KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO 1 DALIES 3 IR 4 PUNKTŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 11, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant panaikinti šiame įstatymo straipsnyje įtvirtintą asmenų diskriminaciją dėl negalios stojant į aukštąsias mokyklas ir įsidarbinant valstybės tarnyboje.
Pirminis projekto siūlytojas Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė.
2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siekiama panaikinti asmenų diskriminaciją dėl negalios stojant į aukštąsias mokyklas ir įsidarbinant valstybės tarnyboje, harmonizuoti Lietuvos teisinę sistemą suderinant šiuo metu vienas kitam prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymą ir Lietuvos Respublikos karo prievolės bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymus.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas
Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos lengvatos. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali nustatyti papildomų lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, o 1 dalies 4 punktas reglamentuoja, kad keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus. Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis nustato, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, o Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog netiesioginė diskriminacija apima ir teisės normas ar vertinimo kriterijus, kuriais nustatyta akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika ir kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas negalios pagrindu.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte numatoma panaikinti lengvatas asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose ir teikiamą pirmenybę atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus dalyvaujant konkursuose į valstybės tarnybą.
Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad nuo karo prievolės atleidžiami neįgalieji ir asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai.
Atsižvelgiant į tai, kad dalis žmonių dėl sveikatos būklės neturi galimybių atlikti karo tarnybos ir yra nuo jos atleidžiami, lengvatų taikymas tiems, kas atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą įsidarbinant į nieko bendro su karo tarnybos atlikimu neturinčias pareigas valstybės tarnyboje, ar galimybė taikyti atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą lengvatas stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, sukuria nelygiavertes konkurencines sąlygas sveikatos problemų turintiems asmenims. Taip pat tokių lengvatų taikymas laikytinas diskriminacija dėl negalios, kadangi neįgalūs žmonės, net ir norėdami, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos fiziškai atlikti negali. Diskriminavimas dėl negalios yra draudžiamas Lygių galimybių įstatyme, todėl kyla kolizija tarp Karo prievolės bei Valstybės tarnybos įstatymų ir Lygių galimybių įstatymo, nes Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos ir Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis nustato, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, todėl lengvatų taikymas stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose asmenims atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus stojant į specialybes, nesusijusias su karo tarnybos atlikimu gali nepagrįstai apriboti aukštojo mokslo prieinamumą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikusiems asmenims nepaisant jų gebėjimu ir taip pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą principą, pagal kurį aukštojo mokslo prieinamumą turi lemti tik asmens gebėjimai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymas ir be jau minėtų lengvatų numato pakankamai skatinančių lengvatų ir kompensacinių mechanizmų karo prievolę atlikusiems asmenims: darbo ir įdarbinimo subsidijavimą, dalies mokesčio už studijas kompensavimą, pirmenybę įsidarbinant statutiniais tarnautojais bei stojant į statutinių tarnautojų ruošimo mokyklas (tai yra tas mokymo įstaigas ir specialybes, kur reikalingas karinis parengimas ir keliami atitinkami sveikatos reikalavimai) ir šios lengvatos nesukūria nepagrįstos ir nuo asmens nepriklausančios diskriminacijos dėl negalios ir sveikatos būklės.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijaiPriimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektąPriėmus Projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį. Šio įstatymo pakeitimo projektas teikiamas kartu su Projektu.9. Lietuvos Respublikos įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimasĮstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teiseiĮstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms.11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai
Įstatymo įgyvendinimui naujų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų.13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvadosĮstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.14. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjaiĮstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir Seimo narės M.A.Pavilionienės visuomeninis padėjėjas Mindaugas Kluonis.
15. Reikšminiai šio Įstatymo projekto žodžiaiReikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra ,,privalomoji karo tarnyba“, ,,karo prievolė“.
Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė