savivaldybės taryba, svarstydama apklausai pateiktą klausimą, savo posėdyje atmestų ir priimtų kitokį sprendimą, tai šiuo atveju būtų privalu pateikti konkrečius argumentus, dėl ko buvo atsisakyta pritarti arba dėl ko buvo priimtas kitoks sprendimas.
Yra numatyta naujovė suteikti ir seniūnui teisę inicijuoti apklausą. Šiuo atveju apklausa būtų inicijuojama seniūnui priskirtų funkcijų vykdymo kontekste. Tai vėlgi užtikrintų glaudesnius seniūno ir bendruomenės santykius. Šiuo atveju būtų galima tikrai atsiklausti aktualiais klausimais ar spręsti problemą vienu ar kitu būdu.
Taip pat yra atsisakoma atrankinės gyventojų apklausos telefonu būdo. Priežastis yra, kad telefonu nėra galimybės identifikuoti paties gyventojo nuolatinės gyvenamosios vietos, ar jis iš tikrųjų yra susijęs su ta apklausiama teritorija. Šį būdą keičiant nauju, įtvirtinti naują apklausos būdą – gyventojų apklausą dalyvių būstuose. Tai yra esant labai lokaliam klausimui, šiuo atveju galbūt tai būtų daugiau seniūnams aktualu, būtų galima 100 % mažoje teritorijoje apklausti visus gyventojus ir žinoti jų poziciją.
Dar turėčiau paminėti, kad projekte yra tikslinamos „seniūnaičio“ ir „seniūnaičio sueigos“ sąvokos. Čia yra siūloma atsisakyti seniūnaičio susiejimo su apskritai seniūnijos fakto buvimu. Dabartinis reguliavimas yra toks, kad jeigu nėra įsteigta seniūnija, seniūnaičių ir seniūnaitijų lyg ir galėtų nebūti. Šiuo atveju sąvoka yra tikslinama, kadangi steigti ar nesteigti seniūniją yra tarybos prerogatyva. Tuo atveju, jeigu nėra seniūnijos, vis tiek seniūnaitijos ir seniūnaičiai turėtų būti renkami ir seniūnaitijos turėtų būti formuojamos. Tai būtų šios pagrindinės nuostatos.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Pirmasis klausia E. Jonyla. Nėra. A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamasis viceministre, Vyriausybė šiek tiek eina artyn žmonių. Norėjau pasiteirauti, ar Vyriausybė nediskutavo dėl galimybės taikyti privalomas apklausas ir jeigu diskutavo, kodėl vis dėlto nepasirinko šito kelio? Apklausų palengvinimas gerai, bet ar neatėjo tas laikas, kai apklausos turėtų būti privalomos? Jeigu jau nusprendė gyventojai, išreiškė savo poziciją, tai tarybai kaip ir nebereikėtų atmesti, būtų aiškus balsavimas.
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų labai plačiai svarstėme šitą klausimą ir buvome susitikę su vietos bendruomenių organizacijomis, turėjome apskritąjį stalą. Iš tikrųjų šios normos buvo ir su bendruomeninių organizacijų atstovais aptartos. Esmė yra ta, kad kiekviena apklausa kainuoja. Jeigu būtų visiškai padaryta, kad kiekvienu klausimu turėtų būti organizuojama apklausa, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, keletas gyventojų sugalvojo problemos sprendimo būdą, pasiūlė ir tokiu atveju daroma visuotinė kokios nors teritorijos apklausa. Tai paprasčiausiai kainuotų, tai yra laikas. Šiuo atveju yra nustatomas mažesnis slenkstis, iniciatyvos teisė yra iki 5 %, t. y. jeigu 5 % tos teritorijos gyventojų tokią iniciatyvą iškelia, apklausa yra organizuojama. Jeigu 15 % pasisako už, tokiu atveju privalomai yra svarstoma tarybos posėdyje. Tai iš tikrųjų yra link vietos demokratijos, tačiau, be abejo, turi būti subalansuota šita teisė, kad nebūtų dėl kiekvieno smulkaus klausimo organizuojama apklausa ir švaistomi administraciniai resursai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, pratęsiu klausimą. Jeigu dabar žmonės pasakė savo valią apklausos būdu, taryba vienaip ar kitaip turi svarstyti šitą klausimą ir priima jiems nepalankų sprendimą. Po to jie turi kreiptis, kaip jūs dabar sakote, bet kuris žmogus, šiandien paklausęs raštiškai, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas, turi pilną teisę gauti atsakymą. Prašom pasakyti, taryba priima sprendimą, nepalankų žmonėms. Mes ir išleidome pinigus, ir taip toliau, ir tos prievolės, iš tikrųjų žmonių valios, mes jau nebeišgirstame, jeigu buvo tiktai politiko nuomonė, o ne žmogaus. Kas nuo to pasikeis?
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų taryba turi priimti tik žmonėms palankius ir naudingus sprendimus. Čia kalbama apie iniciatyvos teisę. Jeigu inicijuoja tik 5 % gyventojų, gyvenančių toje teritorijoje, jie dar neatspindi daugumos. Tai yra fakto konstatavimas, kad tas klausimas, ta problema turi būti svarstoma taryboje. Jeigu taryba randa kokį nors kitokį sprendimo būdą, ne tokį, kokį pasiūlė tie 5 %, jinai turi argumentuoti, turi pagrįsti ir informuoti gyventojus, dėl ko jinai priėmė kitokį sprendimą. Tai vėlgi šita norma įtraukiama į įstatymą ir siūloma suformuluoti, kad būtų tinkamas pagrindimas ir tinkamas viešas išaiškinimas gyventojams dėl to, jeigu būtų priimamas kitoks sprendimas. Taigi čia yra 5 % iniciatyvos teisė.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto dėl apklausos būdo čia turbūt kilo didžiausia problema. Tarkim, seniūnijoje 20 tūkst. gyventojų, yra gana sudėtinga apklausti ar panaudoti kokias nors kurjerių bendroves, norint gauti objektyvų rezultatą, nors jūs čia išreiškėte tuos procentus. Tarkim, renkant seniūnaičius pasitaikė tokių atvejų, kad seniūnaitis renkamas iš kelių kandidatų, rinkimuose dalyvauja pora dešimčių ar trys dešimtys aktyvesnių piliečių ir tokiu būdu išrenkamas seniūnaitis.
Dar vienas dalykas. Vis dėlto rengiant apklausas… Aš manau, apklausos turi būti ne kasdieninės, bet tiktai savivaldybei ar rajonui ypač reikšmingais klausimais. Be abejo, vis dėlto ne administracija, ne vykdomoji valdžia, bet, kartu prisiimdama atsakomybę ir suprasdama klausimo reikšmingumą, ir atstovaujamoji valdžia, t. y. taryba, turėtų priimti sprendimą. Kaip jūs mąstot?
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų jūs palietėte tą temą, kur kaip tik yra siūlomas reguliavimo keitimas, kad sprendimą dėl apklausos organizavimo… sprendimo teisę siūlome suteikti vykdančiajai institucijai. Vėlgi čia daugiau buvo reaguojama į praktiką, į siekį, kad būtų operatyviau ir greičiau organizuojamos apklausos, nes priešingu atveju, jeigu mes dabar praplečiame gyventojų teises, nustatome mažesnes kvotas, tai sąlygos… ir dažnesnes gyventojų iniciatyvas, ir didesnį apklausų kiekį. Tokiu atveju tam, kad būtų galima realizuoti šias išplėstas teises, mes ir siūlome, kad sprendimą priimtų direktorius kaip galima greičiau, t. y. operatyviai.
Dėl apklausos būdų. Yra keturi apklausos būdai. Šiuo atveju iniciatyvinė grupė siūlo ir kartu su vykdančiąja institucija priimtų sprendimą dėl optimalaus apklausos būdo tiek nuomonei išsiaiškinti, tiek kaštų prasme, kad jie būtų mažesni.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, apklausų palengvinimas tikrai neblogas reiškinys. Dabartiniu metu vietos bendruomenės, seniūnijos ir seniūnaičiai sudaro didelę jėgą vykdant apklausas, ir jos vyksta gana normaliai, bent Kauno mieste. Prašom pasakyti, kokį apklausos būdą žadate panaudoti Vilniaus mieste, kai seniūnijos yra naikinamos? Šiuo metu vyksta teisminis procesas. Sakykite, kaip jūs tą žadate atlikti? Ačiū.
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų savivaldybės taryba, prieš priimdama tokį sprendimą, privalo aptarti, pasikonsultuoti su gyventojais. Įstatyme tai aiškiai yra pasakyta, yra nurodytos konkrečios procedūros, kaip taryba turi tai atlikti. Jeigu kalbėtume apie konkretų savivaldybės tarybos sprendimą, vėlgi reikia žiūrėti, ar visos procedūros buvo tinkamai atliktos, ar buvo iki sprendimo konsultuotasi su gyventojais ir ar buvo gyventojų nuomonė įvertinta. Iš tikrųjų šiuo atveju reikia imti konkretų atvejį ir pasižiūrėti, ar viskas buvo padaryta tiksliai pagal tai, kaip numato Vietos savivaldos įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad dažniau apklausas rengti kainuotų dar brangiau, bet ir taip kainuotų. Ar jūs numatote kokius nors finansinius resursus seniūnijoms, seniūnaičiams, kad jie galėtų tas funkcijas atlikti, o ne būtų vien deklaratyvu? Ačiū už atsakymą.
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų pagrindinis tikslas yra tas, kad administracija, pati maksimaliai panaudodama savo administracinį resursą, tas apklausas vykdytų ir atliktų. Šiuo atveju, kai suteikiame seniūnui tokią teisę organizuoti ir inicijuoti apklausas, pačios seniūnijos savo jėgomis ir turėtų tą padaryti. Tai būtų labai naudinga, nes seniūnijų darbuotojai patys galėtų tiesiogiai komunikuoti, kontaktuoti su vietos gyventojais. Naujo apklausos būdo – gyventojų apklausos gyventojų būstuose įvedimas leistų tiesiogiai išsiaiškinti gyventojų nuomonę. Tai kainuotų tiek, kiek kainuotų pats administracinis resursas. Turėtų administracijos darbuotojai daugiau bendrauti su gyventojais.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Sakykite, ar apklausai reikalingo gyventojų skaičiaus proporcijos sumažinimas neleis manipuliuoti apklausos rezultatais, ką mes turime dabar? Iš tiesų džiaugiuosi, kad yra atsisakoma apklausų telefonu, kurios sudaro galimybes labai lengvai sufabrikuoti apklausos duomenis. Tiesioginė 25 % apklausa bent jau buvo tam tikras saugiklis, kad nebus pasirinkti tik tie savivaldybės ar jos dalies gyventojai, kuriems tam tikras sprendimas yra parankus, o kitų nuomonė gali būti ignoruojama. Ir apskritai nereikėtų plėsti apklausos privalomumo, priimant tokius svarbiausius sprendimus kaip seniūnijų naikinimas, ką mes dabar de facto matome Vilniuje, kai seniūnijos yra sunaikintos, savivaldos – žemiausias lygis – yra panaikintas ir jokio gyventojų požiūrio nebuvo nei atsiklausta, nei į jį atsižvelgiama. Kaip įstatymas paveiks tokius atvejus?
S. Šiupšinskas. Dėl ribos. Iš tikrųjų 15 % riba yra numatyta, bet buvo apskritai netgi labai radikalių siūlymų iš viso nenumatyti jokios ribos, arba siūloma nustatyti mažesnę ribą. Mes su bendruomeninėmis organizacijomis ir savivaldybėmis aiškinomės tą loginę ribą, kokia ji galėtų būti. Iš tikrųjų 15 %… Be abejo, atsiras daugiau iniciatyvų, atsiras daugiau pasiūlymų, kuriuos privaloma tvarka taryba turės svarstyti, bet vėlgi tai kaip ir galimybė pačiai tarybai įvertinti mažesnės iniciatyvinės grupės pateiktus pasiūlymus ir rasti optimalų sprendimą. Todėl aš manau, kad vietos demokratijos plėtrai tikrai toks 15 % slenkstis neturėtų neigiamos įtakos. Kažkuria prasme galbūt, bet tikrai daugiau teigiamos, negu neigiamos įtakos.
Dėl seniūnijų. Iš tikrųjų seniūnijų steigimas arba nesteigimas tai yra nustatyta savivaldybės tarybos prerogatyva. Bet jeigu Seimas mano, kad čia reikia griežčiau reglamentuoti arba daugiau sugriežtinti procedūras šiuo konkrečiu atveju, aišku, tas klausimas būtų svarstytinas. Bet ir pagal Vietos savivaldos chartiją administracinio resurso naudojimas yra kaip ir savivaldybės savarankiškoji kompetencija. Šiuo atveju jie turi pasirinkti optimalų valdymo būdą. Juolab kad įstatyme seniūnija tai yra administracijos teritorinis padalinys, faktiškai administracija. Vėlgi tas klausimas yra, be abejo, aktualus, svarstytinas.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Laikas klausimams baigėsi. Dėkoju jums už pateikimą, už atsakymus. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Varaška.
M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pateiktas įstatymo projektas apima keletą gana svarbių Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, tai ir vietos bendruomenių žmonių apklausos, ir šiek tiek seniūnaičiams skiriama dėmesio, ir tam tikri kompetenciniai dalykai mero nenaudai, savivaldybės administracijos direktoriaus naudai. Matyt, projektas nėra puikus ir idealus jį priimti be pataisų arba iš viso nesvarsčius komitetuose, ir tai tikriausiai Seimas padarys klausymų metu įvairiuose komitetuose (ir pagrindiniame, ir papildomame).
Aš norėčiau keletą žodžių tarti projektą pristačiusiam asmeniui dėl seniūnaičių. Man nesuvokiama, kodėl ministerija, šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija, toliau nemato šio instituto neveikimo vietos savivaldos srityje ir šio instituto bejėgiškumo. Užuot iš esmės pamėginus spręsti šių asmenų efektyvumo vietos savivaldos srityje ir tų asmenų, pusiau pareigūnų, pusiau atstovų, atstovavimo pateikimo klausimus… Kaip žinome, šiandien seniūnaitį pagal įstatymą vis dar galima išrinkti dalyvaujant rinkimuose vos 3 ar 5 asmenims. Taip pat, nepaisant to, kokio dydžio yra seniūnaitija ir kiek gyventojų ten gyvena, yra siūlomi prievartiniai pakeitimai tokius asmenis ar tokių atstovų skyrimą numatyti ir tose savivaldybėse, kurios iki šiol jų neturėjo, pavyzdžiui, dėl to, jog neturėjo seniūnijų, sakykim, Alytaus savivaldybė. Man yra keistas toks centrinės valdžios atstovų užsispyrimas ir nematymas to, kad pasiūlytas institutas šiandien yra neveiksmingas.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų esu už didesnį gyventojų įtraukimą į visuomenės gyvenimą, į nuomonės išsakymą apie tai, kas vyksta aplinkui. Gražiai kalbėjo ir viceministras, tačiau šios įstatymo pataisos man primena Potiomkino kaimus, kur nuo realybės tai yra labai atitolę. Ar dabar, pavyzdžiui, gyventojai neturi būti apklausiami ir neturi būti išsiaiškinta jų nuomonė dėl to, kas dabar vyksta jų savivaldybėje? Vilniaus savivaldybė užsimojo naikinti seniūnijas, tai yra visiškas chaosas. Mes priiminėjame gražius įstatymus, minėdami seniūnijas, seniūnaitijas, kurių iš viso Vilniuje niekada nebuvo. Manau, kad šios įstatymo pataisos nieko nepakeis iš esmės. Reikėtų galvoti, kaip priversti savivaldybes bent minimaliai atsižvelgti į gyventojų nuomonę, vykdyti įstatymus ir nesavivaliauti. Tai būtų tikrosios problemos, ir manau, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų apie tai pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Pritarta.
Minutėlę. Pagrindiniu komitetu yra numatytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ties šiuo klausimu baigėme.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
17.06 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 1321, 140, 167, 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4466, Baudžiamojo kodekso 721 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4467, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių įstatymo projektas Nr. XIP-4468 (pateikimas)
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Kitas 2-12 darbotvarkės klausimas. Tai būtų trys klausimai: Baudžiamojo proceso kodekso 1321, 140, 167, 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4466, Baudžiamojo kodekso 721 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4467 ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių įstatymo projektas Nr. XIP-4468. Pateikimas. Juos visus pristatys turbūt D. Kuodytė? D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos… Pirmininke, ar galiu visus tris?
PIRMININKĖ. Jeigu jums patogu, galite iš karto visus tris.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums įstatymų pakeitimų projektus, kurie yra susiję su prieš metus priimtu ir pusė metų kaip pradėjusiu veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Kaip žinome, vyko aršios diskusijos dėl šio įstatymo, jo nuostatų. Diskusijų metu su Policijos departamentu buvo sutarta, kad jeigu įstatymą įgyvendinant atsirastų kažkokių spragų arba sunkumų jį vykdant, bus teikiamos įstatymo pataisos. Tuomet buvo problema, kad Teisingumo ministerija nesutarė su Policijos departamentu dėl to, kad šis įstatymas turėtų būti suderintas su Baudžiamuoju ir Baudžiamojo proceso kodeksais.
Vykdant įstatymą paaiškėjo, kad vis dėlto toks derinimas buvo būtinas, ir šie pakeitimai, kurie dabar jums siūlomi, yra būtent tokio pobūdžio. Tai yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis siekiama, kad kai yra smurto artimoje aplinkoje požymiai, įtariamasis visais atvejais būtų įpareigojamas gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo, taip pat būtų įpareigojamas nebendradarbiauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu gyvenančiais asmenimis, nesilankyti nurodytose vietose ir t. t. Tai vis dėlto būtina visiškai apsaugant auką, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, net ir po to, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Su tuo susijęs ir Baudžiamojo kodekso 721 straipsnio pakeitimas. Į Apsaugos nuo smurto specialų įstatymą taip pat yra perkeltos šios normos. Išsiaiškinta, kad šiuo metu ganėtinai sudėtinga nukentėjusiam asmeniui suteikti specializuotą pagalbą, kadangi policija iš nukentėjusio asmens reikalauja sutikimo, kad jo duomenys būtų perduoti specializuotos pagalbos centrui. Šiomis pataisomis yra siūloma, kad nukentėjęs asmuo būtų tik informuojamas apie tai, kad artimiausiu metu su juo susisieks specializuotos pagalbos centras ir jam pagal jo pageidavimą bus suteikta visa reikalinga pagalba.
Trumpai tokios pagrindinės siūlomų projektų nuostatos, atsakysiu į visus iškilusius klausimus.
PIRMININKĖ. Taip, yra norinčių klausti. Pirmasis – S. Stoma. Nematau salėje. Klausia B. Pauža. B. Pauža, prašom. I. Šiaulienė gal iš šono.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pranešėjai klausimas būtų toks. Kadangi aš paėmiau duomenis, yra nemažai melagingų pranešimų. Sakykime, Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai šiais metais užfiksavo net šešis melagingus pranešimus. Numatytos baudos už tuos melagingus pranešimus nėra didelės, rodos, tik iki 600 Lt. Prašom pasakyti, ar nevertėtų, nes policija turi labai daug darbo, kito darbo, ne vien šito, o pinigų jiems niekas neskiria, už tuos melagingus pranešimus vis dėlto padidinti baudas, kad žmonės žinotų, netrukdytų pareigūnų darbo? Ačiū.
D. KUODYTĖ (LSF). Kai jūs sakote, kad yra dideli mastai melagingų pranešimų, tai būtų galima pasakyti, kad per metus sulaukiama apie 40 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Jei iš jų 12 bus melagingų, tai turbūt negalima kalbėti apie jokius didžiulius mastus. Kalbant apie baudas už melagingus pranešimus, manau, žinoma, galima didinti tas baudas ir atsakomybę. Nors ir šiuo metu yra numatyta atsakomybė, ir aš manau, kad žmonės ganėtinai atsakingai kviečia policiją, jeigu tik toks procentas, kurį jūs paminėjote.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji teikėja, iš tiesų viskas kainuoja ir taip nebūna, kad už nieką nereikia mokėti. Čia irgi tam tikra funkcija gali išsiplėsti, jeigu padaugės skundų ir panašiai. Ar čia nereikės atskirų struktūrų ir nereikės stiprinti, tarkime, kokios nors bazės, kad suteiktų tą paslaugą, kiek tas kainuos? Aišku, kai kada galima atsakyti, kad žmogaus sveikata brangiau kainuoja, bet iš tikrųjų ir pinigai svarbu. Mes negalime, valstybė būdami, visur visada pasirūpinti. Patys žmonės dažniausiai turėtų išspręsti savo problemas. Čia tik tam tikrais atvejais. Galiu pasakyti, kad tokiais atvejais mes galbūt ir skatiname laisvesnį gyvenimą, nes iš tikrųjų žmonių atsakomybę panaikiname. Mes viską norime išspręsti per įstatymą, per priežiūrą, per reguliaciją, o ne savireguliaciją.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, negaliu patikėti tuo, ką girdžiu, kad skatiname laisvesnį gyvenimą, arba šiuo įstatymu, taip supratau, mes skatiname smurtą šeimose. Tiesą pasakius, čia jau be komentarų.
Kalbant rimtai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama pirmąją šio įstatymo redakciją, kurią taisė darbo grupė, aiškinamajame rašte nurodė, kad šio įstatymo įgyvendinimui nereikės papildomų lėšų. Apskritai jokių lėšų nereikės. Tada jau kalbėjome, ir pirmoji klausiau Socialinės apsaugos ministerijos, kokiu pagrindu jie tą teikia, nes taip nebūna, nemokamų pietų nebūna. Kova su smurtu iš tiesų yra didelis ir sudėtingas darbas, ir mes, priėmę savo įstatymą, pasakėme, kad tai ne buitiniai konfliktai, kuriuos turi susitvarkyti patys žmonės, o tai yra valstybei pavojinga nusikalstama veika, kad tai yra nusikaltimas, kaip ir bet koks kitas. Juk mes negalime pasakyti, kad žmogžudystė irgi yra tas dalykas, kurį gali susitvarkyti patys žmonės linčo teismais turbūt?
Svarstant šių metų biudžetą, mes klausėme Policijos departamento. Jis suskaičiavo, kad šiam įstatymui įgyvendinti reiktų apie 6 mln. Lt. Mes prašėme skirti papildomus bent 3 mln. Žinoma, tų pinigų niekas neskyrė, matyt, dar vis dėlto galutinai mes nesuvokiame, kokioje smurto kultūroje mes gyvename ir ką tai reiškia mūsų visuomenei. Mes stebimės, kad vaikai smurtauja, kad tėvai muša vaikus arba vaikai tėvus, bet taip yra. Mes tame gyvename ir netgi leidžiame sau pasvarstyti, kad jie patys turi kažkaip išspręsti tuos klausimus. Aš tiesiog siūlyčiau vis dėlto visiems labai susimąstyti ir svarstant naująjį Policijos įstatymą turbūt mažiau kalbėti apie pinigus, o daugiau kalbėti apie tai, kiek mūsų visuomenei reikia šitų paslaugų. O jos nėra pigios nė vienoje valstybėje, nebuvo ir nebus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš labai sveikinu kolegių iniciatyvą, tik man atrodo, kad vėlgi mes taisome įstatymus, o ne suteikiame instrumentų ir galimybių mūsų policijai tuos įstatymus įgyvendinti. Čia labai gražiai pasakėte, kad policija aiškiai pasakė, kad įgyvendinti jau galiojančio įstatymo normas reikia 6 mln., o jų nėra ir dar mažėja, mes matome policijos darbuotojų kreipimąsi į mus ir kartu mes taisome įstatymus. Dėl pačių įstatymo pataisų aš neturiu jokio klausimo, pritariu joms, bet dar kartą klausiu jūsų, kaip besidominčios tuo klausimu, ar mes galime surasti tas reikiamas lėšas įgyvendinti, ar mes taip ir liksime tik prie popierinio varianto? Ačiū už atsakymą.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū. Yra dviejų rūšių instrumentai įgyvendinti įstatymą. Tai yra įstatymo normos tokios, kad jas būtų galima vykdyti, ir tai yra funkcijų padengimas tam tikromis lėšomis. Šiuo atveju mes darome tai, ką galime. Policijos prašymu yra teikiamos šios pataisos, kad būtų iš tiesų aiškiau, paprasčiau ir skaidriau vykdyti šį įstatymą. Svarstant praeitų metų biudžetą buvo teikiamas pasiūlymas skirti papildomus bent 3 mln. policijai. Galbūt pasižiūrėkime, kaip balsuojame. Bet turbūt knaisiotis po praeitį nebėra prasmės. Dabar turbūt yra prasmė kuo greičiau svarstyti prašomą naująjį Policijos įstatymą ir kalbėti apie tai, kad ši, taip pat ir kitos policijos funkcijos pagaliau turėtų būti dengtos realiais finansais. Kito kelio nėra. O kalbėti, kad viena kuri nors funkcija yra mažiau svarbesnė ir ją galima nubraukti, nefinansuoti ar panašiai, tai, man atrodo, irgi yra visiškas nesusipratimas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė. Prašau trumpiau atsakyti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji Dalia, smurto Lietuvoje iš tikrųjų labai daug. Tas smurtas įgauna vis įvairesnes formas ir vis žiaurėja tiek ir įprastoje aplinkoje, tiek ir artimoje aplinkoje. Kaip suteikti specializuotą pagalbą, kaip surasti receptą, nelabai įsivaizduoju. Prašom pasakyti, ar įmanoma Lietuvoje atskyrimo forma, pavyzdžiui, smurtaujančio žmogaus, ir ką reikia padaryti, kad būtų atskirta?
D. KUODYTĖ (LSF). Gal patikslintumėte. Atskirtas smurtautojas nuo aukos?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, smurtautojas nuo aukos.
D. KUODYTĖ (LSF). Tai dabar ir yra numatoma.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, kiek? Sueina – ir vėl viskas, ir vėl pradžia.
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, ne, ne. Numatoma visa procedūra, kad yra atskiriama dviem paroms. Per tą laiką…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tik dviem paroms…
D. KUODYTĖ (LSF). Per tą laiką su auka susisiekia specializuotos pagalbos centras, aiškinasi, kokios pagalbos jai reikia, aiškina jos galimybes. Toliau jau yra ir jos sprendimas, ar ji nori nutraukti tą gyvenimą su smurtautoju, ar ji po to, kai jam bus skirtos sankcijos ir jis, sakykim, atsėdės, sumokės ar kas ten bus paskirta… (Balsai salėje) Šitoj vietoj pritariu kolegai E. Pupiniui. Viso žmogaus gyvenimo reguliuoti mes negalime, mes tik galime suteikti žmogui visą įmanomą pagalbą, kad jis pagaliau galėtų pats toliau jau spręsti, kaip jis tvarkys savo gyvenimą. Čia ir yra ta specializuotos pagalbos esmė.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs turėjote omeny, kad gyvename smurto visuomenėje, kai mes priimame negimusią gyvybę žudančius įstatymus arba dėl eutanazijos tiems, kurie jau nusenę, tada taip, smurto visuomenė. Šita problema, kurią jūs keliate, tikrai yra aktuali. Tik klausimas yra jūsų pasiūlymo esmė. Siūlote tokias sankcijas, kiek supratau iš jūsų pateikimo, kurios yra taikomos teismo sprendimu – apribojimai, kontaktai. Ar aš teisingai suprantu? Eliminavimas… nors tas smurto faktas, aš kalbu iš teisminės pusės, dar gali būti ir melagingas, ir visa kita. Ar tie dalykai jūsų įstatyme yra sureguliuoti? Kas nustatys, kad tas faktas tikrai yra, gal ten šiaip, kaip kolega sako, susikivirčijo? Tada eikvosime pajėgas nereikšmingiems dalykams ir neužteks pajėgų tiems, kur yra realus smurtas, nes neužteks policininkų?
D. KUODYTĖ (LSF). Aš neprisimenu, kad mes būtume priėmę eutanazijos, gyvybę žudančius ar dar kokius nors įstatymus. Vienas dalykas. Čia jau taip sparnuotai, kol kas, man atrodo, taip nebuvo. Kitas dalykas, įstatyme labai aiškiai pasakyta, viena vertus, kad štai yra nusikaltimas ir jam turi būti taikomi visi nusikaltimui taikomi požymiai. Policininkas, atvykęs į įvykio vietą, pagal faktines aplinkybes nustato smurto faktą. Man atrodo, kad policininkai ne tokie žiopli, kad nesugebėtų to nustatyti. Man atrodo, kad iki šiol, kiek teko bendrauti ir matyti statistikos, vis kalbam apie kažkokius melagingus, apgaulingus ir visokius kitokius atvejus, bet jų mes iš esmės neturime. Man regis, kad, policijos prašymu, turėtume patikslinti įstatymą, suderinti su kodeksais ir palinkėti sėkmės.
PIRMININKĖ. Labai prašau trumpinti atsakymus, nes niekaip nesugebam spėti. Paskutinis klausia R. Kupčinskas, nors jau laiką viršijam. Kaip suprantu, klausti nenori. (Balsai salėje) Laikas buvo, gal neklausite jau?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Aš norėjau paklausti dėl draudimo, kai teismas priima draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens. Tarkim, kai šitas teismo sprendimas nevykdomas, ar kokia nors sankcija kituose straipsniuose numatyta? Ačiū.
D. KUODYTĖ (LSF). Čia yra numatyta už šio įstatymo nevykdymą irgi baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar matau tik norinčius kalbėti už. Gal nekalbam? (Balsai salėje) Balsuojame už visus tris iš karto. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 54, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Dėl dviejų pirmųjų: 2-12a ir 2-12b, pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas, o dėl 2-12c, projekto Nr. XIP-4468, pagrindiniu komitetu – Žmogaus teisių komitetas, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Prašom. Replika – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmininke, aš prašyčiau vieno, kad Žmogaus teisių komitetas būtų pagrindinis, kadangi tie įstatymai yra pernelyg susiję, kad juos būtų galima atskirti į du komitetus. Mes čia galime tikrai padaryti chaosą.
PIRMININKĖ. Kaip visada, pagal mūsų nustatytą Statutą Baudžiamąjį kodeksą visada svarsto… Nežinau, ar jūs prašote balsuoti? Aš klausiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko. (Balsai salėje) Pagal Statutą priklauso jiems, mes niekaip kitaip negalim. Visi kodeksai… Sutariam taip.
Buvo prašančių, kad prieš pradėdami svarstyti turbūt patį ilgiausią šios dienos darbotvarkės klausimą pirmiau pasižiūrėtume rezervinius.
17.24 val.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Sveikatingumo metais“ projektas Nr. XIP-4321. Priėmimas. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. (Balsai salėje) Todėl, kad esame pažengę į priekį, paskui tas klausimas labai ilgas, tai pasiliekam paskutinį rezervinį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui ir siūlo jį svarstyti. Komitetas įvertino Seimo nario A. Matulo pasiūlymus, koreguojančius nutarimo projektą, ir tiems pasiūlymams pritarė. Esmė – ne Sveikatos, o Sveikatingumo metai.
PIRMININKĖ. Galime pereiti prie priėmimo. Ar pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu? 2 straipsniui? Pritariam.
Norinčių kalbėti nematau. (Balsai salėje) Yra. Yra tik E. Klumbys prieš, bet jo nėra. Tada lieka tik už. Ar tikrai norite kalbėti, ar visi kalbėsite? V. P. Andriukaičio nėra. Matau, kad kelia ranką Ž. Šilgalis. (Balsai salėje) Neatsisako, aš negaliu priversti atsisakyti. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš trumpai. Aš suprantu, kad komitetas šiek tiek pakeitė. Jūs pamenate, buvo teikimas paskelbti Sveikatos metais ir mes diskutavome, kad tas žodis nelabai tinkamas. Paskui aš pasiūliau, įregistravau pataisą, nežinau, koks jos likimas, kad metus skelbtume Sveikatinimo metais. Komitetas, matyt, nenorėdamas paleisti iniciatyvos iš savo rankų…
PIRMININKĖ. Kalbėkite į mikrofoną.
Ž. ŠILGALIS (MSG). …padarė Sveikatingumo metais. Aš noriu pasakyti, kad žodžių sąvokos kartais turi nemažai reikšmės. Sveikatingumas yra būsena, kai žmogus jaučiasi sveikai. Sveikatinimas yra procesas. Todėl būtų daug protingiau, kad metai būtų Sveikatinimo ir mes kalbėtume apie prevenciją, apie visuotines mankštas, apie kūno kultūrą, apie aktyvesnį moksleivių sportavimą, organizuotume atitinkamas programas, renginius. Tada tikrai būtų problema. Dar kartą sakau, sveikatingumas yra būsena, sveikatinimas yra procesas. Mano supratimu, „sveikatinimas“ būtų buvusi tinkamesnė sąvoka, bet, be abejo, kaip pavadinsi – nesugadinsi. Vis tiek geriau negu nieko.
PIRMININKĖ. Dumčiau, norėsite kalbėti? Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gal ir pritarčiau tam, ką Žilvinas pasakė, bet mes gerai aptarėme, konsultavomės dėl „sveikatingumo“ sąvokos. Jūsų sąvoka yra kur kas platesnė ir gydymas tikrai ten įeina. O profilaktika yra grynai…
PIRMININKĖ. Aš visus prašau kalbėti į mikrofoną.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …sveikatingumo klausimas. Jis tik yra siauresnis, jis apima konkrečiai, jeigu taip kalbėtume ir sudarytume po šio priėmimo programą, kovą prieš alkoholio vartojimą, toliau…
PIRMININKĖ. Kalbėkite į mikrofoną, negirdėti.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …aktyvumo ir mitybos. Štai pagrindiniai dalykai. Visuomeninės organizacijos nori labai prisidėti. Siūlyčiau nekeisti to, kaip čia yra, ir pritarti Seime Sveikatingumo metams.
PIRMININKĖ. Ačiū. O K. Kuzminskas kalbės? Prašom. Ar nekalbėsite?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Taip. Labai ačiū. Pateikimo metu aš tikrai buvau nusiteikęs nepritarti tai nuostatai, tačiau kai buvo Sveikatos metai. Šiuo metu sveikatingumas tikrai atitinka tai, ką aš ir galvojau, kad į tuos metus būtų įtrauktos įvairios programos, kad per metus visa tai įgyvendindami, visą sveikatingumą, per visuomenės sveikatos biurus, per tam tikras gydymo įstaigas, per socialinės rūpybos įstaigas, per įvairias karitatyvines organizacijas, mes tikrai galėsime per šiuos metus pasistūmėti sveikatingumo link. Todėl pritariu tai nuostatai.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: 60 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl 2013 metų paskelbimo Sveikatingumo metais“ priimtas.
17.29 val.
Rezervinis trečiasis – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais“ projektas Nr. XIP-3464. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Svarstymas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė dviem projektams, juos sujungė į vieną ir siūlo Seimui svarstyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti užsirašęs E. Klumbys, jo nėra. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai ačiū. Už buvo tik J. Olekas.
17.30 val.
Rezervinis ketvirtasis – Šilumos ūkio įstatymo 20 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3882. Nematau… Yra V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, mielieji kolegos. Suprantu, kad popietinis posėdis jau visus turbūt išvargino. Pasistengsiu labai trumpai pristatyti vieną įstatymo projektą. (Rimas jau replikuoja – užteks.)
Kolegos, iš tikrųjų labai trumpai. Šis įstatymo projektas yra labai svarbus ir reikėtų jį priimti iki šildymo sezono pradžios. Šiuo metu įstatyme galioja tokia keista redakcija, kuri įpareigoja Energetikos inspekciją patikrinti kiekvieną daugiabutį šildomąjį namą, kuris naudojasi centralizuota šilumos tiekimo sistema, ir suteikti jam techninį pasą, kuris paliudytų apie pasirengimą šildymo sezonui. Iš tikrųjų šilumos punkto priežiūra priklauso namo valdytojui savininkui ir priežiūrą atliekančiam parinktam sistemos prižiūrėtojui, vadinamajam pagal įstatymo sąvoką arba definiciją eksploatuotojui, už ką eksploatuotojas gauna pinigus. Valstybinė energetikos inspekcija tokių lėšų negauna. Jos etatų skaičius yra ribotas. Jeigu būtų paraidžiui vykdomas tas reikalavimas, koks yra šiandien galiojančiame įstatyme, tai prieš šildymo sezoną Valstybinė energetikos inspekcija turėtų patikrinti po 400 daugiabučių namų per dieną. Tai yra absoliučiai neįmanoma. Vykdant konsultacijas ir derybas su Energetikos inspekcija ir su Energetikos ministerija, buvo prieita prie kur kas racionalesnio pasiūlymo, jog tokią savotišką patikrą inspekcija vykdytų vieną kartą per ketverius metus ir prireikus, esant ginčams, galėtų ad hoc tikrinti konkrečius pastatus ir dažniau. Taigi teikiamas įstatymo projektas išsprendžia šį dviprasmiškumą ir leidžia taupyti valstybės biudžeto lėšas, t. y. nereikalauja papildomų biudžeto asignavimų ir iš esmės neprofanuoja įstatymo raidės ir nesako, kad reikia daryti tai, kas yra iš viso neįmanoma. Taigi prašome jūsų pritarimo ir taip pat prašytume, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas birželio 26 d., kad būtų galima priimti dar šios sesijos metu.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, ar jūs nemanote, kad apskritai dabar su šilumos punktų priežiūra padaryta tokia netvarka, kurios Energetikos ministerija net nesirengia tvarkyti? Tiesą sakant, visai neaišku, kas dabar turėtų imtis šilumos punktų remonto, nes šilumininkai nuo šito darbo yra atriboti. Dabar jūs dar norite ir inspekciją atriboti. Kas, pavyzdžiui, apskritai užsiims šilumos punkto remontu, jeigu jis sugriūva? Žmonės kaupia lėšas. Dabar tų lėšų nėra. Tokia netvarka padaryta ir viskas paliekama kitai Vyriausybei. Man atrodo, kad jums, kaip valdantiesiems, reikėtų susitarti su Energetikos ministerija, kad vis dėlto tą sumaištį panaikintų, nes gyventojai yra nepaprastai sujaudinti…
PIRMININKĖ. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …nežino, ką daryti.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Birute, už klausimą. Iš tiesų pripažįstu, kad yra tam tikras neaiškumas arba yra problemų šį įstatymą įgyvendinant praktiškai. Tai, matyt, matė ir K. Daukšys, kuris irgi siūlo atitinkamas pataisas dėl šio įstatymo projekto. Tai matome ir mes. Tai kyla iš diskusijų su įvairiom savivaldybėm ir bendruomenėm ir daugiabučių bendrijomis. Ne paslaptis, jog šio įstatymo pataisos, kurios ir dabar galioja, buvo inicijuotos taip pat ir ne pačios Vyriausybės arba ne tik Energetikos ministerijos. Tai yra bendras reikalas ir visų politikų klausimas, ne tiktai mūsų. Bet iš tikrųjų tos problemos, kurias jūs keliate, egzistuoja. Tiktai kitas klausimas. Šilumos punktų remontas tikrai nėra Valstybinės energetikos inspekcijos problema arba kompetencija. Nereikia sakyti, kad jie turės remontuoti. Jų klausimas yra patikrinti tinkamumą ir išduoti pasus. Šiuo atveju tokia pareiga, kuri šiandien yra užkrauta įstatymų leidėjo, yra visiškai nepakeliama ir nebuvo skirtos adekvačios lėšos iš biudžeto. Bet dėkoju jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Ir dar klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų aš abejoju, ar tikrai inspekcija atlikdavo patikras. Kiek žinau, patikras atlikdavo patys eksploatuotojai, nes bent jau, kur teko gyventi, šilumos mazguose jie vaikšto. Tiktai nežinau, kaip ta struktūra iki galo veikdavo, kas tą pasą parašydavo, bet iš esmės, ar čia tikrai kas nors keičiasi, ar iš tikrųjų čia daugiau privačių struktūrų dirbs, o ne patys eksploatuotojai? Ar nesukursime tokios konkurencijos, kur iš tikrųjų bus tam tikra konkurencija, kuri gali suteikti galimybę ateiti į rinką ne visai tiems, kurie atsakingai žiūrės? Šildymo sistemos ne toks jau neatsakingas dalykas. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Tai, ką jūs minite, iš tikrųjų iki 2011 m. rudens arba šildymo sezono pradžios būtent tokia sistema ir buvo, kad eksploatuotojas pats ir išduodavo tą energetinį pasą, ir užtikrindavo arba tikrindavo tinkamumą pasirengimo šildymo sezonui, bet įstatymų leidėjas yra priėmęs tokią įstatymo nuostatą, kurią mes dabar ir siūlome keisti matydami jos ydingumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į klausimus. Dėl motyvų kalbėti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai ačiū. Atsiprašau, pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prašėte, kad dar perduos Sekretoriatas, kad jeigu komitetas apsvarstys, tada pateiksite. Gerai.
17.36 val.
Rezervinis penktasis – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4327. Pranešėjas – R. J. Dagys. Pateikimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas buvo inicijuotas konkrečiai kreipiantis į mūsų komitetą krašto apsaugos tarnybos žmonėms, kurie nesusiję su karo technika, bet konkrečiai yra orkestrantai, kurie pagal dabartinį galiojantį įstatymą, net ir turėdami to laisvo laiko ne darbo metu, negali turėti jokių kitokių pajamų, užsidirbti sau pragyvenimui. Jų atlyginimas nėra aukštas, bet jie negali gauti jokių pajamų pagal mūsų dabartinį įstatymą iš niekur jokia forma. Taip mes esame sutvarkę. Kad išvengtume šitokios kolizijos suprasdami, kad tai nėra logiškas sprendimas, ir derindami kartu su krašto apsaugos specialistais, yra pateikiama labai griežta formuluotė, bet leidžianti vis dėlto lanksčiau pasižiūrėti krašto apsaugos tarnybai, kad laisvu nuo darbo metu, krašto apsaugos ministro įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybos panaudoti asmeniniams interesams, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami, sprendimai profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priimami, atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tai yra labai apsunkinta tvarka, bet vis dėlto, atsižvelgiant į tą specifiką, manau, kad tai yra proporcingas sprendimas. Tikrai Krašto apsaugos ministerija tais dalykais niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiaus. Bet dabar yra jiems užkirsta įstatymu bet kokia galimybė spręsti tuos klausimus. Orkestrantai gauna 1100 Lt atlyginimo. Negalėti niekur kitur groti ir už tą grojimą negauti jokio atlygio… Tai arba tada jis tai turi daryti kažkaip nelegaliai, arba kaip nors kitokia forma atsilyginant, turbūt tikrai nelogiška. Jeigu dar bus kokių nors nuogąstavimų, mes pataisysime svarstymo metu, jeigu kas nors čia dar yra per daug laisva.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Ačiū, gerbiamasis Rimantai, už tokį atvirą pristatymą. Gal tada mes įrašykime, kad Krašto apsaugos orkestro muzikantams galima muzikuoti kur nors kitur. Nes dabar jūsų pasiūlymas yra atviras visiems 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių. Aš nesu toks tikras, kad tik orkestrantai ateis. Gali būti, kad ir kiti laisvu nuo tarnybos metu norės dirbti įvairiose saugos struktūrose ir panašiai, nes jų, mūsų eilinių karių, atlyginimai dabar nėra tokie dideli. Mes, kita vertus, esame suteikę papildomai labai rimtų garantijų dėl valstybės tarnybos. Aš manau, toks atviras pasakymas, kad visi gali būti antraeilininkai ir kad ministras neturi ką veikti, o peržiūrės 8 tūkst. karių bylų, man atrodo, ne visai tinkama.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, ne, ne. Mane konsultavo ir patikino, kad kitiems išvis turbūt neįmanoma, jeigu kalbama apie kariūnus, karininkus, išvis negalima bus net ir šitos įstatymo formuluotės jiems taikyti. Jeigu tai sudaro tokią galimybę, tai aš sutinku su jumis, tada reikėtų parašyti konkrečiai – pareigas ir visa kita, sutinku su tuo. Bet buvo patikinta, kad tai neatidaro landos. Kaip matote, čia labai jau išimtiniais atvejais tą dalyką leidžiama daryti, tai dėl to. Visiškai reali problema – nelogiškas, neproporcingas tas draudimas yra šioje srityje.
PIRMININKĖ. Atsakėte į vieną klausimą. Dabar nuomonės už ir prieš. Yra tik nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu pakartoti tas abejones. Problema iš tikrųjų egzistuoja, bet mes turime apsispręsti, kuriuo keliu einame. Ar mes sudarome tokias tarnybos sąlygas, kad jos garantuotų ir galimybę atlikti pareigą, ir žmogui išmaitinti savo šeimą. Tam tikros išlygos įstatyme buvo dėl pedagoginės veiklos, dėl kitko. Mes iš tikrųjų turime gerų chorvedžių ar orkestro vadovų, kurie tą gali padaryti. Tada liepiame niekur kitur nedirbti. Ar mes sakome, kad čia tarnyba yra – tik aštuonias valandas atitarnaukit, o po to eikite užsidirbti pragyvenimui. Man atrodo, šitas kelias yra pavojingas. Aš kviesčiau kolegas pabandyti pasirūpinti, aš suprantu, kad dabartinis finansavimas sukelia papildomų problemų, bet eiti tuo antruoju keliu, man atrodo, yra šiek tiek pavojinga. Todėl aš abejoju dėl tokių pataisų, kurias teikia Rimantas.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų nieko pavojingo nėra. Nemanyčiau, kad ankstesnė praktika buvo kuo nors blogesnė. Tiesiog buvo leidžiama kai kuriose struktūrose žmonėms dirbti. Apskritai tie suvaržymai… Savaime suprantama, jeigu būtų galimybė mokėti tokius didelius atlyginimus, tai gal suvaržymai ir galėtų būti, tačiau žmogus laisvas rinktis. Jeigu jis sugeba atlikti savo pareigą pagrindinėje tarnyboje, tai kodėl jis negali šiek tiek užsidirbti, jeigu turi sveikatos, galimybių ir noro. Nemanyčiau, kad reikėtų tokių suvaržymų, ir būtų galima leisti. Pritariu tam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.43 val.
Ir dar paskutinis 6 rezervinis klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4180. Pateikimas. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Įstatymas gana paprastas. Turbūt daugelis jau žino, kad ūkininkai pajamas, gautas už ūkyje pagamintą produkciją, įskaito į savo žemės ūkio veiklą, ir paprasta buhalterija, ir viskas gerai. Tačiau turbūt nuostabą gali kelti vienas dalykas, kai ūkininkas norėtų pavaišinti savo ūkyje užauginta produkcija, arba, tarkime, teko dalyvauti ekskursijose seniau užsienyje, kai atvažiuoji į ūkį, kuriame auginami svogūnai, tai savaime suprantama, labai malonu, kai ūkininkas turi galimybę išvirti svogūnų sriubos ir dar iš savo ūkyje užaugintų grūdų iškepti bandelę, pavaišinti sriuba ir pagaminti tam tikrus pietus.
Tai Lietuvoje to negalima. Norint tai daryti, reikia registruoti atskirą įmonę, reikia tvarkyti atskirą buhalteriją. Tarkime, jeigu ūkininkas nori išvirti ūkyje bulvių ir pavaišinti žmones bulvėmis su lupenomis ir kefyru, tai jis turi iš savo ūkio nupirkti kitą įmonę… produktus, užaugintus savo ūkyje, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir tada pavaišinti arba teikti tam tikrą paslaugą ekskursijų metu ir panašiai.
Taigi kai kurie ūkininkai, dabar auginantys žemės ūkio produkciją, pageidautų… Atsiranda ūkiuose ir galvijų, ir kitų tokių egzotinių dalykų, kurių žmonės atvažiuoja pasižiūrėti, praleisti savo laisvalaikį ir norėtų gauti tam tikrą maitinimo paslaugą. Čia ir siūlome patobulinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą įrašant, kad pajamoms iš žemės ūkio būtų priskirtos ir pajamos, gautos teikiant savo ūkyje maitinimo paslaugas iš savo ūkyje išaugintų ir pagamintų žemės ūkio produktų. Viskas savo, ir būtų galima įskaityti į pajamas iš žemės ūkio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų labai gerai. Ką tik mano kaimynai grįžo iš didelės ekskursijos po Provansą (Prancūziją). Važiavo visas autobusas ūkininkų, perdirbėjų. Labai gražų pavyzdį pasakė, kad stambūs ūkiai priima visą autobusą, ekskursiją, bet yra nurodytos valandos ir yra nustatyti įkainiai, kiek kainuoja apeiti ūkį, kiek kainuoja, nes tai yra sąnaudos to žmogaus, kuris tą ūkį prižiūri. Ir netgi jiems buvo toks nutikimas, kad jie pavėlavo valandą, ir ūkininkas jų nepriėmė ir pinigų negrąžino, nes jam yra darbo laikas ir jis pasiruošęs specialiai, žino apie ekskursijas iš anksto. Aš manau, labai gerai, turime judėti prie to, kad jeigu žmonės nori pamatyti gerą ūkį, pabūti, tai reikia tik sveikinti, kad tokius dalykus daro.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, klausimo nebuvo? (Balsai salėje) Gerai. Turbūt jau nekalbėsime už ar prieš. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Gal bendru sutarimu galime pritarti? Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę…
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.48 val.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-13a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4514. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo valdybos sprendimu 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo grupė azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimui tobulinti. Darbo grupė savo darbą atliko ir pateikė valdybai gegužės 9 dieną, todėl norėtume pristatyti darbo rezultatus ir jums. Prašytume sudaryti galimybę tai padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Todėl mes ir prašome papildyti pavasario darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausimų… Tuoj, palaukite, pažiūrėsiu. Yra norinčių klausti. J. Olekas nori paklausti. Gal atsisakote? Ačiū. Aš manau, kad… Dabar Ž. Šilgalis. Čia dėl nutarimo, dar ne dėl projekto.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Paskui bus diskusija, aš gal tada papasakosiu, ką čia klausti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ir S. Bucevičius. Norite klausti?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš noriu paklausti gerbiamojo Eriko. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš antra kadencija, bet vis dėlto, gerbiamasis Erikai, nelabai suprantu. Buvo viena darbo grupė, mes šiandien diskutavome ir su jumis apie vienos darbo grupės ypatumus šio įstatymo, ir apie jūsų darbo grupės. Bet nepamenu, ar buvo Seime sudarytos dvi darbo grupės dėl to paties įstatymo projekto. Kaip jūs, kaip valdybos narys, vertinate tokius procesus?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Na, darbo grupės buvo sudarytos skirtingų Seimo institucijų: viena darbo grupė – komiteto, kita – valdybos. Paprastai… Taip, taip, Biudžeto ir finansų komiteto, bet tai nebuvo valdybos sprendimas, o valdyba savo potvarkiu atskirai sudarė. Taigi tokia teisė inicijuoti įstatymų leidybą yra, ir čia niekas nesikerta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti po pateikimo? Čia yra dar už ir prieš. Ar kalbėsite? Po pateikimo. (Balsai salėje) Taip.
Tada svarstymas. Yra norinčių dalyvauti diskusijoje. Taip, tuoj įjungs. Kompiuteris lėčiau negu mes. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Norite, kad sutaupyčiau laiko ir nekalbėčiau? Atleiskite, kolegos, negaliu, nes man apie trejus metus teko dirbti su tuo įstatymu, ir tai nėra paprastas įstatymas. Dabar be jokių emocijų, be jokių ambicijų, labai ramiai noriu paaiškinti keletą dalykų.
Pirmiausia aš pasakysiu, kas atsitiks, jeigu mes eisime tuo keliu ir pabandysime priimti tą įstatymą, kuris yra dabar pateiktas. Pateikimas geriausiu atveju, jeigu bus padarytas šiandien, bus padarytas, rudenį yra numatytas svarstymas. Šis įstatymas, šiaip ar taip, netgi po sėkmingo svarstymo turi būti privaloma tvarka suderintas su Europos Sąjungos institucijomis. Jūs taip pat turite tai žinoti. Tas derinimas vyksta ne mažiau kaip tris mėnesius. Vadinasi, per šią kadenciją šio įstatymo vėl nebus įmanoma turėti.
Mūsų darbo grupė, skirtingai nei E. Tamašauskas, pasakė, kodėl ją sudarė Biudžeto ir finansų komitetas. Todėl, kad įprastai Biudžeto ir finansų komitetas… Jūs patys žinote, kad visi komitetai specializuojasi tam tikrais klausimais. Tai yra mūsų kompetencijos klausimas, kaip ir Finansų ministerijos klausimas. Todėl, kai Finansų ministerija prisipažino, kad jinai yra nepajėgi parengti šio sprendimo, kadangi toje darbo grupėje buvo asocijuotų struktūrų atstovų, kurie nuolat tą įstatymą tampė į visas puses, natūraliai perdavė mums šiuos įgaliojimus. Mes tęsėme tą darbą ir mes jį pabaigėme, o po to nei iš šio, nei iš to valdyba sudarė kitą darbo grupę. Bet ji sudaryta ne tam, kad įstatymą padarytų geresnį ar tobulesnį, ji sudaryta tam, kad numarintų viską ir kad vėlgi nebūtų nei per šią Seimo sesiją, nei per šią kadenciją įstatymas priimtas.
Aš dar kartą sakau: jūs patikėkite, mes galėsime grįžti prie tos temos. Jeigu mes neisime tuo keliu, kurį pasiūlė mūsų darbo grupė, kuri išlaikė visas procedūras, nebuvo jokių skubotumų, kuri skirtingai, nei teikė asocijuotos struktūros, perėjo visas derinimo stadijas, derino ir su asocijuotomis struktūromis… Man buvo atnešusios tuos įstatymus, štai tuos įstatymus, kuriuos dabar Erikas teikia, tos pačios verslo struktūros. Aš pasakiau, kad neįmanoma valstybei padaryti visko, ko jie nori, nes tada tas įstatymas visiškai neatlaiko kritikos. Tada man pasakė labai paprastai: nepadarysi tu, padarysime per kitus. Štai taip procesas ir vyksta.
Aš nemanau, kad valstybėje galima viskuo taip lengvai prekiauti. Čia yra kaip ir su alkoholiu – čia kalbama apie priklausomybę. Jeigu jūs taip lengvai galite į viską nusispjauti ir pritarti tokiam įstatymo projektui… Na, aš nežinau, kaip jūs jausitės po dvejų metų, kai šis procesas taps nebekontroliuojamas. Reikėtų pakalbėti su specialistais, reikėtų pasikviesti Finansų ministerijos atstovus, jeigu netikite manimi, pasikviesti Lošimų priežiūros komisijos narius, kitus ekspertus. Pamatysite, ką jie pasakys.
Aš suprantu, kad asocijuotoms verslo struktūroms netinka, bet čia ir yra lakmuso popierėlis, ir negali jie visiškai būti patenkinti. Kodėl jie dabar visi patenkinti naujuoju įstatymu? Todėl, kad ten sudėta viskas, ko jiems reikia, tiesiog mechaniškai: ko reikia kazino, sudėta kazino, ko reikia B lygiui, kuriam atstovauja Samuilas Kacas, turbūt visiems labai pažįstamas, nes labai aktyvus žmogus… Nieko bloga negaliu pasakyti, jis tiesiog gina savo verslą. Bet kaip elgiasi Seimo nariai, kodėl ir jie gina verslininkų interesus?
Mano supratimu, jūs patys žinote, kaip vyksta svarstymo procedūra. Mes gi galime eiti normaliai su tuo įstatymu, kuris yra pateiktas. Teisingai, galbūt mūsų įstatyme kai kurie dalykai bus per griežtai reglamentuojami, bet Seimas turi teisę inicijuoti atskiras pataisas. Kiekvienas jūsų turi teisę siūlyti kitus sprendimo būdus, bet kam stabdyti procesą? Mes norime toliau toje baloje murkdytis? Juk iš tikrųjų murkdomės baloje. Įstatymas beviltiškai pasenęs, ir tie, kurie dalyvauja šiame versle, yra labai patenkinti. Kuo ilgiau to įstatymo nebus, tuo yra geriau, todėl jiems nereikia jokio įstatymo. Jiems geriausia, kad nieko nebūtų. Štai ir viskas, labai paprasta.
Erikas, girdžiu, replikuoja, kad nesąmonė. Tai jūs man pasakykite, gerbiamasis Erikai ir kiti darbo grupės nariai, na, kas trukdo jums, kaip Seimo nariams, pasiimti mūsų projektą, kuris perėjo svarstymo komitete stadiją, jau artimiausiu metu bus teikiamas Seimui, ir teikti pataisas? Juk aš sakiau: jeigu yra diskutuotinų dalykų, diskutuokime, ginčykimės, ieškokime kitokių būdų, priimkime kitą sprendimą, bet taip valstybėje, kaip yra dabar, būti negali. Jeigu jūs manote, kad taip lengvai galima pirkti ir parduoti, prekiaukite, bet mano balso per šią prekybą nebus. Aš siūlau nepildyti darbotvarkės, eiti normaliu keliu ir tikiuosi supratimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar po svarstymo ar bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam. Yra norinčių balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Čia dėl nutarimo, kad įtrauktume į darbų programą. Svarstymas.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 33, prieš – 4, susilaikė 8. Pritarta.
Priėmimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime.
Dabar nuomonės už ir prieš. Yra tiktai prieš. Ž. Šilgalis. Kalbėsite?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš atsisakau, kalbėsiu kitos stadijos metu.
PIRMININKĖ. Taip, S. Bucevičiaus nėra salėje. Balsuojame. Prašome pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 35, prieš – 3, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
Aš manau, kad Sekretoriatas sujungs, kur buvo Nr. XIP-4517 ir Nr. XIP-4514, Dokumentų skyrius juos sujungs į vieną.
17.59 val.
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4393, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4394, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318, 184, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4395, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4396, Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4397, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4398, Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4399, Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4400, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4401, Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4402, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4403, Loterijų įstatymo 2, 4, 6, 10, 17, 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4423 (pateikimas)
Ir tada pats įstatymo projektas. Pagrindinis įstatymas – 2-13b. Tai Nr. XIP-4393, Nr. XIP-4394, Nr. XIP-4395, Nr. XIP-4396, Nr. XIP-4397, Nr. XIP-4398, Nr. XIP-4399, Nr. XIP-4400, Nr. XIP-4401, Nr. XIP-4402, Nr. XIP-4403, Nr. XIP-4423. Visus juos pristato E. Tamašauskas. Pateikimas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tiesų dėkingas, kad sudarėte tokią galimybę pristatyti šį mūsų projektą. Nepaisant to, kad kolega mano, jog tiktai tos darbo grupės rezultatas yra tinkamas, teigiamas, patikėkite, mes atlikome nė kiek ne mažesnį darbą nei jūsų darbo grupė. Maža to, mes apsilankėme ne vien tiktai Lietuvoje ir žiūrėjome ne vien tiktai popierius. Apsilankėme ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir įvertinome tas situacijas ir tradicijas, kurios ten yra susiklosčiusios, ir kaip veikia visa šita sistema. (Balsai salėje) Las Vegase? Ne, neteko būti. Bet aš manau, kad būtų ne pro šalį ir ten pabuvoti, ko gero.
Pradėsiu nuo pradžių ir dar kartą pasikartosiu, kad rugpjūčio 31 d. Seimo valdybos sprendimu buvo sudaryta darbo grupė azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimui tobulinti bei azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių įstatymų projektams parengti. Į darbo grupės sudėtį buvo įtraukti skirtingų Seimo pozicijos ir opozicijos politinių frakcijų asmenys siekiant užtikrinti plataus politinio spektro intereso atstovavimą bei galimo nacionalinio susitarimo prielaidas.
Darbo grupei pavesta parengti azartinių lošimų ir loterijų viešosios politikos reguliavimo principus, inicijuoti azartinių lošimų ir loterijų paplitimo tyrimo atlikimą, vadovaujantis Komisijos Žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ nurodytomis patikrinimo priemonėmis. Turiu pasakyti, kad tokio tyrimo atlikti nepavyko. Pasirodo, per gerą dešimtmetį, kol egzistuoja Azartinių lošimų įstatymas, platūs tokio pobūdžio tyrimai Lietuvoje visiškai nebuvo atliekami. Kaip pavyzdį galiu pateikti, kad Didžiojoje Britanijoje tokie tyrimai atliekami kas treji metai ir daromos išvados, ar įstatymas iš tikrųjų reikalauja pakeitimų, kokia situacija yra su lošėjais, turinčiais priklausomybę. Šiame mūsų įstatyme kaip tik ir yra tokia įstatymo nuostata, kad kas penkeri metai tokio pobūdžio tyrimai būtų atliekami.
Rengdami įstatymo projektą darbo grupės nariai konsultavosi su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Čia kaip tik noriu kolegai paprieštarauti, kad, girdi, nebuvo konsultuojamasi. Buvo konsultuojamasi, mielasis kolega, ir su Finansų ministerija, ir su VLPK atstovais… (Balsai salėje) Jūs paminėjote. Taip pat buvo išanalizuoti lyginamieji Europos Sąjungos valstybių narių azartinių lošimų reguliavimo modeliai, susipažinta su legaliai veikiančiomis lošimų organizavimo vietomis, surengti, kaip jau minėjau, konsultaciniai vizitai į kitas šalis. Beje, kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje, teko susitikti su lošimų priežiūros institucijų atstovais ir susipažinti su jų darbu.
Įstatymo projekto nuostatas darbo grupė derino su visiems lošimų segmentams: B kategorijos lošimų namams, automatų salonams, lažyboms, loterijoms, atstovaujančiomis asociacijomis. Pastarosios yra pateikusios ne vieną dalykinę pastabą, į kurią darbo grupė atsižvelgė. Į kai kurias pastabas ir siūlymus darbo grupė neatsižvelgė, nes manė, kad jos susilpnina lošimų socialinę kontrolę.
Viešosios konsultacijos su visomis lošimų verslo asociacijomis, užtikrinant jų paritetinį dalyvavimą, truko daugiau nei pusę metų. Surasta ne tik ir ne tiek tinkama interesų suderinimo formulė tarp atskirų lošimo segmentų, tačiau taip pat (ir svarbiausia) pusiausvyra tarp valstybės, visuomenės ir verslo interesų. Įstatymo projektu įteisintos naujos lošimų rūšys: nuotoliniai lošimai, kas itin aktualu šiandien, ir vėlgi norėčiau nesutikti su kolega Ž. Šilgaliu. Manyčiau, kad šiuos įstatymus, galbūt juos sujungus, mes tiesiog privalėtume priimti šioje mūsų kadencijoje. Todėl, kad ypač internetinių lošimų paplitimas ir didelė plėtra sudaro prielaidas klestėti nelegaliems lošimams Lietuvoje ir lošti nepilnamečiams.
Kaip jau minėjau, nuotoliniai lošimai, sportinių žirgų totalizatorius, komercinio pokerio turnyrai, B1 kategorijos automatai. Kartu yra numatyta griežta, tačiau adekvati šių lošimų rūšių kontrolė. 2012 m. birželio 1 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė išvadą dėl projekto, kuriame nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, nenustatė. Į redakcinio pobūdžio pastabas bus atsižvelgta pradėjus projekto svarstymo procedūrą po pateikimo.
Birželio 4 d. darbo grupė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl projekto vertinimo. Suprasdami tą aplinką, kuri tvyro apie azartinius lošimus, mes patys nusprendėme kreiptis, kad STT pateiktų išvadą.
Mūsų projektas įtvirtina lošimų reguliavimo politikos principus ir aiškiai apibrėžia teisinę ir socialinę lošimų organizatorių atsakomybę visuomenės atžvilgiu. Numatoma, kad naujasis įstatymas reglamentuos nuotolinius lošimus, sudarys teisines prielaidas organizuoti komercinį pokerį ir žirgų sporto totalizatorių. Taip pat sudarys sąlygas saugiai ir ribotai lošimų automatų bei lažybų verslo veiklai. Kartu ketinama įsteigti lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri užtikrins lošimų rinkos reguliuotojų ir lošimų organizatorių bendradarbiavimą, kurio svarbą pabrėžia Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl azartinių lošimų internetu paslaugų vientisumo. Lošimų rinkos koordinavimo taryba veiks kolegialiai ir turės patariamąjį balsą lošimų reguliavimo klausimais, tai sudarys sąlygas organizuoti lošimus saugiai, skaidriai ir atsakingai. Būtų tiek.
PIRMININKĖ. Kadangi labai daug klausimų, turbūt leisime visiems paklausti. 16 užsirašiusių, manau, kad visi… (Balsai salėje) Nežinau, kaip nuspręsit, aš tai kuo trumpiau. (Balsai salėje) Gerai. Pirmasis klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man padarė didelį įspūdį jūsų kelionių geografija rengiant šitą įstatymų projektą. Tikiuosi, neprasilošėte, o gal net išlošėte, bet jeigu dar neišlošėte, tai manau, kad priėmus šitą įstatymą tikrai išlošite.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Jeigu čia humoras, tai aš jums atleidžiu.
S. STOMA (TS-LKDF). Neprašau jūsų atleidimo. Ne jūs man atleisite. Sakykite, ne visi žmonės, ko gero, bus Lietuvoje tokie laimingi ir paprastai žaisdami azartinius žaidimus vis dėlto dauguma pralošia. Kaip suprantu, pagal jūsų teikiamą variantą legalizuojama daugybė sričių ir tikrai Lietuva taps vos ne lošėjų rojumi. Manau, suprantate, kad prisiimate atsakomybę, tikėkimės, kad kažkas jums atleis.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Tikrai taip, prisiimu visišką atsakomybę. Dar kartelį noriu akcentuoti, kad legalizuojama tai, kas šiuo metu jau vyksta internete. Jeigu mes to nematome arba nenorime matyti, tai, ko gero, didesnė problema negu legalizuoti ir kontroliuoti, o legalizuojant taip pat gauti pajamas į valstybės biudžetą. Jeigu jūs abejojate, kad internetinių lošimų legalizavimas tikrai yra blogybė ir to nereikėtų daryti, tuomet aš siūlyčiau jums pačiam pasinaudoti internetu ir pasižiūrėti, kas vyksta jame, kai tuo gali naudotis nepilnamečiai. Aš suprantu kai kurių nelegaliai egzistuojančių bendrovių, teikiančių internetinio lošimo paslaugas, didelį pasipiktinimą. Jeigu pamenate, praeitą posėdį netgi buvo išplatinta tokia provokacija, kur buvo siūloma žaisti pokerį, pokerio turnyras organizuojamas Seimo salėje. Pavyko išsiaiškinti, kas yra šitos provokacijos organizatoriai. Būtent nelegalių internetinių lošimų organizatoriai. Taigi aš manau, kad geriau kontroliuoti, negu visiškai užsimerkti ir nematyti to.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Olekas. Trumpai klauskite, trumpai atsakykite, tada tikrai visi spėsite.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už gražų pristatymą. Kolegoms klausdamas gal čia kiek ir pakomentuosiu. Kai mes lyginame lošimų liberalizavimą, tai internetiniai lošimai Žilvino jau pateiktame įstatyme dar plačiau galimi žaisti. Šiame įstatyme kalbama apie tam tikrus apribojimus, ko nėra mūsų jau po pateikimo pritartame įstatyme. Mes kartais fiziškai matome lošimo įmonę ar lošimo namus, bet internete galima atsinešti net ir į Seimo salę, tą, ką mes jau priėmėme praeitu įstatymu. Aš noriu, kad jūs, gerbiamasis Erikai, dar kartą pasakytumėte keletą žodžių apie tuos skirtumus, apie galimybę kitaip sureguliuoti nuotolinius lošimus dabar siūlomame įstatyme ir mūsų kolegų anksčiau pateiktame projekte. Ačiū už atsakymą.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Kaip minėjau, mes įvertinome Estijos patirtį. Beje, Estijoje jau dvejus metus galioja internetinių lošimų galimybė ir ji yra labai griežtai reglamentuota. Galbūt, kaip minėjau, dėl šito griežto reglamentavimo mūsų projektas ir sukėlė tokį didelį pasipiktinimą. Visų pirma estai pareikalavo, kad serveriai ir subserveriai būtų jų šalyje, kad būtų galima juos kontroliuoti. Mūsų įstatymo projekte šis reikalavimas yra.
Toliau, mes susiejame tai su antžeminiais punktais. Kodėl? Nes visų pirma yra noras apsaugoti ne tik savo egzistuojančią rinką, bet kad atsirastų galimybė kurti darbo vietas. Labai lengva visiškai neinvestuojant nė cento Lietuvoje pasiimti iš Lietuvos visus pinigus, kadangi puikiai suprantame, kad lošimuose ne tik išlošti, bet dažniau ir pralošti pavyksta. Tokiu atveju, jeigu nebus reikalavimo turėti įstatinį kapitalą, kad bendrovė ne savo dukterinę įmonę, kokį filialą registruotų, bet aiškiai būtų registruota čia, įstatinis kapitalas, antžeminis turtas, taip pat kuriantis darbo vietas. Štai koks reikalavimas yra. Tai mūsų projekte yra. Jeigu turi vieną kazino, gali būti internetinio žaidimo operatorius. Jeigu turi 20 lažybų punktų, taip pat gali gauti teisę organizuoti internetinius žaidimus. Jeigu turi 5 lažybų punktus, tiksliau sakant, žirgų totalizatoriaus punktus, taip pat gali organizuoti. Čia yra ypač svarbu. Nes jeigu būtų gyvai žirgų totalizatorius, faktiškai tai, ką mes turime dabar Lietuvoje, jau pradėta kurti… Noriu jus informuoti, kad Ukmergėje yra pastatytas puikus hipodromas, kur jau pasiruošta organizuoti aukščiausio lygio bėgimus, taip pat transliuoti, dėti…
PIRMININKĖ. Aš prašau trumpai atsakyti į klausimus, viršyti visi limitai.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerai. Bus dar klausimų, atsakysite į visus. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, kodėl, mano nuomone, taikyta lyg ir išimtis, kad lošimų organizatorius pažeidžia lošimų reklamos, lošimų skatinimo ribojimus keturis kartus ir tik po to jam pareiškiamas įspėjimas? Kodėl čia tokie nuolaidžiavimai, ar kaip? Dėl ko toks ribojimas, ar tokia didelė laisvė? Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Tas ribojimas, nustatant tam tikrą skaičių pažeidimų, irgi yra logiška, kai aiškinamės, kokie yra galimi pažeidimai. Tai galimas pažeidimas, kai tiesiog įeina į saloną, jie patys išprašo, tačiau (…) tai fiksuojama. Ir tai jau laikoma pažeidimu. Tokių pažeidimų suma išties galėtų būti keturi nedideli pažeidimai tam, kad tik po to būtų galima stabdyti licencijos turėjimą. Vis dėlto buvo pasirinktas tam tikras optimalus skaičius.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad aš visada buvau prieš azartinių lošimų taikymą ir propagavimą. Kartu, aišku, esu savotiškai nusivylęs, kad jūs sakote, kad šiuo metu yra nelegalus lošimas internetu ir mes nieko negalime padaryti. Tai galbūt ir nelegalų alkoholį visiškai leiskime, nes nieko negalime, tabaką, narkotikus ir visa kita. Visi pinigai bus tų vargšų žmonių, kurie prasiloš. Galbūt po to socialinė rūpyba bus jų vaikams, tėvams, kad mes išmokėtume iš sąžiningai dirbančių žmonių biudžeto. Aš peržiūrėjau tą įstatymą, 45 straipsnis, lošimų rinkos koordinavimo taryba, ar tai nėra dar koks nors papildomas biurokratinis aparatas, nes yra ir Priežiūros tarnyba? Ar reikia tiek institucijų? Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui už klausimą. Tiesiog aš atsakysiu nereaguodamas į jūsų pastabas. Viešosios konsultacijos yra svarbi priemonė, aptariant ir sudarant optimaliausius reguliavimo sprendimus. Beje, jų svarbą yra pabrėžęs ir Europos Parlamentas bei Europos Komisija. Koordinavimo taryba turėtų stebėti, analizuoti lošimų rinkos plėtrą ir teikti pasiūlymus dėl jos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės; analizuoti, vertinti lošimų, pinigų plovimo, nelegalaus lošimo ir kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine bei ekonomine politika šioje srityje ir informuoti apie tai Seimą, Vyriausybę, visuomenę; taip pat padėti nustatyti aktualias lošimų rinkos vystymo problemas ir jos reguliavimo prioritetus.
Šiame projekte numatyta, kad lošimų rinkos koordinavimo taryba yra kolegiali lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamoji institucija. Ją sudarytų Seimo Ekonomikos komiteto, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Priežiūros tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, Lietuvos lošimų operatorių asociacijos, Lažybų organizatorių aljanso bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos… (Balsai salėje) Taip, tokia taryba iš tikrųjų… Kadangi patys kalbame, kad tai yra labai opi verslo sritis, tokiu atveju išties reikėtų visų šitų išvardintų institucijų dalyvavimo. (Balsai salėje) Gerai, tuomet nebus Seimo narių, išbrauksime.
PIRMININKĖ. Čia dar nėra. Gerai. Toliau klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Darbo grupė tikrai padarė nemažą darbą, iš pradžių išnagrinėjo situaciją, po to jautriai žiūrėjo, kaip apsaugoti įvairius interesus ir ypač apsaugoti piliečių bei valstybės interesus, kurdama šį įstatymo projektą. Kiek man teko stebėti kai kurių kitų kolegų darbo grupėje interesus, mes su J. Oleku labai akcentavome vieną klausimą – kaip tinkamai užtikrinti nepilnamečių apsaugą ir juos apsaugoti, ypač nepilnamečių apsaugą. Aš mačiau ir galiu patvirtinti, kad tame projekte buvo išbraukti videoloterijų terminalai, šiuo metu de facto buvo įteisintas visiškai nekontroliuojamas jų priėjimas. Tai vertinu kaip pozityvą. Tačiau gal jūs galėtumėte akcentuoti, kaip užtikrinamos kitos nepilnamečių apsaugos priemonės ir antžeminėje veikloje, ir internetiniuose lošimuose?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gal…
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti į klausimą, o ne diskutuoti tarpusavyje. Teisę turi klausti visi. Paklausia ir pranešėjas atsako.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerai, kolegos. Pirmiausia turbūt reikėtų kalbėti apie antžeminę apsaugą, kuri yra numatyta mūsų įstatyme. Tai visų pirma už nepilnamečių apsaugą aludėse, baruose, restoranuose, boulinguose yra atsakingi savininkai, licencijos turėtojai ir taip pat tie, kurie yra atsakingi už alkoholinių gėrimų pardavimą, arba, tiksliau, nepardavimą, nepilnamečiams. Dėl šios atsakomybės mes įvertinome Didžiosios Britanijos patirtį, perkėlėme šią patirtį į šį įstatymą. Privalomosios darbo tvarkos dokumentuose jis turi būti, turi būti numatyti tie reikalavimai. Lošimų organizatoriai lošimų organizavimo vietose turėtų paskirti, tiksliau, privalo paskirti atsakingą asmenį, nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai.
Dabar kalbant apie internetą, kitaip negu ankstesniame pateiktame projekte, šis projektas būtent ir numato labai aiškius, skaidrius nepilnamečių apsaugos instrumentus. Internete lošėjas turės registruotis, po to bus vykdoma išankstinė patikra. Tik pilnamečiai galės prisijungti prie lauko operacijos, galės pradėti lošti. Bankinės operacijos tai yra dar vienas papildomas saugiklis. Ir, kaip aš jau minėjau, serveriai bei subserveriai Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kaip numato Seimo statuto 104 straipsnio 10 pastraipa, aš siūlau klausimus nutraukti ir balsuoti dėl visų įstatymų projektų po pateikimo, o mano siūlymą remia R. Sinkevičius, nes Statute numatyta, kad dar vienas Seimo narys turi paremti siūlymą.
PIRMININKĖ. Tai yra siūlymas, o Seimas nuspręs, ar… (Balsai salėje) Bet turi nuspręsti visa… O mes buvome nusprendę, kad visiems reikia leisti paklausti. Taip, yra statutinis prašymas, kad nutrauktume klausimus, pasiūlė du Seimo nariai. Tai tada balsuojame, nešūkaukite, greičiau baikite. Sutariame. Yra statutinis siūlymas. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kas už tai, kad nutrauktume klausimus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Ar girdite?! Kad nutrauktume klausimus, balsuojate už. Paskui sakysite, kad nesupratote. (Balsai salėje)
Balsavo 42: už – 30, prieš – 8, susilaikė 4. Klausimai nutraukiami. Nieko negaliu padaryti, bet… Taip, Ž. Šilgalis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, tai tik parodo, kad visiems visiškai viskas vienodai. Kurie čia sėdi, tam ir pasiliko, kad turi savo išankstinę nuomonę. Net neįdomu sužinoti. Tai yra paprastas įstatymas, kuris jokio poveikio neturi, jokios žalos ir t. t. Jūs net paklausti nesudarėte galimybių. Kaip jūs galite apsispręsti dėl motyvų ir visa kita? Ar ir už, ir prieš negalės pasisakyti?
PIRMININKĖ. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pirmininke, kadangi visi pagrindiniai teikėjų atstovai jau paklausė, tai iš tiesų labai gerai, kad priėmėme sprendimą nutraukti, siūlyčiau, kadangi nėra Seimo Pirmininkės… galbūt ypatingos skubos tvarka ir priimti galėtume šiandien? Kaip tik yra, žiūriu, pakankamas kiekis, reikalingas kritinę masę sudaryti. Ne klauskim, ne svarstykim, priimkim ir važiuokime toliau, ir visi bus labai patenkinti.
PIRMININKĖ. Nėra 71.
A. MAZURONIS (TTF). Toks jausmas, kad svarstome, nežinau, gyvulininkystės įstatymo kažkokias… Svarstome tokį įstatymo projektą, leiskite paklausti. Ką reiškia…
PIRMININKĖ. Aš jums leidau, visiems sudariau…
A. MAZURONIS (TTF). D. Budrys pasakė neklausti, ir neklausiam. Tai ką mes čia dabar darome?
PIRMININKĖ. Sudariau teisę ir pasakiau, kad daug įstatymų projektų, visi galėsite paklausti. Aš nekalta, kad jūs patys nubalsavote kitaip. Daugumai turime paklusti, ir aš nieko negaliu jums padėti.
Prašom dabar motyvus dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Gerai, sutariame, kad keturi. Jau tikrai demokratiškai… (Balsai salėje) Ir vėl dabar vienas prieš. Yra daug įstatymų projektų. Prašom nešaukti! Visada, kai yra daug įstatymų projektų, leidžiame ir klausinėti ilgiau, ir daugiau kalbėti. Jeigu nenorite, nereikia. Po vieną šnekėkite. Vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, visiškai be reikalo mes čia kaitiname atmosferą. Mes ne kartą esame kalbėjęsi, kad įstatymas reikalingas, dabartinės azartinių lošimų reguliavimo sistemos pokyčiai yra reikalingi. Tikrai ačiū ir ponui Žilvinui, kad jie padirbėjo. Mes buvome pasikvietę Žilviną pasitarti, ar nebūtų galima sujungti šituos įstatymus. Deja, galbūt dėl honoro ar dėl autorystės norėjosi, kad būtų teikiamos tik pastabos jau dėl pateikto įstatymo. Bet mums atrodė, kad yra kai kurių esminių dalykų, kurie negali būti suderinti, ypač nuotolinio lošimo reguliavimo.
Aš nesu šalininkas azartinių lošimų, aš visada kalbėdavau apie tai, bet esminį perversmą yra padarę internetiniai žaidimai. Mano supratimu, visi mūsų ypač griežti ribojimai, videokameros, stebėjimai ir visi kiti dalykai, dėl antžeminių dalykų yra visiškai paneigiami, kai žaidžiama internetinėje erdvėje. Todėl mūsų toks darbo grupės gilinimasis, net ėjimas pasižiūrėti, kaip atrodo vietoje ir terminalai, ir pačios žaidimų vietos, parodė, kad tas perdėtas reikalavimas dėl kai kurios kontrolės iš tikrųjų yra perdėtas, nes pasiėmęs kompiuterį tu bet kurioje vietoje gali žaisti. Net ir mokyklos suole tu gali atsisėdęs žaisti, nes tau yra prieinama internetinė erdvė. Todėl mums atrodo, kad kur kas yra svarbiau sureguliuoti internetinę erdvę ir duoti šiokios tokios laisvės, ne beribės laisvės, bet šiokios tokios laisvės dėl kai kurių mūsų žaidimų.
Todėl aš kviečiu, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui kaip tikrai subalansuotam. O Žilvinui siūlyčiau gal net atsiprašyti kolegų, nes kai kurie žodžiai, ištarti iš Seimo tribūnos, tikrai neatitiko mūsų kolegiško bendravimo principų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš. Kadangi nematau P. Gražulio, nematau S. Bucevičiaus, – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmiausia aš neturiu už ką atsiprašyti. Viską, ką aš pasakiau, aš pasakiau giliai žinodamas ir suvokdamas procesus. Manau, kad jūs patys puikiai viską matote ir suvokiate. Tai viena.
Dabar iš esmės. Pirmiausia mūsų įstatymo projekte irgi lygiai taip pat yra labai aiškiai ir griežtai aprašytas internetas. Aš buvau pirmasis, kuris šioje kadencijoje kovojo su nelegalais. Mes kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją, į FNTT, klausėme, kas yra daroma, kad būtų užkirstas kelias. Visi demonstravo bejėgiškumą. Tada sėdome rengti įstatymą ir aiškiai įvedėme (…) ribojimus ir serverių čia, Lietuvoje, ir griežtą blokavimą nelegalių svetainių. Mes tai turime. Tiesiog jūs neskaitote to, kas yra. Jūs tiesiog darote tai, ką jums reikia daryti.
Dabar aš pasakysiu keletą dalykų, kas atsitiks, jeigu bus pritarta tai alternatyviai darbo grupei. Pirmiausia bus įteisinti pavieniai automatai, kurių bus visur: baruose, kavinėse, klubuose, statymo punktuose, tačiau nenumatytos nepilnamečių ir asmenų, kuriems draudžiama lošti, prevencijos priemonės. Niekaip, kas nori, tas lošia. Toliau. Išplečiama galimybė organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimų namuose. Liberalizuojamas vietų, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, sąrašas. Nebelieka tokių vietų kaip prekybos centrai, autobusai, geležinkelio stotis – visur vėl bus galima. Liberalizuojama lošimų reklama. Leidžiama išorinio lošimo reklama. Atsisakoma asmens tapatybės nustatymo automatų salonuose ir statymo punktuose. Atsisakoma vaizdo įrašymo reikalavimų. Kaip tada kontroliuoti? Jeigu bus gautas įspėjimas arba bus gautas pranešimas, kad žaidžia vaikas, kaip kontroliuoti? Ateina Lošimų priežiūros komisija, paprašo įrašų, pateikia, o tada yra aišku, yra ar nėra. O kitu atveju visa tai yra ne kontrolė. Ką reiškia paskirti atsakingą asmenį iš savo būrio? Tai reiškia, kad kontrolės apskritai jokios nebus. Ir toliau yra labai daug dalykų.
Dabar žiūrėkite, kaip meistriškai yra uždaroma internetinė erdvė. Vienu reikalavimu prašoma padaryti taip, kad dėl 20 tūkst. gyventojų būtų tik vienas punktas, ar ne? Tai dabar padalinkite, kiek yra lošimo namų, ir suprasite, kad nė vienas, kitas lošimo namų atidaryti negali. Ir tada yra reikalavimas, kad reikia turėti antžeminį punktą tiems, kurie nori teikti paslaugas internetu. Bet kad galimybių tokių nebėra? Tai yra šiurkščiausiu būdu uždaroma rinka. Jūs puikiai žinote, kad Europos Sąjunga tokių sąlygų nederins, todėl tas įstatymas nebus priimtas, dėl to nieko nebus. Štai kokiu keliu mes einame.
PIRMININKĖ. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš nespėjau visko pacituoti, nežinau, ar man iki galo leis pasakyti, bet jūs paskaitykite. Paimkite du įstatymus, paskaitykite ir pamatysite, kur daugiau atstovaujami valstybės interesai, o kur yra grynai verslo interesai. Negi jūs to nesuprantate arba nenorite suprasti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Viskas. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 29, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Aš siūlau visų neskaityti, yra surašyti, jeigu kas turite prieštaravimų, pasakykite dėl kurio. Taip, kaip yra surašyta ir kaip yra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Nematau, kad norėtų kas ką pakeisti. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Kas dabar? Prašom.
D. BUDRYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Yra pateiktas gerbiamojo Ž. Šilgalio įstatymo projektas, kurį darbo grupė užregistravo prieš savaitę. Jis labai daug kalbėjo apie lošimą ir nė karto nebuvo susitikęs nė su viena asociacija, bet kalba lyg būtų buvęs fanatų fanatas. Aš manau, kad jis yra daug pralošęs ir turi pykti ant tam tikrų… Bet aš norėčiau trumpai pasakyti. Gerbiamieji, manyčiau, kad šito įstatymo projektą mes galime apsvarstyti šitoje sesijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Yra numatyta rudens sesijoje. Nežinau, komitetų labai daug…
D. BUDRYS (LSDPF). Aš siūlau, aš turiu pasiūlymą…
PIRMININKĖ. Neapsvarstys. Aš tikrai negaliu tam pritarti, nežinau, kaip visi. Tada balsuojam ir žiūrim. Tada turim balsuoti. Aš nežinau, ar spės komitetai apsvarstyti.
D. BUDRYS (LSDPF). Aš manau, kad mes galime sujungę netgi Ž. Šilgalio įstatymo projektą, kai siūlėme gerbiamajam Ž. Šilgaliui prisijungti prie mūsų įstatymo projekto, tačiau jis atsisakė… Tai čia klausimas, kur yra…
PIRMININKĖ. Jūsų siūlymas yra aiškus, yra siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Leisiu visiems pakalbėti. Dabar balsuojame, ar pavasario sesijoje. Kas balsuoja už, balsuoja… (Balsai salėje) Šioje sesijoje, aš taip suprantu. (Balsai salėje) Toks yra siūlymas, aš nieko negaliu padaryti, tai yra statutinis siūlymas. Kas balsuojate už, balsuojate, kad būtų svarstoma dar šioje sesijoje, kas prieš – svarstysime rudens sesijoje.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 10, prieš – 33. Bus svarstoma rudens sesijoje.
Dabar replikos po balsavimo. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš, aišku, nereaguosiu į tokius kvailokus pono Dainiaus pasisakymus, bet noriu pasakyti, kad nereikia sakyti netiesos. Mūsų darbo grupėje ne aš vienas dirbau ir ne tik Seimo nariai. Mūsų darbo grupėje dirbo ir Finansų ministerijos specialistai, ir Lošimų priežiūros komisijos nariai, komitetų patarėjai ir visi viską žino. Visi posėdžiai yra protokoluoti, mes susitikome su visomis asocijuotomis verslo struktūromis, kokios tik yra, ir ne po vieną kartą. Esminis dalykas, kad mes negalėjome peržengti ribų ir pasakėme, ties kuria vieta mes galime daryti kompromisus. Ten, kur susiję su nepilnamečių apsauga ir valstybės interesais, mes pasakėme – stop. Tada mums labai aiškiai pasakė: nepadarysite jūs, mes padarysime kitaip. Štai jūs svarstykite ir spręskite, kas yra kas.
PIRMININKĖ. K. Kuzminskas. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi pateikimo metu Seimas buvo informuotas, kad komisija labai intensyviai dirbo, važinėjo po užsienio šalis, po Angliją, po Estiją, po Latviją ir t. t., aš norėčiau, kad Seimui pateiktų duomenis, kas finansavo tos komisijos išvykas į užsienį, ir pateiktų Seimui konkrečią sąmatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tą užfiksuosime. Manau, kad bus pateikta. Ir V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai džiaugiuosi, kad visos tos diskusijos klausėsi sveikatos apsaugos viceministras. Aš tikrai balsavau už šio įstatymo pateikimą, bet noriu pasakyti, kad Didžiojoje Britanijoje yra visai kiti dalykai. Jie seniai turi nepilnamečių gydymo nuo priklausomybės metodiką, jie turi puikią infrastruktūrą, kaip tam nepilnamečiui padėti. Deja, pas mus… Noriu pasakyti, kad šiandien balsavau už, kad pagaliau mūsų valstybėje atsirastų ir tai, nes neturime. O blokuoti šiandien kokią nors sistemą valstybėje tikrai neįmanoma. Aš tuo įsitikinau rašydama tam tikrą pornografijos puslapį, kurį dabar žiūri ir domisi vaikai, tai mes darėme kartu su gerbiamąja R. Baškiene. Mums ir vaikų teisių kontrolierė, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir visos tarnybos atsakė, kad to niekaip neįmanoma, valstybė nieko negali padaryti. (Balsai salėje) Na tai kas, kad serveriai ne Lietuvoje, bet valstybė yra bejėgė. Ir valstybė bejėgė yra šiandien padėti vaikams, kurie yra jau priklausomi, neturime jokios pagalbos tiems vaikams. Galiausiai neturime valstybės stebėsenos. Tai kiek tokių vaikų šiandien turim? Aš drąsiai pritariau įstatymams, manau, kad pradėsim svarstyti, ir tikrai būtų labai gerai… Žinoma, jūsų darbo grupė nesikreipė į Sveikatos apsaugos ministeriją… (Balsai salėje) Kreipėsi. Tai gal tada ir Sveikatos reikalų komitetas galėtų pasvarstyti, kaip padėti…
PIRMININKĖ. Yra numatyti kai kurie šie klausimai. (Balsai salėje) Aš siūlau… Viskas, replikos visos. (Balsai salėje) Dėl kurio klausimo? Kuris yra? (Balsai salėje) Kai klausiau, tai visiems viskas tiko. Kelintas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pagrindinis projektas. Azartinių.
PIRMININKĖ. Kaimo reikalų? Gerai, galim prirašyti, svarstykite. Iki rudens turėsite laiko.
18.37 val.
Dabar 2-16a klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3642, Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3643, Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3644, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3645 ir Visuomenės sveikatos stebėsenos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3646. Visų projektų pateikimas. Pranešėjas – sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. Prašom.
A. KLIŠONIS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jau nebevardinsiu visų įstatymų projektų pavadinimų, teikiamas visas bendras paketas, kuriuo siekiama visuomenės sveikatos priežiūrai, kuri apimtų visuomenės sveikatos stiprinimą, visuomenės sveikatos stebėseną ir sveikatos priežiūrą mokyklose, nustatyti valstybinę funkciją. Šio tikslo ir įstatymų projektų įgyvendinimas svarbus užtikrinant tinkamą visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visų Lietuvos Respublikos savivaldybių gyventojams. Įstatymų projektais taip pat siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas netiesiogiai su asmens sveikatos priežiūra nesusijusių priemonių finansavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis ir Valstybės kontrolės siūlymą spręsti klausimą dėl savivaldybėse įsteigtų visuomenės sveikatos biurų finansavimo būdo pakeitimo – finansuoti kaip valstybinę, valstybės perduotą savivaldybėms funkciją. Tai leistų pagerinti valstybės biudžeto panaudojimo visuomenės sveikatos priežiūrai savivaldybėse kontrolę.
Šiuo metu visuomenės sveikatos priežiūra yra savarankiška savivaldybių funkcija ir pagrindinis finansavimas turėtų būti numatomas iš savivaldybių biudžetų. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte keičiamas 7 straipsnis – visuomenės sveikatos stiprinimui, visuomenės sveikatos stebėsenai, sveikatos priežiūrai mokyklose nustatant valstybinę funkciją, atsižvelgiant į gautas pastabas. Taip pat keičiama Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 dalis performuojant savivaldybių funkcijas. Finansavimas būtų, finansavimo šaltinis yra ne mažiau kaip 0,3 % Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių. Šiomis lėšomis iki šiol iš dalies buvo apmokamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos, kurias šiuo įstatymo pakeitimu planuojama atstatyti valstybinę funkciją… Šias lėšas ir kitas lėšas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kuriomis iki šiol buvo finansuojama kita tiesiogiai su asmens sveikatos priežiūra nesusijusi veikla, tai yra sveikatos priežiūros veikla mokyklose, taip pat planuojama perduoti minėtai veiklai finansuoti.
Priėmus įstatymų pakeitimų projektus, visos savivaldybės gaus visuomenės sveikatos priežiūrai numatytą finansavimą šioms veikloms įgyvendinti. Su Savivaldybių asociacija šis projektas buvo keletą kartų susitikus derintas ir jų pritarimas yra gautas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, čia tikrai tų įstatymų daug pasikeitė, vienas po kito kažkaip keičiasi, keičiasi viskas, bet galų gale prašom pasakyti, ar savivaldybėse tas finansavimas pagerės, ar jos gaus didesnį finansavimą, ar čia yra tiesiog tam tikas lėšų perskirstymas ir išskiriama kaip prioritetas sveikatos priežiūra mokyklose ir t. t.? Ar tas finansavimas skirsis nuo ankstesnių metų, pasikeitus šitam įstatymui? Ačiū.
A. KLIŠONIS. Dėkoju jums už klausimą. Finansavimas išliks praėjusių metų lygio. Savivaldybės šiuo metu per sutartis finansavimą visuomenės sveikatos biurams gauna maždaug gegužės mėnesį. Perdavus šitą funkciją tiesiogiai, Visuomenės sveikatos biurų finansavimas būtų nuoseklus nuo pat sausio mėnesio. Todėl tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko Savivaldybių asociacija pritarė šitam.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aš žinau, kad Valstybės kontrolė darė pastabas, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo negali būti finansuojamos savivaldybių programos, bet yra du keliai: arba pakeisti finansavimo tvarką, arba pakeisti funkcijas. Ar jūs nemanote, kad jeigu mes atimsime savivaldybių savarankišką funkciją, ją deleguosime, vis dėlto ar nebus taip, kaip su kai kuriom dabar savivaldybei deleguotom funkcijom? Vadinasi, lyg ir vykdo, lyg ir nevykdo, lyg ir jiems priskirtos, lyg ir deleguotos. Ar mes nepabloginsime situacijos? Šiandien visi merai, visos savivaldybių tarybos žino, kad šitos funkcijos jiems priklauso. Kaip jūs manote, ar reikia eiti tuo keliu? O galbūt pagalvoti, kaip finansavimą jiems patobulinti, kad jie turėtų tuos pinigus ir nereikėtų finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo?
A. KLIŠONIS. Dėkoju jums už klausimą, dėkoju už rūpestį. Noriu pasakyti, kad visuomenės sveikatos biurai pradėti steigti nuo 2008 m. ir jų sistema Lietuvoje jau yra veikianti kelerius metus. Ji yra pakankamai stabili ir stipri. Manome, kad problemų dėl to jau neturėtų kilti, nes, susitikus su savivaldybių administracijų direktoriais, merais, vicemerais, jie jau patys pateisina šių biurų veiklą ir mano, kad būtent toks finansavimo modelis būtų tikslesnis.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vis dėlto gal jūs galėtumėte dar labiau patikslinti, kaip čia su socialinio sveikatos draudimo lėšom? Draudimo lėšos yra labai tikslinis mechanizmas, kuris veikia draudiminiu principu, o mes čia kalbame apie tam tikrą valstybės funkciją, kuri turėtų būti finansuojama valstybės lėšomis. Aš suprantu, jeigu jūs siūlytumėte šitas visas paslaugas finansuoti iš valstybės biudžeto perduodant savivaldybėms, viskas būtų gerai. Bet kaip jūs čia dabar sugalvojote imti draudimines lėšas, kurios nesusijusios su sveikatos šita funkcija, kuri numatyta ligonių kasose?
A. KLIŠONIS. Dėkoju už klausimą. Buvo Valstybės kontrolės pastabos, kurios yra aiškinamajame rašte, kad tai nėra specifinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri gali būti finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgiant į tas pastabas, pati funkcija ir lėšos dėl to ir yra perduodamos, nes tai nėra specifinė veikla. Kaip tik manome, kad tada atsiranda ir aiškumas, ir skaidrumas. Galų gale matome, kaip anksčiau atsakiau gerbiamajam A. Matului į klausimą, visuomenės sveikatos biurų sistema jau veikia, jau funkcionuoja. Ji išnykti, aš manau, neturėtų. Pačios lėšos yra numatytos. Kaip minėjau, finansavimas nebūtų daromas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Taip būtų įgyvendinamos Valstybės kontrolės pastabos, kurios buvo pareikštos Valstybinei ligonių kasai patikrinimo metu.
PIRMININKĖ. Dar jūsų klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Į mano klausimą atsakė pranešėjas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ačiū pranešėjui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar dėl motyvų yra norinčių kalbėti. Taip. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties R. Dagys buvo visiškai teisus. Mes taip įpratę, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tai yra draudiminių lėšų, kol kas finansuojame ir įvairias programas, ir įvairias prevencines programas dėl to, kad nėra numatytos papildomos lėšos šitiems procesams finansuoti. Kai bus liberalizuota jau dabar morališkai pasenusi sveikatos draudimo sistema ir galės steigtis kitos kad ir privačios draudimo kompanijos, žmogus, nusipirkęs sveikatos draudimą, gaus tam tikras paslaugas ir neleis tų lėšų naudoti kitoms reikmėms. Šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija, Vyriausybė ir mes suvokdami, kad vis dėlto prevencinės programos yra efektyvios ir jas reikia finansuoti, visuomenės sveikatos biurus, savivaldybių sveikatos biurų kabinetus mokyklose irgi reikia finansuoti, nes kitų šaltinių kol kas nėra, Vyriausybė neskiria, galima tas lėšas, nes privalomas sveikatos draudimas iš esmės suformuojamas iš valstybės draudžiamų asmenų, nes apie 65 % draudžia valstybė, galima šitą finansavimą kol kas daryti, bet anksčiau ar vėliau tai bus neįmanoma, turės kažkas skirti papildomų lėšų.
Norint išsiaiškinti tiksliau, kaip šitą reikėtų daryti, aš siūlau pritarti po pateikimo, nes Valstybės kontrolė padarė pastabą, kad bent jau iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti savivaldybei priklausančias funkcijas, ne deleguotas, bet priklausančias, nebūtų galima. Norėdami pašalinti šitą koliziją, gal pradėkime svarstyti. Aš tiktai norėčiau, kad vis dėlto pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes kalbame absoliučiai apie sveikatos dalykus. Gal tai būtų racionaliau, išmintingiau ir protingiau, o mes įsiklausysime į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Žinoma, turiu labai rimtų abejonių, nes labai gerai žinau sistemą, kai mes nuo 1993 ar 1994 m. valstybės deleguotą funkciją vaiko teisių apsaugos tarnyboms delegavome ir užmiršome. Ir nei savivaldybės finansuoja, nei valstybė finansuoja.
Tam, kad Valstybės kontrolė parašė, kad turi būti aiškumas, skaidrumas, kaip naudojami pinigai, aš pritariu. Teisingai Valstybės kontrolė sako – turi būti aiškumas ir skaidrumas, bet svarbu paslaugos kokybė. Juk ir dabar visi mūsų vaikai yra valstybėje drausti iki 18 metų. Tai kokia yra problema? Finansuoti draustus vaikus, kad mokyklose, sveikatos kabinetuose, jiems tikrai būtų suteiktos tinkamos paslaugos. Juk vaikas draustas. Tai kodėl dabar vėl iš valstybės biudžeto papildomai reikės pinigų tam, kad draustas vaikas gautų tinkamos kokybės paslaugą? Aš nežinau, galbūt tikrai komitetai ištirs, bet aš nežinau… Asmens sveikatos priežiūros paslaugos draustiems vaikams privalo būti valstybėje užtikrintos.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 31 Seimo narys: už – 20, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas.
Yra prašymas… Ne, dėl visų. Dėl trečio dar yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šiaip buvo siūlymas, bet aš manau, kad čia yra ne sveikata, o finansavimas ir valdymas. (Balsai salėje) Gerai. Yra siūlymas balsuoti, taip? Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas balsuojate už, balsuojate už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kas balsuojate prieš, balsuojate už Sveikatos reikalų komitetą kaip pagrindinį. Už – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš – Sveikatos reikalų komitetas.
Balsavo 31 Seimo narys: už – 12, prieš – 19. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Repliką po balsavimo – V. Bacevičius, pirmasis. Eilė. Ar jūs dėl kitko? Tada R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau. Aš manau, kad kaip ir visais draudiminiais atvejais, ar tai būtų socialinis draudimas, ar sveikatos draudimas, visą laiką papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas, kuris suveda tuos visus galus. Čia yra finansavimo, finansų paskirstymas. Turėtų tikrai pasisakyti, nes jie prižiūri tą visą sistemą.
PIRMININKĖ. Bet jie neprašo, kad būtų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš siūlau tą būtinai daryti, nes kitaip mes susipainiosime tarp draudimo lėšų ir valstybės lėšų, supainiosime vėl viską į krūvą.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų papildomas? Nėra prieštaraujančių? Gerai. Tada dar visur papildomą įrašome Biudžeto ir finansų komitetą.
Dabar V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes prieš tai pritarėme Seimo valdybos sudarytos darbo grupės įstatymų projektų visam paketui ir kažkaip praleidome. Reikėjo paprašyti Vyriausybės išvados, aš manau, nes tai yra konceptualus visas paketas. Kai buvo Ž. Šilgalio paketas, buvo prašoma Vyriausybės išvados. Aš siūlyčiau paprašyti Vyriausybės išvados ne dėl to, kad opozicija turėjo daugumą toje darbo grupėje, tikrai ne dėl to, tiesiog kad būtų skaidrumas ir aiškumas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad ir pagrindinis… Neprieštaraujate? Galima įrašyti, ar ne? Taip. Ir L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Taip, grįžtu prie to paties projekto. Aš manau, kad K. Kuzminsko kreipimasis buvo dėl kelionių. Aš manyčiau, mūsų komisija…
PIRMININKĖ. Kad pateiktų kelionę… Aš pavedu jūsų komisijai, jūs tada…
L. KERNAGIS (KPF). Labai gerai, mes tada lauksime informacijos. Ačiū.
18.52 val.
PIRMININKĖ. Pagrindiniai klausimai baigti. Dabar liko Seimo narių pareiškimai. Yra vienas, norintis savo pareiškimą perskaityti, M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (MSG). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų kreiptis į jus norėjau truputėlį rimtesniais klausimais, negu buvo siūloma pakalbėti. Pirmiausia norėjau padaryti šitą pareiškimą, vieną iš kelių, vedamas tokio labai atviro ir nuoširdaus noro jums perduoti kai kurias savo mintis, galbūt jaunas, galbūt dar ne visai subrendusias, dėl to, apie ką jūs su žmonėmis kalbėsite ateinančiais mėnesiais, ir dėl to, su kuo kovosite ir darysite spalį, lapkritį šių metų.
Iš tiesų artėjant Seimo rinkimams mes vis dažniau kalbame apie valstybės ir visuomenės ateities gerovę. Politikai, partijos, siekdami žmonių palankumo, teikia įvairius pasiūlymus ir nuomones, jos atsispindi rinkimų programose, viešose kalbose.
Smulkiau aš šių pasiūlymų ar tikslų nevardinsiu, aš apsiribosiu tiesiog pastaba, kad, vykstant rinkimų kovai, politikai žmonių palankumo, deja, iš esmės toliau siekia nekonstruktyviai. Jie kaltina vieni kitus dėl praeities klaidų, o jos dažniausiai jau neištaisomos, užsiima įvairiais parlamentiniais tyrimais, kurie dažniausiai baigiasi tuščiomis rietenomis, arba aklai siekia bet kokio žiniasklaidos dėmesio, nes net ir bloga reklama, jų nuomone, vis dėlto yra reklama.
Politinių partijų ir politikų rinkiminių pasirodymų fone aš pasigendu iš esmės dviejų dalykų: kritinio dabartinės Lietuvos padėties suvokimo ir esminių priemonių jai keisti. Bendraujant su Seimo nariais, partijų vadovais susidaro įspūdis, jog jų veiklos tikrieji tikslai apsiriboja išlikimu valdžioje nepaisant to, ar ta patikėta valdžia turės lygiavertį partnerį, turiu omeny visuomenės kokybę ir kiekybę, o visuomenės būklės suvokimo klausimas lieka antraeilis ir trumpalaikis.
Žvelgiant kritiškai reikia pažymėti, jog praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų visuomenės padėtis yra kur kas sudėtingesnė negu jos paskelbimo aušroje. Ji stokoja dvasinių vertybių arba autoriteto, ji yra nukraujavusi dėl emigracijos, ji yra netolygi dėl turtinės padėties. Žinoma, yra ir kitų problemų, tačiau minėtos trys yra esminės.
Mūsų visuomenės moralės, dorovės ir vienybės pagrindas prieš šimtmečius buvo Bažnyčios institucija (aš kalbu apie autoritetą). Šiandienos politikoje šis faktas yra primirštamas. Tiesa, kai kurios partijos jį prisimena, tačiau gana radikaliai ir savanaudiškai – vietoj atlaidumo skatindamos susipriešinimą, kuris kartais virsta netgi politinio spaudimo forma, turiu omeny alkoholio, tabako kontrolės ir kai kuriuos kitus klausimus. Toks visuomenės ir Bažnyčios ryšio naudojimas yra nepriimtinas.
Nors pati Bažnyčia pasaulyje ar Lietuvoje neišvengia su jos asmenybėmis ar biurokratine veikla susijusių rūpesčių, jie neliečia jos mokymo ir filosofijos esmės. Pagrindinės jos skelbiamos tikėjimo tiesos yra ir veikiausiai dar ilgai bus ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų valstybių visuomenių būties orientyras. Jų galia slypi ne tik tikėjimo paslaptyje, tačiau ir civilizuotos visuomenės gyvenimo poreikyje. Bažnyčios dvasinių vertybių pripažinimas ir jų palaikymas yra naudingas netgi tiems, kurie, pavyzdžiui, kaip aš, savęs nelaiko tvirtais katalikais. Šio mokymo socialinis kontekstas (šeimos, artimųjų, aplinkinių santykių principai) yra neabejotinai prasmingas ir kūrybingas. Jis dera su pasaulietinės visuomenės sutarties idėja.
1992 m. mūsų Konstitucija nenustatė privalomo visuomenės, valstybės ir Bažnyčios ryšio. Atitinkamai Bažnyčios ir visuomenės santykio prielaidos tapo gana liberalios. Tęsiantis šiai sąsajai, valstybė liko palanki, tačiau gana pasyvi stebėtoja. Tiesa, tam tikros kanonų teisės nuostatos buvo įtvirtintos civilinėje, pirmiausia šeimos, teisėje. Tačiau pats valstybės ir valdžios ryšys su Bažnyčios institucija tik Religinių bendruomenių įstatymo plotme buvo ir tebėra nuvertintas prisimenant istorinį Lietuvos palikimą.
Laikinas sovietinės, vėliau ir nepriklausomos Lietuvos politinės valdžios bei dalies visuomenės atitolimas nuo Bažnyčios parodė, jog kito dvasines vertybes vienijančio autoriteto mums rasti nepavyko. Mėginimai ieškoti tokių atsvarų šio meto tautos šviesuolių ar populiariausių politikų asmenybėse nebuvo ir negalėjo būti sėkmingi. Žmogaus, kad ir koks didis jis būtų, pavyzdys negali pranokti ištisas visuomenės kartas veikusios Bažnyčios įtakos.
Bažnyčios ir valdžios artimesnis ryšys yra reikšmingas siekiant puoselėti visuomenės dvasines vertybes. Pažymėtina, jog Bažnyčios ir Lietuvos visuomenės santykio nereikia kurti. Jis veikiau atnaujintinas – taip ir tiek, kiek leidžia pasaulietinės valstybės idėja. Čia pirmiausia turiu omeny Bažnyčios institucijos socialinę pusę. Jos galimybės šių laikų visuomeninėse organizacijose, bendruomenėse, esant nuosekliai valdžios paramai, teikia viltį Lietuvos žmonėms pradėti kalbėti ir vieni kitus suprasti jų protėvius išauginusių dvasinių vertybių aplinkoje. (Tuoj baigsiu.)
Lietuvos pasaulietinėje valstybėje Bažnyčia negali ir neturėtų tikėtis tokio mokymo priimtinumo kaip religiją Konstitucijoje įtvirtinusiose šalyse. Kitaip tariant, Bažnyčios įtaka visuomenei tikslingesnė ne reikalaujant tikslaus katalikybės pagrindų suvokimo, vykdymo, tačiau raginant pirmiausia tikybos požiūriu laisvus žmones savo šeimos ir visuomeninį būvį grįsti krikščioniškos pasaulėžiūros vertybėmis. „Nevok, nežudyk, gerbk savo tėvą ir motiną, negeisk svetimo turto“ bei kiti Dekalogo teiginiai reikšmingi visiems visuomenės nariams. Jie tos visuomenės moralės ir dorovės, kurios mes šiandien pasigendame, pagrindas.
Artimesnis pasaulietinės visuomenės ir Bažnyčios santykis Lietuvoje yra įmanomas. Žinoma, tam tikras nuolaidas stiprinant krikščioniškomis vertybėmis pagrįstą visuomenės būvį turėtų padaryti ir Lietuvos Bažnyčia. Skirtingi požiūriai į tikėjimo reikalavimus pasaulietinėje valstybėje yra natūralūs, todėl Bažnyčios atvirumas, ypač krikščioniškoms vertybėms prijaučiantiems laisvamaniams, būtų primiršto, bet nenutrūkusio ryšio atnaujinimo pradžia.
Savo ruožtu politikams ir partijoms vertėtų ne savintis Bažnyčios ir visuomenės ryšį, o į jį įsitraukti ir patiems tapti nuoširdžiais minėtų dvasinių vertybių šalininkais. Protingas ir subtilus valdžios balansavimas tarp Bažnyčios ir visuomenės, puoselėjant krikščioniškas vertybes, laikytinas ilgalaikiu Lietuvos politikos tikslu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Baigėme visus darbotvarkės klausimus. Prašome registruotis.
Iš viso užsiregistravo 21 Seimo narys. Birželio 12 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.