|
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2012-05- |
Nr. |
|||
|
|
Į 2012-05-09 |
Nr. XIP-4393 − XIP-4403, XIP-4423 |
Lietuvos Respublikos
Seimui
dėl Lietuvos respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir kitų susijusių projektų Nr. xip‑4393 − XIP-4403, XIP-4423
Išnagrinėję 2012 m. gegužės 14 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo gautus suderinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau − ALĮ projektas) ir kitus susijusius projektus Nr. XIP‑4393 − XIP-4403, XIP-4423 ir įvertinę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką lošimų paslaugų teikime, kuria nors ir pripažįstama plati valstybių narių diskrecija šioje srityje, tačiau taip pat turi būti nepažeistos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtinta įsisteigimo laisvė (SESV 49‑55 straipsniai), turime šių pastabų ir pasiūlymų:
1. Norėtume atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad lošimų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, atsakomybės ir kitus veiklos standartus. Taip pat išvardyta, kokie rodikliai lemia aukštą patikimumo ir atsakomybės lygį (t.y. tie asmenys, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje, tenkina įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus, dėl kurių aiškiai galima identifikuoti informaciją ir pan.). Teisingumo Teismas bylose yra nusprendęs, kad konkrečios teisinės formos reikalavimą, taikomą azartinių lošimų ūkio subjektams, atsižvelgiant į tam tikro tipo bendrovėms tenkančias pareigas, visų pirma kiek tai susiję su jų vidaus struktūra, apskaitos tvarkymu, kontrole, kuri gali būti joms taikoma, ir santykiais su trečiaisiais asmenimis, gali pateisinti tikslas išvengti pinigų plovimo ir sukčiavimo (Teisingumo Teismo bylos C-347/09 76 punktas). Taigi reikalavimas, kad Lietuvoje įsisteigusios įmonės, norinčios teikti lošimo paslaugas, turi būti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės, galėtų būti pagrįstas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti sudarytos sąlygos šią veiklą vykdyti ir užsienio akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės filialui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs Teisingumo Teismas (byla C-64/08), kuris nurodė, kad SESV 49 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos verstis azartinių lošimų veikla lošimo namuose leidžiama tik subjektams, kurie šios valstybės narės teritorijoje turi buveinę. Išnagrinėję nurodytus aukštus patikimumo ir atsakomybės rodiklius, manome, kad užsienio įmonių filialai galėtų atitikti šiuos rodiklius, ypač atsižvelgiant į tai, kad rinkti informaciją, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvoje įsisteigusių filialų veiklą, taikyti šiems subjektams sankcijas yra vienodos sąlygos kaip ir juridinių asmenų kontrolės atveju.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad ALĮ projekto 3 straipsnio 8 dalis turėtų būti patikslinta.
2. Atsižvelgiant į naujausias tendencijas Europos Sąjungoje dėl įstatinio kapitalo sumos mažinimo ar net tokio reikalavimo įmonėms įsisteigiant atsisakymo (kaip nepagrįsto barjero verslumui) ir į tai, kad ALĮ projekte yra nustatyta nemažai garantijų, kurios turėtų apsaugoti lošėjus (licencijų ir leidimų reikalavimas, mažiausios pinigų sumos, skirtos lošimams išmokėti, nustatymas, o taip pat kitos priežiūros ir kontrolės priemonės), siūlome apsvarstyti ALĮ projekto 5 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų minimalių įstatinių kapitalo sumų proporcingumą.
3. Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiais motyvais remiantis žirgų sporto totalizatorių veikla bendrovės turi teisę užsiimti tik sudariusios sutartis su viena iš sportinių žirgų asociacijų (ALĮ projekto 5 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas) ir privalo skirti 8 proc. nuo lošėjų statomų sumų sportinių žirgų asociacijoms (ALĮ projekto 69 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas galėtų būti priskiriamas valstybės pagalbos schemoms, jeigu tokios sutartys turėtų būti sudaromos išskirtinai su žirgų asociacijomis Lietuvos Respublikoje (tokiu būdu galėtų būti pažeidžiamos konkurencijos sąlygos kitų valstybių narių žirgų asociacijų atžvilgiu).
Siūlytume įvertinti ir pagrįsti šį reikalavimą, nurodant kaip šiuo nustatytu reglamentavimu bus siekiama viešųjų interesų užtikrinimo, pavyzdžiui, sumažinta neigiama lošimų įtaka vartotojams, apribotas lošėjų skaičius ar įgyvendintas kitas ALĮ projektu siekiamas tikslas. Pabrėžtina, kad Teisingumo Teismo praktika reikalauja, kad toks paslaugų teikimas ir tarpvalstybiniai apribojimai, kurie gali atsirasti dėl reglamentavimo, turi iš tiesų sumažinti lošimų galimybes ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomi visiems paslaugų pasiūlymams toje srityje[1].
4. Taip pat abejonių kelia ALĮ projekto 5 straipsnio 5 dalies (taip pat ir 26 straipsnio 3 dalis, 70 straipsnio 2 dalis) reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams prieš teikiant tokias elektronines paslaugas turėti ir „tradicines“ lošimų vietas. Pabrėžtina, kad nuotolinius lošimus galės organizuoti tik tie asmenys, kurie bus įsisteigę Lietuvoje, kurie turės patvirtintą nuotolinio lošimo reglamentą, kurių visa įranga turės būti įrengta ir valdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose ir kurie atitiks kitus nustatytus papildomus reikalavimus (ALĮ projekto 70‑77 straipsniai). Atsižvelgiant į visas šias kontrolės priemones, manytume, kad „tradicinių“ lošimų vietų turėjimo nuotolinių lošimų organizatoriui reikalavimas yra nepagrįstas ir neproporcingas.
5. Pažymime, kad nėra aišku, kodėl B1 kategorijos lošimo aparatais (mažesnių laimėjimų aparatais) nebūtų galima lošti ir automatų salonuose (ALĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
6. Atkreiptinas dėmesys, kad ALĮ projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose kartojasi žodis „teatrai“.
7. Pažymėtina, kad ALĮ projekto 8 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad lošimo vietose draudžiama būti asmenims, kurie yra apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Nėra aišku, kaip ši nuostata galės būti įgyvendinama praktiškai, jeigu lošimo vietose bus galima vykdyti kavinių ir restoranų ūkinę veiklą (t. y. bus galima prekiauti ir alkoholiniais gėrimais).
8. Pažymėtina, kad ALĮ projekto 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad asmuo šio įstatymo tikslais nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra įtariamas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus tam tikro nusikaltimo ar nusikalstamos veikos, prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.
9. Siūlome ALĮ projekto 13 straipsnio 8 dalies nuostatas suderinti ne tik su 12 straipsnio 1 dalimi, bet ir 2 dalimi, kurioje nustatomas draudimas tam tikrus lošimus lošti asmenims iki 21 metų amžiaus.
10. Pažymėtina, kad nėra aiškus nuostatos, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrenginius, tikslas ir šios nuostatos atitiktis proporcingumo principui (ALĮ projekto 15 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, kad lošėjų apsaugos prasme yra įtvirtintas aiškus reikalavimas nustatyti tam tikras sumas, kurias lošimų organizatorius turi būti sukaupęs idant nekiltų trukdžių išmokant laimėjimus. Tačiau nėra aišku, kodėl Priežiūros institucijai yra suteikiama teisė nustatyti (ALĮ projekto 65 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kur šias sumas turi investuoti lošimų organizatorius (Vyriausybės vertybinius popierius, banko sąskaitas ar panašiai). Manome, kad šis reikalavimas nepagrįstai varžo verslo laisvę, be to, papildomai neužtikrina vartotojų interesų.
12. Siūlytume aiškinamajame rašte pagrįsti ALĮ projekto 83 straipsnio nuostatą išduoti terminuotus leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus.
13. Abejonių kelia ALĮ projekto 86 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje automatiškai pakeičia tam tikras sumas litais į eurus tokia pačia suma. Galima būtų teigti, kad tikslinga litus pakeisti tokia pačia suma eurais, kai kalbama apie monetos nominalus – didžiausią statomą sumą – automatuose, kadangi sunku būtų dalinti monetos vertę, tačiau nemanome, kad analogiškai turėtų būti konvertuojamos ir didžiausios laimėjimų sumos (tuo labiau, kad didžiausias kartų už statomą sumą skaičius nebus keičiamas – ALĮ projekto 3 straipsnio 10 punktas). Taip pat pažymėtina, kad ALĮ projekto 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra sumos, nurodytos litais.
14. ALĮ Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu įgyvendinamos 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatos. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 12(1) straipsnio 4 dalį[2], prašome papildyti ALĮ projektą priedu, kuriame būtų nurodyta Direktyva 2005/60/EB. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atsižvelgdami į tai, prašome parengti Direktyvos 2005/60 ir ALĮ projekto atitikties lentelę.
15. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad remiantis Direktyva 98/34/EB, nustatančia informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, Lietuvos Respublika turi informuoti Komisiją apie projektus, kurie nustato paslaugų taisykles (šiuo atveju lošimų paslaugai nustatytus reikalavimus), pagal Direktyvos 8 ir 9 straipsniuose nustatytą tvarką. Siūlome ALĮ projektą prieš jo priėmimą notifikuoti Komisijai.
16. Įvertinę Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP‑4394, pažymime, kad reikalingas pagrindimas, kodėl skirtingoms lošimų rūšims yra nustatomas skirtingas mokesčio tarifas. Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką lošimų srityje nustatomi apribojimai turi būti taikomi nuosekliai ir sistemingai.
17. Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-4395 keičiama ATPK 184 straipsnio sankcija kelia abejonių proporcingumo principo atitikties atžvilgiu.
18. Pažymėtina, kad mūsų nuomone, projektu Nr. XIP-4399 nėra tikslinga keisti Baudžiamojo kodekso 202 straipsnį, kadangi neteisėtas nuotolinių lošimų organizavimas patenka į prieš tai straipsnyje nurodytas veikas: tas, kas versliškai [...] ėmėsi ūkinės [...] veiklos neįsteigęs įmonės ar kitokiu neteisėtu būdu arba neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis
R. Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. [email protected]