LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 437

STENOGRAMA

 

2012 m. gegužės 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji sve­čiai! Pra­de­da­me 2012 m. ge­gu­žės 15 d. ple­na­ri­nį po­sė­dį.

 

10.02 val.

Ro­mo Ka­lan­tos au­kos ir jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo 40-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Pir­miau­sia 2012 m. ge­gu­žės 15 d. mi­nė­ji­mas, skir­tas Ro­mo Ka­lan­tos au­kos ir jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo 40-me­čiui at­min­ti.

Ger­bia­mie­ji, šiais me­tais mi­nė­si­me ne vie­ną is­to­ri­nę ne­gin­kluo­to pa­si­prie­ši­ni­mo su­kak­tį. Vi­si pui­kiai ži­no­me, kad oku­pan­tų ka­riuo­me­nei krau­jy­je pa­skan­di­nus par­ti­za­nų ko­vas tau­tos bū­ti­no­ji gin­tis įga­vo ki­tas for­mas. Šian­die­ną tai va­di­na­me ne­gin­kluo­tu pa­si­prie­ši­ni­mu. Tau­to­je li­ko ne­nu­žu­dy­tų ir ne­iš­trem­tų vy­res­nių žmo­nių, au­go nau­jos kar­tos ir nuo­lat at­si­ras­da­vo to­kių, ku­rie at­mes­da­mi iš­ve­džio­ji­mus apie is­to­ri­nę bū­ti­ny­bę pri­si­tai­ky­ti, griež­tai sky­rė bal­tą nuo juo­do, lais­vę nuo iš­da­vys­tės, Lie­tu­vą nuo so­vie­tų im­pe­ri­jos. Šie žmo­nės sklei­dė tie­sos žo­dį. Jie skai­tė pa­tys ir sko­li­no ki­tiems lais­vė­je pa­ra­šy­tas kny­gas, klau­sė­si lais­va­jame pa­sau­ly­je tran­sliuo­ja­mų ra­di­jo lai­dų. Tie žmo­nės per Vė­li­nes ir ki­to­mis pro­go­mis pa­gerb­da­vo tau­tos did­vy­rius už­deg­da­mi žva­ku­tes ant jų ka­pų. Jie lei­do ir pla­ti­no „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­ką“, ve­dė Lie­tu­vą į lais­vę, tie­są, į Ko­vo 11-ąją.

Vie­nas iš jų, ku­rio as­me­ny­bė ir au­ka iš­reiš­kia vi­sos tau­tos skaus­mą ir vil­tis, bu­vo R. Ka­lan­ta. Šian­dien mi­nė­da­mi ly­giai 40 me­tų nuo di­din­gų ir tra­giš­kų įvy­kių jaut­riau ir ati­džiau pri­si­me­na­me šią Lie­tu­vos le­gen­dą, pri­si­me­na­me 1972-ųjų ge­gu­žę.

Leis­ki­te pra­dė­ti mi­nė­ji­mą, skir­tą R. Ka­lan­tos au­kos ir jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo 40-me­čiui at­min­ti.

M. STROLYS (Po­sė­džių sek­re­to­ria­to kon­sultan­tas). Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

PIRMININKĖ. Mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė, Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius ir ki­ti Vy­riau­sy­bės na­riai, R. Ka­lan­tos ar­ti­mie­ji, pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­viai ir ko­vo­to­jai už lais­vę, už­sie­nio vals­ty­bių di­plo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių Lie­tu­vo­je va­do­vai, Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ir R. Ka­lan­tos au­kos ir jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo 40-me­čiui at­min­ti Kau­ne mi­nė­ji­mo or­ga­ni­za­to­riai, jau­ni­mo at­sto­vai, ki­ti di­džiai ger­bia­mi sve­čiai.

Mie­lie­ji, nuo įvy­kių, ku­riuos šian­die­ną mi­ni­me, pra­bė­go 40 me­tų. Pri­si­min­ki­me R. Ka­lan­tos au­ką, pri­si­min­ki­me jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vius, ku­rių jau ne­bė­ra su mu­mis, ir pa­gerb­ki­me jų at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

Dau­ge­lis iš čia esan­čių ge­rai pri­si­me­na 1972 m. ge­gu­žės 14 d., kai iš­gir­do ži­nią apie de­vy­nio­lik­me­čio iš Vi­li­jam­po­lės R. Ka­lan­tos au­ką. Tai iš tik­rų­jų bu­vo ži­nia, žen­klas oku­pan­tams, pa­sau­liui, o svar­biau­sia, mums pa­tiems, Lie­tu­vos žmo­nėms. Žen­klas, kad so­vie­tų im­pe­ri­ja su­ge­bė­jo Lie­tu­vą oku­puo­ti, bet ne­pa­jė­gė pa­vers­ti man­kur­tais, kad už­au­go nau­ja kar­ta, ku­ri, pra­ėjus dvi­de­šim­čiai me­tų po lais­vės ko­vų po­ka­rio miš­kuo­se ir mies­te­liuo­se, mąs­to kaip jų tė­vai ir se­ne­liai, mąs­to kaip lais­vi žmo­nės. O kai ku­rie iš jų tu­ri drą­sos taip ne tik mąs­ty­ti, bet ir veik­ti.

Kvie­čiu min­ti­mis dar kar­tą su­grįž­ti į 1972 m. ge­gu­žės ir vė­les­nių­jų me­tų aki­mir­kas ir ap­žvelg­ti is­to­ri­nė­se nuo­trau­ko­se įam­žin­tus žmo­nes ir įvy­kius. Dė­me­sio į ek­ra­ną.

 

Skam­ba P. Meš­kė­los at­lie­ka­ma dai­na „Dar ne va­ka­ras“ ir ro­do­mos skaid­rės

 

Šio­se nuo­trau­ko­se pa­ma­tė­me ne tik tai, kiek gra­žaus ir pro­tin­go, ne­abe­jin­go ir at­sa­kin­go jau­ni­mo tu­rė­jo 1972 me­tų Lie­tu­va, iš šių nuo­trau­kų ma­ty­ti, kaip so­vie­tų san­tvar­kai bu­vo svar­bu su­ras­ti pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vius, juos nu­baus­ti ir įbau­gin­ti ki­tus. Ta­čiau tai anaip­tol ne­su­stab­dė ko­vo­ti už Lie­tu­vos lais­vę pa­si­ry­žu­sių žmo­nių.

Ma­lo­niai kvie­čiu tar­ti žo­dį Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vį, kau­nie­tį Al­gir­dą Vac­lo­vą Pa­tac­ką. (Plo­ji­mai)

A. V. PATACKAS. Lais­vė, lieps­na, de­guo­nis… (R. Ka­lan­tos au­kai at­min­ti.)

Ge­gu­žės 14 d., 1972-ie­ji. Kau­ne pa­sklin­da gan­das, kad mies­to so­de su­si­de­gi­no jau­nuo­lis. Ko­dėl – ne­ži­nia… Po ku­rio lai­ko pra­de­da aiš­kė­ti, kad jo mo­ty­vai – pa­na­šūs, kaip Ja­no Pa­la­cho, jau­no is­to­ri­ko, prieš tre­je­tą me­tų su­si­de­gi­nu­sio Pra­ho­je. Tai – lais­vė, lais­vė bet ku­ria kai­na…

Ge­gu­žės 15-oji, ry­tas. Mies­to so­de tuš­čia ir ty­lu, jo­kių pėd­sa­kų, nė vie­no žmo­gaus, tar­si nie­ko ne­bū­tų įvy­kę. Ap­mau­di min­tis – taip, nie­ko čia nie­ka­da ne­bus, vai­ki­nas sa­ve pra­žu­dė vel­tui, nes mes to­kie, va to­kie ap­span­gę ir ap­kur­tę dus­lio­je tvan­ko­je… Dar ap­žiū­rė­jau kny­gy­no vit­ri­ną, bet akys, nors ma­tė, ne­kliu­vo už kny­gų pa­va­di­ni­mų, ir iš­va­žia­vau į Vil­nių.

Pra­ėjo ly­giai to­kių pat be­pras­mių po­ra die­nų. Ir štai lyg per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus – Kau­ne kaž­kas vyks­ta, Kau­nas ver­da… Ne­pri­si­me­nu, kaip ir kuo, bet at­si­du­riu Lais­vės alė­jos pri­ei­go­se, mi­nio­je, ne­be­at­pa­žįs­ta­mo­je, įe­lek­trin­to­je, niau­riai žva­lio­je. Ke­lią už­tve­ria mi­li­ci­nin­kų gran­di­nė, bet keis­ta – no­rin­čių pa­tek­ti į Lais­vės alė­ją, ar­ba, kaip kau­nie­čiai sa­ko, į Lais­vę, ne­stab­do, pra­lei­džia. Ko­dėl ne­ina­te – klau­siu pir­mo pa­si­tai­kiu­sio, tas niū­riai burb­te­li: eik, pats pa­ma­ty­si… Ryž­tuo­si ir ei­nu – tu­riu vis­ką pa­ma­ty­ti ir pa­tir­ti pats, kaip tie ai­rių žur­na­lis­tai, ku­rie Ols­te­ry­je lin­do į pa­tį pra­ga­rą, nes no­rė­jo liu­dy­ti, pa­tir­ti smur­tą, pa­tys bū­ti smur­to au­ko­mis, o ne ste­bė­to­jais iš pa­ša­lės. Lais­vė apy­tuš­tė, tik iš prie­kio at­žy­giuo­ja ka­rei­vių ro­ta. Pir­mą kar­tą te­ko iš­vys­ti so­vie­tų ka­rei­vu­kus su šal­mais ir gin­klais, vi­sos eki­puo­tės. Šiaip jie tais, jau nu­to­lu­siais nuo po­ka­rio, me­tais ne­be­kė­lė at­gra­sos, grei­čiau bu­vo ko­miš­ki su sa­vo nu­dry­žu­sia CHB (chlop­čia­to bu­maž­na­ja, nu­blu­ku­sio med­vil­ni­nio au­di­nio uni­for­ma) ir kly­vais ker­zi­niais če­ba­tais. Bet da­bar jie at­ro­dė jau ki­taip – šal­mai slė­pė vei­dų bruo­žus, o at­kiš­ti, pa­ruoš­ti šū­viams ka­laš­ni­ko­vai ne­bu­vo pa­na­šūs į žais­li­nius. Dar nie­ko ne­pa­da­rius ir ne­iš­ta­rus – už­te­ko, ma­tyt, at­ža­raus žvilgs­nio, pa­si­ju­tau už­lauž­to­mis ran­ko­mis ve­da­mas į kie­me­lį prie mies­to so­do. Tai bu­vo eg­zi­ku­ci­jų vie­ta – su­im­tie­ji iš­ri­kiuo­ti į vie­ną še­ren­gą vi­saip bu­vo pro­vo­kuo­ja­mi: pa­ty­čio­mis, keiks­mais, že­mi­ni­mu, pa­ro­dy­ti pro­tes­tą ar­ba bent jau užuo­mi­ną, o ta­da į dar­bą bu­vo pa­lei­džia­mi sa­vo dar­bo ba­na­nai, pa­da­ry­ti iš ga­ba­lais su­pjaus­ty­to ka­be­lio su sun­kiu me­ta­li­niu įda­ru. To­kiu bu­vo ga­li­ma ir kau­ko­lę pra­lauž­ti. At­si­me­nu, jų ran­ke­nos bu­vo kruopš­čiai ap­vy­nio­tos izo­lia­ci­ja, kad ne­slys­tų smū­giuo­jant. Vie­nas toks at­si­ra­do prieš ma­ne – žvilgs­nių žai­bai su­si­dū­rė kaip ge­lež­tės. Smog­siu at­gal, kad ir kas bū­tų – žyb­te­lė­jo sme­ge­ny­se, tai tru­ko gal tik se­kun­dės da­lį. Ne­smo­gė, at­si­trau­kė, ati­to­ko…

Dar pri­si­me­nu to­kį Kau­no gat­vių Gav­ro­šą, ko­kių 13 me­tų pa­aug­lį, gar­ba­no­tą, kaip ir jo pro­to­ti­pas, ku­ris kaž­ko­dėl čiul­pė gal už­gau­tą pirš­tą. Ko čia iš­si­dir­bi­nė­ji, kas pirš­tui? Nu­si­de­gi­nau… Ši­to, lieps­nos pri­mi­ni­mo, už­te­ko – bu­vo už­si­mo­ta ba­na­nu, bet ša­lia sto­vė­jęs tvir­tas vai­ki­nas už­sto­jo – ko čia dau­žai vai­kus, duok man… Da­vė – tas su­smu­ko, bet ne­par­griu­vo, at­lai­kė…

To­liau vis­kas sken­dė­jo rū­ke – tvan­kūs, tam­sūs, be ga­lo il­gi KGB pa­sta­to ko­ri­do­riai, pri­grūs­ti areš­tuo­to­jų. Sto­jat! Sie­nų ne­lies­ti… Ja te­be, li­tov­skij ub­liu­dok… – ir keiks­mai, keiks­mai, keiks­mai. Pri­si­me­nu, ko­kius tre­je­tą me­tų ne­ga­lė­jau pa­kęs­ti žmo­nių su uni­for­mi­nė­mis sa­go­mis – jei­gu toks at­si­sės­da­vo ša­lia, per­ei­da­vau į ki­tą vie­tą…

O vis­kas klos­tė­si taip – val­džia da­rė vis­ką, kad ši­tai įvyk­tų. Vi­sų pir­ma spau­do­je pa­si­ro­dė straips­niai, tiks­liau, ke­le­tas ei­lu­čių, su šlykš­čio­mis užuo­mi­no­mis, kad R. Ka­lan­ta yra psi­chi­nis li­go­nis. Jos bu­vo pa­si­ra­šy­tos ži­no­mų psi­chiat­rų, ši­taip vi­siems lai­kams įra­šiu­sių sa­ve į „bau­džia­mo­sios psi­chiat­ri­jos“, ši­to gry­no so­vie­ti­nio iš­ra­di­mo, is­to­ri­ją. O lai­do­tu­vių die­ną vie­toj pa­skelb­tos va­lan­dos mi­li­ci­ja po­rą va­lan­dų anks­čiau at­ėmė iš ar­ti­mų­jų kars­tą ir, ne­pai­sy­da­ma pro­tes­tų, pri­ver­tė lai­do­ti nie­ko ne­pri­leis­da­ma prie ka­po. Į lai­do­tu­ves su­si­rin­ku­si mi­nia, su­ži­no­ju­si, kad yra ap­gau­ta, kad lai­do­tu­vės jau įvy­ko, sa­vai­me siūb­te­lė­jo iš Vi­li­jam­po­lės į mies­to cen­trą. Prie­ky­je jos bu­vo dau­giau­sia jau­ni žmo­nės, hi­piuo­jan­tys, Ro­mo drau­gai ir bi­čiu­liai, su­si­ki­bę ran­ko­mis. Jau ne­be mi­nia, o su­si­ly­dęs į vie­ną kū­ną gy­vas tva­ri­nys įžen­gė į Lais­vės alė­ją. Šauk­da­mi „Lais­vę Lie­tu­vai!“, jie vie­nin­go­mis gre­to­mis tar­si po­tvy­nio ban­ga, vis­ką nu­šluo­jan­ti, pa­sie­kė mies­to so­dą, kur ir įvy­ko R. Ka­lan­tos au­kos pa­šven­ti­ni­mo mi­tin­gas. Stu­ka­čių da­ry­to­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti jau­ni, gra­žūs, įkvėp­ti vei­dai, to­kie ir li­kę is­to­ri­jai – is­to­ri­jai mies­to, var­du Kau­nas, kur kiek­vie­nas žmo­nių su­si­bū­ri­mas – žmo­nių, stai­ga pa­ju­tu­sių sa­vo jė­gą, pa­vir­tu­sių iš mi­nios į dva­si­nį kū­ną, – te­gul tai bus bok­so ar ki­tos var­žy­bos, nie­ko ben­dro su po­li­ti­ka ne­tu­rin­čios, – vi­sa­da baig­da­vo­si vie­no­dai ir vi­sa­da ne­ti­kė­tai – lais­vę Lie­tu­vai, lais­vę Lie­tu­vai!!!

O pas­kui bu­vo nak­tis, svai­gi lais­vės nak­tis. Pra­si­vė­rė dan­gūs, ir lais­vės lieps­nos lie­žu­viai, nors aki­mir­kai, nors trum­pam nu­de­gi­no mū­sų sie­las. Taip XX a. 5-ojo ir 6-ojo de­šimt­me­čių kar­ta įpras­mi­no sa­vo bu­vi­mą, sa­vo iš­ti­ki­my­bę Lie­tu­vos is­to­ri­jos tra­di­ci­jai, kai kas 20–30 me­tų ne­nu­mal­do­ma se­ka kil­da­vo su­ki­li­mai, maiš­tai, są­jū­džiai. Nors dau­gu­ma jų baig­da­vo­si pra­lai­mė­ji­mu, bet tas, kas įkvėp­da­vo lais­vės, jos de­guo­nies, jos liep­s­nos, tas vi­sam gy­ve­ni­mui ži­no­jo (bet ne­mo­kė­jo ki­tiems to ne­pa­ty­ru­siems pa­pa­sa­ko­ti), kas yra lais­vė, kas yra lieps­na ir kas yra tas de­guo­nis, ku­riuo ši lieps­na yra gy­va.

Dar ke­le­tą žo­džių šiek tiek ki­ta, bet kar­tu ir ar­ti­ma te­ma – apie da­bar­tį, nes kiek­vie­nas is­to­ri­nis fak­tas, kiek­vie­nas is­to­ri­jos pri­si­mi­ni­mas tik ta­da tu­ri pras­mę, kai mes jį pa­ly­gi­na­me su da­bar­ti­mi ir iš to gau­na­me pa­mo­kų. Yra tam tik­rų pa­ra­le­lių tarp to, kas da­bar vyks­ta Lie­tu­vo­je, ir tarp ka­lan­ti­nių. Ta­da mes tu­rė­jo­me iš­orės prie­šą. Tai bu­vo oku­pan­tas. Da­bar mes tu­ri­me (gal bus la­bai stip­riai pa­sa­ky­ta), bet vis dėl­to tu­ri­me vi­daus prie­šą. Su juo ko­vo­ti yra daug sun­kiau, jis yra daug klas­tin­ges­nis. Ko­va su juo yra daug sub­ti­les­nė. Mes net­gi ne­tu­ri­me to­kios pa­tir­ties. Aš tu­riu ome­ny tai, kas vyks­ta pas­ta­ruo­ju me­tu. Tur­būt svar­biau­sia yra ne tiek eko­no­mi­nė kri­zė, ku­rią tik­riau­siai įveik­si­me ir, ga­li­ma sa­ky­ti, jau gal­būt ir įvei­kė­me, bet mo­ra­li­nė kri­zė. Tu­riu ome­ny­je Klo­nio gat­vę, tu­riu ome­ny­je tai, kas ten vyks­ta. Yra dvi sto­vyk­los, Lie­tu­va yra pa­si­da­li­nu­si. Jei­gu rei­kė­tų trum­pai įvar­dy­ti: vie­no­je pu­sė­je yra tie­sūs, ki­to­je – įlenk­ti vie­naip ir ki­taip žmo­nės. Ne­ži­nau, ko­dėl taip įvy­ko, tai yra tam tik­ra pa­slap­tis. Ne­no­rė­čiau pa­sa­ko­ti tų ap­lin­ky­bių, jūs jas vi­sas pui­kiai ži­no­te. Tik no­riu pa­si­nau­do­da­mas ši­ta tri­bū­na ir ši­ta vie­ta pa­da­ry­ti ke­le­tą to­kių įspė­ji­mų.

Vi­sų pir­ma jau­ni­mui. Ne­pra­žiop­so­ki­te to, kas ten vyks­ta. Ne­pra­žiop­so­ki­te – ga­li tuš­čiai pra­ei­ti jū­sų jau­nys­tė. Jūs tu­ri­te di­de­lį šan­są – tą pa­tį, ką pa­ty­rė R. Ka­lan­tos lai­kų jau­ni­mas.

To­liau ki­tas – in­te­li­gen­ti­jai. Ne­sto­vė­ki­te po me­džiu. Po to gai­lė­si­tės.

Ir pas­ku­ti­nis – val­džiai, o, tiks­liau sa­kant, tei­sė­sau­gai, ku­ri pas­ta­ruo­ju me­tu net­gi su­da­rė ar ža­da su­da­ry­ti la­bai pa­vo­jin­gą ir grės­min­gą sim­bio­zę su psi­chiat­ri­ja. Čia, ši­to­se pa­tal­po­se, aš pra­lei­dau 10 me­tų ir ži­nau, kad no­rė­da­mas ar ne­no­rė­da­mas, sa­vai­me (gal­būt dėl to esi ne­kal­tas) ati­trūks­ti nuo to, kas vyks­ta gat­vė­je. Gat­vė yra ki­to­kia ne­gu tai, kas yra val­džios ko­ri­do­riu­je. Ten bręs­ta la­bai la­bai skau­dūs da­ly­kai, ku­rie ga­li pa­si­baig­ti tuo, kuo bai­gė­si ka­lan­ti­nės. Tai bū­tų toks per­spė­ji­mas ir, pa­ti­kė­ki­te, jis yra ga­na rim­tas. Aš esu žmo­nių įga­lio­tas jį per­duo­ti.

Iš­gy­ve­no­me 22 me­tus. Bu­vo pa­va­sa­ris, Są­jū­dis, bu­vo va­sa­ra, bu­vo ru­duo, po to už­ėjo žie­ma, il­ga ir už­si­tę­su­si. Da­bar vėl pa­va­sa­ris. Lie­tu­va iš­gy­vens. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju A. Pa­tac­kui. Mi­nė­ji­mą no­rė­čiau baig­ti 1972 m. ge­gu­žės jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vio, ana­pi­lin iš­ėju­sio Vy­tau­to Ka­la­dės žo­džiais, ku­rie bu­vo pa­sa­ky­ti to me­to so­vie­ti­nia­me teis­me: „Tu pats, žmo­gau, ve­da­mas nuo­šir­daus pa­si­pik­ti­ni­mo, gai­les­čio, da­rei tą, ką da­rei. To­dėl būk iki ga­lo bet ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis iš­ti­ki­mas sa­vo jaus­mams, ne­iš­duok jų sa­ky­da­mas – vi­si dė­jo gė­les ir aš dė­jau, vi­si ėjo ir aš ėjau, vi­si šau­kė ir aš šau­kiu. Ko­dėl taip da­riau? Ne­ži­nau. Ži­nai pui­kiai, ži­nai, ir tau ne vie­ną kar­tą tai pri­kiš ne kas ki­tas, o ta­vo są­ži­nė.“ Ne­iš­duo­ti sa­vo jaus­mų, ne­iš­duo­ti sa­vo są­ži­nės, lik­ti iš­ti­ki­mam sa­vo oru­mui – žmo­giš­kam, tau­ti­niam, krikš­čio­niš­kam. Tik­riau­siai tai ir yra gi­liau­si prie­sa­kai, pa­sie­kian­tys mus iš 1972 m. Prie­sa­kai, iš­girs­ti sa­vo šir­dies ir są­ži­nės bal­so – gy­ven­ti, nes taip lie­pė jis, o ne dėl to, kad taip da­ro vi­si.

Mie­lie­ji, dė­ko­ju vi­siems da­ly­va­vu­siems mi­nė­ji­me, skir­ta­me R. Ka­lan­tos au­kos ir jau­ni­mo pa­si­prie­ši­ni­mo 40-me­čiui at­min­ti.

Ko­le­gas Sei­mo na­rius pra­šau po 5 mi­nu­čių su­si­rink­ti at­gal į sa­lę, pra­dė­si­me Sei­mo ry­ti­nį po­sė­dį, o ki­tus mi­nė­ji­mo da­ly­vius kvie­čiu į Ko­vo 11-osios sa­lę, kur jūs ga­lė­si­te pa­si­žiū­rė­ti re­ži­sie­rių Rai­mun­do Ba­nio­nio ir An­driaus Šiu­šos do­ku­men­ti­nį fil­mą „Fon­ta­no vai­kai“. Pa­bū­ti drau­ge ir pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais. Dar kar­tą ačiū vi­siems už šį ryt­me­tį.

M. STROLYS. Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė.

 

Per­trau­ka

 

10.41 val.

Se­niū­nų su­ei­go­je pa­tiks­lin­tos 2012 m. ge­gu­žės 15 d. (ant­ra­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dė­me­sio! Pra­de­da­me šian­die­ni­nį dar­bą ir pir­miau­sia dar­bo­tvarkė. Jei­gu ne­tu­ri­te jo­kių siū­ly­mų, gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti šios die­nos dar­bo­tvarkei? Bal­suo­ja­me. Ge­rai. Kas pri­ta­ria­te šios die­nos dar­bo­tvarkei, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 88 Sei­mo na­riai: už – 83, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. 2012 m. ge­gu­žės 15 d. ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

Prieš pra­de­dant dirb­ti pa­gal dar­bo­tvarkę, no­rė­čiau jums per­skai­ty­ti man ad­re­suo­tą Z. Vai­gaus­ko Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos raš­tą.

„Vyk­dy­da­mi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 3 da­lį, ku­rio­je nu­sta­ty­ta (ci­ta­ta): „Ak­to nuo­ra­šas ne vė­liau kaip ki­tą die­ną po gru­pės įre­gist­ra­vi­mo iš­duo­da­mas gru­pei ar jos at­sto­vui ir pa­siun­čia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­kui. Sei­mo Pir­mi­nin­kas ar­ti­miau­sia­me Sei­mo po­sė­dy­je pra­ne­ša Sei­mui apie pi­lie­čių reiš­kia­mą ini­cia­ty­vą skelb­ti re­fe­ren­du­mą.“… Aš tą pa­rei­gą at­lie­ku ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad 2012 m. ge­gu­žės 14 d. ak­tas ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pri­va­lo­ma­jam re­fe­ren­du­mui pa­skelb­ti re­gist­ra­vi­mo Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je… Vy­riau­sio­jo­je rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 1 da­li­mi, Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos įsta­ty­mo 3 straips­nio 6 da­lies 1 punk­tu, įre­gist­ruo­ja­ma ši 25 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių, tu­rin­čių rin­ki­mų tei­sę, ini­cia­ty­vi­nė gru­pė pri­va­lo­ma­jam re­fe­ren­du­mui pa­skelb­ti. Pa­var­džių aš jau čia ne­be­skai­ty­siu. Tai tiek.

Ir dar vie­nas, ką mes tu­ri­me šian­dien pa­sitvir­tin­ti, – bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pė 2012 m. ge­gu­žės 15 d. – bir­že­lio 15 d.: V. Ba­bi­lius, L. Di­nius, J. Kon­dro­tas, E. Le­men­taus­kas, J. Ole­kas, J. Sta­ne­vi­čius, O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė, E. Va­rei­kis ir P. Žei­mys.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF*). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad čia, Sei­mo aikš­te­lė­je, pil­na au­to­mo­bi­lių su žen­klu „Taip“, tai yra mies­to me­ro A. Zuo­ko. Mū­sų at­va­žia­vę žmo­nės ne­tu­ri kur pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lių. Ar jūs ne­ga­li­te pa­pra­šy­ti, kad A. Zuo­kas pa­si­sta­ty­tų aikš­te­lė­je prie sa­vi­val­dy­bės sa­vo ma­ši­nas, o ne mums čia už­kiš­tų aikš­te­lę? Žmo­nės tu­ri ieš­ko­ti, kur au­to­mo­bi­lius pa­sta­ty­ti, kad ga­lė­tų at­ei­ti į Sei­mą su įvai­riau­siais rei­ka­lais?

PIRMININKĖ. Tai, ką jūs da­bar pa­sa­kė­te, aš ma­nau, gir­dė­jo Sei­mo kanc­le­ris. Tur­būt pa­si­aiš­kins ir kaip nors su­re­a­guos.

Ž. Šil­ga­lis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ačiū, Pet­rai, už re­kla­mą, bet aš ne apie tai. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, aš bu­vau už­si­re­gist­ra­vęs pa­klaus­ti prieš dar­bo­tvarkę, bet kaž­kaip, aš ne­ži­nau, ar jūs ne­pa­ma­tė­te, ar ta re­gist­ra­ci­ja kur nors ki­tur nu­ė­jo ir jūs taip la­bai grei­tai pa­tvir­ti­no­te dar­bo­tvarkę.

Aš tu­riu vie­ną es­mi­nį klau­si­mą dėl dar­bo­tvarkės. Kū­no kul­tū­ros ir spor­to rė­mi­mo fon­do įsta­ty­mas jau ke­lin­tą kar­tą iš­brau­kia­mas iš dar­bo­tvarkės. Aš ži­nau tą prie­žas­tį, ku­rią įvar­di­no Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas, kad ne­va ko­mi­si­ja ne­ap­svars­čiu­si. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad vi­są tą fon­do įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą pa­ti ko­mi­si­ja dar tuo lai­ku, 2010 me­tais, ir pa­tei­kė ne­ap­svars­čius gal vie­nos ar ki­tos pa­tai­sos. Bet ir nie­ka­da ne­ap­svars­tys, jei­gu iš prin­ci­po tie po­sė­džiai ne­vyks. Šią ka­den­ci­ją vy­ko tik vie­nas Sei­mo Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos po­sė­dis. Mes tu­ri­me ten svar­bių klau­si­mų. Ar­ba jūs pa­ra­gin­ki­te or­ga­ni­zuo­ti tuos po­sė­džius ir svars­ty­ti tuos klau­si­mus, ar­ba mes ta­da dirb­ki­me pa­gal tvar­ką, nes pa­ti ko­mi­si­ja ini­ci­ja­vo šiuos pro­jek­tus, o pa­tai­sas ne­bū­ti­nai rei­kia vi­sas ap­svars­ty­ti. Tai to­kie iš­brau­ki­mai ir klau­si­mų vil­ki­ni­mas, na, ma­ne kaž­kaip ste­bė­ti­nai nu­tei­kia, juo la­biau kad klau­si­mai tik­rai svar­būs.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, pir­ma, mes jau pri­ėmė­me spren­di­mą bal­suo­da­mi dėl dar­bo­tvarkės. An­tra, aš ne pa­ti su­gal­vo­jau iš­brauk­ti ar ne­iš­brauk­ti. Bu­vo ofi­cia­lus raš­tas, ir šian­dien Se­niū­nų su­ei­ga ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­ta­rė. Tai, ką jūs sa­ko­te, yra vi­siš­kai ki­ta in­for­ma­ci­ja, ne­gu ji yra gau­ta raš­tu. (Bal­sai sa­lė­je)

Aš siū­ly­čiau Jau­ni­mo ir spor­to ko­mi­si­jai su­si­tik­ti su Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tu ir iš­si­aiš­kin­ti, kur čia yra pro­ble­ma.

 

10.48 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3885(3) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 3 klau­si­mas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mo tę­si­nys. Bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka.

Da­bar, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­min­siu, yra ste­nog­ra­ma, ku­rią jums per­skai­ty­siu. „Už pa­siū­ly­mą leis­ti dis­ku­si­jo­se kal­bė­ti tik frak­ci­jos at­sto­vams bal­sa­vo 35, už pa­siū­ly­mą kal­bė­ti vi­siems už­si­ra­šiu­siems bal­sa­vo 40.“ Tai­gi pri­tar­ta ant­ra­jam pa­siū­ly­mui, to­dėl tiems, kas bu­vo už­si­ra­šę, o už­si­ra­šę 12 as­me­nų, Sei­mo na­rių, pa­gal tą bal­sa­vi­mą bus su­teik­tas žo­dis kiek­vie­nam iš už­si­ra­šiu­sių­jų kal­bė­ti.

Frak­ci­jos var­du V. Ma­zu­ro­nis da­ly­vau­ja dis­ku­si­jo­je.

Dėl ve­di­mo tvar­kos?

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip. Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jei­gu aš ne­klys­tu, ga­li Sek­re­to­ria­tas pa­tik­rin­ti, kur bu­vo už ir prieš, ir­gi bu­vo pa­si­ra­šę, lyg ir bu­vo kal­bė­ta ne­keis­ti są­ra­šo. Ar jis yra pa­keis­tas, ar ne?

PIRMININKĖ. Są­ra­šas yra iš pra­ei­to po­sė­džio.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ge­rai. Ačiū.

V. MAZURONIS (TTF). Mie­lie­ji ko­le­gos, aš iš kar­to no­riu vi­sus pa­kvies­ti ir pri­tar­ti pa­teik­toms pa­tai­soms dėl PVM ma­ži­ni­mo, ypač spau­dai. Tą pa­da­ry­ti iš tik­rų­jų rei­kia. Ma­nau, kar­tu mums rei­kia at­vi­rai pri­pa­žin­ti, kad vi­siems vie­no­do PVM ta­ri­fo įve­di­mas, ku­ris bu­vo pa­da­ry­tas per nak­ti­nę re­for­mą, tai bu­vo rim­ta sis­te­mi­nė klai­da, pa­da­riu­si di­džiu­lių nuos­to­lių ūkio vys­ty­mui­si, jei­gu no­ri­te, ir kul­tū­rai. Ma­nau, mes tu­ri­me la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti ir su­griau­ti prem­je­ro A. Ku­bi­liaus ir fi­nan­sų mi­nist­rės I. Ši­mo­ny­tės sklei­džia­mą mi­tą apie tai, kad mes kam nors da­ro­me ta­ria­mas PVM len­gvatas.

Aš su­tin­ku, kad iš­im­tys yra blo­gai, kai vie­no­do­mis są­ly­go­mis vie­niems da­ro­mi vie­no­kie mo­kes­čiai, ki­tiems ki­to­kie. Mes tu­ri­me su­pras­ti la­bai pa­pras­tą da­ly­ką, kad vi­soms ver­slo rū­šims šian­dien mū­sų vals­ty­bė­je nė­ra vie­no­dos są­ly­gos dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Tai ir skir­tin­gi mo­kes­čiai mū­sų kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se toms pa­čioms ver­slo rū­šims, su ku­rio­mis mes kon­ku­ruo­ja­me, ir ga­lų ga­le, ką ga­mi­na, skir­tu­mai yra. Ar­gi ga­li­ma vie­no­dai trak­tuo­ti, sa­ky­ki­me, trak­to­riaus de­ta­les, ku­rias ga­mi­na­me ir ga­li­me im­por­tuo­ti iš vi­sur, ir po­ezi­jos kny­gą ar­ba laik­raš­čio iš­lei­di­mą?

Jei­gu dėl mū­sų, mie­lie­ji ko­le­gos, ne­iš­min­tin­go, tiks­liau, val­dan­čio­sios dau­gu­mos ne­iš­min­tin­go už­si­spy­ri­mo ir re­a­lios si­tu­a­ci­jos ne­su­vo­ki­mo mes šian­dien re­mia­me Len­ki­jos žem­dir­bius, Len­ki­jos per­dir­bė­jus ir pre­ky­bi­nin­kus, pum­puo­da­mi mi­li­jo­nus li­tų jų eko­no­mi­kai, o ne sa­vo, aš jau ne­kal­bu apie tai, kad mes pa­tys kur kas dau­giau mo­ka­me čia, tai jūs man pa­sa­ky­ki­te, ar tai iš­min­tin­ga ir ar tai pro­tin­ga?

Jei­gu mes, lai­ky­da­mi PVM ta­ri­fus, nai­ki­na­me iš es­mės sa­vo spau­dą ar­ba stu­mia­me ją ban­kro­to link, jei­gu mes da­ro­me ją ko­ky­biš­kai kur kas pra­stes­nę ir iš es­mės ati­da­ro­me erd­vę va­di­na­ma­jai pi­giai ma­si­nei kul­tū­rai ir po to pik­ti­na­mės, kaip yra auk­lė­ja­mi mū­sų vai­kai, mū­sų anū­kai, mes vi­si, pa­tys su­da­ry­da­mi sa­vo są­ly­gas, ar tai yra iš­min­tin­ga ir tei­sin­ga? Ma­nau, tik­rai ne. Man tik gai­la, kad val­dan­čia­jai dau­gu­mai rei­kė­jo net 3,5 me­tų, kad ji su­vok­tų tuos la­bai pa­pras­tus da­ly­kus, kad tai nė­ra leng­va­tos, tai yra nor­ma­lios eko­no­mi­nės po­li­ti­kos vys­ty­ma­sis ir vie­nų ar ki­tų ver­slo rū­šių ska­ti­ni­mas, są­ly­gų su­da­ry­mas ir pa­na­šiai.

Mie­lie­ji ko­le­gos, aš vi­sus kvie­čiu mū­sų frak­ci­jos var­du pri­tar­ti PVM ta­ri­fų pa­kei­ti­mams.Ypač kai mes kal­ba­me apie spau­dą, tai bū­ti­nai rei­kia pa­da­ry­ti. Aš ma­nau, kad rei­kia dis­ku­tuo­ti ir ieš­ko­ti spren­di­mų ir dėl vi­sų ki­tų pa­siū­ly­mų. Gal­būt tai ne­bū­ti­na su­dė­ti į vie­ną krep­še­lį, ka­dan­gi aš bi­jau, kad tai pa­skan­dins vi­są es­mę, bet da­ry­ti pir­mus žings­nius su­vo­kiant, jog tu­ri bū­ti skir­tin­gas po­žiū­ris, tu­ri bū­ti skir­tin­gi PVM, pir­miausia spau­dai. Mes tik­rai pri­va­lo­me… Kvie­čiu vi­sus pri­tar­ti tiems siū­ly­mams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu K. Gla­vec­ką.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš pa­ty­ri­mo Sei­me ga­liu pa­sa­ky­ti to­kį da­ly­ką, kad kiek­vie­ną kar­tą, kai ar­tėja rin­ki­mai, Sei­mas vi­sa­da tra­di­ciš­kai pa­si­da­li­ja į dvi pu­ses: po­zi­ci­ją ir opo­zi­ci­ją. Ta­da opo­zi­ci­ja pra­de­da siū­ly­ti vi­so­kias leng­va­tas. Pa­pras­tai kuo dau­giau, tuo pa­trauk­liau at­ro­do vis­kas. Ir at­virkš­čiai – tie, ku­rie ne­pri­ta­ria toms leng­va­toms, tam­pa lyg ir ne­ge­rie­čiais ir jiems ba­lų per rin­ki­mus ne­pri­klau­so.

Tai vi­sas toks tę­si­mas tos is­to­ri­jos ro­do, kad mes dar ne­tu­ri­me pa­kan­ka­mai po­li­ti­nės pa­tir­ties ir ga­lų ga­le mes dar ne­tu­ri­me ben­dro to­kio sir­gi­mo ar­ba pri­žiū­rė­ji­mo vie­šų­jų fi­nan­sų, ben­dros at­sa­ko­my­bės už vi­są si­tu­a­ci­ją. Jei­gu mes pa­im­si­me fi­nan­sų kal­ba pi­ni­gų pras­me, tai vi­so šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo kai­na yra 1 mlrd. Lt. Ži­nant tai, kad mes iš vi­so gau­na­me 9,5 mlrd. Lt, tai prak­tiš­kai dau­giau ne­gu 10 % vi­sų pa­ja­mų. Nors opo­nen­tai ga­lė­tų sa­ky­ti, kad da­lis jų su­grįš per vi­so­kius ki­to­kius mo­kes­čius, bet iš tik­rų­jų ne­su­grįš. Tai­gi nuos­to­liai ar­ba fi­nan­si­nės ri­zi­kos dėl vie­šų­jų fi­nan­sų su­val­dy­mo, aiš­ku, iš­aug­tų ne­pa­pras­tai smar­kiai. Įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­riuos mes da­bar pri­im­tu­me, jei­gu pri­im­tu­me, vi­sų pir­ma įsi­ga­lio­tų tik nuo sau­sio 1 d., o nuo sau­sio 1 d., jei­gu at­ei­tų ki­ta po­li­ti­nė val­džia, dėl tų da­bar­ti­niu me­tu pa­siū­ly­tų lo­zun­gų, aš ma­nau, jai nie­ko ki­to ne­lik­tų, kaip už­mirš­ti tai, ką ža­dė­jo, ir grįž­ti at­gal ar­ba pri­pa­žin­ti dau­ge­lį įsta­ty­mo punk­tų ne­ga­lio­jan­čiais.

Kal­ba­ma, pa­vyz­džiui… Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis ap­skri­tai yra vie­nas iš svar­biau­sių mo­kes­čių ir jo ad­mi­nist­ra­vi­mas yra taip pat bran­gus da­ly­kas. Jei­gu mes tai­ko­me leng­va­tas, o mū­sų kraš­te yra la­bai ne­ma­žai leng­va­tų, nors, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, ne­daug, ta­čiau vi­sas jų ad­mi­nist­ra­vi­mas la­bai bran­giai kai­nuo­ja. Jei­gu mes pa­di­din­tu­me tas leng­va­tas, prak­tiš­kai pa­di­din­tu­me ke­liais mi­li­jo­nais ir ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­das. Jau ir čia ne­bū­tų to­kio efek­to.

Dar vie­nas as­pek­tas, ku­rio ne­ga­li­me ne­pa­mi­nė­ti, tai tarp­ša­ki­nė kon­ku­ren­ci­ja. Jei­gu mes vie­nai pre­kių gru­pei duo­da­me PVM leng­va­tą, o ki­toms ne­duo­da­me, tai au­to­ma­tiš­kai vie­na ga­min­to­jų gru­pė tu­ri tam tik­ras pri­vi­le­gi­jas prieš ki­tos ga­min­to­jų gru­pės pri­vi­le­gi­jas. Kai­nų sri­ty­je, kon­ku­ren­ci­jos sri­ty­je tai yra ne­ge­rai.

Dėl Len­ki­jos, kas čia bu­vo mi­nė­ta, kad Len­ki­ja iš tik­rų­jų nuo mū­sų nu­trau­kia daug pre­kių ir daug mais­to pre­kių. Tai pro­ble­mos es­mė yra to­kia ir Len­ki­jos že­mes­nio ta­ri­fo es­mė yra ta, kad Len­ki­ja iš es­mės su­ma­ži­no sa­vo kai­nas ne tiek dėl ta­ri­fų, kiek dėl de­val­va­ci­jos ir dėl aukš­tes­nio dar­bo na­šu­mo že­mės ūky­je. Prak­tiš­kai Lie­tu­vai no­rint kon­ku­ruo­ti su Len­ki­ja, pa­vyz­džiui, dėl at­ski­rų mais­to pro­duk­tų kai­nų, rei­kė­tų ne PVM ma­žin­ti, bet iš tik­rų­jų kal­bė­ti apie mū­sų mo­ne­ta­ri­nės po­li­ti­kos kei­ti­mą. Tai ta pras­me Lie­tu­va ne­ga­li… mes ne­ga­li­me su­sie­ti li­to su zlo­tu. Tai bū­tų vi­siš­kai ne­pro­tin­ga ir iš tik­rų­jų jo­kiu bū­du ne­nau­din­ga.

Re­ziu­muo­da­mas dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad leng­va­tos, ku­rias tei­kia Pre­zi­den­tė dėl spau­dos, iš tik­rų­jų su­ma­žin­tų pa­ja­mas 13 mln. Ga­li­ma bū­tų kal­bė­ti apie tai, kad tam tik­ra pras­me šiai veik­los sfe­rai pa­ra­ma gal ir bū­tų ga­li­ma, iš tik­rų­jų gal ji­nai tik­rai bū­tų rei­ka­lin­ga, bet iš­plė­ti­mas PVM leng­va­tų vi­soms ki­toms sfe­roms, ypač mais­to pro­duk­tų, esant da­bar­ti­nei mū­sų eko­no­mi­nei pa­dė­čiai, bū­tų ne­pa­ke­lia­mas ir iš tik­rų­jų iš­ba­lan­suo­tų vi­sus vie­šuo­sius fi­nan­sus, pri­vers­tų dau­giau sko­lin­tis, o iš čia dau­gy­bė ki­tų ne­ga­ty­vių da­ly­kų. To­dėl pa­si­sa­kau prieš vi­są to­kį įsta­ty­mą, iš­sky­rus, kaip mi­nė­jau, kai ku­rias po­zi­ci­jas. Ne­pri­ta­riu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. B. Vė­sai­tė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dėl PVM leng­va­tos spau­dai. Šią leng­va­tą rei­kė­jo įves­ti va­kar. Mes jau la­bai vė­luo­ja­me, nes iš tik­rų­jų ži­niask­lai­dai pa­da­ry­ta di­džiu­lė ža­la, ypač re­gio­ni­nei ži­niask­lai­dai, nes re­gio­nuo­se iš­ei­nan­tys laik­raš­čiai yra vie­na iš pa­grin­di­nių in­for­ma­ci­jos šal­tinių mies­te­lių ir kai­mų žmo­nėms. Be abe­jo, ži­niask­lai­da jau nu­krau­ja­vo. Kiek ži­nau, bu­vo at­leis­ti žmo­nės iš dar­bo, žur­na­lis­tams bu­vo su­ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mai. Ma­nau, šią ne­tei­sy­bę rei­kia iš­tai­sy­ti, nes tai yra iš tie­sų žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mas ir žmo­nių ap­ri­bo­ji­mas dėl in­for­ma­ci­jos. Ant­ras da­ly­kas, dėl PVM leng­va­tos mais­to pro­duk­tams. Šian­dien Lie­tu­vos gy­ven­to­jai apie 37 % sa­vo pa­ja­mų iš­lei­džia mais­tui ir PVM dy­dis, ypač 21 %, vi­sų pir­ma smo­gia var­gin­giau­siai gy­ve­nan­tiems gy­ven­to­jams.

Jūs ži­no­te, pra­ėju­sią sa­vai­tę man te­ko bū­ti Su­val­kuo­se. Pra­va­žiuo­da­ma už­ėjau apie 8 val. į pre­ky­bos cen­trą. Spė­ki­te, kas do­mi­na­vo tarp pir­kė­jų? Bū­tent lie­tu­viš­kai kal­ban­tys žmo­nės. Aš ma­nau, kad jie va­žiuo­ja ko­o­pe­ruo­da­mie­si. Pas­kui man te­ko pa­žiū­rė­ti, ką jie krau­na­si į ba­ga­ži­nes. Ži­no­ki­te, ba­ga­ži­nės bu­vo pil­nos. Tai reiš­kia, kad mū­sų žmo­nės ne­per­ka pas mus mė­sos, ne­per­ka pie­no pro­duk­tų, to­kiu bū­du baus­da­mi sa­vo ga­minto­jus.

Aiš­ku, pri­ori­te­tas šian­dien yra grą­žin­ti leng­va­ti­nį PVM spau­dai, bet mes la­bai rim­tai tu­rė­tu­me pa­gal­vo­ti ir apie PVM švie­žiai at­šal­dy­tai mė­sai. Tai bū­tų iš tik­rų­jų ir žmo­nių gy­ve­ni­mo pa­leng­vi­ni­mas, ir ap­skri­tai do­va­na Lie­tu­vos per­dir­bė­jams.

Tai­gi pri­ori­te­tas spau­dai, bet ant­ras – mais­to pro­duk­tams.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu S. Sto­mą.

S. STOMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, klau­si­mas iš tik­rų­jų svar­bus. Ge­riau jį iš­spręs­ti vė­liau ne­gu nie­ka­da. Aš ir siū­lau vis dėl­to įver­ti­nus vi­sa tai, kas įvy­ko Lie­tu­vo­je po mo­kes­čių re­for­mos, pa­ga­liau su­pras­ti, kad leng­va­tos tai nė­ra a pri­ori blo­gis, jei­gu jos yra tei­sin­gos, jei­gu jos yra sub­ti­liai di­fe­ren­ci­juo­tos ir ska­ti­na tas sri­tis, ku­rias rei­kia ska­tin­ti, o ne su­tei­kia kaž­kam ne­tei­sė­tų pri­vi­le­gi­jų.

Mo­kes­čių leng­va­to­mis nau­do­ja­si vi­sas ci­vi­li­zuo­tas pa­sau­lis. Ge­ri eko­no­mis­tai tie­siog ap­skai­čiuo­ja, kam ver­ta pa­da­ry­ti tam tik­rų nuo­lai­dų, kad jie ga­lė­tų at­si­gau­ti, tar­ki­me, sun­kiu mo­men­tu, ar ga­lė­tų vi­suo­me­nė ska­tin­ti tas sri­tis, ku­rios yra at­si­li­ku­sios ar­ba ku­rios yra so­cia­liai la­bai reikš­min­gos ir so­cia­liai la­bai orien­tuo­tos. Ne­pa­sa­ky­siu nie­ko nau­ja, vi­sas pa­sau­lis tai su­pra­to. Ti­kiuo­si, kad į ka­den­ci­jos pa­bai­gą ir prieš rin­ki­mus, gal ir ge­rai, kad jie ne­to­li, su­pra­si­me ir mes.

Iš tik­rų­jų ge­riau­sia pa­im­ti spau­dos pa­vyz­dį, nes mū­sų mo­kes­čių re­for­ma, pa­da­ry­ta 2008 m. pa­bai­go­je, iš tik­rų­jų tur­būt tai sri­čiai smo­gė, ma­nau, skau­džiau­siai. Ypač tai skau­du, nes tai at­si­lie­pia ne vien tam tik­rai ver­slo gru­pei. Tai at­si­lie­pia mū­sų ir ben­drai de­mo­kra­tijos ko­ky­bei, ir ap­skri­tai kul­tū­ros ko­ky­bei. Tai yra es­mi­nis da­ly­kas. Jei­gu mes ne­su­pran­ta­me, kad tai yra sri­tis, ku­rią rei­kia pa­lai­ky­ti, tai, ne­ži­nau, ką mes, vals­ty­bę val­dy­da­mi, ap­skri­tai su­pran­ta­me.

Ga­liu pa­teik­ti šiek tiek skai­čių, nors čia jau bu­vo kal­bė­ta, bet pa­tiks­lin­siu. Kai vie­to­je 5 % bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ti 21 % pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ta­ri­fas, aiš­ku, pri­si­dė­jo dar ir ki­ti mo­kes­čiai, re­kla­mos su­ma­žė­jo per kri­zę, Lie­tu­vo­je bu­vo už­da­ry­ta apie 20 % vi­sų na­cio­na­li­nių lei­di­nių kie­kio, ban­kru­ta­vo spaus­tu­vės, da­lis už­sie­nio lei­dė­jų pa­si­trau­kė. Spau­dos par­da­vi­mas per tuos me­tus su­ma­žė­jo apie 40 %, tai įspū­din­gi skai­čiai. Žur­na­lis­tų skai­čius ir­gi su­ma­žė­jo 30–35 %. Dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai su­ma­žė­jo 35–40 %. Na­cio­na­li­nių žur­na­lų pre­nu­me­ra­tos ly­gis šian­dien net 5–6 kar­tus ma­žes­nis nei Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je, ne­kal­bant jau apie Va­ka­rų Eu­ro­pą. Ir ką? Į tą lais­vė­jan­čią ni­šą skver­bia­si, tar­kim, kad ir Ru­si­jos lei­di­niai, ku­rių per tuos tre­jus me­tus pa­dau­gė­jo dvi­gu­bai. Tai čia vi­so­kios te­oriš­kai su­kur­tos stra­te­gi­jos prak­ti­ko­je pa­si­ro­do vi­siš­kai at­virkš­čiai. Ma­nau, kad mums rei­kia su­pras­ti, kad PVM leng­va­tos nė­ra kaž­ko­kiom gru­pėm rei­ka­lin­gas ir jų rei­ka­lau­ja­mas da­ly­kas. Tai – vi­sos vi­suo­me­nės in­te­re­sas, tai yra ben­dro­jo gė­rio in­te­re­sas.

Jau čia bu­vo kal­bė­ta, ko­dėl lie­tu­viai va­žiuo­ja į Len­ki­ja ap­si­pirk­ti. Be jo­kios abe­jo­nės, yra ir ki­tų prie­žas­čių, bet vie­na iš prie­žas­čių yra PVM ta­ri­fas, ku­ris Lie­tu­vo­je di­des­nis nei Len­ki­jo­je 16 %. La­bai ge­rai. Kaip tik šian­dien per ra­di­ją gir­dė­jau, jau ke­lios die­nos Lat­vi­jo­je kal­ba­ma, kad jų prem­je­ras V. Domb­rov­skis siū­lo ma­žin­ti PVM mais­to pro­duk­tams 10 %, tai Lat­vi­jo­je ir­gi at­pigs mais­to pro­duk­tai ir jie, tarp kit­ko, iš kar­to da­ro su­si­ta­ri­mą su maž­me­ni­nin­kais, kad šie įsi­pa­rei­go­tų tuo pro­cen­tu ir su­ma­žin­ti kai­nas. Ar­gu­men­tai, kad gal­būt kai­nos ne­su­ma­žės, kaž­kas pa­si­ims di­des­nius pel­nus, at­kren­ta. Rei­kia tie­siog vis­ką ge­rai, pro­tin­gai pa­da­ry­ti ir mes gau­si­me su­ba­lan­suo­tą, pa­sver­tą mo­kes­čių sis­te­mą, ku­ri ska­tins ver­slą, o ne slo­pins kai ku­rias jos sri­tis.

Ačiū. Pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti siū­ly­mus dėl PVM leng­va­tų, tiks­lin­gus…

PIRMININKĖ. Lai­kas, lai­kas!

S. STOMA (TS-LKDF). …ir to­se vie­to­se, kur jie rei­ka­lin­gi. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Kvie­čiu J. Juo­za­pai­tį.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, be­veik prieš ket­ve­rius me­tus bu­vo su­ma­žin­tos PVM leng­va­tos spau­dos lei­di­niams, mais­to pre­kėms ir ki­toms pa­slau­goms. Tai pa­ro­dė, kiek per tuos me­tus tik­rai, kaip bu­vo pa­sa­ky­ta S. Sto­mos, pro­cen­tų su­ma­žė­jo lei­di­nių, žmo­nės ne­gau­na lei­di­nių, ypač ra­jo­nuo­se. Daug dau­giau ra­jo­nų gy­ven­to­jų už­si­sa­ky­da­vo sa­vo ra­jo­ni­nius laik­raš­čius, kai jie bu­vo pi­ges­ni. Kai PVM pa­di­di­no iki 21 %, ra­jo­ni­niai laik­raš­čiai pa­bran­go, su­ma­žė­jo ti­ra­žai, žmo­nės ma­žiau už­si­sa­kė, ma­žiau ga­li gau­ti in­for­ma­ci­jos iš ra­jo­ni­nės spau­dos, to­dėl di­de­lis pra­šy­mas ra­jo­ni­nių laik­raš­čių lei­dė­jų ir gy­ven­to­jų – su­ma­žin­ti PVM spau­di­niams, tiek ra­jo­ni­niams, tiek ir ki­tiems. Spau­da tu­ri pa­siek­ti kiek­vie­ną ra­jo­no gy­ven­to­jų sluoks­nį, kad jie ga­lė­tų gau­ti in­for­ma­ci­jos, svars­ty­ti, dis­ku­tuo­ti ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti spren­džiant ra­jo­no ir ki­tus Res­pub­li­kos klau­si­mus.

Pri­ta­riu vi­siems tiems Sei­mo na­riams, ku­rie pa­tei­kė pa­siū­ly­mus dėl šio pro­jek­to dėl ki­tų leng­va­tų: mais­to pro­duk­tų, vai­kiš­kų pre­kių, ir taip to­liau. Tai­gi siū­lau pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ypač, kaip bu­vo pa­sa­ky­ta, pri­ori­te­tą su­teik­ti spau­dai ir mais­to pro­duk­tams. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu R. Že­mai­tai­tį.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tie­sų šian­dien svars­to­me klau­si­mą, ku­ris reikš­min­gas ne tik mums, bet reikš­min­gas Lie­tu­vos eko­no­mikai bei fi­nan­sams. Klau­si­mas – ar jis yra tei­kia­mas lai­ku?

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad jei­gu bū­tų pa­teik­ta Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sa, kad li­kus iki rin­ki­mų ne dau­giau kaip pu­sei me­tų bū­tų drau­džia­mi teik­ti to­kie įsta­ty­mų pro­jek­tai, tai bū­tų, ma­nau, lo­giš­ka ir tei­sin­ga, nes kiek­vie­nas po­li­ti­kas, kiek­vie­na po­li­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, no­rė­da­ma įtik­ti sa­vo rin­kė­jui, li­kus iki rin­ki­mų (…), tei­kia to­kias pa­tai­sas kaip Sei­mo na­rių ma­ži­ni­mas, kaip leng­va­tos ir pa­na­šūs da­ly­kai.

Taip, šian­dien leng­va­tos yra bū­ti­nos ir rei­ka­lin­gos, taip, ko ge­ro, šian­dien kiek­vie­nas iš mū­sų, kas da­ly­vau­ja eko­no­mi­ko­je, ūky­je, at­sa­kys, kad tos leng­va­tos tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­tos prieš 3–4 me­tus, gal net ir prieš dve­jus me­tus, ka­da gre­ti­mų vals­ty­bių eko­no­mi­ka spar­čiai ki­lo dėl jiems pa­lan­kios eko­no­mi­nės si­tu­a­ci­jos. Šian­dien, ma­nau, yra ta die­na, ka­da mes tu­rė­tu­me pa­sa­ky­ti taip dėl spau­dos PVM su­ma­ži­ni­mo. Vien to­dėl pa­sa­ky­ti taip, kad su­ma­žin­tu­me įta­ką vie­ti­nių ku­ni­gaikš­čių, ku­rie tu­ri įta­ką vie­ti­nei ra­jo­ni­nei spau­dai. Ko ge­ro, kiek­vie­nas vien­man­da­ti­nin­kas pui­kiai ži­no ra­jo­nų ku­ni­gaikš­čius, ku­rie tie­siog nu­si­per­ka laik­raš­čius, tai yra per ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę skel­bia vie­ši­ni­mo dar­bus, ki­taip va­di­na­mus vie­ši­ni­mo kon­kur­sus, ir ra­jo­no laik­raš­čiai at­sei­kė­ja nei daug, nei ma­žai – 40, 50, 100 tūkst., o Vil­nius sa­vi­val­dy­bė, ko ge­ro, jau sky­rė ir vi­są mi­li­jo­ną.

Spau­da tam­pa kaip tam tik­ras įran­kis vie­ti­niam po­li­ti­kui, me­rui, ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vui, ir tai yra blo­gai. Spau­da tam­pa pri­klau­so­ma ir sa­vo­tiš­kai vie­no­se ran­ko­se. Tai aš siū­ly­čiau, ko­le­gos, pri­tar­ti spau­dos PVM leng­va­tų su­ma­ži­ni­mui. O mais­tui, ar šal­mams, ar au­to­mo­bi­li­nėms kė­du­tėms – la­bai ge­rai pa­svars­ty­ti ir pa­gal­vo­ti, ar tai yra pir­mo bū­ti­nu­mo pre­kės, pir­mo bū­ti­nu­mo daik­tai ar pa­slau­gos, ku­rias mes tu­rė­tu­me tai­ky­ti. Ko­le­gos, kvie­čiu pri­tar­ti šiai pa­tai­sai.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Kvie­čiu A. Zuo­kie­nę.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­min­siu, jog dar 2008 me­tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­siū­lė ir Va­do­vų Ta­ry­ba pri­ta­rė re­ko­men­da­ci­jai ma­žin­ti ar­ba tai­ky­ti skir­tin­gų dy­džių PVM. Ką tuo me­tu pa­da­rė Lie­tu­va? Ji ne­si­gi­lin­da­ma ir ne­skai­čiuo­da­ma, ne­ver­tin­da­ma, ko­kią kom­plek­si­nę įta­ką tai tu­rės ša­lies ūkiui, pa­di­di­no vi­sus skir­tin­gų dy­džių PVM iki 21 %. Nu­ken­tė­jo spau­da ir ne­tei­sy­bė tu­rė­tų bū­ti at­kur­ta.

Bet tuo pa­čiu me­tu, pa­žiū­rė­ki­me, kas at­si­ti­ko su ke­lei­vių ve­ži­mo re­gu­lia­riais marš­ru­tais pa­slau­ga, ku­riai iki 2009 me­tų bu­vo tai­ko­mas 5 % PVM, o šiuo me­tu jis – 21 %. Eu­ro­pos di­rek­ty­va lei­džia vals­ty­bėms na­rėms tai­ky­ti su­ma­žin­tą PVM ke­lei­vių ir ba­ga­žo ga­be­ni­mui, bū­tent taip ir el­gia­si dau­gu­ma ša­lių. Da­ni­jo­je, Ai­ri­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Mal­to­je šios pa­slau­gos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos iš­vis. Kip­re, Bel­gi­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Šve­di­jo­je, Olan­di­jo­je PVM ke­lei­vi­nio trans­por­to pa­slau­goms – nuo 3 % iki 6 % . Jei­gu Lie­tu­vo­je PVM ke­lei­vi­niam trans­por­tui bū­tų su­ma­žin­tas iki 9 %, kaip aš siū­lau, Lie­tu­va at­si­dur­tų tarp to­kių ša­lių kaip Slo­vė­ni­ja, Vo­kie­ti­ja, Suo­mi­ja, Len­ki­ja, Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja. Šiuo me­tu Lie­tu­va – 25 vie­to­je. Di­des­nis PVM vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui yra tik Veng­ri­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je. To­dėl ne­rei­kia ste­bė­tis, kad mū­sų ša­ly­je ke­lei­vi­nio trans­por­to da­lis gy­ven­to­jų var­to­ja­mų pre­kių ir pa­slau­gų krep­še­ly­je su­da­ro dau­giau nei 2 % iš­lai­dų, ir pa­gal šį ro­dik­lį Lie­tu­va taip pat už­ima 25 vie­tą. Lie­tu­vo­je trans­por­tas su­da­ro 2 % iš­lai­dų krep­še­lio, Vo­kie­ti­jo­je – 0,2 %. Ir Vo­kie­ti­ja nė­ra kaž­ko­kia iš­im­tis. Pa­na­ši si­tu­a­ci­ja yra dau­ge­ly­je ša­lių.

Ar ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti, kaip at­ro­dy­tų iš­lai­dų krep­še­lis, jei ja­me at­si­spin­dė­tų tik­ro­sios iš­lai­dos. Juk di­džiu­lę da­lį bi­lie­tų kai­nos den­gia pa­ti vals­ty­bė, nes be nuo­lai­dos par­duo­da­ma vos 30 % bi­lie­tų. Tuo tar­pu 50 % bi­lie­tų par­duo­da­mi su 80 % nuo­lai­da, 20 % bi­lie­tų – su 50 % nuo­lai­da. Pa­skai­čiuo­ta, jog sie­kiant kaš­tų ir pa­slau­gų ba­lan­so šia­me sek­to­riu­je kai­nas rei­kė­tų kel­ti dar 20–30 %. Ži­nia, Kau­no mies­te kai­nos jau pa­di­din­tos 42 %. Dar la­biau pa­kė­lu­si kai­nas Lie­tu­va iš­si­verž­tų į ab­so­liu­čias ly­de­res pa­gal iš­lai­das vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui, ati­trūk­da­ma nuo ben­dro Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio dau­giau nei 5 kar­tus.

Ke­lei­vių ve­ži­mas yra vi­suo­me­nei bū­ti­na ir rei­ka­lin­ga pa­slau­ga, bet di­di­nant PVM ta­ri­fą ne­bu­vo įver­tin­tas šios pa­slau­gos spe­ci­fiš­ku­mas. Be pa­grin­di­mo ir skai­čia­vi­mo pa­nai­kin­ta leng­va­ta di­de­le naš­ta už­gu­lė pa­tį vals­ty­bės biu­dže­tą, sa­vi­val­dy­bes ir trans­por­to pa­slau­gas tei­kian­čias kom­pa­ni­jas, iš­au­go vi­sų įsi­sko­li­ni­mai vie­ni ki­tiems, o už su­teik­tas ir dar ne­ap­mo­kė­tas pa­slau­gas jau te­ko su­si­mo­kė­ti PVM. Ne­lai­mė­jo nie­kas, to­dėl bū­ti­na kuo grei­čiau su­grą­žin­ti PVM ke­lei­vių trans­por­tui – jei­gu ne iki 5 %, tai bent iki 9 %. Toks vie­nas iš ma­no siū­ly­mų.

Ant­ra­sis siū­ly­mas dėl su­ma­žin­to 9 % ta­ri­fo au­to­mo­bi­li­nėms kė­du­tėms. Ma­nau, dau­gu­ma dar ne­ži­no, kad nuo šių me­tų lap­kri­čio 1 d. kei­čia­si Lie­tu­vos ke­lių eis­mo tai­syk­lės, ku­rio­se yra nau­jas rei­ka­la­vi­mas vež­ti kė­du­tė­se vai­kus iki 1 m 35 cm ūgio. Tai reiš­kia, jog fak­tiš­kai vi­si tė­vai, tu­rin­tys vai­kų iki 9–10 me­tų, pri­va­lės įsi­gy­ti kė­du­tes.

No­riu pri­min­ti, kad PVM – Ža­lio­ji kny­ga, ku­rią skai­tė ir mū­sų fi­nan­sų mi­nist­rė. Svars­tant šį klau­si­mą dėl au­to­mo­bi­li­nių kė­du­čių Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, ji ne­bu­vo taip prie­šiš­kai kaip pa­pras­tai, kai kal­ba­ma apie mo­kes­čių leng­va­tas, nu­si­tei­ku­si. Ty­ri­mai ro­do, jog au­to­mo­bi­li­nės kė­du­tės pa­de­da iš­veng­ti su­ža­lo­ji­mų ar net mir­ties 3 iš 4 į ava­ri­ją pa­te­ku­sių vai­kų. Ma­nau, jog pri­va­lo­me elg­tis at­sa­kin­gai ir ne tik de­kla­ruo­ti pa­ra­mą tiems, kas au­gi­na vai­kus, bet ir ją pa­ro­dy­ti.

Tre­čia­sis ma­no siū­ly­mas – su­ma­žin­tas PVM ser­ti­fi­kuo­tiems ko­ky­bės pro­duk­tams. Prieš 5 me­tus Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja nu­sta­tė ko­ky­bi­nius mai­s­tin­gu­mo kri­te­ri­jus ir pa­da­rė žen­klo ko­ky­bės ap­ra­šą. Liūd­na pri­pa­žin­ti, ta­čiau ši sis­te­ma itin sun­kiai įsi­va­žiuo­ja, nes šiuo me­tu par­duo­tu­vė­se kles­ti sa­vi­rek­la­ma, nie­kie­no ne­tik­ri­na­mų būd­var­džių var­žy­tu­vės, ab­so­liu­čiai tuš­ti re­kla­mos kom­pa­ni­jų kū­rė­jų, ku­rie net ne­ra­ga­vo pro­duk­to ir ne­skai­tė ap­ra­šy­mų, šū­kiai: ypa­tin­gas, nuo­sta­bus, auk­si­nis, ne­re­a­lus. Nuo epi­te­tų gau­sos at­bu­ko­me ir pa­si­ė­mę duo­nos ke­pa­lą ne­ma­to­me, jog įsi­me­tė­me ne duo­nos, o duo­nos sko­nio ke­pa­lą. To­dėl ne­si­ste­bi­me, kai ant pro­duk­to yra pa­ra­šy­ta „tik­ras pie­nas“ ar „švie­žia grie­ti­nė“.

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja su­kū­rė šį žen­klą, to­dėl dar kar­tą no­riu pri­min­ti šį pui­kų žen­klą ir pa­sa­ky­ti, kad šiuo žen­klu pa­žy­mė­ti pro­duk­tai nė­ra ko­kie nors la­bai ypa­tin­gi, ta­čiau…

PIRMININKĖ. Ko­le­ge, jums skir­tas lai­kas bai­gė­si.

A. ZUOKIENĖ (MSG). …šiuo žen­klu kol kas yra pa­žen­klin­ti tik 33 bi­ti­nin­kų ir 6 vai­sių ir dar­žo­vių au­gin­to­jų pro­duk­tai. To­dėl la­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį ma­no siū­ly­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu M. Pet­rau­skie­nę.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vos tik prieš sa­vai­tę pa­mi­nė­jo­me Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną. Ir tą die­ną gal­būt ne­ju­čia pri­si­me­ni sa­vo tau­tos is­to­ri­ją, kai mū­sų pa­verg­tas kraš­tas ken­tė dva­si­nę, mo­ra­li­nę ir tau­ti­nę prie­spau­dą, ru­sų ca­ri­nės val­džios rep­re­si­jas, kai bu­vo var­žo­mi kiek­vie­nos tau­tos bran­du­mą liu­di­jan­tys žen­klai – kal­ba, kny­gų lei­dy­ba, spau­da ir lais­vas žo­dis. Per 40 spau­dos drau­di­mo me­tų lie­tu­viš­ko­ji spau­da au­go, ne­pai­sant per­se­kio­ji­mų ir įvai­rių baus­mių. Ta­čiau grįž­ki­me į šian­die­ną.

Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną te­ko da­ly­vau­ti Ute­no­je, kur bu­vo su­si­rin­kę per pus­šim­tis to kraš­to žur­na­lis­tų, lei­dė­jų, ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Sa­ky­čiau, ne­bu­vo links­ma ši­ta šven­tė. Vi­sų kal­bo­se rau­do­na gi­ja drie­kė­si min­tis, kas gi at­si­ti­ko, kad lais­vo­je ir ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je už­si­mo­ta prieš spau­dą, iš­ki­lo re­a­li grės­mė jos iš­li­ki­mui. Po nak­ti­nės mo­kes­čių re­for­mos, pa­di­di­nus pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį pe­ri­odi­niams lei­di­niams iki 21 %, vi­so­je Lie­tu­vo­je už­da­ry­ta ar­ba ban­kru­ta­vo 50 re­dak­ci­jų lei­di­nių, ki­ti ba­lan­suo­ja ties iš­li­ki­mo ri­ba. Nu­ken­tė­jo ne tik laik­raš­čiai, bet ir pe­ri­odi­nių lei­di­nių spaus­tu­vės – jos ne­te­ko klien­tų, nes jie pa­si­rin­ko spaus­din­tis ki­to­se ša­ly­se, kur ma­žes­ni mo­kes­čiai. Iš Lie­tu­vos trau­kia­si už­sie­nio lei­dė­jai, la­bai su­ma­žė­jo žur­na­lų, laik­raš­čių, ypač ra­jo­ni­nių, ti­ra­žai.

Te­ko kal­bė­tis su Ute­nos ra­jo­no, kur yra trys laik­raš­čiai, re­dak­to­riais, žur­na­lis­tais, re­dak­ci­jų dar­buo­to­jais. Jie gy­ve­na iš tik­rų­jų la­bai la­bai sun­kiai, vos ne­ban­kru­ta­vo. Vie­nus iš­gel­bė­jo, to­kius kaip „Ute­nos die­na“, pri­va­taus in­ves­tuo­to­jo ka­pi­ta­las. Laik­raš­tis „Ute­nis“ pra­dė­tas leis­ti du kar­tus per sa­vai­tę, su­ma­žė­jo ap­im­tis. Ties iš­gy­ve­ni­mo ri­ba ba­lan­suo­ja Ig­na­li­nos „Nau­jo­ji va­ga“, „Za­ra­sų kraš­tas“, „Ute­nos die­na“ ir t. t.

Per tre­jus me­tus spau­dos par­da­vi­mas su­ma­žė­jo 40 %, iš­au­go lei­di­nių kai­nos, pre­nu­me­ra­tos. Štai „Ute­nos die­na“ nuo 65 cen­tų pa­bran­go iki 1 Lt 30 cen­tų, t. y. dau­giau kaip 2 kar­tus. Ir vi­sa naš­ta ten­ka ne kam ki­tam, o pa­pras­tiems žmo­nėms. Spau­dos lei­di­niai tam­pa ne­įper­ka­mi ša­lies gy­ven­to­jams. Dau­ge­lis žmo­nių juk ne­si­nau­do­ja in­ter­ne­tu, to­dėl ra­jo­ni­niai laik­raš­čiai – tai vie­nas iš švie­sos, kul­tū­ros spin­du­lių, in­for­ma­ci­jos šal­ti­nių.

Ir dar vie­na blo­gy­bė at­si­ra­do – pa­dau­gė­jo už­sa­ko­mo­sios ži­niask­lai­dos, dėl to ken­čia tu­ri­nys, ko­ky­bė. Ži­niask­lai­da pri­vers­ta par­si­duo­ti, ky­la grės­mė jos ne­pri­klau­so­mu­mui. Tai­gi daug sun­kiau su­skai­čiuo­ti pra­ra­di­mus, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gi­nės iš­raiš­kos. Ne­su­si­mąs­ty­ta apie il­ga­lai­kes mo­kes­čių re­for­mos pa­sek­mes, di­des­ni mo­kes­čiai ne­pa­tei­si­no vil­čių su­rink­ti dau­giau pa­ja­mų.

Be­je, kai ku­rio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se PVM ta­ri­fas yra nu­li­nis, o vi­du­ti­niš­kai sie­kia 8–9 %. Pui­kiai su­pran­ta­ma, kad tai spe­ci­fi­nė sri­tis – spau­da, lei­dy­ba, ir ne­ga­li­ma jos ly­gin­ti nei su deš­re­lių ga­my­ba, nei su kuo ki­tu. To­dėl la­bai keis­tai at­ro­do prem­je­ro A. Ku­bi­liaus siū­ly­mas, jog spau­dai rei­kia ne PVM leng­va­tų, o fi­nan­si­nės pa­ra­mos, ypač re­gio­ni­nei spau­dai, ir tuo tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti Spau­dos rė­mi­mo fon­das. Kaip pa­sa­kė „Ute­nos ap­skri­ties ži­nių“ re­dak­to­rė, ci­tuo­ju: „Kai nuo­šir­džiai at­sa­ky­si­me į es­mi­nį klau­si­mą, kam dir­ba­ma: ar vals­ty­bės pi­lie­čio bran­dai, ar bran­džiam pi­ni­gui as­me­ni­nė­je ki­še­nė­je, tuo­met kiek­vie­nam mi­si­ja taps la­bai aiš­ki ir pa­pras­ta.“

Nuo mū­sų, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ap­si­spren­di­mo pri­klau­sys, kaip bus to­liau. Siū­lau pri­tar­ti pa­tai­sai, tu­ri­me pa­da­ry­ti taip, kad de­mo­kra­tinėje ir lais­vo­je Lie­tu­vo­je žmo­nėms skai­ty­ti laik­raš­tį ne­bū­tų pra­ban­ga. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu E. Jur­ke­vi­čių. Nė­ra. Ta­da N. Pu­tei­kį. Ir­gi nė­ra. Dis­ku­si­ją bai­gė­me. Da­bar kvie­čiu A. Va­lins­ką (In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas) į tri­bū­ną, nes yra re­gist­ruo­tų pa­tai­sų. Ne­ma­tau A. Va­lins­ko. Kas ga­li jį pa­keis­ti? Kas yra iš to ko­mi­te­to? Kas? An­ta­nai, jūs iš ko­kio ko­mi­te­to? Ire­na Šiau­lie­ne, gal pa­va­duo­si­te?

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia… Yra A. Va­lins­kas. Dė­ko­ju. Pir­miau­sia yra re­gist­ruo­tas Sei­mo na­rės A. Zuo­kie­nės siū­ly­mas pa­pil­dy­ti įsta­ty­mo 19 straips­nio 3 da­lį 4 punk­tu. Ag­ne, pra­šom pri­sta­ty­ti.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš jau kal­bė­jau. Tai bū­tų siū­ly­mas dėl vi­suo­me­ni­nio trans­por­to leng­va­tos. Ma­nau, kad ga­na aiš­kiai pri­sta­čiau. La­bai ačiū ko­mi­te­tui už pri­ta­ri­mą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar yra 10 Sei­mo na­rių, pa­lai­kan­čių A. Zuo­kie­nės siū­ly­mą, kad ga­lė­tu­me pra­dė­ti svars­ty­ti?

Yra dau­giau kaip 10. Pra­de­da­me svars­ty­mą. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė ir iš­va­da.

A. VALINSKAS (LiCSF). Ko­mi­te­tas svars­tė ir šiam pa­siū­ly­mui pri­ta­rė.

PIRMININKĖ. Da­bar dėl pa­siū­ly­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. Prieš – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no kal­ba bus pa­na­ši tur­būt į vi­sų pa­tai­sų au­to­rių, iš­sky­rus kal­bant apie spau­dą. Su­si­mąs­ty­ki­me dėl pri­ori­te­tų, kie­no są­skai­ta mes tas leng­va­tas da­ro­me? Ką, jos iš dan­gaus nu­kris? Jos tu­rės bū­ti ap­mo­kė­tos, iš­mo­kė­tos iš mū­sų ki­še­nių, mo­kes­čių mo­kė­to­jų ki­še­nių.

Ki­tas da­ly­kas, kam tie pi­ni­gai iš biu­dže­to ke­liau­ja? Pa­grin­di­niai pi­ni­gai ke­liau­ja trims sri­tims. Du treč­da­liai biu­dže­to ei­na so­cia­li­nei po­li­ti­kai, švie­ti­mo ir svei­ka­tos po­li­ti­kai. Kiek­vie­nas at­im­tas li­tas iš biu­dže­to at­ima 66 ct iš šių sri­čių. Tai nu­sta­ty­ki­me pri­ori­te­tus, kas mums yra svar­biau. Jei biu­dže­tas su­kaup­tų pa­pil­do­mų pa­ja­mų, ar mums ne ge­riau bū­tų per­skirs­ty­ti tiems, ku­riems la­biau­siai trūks­ta šiuo sun­kme­čiu pa­ra­mos? Ar mes ki­to­kius pri­ori­te­tus sau nu­sta­to­me, ieš­ko­me tiems, ku­rie ga­li šiek tiek leng­viau iš­gy­ven­ti šį su­dė­tin­gą lai­ko­tar­pį? Ne­ga­li­ma taip lais­vai kam no­ri da­lin­ti tas leng­va­tas, ma­nant, kad jos nu­kren­ta iš dan­gaus. Jos bus ap­mo­kė­tos, ka­dan­gi biu­dže­tas įtem­p­tas, so­cia­li­nės sri­ties są­skai­ta. To­dėl ne­ga­lė­tu­me pri­tar­ti bet ku­riems siū­ly­mams da­bar, vi­du­ry me­tų.

PIRMININKĖ. Ž. Šil­ga­lis, pa­lai­kan­tis pa­tai­są.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ko­le­gos, pir­miau­sia rei­kia aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad čia yra tas pats biu­dže­tas, ar­ba tos pa­čios biu­dže­ti­nės lė­šos. Pui­kiai ži­no­te, kad au­to­bu­sų, tro­lei­bu­sų par­kai pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei. Šis pa­kel­tas PVM, koks bu­vo prieš tai ir koks ta­po vė­liau, yra 300… su 20 %. Iš tik­rų­jų la­bai daug. Na­tū­ra­lu, kad trans­por­to įmo­nės su­si­duria su di­de­liais sun­ku­mais ir jos na­tū­ra­liai grim­z­ta į sko­las. Jos ne­ga­li su­mo­kė­ti vals­ty­bei ki­tų mo­kes­čių. Su­pras­ki­te, kad čia yra ta pa­ti ki­še­nė. Rei­kia į šiuos pro­ce­sus žiū­rė­ti pla­čiau. Iš tik­rų­jų įsta­ty­mo pa­tai­sa yra rei­ka­lin­ga ir lai­ku. Ma­nau, ka­dan­gi mes jau da­bar svars­to­me tuos da­ly­kus, tu­rė­tu­me įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes ir pri­im­ti ra­cio­na­lius, tei­sin­gus spren­di­mus. O čia jo­kios pa­pil­do­mos ža­los biu­dže­tui ne­pa­da­ry­si­me. Tie­siog pa­dė­si­me tam tik­roms įmo­nėms. O ben­drą­ja pras­me tų lė­šų biu­dže­te nei pa­dau­gės, nei su­ma­žės. Tą rei­kia la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti. Mes kal­ba­me apie tas pa­čias biu­dže­ti­nes įmo­nes. Tai ne koks nors pri­va­tus sek­to­rius.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te Sei­mo na­rės A. Zuo­kie­nės siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 99: už – 51, prieš – 6, su­si­lai­kė 42. Pa­tai­sai pri­tar­ta.

To­liau J. Raz­mos ir A. Dum­čiaus siū­ly­mas. 19 straips­nio 3 da­lies re­dak­ci­ja. Pra­šom. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no siū­ly­mo es­mė – gerb­ti pir­mi­nę Pre­zi­den­tės ini­cia­ty­vą, kur bu­vo nu­ma­ty­ta tik PVM leng­va­ta spau­dai, tai ne­su­ke­lia la­bai di­de­lių pa­sek­mių biu­dže­to įplau­koms. Ne­tek­tu­me jų gal­būt ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų. Tei­kiant tą pa­tai­są yra at­si­žvel­gia­ma į su­dė­tin­gą si­tu­a­ci­ją, į ku­rią yra pa­kliu­vu­si spau­da pas­ta­ruo­ju lai­ko­tar­piu. Ir dėl kai ku­rių pas­ta­ro­jo me­to mū­sų mo­kes­ti­nių spren­di­mų, ku­rie tu­rė­jo sa­vo lo­gi­ką, taip pat dėl su­ma­žė­ju­sių re­kla­mos už­sa­ky­mų, dėl pa­bran­gu­sių pla­ti­ni­mo iš­lai­dų per Lie­tu­vos paš­tą ir t. t. To­dėl yra daug ar­gu­men­tų, kad to­kia leng­va­ta spau­dai bū­tų pa­tei­si­na­ma. Tuo tar­pu to pir­mi­nio Pre­zi­den­tės siū­ly­mo ap­lip­dy­mas ki­to­mis leng­va­to­mis, ku­rių ben­dra ap­im­tis me­tams jau vir­šy­tų 1 mlrd. Lt, kaip tik kom­pli­kuo­ja ir tos lo­giš­kos leng­va­tos spau­dai pri­ėmi­mą.

To­dėl aš kvies­čiau tuos, ku­rie tei­kia, jų ma­ny­mu, ki­tas jaut­rias leng­vas, šiek tiek ati­dė­ti ini­cia­ty­vas į šo­ną, teik­ti jas as­me­niš­kai, re­gist­ruo­jant pro­jek­tus, o da­bar su­grįž­ti prie pir­mi­nio Pre­zi­den­tės teik­to va­rian­to.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jūs pri­sta­tė iš es­mės vi­sas sa­vo pa­tai­sas, tai gal mes pa­gal Sta­tu­tą ga­li­me tą bal­suo­ti ir kal­bė­ti apie tai. At­krei­piu vi­sų Sei­mo na­rių dė­me­sį, nes J. Raz­mos ir A. Dum­čiaus yra pa­tai­sa dėl 19 straips­nio 3 da­lies, dėl 19 straips­nio 3 da­lies 5 punk­to iš­brau­ki­mo, dėl 19 straips­nio 3 da­lies 6 punk­to iš­brau­ki­mo, 7 punk­to iš­brau­ki­mo, 8 punk­to iš­brau­ki­mo.

Da­bar ko­mi­te­to… Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik at­si­sa­kau pas­ku­ti­nės pa­tai­sos, kur bu­vo įra­šy­ta ba­lan­džio 1 d. įsi­ga­lio­ji­mo da­ta. Ka­dan­gi pro­jek­to svars­ty­mas už­si­tę­sė, ji ta­po ne­lo­giš­ka, jos pra­šau ne­ma­ty­ti ta­me kom­plek­te.

PIRMININKĖ. Pas ma­ne ji jau kaip ir iš­brauk­ta, aš jos ir ne­pa­mi­nė­jau. Žo­dis ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui.

A. VALINSKAS (LiCSF). Ko­mi­te­tas ap­svars­tė dar ko­vo 14 d., ne­pai­sant to, kas tei­kė įsta­ty­mo pro­jek­tą, vis dėl­to prieš įsta­ty­mą vi­si ly­gūs, ar Sei­mo na­rys, ar Pre­zi­den­tė, ar A. Zuo­kie­nė, ar vi­si ki­ti, to­dėl vi­soms pa­tai­soms, ku­rias siū­lė J. Raz­ma, ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, nes pri­ta­rė bū­tent toms leng­va­toms kar­tu su PVM leng­va­ta spau­dai. To­dėl ko­mi­te­tas ne­pri­ta­ria tai­ky­ti iš­im­ti­nai tik šią leng­va­tą.

PIRMININKĖ. Da­bar dėl pa­tai­sų, ku­rias pri­sta­tė J. Raz­ma. A. Dum­čius, pri­ta­rian­tis pa­tai­soms.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Aš la­bai daug ne­ga­liu kal­bė­ti, pa­kar­to­siu tik tai, ką J. Raz­ma pa­sa­kė. Iš­gry­ni­no­me, kaip Pre­zi­den­tė siū­lė, tai yra lo­giš­kiau­sias va­rian­tas šiam lai­ko­tar­piui. Ir ap­skri­tai ta leng­va­ta tu­ri bū­ti, aš dau­ge­liui iš prieš tai kal­bė­ju­sių pri­ta­riu, kad vis tiek mes – knyg­ne­šių tau­ta, vis tiek ne­tu­ri­me pa­nie­kin­ti mū­sų spau­dos lei­dy­bos. Pri­ta­riu, kaip J. Raz­ma pa­sa­kė, Pre­zi­den­tės siū­ly­mui.

PIRMININKĖ. E. Jur­ke­vi­čius – prieš.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. J. Raz­ma tei­kia lyg ir Pre­zi­den­tės įsta­ty­mą, vis­kas ge­rai. Ta­čiau no­riu, ko­le­gos, at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, gal Pre­zi­den­tė nė­ra nė kar­to da­vu­si skel­bi­mo ar ne­tei­ku­si sa­vo me­ti­nės ata­skai­tos laik­raš­ty­je, gal jai spaus­di­na ne­mo­ka­mai. Ta­čiau aš, kaip Sei­mo na­rys, no­rė­jau teik­ti ata­skai­tą rin­kė­jams. Ži­no­te, kiek tai kai­nuo­ja? Ten vis­kas įvar­di­na­ma – nuo pir­mo­jo pus­la­pio kai­na cen­ti­met­rais ir t. t. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me šį PVM su­ma­ži­ni­mą, tai gal spau­da pra­dės vi­siems vie­no­dai teik­ti tas pa­slau­gas ne­mo­ka­mai ir in­for­muo­ti rin­kė­jus apie nu­veik­tus dar­bus. Šio­je vie­to­je to ne­ma­tau ir pa­si­sa­kau prieš.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te J. Raz­mos iš es­mės vi­siems pa­siū­ly­mams vis­ką iš­brauk­ti ir pa­lik­ti tik PVM leng­va­tą spau­dai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Ne apie trans­por­tą šne­ka­me. Skai­ty­ki­te!

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai. Už – 73, prieš – 4, su­si­lai­kė 25. J. Raz­mos pa­siū­ly­mams pri­tar­ta. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­rei­kia ner­vin­tis, o rei­kia skai­ty­ti. A. Zuo­kie­nės siū­ly­mas bu­vo vi­siš­kai ki­toks. Nie­ko ben­dro ne­tu­rin­tis su J. Raz­mos pa­tai­so­mis. A. Zuo­kie­nės siū­ly­mas bu­vo pa­pil­dy­ti įsta­ty­mo 19 straips­nio 3 da­lį 4 punk­tu ir jūs ap­si­spren­dė­te taip, kaip jūs ap­si­spren­dė­te. Tai ko jūs da­bar? O da­bar ap­si­spren­dė­te ki­taip. Tai ir vis­kas ge­rai. (Juo­kas, triukš­mas sa­lė­je) Kas jums ne­aiš­ku? A. Zuo­kie­nė.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ma­nau, kad Sei­mas ap­si­spren­dė dėl da­lies klau­si­mų, tai yra dėl pa­tai­sos dėl vi­suo­me­ni­nio trans­por­to, nes bal­sa­vo pri­tar­ti, o šios pa­tai­sos J. Raz­ma ne­siū­lė iš­brauk­ti. Ma­no siū­ly­mas ir svar­s­ty­mas ko­mi­te­te vy­ko pra­ei­tą sa­vai­tę, o J. Raz­ma pa­tei­kė sa­vo siū­ly­mą dar sau­sio mė­ne­sį, va­di­na­si, Sei­mas ap­si­spren­dė, kad vi­suo­me­ni­niam trans­por­tui leng­va­ta pri­va­lo bū­ti tai­ko­ma. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Ag­ne Zuo­kie­ne, Žil­vi­nai Šil­ga­li, at­si­vers­ki­te do­ku­men­tą ir pa­žiū­rė­ki­te. Aš ci­ta­vau, dėl ko mes bal­suo­jam, dėl ko­kio J. Raz­mos siū­ly­mo. 19 straips­nio 3 da­lies 3 punk­to iš­brau­ki­mo ir pa­pil­dy­mo 4 punk­tu. To­liau. Dėl 19 straips­nio 3 da­lies 5 punk­to iš­brau­ki­mo, 6 punk­to, 7 punk­to iš­brau­ki­mo ir 8 punk­to iš­brau­ki­mo. Kur čia ker­ta­si su A. Zuo­kie­nės siū­ly­mu? Na, tai vis­kas pa­ra­šy­ta. Vis­kas, bai­giam ši­tą te­mą. (Bal­sai sa­lė­je)

To­liau Sei­mo na­rio Č. V. Stan­ke­vi­čiaus siū­ly­mas pa­pil­dy­ti pro­jek­tu kei­čia­mo įsta­ty­mo 19 straips­nio 6 da­lį. Ger­bia­ma­sis Stan­ke­vi­čiau, pra­šom. Ger­bia­ma­sis Stan­ke­vi­čiau, pra­šau pri­sta­ty­ti.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ge­rai. Ši­ta pa­tai­sa dėl iš­im­ties, ku­riai ne­tai­ko­ma PVM len­g­va­ta, pa­gal Žur­na­lis­tų są­jun­gos nuo­sek­lius siū­ly­mus siū­lo­ma įra­šy­ti „tas vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, ku­rios pri­skir­tos ne­etiš­kų ka­te­go­ri­jai“. Ko­mi­te­tas, ku­ris svars­tant šį įsta­ty­mą bu­vo pa­grin­di­nis, tai pa­tai­sai pri­ta­rė. Kvie­čiu pri­tar­ti ir Sei­mą.

PIRMININKĖ. Ar yra 10 Sei­mo na­rių, pa­lai­kan­čių Č. V. Stan­ke­vi­čiaus siū­ly­mą? (Bal­sai sa­lė­je) Yra dau­giau ne­gu 10. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl ve­di­mo tvar­kos.

PIRMININKĖ. Taip, pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pa­tai­sos au­to­riau, aš siū­ly­čiau ši­ta­me eta­pe jums pa­siū­ly­mą at­si­im­ti, nes jū­sų pa­siū­ly­mas bu­vo dėl punk­to, ku­rio po ma­no pa­tai­sos pri­ėmi­mo ne­be­li­ko. Jis bu­vo skir­tas tuo at­ve­ju, jei­gu PVM ta­ri­fas bū­tų 6 %. Da­bar to­kio punk­to ne­li­ko. Tie­siog jūs, jei­gu no­ri­te tą pro­ble­mą spręs­ti, iki pri­ėmi­mo jau per­re­gist­ruo­ki­te sa­vo min­tį dėl to va­rian­to, ku­riam pri­ta­rė Sei­mas pa­gal ma­no pa­tai­są. Da­bar tas bal­sa­vi­mas bū­tų keis­tas, ne­ži­nia, dėl ko bū­tų siū­ly­mas įra­šy­ti etiš­kus da­ly­kus į punk­tą, ku­rio ne­be­li­ko.

PIRMININKĖ. Kaip, ger­bia­ma­sis Stan­ke­vi­čiau, at­si­i­mat? Tuoj. Įjun­gė, įjun­gė.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ka­dan­gi teik­da­mas pa­siū­ly­mą aš ne­ži­no­jau, kaip įvyks bal­sa­vi­mas, ir J. Raz­ma po prieš tai bu­vu­sio bal­sa­vi­mo yra tei­sus. Iš tik­rų­jų aš tu­riu at­si­im­ti, nes ne­li­ko to straips­nio.

PIRMININKĖ. Tai jūs, trum­piau ta­riant, at­si­i­mat, ar ne?

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). At­si­i­mu ir ta­da ne­rei­kia bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Č. V. Stan­ke­vi­čius at­si­i­ma. Dė­kui. Da­bar dar yra vie­nas J. Raz­mos, A. Dum­čiaus siū­ly­mas pa­pil­dy­ti 19 straips­nio 3 da­lį 4 punk­tu. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­ma­sis Jur­gi! Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tai čia tu­ri­mas gal­vo­je tas punk­tas dėl da­tos?

PIRMININKĖ. Ne. Laik­raš­čiams, žur­na­lams ir ki­tiems pe­ri­odi­niams lei­di­niams, iš­sky­rus ero­ti­nio ar smur­ti­nio po­bū­džio lei­di­nius…

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš su­pra­tau, kad kom­plek­siš­kai bal­suo­jant ši­tas punk­tas bu­vo.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Aš jį ci­ta­vau. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Ir tas punk­tas, ku­ris bu­vo J. Raz­mos įre­gist­ruo­tas – „įsi­ga­lio­ji­mas“, tai čia da­bar mes apie jį ne­kal­bam, nes ba­lan­džio 1 d. se­niai pra­ėjo. Ačiū pra­ne­šė­jui. Dau­giau siū­ly­mų nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je)

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kom­piu­te­rio laik­me­na iš­li­ku­si tų, ku­rie bu­vo už­si­ra­šę po svars­ty­mo už ir prieš. S. Sto­ma – už.

S. STOMA (TS-LKDF). Be jo­kios abe­jo­nės, kad ir ge­ro­kai su­pras­tin­tas, at­me­tus tie­siog net ir ne­pa­dis­ku­ta­vus dėl kai ku­rių siū­ly­mų, kar­tu ir ma­no dėl kny­gų, vai­kų li­te­ra­tū­ros di­fe­ren­ci­ja­vi­mo ir tos sri­ties ska­ti­ni­mo, ži­no­ma, dėl to rei­kia ap­gai­les­tau­ti, nes bū­siu pri­vers­tas vėl įre­gist­ruo­ti ir iki pri­ėmi­mo gal­būt nuo­sta­ta pa­si­keis, bet vis tiek tai yra žings­ne­lis į prie­kį, spau­dai šiek tiek si­tu­a­ci­ją pa­ge­ri­nom, ir tai jau yra ge­rai. Esant mū­sų da­bar­ti­nio Sei­mo si­tu­a­ci­jai, tai net jau la­bai ge­rai. Ra­gi­nu ko­le­gas, čia tik­rai ga­li­ma vie­nin­gai bal­suo­ti už, ir ti­kiuo­si, kad bus pa­kan­ka­mai lai­ko, pa­kan­ka­mai dis­ku­si­jų, gal­būt pa­vyks įti­kin­ti ko­le­gas pa­da­ry­ti ir dau­giau mo­kes­ti­nių leng­va­tų, tiks­liau, mo­kes­ti­nės di­fe­ren­cia­ci­jos, kad ga­lė­tu­me re­a­liai pa­veik­ti si­tu­a­ci­ją ir tas sri­tis, ku­rios šiuo me­tu yra nu­ste­ken­tos, nu­sil­pu­sios, ypač, sa­ky­ki­me, kny­gų lei­dy­ba, ir dar dau­gy­bė­je sri­čių ga­lė­si­me šį tą pa­da­ry­ti.

Dėl mais­to pro­duk­tų, ma­tyt, ir­gi rei­kės teik­ti siū­ly­mą, kad bū­ti­niau­siems mais­to pro­duk­tams rei­kės pa­da­ry­ti tiek, kiek bus Lat­vi­jo­je, jei­gu ne­pa­da­ry­sim tiek, kiek Len­ki­jo­je. Tai ra­gi­nu bal­suo­ti už ir dar la­bai ge­rai ap­gal­vo­ti li­ku­sias ga­li­my­bes pa­ge­rin­ti si­tu­a­ci­ją. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. K. Gla­vec­kas – prieš. At­si­sa­kot? E. Jur­ke­vi­čius – prieš.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­dėl aš sa­kau prieš? La­bai ar­gu­men­tuo­tai. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis yra tas mo­kes­tis, iš ku­rio mo­ka­mos tiek so­cia­li­nės pa­šal­pos, tiek ne­mo­ka­mas vai­kų mai­ti­ni­mas, tiek dar­bo bir­žos iš­mo­kos. Ger­bia­mie­ji, jei­gu mes taip jau ma­ži­nam spau­dai, tai ta­da tu­ri­me siū­ly­ti al­ter­na­ty­vas ir pie­nui, ir duo­nai, ir trans­por­tui, nes vi­sa tai su­si­ję. Ne­bent mes žen­gia­me ši­tą žings­nį be ki­tų mo­kes­čių ma­ži­ni­mo, PVM ma­ži­ni­mo, ir siū­lo­me vai­kams ma­žiau val­gy­ti, o skai­ty­ti kny­gas, dar­bo bir­žo­je da­lin­ti pi­ges­nius laik­raš­čius ir t. t. Šio­je vie­to­je ma­tau, kad yra kaž­koks nesu­si­pra­ti­mas. Man at­ro­do, pa­si­rink­ta ne ta PVM ma­ži­ni­mo ei­ga.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 103, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 7. Po svars­ty­mo Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo 19 straips­nio pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­si­nau­do­da­ma 138 straips­niu pra­šau, kad šis pro­jek­tas bū­tų pa­teik­tas Vy­riau­sy­bei ir Vy­riau­sy­bė iki pri­ėmi­mo pa­teik­tų iš­va­dą, nes Vy­riau­sy­bės iš­va­da bu­vo tik­tai dėl pir­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to va­rian­to, kur bu­vo PVM leng­va­ta tik­tai laik­raš­čiams. Da­bar at­si­ra­do dar vie­na, to­dėl mums rei­kia Vy­riau­sy­bės iš­va­dos iki pri­ėmi­mo. Dė­kui.

Da­bar… At­si­pra­šau, V. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­me bu­vo pa­teik­ti pa­siū­ly­mai dėl PVM leng­va­tos mė­sos ir pie­no pro­duk­tams ir bu­vo kreip­ta­si į Vy­riau­sy­bę iš­va­dos. Aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė pri­va­lė­tų pa­ga­liau pa­teik­ti tą iš­va­dą, nes jau ga­na il­gas lai­ko tar­pas, ir gal mes ta­da ga­lė­tu­me tu­rė­ti di­des­nį aiš­ku­mą dėl vi­so pa­siū­ly­mų pa­ke­to.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, dar kar­tą mes krei­pia­mės, nes jau yra vie­ną kar­tą kreip­ta­si dėl PVM leng­va­tų mais­to pro­duk­tams. Mes ne­gau­na­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Pra­šy­čiau tik­rai grei­čiau pa­teik­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dą dėl šio klau­si­mo ir dėl anks­tes­nio mū­sų krei­pi­mo­si į Vy­riau­sy­bę.

 

11.43 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jos „Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­ja „Lie­tu­va 2030“ pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-3889(2) (svars­ty­mo tę­si­nys ir pri­ėmi­mas)

 

Dir­ba­me to­liau. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jos „Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­ja „Lie­tu­va 2030“ pa­tvir­ti­ni­mo“ svars­ty­mo tę­si­nys. Si­tu­a­ci­ja pa­na­ši – dis­ku­si­ja. P. Aušt­re­vi­čius frak­ci­jos var­du no­rė­jo dis­ku­si­jo­se da­ly­vau­ti, bet da­bar ne­ma­ty­ti.

K. Ma­siu­lis frak­ci­jos var­du. Pra­šau į tri­bū­ną.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes re­tai svars­to­me Sei­me stra­te­gi­nius pro­jek­tus ir ne­pel­ny­tai jiems ski­ria­me per ma­žai dė­me­sio. Tie­siog, ma­tyt, yra to­kia mū­sų val­dy­mo tra­di­ci­ja, kad ne­la­bai mes gi­li­na­mės į stra­te­gi­jas, ne­la­bai su­pran­ta­me jų pras­mę, ne­la­bai mo­ka­me jas kur­ti ir jos mums at­ro­do ne­svar­bios. Štai aš žval­gau­si po sa­lę, kaip stai­ga dings­ta Sei­mo na­riai iš sa­lės. Ko­kia nors PVM leng­va­ta at­ro­do mums daug svar­bes­nis da­ly­kas ne­gu do­ku­men­tas, ku­ris ga­lė­tų nu­lem­ti mū­sų at­ei­tį ke­liems de­šimt­me­čiams į prie­kį.

Tas pats pa­sa­ky­ti­na, tie­są sa­kant, ir apie as­me­ni­nes gy­ve­ni­mo stra­te­gi­jas. Ne­la­bai šei­mos mo­ka vai­kams pa­siū­ly­ti, kaip su­si­kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mo stra­te­gi­jas, mo­kyk­los ir­gi to­kių da­ly­kų ne­mo­ko. Jei­gu kas do­mi­si, kaip kryp­tin­gai ir tiks­lin­gai nu­gy­ven­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, tas ir at­ran­da bū­dų, ta­čiau nei vals­ty­bė, nei šei­mos tam vai­kų ne­pa­ren­gia. Ta­čiau yra pui­kiau­siai ži­no­ma, kad jei ne­tu­ri sa­vos stra­te­gi­jos, tai gy­ven­si pa­gal uoš­vės stra­te­gi­ją, o jei­gu vals­ty­bė ne­tu­ri sa­vos stra­te­gi­jos, ji gy­ve­na pa­gal Ma­xi­mos stra­te­gi­ją ar­ba pa­gal ko­kias nors ver­slo, su­per­mar­ke­tų stra­te­gi­jas.

Stra­te­gi­jos yra be ga­lo svar­bios ir tik­rai į jas ne­tu­ri bū­ti su­dė­ta tai, kaip čia pra­ėju­sia­me po­sė­dy­je ger­bia­ma­sis ko­le­ga J. Ole­kas siū­lė – su­dė­ti vi­sus sek­to­rius. Ly­giai taip pat ne­pri­tar­čiau ir tam, ką ger­bia­ma­sis ko­le­ga R. Sme­to­na kal­bė­jo, kad tai yra kaž­ko­kia uto­pi­ja. Kai ku­rie ko­le­gos, kaip J. Ra­mo­nas, pa­si­ge­do re­cep­tų, ką da­ry­ti ir pa­na­šiai, ir kai­mo rei­ka­lų da­ly­kų. Stra­te­gi­jos nė­ra re­cep­tas, stra­te­gi­jos yra rei­ka­lin­gos ki­tiems da­ly­kams. Stra­te­gi­jos nu­brė­žia tiks­lus ir gai­res, ku­rias mes tu­ri­me pa­vers­ti vė­liau veik­los už­da­vi­niais ir juos įgy­ven­din­ti kon­tro­liuo­da­mi, kaip jie sėk­min­gai įgy­ven­di­na­mi.

Tai­gi ko­kie ši­tos stra­te­gi­jos pri­va­lu­mai? Aš ma­tau ga­na es­min­gus pri­va­lu­mus, nors net ir spau­do­je ma­čiau, kad jie yra ne­tei­sin­gai in­ter­pretuo­ja­mi. Pir­miau­sia yra tei­sin­gi ren­gė­jai. Tai nė­ra, kaip čia daž­nai kai kas kar­tais pa­sa­ko, kad tai yra par­ti­nė stra­te­gi­ja. Tai tik­rai nė­ra par­ti­nė stra­te­gi­ja. Aš ma­čiau la­bai daug klestinčių žmo­nių įvai­rio­se skir­tin­go­se sri­ty­se, anaip­tol ne­su­sie­tų su jo­kiom po­li­ti­nėm jė­gom, ku­rie la­bai daug var­go ir lai­ko sky­rė ši­tai stra­te­gi­jai reng­ti. Kaip re­ta ge­ra žmo­nių ko­man­da, ar­ba stra­te­gi­nė ren­gi­mo gru­pė, bu­vo iš tik­ro la­bai kom­pe­ten­tin­ga. Ji virš­po­li­ti­nė, to­dėl ši­ta stra­te­gi­ja yra ir­gi virš­po­li­ti­nė. Aš ne­ma­tau to­s stra­te­gi­jos jo­kių ver­ty­bi­nių ta­ko­skyrų, ku­rios ga­lėtų at­ei­ti iš po­li­ti­kos. Iš tik­ro ši­ta stra­te­gi­ja yra vie­ni­jan­ti stra­te­gi­ja, tai at­si­spin­di ir stra­te­gi­jos tu­ri­ny­je.

Ką siū­lo ši­ta stra­te­gi­ja Lie­tu­vai? Ji siū­lo, kad Lie­tu­va bū­tų mo­der­ni, ver­žli, at­vi­ra ir tu­rin­ti na­cio­na­li­nį ta­pa­tu­mą. Iš tik­ro XXI am­žiu­je, ka­da pa­sau­lis ta­po glo­ba­lus, yra sun­ku ne­bū­ti glo­ba­liu ir ne­at­si­ver­ti pa­sau­liui, nes tap­si pa­sau­lio už­kam­piu, bet ly­giai taip pat iš­ky­la di­džiu­lių pa­vo­jų, kad at­si­ve­rdami pa­sau­liui mes ga­li­me pra­ras­ti sa­vo na­cio­na­li­nį ta­pa­tu­mą. Stra­te­gi­jos ren­gė­jai apie tuos iš­šū­kius ir gal­vo­ja, ir juos įvar­di­ja. Ypa­tin­gas dė­me­sys yra ski­ria­mas žmo­nėms, nes bū­tent tik kū­ry­bin­gi žmo­nės ga­li su­kur­ti kū­ry­bin­gą Lie­tu­vos at­ei­tį, tik at­vi­ri žmo­nės ga­li pa­siū­ly­ti at­vi­ros Lie­tu­vos pro­jek­tą. Be to, ly­giai taip pat kal­ba­ma apie tai, ko mums dar la­bai ne­re­tai trūks­ta – at­sa­kin­gu­mo. Yra kal­ba­ma apie to­kį tiks­lą, kad mū­sų vi­suo­me­nė, eko­no­mi­ka ir val­dy­mas bū­tų su­ma­nūs, rem­tų­si mo­der­niau­sio­mis idė­jo­mis, kad val­dy­mas, eko­no­mi­ka ir vi­suo­me­nė tap­tų pa­žan­gos sri­ti­mis, kas yra iš tik­ro be ga­lo svar­bu.

Ga­lų ga­le dėl ši­to­s stra­te­gi­jos ga­li­me dis­ku­tuo­ti, tin­ka ar ne­tin­ka, bet ši­to­je stra­te­gi­jo­je vis dėl­to yra pa­teik­ti ir kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ši­tą stra­te­gi­ją ver­čiant veik­los pro­gra­ma tu­rė­tų bū­ti ma­tuo­ja­ma veik­los sėk­mė ar­ba kiek mes ar­tė­ja­me prie ši­tos stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo. Tam yra siū­lo­ma pa­im­ti še­še­tą in­dek­sų – gy­ve­ni­mo ko­ky­bės in­dek­są, lai­min­gu­mo, ar­ba lai­mės, in­dek­są ir pa­na­šius in­dek­sus – ir pa­gal ši­tuos in­dek­sus siū­lo­ma pa­tek­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių de­šim­tu­ką. Už­da­vi­nys yra am­bi­cin­gas, bet jis yra įgy­ven­di­na­mas tu­rint ome­ny, kaip ši­tie in­dek­sai yra for­muo­ja­mi. Ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl kai ku­rių in­dek­sų. Gal­būt bū­tų ga­li­ma ir dis­ku­tuo­ti, ar jie yra pa­kanka­mai ge­rai skai­čiuo­ja­mi, ar mums tin­ka to­kie kri­te­ri­jai.

Tai­gi aš siū­lau pri­tar­ti ši­tai stra­te­gi­jai tu­rint ome­ny, kad ap­skri­tai vi­sos stra­te­gi­jos, kad ir ko­kios jos bū­tų – įmo­nės stra­te­gi­ja ar žmo­gaus as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo stra­te­gi­ja, ar ko­kios nors or­ga­ni­za­ci­jos, ar sek­to­riaus stra­te­gi­ja, – jos ne­ga­li bū­ti su­sta­ba­rė­ju­sios ir nė­ra gra­ni­to lui­tas. Stra­te­gi­jos kis vyk­dy­mo metu mums su­si­du­riant su tam tik­rais sun­ku­mais ar­ba su­si­du­riant su re­a­ly­be, ku­ri rei­ka­laus pa­ko­re­guo­ti tas stra­te­gi­jas. Siū­lau tu­rint tai ome­ny pa­tvir­tin­ti ši­tą stra­te­gi­ją.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu V. Val­kiū­ną frak­ci­jos var­du.

V. VALKIŪNAS (LiCSF). Stra­te­gi­jos skai­čiai, „Lie­tu­va 2030“ – stra­te­gi­ja dėl pa­žan­gos ar re­gre­so, mums rei­kia su­si­mąs­ty­ti: ar bus su­nai­kin­ta lie­tuvy­bė? ko­kia bus, jei­gu dar bus, Lie­tu­va 2030 me­tais?

Ger­bia­mie­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai, stra­te­gi­jos kū­rė­jai ir iš­min­čiai! Šis do­ku­men­tas – „Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­ja „Lie­tu­va 2030“ tu­rė­tų bū­ti pa­grin­di­nis pla­na­vi­mo do­ku­men­tas, su ku­riuo tu­ri bū­ti de­ri­na­mi vals­ty­bės pla­nai, pro­gra­mos ir ki­tos vie­šo­sios ini­cia­ty­vos.

Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad stra­te­gi­jos idė­ja su­kur­ti vals­ty­bės rai­dos vi­zi­ją, pa­siek­ti po­li­ti­nį su­ta­ri­mą ir jo lai­ky­tis yra kur kas gra­žes­nė nei pats stra­te­gi­jos teks­tas. Pro­gra­ma reng­ta ne tik val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos po­li­ti­kų ar biu­ro­kratų ran­ko­mis. No­rė­čiau ti­kė­ti, kad jos ren­gė­jai, ypač vi­suo­me­ni­nin­kai, moks­lei­viai, stu­den­tai ir pro­fe­so­riai, tei­kę dėl jos pa­siū­ly­mus, dir­bo at­sa­kin­gai ir gal­vo­da­mi apie vals­ty­bės at­ei­tį. To­dėl iš tik­ro liūd­na ir pa­si­da­ro pik­ta, kad Sei­me ši stra­te­gi­ja ga­li bū­ti iš­krai­py­ta ir su­dar­ky­ta.

Pri­si­me­nu, kaip pra­ei­tų me­tų lie­pos mė­ne­sį stra­te­gi­ja „Lie­tu­va 2030“ bu­vo svars­to­ma A. Me­da­lins­ko va­do­vau­ja­ma­me dis­ku­si­jų fo­ru­me. Ten su­si­rin­ko in­te­lek­tu­a­lai, vi­suo­me­ni­nin­kai, di­si­den­tai ir bu­vę po­li­ti­niai ka­li­niai ir, vyks­tant tik­rai įdo­miai dis­ku­si­jai, bu­vo kri­ti­kuo­ja­mi šio do­ku­men­to trū­ku­mai. Su­si­rin­ku­sie­ji kaip vie­ną iš pa­grin­di­nių trū­ku­mų įvar­di­jo Lie­tu­vos ir lie­tu­viš­ku­mo sto­ką. Bu­vo lie­ja­mos nuos­kau­dos, kad nors Vy­riau­sy­bei va­do­vau­jan­ti Tė­vy­nės są­jun­ga skel­bia­si pa­trio­ti­ne vals­ty­bi­ne jė­ga, ta­čiau jų reng­ta Lie­tu­vos vys­ty­mo­si stra­te­gi­ja pui­kiai tik­tų be ku­riai ki­tai vals­ty­bei, tuo la­biau pa­si­tar­nau­ti įkur­ti glo­ba­lią ir vi­siems at­vi­rą vals­ty­bę Lie­tu­vo­je, nu­ty­lint, kad vi­siems at­vi­ro­je vals­ty­bė­je lie­tu­vių bus ma­žu­ma. Sei­mą pa­sie­ku­sio­je stra­te­gi­jo­je, at­ro­do, at­si­žvelg­ta į vi­suo­me­nės pa­siū­ly­mus, iš­ryš­kin­tas lie­tu­viš­ku­mas ir skir­tas di­des­nis dė­me­sys tau­tos is­to­ri­jai.

Kiek­vie­na­me or­ga­niz­me yra ląs­te­lių, ku­rios, su­si­da­rius tin­ka­moms są­ly­goms, ga­li tap­ti vė­ži­nė­mis. Tad kas gi de­da­si Lie­tu­vos vals­ty­bės or­ga­niz­me? Svars­tant do­ku­men­tą Sei­mo ko­mi­te­tuo­se, tik vie­na­me iš jų stra­te­gi­ja už­kliu­vo bū­tent dėl pa­brė­žia­mo lie­tu­viš­ku­mo ir tau­tiš­ku­mo. Ne­sun­ku at­spė­ti, kad tai Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ja­me bu­vo pri­im­ti P. Aušt­re­vi­čiaus pa­tai­sy­mai. Anot li­be­ra­lo, jo­je ne­tu­ri lik­ti to­kių nuo­sta­tų kaip lie­tu­vių tau­ta di­džiuo­ja­si sa­vo pra­ei­ti­mi, se­no­mis lais­vę my­lin­čio­mis tau­tos tra­di­ci­jo­mis, bran­gi­na sa­vo kraš­tą, kal­bą ir kul­tū­rą, pa­sau­lio lie­tu­viai ak­ty­viai da­ly­vau­ja vals­ty­bės gy­ve­ni­me ir pri­si­de­da prie jos ūkio ir kul­tū­ros kles­tė­ji­mo. Ar­ba Lie­tu­vos tau­ta yra gy­vų tra­di­ci­jų vi­suo­me­nė, ji re­mia­si stip­ry­be iš pra­ei­ties, tau­so­ja ir ku­ria lie­tu­vių kal­bą ir kul­tū­rą, puo­se­lė­ja ki­tas tra­di­ci­nes Lie­tu­vos kal­bas ir kul­tū­ras.

Sa­ko­ma, kad vi­sus žmo­nes su­kū­rė Die­vas, ta­čiau kai ku­riuos iš jų mo­di­fi­ka­vo vel­nias, ir taip mes kar­tu šio­je že­mė­je vargs­ta­me. Ge­rus pir­mų­jų veiks­mus ir no­rus ant­rie­ji iš­krei­pia ir su­griau­na, kur­da­mi cha­o­są ir su­iru­tę. Rei­kia ne­pa­si­duo­ti aki­nan­čioms pa­gun­doms, rei­kia neut­ra­li­zuo­ti cha­o­so agen­tus, at­kur­ti tvar­ką ir su­kur­ti prie­lai­das tik­ra­jai žmo­gaus evo­liu­ci­jos pri­gim­čiai. Iš­brau­kus šias be ga­lo svar­bias nuo­sta­tas, įtrauk­tas pri­myg­ti­nai pra­šant vi­suo­me­nės at­sto­vams, bū­tų iš­kreip­ta reikš­min­ga stra­te­gi­jos da­lis.

P. Aušt­re­vi­čius ne­be­slėp­da­mas de­monst­ruo­ja prie­šiš­ku­mą Lie­tu­vai ir lie­tu­viams. Me­tų pra­džio­je jis pa­skel­bė su­kū­ręs Eu­ro­pos fe­de­ra­lis­tų są­jun­gą Lie­tu­vo­je, sie­kian­čią vie­nos eu­ro­pi­nės vals­ty­bės su ben­dra Kon­sti­tu­ci­ja ir virš­na­cio­na­li­ne val­džia. Iš kur šį­kart lauk­si­me nu­ro­dy­mų – iš Briu­se­lio ar iš Ber­ly­no? Ge­ro­kai anks­čiau tas pats P. Aušt­re­vi­čius Lie­tu­vai su­de­rė­jo įsto­ji­mą į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Dėl to yra už­da­ro­ma Ig­na­li­nos ato­mi­nė elek­tri­nė, ta­čiau, kaip da­bar ma­to­me, ne­už­tik­ri­nant kom­pen­sa­ci­jos už už­da­ry­mą, o tik mis­ti­nę pa­ra­mą. Ar tik­rai ga­li­me sau leis­ti pra­ban­gą ne­ati­džiai ir ne­at­sa­kin­gai žiū­rė­ti į eu­ro­biu­rok­ra­tų siun­čia­mus do­ku­men­tus? Ne­jau­gi dar ne­pa­si­mo­kė­me iš sa­vo klai­dų?

Vis daž­niau ten­ka įsi­ti­kin­ti, jog iš bu­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­vai yra dau­giau ža­los nei nau­dos. Pa­tai­kau­jant Briu­se­lio biu­ro­kratams ir jų ma­rio­ne­tėms, na­cio­na­li­nė vals­ty­bė vis daž­niau tam­pa ne­pa­to­giu kliu­vi­niu, ap­sun­ki­nan­čiu eko­no­mi­kos rai­dą bei įvai­riais for­ma­lu­mais ri­bo­jan­čiu lau­ki­nį ka­pi­ta­liz­mą. Nors ofi­cia­lio­ji po­li­ti­ka tei­gia sau­gan­ti vi­sas tau­tas ir vals­ty­bes, ta­čiau da­bar tam prieš­ta­rau­ja. Nuo­la­ti­nis spau­di­mas tau­ti­nes ma­žu­mas ver­tin­ti la­biau nei dau­gu­mą su­da­ran­čią tau­tą at­si­su­ka an­tru laz­dos ga­lu – pra­si­ver­žia riau­šė­mis ir ne­ra­mu­mais. Jei ES ne­ven­gia pa­bar­ti to­kių vals­ty­bių kaip Veng­ri­ja, ku­ri ima­si vyk­dy­ti bent kiek sa­va­ran­kiš­kes­nę po­li­ti­ką, ir Vo­kie­ti­jos, ir Pran­cū­zi­jos eko­no­mi­niam dik­ta­tui ne­pa­klūs­tan­čių vals­ty­bių, iš kar­to nu­krei­pia­mas fi­nan­si­nių rin­kų spau­di­mas, juo­di­na­ma vals­ty­bių re­pu­ta­ci­ja, ky­la sko­li­ni­mo­si kai­na, kas ga­li ga­ran­tuo­ti, kad tas pats ne­nu­tiks Lie­tu­vai? Ne­jau­gi mums ga­li bū­ti pa­gra­sin­ta fi­nan­si­nė­mis ir tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, jei pa­de­monst­ruo­si­me tvir­tą tau­ti­nį iden­ti­te­tą ir pa­ko­vo­si­me už na­cio­na­li­nius in­te­re­sus?

Ger­bia­mie­ji, rei­kia su­vok­ti, kad da­bar di­džiau­sias grės­mes pa­sau­lio dar­nai ir pro­gre­sui ke­lia ne tik ul­tra­de­ši­nie­ji ar kai­rie­ji, ku­rių taip bi­jo Eu­ro­pos Są­jun­ga. Grės­mę tau­toms ke­lia li­be­ra­lis­ti­nės jė­gos, ne­šan­čios su­maiš­tį ir eko­no­mi­nes kri­zes. Ak­ty­viau­si Eu­ro­pos glo­ba­lis­tų ad­vo­ka­tai Lie­tu­vo­je, kaip da­bar ma­ty­ti, yra P. Aušt­re­vi­čiaus ben­­dra­žy­giai, ku­rie pri­si­den­gia li­be­ra­lio­mis idė­jo­mis ir skel­bia vi­sų tau­tų ir vi­sų žmo­nių ly­gy­bę, žmo­gaus tei­sių trium­fą prieš ben­druo­me­nę ir vals­ty­bę. Bet juk čia yra mū­sų Lie­tu­va, ku­rio­je gy­ve­na mū­sų tau­ta, tu­rin­ti sa­vo is­to­ri­ją, pa­pro­čius ir tra­di­ci­jas. Ne­jau­gi mes tu­ri­me nu­si­že­min­ti prieš sve­ti­muo­sius sa­vo pa­čių že­mė­je, bi­jo­ti Na­cio­na­li­nė­je pa­žan­gos stra­te­gi­jo­je mi­nė­ti lie­tu­viš­ku­mą ir tau­tos is­to­ri­ją?

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, jau lai­kas!

V. VALKIŪNAS (LiCSF). De­ja, ma­tant veiks­mus dėl Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­jos, su­si­da­ro liūd­nas įspū­dis, kad Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas dir­ba ne Lie­tu­vai, o Eu­ro­pos Są­jun­gai.

Ger­bia­mie­ji, kvie­čiu stra­te­gi­jo­je „Lie­tu­va 2030“ iš­lai­ky­ti vi­suo­me­nės pa­stan­go­mis į ją įtrau­k­tas nuo­sta­tas dėl Lie­tu­vos vi­suo­me­nės ir tau­tos, kon­tro­liuo­ti ir at­mes­ti Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­tai­sy­mus. Taip pat ra­gi­nu jus kur kas ati­džiau ver­tin­ti šio ko­mi­te­to veik­lą ir spren­di­mus, svars­tant įsta­ty­mus Sei­me. Pa­grin­di­nė stra­te­gi­ja – vi­siems dva­sios stip­ry­bės ir bū­ti bud­riems. Ačiū už dė­me­sį. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. To­liau pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Čap­li­kas.

PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Da­bar tu­rė­tų kal­bė­ti frak­ci­jos var­du P. Aušt­re­vi­čius. Nema­tau sa­lė­je. Frak­ci­jos var­du tu­rė­tų kal­bė­ti M. Va­raš­ka, ir­gi ne­ma­tau sa­lė­je. Ta­da kvie­čiu B. Vė­sai­tę.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­tyt, at­ėjo tei­sin­gu­mas į šį pa­sau­lį, nes Li­be­ra­lų frak­ci­jos at­sto­vas kal­bė­jo prieš li­be­ra­liz­mą. Su tuo aš juos ir svei­ki­nu.

Iš tik­rų­jų kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri tu­rė­ti vi­zi­ją, kur link jai ju­dė­ti. Aš ma­ny­čiau, kad ši­tos pa­s­tangos, ku­rias da­rė dar­bo gru­pė, su­da­ry­ta iš mok­sli­nin­kų, vi­suo­me­nės vei­kė­jų, gal ir tik­rai ver­tin­tinos, juo la­biau kad ši­tie žmo­nės dir­bo vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais, gai­šo sa­vo lai­ką ir su­kū­rė tą pro­duk­tą.

Man pa­čiai te­ko ver­tin­ti Eko­no­mi­nio ben­d­radar­bia­vi­mo, tai yra OECD, ša­lių, ku­rios su­da­ro tur­tin­gų­jų pa­sau­lio klu­bą, stra­te­gi­ją Eu­ro­pos Ta­ry­bos par­la­men­ti­nė­je asam­blė­jo­je. La­bai džiau­giuo­si, kad Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te man pa­tei­kus pa­tai­sas dėl lai­mės eko­no­mi­kos, tar­ki­me, in­teg­ra­ci­jos į ši­tą mū­sų stra­te­gi­ją, dėl ža­lio­jo au­gi­mo, dėl ža­lio­sios eko­no­mi­kos, nes iš tik­rų­jų tra­di­ci­nė eko­no­mi­ka jau iš­eik­vo­jo sa­vo po­ten­cia­lą, ir bū­tent ši kri­zė bu­vo po­sū­kis į ža­li­ą­ją ener­ge­ti­ką, ža­li­ą­ją eko­no­mi­ką, į ža­li­ą­jį au­gi­mą, tai la­bai džiau­giuo­si, kad dar­bo gru­pė įsi­klau­sė ir įtrau­kė šias pa­tai­sas.

No­riu dar pa­sa­ky­ti, kad, aiš­ku, lie­tu­vy­bės iš­lai­ky­mas yra tik­rai la­bai svar­bus da­ly­kas vis la­biau glo­ba­lė­jant pa­sau­liui ir vyks­tant mū­sų jau­ni­mo emig­ra­ci­jai, ir tam­pant pa­sau­lio pi­lie­čiais. Aiš­ku, ga­li bū­ti pa­sau­lio pi­lie­čiu ir iš­lai­ky­ti sa­vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę. La­bai džiau­giuo­si, kad dar­bo gru­pė įsi­klau­sė ir vis dėl­to įtrau­kė nuo­sta­tą, kad ne tik pa­slau­go­mis Lie­tu­va bū­tų gar­si ša­lis, bet ir pra­mo­ne, ku­ri pa­grįs­ta ino­va­ci­jo­mis ir ža­liuo­ju au­gi­mu, nes ant­raip mes tik­rai ne­tu­rė­si­me pa­kan­ka­mai dar­bo vie­tų su ga­nė­ti­nai ge­ru už­mo­kes­čiu. Aš ma­ny­čiau, kad kaip tik šie pa­tai­sy­mai at­ra­do vie­tą, ir dėl to ga­li­ma džiaug­tis.

Bet ži­no­te, pa­sau­ly­je nie­ko nė­ra pa­sto­viau kaip po­ky­čiai. Aš no­rė­čiau sa­vo trum­pą kal­bą už­baig­ti to­kia re­mar­ka. Man ne­se­niai te­ko skai­ty­ti, kad XIX am­žiaus pa­bai­go­je, kai Lon­do­ne ėmė la­bai dau­gė­ti žmo­nių, at­ei­ties stra­te­gai bu­vo la­bai su­si­rū­pi­nę, kad rei­kės la­bai daug ar­klių jiems vež­ti ir kur ta­da Lon­do­ne rei­kės dė­ti ar­klių mėš­lą. Ži­no­te, kai stai­giai at­si­ra­do vi­daus de­gi­mo va­rik­lis, tai rei­kė­jo la­bai grei­tai pa­keis­ti vi­są stra­te­gi­ją. Aš net ne­abe­jo­ju, kad at­si­ras nau­jų tech­no­lo­gi­jų, po­sū­kių į nau­ją­ją ener­ge­ti­ką, ir, tar­ki­me, tie mū­sų nai­vūs stra­te­ga­vi­mai ga­li tik­rai su­lauk­ti di­de­lių pa­ki­ti­mų. Juo la­biau kad moks­li­nin­kai in­ten­sy­viai dir­ba dėl van­de­ni­lio ener­ge­ti­kos, iš tik­rų­jų kiek­vie­nas di­des­nis mies­tas tu­rės sa­vo mi­ni ato­mi­nę jė­gai­nę ir apie tai ga­li­ma tik­rai sva­jo­ti.

Ma­ne šiek tiek glu­mi­na Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­ba, su­da­ro­ma prie Vy­riau­sy­bės. Sa­ky­ki­te, ar kiek­vie­na Vy­riau­sy­bė tu­rės keis­ti tą Pa­žan­gos ta­ry­bą? Ir ar ne per di­de­li įga­lio­ji­mai jai yra su­tei­kia­mi? Štai dėl šių da­ly­kų aš, tie­są sa­kant, tu­riu daug abe­jo­nių ir gal­būt dar mums iki pri­ėmi­mo reik­tų pa­dis­ku­tuo­ti, kaip ji bus su­da­ro­ma ir ar ne per pla­čios ga­lios jai bus su­tei­kia­mos, juo la­biau kad ji­nai ma­das dik­tuos Vy­riau­sy­bei. Aš ma­ny­čiau, kad prieš stra­te­gi­jos pri­ėmi­mą mums dar reik­tų pa­gal­vo­ti šia te­ma­ti­ka.

PIRMININKAS. M. Zas­čiu­rins­kas. Kol po­nas M. Zas­čiu­rins­kas ei­na, aš tik pri­me­nu, kad lyg ir pra­ei­tą kar­tą bu­vo­me su­ta­rę, kad kal­ba po vie­ną at­sto­vą nuo frak­ci­jos. Mes pa­si­tiks­lin­si­me pa­gal pro­to­ko­lą ir, jei­gu taip bu­vo su­tar­ta, ga­lė­si­me po tru­pu­tė­lį baig­ti dis­ku­si­ją.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šios stra­te­gi­jos su mėš­lu aš gal ne­ly­gin­čiau. Bet pir­miau­sia no­riu pa­sa­ky­ti, kad ger­bia­mo­jo prem­je­ro ir par­ti­jos pir­mi­nin­ko va­do­vau­ja­ma dar­bo gru­pė at­li­ko dar­bą, ir mes tu­ri­me pro­duk­tą, ku­ris va­di­na­si „2030 stra­te­gi­ja“. At­kreip­čiau dė­me­sį į tai, kad ši stra­te­gi­ja, kaip pa­ra­šy­ta jos teks­te, yra ir tu­ri bū­ti pri­va­lo­ma vi­soms val­džioms ir vi­siems tau­tos at­sto­vams, ku­rie dirbs ir bus čia, šio­je sa­lė­je. Kar­tu ten yra pa­brėž­ta, kad tai – stra­te­gi­ja, ku­ri tu­ri bū­ti pri­im­ta vi­sų ben­dru su­ta­ri­mu. Vi­siš­kai ne­su­pran­ta­ma (pri­ta­riu Bi­ru­tei) ir keis­tai at­ro­do, kad mes, pa­tvir­ti­nę šią stra­te­gi­ją, kar­tu pa­tvir­tin­si­me dar vie­ną da­ri­nį virš Vy­riau­sy­bės, – tai Pa­žan­gos ta­ry­bą. Jai yra su­teik­ti to­kie įga­lio­ji­mai, kad ji­nai ga­lės Vy­riau­sy­bei nu­ro­di­nė­ti ir ver­tin­ti, ir t. t. Man tru­pu­tė­lį keis­ta ir tam aš ne­pri­ta­riu.

Dar vie­nas as­pek­tas, stra­te­gi­ja yra dvi­de­šim­čiai me­tų. Aš su­pran­tu, kad po­pu­lia­rio­je mo­kyk­lo­je ga­li­ma kal­bė­ti apie stra­te­gi­ją dvi­de­šim­čiai me­čių, aš­tuo­nio­li­kai me­tų, bet vals­ty­bės mas­te­liu dvi­de­šim­čiai me­tų tik­rai yra ne stra­te­gi­ja, tuo la­biau kad mes vi­si, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pui­kiai ži­no­me, kad at­ski­rų sri­čių stra­te­gi­nės kryp­tys, ar­ba pro­jek­ci­jos, yra su­da­ry­tos iki 2060 m. Jei­gu ly­gi­ni at­ski­rų sri­čių kryp­tis iki 2060 me­tų su šia stra­te­gi­ja, nė vie­no są­ly­čio taš­ko ten ne­ran­di.

Šio­je stra­te­gi­jo­je nė­ra dau­ge­lio da­ly­kų. Pa­vyz­džiui, nė­ra net pa­mi­nė­ti to­kie da­ly­kai, kad pa­gal pro­jek­ci­jas iš Briu­se­lio ir 2050–2060 me­tais pa­gal mak­ro­e­ko­no­mi­nius pa­grin­di­nius ro­dik­lius mes ir to­liau lik­si­me ge­ro­kai at­si­li­ku­si ša­lis nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kių. Ir kai mes ra­šo­me, kad po 20 me­tų pa­tek­si­me į de­šim­tu­ką, tai ži­nant šią pro­jek­ci­ją rei­kė­tų la­bai kon­kre­čius žings­nius nu­ro­dy­ti, kaip mes tai pa­da­ry­si­me, nes čia yra pa­na­šu į pa­sa­ką „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“.

Yra to­kių de­ta­lių, ku­rioms aš iš es­mės ne­pri­ta­riu, ir iš vi­daus, pa­vyz­džiui, įra­šo­mas į ofi­cia­lų do­ku­men­tą nau­jas ter­mi­nas. Iki šiol ir Kon­sti­tu­ci­jo­je, ir ki­tur yra ter­mi­nas „lie­tu­vis“, čia yra įra­šo­mas nau­jas ter­mi­nas „pa­sau­lio lie­tu­vis“. Tai kaip su­pras­ti? Tas lie­tu­vis, ku­ris bus Lie­tu­vo­je, jis bus ne lie­tu­vis, jis tu­ri įei­ti į „pa­sau­lio lie­tu­vio“ są­vo­ką? Ta­da kaip bus su mū­sų na­cio­na­li­niu ta­pa­tu­mu? Ap­skri­tai to­kie ter­mi­nai ve­da į kos­mo­po­li­tiz­mą ir ve­da į Lie­tu­vos, kaip vals­ty­bės, su­nai­ki­ni­mą. Iš ki­tos pu­sės, yra la­bai daug smul­kme­nų – to­kio­je stra­te­gi­jo­je yra net nu­ro­dy­ta, kad vi­si pri­va­lo mo­ky­tis an­glų kal­bos, ir nu­ro­dy­ta, po kiek va­lan­dų per die­ną bū­ti­na an­glų kal­bos mo­ky­tis.

Ko­kių stra­te­gi­nių kryp­čių nė­ra? Pa­vyz­džiui, nė­ra jo­kių stra­te­gi­nių kryp­čių dėl mig­ra­ci­jos, dėl emig­ra­ci­jos. Mi­li­jo­nas prieš Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą iš­vy­ko iš Lie­tu­vos, mi­li­jo­nas – per Ant­rą­jį, mi­li­jo­nas – da­bar, po 20 me­tų, kas liks? At­sa­ky­mo šio­je stra­te­gi­jo­je ir kryp­ties taip pat nė­ra. Nė­ra jo­kių po­li­ti­nių kryp­čių ar eko­no­mi­nių kryp­čių dėl de­mo­gra­finių pro­ble­mų. Vi­siš­kai ne­nag­ri­nė­tas glo­ba­li­za­ci­jos as­pek­tas. Aš su­pran­tu, kad mes at­ėjo­me vi­siems lai­kams, bet jei­gu kal­ba­me apie vals­ty­bės klau­si­mus, tai ig­no­ruo­ti glo­ba­li­za­ci­jos pro­ce­sus, ku­rie vyks­ta ir kur mes esa­me ma­žiu­kas, bet vis dėl­to svar­bus sraig­te­lis, ma­nau, yra klai­da. Vi­siš­kai ne­nag­ri­nė­tos, bent jau mums ne­pa­teik­tos, nors aš ak­ty­viai do­mė­jau­si, ir al­ter­na­ty­vos, ko­kios bu­vo nag­ri­nė­tos al­ter­na­ty­vos, be tos, ku­ri yra pri­im­ta. Stra­te­gi­jų yra virš dvie­jų šim­tų, da­bar štai mes ga­vo­me ant sa­vo sta­lo dar vie­ną – ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją, čia iš­vis vir­šū­nė, kai pir­miau pa­da­ro­mi dar­bai, o stra­te­gi­ja už­mau­na­ma ant šių dar­bų. Aš gal­vo­ju, kad ši stra­te­gi­ja ne­ga­li bū­ti vyk­do­ma, ir vien mū­sų kal­bos yra…

PIRMININKAS. Lai­kas!

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Bai­giu, pas­ku­ti­nį sa­ki­nį. Ir vien mū­sų kal­bos ro­do, kad mes su­pran­ta­me, kad ji bus ne­vyk­do­ma, to­dėl į sa­vo kal­bą įtrau­kia­me, kai ku­rie ko­le­gos įtrau­kė: jei­gu rei­kės, mes ją pa­tiks­lin­si­me. Tai gal ne­tiks­lin­ki­me dvi­de­šim­čiai me­tų, o iš kar­to pa­ruoš­ki­me pa­grin­di­nes stra­te­gi­nes kryp­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu į tri­bū­ną P. Auš­t­revi­čių, Li­be­ra­lų są­jū­džio var­du. (Bal­sai sa­lė­je) Ne tos frak­ci­jos, ger­bia­mie­ji. (Bal­sai sa­lė­je) Ne tos, ne tos.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, iš­klau­sy­ki­te kal­bą ir su­pra­si­te, kas iš ko­kios frak­ci­jos.

2030 m. bus 40 me­tų Lie­tu­vos da­bar­ties ne­pri­klau­so­my­bei. Ko­kia ji bus ta­da? Ką jis bus pa­sie­ku­si? Kaip ją ver­tins jos pi­lie­čiai ir ap­lin­ka? Apie tai mes pri­va­lo­me kal­bė­ti jau da­bar, nes be rim­tos da­bar­ties ne­bus ge­res­nės at­ei­ties. Iš tik­rų­jų gal­būt ge­riau žiū­rė­ti iš at­ei­ties per­spek­ty­vų, o ne ver­tin­ti da­bar­tį, ku­ri gal­būt kai kam kai ku­rio­se sri­ty­se yra ne­vi­siš­kai pri­im­ti­na, po­li­ti­kai ne­su­tin­ka su vie­nais ar ki­tais spren­di­mais. Bet pa­žvel­ki­me nuo tos ri­bos, apie ką kal­ba ši stra­te­gi­ja. Kaip mes ga­lė­si­me bū­ti pa­si­kei­tę, jei­gu mes ne­bran­di­na­me jo­kių po­ky­čio idė­jų ar­ba po­ten­ci­jos da­bar?

Apie at­ei­tį kal­bė­ti ir leng­va, ir kar­tu sun­ku. Su­tin­ku, tai ga­li­ma pa­va­din­ti sa­vo­tiš­kai ir po­li­ti­ne spe­ku­lia­ci­ja. Ta­čiau po­li­ti­kai, po­li­ti­kų sluoks­nis ir pri­va­lo kal­bė­ti apie at­ei­tį. Gin­čy­tis dėl da­bar­ties ir ne­nu­ma­ty­ti at­ei­ties spren­di­mų, ku­rie ga­li pa­keis­ti da­bar­tį… aš ma­nau, yra mū­sų pa­šau­ki­mas, to­dėl ne­abe­jo­ju, kad stra­te­gi­ja 2030 m. yra rei­ka­lin­gas do­ku­men­tas. Tai nė­ra do­ku­men­tas, pri­lygs­tan­tis Bib­li­jai, ku­rio­je ga­li­ma ras­ti vi­sus at­sa­ky­mus į bet ko­kius ky­lan­čius klau­si­mus ir ku­rios in­ter­pre­ta­ci­jos ga­li bū­ti pri­im­ti­nos vi­siems. Iš tik­rų­jų ši­ta stra­te­gi­ja ne­pre­ten­duo­ja pa­aiš­kin­ti vi­sas gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­jas, ta­čiau mes pri­va­lo­me tu­rė­ti mus už­de­gan­tį do­ku­men­tą ir do­ku­men­tą, ku­ris bent jau su­ge­ba ge­riau pa­aiš­kin­ti po­ky­čių kryp­tis.

Lin­kė­da­mi sa­vo vals­ty­bei tik ge­ro dėl už­tik­rin­to ry­to­jaus ir rei­ka­lin­gų po­ky­čių, pri­va­lo­me kel­ti kon­kre­čius tiks­lus. Pa­sa­ky­si­te, kad stra­te­gi­jo­je jų nė­ra. Aš at­virkš­čiai sa­ky­siu – jų yra gal­būt net per daug, jie yra la­bai am­bi­cin­gi, ta­čiau be am­bi­cin­gų tiks­lų ei­ti į at­ei­tį vi­sa­da yra pra­žū­tin­ga. Su­pran­ta­ma, kad at­ei­ties tiks­lai ir jų kri­te­ri­jai ypač pri­va­lo bū­ti prak­tiš­kai… ir, be jo­kios abe­jo­nės, iš­ma­tuo­ja­mi. Jei­gu kal­ba­me apie gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, tai tu­ri­me kal­bė­ti ne tik apie pa­ja­mų ly­gį, bet ir apie svei­ka­tin­gu­mą, tei­sė­tu­mą, ap­lin­ko­sau­gą ir ki­tus da­ly­kus. Štai ko­dėl kar­tais ir at­ro­do, kad tie ti­ks­lai yra la­bai abst­rak­tūs ir ben­dri, ta­čiau ar mums rū­pi vien tik­tai ma­te­ria­li­nė fi­nan­si­nė iš­raiš­ka?

Taip, iš tik­rų­jų eg­zis­tuo­ja vie­nas mi­tas Lie­tu­vo­je, kad tik pi­ni­gai ga­li mus pa­keis­ti. Duo­ki­te ir iš kur ras­ti dau­giau pi­ni­gų, o vi­sa ki­ta, po­ky­čiai at­eis sa­vai­me. Bet tai, ko­le­gos, yra ne­są­mo­nė. Tu­rė­jo­me pi­ni­gų, bet ne­tu­rė­jo­me am­bi­ci­jų. Gal­būt tu­rė­jo­me am­bi­ci­jų, bet ne to­kių, ko­kios bu­vo rei­ka­lin­gos tuo me­tu kraš­tui. Ma­ny­ti, kad stai­ga, po ke­le­to me­tų ar de­šimt­me­čių at­si­ra­dus dau­giau pi­ni­gų, vi­si rei­ka­lai su­si­tvar­kys, var­gu. Be idė­jos, bet pla­no ir gal­būt be in­ves­ti­ci­jų ne­bus tų po­ky­čių, ku­rių mes vie­nas ki­tam lin­ki­me ir apie ku­riuos nuo­lat kal­ba­me.

Aš tik­rai sau ir sa­vo vai­kams nuo­šir­džiai lin­kiu gy­ven­ti su­ma­nio­je vals­ty­bė­je, ša­ly­je, ku­ri yra su­kū­ru­si su­ma­nią eko­no­mi­ką ir ku­rio­je es­ti su­ma­ni vi­suo­me­nė. Ją iš­ski­ria su­ma­nus val­dy­mas. Ir, ša­lia kit­ko, jo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės yra kū­ry­bin­gi ir at­sa­kin­gi. Tai tik­rai ge­ras pa­lin­kė­ji­mas bet ku­riam iš mū­sų, ir aš ma­nau, kad ge­res­nio pa­lin­kė­ji­mo iš es­mės ne­su­gal­vo­si.

Bet man pa­tin­ka, kad ši Vy­riau­sy­bė ėmė­si at­sa­kin­go žings­nio pa­žvelg­ti į tą ge­res­nę at­ei­tį per kiek la­biau struk­tū­ri­zuo­tą pla­ną. Ar mes pri­va­lo­me vien tik­tai iš­reikš­da­mi abst­rak­čias abe­jo­nes truk­dy­ti to­kiam pla­nui at­si­ras­ti? La­bai abe­jo­ju. Tik­rai kai kam kliū­na, kad Lie­tu­va at­si­ve­ria pa­sau­liui. Ko­le­gos, bet Lie­tu­vos at­ei­tis – be­bai­mė kon­ku­ren­ci­ja pa­sau­ly­je, mū­sų pra­na­šu­mų ug­dy­mas ir da­ly­va­vi­mas žmo­ni­jos idė­jų mai­nų pro­ce­se. Na, ar mes ga­li­me gin­čy­tis su fak­tu, kad daug lie­tu­vių iš­va­žiuo­ja, kai kas grįž­ta? Ti­kiuo­si, kad to­kių bus dau­giau. Ta­čiau pa­sau­li­nė kon­ku­ren­ci­ja yra re­a­ly­bė, su ku­ria mums rei­kia skai­ty­tis. Ar mes esa­me jai pa­si­ruo­šę? Aš kiek abe­jo­ju. Ma­ne pa­tį la­bai nu­vy­lė pa­skelb­ta ap­klau­sa, kad net 52 % su­au­gu­sių­jų ir 35 % vai­kų vi­siš­kai ne­skai­to kny­gų. Ar jiems bus nau­din­ga ši­ta stra­te­gi­ja ir tai, ką mes kal­ba­me, bus su­vo­kia­ma, jei jie ne­si­do­mi tuo da­ly­ku?

Ko­le­gos, par­ti­jos yra at­sa­kin­gos už kraš­to po­li­ti­kos at­ei­ties gai­rių brai­žy­mą. Mes pri­va­lo­me įtrauk­ti vi­suo­me­nę į ši­tos stra­te­gi­jos vyk­dy­mą. Ge­rai, kad ne Vy­riau­sy­bės at­sto­vai bu­vo pa­grin­di­niai šauk­liai ir en­tu­zias­tai, ku­rie at­ski­ras da­lis ku­ra­vo. Man la­bai pa­tin­ka. Bet, ko­le­gos, aš tik­rai at­sa­kin­gai siū­lau šios stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mui su­kur­ti po­li­ti­nę prie­žiū­ros gru­pę, ku­rią su­da­ry­tų kuo pla­tes­nis po­li­ti­nių par­ti­jų at­sto­vų spek­tras. Ši prie­žiū­ros gru­pė vėl­gi, dirb­da­ma iš­vien su vi­suo­me­ne, su in­te­re­sų gru­pė­mis, steng­tų­si, kad ši stra­te­gi­ja bū­tų įgy­ven­di­na­ma, kad ji ne­lik­tų vien tik­tai ge­rų ir gra­žių fra­zių rin­ki­nys ir kad 2020 me­tais įver­tin­da­mi pir­mą­jį de­šimt­me­tį mes kon­sta­tuo­tu­me, kad nie­ko ne­pa­da­rė­me.

Aš ma­nau, kad tai yra rei­ka­lin­gas da­ly­kas, ir ti­kiuo­si, kad vie­nas iš mū­sų spren­di­mų ir ga­li bū­ti su­si­jęs su tuo, kad pri­ta­rę stra­te­gi­jai mes su­kur­tu­me po­li­ti­nės prie­žiū­ros gru­pę. Ačiū.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­ny­sis kal­ba Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius, nes, kaip ir bu­vo nu­tar­ta, kal­ba po vie­ną vi­sų frak­ci­jų at­sto­vą. Taip ir įvy­ko per dvi die­nas – kal­bė­jo vi­sų frak­ci­jų at­sto­vai. Kvie­čiu į tri­bū­ną Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau gal tik ke­le­tą pa­sta­bų ir ke­le­tą ben­drų pa­ste­bė­ji­mų pa­sa­ky­ti. Iš tik­rų­jų dis­ku­si­ja, kaip ir vi­sa­da Sei­me, bu­vo įdo­mi, kar­tais emo­cin­ga, kar­tais gal ir ne vi­sai apie tai, ką svars­to­me, bet ir tai yra ge­rai.

Vi­sų pir­ma dėl kai ku­rių iš­sa­ky­tų prie­kaiš­tų, ku­riuos te­ko gir­dė­ti. Jie, ma­no ma­ny­mu, nė­ra vi­siš­kai tiks­lūs. Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų pa­čios stra­te­gi­jos ren­gi­mas, nors ir bu­vo ini­ci­juo­tas Vy­riau­sy­bės, ta­po kur kas pla­tes­niu da­ly­ku. Tai, kad žmo­nės, iš tik­rų­jų daug pa­sie­kę, tu­rin­tys la­bai in­ten­sy­vų sa­vo dar­bų gra­fi­ką, sėk­min­gai dir­ban­tys pri­va­čia­me ver­sle ar uni­ver­si­te­tuo­se, su­ti­ko im­tis šio dar­bo ir bū­ti Pa­žan­gos ta­ry­bos da­li­mi, kur­ti to­kią stra­te­gi­ją, ma­nau, yra la­bai ge­rai ir la­bai daug. To­dėl tik­rai no­riu jiems vi­sų pir­ma nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti ir at­si­pra­šy­ti už tai, kad jų dar­bą mes ne vi­sa­da su­ge­ba­me įver­tin­ti.

Ki­ti prie­kaiš­tai, ku­riuos te­ko gir­dė­ti dėl pa­čios stra­te­gi­jos. Man kar­tais at­ro­dė, kad prie­kaiš­tau­ja­ma ne dėl to, kas jo­je pa­ra­šy­ta, o dėl to, ko ne­pa­ra­šy­ta, ir gal­būt ne vi­sa­da ge­rai su­pran­tant šios stra­te­gi­jos tiks­lą. Be abe­jo, bū­tų ga­li­ma var­dy­ti ir var­dy­ti, apie ką šio­je stra­te­gi­jo­je nė­ra pa­sa­ky­ta, kam lyg ir trūk­tų dė­me­sio. Apie že­mės ūkį nė­ra kal­bos tiek daug, kiek kas nors no­rė­tų, nė­ra kal­bos apie svei­ka­tos rei­ka­lus, nė­ra kal­bos apie ku­rias nors at­ski­ras gy­ve­ni­mo sri­tis, bet tik­rai rei­kia la­bai aiš­kiai ma­ty­ti, kad stra­te­gi­ja nė­ra apie vis­ką.

Stra­te­gi­ja tik­rai nė­ra de­ta­lus pla­nas, kaip tu­rė­tu­me vi­sus dvi­de­šimt me­tų spręs­ti Lie­tu­vos rei­ka­lus. Stra­te­gi­ja yra skir­ta iš­ties pa­grin­di­nių kryp­čių ir, aš pa­sa­ky­čiau, net mū­sų mąs­ty­mo kryp­čių api­brė­ži­mui, ban­dy­mui su­si­vok­ti, kas per dvi­de­šimt me­tų vyks es­mi­nio pa­sau­ly­je, ko­kie reiš­ki­niai vyks, kas vyks Eu­ro­po­je, kaip mes ta­me reiš­ki­nių srau­te at­ro­dy­si­me ir kur mes tu­ri­me ma­ty­ti pa­grin­di­nius iš­šū­kius pa­tiems sau, aiš­kiai ma­ty­da­mi to­kią per­spek­ty­vą.

Iš tik­rų­jų vie­nas iš pa­grin­di­nių iš­šū­kių (ir ši stra­te­gi­ja ski­ria­si nuo ki­tų gal­būt la­biau tech­ni­nių do­ku­men­tų) yra tai, kad kaip vie­ną iš pa­grin­di­nių iš­šū­kių stra­te­gi­jos au­to­riai ma­to iš­šū­kį mū­sų pa­čių mąs­ty­mui, mū­sų pa­čių sa­vi­vo­kai, mū­sų pa­čių men­ta­li­te­tui. Man at­ro­do, kad stra­te­gi­jos es­mė yra iš­sa­ky­ta kaip tik ke­lio­se pa­strai­po­se, ku­rias aš no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti ir ku­rio­se stra­te­gi­jos au­to­riai, ma­no įsi­ti­ki­nu, la­bai ge­rai įvar­di­no, ko ki­ti 20 me­tų pa­rei­ka­laus iš mū­sų. Aš ci­tuo­ju, čia iš tre­čio­sios da­lies: „XXI am­žius – la­bai spar­čios tech­no­lo­gi­jų, kli­ma­to ir eko­no­mi­kos kai­tos am­žius, su­dė­tin­ga at­spė­ti, ko­kios tech­no­lo­gi­jos vy­raus po 20 me­tų, ko­kią įta­ką jos da­rys mū­sų gy­ve­ni­mui, ap­lin­kai, eko­no­mi­kai, vi­suo­ti­niams pro­ce­sams, ko­kie ver­slai kles­tės ir ko­kie ge­bė­ji­mai ga­ran­tuos mums sėk­mę. Aki­vaiz­du vie­na – sėk­min­gai vys­ty­sis tik šiai kai­tai pa­si­ren­gu­sios ša­lys, ne­bi­jan­čios nau­jo­vių ir drą­siai pri­iman­čios kon­ku­ren­ci­jos iš­šū­kius. Tam bū­ti­na pa­žin­ti pa­sau­lį ir jo įvai­ro­vę, pa­si­tel­kiant šiuo­lai­ki­nes pa­ži­ni­mo prie­mo­nes – už­sie­nio kal­bas ir in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas. Tik kai­tai ir nau­jo­vėms at­vi­ros ša­lys bus sėk­min­gos, pri­trauks žmo­nių ir fi­nan­sų iš­tek­lių.“

Štai to­kius stra­te­gi­jos iš­šū­kius ma­ty­da­mi ir to­kius iš­šū­kius for­mu­luo­da­mi mes ga­li­me pa­tys sau nu­brėž­ti tam tik­ras kryp­tis, tam tik­rus pa­grin­di­nius kai­tos prin­ci­pus, ku­riais rem­da­mie­si, kai ma­to­me to­kius iš­šū­kius, ga­li­me vi­si kar­tu ieš­ko­ti ge­riau­sių at­sa­ky­mų. Vi­si at­sa­ky­mai stra­te­gi­jo­je tik­rai nė­ra duo­ti, bet pa­stan­ga ieš­ko­ti at­sa­ky­mų, ši­taip ma­tant iš­šū­kius, yra la­bai aiš­kiai įvar­din­ta, to­dėl aš vi­siš­kai pri­ta­riu tam, ką ir ko­le­ga P. Aušt­re­vi­čius įvar­di­jo. Bū­tų la­bai svar­bu, kad vie­naip ar ki­taip, pri­ėmus spren­di­mą Sei­me dėl stra­te­gi­jos, ji ne­tap­tų dar vie­nu kū­ri­niu, ku­ris jį pa­tvir­ti­nus pa­de­da­mas į gi­lų stal­čių. Bū­tų la­bai svar­bu, kad tą gy­vy­bę, ku­rios gal ir ne tiek daug, bet ku­rios at­si­ra­do, pa­čią stra­te­gi­ją ku­riant, vi­suo­me­nės at­sto­vams, vi­suo­me­nėms ly­de­riams įsi­trau­kus į stra­tegi­jos kū­ri­mą, mes ir to­liau iš­lai­ky­tu­me jau pa­tvir­ti­nus stra­te­gi­ją. Stra­te­gi­ja tu­ri lik­ti gy­va, ji tu­ri bū­ti svars­to­ma, ji tu­ri bū­ti nag­ri­nė­ja­ma, tu­ri bū­ti ieš­ko­ma at­sa­ky­mo, kaip spręs­ti vie­nas ar ki­tas pro­ble­mas po tre­jų ar ket­ve­rių me­tų, to­dėl Stra­tegi­jos prie­žiū­ros ko­mi­te­tas, su­da­ry­tas iš par­ti­jų at­sto­vų, iš po­li­ti­kų, iš vi­suo­me­nės at­sto­vų, bū­tų iš tik­rų­jų tin­ka­mas in­stru­men­tas tam, kad mes šį darbą, šią pa­žan­gos stra­te­gi­ją, kur­tą ir su­kur­tą ne po­li­ti­kų, o vi­suo­me­nės at­sto­vų, iš­lai­ky­tu­me gy­vą ir svar­bią mū­sų to­les­niuo­se dar­buo­se. Ačiū dar kar­tą vi­siems, ku­rie tik­rai nuo­šir­džiai prie šio dar­bo pri­sidė­jo.

PIRMININKAS. Vi­siems ačiū. Keis­to­ka, bet ne­tu­riu ki­to bū­to, kaip tik kvies­ti į tri­bū­ną po­ną V. Stun­dį. Yra ko­mi­te­tų ir Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų dėl pa­čios stra­te­gi­jos. Ban­dy­si­me ben­dru su­ta­ri­mu ras­ti pa­čius pro­tin­giau­sius spren­di­mus.

Įžan­ga. Dėl įžan­gos 1.2 punk­to yra gau­tas Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė. Tur­būt ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti šiam Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui. Prieš­ta­rau­jan­čių ne­gir­džiu. Ke­liau­ja­me to­liau. Iš kar­to gal­būt ap­si­spręs­ki­me, kad ne­gaiš­tu­me lai­ko. Yra pa­siū­ly­mai, ku­riuos svar­ty­ti tu­rė­tu­me tik ta­da, kai pri­tar­tų 10 Sei­mo na­rių. Bet tra­di­ciš­kai vi­są lai­ką bus taip, tai ga­li­me iš kar­to nu­tar­ti, jog pa­lai­ky­mas 10 Sei­mo na­rių yra, svars­to­me vi­sus pa­siū­ly­mus ir bal­suo­da­mi ap­si­spren­džia­me, pri­ta­ria­me jiems ar ne­pri­ta­ria­me.

Ki­tas pa­siū­ly­mas dėl 1.5 punk­to. Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas dėl „Dar­naus vys­ty­mo prin­ci­pai bei…“ Ko­mi­te­tas tam pri­ta­rė iš da­lies. Aš žiū­riu… (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? (Bal­sai sa­lė­je) Bus. Jei­gu rei­kia, bus.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Kol kas ne.

PIRMININKAS. Jei­gu rei­kia, čia pa­gal jū­sų pa­gei­da­vi­mus, ką tik pa­sa­ky­si­te. Sei­mas vis­ką ga­li, virš Sei­mo tik dan­gus. Pri­ta­rė­me. Aš ieš­kau aki­mis A. Bur­bos, aš ma­čiau, jis pri­ta­rė, iš da­lies jį, ma­tyt, ten­ki­na toks ko­mi­te­to spren­di­mas. Ver­čia­me… Ten­ki­na? Ten­ki­na.

Ver­čia­me to­liau. Tre­čia­sis skir­snis, čia stra­te­gi­jos po­rei­kis, pa­skir­tis, į ką tu­rė­tų… Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, čia taip la­bai su­dė­tin­ga skai­ty­ti, nes orien­tuo­tis 6 pus­la­py­je… ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. (Bal­sai sa­lė­je) Svar­biau­sia, kad Sei­mo na­riai su­pras­tų pri­im­da­mi stra­te­gi­ją, svar­biau­sia, kad jūs su­pras­tu­mė­te, o tau­ta gaus jau pa­reng­tą do­ku­men­tą, ku­rį jūs pui­kiai vi­si su­pran­ta­te. Pri­tar­ta. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ne­pri­eš­ta­rau­ja pri­tar­ti iš da­lies.

Vi­zi­ja. Pir­ma­sis Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Čia siū­lo pa­pil­dy­ti są­vo­ka „su­ma­ni vi­suo­me­nė“, api­brė­žiant 8 pus­la­py, ir ją iš­dės­ty­ti taip, yra ati­tin­ka­ma re­dak­ci­ja. Ko­mi­te­tas tam pri­ta­rė iš da­lies. Pri­tar­ta Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui.

Ki­tas pa­siū­ly­mas vėl dėl „Su­ma­nios eko­no­mi­kos“, vėl Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui.

4.6 punk­tas – Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pasiū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­tar­ta.

Da­bar penk­ta­sis skir­snis „Su­ma­ni vi­suo­me­nė“, 5 da­lis. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja tei­kia pa­siū­ly­mą, ku­rį Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pa­tei­kė kaip sa­vo ir kuriam pri­ta­ria. Pri­tariame.

Da­bar 5.6. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas dėl „Su­ma­nios vi­suo­me­nės“, ug­dy­mo kryp­tį – „Veik­li vi­suo­me­nė“. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ar ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui, ku­ris ne­pri­ta­rė Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tui? Pri­tar­ta Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui.

5.7 punk­tas. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Čia kal­ba­ma apie so­li­da­rią vi­suo­me­nę, ati­tin­ka­mai iš­dės­to­ma re­dak­ci­ja. Pri­ta­ria­me šiam pa­siū­ly­mui, ku­riam iš da­lies pri­ta­rė Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mitetas.

Ki­tas Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, „Su­ma­ni vi­suo­me­nė. Ug­dy­mo kryp­tis. So­li­da­ri vi­suo­me­nė“ – 10 pus­la­pis. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­siū­lė, Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas jam ne­pri­ta­rė. Tai pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas dėl „So­li­da­rios vi­suo­me­nės“, pa­pil­dy­ti ke­liais žo­džiais „bei at­sa­kin­go var­to­ji­mo nuo­sta­tos.“ Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Pri­ta­ria­me šiai re­dak­ci­jai.

5.8 punk­tas. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas pa­pil­dy­ti Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­jos pro­jek­to sky­rių „Su­ma­ni vi­suo­me­nė“ at­ski­ru po­sky­riu „Svei­ka vi­suo­me­nė“ ir iš­dės­ty­ti kaip strai­ps­ny­je. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pa­siū­ly­mui pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui.

Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­siū­lė dėl tos „Lai­min­gos vi­suo­me­nės“. …„Su­ma­ni vi­suo­me­nė“ ug­dy­mo kryp­ti­mi „Lai­min­ga vi­suo­me­nė“, ne­no­riu skai­ty­ti teks­to. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui. Pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­zi­ci­jai ne­pri­tar­ti Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

5.9.2 punk­tas. V. Stun­džio pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Pri­ta­ria­me ir mes.

Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas. Pa­pil­dy­ti Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­jos pro­jek­to (11 pus­la­pis) „So­li­da­ri vi­suo­me­nės“ 1 da­lies pas­ku­ti­nį sa­ki­nį žo­džiu „tau­ti­nio“ ir iš­dės­ty­ti ati­tin­ka­mai apie tau­ti­nio pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą, kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas su­re­da­ga­vo, pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­zi­ci­jai pri­tar­ti iš da­lies.

So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas dėl tos pa­čios da­lies. Jai ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­rė­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui.

Ki­tas pa­siū­ly­mas, jau 11 pus­la­pis, dėl „Svei­kos vi­suo­me­nės“, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tui ne­pri­tar­ti Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mui.

5.9.3. Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas 12 pus­la­py dėl „Lai­min­gos vi­suo­me­nės“. Jam pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­rė­me pa­grin­di­nio Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas dėl „Be­si­mo­kan­čios vi­suo­me­nės“. Jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nei. Ten­ki­na.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mas, ku­rio ne­svars­ty­tu­me, nes ko­mi­te­tas tam ne­pri­ta­rė.

6 da­lis – „Su­ma­ni eko­no­mi­ka“. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, 2 pa­strai­pos 1 sa­ki­nys, 13 pus­la­pis. Pa­siū­ly­mui pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nei pri­tar­ti iš da­lies.

6.7 punk­tas. Pir­ma­sis Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas: „Ša­lies eko­no­mi­ka yra in­te­grali (14 pus­la­pis), pa­rem­ta ža­lio­jo au­gi­mo stra­te­gi­ja“. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies ir su­re­da­ga­vo nau­jai šį straips­nį. Pri­ta­ria­me pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas 14 pus­la­py­je „Ša­ly­je do­mi­nuo­ja so­cia­liai at­sa­kin­gas ver­s­las…“, siū­lo­ma re­dak­ci­ja. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies, pri­ta­ria­me ir mes. Taip? Sa­ko, pri­ta­rė iš da­lies.

6.6. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas 14 pus­la­py­je. „Ša­lies eko­no­mi­ka yra in­te­grali.“ Apie ža­li­ą­ją, ža­lio­jo au­gi­mo. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas tam pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui.

6.9.2. Vėl Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me pa­grin­di­niam ko­mi­tetui. Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas dėl da­lies „Su­ma­ni eko­no­mi­ka“. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­ta­ria­me ir mes iš da­lies.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ker­ti­niams da­ly­kams.

PIRMININKAS. Pri­ta­ria­me. Ge­rai. La­bai su­dė­tin­ga. Aš tau­py­da­mas lai­ką ne­no­riu skai­ty­ti tik­s­lių pa­strai­pų, nes tai užims, ko ge­ro, po­rą va­lan­dų, jei­gu aš ban­dy­siu per­skai­ty­ti, kas yra tei­kia­ma.

Ki­tas pa­siū­ly­mas – 6.9.3. Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas dėl stra­te­gi­jos pro­jek­to „Eko­no­mi­nis in­te­gralumas“. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pri­tar­ta.

 7 da­lis – „Su­ma­nus val­dy­mas“. Čia pa­siū­ly­mų ir ne­gau­ta. Va, ką reiš­kia su­ma­nus val­dy­mas!

8 da­lis. Ne, čia jau pir­ma­sis prie­das. Jau vis­ką pa­bai­gė­me, da­bar pir­ma­sis prie­das „Su­ma­ni vi­suo­me­nė“. Čia nė­ra pa­siū­ly­mų. Nė­ra, ver­čiu, nė­ra pa­siū­ly­mų. Nė­ra. Len­te­lės. Nė­ra.

Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas čia jau prie­duo­se, len­te­lė­je dėl ro­dik­lių, pa­pil­dy­ti 2 prie­do „Su­ma­nios eko­no­mi­kos“ ro­dik­lius: „Iš­me­ta­mų į at­mo­sfe­rą šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų kie­kis CO2 ek­vi­va­len­tų mln. to­nų BVP vie­ne­tui.“ Ko­mi­te­to nuo­mo­nė – pri­tar­ti. Pri­tar­ta.

Sei­mo na­rio V. Stun­džio pa­siū­ly­mas pa­tiks­lin­ti 2 prie­do ro­dik­lių duo­me­nis. Ko­mi­te­tas tam pri­ta­rė, pri­ta­ria­me ir mes.

Ki­ti du pa­siū­ly­mai, tai Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mai dėl 2 prie­do ro­dik­lių „30–34 me­tų as­me­nų, bai­gu­sių“ ir ati­tin­ka­mai nau­ja re­dak­ci­ja ir „mo­ky­ma­sis vi­są gy­ve­ni­mą“ ro­dik­lio. Ko­mi­te­tas pa­tei­kė kaip sa­vo siū­ly­mą ir to­dėl mes ga­li­me pri­tar­ti, nes ir pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas tam pri­ta­rė. Pri­tar­ta ir dėl pa­siū­ly­mų dėl 2 prie­do.

3 prie­das. Siū­ly­mų nė­ra. 4 prie­das. Nė­ra. Ir dėl 4 prie­do „Stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo sche­ma“ yra Sei­mo na­rio A. Bur­bos pa­siū­ly­mas len­te­lė­je iš­ori­nio ra­to ki­to­je nei „Šva­ri ir sau­gi ap­lin­ka“ pu­sė­je įra­šy­ti žo­džius „dar­nus vys­ty­mas“. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas tam pri­ta­ria.

Dar yra, iš pra­džių aš ne­pa­mi­nė­jau, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, ku­riam ne­pri­ta­rė pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, o mes pri­ta­rė­me… Čia pa­čiame nu­ta­ri­me, kur yra 1 punk­tas, nes ki­ti bu­vo ne­svars­ty­ti­ni ben­dro po­bū­džio, ta­čiau, pa­si­ro­do, pir­ma­sis pa­siū­ly­mas bu­vo kon­kre­tus Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas – vie­toj žo­džio „pa­tvir­tin­ti“ jis siū­lo „pri­tar­ti“. Jūs ne­pri­ta­rė­te ir lie­ka jū­sų pa­siū­ly­mas. Pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nei pri­ta­ria­me.

Ačiū, pir­mi­nin­ke. Įvei­kė­me. Vie­nas – už, vie­nas – prieš. Nuo­mo­nė už – E. Va­rei­kis.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Tai­gi mes ap­svars­tė­me stra­te­gi­ją „Lie­tu­va 2030“. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad tai yra be­ne pir­mo­ji Lie­tu­vo­je op­ti­mis­ti­nė stra­te­gi­ja. Mes la­bai daž­nai Sei­me kal­ba­me apie tai, kas bus blo­gai, kas mū­sų lau­kia, ko­kie pa­vo­jai, ko­kie ne­ri­mai ir pa­na­šiai. Aš šio­je stra­te­gi­jo­je pir­mą sy­kį ma­tau la­bai gra­žią sva­jo­nę apie Lie­tu­vos at­ei­tį. Tiems, kas kal­bė­jo prieš, aš pri­min­siu, kad stra­te­gi­ja daž­niau­siai ir yra sva­jo­nė. Tai yra ne veiks­mų pla­nas, ne biu­dže­to pa­skirs­ty­mas, bet yra tai, ko­kią Lie­tu­vą mes no­rė­tu­me ma­ty­ti. Ne­pai­sant, kad gal­būt kai ku­rios sva­jo­nės šian­dien at­ro­do ne vi­sai re­a­lios, bet svar­bu, kad mes pra­de­da­me nuo jų ir ta­da žiū­rė­si­me, kiek ko mes ga­li­me pa­da­ry­ti. Stra­te­gi­jo­je yra pa­teik­ta daug rei­tin­gų, daug ver­ti­ni­mų. Aš tuos rei­tin­gus, ne tik tuos, bet ir ki­tus, esu stu­di­ja­vęs. Lie­tu­va šian­dien pa­sau­ly­je pa­gal dau­ge­lį pa­ra­met­rų yra, sa­ky­si­me, 40, 50 vie­to­je iš maž­daug 200 vals­ty­bių. Tai yra la­bai ne­blo­ga si­tu­a­ci­ja žiū­rint glo­ba­liai. Žiū­rint Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu, mes, aiš­ku, Eu­ro­pos Są­jun­go­je esa­me ne pir­mie­ji, esa­me tarp 20 ir 25 pa­gal įvai­rius pa­ra­met­rus. Jei­gu mes bent pen­kio­mis vie­to­mis pa­ženg­tu­me į prie­kį, mums jau bū­tų vi­sai ne­blo­gai. Ir to­je stra­te­gi­jo­je to­kia vi­zi­ja yra. To­kia yra ma­to­ma, ir aš ma­nau, kad ta vi­zi­ja yra svei­kin­ti­na. Dar pri­dur­čiau, kad šio­je stra­te­gi­jo­je be­ne pir­mą kar­tą pa­si­ro­do toks reikš­mi­nis žo­dis, ku­ris Lie­tu­vai yra svar­bus, tai „su­ma­nu­mas“. Ne jė­ga, net­gi ne pro­tas, ne pi­ni­gai, bet su­ma­nu­mas. Jei­gu iš tik­rų­jų bū­si­me su­ma­nūs, ne taip jau čia bus blo­gai. Tai­gi svei­ki­nu, ne­pai­sant įvai­rių trū­ku­mų, šią stra­te­gi­ją ir siū­lau ją rem­ti.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – R. Sme­tona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau dar kar­tą pa­dė­ko­ti stra­te­gi­jos kū­rė­jams už at­lik­tą tik­rai di­de­lį svar­bų dar­bą, už įdė­tas jų ži­nias ir sva­jo­nes apie Lie­tu­vos at­ei­tį. Ma­nau, kad šia­me kū­ri­ny­je ras daug ką sau nau­din­go bū­si­mų par­ti­nių rin­ki­mų pro­gra­mų ren­gė­jai. Gal­būt ši stra­te­gi­ja pa­ska­tins kur­ti ki­tas al­ter­na­ty­vias, gal vie­nas kon­kretesnes, ki­tas gal dar po­etiš­kesnes. Ir tai ge­rai. Sva­jo­ki­me ir kur­ki­me. Bet aš kvie­čiu at­si­žvelg­ti į Sei­mo de­par­ta­men­to iš­va­das, ne­pri­tar­ti šio kū­ri­nio įsprau­di­mui į Sei­mo nu­ta­ri­mo rė­mus ir taip įpa­rei­go­ti vi­sas bū­si­mas Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bes, vi­sus Sei­mus va­do­vau­tis šia, kaip prieš ma­ne kal­bė­jęs ko­le­ga pa­sa­kė, sva­jo­ne. Va­do­vau­tis šia sva­jo­ne ir to­liau 18 me­tų ja va­do­vau­jan­tis pri­im­ti įsta­ty­mus ir ki­tus tei­sės ak­tus.

Džiaug­da­mie­si vie­na iš dau­ge­lio, ma­tyt, ga­li­mų Lie­tu­vos at­ei­ties vi­zi­jų, ne­pri­im­ki­me Sei­mo nu­ta­ri­mo. Gal pa­ša­li­nus iš do­ku­men­to įpa­rei­go­ji­mą su juo de­rin­ti vi­sus bū­si­mus spren­di­mus, gal ga­li­ma bū­tų ben­dru su­ta­ri­mu pa­reng­ti ir pri­im­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­ją ar pa­reiš­ki­mą. Bet tik ne čia siū­lo­mą Sei­mo nu­ta­ri­mą, ku­riuo taip pa­pras­tai vie­nu žo­džiu pa­tvir­ti­na­me – pa­tvir­ti­na­me stra­te­gi­ją. Kvie­čiu su­si­lai­ky­ti nuo pri­ta­ri­mo.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me. Vie­nas – už, vie­nas – prieš. Svars­ty­mas. Vė­liau, jei­gu nu­tar­si­me, pri­ėmi­mas, ta­da ga­lė­si­me po ke­tu­ris kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me.

Už – 51, prieš – 2, su­si­lai­kė 28. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – J. Ve­sel­ka. Pra­šom.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia žy­mus po­li­ti­nis eli­tas daug agi­ta­vo už sva­jo­nes. Ir vis dėl­to ge­res­nės sva­jo­nės kaip Mark­so ir Le­ni­no „Dirb­si, kiek no­rė­si, val­gy­si, taip pat kiek no­rė­si“ nė­ra ir ne­bus.

PIRMININKAS. Ž. Šil­ga­lis. Pra­šom.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ko­le­gos, jūs be rei­ka­lo čia taip kon­tro­ver­siš­kai vis­ką ver­ti­na­te. Iš es­mės nuo to, kad ta stra­te­gi­ja bus, tik­rai blo­giau ne­bus. Klau­si­mas, ar bus ge­riau, nes to­kių stra­te­gi­jų, įpa­rei­go­jan­čių Sei­me, pri­si­min­ki­me tą pa­čią Kū­no kul­tū­ros ir spor­to stra­te­gi­ją, yra pri­im­ta. Klau­si­mas, ar jos yra įgy­ven­di­na­mos. O ar sva­jo­nę, ar tiks­lą vi­sa­da rei­kia tu­rė­ti. Vi­sa­da tu­ri bū­ti šiek tiek net op­ti­mis­tiš­kes­nis, ne­gu tu gal­būt ga­li pa­siek­ti. Bet bent jau ži­nai, kur ju­di. To­dėl aš ma­nau, kad žiū­rė­ki­me daug pa­pras­čiau. Žmo­nės at­li­ko dar­bą. Tvir­tin­ki­me ir ma­ty­si­me, kas iš to bus. O ar Vy­riau­sy­bė tą trak­tuos kaip pri­va­lo­mą do­ku­men­tą, ar ne, čia jau po­žiū­rio klau­si­mas. Kaip ir mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, Kū­no kul­tū­ros ir spor­to stra­te­gi­ja pri­im­ta Sei­me, bet nie­kas jos rim­tai ne­trak­tuo­ja.

PIRMININKAS. Sei­mo Pir­mi­nin­kė tei­kia sku­bos tvar­ką. Ar ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti sku­bos tvar­kai? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Nė­ra su­ta­ri­mo, bal­suo­ja­me. Bal­suo­jan­tys už pri­ta­ria, kad šis nu­ta­ri­mo pro­jek­tas bū­tų pri­im­tas sku­bos tvar­ka, ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, bal­suo­jan­tys prieš ir su­si­lai­kę, ma­no, kad ki­tą po­sė­dį. Bal­suo­ja­me.

Už – 50, prieš – 14, su­si­lai­kė 17. Pri­tar­ta ypa­tin­gos sku­bos tvar­kai.

Da­bar mes pa­lauk­si­me kiek lai­ko. Ke­tu­rios nuo­mo­nės – už, ke­tu­rios – prieš. Re­gist­ruo­tis ga­lite… (Bal­sai sa­lė­je) Na, de­ja, ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš.

Nuo­mo­nė už – V. Stun­dys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Kvie­čiu ir ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už Pa­žan­gos stra­te­gi­ją kaip vi­siš­kai nau­jo ti­po ir nau­jo for­ma­to do­ku­men­tą, jei­gu jį ly­gin­tu­me su 2002 m. Vals­ty­bės il­ga­lai­kės rai­dos stra­te­gi­ja. Daug iš­sa­ko­mų prie­kaiš­tų to­kiam do­ku­men­tui, ma­no su­pra­ti­mu, nė­ra pa­ma­tuo­ti ar­ba, tiks­liau, ga­lim to­kiam do­ku­men­tui nuo­lat tu­rė­ti prie­kaiš­tų, ir mes bū­si­me tei­sūs, kad ko nors gal­būt ten ne­ra­si­me pa­mi­nė­ta. Pa­ly­gin­ti su 2002 m. Il­ga­lai­ke vals­ty­bės stra­te­gi­ja, ku­ri bu­vo grin­džia­ma sek­to­ri­niu prin­ci­pu, ši­ta stra­te­gi­ja grin­džia­ma kiek ki­to­kiais prin­ci­pais, ypač vi­su­mi­niu po­žiū­riu, ho­ri­zon­ta­liuo­ju ly­giu ieš­kant at­ra­mi­nių rai­dos tiks­lų, ver­ty­bių, prin­ci­pų ir vi­zi­jų. Čia yra pats pa­ma­ti­nis da­ly­kas. Tai vie­na.

An­tra. Juk ir 2002 m. stra­te­gi­ja, jei­gu ne­klys­tu, pa­tvir­tin­ta Sei­mo nu­ta­ri­mu, ir nie­kas čia jo­kių bai­mių ne­tu­rė­jo. Vi­sos Vy­riau­sy­bės, ku­rios per tą lai­ką iki 2012 m. kei­tė­si, vyk­dė tą pa­čią stra­te­gi­ją. Be­je, bū­tų įdo­mu įsi­ver­tin­ti ir įver­tin­ti, kaip tos stra­te­gi­jos pa­ma­ti­niai trys tiks­lai – ži­nių eko­no­mi­ka, kon­ku­ren­cin­ga eko­no­mi­ka ir su­ma­ni vi­suo­me­nė – yra pa­siek­ti, kiek yra ap­skri­tai pa­siek­ta.

Ir pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Šios stra­te­gi­jos pa­ti kil­mė, kū­ri­mas yra kiek ki­to­kiu prin­ci­pu taip pat su­mon­tuo­ta. Ji ki­lo ne kaip ša­ki­nių mi­nis­te­ri­jų ban­dy­mai ma­ty­ti sa­vo sek­to­riaus rai­dos sri­tį, o tai yra vi­suo­me­nės apa­čios ini­cia­ty­vos pa­grin­du su­kur­tas do­ku­men­tas, su­lau­kęs ne­men­kų svars­ty­mų vi­so­je Lie­tu­vo­je. Kvie­čiu bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – M. Va­raš­ka.

M. VARAŠKA (MSG). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia tų, ku­rie pa­lai­ko šį tei­kia­mą nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, no­riu at­vi­rai pa­klaus­ti, ko­kia bus jo reikš­mė po Sei­mo rin­ki­mų ki­tam Sei­mui bei Vy­riau­sy­bei? Kas įgy­ven­dins šią stra­te­gi­ją? Kaip ji de­rės su ki­to Sei­mo ir pir­miau­sia ki­to Sei­mo su­da­ry­tos Vy­riau­sy­bės veik­los pro­gra­ma? Ar Vy­riau­sy­bė tik­rai im­sis įgy­ven­din­ti šią stra­te­gi­ją ir ko­kiu tei­si­niu pa­grin­du ji tą tu­rė­tų da­ry­ti? Nu­ta­ri­mo pa­grin­du? Bet juk tai nė­ra net kon­sti­tu­ci­nis įsta­ty­mas, ne­kal­bant apie ko­kį nors įsta­ty­mą, ku­ris dar tu­rė­tų sa­vo tei­si­nes pro­gra­mi­nes ga­lias.

Mes ga­li­me, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, var­dan ge­res­nės Lie­tu­vos at­ei­ties ir gerb­da­mi to­kios pa­čios Lie­tu­vos pra­ei­tį į nu­ta­ri­mo for­mą įvilk­ti bet ko­kį li­te­ra­tū­ri­nį vei­ka­lą ar žan­rą. Šiuo at­ve­ju nie­kas Sei­mo na­riams ne­truk­do, pa­vyz­džiui, Sei­mo nu­ta­ri­mu už­re­gist­ruo­ti ir pa­tvir­tin­ti „Aukš­tų­jų Ši­mo­nių li­ki­mo“, „Die­vų miš­ko“. Tai ly­giai tas pats.

Ko­le­gos, pa­skai­ty­ki­te stra­te­gi­ją. Tau­ta jau­čia­si sau­gi, žmo­nės pri­si­me­na sa­vo is­to­ri­ją, ma­no, jog yra pa­ten­kin­ti. Ko­le­gos, tai yra la­bai gra­žus kū­ri­nys, ta­čiau tai nė­ra tei­sės ak­tas. Ir ypač de­ši­nė­je sė­din­tys ko­le­gos tei­si­nin­kai tu­rė­tų pri­tar­ti tam, jog tei­sės ak­te ne­tu­rė­tų bū­ti po­eti­nio po­bū­džio sa­ki­nių ar­ba po­sa­kių. Aš siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti, ko­kia bus tos stra­te­gi­jos, ši­to po­ezi­jos rin­ki­nio, ei­ga po Sei­mo rin­ki­mų ir ar ver­ta šian­dien Sei­mo nu­ta­ri­mo ly­giu to­kius spren­di­mus pri­im­ti.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėl­to esu la­bai en­tu­zias­tin­gas dėl stra­te­gi­jų ir jų reikš­mės. Pa­im­ki­te to­kias įmo­nes kaip „Ap­ple“, IBM ar dar ką nors, ku­rių biu­dže­tai yra ne­pa­ly­gi­na­mi su Lie­tu­vos (mes jiems at­ro­dy­tu­me nykš­tu­kai), ir jūs at­ra­si­te jų val­dy­bas, ku­rios ku­ria ir pa­tvir­ti­na kaip do­ku­men­tą stra­te­gi­jas. Jas ne­sun­ku pa­im­ti ir at­si­vers­ti, jos yra. Kas da­ro­ma pas­kui? Pas­kui iš šių stra­te­gi­jų yra pa­da­ro­mi veik­los pla­nai, daž­niau­siai nau­do­jan­tis su­ba­lan­suo­tu ro­dik­liu. Čia gal kai kam bū­tų keiks­ma­žo­dis, bet yra to­kie su­ba­lan­suo­ti ro­dik­liai, nau­do­jant ba­lan­so sis­te­mas. Ly­giai taip pat ir čia nie­kas ne­truk­do.

Ko­dėl mes ne­ga­lė­tu­me at­ras­ti ir gal­vo­ti apie tai, ko­kiais bū­dais ma­tuo­si­me fi­nan­si­nę sėk­mę, ko­kiais bū­dais ma­tuo­si­me veik­los pro­ce­sų sėk­mę ar­ba to­bu­lė­ji­mo ar plėt­ros sėk­mę. Čia kai kas yra pa­siū­ly­ta, bet tai tik pra­džia. Jei­gu su­ma­niai ši­tą stra­te­gi­ją ver­si­me veik­los gai­rė­mis, ji ga­li bū­ti la­bai įpa­rei­go­jan­čiu do­ku­men­tu tiek mi­nis­te­ri­joms, tiek gal­būt ir sa­vi­val­dy­bėms. Klau­si­mas tik, ar mes su­ge­bė­si­me tai pa­da­ry­ti, ar mes su­ge­bė­si­me stra­te­gi­nį pla­na­vi­mą pa­vers­ti stra­te­gi­niu val­dy­mu? Bet čia ki­tas da­ly­kas. Ta­čiau ši­tas do­ku­men­tas yra svar­bus, rei­ka­lin­gas ir pri­tar­ki­me jam.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš­ties no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad esu už šios stra­te­gi­jos kaip vys­ty­mo­si kryp­čių ir gai­rių do­ku­men­to pri­pa­ži­ni­mą. Ne­ma­nau, kad tai va­di­na­si Lie­tu­vos pa­žan­gos stra­te­gi­ja „Lie­tu­va 2030“. Ma­nau, kad tai yra Lie­tu­vos pa­žan­gos kryp­čių „Lie­tu­va 2030“ do­ku­men­tas, kryp­čių. To­dėl ma­nau, kad jis yra re­ko­men­da­ci­nio tu­ri­nio do­ku­mentas.

Štai ko­dėl aš no­riu at­kreip­ti, ko­le­gos, jū­sų vi­sų dė­me­sį, kad šian­dien ne apie tą do­ku­men­tą mes dis­ku­tuo­ja­me, dis­ku­tuo­ja­me apie Sei­mo nu­ta­ri­mą, ku­rį da­bar tu­ri­me pri­im­ti. Ne­at­si­tik­ti­nai Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­reiš­kė la­bai aiš­kiai: tei­sės sis­te­mos dar­nos po­žiū­riu ne­aiš­ku, koks bū­tų siū­lo­mas Sei­mo nu­ta­ri­mo san­ty­kis su ki­tais Sei­mo nu­ta­ri­mais, ku­rie yra pri­im­ti vyk­dant Sei­mo pri­im­tus įsta­ty­mus ir ku­riais yra pa­tvir­tin­tos ati­tin­ka­mos stra­te­gi­jos, pro­gra­mos ir t. t. Ir po to iš­var­di­ja dau­gy­bę Sei­mo nu­ta­ri­mų.

Aš da­bar ne­no­rė­čiau kal­bė­ti K. Ma­siu­liui ir pri­min­ti jam, kad jei­gu yra „Ap­ple“ ar dar kas nors, tai jie bent sa­vo anks­tes­nius spren­di­mus su­de­ri­na. Sei­mui K. Ma­siu­lis siū­lo pri­im­ti spren­di­mą ne­de­ri­nant su jau pri­im­tais ki­tais Sei­mo nu­ta­ri­mais, ku­rie ga­lio­ja, nie­ko ne­at­sa­kant į klau­si­mus, kaip čia yra tei­sės dar­nos po­žiū­riu, tei­sin­gai Sei­mas el­gia­si ar ne.

Pri­ta­riu R. Sme­to­nos pa­siū­ly­mui, kad tai tu­rė­tų bū­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­ja dėl re­ko­men­da­ci­nio po­bū­džio do­ku­men­to, ku­ris va­di­na­si „Lie­tu­vos pa­žan­gos kryp­tys „Lie­tu­va 2030“, pa­tvir­ti­ni­mo ir tų re­ko­men­da­ci­jų tei­ki­mo ki­tam Sei­mui. Ki­tos su­dė­ties Sei­mas ga­lės įvai­riai at­si­žvelg­ti į tas re­ko­men­da­ci­jas. Aš ne­ži­nau, per ket­ve­rius me­tus gal jau bū­tų ga­li­ma iš­mok­ti tei­si­nio raš­tin­gu­mo…

PIRMININKAS. Lai­kas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …dir­bant čia. To­dėl aš tik­rai ma­tau, kad toks Sei­mo nu­ta­ri­mas ne­ati­tin­ka tei­sės ak­tų ren­gi­mo rei­ka­la­vi­mų, to­dėl aš su­si­lai­ky­siu šio nu­ta­ri­mo at­žvil­giu, bet ne stra­te­gi­jos.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – Ž. Šil­ga­lis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Kaip su­pran­tu, nie­kas ne­si­gin­či­ja nei dėl stra­te­gi­jos, nei dėl ten ke­lia­mų tiks­lų, nei vals­ty­bės kryp­čių. Gin­čas yra dėl for­mos – tin­ka­ma ar ne­tin­ka­ma. Ga­liu pa­sa­ky­ti, ži­no­te, jei­gu tai bus tik šiaip de­kla­ra­ci­ja, tai vi­sas dar­bas, ku­rį įdė­jo žmo­nės, na­tū­ra­lu, gal­vo­da­mi apie vals­ty­bės per­spek­ty­vą, nu­eis šu­niui ant uo­de­gos, nes tik Sei­mo nu­ta­ri­mu pri­im­ta stra­te­gi­ja, ver­ti­nant ją kaip įpa­rei­go­jan­tį do­ku­men­tą, ga­li tu­rė­ti ko­kią nors reikš­mę. Ir tai tik tuo at­ve­ju, jei­gu vie­na ir ki­ta Vy­riau­sy­bė tu­rės tin­ka­mą po­žiū­rį į ši­tą do­ku­men­tą. Ki­tu at­ve­ju, aš sa­kau, ga­li at­si­tik­ti taip, kaip su Kū­no kul­tū­ros ir spor­to stra­te­gi­ja. Ne pir­ma stra­te­gi­ja Sei­mo nu­ta­ri­mu yra tvir­ti­na­ma. Kaž­kaip dėl tų ki­tų tei­sės ak­tų prieš­ta­ra­vi­mo lig šiol kaip ir ne­bu­vo. Klau­si­mas, ar yra no­ras tai re­a­li­zuo­ti, ar nė­ra no­ro re­a­li­zuo­ti? Aš su­tik­čiau su M. Va­raš­ka, jei­gu jis kal­bė­tų apie Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir kel­tų klau­si­mą, kaip kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, pa­vyz­džiui, ki­to­je ka­den­ci­jo­je įgy­ven­dins soc­de­mai ar dar kas nors? Na­tū­ra­lu, kad bū­tų lo­giš­kas klau­si­mas. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie stra­te­gi­nius tiks­lus ir, kaip su­pran­tu, dėl jų mes gin­čų kaip ir ne­tu­ri­me.

Ma­no ver­ti­ni­mu, ši­tas do­ku­men­tas, ar­ba pri­im­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas, tik­rai ne­su­kurs kaž­ko­kių pa­pil­do­mų kliū­čių, bet kaip tik ga­li pa­dė­ti, jei­gu į ši­tą do­ku­men­tą bus rim­tai žiū­ri­ma. Kai vy­riau­sy­bės ra­šys sa­vo bū­si­mos veik­los pro­gra­mas, tu­rės ga­li­my­bę pa­si­dė­ti ši­tą stra­te­gi­ją, Sei­mo nu­ta­ri­mu pa­tvir­tin­tą, ir ver­tin­ti, dė­lio­ti sa­vo pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas bū­tent rem­da­mo­si stra­te­gi­niais tiks­lais, kaip tai da­ro vi­sos ci­vi­li­zuo­tos ša­lys ir vi­sos stam­bes­nės įmo­nės, ku­rios jau čia bu­vo pa­mi­nė­tos. Tai­gi ir vals­ty­bė tu­rė­tų ei­ti pa­na­šiu ke­liu. To­dėl aš, ko­le­gos, ma­nau, kad tik­rai ne­ver­ta dis­ku­tuo­ti dėl for­mos. Kal­bė­ki­me apie es­mę ir pri­tar­ki­me tam dar­bui, ku­ris yra pa­da­ry­tas.

PIRMININKAS. Lai­kas! Nuo­mo­nė prieš – J. Ve­sel­ka.

J. VESELKA (TTF). Ypač ma­ne nu­džiu­gi­no tos stra­te­gi­jos ša­li­nin­kai. Jie pa­brė­žė – sva­jo­nės. Sva­jo­nės yra sva­jo­nės. Man pa­tin­ka le­vi­tai, ku­rie net pa­sa­kų ne­se­ka vai­kams, o pra­ti­na vai­kus nuo ma­žų die­nų prie prag­ma­tiz­mo ir prak­ti­kos. Tai­gi ir stra­te­gi­ja – jei­gu gal­vos bū­tų ren­gu­sios, mąs­tan­čios gal­vos, iš tik­rų­jų tu­rė­jo įver­tin­ti pra­ei­tį, da­bar­tį ir at­ei­tį. Jei pra­dė­tum re­a­liai ver­tin­ti pra­ei­tį ir at­ei­tį ir kur­ti il­ga­lai­kę at­ei­ties stra­te­gi­ją, pa­si­ro­dy­tų prie­šin­gai, ne­gu ten yra trak­tuo­ja­ma. Jūs ža­da­te su­kur­ti vis­ką iš iš­ma­naus, tuo lyg nu­ro­dy­da­mi, kad vi­sa pra­ei­tis bu­vo ne­iš­ma­ni, kaž­ko­kia at­si­li­ku­si. Am­bi­ci­jos di­de­lės, o re­zul­ta­tai per 20 me­tų ro­do, kad, iš­sky­rus avan­tiū­riz­mą su kaž­kuo ko­vo­ti, kaž­kam de­mo­kra­tiją neš­ti, pa­tys sa­vim rū­pin­tis… dau­giau nė­ra.

To­liau. Ža­da­te per tą lai­ko­tar­pį ap­lenk­ti bent 10–12 da­bar­ti­nių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. Pa­sa­ky­ki­te, per 20 me­tų kiek ap­len­kė­te? Vie­nin­te­lė pro­ga af­ri­kie­čius pri­im­ti. Ta­da iš tik­rų­jų Lie­tu­vos šuo­lis bū­tų di­de­lis, bet vis tiek ne­bū­tum sep­tin­toj vie­toj. To­dėl, ger­bia­mie­ji, esu la­bai nu­si­vy­lęs, nes, ma­tau, Res­pub­li­ko­je prag­ma­tiz­mas, pro­tas ne­rei­ka­lin­gi, rei­ka­lin­gos sva­jo­nės. Pa­vyz­džiui, iš tik­rų­jų ne­ži­nau, ką da­ry­ti – bal­suo­ti už ar ne, nes… Pa­vyz­džiui, yra toks gam­tos reiš­ki­nys kaip vė­jas. Ar prieš jį bal­suo­si, ar už jį bal­suo­si, vė­jas pūs taip, kaip jam pa­tin­ka. To­dėl ir ši­ta jū­sų vi­sa…

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. VESELKA (TTF). …stra­te­gi­ja tik su­ke­lia juo­ką net vė­jui. To­dėl aš vis dėl­to bal­suo­siu prieš, nes vė­jo pa­veik­ti ne­ga­liu.

PIRMININKAS. „Tu vė­jo pa­klausk, tau vė­jas at­sa­kys, tik­rai, ma­no drau­ge, at­sa­kys.“

Nuo­mo­nė už – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­si­klau­sius kai ku­rių kal­bų, ne­no­rom per­ša­si min­tis, kad mus už­val­dė tam tik­ras pa­vy­do jaus­mas: tik mes ga­li­me gra­žiai su­for­mu­luo­ti vi­zi­jas, stra­te­gi­jas, tik­tai mes ga­li­me pa­ra­šy­ti gud­rius žo­džius ir t. t. Jei­gu žmo­nės, ne par­ti­jų at­sto­vai, pa­ra­šė, tai jau nie­ko gud­raus ir prag­ma­tiš­ko, ir su­vo­kia­mo, ir su­pran­ta­mo ne­ga­lė­jo pa­ra­šy­ti. Toks yra, at­ro­do, po­žiū­ris.

Aš ma­nau, mes tu­rė­tu­me svei­kin­ti ši­to­kį žmo­nių įsi­trau­ki­mą, no­rą svars­ty­ti klau­si­mus, su­si­ju­sius su jų at­ei­ti­mi. Kiek­vie­na par­ti­ja gal­būt tu­rė­tų ki­to­kį įsi­vaiz­da­vi­mą, kaip ten tą stra­te­gi­ją rei­kė­tų kur­ti, bet čia yra il­gų dis­ku­si­jų re­zul­ta­tas, kaip žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja, ką mes tu­rė­tu­me ben­drai da­ry­ti. Tai yra jų lū­kes­tis ir vi­zi­ja. Jei­gu mes ma­no­me, kad jų lū­kes­tis ir vi­zi­ja yra tei­sin­gi, tai ne­tu­rė­tu­me čia jai prieš­ta­rau­ti. Tai yra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Mes žmo­nes ra­gi­na­me bū­ti ak­ty­vius. Kai jie pa­ro­do sa­vo ini­cia­ty­vą, ne, mes ta­da ran­da­me 120 prie­žas­čių, kad to ne­da­ry­tu­me. Jei­gu mums iš tik­rų­jų rū­pi, kad ta stra­te­gi­ja bū­tų įgy­ven­din­ta, vis­kas mū­sų ran­ko­se. Mes ga­li­me su­kur­ti prie­žiū­ros me­cha­niz­mus, ku­riuos mums tik­tai lei­džia da­ry­ti. Kaip pa­vyz­dį ga­liu pa­sa­ky­ti su­si­ta­ri­mą dėl šei­mai pa­lan­kios ap­lin­kos, ku­ris bu­vo pa­si­ra­šy­tas par­ti­jo­je ne­pri­imant ko­kio nors nu­ta­ri­mo. Ko­mi­te­tas tu­ri prie­žiū­ros gru­pę, ku­ri nuo­lat žiū­ri, kaip mes tuos sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus įgy­ven­di­na­me, nuo­lat kan­ki­na Vy­riau­sy­bę ir Sei­mą, ko­dėl mes kaž­ko ne­pa­da­rė­me. Tie pa­tys ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai nuo­lat tai da­ro. Mes ga­li­me da­ry­ti. Ko­dėl mes tu­rė­tu­me juos ig­no­ruo­ti? Vy­te­nis ieš­ko ju­ri­di­nių for­mų, kaip ne­bal­suo­ti už tai. Aš ma­nau, mes jau tu­rė­jo­me vie­ną pre­ce­den­tą, kai tu­rė­jo­me pa­tvir­tin­ti vie­ną…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …kon­cep­ci­ją įsta­tymu…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …tai pa­tys jūs krei­pė­tės į Kon­sti­tu­ci­nį Teis­mą, kad to ne­da­ry­tu­me.

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad rei­kia pa­lai­ky­ti ini­cia­ty­vą.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ką gi, mes ap­svars­tė­me pir­mą kon­ser­va­to­rių pa­sa­kė­lę iš Sei­mo pa­sa­kų kny­ge­lės. Lie­ka tik­tai pa­pil­dy­ti Kon­sti­tu­ci­ją, kad Sei­mas ku­ria pa­sa­kė­les, ku­rias va­ka­rais tau­tai se­ka Pre­zi­den­tas, Sei­mo Pir­mi­nin­kė ir prem­je­ras.

Aš vi­są ši­tą stra­te­gi­ją ver­ti­nu kaip abi­tu­rien­to ra­ši­nė­lio ly­gio dar­bą ir A. Ku­bi­liaus vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ją. Aš klau­siu jū­sų, ar šian­die­ną ne­rei­kia kur­ti su­ma­nios vi­suo­me­nės, orien­tuo­tis į Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bes, rem­tis stip­ry­be iš pra­ei­ties? Ar šian­die­ną ne­ga­lio­ja tei­gi­nys, kad di­džiau­sia stip­ry­bė – tai pa­si­ti­kė­ji­mas žmo­gu­mi ir kū­ry­bi­nių jė­gų su­tel­ki­mas? Kam ši­tai de­kla­ruo­ti 2030 me­tais? Iš es­mės, jei­gu pa­im­si­me, kaip pa­si­keis ši­ta stra­te­gi­ja, jei­gu pa­va­di­ni­me vie­to­je „Lie­tu­va“ įra­šy­si­me „Lat­vi­ja“ ar „Es­ti­ja“? Čia ga­lio­ja vi­siems, o mes tu­ri­me kal­bė­ti bū­tent apie Lie­tu­vą.

Ma­no nuo­mo­ne, „Stra­te­gi­ja 2030“ tu­ri su­si­dė­ti iš dvie­jų da­lių: pir­mo­je da­ly­je kon­sta­tuo­ja­me pa­grin­di­nes pro­ble­mas Lie­tu­va-2012, o ant­ro­je da­ly­je – tų pro­ble­mų spren­di­mo bū­dai, ir tai va­di­na­si „Lie­tu­va 2030“. Tai bus stra­te­gi­ja. O ap­skri­tai aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­sa tai, kas čia yra su­ra­šy­ta, at­vi­rai sa­kant, yra blū­das.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už – 57, prieš – 3, su­si­lai­kė 28. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas.

Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. D. Kuo­dy­tė.

D. KUODYTĖ (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, il­gai ne­truk­dy­siu jū­sų dė­me­sio. Aš tie­siog jums vi­siems la­bai re­ko­men­duo­čiau pa­skai­ty­ti pro­fe­so­rių V. Dau­jo­ty­tės, V. Mi­ke­lė­no ir ki­tų kny­ge­lę „Ne­rimas“. Man at­ro­do, ten yra la­bai taik­liai įver­tin­tos pa­na­šios stra­te­gi­jos, sva­jo­nės. Ma­nau, bū­tų bu­vę nau­din­ga ją per­skai­ty­ti prieš pri­imant šį do­ku­men­tą.

PIRMININKAS. Ž. Šil­ga­lis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš, ko­le­gos, tie­siog no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad gal ne­ge­rai mums taip men­kin­ti ki­tų dar­bą, nes šiuo at­ve­ju ne kon­ser­vato­riai ra­šė ši­tą stra­te­gi­ją. Bū­ki­me ob­jek­ty­vūs. Bu­vo su­si­ti­ki­mai, ma­tė­te, ku­rie vi­suo­me­nės at­sto­vai ir ku­rie vi­suo­me­nės ly­de­riai, at­ski­rų vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų žmo­nės dir­bo prie tos stra­te­gi­jos. Taip men­kin­ti tik­rai nė­ra tei­sin­ga ir nė­ra gra­žu. Kiek­vie­nas mes tu­ri­me tei­sę į sa­vo po­žiū­rį ir kiek­vie­nas mes tu­ri­me tei­sę pa­da­ry­ti ge­riau. Pa­siū­ly­ki­te ge­res­nį va­rian­tą ir mes su ma­lo­nu­mu jį pri­im­si­me.

PIRMININKAS. R. Sme­to­na.

R. SMETONA (TTF). Ko­le­gos, dis­ku­tuo­jant apie šią stra­te­gi­ją su ki­tais Sei­mo na­riais, kai ku­rie sa­kė: pri­im­ki­me šį nu­ta­ri­mą, juk vis tiek nie­kas po to į jį ne­žiū­rės ir jo ne­si­lai­kys.

Kad to­kios nuo­mo­nės lai­kė­si ir di­džio­ji dau­gu­ma pri­ėmu­sių­jų, pa­tvir­ti­nu­sių šį nu­ta­ri­mą, tai yra Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, liu­di­ja skai­čius, kiek bu­vo iš 140 bal­sa­vu­sių čia šian­dien, 57 ar kiek. Štai, jei­gu bū­tų gal­vo­ja­ma ki­taip, ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke An­driau Ku­bi­liau, o čia, ma­nau, pir­miau­sia jū­sų kū­di­kis, jū­sų ini­cia­ty­va ir no­ras, kad bū­tų pri­im­ta, jei­gu bū­tų gal­vo­ja­ma ki­taip, tai jūs bū­tu­mė­te sie­kęs bū­tent ben­dro su­ta­ri­mo, ieš­ko­jęs to­kios do­ku­men­to for­mos, ku­ri bū­tų pri­im­ti­na vi­siems. Ir tuo­met mes ga­lė­tu­me sa­ky­ti: taip, šian­dien Sei­mas pri­ėmė gai­res, kryp­tis, pa­tvir­ti­no ke­lius, ku­riais, šios ka­den­ci­jos Sei­mo ma­ny­mu, rei­kė­tų Lie­tu­vai ke­liau­ti iki 2030 me­tų. Da­bar aki­vaiz­du – tai yra dėl paukš­čiu­ko, jūs jį už­si­ra­šy­si­te.

PIRMININKAS. Aš ma­tau daug no­rin­čių re­pli­kuo­ti. Gal su­tar­ki­me – tie, ku­rie sto­vi­te, pa­sa­ko­te po žo­dį ir dau­giau ne­iki­te prie šo­ni­nių mik­rofo­nų.

Grįž­ta­me pa­laips­niui. M. Va­raš­ka. Pra­šau.

M. VARAŠKA (MSG). Ne, pir­mi­nin­ke, aš jau ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti po ši­tos…

PIRMININKAS. Ne­tu­ri­te, jūs šiaip sto­vit, ge­rai. P. Aušt­re­vi­čius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ko­le­gos, la­bai daug pe­si­miz­mo pa­skleis­ta šio­je sa­lė­je. Iš tik­rų­jų iki 2030 me­tų li­ko tik 18 me­tų. Na, duok Die­ve, kad Lie­tu­va bent du dar­bus pa­da­ry­tų iki jų: dar kar­tą tap­tų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­ne ir Gar­lia­vos įvy­kiai bū­tų iš­spręs­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems – ir tiems, ku­rie pri­ta­rė, ir tiems, ku­rie ne­pri­ta­rė ir kri­ti­ka­vo. Aš ti­kiu, kad E. Klum­bys, su­tel­kęs ir uni­ver­si­te­tų žmo­nes, ir ver­slo žmo­nes, pa­teiks Sei­mui ki­to­kią stra­te­gi­ją, mes ją taip pat svars­ty­si­me. Bet pa­gal šį do­ku­men­tą, ką tik pa­tvir­tin­tą Sei­mo do­ku­men­tą, mes iš tik­rų­jų ga­lė­si­me at­ei­nan­čius 20 me­tų tik­rin­ti sa­ve, ar mes ei­na­me tuo ke­liu, ku­riuo mes ti­ki­me da­bar, 2012 me­tais, ar mes kur nors ki­tur nu­ei­na­me. Aš ra­gi­nu iš tie­sų ma­ty­ti tą il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, ne tik bū­ti su­sto­jus ties šian­die­na ir vis pa­si­tik­rin­ti sa­vo dar­bus, kur mes ei­na­me. Tai­gi ši stra­te­gi­ja brė­žia kryp­tį, ku­ria šis Sei­mas 2012 m. ge­gu­žės 15 d. ma­no, kad mes tu­rė­tu­me ei­ti. Ačiū vi­siems.

PIRMININKAS. E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, kaž­ko­dėl ne­su­vei­kė myg­tu­kas. Aš bū­siu ket­vir­tas, ku­ris prieš, ka­dan­gi trys… Dėl pro­to­ko­lo.

PIRMININKAS. Ge­rai.

E. KLUMBYS (TTF). Dar no­riu pa­sa­ky­ti, kai čia kal­bė­jo apie pa­si­tik­ri­ni­mą, aš ma­nau, kad tie 57 ne­už­mirš pa­si­tik­rin­ti.

PIRMININKAS. V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­jau­gi taip ga­li­ma su­nie­kin­ti moks­li­nin­kų nu­veik­tą dar­bą, kai na, pro­to vir­šū­nės kū­rė tą stra­te­gi­ją. Aš ma­nau, kad jie no­ri Lie­tu­vai ge­ro, kaip no­ri­me ir mes. Tad bū­ki­me ob­jek­ty­vūs ir ver­tin­ki­me tai, ką tu­ri­me. Jei­gu mes nu­ver­tin­si­me, tai mes nie­ko ir ne­tu­rė­si­me, ir vi­sa­da Lie­tu­va bus pas­ku­ti­nė. Aš no­riu ma­ty­ti Lie­tu­vą, ku­ri tu­ri sa­vo stra­te­gi­ją, kaip ir kiek­vie­na šei­ma tu­ri, ir ma­ty­ti Lie­tu­vos at­ei­tį. Ge­rai pa­da­rė­te, kad bal­sa­vo­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Keis­čiau­sia, ko­le­gos, bus tai, kai Sei­mas grą­žins šį nu­ta­ri­mą Vy­riau­sy­bei vyk­dy­ti, Vy­riau­sy­bė pa­ves mi­nis­te­ri­joms vyk­dy­ti, ir vals­ty­bės tar­ny­ba la­bai ra­miai įvyk­dys ši­tą stra­te­gi­ją bent treč­da­liu. Ir pa­ma­ty­si­te, kad po 4–8 me­tų treč­da­lis šios stra­te­gi­jos tik­rai bus įvyk­dy­ta ne mū­sų kal­bų dė­ka, o vals­ty­bės tar­ny­bos dė­ka. Aš esu be­veik tuo tik­ras.

 

13.06 val.

Apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1392(2), Apy­lin­kių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIP-1393(2), Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo, apy­gar­dų teis­mų įstei­gi­mo, apy­gar­dų ir apy­linkių teis­mų veik­los te­ri­to­ri­jų nu­sta­ty­mo bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­ku­ra­tū­ros re­for­ma­vi­mo“ 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1394(2), Teis­mų įsta­ty­mo 126 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1395, Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1396 (svar­sty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5a, 1-5b, 1-5c, 1-5d, 1-5e klau­si­mai, pa­grin­di­nis įsta­ty­mas ir ly­di­mie­ji. Svars­ty­mo sta­di­ja. Da­bar čia su­tar­ki­me, kad iš­sa­ko­me vi­sų ko­mi­te­tų nuo­mo­nes dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų, vė­liau da­ro­me dis­ku­si­ją dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų, o ta­da jau bal­suo­da­mi at­ski­rai ap­si­sprę­si­me dėl kiek­vie­no įsta­ty­mo kon­kre­čiai.

Kvie­čiu į tri­bū­ną S. Šed­ba­rą, ku­ris kal­bės apie vi­sus įsta­ty­mų pro­jek­tus. Apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1392(2), Apy­lin­kių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIP-1393(2), Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo, apy­gar­dų teis­mų įstei­gi­mo, apy­gar­dų ir apy­lin­kių teis­mų veik­los te­ri­to­ri­jų nu­sta­ty­mo bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­ku­ra­tū­ros re­for­ma­vi­mo“ 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1394(2), Teis­mų įsta­ty­mo 126 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1395, Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1396.

S. Šed­ba­ras – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad 1-5d ir 1-5e klau­si­mus yra siū­lo­ma at­mes­ti. Gal prieš tai pir­muo­sius tris mes ap­svars­ty­ki­me, ta­da ap­si­sprę­si­me dėl at­me­ti­mo.

PIRMININKAS. Aš siū­ly­čiau iš­sa­ky­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nę dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Aš tam jus pa­kvie­čiau į tri­bū­ną, o to­liau ta­da jau mes sprę­si­me, kaip da­ry­ti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ge­rai. Klau­si­mas čia yra la­bai pa­pras­tas. 2011 m. gruo­džio 6 d. Sei­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą „Dėl apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo“. Tai yra ke­tu­ri Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mai re­or­ga­ni­zuo­ja­mi į vie­ną, taip pat dar yra kai ku­rių ki­tų, pa­vyz­džiui, Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no du teis­mai, ku­rie vie­na­me pa­sta­te, bet skir­tin­gi krū­viai, skir­tin­gi teis­mai. Tai štai toks yra mo­de­lis, kad pa­da­ry­tu­me ma­žą­jį ra­tą, kur vie­na­me mies­te yra ke­le­tas teis­mų, kad mies­to ir ra­jo­no teis­mų su­ly­gin­tu­me krū­vius, kad žmo­nėms bū­tų pa­pras­čiau kreip­tis. Tai įgy­ven­di­nant Sei­mo nu­tari­mą…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ko­mi­te­tų nuo­mo­nę dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai aš pa­aiš­ki­nu, ką tai reiš­kia.

PIRMININKAS. Sei­mo na­riai ži­no, ir ko­mi­te­tai jau…

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, leis­ki­te man pa­sa­ky­ti. Yra skir­tas lai­kas pir­mi­nin­kui pa­da­ry­ti pra­ne­ši­mą, be­je, pa­gal Sta­tu­tą…

PIRMININKAS. Čia ne pra­ne­ši­mas, ko­mi­te­to nuo­mo­nė dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jūs ga­li­te at­si­vers­ti Sta­tu­tą, ten yra ki­taip pa­ra­šy­ta. Ir aš da­bar da­rau ši­tą pra­ne­ši­mą.

Tai­gi įgy­ven­di­nant Sei­mo nu­ta­ri­mą da­bar yra siū­lo­ma Sei­mui pri­im­ti gru­pę įsta­ty­mų, ku­rie nu­ma­to re­or­ga­ni­za­vi­mo są­ly­gas, re­or­ga­ni­za­vi­mo ter­mi­nus, vi­są re­or­ga­ni­za­vi­mo me­cha­niz­mą. Tai vi­sų pir­ma yra Apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riam ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė. Ka­dan­gi nuo to pri­klau­so ir teis­mų skai­čius, ir pa­va­di­ni­mas Lie­tu­vos apy­lin­kių teis­mų, to­dėl ki­tas pro­jek­tas yra Apy­lin­kių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Be­je, vi­si ši­tie pro­jek­tai bu­vo svars­ty­ti ba­lan­džio 25 die­ną. Ko­mi­te­tas taip pat ben­dru su­ta­ri­mu šiam pro­jek­tui pri­ta­rė.

Dar vie­nas įsta­ty­mas, ku­ria­me taip pat yra mi­ni­mi apy­lin­kių teis­mai, tai yra gry­nai dėl jų są­ra­šo skai­čiaus ir pa­va­di­ni­mo, Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, Ape­lia­ci­nio teis­mo ir ki­tų teis­mų, 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, tai yra dau­giau su­si­ję su te­ri­to­ri­jų ap­tar­na­vi­mu. Taip pat šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė.

1-5d ir 1-5c pro­jek­tai yra su­si­ję su tuo, kad pir­mi­nia­me va­rian­te bu­vo siū­lo­ma Na­cio­na­li­nei teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jai su­jung­ti bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mą, tam nė­ra pa­si­reng­ta, nė­ra ati­tin­ka­mų lė­šų įreng­ti pro­gra­moms. To­dėl du pas­ku­ti­nius pro­jek­tus, tai yra Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos ati­tin­ka­mų straips­nių pa­kei­ti­mo ir Teis­mų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mų pro­jek­tus, ko­mi­te­tas siū­lo at­mes­ti, nes pa­ti sis­te­ma nė­ra pa­si­ren­gu­si tų žings­nių ženg­ti. To­kia yra ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

PIRMININKAS. Ačiū. Au­di­to ko­mi­te­to nuo­mo­nę – L. Grau­ži­nie­nė ar S. Sto­ma? Ma­tau, abu esa­te pa­si­ruo­šę. Tai S. Sto­ma įra­šy­tas… Pra­šau.

S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Ar vi­sus iš kar­to skai­ty­ti, ar po vie­ną ga­li­ma?

PIRMININKAS. Apie vi­sus tris ga­li­ma kal­bė­ti, jei­gu spren­di­mas ben­dras, kaip mes ir su­ta­rė­me. Jei­gu nė­ra prieš­ta­ra­vi­mo, kaip jums… Trys įsta­ty­mų pro­jek­tai.

S. STOMA (TS-LKDF). Iš es­mės jie vi­si pa­na­šūs. Spren­di­mas bu­vo toks: iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tiems (ta­da rei­kė­tų iš­var­din­ti vi­sus pa­va­di­ni­mus) ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tas pa­sta­bas, ku­rioms pri­ta­rė Au­di­to ko­mi­te­tas, ir Au­di­to ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­si­jo­je vė­liau, jei­gu jūs už­si­ra­šė­te da­ly­vau­ti, iš­sa­ky­si­te sa­vo nuo­mo­nę.

Da­bar Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas – L. Sa­bu­tis. 1-5a, 1-5b, 1-5c, trys įsta­ty­mų pro­jek­tai.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svar­s­tė pa­teik­tą pro­jek­tą, su­si­ju­sį su teis­mų, kaip ati­tin­ka­mų įstai­gų, re­for­ma. Tai bu­vo 2011 m. bir­že­lio 15 d. Ko­mi­te­tas įver­ti­no at­si­žvelg­da­mas į vi­sus tuos tris pa­teik­tus pro­jek­tus ir ma­no­, kad dar­bas nė­ra iš­sa­mus ir iki ga­lo pa­da­ry­tas. Ko­mi­te­tas pa­siun­tė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­kį siū­ly­mą, jog pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui rei­kė­tų įver­tin­ti tiks­lin­gu­mą mies­to apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo su­jun­gi­mo bū­du, kas yra pa­da­ry­ta. Mes ma­nė­me, kad bu­vo ga­li­ma iš­spręs­ti ir dėl ki­tų teis­mų, su­si­ju­sių su te­ri­to­ri­niu sa­vi­val­dy­bių pa­si­skirs­ty­mu Lie­tu­vo­je, ta­čiau šian­dien ap­si­ri­bo­ta tik­tai tri­mis teis­mais. Jie pa­da­ry­ti apy­lin­kės teis­mais, o dau­ge­lis teis­mų te­be­tu­ri sa­vo ra­jo­ni­nį pa­va­di­ni­mą. Gal­būt tai bus at­ei­ties da­ly­kas, bet at­si­žvelg­da­mas į tai, jog iš tik­rų­jų mes am­ži­nai su­si­du­ria­me su ta pro­ble­ma, kad kei­čiant bent vie­ną žo­de­lį tai kai­nuo­ja, ko­mi­te­tas iš es­mės šian­dien ypa­tin­gų ki­tų pa­sta­bų ne­ga­lė­tų pa­reikš­ti, kaip tik pra­šy­ti pri­tar­ti pa­grin­di­nio ko­mi­te­to siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas – M. Va­raš­ka.

M. VARAŠKA (MSG). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, pa­si­sa­kė dėl vie­no įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIP-1392. Ko­mi­te­te nag­ri­nė­jant šį įsta­ty­mo pro­jek­tą bu­vo su­si­pa­žin­ta tik­tai su Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­mis, iš es­mės vi­soms joms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ki­tų tei­sė­kū­ros ar jos ini­cia­ty­vos tei­sės sub­jek­tų pa­siū­ly­mų ar nuo­mo­nių ne­bu­vo gau­ta. Ben­dru su­ta­ri­mu bu­vo pri­tar­ta įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mui pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Dis­ku­si­ja. Pir­ma­sis kal­ba S. Sto­ma.

S. STOMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bū­siu la­ko­niš­kas, juo la­biau ir žmo­nių sa­lė­je nė­ra daug. Iš tik­rų­jų bus da­ro­mos šių pro­jek­tų pa­tai­sos ir pa­da­ry­si­me žings­niu­ką į prie­kį. Ad­mi­nist­ra­ci­nė re­for­ma se­niai bu­vo pri­bren­du­si. Bet aš ke­lis sa­ki­nius pa­sa­ky­siu ap­skri­tai ir net­gi kreip­siuo­si į vi­sų la­bai įvai­rių par­ti­jų žmo­nes su to­kiu pa­siū­ly­mu.

Kai kal­ba­te su žmo­nė­mis sa­vo apy­gar­do­se ar bet kur ki­tur, teis­mų ir tei­sin­gu­mo pro­ble­ma iš­ky­la tur­būt net ašt­riau ir ak­tu­a­liau ne­gu eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo, so­cia­li­nio ap­rū­pi­ni­mo pro­ble­mos. Žmo­nės jau­čia ir kal­ba, kad ir teis­mų sis­te­ma vis dėl­to ne­at­lie­ka sa­vo funk­ci­jos taip, kaip tu­rė­tų at­lik­ti. Gy­ve­na­me jau 23-ius ne­pri­klau­so­my­bės me­tus, o žmo­nės vis de­juo­ja, kad tei­sin­gu­mo Lie­tu­vo­je nė­ra.

Tie­siog krei­piuo­si, čia aukš­to­mis fra­zė­mis dau­giau ne­kal­bė­siu, bet rin­ki­mai ne taip to­li, pen­ki mė­ne­siai li­ko, tik­rai pa­si­žiū­rė­ki­me, kas do­mi­si tei­sin­gu­mo rei­ka­lais, at­sa­kin­gai į šią sri­tį ir vi­si, ku­rie ei­si­me į rin­ki­mus, ir par­ti­jos, ir pa­vie­niai žmo­nės, pa­ren­ki­me sa­vo siū­ly­mus pro­fe­sio­na­liai, tei­si­nin­kų pa­de­da­mi, kaip iš tik­rų­jų iš pa­grin­dų re­for­muo­ti vi­są tei­si­nę, vi­są tei­sin­gu­mo sis­te­mą, taip pat ir teis­mų sis­te­mą, ne tik­tai ad­mi­nist­ra­ci­niais per­stum­dy­mais, bet tei­ki­me es­mi­nes pa­tai­sas ir dėl pa­čių pro­ce­sų, ir dėl dau­gy­bės da­ly­kų, apie ką ne­kal­bė­siu, mes apie tai daž­nai kal­ba­me.

Tie­siog no­rė­jau pa­si­nau­do­ti pro­ga ir pa­siū­ly­ti šį da­ly­ką. Ma­nau, net ne­rei­kia sa­ky­ti, vi­si mes su­pran­ta­me, tik­rai vi­suo­me­nė mū­sų pra­šo ši­to, lau­kia ir, sa­ky­čiau, net­gi rei­ka­lau­ja. Ačiū jums.

PIRMININKAS. B. Pau­ža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­tau šio klau­si­mo spren­di­mą ir ma­tau, kad kai ku­rių ne­blo­gų da­ly­kų čia įdė­ta. Aš kaip ne tei­si­nin­kas kal­bė­siu, bet rem­da­ma­sis su­si­ti­ki­mais su rin­kė­jais ir jų pa­sta­bo­mis.

Man at­ro­do, kad ap­skri­tai teis­mų dar­bas pri­klau­so ne tik­tai nuo tei­sė­jų (mes daž­nai ma­to­me tik­tai juos), bet teis­mų dar­bas pri­klau­so ir nuo ki­tų teis­muo­se dir­ban­čių žmo­nių. Aš ma­ny­čiau, kad ypač ben­drau­jant su vi­suo­me­ne, pri­imant ati­tin­ka­mus do­ku­men­tus, pa­reiš­ki­mus, ati­duo­dant nu­tar­tis ir t. t. teis­mų sėk­mė pri­klau­so nuo to, kaip tai yra vyk­do­ma. Tai at­lie­ka, be abe­jo, ki­ti dar­buo­to­jai. Aš no­rė­čiau čia pa­mi­nė­ti tuos dar­buo­to­jus – sek­re­to­rius, tei­sė­jų pa­dė­jė­jus ir t. t.

Aš ma­tau iš šių do­ku­men­tų, ku­riuos šian­dien siū­lo­ma ap­svars­ty­ti, kad tei­sė­jų pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją ma­ži­ni­mas ne­nu­ma­to­mas ir jis ne­įvyks, ka­dan­gi Kon­sti­tu­ci­ja už­tik­ri­na jų dar­bo tęs­ti­nu­mą. Ta­čiau ki­tų dar­buo­to­jų, be abe­jo, bus. Sie­kia­ma eko­no­mi­nės nau­dos. Tai, be abe­jo, bus pa­siek­ta tik­tai per ki­tų dar­buo­to­jų skaičiaus su­ma­ži­ni­mą. Bet žiū­rė­ki­te, mie­lie­ji ko­le­gos, šian­dien, sa­ky­ki­me, sek­re­to­rius teis­me gau­na šiek tiek dau­giau ne­gu 1 tūkst. į ran­kas, tei­sė­jo pa­dė­jė­jas – 1 tūkst. 800 Lt. O jų dar­bo krū­viai yra tik­rai la­bai di­de­li. Tai jei­gu per šią re­or­ga­ni­za­ci­ją dar bus ir… Na, sa­ky­ki­me, at­ly­gi­ni­mai ne­bus ma­ži­na­mi, bet tur­būt ir di­din­ti nie­kas ne­siū­lys, o dar­bo krū­viai šiai žmo­nių ka­te­go­ri­jai, šių dar­buo­to­jų ka­te­go­ri­jai iš­augs.

Štai, ma­ty­da­mas vi­sus pliu­sus, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad vyk­dant šią re­or­ga­ni­za­ci­ją (tie­sa, da­bar dar ne­daug, bet, ma­tyt, at­ei­ty­je bus lie­čia­ma ir dau­giau teis­mų pa­na­šiais klau­si­mais) ne­nu­ken­tė­tų šie žmo­nės. Teis­mų rei­tin­gai, man at­ro­do, ge­ro­kai pa­kil­tų, jei­gu ši ka­te­go­ri­ja bū­tų su­stip­rin­ta ir at­ly­gi­ni­mais, ir su­ma­žin­tais dar­bo krū­viais. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. No­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra. Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką S. Šed­ba­rą. Pir­ma­sis klau­si­mas, kaip ir su­ta­rė­me, im­si­me kiek­vie­ną įsta­ty­mą at­ski­rai, – pro­jek­tas Nr. XIP-1392. Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra. 2 straips­nis. Nė­ra. 3 straips­nis. Nė­ra. Dėl 3 straips­nio yra du pa­siū­ly­mai. Štai čia mums rei­kė­tų ap­si­spręs­ti, nes yra Sei­mo na­rio V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mas ir yra Au­di­to ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas. Au­di­to ko­mi­te­tas siū­lo iš­brauk­ti tą straips­nį, o V. Žie­me­lis siū­lo pa­keis­ti da­tą ir ko­mi­te­tas jo nuo­mo­nei ne­pri­ta­ria. Tai gal­būt mes ga­lė­tu­me su­tar­ti, kad bal­suo­ja­me… Aš ne­ži­nau, klau­siu po­no S. Šed­ba­ro. Gal­būt ga­lė­tu­me bal­suo­ti dėl Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­to nuo­mo­nės, jis siū­lo iš­brauk­ti šį straips­nį? Jei­gu Sei­mas ap­si­spręs straips­nio ne­iš­brauk­ti, ta­da bal­suo­si­me dėl V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mo. Gal­būt taip nuo­sek­liau?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, gal­būt, nes čia yra įsi­ga­lio­ji­mo da­ta. Jei­gu mes iš­brau­kia­me vi­siš­kai, va­di­na­si, nuo pa­skel­bi­mo „Vals­ty­bės ži­nio­se“. Bet aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad to­liau dėl 1-6a ir dėl 1-6b aš ra­gin­čiau Sei­mo na­rius iš tie­sų pri­tar­ti, čia kaip tik yra da­ta per­ke­lia­ma į sau­sio 1 die­ną. Tai gal iš vi­so mes iš­spręs­tu­me kom­plek­siš­kai? Čia ne­be­bal­suo­ja­me, o už­bai­giam ši­tą 1-5 klau­si­mo blo­ką, per­ei­na­me prie 1-6 klau­si­mo. Ta­da iki pri­ėmi­mo tur­būt Sei­mo na­riai V. Žie­me­lis ir K. Ra­me­lis įre­gist­ruo­tų ir šian­dien ap­svars­ty­tų įsta­ty­mų da­tų pa­kei­ti­mus, o mes vi­są pro­ce­są orien­tuo­tu­me ne į rug­sė­jo 1 d., o į sau­sio 1 die­ną. Jei­gu taip da­bar su­tar­tu­me, tai…

PIRMININKAS. Pir­mi­nin­ke, ga­liu mi­nu­tė­lę!

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, klau­sy­ki­te, ką sa­kau. Tai ta­da…

PIRMININKAS. Aš klau­sau, ką jūs sa­ko­te.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …ta­da gal­būt V. Žie­me­lis at­si­im­tų sa­vo pa­siū­ly­mą, mes už­baig­tu­me svars­ty­mą ir per­ei­tu­me prie ki­to klau­si­mo. Jei­gu taip su­tar­tu­me.

PIRMININKAS. Ki­taip sa­kant, ra­miai! V. Žie­me­lis at­si­i­ma sa­vo pa­siū­ly­mą, taip? (Bal­sai sa­lė­je) Žiū­rė­ki­te dar kar­tą…

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nuo sau­sio 1 die­nos.

PIRMININKAS. Ne­džia­zuo­ki­te, la­bai ra­miai klau­sy­ki­te. To­kiu at­ve­ju Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­tas at­si­i­ma sa­vo pa­siū­ly­mą. (Bal­sas sa­lė­je: „Au­di­to ko­mi­te­tas.“) Taip, tą at­si­i­ma. Ta­da yra svars­to­mas V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mas, kad įsi­ga­lio­tų nuo 2013 m. sau­sio 1 d., taip? (Bal­sai sa­lė­je) Toks yra pa­siū­ly­mas, jei­gu aš ge­rai su­pran­tu. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, man yra pa­ra­šy­ta, ne­pri­ta­ria. Pir­mi­nin­ke, ne to­dėl, kad man pa­tik­tų, ne­pa­tik­tų, yra Sta­tu­tas, yra ko­mi­te­to spren­di­mas, aš tie­siog no­riu aiš­kiai ži­no­ti. Yra V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Tai da­bar rei­kė­tų su­teik­ti žo­dį V. Žie­me­liui, ži­no­ti jo va­lią ir nuo­mo­nę, ko­kia ko­mi­te­to po­zi­ci­ja. Pra­šau, Vid­man­tai Žie­me­li.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ar ga­li­te ma­nęs iš­klau­sy­ti dar kar­tą?

PIRMININKAS. Po­nas V. Žie­me­lis pa­teiks sa­vo pa­siū­ly­mą.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ne, ne, iš­klau­sy­ki­te.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš­klau­sy­ki­te ma­nęs, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, jūs va­do­vau­ki­te po­sė­džiui, o ne­si­vel­ki­te į gin­čą su ma­ni­mi.

Pir­mi­nis pro­jek­tas yra nu­ta­ri­mas. Jei­gu mes ne­pri­ima­me nu­ta­ri­mui 1-6b, kad pa­keis­tu­me da­tą, mes ne­ga­li­me keis­ti ly­din­čių­jų įsta­ty­mų da­tų. Mes svars­ty­mą tu­ri­me už­baig­ti su se­no­mis da­to­mis ir per­ei­ti prie 1-6a, 1-6b. Aš siū­lau pa­stum­ti nu­ta­ri­mo da­tą, ir ta­da iki pri­ėmi­mo mes ši­tų įsta­ty­mų su­tvar­ko­me da­tas. Mes ne­ga­li­me ve­ži­mo prieš ar­klį pa­sta­ty­ti, to­dėl siū­lau svars­ty­mą už­baig­ti taip, kaip siū­lo ko­mi­te­tas, o ta­da pa­kei­tę nu­ta­ri­mo da­tą iki pri­ėmi­mo su­tvar­ky­si­me ir ši­tuos įsta­ty­mus. Ko­mi­te­tas tam ne­pri­eš­ta­rau­ja.

PIRMININKAS. Pir­mi­nin­ke, nie­kas su ju­mis ne­si­gin­či­ja.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). O da­bar mes ne­ga­li­me įsta­ty­mo ko­re­guo­ti, kol nu­ta­ri­mas ne­pa­keis­tas.

PIRMININKAS. Ge­rai. Dar kar­tą klau­siu, po­ne Žie­me­li, at­si­i­ma­te sa­vo pa­siū­ly­mą? At­si­i­ma­te. Ačiū. Po­nia Grau­ži­nie­ne, at­si­i­ma­te? Ačiū. At­si­ė­mė­te. Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš tik tą no­rė­jau iš­girs­ti. Vis­kas, o ne im­pro­vi­zuo­ti, kaip mes da­ry­tu­me, jei­gu da­ry­tu­me, jei­gu bū­tų nu­ta­ri­mas. Yra pa­siū­ly­mai. At­si­im­ta, vis­kas.

Svars­ty­mas. Nuo­mo­nė už – L. Sa­bu­tis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Da­bar ne­be­kal­bė­siu, ka­da kal­bės už vi­sus tris, ta­da.

PIRMININKAS. Tai už vi­sus tris ir kal­ba­me.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai ki­ti dar ne­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Ge­rai, čia pir­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas – Apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ne­no­ri­te kal­bė­ti?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ne.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nės prieš nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui? Pri­tar­ta. Ma­tot, pir­mi­nin­ke, be mū­sų pa­mąs­ty­mų yra pro­to­ko­luo­to­jai, ku­rie tu­ri su­pras­ti, ką mes priėmė­me, aš į tai no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį. (Bal­sai sa­lė­je)

Apy­lin­kių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mo pa­kei­timo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1393. Vėl yra po­no V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. At­si­i­ma­te? At­si­i­ma­te. Dau­giau pa­siū­ly­mų nė­ra. Su­tar­ta. At­si­im­ta. Pri­ta­ria­me ko­mi­te­to nuo­mo­nei.

Kal­bė­ti nė­ra no­rin­čių? Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­ria­me įsta­ty­mo pro­jek­tui? Pri­ta­ria­me.

1-5c klau­si­mas – pro­jek­to re­gist­ra­ci­jos Nr. XIP-1394. Toks pats V. Žie­me­lio pa­siū­ly­mas. Jis at­si­i­ma, svars­ty­ti ne­rei­kia. Pri­tar­ta pa­grin­di­nio ko­mi­te­to nuo­mo­nei. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

1-5d klau­si­mas – Teis­mų įsta­ty­mo 126 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1395. Svars­ty­mas. Ko­mi­te­tas siū­lo jį at­mes­ti. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei? Pri­tar­ta. At­mes­ta.

Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1396. Ko­mi­te­tas siū­lo at­mes­ti. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta. At­mes­ta.

 

13.26 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-4360 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas)

 

1-6a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-4360. Pra­ne­šė­jas – V. Žie­me­lis ar­ba K. Ra­me­lis. Pra­ne­šė­jas dėl se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mo.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Čia kaip tik ir siū­lau pa­pil­dy­ti dar­bo­tvarkę tuo nu­ta­ri­mu, ku­riuo bus kei­čia­ma teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo die­na, t. y. bus nuo sau­sio 1 d. Jis yra svar­bus, apie tai kal­bė­jo ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­ras. Siū­lau ne­gaiš­ti lai­ko ir bal­suo­ti už šio nu­ta­ri­mo įtrau­ki­mą į dar­bo­tvarkę.

PIRMININKAS. No­rin­čių klaus­ti nė­ra. Nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš po pa­tei­ki­mo nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Svars­ty­mas. Nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Pri­ėmi­mas. No­rin­čių kal­bė­ti už, prieš nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl pri­ėmi­mo. Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už – 59, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Priim­ta.

 

13.27 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo“ 3 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-4359 (pa­tei­ki­mas)

 

Kvie­čiu į tri­bū­ną K. Ra­me­lį pa­teik­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo“ 3 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą Nr. XIP-4359.

K. RAMELIS (MSG). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų 2011 m. gruo­džio 6 d. Sei­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, pa­gal ku­rį, at­li­kus re­or­ga­ni­za­vi­mą, pa­si­bai­gu­sios mies­tų, ra­jo­nų, apy­lin­kių teis­mų tei­sės ir pa­rei­gos per­ei­na vei­kian­tiems apy­lin­kių teis­mams nuo 2012 m. rug­sė­jo 1 d. Mums pa­si­ta­rus su apy­lin­kių teis­mų pir­mi­nin­kais, iš prak­ti­kos ir­gi ži­nau, ši­ta da­ta yra ne­tin­ka­ma, nes vi­sa by­lų nu­me­ra­ci­ja ir vi­sa re­gist­ra­ci­ja pra­si­de­da nuo sau­sio 1 d. Rug­sė­jo 1 d. pra­dė­jus nau­jai re­gist­ruo­ti ir ki­tą ap­skai­tą ves­ti bū­tų di­de­lė pai­nia­va, di­de­lis pa­pil­do­mas krū­vis nau­jiems teis­mams, to­dėl da­bar siū­lo­ma tą da­tą nu­kel­ti, pra­dė­ti kar­tu su fi­nan­si­niais me­tais nuo 2012 m. gruo­džio 31 d. ar­ba 2013 m. sau­sio 1 d. Ta­da bū­tų pa­da­ry­tos pa­tai­sos, kaip ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas sa­kė, šian­dien ap­tar­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

PIRMININKAS. No­rin­čių klaus­ti nė­ra. Ačiū. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nė­ra. Ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Pri­tar­ta.

Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 7 d. Aš žiū­riu, jei­gu tai svar­bu, gal grei­čiau bū­tų ga­li­ma, nes prieš tai bu­vę įsta­ty­mų pro­jek­tai jau pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sta­di­ją? (Bal­sai sa­lė­je) Aš žiū­riu į ko­mi­te­to pir­minin­ką. Kaip pa­sa­ky­si­te, gal anks­čiau ga­li­ma? (Bal­sai sa­lė­je) Tai ku­rią da­tą nu­sta­to­me? Po sa­vai­tės gal, jei­gu spė­si­te? Nes čia da­bar jau tik pri­ėmi­mas, ir čia pa­pras­tas nu­ta­ri­mas. Ge­gu­žės 24 d. tin­ka? Ge­rai.


13.30 val.

Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1906(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo 22 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1906. Svars­ty­mas. V. Ma­tu­zas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, iš­nag­ri­nė­jęs tiek Sei­mo na­rių pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, tiek Vy­riau­sy­bės iš­va­das, šiuo klau­si­mu pa­tei­kė sa­vo va­rian­tą ir dėl jo bal­sa­vo taip, bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš – 1, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKAS. Dis­ku­si­ja. V. Ged­vi­las.

V. GEDVILAS (DPF). Dė­ko­ju po­sė­džio pir­mi­nin­kui. Aš pa­si­steng­siu la­bai trum­pai. Kai aš pa­ma­čiau Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­me, kad gol­fas yra įra­šy­tas į azar­ti­nius žai­di­mus, tie­siog ki­lo min­tis man už­re­gist­ruo­ti to­kią įsta­ty­mo pa­tai­są, kad tie­siog iš­brauk­tu­me gol­fą iš azar­ti­nių žai­di­mų. Tą jau ban­džiau pa­da­ry­ti pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je, bet pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je ma­nęs vos Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai ne­per­da­vė, kad aš tu­riu kaž­ko­kių vie­šų, pri­va­čių in­te­re­sų. Tie­siog ma­no min­tis bu­vo to­kia, kad gol­fas yra to­kia pat spor­to ša­ka, kaip ir vi­sos ki­tos spor­to ša­kos Lie­tu­vo­je, kaip krep­ši­nis, kaip leng­vo­ji at­le­ti­ka, pa­ga­liau yra olim­pi­nė spor­to ša­ka. Ir aš džiau­giuo­si, kad jūs, tie­siog kri­ti­nė ma­sė Sei­mo na­rių, su­pra­tot, kad tai yra di­džiau­sia ne­są­mo­nė ir tie­siog gė­da prieš tuos žmo­nes, ku­rie spor­tuo­ja, ku­rie žai­džia, ku­rie pa­da­ro di­de­lį in­dė­lį į gol­fo ju­dė­ji­mą, tie­siog tai yra tik pri­va­čiom lė­šom re­mia­mas da­ly­kas ir jau krū­va klu­bų yra ban­kru­ta­vu­sių. Tie­siog jiems sun­ku yra iš­si­lai­ky­ti ir tas gal­būt šioks toks pa­leng­vi­ni­mas bus. Aiš­ku, aš ne­gal­vo­ju apie tai, kad bus ša­lia to pri­ra­šy­ta dar ir žve­jy­ba, ir vi­si ki­ti da­ly­kai, ku­rie da­bar įtrauk­ti, bet aš nie­ko prieš ne­su ir prieš me­džiok­lę, ir ki­tus da­ly­kus, aš nie­ko prieš ne­su, aš ma­nau, kad čia tiek me­džiok­lė, tiek žve­jy­ba, ne­ži­nau, vi­sur azar­to rei­kia, vi­sur rei­kia… To­dėl aš kvie­čiu jus vi­sus pa­lai­ky­ti ši­tą pa­tai­są, ir mes pa­da­ry­si­me, pa­tai­sy­si­me sa­vo įsta­ty­mų ba­zę, ji taps šiek tiek ko­ky­biš­kes­nė, o ne­kels juo­ko. Ačiū.

PIRMININKAS. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mū­sų frak­ci­ja šian­dien ap­si­spren­dė ne­pri­tar­ti tei­kia­mam pro­jek­tui, nes ma­no­me, kad rei­kia pa­lik­ti da­bar­ti­nes iš­ly­gas, kad me­džiok­lės už­si­ė­mi­mai, gol­fai, jach­tos – tai vis dėl­to yra to­kie pra­ban­gos da­ly­kai, to­dėl jiems leis­ti bū­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­miems ne­bū­tų tei­sin­ga. Da­bar, jei­gu mes juos iš­brau­kia­me iš tos iš­im­ties, va­di­na­si, šios iš­lai­dos be jo­kio ap­mo­kes­ti­ni­mo ga­li bū­ti nu­ra­šo­mos kaip rep­re­zen­ta­ci­nės iš­lai­dos. Aš su­pran­tu, yra li­mi­tai tos rep­re­zen­ta­ci­jos ir vi­sa ki­ta, bet taip, sa­ky­ki­me, pa­žiū­rė­ki­me į mū­sų spren­di­mą pa­pras­to žmo­gaus aki­mis, kai mes la­bai sun­kiai biu­dže­te ran­da­me pi­ni­gų ko­kiems nors so­cia­liai jaut­riems da­ly­kams išspręs­ti, o čia pa­sa­ko­me – štai tos pra­ban­gos iš­lai­dos te­gu da­bar tam­pa ne­ap­mo­kes­ti­na­mos, čia gal­būt su­ak­ty­vės gol­fo veik­la ar kaž­kas. Yra tam tik­ra lo­gi­ka, ži­no­ma, žiū­rint iš ver­slo po­zi­ci­jų. Bet, šiaip ar taip, pas mus dau­giau nu­svė­rė to tei­sin­gu­mo mo­men­tai ir frak­ci­ja ne­pri­tars tei­kia­mam pro­jek­tui.

PIRMININKAS. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu at­kreip­ti mū­sų vi­sų dė­me­sį, kai mes kal­ba­me apie ko­kias nors leng­va­tas ir iš­lai­das, o ir šian­dien jau vie­ną kar­tą kal­bė­jau – nė­ra ne­ap­mo­ka­mų jo­kių leng­va­tų. Nė­ra. Jei­gu duo­di ko­kias nors iš­ly­gas kaž­kam, už jas kaž­kas tu­rės su­mo­kė­ti. Da­bar mū­sų vals­ty­bės per­skirs­ty­mo pro­cen­tas yra 34 % nuo BVP. Nė­ra ma­žes­nio per­skirs­ty­mo pro­cen­to. Tos vals­ty­bės, ku­rios iš­li­po į prie­kį, prie­ki­nes gre­tas, kaip šve­dai, da­bar 63 % vi­sų pa­ja­mų per­skir­to. At­si­pra­šau, ne šve­dai, o pran­cū­zai, ap­len­kė šve­dus. Jie ten ga­li kal­bė­ti apie įvai­rias leng­va­tas, nes tiek yra su­me­ta­ma į ben­drą ka­ti­lą, kad pas­kui kaž­kam rei­kia tas leng­va­tas da­ry­ti. Mes ei­na­me vi­siš­kai ki­tu ke­liu, mes ap­si­spren­dė­me ir nuo­sek­liai ne tik vie­na Vy­riau­sy­bė, bet vi­sos Vy­riau­sy­bės lai­ko­si nuo­sta­tos, kad mes tik bū­ti­niau­sius da­ly­kus už­krau­na­me mū­sų vals­ty­bei. Jei­gu mes at­si­re­mia­me į to­kią dok­tri­ną, tai vi­si šiuo me­tu ir tu­ri­me to­kį biu­dže­tą, ku­ris yra, pro­cen­tiš­kai žiū­rint, la­bai so­cia­liai orien­tuo­tas, 66 % yra svei­ka­tos, švie­ti­mo ir so­cia­li­niai rei­ka­lai. Vie­na­reikš­miš­kai. Va­di­na­si, ko­kias leng­va­tas tu pa­im­si, jos vis tiek smogs per ši­tą sri­tį, nes rei­kės jas kaž­kuo pa­deng­ti. Tai iš ko ta­da mes pa­im­si­me? Duo­si­me leng­va­tas čia, ta­da tu­rė­si­me ap­mo­kes­tin­ti dar­bo pa­ja­mas, tu­rė­si­me ap­mo­kes­tin­ti var­to­ji­mą, kaž­ką tu­rė­si­me pa­da­ry­ti. Nes tie­siog nė­ra iš ko fi­nan­suo­ti, ir pen­si­jo­se sky­lė, ir vi­sos ki­tos iš­mo­kos ant ri­bos, ir svei­ka­tos sis­te­ma. Tai iš ko mes pa­deng­si­me? At­vi­rai ir pa­sa­ky­ki­me, mes no­ri­me pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą tiems, ku­rie tu­ri pa­kan­ka­mai iš­tek­lių ir pi­ni­gų, kad jie iš tų mū­sų pi­ni­gų, ku­riuos gal­būt skir­tu­me ki­tiems, vys­ty­tų ši­tas sri­tis. Gal ir rei­ka­lin­gas gol­fas, kaip žve­jys nie­ko prieš ne­tu­riu prieš žve­jy­bą, prieš ki­tas… Bet vis dėl­to aš ma­nau, kad čia jau mū­sų ki­še­nės rei­ka­las. Ne­tu­rė­tu­me sa­vo no­rų ar sa­vo po­mė­gių už­krau­ti mū­sų vi­suo­me­nei. Rei­kė­tų iš prin­ci­po ap­si­spręs­ti – kuo ma­žiau bū­ti­niau­sių iš­im­čių, nes jas ap­mo­kės tie, ku­rie ne­tu­ri pi­ni­gų.

PIRMININKAS. J. Ve­sel­ka.

J. VESELKA (TTF). Ži­no­ma, skai­tant to­kius pa­siū­ly­mus tai­ky­ti leng­va­tas už gė­ri­mą žve­jo­jant, me­džio­jant, žai­džiant gol­fą, ben­dras sto­vyk­las ren­giant, gal­vo­ji, iš kur to­kie pa­siū­ly­mai at­si­ran­da? Kas juos su­gal­vo­ja? (Bal­sai sa­lė­je) Man ne­svar­bu, kas, bet su­gal­vo­ja tie, ku­rie pa­ti­kė­jo glo­ba­liz­mo ir li­be­ra­liz­mo te­ori­ja. Tik tur­tin­gas ku­ria pi­ni­gus, mo­ka mo­kes­čius, vi­si ki­ti tas pats, kas kir­viai, plak­tu­kai, stak­lės ko­kios, pa­nau­do­jai ir nu­me­tei po vel­niais. Ir vis­kas ra­mu. Ši­tie pa­siū­ly­mai ir dar aiš­kin­ti, kad ne­juo­kin­ki­me pa­sau­lio, kad už gol­fo pa­si­stum­dy­mą reik­tų mo­kė­ti. Nu­si­šikt man ant to vi­so pa­sau­lio! Pa­da­ry­ki­te Lie­tu­vą kaip Ame­ri­ką, ta­da ir kal­bė­si­te! O da­bar – gė­da! 280 tūkst. gau­na ma­žiau nei mi­ni­ma­lią al­gą, o tie, ku­rie no­ri pa­me­džio­ti, pa­žve­jo­ti vel­tui, ki­tų są­skai­ta, siū­lo ši­tas pa­tai­sas ir dar vi­sus ki­tus, ku­rie ban­dys pa­reikš­ti ki­to­kią nuo­mo­nę… va­di­na­si, ne­juo­kin­ki­te pa­sau­lio. Tai­gi, po­nai, ne­juo­kin­ki­te pa­sau­lio, ger­ki­te iš sa­vo pi­ni­gų, prieš tai su­mo­kė­ję mo­kes­čius. Siū­lau at­mes­ti ši­tą įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Sta­tu­tas su­tei­kia to­kią tei­sę pa­reikš­ti, po­nas Ju­liau, jums pa­sta­bą dėl to stip­raus žo­džio, ku­rį jūs pa­var­to­jo­te. Bent jau pa­gy­ri­mas už tai, kad bent jau lie­tu­viš­kai tai pa­sa­kė­te. Šiaip jau… Ką aš ga­liu pa­da­ry­ti, jūs krei­pia­tės į pir­mi­nin­ką, Sei­mo na­riai yra iš­rink­ti ir lais­va va­lia kal­ba tai… Bent jau lie­tu­viš­kai, tai yra ge­rai. Tą ir pa­brė­žiau.

Nuo­mo­nė už – V. Ged­vi­las. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta, iš kar­to sa­kau, nė­ra. To­dėl ir bal­suo­ti… Pa­lau­ki­te, prieš kal­bant dar A. Dum­čius dėl ve­di­mo tvar­kos.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš la­bai pra­šy­čiau žiū­rė­­ti, de­ci­be­lai vir­ši­ja­mi maž­daug tris kar­tus, tik­rai ar­do sme­ge­nų ląs­te­les. Aš no­rė­čiau, kad, pir­mi­nin­ke, įspė­tu­mė­te, ku­rie la­bai gar­siai kal­ba. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Aš bi­jau, kad jei­gu aš pra­dė­siu, jei­gu aš nuo­lat įspė­siu Sei­mo na­rius, kaip kal­bė­ti, ką kal­bė­ti ir ka­da kal­bė­ti, tai jūs ma­ne iš šios tri­bū­nos po 15 min. la­bai lais­vai iš­kel­si­te ir pa­so­din­si­te ša­lia. Aš ne­tu­riu to­kios tei­sės pa­sa­ky­ti, koks ir kie­no bal­so temb­ras.

V. Ged­vi­las – nuo­mo­nė už.

V. GEDVILAS (DPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš tik­rai pa­ban­dy­siu kal­bė­ti ty­liai. Tie­siog aš bu­vau ini­cia­to­rius tos įsta­ty­mo pa­tai­sos, kur bu­vo iš­brau­kia­mas gol­fas iš Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo. Tik gol­fas, apie žve­jy­bą, apie me­džiok­lę, apie bu­ria­vi­mą tik­rai ne­bu­vo kal­ba­ma. Tai bu­vo pa­pras­čiau­sia Vy­riau­sy­bės iš­va­da ir Vy­riau­sy­bės tei­ki­mu pa­siū­ly­ti ši­tie da­ly­kai pa­da­ry­ti. Čia yra la­bai pa­pras­ti da­ly­kai, ga­li­me mes emo­ci­jom va­do­vau­tis, ga­li­me ne­si­va­do­vau­ti, aš jo­kių as­me­ni­nių pri­va­čių in­te­re­sų ne­tu­riu. Aš mie­lai žai­džiu gol­fą ir leng­vo­jo­je at­le­ti­ko­je bė­gio­ju, ir krep­ši­nį žai­džiu, ir fut­bo­lą, ką nor­ma­liai da­ro kiek­vie­nas spor­tą mėgs­tan­tis žmo­gus. Tie­siog aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad gol­fas yra olim­pi­nė spor­to ša­ka, ta­da įra­šy­ki­me į Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mą at­virkš­čiai – vi­sas spor­to ša­kas. Krep­ši­nį, fut­bo­lą, vi­sas spor­to ša­kas. Jei­gu jūs kal­ba­te apie tai, kad gol­fas yra tur­tin­gų­jų žai­di­mas, tai jūs la­bai klys­ta­te. Gol­fas nė­ra tur­tin­gų­jų žai­di­mas, gol­fą žai­džia vi­si pa­sau­lio žmo­nės, ir tur­tin­gas, ir varg­šas žai­džia. Tie­siog Šve­di­jo­je 700 gol­fo lau­kų ir Vy­riau­sy­bė už­mo­ka už žmo­nių žai­di­mą, kad jie aug­tų svei­ki, kad lais­va­lai­kį pra­leis­tų tu­ri­nin­gai, kad jų svei­ka­tos būk­lė ge­rė­tų, ir pa­na­šūs da­ly­kai. Jei­gu mes ne­su­ta­ria­me, ne­rei­kia įžei­di­nė­ti vie­niems ki­tų. Jūs tu­ri­te sa­vo nuo­mo­nę, tai pa­si­li­ki­te prie sa­vo nuo­mo­nės, aš tu­riu sa­vo nuo­mo­nę. Aš vi­są gy­ve­ni­mą pra­lei­dau spor­te ir aš ži­nau, kas pa­sau­ly­je de­da­si, ko­kia yra sis­te­ma, ir t. t. Aš ne­si­ki­šu gi­liai į eko­no­mi­ką ar­ba į ki­tus da­ly­kus. Aš da­rau tą, ką pui­kiau­siai iš­manau, ir aš siū­liau. O jei­gu jūs ne­pri­tar­si­te, tai ne­rei­kia vi­so­kių keiks­ma­žo­džių ir mo­ky­ti vi­sos tau­tos, kaip rei­kia gy­ven­ti. Ne­rei­kia ma­nęs mo­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne­ži­nau, kiek tas gol­fas yra tau­ti­nis žai­di­mas, ir ne­si­ruo­šiu spręs­ti, bet kad už gol­fo žai­di­mo ma­lo­nu­mus ap­mo­kė­tų rin­kė­jai, tai aš ne­no­rė­čiau su tuo su­tik­ti. Nes bū­tent to­kiu bū­du tai įvyk­tų, jei­gu mes leis­tu­me iš­lai­das už gol­fo žai­di­mus nu­ra­šy­ti iš rep­re­zen­ta­ci­nių lė­šų. Ly­giai taip pat aš ne­su­tin­ku, kad rin­kė­jai ap­mo­kė­tų už jach­tas ar me­džiok­les, kas da­bar yra siū­lo­ma šio­mis įsta­ty­mo pa­tai­so­mis. Gal me­džio­to­jai ga­li su­si­mo­kė­ti, jei­gu jie me­džio­ja, gol­fi­nin­kai ga­li su­si­mo­kė­ti, jei­gu jie žai­džia gol­fą, o jach­ti­nin­kai te­gul plau­kio­ja nuo­sa­vo­mis jach­to­mis.

O da­bar bū­tų taip, kad jach­tos bū­tų pri­ly­gintos tar­ny­bi­niams au­to­mo­bi­liams, už ku­riuos tu­rė­tų su­mo­kė­ti įmo­nių sa­vi­nin­kai, jei­gu nau­do­tų juos as­me­niš­kai, bet daž­niau­siai pa­mirš­tų. Tai da­bar ir jach­tos ly­giai taip pat bū­tų pri­ly­gin­tos to­kiems pat au­to­mo­bi­liams, už ku­riuos pa­mirš­tų su­si­mo­kė­ti, jei­gu as­me­niš­kai, o ne rep­re­zen­ta­ci­jai. Pa­aiš­kė­tų, kad vi­są lai­ką nau­do­ja kaip rep­re­zen­ta­ci­nius įren­gi­nius. Tik­rai ne­rei­kia to įsta­ty­mo. Ne­pri­tar­ki­me jam.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me. Bal­suo­jan­tys už pri­ta­ria šiam pa­siū­ly­mui, bal­suo­jan­tys prieš ir su­si­lai­kę ne­pri­ta­ria.

Už – 25, prieš – 16, su­si­lai­kė 21. Ne­pri­tar­ta šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

Da­bar mes tu­ri­me ke­lis pa­si­rin­ki­mo ke­lius: grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti, grą­žin­ti ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti ar at­mes­ti pro­jek­tą.

V. Ged­vi­las. Pra­šom.

V. GEDVILAS (DPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu pa­dė­ko­ti tiems, ku­rie pa­lai­kė spor­to vi­suo­me­nę. Čia jūs pa­lai­kė­te… Ir pats Olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­tas A. Po­vi­liū­nas ne­ti­kė­jo, kad tarp azar­ti­nių žai­di­mų yra įra­šy­tas gol­fas. Da­bar ta mū­sų dis­ku­si­ja, tas mū­sų už­ašt­rin­tas po­kal­bis at­kreips spor­to vi­suo­me­nės dė­me­sį į šią pro­ble­mą ir anks­čiau ar vė­liau ji bus iš­spręs­ta. Pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi. Kaip ir su Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mu, ir ki­tais da­ly­kais tie­siog jūs pa­da­rė­te ne­są­mo­nę. Ačiū.

PIRMININKAS. Trys pa­si­rin­ki­mo ke­liai. Gal­būt su­pap­ras­tin­ti ga­lė­tu­me taip: grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti ir at­mes­ti. Bal­suo­jan­tys už pa­si­sa­ko, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, o bal­suo­jan­tys prieš (al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas) pa­si­sa­ko, kad šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bū­tų at­mes­tas. Tin­ka? (Bal­sai sa­lė­je) Pa­lau­ki­te mi­nu­tė­lę, V. Ged­vi­las. Taip.

V. GEDVILAS (DPF). Ga­liu pa­pra­šy­ti ko­le­gų tik vie­no da­ly­ko: to­bu­lin­ti ga­li­ma tik tiek – iš­brauk­ti žve­jy­bą, bu­ria­vi­mą ir ki­tus da­ly­kus, o gol­fą… pa­lik­ti žve­jy­bą ir vi­sus ki­tus, tarp Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo yra di­de­lis skir­tu­mas… nes tai yra olim­pi­nė spor­to ša­ka. Mes no­ri­me da­ly­vau­ti olim­pia­do­je, mes no­ri­me ruoš­ti sa­vo vai­kus, mes no­ri­me siek­ti re­zul­ta­to, mes no­ri­me gar­sin­ti Lie­tu­vą ir mes esa­me sau prie­šai. Mes pri­ra­šė­me žve­jy­bą. Ne­bu­vo ma­no ini­cia­ty­va žve­jy­bą pri­ra­šy­ti, bu­ria­vi­mą pri­ra­šy­ti ir ki­tus da­ly­kus. Aš olim­pi­nę spor­to ša­ką įra­šiau, kad iš­brauk­tu­me iš azar­ti­nių žai­di­mų. To­kia ne­są­mo­nė…

PIRMININKAS. Bal­suo­da­mi už bal­suo­ja­te, kad šis pro­jek­tas bū­tų grą­žin­tas ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Bal­suo­jan­tys prieš pa­si­sa­ko už at­me­ti­mą. Už – to­bu­lin­ti, prieš – at­me­ti­mas. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Bal­suo­ja­me.

Už – 47, prieš – 19. To­bu­li­na­me. Grą­ži­na­me ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Tu­ri­me dar 15 min. (Bal­sai sa­lė­je) Dir­ba­me.

 

13.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-4430 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Tai 2-1a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-4430. Kvie­čiu į tri­bū­ną L. Grau­ži­nie­nę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Aš la­bai trum­pai. Siū­lau pa­pil­dy­ti Sei­mo dar­bų pro­gra­mos dar­bo­tvarkę ir įtrauk­ti Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mą, Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mą ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są. De­ta­liau pri­sta­ty­siu pa­teik­da­ma pro­jek­tus, jei­gu jūs su­tik­si­te.

PIRMININKAS. Vis dėl­to yra no­rin­čių pa­klau­s­ti dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo. A. Anu­šaus­ko ne­matau. A. Bi­lo­tai­tė no­ri pa­klaus­ti dėl nu­ta­ri­mo. Pra­šom.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, aš tie­siog no­rė­čiau pa­si­tei­rau­ti jū­sų nuo­mo­nės. Pre­zi­den­tė 2012 m. ba­lan­džio 11 d. pri­ėmė dek­re­tą dėl ei­li­nių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų. Tai reiš­kia, kad jau pra­si­dė­jo rin­ki­mų kam­pa­ni­ja. Ar jūs ne­ma­no­te, kad fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos pa­kei­ti­mai iš tik­rų­jų yra žai­di­mo tai­syk­lių kei­ti­mas, kai jau pra­si­dė­jęs pats žai­di­mas? Tie­siog jū­sų nuo­mo­nė šiuo klau­si­mu.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). La­bai ačiū. Mes tik­rai svars­tė­me. Iš es­mės tai yra pa­leng­vi­nan­ti prie­mo­nė, ir fak­tiš­kai mes tei­ra­vo­mės, dar pats pro­ce­sas nė­ra pra­si­dė­jęs. Ma­nau, jei­gu Sei­mas grei­tai pri­im­tų šias pa­tai­sas, ku­rios su­si­da­rė dėl to, kad kai ku­rios pa­tai­sos, pa­vyz­džiui, Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo, bu­vo pri­im­tos pri­ėmi­mo sta­di­jo­je ir mes ne­be­ga­lė­jo­me da­ry­ti per­trau­kos ir tai­sy­ti pa­grin­di­nio įsta­ty­mo, tik­rai su­si­da­rė tam tik­rų nesu­si­pra­ti­mų… To­dėl ma­ny­tu­me, kad ne­tu­rėtų čia bū­ti ko­kių nors kliū­čių dėl to, kad bus priim­ta.

PIRMININKAS. Pa­ties nu­ta­ri­mo pa­tei­ki­mas. Nuo­mo­nę už trum­pai – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai agi­tuo­ju pri­im­ti šiuos pa­siū­ly­mus, nes tų klai­dų esa­me pri­da­rę, per­si­sten­gę, no­rė­da­mi bū­ti šven­tes­ni už Ro­mos Po­pie­žių, pa­tai­kau­da­mi vi­suo­me­nės opi­ni­jai. Da­bar ma­to­me, kad yra pa­da­ry­ta tech­ni­nių klai­dų. Rei­kia sku­biai tai­sy­ti to mū­sų po­pu­liz­mo pa­da­ri­nius Sei­me.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti Sei­mo nu­ta­ri­mui dėl įtrau­ki­mo mi­nė­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų į se­si­jos?.. Ge­rai, bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo. Pa­pil­do­me Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mą mi­nė­tais tri­mis įsta­ty­mų pro­jek­tais.

Už – 43, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 13. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Svars­ty­mas. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Nuo­mo­nių už, prieš nė­ra. Bal­suo­ja­me dėl pri­ėmi­mo. Bal­suo­ja­me dėl nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo, kad ga­lė­tu­me pa­teik­ti šiuos įsta­ty­mo pro­jek­tus.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už – 45, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 14. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas.

13.51 val.

Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo bei fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės įsta­ty­mo 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pildy­mo 101 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4426, Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo 2, 5 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4427, Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 20710 ir 20713 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4428 (pa­tei­ki­mas)

 

Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo bei fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės įsta­ty­mo 10 ir 11 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 101 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4426, Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo 2, 5 ir 72 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4427 ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 20710, 20713 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-4428. Pa­tei­ki­mas. Jie tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. Kvie­čiu į tri­bū­ną L. Grau­ži­nie­nę. Kal­ba­me ir klau­sia­me dėl vi­sų tri­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Aš pa­sa­ky­siu tik es­mę. Ka­dan­gi Vy­riau­sy­bė pri­ėmė po­įsta­ty­mi­nį ak­tą dėl ma­žų­jų au­kų ir mums, pri­sta­ty­da­ma ko­mi­te­te, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja mo­ty­va­vo, kad įsta­ty­me pa­ra­šy­ta taip, kad jie ne­ga­li su­kon­kre­tin­ti ma­žų au­kų pri­ėmi­mo tvar­kos, to­dėl ma­no­me, kad rei­kia su­tvar­ky­ti ir la­bai aiš­kiai pa­ra­šy­ti tvar­ką. Mes iš­kė­lė­me ma­žas au­kas į at­ski­rą straips­nį, kad jos ne­si­pin­tų su ki­tais ap­ri­bo­ji­mais, ir dėl ma­žų au­kų su­kon­kre­ti­no­me la­bai aiš­kiai, su­pran­ta­mai, kad ne­kil­tų jo­kių in­ter­pre­ta­ci­jų.

To­liau, kaip ir mi­nė­jau, pri­ėmi­mo me­tu pri­ėmus de­kla­ra­vi­mo tvar­ką… Mes tu­ri­me in­for­ma­ci­jos ir iš Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, kad kai kam du kar­tus rei­kia de­kla­ruo­ti tas pa­čias pa­ja­mas. Ma­no­me, kad nė­ra tiks­lin­ga, ir toms gru­pėms, ku­rios nuo­lat de­kla­ruo­ja tiek tur­tą, tiek pa­ja­mas, vi­są lai­ką rei­kė­tų vie­nu me­tu, t. y. ge­gu­žės 1 d., ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai pa­kak­tų tų duo­me­nų duo­me­nų ba­zė­se. Tiems, ku­rie nė­ra de­kla­ra­vę nei tur­to, nei pa­ja­mų, mes siū­lo­me, kad jie pir­miau­sia de­kla­ruo­tų ir ta­da pa­da­ry­tų au­ko­ji­mą. Ta­da vis­kas nor­ma­liai at­si­sto­ja į vie­tas, nes prie­šin­gu at­ve­ju de­ga VRK lem­pu­tė, kai iž­di­nin­kai tiks­li­na­si, kad ne­pri­im­ti­na au­ka. Kai bus de­kla­ruo­ta, ta­da ši­tas klau­si­mas iš­si­spręs, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ga­lės iš kar­to duo­ti at­sa­ky­mą, ar ta au­ka tin­ka­ma, ar ne.

To­liau. Su­si­da­rė toks net tri­gu­bas ap­ri­bo­ji­mas dėl fi­zi­nių as­me­nų 10 % au­ko­ji­mo. Jei­gu bu­vo leis­ta pa­čiam kan­di­da­tui sau au­ko­ti lei­džia­mą su­mą – 42 tūkst., tai dėl ki­tų ri­bo­ji­mų dvie­jo­se vie­to­se tie­siog „už­si­spau­dė“. Ma­nom, kad ne­ga­li­ma ri­bo­ti tris kar­tus dėl tos pa­čios prie­žas­ties. Siū­lo­me pa­tiks­lin­ti, kad į 10 % pa­ja­mų bū­tų įskai­čiuo­ja­mas ir li­ku­tis, jei­gu žmo­gus tu­ri, pa­vyz­džiui, iš per­nai me­tų de­kla­ruo­tų pa­tik­rin­tų pi­ni­gų, nes da­bar pa­gal ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą tik tų me­tų pa­ja­mos. Tai yra ne­tei­sin­ga, nes žmo­gus gal per­nai, pa­vyz­džiui, ką nors par­da­vė ir tu­ri tų pa­ja­mų, o tais me­tais yra jo pa­pras­tas at­ly­gi­ni­mas. Pa­vyz­džiui, pa­im­ki­me mo­ky­to­ją… Jei­gu su­skai­čiuo­si­te pa­gal Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mą, tai iš­ei­tų, kad jūs ga­li­te sau pa­au­ko­ti tik apie 6000. Jei­gu pa­im­si­me mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mą, bus dar ma­žiau – apie 3000. Mes tie­siog pa­tys už­ker­ta­me ke­lią žmo­nėms da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se ir sa­ve rem­ti. Ta­da žmo­gus bus pri­vers­tas ieš­ko­ti pa­ra­mos iš ša­lies. Ma­no­me, kad ši­tai yra tiks­lin­ga tai­sy­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia S. Sto­ma.

S. STOMA (TS-LKDF). Šiaip jau tą, ko aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ger­bia­mo­ji Lo­re­ta pa­sa­kė. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Ole­kas. Skai­to Juo­zas. Ne­no­ri­te klaus­ti? Klau­sia K. Dauk­šys. Nė­ra sa­lė­je. Klau­sia A. Anu­šaus­kas. Nė­ra sa­lė­je. Klau­sia D. Be­kin­tie­nė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš tik­rai no­rė­jau pa­klaus­ti, ypač dėl tre­čio pa­siū­ly­mo. Ar jūs ne­ma­no­te, kad tur­tin­gie­ji tu­rės dau­giau šan­sų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se ir bus ge­riau fi­nan­suo­ja­mi, ne­gu tie žmo­nės, ku­rie to­kių pa­ja­mų ne­tu­ri, ku­rie, liau­diš­kai ta­riant, iš al­gos, pa­gal tai, kas da­bar nu­ma­ty­ta įsta­ty­me? Įta­riu lyg ir ne­ly­gy­bę tarp tų, ku­rie da­ly­vaus rin­ki­muo­se.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, no­riu dar kar­tą la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad pa­gal da­bar mū­sų pri­im­tą ir šian­dien ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą ir yra ta pro­ble­ma, apie ku­rią jūs kal­ba­te. Jei­gu ima­ma 10 % tik me­ti­nių pa­ja­mų, tai jei­gu žmo­gus bus su­kau­pęs ir tu­ri šiek tiek sa­vo pa­ja­mų, jis fak­tiš­kai ne­ga­lės įskai­čiuo­ti. Kaip ir sa­kiau, ypač in­te­li­gen­tai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai, pa­pras­ti žmo­nės tie­siog ne­ga­lės pa­tys da­ly­vau­ti. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą sa­ve rem­ti ga­lės tik la­bai tur­tin­gi žmo­nės. Kaip ir mi­nė­jau, pa­gal ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą net Sei­mo na­rys iš sa­vo tik­rai ga­na di­de­lių me­ti­nių pa­ja­mų ga­lė­tų pa­au­ko­ti apie 6000 Lt. Šio­je vie­to­je, ma­nau, tik­rai bu­vo per­ženg­ta tam tik­ra ri­ba. Ne­ma­tom nie­ko blo­ga, kad iš to li­ku­čio, ku­rį tur­to de­kla­ra­ci­jo­je nu­ro­do, jei žmo­gus tu­ri ban­ke kaž­kiek pi­ni­gų, kad jie bū­tų pliu­suo­ja­mi prie me­ti­nių pa­ja­mų ir ben­drai skai­čiuo­ja­mi tie 10 %.

Ki­tas da­ly­kas, ką mes taip pat siū­lė­me ko­mi­te­te, kad tie žmo­nės, ku­rie ne­tu­ri daug sa­vų pi­ni­gų, ta­čiau no­ri pa­tys iš sa­vo lė­šų da­ly­vau­ti po­li­ti­nė­je kam­pa­ni­jo­je, ne­ida­mi su iš­ties­ta ran­ka ir ne­pra­šy­da­mi pa­pil­do­mos pa­ra­mos, tu­rė­tų ga­li­my­bę, pa­vyz­džiui, aš pa­sa­ky­siu tik vie­ną pa­vyz­dį, pa­si­im­ti var­to­ji­mo pa­sko­lą kaip fi­zi­niai as­me­nys, ją įneš­ti kaip nuo­sa­vas lė­šas ir ban­kui var­to­ji­mo pa­sko­lą ati­duo­ti per 3 mė­ne­sius, per 5 ar dar iš kur nors pa­si­ė­męs 10 tūkst. Čia bū­tų vis­kas le­ga­lu, vis­kas tei­sin­ga ir t. t. Kar­tais tie „už­ver­ži­mai“ duo­da prie­šin­gą efek­tą, nes jei­gu žmo­gus tu­ri 20 tūkst., o mes lei­džiam jam įneš­ti tik 10 tūkst., tai jis 10 įneš ir eis pra­šy­ti drau­go, kad jis įneš­tų ir ki­tus 10 tūkst. Mes pa­tys ska­ti­nam da­ry­ti ne­tei­sė­tą veiks­mą. Ma­ny­čiau, kad ši­to tu­rė­tu­me ne­da­ry­ti.

PIRMININKAS. R. A. Ru­čys.

R. A. RUČYS (TTF). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, ačiū jums už pa­teik­tą pro­jek­tą, dėl ku­rio mes an­ks­čiau ne­įsi­gi­li­nę nu­bal­sa­vo­me. Dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti. Da­bar jūs la­bai aiš­kiai iš­aiš­ki­no­te, bet aš no­riu dar pa­si­tiks­lin­ti dėl 10 %. Pa­vyz­džiui, kan­di­da­tas per de­šimt me­tų su­tau­pė, tu­ri pi­ni­gų ir ga­li 10 % įneš­ti, ne­vir­šy­da­mas 43 tūkst., taip su­pran­tu?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip.

R. A. RUČYS (TTF). Ir ki­tas klau­si­mas man ky­la. Koks nu­ma­to­mas kon­tro­lės me­cha­niz­mas, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias pik­tnau­džia­vi­mui ren­kant au­kas te­le­fo­nu? Ar yra koks nors me­cha­niz­mas, nes, ži­no­te, Lie­tu­vo­je vis­ko bū­na?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Taip, jūs tei­sin­gai su­pra­to­te. Mes ma­no­me, kad ta ri­ba, ku­ri yra nu­sta­ty­ta iš sa­vo lė­šų, 42 tūkst., yra pa­kan­ka­ma, nes rin­ki­mų ko­mi­si­ja su­tei­kia dar di­des­nį li­mi­tą, ga­li­my­bę be­veik vi­suo­se ra­jo­nuo­se, bet mes su­skai­čia­vo­me, kiek ga­li kai­nuo­ti pla­ka­tai, lanks­ti­nu­kai, ke­le­tas straips­nių spau­do­je. Fak­tiš­kai tie pi­ni­gė­liai la­bai „už­si­da­ro“. Taip pat mes žiū­rė­jo­me rin­ki­mų ko­mi­si­jo­je, kiek vi­du­ti­niš­kai iš­nau­do­ja­ma. Ėmė­me to­kią vi­du­ti­nę, o ne tas su­mas, ku­rios di­de­lės. Tai maž­daug apie tą su­mą ir yra.

To­liau dėl ma­žų au­kų. Dėl ma­žų au­kų mes tik­rai la­bai kon­kre­čiai su­ra­šė­me, la­bai il­gai gal­vo­jo­me, ta­rė­mės su spe­cia­lis­tais. Pa­vyz­džiui, jei­gu dėl ma­žų au­kų bus da­ro­ma ak­ci­ja te­le­fo­nu, tai įra­šė­me, kad tai tu­ri bū­ti da­ro­ma tik abo­nen­ti­niais nu­me­riais, kad ne­bū­tų ga­li­ma da­ry­ti įsi­gi­jus kor­te­les. Pa­vyz­džiui, jei­gu kon­tro­liuo­jan­čiai ins­ti­tu­ci­jai ke­lia ko­kių nors abe­jo­nių, ji krei­pia­si į tą te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ben­dro­vę ir ta te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ben­dro­vė pri­va­lo pa­teik­ti duo­me­nis. Ta­da bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar vir­šy­ti tie 40 Lt, ar ne. Jei­gu mes ne­pa­tai­sy­tu­me, tai bū­tų taip, kad jei­gu tuo­s 40 Lt bū­tų ska­ti­na­ma au­ko­ti nau­do­jan­tis te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jo­mis, ta­da bet ku­ris vien­man­da­ti­nin­kas sa­ky­tų, kad aš tu­riu gau­ti as­mens ko­dus tam, kad pa­teik­čiau Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai. Šio­je vie­to­je ma­tom, kad bus pa­žeis­tas Duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mas. Bet tam tik­ros ins­ti­tu­ci­jos tu­rė­tų tei­sę pa­teik­ti. Tai­gi, su­da­rius su­tar­tį, ji iš kar­to yra už­re­gist­ruo­ja­ma VRK duo­me­nų ba­zė­je, ste­bin­čios ins­ti­tu­ci­jos ma­to, kad toks pro­ce­sas vyks­ta ir, vyk­dy­da­mos ste­bė­se­ną, jos tu­ri tei­sę gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją. Jei­gu jūs ma­tė­te, mes kei­čia­me ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są, įve­da­me pa­pil­do­mą ga­li­my­bę pri­tai­ky­ti sank­ci­jas, jei­gu vie­noks ar ki­toks veiks­mas ne­bū­tų vyk­do­mas.

PIRMININKAS. K. Koms­kis.

K. KOMSKIS (TTF). Ger­bia­mo­ji pra­ne­šė­ja, iš tie­sų aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad mes tai­so­me bro­ką, bet tik­rai pri­ta­riu vi­siems pa­siū­ly­mams, iš­sky­rus vie­ną klau­si­mą, kaip jūs su­kon­tro­liuo­si­te… ne jūs, at­si­pra­šau, bet mes su­kon­tro­liuo­si­me tą pa­sko­los pa­ė­mi­mą? Ar ne­bus to­kių, kad paims, o iš tie­sų pa­ė­mi­mas tų lė­šų?.. Kaip mes su­kon­tro­liuo­si­me, kad tik­rai tam bus pa­nau­do­ta, kad tik­rai tie pi­nigai…

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš su­pra­tau.

K. KOMSKIS (TTF). …bus pa­nau­do­ti rin­kimams?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pir­miau­sia…

K. KOMSKIS (TTF). Ir iš ki­tur jie ne­bus gau­ti?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pir­miau­sia tai bus fi­zi­nio… Tai aš ne­ska­ti­nu, aš tik kaip pa­vyz­dį pa­sa­kiau, bet tai yra fi­zi­nio as­mens su­si­ta­ri­mas su ban­ku, bet fi­zi­nis as­muo įneš­tų tas lė­šas kaip sa­vo lė­šas, pa­si­sko­lin­tas iš ban­ko. Ši­to­je vie­to­je tik­rai nė­ra jo­kio nu­si­žen­gi­mo. Ban­kas ir fi­zi­nis as­muo pa­si­ra­šo su­tar­tį ir nu­ro­do, kam sko­li­na tuos pi­ni­gus. Tas žmo­gus vi­su sa­vo tur­tu yra įsi­pa­rei­go­jęs ban­kui.

Kas su­si­ję su rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, la­bai pa­pras­ta ir aiš­ku. Yra li­mi­tas, kiek ga­li įneš­ti, ir už tuos pa­gal li­mi­tą iš­leis­tus pi­ni­gus yra iki ga­lo at­si­skai­to­ma. Žmo­gus įne­ša kaip fi­zi­nis as­muo sa­vo lė­šas, ar jos sko­lin­tos, ar jos ki­tos, nes pa­gal Po­liti­nių par­ti­jų kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mą par­ti­joms nė­ra drau­džia­ma sko­lin­tis iš ban­kų. Čia yra ban­ko ir fi­zi­nio as­mens san­ty­kiai ir žmo­gaus lė­šų pa­nau­do­ji­mas. Jei­gu jis tą nu­ro­do ban­kui, ban­kas duo­da var­to­ja­mą­ją pa­sko­lą, jis įne­ša kaip sa­vo lė­šas.

PIRMININKAS. V. Ba­ce­vi­čius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Aš tik­rai ne­pri­eš­ta­rau­čiau kai ku­rioms jū­sų tei­kia­moms pa­tai­soms, pa­vyz­džiui, kad ne­rei­kia dvi­gu­bo de­kla­ra­vi­mo. Tą spra­gą tik­rai rei­kia iš­tai­sy­ti. Jei­gu žmo­gus vie­ną kar­tą de­kla­ra­vo pa­ja­mas, tai tik­rai ne­bū­ti­na pa­pil­do­mai de­kla­ruo­ti dar kar­tą tas pa­čias pa­ja­mas, kai jis pa­au­ko­jo po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai. Iš tik­rų­jų įsta­ty­me bu­vo to­kia nuo­sta­ta, kai bu­vo lei­džia­ma pri­im­ti ano­ni­mi­nes au­kas iki 100 Lt, ir, man at­ro­do, ta tvar­ka ir bū­tų pa­kan­ka­ma. Šiek tiek man keis­ta ar­ba ne­su­pran­ta­ma jū­sų lo­gi­ka, ko­dėl rei­kia pri­im­ti au­kas te­le­fo­nu. Tai yra ta nuo­sta­ta, dėl ku­rios aš šiek tiek skep­tiš­kas dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ar tai tik­rai yra la­bai bū­ti­na pri­im­ti pa­gal tas te­le­fo­ni­nes li­ni­jas?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš no­riu pri­min­ti, kad ma­žos au­kos įsta­ty­me at­si­ra­do tik­rai ne mū­sų ko­mi­te­to ini­cia­ty­va. Tai bu­vo Pre­zi­den­tės teik­ta­me pa­siū­ly­me. Mes tik­tai su­tvar­ko­me, kad bū­tų la­bai aiš­kiai api­brėž­ta tvar­ka, kaip ga­li­ma, taip pat mes su­kon­kre­ti­na­me dėl te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų. Aš ne­su ša­li­nin­kė, kad jūs ar par­ti­jos nau­do­sis, bet ta­da, tei­kiant to­kią ini­cia­ty­vą, ini­cia­to­rių bu­vo pa­teik­tas toks ma­ty­mas, kad pi­lie­čiai bū­tų dau­giau įtrauk­ti į vi­suo­me­ni­nį, po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą ir ap­si­spręsdami dėl vie­nos ar ki­tos par­ti­jos pa­rė­mi­mo. Tas pats lyg ir, kaip jūs ar­gu­men­ta­vo­te dėl 1 %, kai bu­vo leis­ta, tai ir tei­kė­jai ar­gu­men­ta­vo, kad įvai­riom for­mom pi­lie­čiai ga­lė­tų da­ly­vau­ti.

No­riu pri­min­ti, kad dėl ma­žų au­kų ir­gi yra ap­ri­bo­ji­mas ki­tuo­se straips­niuo­se – ne­ga­li bū­ti su­rink­ta dau­giau au­kų, ne­gu lei­džia įsta­ty­mas. Tai­gi ne­ma­nau, kad čia bū­tų di­de­lis pro­ce­sas, bet ka­dan­gi ini­cia­to­riai no­rė­jo, kad pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę įtrauk­tu­me į tą pro­ce­są, mes tik­tai su­kon­kre­ti­no­me da­bar vi­są tvar­ką, kaip tai ga­lė­tų ju­dė­ti.

PIRMININKAS. Ačiū pra­ne­šė­jai. Kal­ba­me ir­gi dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Jie yra trys. Nuo­mo­nė už – J. Ole­kas. Nė­ra sa­lė­je. Nuo­mo­nė už – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ne­no­riu dau­giau kar­to­ti. Iš tik­rų­jų tos pa­tai­sos, man at­ro­do, lo­giš­kos. Jei­gu kam ky­la dėl kon­kre­čios nuo­sta­tos abe­jo­nių, mes tu­rė­si­me ga­li­my­bę ir pa­tai­sy­ti, dar už­re­gist­ruo­ti ir pa­tai­sas, bet iš prin­ci­po vi­sas tas pa­teik­tas blo­kas yra re­a­lių, kon­kre­čių pro­ble­mų blo­kas, kai da­bar ma­tai, kaip ta vi­sa tvar­ka yra su­tvar­ky­ta. To­dėl siū­lau bal­suo­ti už ir kuo grei­čiau pa­tai­sy­ti, kad mes ne­varg­tu­me ir ne­di­din­tu­me sa­vo pa­ša­li­niais veiks­mais įta­ri­mų vi­suo­me­nei, kad mes kaž­ką ne taip tvar­ko­me.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė prieš… A. Anu­šaus­ko nė­ra. A. Bi­lo­tai­tė.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju pir­mi­nin­kui. Iš tik­rų­jų aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad jau pra­si­dė­jo žai­di­mas, pra­si­dė­jo po­li­ti­nė kam­pa­ni­ja, ir da­bar keis­ti, ypač dar taip dras­tiš­kai, ma­nau, kad nė­ra lai­kas. Kai ku­rie pa­siū­ly­mai yra ge­ri, bet dau­ge­lis pa­siū­ly­mų, rei­kia pa­sa­ky­ti, skaid­ru­mo ne­su­teiks, ypač pa­sko­la ir tie vi­so­kie skam­bu­čiai. Aš tie­siog pa­si­sa­kau prieš to­dėl, kad tai ne­už­tik­rins skaid­ru­mo, ir ra­gi­nu ko­le­gas pa­si­sa­ky­ti prieš.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – L. Grau­ži­nienė. Jau kal­bė­jo­te. Ar dar no­ri­te? Ge­rai. Nuo­mo­nė už.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tik no­riu pa­tiks­lin­ti, kad tai ne ma­no as­me­niš­kai tei­ki­mas. Tai bu­vo Au­di­to ko­mi­te­to tei­ki­mas. No­riu pri­min­ti, ta pa­ti Ag­nė yra pa­si­ra­šiu­si. Mes ma­nė­me, kad tai yra tik­rai lo­giš­kas pa­tai­sy­mas, ir su bu­vu­siais įsta­ty­mų ini­cia­to­riais, ku­rie prieš tai bu­vo tei­kę, mes šiek tiek kal­bė­jo­me, ir jie ma­to ir­gi, kad rei­kia pa­tai­sy­ti. Aš ne­ma­nau, kad čia yra kaž­kas nau­jo. Ab­so­liu­čiai nie­ko nau­jo nė­ra. Tie­siog su­tvar­ko­ma tai, kur pa­da­rė­me vie­no­kių ar ki­to­kių klai­dų, kaip bu­vo mi­nė­ta, ir tai, kad dėl kai ko pri­ėmi­mo sta­di­jo­je ne­ga­lė­jo­me pa­im­ti per­trau­kos kaip ko­mi­te­tas ir pa­tai­sy­ti. Čia nė­ra jo­kio ne­skaid­ru­mo. Vi­sos in­s­ti­tu­ci­jos pra­de­da ste­bė­se­nas ir vis­ką ga­li ma­ty­ti, ir kon­tro­liuo­ti vi­sa­pu­siš­kai, net joms pa­čioms bus leng­viau tą pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Nuo­mo­nė už – K. Ra­me­lis.

K. RAMELIS (MSG). Dė­ko­ju. Dau­gu­mą min­čių pa­sa­kė L. Grau­ži­nie­nė. Aš vi­siš­kai pri­ta­riu. Iš tik­rų­jų pa­teik­ta­me pro­jek­te jo­kių ne­skaid­ru­mų nė­ra. Bū­tent vis­kas pa­tiks­li­na­ma, kad ne­bū­tų ne­aiš­ku­mų, ir tie pa­tai­sy­mai, ku­rie siū­lo­mi, yra la­bai rei­ka­lin­gi, nes iš tik­rų­jų ne­sant jų ga­li bū­ti di­de­lių pik­tnau­džia­vi­mų. Dė­ko­ju. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me. Dėl vi­sų tri­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų kar­tu. Jie tar­pu­sa­vy­je su­si­ję – pa­grin­di­nis įsta­ty­mas ir vė­liau… be vie­no, be tų dvie­jų, kur yra Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas, kur yra Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mas, ne­ga­lės veik­ti ir pir­ma­sis pa­grin­di­nis – Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo bei fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės įsta­ty­mas. Jei­gu ap­si­sprę­si­me ne­pri­tar­ti, tai ne­pri­tar­ti. Čia ne­ga­li bū­ti vie­nas įsta­ty­mas pri­im­tas, ki­tas ne.

Už – 35, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Pa­grin­di­niai ko­mi­te­tai: Au­di­to ko­mi­te­tas yra pa­grin­di­nis dėl Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo ir dėl Gy­ven­to­jų tur­to de­kla­ra­vi­mo įsta­ty­mo, pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas yra Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. O štai dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų dvie­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­grin­di­nis yra Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir pa­pil­do­mų nė­ra. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 5 d.

Re­gist­ruo­ja­mės. (Bal­sai sa­lė­je) Pa­pra­šė. Re­gist­ruo­ja­mės.

Ge­gu­žės 15 d. ry­ti­nis po­sė­dis baig­tas.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.