LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 444
STENOGRAMA
2012 m. gegužės 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ,
A. ČAPLIKAS ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). …vakarinį posėdį. Į tribūną kviečiu… (Balsai salėje) Registruojamės? Registruojamės.
15.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIP-4480. Į tribūną kviečiu V. Baltraitienę.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Laba diena. Jums yra pateikiamas Seimo nutarimo projektas, sudarytas iš keturių straipsnių. 1 straipsnyje yra siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją. 2 straipsnis – tai komisijos nariai: dvylika komisijos narių, paskirti proporcingai pagal frakcijų dydį. Turbūt visi turite, nežinau, ar reikia vardyti, visi pasiskaitėte pavardes. Komisija buvo susirinkusi ir nusprendė komisijos pirmininke paskirti V. Baltraitienę, komisijos pirmininkės pavaduotoju paskirti S. Šedbarą ir pavesti komisijai tyrimą atlikti iki birželio 20 d. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos, jeigu bus šiandien priimtas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Baltraitiene, ar jums ne gėda dėl to, kas dabar vyksta Lietuvoje dėl visos šios istorijos? Tiesiai šviesiai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, man gėda ir baisu, kas vyksta šiandien Lietuvoje, man gėda už tuos žmones, kurie privedė iki to, kas šiandien vyksta – visa Lietuva supriešinta.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Norėjau paklausti visai kito klausimo, bet gal galėtumėt įvardyti, kas vis dėlto privedė iki šios situacijos, kuri šiandien yra Lietuvoje? Dėl ko jums konkrečiai gėda?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš manau, kad tai komisijai, kuri šiandien buvo nepatvirtinta, turėtų būti kiti klausimai. Turėtų būtent tyrimo komisija sudaryta ir išsiaiškinta, kodėl viskas prasidėjo ir kodėl penkerius šešerius metus tai tęsiasi. Mano tokia asmeninė, nors tai visai nesusiję su šituo nutarimu.
PIRMININKAS. Norinčių klausti daugiau nėra. Dabar nuomonę už, nuomonę prieš. Nuomonę už – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komisija sudaryta, pirmininkas, pavaduotojas patvirtinti. Kolegos, reikėtų pritarti, nes vis tiek turime atsakyti į kai kuriuos klausimus, tiek dėl prokuratūros, tiek dėl pačios N. Venckienės. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Žiūrėkite, gerbiamieji kolegos. Laikinosios tyrimo komisijos, kuri tirtų visą įvykių kompleksą, mes nesudarome. Tempiame gumą ir slepiamės po antklodėmis, po tokiomis baimės antklodėmis ar po kokiomis antklodėmis. O čia, kai vyksta akivaizdus politinis susidorojimas su žmogumi, kuris gynė savo globotinę, todėl tapo politinio susidorojimo auka, mes su malonumu sudarysime komisiją ir kažką tyrinėsime. Čia nėra ką tyrinėti. Viskas buvo parodyta ekranuose – buvo prievartaujama mergaitė. Jos globėja bandė tą prievartą sustabdyti. (Balsai salėje) (Kolegos, gal leisite, jūs po to galėsite pašaukti.) Aš akivaizdžiai matau, kad mes tampame represine policine valstybe, ir jūs su džiaugsmu tam pritariate. Tai yra pasibjaurėtina, tai yra šlykštu ir man tikrai gėda. Siūlau pasipriešinti tam politiniam susidorojimui ir balsuoti prieš.
Kodėl tai yra politinis susidorojimas? Todėl, kad N. Venckienė šiuo metu yra kliuvinys tam, kas daroma su pedofilijos byla. Pedofilijos byla yra užslopinta. Kiek metų praėjo? Pusketvirtų metų. Ir kas įvyko? Nieko neįvyko. Mergaitė paimta, o N. Venckienė bus nuteista. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame už nutarimo priėmimą po pateikimo.
Už – 62, prieš – 5, susilaikė 10. Nutarimui po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskusijoje nori dalyvauti (tuoj, minutėlę, pažiūrėsime) du Seimo nariai. Į tribūną kviečiu S. Stomą.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar pabandysiu kalbėti ramiai, nors emocijos tikrai verda viduje. Tai argumentai. Žiūrėkite, ką mums pateikia prokuroras. Surinkti penki punktai, penki kaltinimai. Pirmasis iš jų apskritai yra pusantrų metų senumo. Ką mes ten matome? Ten kalbama apie tai, ką N. Venckienė pasakė teismo koridoriuje, net ne teismo posėdyje, o teismo koridoriuje, po Panevėžio teismo sprendimo, kuris tikrai daugeliui žmonių pasirodė labai įtartinas ir kuris lietė būtent pedofilijos bylą ir tos mergaitės likimą. Tikrai žmogus tokioje situacijoje, labai daug žmonių tokioje situacijoje panašiai pasakytų. Ir daugelis žmonių net stebėdami situaciją, nors jų asmeniškai tas nelietė, irgi labai panašiai pasakė apie teismus. Jeigu mes dabar tuos visus žmones, kurie nepagarbiai atsiliepė apie teismo darbą, pradėsime sodinti iki dvejų metų, o čia Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis taip ir skelbia: „Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino teismą ar teisėją dėl jo veiklos, gali gauti iki dvejų metų“, kas čia dabar prasidės? Bus daugybė teismo procesų, kai žmonės, ką nors blogo pasakę apie teismus, bus teisiami. Ar čia ne represinė valstybė? Ar čia ne mažoji Rusija? Ar čia ne A. Lukašenkos režimas? Valdant tarsi tokiems geriems politikams ir geriems Seimo nariams, ir visiems kitiems geriems pareigūnams.
Mes tampame policine valstybe, tai reikia labai konkrečiai įvardyti. Ar mes sugebėsime šiuo lūžio momentu pakilti, ar ne tik mums čia, bet ir visai visuomenei bus sulaužytas stuburas, pasipriešinimo prievartai stuburas? O kaip tik, manau, taikinys čia yra net ne ši vargšė mergaitė, kuri šiurkščiai prievartaujama valstybės vardu. Taikinys yra visa visuomenė, kurią vėl norima atmesti į tuos tarybinius laikus, kai visi bijojo pasakyti žodį, bijojo ką nors ne taip padaryti, tiesiog baimės atmosfera kuriama. Žmonės bėga iš Lietuvos, nes Lietuvoje kuriama baimės atmosfera. Tai yra baisu, mes turime šitą stabdyti. Jeigu mes turime… Nenoriu čia tų skambių žodžių, sakiau, ramiai kalbėsiu. Atsikvošėkite, kolegos, kas darosi su Lietuva, kas darosi su mūsų tėvyne, jeigu mes galime leisti tokiems dalykams čia vykti?!
Tai yra politinis susidorojimas su žmogumi, kuris bandė pasipriešinti tai nužmogėjusiai teisinei sistemai. Ar ji buvo kuo nors kaltinama iki tol, kol prasidėjo pedofilijos byla? Ar rado ką nors šitie, kurie kniso, kniso, kniso trejus ketverius metus, apie N. Venckienę, ar rado kokį nors neteisingą jos teismo sprendimą? Jūs duokite man, nežinau, bet kurį teisėją, jeigu kas nors taip ilgai knistų, tai tikrai ką nors išknistų. Dėl jos darbo nieko nebuvo išknista. Visi šie kaltinimai remiasi būtent pedofilijos bylos ir mergaitės prievartavimo istorija. Ar tai ne politinis susidorojimas? Susidorojimas su žmogumi, kuris gynė savo brolio mergaitę! Tai jos nusikaltimas, kad ji gynė tą mergaitę? Tai tokių nusikaltėlių iš tikrųjų daug į Klonio gatvę ateidavo. Tai jie visi irgi nusikaltėliai ir policininkai juos gali daužyti? Bet dabar prasidės dar teismo procesai, bus sodinami į kalėjimą visi žmonės, kurie pakritikuoja sprendimus.
Atsikvošėkite, kolegos! Kur mes einame? Tikiuosi jūsų supratimo, ir neleiskite, kad šiame Seime būtų tyčiojamasi iš teisingumo ir vykdomi politiniai susidorojimai. Ačiū jums.
PIRMININKAS. A. Stancikienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja ponia V. Baltraitienė. Girdžiu repliką, tai pabaigsiu.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, leiskite pacituoti šiandieninį Generalinės prokuratūros kreipimąsi į Seimą: „Policijos pareigūnai M. Gušauskas ir E. Stašinski vaiko perdavimo motinai L. Stankūnaitei metu laikė besipriešinančios antstolės nurodymams N. Venckienės rankas.“ Laikė ne šiaip kažkokią kliūtį, laikė Lietuvos Respublikos piliečio rankas, laikė teisėjo, turinčio teisėjo teisinį imunitetą, rankas. Kaip žinome, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalį ji, kaip teisėja, be Seimo sutikimo negalėjo būti niekaip suvaržyta, jos laisvė negalėjo būti niekaip varžoma, ji negalėjo būti laikoma už rankų.
Noriu atkreipti dėmesį, kad po kovo 23 d. įvykio teismo išaiškinime buvo aiškiai pasisakyta tik apie patalpas, kuriose gyvena teisėja, apie policijos patekimą į tas patalpas kaip neva tai, na, nesusijusias su teisėjo teisiniu imunitetu. Apie teisėjo laisvės suvaržymą, laikant rankas užlaužus, ten nebuvo kalbama.
Noriu pasakyti, kad teisėjams, Seimo nariams, Prezidentui teisinis imunitetas yra suteikiamas, matyt, ne šiaip sau, o būtent todėl, kad nebūtų politinio susidorojimo. Kaltinimai, kurie dabar keliami N. Venckienei, yra visiškai nesusiję su jos, kaip teisėjos, darbu, todėl man labai labai panašūs, tiesiogiai panašūs, į politinį susidorojimą. Jeigu N. Venckienės šalininkai nebūtų įkūrę partijos, politinės jėgos, kurios, be abejo, kaip aš matau, bijo daugelis Seime atstovaujamų partijų, tai, manau, šiandien būtų visiškai kitas jėgos santykis ir šiandien iš tikro N. Venckienė turėtų gerokai didesnį palaikymą ir Seime. Šiandien Seimas nebijotų sudaryti ir komisijų, nebijotų ir neleisti su ja politiškai susidoroti.
Pasižiūrėkime, kaltinimas apie jos pasisakymus 2010 m. Tai ką, Generalinė prokuratūra dvejus metus miegojo letargo miegu? Kodėl nesikreipė anksčiau dėl pasisakymų 2010 m., kodėl tai daroma prieš pat rinkimus? Tas pats kaltinimas, susijęs su 2011 m. Tai yra lygiai taip pat. Prieš pat rinkimus dabar traukiami kažkokie seni pasisakymai. Kodėl buvo skubėta atimti mergaitę iki rinkimų, kodėl nebuvo galima palaukti pedofilijos bylos baigties? Kaip dabar aiškinama, mergaitė buvo sveika, normali, tą jau dabar, kaip aš suprantu, patvirtina ir medicininiai tyrimai. Tai ankstesnės kalbos apie tai, kad N. Venckienės aplinka ją žalojo psichiškai ir visaip kitaip, vadinasi, buvo visiška netiesa. Nežinau, gal buvo išsigąsta to didėjančio palaikymo visuomenės, menininkų, kurie ten rengė koncertus, kultūros žmonių, kurie vis garsiau ir garsiau pasisakydavo?
Visi šitie klausimai veda prie vieno atsakymo, kad N. Venckienės imuniteto atėmimas susijęs su politiniais motyvais, grynai politiniais motyvais, todėl aš manau, kad jis neturėtų būti atimtas.
Ir apie paskutinį kaltinimą, kuris iš tikro yra ir juokingas, ir graudus. Žinote, kai išgirsti, kad viena beginklė moteris užlaužtomis rankomis nuskriaudė 240 ginkluotų su ypatinga ekipuote policininkų, kad ji nuskriaudė juos, nes pasipriešino. Nežinau, kur čia policijos baimė parodyti mums visiems filmuotą medžiagą, kaip ji ten priešinosi. Kur čia ta baimė, ko čia bijoti? Jeigu ji priešinosi, tai ir parodykite, kad ji priešinosi. Nežinau, kodėl yra tie visi įrašai paskelbti vos ne valstybės paslaptimi.
Aš manau, kad tik pamatę tuos įrašus galėtume nuspręsti, ar generalinio prokuroro kaltinimai ir šiuo metu prašymas panaikinti N. Venckienės imunitetą apskritai turi nors menkiausią pagrindą. Todėl kviečiu nepalaikyti šito politinio susidorojimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ar kalbėsite, Evaldai? Jūs jau kalbėjote. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, galvojau nekalbėti, bet esu priverstas kalbėti. Noriu tik priminti prieš tai kalbėjusiam S. Stomai. Jūs ir kalėjimo duonos ragavote, jūs vadinote mūsų darbo vietas mėšlu, o dabar jau jūs advokataujate. Gerbiamasis kolega, jūs įsigilinkite į Seimo procedūras. Kam reikalinga Seimo komisija? Ji reikalinga dėl imuniteto. Noriu priminti, kad mes jau ir N. Puteikiui imunitetą esame panaikinę, A. Vidžiūnui, V. Gapšiui, V. Matuzui ir t. t. Tai tokie pat žmonės kaip ir ponia gerbiamoji teisėja, kaip ir gerbiamieji Seimo nariai. Sakyčiau, ta komisija reikalinga, raginu ją sudaryti, kad būtų kuo greičiau atsakyta į visus klausimus tiek mums patiems, tiek visuomenės nariams.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Kuo toliau, tuo labiau aš darausi didesnis vagis visame šiame reikale. Bet dabar konkrečiai. Grįžkime prie tų pateiktų kaltinimų, kurių iš tikrųjų, pratęsdamas kolegės Aurelijos kalbą, kad tai yra… Mes turime apsispręsti, ar tai yra politiškai motyvuota, ar tai yra kokio nors kriminalinio nusikaltimo tyrimas. Politinė motyvacija iš tikrųjų akivaizdi dar iš to. Aš pats prieš pusantrų metų patariau tiems žmonėms kurti stiprią visuomeninę organizaciją, nedaryti partijos. Bet dabar nežinau, ar aš tuo metu buvau teisus, nes matau, kad šitą politinę sistemą reikia keisti. Partijos sukūrimas iš tikrųjų gąsdina čia, Seime, esančių partijų narius. Jeigu jūs priimsite sprendimą susidoroti su N. Venckiene, tai jūs tiesiog ginsite savo partinį interesą bijodami, kad jos partija ateis į Seimą ir čia nebus galima taip lengvai viską tvarkyti.
Bet grįžkime prie to, ką ji atseit padarė gindama mergaitę. Civilinio proceso kodekso pažeidimai ten buvo akivaizdūs. Tarkime, profesorius S. Arlauskas aiškiai sudėliojo, kokie buvo įstatymo pažeidimai. Mūsų Konstitucija leidžia priešintis nusikalstamai kieno nors veiklai. Jeigu tą nusikaltimą daro valstybės vardu valstybės pareigūnas, vis tiek žmogus gali tam pasipriešinti, jeigu jis mato akivaizdų nusikaltimą. Buvo bandoma priešintis nusikaltimui, ir dar su užlaužtomis rankomis trapi moteris sugebėjo smogti policininkams. Juokinga viskas. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien nesvarstome neliečiamybės panaikinimo. Šiandien svarstome komisijos sudarymą, o kalbos dėl neliečiamybės panaikinimo bus sakomos tada, kai komisija pateiks išvadas. Aš tik atkreipiu dėmesį. Balsuojame.
Už – 70, prieš – 9, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Dabar keturios nuomonės už, keturios – prieš. Nuomonė už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, visko čia mes prisiklausėme, bet sugrįžkime prie esmės, ką mes čia svarstome. Svarstome generalinio prokuroro kreipimąsi dėl teisėjos imuniteto suvaržymo ir komisijos sudarymo, kaip elgtis su tuo suvaržymu. Iš esmės tai ir svarstome. Komisija turės atsakyti į prokuroro iškeltus klausimus, ar yra koks čia politinis motyvas, ar nėra.
Aš galiu tik apgailestauti dėl mūsų prokuratūros labai ilgo delsimo ir kai kurių klausimų į savo motyvus neįrašymo. Labai konkrečiai. Visi girdėjote, kaip S. Stoma čia sakė, ir visi matėte, kaip Lietuvos Respublikos teisėja viešai visą Lietuvą agitavo nevykdyti teismo sprendimo ir imtis linčo teismų. Vien šito gana, kad ji jau kitą dieną nebūtų teisėja. Visa kita jau būtų neįdomu.
Man labai įdomus ir kitas dalykas: kodėl prie visų šitų dalykų, kodėl imuniteto reikėtų jau jai neturėti, mes nepridedame viso rinkinio, ką ji yra atlikusi – diskreditavusi Lietuvos teismų sistemą, diskreditavusi teisėjo vardą, už linčo teismus agitavusi. Galima tęsti ir tęsti, ir tęsti. Kai visa tai sudedame į krūvą ir sakome: žinote, ji naudojo teisėjo vardą, gindama kažkokį, jos manymu, teisingą reikalą. Jeigu reikalas tikrai yra teisingas, tai nereikia jokių imunitetų ir jokių vardų, tu tiesą anksčiau ar vėliau apginsi. Bet jeigu naudojami visokie vardai…
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …matyt, yra elgiamasi ne visai sąžiningai.
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš manau, kad komisija visa tai išsiaiškins, atsakys mums į klausimus. Sudarykime tą komisiją, baikime politikavimus ir greičiau sužinosime tiesą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Stengsiuosi pateikti naujų argumentų. Baikime politikavimus. O kam tada tas imuniteto institutas reikalingas? Mes nustatome, ar čia politinis, ar ne politinis reikalas. Manau, kad čia visiems akivaizdi politinė reikalo esmė. Mes, politikai, nepolitikuokime, žiūrėkime iš esmės.
Iš tikrųjų siūlau, kolegos, balsuoti prieš, nes negalime leisti, kad tokioje sudėtingoje byloje būtų, neišsprendus svarbiausių tos bylos reikalų… Taigi neišspręsta, neatsakyta į visus klausimus, kurie „kabo“ jau pusketvirtų metų. Nė į vieną klausimą neatsakyta: nei žudynių klausimai, nei pedofilijos klausimai, nei visokių ten neaiškių liudytojų. Kiek visko verda! Atsakymo nėra nė vieno. Prokuratūra per pusketvirtų metų nepateikė mums nė vieno fakto dėl visos šitos skandalingos istorijos. Nieko nėra pateikta! O čia jau ateina į Seimą ir kažką pateikinėja. Tai gal reikia pasakyti prokurorams: jūs atneškite viską, ką turite… Aišku, tada turėtų būti tikra tyrimo komisija ir tada pateikite. O jeigu jūs pedofilijos byloje nieko nepateikėte, žudynių byloje nieko nepateikėte, o čia teisėja apie teismą blogai atsiliepė ir todėl mes ją turime paleisti susidoroti… Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Aš vis tiek privalau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad šiandien mes sudarome komisiją, kuri ir nustatys, ar yra politinis susidorojimas, įvertins situaciją, pasikvies teisėją N. Venckienę, pasikvies prokurorus, įvertins ir pasiūlys mums sprendimą. Mes šiandien sudarome komisiją, o ne bandome atimti teisėjos N. Venckienės neliečiamybę. Aš atkreipiu dėmesį: komisijos sudėtis, pirmininkė ir terminas, per kiek laiko komisija turi pateikti mums išvadas. Todėl prašyčiau kalbėti apie pateiktą Seimo nutarimą.
Nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau prisidėti prie jūsų paskutinės replikos, bet vis dėlto pasakyti, kad jūs turite Statuto suteiktą teisę nutraukti kalbas, jeigu jos neatitinka svarstomo klausimo turinio.
Tiek svarstant, tiek dabar yra pasisakymai, kurie yra absoliučiai iš kitos temos. Šiuo atveju visiškai aišku, kad Seimo narys S. Stoma prisiekė laikytis Konstitucijos ir įstatymų ir Statutas jam yra privalomas, bet Seimo nariui S. Stomai negalioja niekas. Jis čia turbūt jau neišmoks per daug ko nors papildomai. Tačiau tik noriu priminti, kad Statutas ir priesaika galioja ir jam. Taigi pagal Statutą po prokuroro teikimo Seimas privalo sudaryti komisiją. Viskas. Tai yra privaloma Seimo funkcija. Galima diskutuoti dėl komisijos sudėties, dėl terminų, bet ne to, kaip Seimui elgtis. O A. Stancikienės ir S. Stomos kalbos, kurias girdėjau, išties demonstruoja piktybišką Statuto ignoravimą.
Dabar tie klausimai, kuriuos kelia, į ką reikėtų komisijai atsakyti. Išties labai smagu girdėti, kad kolegos Seimo nariai pateiks labai daug klausimų komisijai. Man pačiam bus įdomu išgirsti komisijos medžiagą ir galbūt N. Venckienės pasisakymus, nes išankstinės nuomonės aš neturiu. Šiandien visiškai nesvarstomas imuniteto atėmimo klausimas. Jis bus svarstomas po birželio 20 d., kai komisija pateiks vienokią ar kitokią išvadą. Galbūt komisija pateiks išvadą, kad imunitetą atimti nėra pagrindo. Galbūt. Tada Seimas balsuos. Jeigu pasiūlys atimti imunitetą, vėlgi Seimas balsuos, o gal nesutiks atimti imuniteto. Apie ką mes dabar kalbame? Noriu duoti dar kartą akivaizdų pavyzdį, koks yra Statuto negerbimo ir Konstitucijos pažeidimo atvejis, kurį šiandien demonstruoja S. Stoma, taip pat prie jo prisidėję tie nariai, kurie šią tribūną išnaudoja savo piktybiniams kėslams.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi tikrai jokių piktybinių kėslų neturiu, tai noriu pasakyti, kad iš principo nesutinku su visu tuo, kas čia buvo pasakyta. Apskritai tokia terminologija – baikime politikavimus. Noriu paklausti: jeigu kam nors nepatinka būti politiku, tai gali eiti dirbti kitus darbus. Į politiką iš esmės žmonės ateina būtent tam, kad sieja savo gyvenimą, savo matymą ir apskritai savo darbą būtent su politikavimu. Tai trumpas rakursas.
Šiaip noriu pasakyti, kad jau dabar aišku, kokios bus komisijos išvados, jeigu aštuoni komisijos nariai yra aiškiai pasisakę vienoje pusėje, labai akivaizdžiai ir labai aiškiai, ir tiktai trys yra tokie, kurie iš esmės galėtų šiek tiek gilintis į situaciją dar neturėdami išankstinio nusistatymo. Be abejonės, manau, kad jau pati komisijos narių sudėtis labai akivaizdžiai parodo… Beje, ir ponia V. Baltraitienė labai aiškiai pasisakė po kovo 23 d. įvykių ir po gegužės 17 d. įvykių ir dviese su vienu nariu balsavo prieš komisijos sudarymą Seime pačią pirmą dieną, iš esmės buvo labai aiškiai angažuota kitoje pusėje, kažkodėl pirmininke paskirta.
Šnekėdama apie generalinio prokuroro kreipimąsi, vis dėlto noriu pasakyti, kad yra aiškiai pasakyta, kad vaikas priverstinai buvo perduotas. Yra akivaizdu, kad teismo sprendimas, kad prieš vaiką prievarta negali būti naudota, nebuvo vykdomas. Čia yra svarbiausias momentas. Aš manau, kad mes turėtume… Čia jau yra konstatuojamoji dalis, ir aš manau, kad būtent po tokių generalinio prokuroro aiškių pareiškimų, kad vaikas buvo prievarta perduotas, aš manau, mes turėtume tikrai imtis labai rimtų veiksmų, nes būtent yra įrodymas, kad teismo sprendimas…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …buvo įvykdytas neteisėtai.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, susigaudykime, ką mes čia darome ir už ką balsuojame, nes tie, kurie kalba prieš… Susidaro toks vaizdas, kad arba jūs dirbate N. Venckienės advokatais, arba šiandien yra neliečiamybė atimama. Susidaro vaizdas, kad ji dvejiems metams siunčiama į kalėjimą. Pabuskite! Kas yra pasakyta ir kur tai yra pasakyta?
Prokuroras kreipėsi dėl galimybės apriboti jos neliečiamybę. Sudaroma komisija. Komisija nuspręs, ką kelia kaip klausimus Saulius, Aurelija ar Naglis, komisija išnagrinės. Dabar kas kaltas, kad jūs nesate toje komisijoje? Kelkite klausimą frakcijų seniūnams, kodėl jūsų nepasiūlė, bet nedarykite politinio turgaus čia, Seime, nevelkite mūsų į tas diskusijas ir baikite žaisti šituos žaidimus. Aš suprantu, kad jums dėl rinkimų reikia patekti į tą sąrašą. Viskas aišku, viską suprantu. Ten, dešimtuke, jūs puikiai įsitaisysite toje vietoje, bet, gerbiamieji kolegos, palaukime birželio 20 d. Bus komisijos sprendimas ir tada ką nors darysime. Tikrai siūlau balsuoti už ir nutraukti visus šiuos pasisakymus.
PIRMININKAS. Na, man nesuteikta Statuto teisė nutraukti pasisakymų. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Dėl dvejopų prokuratūros standartų. Ne visais atvejais prokuratūra būna tokia principinga. Prisiminkime, 2006 m. rašytojas Gintaras Beresnevičius buvo įgrūstas į policijos bagažinę ir negyvas išmestas prie blaivyklos. 2011 m. dviejų policininkų užpulta 73 metų senutė, apkaltinta už prekyba neva be leidimo vaistažolėmis, buvo rasta komos būsenos privačiame kieme po to, kai policininkai ją ištempė iš privataus namo be teismo sankcijos. Ar šitais dviem atvejais prokuratūra sudarė kokias nors komisijas, ar atliko kokius nors tyrimus? Nieko. Ir tie du sadistai, ir šitie du sadistai – tiek 2006 metų, tiek 2011 metų policininkai – tebedirba. Seimas tada nesudarė jokių komisijų ištirti, kodėl prokuratūra visus šiuos tyrimus numarino? O kodėl dabar prokuratūra dėl žymiai menkesnių kaltinimų bando teisėjai N. Venckienei atimti neliečiamybę? Ar nenorėtų Seimas sudaryti komisijos ir išsiaiškinti, o kaip čia išeina, nors mes įstatymu draudžiame su kyšiu pagautiems teisėjams ir prokurorams tapti advokatais, bet jūs pasižiūrėkite į advokatų sąrašą, kiek tokių asmenų ten atsidūrė ir sėkmingai advokatauja panašiose bylose.
Gal, gerbiamieji Seimo nariai, nustokime elitui vieną tvarką daryti, o ne elitui kitą tvarką. Gal vis dėlto pradėkime nuo mūsų šitos teisėsaugos, kurios pamatai yra smarkiai papuvę, grįžkime prie šitų dviejų – 2006 m. nužudyto G. Beresnevičiaus ir 2011 m. į komą įstumtos policininkų rankomis Agotos Ramanauskienės – bylų. Gal grįžkime prie tų teisėjų kyšininkų, kurie dirba advokatais, o tada užsiimkime N. Venckienės byla.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Kadangi aš patenkintas jau išsakytomis gerbiamojo S. Pečeliūno, V. P. Andriukaičio, iš dalies ir R. Žemaitaičio mintimis, todėl nekartosiu taupydamas jūsų brangų laiką. Tik norėčiau replikuoti N. Puteikiui, kuris paskutinis kalbėjo, kad jeigu kažkas kažko nepadarė, tai nedarykime ir ateity. Na, nieko panašaus, taipgi negalima, gerbiamasis Seimo nary. Toliau negaliu tiesiog atsistebėti Seimo nario S. Stomos išsakytomis mintimis. Jis ne tik advokatas, aš manyčiau, kad jis galėtų būti advokatu ne N. Venckienės, bet sovietinio režimo, kuris remiasi, prisidengia tautos vardu, visuomenės vardu, neturi S. Stoma įgaliojimo tautos vardu ir visuomenės vardu kalbėti. Neturi! Turi tiktai grupės asmenų. Ir tada kalbėti apie politiką… Man labai gaila ir liūdna, kad, atlikdamas bausmę, taip ir nesugebėjai susipažinti su Baudžiamuoju kodeksu. Tada nekiltų problemų – politinis nusikaltimas ar kriminalinis nusikaltimas, kuo kaltinama. Pasiskaityk, nevėlu, nes gali tekti. (Juokas, plojimai, balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal tada dar nuomonę prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nereaguosiu į piktdžiugiškus įvairius pasisakymus ir reakcijas. Aš norėčiau dalykiškai pasisakyti dėl svarstomo klausimo. Čia vienas iš pasisakiusiųjų sakė, kad reikia laikytis Statuto ir yra privaloma sudaryti komisiją. Tai šį rytą, ką tik, buvo privaloma įtraukti į darbotvarkę klausimą, dėl kurio buvo surinkti 47 Seimo narių parašai, beje, panašiu klausimu, tačiau privalomai nebuvo įtraukta į darbotvarkę. Kaip tik tie patys Seimo nariai, kurie dabar sako, kad reikia laikytis Statuto, taip ir balsavo, ir dabar agituoja, kad reikia laikytis to Statuto. Beje, esmė čia ir yra. Jeigu būtų buvusi sudaryta ana komisija, kuri būtų nagrinėjusi konfliktinės situacijos priežastis, aplinkybes ir būtų atlikusi tyrimą, gal tai būtų objektyvus procesas. Dabar yra procesas, kad vienai iš konflikto šalių, konkrečiai sisteminei, vadinkime, šaliai, atiduodama kita šalis susidorojimui. Aš siūlau pažvelgti tiesai į akis ir tokiam susidorojimui nepritarti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš išties dėl vedimo tvarkos. Aš dabar nesupratau, kadangi teks balsuoti už nutarimą, bet nutarimo 2 straipsnyje septintasis yra įrašytas N. Puteikis.
PIRMININKAS. Taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ar tai reiškia, kad jis išsibraukia iš komisijos, tegul jis patvirtina man. Jeigu jis nenori dirbti, tai turi aiškiai pasakyti, nes jis pasisako prieš. Aš nelabai suprantu. Na, su sveiku protu tai prasilenkia. Jeigu jis sutinka, tai tegul pasako, kad sutinka dirbti komisijoje, tada bus balsavimas.
PIRMININKAS. Gal neaitrinkime. Balsuojame. Dar kartą balsuojant pabrėžiu ir pakartosiu, kad nutarimas priimamas, ypač žiniasklaidai, ne dėl N. Venckienės imuniteto panaikinimo, o nutarimas priimamas sudarymo dėl komisijos, kuri išnagrinės visas aplinkybes ir ar teisėtai prokurorai prašo panaikinti teisėjos N. Venckienės imunitetą. Štai ir viskas.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 68, prieš – 9, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.
Replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš gerbiamajam K. Rameliui ir V. P. Andriukaičiui siūliau kitokį eiliškumą. Aš siūliau sudaryti komisiją, kodėl policininkai, kurie žudė žmones, toliau dirba policininkais. Aš tiesiog siūliau pirma šitas komisijas sudaryti. Antrą komisiją sudaryti dėl teisėjų, kurie, su kyšiais pagauti, tampa advokatais, nors tą draudžia įstatymas. O čia yra trečias etapas. Jeigu taikom visiems vienodus standartus, sudarykime visas komisijas. Svarbiausia, kad teisėsaugininkai neluošintų paprastų žmonių. O komisijoje dirbti aš sutinku.
PIRMININKAS. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Norėčiau trumpai paaiškinti balsavimo motyvus, kodėl balsavau prieš, ir kolegoms. Nepretenduoju į tiesos monopolį. Kita vertus, aš suprantu, kad komisija turi būti sudaryta pagal Statutą teisiškai. Tačiau man yra mažų mažiausiai keistas generalinio prokuroro atėjimo į Seimą laikas. Tai yra kelios dienos, kai yra mergaitė paimta, apie Garliavos namus jau mažiau mitinguotojų, ir štai po kelių dienų ateina generalinio prokuroro pavaduotojas šiuo atveju prašyti panaikinti N. Venckienės imunitetą. Man atrodo, keistas sutapimas, dėl to aš tiesiog šiandien suabejojau ir balsavau prieš.
15.43 val.
PIRMININKAS. Dabar, prieš perduodamas pirmininkavimą V. Baltraitienei, noriu paskelbti balsų skaičiavimo protokolą: „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ Nr. XIP-441 priėmimo. Iš viso išduotas 81 biuletenis. Balsadėžėje rasta 81 biuletenis. Galiojančių – 81 ir negaliojančių – 3.
Seimo nutarimo priėmimas
Už balsavo 65, prieš – 4, susilaikė 9.“ Taigi nutarimas priimtas. Sveikiname Daivą Vaišnienę, tapusią Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Noriu pasveikinti mūsų viso Seimo vardu naują Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę ir palinkėti puoselėti lietuvių kalbą ir priversti visus tą daryti, tarp jų ir Seimo narius. (Plojimai)
D. VAIŠNIENĖ. Ponios ir ponai Seimo nariai, dėkui už suteiktą žodį. Tikėjausi daugiau jūsų klausimų, bet, tikiuosi, klausimų bus tada, kai pradėsiu dirbti. Manau, kad daugelis dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dirbamų darbų, susijusių su kalbos norminiu, valstybinės kalbos statuso įtvirtinimu, bus tęsiami. Bet kiekviena kadencija susiduria su naujais iššūkiais ir per tuos iššūkius aš irgi matau ir manau, kad Valstybinės kalbos politikos gairėse turės atsirasti didesnis dėmesys kalbos mokymui, pradedant bendrojo ugdymo mokyklomis, baigiant kitakalbių suaugusių švietimu, įtraukiant ir migracijos problemas.
Kita sritis, kuri ypač aktuali šiandieninėje visuomeninėje, yra lietuvių kalbos vartojimas informacinių technologijų srityje, skaitmeninėje erdvėje, į kurią labai anksti dabar įsitraukiama. Ten vis daugėja turinio, informacijos, ir ar mūsų vaikai rinksis lietuvių kalbą ieškodami informacijos ir dirbdami toje erdvėje, nuo to priklausys, ar lietuvių kalba išliks ateities visuomenėje. Ačiū jums už pasitikėjimą. (Plojimai)
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Tęsiame toliau popietinę darbotvarkę.
15.45 val.
2-2 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3934. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, bendru sutarimu įvertinęs siūlymus ir Teisės departamento pastabas, pritarė ir teikia Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Audito komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Audito komitetas svarstė ne tą galutinį variantą, kuris yra dabar pateiktas, o darbo grupės variantą ir jam buvo pritaręs bendru sutarimu. Tačiau ne į visas mūsų pastabas dabar yra atsižvelgta, todėl prašysime balsuoti. Iš esmės keičiasi vienas esminis punktas, tai yra delegavimas, dėl kurio mes tikrai prašysime balsuoti.
PIRMININKĖ. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pristatys A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Komitetas svarstė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti svarstomam įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymus, taip pat Seimo narių pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas, kurioms Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas pritarė. Kadangi iš esmės, kaip sakė ir gerbiamoji L. Graužinienė, kai kuriems mūsų siūlymams taip pat nebuvo pritarta, mes irgi prašysime, kad būtų balsuojama dėl galutinio varianto, kurį pateiks Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kovo 21 d. komitetas vertino projektą ir, kadangi tai yra susiję su atskiros institucijos, labai margos institucijos, administravimu ir valdymu, dėl dvidešimties punktų pateikė savo siūlymus. Tiems pasiūlymams buvo vienbalsiai pritarta ir atiduota pagrindinio komiteto teismui.
PIRMININKĖ. Diskusijose norinčių dalyvauti nėra. Kviečiu vėl pagrindinio komiteto pirmininką V. Stundį. Dėl pataisų. Nuo kurių pradedate? (Balsai salėje) Prašau visų tylos!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Siūlyčiau pradėti nuo pačių pirmųjų dviejų pataisų, jos yra alternatyvios ir labai svarbios. Pirmoji būtų Seimo nario J. Razmos pataisa, siūlanti šią instituciją įteisinti kaip viešąją įstaigą, komitetas nepritarė šiai pozicijai. Ir kita alternatyvi pataisa yra L. Sabučio, A. Kazulėno, A. Mitrulevičiaus, t. y. biudžetinė įstaiga, jai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pasitikslinti? Yra du pasiūlymai, kurie iš principo skiriasi. Būtų alternatyvus balsavimas. Seimo narys J. Razma siūlo, kad Seimui būtų atskaitinga viešoji įstaiga, o Seimo nariai L. Sabutis, A. Kazulėnas, A. Mitrulevičius siūlo, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija toliau būtų biudžetinė įstaiga, kolegiali Lietuvos, priklausanti… visko neskaitau, bet kad būtų biudžetinė įstaiga. Esmė tokia. Vieni siūlo, kad būtų viešoji įstaiga, atskaitinga Seimui, kiti siūlo, kad būtų biudžetinė įstaiga.
Dabar pirmiausia aš siūlau pristatyti savo pataisas, komitetas nei vienai, nei kitai… vienai iš dalies pritarė, kitai (J. Razmos) nepritarė. Tai gal jūs sėskite, o jūs pristatykite savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš gerbiu komiteto poziciją, kuri nelengvai suderino įvairias siūlomas pataisas. Aš prašysiu balsuoti dėl mano vienintelės pataisos, kuri buvo dar ir pakartotinai perregistruota, tai yra kad komisijoje liktų Vyskupų Konferencijos atstovas. Dėl vienintelės. O dėl kitų, kiek komitetas pritarė iš dalies, tiek man užtenka.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada yra kita, kad būtų kolegiali įstaiga, taip? (Balsai salėje: „Biudžetinė.“) Biudžetinė įstaiga, atsiprašau. Taip? Komiteto pirmininko klausiu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas…
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Ar iniciatoriai, kurie teikė pasiūlymą… Liudviko klausiu, sutinkate, kad būtų taip, kaip pritarė iš dalies? Taip, kaip komitetas siūlo pritarti iš dalies? Aš klausiu L. Sabučio dėl jo pasiūlymo. Tuoj, minutę!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik atkreipsiu dėmesį, kad daugumai Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymų komitetas pritarė iš dalies būtent dėl to, kad kai kuriais atvejais formuluotes turėjome kelti į kitas pozicijas. Bet ačiū jums už gerus pasiūlymus.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, čia aplink vyksta turgus, aš negirdžiu, ko jūs klausiate ir ką aš turiu kalbėti. Įspėkite…
PIRMININKĖ. Aš prašau Seimo narių S. Pečeliūno ir V. Simuliko netrukdyti kalbėti, pasišnekėti išeikite iš salės!
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip supratau, komiteto pirmininkas (pranešėjas) pripažįsta, kad tai turėtų būti biudžetinė įstaiga. Todėl visa kita konstrukcija, kuri yra surėdyta pagal mūsų komiteto siūlymus, kaip visuma dabar jau atrodo truputį kitaip ir pats produktas kitoks. Todėl aš dėl atskirų mūsų pataisų siūlau nebalsuoti ir nevertinti, o jeigu yra prieštaravimų iš esmės, tada pasisakyti dėl šių prieštaravimų. Aš sutinku su ta pozicija, kuri dabar yra pagrindinio komiteto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai balsuoti nereikia. Toliau prašom, komiteto pirmininke.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau aš siūlyčiau Seimui apsispręsti dėl esminio dalyko, tai yra dėl 47 straipsnio 4 dalies, kuri sulaukė ypač daug pasiūlymų, jeigu trumpai apibendrinčiau, tai būtų keturios alternatyvos. Jų esmė – siūlomi skirtingi komisijos formavimo scenarijai. Komisijos formavimas grindžiamas vadinamuoju delegavimo principu, tačiau tarp siūlymų varijuoja teikiami subjektai, tai yra esminis dalykas. varijuoja teikiami subjektai, dėl to reikia tas alternatyvas išspręsti. Tai viena.
Antra, komitetas vadovavosi nuostata, kuri susiformavo žiūrint į Europos Sąjungos valstybių analogiškų komisijų formavimo principus. Daugelyje valstybių tokios komisijos formuojamos tik dalyvaujant parlamentui ir prezidentui. Mūsų atveju siūloma derinti dviejų valdžios institucijų – prezidento ir parlamento – delegavimo principą su asociacijų siūlomu kandidatų principu dominuojant ne valdžios institucijų deleguotiems principams. Būtent dėl to aš sakau, kad komitetas, po ilgų diskusijų įvertinęs visus siūlymus, teikia tokį variantą, kuris remiasi Seimo narių gerbiamojo A. Valinsko, J. Liesio ir kitų siūlymu, ir formuluoja poziciją, kad komisiją sudaro vienuolika narių. Du narius skiria Prezidentas, tris narius (vieną iš jų opozicinės frakcijos) Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, keturis narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Tai yra toks principinis siūlymas ir esminis komiteto apsisprendimas atmetant arba paimant dalį idėjų iš įvairių alternatyvų.
PIRMININKĖ. Kaip supratau, jūs praleidžiate nemažai pasiūlymų ir norite, kad apsispręstų dėl principinio dalyko, tai 47 straipsnio, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, 4 dalies.
PIRMININKĖ. 4 dalies. Dabar repliką dėl vedimo tvarkos – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš nesuprantu, kodėl mes čia šokinėjame? Dabar faktiškai dėl biudžetinės, dėl visos finansavimo tvarkos tas variantas, kuris pateiktas komiteto, visiškai neatitinka Biudžeto sandaros įstatymo. Mūsų komiteto taip pat buvo siūlymas, kažkodėl mums nesuteiktas žodis išsakyti savo nuomonę. Mes, nebaigę ano klausimo, peršokame prie sudėties. Aš prašau grįžti prie praeito klausimo, kurį pradėjome, ir leisti išsakyti Audito komitetui savo argumentus.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti pirmininko. Iš tikrųjų ką bendro turi finansavimas ir sudėtis? Kodėl mes turime apsispręsti, ar čia tikrai tas?.. Aš suprantu, biudžetinė ar viešoji įstaiga, taip, tai yra svarbus dalykas, nes po to negali žiūrėti kaip (…). Bet dabar kodėl mes pirma turime apsispręsti dėl sudėties, o tik po to eiti prie visų kitų pasiūlymų?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl to, kad toji dalis sulaukė krūvos, netgi keturių, alternatyvų. Tai neišsprendus to klausimo, kaip formuojama, gali…
PIRMININKĖ. Bet komisijos finansavimas liks toks pats.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet, aš atkreipiu dėmesį, galime eiti iš eilės pagal pasiūlymus. Aš nieko blogo nematau. Gal tada Seimo nariams bus aiškiau, kai eisime iš eilės ir visi nuosekliai matysime tekstą.
PIRMININKĖ. Gerai, sutariam, kad einam iš eilės. O dabar dėl vedimo tvarkos – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, pirmininke. Aš pritarčiau L. Graužinienės nuomonei, kad dabar mes su tuo biudžeto finansavimu sujaukėme visą įstatymą. Šita komisija yra savireguliacijos principu ir tam tikrą procentą kiekvienas transliuotojas įneša tam, kad būtų užtikrintas šios institucijos darbas. Kuo dėtas valstybės biudžetas? Mes dabar viską statome atvirkščiai. Visų pirma tai ne biudžetinė įstaiga ir finansavimas yra savireguliacijos principu iš tų transliuotojų, kurių veiklą komisija prižiūri. Taip buvo ir taip buvo pasiūlyta palikti, ir patys transliuotojai pritarė. Kuo dėtos biudžeto lėšos? Pirma.
Antra. Iš tiesų siūlyčiau ateityje dėl sudėties taip pat balsuoti alternatyviai, tai, ką siūlo V. Stundžio komitetas, ir tai, ką pateikė mūsų komitetas ir darbo grupė. Tą pasiūlymą aš pristatysiu, bet prašau dabar grįžti prie finansavimo ir kad tai būtų ne biudžetinė įstaiga.
PIRMININKĖ. Dabar nagrinėjam iš eilės. Kita būtų, kaip suprantu, valstybės… Čia yra ta pati. Audito komiteto pasiūlymas, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Jam komitetas pritarė iš dalies. Tai aš noriu L. Graužinienės paklausti, ar tenkina jus, kad pritarta iš dalies, ar jūs norite pristatyti savo pataisą ir dėl jos balsuoti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tik pasitikslinsiu. Ar čia kalbama apie 47 straipsnio 1 dalį? Mes manome, kad čia yra perteklinė, bet jeigu komitetas įrašė, tai dėl šito mes neprašome.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti. Tinka taip, kaip komitetas priėmė. (Balsai salėje) Toliau J. Razmos. Jis sakė, kad nereikia.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jis neprašo balsuoti.
PIRMININKĖ. L. Sabučio, A. Kazulėno, A. Mitrulevičiaus – pritarta iš dalies. Nereikia balsuoti, buvo pasakyta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – taip pat nereikia balsuoti. Pritarta…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Irgi tas pats.
PIRMININKĖ. …iš dalies. J. Razmos – nereikia, jis atsiima. L. Sabučio, A. Kazulėno, A. Mitrulevičiaus – nereikia. Pritarta iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto – pritarta iš dalies.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip pat.
PIRMININKĖ. J. Razmos – pritarta iš dalies, nereikia balsuoti. Seimo narės D. Teišerskytės pasiūlymas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Irgi iš dalies.
PIRMININKĖ. Prašau V. Valkiūną pasitraukti šiek tiek į šoną. Pritarta iš dalies. Noriu paklausti D. Teišerskytės.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš sutinku su komiteto išvadomis.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. Toliau. Seimo narių L. Sabučio, A. Kazulėno, A. Mitrulevičiaus – nepritarta, bet jie neprašo balsuoti. Sutinka su komiteto nuomone.
Toliau Seimo narės D. Meiželytės pataisa. Pritarta iš dalies. Dėl 47 straipsnio 4 dalies. Pritariate? Sutinkate, nereikalaujate balsuoti. Toliau yra dėl 47 straipsnio 4 dalies Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymas. Noriu, kad pristatytų komiteto pirmininkas, nors čia yra pritarta iš dalies. Prašom, A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Taip tik skamba, kad pritarta iš dalies, nors iš tiesų tai yra Seimo apsisprendimas dėl vienos ar kitos alternatyvos. Dirbdami darbo grupėje iš tiesų mes pasiūlėme, kad būtų devyni komisijos nariai. Dabar šiek tiek patiksliname, kad skaičius yra dešimt, bet iš šių dešimties po vieną narį deleguoja Seimas, Vyriausybė ir Respublikos Prezidentas. Seimo deleguojamą narį, opozicijos arba mažumos teikimu, tvirtina Seimas arba valdyba.
Dabar siūlomas variantas, kurį teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, politikų deleguojamų narių skaičių padidina iki penkių: tris deleguoja Seimas ir du deleguoja Prezidentas. Mes manome, kad tai iš tiesų yra šiek tiek neproporcingas delegavimo principas, todėl prašytume Seimo apsispręsti pasirenkant alternatyviai, ar tai yra komiteto variantas, kurį siūlo V. Stundys, ar Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlomas variantas. Siūlyčiau palaikyti mūsų siūlymą, kuris iš tiesų atitinka tai, ką pasiūlė darbo grupė. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kodėl komitetas tik iš dalies pritarė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas iš dalies pritarė dėl to, kad šiai daliai, kurią pristatė kolega A. Valinskas, nepritarė, t. y. nepritarė tam delegavimo ir siūlomų subjektų sąrašui. Nepritarė dėl to, kad siūloma, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisiją sudarytų rinkos dalyvių atstovai, t. y. patys rinkos dalyviai iš esmės reguliuotų šitą sektorių, o tai, deja, yra labai svarbu, valstybės priedermė, valstybė turi prižiūrėti ir kontroliuoti transliuotojų, retransliuotojų veikimą. Tai prieštarauja mūsų pasirinktai logikai ir europinei patirčiai, dėl to nepritarė, nes tokio atvejo iš esmės nėra europinėje istorijoje. Tai viena.
Antra. Šita institucija nėra visiškai savireguliacijos institucija. Tai nėra tas pats. Savireguliacijos institucijos yra kitos. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ir panašios institucijos. Prašytume Seimą pritarti komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Dar šiek tiek papildyti nori A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Aš tiesiog, kad Seimo nariai susidarytų (…). Ne visai teisingai sudėti akcentai. Aš tik perskaitysiu, kas pagal mūsų siūlymą sudaro šią komisiją, kad neatrodytų, jog patys save reguliuos. Aš paminėjau, kad po vieną deleguoja Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas. Toliau. Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru teikimu. Vienas. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru teikimu. Antras. Lietuvos kabelinių televizijų asociacija ir Lietuvos komunikacijų operatorių asociacija bendru teikimu. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Lietuvos gretutinių teisių asociacija ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija bendru teikimu. Ir tris narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Jeigu ir yra jų atstovų į savireguliacijos tarybą, tai jie tikrai nesudaro kritinės daugumos.
Šioje vietoje komiteto pirmininkas šiek tiek neteisingai sudėliojo akcentus ir siūlyčiau balsuojant alternatyviai pasirinkti mūsų pristatytą variantą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolega papildė, aš turiu reaguoti. Jeigu žiūrėtume viso pasiūlymo esmę, tai surašyti reikalavimai kandidatams iš tikrųjų yra labai susiaurinti tik iki audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo kompetencijos, tai yra visiškas uždarumas. Tai yra papildomas argumentas, kad tam principui komitetas sistemiškai tikrai negalėjo pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės nesutampa. Komitetas prašo balsuoti alternatyviai. Balsuosime. Bet dabar dėl pataisos už kalbės L. Graužinienė. Norite kalbėti?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai palaikau Informacinės visuomenės plėtros komitetą, nes ir Audito komiteto buvo suformuluotas labai panašus siūlymas. Manome, ką pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, yra labai politizuota. Šiam procesui, manyčiau, tai bus tikrai nesveika mūsų demokratinėje valstybėje. Jeigu jau tikrai mes tą įstaigą darome biudžetinę su visais kitais tam tikrais apribojimais, tai bent jau ten, kur mes turime išlaikyti savireguliacijos procesus, jam turi būti atstovaujama daug plačiau, ne vien tik politikų. Šitoje vietoje aš siūlau palaikyti Informacinės visuomenės plėtros komitetą, o ne Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš priešingai – siūlau pasitikėti savim, tai yra Seimu, kad Seimas, kaip ir anksčiau, nebūtinai kokius nors politizuotus atstovus deleguoja. Štai ką tik mes patvirtinome Valstybinės lietuvių kalbos pirmininkę. Ar ji yra kokia nors politizuota? Aš manau, kad daug objektyviau bus parinkti tie nariai, negu siūlo autorius, jeigu pačios suinteresuotos televizininkų asociacijos deleguotų. Kaip tada jie sau skirs administracines baudas, kaip save prižiūrės? Būtų tikrai keistas dalykas. Aš manau, kad Seimas turi pasitikėti Seimu. Kai yra trys atstovai paliekami pagal komitetų teikimą, tai yra normalus dalykas.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsavimas bus alternatyvus. Kas pritariate Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui, kad reikia išplėsti komisijos sudėtį, balsuojate už. Kas pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui, sprendimui, balsuojate prieš. Už – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, prieš – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Nėra, alternatyvus balsavimas, susilaikymo nėra. Sutarėme.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Bet tada mes kalbame apie tą alternatyvą, kurią aš pradžioje pristačiau, tai yra paskutinis komiteto siūlymas, įrašytas šitos dalies pabaigoje. (Balsai salėje) Tai būtų logiškiausia balsuoti kiekvieną pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Galima ir alternatyviai balsuoti. O kodėl jūs?.. (Balsai salėje) Kaip dauguma nori, kaip jums aiškiau, galime po vieną. Pirmiausia… Taip, galima ir taip, ir taip balsuoti. Prašėte alternatyviai, aš pasiūliau alternatyviai, tą sakė A. Valinskas. Prašom balsuoti. (Balsas salėje: „Negudraukite!“ ) Aš negudrauju. (Balsai salėje) Kaip norite, taip jūs balsuokite. Dauguma norite, kad balsuotume už kiekvieną pataisą atskirai, balsuojame už Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymą, už kurį pasisakė už ir prieš. Buvo du pasisakymai, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Yra lygu. Už – 40, prieš – 24, susilaikė 16. Prašom susikaupti, dar kartą vyks balsavimas.
Balsavimas vyksta iš naujo. Kas pritariate Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už balsavo 38, prieš – 29, susilaikė 19. Nepritarta.
Dabar kitas pasiūlymas, kuris buvo pagrindinio komiteto.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Einame iš eilės pagal konsoliduotą tekstą. Eina Valstybės valdymo…
PIRMININKAS. Taip, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Čia buvo nepritarta. Aš dabar klausiu L. Sabučio. Reikia balsuoti? Jūs tada sakėte…
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai balsuoti gal ir nereikėtų, bet pirmininkas tegul palieka, teisingiau, tegul pasako savo pagrindinę nuostatą. Aš matau, kad mūsų komitetas siūlė 9 narius, dabar pagal projektą 11. Taip? Kad jie tvirtinami Seimo nutarimu, o komisijos pirmininkas Seimo Pirmininko siūlymu.
PIRMININKĖ. Į mikrofoną kalbėkite.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kokia liko dabar redakcija jūsų pagrindinio komiteto?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pagrindinio komiteto redakcija liks, kad komisijos pirmininką tvirtins, skirs Seimas. Neliks principo, kad Seimas nutarimu tvirtina sudėtį, nes pasirinktas paskyrimo tų subjektų…
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, tai jau bent iš dalies tikrai pritariate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti? Ne. Toliau yra kitas, kuriam irgi nepritarta – 47 straipsnio 5 dalis, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Nereikia balsuoti.
Toliau dėl 6 dalies irgi nepritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Neprašote balsuoti?
7 dalis. Irgi neprašote balsuoti.
Ir Audito komiteto yra.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Toks pats, koks buvo Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymas, dėl kurio esame apsisprendę, pažodžiui toks pats siūlymas.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti Audito komiteto. Neprašote balsuoti, jeigu toks pats?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia 47 straipsnio 8 dalis.
V. STUNDYS (TS-LKDF). 4.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). 4, ta pati, analogiška, jau balsavote.
PIRMININKĖ. Nereikia, gerai. Toliau J. Razmos. Nereikia balsuoti, kaip suprantu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl šito kaip tik J. Razma prašo balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašote balsuoti dėl šito? Atsiprašau. Tai būtų 4 dalis apie sudėtį. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal dabar pagrindinio komiteto suformuluotą komisijos sudėtį neliko Vyskupų Konferencijos atstovų. Yra gana daug – net keturi Meno kūrėjų asociacijos atstovai. Aš manau, kad Meno kūrėjų asociacija neįsižeistų, jeigu, kaip aš siūlau, liktų trys atstovai, o vis dėlto vienas atstovas, kaip ir dabar, liktų deleguotas Vyskupų Konferencijos. Prašau palaikyti ir nebalsuoti šiuo klausimu. Jeigu kam nors nepatinka dabartinis deleguotas atstovas, kuris yra komisijos pirmininkas… Iš principo žinodami, kad vis dėlto Bažnyčia rūpinasi moralinėmis vertybėmis, kad vis dėlto didelis procentas Lietuvos gyventojų yra katalikai, manau, kad turime savo balsavimu tą pagarbą išreikšti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Žiemelis. Atsiprašau, komitetas savo poziciją.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį siūlymą. Komitetas nepritarė šitam siūlymui ir nepritarė vadovaudamasis vienu argumentu, kad tai yra nesisteminis siūlymas, nes vieną organizaciją išskiria iš visų, tai viena. Antra, pažeidžiamas tas pusiausvyros principas, kurį buvo bandyta sudėlioti, tam tikrą proporciją derinant tarp valstybės institucijų deleguojamų atstovų ir tų organizacijų, kurios yra aprėpiančios visuomenės informavimo rengėjų sritį, žurnalistikos sritį ir kultūros, meno sritį. Tai esmė buvo komiteto tokia priimant tokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dabar palaikanti nuomonė ir prieš. Palaikanti – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Nedažnai sutampa mano nuomonė su J. Razmos nuomone, bet šiuo atveju tikrai sutampa. Jo pasiūlymas yra racionalus. Kas gali pasakyti, kad mūsų televizijos yra moralios, kad neklesti smurto, sekso ir kitos televizijos laidos, kurios ypač „auklėja“ mūsų jaunąją kartą? O lietuvių tautos 80 % laiko save katalikais. Būtų paprasčiausiai net nerimta neįtraukti Vyskupų Konferencijos atstovų. Be abejonės, nebūtinai tą, aš irgi už jį nepasisakyčiau. Tačiau atstovaujančių katalikams, be abejonės, turi būti. Prašau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Manau, kad pirmininkas V. Stundys labai aiškiai pasakė, kodėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Aš siūlyčiau palaikyti, nes niekas netrukdo Seimui, deleguojant pagal dabartinį principą tris narius, vieną iš deleguojamųjų, neišskiriant Vyskupų Konferencijos atskirai įstatyme, deleguoti. Niekas to netrukdo. Bet dabar išskirti, sakysime, vieną ne visai valstybinę instituciją iš kitų tikrai būtų netikslinga. Siūlyčiau nepritarti pasiūlymui ir pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Seimo nario J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 43, prieš – 2, susilaikė 26. Pataisai pritarta.
Replika po balsavimo – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Dėl vedimo tvarkos, atsiprašau. Gerbiamoji pirmininke, svarstymo laikas seniai baigėsi. Opozicijos sąskaita vyksta svarstymas. Turime dar vieną nutarimą priimti prieš opozicijos…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pabaikime šitą dalį.
PIRMININKĖ. Aš pirmiausia klausiu opozicinių frakcijų seniūnų. (Balsai salėje) Nežinau, dar yra čia tų pataisų, ar čia greit praeis, ar ne, gal jos čia kartojasi. Pirmininko klausiu. Kiek čia, dar ilgai?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dar dėl šitos dalies liko dvi pataisos. Tai būtų gerai, kad bent jau šią dalį.
PIRMININKĖ. Gal šitą dalį pabaigiame, o paskui… (Balsai salėje: „Gerai!“)
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dar liko dvi pataisos, tai yra A. Valinsko, J. Liesio, ir komiteto pozicija.
PIRMININKĖ. Yra Seimo narių A. Valinsko, J. Liesio, V. Gapšio, M. A. Pavilionienės ir D. Meiželytės pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ir siūlo pabaigoje tokią redakciją, kokią matote.
PIRMININKĖ. Ar reikalaujate, kad būtų balsuojama, ar tenkina komiteto? Kas kalbės? V. Gapšys? Palaukite, tuoj įjungs mikrofoną.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, prašyčiau balsuoti.
PIRMININKĖ. Tada prašom pristatyti pataisą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gal aš padėčiau.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininko paprašysim padėti, nes neturiu teksto su savimi.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos siūlo kiek kitus subjektus, kurie turėtų deleguoti atstovus į Radijo ir televizijos komisiją. Jie mini, tarkime, tokias institucijas kaip Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutą, Verslo žurnalistų klubą. Komitetas negalėjo tam pritarti, nes žurnalistus rengia ne tik Vilniaus universitetas, o pačių asociacijų papildymas tampa truputį nesistemiškas. Tai būtent dėl to komitetas pritarė tik iš dalies kitai siūlymų apimčiai.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti už Seimo narių grupės pasiūlymą. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet aš norėčiau patikslinti: ar už komiteto poziciją balsuojate, ar už siūlymą?
PIRMININKĖ. Balsuojame už pataisą, kurią siūlo Seimo nariai A. Valinskas, J. Liesys, V. Gapšys, M. A. Pavilionienė ir D. Meiželytė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį – komitetas aiškiai formulavo nepritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nutrauktas. Nelabai suprantu, ką komiteto pirmininkas šneka. Arba jūs garsiai sakykite…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos, kaip išeina. Jeigu jau nebesvarbi komiteto nuomonė, tai kam mes ten taip dirbome. Mūsų pozicija buvo pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Bet Seimo nariai turi teisę reikalauti balsuoti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). O jeigu balsuojama už visą siūlymą, tai visiškai kas kita tuomet. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne, mes dabar turime balsuoti. Seimo narių siūlymas buvo pristatytas. Prašom balsuoti. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 12, susilaikė 26. Nepritarta. Lieka kaip komiteto pasiūlyta. Dabar, aš suprantu, komiteto pasiūlymas kartu su J. Razmos pataisa, už kurią mes nubalsavome, taip?
Baigėsi pagrindinio straipsnio svarstymas. Mes sutarėme, kad darome pertrauką iki kito posėdžio. Toliau svarstymas vyks kitame posėdyje, tai jau bus po savaitės atostogų.
16.22 val.
Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę pristatyti kitos savaitės, prasidedančios… (Balsai salėje) Na, prašė Seimo Pirmininkė pirmiau pristatyti darbotvarkę. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Ilgai nesutrukdysiu. Birželio 5 d. nemažai įstatymų svarstymų, ką komitetai apsvarstė. Toliau – teisės aktai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Toliau – teisės aktai, kurių įrašymui į darbotvarkę pritarė Seniūnų sueiga. Nemažai sveikatos įstatymų pateikimų, sveikatos sistemos, draudimo ir kitų. Taip pat kai kurie įstatymų pateikimai, kuriuos teikia Seimo narių grupė, ir tai buvo jau pažadėta Seniūnų sueigoje.
Dėmesio! Atkreipiu dėmesį, kad birželio 7 d. nuo 10 val. bus Respublikos Prezidentės metinis pranešimas. Toliau – energetinių įstatymų projektų svarstymas. Tradicinė Vyriausybės valanda. Dar ir po pietų bus Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemą įstatymo svarstymas. Vėlgi, kaip ir sutarę, – teisės aktai, susiję su naryste Europos Sąjungoje. Toliau – projektų pateikimai pagal registracijos eilę.
Kitą savaitę plenarinių posėdžių nebus, tačiau labai prašau aktyviai dalyvauti komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomi ir energetiniai projektai. Tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tiesiog noriu paprašyti, ne paklausti. Labdaros ir paramos įstatymo svarstymo mes padarėme pertrauką, nes Teisingumo ministerija paprašė duoti laiko susipažinti su nauju variantu. Tai kad nereikėtų rašyti jums rašto atskirai, prašau perkelti, jeigu galima, į ketvirtadienį po komiteto posėdžio arba šiek tiek vėliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tada iš karto ir fiksuojame Sekretoriate, kad Labdaros ir paramos fondų įstatymą iš 5 d. keliame į 7 dieną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, pavasarinėje VIII sesijoje pristatant programą iš tiesų buvo patvirtinta, kad bus balandžio mėnesį… Gerbiamasis seniūne, ar galite truputį pasitraukti, Pirmininkės nematau.
PIRMININKĖ. Ar galite pasitraukti? Juozai Olekai, galite pasitraukti?
V. BUKAUSKAS (DPF). Kad bus balandžio mėnesį svarstoma dėl tiesioginių merų rinkimų, kur yra pasirašę per 100 Seimo narių. Šiandien mes turime gegužės antrą pusę. Kiek žinau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas yra aptaręs klausimus, ir man keista, kodėl numatomoje savaitės darbotvarkėje neatsidūrė šis klausimas. Mes svarstome 47 Seimo narių iniciatyvą, o čia yra pasirašę per 100 Seimo narių. Kaip jūs tai galite pakomentuoti?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, tai bus jau svarstymas, ne pateikimas. Kol aš neturiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, aš negaliu įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš dėl ketvirtadienio darbotvarkės, dėl visų tų energetinių klausimų. Kai buvo pristatoma, sakė, kad kitą savaitę plenarinių nebus, galės normaliai apsvarstyti komitetai ir visa kita. Ar yra realu, kad spės išnagrinėti, nes apimtis yra be proto didelė, ypač dėl atominės. Teisinių klausimų apimtis yra velnioniškai didelė. Daug yra taisytina, gal gali tekti net grąžinti iniciatoriams tobulinti. Klausimas, ar verta skubėti, ar geriau padaryti klausymus, pasikviesti atsakingų institucijų pareigūnus ir išanalizuoti, nes galime pridaryti to, kad paskui reikėtų kaip dujų… taip, kaip dėl Trečiosios direktyvos įgyvendinimo, kad turėjome problemų.
I. DEGUTIENĖ. Pirmiausia, gerbiamasis kolega, jūs užduodate tikrai logišką klausimą. Kai buvo visų šitų įstatymų projektų pateikimas, mes patys Seime nusistatėm svarstymo datą. Antras dalykas, mes su premjeru mano kabinete kalbėjomės ir su opozicinių frakcijų seniūnais, ir aš laukiau iki šio pirmadienio, tiksliau, iki šio ketvirtadienio, kad frakcijų seniūnai pateiktų pasiūlymą, kada jie nori susitikti ne politiniu lygmeniu pasikalbėti, o savo ekspertus suvesti, paprašyti Vyriausybės ekspertų, kad ekspertai tarpusavyje šnekėtųsi, o ne dabar vieni ekspertai kalbasi su politikais ir kiti ekspertais su politikais. Čia kaip pokalbis aklo su kurčiu. Bet iki šios dienos aš jokio pageidavimo iš jokios frakcijos nesu gavusi.
PIRMININKĖ. Ir jūsų dar nori paklausti ponas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas yra baigęs svarstyti visą pluoštą įstatymų. Vienas iš jų toks gana plačios apimties Vyriausybės inicijuotas Sodininkų bendrijų įstatymas. Pagal Sodininkų bendrijų galiojantį įstatymą sodininkų bendrijos iki šių metų balandžio 1 d. turėjo surengti visuotinius susirinkimus, tačiau dėl tam tikrų dalykų jie negali surengti. Žodžiu, įstatymas gatavas ir reikia jį pabaigti priimti. Rekomenduočiau, kad būtų įtraukta į darbotvarkę.
Taip pat noriu pakalbėti apie Elektros energetikos ir atsinaujinančių išteklių įstatymo 16 straipsnio priėmimą, komitetas yra viską parengęs, Mėgėjiškos žūklės ir Žuvininkystės įstatymus, kurie jau nepriimami penkti metai. Komitetas darbą baigė, bet kai pabaigiama, tai kitą dieną vis kas nors vėl pateikia pasiūlymų. Siūlau išspręsti čia tuos dalykus balsavimo būdu ir užbaigti šituos klausimus. Komitetas taip pat baigė svarstyti Medžioklės įstatymą, kuris yra konstitucinis įstatymas, yra padaryta Konstitucinio Teismo sprendimu. Visas pluoštas įstatymų yra parengta, prašome rasti vietos darbotvarkėje.
I. DEGUTIENĖ. Tikrai, kolega, rasim vietą ir bus įtraukti į darbotvarkę. Prie geriausių norų… nebent norite dirbti iki 21 val., tai galim daugiau įrašyti, bet viskas eina pagal eilę.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, L. Sabutis nori klausti. Tai reikėjo užsirašyti.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš nespėjau užsirašyti. Šiandien išbraukė iš darbotvarkės Valstybės tarnybos įstatymą Nr. XIP-2014 iki kito posėdžio. Tai gal vertėtų vis tiek kaip nors rasti galimybę įrašyti?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, tai vyksta automatiškai. Čia išdalinta darbotvarkė, kuri Seniūnų sueigoje buvo patvirtinta, o tai, kas įvyko šiandieną, natūralu, bus patikslinta po to.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Atsakymas tenkina.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū Seimo Pirmininkei, atsakė į visus Seimo narių klausimus. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl darbotvarkės.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
16.30 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ 3 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4359. Svarstymas. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, primenu, kad šis nutarimas yra skirtas tam, kad kai kurių teismų, įskaitant Vilniaus mažąjį reorganizavimą, sujungiant į vieną… taip pat ir kai kuriuose kituose miestuose būtų galima daryti ne nuo rugsėjo 1 d., o nuo sausio 1 d. Taigi komitetas gegužės 23 d. šį nutarimo projektą svarstė ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galim. Turbūt yra įrašytas ir priėmimas.
Pereiname prie priėmimo. 1 straipsniui galime pritarti? Galim.
Kadangi yra vienas straipsnis, tai prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo. Nuomonių už ir prieš nematau. Nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ 3 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
Opozicinių Darbo partijos frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
16.32 val.
Dabar opozicinė Darbo partijos frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė. Kviečiu į tribūną Darbo partijos frakcijos seniūną V. Gapšį. Jis pateiks 2-4a klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą Nr. XIP-4469. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norime papildyti sesijos darbų programą klausimu, kuris yra dėl to, kaip būtų galima skirstyti Vyriausybės rezervo lėšas. Klausimą detaliau pristatysime po to, bet principas yra tas, kad Vyriausybės rezervo lėšos stichinių nelaimių atveju būtų skirstomos, kaip ir dabar, Vyriausybės, o jeigu lėšų paskirtis… yra naudojama kitais, ne stichinių nelaimių, atvejais, būtų atsiklausiam parlamento.
PIRMININKĖ. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galim. Ačiū.
Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galim.
Dabar Seimo nutarimo priėmimas.
1 straipsniui galime pritarti? Galim. 2 straipsniui? Galim. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 34, prieš – 6, susilaikė 18. Pritarta. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
16.34 val.
2-4b klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2339. Pateikimas. Pranešėjas – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Kaip jau ir minėjau, projektas yra susijęs su Biudžeto sandaros įstatymu. Yra siūloma pakeisti taip, kad stichinių nelaimų atveju Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos taip, kaip ir dabar, pagal dabartinę tvarką, o tais atvejais, kai yra siūloma Vyriausybės rezervo lėšas panaudoti kitiems tikslams, mes matėme praktiką, seniau panaudodavo ir įvairiems konkursams, ministerijoms pritrūkus lėšų, tokiais atvejais turėtų būti gautas Seimo pritarimas. Aš manau, kad tai būtų logiška dėl to, kad biudžeto tvirtinimas yra Seimo kompetencija. Vyriausybės rezervas… Taip, kai yra stichinės nelaimės, kai yra operatyviniai atvejai, turi būti greita priėmimo procedūra. Tokiais atvejais mes numatome, kad ir galės būti panaudota, o tais atvejais, kai tokia procedūra nėra būtina, tas greitis nėra būtinas, galima atsiklausti ir parlamento. Tuo labiau kad tai yra ir parlamentinė funkcija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Auštrevičius. Nematau salėje. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, labai trumpas ir labai konkretus klausimas. Ar aš teisingai suprantu, kad, priėmus jūsų pataisą, iš Vyriausybės rezervo grožio konkursų nebus galima finansuoti? Kaip jūs vertinate tai, kad iki šiol tokia praktika buvo?
V. GAPŠYS (DPF). Vertinu neigiamai. Tokia praktika tikrai pasitaikydavo, galiu pripažinti, ir šitai Vyriausybei pasitaikė. Konkrečiai, rodos, „Mis Visata“ konkursui buvo skirta, dar ne vienai įvairiai organizacijai. Per daug konkretumo neprašykite, nes po to gėda gali pasidaryti, bet noriu pasakyti, kad iš tikrųjų dabartinė Vyriausybė jau paskutiniais metais griežčiau žiūri į tą dalyką. Reikia pripažinti, kad po nuolatinių opozicijos pastabų patvarkė šitą situaciją, bet, manau, įstatyminis reglamentavimas padarytų labai aiškią pabaigą tokioms galimybėms. Jeigu vis dėlto atsirastų noras ir reikėtų kam nors skirti… ar kultūriniam renginiui, kuris, kaip kartais Lietuvoje nutinka, netikėtai atsiranda, tokiu atveju turėtų būti suderinta su parlamentu. Tai yra procedūra, kaip ir natūralu, kad parlamentas gali ir taip pritarti skirti iš biudžeto normalių lėšų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau jus nuvilti, nes ne dėl jūsų pastabų rezervas sumažėjo. Jis sumažėjo, palyginti su praėjusios Vyriausybės, beveik 20 kartų – iki 10 mln. Anksčiau iš tikrųjų visko buvo. Gal jūsų nuopelnus… prisipaišyti, bet klausimas būtų kitas. Pagal skyrimo procedūrą ir biudžetinės sandaros principą, jeigu jau tai Seimas svarsto, tada turėtų būti vadinamas Seimo rezervas, nes jie disponuoja… Kaip ir biudžetą teikia Vyriausybė, Seimas tvirtina ir panašiai. Pagal principą yra Vyriausybės rezervas, iš kurio mes paliekame tam tikrą nedidelę dalį, jiems galimybę tuos dalykus daryti. Aš, pavyzdžiui, nesu iš principo prieš, kad Seimas turėtų kokį nors rezervą, bet tada gal reikėtų vadinti daiktą tikrais vardais. Paliekame Vyriausybei stichines nelaimes, o Seimas pasilieka rezervą skirti, jeigu reikia, kokioms nors papildomoms reikmėms.
V. GAPŠYS (DPF). Aš manau, šitoje vietoje praktiką turėtume formuoti šiek tiek kitaip. Tai yra Vyriausybės rezervas. Aš sutinku, kad Vyriausybei gali atsitikti atvejų, kai reikia iš tikrųjų panaudoti lėšas ir reikia greičiau sprendimą priimti, bet tais atvejais, kai tai nėra stichinės nelaimės, Vyriausybė turėtų teikti pasiūlymą Seimui. Tai yra ne Seimo nariai – sugalvosim, kaip norime, taip skirstysime, Vyriausybės siūlymu tai būtų daroma, bet Seimo pritarimu.
PIRMININKĖ. Toliau klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Atsisakau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ar jūs nemanote, kad pridirbsime problemų, nes čia ir ekstremaliems dalykams jūs siūlote Vyriausybės nutarimą? Taip suformuluota: „Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti Vyriausybės nutarimu bei kitoms reikmėms pagal valstybės nustatytus prioritetus Vyriausybės teikimu, pritarus Lietuvos Respublikos Seimui.“ Po kablelio ir nutarimu taip pat…
V. GAPŠYS (DPF). Jeigu sintaksę ir gramatiškai pasižiūrėsite, tai ir reiškia būtent tai, kad ekstremaliom situacijom Vyriausybės nutarimu bei kitoms lėšoms, jeigu tokių… kitiems poreikiams. Aš neįsivaizduoju, kad „Mis Visata“ ar kažkas panašaus yra ekstremali situacija. Kitais atvejais tada būtų Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ir nutarimu kitoms reikmėms Seimui pritarus…
V. GAPŠYS (DPF). Gramatiškai aš nežinau, kaip jūs įskaitote. Jeigu iš tikrųjų reikės ten patobulinti ir gramatiškai patikslinti kažką, aš nematau dėl to problemos. Sakau esmę, kokia yra ir kaip teikiama. Taip, sutinku, kad ekstremaliom situacijom Vyriausybė yra operatyvinė institucija, ji ekstremaliom situacijom turi ir privalo turėti tokių lėšų ir jomis naudotis. Dėl to nekeliu jokių abejonių, tačiau, kaip matėme, Vyriausybės rezervas ne visada panaudojamas ekstremalioms situacijoms. Dėl tų lėšų, aš manau, natūralu, Vyriausybė turėtų pasitarti su parlamentu.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, ar jūs taip nepasitikite Vyriausybe? Man atrodo, rezervo lėšos yra naudojamos tikslingai. Vyriausybė planuoja visą finansų politiką. Kodėl jums gimė mintis siūlyti dvejopą Vyriausybės rezervo lėšų naudojimą?
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų praktika rodo (mes peržiūrėjome ir šitos, ir ankstesnių vyriausybių), gyvenime pasitaikė, kad, mūsų manymu, buvo panaudotos Vyriausybės rezervo lėšos ne ekstremalioms situacijoms, o tam tikriems renginiams finansuoti, įvairioms asociacijoms finansuoti. Iš tikrųjų nesakau, kad joms negalima skirti biudžetinio finansavimo, joms galima skirti, tiktai tam yra bendra tvarka. Ji turėtų būti naudojama. Jeigu Vyriausybei vis dėlto kils poreikis finansuoti vieną ar kitą renginį – tarptautinę konferenciją, susitikimą ar dar ką nors, kur reikės panaudoti Vyriausybės rezervo lėšas, bet tai nebus ekstremali situacija, bus gautas parlamento pritarimas. Manau, kad konstituciškai tai net yra preciziškiau, tiksliau, negu iki šiol buvo reglamentavimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau atkreipti dėmesį, kad iš tikro tas Vyriausybės rezervas yra skirtas daugiausiai ekstremaliems atvejams, apie ką jūs sakote, kad Vyriausybė galės savo nutarimu ir priimti. Kam dar papildomai kažkoks mechanizmas, kai iš esmės labai retai kada lėšos yra naudojamos kažkokiems kitiems reikalams? Nelabai suprantu, kam toks gremėzdiškas ėjimas? Vyriausybė rengs nutarimą, teiks Seimui, Seimas čia vėl nagrinės, tęsis daug laiko… tas biurokratinis aparatas. Kam to reikia, jeigu, aš taip suprantu, pavyzdžiui, kaip Kuršių nerijos gaisro atveju Vyriausybė priėmė sprendimą, kad skyrė lėšas, taip ir toliau galės skirti? Ten tas likutis, kuris lieka po tų ekstremalių atvejų, yra labai nedidelis. Dėl to likučio dabar keisti įstatymą, ar manote, kad tai verta?
V. GAPŠYS (DPF). Taip, mes peržiūrėjome praktiką ir tų neekstremalių atvejų buvo tikrai ne vienas ir ne du. Sumos buvo gana reikšmingos ir jos sukėlė visuomenėje gana daug kontroversijų. Tokių atvejų tikrai buvo. Sutinku, kad pastaraisiais… Kadangi projektas registruotas, kaip matote, jau kadencijos viduryje – Nr. 2339, jis buvo reaguojant į realią situaciją. Dabar tikrai, pripažįstu, pasitaisyta ir Vyriausybė griežčiau žiūri, bet manau, kad įstatyminis sureguliavimas yra taikomas ne tik šitai Vyriausybei. Tai yra bendras įstatymas ir jis bus taikomas visoms vyriausybėms. Todėl manau, kad šitas reglamentavimas būtų tinkamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar viena nuomonė už, kita – prieš. Už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš galiu L. Graužinienei perleisti žodį?
PIRMININKĖ. Prašom. L. Graužinenė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai iškelta problema yra aktuali ir tą problemą ne vieną kartą savo ataskaitose kėlė Valstybės kontrolė. Kaip ir minėjo Vytautas, tai nebūtinai liečia tik šią kadenciją, ir anų kadencijų vyriausybėse buvo problemų. Aš sutinku su Aurelija, kad ekstremalioms situacijoms viskas gerai, lieka, bet tų pinigų rezerve būna daug daugiau, negu reikia ekstremalioms situacijoms. Pavyzdžiui, mano nuomone, lėšų paskirstymas… Aš nieko prieš bažnyčias, bet, pavyzdžiui, dėl lėšų skyrimo konkrečioms bažnyčioms arba kurijoms, kur po to net Valstybės kontrolė negali patikrinti tų biudžeto lėšų panaudojimo, turėtų galbūt priimti tikrai Seimas, o ne konkrečiai Vyriausybė savo nutarimu. Tokių atvejų yra daugiau. Valstybės kontrolė savo išvadose yra ne vieną kartą pastebėjusi, kad, skiriant lėšas ne pagal nustatytą tvarką, problemų yra su tų lėšų kontrolės sistema. Sumos išeina ganėtinai didelės, yra ir po 500 tūkst., ir jų patikrinti Valstybės kontrolė jau nebegali.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, galėčiau pajuokauti, jeigu pagal skelbiamus reitingus būsimieji rinkimų laimėtojai, gerai save pažindami, numato savo Vyriausybės piktnaudžiavimus, tai gal pritarkime, jeigu yra tokia problema.
Bet iš tikrųjų šiek tiek juokinga žinant, kad pastaraisiais metais mes tą Vyriausybės rezervo fondą esame sumažinę iki minimumo, ten ar 10 mln. litų belikę, tikrai net ekstremaliems atvejams neužtenka tų lėšų. Dabar čia, Seime, kiekvieną kartą dėl keliasdešimties tūkstančių litų skyrimo mes diskutuosime, tvirtinsime. Na, juokingi dalykai siūlomi! Klausykite, ministerijų programoms mes paskiriame šimtus milijonų jų eilutėse, niekada Seimas nesikiša ir nebando aprobuoti. O čia dėl visos Vyriausybės to nučiulpto rezervo fondo dar Seime diskutuoti, na, kolegos, jeigu norite linksminti save ir kitus, tai balsuokite už.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 26, prieš 8, susilaikė 23. Nepritarta.
Dabar turime apsispręsti, ar grąžinti tobulinti, ar atmesti. Ar galime sutarti bendru sutarimu grąžinti tobulinti? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Grąžiname tobulinti.
16.47 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4055. Pranešėjas – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, po pateikimo prašau pritarti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kokia esmė? Vadinamiesiems „Sodros“ pensininkams jų išmokos su draudžiamosiomis pajamomis nesiejamos nuo sausio 1 dienos.
Sausio mėnesį aš užregistravau šią įstatymo pataisą, kad analogiška tvarka būtų taikoma ir kitai grupei, šiuo atveju – pensininkų. Vasario mėnesį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kai kurios Laikinojo išmokų perskaičiavimo įstatymo nuostatos yra antikonstitucinės. Konstitucinio Teismo sprendimu nuo šių metų rugsėjo 21 d. šios nuostatos turi būti panaikintos.
Vakar Lietuvos Respublikos Vyriausybė analogišką sprendimą priėmė savo Vyriausybės posėdyje ir po pateikimo, matyt, šiuos du projektus reikės sujungti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku. Na, jūs, gerbiamasis kolega, dažnai, jeigu pasiūlomas koks nors geresnis sprendimas, kaltinate mūsų pusę populizmu. Girdi, čia prieš rinkimus viską darote ir panašiai. Kaip jūs galite paneigti, kad jūsų tas gėris irgi ne prieš rinkimus? Kiek tas gėris kainuos? Kokiu būdu ir kieno sąskaita bandysite padengti tą vieną nedidelę skylutę, pasidariusią biudžete?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Puikus klausimas. Bet aš geriau atsakymą pacituosiu iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės pranešimo spaudai, kuris buvo padarytas pirmadienį. Ten yra parašyta taip. Ar man cituoti? Tai, ką aš pateikiau, analogiškas sprendimas buvo priimtas vakar. Ten buvo parašyta, kad „atsisakius Konstitucijai prieštaraujančių valstybinių pensijų apribojimų, šiemet papildomai reikės apie 4,5 mln. litų biudžetinių lėšų“.
Kita citata iš Vyriausybės pranešimo spaudai: „Šis sprendimas atstatys pensijas dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams, palies apie 10 tūkst. žmonių.“ Čia yra citata iš Vyriausybės pranešimo spaudai. Prašau?
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į klausimą, kiek suprantu. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs teisingai pacitavote Vyriausybės nutarimą, tas klausimas kaip ir išspręstas. Klausimas jums – ar reikia šitos pataisos? Nes faktiškai, kiek supratau, po Konstitucinio Teismo sprendimo ir Vyriausybės priimto sprendimo nereikia šitos pataisos, Vyriausybė pati gali priimti tą sprendimą. Ji priėmė tą sprendimą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė vakar savo sprendimu priėmė analogišką sprendimą ir numatė datą nuo rugsėjo 1 dienos. Kadangi aš registravau sausio mėnesį, mano data yra nuo liepos 1 dienos, todėl aš ir pasakiau, kad Vyriausybei pateikimo metu pateikus nuo rugsėjo 1 d. tą datą, tuos abu sprendimus reikės sujungti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet ar reikia įstatymo pataisos?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Reikia, kitaip nėra…
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jums neatrodo, kad reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Teisės departamentas išreiškė tokią nuomonę, kad, matyt, reikėtų Vyriausybės išvados. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė vakar savo posėdyje apsvarstė šį klausimą ir jam pritarė bei nurodė, kokia tai yra suma, o tai yra mano minėti 4,5 mln. Lt, tai Vyriausybės nutarimas yra didesnis dokumentas negu Vyriausybės išvada, nes tai jau automatiškai yra Vyriausybės išvada. Ji jau yra.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, ar jūs tada neapkaltinsite Vyriausybės populizmu? Nes, pavyzdžiui, iki liepos 1 d. to neįmanoma padaryti, juk ne finansiniai metai, reikia biudžeto perskaičiavimo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji kolege. Jūs esate visiškai teisi dėl antrosios klausimo dalies. Nuo liepos 1 dienos, aišku, neįmanoma, todėl aš ir pabrėžiau. Mano įstatymo pataisa buvo užregistruota sausio mėnesį, bet kol atėjo eilė, dėl to ir pasakiau, kad Vyriausybei užregistravus, pateikus, kai bus pateikimas, nuo rugsėjo 1 d. tuos du įstatymų projektus reikės sujungti. Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, būtų galima pritarti po pateikimo šiam įstatymui, nes ir Vyriausybė yra priėmusi analogišką sprendimą, ir čia turbūt ne mėnesio klausimas. Tik Vyriausybės išvados vis tiek formaliai reikia, nes to reikalauja mūsų Statutas, nepaisant to, kad Vyriausybė jau turi priėmusi pasitarimo sprendimą. Kad nedelstume dėl procedūros, paprašykime Vyriausybės sprendimo, kad nereikėtų komitetui kreiptis į valdybą, dar labiau apsunkinti valdybos darbą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš esmės ne vienas projektas guli, dar nuo praeitos kadencijos kai kurie guli. Nematau nieko baisaus, kad bendra tvarka ateis Vyriausybės sprendimas, ir mes šiek tiek sumažinsime darbą. Dabar svarstyti, jungti, po to dėlioti ir panašiai… Vyriausybė priėmė, tegu ateina ir svarsto vieną dokumentą. Visi mes mylime tą Lietuvą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 49, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
16.54 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Švietimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1171. Svarstymas. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas šią įstatymo pataisą svarstė dar 2010 m. birželio 8 d. Atsižvelgdamas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Teisės departamento ir Europos teisės departamento išvadas ir šiandien į tą aplinkybę, kad Seime jau priimtas naujas Švietimo įstatymas, o 2010 m. buvo tiktai projektas, siūlo Seimui projektą atmesti. Bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, yra nuomonės, bet aš manau, kad V. Gedvilas ne ten užsirašė, reikėtų užsirašyti prieš. Ar šnekėsite? Taip, V. Gedvilas. Kaip suprantu, prieš komiteto nuomonę.
V. GEDVILAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašom.
V. GEDVILAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymo pataisos esmė yra sudaryti geresnes sąlygas išeiti pailsėti po sunkaus pedagoginio darbo mūsų pedagogams. Esmė yra tokia, kad, atidirbę 30 metų mokykloje, 55 metų žmonės galėtų išeiti į pensiją. (Balsai salėje) Tokia patirtis yra… Gerbiamasis pirmininke, ne šita pataisa?
PIRMININKĖ. Ne, šita.
V. GEDVILAS (DPF). Tai aš nežinau, jeigu šita pataisa, aš toliau kalbu, jeigu ne šita pataisa, man reikia…
Gerbiamieji kolegos, aš vis tiek užbaigsiu savo nuomonę vienokiu ar kitokiu būdu. Ta patirtis yra ne tiktai Lietuvoje, bet ir dalyje Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Prancūzijoje 50 metų pradinių klasių mokytoją išleidžia į pensiją. O apskritai mokytojai į pensiją išeina 60 metų. Tai esmė. Jeigu ta įstatymo pataisa, aš prašau palaikyti V. Baltraitienės pasiūlymą. Ne ta? (Balsai salėje: „Ne ta!“) Tai labai atsiprašau, kolegos.
PIRMININKĖ. Čia apie kilometrus. Vaikų pavėžėjimas ne tiktai iš miesto į kaimą… iš kaimo į miestą, bet kad ir iš miesto į kaimą galėtų vaikai nemokamai nuvažiuoti. (Balsai salėje) Ar jūs dabar kalbėsite?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tik paaiškinsiu trupučiuką. Aš tik truputį paaiškinsiu. Kadangi įstatymo jau yra priimta nauja redakcija, tai kolegų siūlymas visiškai netinka niekur, nes tas straipsnis yra suformuluotas šiek tiek kitaip, visiškai kitaip. Dėl to ta pataisa dabar niekur netinka. Todėl tikrai negalime pritarti.
PIRMININKĖ. Kaip darome, bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje: „Taip, taip!“) Nebalsuojame, taip? Prašom. Yra, matau… Aš dabar nežinau, kas kur užsirašė. Bendru sutarimu pritariame, taip? (Balsai salėje: „Taip!“) Atmesti? Taip. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Ne? Tada balsuojame. Prašome pasiruošti. Kas balsuojate už, balsuojate už komiteto nuomonę atmesti, kas balsuojate prieš, balsuojate, kad nereikia atmesti, už pataisą. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už balsuojate, už komiteto išvadas, kas balsuojate prieš arba susilaikote, balsuojate prieš komiteto išvadas.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 23, prieš – 19, 28. Taip, 27, susilaikė 8… (Balsai salėje) Tai ir taip neatmesta, bet ir 23 neužtenka atmesti. Vadinasi, reikia grąžinti kitam komitetui. Dabar kuriam komitetui, nes… (Balsai salėje) Aš manyčiau, kad turėtų būti arba Biudžeto ir finansų komitetas… (Balsai salėje: „Socialinių reikalų ir darbo komitetas!“) Ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Galime Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti? Iš tikrųjų vaikų pavėžėjimas yra socialinis klausimas. Taip, grąžiname tobulinti, svarstyti iš naujo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Dabar replikos po balsavimo. V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, nebūkime formalistai. Vaikai gyvena ne tiktai kaime ir nori važiuoti į miesto mokyklas, bet yra ir atvirkštinis procesas. Yra gyvenviečių ir kaimiškųjų teritorijų labai stiprių gimnazijų, į kurias vaikai galbūt norėtų važiuoti. Tai būkime tolerantiški ir sudarykime galimybę. Aš nesakau, kad tai yra privaloma, bet pasirinkimo teisė… Aš siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui nebūti formalistams, o labai rimtai ir protingai į tai pažiūrėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai pasisakau už šį pasiūlymą, truputį sumaišiau straipsnius, galvojau, ne šitas pasiūlymas, labai atsiprašau, kad sutrukdžiau laiką. Bet šis pasiūlymas yra labai geras. Jeigu mes norime atgaivinti regionines mokyklas, jeigu jos yra labai geros ir vaikai nori važiuoti, aš manau, nieko blogo nėra. Po grąžinimo, aš manau, reikia vėl pasiūlyti šitą variantą ir pateikti Seimui.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai komitetas svarstys tą pataisą, bet mes atsidursime keblioje situacijoje, jeigu turėsime taisyti ten, kur jos negali būti. Teikėjai paprasčiausiai turi pateikti pataisą ten, kur jos reikia, ir tada viskas, nebus problemų. Bet ką darysi, mes dabar ieškosime išeities. Bet nežinau, kaip statutiškai tai padaryti.
PIRMININKĖ. Prašom, V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiktai primenu, kad svarstant naująjį Švietimo įstatymą buvo kolegės visiškai analogiška pataisa dėl to projekto, Seimas nepritarė, nes šia pataisa siūloma išbraukti iš sąvokų mokyklinį transportą, jo nebelieka. Aš atkreipiu dėmesį, kad yra be galo svarbu, lieka tiktai visuomeninis transportas. Tai dėl to čia yra ir kitų pavojų, ne tiktai teisinis, procedūrinis dalykas.
PIRMININKĖ. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Aš trumpą repliką. Štai kai yra pagrindinis įstatymas, yra krūva Seimo narių pataisų, jos paliekamos likimo valiai ir turime štai tokią procedūrą. Kiek kartų buvo kalbama, kad kai svarstomi baziniai įstatymai, visas pataisas, nors jos ir opozicijos ar kai kam nelabai tinkamų Seimo narių, sudėkime į krūvą, į bendrą projektą ir žiūrėkime, kas išeina, tada Seimas atsirinks. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū.
17.02 val.
Toliau. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1446. Čia jau būtų priėmimo stadija. (Balsai salėje: „Nebus.“) Na, vis tiek pereisime visas procedūras. Pranešėja – Žmogaus teisių komiteto narė O. Valiukevičiūtė.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1446(2). Iš dalies pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymams dėl 2012 m. biudžete nenumatytų papildomų lėšų, kurių pareikalaus įgyvendinimas, siūlo įstatymo projektą papildyti straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.“
Be to, komitetas pritarė kitam siūlymui. Kadangi buvo patvirtinta nauja Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio redakcija, tai atsižvelgiant į nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naują 158 straipsnio redakciją atitinkamai pakoreguoti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį. Siūlome įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Buvusius 158 straipsnio 2 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 3 ir 5 punktais.“ Toks yra komiteto siūlymas.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Mielieji kolegos, ar galime sutikti su komiteto išvadomis? Dabar įstatymas tampa įstatymu iš dviejų straipsnių. Irgi sutinkame. Tai galime laikyti, kad pritarėme abiem straipsniams. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu niekas nenori… Ne, yra. Pati autorė. Neišeina. Tai tada laikom, kad visus etapus praėjom ir galutinį balsavimą atidedame vėlesniam laikui. Ačiū, kolegos. Einame toliau.
17.05 val.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo, 36 straipsnio ir 37 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-4388. Pranešėjas – A. Petkus. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šioje kadencijoje dėl šilumos ūkio problematikos Seimas labai dažnai diskutavo, diskutuoja, bet tenka pripažinti, kad realių postūmių šioje srityje taip ir neatlikta, išskyrus Prezidentės priimtas ir šiandien įsigaliojusias kai kurias pataisas.
Paties mano iniciatyva ne kartą diskutuota ir komitete, ir Seime dėl Šilumos ūkio įstatymo tobulinimo. Šiandien aš noriu jums pateikti, suprasdamas, kad dėl netinkamos kainų skaičiavimo metodikos Seimas jau nebediskutuos, du svarbiausius momentus, ką šiandien reikėtų pataisyti Šilumos ūkio įstatyme, kad šilumos ūkyje būtų bent šiek tiek daugiau tvarkos. Visų pirma tai uždrausti išnuomoti privatiems nuomininkams šilumos ūkius, kurie priklauso savivaldybėms. Šiandien žinome situaciją, kad daugiau kaip pusė šilumos ūkių yra savivaldybių rankose, o beveik pusė yra išnuomota. Ten, kur šilumos ūkiai yra savivaldybių rankose, padėtis yra daug geresnė ir kainos yra mažesnės. Tai vienas momentas teikiamo įstatymo projekto.
Kitas labai svarbus momentas, kad taisydamas Šilumos ūkio įstatymą pagal Civilinį kodeksą, kai buvo nagrinėjamos Prezidentės pataisos, Seimas pasakė, kad šilumos punktai, esantys daugiabučiuose namuose, yra daugiabučių namų butų savininkų nuosavybė. Tačiau įgyvendindamos šitą nuostatą savivaldybės susidūrė su ta situacija, kad negalima šitų nuostatų taikyti atgaline data ir šiuo metu turi galioti dabartinė nuostata, kad perduoti šilumos punktus gyventojams galima tik pagal likutinį vertę arba lizingo būdu. Kadangi Vyriausybė ir Energetikos ministerija šiandien nesiryžta tiesiai šviesiai pasakyti, kad punktai priklauso butų savininkams ir nereikia jų perduoti, siūlau šiek tiek minkštesnį perėjimo būdą, tai reiškia, kad savivaldybių tarybos gali priimti sprendimus ir tų sprendimų pagrindu šilumos punktai gali būti perduodami gyventojams ne pagal likutinę vertę, o pagal tai, kiek nustatys savivaldybių tarybos.
Tai tokie du esminiai momentai mano teikiamo įstatymo. Kviečiu visus pritarti. Kreipiuosi į D. Bekintienę, nes mačiau, kad yra užsirašiusi kalbėti prieš, kad… Kviečiu visus pritarti ir mielai atsakysiu į visus jūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų keli Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate tik apie savivaldybės kontroliuojamai šilumos tiekimo įmonei priklausančius punktus, o kaip dėl kitų punktų, kurie, kiek aš įsivaizduoju, ne visi priklauso savivaldybėms?
A. PETKUS (TTF). Iš tikrųjų turi visi punktai priklausyti gyventojams. Jeigu šiandien mes nerandame drąsos pasakyti, kad punktai yra gyventojų nuosavybė, tai bent turėkim drąsos leisti taryboms priimti sprendimus, kad jie būtų perduoti ne pagal likutinę vertę.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Bekintienė. Prašom, kolege.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Pasakysiu, kad aš tikrai turiu drąsos ir jau baigiu įrodyti, kad namo šilumos punktai buvo ir yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, jų niekas niekam neatidavė, bent aš savo akimis nemačiau nė vieno priėmimo ir perdavimo akto. Jeigu kas ir pasisavino šilumos punktus, tai kam juos perduoti? Aš nežinau, ir dar tokiu sudėtingu būdu. Ar jūs įsitikinęs, kad tikrai praktiškai galima įgyvendinti šitą nuostatą? Jūs jau teikėte per Šilumos įstatymo pataisas šią nuostatą. Ir Savivaldybių asociacija… Net neįmanoma, jeigu 1000 buto savininkų, bent 500 turi išreikšti norą, daugiau kaip 500, kad jie nori pasiimti tuos šilumos punktus, ir dar taryba priima sprendimą. Jūs esate toks optimistas, kad Vilniaus taryba priimtų tokį sprendimą?
PIRMININKAS. Prašom klausti.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Tai aš ir klausiu, ar įmanoma įgyvendinti šitą nuostatą šio įstatymo, kurią jūs pateikėte?
A. PETKUS (TTF). Gerbiamoji Danute, aš visiškai sutinku su jumis ir palaikau jus šimtu procentų dėl to, kad šilumos punktai yra ir negali būti niekieno kito, kaip tik daugiabučių namų butų savininkų. Bet mes šiandien žinome situaciją, ir tame pačiame Vilniuje savivaldybė ruošiasi, kažkodėl ruošiasi, perduoti juos savininkams. Pagal dabar galiojantį įstatymą, jeigu atsitiktų taip, kad vyktų perdavimo procedūra, tai jinai galėtų vykti tik pagal dabar kažkokią susigalvotą likutinę vertę. Tai reiškia, kad daugiabučių namų savininkams gresia patirti nuostolių, kurių jie neturėtų patirti. Todėl aš ir siūlau, manau, kad šitą nuostatą įmanoma įgyvendinti, juo labiau kad ir iš Vilniaus savivaldybės vadovų esu girdėjęs viešojoje erdvėje sakant, kad jie yra linkę perduoti už 1 Lt šituos punktus. Tačiau šiuo metu… (Balsai salėje) Išpirkti. Na, tegul būna išpirkti. Bet jeigu mes paliksime tokią nuostatą, kokia šiandien galioja įstatyme, tai aš bijau, kad atsitiks taip, kad kai kurių daugiabučių namų savininkai turės išsipirkti tuos punktus, kurie jiems ir taip priklauso.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip jūs manote, ar šitas įstatymo projektas padės suvaldyti Vilniaus savivaldybės apetitą, ar ne?
A. PETKUS (TTF). Kol kas išvis nėra priimta jokių sprendimų, kurie galėtų suvaldyti. Vienintelis kelias, kurį aš siūlau, yra uždrausti nuomą. Tai reiškia, kad šilumą galėtų tiekti tik savivaldybei priklausančios įmonės. Tokiu atveju tas apetitas būtų suvaldytas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai manau, kad jūs bandote eiti labai teisingu keliu. Tik noriu paklausti, kaip tai bus įgyvendinama? Jūs dabar žinote, kad ten, kur yra bendrija, tai namo bendrija ir tvarkosi. Dalis namų tikrai susitvarkė ir savo šilumos punktus, ir viską. Bet ten, kur nėra bendrijos. Jūs žinote, kad dabar daugiabučių yra tokia situacija, kad labai daug žmonių turi nusipirkę po šešis, po penkis, netgi po dvylika butų daugiabučiuose ir jie nenori būti viso namo ir to šilumos tinklo savininkais, nes jie nuomoja, nuomoja be sutarčių, prileidžia daug gyventojų. Tai kokių čia reikės ir ar įmanomas? Koks bus sudėtingas įgyvendinimas, nes turi atsirasti to daugiabučio bendrija, savininkas koks nors, kam reikės perduoti. Kiek ir kokių reikės poįstatyminių aktų, kaip jums atrodo?
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolege, teikiant įstatymo pasiūlymus, nekalbama apie norėjimą ar nenorėjimą daugiabučio namo buto savininko būti šiluminio punkto savininku. Šiandien ir taip ir Civiliniame kodekse, ir tame pačiame Šilumos ūkio įstatyme yra pasakyta, kad šilumos punktas yra neatskiriama bendro šildymo inžinerinės sistemos namo dalis, ir viskas. Taip ir turi būti. Šioje vietoje nereikia galvoti, klausti ir ieškoti dar kažkokių papildomų nesusipratimų. Tie punktai yra daugiabučio namo savininkų nuosavybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Tokiu atveju komitetai. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjam birželio 21 d. Einam toliau.
17.15 val.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, vardu. Kas pavaduos? Pirmininko nematau. Kolega R. Žemaitaitis. Prašom. Aš jau ruošiausi už jus visus. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Balandžio 18 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė pasiūlymą dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikro čia keblumų nėra. Komitetas yra pritaręs kai kuriems patikslinimams. Tikiuosi, kad priėmimui bus pateiktas galutinai suredaguotas projektas.
Kad viskas būtų iki galo teisinga ir kad protokole būtų tinkamai užrašyta, yra kolegės V. Baltraitienės siūlymas, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu, netgi čia pažymėta. Aš manau, kad ir Seimas neprieštaraus. Vadinasi, į šitą dalyką atsižvelgiate galutinai komitete redaguodami priėmimui. Galime pritarti? Ačiū.
17.16 val.
Dabar kompleksinis 10 klausimas – Maisto įstatymo 2 straipsnio papildymo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas, ATPK pakeitimo projektas ir Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projektų registracijos Nr. XIP-1733(2) ir Nr. XIP-1734(3) ir trečiojo kompleksinio klausimo registracijos Nr. XIP-4092. Pateikimo stadija. Pranešėja – kolegė D. Mikutienė. Prašom. Tikiuosi, kad visus tris iš karto.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu jums paketą įstatymų, kurių tikslas yra apsaugoti vaikų ir paauglių sveikatą apribojant energinių gėrimų prieinamumą asmenims iki 18 metų, draudžiant energinių gėrimų reklamą, nukreiptą asmenims iki 18 metų.
Šiuo metu įvairiose maisto pardavimo vietose galima įsigyti įvairių rūšių energinių gėrimų ir jie yra išdėstyti šalia visų kitų gaiviųjų gėrimų. Vaikai ir jaunimas juos iš tiesų labai intensyviai vartoja. Aš turbūt nesiplėsiu kalbėdama jums apie tai, kokią žalą organizmui daro energiniai gėrimai. Buvo pakankamai informacijos spaudoje ir įvairiuose tinklalapiuose. Tik noriu pasakyti tai, kad mokslininkai pabrėžė, kad šių energinių gėrimų vartojimas didina vaikams ne tik toleranciją kofeinui ir kitoms sudedamosioms medžiagoms, bet taip pat ir skatina priklausomybę, paruošia kelią priklausomybei nuo kitų psichoaktyvių medžiagų. Iš tiesų energiniai gėrimai visiškai netinka ir sportuojančiam jaunimui, nors reklama neretai būna tikrai klaidinanti, kai teigiama, kad tai suteikia energijos, o sportuojant jos labai reikia.
2010 m. Higienos institutas atliko Lietuvos 4–11 klasių moksleivių anketinę apklausą. Anketiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip dešimtadalis vaikų tokius gėrimus vartoja kelis kartus per savaitę. Beveik 5 % vaikų nurodė, kad tokius gėrimus vartoja kasdien.
Užsienio šalyse – tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Airijoje, Turkijoje ir kitur – yra įvairi praktika dėl energinių gėrimų draudimo. Turiu pasakyti, kad literatūros iš tiesų yra pakankamai. Ir kai Vyriausybė teigia, kad nėra moksliškai pagrįstų duomenų, tai aš turiu pasakyti, kad kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų centrą ir man atsiuntė bene 19 mokslinių straipsnių ir ištisų studijų apie energinių gėrimų poveikį sveikatai.
Šiame įstatymų bloke yra taip pat ir Reklamos įstatymo nuostatos. Turiu pasakyti, kad Seimas buvo priėmęs įstatymą ir uždraudė gėrimų reklamą, skirtą vaikams ir paaugliams, tačiau ne visi draudimai buvo kompleksiškai sužiūrėti. Ir šioje įstatymo pataisoje yra tai, kad draudžiama nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjų gaminius labdaros ar paramos renginiuose, akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims iki 18 metų. Taip pat draudžiama juos reklamuoti ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys. Taip pat draudžiama reklama vaikams ir paaugliams skirtuose laikraščiuose, žurnaluose, knygose, televizijos ir radijo laidose bei įvairiuose renginiuose. Taip pat yra papildymas, kad energinių gėrimų reklamoje privaloma nurodyti – nemaišyti su alkoholiniais gėrimais. Tai yra atskira tema ir, kaip jūs žinote, buvo pakankamai daug viešojoje erdvėje informacijos apie tai, kaip naktiniuose klubuose energiniai gėrimai yra maišomi su alkoholiu.
Turiu pasakyti, kad parengti tokias pataisas paskatino vienas įvykis. Kaip paaiškėjo kalbantis su kolegomis, kad yra lyg ir tokia tendencija, kai vaikų sporto varžybose yra dalinami energiniai gėrimai, kai yra kaip rėmėjai, ir vaikai džiaugiausi juos gaudami, net nesuprasdami esmės, kokią žalą tai daro jų sveikatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, negalima tikrai nepritarti jūsų siekiams, kad jaunimas kuo mažiau vartotų energinius gėrimus. Bet aš vis dėlto norėčiau, kad paaiškintumėte, kodėl energinių gėrimų negalima maišyti su alkoholiu, kokia priežastis? Sprogs ar kas? Nesupratau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Maišant energinius gėrimus su alkoholiu (ypatingą dėmesį į tai atkreipė gydytojai) yra slopinamos suvokimo funkcijos ir žmogus daugiau suvartoja ir alkoholio. Tuo momentu jis jaučiasi budrus, bet poveikis sveikatai yra iš tiesų gana stiprus. Be to, toks energinių gėrimų maišymas su alkoholiu labai kenkia žmonėms, sergantiems širdies ligomis, ir aritmijos tikimybė padidėja. Reikėtų daugiau kalbėti su gydytojais specialistais. Aš konsultavausi, problema tikrai yra didelė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai šiek tiek jau panašu į idėjų krizę. Tas įstatymas jau trečią ar kurį kartą teikiamas, apeina ratą ir vėl pakliūna į Seimą. Tad klausimas, ar jūs nemanote, kad mes norime viską išspręsti čia, Seime, – tėvų funkcijas, kad jie auklėtų savo vaikus, kad neduotų gerti, kad kalbėtųsi su jais. Jūs norite viską įstatymais. Kaip mes pažiūrime, tais įstatymais nelabai ką sureguliuojame. Jeigu sugeba tėvai ugdyti ir prižiūrėti savo vaikus, tai pasiekiame rezultatą. O paprasčiausiai visais draudimais mes pakeliame (…). Mes gi žinome, kad rūkymas kenkia sveikatai, bet kai kurie parlamentarai, nerodysime pirštais, vis tiek rūko ir didina ozono skylę. Tai ar nemanote, kad mažiau reikėtų kištis į žmonių reikalus, o paprasčiausiai ugdyti, šviesti, kuo turėtų užsiimti ir jūsų Sveikatos reikalų komitetas?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Jūs iš dalies esate teisus dėl to, kad šviečiamoji funkcija yra be galo svarbi. Bet Seimas, turintis įstatymų leidžiamąją galią, turėtų užkelti tam tikrą politinę kartelę, nes po to, po šio įstatymo priėmimo, tiek ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir visuomenės sveikatos centrai, žinoma, rengs rekomendacijas tėvams, bet sutikite, taip, kaip dabar yra prekyboje su energiniais gėrimais, tai tikrai yra netoleruotina.
Gerbiamasis kolega, aš noriu jums asmeniškai atsakyti: man nėra idėjų krizės, o jums turbūt yra mąstymo krizė. Aš labai gerai atsimenu, kaip jūs mane sutaršėte komitete, jūs iš manęs pasityčiojote, neturėjote nei jokios tolerancijos, nei pagarbos. Tai jeigu jūsų komitete svarstant šitą jūs prisikvietėte lobistų, kurie neaišku, kam atstovauja, tai man yra elementariai gėda dėl jūsų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, šiek tiek įsismaginote. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų pasiūlymas, kad iki 18 metų nebūtų parduodami energiniai gėrimai. Bet vis tiek jaunimas vakarais dalyvauja įvairiuose pasilinksminimo renginiuose ir panašiai. Ar čia jūsų tas pasiūlymas tikrai vertas dėmesio? Ir turbūt pritars… Ar nereikėtų galvoti apie tai, ką jūs minėjote, apie maišymą su alkoholiu energinių gėrimų, kad kaip nors būtų apribotas energinių gėrimų pardavimo laikas, jeigu galima taip sakyti. Ačiū.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Supratau. Iš tiesų mes ir siūlome, kad Reklamos įstatyme būtų privalomai įrašoma, kad nerekomenduojama maišyti su alkoholiniais gėrimais. O dėl pardavimo apribojimo iki 18 metų yra paimta ir suderinta su Alkoholio kontrolės įstatymu, kad būtų vienodos formuluotės. Iš tiesų, kaip yra ir parduodant alkoholį, jeigu kyla abejonių, turi teisę paprašyti asmens dokumento.
Dėl laiko apribojimo. Galima svarstyti tokią pataisą, bet laikas čia neturi esmės, nes jie vis tiek randa galimybę, kaip nusipirkti tą energetinį gėrimą, ir ne po vieną. Žinoma, jeigu paauglys išgers kartą per savaitę, nieko dėl to nenutiks. Tai yra prekė, kuri yra rinkoje, ir t. t. Bet aš kalbėjau ir apėjau daug prekybos centrų, ir klausiau pardavėjų. Sakau: pasakykite man, moterys, nuoširdžiai, kiek vaikai perka – po vieną ar daugiau? Nė vienas neperka po vieną. Jie nepigiai kainuoja. Neperka po vieną. Tą sako pardavėjos, kurios nuo ryto iki vakaro sėdi kasose. Tai yra tikrai didžiulė problema. Jei jūs manimi netikite, po šio pateikimo patys paklausinėkite pardavėjų iki svarstymo ir iki kitų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, aš pritarsiu jūsų siūlomiems įstatymams. Suprantu energinių gėrimų poveikį kaip buvusi medikė. Tikrai, politinės kartelės pakėlimas, manau, gali duoti efektą, tik žinote, ko aš bijau? Kaip sukontroliuosite? Vykstant akceleracijai, paprastai niekada neprašoma dokumentų, kiek tam paaugliui metų, ir laisvai parduodama. Štai kur yra problema. Kaip šitą mes išspręsime, kaip jums atrodo?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Žinote, geranoriškai galima iš tiesų viską padaryti. Reikia pratinti ir visuomenę, ir jaunimą. Kaip sako, pasislėpę jie visada gali šitą dalyką daryti, bet mes turime išlikti orūs savo sprendimais ir politinę, kaip kalbėjau, kartelę pakelti ganėtinai aukštai. Be to, aš dar noriu pasakyti, kad yra Europos Tarybos komunikatas dėl atsargumo principo taikymo. Kai Vyriausybė sako, kad nėra patvirtintų moksliškai pagrįstų teiginių, kad tai kenkia sveikatai, tai pagal Europos Tarybos komunikatą atsargumo principas taikomas ir sveikatai. Jeigu šaliai narei kyla abejonių, saugodama visuomenę, ji gali priimti tam tikrus įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. O. Valiukevičiūtė. Prašom, kolege.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš taip pat pritariu daugelio, kurie uždavė klausimus ir dėl 18 metų, ir dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos galimybių patikrinti tuos dalykus, mintims. Bet, gerbiamoji pranešėja, jums tikriausiai teko susirūpinti ne vien tik dėl energinių gėrimų. Man atrodo, jeigu pradėtume kalbėti apie kokakolos vertę ir sveikatingumo arba nesveikatingumo problemą, tai taip pat iškiltų baisus klausimas. Kodėl nekalbama ir apie šį „sunkųjį“ gėrimą?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš manau, tai yra ateities dalykas. Jūs gi žinote, kad receptūros mums neatskleidžia šie gamintojai, tačiau kai kuriose šalyse narėse yra jau gana griežtai stengiamasi riboti ir šį gėrimą. Bet, aš manau, mes turime eiti nuosekliai, žingsnis po žingsnio, šviesdami visuomenę, pratindami ją, kad iš tiesų kiekvienas atidžiai pasižiūrėtų, ką vartoja ir kaip vartoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs analogišką įstatymo pataisą Seimui teikėte jau prieš dvejus ar trejus metus ir ji buvo dėl aktyvios lobistų veiklos atmesta, nes buvo pateikta labai daug klaidinančios informacijos ir t. t. Ar jūs tikite, kad apskritai sveikas protas šiame Seime gali nugalėti?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš noriu nuoširdžiai tikėti, kad sveikas protas turėtų nugalėti, nes problema egzistuoja. Mes, 140 čia sėdinčių, negalime paslėpti galvos kaip stručiai smėlyje ir sakyti, kad tos problemos nėra. Ta problema aplink šių rūmų sienas yra ir egzistuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, niekas nesako, kad… Bet ką per daug vartojant ir geriant, ir tonizuojančius, ir panašiai, ne visada yra gerai, bet nemanau, kad viską turime reguliuoti įstatymais, tarkime, kas kur kam maišo. Tai sekite nesekite, rašykite nerašykite, jeigu proto nebus, maišys, tik kaina to maišalo galbūt pakils. O jūsų formuluotė iš viso – „gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų“. Faktiškai visose sultyse yra vitaminų, visose praskiestose sultyse yra vitaminų. Tai jūs išimsite iš rinkos, apskritai pridarysite problemų visai gaiviųjų gėrimų sistemai. Taip pat formuluotė „vitaminų tonizuojamųjų dalių“. Visuose gėrimuose yra tonizuojamųjų dalių. Mes padarysime, kad visi limonadai bus pardavinėjami nuo 18 metų.
Vėlgi aš manyčiau, kad reikia nukreipti savo jėgas ten, kur reikėtų, kovoti su visais veiksniais ir savo pavyzdžiu kai kada. Aš sakau, rūkymas man, kaip piliečiui, kenkia, nes tai sukuria problemų visai visuomenei. Tai vėlgi galime ginčytis, tačiau nerašome įstatymuose, kad visi privalome mesti rūkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kita nuomonė – V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Aš kviečiu jus pritarti šiems įstatymų projektams. Sveikatos reikalų komitetas bus pagrindinis, ir tikrai mes išanalizuosime ir įrodysime Seimo nariams, ką reiškia energiniai gėrimai paauglystėje, kaip kovoti dėl sveikatos sutrikimų ir ką reikia daryti, kad televizijos laidos būtų daugiau nukreiptos sveikatingumo linkme. Dėl to ir paskelbėme kitus metus Sveikatingumo metais. Tokiems dalykams Seimo narius kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti. Gerai. Kolegos, dėmesio! Dar D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš labai atsiprašau, noriu pasakyti gerbiamajam Kaimo reikalų komiteto pirmininkui. Jūs turbūt žinote, yra žemės ūkio ministro įsakymas, yra Nealkoholinių gėrimų gamybos prekinio pateikimo techninis reglamentas. Šiame reglamente yra apibrėžta „gaivusis energinis gėrimas“, ką jūs juokavote čia dėl tų vitaminų ir t. t. Tai yra parašyta identiška formuluotė, kuri yra įrašyta mano siūlomoje pataisoje. Tai yra suderinta su specialistais.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Jeigu kolegos neprieštarauja, iš karto dėl visų trijų projektų, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti ir neagituoti. Balsuojame.
Užsiregistravo ir balsavo 43: už – 38, 5 susilaikė. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas dėl Maisto įstatymo pataisų projekto ir Reklamos įstatymo pakeitimo ir papildymo, tuo tarpu dėl ATPK, kaip ir dera, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūloma nagrinėti rudens sesijoje. Ačiū.
Einame toliau. Darbotvarkės 12 punktas – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4202(2). (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, pranešėjo nematau. Įgaliojimas yra? Jeigu aš būčiau formalistas, tai sakyčiau, kad įgaliojimo nėra. Jeigu kolegos neprieštarauja, tai gal opozicijos atstovui leiskime pateikti kolegos projektą?
17.34 val.
Niekas neprieštarauja. Kolega V. Gapšys. Tuomet aš perskaitau ankstesnio, kurį praleidau, projekto pavadinimą: Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2971. Pateikimas. Pateikia kolega V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Labai dėkoju už leidimą pristatyti. Tikrai projektas yra ne mano. Tai yra K. Daukšio registruotas projektas, bet kadangi jis serga, paprašė manęs jį pristatyti. Projekto esmė yra ta, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnyje būtų įrašyta, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, kuri yra visuomeninė organizacija ir patariamoji institucija, būtų finansuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai yra kad būtų galima gauti šiai institucijai finansavimą. Tai yra vienas iš Vyriausybės prioritetų kalbant apie smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, todėl mes siūlome tam tikrą galimybę suteikti ir visuomeninėms institucijoms, kurios konsultuoja Vyriausybę plėtros klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmoji – V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek papildomos institucijos įkūrimas, be abejo, kainuos. Jeigu tas įstatymas bus priimtas, tai norėčiau, kad per pateikimą būtų Vyriausybės išvada. Be to, įstatymas, mano supratimu, būtų tikslenis ir jo įgyvendinimas būtų aiškesnis, jeigu jūs numatytumėte, kad būtų įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, bet to parašyta nėra. Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Labai dėkoju už pastabas. Taip, ta institucija nėra nauja, ji ir dabar gyvuoja, tačiau tai yra susiję su finansavimu, sutinku. Aš nemanau, kad ir projekto autorius K. Daukšys, mes kalbėjome telefonu, prieštarautų, kad būtų Vyriausybės išvada. Todėl Vyriausybė, aš manau, irgi yra suinteresuota, kad smulkaus ir vidutinio verslo plėtra vyktų, galėtų šį projektą apsvarstyti ir pateikti savo išvadą, o po pateikimo, per svarstymo stadiją tikrai galima tikslinti numatant reikiamus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Manau, kad jūsų pastabos yra teisingos ir korektiškos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke, bet pranešėjas taip aiškiai pateikė šį klausimą, kad viskas tapo aišku, ir siūlau pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Kolege Stancikiene, prašom netrukdyti kolegai. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą jau paklausė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir kolegė V. M. Čigriejienė siūlė, kad paprašytume Vyriausybės išvados. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame rudens sesijoje.
17.38 val.
Dabar tas klausiams, apie kurį jau pranešiau, – Piniginės socialinės paramos pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4202(2). Pranešėjas – A. Dumbrava grupės Seimo narių vardu. Pateikimo stadija. Tai kas į tribūną einate? Kolega A. Dumbrava. Prašom. Pateikimas. Piniginė ir socialinė parama.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Labas vakaras, patys ištvermingiausi Seimo nariai. Tikrai labai trumpai pasakysiu, kad mano siūlymas yra toks, kad šeimos pajamomis nebūtų laikomos tos lėšos, kurios yra mokamos už profesinę reabilitaciją.
PIRMININKAS. Iškart, gerbiamasis kolega, noriu atkreipti dėmesį, kad jūsų čia nurodytas įsigaliojimas yra nuo liepos 1 d. Ar ne per anksti, kol mes jį priimsim, ir jeigu užrašysime rudens sesijoje?
A. DUMBRAVA (TTF). Svarstymo stadijoje būtų galima…
PIRMININKAS. Gali būti vėlesnis? Aišku. Niekas nenori klausti. Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ir nagrinėjame rudens sesijoje.
17.39 val.
Darbotvarkės 13 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2342. Pranešėjas – V. Gapšys grupės Seimo narių vardu. Pateikimas. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Projektas yra susijęs su Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Jo esmė yra tokia, kad šiuo metu visišką negalią turintys ir asmenys, kurie globoja visišką negalią turinčius asmenis, yra draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymą paskatino susitikimai su tokiais asmenimis, kurie skundėsi, kad jiems nėra sudaryta galimybė dirbti. Jie tada turi pasirinkti – arba globoja ir yra apdrausti valstybės lėšomis, arba jie pasirenka darbą ir tada netenka socialinio draudimo. Tokia situacija, manau, yra šiek tiek netikslinga ir būtų galima ją ištaisyti nustatant, kad tokie asmenys galėtų iki pusės etato laiko dirbti, jeigu yra galimybių ir užtenka laiko ir prižiūrėti asmenį, kurie jį globoja, ir kartu galėtų pasirinkti – arba dirba, arba vien tik globoja. Tuo atveju, jeigu jie dirbtų, jiems būtų mažinama valstybinio socialinio draudimo draudžiamoji suma, būtų draudžiama pusei tos sumos, o iki tos pusės sumos jie dirbdami būtų apdrausti. Tai jiems sudarytų laisvesnes pasirinkimo galimybes, t. y. asmenys galėtų laisviau apsispręsti ir pasirinkti planuodami savo laiką, aišku, kiek to laiko lieka ir kaip jie mato galimybes tą laiką patys išdėlioti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia tas pats klausimas, gerbiamasis pranešėjau, 2 straipsnyje parašyta, kad įsigaliojimas nuo 2011 m. sausio 1 d.
V. GAPŠYS (DPF). Matote, projektas buvo teiktas žymiai anksčiau, deja, į darbotvarkę yra sudėtinga patekti, natūralu, kad per svarstymo stadiją būtų keičiamas.
PIRMININKAS. Gerai. Jus nori paklausti viena Seimo narė. Profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Sakykite, kaip tą laiką galės planuoti, jeigu planuos darbą? Suprantate, turint su sunkia negalia žmogų, aš nemanau, kad galima planuoti. Tada reikia samdyti ką nors, kad jį prižiūrėtų arba lankytų kokį nors kolektyvą. Kaip jums atrodo? Labai ačūi.
V. GAPŠYS (DPF). Suprantu. Man kilo tas pats klausimas bendraujant su tais žmonėmis, kurie globoja, tačiau pasakė, kad yra tokių asmenų, kuriems būna sudėlioti grafikai: mankšta, daromi masažai po kelias valandas. Sako, tuo laiku mes galėtume dirbti tam tikrus darbus. Gal nebūtinai pusę dienos, gal būtų kelios valandos, bet toks buvo pageidaviams todėl, kad… Žmonių pageidavimas buvo labai paprastas, jie sakė, kad paprasčiausiai nori turėti tam tikrą gyvenimą. Sako, darbas mums yra ne tiek, kiek pajamų šaltinis tuo metu, bet galimybė dirbti ir užsiimti kitomis veiklomis. Valstybei, jie sako, būtų žymiai patogiau, nes tai daliai, kai mes dirbame, nereikėtų mūsų drausti valstybės lėšomis, o mes tą draudimą užsidirbtume patys. Tai tam tikras didesnis lankstumas, bet jokiu būdu tai nebūtų tiems žmonėms prievarta. Tik tais atvejais, kai jie galėtų patys pasirinkti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori kalbėti tik už du Seimo nariai. Gal jis susilaikytų nuo kalbų? (Balsai salėje) Ačiū. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nagrinėjame rudens sesijoje.
17.43 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. 3373(2) (svarstymas)
Dabar 2-14 darbotvarkės punktas – Baudžiamojo kodekso 344 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3373(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio, tai yra Teisės ir teisėtvarkos, komiteto vardu – pats pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pats įstatymo projektas, kurį pasiūlė R. Žemaitaitis, yra susijęs su tuo, kad asmens, kuris yra nelaisvėje, turtu pasirūpintų savivaldos vykdomoji institucija. Taigi komitetas vakar svarstė ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Lyg ir niekas nenori kalbėti. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Dabar rezerviniai klausimai. Vis dėlto aš manyčiau, kad pirmiausia turime nagrinėti tuos, kuriuos siūlė opozicija. Taigi kol kas praleidžiame Sveikatingumo metus, vis tiek visi sveiki, o imamės 3 rezervinio klausimo… (Balsai salėje) Prašau? Kolega R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Kažkaip iškrito iš mūsų eigos 2-15 klausimas.
PIRMININKAS. Čia tas, kurį atmesti? Gerai. Dėl bendros tvarkos ir šitą sureguliuokim. Kviečiu kolegą R. Sinkevičių arčiau. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP- 1416(3). Svarstymo stadija. Ekonomikos komitetas siūlo atmesti, bet tegul jis pats pasakys.
17.45 val.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1416 ir su giliu liūdesiu turiu pasakyti, kad nusprendė atmesti, nors pati idėja nėra bloga. Ji kalba apie tai, kad Kelių priežiūros ir plėtros fondą reikėtų didinti didesniu procentiniu akcizo atskaitymu – nuo 55 pamečiui didinti iki 70. Atmetimo priežastis ta, kad iš principo biudžetas patvirtintas ir taip padidėtų Kelių plėtros ir priežiūros fondas, bet sumažėtų valstybės biudžetas 90 mln. Lt. Mano apgailestavimui, dėl to komitete nebuvo pritarta. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 4 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad toks svarbus projektas turėtų būti sprendžiamas, kai Seimo salėje yra daugiau Seimo narių. Iš tikrųjų čia yra svarstytinas klausimas ir galbūt taip skubiai atmesti nereikėtų, ypač jeigu bus pritarta atominės elektrinės statybai, keliams reikės daugiau pinigų. Aš frakcijos vardu prašau daryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
17.47 val.
PIRMININKAS. Kolegos, sutinkame ar reikia balsuoti? Sutinkame. Ačiū. Taigi dabar trečiasis rezervinis klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3765. Pateikimo stadija. V. Bacevičius ar kas kitas? Kolega R. Žemaitaitis? Prašau. Jis čia yra užrašytas, turi teisę. Kolega R. Žemaitaitis pateikia projektą Nr. XIP-3765. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Laba diena dar sykį, kolegos. Gal kai kurie ir skaitėte tą projektą. Yra mūsų siūlymas, kad būtų galimybė statutiniam pareigūnui po atleidimo, jeigu praėjo treji metai, kad jis galėtų sugrįžti. Aš siūlau pritarti, o komitete bus galima svarstyti, nes iš esmės yra tiktai trys ar keturios bylos, kur komisarai arba policijos pareigūnai buvo pašalinti iš pareigų.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Rudens sesijoje.
17.48 val.
Dar vienas su pareigūnais susijęs įstatymo projektas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4194. Vėl kolega R. Žemaitaitis. Minutėlę! Dar kolega R. Dagys. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pritariu ankstesniam projektui, bet kad būtų trumpesnė procedūra, siūlau iškart paprašyti Vyriausybės išvados. Bus paprasčiau, geriau ir greičiau priimsime, nes jeigu vėl per valdybą eis, bus tiktai papildomas darbas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar niekas neprieštarauja, kad būtų Vyriausybės išvada? Užsirašome – Vyriausybės išvada.
Dabar penktasis rezervinis klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tribūnoje – R. Žemaitaitis. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolegos, įstatymo projektas yra toks, kad pareigūnas, kuris ėjo pareigas ir išėjo į pensiją, gavo vadinamąją valstybinę pensiją ir po metų, dvejų išaiškėja, kad eidamas pareigas jis padarė nusikaltimą… dėl ko jis gavo tą pensiją. Siūloma, kad tokiu atveju, jeigu išaiškėja aplinkybės ir buvęs pareigūnas, kuris gauna pensiją, yra nuteisiamas, kad ta pensija nebūtų mokama, nes labai keisti tokie sutapimai, kai pasieniečiai, tik pradėjus kažkokį tyrimą, staigiai suserga, pasitraukia iš pareigų, išeina į pensiją, o po metų, dvejų išaiškėja jo neteisėti veiksmai arba atsitinka priešingai. Aš siūlau, kad to dalyko nebūtų, nes valstybinė pensija pareigūnui skiriama už sąžiningai ištarnautą darbą, o ne už žulikavimą. Buvo kitas klausimas dėl Konstitucijos. 2003 m. Konstitucinis Teismas pasisakė, bet faktinės aplinkybės, deja, yra ne tokios, kokias Teisės departamentas buvo pateikęs išvadoje. Komitetas atsižvelgdamas pritarė mano pasiūlymui. Siūlau irgi kolegoms pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori tamstos klausti. Gal galime irgi bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pagrindiniu Seniūnų sueiga siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Nagrinėjame rudens sesijoje. Sutinkame? Irgi Vyriausybės išvados? Sutinkame, kad prašome Vyriausybės išvados? Ačiū. Taigi dėl abiejų – Vyriausybės išvada.
Šeštasis rezervinis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies ir 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4328. Pranešėjas – A. Petkus. Nėra. Atkrenta.
17.51 val.
Tada grįžtame prie vieno senesnio projekto, kuris buvo įrašytas tarp rezervinių. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Sveikatingumo metais“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – V. Stundys pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu. Prašom. Ruošiasi A. Matulas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui ir siūlo jį svarstyti Seimui pasakydamas, kad pritaria Seimo nario A. Matulo pasiūlymams, kuriais patikslino, pakoregavo Seimo nutarimo projektą, ir atmetė Ž. Šilgalio siūlymą, bet tai daugiau semantiniai, o ne kokie kitokie dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesorius A. Dumčius – papildomo Sveikatos reikalų komiteto vardu. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Papildomo komiteto sprendimas yra bendru sutarimu. Visi vieningai pasisakė, kad šio įstatymo pavadinimas būtų sveikatingumo. Galiu labai trumpai net motyvą pasakyti, kad pagrindinis valstybės prioritetas yra visuomenės sveikos gyvensenos skatinimas, sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas. Todėl siūlome tokį pavadinimą. Jis yra kai kuriuose mūsų įstatymuose ir viską apibrėžia. Toliau įstatymo turinyje, kaip visi žinote, yra tas pats, kaip ir anksčiau, kaip buvo pateikimo metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolega V. Gedvilas norėtų dalyvauti diskusijoje? Nematau. Tada gal kolega V. Stundys galėtų grįžti į tribūną, nors ir aš galiu pasakyti, kad yra viena pataisa dėl pavadinimo pakeitimo, bet nepritarta. Gal motyvuotumėte, gerbiamasis Stundy?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra kolegos…
PIRMININKAS. Ž. Šilgalio.
V. STUNDYS (TS-LKDF). …Ž. Šilgalio siūlymas vietoje „sveikatos“ pasirinkti žodį „sveikatinimas“. Aš jau minėjau, komitetas pritarė A. Matulo siūlymui, kuris semantiškai yra tikslesnis, – Sveikatingumo metai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Dabar, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti su šitais patikslinimais Seimo pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateiktam variantui? Nereikia balsuoti? Ačiū. Pritarta. Svarstymas baigtas. Neturiu teisės siūlyti ypatingą skubą. Apgailestauju, bet toks gyvenimas.
17.54 val.
Šeštasis rezervinis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies… Ar kolega A. Petkus? Ne, nėra. Atkrenta. Tada tik lieka Seimo rezoliucijos „Dėl branduolinių atliekų saugojimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-4039. Pranešėjas – A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, rezoliucijos tekstą matėte. Ko gero, labai trumpas, tačiau, aš manau, konkretus. Pagrindinė mintis yra ta, kad „Nukem Technologies“ konteineriai, kurie šiandien yra gaminami Visagino atominėje elektrinėje radioaktyviosioms atliekoms saugoti, yra nekokybiški. Visai neseniai spaudoje mes apie tai skaitėme. Rezoliucijos paskirtis – atkreipti ir Vyriausybės, ir Seimo, VATESI ir Europos dėmesį, kad mes negalime priimti tokių konteinerių, tuose konteineriuose atliekos bus saugomos mažiausiai 50 metų, po to vežamos į kapinynus. Kapinynuose apskritai bus saugomos šimtą tūkstančių metų. Todėl mes jau dabar turime skambinti pavojaus varpais ir sakyti, kad mums visiems reikia labai stipriai pasitempti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę, kai kurie Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmiausia kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, mano klausimas toks. Jeigu ten yra tokie dalykai, tai čia yra baudžiamasis, ar čia nereikėtų iš karto kreiptis į prokuratūrą?
A. DUMBRAVA (TTF). Matote, galbūt į prokuratūrą ankstoka, kadangi tų konteinerių Lietuvoje dar kaip ir nėra. Vokietija pasigamino, kol kas ji turi, bet mes tiesiog žinome, yra labai daug informacijos, kad vokiečiai žada tą klaidą ištaisyti. Jie žada įdėti į konteinerius termometrus, nors pagal techninį projektą buvo suplanuota, kad konteinerių viduje turėtų būti termometrai. Šiandien jų nėra, bet vokiečiai žada tas klaidas taisyti. Mes turime žinoti, kad šiandien ta problema yra. Jeigu to nepadarys, aišku, mes neturime teisės priimti. Po to galbūt kreiptis į prokuratūrą.
PIRMININKAS. L. Graužinienė. Prašom, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už iškeltą aktualią problemą, bet aš manau, kad dėl elektrinės uždarymo yra ir daugiau problemų, t. y. dėl statybų kokybės. Ar nereikėtų toje rezoliucijoje plačiau pakalbėti dėl to, kad Energetikos ministerija ir atsakingos institucijos atsakingiau vykdytų techninę priežiūrą, nes tai mūsų, visų Lietuvos gyventojų, saugumo klausimas?
A. DUMBRAVA (TTF). Jūs turite omeny ir atliekų saugyklas? Taip, tie terminai yra labai užsitęsę, statybos brangsta, kokybė, savaime aišku, negerėja. Aš manau, kad iki priėmimo stadijos ką nors būtų galima ir papildyti, keletą punktų įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau klausiančių nėra. Minutėlę, kolega J. Razma. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, prisėskite. Kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo, kad rezoliucija yra gera ir reikalinga, bet, aš manau, būtų solidžiau, jeigu Seimo vardu priimami dokumentai būtų priimti šiek tiek didesniu Seimo narių balsų skaičiumi. Galbūt autorius nesupyks, jeigu aš paprašysiu pertraukos iki kito posėdžio. Antradienio rytą pilnoje salėje, aš manau, mes sėkmingai priimsime, ir tai bus turbūt rimčiau.
PIRMININKAS. Ar kolegos neprieštarauja, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Sutinkam? Ačiū. Pertrauka.
Ir dabar pareiškimai. (Balsai salėje) Pareiškimų nėra. Kolegos, prašom registruotis.
Užsiregistravo 30 ištvermingiausių.
Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Vakarinis plenarinis posėdis baigtas. Gero savaitgalio.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.