LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 446
STENOGRAMA
2012 m. birželio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. ČAPLIKAS ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užimti savo vietas. Skelbiu birželio 5 d. vakarinį posėdį pradėtą. Kviečiu registruotis.
Šiuo metu užsiregistravo 39 Seimo nariai.
15.01 val.
Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1320(3) (svarstymas)
Kaip buvo nuspręsta šios dienos rytiniame posėdyje, 15 val. turėtų būti svarstomas Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir turėtų būti pateikiami susiję įstatymų projektai: Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo. Atsižvelgdamas į tai, kad tai yra likę rytinio posėdžio darbotvarkės klausimai, aš siūlyčiau Valstybinės kalbos įstatymo svarstymą organizuoti ne iki galo, t. y. tik išklausyti užsirašiusiuosius kalbėti diskusijoje per svarstymo stadiją, po to daryti pertrauką ir pateikti kitus įstatymus, nes kitaip mes labai nustumsime kitus klausimus. Sugrius mūsų darbotvarkė pagal planuotą laiką.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, bet prieš posėdį, rytiniame posėdyje, mes buvome nutarę, kad dabar bus pirmasis klausimas, kuris bus svarstomas taip, kaip yra numatyta, nes mes užsirašę ir diskutuoti.
PIRMININKAS. Diskusijos įvyks, aš juk sakau. Aš tik siūlau po to nesvarstyti pataisų.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerai. Bet diskusijos…
PIRMININKAS. Taip, taip, ačiū jums.
Tai sutariam, kad po diskusijų skelbsiu šio svarstymo pertrauką, pateiksime kitus įstatymus ir vėliau, užbaigę rytinio posėdžio darbotvarkę, pereisime prie vakarinio posėdžio darbotvarkės. Ačiū už supratimą ir pritarimą.
Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, komitetas svarstė Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektą ir pateiktas pataisas, įvertino jas, atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir siūlo Seimui šį įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje yra užsirašę šeši Seimo nariai. Pirmasis sąraše – V. Stundys. Žinoma, jeigu jisai neatsisako. Bet yra užsirašęs.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš trumpai ir iš esmės apie šitą įstatymo projektą. Jo istorija yra visiems žinoma ir labai paprasta. Valstybinės kalbos įstatymo naujos redakcijos projektą rengė dar praeitos kadencijos Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Č. Juršėnas. Tos kadencijos Seimas nespėjo šito įstatymo priimti. Mes jį perėmėm ir nuosekliai toliau dirbom. Įvertinom gautus pasiūlymus, pastabas. Jų teikė ir visuomeninės organizacijos, ir kalbos specialistai, ir Seimo nariai. Šiandien turime trečiąją šio įstatymo redakciją. Tai viena. Man regis, labai svarbu yra darbų perimamumas ir tęstinumas, tai, ką vieni pradėjo, kitos kadencijos Seimas šitą darbą tęsia.
Antras dalykas, ką norėčiau pabrėžti. Šitas įstatymas reglamentuoja išskirtinai lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Išskirtinai, tik lietuvių kalbos vartojimą, nes viešojoje erdvėje kyla visokių interpretacijų, ypač tais atvejais, kai bandoma kalbėti apie tautinių mažumų kalbų vartojimą, vietovardžių rašymą ir kitus dalykus. Taigi atkreipiu dėmesį – įstatymas labai aiškiai sako, kad jame nėra šitie dalykai reglamentuojami, o darbo grupė vadovavosi, kaip suprantu, koncepcija, kuri yra nustatyta Konstitucijos 14 straipsnyje, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“, ir bandė šiame įstatyme atskleisti lietuvių kalbos konstitucinio statuso, konstitucinės vertybės teisinį turinį. Dėl to, be abejo, yra šiame įstatyme naujų dalykų, pateiktų pirmą kartą, įvertinant ir tai, kad įvyko pokyčių ir visos kultūrinės aplinkos, ir technologijų. Tai viena.
Trečias dalykas, į ką atkreipiu dėmesį. Tarkim, pamatiniai dalykai, dėl kurių kartais šiandien viešojoje erdvėje irgi bandoma diskutuoti, ateina iš dabar galiojančio įstatymo. Sakykime, dabar galiojančiame įstatyme labai aiškiai įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra lietuvių kalba. Vienareikšmiškai, trumpai, aiškiai yra pasakyta. Šiame įstatymo projekte kai kurie dalykai viešojo gyvenimo srityse, vartojant lietuvių kalbą, yra šiek tiek patikslinti, sukonkretinti, aptarti kur kas išsamiau. Taigi, jeigu atidžiai žiūrėsite įstatymą, pamatysite, kad šiame įstatymo projekte yra kalbama apie lietuvių kalbos vartojimą valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigų veikloje, šitų institucijų santykiams su juridiniais ir fiziniais asmenimis. Atskirai aptariamas vartotojų informavimas ir aptarnavimas, darbo santykių teisinis reglamentavimas, be abejo, vardai, pavardės, vietovardžiai, viešieji užrašai, tai yra tai, kas yra viešoji kalbos vartojimo sritis, nesikėsinant į privataus vartojimo sritį.
Tarkim, žiniasklaidoje pasirodė netgi tokiais skambiais pavadinimais straipsniai, kad šiuo įstatymu siekiama įtvirtinti lietuvių kalbos vartojimą visur. Visur – suprask, vos ne ir privačioje erdvėje. Taigi įstatymas į tą privačią erdvę nesikėsina, bet iš esmės įstatymu sakoma, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, turi būti piliečių išmokstama, turi ją piliečiai mokėti ir gerbti. Ir, be abejo, kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir ja gauti informaciją be jokios apeliacijos į šią teisę. Taigi, jeigu dar pasakyčiau kokią naujieną, tai, be abejo, šiame įstatyme naujai yra aptariami lietuvių kalbos tvarkybos reikalai, yra atskiras šio įstatymo III skyrius, tokio teisinio reglamentavimo dabar galiojančiame įstatyme nėra. Mes manome, kad tai labai svarbu nustatyti, apibrėžti aiškias teisines normas, įtvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vietą, Valstybinės kalbos inspekcijos ir jos padalinių vietą. Čia mes džiaugiamės Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pozicija, nes būtent jis išsakė siūlymą, kad inspekcija ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo priežiūra ir kontrolė turi būti pagrįsta vientisa sistema taip, kaip yra ir kitose gyvenimo srityse. Tai yra be galo svarbu ir reikšminga. Mes tas pastabas įvertinome, už jas, be abejo, esame dėkingi ir tikime, kad visas Seimas yra susirūpinęs lietuvių kalbos vartojimo teisiniu reglamentavimu, jos apsauga, nes patys suvokiame, kad globalizacijos sąlygomis niekas kitas, o mes patys esame atsakingi už savo gimtosios kalbos ateitį. Manau, kad ta misija ir ta pareiga mus saisto čia, saistys svarstant šitą įstatymo projektą. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. S. Stomos nesant salėje, kalbėti kviečiamas G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien svarstome įstatymą, kuris ilgai negalėjo patekti į Seimo salę dėl įvairių priežasčių, dėl galbūt ir įvairių nesutarimų ar mėginimų ieškoti įvairių kompromisų. Bet, aišku, pats įstatymas yra tikrai reikalingas, jo pirmoji redakcija buvo iš esmės priimta dar prieš nepriklausomybės paskelbimą. Tikrai reikėjo modernizuoti to įstatymo tekstą. Darbas atliktas didelis, sunkus, ir todėl vis dėlto svarstymo stadijoje, matyt, reikėtų šitam įstatymui pritarti. Bet kartu aš norėčiau pareikšti ir kai kurias abejones.
Įstatyme yra visokių išlygų, sakykime, 14 straipsnio formuluotė dėl vardų ir pavardžių, kad lyg ir rašoma lietuvių kalba, bet paskui pasakyta „išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis“. Vėl kaip ir mėginama pasakyti kažką aiškaus, bet, kita vertus, padaroma išlyga, neaišku, kokių įstatymų, kokias išimtis, kodėl. Dėl vietovardžių, neoficialių vadinamųjų vietovardžių, sąvoka apskritai yra taisytina, o kad jų vartojimą nustatys Vyriausybės įgaliota… bus vartojama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, aš manau, yra nepakankama norma. Ir čia tikrai toje vietoje dar turėtų būti tobulinama.
Dėl viešųjų užrašų, 17 straipsnis. Čia kalbama, kad turizmo reikmėms nustatys tuos užrašus, jų skelbimo tvarką savivaldybės, suderinusios vėl su Vyriausybės įgaliota institucija. Gal tai koks kompromisinis sprendimas, gal tai ir kokia rasta išeitis, bet apskritai dėl viešųjų užrašų vartojimo turėtų būti tas straipsnis daug aiškesnis. Aš manau, kad priėmimo stadijoje bus galima pasiekti tobulesnį tekstą. Galbūt ir preambulė dar taisytina. O šiaip, dar kartą kartoju, manau, kad svarstymo stadijoje tikrai būtų galima tam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dabar kalbėti kviečiame Seimo narį J. Narkevičių. Prašom.
J. NARKEVIČ (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų valstybinė kalba yra vienas iš valstybingumo ir valstybės prioritetų ir reikia viską padaryti, kad ta kalba būtų vartojama, būtų prieinama, būtų kiekvienam piliečiui atsakoma ta kalba, būtų mokama, kaip 4 straipsnyje paminėta, pilietis turėtų mokėti, bet ne tik mokėti, bet ir gerbti tą kalbą. Gerbti lietuvių kalbą. Su pirmu viskas aišku, tikrai kiekvieną pilietį galima priversti išmokti kalbą. O ar galima priversti išmokti gerbti? Matyt, čia yra sudėtingiau. Jeigu mes siekiame, kad būtent žmogus, kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo tautybės, gerbtų kalbą, tai, matyt, priverstiniai būdai nukreipia visai kitur. O priverstiniai būdai čia naudojami. Kodėl?
Pirmas dalykas, kad nuosekliai buvo rengiamas tas įstatymas per praeitą kadenciją. Bet šitoje kadencijoje kai kas pasikeitė. Pasikeitė pirmiausia tai, kad išliko įstatymas, kuris reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą, bet nėra jokio kito teisinio akto, kuris reglamentuotų kitų kalbų vartojimą. Išnyko Tautinių mažumų įstatymas, kuriame nors prieštaringai su Valstybinės kalbos įstatymu, bet buvo reglamentavimas kitų kalbų. Keista, kad atsirado tokia sąvoka arba pasakymas 3 straipsnyje, kad visos kitos Lietuvos Respublikoje vartojamos kalbos yra būtent užsienio kalbos. Man dabar… Prisimenu karaimus Trakuose, jų kalbą. Kokia yra užsienio valstybė? Bet čia smulkmena. Esminis dalykas, kodėl mes negalime parengti bendro dokumento arba šalia šito įstatymo ir kitą įstatymą, kuris reglamentuotų kitų kalbų vartojimą? Kodėl taip mes priešinamės arba atidedame Tautinių mažumų įstatymo rengimą? Jeigu mes šito nenorime padaryti, kodėl šitame įstatyme nesutinkame reglamentuoti, kad šalia valstybinės kalbos vartojimo taisyklių gali būti nustatomos taisyklės ir kitos kalbos vartojimo. Čia esminis dalykas. Tada mes sukurtume vientisą teisinę sistemą, kuri reglamentuotų visą erdvę kalbos vartojimo. Ir nereikėtų tada kalbėti apie priverstinį vienos kalbos vartojimą. Galėtume kalbėti apie pagarbą ir gerbimą tos kalbos.
Mano manymu, šitas įstatymas, šio įstatymo svarstymas galėtų būti pristabdytas, pristabdytas vien tam, kad kartu būtų parengtos ir kitų kalbų vartojimo taisyklės. Vienas iš pavyzdžių. Šiandien Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė per pirmąjį svarstymą tam tikrą įstatymo projektą, kuriuo yra įteisintos kitos teritorinės kalbos. Sakykime, Užkarpatėje gali būti vartojama vengrų kalba, kitose vietovėse gali būti vartojama romų kalba, Kryme gali būti vartojama, šalia valstybinės kalbos, Krymo totorių kalba ir t. t. Mes tokiu būdu neskaldytume mūsų bendruomenės, mūsų piliečių, o mes tikrai parodytume vienodą požiūrį, kuris leistų ne tik mokėti kalbą, bet ir gerbti. O tai, kad šitas įstatymas neapima privataus gyvenimo arba nereglamentuoja kalbos vartojimo privačiame gyvenime, ir tai mes laikome didele sėkme, matyt, kad yra nelabai suprantama.
Gerbiamieji, siūlyčiau, kad šio įstatymo redakcija vis dėlto būtų atidėta ir kompleksiškai panagrinėtume mes su kitų kalbų vartojimo taisyklėmis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar kalbėti kviečiame V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat norėčiau akcentuoti, kad Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymas pateikiamas po ilgo laiko tarpo. Nuo du tūkstančiai kelintųjų metų prabėgo labai daug. Kad ir kaip keista, darbo grupės nebuvo nei papildytos, nei išplėstos. Jos pateikė dabar tą projektą, kuris, mano nuomone, išties turi daug trūkumų.
Jau prieš mane kalbėję kolegos paminėjo, kad mes patekome į keblią teisinę situaciją, kai Tautinių bendrijų įstatymas nustojo galioti. Priminsiu ypač tiems kolegoms, kurie atsimena 1989 m., kai mes Sąjūdyje rengėme Tautinių bendrijų įstatymą. Aš labai norėčiau, kad ta Sąjūdžio parengta įstatymo redakcija būtų išdalinta šios kadencijos Seimo nariams. Joje labai aiškiai kalbama apie tautinių bendrijų kalbos, rašto, mokslo, švietimo visus reikalus ir daug plačiau, nei mes dabar imame traktuoti šiuos dalykus.
Dabar žiūrėkite – Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas yra esminis. Jis teigia, kad kitų kalbų vartojimui taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas. Dabar neatsakome į klausimą, kiek mes galime reglamentuoti tautinių bendrijų kalbų vartojimą, tarkime, savivaldybėse, kuriose gyvena daugiau kaip 20 % tos ar kitos tautinės bendrijos žmonių, kaip ten savivaldybės lygiu gali būti vartojama tos tautinės bendrijos kalba? Į šį klausimą mes neatsakome, nors Kopenhagos konvenciją esame ratifikavę. Kitaip sakant, mes esame tarptautines konvencijas dėl tautinių bendrijų ratifikavę, tačiau kalbėdami apie tai, kaip šią konvenciją tenka įgyvendinti priimant teisės aktus, mes to nedarome. Tai yra didelis šio įstatymo trūkumas, nes negali atsakyti, kaip reglamentuoti Tautinių bendrijų įstatymą, kai nežinai, koks bus jo santykis su Valstybinės kalbos įstatymu, o Valstybinės kalbos įstatyme yra labai išplėstai traktuojamas reglamentavimas. Tada, rengdami Tautinių bendrijų įstatymo naują redakciją, mes pateksime į keblią padėtį.
Dar daugiau. Kaip žinote, Konstitucijos 45 straipsnyje pasakyta: „Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai.“ Įsivaizduokite, kokia demokratinė mūsų Konstitucijos norma, kuri apeliuoja į savarankiškumą, ir dar daugiau – tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą. Tai šis 45 straipsnis tik nurodo, kad mes turime labai jautriai reaguoti, kaip savarankiškai tautinės bendrijos gali tvarkyti savo kalbą, kultūrą. Šiuo atveju tai apima visas gyvenimo sritis. Juk negalima sutikti su tuo, kad mūsų tautinės bendrijos negalėtų, kaip ir Lietuva, valstybinė lietuvių kalba… negalėtų plėtoti čia gyvendamos savo tautinių kalbų. Tai būtų labai neteisinga. Jeigu jų kalbos taikymas yra susiaurinamas tik iki privačios erdvės, tai jos negali plėtoti savo kalbos kitose erdvėse, ypač komunaliniu lygiu, savivaldybių lygiu.
Dar daugiau, čia yra kebliai neatsakoma į klausimą dėl vardų ir pavardžių. Čia vardų ir pavardžių problematika apskritai yra neišspręsta. Ji sudaro ganėtinai daug įtampos tiek Lietuvoje, tiek ir tarpvalstybiniuose santykiuose. Mes į Konstitucinį Teismą kreipėmės dėl vieno klausimo, tačiau gavę atsakymą net Konstitucinio Teismo pozicijos šiame įstatyme neišvystome. Mes nieko nekalbame apie autentišką vardų ir pavardžių rašymą gimtąja kalba, nors Konstitucinis Teismas dėl to iš dalies pasisakė, kad galima taip rašyti. O kur tai reglamentuota šiame įstatyme? Nėra to. Šiuo atveju aš matau, kad mes toliau paliekame atvirą konfliktą, paliekame jį gilinti. Tai gal padarykime kitaip. Pamėginkime prisiminti S. Šedbaro suformuluotą klausimų paketą Teisės ir teisėtvarkos komitete ir vis dėlto paklausti Konstitucinio Teismo, kad būtų galutinai atsakyta į klausimą dėl tautinių bendrijų kalbų vartojimo ir pavardžių ir vardų rašymo oficialiuose dokumentuose. Tas pats būtų pasakytina ir apie kitus dalykus.
Taigi manau, kad išties šio įstatymo redakcija turi didelių trūkumų, todėl tikrai geras pasiūlymas daryti pertrauką, sudaryti darbo grupę, kad būtų galima atsakyti į visus klausimus, kurie susiję su minimomis problemomis, ir išspręsti tai deramu lygiu, kad mes neturėtume… nediskriminuotume žmogaus teisių tautinių bendrijų kontekste ir nedidintume įtampų, kurios tikrai visiškai niekam nereikalingos.
PIRMININKAS. Dabar kviečiamas kalbėti Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tai, ko gero, yra pirmasis dabar svarstomas įstatymas jau kaip turintis konstitucinio įstatymo statusą po mūsų priimto Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymo, ir gerbiamieji Seimo nariai turi atsiminti, kad jo priėmimo tvarka bus kitokia – griežtesnė, todėl sutarimas turės būti didesnis. Tai čia yra bendra pastaba visiems.
Dabar aš tik noriu atkreipti čia kalbėjusio gerbiamojo Vytenio dėmesį. Jis kalbėjo apie Tautinių bendrijų įstatymą. Buvo Tautinių mažumų įstatymas. Tai yra šiek tiek skirtingi dalykai. Iš esmės pagal Konstituciją turi būti Tautinių bendrijų įstatymas. Deja, niekaip nepavyko bent man įrodyti, kad bendrijos ir mažumos yra skirtingi dalykai. Ir mes, kalbėdami apie bendrijas, neperkelkime taip automatiškai visų kalbos dalykų. Mažumos yra vienas dalykas, bendrijos yra kitas dalykas.
Kalbant apie tai, kas čia buvo kalbėta apie vardus ir pavardes… Man atrodo, Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė tuo klausimu ir bet koks kalbėjimas, kad reikia vėl kreiptis, vėl bandyti aiškintis… Yra vienintelis būdas sušvelninti tą poziciją, kurią labai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas 1999 m. Aš manau, kad iš tikrųjų reikia realizuoti labai aiškiai Konstitucinio Teismo 1999 m. nuostatas, ir nebus jokių klausimų. O jau pats rašymas, techninis rašymas, yra ne Valstybinės kalbos įstatymo reikalas, tai yra dokumento ar paso, ar kitų įstatymų reikalas.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į dar vieną dalyką, su kuo mes tikrai susidursime, ir apie tai turbūt reikia pagalvoti, tai yra vieši pavadinimai, vieši užrašai. Bet čia turėtų būti kalbama apie viešus užrašus viešose, sakysime, lentelėse. Man kyla klausimas: jeigu, sakysime, žmogų… Nenoriu susieti su Vilniaus kraštu, sakysime, kalbu apie Žemaitiją. Žemaitijoje žmogus ant savo padirbtos, pasidarytos lentelės žemaitiškai užsirašo gatvės pavadinimą. Ar tai bus įstatymo pažeidimas, ar nebus? Mano nuomone, nebus, nes tai yra jo asmeninė lentelė, kaip jam tai atrodo, ir jis tą lentelę prikala prie savo namo. Bet turi būti patvirtinta visoje valstybėje unifikuota lentelė, kuri tvirtinama visose savivaldybėse, visuose miestuose, miesteliuose ir t. t. Štai už šitą viešą pažeidimą turi būti taikomos atitinkamos sankcijos. Aš manau, apie tai dar nėra pagalvota iki galo. Pavyzdžiui, kaip buvo susidurta. Juk tu nepriversi žmogaus tos lentelės prikalti prie jo namo, tos valstybinės. Ne veltui daug kur užsienyje vietoj lentelių yra stulpeliai gatvėse ir užrašytas viešoje erdvėje pavadinimas. Aš anksčiau į šitą dalyką keistai žiūrėjau, po visų šitų dalykų, kas vyko Vilnijoje, man tapo visiškai aišku, kad tokios lentelės turi būti, jos turi stovėti viešoje erdvėje. Bet mes turime atsiminti, tai bus lėšos, ir bus nemenkos lėšos, bet tai turi būti padaryta. Jeigu nebus tokios tvarkos valstybėje, o jos nėra jau 22 metai, tai mes ir toliau turėsime tas problemas, ir toliau laužysime ietis. Todėl aš manau, kad įstatymą reikia tobulinti atsižvelgiant į tai, kad jis yra konstitucinis, ir aš manau, kad reikia mums ieškoti sutarimo taip, kad kuo mažiau ginčų būtų per priėmimo stadiją. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kaip jau buvau paskelbęs, daroma įstatymo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Jokio balsavimo nebus. Dabar kviečiu V. Stundį… Už ką norite balsuoti? Dėl vedimo tvarkos galima kalbėti. Prašau. B. Bradauskas prie šoninio mikrofono.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau įsiklausyti į šiandien J. Narkevičiaus pasakytą trumpą kalbą. Kur yra pavojai lietuvių kalbai? Ne čia, kad Maišiagaloje ar Nemenčinėje bus parašytas gatvės pavadinimas, kur vienos ar kitos tautybės gyventojų skaičius yra 70–80 %, o pavojus ten… Aš pasižiūrėjau Lietuvos televizijos laidą „Lietuvos balsas“. Įsivaizduokite, aš pusę valandos klausiausi, paskui išjungiau televizorių, kadangi nė vienos dainos nebuvo lietuviškai, viskas buvo angliškai šlebezojama, kreivezojama. Štai kur yra pavojus! O jūs dabar, suprantate, laužote ietis dėl w ar dėl dar kažko. Įsiklausykite į labai rimtą dalyką. Mes mokyklose – visur turime skiepyti ir gerbti mūsų kalbą, pirmiausia patys lietuviai, o ne užsieniečiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siekdami taupyti laiką, aš jau sakiau, mes dar turime leisti pranešėjams padaryti pateikimą susijusių įstatymų 12b, 12c, 12 d., tai kviečiu V. Stundį pateikti visus tuos įstatymus vienu metu, bus galima atsakyti į klausimus ir spręsti dėl jų svarstymo.
15.32 val.
Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo 2, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3520(3), Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3521(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 911, 912, 913, 914, 915, 916, 917, 918, 2467, 2468 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 919, 9110, 9111, 9112 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3522(3) (pateikimas)
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Visi trys įstatymų projektai yra susiję tarpusavyje, taip pat susiję su Valstybinės kalbos įstatymo projektu, todėl teikiamas šitas komplektas. Kas siūloma keisti, kokie dalykai siūlomi reglamentuoti šiek tiek kitaip, negu yra dabar?
Komitetas, atkreipiu dėmesį, komitetas ne komiteto pirmininkas, o visas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, įvertino Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, kad valstybinės kalbos priežiūros sistema turi būti keistina ir reikia kurti vientisą sistemą. Šiuo metu mes turime įteisintą fragmentuotą dviejų lygių sistemą, kuri funkcionuoja nepakankamai sklandžiai ir efektyviai. Tai yra turime Valstybinę kalbos inspekciją, instituciją, pavaldžią Kultūros ministerijai, savivaldybėms yra deleguota Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo kontrolės priežiūra ir savivaldybėse dirba kalbos tvarkytojai. Valstybė šiuos etatus finansuoja iš valstybės biudžeto per tikslinės dotacijos instrumentą. Tai yra valstybės deleguota funkcija ir gaunamos atitinkamos lėšos.
Visose kitose srityse veikia labai aiški valstybinė priežiūros sistema. Sakykime, Statybos inspekcija, Teritorijų planavimo inspekcija, Gamtosaugos inspekcija – visur yra valstybinės sistemos institucijos su savo teritoriniais padaliniais, todėl sistemos funkcionuoja efektyviau, veikia pagal tuos pačius standartus, yra aiški metodinė pagalba teritoriniams padaliniams, ryšys su centrine institucija. Dabar, esant tokiai fragmentuotai dviejų lygių sistemai, tos sąveikos pristingama, o dažnu atveju gali atsitikti taip, kad savivaldos institucijose, savivaldoje dirbantis specialistas yra apkraunamas visai kitais darbais, tarkime, savivaldybės tekstų, projektų redagavimo ar kokių kalbų rengimu ir panašiai. Būtent todėl siūloma keisti Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymą įteisinant Kalbos inspekciją su teritoriniais padaliniais. Tai būtų esminis pakeitimas ir kitos pataisos yra susiję su šios nuostatos įgyvendinimu.
Visiškai analogišku principu yra siūloma keisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamus straipsnius, jeigu yra įteisinama Valstybinė kalbos inspekcija su teritoriniais padaliniais, tai kodekse numatytų tam tikrų teisių nebetenka savivaldybių kalbos tvarkytojai. Šias funkcijas perima Valstybinė kalbos inspekcija. Todėl siūloma keisti ir Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio funkciją, kuri vadinasi „valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolė“, tiesiog braukti iš savivaldybių kompetencijų sąrašo. Štai tokia yra pataisų esmė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar laikas atsakyti į klausimus. J. Juozapaitis sąraše pirmasis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau, savivaldybėse nebeliks kalbos tvarkytojų, ar jie bus pavaldūs tiesiogiai regionams?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis kolega, jūs supratote teisingai. Aš kalbėjau apie šiandien turbūt vienintelės kontrolės priežiūros sistemos esančius tuos du lygmenis, siūloma kurti vientisą sistemą, kad kalbos tvarkytojo institucija būtų Valstybinės kalbos inspekcijos ir būtų kuriami teritoriniai padaliniai taip, kaip yra ir kitų kontrolės institucijų.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, paskaičius jūsų teikiamus tris projektus ir aiškinamąjį raštą, susidaro toks įspūdis, kad šitie įstatymai teikiami dėl dviejų savivaldybių – Šalčininkų ir Vilniaus rajonų. Išeina kad, pavyzdžiui, tautinių mažumų kalbos vartojimas pagal šituos įstatymus bus labai baudžiamas. Pagal šituos įstatymus žmonės laikui bėgant galės kalbėti tik namuose, net visuotiniai susirinkimai, kiti dalykai turės vykti lietuvių kalba. Aš galvoju, čia buvo daug kalbėta apie Valstybinės kalbos įstatymą, kad vis dėlto iš pradžių reikia priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris reglamentuotų tautinių mažumų kalbos vartojimą tuose regionuose. Mes einame kitu keliu – norime viską uždrausti, norime bausti ir kitų būdų, taip išeina, Lietuvoje nėra.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju jums už klausimą. Aš tame klausime jaučiu nepagrįstas jūsų baimes. Siūlyčiau tiesiog atidžiau įsižiūrėti ir į Valstybinės kalbos projektą. Aš dar kartą galiu pasakyti – jis reglamentuoja tik valstybinės kalbos vartojimą ir dėl to jokių baimių neturėtų būti. Antras dalykas, tie pakeitimai, kurie čia yra siūlomi, siūlomi tikrai visos Lietuvos mastu, o ne, kaip jūs minėjote, kad dviejuose – Šalčininkų ar Vilniaus rajonuose yra kalbos problemų, kalbos problemų yra tik išėjus iš Seimo. Paėjėkime į Gedimino prospektą ir tuoj pat pamatysime, kiek ten yra valstybinės kalbos vartojimo pažeidimų. Taigi nei su Vilniaus rajonu, nei su tautinėmis mažumomis šitie pažeidimai jokių sąsajų neturi. Aš tiesiog raginu ir kviečiu atsisakyti įtarumo. Čia tikrai nėra to, ką kartais mes kokios nors emocijos paskatinti imame ir matome. Taip, aš sutinku, kad dėl Tautinių bendrijų įstatymo Seimas turi apsispręsti ir galvoti, bet, kaip teisingai sakė kolega E. Klumbys, turime kalbėti apie Tautinių mažumų, Tautinių bendrijų įstatymą taip, kaip nustatyta Konstitucijoje. Tam reikia darbo, judesio. Kai kurie darbai vyksta. Kultūros ministerija jau tuos darbus yra pradėjusi. Tikiuosi, kad jie duos rezultatą ir išspręs tas problemas, kurios kelia nepagrįstų nuogąstavimų.
PIRMININKAS. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai, kad jūs siūlote keisti tą dviejų lygmenų modelį, kad viskas būtų vienose rankose, gal ir neblogai, tačiau kyla neaiškumų. Dabar tie kalbos tvarkytojai deleguotą funkciją (…) savivaldybėms ir buvo kiekvienoje savivaldybėje, bet dabar jūs rašote, kad bus skyriai didesniuose miestuose ir kalbos vartojimo problemų turinčiuose miestuose. Kaip čia dabar išeina? Ne visose savivaldybėse bus tokie žmonės. Gal galėtumėte paaiškinti? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš galiu sakyti tiktai kalbėdamas idėjos ir tos koncepcijos lygmeniu, kad, be abejo, šiandien visos savivaldybės gauna specialią tikslinę dotaciją iš valstybės iždo šitai funkcijai įgyvendinti. Mes, kurdami šitą koncepciją, dėl jos diskutuodami puikiai supratome, kad valstybėje išteklių pertekliaus nėra, kad turime daryti reformas iš tų pačių asignavimų ir apie jokias papildomas lėšas nekalbama. Būtent dėl to, kad kalbama apie tuos pačius asignavimus, turi būti kalbama ir apie tą pačią aiškiai sutvarkytą centralizuotą sistemą, kad dabar savivaldybėje dirbantys žmonės, pakeitus jų pavaldumą, galėtų toliau pasiraitoję rankoves darbuotis įgyvendindami Valstybinės kalbos įstatymą. Mūsų koncepcijos esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ar po šio įstatymo priėmimo lietuviški vietovardžiai ir viešieji užrašai Lietuvoje bus tik lietuviški? Ar, kaip dabar yra Vilniaus krašte, nemažai gatvių pavadinimų parašyta lenkiškai, o kažkur gali būti rusiškai ar žydiškai? Ar bus tik lietuviškai, nebus galima kitomis kalbomis, kaip dabar kartais kai kur yra?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiktai bandžiau atsakyti, kad tas pagrindinis įstatymas, dėl kurio vyko diskusija, nustato lietuvių kalbos konstitucinio statuso teisinį turinį ir apibrėžia jos vartojimą viešosiose gyvenimo srityse, o tautinių mažumų kalbos ir jų vartojimas, be abejo, yra susitarimo, diskusijų teisinio reglamentavimo klausimas. Taip, jeigu manęs klaustų kolegos, sakysim, kolega Jaroslavas, aš labai trumpai pasakysiu. Dabartinis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas labai aiškiai sako: „Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra lietuvių kalba.“ Įstatymas įgyvendinamas, vykdomas ar nevykdomas?
PIRMININKAS. Klausia…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Matyt, ne čia yra esmė, ar vykdomas, ar nevykdomas.
PIRMININKAS. Jau baigėte atsakyti? Tada klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3520 5 straipsnio 1 dalies papildymo: „Nurodyti asmenims perlaikyti valstybinės kalbos egzaminą, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad asmuo nemoka valstybinės kalbos.“ Tam asmeniui reikėtų perlaikyti egzaminą, o tie, kas suteikė vieną ar kitą kategoriją, kokia jiems atsakomybė? Kaip tai vertinama? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Man neleis meluoti kolegės iš Valstybinės kalbos komisijos – ir vadovė, ir pavaduotoja. Mes esame dėl šio klausimo diskutavę. Buvo kažkieno labai radikalus siūlymas, kad tas valstybinės kalbos egzaminas būtų perlaikomas kas penkeri metai. Aš juokaudamas sakau: vadinasi, ir abitūros egzaminus mes tada kas penkeri metai perlaikykime. Jeigu aš įgijau kompetenciją ir ji valstybės nustatyta tvarka pripažįstama, nesant jokių abejonių, jokio čia pakartojamumo nereikėtų. Čia siūloma tiktai nuostata, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad ten, kur reikia mokėti valstybinę kalbą, pareigūnas jos nemoka, tiktai tada būtų siūloma perlaikyti. Kitaip sakant, susiaurinta tiek, kad tai būtų svarbu ne visiems, o tik tiems, kurie galbūt, tarkim, nemoka. Esmė yra tokia. Atsakiau.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gal aš pirmiausia pasakysiu gerbiamajam kolegai, kuris čia klausė apie dviejų arba trijų kalbų užrašus. Pasakysiu labai trumpai ir aiškiai: jeigu dar nėra, tai bus, ir anksčiau ar vėliau, nes tai yra gyvenimo progresas, o ne regresas.
Kito pobūdžio klausimas, ar yra pasitaikę vietovių, kuriose nėra užrašų valstybine kalba ten, kur jie turi būti? Mano žiniomis, nė vienas aktas nebuvo surašytas, nes nėra nė vieno fakto, kad ten, kur turi būti užrašas valstybine kalba, tokio užrašo nėra. Vienu žodžiu, valstybinė kalba yra gerbiama, reglamentuojama. O jeigu šalia yra, tikrai turėtų būti.
Klausimas toks, ar iki šiol kalbos tvarkytojai (savivaldybės) nevykdė savo funkcijų? Iš praktikos žinau, kad jie atliko labai naudingas funkcijas, nes padėdavo parengti tam tikrus kalbos reikalavimus atitinkančius dokumentus. Kalbu ne tiktai apie asmenis arba tarnautojus, kurie yra kitos tautybės, bet ir lietuviams reikia žinoti ir taisyklingai formuluoti tam tikrus aktus. Taigi tam tie tvarkytojai buvo ir, mano įsitikinimu, yra labai naudingi. Ar, jūsų manymu, yra kitaip ir ar nesutrukdys tvarkingiau vykdyti priežiūrą, kad užrašai atitiktų kalbos reikalavimus? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Jūs savo klausimu pasakėte ir vieną praktinę tiesą. Visai netyčia, bet pasakėte esmę. Vietos savivaldos įstatyme dabar aiškiai sakoma, kad savivaldybės yra atsakingos už valstybinės kalbos vartojimo taisyklingumo kontrolę. Kitaip sakant, už Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, o jūs tarstelėjote, kad štai jie padeda rengti teisės aktus, taisyklingai juos parengti. Čia jau yra savivaldybės savarankiškoji kompetencija ir čia pati savivaldybė turi būti atsakinga turėti tuos etatus, kuriuos užimtų žmonės, gerai mokantys kalbą, ir padėtų rengti teisės aktus. Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo priežiūros yra trupučiuką kita funkcija.
Kai kuriais atvejais yra atsitikę bėdų, kad savivaldybėse žmonės yra apkrauti papildomais darbais, kartais teisėtai ir pagrįstai, nes nepakanka lėšų visam etatui, bet kitais atvejais ir nevisiškai pagrįstai. Aš atkreipiu dėmesį, kad esmė ir yra ta, kad turėtume vientisą, sutvarkytą sistemą, kuri galėtų dirbti tarpusavyje sąveikaudama. Dabar yra nusiskundimų, kad kalbos tvarkytojų ir centrinių institucijų ryšiai yra subyrėję. Tiek Kalbos inspekcija neturi jokių teisių ar metodinės įtakos kalbos tvarkytojams, tiek Valstybinė kalbos komisija neturi jokių sąsajų su Kalbos inspekcija. Sistemą tvarkydami mes tuos santykius siūlome nustatyti taip, kad sistema veiktų efektyviau.
PIRMININKAS. Dabar klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip supratau, kad Valstybinė kalbos inspekcija bus, o išnyks fragmentinė sistema. Bet savivalda, kuri yra arčiausiai žmonių, jokios funkcijos neturės. Prašau pasakyti, ar iš Valstybinės kalbos inspekcijos bus deleguoti žmonės, kurie rūpinsis toje savivaldos teritorijoje šitomis visomis kalbos funkcijomis? Kaip jūs tą suvokiate, kaip čia reikės viską daryti? Labai ačiū už paaiškinimą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, profesore, už klausimą. Aš atsakyčiau kokia nors analogija, tarkime, Statybos inspekcija, ar ne. Statybos inspektoriai veikia teritoriniuose padaliniuose, bet statybos inspektorių etatai yra iš esmės kiekvienoje savivaldybės teritorijoje. Štai puikus pavyzdys, kaip veikia sutvarkyta, subalansuota sistema. Tai Kalbos inspekcijai yra pavyzdys.
PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų čia daug kalbų, iečių laužoma dėl, kaip čia pasakyti, mažumų reikalų ir t. t. Bet jeigu neklystu, jūs, kaip kalbos specialistas, ar nematote perdėtai viešojoje erdvėje, televizijoje ir t. t., užrašuose, kai kurios vietos, nebesuprasi, kur mes gyvename, ar Lietuvoje, ar kokioje nors Airijoje, Anglijoje ar dar kur nors. Ar čia nėra problema, ypač su mūsų moksleiviais, po to reikės tuos žmones, kai jie užaugs, mokyti, kai reikės kur nors dirbti, lietuvių kalbos?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, jis yra taiklus ir geras. Taip, tą problemą dėl viešosios erdvės kalbų dominavimo mes aiškiai matome. Naujajame Kalbos įstatymo projekte yra siūloma viena norma, dėl kurios (kažkaip keista) niekas nediskutuoja. Iš tikrųjų siūloma, kad būtų lietuviški užrašai privalomi esant, tarkime, prekės ženklams. Gausiai vartojami prekės ženklai. Aš sakiau, išeini į Gedimino prospektą ir pakliūni į erdvę, kurioje tikrai negali suprasti, kokioje valstybėje esi. Taip, mes tuos dalykus siūlome tvarkyti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar dėl kiekvieno įstatymo spręsime atskirai. Pirmasis yra Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo projektas Nr. XIP-3520. Dėl jo yra norinčių sakyti motyvus. S. Pečeliūnas – už. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, man atrodo, čia daug nesusikalbėjimo tarp mūsų ir mūsų lenkų tautybės, rusų ir kitų tautybių bendrapiliečių. Tiesiog turime labai aiškiai atskirti ir reglamentuoti, kur yra Valstybinės kalbos įstatymas ir valstybės reikalai, kur yra tautinių bendrijų ir tautinių mažumų reikalai ir jų noras užrašyti tuos pavadinimus jų gimtąja kalba. Man visiškai priimtina ir tie gatvių pavadinimai, ir vietovardžių pavadinimai. Aišku, turime susitarti dėl šrifto dydžio, dėl vietovardžių neiškraipymo ir nevertimo, kaip kam norisi. Nes tada tie patys tautiečiai, atvažiavę į tą patį Vilnių, į Naująją Vilnią, ieškos pagal planą kokios nors gatvės ir jos tiesiog neras, nes bus užrašę visai kitą pavadinimą, išvertę ir pakeitę.
Apie tai mes esame diskutavę ir su jūsų atvykusiais tautiečiais, jie visiškai tą suprato, ir tą nusistatymą suprato. Tuos dalykus galima atskirti, galima suderinti, tik reikia tiesiog kalbėtis ir aiškintis, kaip tą reikės daryti, o ne laikytis tokios gaidžio pozos: arba viską leidžiame, arba viską draudžiame. Reikia rasti bendrą sutarimą ir, aš manau, galime rasti. Nes jeigu čia viską uždarysime, kaip tada bus Seinų krašte, irgi lietuviški užrašai, ten kyla visokių klausimų. Na, kam mums viso to reikia, atvirai pasakius. Galime susitarti.
Bet yra kita bėda. Posėdžio pirmininkas turbūt prisimena dar Aukščiausiosios Tarybos priimtą nutarimą, kad Karaliaučiaus krašto pavadinimą ir senuosius miestų pavadinimus šalia dabar oficialaus pavadinimo „Kaliningradas“… turime visur bent skliausteliuose parašyti ir Tilžę, ir Karaliaučių, o ne Sovietską ir Kaliningradą. Aš manyčiau, kad dėl šito irgi įstatyme turi būti tam tikros nuorodos. To nutarimo nebepakanka. Naujai išrinkti žmonės ir naujai paskirti pareigūnai tų nutarimų nei skaito, nei prisimena, o jie yra svarbūs ne tik mums, bet ir istorijai, ir mūsų atminčiai.
Jeigu mes, štai kreipiuosi ir į pirmininką, dar ir tuos dalykus galėtume kaip nors inkorporuoti, nes čia pasienio savivaldybės, visi kelio ženklai ir kiti dalykai, tai yra svarbu. Tai ir kryptis į Varšuvą, pavyzdžiui, ir taip parašyti, ir lenkiškai galima parašyti, kad atvykę tautiečiai savo gimtąja kalba perskaitytų, kaip jie gali į namus parvažiuoti, jiems būtų aiškiau ir patogiau. Jokio čia piktumo aš nematau. Reikia sėstis ir susitarti.
PIRMININKAS. Jūs jau trečią kartą…
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš remiu abu tuos įstatymus. Bet, matyt, svarstymo metu nereikia vengti pokalbių, diskusijų, reikia ieškoti sutarimo, o ne vaidinti tokią priešpriešą. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Narkevičius – motyvai prieš.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Iš tiesų norime kaip geriau, o išeina kaip visada. Pirmoji pasisakymo dalis yra džiugi, nes girdime gerus norus ir gerus siekius. Norime kaip geriau, ir norime, ir suprantame, kad jeigu šalia bus parašyta kita kalba, tai neiškreips lietuvių kalbos, ir nieko čia baisaus, nuo to valstybingumas nenukentės, tuo labiau valstybės vientisumas.
Bet štai kaip išeina, štai čia išeina skirtingai. Vienaip sakome, kad šitas įstatymas, kuris atidėtas, Valstybinės kalbos, reglamentuoja tik valstybinės kalbos vartojimą, o redakciniu požiūriu, pažiūrėkime, 4 straipsnis sako, kad savo noru gali bendrauti su fiziniais asmenimis abiem šalims pritariant ta kalba. Vadinasi, reglamentuoja ne tik valstybinės kalbos galimybes.
8 punktas, kad tarptautiniuose renginiuose gali būti vartojama užsienio kalba, užtikrinant vertimą. Vadinasi, irgi numatoma kitos kalbos vartojimo galimybė šalia valstybinės kalbos. Vadinasi, galima praplėsti ir kita sąvoka, kad, sakykime, šalia užrašo valstybine kalba gali būti užrašas ir kita kalba. Ir jau bus problema išspręsta. Tada bus parodytas tikrai geras noras ir siekis, ir bus pasitikėjimo pagrindas, gerbiamasis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke. Tada bus aišku, kai jūs sakote, kad mes nieko blogo jums, gerbiamieji bendrijų atstovai, nenorime, tai bus akivaizdžiai reikalais patvirtinta. Todėl galbūt nereikėtų keisti nesuderinus su kalbų vartojimo kitomis… ir inspekcijos nuostatomis. Todėl siūlau neskubėti, luktelti mėnesį, kitą, suderinti šituos dalykus ir kompleksu teikti sutarimą, visiems mums priimtiną. Tada bus tikrai graži, brangi mūsų Lietuva, lietuvių kalba ne tik bus mokoma, bet ir gerbiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau balsuoti dėl pritarimo Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo penkių straipsnių pakeitimo projektui. Prašom balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 60, prieš – 7, susilaikė 17. Projektui Nr. XIP-3520 po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl šio įstatymo.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKAS. Mes Valstybinės kalbos inspekcijos…
V. STUNDYS (TS-LKDF). …kadangi ten yra irgi tam tikri teritoriniai pertvarkymai, instituciniai, tai tiktų tam komitetui, o mes jau… Pagreitintume darbą.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutiktų? Iš tikrųjų dėl antrojo įstatymo turbūt taip pat būtų analogiškas siūlymas. Aš klausiu, ar Seimas sutiktų, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas būtų papildomas? Apskritai nereikėtų? Tada vienintelis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritarta.
Dabar dėl svarstymo datos. Anksčiau kaip birželio 14 d. vargu ar galima svarstyti, nes bent dėl vieno iš įstatymų tikrai reikės papildomo komiteto, procedūriškai nespėtume. Taigi numatoma svarstymo data – birželio 14 diena.
Antrasis įstatymo projektas Nr. XIP-3521 – Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime jam pritarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Yra tik kalbantys už. Tada prašau balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymui, kurio numerį aš jau paminėjau.
Balsavo 74: už – 62, prieš – 3, susilaikė 9. Šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Atsižvelgdamas į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pasiūlymą, prašau pritarti, kad būtų šį įstatymą svarstant vienintelis ir pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes ten yra vienos labai mažos eilutės išbraukimas. Pritarta. Ir svarstymo data ta pati – birželio 14 d.
Trečiasis projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Niekas neužsirašė kalbėti. Reikia balsuoti ar galime?.. (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Prašau balsuoti dėl pritarimo po pateikimo projektui Nr. XIP-3522.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 58, prieš – 3, susilaikė 15. Šiam įstatymo projektui pritarta. Čia pagrindinis komitetas pagal kompetenciją turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kaip papildomas buvo numatytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pradžioje buvo pasiūlytas, bet pirmininkas siūlo nenumatyti, tiktai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų kaip papildomas. Pritarta. Svarstymo data būtų birželio 14 d.
G. Songaila nori pasakyti repliką po balsavimo. Jungiu mikrofoną, prašau.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai ir kolegos. Ponas Jaroslavas čia kalbėjo apie dvejopus užrašus ir apie tai, kad jie bus, buvo sakoma, kad įstatymo bus nesilaikoma. Tai aš noriu priminti Seimo nario priesaiką, kad yra Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai, gerbiamajam Jaroslavui siūlau susilaikyti nuo antikonstitucinių pareiškimų.
PIRMININKAS. Na, štai, mes išplečiame dialogą, dabar jau ponas Jaroslavas turi atsakyti, kadangi jis buvo prelegentas.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Tam tikros santvarkos metu buvo bandoma pakeisti upių tėkmę ir įjungti atbulinę pavarą, tai norėčiau pasakyti, kad gyvenimas eina į priekį. Mes norime priimti įstatymus pagal savo siaurą mąstymą, vis dėlto mes anksčiau ar vėliau susivoksime ir matysime, kad…
PIRMININKAS. Atsiprašau, nepykite.
J. NARKEVIČ (TTF). (Ačiū.) …kad demokratija – ne tiktai kalbos, bet ir veiksmai. Todėl esu įsitikinęs, kad užrašai dviem kalbom ar trim kalbom bus, bus leistina, ir viskas bus gerai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dar viena repliką – kolega B. Bradauskas. Aš įjungiau ar ne? Aš įjungiau mikrofoną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų laužome ietis ne ten, kur turėtume laužyti. Aš dar kartą jums noriu priminti, kažkada jaunystėje buvau aktyvus saviveiklininkas ir atsimenu koncertą Maskvoje tarybiniais metais, atsimenu savo gimtojo ansamblio programą. Maskvoje mes sudainavome vieną rusišką dainą, tai buvo visada įprasta, „Lenin vsiegda so mnoj“, bet visa kita buvo lietuviškai. O dabar pažiūrėkite, aš dar kartą priminsiu, „Lietuvos balso“ programa – nacionalinis transliuotojas, nė vienos lietuviškos dainos, visos angliškai. Kur mes lendame be muilo? Aš noriu jūsų paklausti. Ir dabar mes čia kovojame, ar bus užrašyta kur nors Nemenčinėje ar Maišiagaloje, ar nebus. Žiūrėkime visos Lietuvos – kur mes einame? Ar mes išlaikysime tautinį savitumą, ar neišlaikysime? Ar mes įskiepysime jaunimui pagarbą lietuvybei ir lietuvių kalbai, ar neįskiepysime? Štai kur yra pagrindinis dalykas, o dabar mūsų žmonos tapo zvonkėmis, šmonkėmis, bunkėmis ir t. t. Jeigu Rusijoje tas būtų, tai V. Putino žmona būtų Putė. Tai…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikai yra viena minutė ir jinai jau viršyta. Diskusijos, svarstymai vyks komitetuose, nepradėkime šiandien svarstymo.
Dabar Seimo Pirmininkė prašo ir pageidauja pateikti Seimo nutarimų projektus, kurie jai priklauso pagal pareigas siekiant sureguliuoti Seimo darbą. Prašau.
I. DEGUTIENĖ. Tai kurį dabar?
16.05 val.
PIRMININKAS. Pirmasis būtų Seimo nutarimo projektas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4502.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiamas šis Seimo nutarimas todėl, kad delegacijoje buvo Seimo narys A. Melianas, kuris dabar yra ministras ir kuriam tikrai dabar yra sudėtinga suderinti. Todėl Liberalų ir centro frakcija vietoj A. Meliano į Seimo delegaciją Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje deleguoja frakcijos narį A. Burbą. Yra toks pokytis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo šiam projektui? (Balsai salėje) Galime? Čia nėra diskusijoms erdvės visai. Tada… (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Bendru sutarimu pritariame, taip.
Svarstymo stadijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo pateiktam projektui? Galime.
Priėmimo stadija. Niekas nenori kalbėti, siūlau tuoj pat ir balsuoti. Atsiprašau, aš vis dėlto turiu pastraipsniui priėmimo procedūrą vesti. Tai dėl 1 straipsnio jokių pataisų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Nėra jokių pataisų. Pritarta. Tada prašau balsuoti dėl viso šio nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavus visiems 79 dalyvavusiems, Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje“ 2 straipsnio pakeitimo“, analogiško nutarimo… priimtas.
16.07 val.
Kitas Seimo nutarimas, kurį pateiks Pirmininkė, yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4475(2).
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo dar prieš savaitę aptartas. Užsienio reikalų komitete mažinamas vienu nariu skaičius ir nustatoma kvota vienuolika vietoj dvylikos, Ekonomikos komitete vietoj vienuolikos padidinama vienu – bus dvylika.
PIRMININKAS. Čia jau yra, Pirmininke, norinčių paklausti. A. Šedžius – pirmasis. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Sakykite, o kokia čia būtinybė dabar viename komitete mažinti, kitam didinti? Ar Ekonomikos komitetas yra svarbesnis už Užsienio reikalų komitetą? Kokie čia argumentai būtų? Aš matau tiktai vieną problemą, kad jums trukdo tai, kad Ekonomikos komitetui vadovauja D. Budrys, ir jūs norite jį bet kokiomis priemonėmis atstatydinti iš komiteto pirmininkų, nes normaliai R. Žilinskas nėra nei ekonomistas, nei ekonomikos specialistas ir jam į tą komitetą nėra jokios būtinybės persikelti. Tuo labiau kad jis dirba Užsienio reikalų komitete, yra suplanuotos komandiruotės ir panašiai. Kokie būtų jūsų argumentai?
I. DEGUTIENĖ. Tai gal aš iš eilės jums atsakysiu. Seime nėra nei ekonomistų, nei mokytojų, nei gydytojų, čia dirba politikai. Tai viena. (Balsai salėje) Aš jūsų nepertraukiau, kai jūs kalbėjote.
Antras dalykas. Visi komitetai pagal savo svarbą Seime irgi yra lygūs.
Trečia. Pagal situaciją, kokia šiandien yra ir kokie klausimai yra sprendžiami, tai turbūt niekam ne paslaptis, kad ypač aktyviai dirbančiam Seimo nariui šiandien didžiausias krūvis yra būtent Ekonomikos komitete, ne Biudžeto ir finansų komitete, ne Užsienio reikalų komitete, ne Socialinių reikalų ir darbo komitete, ne Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, o būtent Ekonomikos komitete, nes yra pateiktas šioje sesijoje visas paketas energetinių įstatymų ir dabar Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui. Taigi darbo būtent šiam komitetui šiandien yra daug daugiau nei kitiems komitetams, o reikšmė visų komitetų pagal to meto arba to momento reikalavimus yra visų vienoda.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi Seimo Pirmininkė taip gražiai pasakė, nors ir neatsakė į pagrindinį klausimą, dėl ko tai daroma, aš supratau, kad energetikos klausimai yra labai svarbūs, bet aš noriu priminti, kad mes 2013 metais pirmininkaujame ESBO, ir Užsienio reikalų komitetui, ir Europos reikalų komitetui irgi ne mažiau darbo. Aš dėkoju, atsakymo neprašau, nes gavau atsakymą pirmu klausimu.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas. Ar gerbiamasis B. Bradauskas klausia?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Be abejo, Pirmininkė gali atsakyti į tą klausimą labai paprastai, kaip ir atsakė į pirmą, bet man kyla įtarimų, kaip tada bus, nes bus maždaug 6–12 narių, dėl sprendimo – pozicija, opozicija būtų sudėtinga. Bet jeigu neturite kokių nors svarbių argumentų, galite ir neatsakyti į mano klausimą. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Trumpai galiu tiktai gerbiamajam Seimo nariui B. Bradauskui pasakyti, kad ne visuose komitetuose yra vienodas skaičius, lyginis arba nelyginis. Jeigu skaičiuojam, tai puikiai suvokiam, kad šiandien ryškios persvaros nei opozicijos, nei valdančiosios koalicijos nėra. Taigi kai kuriuose komitetuose yra po lygiai, kai kuriuose vienu daugiau.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, mano klausimas toks. Prašom pasakyti, ar galimi tokie variantai apskritai, pavyzdžiui, iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto vieną žmogų inkorporuoti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kuriame yra ypač didžiulis krūvis dėl visų teisės dokumentų?
I. DEGUTIENĖ. Jeigu kas nors siūlys, pateiksiu tokį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, reikėtų atskleisti tikrą priežastį. Jums, matyt, sudėtinga dabar Ekonomikos komitete priimti įstatymus, reikalingus atominės elektrinės statybai patvirtinti, ir jeigu jau sumažinote Užsienio reikalų komitetą, tai reikėtų panaikinti ir ten esantį pakomitetį.
I. DEGUTIENĖ. Nesupratau, negirdėjau, ką sakėte.
V. ŽIEMELIS (KPF). Tada galbūt reikėtų Užsienio reikalų komitete panaikinti pakomitetį, nes sumažėjo narių, tada bent sutaupysim pinigų.
PIRMININKAS. Pirmininkė neteikia tokio projekto.
I. DEGUTIENĖ. Iš tikrųjų aš manau, kad šiandien ten, kur yra pakomitečiai, taip yra ir kituose komitetuose, ir skaičius yra lygiai toks pat kaip ir Užsienio reikalų komitete… Dar kartą noriu akcentuoti, jeigu jūs be emocijų pasižiūrėtumėte dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo, kokie yra skaičiai kituose komitetuose, tai aš jau atsakiau jums į tą klausimą, kad tikrai pagal svarbą tos dienos aktualijų arba tos sesijos aktualijų kai kurie komitetai turi daugiau darbo, kai kurie mažiau ir kai kuriuose komitetuose yra tiktai septyni žmonės ir susitvarko su darbu, nes tiesiog yra sprendžiama mažiau klausimų.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų už yra užsirašęs kalbėti tik J. Razma, tai gal galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Jau yra ir prieš. Andrius… Tada J. Razma gali pasakyti motyvus už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė teikia visais atžvilgiais labai logišką siūlymą. Mūsų frakcijos atstovų pagal proporcinį atstovavimą šiandien Užsienio reikalų komitete yra net dviem per daug. Seniūnų sueigoje ta aplinkybė buvo įvertinta, atstovavimo normos yra patikslintos. Ekonomikos komitete, priešingai, po šito siūlomo pakeitimo kaip tik pozicijos ir opozicijos santykis taptų idealus, būtų po lygiai. Jeigu kažkas labai nuogąstauja dėl komiteto pirmininko nuvertimo, tai, kaip žinote, tikrai to neužtenka. Pusės neužtenka, reikia pusės plius vieno. Tai tikrai čia ne tie sumanymai yra, o tai yra normalus siekis, kad svarbiam komitete pozicija ir opozicija turėtų teisingas proporcijas.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis – motyvai prieš.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš suprantu, kad politikoje visada gali rasti, kaip paaiškinti vieną ar kitą veiksmą. Bet iš principo, kai komitetai ar komisijos sudaromos grynai remiantis politine konjunktūra, tai nėra geras dalykas. Aš priminsiu, kad tie patys konservatoriai, kai reikėjo prieš biudžetą sustiprinti, jų požiūriu, Biudžeto ir finansų komitetą, tai poną J. Razmą iš Ekonomikos komiteto perkėlė į Biudžeto ir finansų komitetą. O kam reikėjo tą daryti? O dabar, kai reikia pasiekti sprendimų, reikalingų konservatoriams dėl energetinių projektų, tokiu būdu yra vėl dirbtinai perdėliojama įtaka Ekonomikos komitete. Kolegos, nesolidu. Arba taip tiesiai šviesiai ir pasakykite. Meluoti, kaip žinote, nėra labai gražus dalykas ir nereikėtų šito daryti. Jeigu pasakytumėte, tai gal tuomet tuos argumentus ir suprastų, o kai pradeda J. Razma laviruoti tokiais pasakymais, tai tikrai įspūdžio nedaro ir visi supranta, kas už to iš tikrųjų slepiasi. Tai yra nesolidu, negarbinga ir netvarkinga, todėl nemanau, kad tą sprendimą reikėtų palaikyti. Rudenį atsiras dar koks nors svarbus projektas kokiame nors komitete ir mes vėl tada jau iš Ekonomikos komiteto ar iš kokio kito komiteto tokiu pat būdu stiprinsime dar vieną komitetą. Ar tai yra kelias?
PIRMININKAS. Balsuokime dėl pritarimo pateiktam nutarimo projektui „Dėl Seimo narių skaičiaus“. Balsavimas pradedamas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 47, prieš – 9, susilaikė 33. Projektui po pateikimo pritarta.
Dabar svarstymo stadija. Nėra užsirašiusių diskutuoti. Buvo įjungta. (Balsai salėje) Galime balsuoti, nes motyvai buvo išsakyti. Prašau balsuoti dėl pritarimo po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimui.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 48, prieš – 8, susilaikė 34. Po svarstymo projektui pritarta. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu noriu paprašyti pusvalandžio pertraukos, nes man keista, kad dėl tokio paprasto klausimo mes taip aistringai diskutuojame. Aš per tą laiką opozicijai pasistengsiu išaiškinti. Vis dėlto nekorektiškai atrodo, kai paprastą proporcijų sutvarkymą mes taip kažkaip politizuojame. Prašyčiau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos prašymas yra pusvalandžio pertrauka. Minutėlę! (Balsai salėje) Reikia balsuoti dėl šio pasiūlymo, nes, matau, dar stovinčių yra. Visi gaus žodį. Prašau balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo frakcijos vardu daryti pusvalandžio pertrauką. Prašau išspręsti dėl šio siūlymo.
Už pertrauką balsavo 49, prieš – 16, susilaikė 25. Yra pritarta pusės valandos pertraukos padarymui. Ž. Šilgalis turi dar pasiūlymą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Yra kaip yra, bet, gerbiamieji kolegos, kai mes kalbame apie kvotas, ir mes, Mišri grupė, jau ne kartą kalbėjome apie tai. Jūs patys puikiai žinote, kad kvotų balansas yra pažeistas įvairiais lygiais – ir komisijose, ir komitete. Todėl tai nėra kvotų klausimas, tai yra vieno komiteto intereso klausimas. Todėl dar kartą sakau: gerbiamasis Jurgi Razma, meluoti Seime nėra gražu ir tam netinkama vieta.
PIRMININKAS. Garbusis Seime, kadangi kitas rezervinis, trečiasis, klausimas yra susijęs su tuo, dėl kurio padaryta pertrauka… Seimo Pirmininkė dar prašo žodžio.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš esu šiek tiek nustebinta. Visi esate Seimo nariai, politikai. Aš noriu priminti, kodėl Tėvynės sąjunga tokį prašymą parašė. Jūs puikiai žinote, kad Ekonomikos komiteto pirmininku yra likęs tas pats ponas D. Budrys, tačiau jis pakeitė frakciją. Kokiame jūs Seime matėte, kad kokiame nors komitete būtų daugiau žmonių iš opozicijos negu iš valdančiosios koalicijos? Patys sau nemeluokime ir neuždavinėkime tokių klausimų, ir taip neteisingai nekomentuokime. Čia yra visiškai natūrali būsena, natūralus siūlymas, ir aš nesuprantu, kodėl mes taip jaudinamės. O dabar bus lygiai iš valdančiosios koalicijos ir iš opozicijos tame pačiame Ekonomikos komitete. Tai, aš manau, visiškai logiška ir atsakinga.
PIRMININKAS. Dabar racionalu nedaryti trečiojo rezervinio klausimo pateikimo, kuris turėtų būti po to, jeigu Seimas priims šitą nutarimą. Bet prieš tai gerbiamasis A. Sysas nori.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti, kad Seimo Pirmininkė ir Ministras Pirmininkas nedalyvauja komitetų veikloj, tad minusuokite ir šitą. Tai vis tiek daugumos neturite. Noriu priminti, kad yra dar vienas komiteto pirmininkas, kuris seniai nepriklauso Seimo daugumai. Kažkodėl šiuo atveju jums svarbiau yra tik šitas. Tada būkite nuosekli, sakykite, kad taip, yra toks Lietuvos Seimas, kuriame yra komiteto pirmininkas ir iš opozicijos.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Aš nežinau, ar pas mus vyksta aklo su kurčiu pokalbis, bet, gerbiamasis Algirdai, ne apie komiteto pirmininko keitimą kalbama, o apie skaičių komitete, apie opozicijos ir valdančiosios koalicijos proporcijas, kad bent jau būtų lygu. O ponas D. Budrys yra komiteto pirmininkas, nors dabar yra Socialdemokratų frakcijos narys.
PIRMININKAS. Nors pertrauką padarėme, bet diskusija tęsiasi. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamoji Seimo Pirmininke, vis dėlto susikalbėkime, kad nebūtų nei aklų, nei kurčių. Užsienio reikalų komitete proporcijos neišlaiko jokios kritikos, jokios. Kažkodėl nededate pastangų, kad Užsienio reikalų komitete būtų lygiai pozicijos ir opozicijos. Nėra. Kituose komitetuose taip pat. Jeigu dabar pažiūrėtume į lygias ir nelygias proporcijas, matytume problemą. Akivaizdu, kad norima perrinkti komiteto pirmininką, kai bus balansas. Tas logiška. Bus siūlymai keisti ir t. t., čia visiškai akivaizdu. Štai dėl ko reikia kalbėti, kad, ko gero, Seniūnų sueiga apskritai ir nagrinėtų visų komitetų sudėties atitikties Statutui situaciją. Kuo blogesnis Užsienio reikalų komitetas, kuriame yra šeši… net penki konservatorių frakcijos nariai?
PIRMININKAS. Toliau diskusija jau nebus tęsiama, bus tęsiama po pusės valandos.
16.24 val.
Dabar aš siūlyčiau Seimo Pirmininkei pateikti rezervinį 4 klausimą, kadangi trečiasis susijęs su tuo, dėl kurio frakcijos prašymu padaryta pertrauka. Dabar 4 projektas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4503.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, oficialiai kreipėsi Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas, kadangi į jį kreipėsi frakcijos narys N. Puteikis. Jis prašo išbraukti jį iš Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos, nes posėdžių dienos ir valandos sutampa su Antikorupcijos komisijos, kurios narys yra N. Puteikis, posėdžiais. Jo prašymas yra patenkintas, teikiant Seimo nutarimą. Jeigu jūs jam pritarsite, tai N. Puteikis bus išbrauktas iš Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis nori paklausti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, jeigu kalbame apie komisijas, Etikos ir procedūrų komisijos sudėtis taip pat nėra iki galo suformuota. Gal galima, kaip sakyti, pamėginti viską kompleksiškai išspręsti?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš siūlyčiau jums pasiskaityti vieną kartą Statutą. Jūs visada labai cituojate Konstituciją, bet būtų neblogai, kad ir Statutą išmanytumėte. Kai į mane kas nors kreipsis, aš teiksiu tokį Seimo nutarimą. (Balsai salėje) Nėra, deja.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Svarstymo stadija. Nėra norinčių diskutuoti. Galime pritarti ir po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimo stadija. Nėra norinčių kalbėti. Prašom balsuoti dėl… Atsiprašau, nutarimas yra iš trijų straipsnių.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis – dėl įsigaliojimo. Priimtas.
Dabar nėra norinčių kalbėti, galima iš karto balsuoti. Prašom balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“priimtas.
16.27 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar iš eilės priklauso svarstyti Seimo rezoliucijos „Dėl branduolinių atliekų saugojimo“ projektą. Pranešėjas yra… Atsiprašau, yra svarstymo tęsinys, vadinasi, į klausimus jau yra atsakyta. Dabar yra galimybė diskutuoti. B. Vėsaitė buvo užsirašiusi. Atsisako. Tada pagal Statutą po svarstymo Seimas pirmiausia sprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis siūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis Seimo narių, t. y. daugiau kaip 47. Taigi prašau balsuojant spręsti dėl to, ar Seimas priima rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavus 77 Seimo nariams, už – 73, niekam nebalsavus prieš ir susilaikius 4, rezoliucija „Dėl branduolinių atliekų saugojimo“ priimta.
16.30 val.
Dabar galime pereiti prie vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimų. Nors smarkiai atsiliekame, bet gal mums pavyks padaryti pažangą, pasivyti. Pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas yra įstatymo „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnio, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras“. Neskaitau toliau pavadinimo, esmė jau pasakyta. Projekto Nr. XIP-3638(2) variantas, pataisytas, tai yra ES teisę įgyvendinantis įstatymas. Kviečiu Europos reikalų komiteto išvadą… Prašyčiau Europos reikalų komiteto išvadą perskaityti V. P. Andriukaitį arba aš pats turėsiu perskaityti, nes kolegos V. Gapšio nėra salėje. Jums leidus, aš perskaitysiu, nesant V. Gapšio salėje.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymas buvo toks: „Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2011/199/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 136 straipsnis, kiek tai susiję su stabilumo mechanizmu, taikytinu valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras, ratifikavimo“ projektui ir komiteto išvadai.“ Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Šį įstatymo projektą svarstė visi komitetai. Norėčiau sutaupyti truputį laiko ir aš pats supažindinčiau su komitetų išvadomis. Kadangi svarstė visi komitetai, nė vienas komitetas nepateikė jokių siūlymų, gal tik balsavimai skyrėsi.
Taigi. Papildomi komitetai. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Audito komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, tačiau balsavo ne vienbalsiai, bet už – 3, prieš niekas, susilaikė 2. Dauguma balsų komitetas pritarė.
Biudžeto ir finansų komitetas pritarė projektui, nepateikdamas jokių pasiūlymų, bendru sutarimu. Ekonomikos komitetas pasiūlė atsižvelgti pagrindiniam komitetui į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, balsavus už 7, prieš – 2, taip pat pritarė įstatymo projektui. Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė įstatymo projektui ir Teisės departamento pastaboms. Balsavo 9 už ir 1 susilaikė.
Kaimo reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu įstatymo projektui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė už balsavus 4, susilaikius 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė balsavus už 7, 2 susilaikius. Sveikatos reikalų komitetas įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pasiūlė patobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir taip pat pritarė bendru sutarimu. Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Žmogaus teisių komitetas taip pat pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
Dabar galima dalyvauti diskusijose. Kolega A. Šedžius nori dėl tvarkos?
A. ŠEDŽIUS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, sakėte, kad komitetai siūlymų nepateikė. Tai Užsienio reikalų komitetas siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projekto pavadinimą ir tekstą, papildant, kad yra ratifikuojamas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimas, padarytas Vadovų Tarybos sprendimu, o ne pats Vadovų Tarybos sprendimas.
Ir antras pasiūlymas pagrindiniam komitetui buvo patobulinti įstatymo pavadinimą ir žodį „euras“ pakeisti žodžiu „euro“. Nes 2011 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje buvo ištaisytos klaidos Europos Vadovų Tarybos sprendimo pakeitimo, vietoj žodžio „euras“ vartojant žodį „euro“… patobulinti įstatymo projektą, pakeičiant paskelbimo šaltinį Europos Sąjungos oficialiame leidinyje ir įrašant OL211L303. Tokie buvo mūsų siūlymai.
PIRMININKAS. Noriu patikslinti, kad oficialus komiteto sprendimo tekstas yra iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-3638 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Užsienio reikalų komitetas pritarė. Ir antras pasiūlymas Užsienio reikalų komiteto buvo siūlyti pagrindiniam komitetui siekti, kad minėto numerio įstatymas būtų priimtas Seimo pavasario sesijoje. Jokių kitokių pasiūlymų čia nebuvo. Tačiau pagrindinis komitetas į Teisės departamento pastabas atsižvelgė. Manau, kad čia nėra jokio nesutapimo. Ačiū už tai, ką jūs pasakėte, tačiau perskaitytos išvados yra būtent tokios.
Diskusijoje dalyvauti kviečiu K. Glavecką. Tačiau jo nematau. Tada yra J. Veselka yra užsirašęs. Irgi nėra salėje. Motyvus dar būtų galima išsakyti. K. Glaveckas yra užsirašęs už, bet jo nėra. O K. Daukšys prieš įstatymo projektą. Prašom. Jo mikrofonas įjungtas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš matau, kad tokius reikšmingus dalykus, kaip stabilumą Europos Sąjungos pinigų, mes labai sėkmingai ratifikuosime apie tai net nepasišnekėję. Iš esmės tas sutarimas, kuris dabar Europoje pasiektas, yra Europos Sąjungos ekonomikos žlugdymo planas. Jeigu mes prie to norime prisidėti, tada mes turime tą ir daryti. Todėl aš siūlau tikrai nepriimti šito stabilumo mechanizmo ir neratifikuoti jo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Kadangi K. Glavecko nėra, už yra galimybė pasisakyti V. P. Andriukaičiui.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi, kolegos, norėčiau pasakyti, kad K. Daukšys supainiojo. Šiuo atveju nekalbama apie šiandien pateiktą Fiskalinio stabilumo paktą. Čia yra ankstesnė pataisa, kuriai siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl pritarimo įstatymo projektui dėl Europos Sąjungos veikimo sutarties 136 straipsnio pakeitimo projekto po svarstymo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 3. Ratifikavimo įstatymui po svarstymo pritarta.
16.39 val.
Kitas darbotvarkės 2 klausimas (Europos Sąjungos teisės įstatymas) – Teismo ekspertizės įstatymo 3, 4, 6, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1500(2). K. Ramelis pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 9 d. komitete apsvarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir savo išvadoms bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jokių pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra. Galima pasakyti motyvus. Nėra užsirašiusių. Prašom balsuoti dėl pritarimo šio įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Teismo ekspertizės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektui po svarstymo pritarta.
16.40 val.
Kitas darbotvarkės 3 klausimas, čia yra sujungti įstatymų projektai Nr. XIP-4030 ir Nr. XIP-3907. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra europinis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių bei priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Buvome gavę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, joms pritarėme. Taip pat gavome dar papildomų pataisų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, kai kurioms jų išvadoms pritarėme. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1. Ir tam, kurį inkorporavome, t. y. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIP-3907, komitetas pritarė: už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas nėra užsirašęs kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos sujungtų dviejų įstatymų projektų.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, susilaikė 1. Šiam įstatymui po svarstymo pritarta.
16.43 val.
Darbotvarkės 4 klausimas – Darbo kodekso 264, 266 ir 274 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3906(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis komitetas ir svarstė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 264, 266 ir 274 straipsnių pakeitimo įstatymą. Visoms Teisės departamento išvadoms pritarė, taip pat pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoms išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje, niekas nenori pasakyti motyvų. Prašom balsuoti dėl pritarimo po svarstymo projektui Nr. XIP-3906(2).
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 64, susilaikė 2. Ir šiam Darbo kodekso įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.45 val.
Dabar dar kartą kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti V. V.Margevičienę. Aš siūlau pateikti susijusius 5a ir 5b klausimus, tai yra projektus Nr. XIP-2859 ir Nr. XIP-2860 (pastarasis yra sujungtas su Nr. XIP-2861). Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pristatau jums dar vieną Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, įstatymo projektą. Tai yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir papildymo įstatymo projektas. Komitetas išnagrinėjo, tai yra iš tikrųjų nepaprastai geras įstatymas, nes jis reglamentuoja tai, kad žmonės dabar galės įsivaikinti ir vyresnio amžiaus vaikus, o tai yra labai svarbu. Kai kurioms pataisoms pritarėme, kai kurioms nepritarėme, ir komitetas pataisė, kad įstatymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūs esate užsirašiusi kalbėti ir diskusijoje. Ar jūs pageidaujate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl visų.
PIRMININKAS. Tada prašom kalbėti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kartu noriu pristatyti Ligos ir motinystės įstatymo projekto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas labai atidžiai svarstė, pritarė visoms pataisoms ir pataisė įsigaliojimo datą, kad įsigaliotų nuo rugsėjo 1 d. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar jūs norite asmeniškai dalyvauti diskusijoje, ar ne?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne, nenoriu.
PIRMININKAS. Viskas. Daugiau užsirašiusių diskutuoti nėra. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime už abu įstatymus balsuoti vienu balsavimu? Prašom balsuoti dėl šių dviejų įstatymų projektų po svarstymo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, susilaikė 2. Įstatymų projektams Nr. XIP-2859 ir Nr. XIP-2860 po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Kadangi Seime dėl šių klausimų yra darnus sutarimas, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti.
PIRMININKAS. Visus? Kuriuos jūs, Pirmininke, siūlote? Visus dabar…
I. DEGUTIENĖ. Tuos, kuriuos V. V. Margevičienė dabar…
PIRMININKAS. Dėl kurių išvadas pateikė V. V. Margevičienė. Pirmasis būtų… Tada priėmimą galime pradėti iš eilės. Bet jeigu Seimas pritars ypatingai skubai. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai, nėra diskusijų? Pritarta. Tada pradedame priėmimą nuo projekto Nr. XIP-4030. Atsiprašau. Vis dėlto reikia pasiaiškinti, kuriuos dabar galime priimti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos M. Zasčiurinskas nori.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, pagal Statutą yra truputėlį kitaip. Ypatingą skubą galima teikti ne po svarstymo, o per priėmimą ir svarstymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taigi sprendimą taikyti… Čia yra 164 straipsnis: „Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.“ Svarstymas buvo sėkmingas. Pirmininkė pasiūlė, Seimas pritarė. Dabar aš tiktai noriu pasiaiškinti…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs teisingai perskaitėte 164 straipsnio 3 dalį. Svarstymo procedūra jau baigėsi. Vadinasi, po svarstymo procedūros pabaigos negalima prašyti jokios ypatingos skubos.
PIRMININKAS. Taigi visada Pirmininkė teikia ypatingos skubos tvarką atsižvelgdama į svarstymo ir balsavimo rezultatus. 101 kartą tai įvyko. Nieko naujo čia nėra ir nėra ką kvestionuoti. Aš tik norėčiau, kad kolegė V. V. Margevičienė dabar pasakytų, nuo kurio įstatymo priėmimo mes pradėsime. Aš suprantu, kad nuo ketvirtojo darbotvarkės klausimo Nr. XIP-3906. Taip? Ar galima ir Darbuotojų saugos ir sveikatos?..
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis…
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar E. Klumbio paklausysime.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pažiūrėkite, kas darosi. Neaišku, kokie įstatymai yra teikiami svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jūs atsisėdęs pirmininkauti klausiate, kokius įstatymus dabar mes svarstysime skubos tvarka. Seimo Pirmininkė turi aiškiai pasakyti, kokius įstatymus teikia. Nebuvo šito. Neprofanuokime.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad Pirmininkė pasakė, kad visus tuos įstatymus, dėl kurių išvadas pateikė V. V. Margevičienė. Taigi aš ir matau, kad ji pradėjo pateikimą nuo įstatymo projekto Nr. XIP-4030. Ar yra čia kokių problemų dabar? Atrodo, problemų nėra.
16.50 val.
Vadovaudamasis tuo, kas buvo pasakyta ir stenogramoje užrašyta, ir kam Seimas pritarė, aš noriu pradėti įstatymo projekto Nr. XIP-4030 priėmimo procedūrą. Jokių pataisų dėl jo nėra. Taigi pastraipsniui priimame šį įstatymą. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. Galima kalbėti dėl motyvų. Atsiprašau, aš nepaminėjau, nes po išvardytų Europos Sąjungos teisės aktų yra dar ir 14 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo nuo liepos 1 d. Taip pat pritarta. Ištaisau šią savo klaidą. Niekas nenori kalbėti motyvų. Tada prašau balsuoti dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4030. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, 2 susilaikė. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas, projekto Nr. XIP-4030(2), priimtas.
16.54 val.
Kitas įstatymas – Darbo kodekso 264, 266 ir 274 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3906. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Prašau? 1 straipsnis. Jokių pataisų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 4 straipsnis dėl įsigaliojimo priimtas.
Galima kalbėti dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti.
Tada kviečiu balsuoti dėl Darbo kodekso 264, 266 ir 274 straipsnių pakeitimo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 2. Įstatymas, projekto Nr. XIP-3906, yra priimtas.
16.56 val.
Kitas įstatymas – Darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Dėl įstatymo projekto pataisų nėra. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Galima kalbėti dėl viso įstatymo. Nėra norinčių. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, susilaikė 2. Įstatymas, projekto Nr. XIP-2859(2), priimtas.
16.57 val.
Paskutinis priimamas įstatymas yra Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2860. Dėl šio projekto jokių pataisų negauta. Projektas yra šešių straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Prašau balsuoti dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 2. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (projekto Nr. XIP-2860) yra priimtas.
16.59 val.
Dabar Seimo nutarimo svarstymo pertraukos laikas baigėsi. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Priėmimas. Keturios nuomonės už ir keturios prieš. Norinčių kalbėti nėra. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 54, prieš – 4, susilaikė 24. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ priimtas.
17.00 val.
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-4476(2). Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes ką tik dabar patvirtinome skaičių, tai yra 12, Tėvynės sąjunga kartu su Liberalų ir centro sąjungos frakcija prašo, atsižvelgus į Seimo seniūnų sueigos patvirtintas kvotas bei neseniai įvykusius valdančiosios koalicijos ir opozicijos santykio pokyčius, nes buvęs LiCS frakcijos narys perėjo į LSDPP frakciją, iš Ekonomikos komiteto išbraukti Socialdemokratų frakcijos atstovą ir įrašyti vietoj jo R. Žilinską, išbraukti jį iš Užsienio reikalų komiteto, kuriame Tėvynės sąjungos frakcija viršija proporcinį atstovavimą. Liberalų ir centro sąjungos frakcija neprieštarauja, kad Ekonomikos komitete į jos atstovo poziciją būtų skiriamas Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas. Taigi iš Užsienio reikalų komiteto yra išbraukiamas R. Žilinskas ir įrašomas į Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, ar kolega R. Žilinskas sutinka keisti Užsienio reikalų komitetą į Ekonomikos komitetą?
I. DEGUTIENĖ. Kiek informavo frakcijos seniūnas J. Razma, R. Žilinskas sutinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už ir nuomonė prieš, nėra norinčių kalbėti. Bendru sutarimu galime patvirtinti? Pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 59, prieš – 3, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje)
Priėmimas. 1 straipsnis. Pritarta. (Balsai salėje) Na, balsuojame. Dėl priėmimo balsuosime vis tiek. Gerai. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo. Aš taupau brangų jūsų laiką. Mes jau grįžtame prie kadencijos pradžios, baigsime posėdį 12 val. nakties? (Balsai salėje)
Už – 54, prieš – 3, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Keturios nuomonės už ir keturios – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 57, prieš – 2, susilaikė 16. Nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 4 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ (projekto Nr. XIP-4476) priimtas.
Dabar grįžtame. Rezervinius klausimus apsvarstėme.
17.05 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2660(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją J. Sabatauską. Nematau salėje. Jeigu jūs leisite man… Gal ponas S. Šedbaras yra?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė projektą 2012 m. gegužės 2 d. ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Ir antras sprendimas – siūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, svarstant Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, keisti šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2660(2) pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nori dalyvauti R. J. Dagys. Kviečiu į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Mes ką tik priėmėme visą paketą, kai tas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavedimas yra įgyvendintas… įstatymo pataisas. Dabar šis projektas netenka prasmės, kai ką tik padarėme ir priėmėme tas pataisas.
PIRMININKAS. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Aš ieškau salėje, gal Seimo Pirmininkė būtų, galbūt būtų galima ir priimti? (Balsai salėje) Gerai. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Prieš – R. J. Dagys. Bet jūs jau kalbėjote iš tribūnos? Taigi norinčių kalbėti nėra. Už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, posėdžio pirmininke, kadangi komitetas sutvarkė, pakeitė, atsižvelgė į mano pasiūlymą dėl Darbo kodekso… Aš dėl to, jeigu Seimo Pirmininkė pasiūlytų ypatingą skubą, tai… Nereikia. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ko aš bijau? Čia jau mes svarstėme dėl Darbo kodekso 179 straipsnio prieš tai buvusį projektą ir pritarėme. Tai gal tada neskubėkime. Balsuojame dėl šio įstatymo pritarimo po svarstymo. Dabar ne priėmimas. Balsuojame po svarstymo, tada komitetas galės įvertinti… (Balsai salėje) Tai svarstymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar ne? (Balsai salėje) Mes dabar turime balsuoti. Pagrindinis komitetas siūlo pritarti. Jeigu Seimo nariai išgirs kito komiteto pirmininko nuomonę ir atmes projektą, tai būsime atmetę.
Prašau. Žodis jums.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, nedarykime nereikalingų procedūrinių dalykų, nes integravome tą klausimą jau priimdami ir ką tik nubalsuodami. Tai atmeskime šitą projektą, nes realizavome per kitas nuostatas.
PIRMININKAS. Negalime atsiimti. Mes turime balsuodami nepritarti, tada nepritarus spręsime, ką daryti, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Na, formaliai taip turime pasielgti. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria įstatymo projektui, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad reikia jį atmesti dėl jau minėtų priežasčių, kurias išsakė ponas R. J. Dagys.
Už – 4, prieš – 25, susilaikė 37. Nepritarta.
Ar galima bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima. Atmesta.
17.09 val.
Darbotvarkės 2-7a, 2-7b klausimas – Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4169 ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4170. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimą. Buvo gauta labai daug pastabų Teisės departamento, atskirai vyko derinimas. Noriu pasakyti, kad tai yra naujas skirsnis, kuris reglamentuotų iš naujo darbo ginčų tvarką, atsiranda nauja institucija. Taigi beveik visoms pastaboms Teisės departamento yra pritarta, išskyrus dviem, kur mes nenorime vilkinti šio proceso, nes visų pataisų esmė – kaip tik pagreitinti šį procesą. Taip pat yra gautos profesinių sąjungų pastabos. Į kelių profesinių sąjungų pastabas atsižvelgta, į Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos dvi pastabas neatsižvelgėme. Motyvas yra tas, kad šiandieninė tvarka, kai darbo ginčų komisijos sudaromos darbo vietose, neišsprendžia kylančių problemų, todėl siūlymas palikti seną tvarką… Dabartinis Darbo kodeksas nedraudžia to padaryti kolektyvinėje sutartyje ir, jeigu kolektyvinėje sutartyje profesinė sąjunga, darbdavys numatys, tai tokia nuostata gali išlikti.
Antra nuostata dėl to, kokioje vietoje turėtų vykti svarstymas, nes darbo vieta gali būti pagal registraciją net kitame mieste. Dabartiniai įstatymai leidžia ir vienoje, ir kitoje vietoje priklausomai nuo to, kaip apsispręs. Mūsų išvada yra pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Kartu su šiuo įstatymu turi būti priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas. Tokį įstatymą mes užregistravome, surinkti parašai. Aš tikiuosi, kad ketvirtadienį mes jį galėsime skubos tvarka priimti kartu su šiuo įstatymu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo Darbo kodekso 204 straipsnio ir XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo.
Kitas lydintysis įstatymo projektas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pasiūlymų nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo.
17.12 val.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas. Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3780. Svarstymas. Pranešėjas – kviečiu į tribūną R. J. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė teikiamo įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento, Vyriausybės išvadas ir teikia jums savo įstatymo redakciją, kuriai 7 komiteto nariai pritarė, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tada aš kviečiu į tribūną P. Luomaną, Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Biudžeto ir finansų komiteto buvo tokie siūlymai. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma nuostata nustatyti, kad minimali mėnesinė alga negali būti mažesnė už pusę Statistikos departamento paskelbto vidutinio atlyginimo dydžio, pirma, sudarytų prielaidas apriboti socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos teises tartis dėl minimalios mėnesinės algos dydžio.
Antra, iš esmės įtvirtintų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, minimalios mėnesinės algos dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, darbo našumo rodiklius.
Trečia, neatitiktų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 131 dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis, nuostatų, kuriose nustatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio dydis turi būti nustatomas, kiek tai įmanoma ir kiek priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, atsižvelgiant į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį, dalyvaujant darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovams.
Pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Diskusijoje nori dalyvauti vienas Seimo narys R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką noriu atkreipti dėmesį į pagrindinius argumentus, kokį sprendimą siūlo komitetas. Mes čia daug esame visokių projektų dėl minimalios algos užregistravę, bet Biudžeto ir finansų komiteto esminės pastabos ta prasme, kad mes turime sukonstruoti savo sprendimą, kad jis tikrai nepažeistų trišalio principo, nes vis dėlto tai yra socialinių partnerių susitarimo klausimas.
Bet gali susidaryti tokia situacija, kai tie socialiniai partneriai dėl kokių nors priežasčių niekaip nesugeba susitarti arba viena pusė, sakykime, imasi kokių nors veiksmų specialiai blokuoti šiuos klausimus. Mes manome, būtų tikslinga, kad kiekvienais metais minimalios algos dydis tuo atveju, jeigu Trišalė taryba, atkreipiu dėmesį, nepateikia Vyriausybei pasiūlymų dėl minimalios algos dydžio iki atitinkamų metų vasario 1 d., tada Seimas, remdamasis ir įvertindamas šalies ekonominę būklę, mėnesinės algos dydį, Statistikos departamento vidutinės mėnesinės algos dydį, pats imasi nagrinėti šią problemą ir priima sprendimą, ar keičia, ar nekeičia minimalią algą. Nebūtinai yra padidinimas, bet tokia išeitis, mano galva asmeniškai, paskatintų Trišalę tarybą ieškoti sutarimo ir sprendimo tarpusavyje, o ne užsispyrus ieškoti būdų, kaip jo nenustatyti, kad jie pateiktų teikimą, ar jie nori didinti minimalią algą, ar ne. Tai būtų turbūt logiška ir nepažeistų tos pačios Trišalės tarybos principų ir neįvestų šio proceso į aklavietę, o vėl mums kitame ar kitame Seime vis priimti visokias rezoliucijas dėl minimalios algos. Tai būtų, man atrodo, logiškas sprendimas, kuriam komiteto dauguma pritarė.
PIRMININKAS. Yra gautas vienas pasiūlymas, dėl kurio mes turėtume apsispręsti. Vyriausybė siūlė, ponas Dagy, pateikė pasiūlymą vietoj žodžio „įsigalioja“ įrašyti žodį „taikomas“. Komitetas tam nepritarė. Tai galime pritarti komiteto nuomonei, jis nepritarė Vyriausybės siūlymui? Daugiau pasiūlymų, pastabų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra gauta.
Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
17.19 val.
Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4387 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Čia taip keistai darbotvarkė buvo sudaryta. Paminėta kaip alternatyva, bet aš neteikiau balsuoti kaip dėl alternatyvaus, nes buvo svarstymo stadija, o čia yra pateikimas. Tai yra Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4387. Pranešėjas – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų jis galėtų būti alternatyvus, jeigu būtų jam pritarta po pateikimo, tačiau po pateikimo nepritarta. Jeigu būtų kartais pritarta po pateikimo, aš sutikčiau, kad šis projektas pasivytų ir būtų sujungtas. Tuomet mes galėtume priimti geriausią variantą. Jau žingsnis į priekį yra padarytas ir tuo projektu, dėl kurio Seimas priėmė sprendimą po svarstymo. Tačiau, mano požiūriu, mano pristatomas projektas yra šiek tiek tikslesnis.
Ne paslaptis, kad minimali alga nebeindeksuojama nuo 2008 metų. Iš esmės nepagrįstai įšaldytas ir mėnesinės algos protingas padidinimas, ir nuoseklus vėlesnis jos indeksavimas. Jau yra atsiliepimų Europos institucijų struktūrų, kad Lietuvoje vis dėlto perkamoji galia yra stabdoma. Toks žingsnis, be abejonės, padidintų ir perkamąją galią.
Šiuo pateikimu, šiuo projektu mes siūlome, kad būtų indeksuojama minimali alga ne mažiau kaip Statistikos departamento paskelbtu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Taip pat neatmetame Trišalės tarybos sprendimo, tai yra labai svarbu, ir siūlome, kad konkretų dydį nustatytų Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jeigu tokio teikimo nėra, Vyriausybė minimalią algą indeksuoja pagal suderintą vartotojų kainų indeksą. Tokiu atveju procesas būtų greitesnis ir nereikėtų grįžti į Seimą. Tą padarytų pati Vyriausybė, nes grįžimas į Seimą, be abejonės, šį procesą labai užvilkina.
Suderintas vartotojų kainų indeksas yra tam tikras vartotojų infliacijos kainų indeksas, nusakantis vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laiko tarpą, išlaikant vartotojų populiacijos sudėtį ir bazinio laikotarpio namų ūkių vartojimo išlaidų struktūrą. Tokia skaičiavimo metodika yra suderinta su visomis Europos Sąjungos valstybėmis ir toks indeksas jau pradėtas skaičiuoti nuo 1992 m., po Mastrichto sutarties pasirašymo. Todėl aš siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam projektui, o po to, jeigu tai įvyktų, galėtume priimti suderintą variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla. Nematau salėje. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl datos. Nuo liepos 1 d. – 900 Lt minimali alga. Ar realiai gali būti tie 900 Lt, ar jau susitarėte Trišalėje dėl 850 Lt? Čia keisti reikia.
V. ŽIEMELIS (KPF). Mūsų nuomonė jau seniai buvo išreikšta, ir netgi darbdaviai išreiškė, kad jau galima didinti ne mažiau kaip 900 Lt. Be abejonės, mūsų projektas skiriasi tuo, kad mes pradėtume šį procesą nuo liepos mėnesio. Mes esame jau ne vieną kartą kalbėję, kad minimalios algos padidinimas kaip tik papildo biudžetą. Nemažai valstybės vadovų kaip tik ir siūlo padidinti minimalią algą protingai, kad būtų papildytos biudžetinės įplaukos.
PIRMININKAS. A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs siūlote 900 Lt minimalios mėnesinės algos dydį, o V. Uspaskichas siūlo 1509 Lt. Ar tai realu, ar tai ne kažkoks šou prieš Seimo rinkimus, kaip jums atrodo?
V. ŽIEMELIS (KPF). Bent kiek aš išmanau ir bent mūsų ekonomistai nuolat teigia, kad minimalus algos padidinimas turi būti protingas. Jeigu mes didiname per daug, be abejonės, tai gali būti didelė žala biudžetui.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, tie projektai vienas kitą gena. Mes turbūt radome sprendimą, turėdami omenyje jūsų užregistruotą pataisą. Į tai atsižvelgėme, kad toks projektas yra. Klausimas būtų toks: ar vis dėlto neužtektų ano projekto? Nes du dalykai yra esminiai šiuo klausimu: mes negalime prieštarauti trišalio principo neabejotinam prioritetui šioje vietoje, nes tada sugriautume visą partnerystės struktūrą; kitas dalykas, taip tiesiogiai susieti su kainų indeksu. Nors tai yra tikrai reikšmingas faktorius, aš su tuo visiškai sutinku, bet jis nėra sietinas taip vienas su vienu. Tai priklauso ir nuo kitų ekonomikos faktorių, kurie tuo metu susidaro. Ta infliacija kartais yra teigiamas dalykas, kartais neigiamas, įvairiai yra. Mūsų sprendime yra atsižvelgti, kad Seimas įvertintų juos ir pats priimtų sprendimus, žiūrėdamas į skaičiavimus ir visa kita. Mes stengiamės integruoti, ar tikrai neužtektų to, kas yra, nes mes matėm šitą jūsų projektą. Dėl autorystės nesiginčykim.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, sutinku, kad jūsų argumentai labai svarūs ir tikrai reikėtų į juos įsiklausyti, bet yra problema, mano požiūriu, ir vadovų, ministrų pirmininkų, asmenybė. Aš nesakau, kad šiandieninių, bet gal ir būsimųjų, kurie, jeigu mes parašysime „atsižvelgiant“, atsižvelgs, kaip ir dabar, manys, kad užtenka 800 Lt, daugiausia 850 Lt. Bet iš pradžių mes leidžiame Vyriausybei dirbti. Sutikite, jeigu nieko nedarys, tada Seimas. O jis darys – jis padarys minimalų atlyginimą 820 Lt ir nieko nepadarysi. Aš tik dėl to. Gal ir aš klystu, sutinku. Čia svarstytinas dalykas.
PIRMININKAS. Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, bet ar jūs čia nematote prieštaravimų? Pirmas sakinys sako, kad indeksuojamos kainos, antras sako, kad Trišalės tarybos teikimu nustatom, trečias vėl kalba, kad jeigu nenustatoma, tada indeksuojama. Iš tikrųjų ką tik pritartas projektas sprendžia logiškiau. Ar jūs nematote, kad jūsų projekte yra šiek tiek neapibrėžtumo?
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad viskas dėsninga. Aš nematau prieštaravimų: tai yra indeksuojama, konkrečiai indeksuojama, ir po to nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jeigu nebus suderinta, tai ir nebus nustatoma, o jeigu nenustatoma, tada Vyriausybė turės indeksuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą. Čia iš esmės panašu, tik šiuo atveju paliekama Vyriausybei spręsti. Procesas vis tiek šiek tiek greitesnis, kai sprendžia Vyriausybė. Vyriausybė privalės spręsti, nes įstatymas įpareigoja. Šiandien nėra tokio įstatymo.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš matau, Vidmanto pozicija suminkštėjo. Tačiau, mano nuomone, kuo Lietuvos piliečiai blogesni už Slovakijos, Čekijos, Lenkijos piliečius? Graikija gąsdina savo piliečius, kad jie greitai gyvens kaip Baltijos šalyse. Aš manau, kad mums trauktis nėra kur, už mūsų – Bulgarija. Todėl reikia vėl sugrįžti, kaip aš siūliau ir Vidmantas anksčiau siūlė, prie 1200 Lt, ir basta. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai kuriose srityse, aišku, duok Dieve, pas mus kaip Graikijoje, nes jų pensijos suskaičiavus būtų maždaug 5500 Lt per mėnesį, o vidutinis atlyginimas 2,5 karto mažesnis negu pensijos. Ten stebuklų šalis! Mes dar tokių stebuklų neturime. Kaip taip galima padaryti, kad pensija du kartus didesnė už vidutinį atlyginimą?! Čia tik graikai galėjo sugalvoti. Niekur kitur taip nėra. Bet šiuo metu tikrai yra sudėtinga situacija. Kolegos, tikrai būtų logiškiau teikti redakcijas ar pataisas dėl mūsų pasiūlyto projekto, nes mes jau ieškojome sutarimo ir ten, man atrodo, yra didesnis balansas. Aišku, bus galima komitete tuos dalykus pažiūrėti, bet aš siūlyčiau negaišti laiko, susilaikyti, o kolegoms siūlyti registruoti pataisas, nes pats teikiamas principas yra panašus.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 23, prieš nėra, susilaikė 19. Nepritarta po pateikimo.
Dabar arba atmetame, arba grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, už – 23. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti 2012 m. rudens sesijoje. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl svarstymo datos aš neturiu, aš iš karto noriu, kad jeigu pagreitintume procesą, vis tiek dėl šito įstatymo formaliai reikia Vyriausybės išvados… Tai, kad nereikėtų komitetui to prašyti, tai iš karto paprašome, bus greičiau.
PIRMININKAS. Siūloma svarstyti rudens sesijoje bet kuriuo atveju ir gal prašome Vyriausybės išvados. Gerai. Sutarta. Atsiprašau, pagrindinis… Aš pažiūrėjau ne tą įstatymo projektą. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Aš tiesiog praleidau vieną klausimą.
17.30 val.
Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4464 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4464. Pateikimas. Pranešėjas – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projektas yra labai trumpas, tiesiog siekiama suvienodinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio nuostatas. Priėmus Seime Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siekiama reorganizuoti Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, yra skirtingos nuostatos, dėl to, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą ir teisinį aiškumą, projektu yra siūloma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai“ rašyti žodžius „visuomenės sveikatos centrams apskrityse“. Kaip minėjau, taip būtų suvienodintos sąvokos. Projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais, bei visuomene. Pateiktam projektui buvo pritarta. Yra Teisės departamento išvados, į kurias svarstymo metu tikrai galime atsižvelgti ir pagal juridinę techniką patikslinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Trumpas klausimėlis. Ar rajonuose išliks sveikatos centrai, kaip dabar yra? Rajonuose išlieka ar neišlieka?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Niekas nesikeičia, tiesiog visuomenės sveikatos centrai, kaip dabar yra…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Apskrityse centrai… O rajonuose lieka?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Čia suvienodinamos nuostatos, iš tikrųjų teikiamu projektu jokios reorganizacijos nesiūloma.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio… (Balsai salėje) Taip parašyta Seniūnų sueigos. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Irgi Vyriausybės išvados prašo? Nesupratau. Ir dėl šio, teikiant ministrui? (Balsai salėje) Nereikia Vyriausybės išvados.
17.33 val.
Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3603, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 6, 14, 52, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3604, Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3605, Odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3606, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3607, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3608 (pateikimas)
Dabar keliaujame pirmyn. 2-12a, 2-12b, 2‑12c, 2-12d, 2-12e, 2-12f klausimai. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3603. Gal aš neskaitysiu įstatymų pavadinimų, registracijos Nr. XIP-3604, Nr. XIP-3605, Nr. XIP-3606, Nr. XIP-3607, Nr. XIP-3608. Pranešėja – sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė. Ministre, kalbame apie visus įstatymų projektus, tai yra pagrindinis ir lydimieji, čia jų 5 įstatymų projektai.
N. RIBOKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir 79 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5, 6, 14, 52, 54, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 431, 432 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus.
Projektų rengimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimo 8193 punktas, kuriuo Sveikatos apsaugos ministerijai pavedama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų, susijusių su reorganizuojamos įstaigos – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir ją reorganizuojant dalyvaujančios įstaigos – Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdoma veikla, pakeitimus. Projekto tikslas – pakeisti esminį teisinį reguliavimą ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytas funkcijas perduoti vykdyti Valstybinei akreditavimo priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Akreditavimo tarnyba, be iš Audito inspekcijos perimtų funkcijų atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kokybės ir ekonominio efektyvumo kontrolę, kontroliuoti, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais, vykdys šias funkcijas: akredituos juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai; licencijuos asmenis sveikatos priežiūros veiklai; teisės aktų nustatyta tvarka vykdys Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje; registruos teikiamus į rinką medicinos prietaisus; išduos asmenims teikiamus atlikti medicinos prietaisų klinikinius tyrimus; išduos asmenims pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą; išduos medicinos prietaisų laisvos prekybos pažymėjimus ir vykdys kitas funkcijas.
Perdavus Audito inspekcijos funkcijas Akreditavimo tarnybai, pastebimi šie teigiami dalykai. Pirma, sumažės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijas vykdančių valstybės institucijų skaičius.
Antra. Funkcijos, susijusios su kokybišku asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo užtikrinimu Lietuvoje, bus įgyvendinamos vienos valstybės institucijos.
Ir trečia. Sujungus abi įstaigas, bus kasmet sutaupoma apie 700 tūkst. Lt. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, tas sutaupymas medicinai šiuo atveju yra nežymus, bet, aišku, teisinis reguliavimas yra būtinas. Sakykite, kodėl iki to laiko Sveikatos apsaugos ministerija nesiėmė tokių dalykų? Valstybinė akreditavimo tarnyba nustatys standartizacijos visoms ligoninėms privalomą būklę, akreditaciją. Galbūt čia paveikė 11 mėnesių vaiko mirties atvejis Kauno klinikinėje ligoninėje, kada rado tokius dalykus, kai negali skyriai apskritai egzistuoti. Prašom pasakyti, ar šios Valstybinės akreditavimo tarnybos darbas tikrai bus efektyvus ir jūs tikite, kad sveikatos priežiūros įstaigose mes turėsime tvarką visose jos srityse?
N. RIBOKIENĖ. Ačiū, gerbiamoji profesore. Labai norėtųsi, kad taip ir būtų. Turiu pasakyti, kad šių įstaigų sujungimas buvo įrašytas į Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizuojamų įstaigų planą būtent tokiu terminu, kaip jos ir jungiamos. Ir mes, matydami, kad dubliuojasi tam tikros šių dviejų institucijų funkcijos, kad tik kontroliuojamoms įstaigoms, turiu omenyje sveikatos priežiūros įstaigas, tampa problema, kada mes, nekoordinuodami veiksmų… tiek planiniam, tiek neplaniniam kontroliniam patikrinimui atvykdavo specialistai tiek iš audito, tiek iš Akreditavimo tarnybos. Aš manau, tikrai sutaupymas čia nėra svarbiausia. Veiksmų koordinavimas ir funkcijų dubliavimo išvengimas bei vienos kontroliuojančios institucijos buvimas po vienu stogu iš esmės duos pozityvios naudos atliekant kontrolines funkcijas.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, jūs nepaminėjote, kad šis procesas, kurį jūs dabar teikiate įstatymu, jau yra įvykęs. Nuo šių metų sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu Akreditavimo tarnyba jau yra sujungta su Medicininio audito tarnyba. Kaip jūs manote, ar yra normali praktika, kada procesas yra įvykęs ir iš esmės įvykdytas prieštaraujant įstatymui, o po pusės metų teikiamas siūlymas sujungti tas tarnybas? Mes žinome, kad šių tarnybų sujungimas vyko labai nekorektiškai. Iš dvidešimt kelių tarnybos žmonių, kadangi jiems buvo pasiūlytas darbas paskutinę metų dieną, liko dirbti tik 10 žmonių. Iš esmės tarnyba yra labai susilpnėjusi. Kaip jūs manote, ar šis veiksmas buvo atliktas korektiškai ir laiku?
N. RIBOKIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, Sveikatos apsaugos ministerija, reorganizuodama šias įstaigas (taip, de facto šios įstaigos nuo Naujųjų metų yra sujungtos), paraleliai teikė ir visas įstatymų paketas praeitų metų rugpjūčio mėnesį buvo užregistruotas Seime. Suprantu, kad dėl objektyvių priežasčių iš tiesų įstatymų paketo pateikimas ir priėmimas dėl Seimo darbo užimtumo šiek tiek užtruko.
Dėl reorganizavimo procesų nesklandumų iš tiesų mes tyrėme, kodėl taip įvyko. Tam tikrų kliūčių yra buvę ir įstaigos vadovui yra pareikšta ministro pastaba už tam tikrus veiksmus. Šiuo metu įstaigoje per visus sujungtus skyrius trūksta 7 etatų. Dėl 3 iš jų yra paskelbti konkursai ir prieš einant į tribūną pasidomėjus, kaip atliekama kontrolė, paaiškėjo, kad 8 % pagreitėjo audito, kontrolinių veiksmų atlikimas, negu buvo atskiroje įstaigoje. Taigi tam tikri pozityvūs veiksmai jau dabar yra matomi. Aš tikiuosi, kad sujungta įstaiga, nors ir ne visai sklandžiai, iš esmės įgaus gerų darbų, geros praktikos veiksmų planą.
PIRMININKAS. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamoji viceministre, gal galite priminti, iš kokių specialistų yra sudaroma Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba? Aš norėčiau sužinoti, kas į ją įeina?
N. RIBOKIENĖ. Akreditavimo tarnyba savo padaliniuose turi specialistus, vertinančius medicininę technologiją, atliekančius įstaigų ir fizinių asmenų licencijavimą bei akreditavimą. Taip pat yra skyrius, ginantis pacientų teises, atliekantis paslaugų kokybės vertinimus. Taip pat yra Teisės skyrius ir tie būtini padaliniai, kurie reikalingi institucijai egzistuoti, tokie kaip bendrųjų reikalų, personalo ir kiti.
PIRMININKAS. S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pratęsti profesorės V. M. Čigriejienės klausimą. Ko mes siekiame, ko mes norėtume pasiekti, arba, kaip jūs dabar pristatote, ką ministerija matė. ši kadencija jau baigiasi, keitėsi ministrai, ministerijoje jau dirbate nebe pirmus metus, kodėl tik dabar tie įstatymai, jūsų manymu, sutrumpėjo 8 % (…) yra ir daugiau problemų, viešieji pirkimai, kiek esate įrangos prisipirkę, ne kartą mes Antikorupcijos komisijoje svarstėme tuos… Ar jūs manote, kad šis įstatymas palengvins ir suteiks galimybę pacientams turėti geresnes paslaugas, kokybiškesnį aptarnavimą ir t. t.? Nes jūs pristatydama tai minėjote.
N. RIBOKIENĖ. Ačiū už klausimą. Turbūt pagrindinis tokių įstaigų reorganizavimo ir sujungimo tikslas, ką Sveikatos ministerija darė nuo pat savo darbo pradžios, beje, pradėdama nuo ministerijos vidaus ir pavaldžių ministerijos institucijų, vėliau reorganizavimo procesus perkeldama į visą sveikatos sistemą… pagrindinė idėja, kadangi ir auditas, ir Akreditavimo tarnyba veikia kaip kontrolinės institucijos, tokių įstaigų skaičiaus sumažinimas, biurokratinės naštos žmonėms sumažinimas yra tam tikras pozityvas. Kaip žinote, kai kontrolinės funkcijos, kaip minėjau, koordinuojamos, nedubliuojamos, iš esmės jos atliekamos per trumpesnį laiką ir kokybiškiau.
PIRMININKAS. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs dabar įsivaizduojate, įstatymų leidėjas yra varžomas ministro įsakymu. Mano nuomone, tai, kas dabar yra įvykę, aš suprantu, jūs privalote čia stovėti ir tai pateikti, bet tai yra nenormali praktika, kai pirmiausia yra paskelbiamas ministro įsakymas dėl reorganizavimo, o įstatymai nepakeisti. Turbūt įstatyme reikia parašyti, kad lydimųjų teisės aktų keisti nebereikės.
N. RIBOKIENĖ. Turėčiau patikslinti. Tikrai ne ministro įsakymas. Yra Vyriausybės nutarimas dėl reorganizavimo ir paraleliai su tuo Vyriausybės nutarimu, kuris buvo praeitų metų liepos mėnesį, jau praeitų metų rugpjūčio mėnesį įstatymų paketą Sveikatos ministerija pateikė Seimui.
PIRMININKAS. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų tiesioginis viršininkas – ministras – yra teisininkas. Kai ateina iš ministerijos ministro pavaduotoja ir šneka tokius dalykus, ir teigia, kad realiai procesas jau yra įvykęs, o jūs ateinate įstatymo keisti, tai ar neatrodo, kad jūs atėjote pasityčioti iš Seimo? Juk nebereikalingas įstatymo keitimas, jis nieko nepadarys, viskas yra įvykę. Tai kam jūs gaišinate mūsų laiką? Tęskite savo tokį visiškai neteisėtą procesą. Mes čia iš esmės nereikalingi.
PIRMININKAS. Viceministrė, matyt, jau atsakė į klausimą.
N. RIBOKIENĖ. Iš tiesų gerbiamųjų Seimo narių valia, kaip jūs pasielgsite ir kaip priimsite šį pristatymą bei šių įstaigų sujungimo procesą.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau kalbėti už, bet dabar tos tarnybos kaip ir veikia, net ir nežinau, jeigu reikia, tai pritarkime šitam įstatymų paketui. Bus įstatymu įforminta ir siūlau visiems Seimo nariams balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keistai viskas atrodo. Įstatymas yra. Aš suprantu, turi būti ir įgyvendinamieji teisės aktai, kurie reglamentuoja vienokį ar kitokį procesą. Dabar Vyriausybės nutarimas, ministro įsakymas dėl reorganizavimo yra paskelbtas „Valstybės žiniose“. Kažkaip ne taip tie procesai turėtų vykti. Pagaliau, kiek žinau, ir Antikorupcijos komisijai buvo pateikta. Ekspertai sako, kad nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra taip, kad licencijas išduodanti ir kontroliuojanti institucija būtų ta pati. Aš susilaikysiu. Atsiprašau, bet aš nesuprantu šito proceso.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties keista svarstyti įstatymų projektus po įvykusių faktų, bet yra viena rimta objektyvi priežastis, kad Vyriausybė šį įstatymo projektą registravo praeitais metais prieš sujungimą, bet mes patys dėl užimtumo į darbotvarkę šių klausimų nebuvome įtraukę ir neapsvarstėme. Dabar yra taip, kaip yra, ir aš rekomenduočiau vis dėlto nesudaryti teisinės kolizijos. Priešingu atveju darbuotojai, kurie išėjo arba buvo atleisti iš darbo, dėl akivaizdžių pažeidimų tikriausiai galėtų kreiptis į tam tikras institucijas ir reikalauti žalos atlyginimo. Bet, kaip sakiau, kadangi tarnyba veikė ir, atrodo, veikė sąžiningiau, veikė efektyviau, prasidėjo planiniai įstaigų patikrinimai, kurių Sveikatos reikalų komitetas daugelį metų reikalavo iš Audito tarnybos, bet faktiškai tas nevyko, dabar jau prasidėjo, yra sudarytas planas, įstaigos žino, vis dėlto būkime objektyvūs, atsižvelkime į tuos argumentus ir pritarkime po pateikimo. Sveikatos reikalų komitetas bandys gilintis į visas aplinkybes ir pareikalaus iš žmonių, kurie ne laiku pateikė arba netinkamai reorganizavo tarnybas, asmeninės atsakomybės.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, man bus tikrai labai įdomu, kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas pareikalaus A. Kubiliaus asmeninės atsakomybės už visas šitas nesąmones, kurios vyksta mūsų valstybėje. Iš tikrųjų ateinama į Seimą tada, kai jau viskas padaryta. Aš suprantu, atėjęs sveikatos apsaugos ministras gali kalbėti, kad jūs, Seimo nariai, šito nepriimate ir mes negalime reorganizuoti. Tada viskas būtų normalu. Bet ne, pirma padaro, paskui ateina keisti įstatymo, o komiteto pirmininkas ramiausiai sako: mes pasistengsime išsiaiškinti, kas čia buvo ir kas atsakys. Niekas neatsakys. Kaip buvo netvarka, taip ji ir toliau bus. Šito įstatymo projekto eiga parodo, kad mūsų valstybėje galima net tokius dalykus daryti ir niekas į tai nekreipia jokio dėmesio. Tai yra visiškas Seimo bejėgiškumas ir pirmiausia tų, kurie atsakingi už tą sritį, tai yra Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kolegos jau daug nuomonių išsakė, bet aš dar kartą kreipiuosi į A. Matulą. Gerbiamasis Antanai, kiek mes įstatymų projektų svarstėme, įvairiausių rezoliucijų ir dabar sakome, kad mes negalėjome suspėti dėl tokių, mano supratimu, iš tikrųjų reikšmingų dalykų. Gerbiamasis Antanai, aš kreipiuosi į jus. Jeigu aš kalbėčiau taip, kaip jūs kalbėjote, kad 10 žmonių galbūt nesuspėjo ir t. t., pasikeisdami vietomis, jeigu I. Degutienė nebūtų mano kolegė, kaip šiuo atveju yra jūsų, tai aš sutinku, gerbiamasis Antanai, jeigu taip kalbėčiau aš. Bet šiuo atveju, kai kalbate jūs iš valdančiosios daugumos, šiek tiek yra (ne šiek tiek, matyt), Antanai, keista. Keista ir graudu girdėti, kai ir gerbiamoji N. Ribokienė šiandien, pastatyta prieš faktą, taip pat turi kalbėti taip, kaip turi kalbėti, o, matyt, pačiai tai yra nemalonu. Negalime niekaip pritarti, Antanai, tokiems dalykams.
PIRMININKAS. Dar nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, pirmininke, jūs atsidusote ir man reikia atsidusti. Žinote, kokią žinią mes siunčiame žmonėms? Aukštos moralės žinią, kokie aukštos moralės žmonės yra čia, Seime, kurie puikiai žinodami taisyklę, kad iš neteisėto negali atsirasti teisėtas, agituoja balsuoti: ai, nematykime. Tai ką kalbėti visiems kitiems pažeidėjams? Aš neminėsiu visų botelių, visokių kitokių pažeidimų, neminėsiu 17 tūkst. teismų sprendimų, kurie nevykdomi, ir panašiai. Kokią mes moralę demonstruojame žmonėms? Demonstruojame – darykit, nes mes irgi taip darom, nes mes esame jūsų atstovai. Tai kaip suprasti?
Todėl, kolegos, aš sakau taip: jeigu mes deklaruojame šiokią tokią moralę, tai nors neagituokime iš neteisėto daryti teisėtą. Todėl siūlau nepritarti šiems įstatymų projektams, atkurti pirmykštę padėtį, ir tada mes parodysime tautai, kas mes iš tikrųjų esame. Kartoju trečią kartą – iš neteisėto teisėta negimsta.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl visų įstatymų projektų, tiek pagrindinio, tiek lydimųjų įstatymų projektų. Balsuojame.
Už – 32, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Keista, kad diskusijos vyko dėl teisingo ir teisėto sprendimo, svarbiausia. Dėl ko mes čia diskutuojame? Dėl teisingo sprendimo. Mes kalbame apie biurokratinės naštos mažinimą, ministerija su Vyriausybe tą padarė. (Balsai salėje)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIP-3603. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Projektas Nr. XIP-3604. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas birželio 21 d.
Projektas Nr. XIP-3605. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas birželio 21 d.
Projektas Nr. XIP-3606. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Projektas Nr. XIP-3607. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomo nėra. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Projektas Nr. XIP-3608. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso kelių straipsnių pakeitimai, ir papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Jeigu Seimo nariai sutiktų, čia yra kita įstatymų grupė, trys įstatymų projektai, mes galėtume pakviesti viceministrę vėl į tribūną, kad nereikėtų jai laukti. Jeigu sutiktumėte, tai 2-17a, 2-17b, 2-17c klausimai. Jeigu jūs neprieštarautumėte, įvyktų ir šių trijų įstatymų projektų pateikimas. Kviečiu N. Ribokienę.
17.55 val.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3672, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3673, Sveikatos sistemos įstatymo 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3674. Pateikimas. Prašom.
N. RIBOKIENĖ. Sveikatos apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo projektą ir su juo susijusių Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymų pakeitimus.
Lietuvoje, vienoje iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, dar 1997 m. buvo priimtas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Vystantis šalies ekonomikai ir įvairiems sektoriams, atsirado naujų neįteisintų tarpžinybinių veiksmų. Siekiant juos tinkamai reglamentuoti, parengtas naujas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projektas, kuriame aiškiai nustatyta teisėsaugos, prokuratūros, gydytojų veiksmai ir paslaugų teikimo tvarka, funkcijų pasidalijimas ir finansavimo principai. Šio įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai – nustatyti fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas nustačius žmogaus kritinę būklę arba mirtį, veiksmus išduodant medicininį mirties liudijimą, paslaugų finansavimą, pašalinti teisinio reguliavimo spragas, atsiradusias įgyvendinant Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą.
Projektas reglamentuoja žmogaus kritinių būklių, mirties momento, fakto ir priežasčių nustatymą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, nustačius žmogaus kritinę būklę arba mirtį, mirties faktą, paslaugų organizavimo tvarką ir įvairių žinybų: sveikatos priežiūros įstaigų, greitosios medicininės pagalbos, policijos, vietos savivaldos, prokuratūros ir kitų, veiksmus, susijusius su mirusiojo apžiūra, žmogaus palaikų gabenimu, tyrimų kokybe, žmogaus palaikų saugojimu iki tyrimo atlikimo ir po jo ir kitais veiksmais siekiant išduoti medicininį mirties liudijimą. Aptarta gydytojų patologų ir teismo medicinos gydytojų kompetencija atliekant tyrimus, taip pat apibrėžti finansavimo principai.
Parengto įstatymo nuostatos siejasi su Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo, Vietos savivaldos įstatymais, konvencijomis ir kitais teisės aktais. Visų galiojančių įstatymų nuostatos suderintos tarpusavyje ir rengtos taip, kad atitiktų visuomenės, žmonių poreikius bei paslaugos būtų teikiamos švenčių ir poilsio dienomis. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomai skirti 4,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų skiriant jas savivaldybėms ir Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Teisingumo ministerijos. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gal galėtumėte nebiurokratine kalba pasakyti, kuo bus geriau, kai mes priimsime šitą įstatymą? Ačiū.
N. RIBOKIENĖ. Visiškai žmonių kalba galiu pasakyti, kad, priėmus tą įstatymą, tiesiog žmonėms reikės mažiau iš savo kišenės mokėti nutikus bėdai šeimoje ir esant reikalui pasirūpinti mirusiuoju. Šis įstatymas nustato aiškiai visą atsakomybę visų institucijų, kas privalo užtikrinti mirusiojo laikymą iki tyrimo, mirusiojo gabenimą ir iš kokių lėšas, nes šiandieną įstatymas visko nereglamentuoja. Naudodamosi tokia įstatymo spraga, institucijos prašo žmonių pačių iš savo kišenės mokėti už paslaugas.
PIRMININKAS. A. Salamakinas. Nėra salėje. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, jums turbūt yra žinoma, kad mirusiųjų laikymo, gabenimo yra tragiška padėtis Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Viską paėmė privatininkai. Tai turėtų būti savivaldos funkcija, tada gal pigiau kainuotų, bet valstybė nenori pasiimti pinigų. Man patinka V. Uspaskicho pasakymas, kad pinigai Lietuvoje mėtosi ant šaligatvio, tik jų mes nemokame paimti. Taip yra Kauno mieste. Ar šitas įstatymas tikrai pašalins tas spragas, kurios yra, ir ar tikrai tai bus tiesiog pagalba žmonėms? Kaip jūs manote?
N. RIBOKIENĖ. Šio įstatymo tikslas buvo būtent pašalinti tokias spragas, apie kurias jūs kalbate – ir gabenimo, ir laikymo. Aiškiai pasakyta, už ką moka ir atsako savivaldybė, asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei Teismo medicinos tarnyba.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šitie įstatymai, pateikti viceministrės, turbūt pašalins kai kurias teisinio reguliavimo spragas ir pagerins, nustatys fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas. Manau, čia sveikatos priežiūros įstaigoms bus tokia paspirtis ir pagalba, todėl kviečiu balsuoti. Sveikatos reikalų komitetas turbūt bus kaip pagrindinis, jis toliau nagrinės šitą klausimą, svarstys ir priims galutinius sprendimus. Todėl kviečiu balsuoti teigiamai.
PIRMININKAS. Nėra norinčių kalbėti. Dar nori pasakyti nuomonę už A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad šitas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas išties yra priimtas labai seniai, todėl morališkai ir juridiškai jau yra pasenęs. Mes, tiek ministerija, tiek Vyriausybė, skatiname, kad teiktų ne atskirų įstatymo straipsnių pataisas, bet sistemiškai teiktų įstatymus, įstatymų paketus. Čia vienas iš tų gerųjų pavyzdžių, kai ministerija ir Vyriausybė pateikė iš esmės naują įstatymo redakciją, kuri yra daug tobulesnė, todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiems trims įstatymų projektams? Pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame, bet balsuojame dėl pritarimo po pateikimo dėl visų jau mano minėtų įstatymų projektų.
Už – 41, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Dėl Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas ir siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 49 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Sveikatos sistemos įstatymo 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, ir siūloma svarstyti rudens sesijoje.
18.04 val.
2-12a, 2-12b. Kviečiu į tribūną A. Zuokienę. Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2947, bei Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2948. Aš taip suprantu, kad jie tarpusavyje yra susiję. Gerai, kalbėkite apie abudu įstatymų projektus.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerai. Labai ačiū. Teikiu du giminingus projektus dėl finansavimo prioritetų skirstant Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo fondo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Kaip žinote, šias abi programas vienija tai, jog vienas iš jų finansavimo šaltinių yra taršos mokestis. Mano siūlymas yra toks, kad nuo šios taršos mokesčio eilutės, tekusios aplinkos ar sveikatos rėmimo programoms, 80 % būtų skirta projektams dėl tų objektų, kurie yra nutolę penkių kilometrų spinduliu nuo taršos šaltinio, tai yra būtų užtikrinta, kad aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos priemonės bus taikomos ten, kur yra taršos šaltiniai taip pagerinant tose vietovėse gyvenančių žmonių sveikatos apsaugą ir vietovių aplinkos apsaugą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs siūlote, kad 80 % lėšų būtų skiriama būtent nuo to taršos objekto 5 kilometrų spinduliu nutolusiai teritorijai, bet tokiu atveju (man teko šiandien kalbėti su keliais merais) tos sukauptos į fondą lėšos bus išskaidytos labai nedidelėmis sumomis, o savivaldybėms… arba, norint realizuoti kokį nors gamtosauginį projektą, vis dėlto reikia sukaupti didesnes lėšas vienu metu, kad kokią nors tvorą pastatytų ar kokį nors įrenginį? Savivaldybės pasirenka prioritetus ir investuoja vienais metais į vieną didžiausią taršos objektą, kitą kartą – į kitą. Ar nemanote, kad, išskaidžius tas lėšas pagal tą jūsų siūlomą principą, nelabai kas ir bus galima rimto padaryti?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Labai dėkui už klausimą. Gerbiamasis pirmininke, atvirkščiai. Aš siūlau sukoncentruoti lėšas į taršos šaltinį. Šiandieninės programos, aš turiu iš esmės visų savivaldybių, ir rodo, kaip jie skirsto šias programas, kad jie išskaido mažomis sumomis toms teritorijoms, kuriose galbūt nėra taršos šaltinių, o tuo tarpu žmonėms, kurie gyvena aplink taršos šaltinius, kaip tik dažniausiai ir netenka tam tikrų priemonių ar programų, kurios būtent yra skirtos jų sveikatai ar jų aplinkos teritorijai. Todėl tikrai manau, kad tikrai bus galima įvykdyti tiktai didelius… kaip tik bus galima greičiau įvykdyti didesnius projektus. Noriu pasakyti, kad taršos mokesčio 30 % tenka valstybės investicinėms programoms. Vadinamosios investicinės programos, apie kurias jūs kalbate, yra vykdomos valstybės mastu, o savivaldybės mastu, manau, pirmiausia turime galvoti apie tuos žmones ir apie tas teritorijas, kuriose gyvenama apie taršos šaltinį. Būtent dėl to ir taršos mokestis yra sugalvotas.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, čia nėra naujas mokestis. Iš čia esamų mokesčių tik surinkti ir perskirstyti. Taip supratau? Ačiū.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Taip, tai yra net ne… Reikia pripažinti, kad būtent abiejų programų – tiek Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo, tiek Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo – taršos mokestis yra tik viena iš sudėtinių dalių. Tai yra būtent nuo tos vienos eilutės 80 %. Tai yra prioritetas, kad tas, kas teršia… aplink taršos šaltinį gyvenantiems žmonėms ir aplinkai ir būtų skiriami… Būtent grįžtų finansavimas pagal projektus būtent toms teritorijoms.
PIRMININKAS. E. Klumbys. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų išdėstytos mintys man patiko. Nieko prieš neturiu, bet tiktai niekaip neįsivaizduoju, kaip savivaldybė, kai jos tokie nučiulpti biudžetai, tai galės įvykdyti. Šitai man prašau paaiškinti. Šito aš nesuprantu.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Pinigų nesumažėja, tiktai prioritetai keičiasi.
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs žinote, kad aplinkosauga turi išskaidytą ir koncentruotą taršą. Jūs, teikdama šitą pasiūlymą, teigėte taip, kad „Mažeikių nafta“ teršia ir koncentruotai toje teritorijoje, įskaityta tarša Lietuvos ir Latvijos teritorijoje, tik tvarkytųsi savo aplinką penkių kilometrų… Net Mažeikių miestas negautų pajamų tvarkytis, o tos lėšos būtų skirtos Mažeikių įmonei.
Kas vis dėlto jus paskatino teikti šį pasiūlymą? Gal galėtumėte pateikti kokios nors šalies patirtį, kaip tai yra daroma?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Iš tikrųjų mane paskatino tai, kad aš tikrai esu apsilankiusi nemažai kiaulių fermų, nemažai įmonių, kurios teršia, susitikusi su daugeliu gyventojų. Manau, daug kam yra žinoma, kad aš ten esu lankiusis, jums taip pat. Pretekstas yra tik tas vienintelis. Kalbant apie Mažeikius ir Akmenę, taip, iš tikrųjų, matyt, reikėtų pagalvoti apie kokią nors galimą išimtį, kadangi akivaizdu, kad šiuose rajonuose išties yra labai stambūs taršos objektai. Matyt, būtų ne visai teisinga sukoncentruoti visą jūsų mokamą taršos mokestį į tuos penkis kilometrus, kaip siūloma kitiems mažesniems taršos objektams.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš visiškai suprantu, kad yra tokia problema: kai kurios savivaldybės išties skirsto pinigus taip, kaip minėjo kolegė Agnė. Visoms seniūnijoms paskirsto vienodai, nors kai kuriose jų ten visai nėra arba beveik nėra jokių taršos šaltinių. Būna taip, kad, pavyzdžiui, ta apylinkė ar teritorija, kur yra ta pati kiaulių ferma, gauna tūkstantį litų, ir ta, kur nieko nėra, gauna tūkstantį litų. Taigi idėja yra gera, galbūt realizavimo principas ne visai toks, nes lygiai taip pat norėjau paminėti, kaip ir minėjo gerbiamasis J. Šimėnas, kad iš kai kurių taršos šaltinių mes apskritai surenkame didžiąją dalį tų lėšų. Tai tokiu būdu išties lėšos fonduose mažesnėms savivaldybėms sumažės.
Aš siūlau vis dėlto pritarti po pateikimo, nes pati idėja yra gera. Galbūt reikės sugalvoti kitą principą, ne 80 % ir ne 5 km atstumu, bet rasti kokią nors sistemą, kad nebūtų išimčių, nes kiekviena įstatymo išimtis irgi suponuoja tam tikrus negerus dalykus. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo ir bandysime kartu ieškoti, kaip realizuoti tą neblogą idėją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis A. Matulas jau dalį paminėjo, kad jeigu rinksime dideles pinigų lėšas, tai savivaldybėms yra problema, kur dėti ir kam jas panaudoti. Mes pagalvokime, kiek taršos pinigų Elektrėnai, Visaginas ir kiti gauna, tai, aš manau, savivaldybės net neturės kur dėti lėšų, kiek ten yra sumokama mokesčių. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Kitos savivaldybės tikrai negaus pinigų ir tokiu būdu jų biudžetas bus nustekentas. Todėl, aš manau, šitas pasiūlymas nėra produktyvus.
PIRMININKAS. Dar nuomonę prieš nori pasakyti E. Klumbys. Tuoj, minutėlę.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo taip, iš vienos pusės, patraukliai, nes tie 5 km apie kiaulidę tai man yra visiškai suprantami. Tačiau jūs paimkite tuos penkis kilometrus Vilniaus mieste ar Kauno mieste. Nuo ko tie penki kilometrai bus skaičiuojami? Štai šitas įstatymas iš esmės tinka mažoms savivaldybėms, toms, kur yra nedideli taršos objektai. Tai čia jis tinka. Bet dideliems miestams, dideliems objektams jis, deja, netinka. Iniciatyva iš principo gera, bet jis nėra iki galo sutvarkytas. Aš manau, dar reikėtų rimtai iniciatoriams padirbėti ir patobulinti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų prasidėjo gera diskusija. Manau, mes galime pritarti po pateikimo ir atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kad didiesiems miestams reikia daryti išlygas ir didiesiems taršos skleidėjams taip pat. Šiaip pati idėja gera, tiesiog ją reikia geriau įforminti. Siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dvi nuomonės už nuskambėjo, dvi nuomonės – prieš, du įstatymų projektai. Balsuojame. Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų.
Už – 31, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Abu įstatymų projektai. Pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tinka? Dėl abiejų įstatymų projektų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau papildomu būtinai paskirti ir Aplinkos apsaugos komitetą, nes kalbame apie taršą, apie objektus, dydžius ir t. t.
PIRMININKAS. Kaip pasakysite. Tai papildomas komitetas dar yra ir Aplinkos apsaugos komitetas. Ar dėl abiejų įstatymų projektų, ar tik dėl Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo? Abiejų? Tinka? Gerai. Papildomas komitetas dar yra Aplinkos apsaugos komitetas. Prašau.
J. KONDROTAS (DPF). Atsiprašau. Vis tiek čia viena iš svarbiausių šakų yra susiję su žemės ūkiu. Aš manyčiau, reikėtų pasvarstyti, kad būtų Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje) Ką čia turi bendro Žmogaus teisių komitetas? Bet su kaimu, aplinka – puikiai žinome.
PIRMININKAS. Kaip sakysite, su iniciatoriais, aišku. Tai apsunkins patį įstatymo priėmimą. Taigi dar papildomas ir Kaimo reikalų komitetas, sakote? (Balsai salėje) Jau bus keturi papildomi komitetai. Na, gerai. Jeigu yra prieštaraujančių, balsuojame. Dar vienas papildomas komitetas – Kaimo reikalų komitetas.
18.16 val.
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4264. Pateikimas. Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitete atsirado tokia gera tradicija, kad teikiamo įstatymo projektą pasirašo, ten, kur galima, ne tik komiteto pirmininkas, bet ir visi komiteto nariai. Todėl šitą įstatymo projektą teikiame mes, visi komiteto nariai, išskyrus A. Čapliką, kurio mes galbūt nepagavome. Man atrodo, ir jis būtų pasirašęs arba dar pasirašys.
Iki šiol mes gaudavome gana daug skundų dėl to, kad vėluoja teismo psichiatrijos ekspertizės, nes jas šiuo metu gali atlikti tik Valstybinė teismo ir psichiatrijos tarnyba. Išanalizavę tam tikrą patirtį kitose šalyse, tą padarėme kreipęsi į Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentą, gavome išvadą, kad vis dėlto daugelyje šalių tokią ekspertizę gali atlikti ir nebūtinai toms institucijoms, valstybinėms institucijoms, priklausantys teismo psichiatrai. Taigi įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę atlikti teismo psichiatrijos ekspertizes visiems subjektams, turintiems tesimo psichiatro eksperto kvalifikaciją, įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, t. y. sudaryti galimybę ekspertizes atlikti ir privatiems teismo psichiatrams ekspertams. Todėl prašyčiau jūsų pritarti šitam įstatymo projektui, kurį teikia visi Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.
PIRMININKAS. Klausia trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgiant į jūsų darbo patirtį, kurią mes jau šiandien patyrėme, sakykite, gal jau realiai šitie žmonės dirba ir jų darbas yra įteisintas ar Vyriausybės nutarimu, ar ministro nutarimu, o gal kito klerko nutarimu? Čia mes vėl tik atliksime formalumus?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai, gerbiamasis kolega, šiuo atveju nėra jokiu kitu teisės aktu šitas procesas vykdomas. Na, aš nesu, nors ir sėdžiu salėje šalia Pirmininkės, visagalis. Keletą kartų minėjau, bet, žinote, praeita sesija buvo labai įtempta – biudžetas, opozicija kritikuoja, todėl taip jau atsitiko, kad ministerijos teiktas projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Tenka apgailestauti. Kad neatsirastų tam tikrų kolizijų, Seimas turėtų bandyti išvengti tokių dalykų. (Balsai salėje) Na, tai mes ją pašalinsime. Jūsų padedami mes ją pašalinsime, o šiuo atveju tikrai nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš manyčiau, kad tai yra teisingas žingsnis, nes dabartinė galiojanti tvarka buvo labai… Aš nežinau, kiek teko susidurti arba bendrauti, labai sunku prisikviesti teismo psichiatrų ekspertus, yra eilės, problemos, didžiulės eilės kažkokios. Prašau pasakyti, ar tai sumažins kokį nors terminą, ar žmonėms nereikės… reikės mažiau laukti, greičiau tie procesai vyks šį įstatymą pakeitus? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, išties mes dėl to ir teikiame, kadangi panašūs dalykai yra įteisinti Estijoje su tam tikromis sąlygomis, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje be jokių išlygų valstybės pripažinti privatūs teismo ekspertai, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje. Mes tikrai manome, kad tokiu atveju ne tik sutrumpės ir pagreitės ekspertizės… Bet žmonės kartais be reikalo guldomi stacionariai ekspertizei į tam tikras patalpas. Aš lankiausi tose patalpose prieš kurį laiką. Išties sąlygos yra žeminančios ir dažnai po tų ekspertizių dėl tam tikrų paprastų dalykų žmogus laikomas, stebimas ir t. t. Išties man atrodo, kad mes ne tik sutrumpinsime eiles, bet apsaugosime žmonių orumą.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu paklausti tokio dalyko. Pavyzdžiui, žmogus gavo kažkur gatvėje į atitinkamą kūno vietą ir jis kreipiasi į teismo ekspertą dėl vadinamosios abdukcijos. Ar šioje vietoje apie tai aš galvoju, kad jūs norite perduoti privačiai praktikai, ar tai yra kokia nors kita sritis? Gal galėtumėte paaiškinti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, čia yra šiek tiek kita sritis. Kitas įstatymo projektas, vėlgi pasirašytas visų mūsų komiteto narių, bus teikiamas dėl teismo medicinos ekspertų, kurie, gavus į lempą, nustato, kokia padaryta žala. Aš, kaip jūs pasakėte, tą ir pakartojau, kad įdomiau būtų, bet čia kalbame apie teismo psichiatrijos ekspertus. Tai yra atskira Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir tikrai tų atvejų nenagrinėja. Nagrinėja, ar yra žmogus pakaltinamas, ar nėra pakaltinamas ir t. t., ir t. t. Kai kreipiasi prokuroras, kreipiasi teismas, tokiu atveju… Sakau, kitų šalių patirtis rodo, kad žmonės, turintys licenciją, įrašyti į tam tikrus registrus, turi teisę tokiomis pačiomis sąlygomis ir turi tokią pat atsakomybę, jeigu bus nustatyti kokie nors pažeidimai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi teismo psichiatrinė ekspertizė Lietuvoje tikrai susiduria su dideliais sunkumais, todėl šis komiteto paruoštas įstatymas yra perspektyvus. Manau, kad šioje tarnyboje bus padarytas žingsnis pirmyn. Leidimas privatiems teismo ekspertams atlikti šią teismo psichiatrinę ekspertizę duos didelį efektą, todėl siūlau pritarti šiam mūsų komiteto projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors gerbiamasis A. Matulas mano kolega, tačiau šis projektas, mano galva, neatitinka šios dienos lūkesčių. Teismo psichiatrijos ekspertizė yra ta vieta, kai kaltinamasis ar įtariamasis gali tapti nepakaltinamas. Ta sritis turi būti kuruojama valstybės, o ne perduota privačiai praktikai. Nes ir taip pasigirsta žinių, kai žmonės nuteisiami, tai yra pripažįstami nepakaltinamais, guldomi į Rokiškio ligoninę, tačiau labai greitai išeina sutaupydami nežinau kokias lėšas… Ir kur jie gauna vartų į laisvę atidarymą? Tai šioje vietoje dėl to, ką aš kalbėjau dėl to pliaukštelėjimo ir abdukcijos, aš pritarčiau šiam jūsų pasiūlymui, tačiau dėl teismo medicinos ekspertų išvados tokios praktikos aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 25, prieš – 1, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Dabar mums reikia pasitarti. Yra du darbotvarkės klausimai kaip alternatyvos. Mes esame įvairiai elgęsi Seimo posėdžių salėje. Abu įstatymų projektai yra identiški pagal pavadinimą, tai yra Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIP-4308 ir Nr. XIP-4350, pranešėjai skirtingi ir jie yra kaip alternatyvūs. Galima padaryti taip: kviesčiau iš pradžių vienos grupės pranešėjus, kurie pateiktų įstatymo projektą, tada antruosius iniciatorius ir vėliau alternatyviai balsuodami apsispręstume, kuriam pritariame, kuriame ne. Esame įvairiai elgęsi. Prašau. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos noriu išsiaiškinti. Tai dabar pasisakys pirmasis atstovas, mes jam klausimus užduosime, po to antrasis, jam užduosime klausimus ir po to balsuosime dėl kiekvieno, kuriam pritarti.
PIRMININKAS. Na, aš siūlyčiau taip padaryti: ateina pirmoji grupė, tai yra teikėjai, A. Matulas pranešėjas, jis pateiktų savo įstatymo projektą, mes užduotume klausimus, vėliau aš tada pakviesčiau G. Navaitį, tada mes jo paklaustume ir vėliau apsispręstume, kurį įstatymo projektą remiame, nes jie yra priešingi ir negali būti sujungti. Tai yra skirtingi požiūriai.
18.25 val.
Aš kviečiu į tribūną A. Matulą. Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4308.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektą vėlgi mes teikiame vadovaudamiesi tuo pačiu principu, tai yra beveik visi komiteto nariai, kadangi per paskutiniuosius dvejus, trejus metus daugybę kartų, ne vieną, bet daugybę kartų, svarstėme teisminės medicinos ekspertizės įvairias problemas, nes perdavus šią tarnybą 2001 m. M. Romerio universitetui ir jį reorganizavus į institutą, po to 2010 m. perdavus Teisingumo ministerijai ir reorganizavus į tarnybą, jų atsirado išties labai daug. Mes atlikome tam tikrą analizę, paprašėme Seimo tam tikrų tarnybų, o kaip vis dėlto yra pasaulyje. Mes turime analizę iš 17 Europos šalių. Trijose šalyse tokia tarnyba išties priklauso Teisingumo ministerijai, dviejose – Teisingumo ministerijai ir universitetui, kuriame yra katedra, trijose, tiksliau, penkiose, priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai ir likusiose septyniose priklauso universitetams.
Mes teikiame įstatymo projektą, kad vis dėlto teismo medikai yra ruošiami… Medicinos registre į sąrašą yra įtraukta kaip gydytojo specialybė, ruošiami medicinos fakultetuose kaip gydytojai teismo ekspertai, teismo patanatomai. Visuose įstatymuose tarnyba yra įvardinama kaip nacionalinės sveikatos sistemos dalis, todėl mes teikiame įstatymo projektą, siūlydami tarnybą grąžinti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui.
Praeitą savaitę man teko dalyvauti Vyriausybės pasitarime, kurio metu reagavo į mūsų komiteto priimtą sprendimą dėl daugybės problemų, susikaupusių toje tarnyboje, ir ministerija. Ministras Pirmininkas sudarė darbo grupę toms problemoms spręsti. Todėl aš siūlyčiau šitą įstatymo projektą svarstyti rudenį, taip pat pritarti mūsų komiteto nario, kolegos G. Navaičio teikiamam įstatymo projektui. O jis siūlo, kad tarnybos pavaldumas priklausytų kitai institucijai, bet manau, kad neprieštarautų projektai vieni kitiems, nes atsižvelgiant į Vyriausybės darbo grupės atliktą darbą, atsižvelgiant į priimtus sprendimus, kaip vis dėlto bus sprendžiami gydytojų kvalifikacija, licencijavimas, gydytojų rezidentų rengimas, būtų galima išties tuos du projektus sujungti ir apsispręsti. Galbūt po analizės, rudenį, būtų galima, kaip sakiau, sujungus tuos įstatymų projektus, siūlyti, kad steigėjas būtų arba universitetas, arba Teisingumo ministerija, universitetas, arba Sveikatos apsaugos ministerija.
Siūlyčiau, gerbiamasis pirmininke, eiti ne tuo keliu, kuriuo jūs siūlote: vienam pritarti, o kitą atmesti, bet pritarti abiem ir juos sujungti.
PIRMININKAS. Kaip nutarsime, aš tik pasiūliau. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, kodėl jūs savo pranešime nepaminėjote, kas yra įstatyme dėl rezidentų rengimo, nors keletą žodžių, nes 30 rezidentų, teismo medikų, pareiškė Sveikatos reikalų komitetui prieštaringas žinias, kad programos, kurias sudaro universitetas, yra keičiamos 75 %, todėl ir ryžomės, Sveikatos reikalų komitetas, pateikti tokį įstatymą, kad pavaldumas būtų Sveikatos apsaugos ministerijai, bet ne Teisingumo ministerijai. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties aš nenorėjau detalizuoti, bet dabar pasakysiu. Tarnyba, prieš tai buvęs institutas, šiek tiek nuėjo kitu keliu. Tai yra atskyrė ekspertizės funkcijas nuo žmogiškųjų dalykų, kad žmogaus palaikai po ekspertizės, sudarius sutartį, tuoj pat turi būti išvežami kažkokios privačios kompanijos, tuo tarpu moderniame pastatytame pastate yra šaldytuvai, tai kodėl ten nebūtų galima teikti kokių nors mokamų paslaugų ir žmogui nesukelti streso, kad tuoj pat po ekspertizės lavonas yra išvežamas kažkur kitur, žmogus ieško, nerimauja. Nepagrįstai yra atskirti tie žmogiškieji dalykai, kurie negalėjo būti atskirti. Taip pat yra labai daug problemų, nes ministras patvirtino savo nutarimu nuostatus, kuriuose įvardina, kad ta tarnyba yra jau ne sveikatos sistemos dalis, bet Teisingumo ministerijos dalis. Vadinasi, kaip ir atsisakoma licencijavimo.
Tuo labiau kad mes turime raštus, pasirašytus Vilniaus universiteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjos, profesorės V. Grabauskienės, kuri teigia, kad rezidentų rengimas 60–65 % nukrypo nuo patvirtintos universiteto programos. Tai yra, kaip teigia rezidentai (o dabar studijuoja 13 rezidentų, išties yra labai gerai, kad tiek žmonių atsirado, iki tol nebuvo), juos bandoma padaryti amatininkais, tai yra, nors jie yra gydytojai, ir, darydami ekspertizę, turi suvokti etiologiją ligos ir taip toliau, bet juos verčia atlikti praktiškai tik autopsijas ir neleidžia į kitus ciklus: į odos, chirurgijos, akušerijos ir taip toliau. Todėl yra komitetui raštas, kad rezidentai, jeigu niekas nesikeis, prašo perkelti juos į kitas rezidentūras, tai yra prašo arba kitos rezidentūras, arba keli žmonės ieško rezidentūrų užsienyje. Akivaizdu, kad kažkodėl yra nesusišnekama arba nesuvokiama, todėl mes ir teikiam tokį įstatymo projektą, bet, sakau, variantų gali būti įvairių. Galbūt, kaip sakiau, Teisingumo ministerijos, universiteto, galbūt kiti variantai. Bet skundų išties yra daug.
PIRMININKAS. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, tai, ką jūs pasakėte, aš matau, kad yra visiškas chaosas. Jūs išėjęs sakote, kad reikia padaryti pavaldumą Sveikatos apsaugos ministerijai, toliau jau sakote, kad galbūt galima suderinti, kad ir Teisingumo ministerijai, ir universitetui. Jūs iš principo neturite jokios pozicijos. Toliau kalbate apie rezidentus, o rezidentai tai yra iš principo aukštoji mokykla, nelabai ką bendro aukštosios mokyklos turi su Sveikatos apsaugos ministerija. Ar nereikėtų jums rimtai pagalvoti, kad nebūtų tokių pat dalykų, kaip buvo anksčiau su medicinos auditu. Jūs čia atėjęs darote visišką chaosą. Užuot išsiaiškinęs problemas, kad A. Kubiliaus grupė išryškintų problemas ir po to darytų sprendimus, tai jūs prieš tai norite daryti sprendimus, o po to jau priimsite tą, ką siūlys A. Kubilius…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, išties tą, kaip jūs įvardinote, chaosą, jau kelis kartus iš eilės pristatau įstatymus… Gimsta tie įstatymai po to, kai Sveikatos reikalų komitetas, įgyvendindamas aktyvią parlamentinę kontrolę, tą chaosą atranda. Tas chaosas tęsiasi, matyt, dešimt metų, o aštuonerius metus buvo ne A. Kubilius valdžioje, bet kiti žmonės valdžioje, kitos partijos valdžioje. Tai jūs padėkokite, kad mes atkasėme tokius dalykus ir kad jauni žmonės pagaliau ryžosi kreiptis į komitetą ir atvirai pasakyti, kad yra daugybė problemų. Mes turime visą segtuvą medžiagos, aš jau nevardinu kitų problemų, kurios susikaupė ir reikia spręsti.
Aš kalbėjau ir su komiteto pirmininku gerbiamuoju S. Šedbaru, ir su kitais ministrais, teisingumo. Matėte atliktą Europos analizę, įvairių variantų yra. Po Vyriausybės darbo grupės, kuri bandys aiškintis toliau šituos dalykus, mes rudenį, tikrai siūlau pritarus abiem projektams, rasim geriausią Lietuvai priimtiną variantą, nes dažniausiai, daugiausiai pasirenkama vis dėlto ir visose absoliučiai šalyse, tai yra sveikatos sistemos dalis. Tikrai, gerbiamasis kolega, aš turiu poziciją, kurią galėčiau pasakyti dabar garsiai, bet tai jau bus tam tikras garsas, į kurį vieni neigiamai sureaguos, kiti – teigiamai. Mes dabar siūlome tokį projektą, bet esame lankstūs ir atsižvelgsime į argumentus, taip pat ir jūsų argumentus. Tai tą chaosą sistemoje mes bandome tvarkyti.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, čia yra tiesiog kloaka ir netvarka, bet, ačiū Dievui, bent šioje vietoje A. Kubilius tikrai niekuo dėtas, man atrodo. Šiaip tai jūs labai teisingai pasakėte, kad čia ne alternatyva, nes yra daugiau variantų. Ar prie Teisingumo, ar prie Sveikatos, mano supratimu, visai nespręs problemos priklausomybės statusas. Esmė turbūt yra gilesnė. Tai, pritarus abiem ir dar gerokai padirbėjus, gal būtų galima rasti sprendimus apskritai, kad pradėtų funkcionuoti normaliai, kad nebūtų didžiulių eilių, kad nebūtų daugybės klaidų, ir tikrai rasti kelią, kaip šitą kloaką sutvarkyti. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolega, jūs teisus. Įvairių variantų yra, pavyzdžiui, Teisės departamentas savo rašte dėl šitų įstatymų projektų siūlo apsvarstyti variantą, kad šita institucija būtų prie Vyriausybės, nes turime pasiekti, kad šita institucija būtų kiek įmanoma labiau nepriklausoma. Kiek įmanoma labiau nepriklausoma. Todėl, sakau, siūlyčiau pritarti abiem projektams, ypač mūsų.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau paklausti, gal yra koks paskaičiavimas, kiek tokia reorganizacija ar perdavimas iš vienos institucijos kitai kainuos valstybės biudžetui lėšų, gal galėtumėte įvardinti?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jeigu būtų ryžtamasi parinkti du steigėjus arba vieną steigėją, tai kainuos tikrai minimaliai, nes tarnyba yra nedidelė. Bet nauda, jeigu mes priimsime protingą sprendimą žmonėms, visuomenei, teismams, bus šimteriopai didesnė negu iškabos pakeitimas ir reglamentavimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, gerbiamasis komiteto pirmininke, aš pirmą kartą matau jus tokį sutrikusį – viena užrašyta, jūs kalbate visai kita. Užrašykite tai, ką kalbate. Aš jau nekalbėsiu apie kolegas, kurie vartoja kloakas ar dar kažką, bet ar jūs lankėtės šioje įstaigoje, juk tai ne medicinos įstaiga ir jos objektas nėra medicina. Viena iš temų, taip. Bet juk yra daugybė kitų temų, kuriomis dirbama. Ar jūs domėjotės, kiek pasikeitė į gerą pusę šita sistema? Kaip stipriai ji vystosi ir kaip trukdo jos galutiniam sutvarkymui visai kiti dalykai, kuriuos jūs ir galėtumėte tvarkyti? Bet jūs kažkodėl išsigalandate peilį prieš instituciją, kuri stipriai apsitvarkė ir labai pagerėjo. Dabar manote, kad priskyrus kažkam kitam tos sisteminės bėdos, kurios yra dėl kitų įstatymų stygiaus arba netobulumo, bus išspręstos. Aš niekaip negaliu suprasti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, išties gal jūs negalite būti labai objektyvus, nes dirbote M. Romerio universitete profesoriumi ir žinote tik tą gražiąją pastato pusę, išorinę pusę. Mes bandėme gilintis į vidinę pusę ir tikrai radome daug problemų. Niekas nenori suardyti sistemos. O jūs nesutrikite. Man atrodo, mums parlamente labai trūksta geranoriškumo, kartais vieni teikia įstatymo projektą, kitą kartą kiti. Ir šiandienos pavyzdžiai dėl komitetų skaičiaus tai rodo, kai kiti oponuoja dėl to, kad reikia oponuoti. Jeigu matome, kad Europoje yra visokių variantų ir kolega G. Navaitis teikia analogišką siūlymą, bet kitą steigėją, tai kodėl mes negalime gilintis toliau, padedant Vyriausybei, po to atsižvelgti į siūlymą Teisės departamento, kuris siūlo trečiąjį variantą, ir priimti normaliausią, geriausią variantą? Nesutrikite. Jeigu aš čia sėdėsiu ir sakysiu, kad mūsų variantas geriausias, gal kas nors ims ir įrodys, kad vis dėlto turėtų būti kažkaip kitaip. Tuo labiau kad, sakau, pasaulyje vienodos sistemos nėra.
PIRMININKAS. 10 minučių, skirtų klausimams, baigėsi. Gal kviesčiau į tribūną… Gerai, L. Sabutis klausia paskutinis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš nesutrukdysiu. Gerbiamasis kolega, kokiu įstatymu jūs vadovaujatės, suteikdamas teisę Sveikatos apsaugos ministerijai steigti biudžetinę įstaigą? Viena. Antra. Jūs, puikiai žinodami, kad yra kitas projektas, galėjote su šiuo net neiti į tribūną, pasakyti Seimui, kad neteikiate, ir svarstytume tą, kuris iš tikrųjų atitinka reikalavimus. Tai yra bet kokios biudžetinės įstaigos administravimas ir tai yra susiję su Teismo medicinos tarnyba. Teisingumo ministerijai labiausiai tai tiktų.
Ir ketvirta. Šiandien didžiausia bėda yra teismo ekspertų kvalifikacija, darbo sąlygos ir parengimas. Šitoje dalyje Sveikatos apsaugos ministerija tegu ir dirba sau į sveikatą, o administravimą palikime Teisingumo ministerijai. Ar sutinkate su tuo?
A. MATULAS (TS-LKDF). Sutikčiau, jeigu tai būtų tiesa, nes pagal ministro įsakymą šiandien ekspertas jau nebe gydytojas. Juo galėtų tapti bet kas – inžinierius, mokytojas, įgijęs tam tikrą autopsijos darymo patirtį. Deja, sveikatos sistemos įstatymuose ir visuose kituose sveikatos sistemos lydimuosiuose įstatymuose aiškiai pasakyta, kad tai yra gydytojas, nacionalinės sveikatos sistemos dalis… gydytojas licencijuojamas ir t. t., ir panašiai. Tai vėlgi, kolegos, aš tikrai prašau atsižvelgti, kad ten yra labai daug problemų, ir pritarti įstatymams, o ar tai bus biudžetinė įstaiga, ar viešoji, ar institutas, vėlgi nutars parlamentas, nutars Vyriausybė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nediskutuokime tarpusavyje. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuskambėjo siūlymas iš pranešėjo, kad galėtume pritarti abiem šių įstatymų projektams ir nedaryti alternatyvaus balsavimo. Aš tik klausiu, kaip nutarsime. Gerai. Kviečiu į tribūną poną G. Navaitį. (Balsai salėje) Gal tada alternatyviai, remiantis… (Balsai salėje) Gerai. Aš manyčiau, kad mes galime suteikti žodį ponui G. Navaičiui, jis pakalbėtų. Tada remiantis vienu įstatymo projektu pakalbėtų už, remiantis kitu įstatymu pakalbėtų prieš ir būtų aišku, už ką balsuojame. Aš kviečiu poną G. Navaitį ir būtų aišku. Gaištame laiką.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, žiūrėkite, iš vienos pusės komiteto pirmininkas teigia, kad galbūt galima ir tą, ir tą. Jūs dabar taip jau gana primygtinai norite prie alternatyvaus varianto.
PIRMININKAS. Aš nenoriu, gink Dieve!
E. KLUMBYS (TTF). Dabar pristatę įstatymo projektą, mes pasisakome už ir prieš…
PIRMININKAS. Ir balsuojame.
E. KLUMBYS (TTF). Balsuojame, o po to einame prie antrojo projekto, irgi balsuojame, ir tada viskas normaliai sustoja į vietas.
PIRMININKAS. Gerai, kaip sakote. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš… Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teismo medikas tai yra gydytojas ir gydytojo praktiką jis gali atlikti tada, kada jis baigia rezidentūrą. Rezidentūros planus tvirtina aukštoji mokykla ir šitą rezidentūros planą teismo medikams kaip tik tvirtino universitetas. Ir jeigu 75 % rezidentūros rengimo plano, temų pakeičia, tai kaip galima taip daryti? Tikrai įstatymą mes patobulinsime, nes priklausomumas ne taip svarbu, nesvarbu, kad pastatas gražus, taip, aš jame lankiausi, jis labai gražus. Bet jeigu visi rezidentai, dirbantys teismo medicinos srityje, yra nepatenkinti, jie nėra gydytojai, jie negali gauti licencijos, sakykite, gerbiamieji, kurie baigėte medicinos mokslus, ar jūs būtumėte patenkinti, jeigu dirbtumėte praktinį darbą? Jaunimas ten yra. Aš kviečiu pritarti šitam įstatymui, pasiūlytam Sveikatos reikalų komiteto, ir nediskutuoti. Mes dar diskutuosime Sveikatos reikalų komitete, galima paskirti ir kitus komitetus, ir tikrai priimsime naudingą sprendimą Lietuvai, nes taip tikrai negali būti.
PIRMININKAS. prašom dėl vedimo tvarkos.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad kaip tik būtų logiška išklausyti ir G. Navaičio projektą. Dabar mes balsuojame, nežinodami tos alternatyvos. Tada ir apsispręstume. Gal kaip tik tas projektas yra geresnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš pasiūlysiu. Dabar nuomonė prieš – E. Klumbys. Manau, mes sutarsime, kaip daryti.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, nieko nereiškia, kad teismo ekspertas baigė aukštąją medicinos mokyklą. Atminkite, kad teismo medicinos ekspertais dirba daug darbuotojų, kurie nėra baigę medicinos. Ten yra chemikų ir daug kitų. Jeigu jūs spręsite pagal tai, ar yra baigta, priklauso Sveikatos apsaugos ar Teisingumo ministerijoms, gerbiamieji kolegos, aš ir kaip medikas, ir kaip teisininkas jums sakau – teismo medicina atsiranda tada, kada atsiranda teisės pažeidimas. Tik tada atsiranda teismo medicina, štai yra esminis skirtumas.
Medicinos, sveikatos apsaugos sritis yra patologinė anatomija. Ten, kur nėra smurto, ten yra patologinė anatomija ir ten dirba patologoanatomai. Teismo ekspertai pradeda dirbti tada, kada atsiranda teisės pažeidimas. Tai yra esminis skirtumas. Ir čia primesti, ir sakyti, kad tai yra sveikatos sistemos dalis, ji su sveikatos sistema yra susijusi tiek, kiek ten dirba gydytojai, teismo ekspertai. Viskas. Pagrindinis užsakovas yra teisės sistema ir realiai teismo medicina yra teisinės sistemos dalis. Šiandien mes tą patį ir turime. Čia ir yra klausimas, kam reikalingas visas šitas chaosas, apie kurį aš kalbėjau. Užuot palikus viską ramybėje, taip, kaip buvo, ir išsiaiškinus problemas, kurios buvo ir kurias galbūt suformuos darbo grupė ir spręs tas problemas, nedarant jokių tokių…
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). …drastiškų, kaip čia bandoma įvardyti, pakeitimų, viskas ramiai eitų toliau. Baigiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviečiu jus nepritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Aš matau, kad vieni Seimo nariai nori alternatyvaus balsavimo, kiti nenori. Gerai. Apsispręsime balsuodami. Alternatyvus balsavimas. Balsuojantys už pasisako, jog tai būtų alternatyva. Balsuojantys prieš pasisako, kad mes balsuotume atskirai už kiekvieną įstatymo projektą. Viskas, nes aš girdėjau dvi skirtingas nuomones. Balsuojantys už pasisako, jog tai yra alternatyva, balsuojantys prieš pasisako už tai, jog tai yra atskiras įstatymo projektas. Balsuojame. (Balsai salėje) Tai žiūrėkite. Vienas Seimo narys… Man visiškai tas pats. Vienas prieina, prašo vieno. Kitas kito. (Balsai salėje) Gerai, dėl vedimo tvarkos. Lygioje vietoje.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, patvirtinta darbotvarkė. Darbotvarkėje patvirtinta, kad tai yra du atskiri klausimai. Pagal Statutą mes neturime teisės užsiimti tokiais dalykais, kažkokius siūlymus daryti ir panašiai. Yra vienas klausimas, pereiname visą stadiją, užbaigiame, pereiname prie kito klausimo. Toks yra Statutas. Nepatinka jis jums, aš matau.
PIRMININKAS. Darbotvarkę pasižiūrėkite, kaip ji suformuluota ir kaip iš ryto balsavote. Ten pasakyta – alternatyvūs du projektai, ir balsuojame alternatyviai. Čia dabar mes sutarėme taip, pagal Statutą lygiai taip pat galime elgtis taip, kaip norime. (Balsai salėje) Nesiginčykite, jūs tuščiai laiką gaišinate. Išreikškite savo valią ir viskas. Koks čia skirtumas. Dabar buria čia sau iš kavos tirščių. Žiūrėkite, kiek laiko sugaišinote! (Balsai salėje) Gerai, prieš tai pasakiau (…) alternatyva, jums tiko. Dabar jums netiko. Ko jūs čia dabar blaškotės?! Gerai. A. Matulas ir galėsime žygiuoti toliau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, čia išties yra labai geras argumentas, kad reikia pritarti šiam įstatymo projektui tam, kad darbo grupė, sudaryta Vyriausybės, ji sudaryta mūsų komiteto spaudimu, išspręstų egzistuojančias problemas. Kolegos A. Čapliko spaudimas balsuoti palaikant savo kolegą G. Navaitį ir Teisingumo ministeriją liberalų, matyt, ką nors reiškia, todėl siūlyčiau pritarti. Duosime laiko iki rudens. Analizuosime, svarstysime, bet dar kartą primenu, kad Europos praktika yra tokia, kokią aš pristačiau. Ir, gerbiamasis Klumby, tai yra sveikatos sistemos dalis. Mūsų įstatymai tą reglamentuoja, ir man nesvarbu, kam ji priklausys. Ir kolegai S. Šedbarui tikriausiai nesvarbu, ir G. Navaičiui. Svarbu, kad ten būtų tvarka. O dabar skundų mes turime labai daug. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Dabar jau nebesuprantu, kurią pusę aš spaudžiu. Įtariu, kad nė vienos, nes vieni sako viena, kiti… Žiūrėkite, gerbiamieji, aš jau beveik galiu pasakyti, koks balsavimo rezultatas bus. Mes čia tuščiai gaištame laiką ir viskas. Pasiūlymas buvo balsuoti už šį įstatymo projektą. Tinka visiems? Tinka. Tinka, pirmininke? Balsuojame už šį įstatymo projektą. Balsuojantys už pritars, balsuojantys prieš ir susilaikę turės kitą nuomonę.
Mes jau, matyt, pavargome, nes tuščiai laiką sugaišinome, net ir aš pasimečiau, kur visiškai akivaizdi nuomonė yra visų. Iš karto buvo matyti, aš mačiau ir prognozavau balsavimo rezultatą, buvo matyti pagal jūsų nuotaikas, nereikėjo čia gaišinti laiko.
Už – 11, prieš – 6, susilaikė 15. Nepritarta. Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Grąžiname iniciatoriams tobulinti, tinka? (Balsai salėje: „Atmetame!“) Balsuojame. (Balsai salėje) Kaip? Teisingai, atmesti nėra balsų. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Kviesčiau poną G. Navaitį į tribūną. (Balsai salėje) Ne, jūs nesutrumpinsite darbo laiko, jūs tik… (Balsai salėje) Dar nebeliks. Gerai. Ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai nusivyliau tokiu balsavimu. Jeigu įvyksta staigi mirtis arba apsinuodijimas, sakykite, kas atlieka autopsiją? Atlieka teismo medikas. Jis turi būti geras klinicistas, jis turi būti puikus patanatomas. Teismo ekspertas yra aukščiau ir jis nustato. Tai tokias ekspertizes ir turite. Kaip dabar su pedofilijos byla: visi užspringsta, visi kažkur žūva, išgeria bonką šnapso, tai va jums ir ekspertai. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Norėdamas taupyti Seimo laiką, pasakysiu labai logišką dalyką. Kadangi dabar jau mes nebegalime atmesti pono G. Navaičio siūlymo, nes procesas turi judėti, todėl galime negaišti laiko, tiesiog pritarti bendru sutarimu pono G. Navaičio siūlymui, po to tobulinti komitetuose ir dirbti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu jūs man suteikiate tokią teisę… (Balsai salėje) Ne, nejuokaukime.
18.52 val.
Kviečiu į tribūną poną G. Navaitį. Sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4350. Nors, gerbiamieji Seimo nariai, jūs patys susipainiojote, aš pasiūliau alternatyvų balsavimą, jūs jam pritarėte, o po to nuėjome kitu keliu. Gerai. Žodis jums.
G. NAVAITIS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seime, kalbėsiu trumpai. Viena iš Teisingumo ministerijos valdymo sričių yra teismo ekspertų veiklos reguliavimas. Teismo medicinos tarnyba, be abejo, priklauso šiai sričiai. Todėl man gana makabriškai skamba siūlymas perduoti ją Sveikatos apsaugos ministerijai ir prilyginti sveikatos apsaugos įstaigai, nes tada tektų klausti, kas yra šios įstaigos pacientai. Be to, atkreipčiau dėmesį, kad Teismo medicinos tarnyba atlieka ekspertizes vertindama sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų diagnozes, gydymo klaidas ir panašiai. Nebūtų gerai, jei kontroliuojantieji ir kontroliuojamieji būtų pavaldūs tam pačiam viršininkui. Todėl nėra jokios racionalios priežasties keisti Vyriausybės nutarimo Nr. 1719 nuostatas. Todėl ir siūlau aiškiai įvardyti Teisingumo ministeriją, kaip atsakingą už teisės sferos ekspertizes. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Klumbys. Trys Seimo nariai. Atsisako. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs akivaizdžiai sakote neteisybę. Du trečdalius ekspertizių skiria teisėsaugos institucijos, prokurorai ir du trečdaliai ekspertizių (net daugiau) atliekama ne dėl medicininių dalykų, gydymo ir t. t., bet dėl įvairių nelaimių, traumų ir t. t. Čia ir galima įžvelgti interesų konfliktą. Jūs paskaitykite žiniasklaidą. Daugybe atvejų pradėtas tyrimas pavirsta neaišku kuo. Ekspertizės vilkinamos metų metais. Jos staiga pasidaro kažkokios neaiškios ir t. t.
Gerbiamasis kolega, ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad ta pati sistema, kuri dabar egzistuoja prie Teisingumo ministerijos, yra teisinga? Ir ar jūs komitete sėdėdamas nematėte vardijamų problemų?
G. NAVAITIS (LSF). Taip, aš tikrai esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija sugebės kontroliuoti Teismo medicinos tarnybą. Taip pat esu įsitikinęs, kad jeigu jau žvelgtume, kur buvo padaryta klaida, tai klaida buvo padaryta stumdant šią tarnybą, keičiant pavadinimą, keičiant pavaldumą, atsisakant Teismo medicinos instituto, perkeliant tai iš M. Romerio universiteto ir panašiai. Manau, jūs irgi su manimi sutiksite, kad tai buvo labai nevykęs sprendimas. Todėl taisyti nevykusį sprendimą dar prastesniu sprendimu yra visai blogas kelias. Šiandien mes turime pakankamai priemonių kontroliuoti, kad ši įstaiga dirbtų gerai. Beje, jos tarptautinis pripažinimas, kurį jūs irgi žinote, rodo, kad įstaigos darbas yra neblogas.
Mielai dar priminčiau gerbiamosios Marijos pasakymą. Ji sakė, kad lankėsi toje įstaigoje ir matė, kad ji yra aukšto lygio.
PIRMININKAS. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man neteko pasidomėti. Pasakykite, ar dabar ši tarnyba jau yra įsteigta, kad jūs siūlote ją vėl steigti?
G. NAVAITIS (LSF). Ne, jokiu būdu. Aš galbūt neaiškiai pasakiau. Bet mano pasakymo esmė buvo, kad aš siūliau laikytis Vyriausybės nutarimo Nr. 1719, priimto 2009 m., nuostatų. Atsiprašau, 2000 m.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonę už – E. Klumbys. (Balsai salėje) Nuomonė už. Ar K. Masiulis nori kalbėti? (Balsai salėje) Balsuojame. Dar A. Matulas. Balsuojame.
Už – 23, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau kaip papildomą įrašyti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Gerai. Nėra prieštaraujančių? Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas dar. (Balsai salėje) Gerbiamas Arvydai, palaukite. Pagrindinę darbotvarkę baigėme. Liko penki rezerviniai įstatymų projektai ir du Seimo narių pareiškimai. Žiūriu į Seimo narius. Galim tada, aš kviesčiau…
18.58 val.
Yra du Seimo narių pareiškimai, kurie yra būtini pagal Statutą. Rezervą atidedam kitam kartui tada. (Balsai salėje) Pirmasis Seimo nario J. Šimėno pareiškimas. Kviečiu į tribūną. Atidedame kitai dienai, ketvirtadieniui. Aš kviečiu į tribūną J. Šimėną. Ir koks kitas Seimo narys, kuris?.. R. Kupčinskas, taip? Prašom. J. Šimėno pareiškimas. Pone Šimėnai, atsiprašau, dar dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kurie rezerviniai klausimai bus nukelti į kitą posėdį?
PIRMININKAS. Taip, aš tikiuosi.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Į kurią dienos pusę, kodėl tikitės? Tai jūs įvardinkite.
PIRMININKAS. Jie buvo įtraukti į rezervą pagal Seimo narių valią ir pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. 19 val. mes baigiame posėdį. Seimo nariai aiškiai pasakė, kad šiandien mes darbą baigiame. Seniūnų sueiga nuspręs, kada ir kurioj vietoj atsidurs šie klausimai. Matyt, taip. Prašom. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Seimo Pirmininkės pavaduotojui A. Čaplikui, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui A. Salamakinui „Dėl žinomai melagingos informacijos skleidimo“.
„Gerbiamasis pone Algirdai Čaplikai, kreipiuosi į jus, prašydamas paaiškinti, kokiu būdu ir kodėl žiniasklaidoje atsidūrė tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad aš neva kreipiausi į Seimo valdybą prašydamas mane komandiruoti į Rio de Žaneirą, kur birželio 15–17 d. vyks aukščiausiojo lygio Jungtinių Tautų rengiama konferencija, skirta prieš 20 metų priimtiems dokumentams vertinti.
Gerbiamasis Salamakinai, prašyčiau išsiaiškinti, kas ir kodėl pateikė žiniasklaidai melagingą informaciją, kuria, manau, siekiama apšmeižti mane prieš bendrapiliečius bei prieš pasaulio visuomenę?
Šių metų gegužės 30 d. interneto portale www.delfi.lt išspausdintas straipsnis „Biudžetą komandiruotėms išleidusio komiteto vadovas J. Šimėnas nori į Braziliją“ neatitinka tikrovės. Šiame straipsnyje nurodoma, kad J. Šimėnas kreipėsi į Seimo valdybą, kad jį išleistų į komandiruotę Rio de Žaneire birželio 15–17 d. Tuo metu šiame Brazilijos mieste vyks aukščiausiojo lygio Jungtinių Tautų rengiama konferencija, skirta prieš 20 metų priimtiems dokumentams vertinti. „Rio 92“ priimta XXI a. darbotvarkė, kurios pagrindas – darnus vystymasis – tapo svarbiausiu aplinkosaugos politikos reiškiniu.
Taip, pasaulio parlamentarų organizacija „Globe“, jungianti viso pasaulio aplinkos apsaugos srityje dirbančius parlamentarus, atsiuntė kvietimą į „Rio+20“ konferenciją, kur konkrečiai įvardintas mano vardas ir pavardė. Kvietimas atsiųstas oficialiai Seimo kanceliarijai. Politiko dalyvavimas „Rio+20“ renginiuose yra ne tik didelė garbė, bet ir atsakomybė. Būdamas „Rio 92“ konferencijos dalyviu gavau neįkainojamų žinių ir patirties dėl strateginių aplinkosaugos politikos krypčių, kuriomis vadovaujuosi savo veikloje.
Asmeniškai nesu jokiu būdu kreipęsis į Seimo valdybą dėl mano komandiruotės į „Rio+20“ konferenciją. Seimo Pirmininkės pavaduotojas vicepirmininkas A. Čaplikas yra atsakingas už Seimo narių komandiruotes, taigi jo kompetencija – Seimo valdybos darbotvarkės projekto rengimas šiuo klausimu. Todėl norėčiau sužinoti, kokiu būdu, nesant mano prašymo dėl komandiruotės, į www.delfi.lt pateko neteisinga informacija, sukėlusi negatyvią visuomenės reakciją.“
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano pareiškimas.
„Daugelio Lietuvos žmonių atmintyje neišblėso juodosios gegužės 17 d. vaizdai, kai valstybinės jėgos (Rusijoje tai vadinama siloviki) struktūros, panaudodamos smurtą ir specialias priemones, vaikui nesutinkant, atliko vadinamąjį mergaitės perdavimą iš globėjos biologinei motinai.
39 asmenys, taikiai palaikę mergaitės teisėtus norus bei nesipriešinę policijos puolimui, buvo sulaikyti vadinamajam asmenybės nustatymui. Nemažai daliai sulaikytųjų dėl policijos smurtinių veiksmų buvo pažeista sveikata, teko kreiptis į gydymo įstaigas. Mačiusiųjų šią spec. akciją teigimu, policijos struktūros naudojo gumines lazdas, elektros šoką, dujinius balionėlius, purškė dujas į žmonių veidus.
Ši policijos akcija, įvykdyta nereaguojant ar galimai pritariant aukščiausiems valstybės pareigūnams, sulaukė didelio šalies visuomenės pasipiktinimo ir protestų. Kažkodėl neskubama tirti ir nustatyti šio policijos smurto protrūkio kaltininkų. Deja, tenka matyti priešingą vaizdą – ir toliau bandoma persekioti ir bausti piliečius, kartu ir nepilnamečius, kurie taikiu protestu bando pateikti visuomenei savo požiūrį į šį akivaizdų iššūkį fiziniu susidorojimu pažeidžiant žmogaus teises.
Šiandien Kaune sulaikyti jaunuoliai, tarp jų ir nepilnamečiai, kreida ant grindinio Nemuno krantinėje užrašę žodį „Tiesos!“ Policijos patruliai nuvesdino juos į Centro policijos komisariatą surašyti ATP protokolų. Susidaro įspūdis, kad Garliavos mergaitės ir jos gynėjų vaizdas iki šiol persekioja policijos pareigūnus, nematančius jokių kitų pažeidimų, nusikaltimų, net galimai benzinu apipilto ir sudeginto architektūrinę vertę turinčio medinio namo Kaune ir kitų dalykų. Matyt, kokia kaina siekiame… matyti, kokia kaina siekiama užgniaužti teisėtą žmonių pasipiktinimą gegužės 17 d. smurtu.
Norisi tikėti, kad Lietuvos Respublikos Seimo institucijoms užteks drąsos įvertinti gegužės 17 d. smurtininkų ir dabartinių jų pasekėjų veiksmus.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų nėra. Skelbiu Seimo… (Balsai salėje) Registruojamės? Gerai, registruojamės. Skelbiu vakarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.