AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2011 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO METINIŲ BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ RINKINIO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

2011 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinės biudžeto vykdymo ataskaitos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3046), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 (Žin., 2003, Nr. 48-2122), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-2 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto rengimo“, VLK direktoriaus 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1K-3 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų plano vykdymo ataskaitos formos Nr. 1-PSDF-P, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų plano vykdymo ataskaitos formos Nr. 1-PSDF, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos formos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo sudarymo ir jo lėšų naudojimo ataskaitos formos bei jų pildymo tvarkos aprašų tvirtinimo“, VLK direktoriaus 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1K-4 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasos finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Išvardytieji VLK direktoriaus įsakymai buvo patvirtinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. balandžio 14 d. išvadoje Nr. FA-P-10-4-6 „Dėl 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio“ pateiktas rekomendacijas siekti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos būtų aiškesnės ir suprantamesnės.

2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio aiškinamąjį raštą (toliau – Aiškinamasis raštas) sudaro Pajamų dalis ir Išlaidų dalis bei Aiškinamojo rašto priedai. Aiškinamajame rašte informacija pateikiama pagal kiekvieną PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų straipsnį (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija tvirtinama VLK direktoriaus įsakymu), paaiškinant ataskaitose nurodytų pajamų ir išlaidų duomenis, atskleidžiant svarbiausius VLK veiklos pokyčius.

I. PAJAMOS

2011 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto pajamos sudarė 4 218 584 tūkst. Lt, arba 101,7 proc. planuotų pajamų. Buvo gauta 70 006 tūkst. Lt daugiau pajamų nei planuota (duomenys apie gautas pajamas pateikiami Aiškinamojo rašto 1 priede).

01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ,,Sodra“) administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 2 446 794 tūkst. litų, arba 101,7 proc. planuotų pajamų. Tai yra buvo gauta 40 213 tūkst. Lt daugiau nei planuota. 2011 m. sausio 1 d. ,,Sodros“ įsiskolinimas PSDF biudžetui siekė 13 094 tūkst. litų. 2011 metais „Sodra“ surinko 2 467 993 tūkst. Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, į PSDF biudžetą pervedė 2 446 794 tūkst. litų. ,,Sodros“ įsiskolinimas PSDF biudžetui 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 34 293 tūkst. litų.

„Sodra“ administruoja dirbančiųjų, valstybės tarnautojų, statutinių tarnautojų, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, individualią veiklą be verslo liudijimo vykdančių asmenų ir kitoms draudžiamųjų kategorijoms priskiriamų asmenų mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

02 Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

2011 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 55 181 tūkst. Lt, t. y. buvo gauta 20 177 tūkst. Lt (57,6 proc.) daugiau pajamų nei buvo planuota.

VMI administruoja asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus, savarankiškai įmokas mokančių asmenų, fizinių asmenų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis praėjusiais metais buvo ne didesnis kaip 4 ekonominio dydžio vienetai, ir kitoms draudžiamųjų kategorijoms priskiriamų asmenų mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

03 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai 2011 m. sudarė 1 681 423 tūkst. Lt, arba 100 proc. planuotų pajamų, iš jų:

– Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji), draudžiamus valstybės lėšomis (apie 60 proc. gyventojų), sudarė 1 571 216 tūkst. Lt – buvo gautos visos planuotos pajamos. 2011 m. valstybės biudžeto įmoka už apdraustąjį valstybės lėšomis sudarė 733,20 Lt per metus, t. y., palyginti su 2010 metais, kai įmoka sudarė 744,70 Lt, sumažėjo 1,5 procento;

– papildomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai sudarė 110 207 tūkst. Lt, arba 100 proc. planuotų pajamų. Papildomi valstybės biudžeto asignavimai skiriami ortopedijos techninėms priemonėms, kraujo donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, Imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti, ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos priemonėms finansuoti, Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos priemonėms finansuoti.

04 Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos.

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos 2011 m. sudarė 14 111 tūkst. Lt, iš jų:

– banko palūkanos – 14 090 tūkst. Lt, iš jų 6790,2 tūkst. Lt buvo gauta už rezervo lėšas (iš jų 2939 tūkst. Lt buvo gauti už 2010 m. terminuotą indėlį, sudariusį 250 tūkst. litų);

– kitos pajamos – 21 tūkst. litų.

Pažymėtina, kad 2011 m. terminuotų indėlių VLK neturėjo.

05 Savanoriškos asmenų įmokos.

Savanoriškos asmenų įmokos sudarė 6324 tūkst. litų. Šios lėšos, pervestos Į PSDF biudžetą pagal Rusijos Federacijos gynybos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 15 d. Susitarimo protokolus (patikslintus 1998 m. spalio 15 d. protokolu), kuriuos 2009 m. sausio 19 d. pasirašė Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje ir VLK, buvo skirtos Rusijos Federacijos kariškių pensininkų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sveikatos draudimui. Už kariškių pensininkų privalomąjį sveikatos draudimą Rusijos Federacija moka tiek pat, kiek Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas moka už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis. 2011 metais patvirtintas įmokos dydis sudarė 733,20 lito.

06 Išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Išieškotos ar grąžintos lėšos už PSDF biudžetui padarytą žalą sudarė 5489 tūkst. Lt, iš jų:

– iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) teritorinių ligonių kasų išieškotos lėšos už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudarė 1141 tūkst. litų;

– iš vaistinių teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) išieškotos lėšos už PSDF biudžetui padarytą žalą sudarė 28 tūkst. litų;

– įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto, sudarė 4320 tūkst. litų.

2011 m. buvo atliktos 826 ASPĮ, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, kontrolės procedūros. Patikrinus 439 ASPĮ ir 213 vaistinių, buvo nustatyta didesnė kaip 800 tūkst. Lt žala PSDF biudžetui.

07 Kitos pajamos.

Kitos pajamos sudarė 9262 tūkst. Lt, iš jų:

– pajamos, gautos už kompensuojamųjų vaistų pasus – 983 tūkst. litų;

– pagal vaistų gamintojų atstovų ir VLK sutartis į PSDF biudžetą pervestos lėšos – 4006 tūkst. litų;

– iš Europos Sąjungos šalių narių gautos lėšos už Europos Sąjungos piliečių gydymą šalies ASPĮ sudarė 3766 tūkst. litų;

– lėšos, gautos už prarastų Europos sveikatos draudimo kortelių pakartotinį išdavimą – 15 tūkst. litų;

– kitos pajamos – 491 tūkst. Lt (iš jų 457,8 tūkst. Lt VšĮ Nacionalinis kraujo centras grąžino už šviežiai šaldytos plazmos frakcionavimą).

08 Lėšų likutis pagal 2011 m. sausio 1 d. būklę.

Lėšų likutis pagal 2011 m. sausio 1 d. būklę sudarė 571 382 tūkst. Lt, iš jų planinės kasos apyvartos lėšos sudarė 20 000 tūkst. litų. 2010 m. PSDF biudžeto lėšų likutis (suma, kuria viršijama planinių apyvartinių lėšų suma) sudarė 426 186 tūkst. Lt, o PSDF biudžeto rezervo lėšos sudarė 125 196 tūkst. litų. 2011 m. PSDF biudžeto rezervas iš viso sudarė 551 382 tūkst. litų.

II. IŠLAIDOS

2011 m. PSDF biudžeto išlaidos iš viso sudarė 4 382 016 tūkst. Lt (iš jų PSDF biudžeto rezervo išlaidos sudarė 277 549,9 tūkst. Lt), arba 105,6 proc. planuotų išlaidų.

01 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti.

2011 metais PSDF biudžete asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti buvo skirta 2 925 663 tūkst. litų.

Pagal 2011 m. priimtas sąskaitas mokėtina suma už pacientams suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sudarė 3 100 403,6 tūkst. Lt (duomenys pateikiami Aiškinamojo rašto 2 priede), buvo sumokėta – 3 135 562,2 tūkst. Lt (iš jų rezervo lėšos sudarė 209 899,2 tūkst. litų). Rezervo lėšos buvo skirtos ambulatorinėms specializuotų ir stacionarinių paslaugų išlaidoms apmokėti, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų, įskaitant skatinamąsias, metinių bazinių kainų balo vertei iš dalies atkurti (nuo 2011 m. pradžios – iki 0,95 Lt, o nuo 2011 m. birželio 1 d. – iki 0,97 Lt), kitų paslaugų bazinių kainų balo vertei atkurti (nuo 2011 m. birželio 1 d. – iki 0,92 Lt), taip pat visų nuo metų pradžios iki birželio mėn. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias buvo atsiskaitoma taikant sumažintą balo vertę, išlaidoms papildomai kompensuoti.

Susumavus 2011 m. rezultatus, 2011 m. gruodžio 31 d. kreditinis įsiskolinimas siekė 267 597,2 tūkst. Lt (už gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas), tačiau už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo atsiskaitoma nepažeidžiant Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 punkto nuostatų, t. y. per 30 dienų nuo sąskaitų gavimo dienos.

TLK su ASPĮ kasmet sudaro sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, o VLK atlieka šio proceso stebėseną. Vykdant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą (toliau – Restruktūrizavimo programa), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713; 2010, Nr. 113-5763), 2011 m. sutartys buvo sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais kriterijais ir TLK bei ASPĮ sutarčių sudarymo tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 „Dėl Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 154-6995). TLK ir ASPĮ sutarčių sudarymo tvarkos apraše reglamentuojama, pagal kokius dokumentus sudaromos sutartys, šių dokumentų pateikimo terminai, nustatyti visoms ASPĮ taikomi vienodi sutarčių sudarymo kriterijai.

Nuo 2005 m. iki 2011 m. kasmet vis daugiau buvo sudaroma TLK ir privačių ASPĮ sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. 2011 m. su privačiomis ASPĮ buvo sudaryta daugiau sutarčių (590) nei su viešosiomis ASPĮ (583). Iš viso 2011 m. buvo sudarytos 1173 sutartys (2005 m. – 955 sutartys).

TLK, sudarydamos sutartis su PAASP paslaugų teikėjais, taip pat vadovavosi Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašu bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašu, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 (Žin., 2005, Nr. 143-5205). Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas nustato, kad, atsiskaitant su PAASP paslaugų teikėjais, turi būti taikomas ne tik bazinis mokėjimas už įrašytus į jų aptarnaujamų gyventojų sąrašus asmenis, bet ir papildomai mokama už suteiktas skatinamąsias paslaugas bei gerus darbo rezultatus.

2011 m. dėl PAASP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo buvo sudaryta 401 sutartis, iš jų 236 – su privačiais teikėjais. Šalyje gana sparčiai plėtojama šeimos gydytojo institucija. 2004 m. šeimos gydytojai aptarnavo 66 proc. šalies gyventojų, o 2011 m. jų aptarnaujamų gyventojų dalis, palyginti su visais prisirašiusiais prie PAASP įstaigų šalies gyventojais, sudarė 76,7 procento. Be to, kasmet daugėja šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų: 1998 m. dirbo 230 šeimos gydytojų, o 2011 m. – 2034 šeimos gydytojai, t. y. jų skaičius padidėjo 8,8 karto (2006–2011 metų duomenys apie aptarnaujamų gyventojų skaičių pateikiami 1 paveiksle).

1 pav. Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra – aptarnaujamų gyventojų skaičius 2006–2011 metais

Viena iš šeimos gydytojų ir pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistų skatinimo priemonių – papildomas mokėjimas už gerus darbo rezultatus ir aktyvų prevencinių programų vykdymą. Įvertinus 2011 m. šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklius, buvo nustatyta, kad vaikų priežiūros intensyvumo rodiklis šalyje tais metais siekė 88 proc., o suaugusiųjų – 63 procentus (duomenys apie gerus darbo rezultatus pateikiami 2 paveiksle).

Nors 2011 m. išliko sumažinta visų sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė, pirminei sveikatos priežiūrai buvo teikiamas prioritetas: nebuvo mažinama sumos (42,3 Lt), kuria didinama kiekvieno aptarnaujamo kaimo ir miestelio (jei jo gyventojų skaičius neviršija 4 tūkst.) gyventojo PAASP paslaugų metinė bazinė kaina, balo vertė bei šeimos gydytojams mokamo priedo už gerus darbo rezultatus balo vertė (1 balas = 1 litas).

Be to, vykdant Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcijos įgyvendinimo 2009–2011 m. priemonių planą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-853 (Žin., 2009, Nr. 123-5310), 2011 m. buvo pradėta papildomai mokėti PAASP paslaugų teikėjams pagal naujus šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklius – vaikų profilaktinių tikrinimų intensyvumą ir sergančiųjų šizofrenija hospitalizacijos rodiklį. Nuo 2011 m. papildomai mokama ir už naujas skatinamąsias paslaugas – nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimą besimptomei bakteriurijai nustatyti ir nėščiosios šlapimo pasėlio tyrimą besimptomei bakteriurijai nustatyti bei antibiotikogramos atlikimą.

2011 m. VLK, vadovaudamasi Greitosios medicinos pagalbos teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-1131 (Žin., 2010, Nr. 158-8058), skyrė lėšas TLK, o šios – greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugas teikiančioms įstaigoms pagal minėtame apraše nustatytus kriterijus – aptarnaujamos teritorijos statistinį miesto ir kaimo gyventojų skaičių ir vienam gyventojui tenkančių GMP paslaugų metines bazines kainas. Taip pat minėtame apraše yra nurodytas optimalus vienos budinčios GMP brigados aptarnaujamų miesto ir kaimo gyventojų skaičius, nustatyta, kad atskirai turi būti mokama už dispečerinės tarnybos ir budinčiųjų GMP brigadų paslaugas, nurodoma, kur turėtų būti steigiamos regioninės GMP dispečerinės tarnybos. Pažymėtina, kad 2011 m., kaip ir 2010 m., iš PSDF biudžeto buvo skirtos papildomos lėšos GMP paslaugų išlaidoms, susidariusioms dėl paslaugų struktūros pokyčių, ASPĮ (paslaugų) restruktūrizavimo bei padidėjusių pacientų srautų optimizuojant ASPĮ tinklą, apmokėti, t. y. papildomoms GMP brigadoms finansuoti (VLK direktoriaus 2011 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 1K-45 ,,Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skyrimo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinėms ligonių kasoms“).

Vykdant Restruktūrizavimo programą, numatyta gerinti pagyvenusių ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių sveikatos priežiūrą, plėtoti slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugų sistemą, didinti šių paslaugų kiekį ir tobulinti jų teikimo būdus. Slaugos paslaugų kasmet suteikiama vis daugiau. 2011 m. buvo suteikta daugiau kaip 78 tūkst. stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, daugiau kaip 270 tūkst. slaugos paslaugų ambulatorinėse ASPĮ ir namuose bei daugiau kaip 28 tūkst. paliatyviosios pagalbos paslaugų (duomenys apie 2008–2011 m. suteiktas paliatyviosios pagalbos paslaugas, pradėtas teikti nuo 2008 m. gegužės mėnesio, pateikiami 3 paveiksle).

3 pav. Paliatyviosios pagalbos paslaugų kiekio pokyčiai 2008–2011 metais

Restruktūrizavimo programoje numatoma pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų plėtra ir šių paslaugų finansavimo didėjimas. Šios programos vykdymo metu ne mažiau kaip 5 procentais turėtų padidėti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų kiekis, ne mažiau kaip 8 procentais – dienos stacionaro paslaugų kiekis, o hospitalizacijos rodiklio reikšmė turėtų sumažėti iki 18 hospitalizacijos atvejų 100 gyventojų.

2011 m., palyginti su 2010 m., buvo suteikta 4,4 proc. daugiau specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, net 9 proc. daugiau dienos stacionaro paslaugų ir 11 proc. daugiau dienos chirurgijos paslaugų (duomenys apie 2010–2011 m suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekį pateikiami 4 paveiksle).

4 pav. 2010–2011 m. duomenys apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas

2007 m. VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 84-3418), buvo nustatyta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių ASPĮ planinių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, specializuotų ambulatorinių paslaugų, brangiųjų tyrimų ir dienos stacionaro paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarka.

Toliau pateikiamoje diagramoje (5 paveikslas) parodoma, kokią dalį (proc.) paslaugų, kurioms taikoma laukimo eilių stebėsena, sudaro paslaugos, kurių laukimo trukmė neviršija 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad 2011 m., kaip ir 2010 m., didėja odontologinės pagalbos laukiančiųjų eilės.

5 pav. Paslaugų, kurioms taikoma laukimo eilių stebėsena (išskyrus chirurgijos ir pediatrijos profilį), laukimo eilės 2010–2011 metais

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetus, nuo 2012 m. sausio 1 d. teisingiau ir tiksliau atsiskaitoma už aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas – jų išlaidos apmokamos pagal giminingų diagnozių grupių (angl. diagnosis-related groups – DRG) metodą. Taikant DRG metodą, aktyviojo gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas tapo skaidresnis, nes priklauso tik nuo paciento būklės, jam atliktų diagnostinių ir gydomųjų veiksmų bei visoms gydymo įstaigoms taikomų vienodų kriterijų. Be to, taikant minėtą metodą gaunami kur kas išsamesni ir tikslesni statistiniai duomenys apie pacientams teikiamas paslaugas. Šie duomenys leis objektyviau įvertinti ir palyginti ASPĮ veiklą, priimti faktais pagrįstus valdymo sprendimus tiek atskiros įstaigos, tiek visos sveikatos sistemos mastu.

02 Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

Išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2011 m. sudarė 652 754 tūkst. litų, tai yra 10 000 tūkst. Lt (1,6 proc.) daugiau nei 2010 metais (2010 m. išlaidos sudarė 642 754 tūkst. litų). Faktinės išlaidos (pagal priimtas sąskaitas) sudarė 621 201,5 tūkst. Lt, tai yra 32 142 tūkst. Lt (4,9 proc.) mažiau nei 2010 metais (653 342,7 tūkst. Lt).

2011 m. gruodžio 31 d. kreditinis įsiskolinimas siekė 67 444,1 tūkst. Lt už dalį lapkričio mėn. (12 920,6 tūkst. Lt) ir gruodžio mėn. (54 523,5 tūkst. Lt) išduotų kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemones, t. y., palyginti su 2010 m. gruodžio 31 d. kreditiniu įsiskolinimu (98 996,6 tūkst. litų), buvo mažesnis 31,9 procento.

Ypač svarbu tai, kad 2011 m. pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, palyginti su 2010 m., sumažėjo 8,4 procento (duomenys pateikiami Aiškinamojo rašto 3 priede).

2011 m. paciento priemoka, tenkanti vienam kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptui, palyginti su 2010 m. ir 2009 m., sumažėjo atitinkamai 1,20 Lt (8,4 proc.) ir 5,80 Lt (30,8 procento). 2011 m. paciento priemoka buvo – apie 13,00 Lt, 2010 m. – apie 14,20 Lt, 2009 m. – apie 18,80 litų.

2011 m. vidutinė PSDF biudžeto išlaidų, tenkančių vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, suma sudarė 53,30 Lt, 2010 m. – 56,10 Lt, 2009 m. – 61,20 lito. 2011 m., palyginti su 2010 m. ir 2009 m., vidutinė PSDF biudžeto išlaidų, tenkančių vienam kompensuojamųjų vaistų receptui, suma sumažėjo atitinkamai 5,1 proc., arba 2,80 Lt, ir 12,9 proc., arba 7,90 Lt (duomenys pateikiami Aiškinamojo rašto 4 priede).

2011 m. pacientams buvo išrašyta 11,66 mln. receptų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, tai yra 20 tūkst. (0,2 proc.) receptų daugiau nei 2010 metais. 2010 m. buvo išrašyta 11,64 mln., 2009 m. – 11,38 mln., 2008 m. – 11,37 mln., 2007 m. – 11,04 mln., 2006 m. – 10,52 mln., 2005 m. – 10,15 mln., 2004 m. – 9,67 mln., 2003 m. – 8,90 mln., 2002 m. – 8,80 mln. receptų (duomenys pateikiami Aiškinamojo rašto 5 priede).

03 Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms apmokėti.

Už 2011 m. pacientams suteiktas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas buvo sumokėta 145 649,5 tūkst. litų. Iš jų rezervo lėšos sudarė 12 260,5 tūkst. Lt – ši suma buvo skirta medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų, suteiktų nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., išlaidoms papildomai kompensuoti, atsižvelgiant į sumažintą paslaugų bazinių kainų balo vertę ir 2011 m. padidėjusį reabilitacijos paslaugų poreikį. 2011 m. PSDF biudžete medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui buvo numatyta 133 389 tūkst. litų. Šios lėšos buvo panaudotos 100 procentų.

2011 m. PSDF biudžeto faktinės medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidos (pagal priimtas sąskaitas) sudarė 146 178,4 tūkst. litų (duomenys pateikiami Aiškinamojo rašto 6 priede).

Kreditinis įsiskolinimas už suteiktas medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 14 204,2 tūkst. Lt (už dalį lapkričio ir gruodžio mėnesį suteiktų paslaugų), tai yra 9,7 proc. visų 2011 m. faktinių išlaidų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui (duomenys apie 2010–2011 m. faktines išlaidas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui pateikiami 1 lentelėje).

1 lentelė. 2010–2011 metų faktinių išlaidų (pagal priimtas sąskaitas) medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui duomenys

	2010 m.	2011 m.	Pokytis	Pokytis, proc.
Faktinės išlaidos suaugusiųjų medicininei reabilitacijai, tūkst. Lt	100 740,7	116 351,1	15 610,4	15,5
Faktinės išlaidos vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, tūkst. Lt	25 455,3	29 827,3	4372,0	17,2
Iš viso	126 196,0	146 178,4	19 982,0	13,7

2011 m. faktinės išlaidos suaugusiųjų medicininei reabilitacijai sudarė 116 351,1 tūkst. Lt, tai yra 15 610,4 tūkst. Lt (15,5 proc.) daugiau nei 2010 m. (2010 m. faktinės išlaidos suaugusiųjų medicininei reabilitacijai sudarė 100 740,7 tūkst. Lt).

Faktinės išlaidos vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui sudarė 29 827,3 tūkst. Lt, tai yra 4372 tūkst. Lt (17,2 proc.) daugiau nei 2010 metais (2010 m. faktinės išlaidos vaikų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui sudarė 25 455,3 mln. Lt).

6 paveiksle parodoma, kaip 2003–2011 metais keitėsi išlaidos medicininės reabilitacijos paslaugoms ir šių paslaugų kiekis (atskirai pateikiami duomenys apie ambulatorinės reabilitacijos paslaugas).

6 pav. Išlaidų medicininei reabilitacijai ir šių paslaugų kiekio dinamika 2003–2011 metais

Sergančiųjų sunkiomis ligomis gydymas neatsiejamas nuo medicininės reabilitacijos. Tai svarbus gydymo etapas, leidžiantis greičiau išgydyti pacientus, grąžinti juos į darbo rinką ar atkurti biosocialinius gebėjimus ir integruoti į visuomenę bei išvengti antrinio neįgalumo. Tokių asmenų, kuriuos nuo mirties gelbsti naujausios medicinos technologijos, vis daugėja. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas prioritetas turi būti teikiamas sergantiesiems sunkiomis ūmiomis ligomis arba sunkias traumas patyrusiems ligoniams. Ypatingas dėmesys 2011 m. buvo skiriamas vaikų reabilitacijai.

VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyrelyje „Medicininė reabilitacija“ skelbiama pacientams ir gydytojams naudinga informacija apie laisvas vietas vaikų ir suaugusiųjų reabilitacijos įstaigose (informacija atnaujinama kiekvieną dieną), nurodomi šių įstaigų adresai, telefonai ir teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Šiame skyrelyje taip pat skelbiamas 2008 m. sausio 17 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ (Žin., 2008, Nr. 12-407).

04 Centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti.

PSDF biudžeto išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms 2011 m. sudarė 197 870,9 tūkst. Lt (iš jų 54 630 tūkst. Lt – rezervo lėšos, skirtos papildomam vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kiekiui įsigyti).

04 01. Išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams sudarė 139 542,6 tūkst. litų (iš jų 47 481 tūkst. Lt – rezervo lėšos).

04 02. Išlaidos centralizuotai perkamoms medicinos pagalbos priemonėms sudarė 41 423,2 tūkst. litų (iš jų 250 tūkst. Lt – rezervo lėšos).

VLK centralizuotai perka vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių nomenklatūrą kasmet svarsto Privalomojo sveikatos draudimo taryba. 2011 m. galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo bei centralizuotai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas buvo patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-463. Vadovaudamasi šiuo sąrašu, VLK organizavo atvirus pirkimo konkursus, neskelbiamas derybas ir vykdė pirkimus per Centrinę perkančiąją organizaciją. 2011 m. buvo sudaryta 190 pirkimo sutarčių, iš jų dalį (75) sudarė sutartys, pagal kurias vaistai ir medicinos pagalbos priemonės buvo perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją.

Pacientų poreikiams tenkinti VLK 2011 m. centralizuotai nupirko oksigenatorių už 4,4 mln. Lt, vaistų hemablastozėms gydyti ir onkohematologinių vaistų vaikams už 4,8 mln. Lt, vaistų Rituximabum – už 14,9 mln. litų, vaistų lėtinei mielogeninei leukemijai ir GIST gydyti – už 20,6 mln. litų, Bortezomibum – už 5 mln. litų, biologinės terapijos vaistų agresyviam krūties ir skrandžio vėžiui, kurio HER2 rodmuo teigiamas, gydyti – už 20,7 mln. litų, medikamentų metastazavusiai gaubtinės arba tiesiosios žarnos karcinomai gydyti – už 8,8 mln. litų. Taip pat centralizuotai buvo įsigyta ventrikulioperitoninių šuntų už beveik 820 tūkst. litų, vaisto Palivizumab didelės rizikos grupei priskiriamų naujagimių ir kūdikių užsikrėtimo respiracinio sincitijaus virusu profilaktikai virusinių susirgimų sezono metu – už 1,7 mln. litų, medikamento Alprostadil galūnių išemijai ir gangrenai gydyti – už 635 tūkst. litų, medikamento somatostatino analogų akromegalijai ir neuroendokriniams tumorams gydyti – už 4,1 mln. litų, medikamentų amžinės geltonosios dėmės degeneracijai gydyti beveik už 4 mln. litų. Taip pat buvo nupirkta antivirusinių vaistų AIDS ligai gydyti už 8,5 mln. litų.

2011 m. buvo atlikta 16,4 proc. daugiau endoprotezavimo operacijų nei 2010 metais – iš viso 7311 sąnarių endoprotezavimo operacijų (2010 m. – 6279 endoprotezavimo operacijos), iš jų – 6775 pirminės klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos. 2011 m. buvo gauta 8016 pacientų prašymų dėl pirminio klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo, t. y. 8 proc. mažiau nei 2010 metais (2010 m. buvo gauti 8656 prašymai).

2011 m. gruodžio 31 d. VLK duomenimis, pirminio klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo laukė 6617 pacientų (2010 m. gruodžio 31 d. – 11 862 pacientai). Per metus ši eilė sumažėjo 44,2 procento. Endoprotezo laukimo laikas priklauso nuo ASPĮ: kai kuriose ASPĮ eilės nėra ir pacientai endoprotezą gauna iškart, bet yra ir tokių ASPĮ, kurių sudarytoje eilėje endoprotezo skyrimo tenka laukti iki 35 mėnesių.

Aiškinamojo rašto 7 priede „Pacientų prašymų kompensuoti jų išlaidas kelio ir klubo sąnarių endoprotezams bei klausos aparatams, įsigytiems savomis lėšomis, duomenų suvestinė“ nurodoma, kad 2011 m. sausio 1 d. VLK sudarytoje eilėje dėl kompensacijos už savo lėšomis įsigytus kelio sąnario endoprotezus išmokėjimo laukė 154 asmenys (iš viso jiems turėjo būti išmokėta 540,0 tūkst. Lt kompensacijų). Iki metų pabaigos ši eilė sutrumpėjo – gruodžio 31 d. kompensacijų laukė tik 4 pacientai, jiems turėjo būti išmokėta 13,1 tūkst. Lt kompensacijų. 2011 m. 148 pacientams, savo lėšomis įsigijusiems kelio sąnario endoprotezą, VLK sumokėjo 493,7 tūkst. Lt kompensacijų.

2011 m. sausio 1 d. VLK sudarytoje eilėje dėl kompensacijos už savo lėšomis įsigytą klubo sąnario endoprotezą išmokėjimo laukė 1291 pacientas (jiems turėjo būti išmokėta 2388,5 tūkst. Lt kompensacijų). 2011 m. gruodžio 31 d. šių kompensacijų eilėje laukė tik 248 pacientai (eilė sutrumpėjo penkis kartus), jiems turėjo būti išmokėta 431,3 tūkst. Lt kompensacijų.

2011 m. VLK 1559 pacientams, savo lėšomis įsigijusiems klubo sąnario endoprotezą, sumokėjo 2825,9 tūkst. Lt kompensacijų.

2011 m. 868 pacientams, savo lėšomis įsigijusiems klausos aparatus, VLK sumokėjo 253,3 tūkst. Lt kompensacijų.

2011 m. kochleariniams implantams, BAHA įsriegiamiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginiams šių medicinos pagalbos priemonių procesoriams buvo išleista 2360,2 tūkst. litų. VLK finansavo 36 kochlearinio implanto implantavimo operacijas, 5 vidurinės ausies klausos sistemos ir 1 BAHA įsriegiamojo kaulinio implanto implantavimo operacijas bei 13 atsarginių procesorių pakeitimą.

VLK 2011 m. kompensavo 897 pacientų ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidas. Tam tikslui buvo panaudota 1666,7 tūkst. Lt PSDF biudžeto lėšų.

04 03. Išlaidos pacientų gydymui užsienyje, retų ligų ir būklių gydymui bei nenumatytiems atvejams sudarė 16 905,1 tūkst. litų (iš jų 6899 tūkst. Lt – rezervo lėšos).

2011 m. VLK organizavo 43 pacientų gydymą užsienyje ir kompensavo jų gydymo išlaidas (pagal E 112 formos pažymas buvo sumokėta 827,0 tūkst. Lt). Taip pat buvo išnagrinėti 1157 ASPĮ prašymai kompensuoti gydymo išlaidas pacientams, kuriems buvo diagnozuotos retos ligos ir būklės. Šiems pacientams buvo nupirkta reikiamų medikamentų ir medicinos pagalbos priemonių už 10 632,36 tūkst. litų.

05 Ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.

2011 m. išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms sudarė 39 473,6 tūkst. Lt, tai yra 1559 tūkst. Lt (4,1 proc.) daugiau nei 2010 m. (2010 m. išlaidos sudarė 37 914,6 tūkst. Lt), arba 99,7 proc. planuotų išlaidų (2011 m. ortopedijos techninėms priemonėms buvo skirta 39 573 tūkst. litų).

Kreditinis įsiskolinimas už pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 2917,7 tūkst. Lt (pagal gruodžio mėnesio sąskaitas). Palyginti su 2010 m. gruodžio 31 d., jis sumažėjo 377,8 tūkst. Lt, arba 13 procentų (2010 m. gruodžio 31 d. kreditinis įsiskolinimas sudarė 3295,5 tūkst. litų).

Tinkamas apdraustųjų aprūpinimas ortopedijos techninėmis priemonėmis svarbus ne tik apdraustajam, bet ir valstybei, nes gerai pritaikyta ortopedijos priemonė neįgaliajam iš dalies, o kartais beveik visiškai grąžina prarastą funkciją, didina žmogaus galimybes savarankiškai gyventi ir dirbti, gerina gyvenimo kokybę, o darbingo amžiaus apdraustųjų aprūpinimas šiomis priemonėmis lemia ir teigiamą ekonominį efektą.

Siekiant pagerinti sudėtingų ortopedijos gaminių prieinamumą pacientams, 2011 m. prioritetas buvo teikiamas protezinėms sistemoms. Šios sistemos skiriamos sunkiems ligoniams ir yra labai brangios – daugeliui pacientų jas būtų sunku įsigyti savo lėšomis. Lėšos protezinių sistemų poklasiams buvo skiriamos atsižvelgiant į praėjusių 3 metų lėšų poreikio vidurkį. 2011 m. protezinėms sistemoms buvo išleista 8,7 proc. daugiau PSDF biudžeto lėšų nei 2010 metais.

Siekiant subalansuoti ortopedijos techninių priemonių poreikį ir joms skiriamus asignavimus, 2011 m. šių priemonių bazinių kainų balo vertei apskaičiuoti buvo taikomas kintamojo balo principas. 2011 m. kintamojo balo vertė buvo skaičiuojama nuo 89 procentų ortopedijos techninėms priemonėms skirtų asignavimų sumos. Kompensacijos už pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones laukimo trukmė 2011 m. sutrumpėjo 1 mėnesiu – iki 21 mėnesio. Bendra kompensacijų, mokėtinų pagal kompensacijos laukimo eilę, suma 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 69 575 tūkst. Lt (2011 m. gruodžio 31 d. duomenys apie kompensacijos laukimo eilę pateikiami Aiškinamojo rašto 8 priede).

Įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. V-999 ,,Dėl 2011 metais pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių išlaidų kompensavimo“ ir siekiant efektyviau naudoti ortopedijos techninėms priemonėms skiriamas lėšas, nuo 2011 m. pabaigos buvo pradėta einamųjų metų lėšomis atsiskaityti už einamaisiais metais pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones. Tai leido pagerinti ortopedijos techninių priemonių prieinamumą apdraustiesiems.

Vykdant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas, pateiktas 2011 m. kovo 10 d. Valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-2-3 ,,Privalomasis sveikatos draudimas“, buvo parengtas sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 234 ,,Dėl Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 37-1335) pakeitimo projektas ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. V-466 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 72-2952) pakeitimo projektas. Numatoma, kad šių teisės aktų įsigaliojimas duos teigiamą ekonominį efektą, kuris turėtų sudaryti iki 5 proc. ortopedijos techninėms priemonėms skiriamos sumos. Šiomis lėšomis numatoma gerinti ortopedijos techninių priemonių prieinamumą apdraustiesiems.

06 Sveikatos programoms finansuoti.

Išlaidos sveikatos programoms finansuoti 2011 m. iš viso sudarė 169 197,7 tūkst. Lt, iš jų 760,1 tūkst. Lt buvo sumokėta iš PSDF biudžeto rezervo.

Šiuo metu vykdomos keturios onkologinių ligų prevencijos programos – gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio. Taip pat šalies mastu įgyvendinama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Prevencinėms programoms vykdyti iš PSDF biudžeto lėšų (kartu su rezervo lėšomis) 2011 m. buvo skirta 30 928,3 tūkst. litų, 2010 m. – 24 373 tūkst. Lt (2 lentelėje pateikiami minėtų prevencinių programų vykdymo 2010–2011 metais duomenys).

2 lentelė. Prevencinių programų vykdymo 2010–2011 metais duomenys

Metai	Skirta PSDF lėšų (įskaitant rezervo lėšas), tūkst. Lt	Suma pagal priimtas sąskaitas, tūkst. Lt	Lėšų panaudojimas, proc.	Patikrinta asmenų (TLK duomenys)
Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa
2010	6514,5	3662,9	57,0	101 270
2011	5385,1	4362,0	81,0	115 345
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa
2010	5019,9	3957,4	78,8	61 475
2011	5242,4	5098,5	97,2	76 757
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
2010	7837,0	4118,8	52,6	76 547
2011	6842,5	6068,2	88,7	112 474
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa
2010	4040,6	3178,9	78,7	88 317
2011	3185,4	2448,3	76,9	67 641
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa
2010	8719,6	6621,3	76,0	148 455
2011	10 272,9	9642,1	93,9	171 435

– Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programai, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-482 (Žin., 2004, Nr. 104-3856), vykdyti buvo išleista 4290,7 tūkst. litų. Pagal šią programą 25–60 metų moterys kas trejus metus gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

– Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-729 (Žin., 2005, Nr. 117-4249 ), vykdyti buvo išleista 4997,8 tūkst. litų. Pagal šią programą 50–69 metų moterys gali kartą per dvejus metus pasitikrinti dėl krūties vėžio. Programos priemonėmis siekiama nustatyti kuo ankstyvesnės stadijos krūties vėžį (2001 m. Lietuvoje net 37,6 proc. krūties vėžio atvejų sudarė vėlyvųjų trečios ir ketvirtos stadijų vėžys). Įgyvendinant programą, matyti teigiami sergamumo krūties vėžiu struktūros pokyčiai – vėlyvųjų stadijų vėžio atvejų kasmet mažėja, dažniau nustatomas pirmos ir antros stadijos vėžys.

– Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-973 (Žin., 2005, Nr. 152-5617), vykdyti buvo išleista 6034,9 tūkst. litų. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje numatytos paslaugos teikiamos 50–75 metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų broliai ar tėvai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Remiantis Europos randomizuotosios studijos apie prostatos vėžio patikrą (angl. European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer – ERSPC) išvadomis, nuo 2009 m. liepos 1 d. informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga bei urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga teikiama kas dvejus metus.

– Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-508 (Žin., 2009, Nr. 79-3321), vykdyti buvo išleista 2416,6 tūkst. litų. Šia programa siekiama nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Programa, kaip bandomasis projektas, dviejose apskrityse buvo vykdyta 2 metus. Programoje numatytos paslaugos teikiamos kas dveji metai 50–74 metų asmenims. Nuo 2012 m. programa vykdoma jau keturiose apskrityse.

– Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programai, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 (Žin., 2005, Nr. 145-5288), vykdyti buvo išleista 9504 tūkst. litų. Ši programa skirta 40–55 metų vyrų bei 50–65 metų moterų sergamumui ir mirtingumui nuo ūmių širdies ir kraujagyslių ligų mažinti. Pagal šią programą rizikos grupei priskiriami asmenys kasmet kviečiami pasitikrinti sveikatą.

– 2011 m. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentams įgyvendinti buvo išleista 14 735,5 tūkst. litų. 2011 m. VLK, įgyvendindama Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemas koordinuojančius reglamentus – 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 83), ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166 -1 2004 m.), vykdė šias priemones: PSDF biudžeto lėšomis apmokėjo Lietuvos Respublikos apdraustiesiems buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyje ar Šveicarijoje (toliau – ES šalys) šiose šalyse metu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, apdraustųjų prašymu kompensavo jų išlaidas būtinajai medicinos pagalbai, už kurią jie sumokėjo savo lėšomis, kontroliavo ES šalių atsiskaitymą už ES šalių apdraustiesiems Lietuvos Respublikoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

VLK sumokėjo 11 624,7 tūkst. Lt pagal ES šalių pagrįstas sąskaitas (5317), t. y. VLK apmokėjo:

– 5020 sąskaitų (apmokėta pagal bazines ES šalių nacionaliniais teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugų kainas) už Lietuvos Respublikos apdraustiesiems ES šalyse suteiktas būtinosios medicinos pagalbos arba planines medicinos pagalbos paslaugas (planinę medicinos pagalbą gali gauti tik tie Lietuvos Respublikos apdraustieji, kurie gyvena tose ES šalyse arba išvyksta į užsienį gauti sveikatos priežiūros paslaugų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka);

– 297 sąskaitas vienkartinėmis sumomis už Lietuvos Respublikos pensininkams, gyvenantiems ES šalyse, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų prašymu VLK, vadovaudamasi ES šalių kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų duomenimis, 2011 m. kompensavo 256 Lietuvos Respublikos apdraustųjų, savo lėšomis sumokėjusių už būtinosios medicinos paslaugas ES šalyse, išlaidas. Bendra šių kompensacijų suma sudarė 153,7 tūkst. litų.

2011 m. TLK atsiskaitė su ASPĮ už 2010 m. gruodį ir 2011 m. sausio–lapkričio mėnesiais ES šalių apdraustiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas: iš viso buvo sumokėta 2957 tūkst. Lt pagal 978 sąskaitas.

Siekdama susigrąžinti PSDF biudžeto lėšas, skirtas ASPĮ ir vaistinėms už 2010 m. II pusmetį bei 2011 m. I pusmetį ES šalių apdraustiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus, VLK 2011 m. ES šalių kompetentingoms institucijoms pateikė 1531 sąskaitą.

– Sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti buvo išleista 9381,4 tūkst. litų.

Vadovaujantis Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 (Žin., 2004, Nr. 5-96; 2009, Nr. 49-1968), rekomenduojama vieną sveikatos priežiūros specialisto pareigybę steigti 1000 mokinių gyvenamosiose vietovėse, turinčiose 3000 ir daugiau gyventojų (toliau – miesto), arba 500 mokinių gyvenamosiose vietovėse, turinčiose mažiau kaip 3000 gyventojų (toliau – kaimo). 2011 m. vieno miesto moksleivio, besimokančio savivaldybių ar kitų steigėjų įsteigtose mokyklose, sveikatos priežiūrai teko 17,7 lito. Savivaldybių įsteigtose miesto mokyklose mokėsi apie 293,4 tūkst. moksleivių, o kitų steigėjų – apie 33,7 tūkst. moksleivių. Vieno kaimo moksleivio, kuris mokosi savivaldybių ar kitų steigėjų įsteigtose mokyklose, sveikatos priežiūrai teko 35,4 lito. Savivaldybių įsteigtose kaimo mokyklose mokėsi apie 100,6 tūkst. moksleivių, o kitų steigėjų – apie 8,8 tūkst. moksleivių (apibendrinti 2007–2011 m. sveikatos priežiūros mokyklose vykdymo ir finansavimo duomenys pateikiami 7 paveiksle).

7 pav.

Sveikatos priežiūrai mokyklose iš PSDF biudžeto skiriamos lėšos naudojamos specialistų darbo užmokesčiui, vienkartinėms piniginėms išmokoms, priedams, priemokoms, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms mokėti. Siekiama, kad minėti specialistai ne tik suteiktų pirmąją medicinos pagalbą, bet ir propaguotų sveiką gyvenseną, ragintų jaunimą atsisakyti žalingų įpročių, daugiau sportuoti ir kt. Vaikų sveikatos priežiūrą mokyklose prižiūri Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

– Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai vykdyti buvo išleista 45 068,5 tūkst. litų. Iš PSDF biudžeto apmokamos širdies, inkstų, akies ragenos, kepenų, kamieninių ląstelių transplantacijų paslaugos.

– Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiajai programai vykdyti buvo išleista 1835,3 tūkst. litų.

Iš Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos lėšų įgyvendinamos įvairios programos. Didžiausia šių lėšų dalis 2011 metais teko savivaldybių vykdomoms vaikų ir suaugusiųjų fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimo bei sveikos gyvensenos ugdymo miesto ir kaimo bendruomenėse, priklausomybės ligų prevencijos ir onkologinių susirgimų profilaktikos bei prevencijos programoms.

Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas ir siekiant užtikrinti, kad savivaldybės tinkamai atsiskaitytų už panaudotas PSDF biudžeto lėšas, VLK direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 1K-157 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 100-4732) buvo patvirtinta nauja Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės už jai skirtų lėšų panaudojimą tvarka.

– Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-890 „Dėl Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 140-5047). 2011 m. šias paslaugas gavo 25 991 asmuo (3332 asmenimis daugiau nei 2010 metais). Šių paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo išleista 29 758,1 tūkst. Lt (duomenys apie 2009–2011 m. dantų protezavimo paslaugų laukimo eiles pateikiami Aiškinamojo rašto 9 priede).

– Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai finansuoti buvo išleista 1729,7 tūkst. Lt, t. y. 86,1 proc. programai skirtų PSDF biudžeto lėšų. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa finansuojama nuo 2004 metų. Šios programos lėšomis 6–14 metų vaikams nuolatiniai krūminiai dantys dengiami hermetizuojančiomis medžiagomis – silantais, apsaugančiais nuo karieso.

Per visą šios programos vykdymo laikotarpį dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos buvo suteiktos daugiau nei 291 tūkst. vaikų. 2011 m. dantų silantavimo paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 56 tūkstančiams vaikų (duomenys pateikiami 3 lentelėje).

3 lentelė. Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis finansavimo programa

Metai	Skirta PSDF lėšų (įskaitant rezervo lėšas), tūkst. Lt	Suma pagal priimtas sąskaitas, tūkst. Lt	Lėšų panaudojimas, proc.	Patikrinta asmenų (TLK duomenys)
2010	2123,3	1491,9	70,3	49 063
2011	2072,7	1764,2	85,2	56 393

– Priklausomybės ligų programai finansuoti buvo išleista 1771,7 tūkst. litų.

Šios programos tikslas – pagerinti specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sergantiesiems priklausomybės ligomis, užtikrinti ankstyvąją šių ligų diagnostiką, laiku suteikti reikiamą medicinos, psichologinę pagalbą, tobulinti priklausomybės ligomis sergančių pacientų reabilitaciją ir integraciją į bendruomenę.

– Siekdama įgyvendinti Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemones, VLK pirko vakcinų už 12 286 tūkst. Lt, iš jų sezoninės gripo vakcinos – už 1307 tūkst. litų. ASPĮ buvo visiškai aprūpintos vakcinomis vaikams ir suaugusiesiems skiepyti: vakcina nuo B hepatito (naujagimiams, kūdikiams ir vaikams), vakcina nuo tuberkuliozės, vakcina nuo difterijos, stabligės, kokliušo (neląstelinio) ir poliomielito, vakcina nuo difterijos ir stabligės (adsorbuota), vakcina nuo tymų, epideminio parotito ir raudoniukės, vakcina nuo poliomielito, vakcina nuo pasiutligės, imunoglobulinas nuo pasiutligės, vakcina nuo kokliušo (neląstelinio), vakcina nuo difterijos, stabligės, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo).

– Skubiai konsultacinei sveikatos priežiūros pagalbai finansuoti buvo išleista 16 535,8 tūkst. litų.

Šios pagalbos teikimo reikalavimus, organizavimo ir apmokėjimo sąlygas reglamentuoja Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 (Žin., 2008, Nr. 33-1190).

Skubią konsultacinę ir specializuotą skubią konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą sudaro: dispečerinių tarnybų darbas, konsultantų atvykimas į ASPĮ, konsultavimas, diagnostinių ir gydomųjų procedūrų bei operacijų atlikimas, ligonio pervežimas į ASPĮ, kurioje suteikiamos reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

– Įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos priemones, iš Stabilizavimo fondo (sveikatos sistemos pertvarkai) 2011 m. buvo skirta 732,4 tūkst. Lt aštuonių restruktūrizuojamų ASPĮ darbuotojų išeitinėms išmokoms kompensuoti. Svarbiausias programos tikslas – siekti, kad gyventojams būtų teikiamos saugios, geros kokybės ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Svarbiausi programos uždaviniai – suformuoti efektyvesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, racionalesnę teikiamų paslaugų struktūrą, stiprinti rajono lygmens ligoninių infrastruktūrą. Ši programa apima stacionarines valstybės ir savivaldybių ASPĮ bei jų teikiamas paslaugas.

– Kraujo donorų kompensacijoms buvo išleista 3596,2 tūkst. Lt, iš jų neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti – 1202,4 tūkst. litų. 2011 metais kraują davė 87,7 tūkst. donorų, iš jų 27,9 tūkst. – neatlygintinai.

– ASPĮ aprūpinimui antirezus imunoglobulinais ir krešėjimo faktoriais, skirtais stacionariniam gydymui, buvo išleista 3312,3 tūkst. litų. VLK centralizuotai perka antirezus (Anti-D) imunoglobuliną ir aprūpina juo 345 ASPĮ. Preparatas yra būtinas nėščiosioms, kurių rezus faktorius yra neigiamas, jei moters kūne atsiranda specifinių apsauginių baltymų imunoglobulinų, gebančių naikinti į motinos kraują patekusius vaisiaus eritrocitus. Dėl šios priežasties kyla grėsmė ne tik pirmajam, bet ir tolesniems nėštumams. Tinkamu metu suleistas imunoglobulinas neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, kol jie dar nespėja sukelti nėščiosios organizmo imuninės reakcijos ir antikūnų gamybos, galinčių sukelti vaisiaus žūtį.

Krešėjimo faktoriai VLK centralizuotai perkami nuo 2009 metų ir paskirstomi ASPĮ hemofilija sergantiems pacientams gydyti.

– Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo priemonėms (žmogaus imunodeficito viruso ligos stebėsenos laboratorinių tyrimams) finansuoti buvo panaudota 171,3 tūkst. litų.

– Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo priemonėms finansuoti buvo panaudota 1039,3 tūkst. litų. Už šias lėšas buvo perkami 7 pavadinimų vaistai atspariajai tuberkuliozei gydyti ambulatoriškai ir stacionare.

07 Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos.

Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos 2011 m. sudarė 41 507 tūkst. Lt, t. y. 79,8 proc. planuotų išlaidų, arba tik 1 proc. visų PSDF biudžeto pajamų (Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje šioms išlaidoms numatyta skirti iki 2 proc. PSDF biudžeto lėšų). 2011 metams patvirtintas darbo užmokesčio fondas sudarė 17 000 tūkst. litų. Faktinis darbo užmokesčio fondas siekė 15 131tūkst. Lt, arba 89 proc. planuotų išlaidų.

Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti sudarė 11 700 tūkst. Lt, iš jų 7640,6 tūkst. Lt buvo panaudota nematerialiajam turtui (programinei įrangai ir licencijoms) įsigyti, 4059,1 tūkst. Lt – materialiajam turtui (kompiuterinei technikai ir kitai biuro įrangai) pirkti.

Lėšos ilgalaikiam turtui įsigyti buvo naudojamos privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ modernizavimo projektui įgyvendinti, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui bei Finansų valdymo ir apskaitos informacinei sistemai (FVAIS) sukurti ir įdiegti.

2011 m. modernizuojant privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“, buvo pertvarkytas ir optimizuotas duomenų, susijusių su reabilitacijos paslaugų teikimu, kaupimo ir teikimo procesas, iš esmės pakeistas prisirašymo prie PAASP įstaigų ir psichikos centrų procesas, įdiegta Duomenų analizės posistemė.

Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro (toliau – Registras) paskirtis – draudžiamųjų asmenų registravimas, duomenų rinkimas, sisteminimas, apdorojimas, kaupimas, saugojimas ir draustumo informacijos teikimas. Registro duomenų pagrindu funkcionuoja privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema „Sveidra“. Siekiant užtikrinti sklandų Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą, Registre vykdoma draudžiamųjų įskaitos kontrolė draudžiamųjų įregistravimo teisėtumo požiūriu. Įdiegus Registrą, pirmiausia buvo patikslintas draudžiamųjų skaičius. Asmenys, išvykę iš Lietuvos ir apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravę teisės aktų nustatyta tvarka, neteko draudžiamojo statuso – negyvenantys Lietuvoje asmenys negali būti įtraukti į draudžiamųjų asmenų apskaitą ir negali būti laikomi apdraustaisiais. Šio patikslinimo rezultatai leido iš prisirašiusiųjų prie ASPĮ sąrašų išbraukti 170 tūkst. asmenų.

Registre įvairiais pjūviais sisteminami ir klasifikuojami draudžiamųjų duomenys, šie duomenys centralizuotai saugomi ir tvarkomi. Tokiu būdu užtikrinamas asmens duomenų saugumas, duomenų pateikimo operatyvumas ir tikslumas. Įdiegus Registrą, gerokai sumažėjo draustumo registravimo klaidų, sumažėjo ir duomenų tvarkymo išlaidos. Tinkamas informacinių išteklių naudojimas leidžia gerinti VLK veiklos kokybę ir išsamiai įvertinti priimamų sprendimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimu, pagrįstumą.

Registro duomenų pagrindu teikiamos elektroninės paslaugos – apdraustumo privalomuoju sveikatos draudimu patikrinimas elektroniniu būdu ir informacijos apdraustiesiems teikimas elektroniniu būdu.

Registre įdiegtos automatinių duomenų mainų sąsajos – sąveika tarp valstybės institucijų ir valstybės registrų užtikrina valstybės informacinių išteklių integralumą. Be to, užtikrinant efektyvų ir teisėtą automatinį duomenų teikimą, didėja informacijos skaidrumas ir mažėja paslaugų teikimo gyventojams išlaidos.

Registras asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir institucijoms, administruojančioms privalomojo sveikatos draudimo įmokas, užtikrina galimybę gauti aktualią (operatyvią) informaciją apie asmens draustumą – tai gerina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimą.

Registre įdiegta automatinio apsikeitimo duomenimis galimybė teikia tiesioginę naudą gyventojams:

– mažina administracinę naštą – kur kas paprasčiau gaunamos (ir išduodamos) pažymos bei kiti reikiami dokumentai draustumui patvirtinti;

– greitai ir tiksliai, nepriklausomai nuo asmens buvimo vietos duomenys apie jo draustumą keičiami automatiniu būdu bet kuriuo paros metu ar bet kurią savaitės dieną, jam šiame procese nedalyvaujant;

– užtikrinamas aktualios informacijos kaupimas;

– užtikrinamas duomenų subjektų teisių įgyvendinimas.

2011 m. VLK įsigijo reliacinių duomenų bazių valdymo sistemos licencijų techninio aptarnavimo paslaugas bei papildomas licencijas ir išsinuomojo kompiuterizuotoms darbo vietoms ir tarnybinėms stotims skirtas standartinės programinės įrangos licencijas.

FVAIS sukūrimas ir įdiegimas VLK leido tobulinti PSDF biudžeto valdymą bei sudarė galimybę VLK ir TLK pereiti prie PSDF apskaitos tvarkymo kaupimo principu. FVAIS įgalino tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti ataskaitas pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartus. Perkėlus duomenis iš senų informacinių sistemų į FVAIS, atsirado galimybė centralizuoti duomenų apdorojimo procesus, gauti operatyvesnes ir detalesnes suvestines bei ataskaitas, optimizuoti veiklos procesus ir tokiu būdu taupyti žmogiškuosius bei finansinius resursus.

Be to, VLK tobulina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams vykdydama projektą, kurio tikslas – sukurti ir įdiegti efektyvią, šiuolaikinius gyventojų poreikius atitinkančią viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir klientų aptarnavimo sistemą. Moderni sistema veiks pagal „vieno langelio“ principą, bus sukurta ir įdiegta besikreipiančiųjų į ligonių kasas konsultavimo duomenų bazė („klausimų–atsakymų medis“). Ji bus prieinama (kaip e. paslauga) visiems, ieškantiems informacijos jiems rūpimais klausimais. Ši sistema užtikrins vienodus gyventojų aptarnavimo standartus ir kokybę visoje Lietuvoje.

2011 m. pradėti vykdyti darbai bus tęsiami 2012 metais.

08 Kitos išlaidos.

Kitų išlaidų 2011 metais nebuvo.

09 Kasos apyvartos lėšos.

2011 m. pabaigoje kasos apyvartos lėšų likutis sudarė 134 118 tūkst. Lt, t. y. 114 118 tūkst. Lt daugiau nei planuota. 2012 m. šios bus lėšos pervestos į atskirą rezervo sąskaitą.

10 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas.

Lėšų likutį pagal 2011 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto būklę sudarė 571 382 tūkst. Lt, iš jų 20 000 tūkst. Lt – 2010 m. PSDF biudžeto apyvartinės lėšos. PSDF biudžeto rezervą sudarė likusios lėšos – 551 382 tūkst. Lt (2010 m. PSDF biudžeto lėšų likutis sudarė 426 186 tūkst. Lt, o 2010 m. PSDF biudžeto rezervo likutis – 125 196 tūkst. litų).

Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsniu, PSDF biudžeto rezervo lėšos buvo skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų, sveikatos programų bazinių kainų balo vertei atkurti ir palaikyti bei dėl sumažintos balo vertės prarastoms lėšoms kompensuoti, centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti (papildomai jų kiekiui pirkti, siekiant geriau tenkinti pacientų poreikius).

2011 metais šiam tikslui buvo panaudota 277 549,9 tūkst. Lt rezervo lėšų.

Per metus už lėšų laikymą rezervo sąskaitoje buvo gauta 6790,2 tūkst. Lt banko palūkanų (PSDF biudžeto vykdymo apyskaitoje ši suma nurodoma 04 pajamų straipsnyje „Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos“), iš kurių 2939 tūkst. Lt buvo gauti už 2010 m. terminuotą indėlį (250 tūkst. litų).

2011 m. gruodžio 31 d. rezervo sąskaitoje liko 273 832,7 tūkst. Lt nepanaudotų rezervo lėšų.

PRIDEDAMA. 9 lapai.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys