LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 10, 12, 48, 49 SRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 60 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-4083

 


2012 m. gegužės 16  d. Nr. 109-P-17

 

Vilnius

           1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Kęstutis Glaveckas, Vitas Matuzas, Petras Luomanas, Algirdas Butkevičius, Rytas Kupčinskas, Arūnė Stirblytė, Žilvinas Šilgalis, Jurgis Razma. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėjas Gediminas Morkūnas, patarėjai Alina Brazdilienė, Jolanta Dzikaitė, Aleksandras Mikalauskas, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012-03-08 d. išvada

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti valdymo įmonės teisę pavesti savo funkcijas atlikti kitiems asmenims ir nustatyti šios teisės ribojimus (draudimus bei jo išimtis). Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reguliuojama valdymo įmonės teisė pavesti atlikti kitai įmonei (turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas) dalį savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, ir tik gavus išankstinį priežiūros institucijos leidimą, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūlytina tikslinti joje reguliuojamas funkcijas, nes čia, matyt, kalbama ne apie bet kokias, o apie susijusias su pensijų fondų valdymu, funkcijas. Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje po žodžio ,,pavesti“ įrašyti žodžius ,,kitai įmonei“.

Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio 1 dalį, siūlytina 10 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,kitoms įmonėms“ įrašyti žodžius ,,kitai įmonei“.

Pritarti.

Siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamas įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalis:

,,1 straipsnis. 10 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

„3. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei  kitiems asmenims tiek savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, kad pačiai jų iš esmės nebeliktų. Draudžiama pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimų priėmimo funkciją funkcijas pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turtą, ar kitiems asmenims, turintiems priešingų interesų, galinčių susikirsti su valdymo įmonės ar dalyvių interesais. atlikti kitai įmonei. Draudimas investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti atlikti kitai įmonei netaikomas tais atvejais, kai investiciniams sprendimams priimti valdymo įmonei būtina dalykinė (specialioji) kompetencija, kuri užtikrintų efektyvų pensijų fondo valdymą, ir kai yra tenkinamos šios sąlygos:

1) kitai įmonei pavedama  perimti tik dalį investicinių sprendimų, o valdymo įmonė pati priima investicinius sprendimus dėl ne mažiau kaip 60 procentų pensijų fondo turto valdymo. Šiuo atveju valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikyta šiame punkte nurodyta  proporcija; ir

2) įmonė, kuriai pavedama atlikti dalį investicinių sprendimų priėmimo funkcijos, nėra depozitoriumas, saugantis tos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turtą ar kitas asmuo įmonė, turintis priešingų kurios interesųai  galinčių kirstis  su valdymo įmonės ar dalyvių interesais.“

 

2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Dalies funkcijų atlikimo pavedimas kitai įmonei valdymo įmonės nuo atsakomybės neatleidžia.“

 

 

1

1

 

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytas draudimas netaikomas, jei „įmonė <...> nėra <...> kitas asmuo, turintis priešingų interesų, galinčių susikirsti su valdymo įmonės ar dalyvių interesais“. Iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotės neaišku, apie kokius subjektus čia kalbama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 punktą priežiūros institucija išduoda išankstinį leidimą dalį valdymo funkcijų pavesti kitai įmonei. Taip pat neaišku, kaip iš anksto gali būti nustatyta, kad asmuo turi priešingų, nei valdymo įmonės ar dalyvių, interesų. Svarstytina, ar šiame punkte, nustatant reikalavimus asmenims, nereikėtų kalbėti apie reikalavimus, analogiškus siūlomiems nustatyti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4081) 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, buvimą glaudžių ryšių, kurie gali pakenkti valdymo įmonės ar dalyvių interesams.

 

Pritarti.

Žiūrėti  Teisės departamento 1 pastabą

 

 

3

 

 

3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio pavadinimas „Draudimas įgyti esminį poveikį vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones išleidžiančiam asmeniui“ svarstytinas. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio turinyje atskleistas šio draudimo turinys leidžia preziumuoti, kad jame nustatyti ribojimai, savo esme yra tapatūs Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4081) 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodytos sąvokos „tiesioginis lemiamas poveikis įmonei“, turiniui, atskleistam Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje. Svarstytina, ar skirtingomis sąvokomis apibrėžus tapačius dalykus nekils šių nuostatų taikymo problemų.

Nepritarti.

Keičiamo įstatymo 48 straipsnyje apibrėžtas esminis poveikis vertybinius popierius išleidžiančiam asmeniui  skiriasi nuo tiesioginio lemiamo poveikio įmonei, apibrėžto Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. Tiesioginis lemiamas poveikis įmonei apima situaciją, kai turima daugiau kaip pusė įmonės dalyvių balsavimo teisių,  teisė rinkti ar atšaukti kitos įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių ir pan., t.y. tam tikrais atvejais iš esmės turimas lemiamas sprendžiamasis poveikis. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 48 straipsnyje įtvirtintas draudimas įgyti esminį poveikį vertybinius popierius išleidžiančiam asmeniui savo esme atitinka Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4081) 1 straipsniu keičiamo 77 straipsnio reikalavimus. Šiomis nuostatomis numatomas draudimas įgyti daugiau kaip 1/10 balsavimo teisių akcijas išleidžiančio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, daugiau kaip 10 proc. balsavimo teisių nesuteikiančių vertybinius popierius išleidžiančio asmens akcijų, obligacijų ir pan.

 

 

3

3

4

 

4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų nuostatas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina sukeisti vietomis ir dėstyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekto (reg. Nr. XIP-4081) 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų formuluotes.

Pritarti.

 

 

 

4

1

 

5. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių ,,nauja redakcija“ siūlytina įrašyti nuorodą į oficialaus paskelbimo šaltinį ,,(OL 2009 L 302, p.32)“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei šio straipsnio 3 dalyje nurodyta direktyvos santrumpa, siūlytina įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodžius ,,nustatytas taisykles“ įrašyti žodžius ir skaičius ,,(toliau – direktyva 2009/65/EB)“.

Pritarti.

 

 

 

5

 

 

6. Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje prieš žodį ,,Civilinio“ įrašyti žodžius ,,Lietuvos Respublikos“.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šis įstatymo projektas parengtas siekiant jį suderinti su  Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. Pastebėtina, kad pastarojo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas depozitoriumui ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti, o 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad priežiūros institucijos išankstinis leidimas reikalingas valdymo įmonei reorganizuoti, atskirti ar pertvarkyti. Tačiau Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad toks leidimas išduodamas depozitoriumui pakeisti, o  12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad toks leidimas išduodamas tik dėl valdymo įmonės reorganizavimo ir pertvarkymo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šias  nuostatas suderinti.

 

Pritarti iš dalies.

Siūloma patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį, numatant, kad priežiūros institucijos išankstinis leidimas būtų reikalingas depozitoriumui pasirinkti:

,,2 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas ir 3 punkto pripažinimas netekusiu galios

1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) depozitoriumui pasirinkti ar pakeisti;“

2. 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą pripažinti netekusiu galios“.

Įstatymo projektu nėra numatoma valdymo įmonės atskyrimo galimybė, kuri numatoma Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIP-4081), nes tai jau numatyta Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIP-3375), kuris yra registruotas Seime.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija 2012 -03-22 d. raštas Nr 20120320/20-01

 

 

 

Išnagrinėjusios Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 10, 12, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo 60 straipsniu įstatymo projektą, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos įmonės UAB „Swedbank investicijų valdymas“, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „MP Pension Funds Baltic“ pateikia toliau nurodytas pastabas.

1. Įmonės laikosi nuomonės, kad investicinių sprendimų funkcijos perdavimo apribojimas nebūtų tikslingas, nes:

a)      Apribojimas gali būti nenaudingas pensijų kaupimo dalyviams.

Pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, pensijų kaupimo bendrovės turi elgtis atsakingai, rūpestingai ir veikti dalyvių interesais, tad funkcijų perdavimas gali vykti tik jei dėl to nenukentės pensijų fondų dalyvių interesai. Funkcija perduodama tik tuo atveju, jei kitos įmonės investicijų valdytojai pasižymi didesne kompetencija, kuri gali nulemti geresnius investavimo rezultatus. Esant galimybei rinktis, pensijų kaupimo bendrovės ieško geriausių valdytojų, neapsiribojant Lietuva. Pensijų fondų valdytojai turi stengtis tinkamai atlikti patikėtinio pareigas pagal investavimo strategiją ir suteiktą mandatą, nepriklausomai nuo jų rezidavimo vietos. Dėl pensijų fondų socialinės svarbos, šių fondų valdymo ribojimas neturėtų būti grįstas siekiu ugdyti vietos valdytojų kompetenciją.

Be to, mažoms pensijų kaupimo bendrovėms būtų užkirstas kelias perduodant funkciją pasinaudoti didesnių valdymo įmonių masto ekonomija, o per maži skiriami resursai gali lemti mažiau efektyvų funkcijos vykdymą. Tad alternatyvų dėl funkcijų perdavimo nebuvimas gali nulemti, kad nukentės investicijų valdymo kokybė (ir investicijų rizikos valdymas), o tai gali sukelti žalą pensijų kaupimo dalyviams dėl mažesnės grąžos.

b)     Investicinių sprendimų priėmimo funkcijų perdavimas nebūtų skirtas priežiūrai išvengti (arbitražui).

Ir perdavus funkciją yra teikiamos visos reikiamos ataskaitos, informacija priežiūros institucijoms; perduodant funkcijas yra privaloma gauti leidimą, o prieš išduodant leidimą įsitikinama, kad tai netrukdys vykdyti priežiūros. Be to, perdavusi funkcijas bendrovė ir toliau lieka atsakinga, o funkcijas vykdanti įmonė yra taip pat licencijuota, prižiūrima; galioja teisės aktų nuostatos, reikalaujančios, kad perduotas funkcijas vykdanti įmonė turi bendradarbiauti su funkcijas perdavusios įmonės priežiūros institucija, turi būti galimybė priežiūros institucijai gauti visus reikiamus duomenis bei patekti į paslaugų tiekėjo patalpas. Manome, kad paminėtosios ir kitos priemonės sudaro tinkamas prielaidas pensijų fondų priežiūrai vykdyti funkcijų perdavimo atveju.

Jeigu funkcijos perduodamos užsienyje veikiančiai įmonei, tikėtina, kad dėl ilgesnės finansų rinkų istorijos priežiūros institucijos turi sukaupusios pakankamai patirties, kad priežiūrą atliktų ne blogiau nei nacionalinės priežiūros institucijos. Be to, į Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą perkeliamos ES direktyvos nuostatos dėl glaudesnio nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, kurios sudaro sąlygas efektyviai priežiūrai net ir esant funkcijų perdavimui kitoje valstybėje veikiančiai įmonei.

c)                  Šiuo metu yra susiklosčiusi nepalanki pensijų kaupimo bendrovėms konjunktūra: Pensijų kaupimo įstatymo projekte numatoma sumažinti atskaitymų iš pensijų fondų lygį, planuojama įdiegti gyvenimo ciklo fondus (o tai susiję su papildomomis išlaidomis), be to, kol kas neapibrėžtam laikui yra sumažinti pervedimai į pensijų fondus, tad funkcijų perdavimo ribojimas gali neleisti pensijų kaupimo bendrovėms optimizuoti valdymo, tai savo ruožtu gali paskatinti dar didesnę koncentraciją pensijų fondų rinkoje.

d)           Naujais suvaržymais, priimtų sprendimų leisti perduoti funkcijas atšaukimu galėtų būti pasiųstas neigiamas signalas finansų rinkoms.

e)            Ribojimas perduoti funkcijas neatitiktų dabartinių tendencijų lengvinti investicijų valdymo paslaugų teikimą per sieną.

Naujoje UCITS IV direktyvoje įtvirtinamas valdymo įmonių „Europinis pasas“. Beje, Projekto aiškinamajame rašte minima UCITS  IV direktyvos 13 str. teisė valstybėms pasirinkti, ar leisti deleguoti funkcijas; tačiau ši teisė egzistavo jau ir UCITS III direktyvoje (5g straipsnis), tad nauja direktyva neatnešė naujovių šioje srityje, dėl kurių reikėtų peržiūrėti reguliavimą. Be to, analogiški draudimai nėra paplitę kitose užsienio valstybėse.

f)       Ribojimas perduoti investicijų valdymo funkciją sukuria nelygias sąlygas valdymo įmonėms ir draudimo bendrovėms, teikiančioms 3-ios pakopos pensijų kaupimo paslaugą, nes valdymo įmonėms ribojimas būtų taikomas, o draudimo bendrovėms toks ribojimas negaliotų.

g)            Teikiame šias pastabas dėl Projekto aiškinamojo rašto:

- Aiškinamajame rašte teigiama, kad perdavus investicinių sprendimų funkciją daugiau investuojama į grupės finansinius produktus, tačiau pastebėtina, kad funkcijas susijusiai įmonei perdavusi pensijų kaupimo bendrovė yra taip pat finansų grupės dalis ir susiduria su tokiais pačiais interesų konfliktais, o investicijos į tos pačios finansų grupės produktus vyko ir neperdavus funkcijų; tad problemą siūlytume spręsti per interesų konfliktų klausimus arba įvedant papildomus diversifikavimo reikalavimus;

- Dėl vidaus kontrolės, perdavus funkciją motininei bendrovei, galimo susilpnėjimo: ir motininėje bendrovėje veikia vidaus kontrolė, o su ja gali bendradarbiauti valdymo įmonės vidaus kontrolierius, ypač atsižvelgiant į tai, kad atitikimas teisės aktams, reputacijos išsaugojimas ir gerų rezultatų siekimas yra visos finansų grupės, ne tik dukterinės įmonės, interesas;

- Dėl argumento, kad neigiamo šalutinio poveikio pensijų kaupimo bendrovės nepajus, nes yra visada pasirengusios perimti perduotą funkciją: manome, kad ribojimo perduoti sprendimų priėmimo funkciją įvedimas neigiamai paveiktų šias funkcijas jau perdavusias bendroves. Reikalavimą būti pasirengus perimti atgal pavestas funkcijas interpretuojame kaip skirtą išimtiniais atvejais, kai perduotą funkciją vykdanti įmonė netinkamai atlieka funkciją arba nebegali jos atlikti;

- Aiškinamajame rašte teigiama, kad pensijų fondai neturi „Europinio paso“ ir dėl to bendradarbiavimas tarp priežiūros institucijų yra ribotas; tačiau Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projekte yra perkeliamos ES reglamento nuostatos dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo dėl „šiame ir kituose įstatymuose“ priežiūros institucijai pavestų funkcijų, t. y. ne vien dėl UCITS fondų, bet dėl priežiūros funkcijų vykdymo bendrai, tai apima ir pensijų fondų priežiūrą. Dėl to ES reglamentas įgalina priežiūros instituciją vykdyti tinkamą priežiūrą ir dėl pensijų fondų, nors jie ir neturi „Europinio paso“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Swedbank investicijų valdymas“, UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „MP Pension Funds Baltic“ abejoja investicinių sprendimų funkcijos perdavimo apribojimo nauda ir siūlytų ieškoti kompromisinio sprendimo, kurio viena iš galimybių pateikta šio rašto 2 punkte.

2. Jei vis tik būtų nutarta riboti teisę perleisti investicinių sprendimų priėmimo funkcijas, siūlytume apsiriboti draudimu perleisti kitam asmeniui priimti investicinius sprendimus dėl pensijų fondų investavimo strategijos, strateginio turto paskirstymo, palyginamojo indekso nustatymo, riziką ribojančių priemonių taikymo, tačiau neriboti teisės perduoti sprendimų dėl taktinio turto investavimo funkcijos.

Nepritarti.

Investicinių sprendimų priėmimas ir investavimo strategijos formavimas yra esminė pensijų fondų valdytojo funkcija, todėl ją delegavus kitiems subjektams iškyla rizika įmonei tapti tik „pašto dėžute“. Įstatymo projektu pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimo priėmimo funkcijos perdavimas kitiems asmenims neuždraudžiamas, o tik apribojamas. Įstatymo projekte numatoma teisė pensijų fondų valdytojams  perduoti investicinių sprendimų priėmimą dėl  40 procentų pensijų fondo turto valdymo, jei tam  reikalinga specialioji kompetencija (pvz., investuojant į specifinę turto klasę ar ūkio šaką). Manytina, kad tokia galimybė yra pakankama siekiant suderinti efektyvios priežiūros ir būtinos kvalifikacijos (valdant iš skirtingų turto klasių sudarytus pensijų fondų portfelius) interesus.

 

Kaip nurodoma Aiškinamajame rašte, praktikoje pastebėta, kad valdymo įmonei pavedus investicinių sprendimo priėmimo funkciją kitai įmonei, apsunkinama priežiūros institucijos vykdoma pensijų fondų turto valdymo priežiūra. Kadangi pensijų fondai yra nacionaliniai produktai, efektyvią jų priežiūrą geriausiai gali užtikrinti nacionalinė priežiūros institucija. Pvz., Lietuvos bankas esant reikalui, o ypač kritinių situacijų atvejais, galėtų laiku įsikišti ir greičiau priimti priežiūros sprendimus. Nors Direktyva 2009/65/EC suteikia valdymo įmonėms „pasą“, tačiau jis netaikomas pensijų fondų atžvilgiu, dėl to priežiūros institucijų bendradarbiavimas pensijų fondų priežiūros srityje yra ribotas.

Paminėtina, kad praktikoje investicinių sprendimų priėmimo funkcijos atlikimas dažniausiai  pavedamas motininei bendrovei. Priežiūros institucijos patikrinimų metu nustatyti pažeidimai parodė, kad tokiu atveju valdymo įmonėms tampa sudėtingiau vykdyti vidaus kontrolę, nes valdymo įmonės vidaus kontrolierius tampa atsakingas už motininės bendrovės vykdomos esminės – investicinių sprendimų priėmimo – funkcijos, kontrolę.

 

Manytina, kad pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimų priėmimo funkcijos perdavimo apribojimas bus naudingas pensijų fondų dalyviams dėl efektyvesnės pensijų fondų priežiūros, didesnio pensijų fondų patikimumo ir saugumo lygio, didesnės fondų valdytojų atsakomybės investuotojams.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

2012-03-21 d. išvada

 

 

 

 

Pasiūlymas:

iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

Pritarti.

 

2.

Audito komitetas 2012-04-25 d. išvada

 

 

 

 

Sprendimas:

pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymą.

 

Pritarti

 

 

 

Audito komitetas 2012-04-25 d. išvada

1 (10)

1 (3)

2 (4)

(2)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, siūloma pakeisti ir jį išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

„3. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitai įmonei asmenims tiek savo funkcijų, susijusių su pensijų fondų valdymu, kad pačiai jų iš esmės nebeliktų. Draudžiama pensijų turto investavimo strategijos formavimo ir investicinių sprendimų priėmimo funkcijas pavesti atlikti kitai įmonei. Draudimas investicinių sprendimų priėmimo funkciją pavesti atlikti kitai įmonei netaikomas tais atvejais, kai investiciniams sprendimams priimti valdymo įmonei būtina dalykinė (specialioji) kompetencija, kuri užtikrintų efektyvų pensijų fondo valdymą, ir kai yra tenkinamos šios sąlygos:

1) kitai įmonei pavedama tik dalis investicinių sprendimų priėmimo, o valdymo įmonė pati priima investicinius sprendimus dėl ne mažiau kaip 60 procentų pensijų fondo turto valdymo. Tokiu atveju valdymo įmonė privalo nuolat užtikrinti šiame punkte nurodytos proporcijos išlaikymą; ir

2) įmonė, kuriai pavedama atlikti dalį investicinių sprendimų priėmimo funkcijos, nėra depozitoriumas, saugantis tos valdymo įmonės valdomų pensijų fondų turtą ar kitas asmuo, turintis priešingų interesų, galinčių susikirsti su valdymo įmonės ar dalyvių interesais tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas arba yra glaudus ryšys tarp valdymo įmonės ar investicinės bendrovės ir asmens iš tokios trečiosios šalies, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;“

2. Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Dalies funkcijų atlikimo pavedimas kitiemsai  įmonėmsei valdymo įmonės nuo atsakomybės neatleidžia.“

Pritarti iš dalies.

Žr. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento  pastabos.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-4083(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

            9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ž. Šilgalis, S. Bucevičius

           10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                 Kęstutis Glaveckas