EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,  el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362	2012-06-	Nr.
	Į 2012-01-23	Nr. XIP-4052, XIP-4053

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų projektų derinimo

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4052 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-4053 (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas) teikiame pastabų ir pasiūlymų.

1.  Visų pirma, atsižvelgdami į tai, kad po Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, su pakeitimais, padarytais Lisabonos sutartimi, įsigaliojimo, Europos Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir perima Europos bendrijos teises ir pareigas (ES sutarties 1 straipsnis), Projekte vartojamas sąvokas „Europos Bendrija“ ir „Bendrija“ siūlytume keisti sąvokomis „Europos Sąjunga“ ir „Sąjunga“, o nuorodas į Europos bendrijos steigimo sutartį siūlytume keisti nuorodomis į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

2.  Sistemiškai vertindami Projekte vartojamas sąvokas siūlytume papildomai įvertinti, ar Projekto 2 straipsnio 29 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose vartojama „kultūros paveldo kompleksų“ formuluotė neturėtų būti suvienodinta su visose kitose Projekto nuostatose vartojama „kultūros paveldo teritorinių kompleksų“ formuluote.

3.  Manytume, jog Projekto 2 straipsnio 33 dalyje sąvokos „saugoma vertybė“ apibrėžimas, kuriame numatyta, kad saugoma vertybė yra „saugomoje teritorijoje esantis gamtos ar kultūros paveldo objektas, kompleksas ar kita gamtinė ar kraštovaizdžio vertybė“, yra ydingas.

4.  Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „saugomose teritorijose leidžiama vykdyti tik tokią ūkinę veiklą, kuri nežaloja saugomų vertybių“. Remiantis 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu Vyriausybės įgaliotos institucijos „nustato ir įvertina kiekvienos saugomos teritorijos ar jos dalies saugomas vertybes, jų būklę ir atitinkamoje teritorijoje galimą vykdyti ūkinę veiklą“. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kai tam tikra veikla draustiniuose leidžiama, jei ja nebus pakenkta saugomoms vertybėms. Pagal Projekto 10 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl veiklos leistinumo draustinyje priimami Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į šias nuostatas norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad minėtos nuostatos yra vertinamojo pobūdžio. Todėl siūlytume papildomai įvertinti, ar jų taikymas neturės neigiamos įtakos korupcinei aplinkai.

5.  Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „saugomai vertybei palankios ar galinčios sukelti grėsmę veiklos rūšys ir jų vykdymo sąlygos turi būti nurodomos saugomos teritorijos teritorijų planavimo dokumentuose“. Remiantis Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu saugomų teritorijų planavimo dokumentai yra viena iš veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentų rūšių. Tačiau, pavyzdžiui, Projekto 10 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatyta, kad tam tikros veiklos leidžiamos jei jos yra nustatytos saugomų vertybių apsaugos reglamentuose. Atsižvelgdami į tai siūlytume suderinti Projekto nuostatas ir 5 straipsnio 3 dalyje daryti nuorodą į Projekto 6 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus.

6.  Projekto 10 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamas dviračių, triračių ir keturračių savaeigių motorinių transporto priemonių sąvokas siūlytume suderinti su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamomis sąvokomis.

7.  Atsižvelgdami į Projekto 10 straipsnio 2 dalies 16 punkte ir 15 straipsnio 3 dalies 11 punkte siūlomą nustatyti draudimą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, išskyrus jų naudojimą kaip maistą ir pašarus, siūlytume patikslinti formuluotę „naudoti kaip maistą ir pašarus“. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje sąvoka „naudojimas“ apibrėžiama, kaip „veikla, kurios metu genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar organizmai dauginami, auginami ar kitaip ribotai naudojami ir (ar) genetiškai modifikuoti organizmai ar jų kombinacija, kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, gaminami ir tiekiami rinkai, apgalvotai išleidžiami į aplinką, importuojami, eksportuojami, taip pat atliekami bandymai bei mokslinio tyrimo darbai“, todėl iš minėtose Projekto nuostatose siūlomos formuluotės nėra aišku, ar naudojimas maistui ir pašarams reiškia genetiškai modifikuotų organizmų dauginimą, auginimą, ar tik vartojimą.

8.  Projekto 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte formuluotes „aerodromas“ ir „vėjo elektrinė“ siūlytume suderinti su kitose Projekto nuostatose vartojamomis formuluotėmis „oro uostas“ ir „vėjo elektrinė“. Taip pat siūlytume įvertinti, ar nebūtų tikslinga visame Projekte vartojamos formuluotės „vėjo elektrinė“ keisti formuluote „vėjo jėgainė“.

9. Atkreipiame dėmesį į tai, jog Projekto 12 straipsnio 6 dalies 2 sakinyje įtvirtinta nuostata atkartoja Projekto 4 straipsnio 4 dalies 3 sakinyje įtvirtintą nuostatą. Atsižvelgdami į tai, siūlytume vienos iš jų atsisakyti kaip perteklinės.

10. Iš esmės pritardami projekto 29 straipsnio 10 dalies nuostatai, kurioje numatyta, jog „pakrantės apsaugos juostoje asmenys gali apsistoti ilgesniam negu reikia ją pereiti laikui tik surinkę šiukšles ne mažiau kaip 25 metrų spinduliu apie savo buvimo vietą“, siūlytume papildomai įvertinti, ar, pirma, tokia nuostata nereikš, jog apsistojęs asmuo privalo surinkti visas nurodytoje teritorijoje esančias šiukšles, nepriklausomai nuo to, kas jas paliko (įskaitant ir privačios nuosavybės šeimininkus), ir, antra, ar bus įmanoma užtikrinti praktinį šios nuostatos įgyvendinimą.

11. Projekto 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog žemės savininkai ir valdytojai skatinami vykdyti saugomų teritorijų steigimo tikslus atitinkančią veiklą „įgyvendinant programas, skatinančias žemės ūkio produktų, kuriuos gaminant prisidedama prie saugomų vertybių palankios apsaugos būklės palaikymo, tipiško kraštovaizdžio išsaugojimo ar atkūrimo, vartojimą“. Visų pirma, norėtume pažymėti, jog įvertinus siūlomą įtvirtinti nuostatą nėra aišku, kokie produktai gali būti laikomi prisidedančiais prie saugomų vertybių palankios apsaugos būklės palaikymo, tipiško kraštovaizdžio išsaugojimo ar atkūrimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuostata suformuluota labai plačiai, atkreipiame dėmesį, kad tokių priemonių taikymas gali būti suprantamas kaip kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34 straipsniu. Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas dar 1982 metais byloje C-249/81 Komisija prieš Airiją pripažino, kad Airijos Vyriausybės finansuojama kampanija, skatinanti pirkti airiškas prekes, turėjo tokį poveikį importui, kuris prilygintas poveikiui, kylančiam dėl vyriausybės privalomojo pobūdžio veiksmų, ir pripažino tokią kampaniją pažeidžiančia (dabar) SESV 34 straipsnį. Todėl siūloma priemonė neturėtų skatinti lietuviškų prekių vartojimo.

12. Atsižvelgdami į tai, kad Europos Sąjungos finansinės paramos teikimo sąlygos paprastai nustatomos Europos Sąjungos reglamentuose ir juos įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, Projekto 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlytume numatyti, kad finansavimo prioritetas priemonėms ir projektams, kai tomis priemonėmis ir projektais gali būti prisidedama prie saugomų teritorijų tikslų įgyvendinimo, suteikiamas nepažeidžiant paramos teikimą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų.

13. Projekto 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „sodybų, numatytų statyti saugomose teritorijose ir atitinkančių regioninės etnografinės architektūros reikalavimus, statytojai atleidžiami nuo rinkliavų už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, jiems suteikiama galimybė be atlygio pasinaudoti saugomų teritorijų direkcijų parengtais sodybų statinių kartotiniais projektais.“ Atsižvelgdami į tai, kad tokių sodybų statyba gali užsiimti ir juridiniai asmenys verslo tikslais, atkreipiame dėmesį, jog siūloma nuostata šiems asmenims gali sudaryti palankesnes sąlygas sodybų statybai nei kitiems asmenims, sodybas statantiems ne saugomose teritorijose, tačiau pagal regioninės etnografinės architektūros reikalavimus, ir gali iškraipyti konkurenciją. Remiantis SESV 107 straipsniu atleidimas nuo mokesčių gali būti pripažintas kaip neteisėta valstybės pagalba. Tačiau pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą pagalba, skirta paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui, gali būti pripažinta vidaus rinkai neprieštaraujančia pagalba. Remiantis SESV 108 straipsnio 3 dalimi, apie visus ketinimus suteikti pagalbą valstybė narė turi laiku informuoti Komisiją, kad ji galėtų pateikti savo pastabas.

Be to, pažymėtina, kad saugomose teritorijose naujų statinių statyba yra išimtis iš bendros taisyklės, draudžiančios statyti statinius už esamų ar buvusių sodybų ribų. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose, o valstybiniuose parkuose statiniai negali būti statomi, jeigu jie nenumatyti valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Taigi Projekto 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 15 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas leidimas statyti sodybas, atitinkančias regiono etnokultūrines tradicijas, yra palengvinimas privačios nuosavybės saugomose teritorijose savininkams, lyginant su esama padėtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Projektu tikslinga ne tik suteikti galimybę saugomose teritorijose statyti naujas sodybas, bet šias statybas dar ir papildomai skatinti mokesčių lengvatomis.

14. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 sakinyje įtvirtintą nuostatą kompensacijos išmokamos „privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo steigiama nauja saugoma teritorija arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, kai draudžiamas arba atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių medienos palikti neiškirstą“, manytume, kad 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto paskutiniame sakinyje siūloma įtvirtinti nuostata yra perteklinė.

15. Projekto 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytume patikslinti „iki neteisėto nusavinimo turėto miško“ formuluotės reikšmę.

16. Atsižvelgdami į Projekto 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame numatyta, kad kompensacijos mokamos privačių pastatų savininkams, kurie dėl saugomoje teritorijoje nustatytų architektūrinių ar gamtosaugos reikalavimų turi didesnių išlaidų privatiems pastatams remontuoti, siūlytume papildomai įvertinti, ar tokia nuostata nepaskatins piktnaudžiavimo atvejų, kai tam tikri asmenys įsigis privačius pastatus, siekdami gauti kompensacijas, tačiau realūs remonto darbai taip ir nebus atliekami.

17. Atsižvelgdami į projekto 33 ir 34 straipsniuose naujai Saugomų teritorijų įstatyme siūlomas nustatyti kompensacijas ar kitas lengvatas už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus, siūlytume papildomai apsvarstyti, kokiu būdu ir kokia apimtimi šios nuostatos bus taikomos šiuo metu privačią nuosavybę saugomose teritorijose turintiems asmenims. Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte numatyta, jog papildomų lėšų poreikis iš biudžeto nenumatomas. Atsižvelgdami į Projekto 33 ir 34 straipsnių nuostatas siūlytume papildomai įvertinti biudžeto lėšų būtinybę įstatymo įgyvendinimui.

18. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto priede nurodyta 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos buvo pakeista 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7), naujai išdėstančia Direktyvos 79/409/EEB nuostatas, Projekto priede siūlytume nurodyti būtent Direktyvą 2009/147/EB.

19. Vadovaudamiesi Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106K „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 24.1 punktu bei atkreipdami dėmesį į tai, kad paskutiniai 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos pakeitimai, padaryti 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos Direktyva 2006/105/EB dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo adaptuojanti tam tikras direktyvas aplinkos srityje (OL 2006 L 363, p. 368), yra svarbūs ne tik Bulgarijai ir Rumunijai, bet ir kitoms valstybėms narėms, siūlytume būtent Direktyvą 2006/105/EB nurodyti, kaip paskutinius Direktyvos 92/43/EEB pakeitimus.

20. Siekiant teisinio aiškumo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje, papildančiame Aplinkos apsaugos įstatymą 12¹ straipsniu, nurodytus ekologinių apsaugos zonų pavadinimus siūlytume suderinti su Projekte nurodytomis ekologinių apsaugos zonų rūšimis.

Generalinio direktoriaus pavaduotoja                                                                        Rūta Janeckaitė

Viktorija Balčiūnaitė, tel. 8 706 68 084, el. p. [email protected]