LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 434
STENOGRAMA
2012 m. gegužės 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. ČAPLIKAS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Kolegos, pradedame gegužės 8 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.41 val.
Kolegos, prieš pradedant svarstyti mūsų popietinės darbotvarkės klausimus, noriu informuoti apie balsavimo rezultatus. Ir dar prieš paskelbdamas tuos rezultatus noriu priminti Seimo statuto 222 straipsnio 3 dalį. „Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“
Tad buvo išduoti 63 biuleteniai, rastas 61 biuletenis. Galiojančiais pripažinti 55, negaliojančiais – 6. Už nutarimą „Dėl interpeliacijos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui“ pasisakė 36, prieš – 15, susilaikė 4. Tad interpeliacija neįvyko. (Plojimai)
15.42 val.
Kolegos, mūsų pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ projektas Nr. XIP-4375. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Yra gautas R. Skirtuno prašymas, kuris yra adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei I. Degutienei. Skaitau prašymą:
„Man yra žinoma, kad 2012 m. gegužės 8 d. 13 val. Seimo posėdyje bus svarstoma Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos 2012 m. balandžio 26 d. pažyma „Dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną“. Prašau komisijos pažymą svarstyti man nedalyvaujant. Savo poziciją esu išsakęs Seimo komisijos posėdyje, ją palaikau ir papildomai nieko negalėsiu paaiškinti. Pagarbiai – R. Skirtunas.“
Kviečiu į tribūną komisijos pirmininką V. Bacevičių.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Šių metų balandžio 26 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija buvo susirinkusi į paskutinį savo posėdį, kuriame buvo išklausyta papildoma informacija, ją pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūros atstovas. Seime yra oficialiai įregistruota jau minėtos datos pažyma, su kuria jūs turbūt turėjote galimybę susipažinti. Joje yra fiksuotas mūsų komisijos darbas, fiksuoti daiktiniai ir kiti įrodymai arba medžiaga, su kuria komisija susipažino prieš teikdama jums Seimo rezoliucijos projektą.
Teisėjas R. Skirtunas komisijos posėdyje nenorėjo atsakinėti į komisijos narių klausimus ir komentuoti viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos motyvuodamas tuo, kad dar nėra susipažinęs su jam pareikštais įtarimais. Jis teigia, kad jis supranta, jog turi teisę duoti parodymus, bet tai yra jo teisė, o ne pareiga. Jis taip pat prašė komisijos leisti arba duoti sutikimą, kad būtų panaikinamas jo imunitetas su išimtimi, jog jam nebūtų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Taip teigdamas jis siekė arba norėjo, kad dalyvautų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, galėtų susipažinti su jam teikiamais įtarimais ir įrodyti savo tiesą.
Balandžio 26 d. posėdyje komisijai buvo pateikti specialistų raštai, specialistų išvados, tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminių tyrimų pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, išrašai iš teismų informacinės sistemos LITEKO dėl apeliacinio skundo padavimo ir kitų procesinių veiksmų protokolai. Taip pat buvo pateikti kiti procesiniai dokumentai, kaip patvarkymas apeliacinėje byloje, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis dėl kratos, kratos protokolas ir panašiai.
Generalinio prokuroro D. Valio teikime nurodyti faktai, Vilniaus apygardos teismo teisėjo R. Skirtuno paaiškinimai komisijos nariams bei Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų pateikti dokumentai, paaiškinimai ir atsakymai į komisijos narių klausimus leidžia manyti, kad generalinio prokuroro prašymas dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus apygardos teismo teisėją R. Skirtuną yra pagrįstas. Komisija, atsižvelgdama į šį faktą, siūlo Seimui duoti sutikimą Vilniaus apygardos teismo teisėją R. Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Trumpiau sakant, visiškai panaikinti jo imunitetą.
Toks rezoliucijos projektas jums yra teikiamas. Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai 9 narių balsais. Visi, kurie dalyvavo posėdyje, balsavo už tokį sprendimą. Aš dėkoju komisijos nariams už darbą.
PIRMININKAS. Ačiū komisijos pirmininkui. Pirmininke, jūsų norėtų paklausti vienas kolega. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Ar, jūsų manymu, nevertėtų Seimui imtis priemonių, kad būtų ištirtos tiek šito teisėjo bylos, tiek bylos, kuriose buvo nagrinėjami PVM grobimo atvejai ir tie PVM grobikai buvo išteisinti?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš asmeniškai negaliu pasakyti, kad turiu pakankamai kažkokios informacijos, leidžiančios manyti, jog būtų tikslinga sudaryti kokią nors Seimo laikinąją tyrimo komisiją, juo labiau nagrinėti konkrečias bylas. Konkrečias bylas nagrinėja ir baudžiamąjį procesą vykdo teismai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja prokurorai ir aš neturiu jokios informacijos manyti, kad kas nors buvo padaryta netinkamai, neteisėtai ir panašiai. Šiandien šioje salėje nuskambėjo vieno iš mūsų kolegų pasisakymas, kad jis per visą nepriklausomybės laikotarpį negirdėjo, kad nors vienas teisėjas būtų atsakęs už savo darbą. Tai šis atvejis yra vienas iš tokių.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūs atsakėte į klausimą. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra. Pagal mūsų Statuto 23 straipsnį mes iš karto pereiname prie svarstymo stadijos. Yra du už, du – prieš. Aš matau tik du – už. Pirmasis – N. Puteikis. Prašom į tribūną.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, per pastaruosius keliolika metų jūs ne kartą skaitėte pranešimus apie tai, kad daugybė asmenų, kurie grobė PVM, buvo išteisinti aukštesnių teismų. Aš, gerbdamas tyrėjų prašymą, negaliu pasakyti detalių, bet noriu pasakyti tokį dalyką. Aš prašau patenkinti generalinio prokuroro prašymą ir patraukti šį teisėją, leisti atlikti su juo visus veiksmus. Man susidarė asmeninis įspūdis, kad tai yra ne išimtis, o sistema, ir kad aukštesniuose teismuose Lietuvoje veikia fabrikas, kuriame už pinigus ne tik sutvarkomi reikalai ir nusikaltėliai yra išteisinami, bet valstybės biudžetas patiria milžiniškus nuostolius. Išteisinimo pagrindas yra to paties pagrobto PVM palikimas išteisintų kaltinamųjų sąskaitose. Kitaip tariant, už mokesčių mokėtojų pinigus Lietuvos teisėsauga išteisina biudžeto grobikus. Todėl aš agituoju palaikyti generalinio prokuroro prašymą ir leisti su šituo teisėju daryti viską, įskaitant suėmimą. Patikėkite manimi, pastarosios sankcijos, mano galva, jis tikrai vertas.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikro tai yra sistema. Tikrai ne pirmas atvejis, kai specialiosios tarnybos nustato, kad yra paimtas kyšis, ir teisėjai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bet aš norėjau pasakyti kitą dalyką – nė vienas teisėjas nėra nuteistas ar nubaustas išaiškėjus, kad byla išnagrinėta neteisingai paėmus kyšį. Šiuo atveju tikrai vertėtų peržiūrėti šito teisėjo bent rezonansines bylas, kurios tikrai yra didesnio masto. Jeigu to nebus daroma, man atrodo, mes tos problemos ir neišspręsime.
Čia buvo pareikšta interpeliacija teisingumo ministrui. Teisingumo ministrui, kuris formuoja politiką, ne vykdo teisingumą, bet jis formuoja politiką, pagal kurią teismai vykdo teisingumą. Į tai turėtų atkreipti dėmesį, kad vis dėlto teismo sprendimas ir Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, susidarius tam tikrai situacijai, pavyzdžiui, kai teisėjas yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn… turėtų būti galimybė peržiūrėti galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Aš manau, jeigu būtų tokia galimybė, net ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus tikrai šiek tiek drausmintų. Deja, tos galimybės nėra. Sprendimai priimti. Jų niekas net negali apskųsti. Aš manau, tai yra netvarka.
Teisingumo ministras tam ir yra, kad matytų šitas problemas ir ieškotų būdų, kaip tas problemas spręsti. Deja, per šį daugiau kaip 20 metų nepriklausomybės laikotarpį šitos esminės problemos nesprendžiamos, o vieno, antro, trečio pagavimas dėl kyšio – tai tikrai ne problemos išsprendimas. O dar tie patys teismai, ko gero, pamatysime, tą teisėją gal „teisingai“ išteisins.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonių prieš nėra. Priėmimas. Tuoj pasižiūrėsime, ar yra nuomonių už ir prieš. Priėmimo stadijoje keturi – už, keturi – prieš. Yra užsirašęs tiktai N. Puteikis. Jūs jau kalbėjote, pasakėte argumentus. Gal atsisakytumėte žodžio?
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Vieną sakinį. Specialiųjų tarnybų darbuotojai, atlikę šitą operaciją, padarė neįmanomą dalyką. Jie yra verti apdovanojimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prieš balsuojant, noriu priminti Statuto 23 straipsnį dėl asmens neliečiamybės atėmimo. 6 dalyje yra sakoma: „Jei rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“ Prašau pasiruošti balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Balsavo 107: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo rezoliucija „Dėl sutikimo Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, projekto Nr. XIP-4375, priimta.
15.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį Vitą Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIP-4392. Kviečiu į tribūną komisijos pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums pateikto nutarimo projektas skamba taip. 1 straipsnis. Sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį Vitą Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. 2 straipsnyje yra išvardyti 12 Seimo narių, kuriuos pasiūlė frakcijos. Aš manau, kad turbūt nereikia skaityti. Frakcijos pačios pasiūlė. Ar leisite neskaityti pavardžių? 3 straipsnis. Komisijos pirmininku paskirti S. Šedbarą. 3 straipsnio 2 dalis: pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2012 m. birželio 15 d. Data nustatyta bendru visų komisijos narių sutarimu, kad būtų galima išanalizuoti aplinkybes. Tuo labiau kad aš dar esu ir „Snoro“ komisijos narys, kad būtų galima, pabaigus šiai komisijai darbą, skirti daugiau laiko šios dienos komisijai.
PIRMININKAS. Dėkui, pirmininke. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, komisijos pirmininku jūs būsite, ar ne?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip. Komisija taip balsavo. Jeigu jūs pritarsite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar tai neprieštarauja visokiems interesams?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sprendimai komisijoje priimami balsų dauguma. Atlikusi tyrimą, komisija spręs, po to spręs Seimas. Čia aš nematau jokio interesų konflikto.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš pavėlavau į komisijos… kai jūs buvote skiriamas. Aš taip pat būsiu jos narys. Sakykite, birželio 15 d. Kodėl tokį terminą komisija nusistatė? Ar nepakaktų iki gegužės pabaigos, kad mes konstruktyviai, greitai atliktume tą darbą? Ir pačiam kolegai V. Matuzui būtų geriau, ir mums visiems?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinote, buvo diskusija tarp komisijos narių. Netgi buvo siūloma ilgesnį terminą skirti – iki birželio 22 d. Prokuroro teikime išdėstyta nemažai aplinkybių. Aš suprantu, kad mes ne teismas, nesprendžiame kaltas ar nekaltas mūsų kolega, tačiau vis dėlto toks artimas periodas, kai kaista politinė atmosfera, verčia atidžiau komisijos posėdyje analizuoti, išklausyti ir prokurorą, ir patį Seimo narį. Tuo labiau, kaip aš ką tik minėjau, kai kurie esame užimti dar ir „Snoro“ komisijoje. Birželio 1 d. ji baigia darbą. Galėsime daugiau dėmesio skirti šiai komisijai.
Žinote, mes turime tokią karčią patirtį dėl komisijų istorijos ir Seimo narių istorijos – trys Seimo nariai padėjo mandatus, o paskui baudžiamosios bylos niekuo nesibaigė. Viską reikia labai atidžiai ištirti. Aš manau, kad čia tikrai buvo bendras komisijos narių sutarimas, kad pasilikime, viena vertus, laiko išanalizuoti galimą situaciją, kita vertus, kad iki sesijos pabaigos irgi būtų pakankamai laiko Seime diskusiją padaryti. Toks buvo komisijos sutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. A. Valinskas norėtų.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėl vedimo tvarkos. Ačiū. Dabar, kaip sakė ponas S. Šedbaras, komisijos pirmininkas neturi teisės nulemti balsų, jeigu yra lygu. Dabar klausimas, kaip buvo prieš tai, kai J. Olekas irgi buvo komisijos pirmininkas ir balsams pasiskirsčius po šešis vis dėlto buvo priimta neigiama rezoliucija. Kuria praktika vadovausimės?
PIRMININKAS. Ačiū. S. Šedbaras pabandys jums atsakyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Arūnai, aš tikrai nesakiau, kad pirmininkas gali ką nors nulemti. Aš tik sakiau, kad sprendimai komisijoje priimami balsų dauguma. Tai yra parašyta Statute.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už paaiškinimą. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Jūs norite balsuoti? Prašau pasiruošti balsuoti.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai, balsavo 104: už – 100, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. V. P. Andriukaitis. Prašau. Kviečiu kolegą į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėčiau labai trumpai. Pirmoji pastaba. Man apskritai norėtųsi pasiūlyti Seimui, kad tokie generalinio prokuroro kreipimaisi būtų kaip nors reglamentuoti, kad bent jau nebūtų siūlomi artėjant patiems Seimo rinkimams. Išties daugelio šalių yra tam tikra praktika, kad jeigu jau yra pusė metų iki Seimo rinkimų, tai tokie teikimai nedaromi, nes tai daro labai negatyvią įtaką ir politiniam procesui, ir tiems žmonėms, tiems žmonėms pasilieka mažas laiko terminas apsiginti. Patikėkite, aš turiu tokios praktikos. Mano nuomone, reikėtų atkreipti į tai dėmesį. Nes keista, kiek ilgai bylos tiriamos, lieka labai nedaug laiko iki rinkimų, staiga daromas teikimas. Nagi buvo galima daryti sausio mėnesį, vasario mėnesį, kovo mėnesį, kad būtų buvę galima pusę metų turėti aiškumą. Šiuo atveju aš puikiai suprantu vidinę būklę tų žmonių, kuriems štai yra pareiškiamas toks įtarimas. Patikėkite, tai yra sunku ir jiems, ir jų šeimos nariams, ir politinėms stovykloms, ir t. t. Todėl man atrodo, kad ta praktika tokius teikimus daryti artėjant rinkimams apskritai vargu ar yra teisinga. Žinoma, tokių precedentų, kaip minėjau, buvo. Aš pats stengiausi, kad tas precedentas būtų kuo greičiau išspręstas. Paaiškėjo visos nepagrįstos aplinkybės ir t. t., po to pagaliau generalinis prokuroras turėjo po kelerių metų teisme atsiprašyti. Aš tikrai manau, mums reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Antrasis dalykas. Aš, kolegos, tikrai noriu reaguoti į kolegos A. Valinsko kalbą. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, tada pirmininko balsas lemia. Tai šiuo atveju, man atrodo, daug geriau būtų neutralus procesas, kad nekiltų papildomų įtarimų, kurių Lietuvoje yra labai daug. Lietuva, tokiais įtarimais garsėjanti šalis, sugeba anksčiau laiko nuteisti, anksčiau laiko apkaltinti ir kitus dalykus. Mano nuomone, geriau būtų buvę, kad komisijos pirmininkas būtų buvęs iš kitos politinės frakcijos. Čia tikrai blogiau dėl to nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Vienas – už ir vienas – prieš. Nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. Galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? 2 straipsnis. Pritariame. 3 straipsnis. Pritariame. 4 straipsnis. Pritariame.
Keturi – už ir keturi – prieš. Nieko nebuvo. Taigi, kolegos, pasiruoškite balsuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 99 Seimo nariai, balsavo 98: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį V. Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ (projekto Nr. XIP-4392) priimtas.
16.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį Arvydą Vidžiūną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIP-4391. Kviečiu į tribūną komisijos pirmininką R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Laba diena, kolegos. Kaip posėdžio pirmininkas pasakė, yra sudaryta Laikinoji Seimo tyrimo komisija dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario A. Vidžiūno laisvę. Ko gero, komisijos narių nevardinsiu, nes ką frakcijos pasiūlė, tie ir buvo įtraukti. Išrinktas komisijos pirmininku R. Žemaitaitis. Pavesta komisijai iki šių metų gegužės 10 d., tai yra iki ketvirtadienio, parengti išvadą ir priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūsų nėra norinčių klausti. Kolegos, aš noriu atsiprašyti. Aš perskaičiau neteisingą nutarimo pavadinimą. Iš tikrųjų tai Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Arvydo Vidžiūno laisvę sudarymo“ projektas. Ten tai, ką aš pridėjau, jam yra netaikoma. (Balsai salėje) Arvydo. Kaip aš pasakiau? Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Norinčių kalbėti kol kas nematau. Nėra norinčių. Už ir prieš? Irgi nėra. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat norinčių kalbėti nematau. Vis dėlto yra. Prašau užsirašyti, nes kol kas… Prieš kalba J. Šimėnas. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tas nusižengimas, kurį padarė A. Vidžiūnas…
PIRMININKAS. Kolega, ar galėtumėte arčiau mikrofono, nes jūs nulenkėte į šoną ir kitiems negirdėti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tas nusižengimas, kurį padarė A. Vidžiūnas, tikrai nevertas kokio nors laisvių suvaržymo ir t. t. Aš manau, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso spraga, kurią Seimas vieną kartą turėtų užtaisyti. Su tokiais atvejais mes susiduriame ne pirmą kartą. Juk A. Vidžiūnas nepadarė niekam žalos: nei nieko sužeidė, nei pats susižeidė, nei automobilį sugadino, nei kelią sugadino, bet paprasčiausiai pažeidė Eismo taisykles. Manau, šitą spragą Seimas vieną kartą turėtų užtaisyti. Aš norėčiau paprašyti komisijos, kad ji, nagrinėdama šitą klausimą, pateiktų Seimui įstatymo projektą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kad tais atvejais, kai nepadaryta jokios žalos, neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia, kolega, jūs klystate. Šiaip reikėtų pasižiūrėti į Statutą. Beje, yra Statuto pataisa, pasiūlymas, kaip būtų galima išvengti šitos procedūros. Tačiau kol kas iki salės ji nėra atėjusi.
Dabar A. Valinskas – už.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Būčiau nekalbėjęs, bet, išgirdęs eilinį nesąmonių rinkinį, galiu pasakyti, kad tai yra administracinė byla, ten kaip vienos iš nuobaudų alternatyva, kai negali mokėti baudos, yra numatyta ją pakeisti areštu.
Kitas dalykas. Lygiai tiek pat prieš kelerius metų viršijęs greitį V. Babilius nekėlė tokių klausimų ir niekas komisijai nedavė namų darbų pateikti ir pasiūlymus dėl įstatymo. Taigi dar kartą tie prasižengę, kurie ne konservatoriai, yra juodesni, o savus reikia kažkaip ištraukti už ausų bet kokia kaina. Manau, dar kartą pasirodė dvejopi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų standartai. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Ar komisijos pirmininkas norėjo replikuoti dėl ko nors?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš norėjau replikuoti. Kaip jūs ir sakėte, jau yra Statuto pataisa, mes prieš tai jau kelioms komisijoms buvome pateikę pasiūlymą. Kitas dalykas, tai yra ne baudžiamoji, o administracinė. Arvydas tikrai geranoriškai iš karto sutiko, todėl mūsų komisija ketvirtadienį priėmė sprendimą netempti gumos. Na, nedarykime žaidimo, nedarykime politikos iš tų dalykų. Kiekvienas iš mūsų gali viršyti, kiekvienas gali ant pėsčiųjų perėjos užvažiuoti. Na, kolegos!..
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, už paaiškinimą. Dabar pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Balsavo 102: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimui „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Arvydo Vidžiūno laisvę sudarymo“ pritarta.
16.11 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 9, 10, 121 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3632(2). Svarstymo tęsinys.
Kolegos, noriu priminti, kad buvo padaryta pertrauka, iki bus gautas antikorupcinis vertinimas, ir buvo prašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą. Taip, yra gauta ir apsvarstyta. Komitetas apsvarstė. Gal aš tada minėsiu tiktai tuos straipsnius. Prašau, pirmininke, į tribūną. J. Šimėnas, komiteto pirmininkas. (Balsai salėje) Aš siūlyčiau, pirmininke, atkreipti dėmesį tiktai į tuos straipsnius, dėl kurių buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir ne tik, aišku, bet kur ir komitetas turėjo. Taigi būtų 2 straipsnio papildymas 4 dalimi. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio…
PIRMININKAS. Čia Audito komiteto buvo pasiūlymas. Taip?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. 9 straipsnio papildymas 4 dalimi yra Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies ir suformulavo patikslintą redakciją.
PIRMININKAS. Aš noriu atsiklausti, ar Audito komiteto… Taip, A. Mazuronis. Tuoj, minutėlę!
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų mes nesutinkame su tokia Aplinkos apsaugos komiteto pozicija ir mes norėjome pristatyti savo, kaip papildomo komiteto, poziciją, kurią mes ir komitete svarstėme, tokios galimybės iš tiesų negavome. Argumentai yra labai rimti, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kurią jūs minėjote, yra ypač neigiama šio įstatymo projekto atžvilgiu. O ką šneka pirmininkas iš tribūnos, kad jie įgyvendino Specialiųjų tyrimų tarnybos nurodytas pastabas, tai aš galiu pasakyti, kad jie visiškai neįgyvendino. Tiek, kiek mes spėjome šį rytą Audito komitete pažiūrėti, netgi priešingai, mūsų komiteto nuomone, kad tos spragos pasidarė dar didesnės, plius atsirado 9 straipsnio 5 dalis, kurios pateikimo momentu ir svarstymo momentu komitetuose iš viso nebuvo, mes Audito komitete tos 5 dalies net neturėjome galimybės apsvarstyti. Tai vien dėl to mes Audito komiteto vardu dar kartą dėl dabartinio projekto prašytume Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, jis pasikeitė iš esmės po to, kai STT davė išvadą, pasikeitė gana stipriai Aplinkos apsaugos komitete. Mes prašytume balsuoti dėl mūsų komiteto nuomonės grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, mes šnekame apie įstatymo projektą, kuriame kalbame apie sandorius dešimčių ir šimtų milijonų litų. Tai iš tiesų nėra juokas. O paskaitykite STT išvadą ir pažiūrėkite, kas netingite, kaip Aplinkos apsaugos komitetas galvoja, kad jie įgyvendino Specialiųjų tyrimų tarnybos nurodymus. Tai aš jums iš tiesų galėčiau pacituoti. Jeigu buvo įrašytos tokios dviprasmybės kaip… Pirminiame projekte buvo nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai sudaromi sandoriai, „išimtinių atvejų“ sąvoka išvis išbraukiama ir paliekami iš esmės visi atvejai neišimtiniai, o STT išvada buvo, kad kaip tik reikia reglamentuoti įstatymo projekte, kokie tie atvejai bus išimtiniai. Labai aiškiai buvo.
Lygiai taip pat ir apie didelį ekologinį efektą turinčių priemonių taikymą. Vėlgi buvo nueita paprasčiausiu keliu, kai STT pasakė, kad nėra aiški „didelio efekto“ sąvoka, tai jie paprasčiausiai tą išbraukė ir bet kuriam sandoriui iš principo bus galima taikyti tų barterinių mainų… Plius Audito komitetas turi dar pastabų, kad tai bus taikoma tik parduodamiems, o ne įsigyjamiems…
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Jau laikas.
A. MAZURONIS (TTF). Iš tiesų pastabos yra esminės, labai rimtos ir aš siūlyčiau į jas įsiklausyti, ir siūlyčiau įstatymo projektą tikrai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Jeigu to nepadarys Seimas, tai Audito komiteto vardu prašau pakartotinės Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl dabartinio projekto, nes, kaip minėjau, 9 straipsnio 5 dalies išvis nebuvo prieš tai, kai vertino Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ji atsirado paskutiniu momentu, paskutinę naktį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Supratom.
A. MAZURONIS (TTF). Ir čia galime prisiminti tuos atvejus, kai buvo kableliai ar jungtukai ne tie tame komitete…
PIRMININKAS. Dėkoju. Supratome. Pirmininke, prašau pakomentuoti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš pakomentuosiu tik tiek, ar A. Mazuronis suprato, ką jis dabar pasakė, ar pats nesuprato, ką jis pasakė? Aš nesupratau, ką jis pasakė. Kalbėjo apie viską. Bet jeigu mes konkrečiai svarstome STT išvadą, tai ir svarstykime mes tą išvadą, o nekalbėkime apie dangiškus migdolus.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš sakau, kad į STT išvadą nebuvo atsižvelgta ir ten pareikšta rekomendacija nėra įgyvendinta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nediskutuokime, nes jūsų laikas baigėsi. Iš principo jūs tada prašote, kad būtų balsuojama dėl Audito komiteto pasiūlymo. Prašau registruotis vienas – už, vienas – prieš. Pirmininke, jūs jau išsakėte savo nuomonę dėl šio…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, aš noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Gerai, prašau pasakyti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų komitetas gavo STT išvadą ir komitetas ją įvertino, atsižvelgė ir mes dar kartą paklausėme. Komiteto posėdyje dalyvavo STT ekspertai, jie sutiko su komiteto pateiktu siūlymu. Tai apie ką čia dar reikia kalbėti?
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar, kaip jau minėjau, vienas – už Audito komiteto pasiūlymą, vienas – prieš. Už – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai siūlau labai rimtai pasižiūrėti į tą projektą, nes tikiuosi, jeigu ir Seimas priims, tai gali grįžti veto ir bent jau Audito komitetas prašys Prezidentės vetuoti. Kiek mes žiūrėjome su teisininkais, tai po ryte komiteto pateikto sprendimo mes tikrai ten įžvelgiame daug teisinių problemų. Ir čia, dar kartą pakartosiu, mes norėtume gauti oficialią Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl paskutinio komiteto sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes šiek tiek pasiklydome tarp procedūrų. Dabar yra svarstymo stadija. Komitetas įvertino visas pastabas, tarp jų ir STT, ir kitų komitetų siūlymus, papildomų komitetų siūlymus, pateikė savo redakciją. Pagal Statutą ir svarstoma ši redakcija. Nei papildomas komitetas negali siūlyti atmesti projekto, nei kitas, tik pagrindinis komitetas gali tą padaryti. Jeigu tos priimtos pataisos mūsų netenkins, mes nepriimsime šio įstatymo projekto, o dėl to, kad prašoma papildomai vertinti STT, tai čia yra teisėtas siūlymas ir mes tai galime padaryti, ar ta redakcija tenkina, ar ne. Bet dabar procedūra yra paprasta, komitetas taip suredagavo. Jeigu mums netinka, siūlykime patys, jeigu ne, tai atmeskime tą projektą. Dar yra viena stadija, iki tos stadijos galime ir STT išvadų sulaukti. Aš siūlau tikrai šioje vietoje nestabdyti šio projekto, nes vėl iš naujo mes tiktai tęsime, sau papildomą darbą užkrausime. Bet galima turbūt techniškai daug paprasčiau sutvarkyti dėl to vieno straipsnio.
PIRMININKAS. Dėkui už nuomones. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas palaikote Audito komiteto pasiūlymą tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį įrašant… Atsiprašau, minutėlę!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia visai ne apie tai kalbama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Audito komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje: „Mes net nepriėjome prie to klausimo. Čia visai ne tas klausimas.“)
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 88: už – 49, prieš – 6, susilaikė 33. Audito komiteto pataisai pritarta.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia dėl to žodžio „nauju“?
PIRMININKAS. Taip, dėl žodžio „nauju“.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Pirmininke, dabar yra valstybės… (Balsai salėje) Mes dabar svarstome 2 straipsnį, kolege. Mes balsavome tik dėl vieno iš jūsų pasiūlymų.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, Audito komitetas, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, persvarstė savo, kaip papildomo komiteto, pasiūlymus. Mūsų yra vienintelis pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Kolege, bet mes dabar balsavome dėl senesnio jūsų pasiūlymo.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mūsų yra pateikta kita išvada.
PIRMININKAS. Minutėlę! Leiskite man užbaigti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Bet nė vienas iš jūsų komiteto narių nepasakė, kad jūs atsisakote senesnio pasiūlymo. Mes tiek laiko sugaišome!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mes tikslinomės Sekretoriate, kaip pateikti antrą kartą išvadą, ir viską padarėme pagal procedūras.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galima. Pagal procedūras jūsų pateiktas pasiūlymas… Nepraėjo 72 val., todėl jį bus galima svarstyti priėmimo stadijoje. Buvo padaryta svarstymo pertrauka, ir natūralu, kad pagal procedūras mes nagrinėjame tuos klausimus, kurie buvo pateikti laiku.
PIRMININKAS. A. Burba po balsavimo.
A. BURBA (LiCSF). Aš tik patikslinsiu. Komitetas tikrai, galiu patvirtinti, svarstė Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, aiškiai įsigilino į visą šitą pasiūlymą, komitetas balsavo ir pritarė. Mes dabar diskutuojame, jeigu pritartume Audito komiteto išvadai, ką tai reiškia? Grąžiname atgal tobulinti? Mes dabar turime vienintelį atvejį – tam tikras derybas su japonais ir kalbam apie vienintelį atvejį, t. y. apie elektromobilių atsiradimą Lietuvoje. Jeigu mes dabar grąžinsime, tai to neturėsime. Dabar žiūrime į estus ir grožimės, kaip jie susitaria, mes staiga paimam ir viską žlugdom. Kolegos, tai yra karštas oras. Reikia džiaugtis, kad mes galime parduoti, kai kuriais atvejais galime išmainyti turtą, ir netrukdykime Vyriausybei tartis tam tikrais klausimais. Audito komitetas čia tikrai suklaidino mus.
PIRMININKAS. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu šiek tiek aiškumo. Seimo salė – ne biznio aikštelė, pirmiausia reikia priimti įstatymą, o tada tartis ir derėtis. O pas mus išėjo atvirkščiai – pirma susiderėjo, o po to atnešė įstatymą. Teisiškai mes turime viską tvarkingai padaryti. Valstybė – tai ne atskira UAB. Pirmiausia laikykimės teisinės tvarkos. (Balsai salėje)
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dabar vyksta svarstymo stadija, ne priėmimas.
PIRMININKAS. Kolegos, baigiam iš tikrųjų diskusijas, nes mes jau balsavome ir patenkinome Audito komiteto siūlymą. Aš nelabai suprantu, dėl ko čia laužomos ietys. Ir senas, ir naujas yra analogiški. Aš dabar žiūriu ir įsitikinu, kad iš tikrųjų tai yra tas pats pasiūlymas. Tai dėl ko mes čia ginčijamės?
Kolega Šimėnai, pristatykite Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies atkreipdamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėmesį dėl išimtinių atvejų ir siūlo patikslinti įstatymo 2 straipsnį, kuriame po žodžio „įvertinus“ įrašyti „šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktą naudos reikšmingumo pagrindą, kuris parengiamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Tų išimtinių atvejų nebebus, o bus viskas vertinama pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos tvarka gaunamą naudą.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Tenkina šitaip? Dėkui.
A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai atsiprašau, kad trukdau, bet man tikrai nėra aišku. Jeigu mes balsavome dėl Audito komiteto pasiūlymo grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, tai tolesnis svarstymas nėra įmanomas. Kadangi antroje mūsų komiteto išvadoje, kuri buvo pateikta laiku, nebuvo pateikta… buvo pateikta, rodos, dar praeitą savaitę, kai komitetas apsvarstė, tai prašyčiau, kad Sekretoriatas patikslintų tą dalyką. Ten yra vienintelis pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl kurio mes ką tik nubalsavome, kuris, beje, ir buvo pristatytas.
PIRMININKAS. Kolega!
A. MAZURONIS (TTF). Dėl kurio ir diskusijos buvo. Aš nelabai suprantu, gerbiamasis pirmininke, kaip mes čia dirbame.
PIRMININKAS. Kolega Andriau, aš formulavau labai aiškiai. Dėl jūsų pasiūlymo dėl 2 straipsnio įterpiant žodį „nauju“.
A. MAZURONIS (TTF). Taip, bet ne dėl to…
PIRMININKAS. Diskusijos prasidėjo būtent nuo šio straipsnio svarstymo, o ne nuo viso.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu jūs girdėjote pristatymą, kai aš klausimą pristačiau, aš pristačiau mūsų antros komiteto išvados vienintelį pasiūlymą. (Balsai salėje) Dėl jo vyko diskusija, ir pirmininkė dėl jo pasisakė, ir visi toliau dėl jo pasisakė, o jūs pačioje pabaigoje pasakėte, kad jūs teikite kitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pagal Statutą dėl papildomo komiteto siūlymo atmesti nebalsuojama, jeigu pagrindinis komitetas nesiūlo to daryti. Suprantat, mes dabar svarstome pasiūlymus, einame pastraipsniui, jūs kalbate apie visą. Aš suteikiau žodį jums dėl jūsų komiteto pasiūlymo, o jūs tuo tarpu kalbėjote ne iš esmės.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi situacija nėra visiškai aiški, aš prašau frakcijos vardu šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio tam, kad būtų galima normaliai išsiaiškinti, kokia yra stadija, kokios išvados yra užregistruotos, galų gale dėl kokių pasiūlymų mes balsavome. Kaip aš suprantu, visi balsavo visai dėl kito pasiūlymo. (Balsas iš salės: „Taip, taip.“)
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Visiškai suvėlė.
A. MAZURONIS (TTF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Jūsų siūlymas yra teisėtas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Kolegos, prašau pasiruošti ir balsuoti. Kas už šį pasiūlymą, kurį pateikė frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 75: už – 42, prieš – 17, susilaikė 17. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Dėl vedimo tvarkos – J. Šimėnas. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kuris turėtų išsiaiškinti ką tik vykusio posėdžio vedimo tvarką, kai A. Mazuronis visiškai ne dėl to straipsnio kalbėdamas suvėlė visą svarstymą, padarė destruktyvų posėdį ir tokiu būdu sužlugdė šio klausimo svarstymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš tikiuosi, kai pristačiau klausimą, buvo išgirsta iš komiteto nuomonė, kad mes prašome dabar gimusiam trečiajam variantui iš tiesų svarstymo stadijoje, kur vieno skirsnio nebuvo, dabar atsirado naujas ir nieko bendro neturintis su pirminiu įstatymo projektu, pakartotinio Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo. Nes mes manome, kad tas skirsnis, kuris yra dabar naujas, kurio svarstymo stadijoje nebuvo ir pateikimo stadijoje nebuvo, tik šiandien rytą atsidūrė komiteto svarstymo metu. Mes prašome, kad tą įvertintų Specialiųjų tyrimų tarnyba pakartotinai, nes kai vertino, kai atliko pirminį vertinimą, šito straipsnio, šito skirsnio ten nebuvo. Jis atsirado šiandien rytą.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, mes tikrai truputį susipainiojome. Tiesiog kreiptis dėl nepriimto pasiūlymo vertinimo negalime. Jeigu Seimas nubalsuotų ir priimtų tą pasiūlymą, tokiu atveju mes galėtume paprašyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertintų antikorupciniu požiūriu. Aš tik atkreipiu dėmesį. Bet, kita vertus, jūs turite teisę kreiptis.
Dabar dėl Etikos ir procedūrų komisijos, tai, pone Šimėnai, jūs turite teisę raštu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kuri galės išaiškinti, ar tikrai buvo padaryti kokie nors pažeidimai.
E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pratęsti, ką jūs jau pasakėte, kad komiteto pirmininkas labai aiškiai suformuluotų, kuo jisai nepatenkintas, kad mes Etikos ir procedūrų komisijoje labai aiškiai atsakytume į jo klausimą.
PIRMININKAS. Be abejo, todėl manyčiau, kad tas pasakymas per šoninį mikrofoną nereiškia, jog Etikos ir procedūrų komisija gali ką nors nagrinėti. Ponas J. Šimėnas galės raštu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir Etikos ir procedūrų komisija viską išsakys.
Žiūrėkite, gal jau nebekartokime. Tiesiog yra padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Gerai, dar L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš, kaip Audito komiteto pirmininkė, dar noriu bendrą pastabą pasakyti. Pagrindinis komitetas pristatė savo išvadą, bet papildomam komitetui iš tribūnos neleidote pasakyti išvados, todėl viskas čia ir susipynė. Tai dėl to visi prisiimkime atsakomybę.
PIRMININKAS. J. Šimėnas, ir dirbsime toliau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti: gerbiamasis Andriau Mazuroni, klausykite – komiteto pasiūlymas dėl 9 straipsnio 5 dalies padarytas ne šiandien, o balandžio 25 d. Todėl prašome dar kartą neklaidinti Seimo.
PIRMININKAS. Sutarėme, kas nori, tas kreipiasi į Etikos ir procedūrų komisiją, iki kito posėdžio ketvirtadienį dar laiko turime. Ponas A. Salamakinas girdi. Kas nori kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, irgi turi tokią pačią pilietinę teisę, Seimo nario teisę.
16.31 val.
Darbotvarkės 2-5a klausimas. Registracijos numeris… Aš norėčiau… Tie trys įstatymų projektai yra tarpusavyje susiję, tačiau čia yra pasiūlymų ir pastabų, mes kaip tik sustojome prie 2-5a – Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-45. Dabar, kad nesusipainiotume, aš kviečiu į tribūną komiteto pirmininką J. Šimėną ir primenu, jeigu mes turime tikslinti, kad pertrauka buvo padaryta, kada buvo balsuota dėl A. Endzino, V. Galvono, I. Šiaulienės pasiūlymų, buvo pritarta iš dalies. Todėl mes turėtume dirbti dabar toliau. Aš verčiu puslapį.
Dabar yra Seimo narių B. Paužos, E. Pupinio, A. Bauros, Č. V. Stankevičiaus ir kitų pasiūlymas dėl 3 straipsnio 3 dalies 3 punkto, jam komitetas nepritarė. Dabar norėčiau… Ar pasiūlymų teikėjai, autoriai norėtų? Galbūt yra salėje B. Pauža? Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašau, žodis jums.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū už žodį, bet mes šiuo atveju sutinkame su komitetu.
PIRMININKAS. B. Pauža nereikalauja balsuoti, komitetas nepritarė. Dirbame toliau. Vėl B. Paužos ir grupės Seimo narių, kelių Seimo narių, pasiūlymas dėl 3 straipsnio 4 dalies, jam komitetas irgi nepritarė. Jūs irgi nereikalaujate balsuoti? Sutarta. Yra pritarta komiteto pasiūlymui.
Seimo nario A. Burbos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, tačiau reikėtų 10 Seimo narių palaikymo. Ar galima sutarti, kad yra 10 Seimo narių, palaikančių šį pasiūlymą, kuriam pritarė komitetas? Pritarta. Gerai.
Bendru sutarimu. 10 Seimo narių tikrai yra, ir komitetas tam pritarė. Bendru sutarimu galime pritarti 3 straipsniui.
4 straipsnis, kurio pavadinimas „Limituotos žvejybos organizavimas“. Ir čia yra pirmasis pasiūlymas, pateiktas Seimo nario V. Galvono, 4 straipsnio 1 dalyje vietoj vienos ministerijos rašyti kitą ministeriją. Aš žiūriu į salę, V. Galvonas yra. Mikrofonas įjungtas, žodis jums. Komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui.
V. GALVONAS (TTF). Aš atsiimu šitą pasiūlymą ir pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Labai ačiū už sutarimą. Nereikia balsuoti. Toliau yra vėl tapatus V. Galvono pasiūlymas. Jūs vėl siūlote keisti Aplinkos ministeriją į Žemės ūkio ministeriją, matyt, irgi nereikalaujate balsuoti? Sutarta. Dėl 4 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
5 straipsnis. V. Galvono pasiūlymai. Vėl jie tapatūs, tai yra Aplinkos ministerija keičiama į Žemės ūkio ministeriją. Matyt, čia komitetas nepritarė. Jūs sutinkate, kad balsuoti nereikia? Ar aš gerai supratau, pone Vytautai? Čia jau 5 straipsnis – „Mėgėjų žvejų taryba“ straipsnio pavadinimas. Čia vėl jūsų pasiūlymas – vietoj žodžio aplinkos ministrui įrašyti žemės ūkio ministrui. Komitetas nepritarė.
V. GALVONAS (TTF). Čia mano buvo ketinimas, kad būtų paritetiniais pagrindais. Kadangi žemės ūkio ministras išbrauktas, tai čia irgi nereikia.
PIRMININKAS. Negrįžtame. Pritarta komiteto nuomonei.
Seimo narių B. Paužos, E. Pupinio ir kelių kitų Seimo narių pasiūlymas dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies. Ar B. Pauža?.. Atsisakote. Balsuoti nereikia, komitetas tam nepritarė.
Trečiasis skirsnis. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. 8 straipsnis. Nėra. 9 straipsnis. Nėra.
10 straipsnis. Yra Seimo nario S. Giedraičio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tiesa, turėčiau pažiūrėti į salę ir paklausti, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaikytų šį pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė? Yra. Pritarta komiteto pozicijai, o jis pritarė Seimo nario S. Giedraičio pasiūlymui.
Ketvirtasis skirsnis, 11 straipsnis – „Teisės mėgėjų žvejybai suteikimas“. Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas dėl 6 straipsnio 2 dalies, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar poną E. Pupinį tenkintų toks komiteto sprendimas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, tegu būna.
PIRMININKAS. Tinka, sutarėme. Pritarta iš dalies, balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo nario A. Burbos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tenkina A. Burbą? Tenkina.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia yra viena redakcinė klaidelė – kur parašyta „vidaus struktūrų pareigūnai“, turėtų būti „vidaus reikalų“.
PIRMININKAS. Čia yra pirmasis A. Burbos pasiūlymas, 11 straipsnio 8 dalis, kur „vyresni negu 62 metai“ braukiama… „asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka išėję į pensiją, ir neįgalieji.“ Čia mes apie šį pasiūlymą dabar kalbame. O jūs, komitetas, pasiūlėte „valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji“, čia yra bendras sutarimas, nes toliau yra kitas pasiūlymas vėl apie pensininkus, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia yra 11 straipsnis. Ką jūs turėjote omeny, pone pirmininke?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerai. Dabar galutinė redakcija yra „valstybinio socialinio draudimo pensininkai“.
PIRMININKAS. Taip, komitetas tą pasiūlė…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galutinė tokia redakcija.
PIRMININKAS. Taip ir parašyta. Palaikančių 10 Seimo narių yra. Pritarta iš dalies, sutarimas yra.
12 straipsnis – „Žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas“. Seimo narių B. Paužos, E. Pupinio ir kelių kitų pasiūlymas dėl 12 straipsnio 5 dalies, komitetas tam pritarė, todėl ir balsuoti nereikia. Sutarimas yra.
Toliau Seimo nario V. Galvono pasiūlymas 5 dalyje vietoj žodžių „Aplinkos ministerija“ rašyti žodžius „Žemės ūkio ministerija“. Čia jau išspręsta, esame apsisprendę, kad nepritariame šiems pasiūlymams, o pritariame komiteto pozicijai ir paliekame Aplinkos ministeriją.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
14 straipsnis. Nėra. 14 straipsnis, yra dėl 2 straipsnio – „Įstatymo įsigaliojimo“. Seimo narių B. Paužos, E. Pupinio ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, dėl įstatymo įsigaliojimo. Jau paseno ir balsuoti nereikia, nes komitetas tam nepritarė. Todėl nepritarta ir balsuoti nereikia, nes nematau, kad Seimo nariai reikalautų, kad būtų balsuojama dėl jų pasiūlymų. Aš labai neskubu. Viskas.
Ketvirtojo skirsnio 2 straipsnį įveikėme.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Nėra.
Visi pasiūlymai apsvarstyti ir visas įstatymo projektas po svarstymo yra apsvarstytas.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū komiteto pirmininkui. Nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai ilgai lauktas, ilgai kurtas įstatymo projektas. Aš manau, reikia pasveikinti, kad jis apskritai pateko į posėdžių salę. Aišku, yra tam tikrų minusų, gal tam tikrų ir pliusų. Iki priėmimo stadijos gal dar pavyks registruoti tam tikras pataisas. Tikrai nemanau, kad mes galime leisti išnuomoti upes, tam tikras upių atkarpas ar apriboti kažkaip mėgėjišką žūklę. Tuo labiau kad jau yra įrodę ir ekonomistai, kad tik egzistuojant, tik esant mėgėjiškai žūklei daugiau pelno, daugiau pajamų gauna. Kitas įdomus dalykas, lygiai taip pat ir su šiuo įstatymu, be to, kaip jis bus įgyvendinamas, tai pati (…). Kelia klausimų ir Lietuvoje vykstantys procesai, už kokius pinigus ir kokiais įkainiais perkamas mailius ir įžuvinama. Tiesiog tikiuosi, kad ši redakcija, bent jau dabar svarstymas, po to priėmimas suteiks truputį aiškumo.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo, ar balsuojame? Balsuojame.
Už – 67, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.
16.40 val.
2-5b – Nr. XIP-46 – Žuvininkystės įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, irgi buvo padaryta pertrauka. Komitetai kalbėjo, diskusijoje dalyvauti buvo užsirašę du Seimo nariai. Ar jie norėtų kalbėti dėl šio įstatymo projekto? Minutėlę, pone Jonai. Broniau Pauža, jei jūs norite dalyvauti diskusijoje, kviečiu į tribūną.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinoma, prieš tai, kur buvo priimtas Mėgėjiškos žūklės įstatymas, ten yra daug kas po svarstymo priimta, daug kas pataisyta. Tačiau aš noriu šiek tiek pakalbėti dėl šio įstatymo. Man atrodo, kad visi žuvininkystės reikalai, kurie dabar svarstomi, prieš pat rinkimus pasidarė politinių žaidimų arena. Ir štai dėl ko. Pirmiausia stengiamasi supriešinti žvejus mėgėjus ir verslininkus arba atvirkščiai – verslininkus ir žvejus mėgėjus. Mano supratimu, būtų labai malonu ir gera, kad toje nedidelėje mūsų gamtoje galėtų išsitekti visi: ir mėgėjai, ir verslininkai.
Tačiau yra toks dalykas. Tas, kuris garsiau šaukia ir kur yra daugiau šaukiančių, tai tie paprastai ir laimi. O šiuo atveju tų šaukiančių ir garsiau šaukiančių yra gerokai daugiau, tai yra žvejų mėgėjų. Ir jie, žinoma, visokiais būdais bando tuos vargšus verslininkus, kurie dar šiek tiek gyvuoja, išstumti iš tų telkinių, kuriais jie šiandien naudojasi.
Aš taip kalbu ne dėl to, kad tai būtų didelė problema. Problema yra ta, kad tie verslininkai, kurie šiandien gaudo tą žuvį ir viename ežere du ar trys žmonės sudaro vieną įmonę, tai jiems mes per penkerius ar dešimt metų nieko nepasiūlėme. Jeigu mes jiems būtume pasiūlę civilizuotą išėjimą iš verslo, tai mes šiandien galėtume drąsiai šiuos dalykus spręsti ir atiduoti tuos vidaus vandenis vien žvejams mėgėjams.
Dabar žiūrėkite, kas šiame įstatyme parašyta: nuo 100 iki 500 ha ežerus atiduoti vien mėgėjams. Lietuvoje daugumą tokių ežerų sudaro vadinamieji mažesni ežerai. Aš paėmiau tokį pavyzdį. Sakykime, visiems žinomi Bebrusai. Atrodo, didelis ežeras, tačiau jo plotas šiandien yra tik 367 ha. Jis papultų į tų mėgėjų apieką. Šiandien šiame ežere žvejoja viena įmonė, kurią sudaro keletas žmonių. Ką mes jiems pasiūlėme? Nieko mes jiems nepasiūlėme. Kur jiems dabar dėtis? Ir tie aktyvistai, kurie šiandien sėdi prieš mano akis, ir gerbiamasis buvęs Seimo Pirmininkas, jis į viršų žiūri dėl to, kad mes nieko nesugebėjome pasiūlyti per tą laiką, kol jūs buvote Seimo Pirmininku.
Jeigu mes būtume tiems verslininkams pasiūlę kokį nors ekonominį suinteresuotumą, jie būtų su malonumu išėję. Šiandien mes to nepadarėme. mes einame pagal tuos žmones, kurie šiandien prekiauja visokiais prekybos įrankiais. Niekam tas verslininkas šiandien nerūpi, nes iš to, kuris parduoda įrankius, mėgėjai daugiausiai nuperka šitų įrankių ir suneša pagrindinius pinigus jiems. Štai kur pagrindinė esmė.
Todėl siūlyčiau šiandien šį įstatymą tokios redakcijos, kaip jis yra pateiktas dėl 500 ha, tikrai nepriimti. Mano supratimu, kai buvo 100 ha, tai būtų pats priimtiniausias reikalas ir, man atrodo, neužvirtų čia visiškai nereikalingų ginčų. Todėl siūlau, mielieji kolegos, pagalvoti ir nebalsuoti už tokios redakcijos įstatymą.
PIRMININKAS. Nežinau, kuo čia dėtas buvęs Seimo Pirmininkas, bet kviečiu į tribūną P. Luomaną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kaip tik kalbama apie tai, kad mėgėjams… sudaroma taip, kad verslininkai gali išgriebti su tinklais labai daug žuvies. Ir kai aiškinama, kad taip jie pagerins ežerų ekosistemą, tai yra netiesa. Nes faktiškai bus išgaudomos didžiosios žuvys, tos reproduktyvios žuvys, ir lieka tik mažosios žuvelės. Aš manau, kad dejavimas dėl verslo čia neturi pagrindo. Kadaise kolega taip pat dejavo dėl kioskelių, kuriuose prekiaujama alumi, girdi, uždarysime, tai sužlugs maždaug alkoholio pramonė. Neįvyko.
Mielieji, aš siūlyčiau vis dėlto nepritarti ir nereikia mažinti pramoninei verslinei žvejybai ežerų plotų. Čia siūloma tik per penkerius metus patikrinti, kokia ten iš tiesų yra situacija. Per penkerius metus ta situacija gali radikaliai pasikeisti ir jau bus vėlu. Buvo nustatyta kas dveji metai. Man atrodo, kad šie faktai prieštarauja teiginiams apie palankų verslinės žūklės poveikį biologinei pusiausvyrai. Todėl siūlyčiau nepritarti ir tikrai nereikia mažinti plotų verslinei žuvininkystei. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną J. Šimėną. Prieš dirbdami toliau galėtume sutarti, kad nereikėtų kiekvieną kartą apsispręsti dėl Seimo nario A. Burbos, Seimo narių A. Endzino, V. Galvono, I. Šiaulienės pasiūlymų, jog yra salėje 10 Seimo narių, remiančių šiuos pasiūlymus, o tada jau balsavimo metu apsispręstume, ar pritariame jiems, ar nepritariame. Jeigu neprieštaraujame, 10 Seimo narių, remiančių, kad būtų nagrinėjami šie pasiūlymai, yra. Pasiūlymų labai daug. Taigi dabar nuosekliai.
1 straipsnis – 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Seimo nario A. Burbos pasiūlymas dėl 2 straipsnio papildymo 3 dalimi. Žodis jums. Komitetas nepritaria.
A. BURBA (LiCSF). Aš neprašysiu balsuoti dėl šito.
PIRMININKAS. Neprašote? Taigi atsiimate savo pasiūlymą, nereikia balsuoti.
Seimo nario V. Galvono pirmasis pasiūlymas pakeisti 1 straipsnio 1 dalį atitinkamai išdėstant ją truputį kitaip, negu siūlė komitetas, komitetas jų pasiūlymui nepritaria. Žodis jums, pone Vytautai.
V. GALVONAS (TTF). Čia kur dėl žvejybos ploto?
PIRMININKAS. Leidimas naudoti žvejybos plotą.
V. GALVONAS (TTF). Taip, aš irgi sutinku.
PIRMININKAS. Atsiimate, nereikia.
Antrasis pasiūlymas – vėlgi leidimas naudoti žvejybos plotą. Tai čia jau atsiėmėte. Seimo narių E. Pupinio, J. Jagmino ir kitų pasiūlymas vėlgi dėl žvejybos ploto, kuriam komitetas nepritaria. Aš dabar žiūriu į poną E. Pupinį. Gal jūs irgi nereikalausite balsuoti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tiek to, šį kartą padarome nuolaidas, tik norėčiau, kad būtų balsuojama dėl 10 straipsnio 7 dalies, kur buvo pritarta dėl A. Burbos.
PIRMININKAS. Aš neprisiminsiu, ko jūs dabar norite. Nuosekliai žygiuokime ir tada mes…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, su šituo sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate, nereikalaujate balsuoti.
Kitas Seimo nario A. Burbos pasiūlymas – išbraukti buvusio 2 straipsnio 6 dalį, pripažinti netekusia galios. Komitetas tam nepritaria, matyt, jūs irgi nereikalausite balsuoti?
A. BURBA (LiCSF). Ne, nereikalausiu.
PIRMININKAS. Nereikalauja, pritarta komiteto nuomonei.
Dabar – „Specializuotoji žvejyba“, taip vadinamas šis skirsnis. Pirmasis Seimo nario V. Galvono pasiūlymas „Žvejybos leidimas“ ir čia 1 straipsnio 2 dalis. Komitetas tam nepritaria.
V. GALVONAS (TTF). Sutinku su komiteto nuomone…
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone, balsuoti nereikia. Atsiimate.
Seimo narių E. Pupinio ir kitų pasiūlymas dėl įstatymo 2 straipsnio 37 dalies išdėstant ją atitinkamai. Čia kalbama tekste – žvejybos plotų naudotojas fizinis ar juridinis asmuo ir t. t. Žodis jums.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiek to, šitas irgi gali…
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, atsiimta. A. Burbos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Čia vėl siūloma išbraukti. Matyt, redakcinio pobūdžio. Jūs nereikalaujate balsuoti?
A. BURBA (LiCSF). Nereikalauju.
PIRMININKAS. Atsiimta. Įstatymo projekto 2 straipsnis. Dabar pradedame… 2 straipsnis, o galiojančio įstatymo 7 straipsnis. Čia, matyt, teks balsuoti. Pirmas pasiūlymas – Seimo nario V. Galvono pasiūlymas išbraukti 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti atitinkamai, kaip jūsų pasiūlyme. Komitetas tam nepritarė.
V. GALVONAS (TTF). Kadangi čia yra, žiūrėkite, perregistruota, tai čia dėl šito siūlau nebalsuoti, nes ten toliau eina perregistruotas…
PIRMININKAS. Atsiimtas pasiūlymas. Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio (kažkieno telefonas skamba) 1 dalies, kuriam komitetas nepritarė. Žodis ponui R. Sinkevičiui.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Nepritarė – tai nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė ir nepritarė. Viskas gerai. Nepritarta. Pritarta komiteto nuomonei.
Kitas Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Nepritarė – tai nepritarė. Komiteto nuomonė. (Juokas salėje) Seimo nario V. Galvono pasiūlymas išbraukti 2 straipsnio 1 dalį. Čia atsiranda žodžiai „Žemės ūkio ministerija“.
V. GALVONAS (TTF). Čia irgi sutinku.
PIRMININKAS. Nereikia, atsiimta, jau apsisprendėme, kad nebalsuojame. Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip. Nėra V. Mazuronio, bet, matyt, galima bendru sutarimu pritarti pozicijai komiteto, kuris pritarė iš dalies. Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymas dėl 7 straipsnio 5 dalies. Komitetas tam nepritarė. Pritarti komiteto nuomonei. Seimo narių V. Babiliaus, A. Petkaus, A. Salamakino pasiūlymas dėl 7 straipsnio 4 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Aš žiūriu į V. Babilių, ar tenkina jus toks komiteto sprendimas? Tenkina. Balsuoti nereikia. Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Štai čia yra išbrauktas E. Pupinio, J. Jagmino pasiūlymas. Kažkodėl man pažymėta Sekretoriato, jog nereikia. Nieko bendro neturintis. Seimo nario A. Endzino pasiūlymas pakeisti teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, ir ją išdėstyti kaip tekste. Komitetas tam pritarė iš dalies. Pono A. Endzino nėra, bet, matyt, mes galime sutarti, kad pritartume nuomonei komiteto, kuris pritarė pasiūlymui iš dalies. Seimo nario S. Giedraičio pasiūlymas dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies. Komitetas tam nepritarė. Nėra pono S. Giedraičio, nėra kam pristatyti, todėl manyčiau, jog mes pritariame komiteto nuomonei nepritarti S. Giedraičio pasiūlymui. Nėra pono S. Giedraičio. Jūs norite balsuoti? Gerai.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Panašus pasiūlymas bus V. Galvono. Gal jis ir argumentuos?
PIRMININKAS. Pone pirmininke, nėra pono S. Giedraičio, tai žodis jums, kodėl jūs nepritarėte šiam pasiūlymui, ir tada apsispręsime balsuodami. Kur jūs einate, pirmininke? (Juokas salėje) Norint kalbėti, nereikia kortelės. Balsuoti reikės. Supratau, kad gal ką ne taip pasakiau ar ką. Jautrūs jūs esate. Pilnatis. Maniau, kad įžeidžiau. Žiūrėkite, komitetas nepritarė. Aš galėčiau perskaityti, nesant pono S. Giedraičio, ką siūlo. Siūlo išbraukti komiteto siūlomą redakciją ir įrašyti tokį ilgą tekstą. Žodis jums, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia iš esmės atsiranda tie 100 hektarų, dėl kurių buvo laužomos ietys. Reikėtų Seimui apsispręsti. Komitetas nepritarė. Komitetas nepritarė nei padidinimui iki 1000 ha, nei sumažinimui iki 100 ha. Siūlo palikti 500 ha verslinei žvejybai. Čia vienas iš esminių pasiūlymų, dėl kurio reikėtų Seimui apsispręsti, kad mes galėtume toliau suredaguoti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dabar ar yra norinčių kalbėti už šį pasiūlymą? Ponas E. Pupinis dėl šio pasiūlymo? Prašau. Nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš siūlyčiau pritarti, nes čia gana tiksliai argumentuota ir vis dėlto verslinė žvejyba nėra priešas. Manyčiau, kad normaliai ūkininkaujant, kaip čia ir ponas B. Pauža pasakė, vis dėlto 100 ha plote būtų galima vystyti ir verslinę žvejybą, nes verslinės žvejybos metu žvejai ne tik gaudo, bet ir veisia. O kalbant apie mėgėjišką žvejybą, iš tikrųjų dažniausiai būna taip, kad kažkas gaudo, gaudo, gaudo ir visi reikalauja, kad tų žuvų būtų. Iš tikrųjų, manyčiau, kad pramoninei gamybai ankstesniais laikais, kai gaudė, ežeruose tikrai netrūkdavo žuvų, kaip dabar.
Siūlau pritarti šitam siūlymui. Tuo labiau kad čia yra įtraukti ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės tvenkiniai, seliavų, stintų, ežerinių stintelių gaudymas. Manyčiau, galėtume pritarti, nes yra panašių ir kitų siūlymų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Burba.
A. BURBA (LiCSF). Aš daug nekalbėsiu. Kolegos, aš jums visiems išdalinau ekspertų, mokslo žmonių nuomonę ir ten yra labai aiškiai pasakyta. Jie siūlo kaip tik dar labiau sugriežtinti ir padidinti iki 1000 ha. Mes komitete iš tikrųjų įvertinome visą situaciją, apskaičiavome, kiek tokių ežerų galėtų būti, ir pasirinkome vidurkį. Todėl tikrai, kolegos, siūlyčiau nepalaikyti šio pasiūlymo ir likti prie to pasiūlymo, kad yra nustatyta 500 ha. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dabar turėtume balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už pono S. Giedraičio pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už poziciją komiteto, kuris nepritarė šiam pasiūlymui. Balsuojame. (Balsai salėje) Už – balsuojame už pasiūlymą, prieš ir susilaikę balsuojame už komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Balsuojantys už remia pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę remia komitetą.
Už – 12, prieš – 11, susilaikė 38. Nepritarta šiam pasiūlymui, pritarta komiteto nuomonei.
Seimo narių A. Endzino, V. Galvono ir I. Šiaulienės pasiūlymas dėl 7 straipsnio 4 dalies. Čia jau dėl esančio įstatymo projekto. Komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina?.. Pono A. Endzino nėra. Yra ponas V. Galvonas. Ar jus, pone Vytautai, tenkina?
V. GALVONAS (TTF). Dabar yra klausimas, iš kurios dalies, nes mano lygiai taip pat yra 100 ha toje pataisoje. Aš norėčiau dabar pasakyti, kodėl mano argumentai yra už tuos 100 ha. Aš Jūrinių reikalų komisijoje esu antrą kadenciją. A. Burba aiškina, kad jis kalbėjo su mokslininkais, aš dvi kadencijas kalbėjau su mokslininkais. Yra dvi grupės mokslininkų. Vieni kaip tik sako, kad reikia verslinę žūklę mažesniuose tvenkiniuose plėtoti, kiti sako prieš. Čia naudojamasi tiktai vieno Antano Gintausko pasisakymais, kad negalima, bet imkime jų pačių argumentus. Jeigu sako, kad mažinant vandens telkinio kiekį sunkės kontrolė, tai kaip tada pasakyti apie žvejus mėgėjus, kurie gaudo kiekviename upeliuke, kiekviename tvenkinuke? Jų kiekis dar didėja.
Kita vertus, kai P. Luomanas ir daugelis kitų pasako, kad verslininkai išgaudo didžiausias žuvis reproduktorius, aš nežinau nė vieno žvejo mėgėjo, kuris gaudytų tik mažas žuvis. Jie visada netgi forumuose demonstruoja tik didesnes pagautas žuvis.
Taigi yra ir vienoje pusėje, ir kitoje pusėje tiesos, bet mokslininkų įrodymai irgi nevienareikšmiški. Kai yra šeimininkas, kuris prižiūri telkinį, yra mažiau brakonierių. O brakonierių yra ir vienoje, ir kitoje pusėje. Todėl aš siūlau balsuoti vis dėlto už 100 ha, nes atsiradęs telkinio nuomininkas ar savininkas daugiau prižiūrės ir brakonierių bus mažiau.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašau, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, išskyrus 100 ha. Dėl 100 ha Seimas ką tik pasisakė, ir manau, kad antrą kartą balsuoti dėl to paties klausimo nereikėtų. O komiteto galutinė 7 straipsnio 4 dalies formuluotė yra pateikta. Jeigu būtų pritarta komiteto nuomonei, iš dalies būtų pritarta, ką pasakė ponas V. Galvonas, ir liktų 500 ha. Galėčiau perskaityti visą formuluotę, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Pirmininke, aš labai atsiprašau. Čia, ko gero, buvo mano klaida. Dabar aš susigaudžiau. Mes jau balsavome dėl 100 ha, todėl Seimas apsisprendė, balsuoti jau nereikia, yra pritarta, per prieš tai buvusį balsavimą pritarta komiteto nuomonei. Kitų (…), matyt, jūs galite dabar apie ją pasakyti, bet ji identiška tam, ką ir teikėjai siūlė, taip turbūt. Papildyti „verslinės žvejybos vidaus vandenyse, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ „Verslinės žvejybos tvarką privačiuose žuvininkystės tvenkiniuose nustato šių tvenkinių savininkai.“ Šitam pasiūlymui komitetas pritarė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. O balsuoti dėl šito jau nereikia?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Ką gi, galime pritarti komiteto pozicijai, nes esame apsisprendę dėl 100 ha. Seimo nario A. Endzino dėl 500 ha. Seimo nario toks pat pasiūlymas dėl 500 ha, 100 ha… Čia jau mes esame apsisprendę, taip, pirmininke?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Todėl balsuoti nereikia. Čia irgi jūsų komitetas rašo – pritarti iš dalies. Mes jau apsisprendėme dėl redakcijos, kaip ir prieš tai buvusios redakcijos, kurią svarstant buvo V. Galvono pasiūlymui. Čia liekame prie šitos nuomonės, tai yra 500 ha, yra ta formuluotė įstatymo straipsnio pabaigoje, kurią aš perskaičiau taip paskubomis.
Dabar Seimo nario A. Burbos pasiūlymas dėl 7 straipsnio 3 dalies, jam komitetas nepritarė. Ir kalbame jau „verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėse“ ir t. t. Žodis A. Burbai.
A. BURBA (LiCSF). Iš tikrųjų aš laikausi savo pozicijos, bet taupydamas laiką neprašysiu balsuoti, nes mes komitete susitarėme dėl šios pozicijos.
PIRMININKAS. Tai jūs atsiimate savo pasiūlymą, nes komitetas tam nepritarė?
A. BURBA (LiCSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Kitas jūsų pasiūlymas. Man atrodo, mes jau čia viską suredagavome, nes… Taip, jau pasitarta, nereikia balsuoti, nes vėlgi 7 straipsnio 4 dalis, tai mes jau balsavome dėl jos. Čia atsiranda tik žodžiai „Nemuno žemupy, polderiuose“. Nereikalaujate balsuoti, nes komitetas tam nepritarė? Viskas, pritarta komiteto redakcijai.
Dėl naujo įstatymo projekto 3 straipsnio pasiūlymų nėra.
Dabar teikiamo įstatymo projekto 4 straipsnis. Verčiame ir kalbame apie galiojančio įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Seimo narių E. Pupinio, J. Jagmino ir kitų Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetams nepritarė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kuris straipsnis?
PIRMININKAS. Pone Pupini, jūs kaip?..
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kuris, pakartokite.
PIRMININKAS. Kalbame apie galiojančio įstatymo 10 straipsnio 6 dalį. Jūs čia pasiūlėte išbraukti. Kalbame „moksliniai tyrimai vidaus vandenyse atliekami“ ir t. t., jūs siūlote išbraukti ir teikiate naują redakciją, komitetas tam nepritarė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų moksliniai tyrimai vidaus vandenyse, kaip ir buvo, taip ir yra nustatomi Aplinkos ministerijos. Tačiau už žvejybą atsakinga Žemės ūkio ministerija išorės vandenyse, tai mes ir siūlome „jūrų vandenyse“ palikti, kad Žemės ūkio ministerija nustato tvarką. Iš tikrųjų, na, absurdai išeina, kai vieni atsakingi už rezultatus, kiti užsiima tvarkos nustatymu. Siūlau pritarti mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Įstatymo projekte yra suformuluota ta nuostata, kad vidaus vandenyse mokslinius tyrimus atlieka Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai, juridiniai asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Aplinkos ministerijai. Žodžiu, Aplinkos ministerija, kaip kontroliuojanti institucija, privalo turėti tyrimų išvadas tiek iš jūros, tiek iš vidaus vandenų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys už šį pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, turbūt gerbiamojo E. Pupinio pasiūlymas turi visiškai aiškią logiką. Dabar tvarkos mes iš principo nežadame keisti. Kai mes išskaidome sistemą į du projektus, dažniausiai netvarkos yra daugiau. Aš manyčiau, tikrai verta įsiklausyti į šitą argumentaciją.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kartais siūlydami mes nepagalvojame, kiek vienas ar kitas siūlymas kainuos. Aplinkos ministerijos yra tinkama bazė, metodikos ir laboratorijos, ir visa kita nustatyti ištekliams. Aplinkos ministerija ir pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, ir pagal Gyvūnijos įstatymą tiria išteklių būklę ir prognozuoja juos, nustato naudojimo kvotas visų gamtos išteklių, ne tik gyvūnijos. Todėl atiduoti staiga antrai institucijai, kurti ten bazę, laboratorijas ir visa kita visų pirma daug kainuotų. Antra, o kam šito reikia, jeigu yra institucija, kuri nustato? O Žemės ūkio ministerija pagal nustatytus išteklius vadovauja žvejybai ir disponuoja tais ištekliais. Aš manau, čia visiškai normalu, jeigu mes pavedėme Žemės ūkio ministerijai vadovaudamiesi Europos Sąjungos patirtimi. Daugeliu atvejų Baltijos jūros kvotos pagal Gdansko konvenciją yra Žemės ūkio ministerijos… Bet išteklių tyrimas jau yra kitas dalykas. Jeigu mūsų įstatyme yra nustatyta taip, tai neskaldykime į tuos gabaliukus. Jeigu tai nekainuotų, tai dar, bet kai šitas labai brangiai kainuoja, tai, aš manau, laikykimės tos tvarkos, kuri yra.
PIRMININKAS. Tenka balsuoti. Balsuojantys už balsuoja už pateiktą pasiūlymą, kurį pristatė E. Pupinis, balsuojantys prieš ir susilaikę remia komitetą, kuris nepritarė šiam pasiūlymui. (Balsai salėje)
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar galima?..
PIRMININKAS. Na, jau pradėjome balsuoti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Bet esminė pastaba.
PIRMININKAS. Balsuojantys prieš ir susilaikę remia komitetą, balsuojantys už balsuoja už šį pasiūlymą.
Už – 30, prieš – 6, susilaikė 26. Nepritarta šiam pasiūlymui.
10 straipsnio 7 dalis. A. Burbos pasiūlymas, kuriam pritarė komitetas. Balsuoti nereikia.
Įstatymo projekto 5 straipsnis ir 11 straipsnis – pripažinti netekusius galios veikiančio įstatymo…
Dėl vedimo tvarkos? Na, gerai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ypač svarbus buvo 10 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kur iš tikrųjų komitetas pritarė A. Burbos siūlymui, bet mes siūlome balsuoti ir nepritarti, nes visai absurdas – už žvejybą atsakinga ministerija, o kvotas nustato Aplinkos ministerija. Tai kaip vykdyti tą žvejybą, kai vienas žvejoja, o kitas skirsto kvotas?
PIRMININKAS. Pone Pupini, jūs esate teisus. Aš negirdėjau, jog yra prieštaravimų. Žodis ponui A. Burbai, jis pateiks savo pasiūlymą. Tada komitetas, kodėl pritarė, tada bus nuomonė už ir nuomonė prieš.
A. BURBA (LiCSF). Mes diskutavome, kodėl žvejybos kvotas vidaus vandenyse nustato Aplinkos ministerija, nes mes esame pasakę, kad mėgėjiškai žvejybai yra prioritetas nustatytas vidaus vandenyse. Priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija, tvarką nustato Aplinkos ministerija, tai ir kvotas turėtų teisę nustatyti būtent Aplinkos ministerija. Mes dabar gi nekalbame apie jūrą. Taip, apie jūrą mes galime kalbėti, kad ten turėtų Žemės ūkio ministerija kalbėti apie verslinę žvejybą. Bet vidaus vandenyse, tai absurdas. Taip turi būti, nes visi specialistai pritaria tam. Jeigu jūs nepritariate, tai…
PIRMININKAS. Komiteto pozicija. Kodėl pritarėte?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė A. Burbos pasiūlymui todėl, kad žvejybos kvotų nustatymas vidaus vandenyse yra viena iš kontrolės formų. Kontroliuojanti institucija yra vienintelė – Aplinkos ministerija, ji gamtos išteklių racionalų naudojimą kontroliuoja. Todėl natūralu, kad viskas čia yra sudėliota teisingai.
PIRMININKAS. J. Šimėnas jau kalbėjo komiteto vardu. Tai nuomonė už – R. Žemaitaitis už šį pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, apskritai stebint Mėgėjiškos žūklės ir Žuvininkystės įstatymus, keistas man kai kurių mūsų kolegų noras bei siekis būtinai prastumti bet kokia kaina Žemės ūkio ministeriją. Niekaip nesuprantu, kokį ryšį turi Žemės ūkio ministerija. Tuo labiau kad tikrai žvejoju daugiau kaip 25 metai ir gyvenu ant marių kranto, bet kad Žemės ūkio ministerija kištųsi, tai dar šito nėra buvę. Kai Žemės ūkio ministerija įsikišo į įžuvinimą, tai šiandien mes Lietuvoje mailių perkame tris kartus brangiau nei galėtume iš Latvijos, iš Lenkijos įsigyti. Štai mes turime tokį rezultatą. Aš tikrai pritariu komiteto pozicijai ir Aplinkos ministerija turi būti pagrindinis variklis šioje sistemoje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes čia keitimą darome ir buvo sutarta, tik paskutiniu momentu komitetas pakeitė poziciją. Atėjo kažkokia publika ir pakeitė poziciją. Iš tikrųjų yra ir departamentas, kuris tuo užsiima, ir Žemės ūkio ministerija vykdo žuvininkystės sektoriaus kaip pačios ūkio šakos valdymą. O žvejybos kvotų ūkio subjektui, tvarkos nustatymas kaip tik glaudžiai susijęs. Tai dabar mes norime atimti tą funkciją. Tada nežinau, kuo tada Žemės ūkio ministerija apskritai užsiims. Aš suprantu, kad Aplinkos ministerija norėtų kvotas pasiimti ir disponuoti tais dalykais, bet iš tikrųjų čia verslinė žvejyba, ūkinis dalykas.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už šį pasiūlymą ir balsuoja už komiteto pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę, na, nepritaria nei pono A. Burbos pasiūlymui, nei komiteto nuomonei. Tai yra šiam pasiūlymui komitetas pritaria, todėl balsuojantys už balsuoja už pasiūlymą ir už komiteto pasiūlymą.
Už – 29, prieš – 10, susilaikė 24. Nepritarta A. Burbos ir komiteto nuomonei, lieka sena redakcija. Taip, prašau. Replika po balsavimo – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Aš esu ilgą laiką dirbęs Vilniaus rajone, tai lenkiškai taip skambėtų sam gram, sam tancuja i nikomu nie dzienkuja. Patys žvejoja, patys nustato sau kvotą, ir viso gero. Tai mes labai gerą žingsnį dabar žengėme.
PIRMININKAS. Tokia Seimo valia. Priėmimo metu bus dar galima pateikti siūlymus.
Tai 5 straipsnis – 11 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Dabar labai ilgas Seimo nario V. Galvono pasiūlymas pakeisti 1 straipsnio 1 dalį, o jam komitetas nepritarė. Ar jūs reikalaujate balsuoti, ar?.. Pone Vytautai? Dėl jūsų pasiūlymo, ar reikalaujate balsuoti? Nereikia balsuoti? Gerai. Pritarta.
Kitas jūsų pasiūlymas, čia kažkodėl du. Vėl komitetas jam nepritarė, irgi atsiimate. Seimo narių E. Pupinio, J. Jagmino ir kitų pasiūlymas dėl 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, jam komitetas nepritarė. Aš žiūriu į poną E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš atsiimu savo siūlymą, bet kartu… Ai, dėl A. Burbos irgi nepritarta, tai aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Atsiimta, balsuoti nereikia. Dėl 6 straipsnio nėra pasiūlymų. 7 straipsnis. E. Pupinio, J. Jagmino pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje: „Tiek to.“) Atsiimate, nereikia. A. Burbos pasiūlymas, kuriam komitetas vėl nepritarė. Nereikalaujate balsuoti? Visi pasiūlymai apsvarstyti.
Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys. (Balsas salėje: „Ne dėl šito.“) Jūs nenorėjote čia kalbėti. R. Žemaitaitis – nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvau užsirašęs, nes maniau, jeigu būtų pritarta kai kurioms pataisoms, bet kadangi nepritarė pataisoms, liko toks, koks yra, tai atsisakau.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria įstatymo projektui po svarstymo, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip.
Už – 50, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
2-5c, registracijos Nr. XIP-48… Replika po balsavimo. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dabar mūsų tokia situacija, kur nedelsiant reikėtų teikti ir kitų įstatymų pataisas, aplinkos apsaugos, gyvūnijos ir t. t., kontrolės. Aš nežinau, į kur čia mes įklimpsime ir kada išbrisime iš tos balos, nes labai neapgalvotai kartais pasielgiame vadovaudamiesi emocijomis. Man patinka tas, man patinka tas, man patinka tas. Žiūrėkime į visumą ir kaip sprendžiame tuos klausimus. Aš nežinau, ką dabar Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlys, nes yra pato situacija.
PIRMININKAS. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Viskas būtų čia, man atrodo, gerai po svarstymo, jeigu mes dar iki priėmimo galėtume susitvarkyti su tais hektarais. Na, negalima šių 500 vis dėlto, ką A. Burba siūlė, nors Seimas ir balsavo sutikti iki priėmimo. Man atrodo, kad Aplinkos apsaugos komitetas, gerbiamasis Jonai Šimėnai, vis dėlto dar turėtų persigalvoti. Mes pasiūlymus pateiksime. Ačiū.
17.15 val.
PIRMININKAS. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-48(2). Yra vienas pasiūlymas, kurį pateikė Aplinkos apsaugos komitetas ir kuriam pats pritarė iš dalies. Jeigu nėra prieštaraujančių, tai galėtume pritarti šiam pasiūlymui. Atsiprašau, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, buvo pateiktas Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymas ir jam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies. Jeigu, pone Jonai, sutinkate su šiuo sprendimu, daugiau pasiūlymų nėra gauta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta po svarstymo. Pritarta.
2-6a, 2-6b. Dabar aš norėčiau paklausti. Matyt, vėl reikėtų atskirai svarstyti šiuos įstatymų projektus, nors jie… Pone Valentinai, šie įstatymų projektai įregistruoti kaip vienas pagrindinis, kitas lydintysis. Ar mes galėtume juos kartu, ar vėl atskirai reikėtų svarstyti? Čia gali būti pasiūlymų? Kaip? (Balsai salėje)
17.17 val.
Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas Nr. XIP-3469(3) (svarstymas)
Gerai, kad nesusipainiotume. 2-6a – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas Nr. XIP-3469. Svarstymas. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonė, V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas svarstė Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą. Įvertino visas Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas. Jų pagrindu patobulino įstatymo projektą ir bendru sutarimu teikia jį Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkui. P. Luomanas – Biudžeto ir finansų komitetas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. A. Kazulėnas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ponas V. Kurpuvesas yra. Prašau.
V. KURPUVESAS (KPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir į Vyriausybės pastabas.
PIRMININKAS. Diskusija. Kviečiu į tribūną M. A. Pavilionienę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien Seimui tenka atsakinga užduotis. Svarstome kultūros politikos reformavimo ir demokratizavimo projektą, kuris derėtų, kuris turėtų, atsiprašau, reikšmingai patobulinti Lietuvos kultūros politikos planavimą ir įgyvendinimą. Pritarus Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui, lėšos meno ir kultūros plėtrai būtų skirstomos be politikų kišimosi. Kultūra ir menas yra labai svarbi tautos, visuomenės, būties sritis, atspindinti tautos ir visuomenės praeitį ir dabartį, žmogaus vidinio ir išorinio gyvenimo vingius. Kultūros ir meno darbai konstruojami kūrėjo talentu, dvasine, intelektine, emocine medžiaga. Štai kodėl kūrėjai dėl jų darbų vertinimo yra tokie jautrūs ir kūrėjų ryšiai su valstybės institucijomis yra sudėtingi, kartais prisodrinti psichinės įtampos, nuspalvinti asmenybių konkurencijos šešėliu.
Priėmus Kultūros tarybos įstatymą Lietuvos kultūra ir menas būtų apsaugoti nuo kūrėjų nepamatuoto supriešinimo, net protekcijos atspalvių, sužvaigždėjusių asmenybių ambicijų. Priėmus Kultūros tarybos įstatymą Lietuvos kultūra ir menas būtų prižiūrimi, stebimi, analizuojami profesionaliai.
Aptarinėjant įstatymą buvo pareikšta daug nuogąstavimų, ar taryba veiks skaidriai. Tarybos veiklos skaidrumą užtikrina tarybos valdyba ir administracija. Valdybos nešališkumą garantuoja valdybos dviejų pakopų rinkimai. Kultūros ir meno asociacijos deleguoja rinkikus, rinkikai renka kandidatus į valdybą. Valdybos nariai turi turėti konkrečią darbo kultūros ir meno srityje patirtį. Įvairių asociacijų vadovai negali būti renkami.
Vertinant finansiškai kultūros ir meno projektus pasitelkiama ekspertų komanda, kuri sudaroma viešo konkurso būdu. Ekspertai pasirašo nešališko vertinimo dokumentą. Administracijos tarnautojai priimami pagal darbo sutartį. Taryba kasmet visuomenei pateikia savo veiklos ataskaitą.
Taigi, teikiamu įstatymu pagaliau bus įmanoma sustyguoti subtilią visuomenės sritį – kultūrą ir meną, sąžiningai padėti Lietuvos kūrėjams, kurie yra geriausi Lietuvos ambasadoriai užsienio politikoje. Kultūros tarybos įstatymas sudarys geresnes sąlygas kūrybiškų asmenybių paramai bei pripažinimui ir įpareigos politikus atsakingai žvelgti į kultūros ir meno sritį. Todėl prašau jūsų pritarti siūlomam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Profesorės kalba labai graži ir forma, ir turiniu. Iš tiesų toks (netgi beveik be ironijos) saldžiai rožinis vaizdelis išeitų. Tačiau, mano požiūriu, bėda, kad geri, taurūs, kilnūs norai grindžiami ir numatomi įgyvendinti labai šleivai ir kreivai. Aš taip manau.
Mane šiek tiek stebina Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto stebėtinas sugebėjimas neatsižvelgti į teikiamas pastabas ir pasiūlymus, nes ką rašo, ką siūlo mūsų Seimo Teisės departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vyriausybė, tai į jų pasiūlymus įsiklausius jokiu būdu nebūtų galima pritarti šitam įstatymo projektui.
Komiteto pirmininkas pasidžiaugė, kad buvo (cituoju) „atsižvelgta į visus Teisės departamento pasiūlymus“. Tai štai, atsižvelgta, tikrai atidžiai pasižiūrėjau, atsižvelgta ten, kur reikia pakeisti žodį, pridėti arba išbraukti, arba iš pradžios žodį perkelti į kitą pusę. Daugeliu atvejų. Bet štai į esminius pasiūlymus, kurie aptaria šitos tarybos, visos tos struktūros funkcijas, sudarymą, įgaliojimus, tarpusavio santykį – neatsižvelgti, neatsižvelgti, nepritarti, nepritarti, nepritarti.
Aš galėčiau cituoti daugelį pasiūlymų ir komiteto argumentų. Jie tiesiog stebina. Paprasčiausias pavyzdys. Teisės departamentas sako: projekto 6 straipsnyje reikia aiškiai apibrėžti valdybos narių teisinį statusą, jų darbo apmokėjimo pagrindus, tarnybos ar darbo santykių įsiteisinimą. Komitetas sako – nepritarti. Argumentas. Dėmesio! Argumentas: akcinės bendrovės valdybos nario statusas irgi niekaip neapibrėžtas. Štai čia argumentas, kodėl nereikia šiame įstatyme aptarti valdybos narių statuso, darbo apmokėjimo. Ir visi tokie argumentai, pateikti Teisės departamento, skamba panašiai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba sako, kad pagal projekto nuostatas neaišku, ar ekspertai, kurie bus telkiami nešališki, bus nuolatiniai ar skiriami tik konkrečioms užduotims spręsti. Atsakymas – nepritarti. Argumentai – eksperto teisių ir pareigų visuma bus aptariama sutartyje dėl jo teikiamų paslaugų, ne įstatyme. Na, galima svarstyti. Mano nuomone, tai nepriimtina.
Vyriausybė savo išvadoje sako, kad derėtų patikslinti kuriamos įstaigos prie ministerijos pavadinimą, pasirinkti tinkamesnį ir labiau atspindintį jos veiklos pobūdį, pavyzdžiui: agentūra, departamentas ar panašiai. Čia ne tik pavadinimo reikalas, čia yra esminė Vyriausybės pastaba, tik labai švelniai pasakyta. Jeigu tai yra taryba su aprašytom funkcijom, tai yra viena, jeigu tai yra agentūra, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos šalių, ko jūs neminite šiuo atveju, arba departamentas prie ministerijos, tai visai kitos funkcijos ir kitokie įgaliojimai. Todėl iškyla esminis valdžių sąrangos klausimas, kuris čia yra pažeidžiamas. Jeigu šita taryba – ne visuomeninės organizacijos konsultacijų koks nors padalinys, o vykdomosios valdžios institucija, tai yra kultūros politikos įgyvendinimo įrankis (toks jisai formuluojamas ir toks turėtų būti), tai jis negali būti sudarytas šitaip ir veikti šitaip, kaip yra nustatyta projekte.
Taigi, du papildomi Seimo komitetai pasakė, kad būtina atsižvelgti į Teisės departamento ir kitas pastabas. Aš bandžiau įrodyti, kad į esmines pastabas neatsižvelgta. Išvada – reikia grąžinti projektą tobulinti, komitetui būti šiek tiek nuolaidesniam, atsižvelgti į šitas pastabas ir tik tuomet ateiti vėl į Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. N. Puteikis. Matyt, dalyvaudami diskusijose kalbame apie abu įstatymų projektus, nes jie tarpusavyje yra susiję.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kolegos, Lietuvoje dažnai neveikia tai, kas veikia Europoje. Man dėl šitos tarybos kyla abejonių todėl, kad aš prieš akis matau Lietuvos radijo ir televizijos tarybą, kuri suformuota panašiu principu, kaip dabar yra siūloma suformuoti šitą tarybą.
Kodėl man kilo tokių abejonių? Tarsi turėtų būti nepriklausoma Radijo ir televizijos komisija, tarsi ir turėtų užtikrinti, kad visuomenė turėtų teisę gauti informaciją apie visuomenei svarbius dalykus, bet atkreipkime dėmesį, o kur ir kada Lietuvos televizijoje buvo diskusija dėl teismų? Kur ir kada buvo diskusija dėl korupcijos teismuose? Visuomenė apie tai kalba, Garliavoje apie tai kalba, visuomeninė televizija ir radijas apie tai nekalba, o jeigu kalba, formatas – prie vieno G. Songailos trys pikti teisėjų vadovai. Santykis visada yra vienodas – 1:3, jokio proporcingumo, jokio teisingumo. O jeigu tema yra aštri, susijusi su kokiais oligarchais, pavyzdžiui, kada visuomeninės organizacijos kreipėsi į Prezidentę prašydamos vetuoti Alkoholio liberalizavimo įstatymo pataisas, visuomeninė televizija tai nutylėjo. Mes negalime to reikalauti iš komercinių televizijų, bet visuomeninė privalėjo apie tai šnekėti, tačiau jinai tai nutylėjo.
Tai ar nebus taip, kad kultūros ministro vienos ar kitos partijos teikimu sudaryta analogiška, labai panaši taryba iš tikrųjų bus vienodai teisinga, ar jinai nenueis dabartinės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos keliu? Turėdamas omeny, kad Lietuvoje neveikia europinės tradicijos ir europiniai mechanizmai arba jie išvirsta į visuomenei priešingus dalykus, aš vis dėlto manau, kol politikai toleruoja dabartinę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklą, kol joje esantys menininkai ir kūrybinių sąjungų atstovai leidžia tokį neteisingumą ir nutyli labai svarbius visuomenei procesus, kyla abejonių, kad lygiai tas pats ištiks ir siūlomą Kultūros ir meno tarybą, kad jinai veiks labai panašiais principais, todėl aš kolegas agituoju nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turiu pritarti gerbiamiesiems R. Smetonai ir N. Puteikiui, šis įstatymo projektas, sakyčiau, tiesiai šviesiai, netgi yra pavojingas Lietuvos kultūrai, nes sukuria sąlygas viską daryti, o tas viskas yra skirstyti pinigus kultūros sričiai uždarame rate, neturint normalaus kontrolės mechanizmo. Žiūrėkite, tiesiog susižavėjau, tikrai protinga moteris yra gerbiamoji profesorė M. A. Pavilionienė, bet kai jinai pašnekėjo, jeigu aš būčiau neskaitęs šio įstatymo, tai galvočiau, kaip čia viskas gražu, kaip gera. Bet tiesiog reikia paskaityti ir įsigilinti, ką visa tai reiškia.
Pirmiausia tai sukuriama dar viena biudžetinė organizacija, kurioje demokratinių principų apskritai nebus. Jūsų minėti ekspertai, taip, jie bus, jie gaus pinigus, bet į jų nuomonę bus galima atsižvelgti, neatsižvelgti, spręs tam tikra grupė žmonių, kuri, beje, išrinkta irgi bus neskaidriai. Kūrybinės organizacijos ir kultūros organizacijos siūlys rinkikus, tie rinkikai siūlys 20 žmonių, o čia jau aukštesnieji, visų pirma ministras iš tų dvidešimties dar atrinks 10 tinkamų. Tai akivaizdu, koks čia bus atrinkimas. Taip, jeigu mes gyventume rojuje, šis įstatymas būtų labai geras – angelai čia viską gerai sutvarkytų. Bet mes žinome, kaip Lietuvoje vyksta, ypač kultūroje, kai skirstomi pinigai, kiek ten susipina įvairių interesų ir kas ten vyksta po kilimu, tai šis įstatymas mus nustumia dar į blogesnę situaciją, negu mes dabar ją turime, o ji irgi nėra gera.
Tai tikrai yra, pasakysiu savo nuomonę, kuri man susidarė gilinantis, euroazijinės valdomos demokratijos šedevras. Čia viskas taip gražiai sudėliota, toks padarytas kamufliažas, atrodo viskas labai gražiai, bet kai pradedi gilintis į patį mechanizmą, kuris suksis čia, tai supranti, kad nebus jokio skaidrumo ir viskas bus formaliai, vėl bus tas pats vsio zakonno, o iš tikrųjų grupelė draugų dalinsis pinigus, kurie turėtų būti dalinami skaidriai ir visų pirma kontroliuojant. Šis įstatymas absoliučiai panaikina visuomenės kontrolę. Čia parašyta, kad kartą per metus bus teikiama ataskaita, bet tai bus skelbiama internete, visa kita kontroliuos kultūros ministras. Tai aš įsivaizduoju, kad čia ministrui yra supergeras įstatymas, jis prieš kadencijos pabaigą galės patvirtinti sau artimus žmones į visas šias struktūras, kurios po to dar ketverius metus užtikrintai kontroliuos visą kultūros politiką.
Tiek laiko čia dirbta, lyg ir tobulinta, man labai keistas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto požiūris, man atrodo, nebuvo suvoktas visas šio įstatymo ydingumas. Nežinau, nepasitarta su kultūros žmonėmis, kurie realiai mato gyvenimą, žino, kaip viskas vyksta Lietuvoje. Žiūrint iš kažkokio teorinio dramblio kaulo bokšto, galbūt galima sakyti, kaip ponia profesorė sakė, kad čia viskas gerai, bet žinant kultūrinę realybę, kur tikrai lėšų trūkumas yra didžiulis, tie žmonės, na, tiesiog priversti kovoti, ne jų kaltė, kad jie kovoja, bet jie turi kovoti, ieško visokių formų, kaip prieiti prie tų, kurie sprendžia, tai šis įstatymas yra absoliučiai, aš net sakysiu taip, korupcinis, nes jis neužtikrina nei skaidrumo, nei teisingo kultūros finansavimo. Raginu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Valstybinės kalbos įstatymas reikalauja, kad viešoje vietoje kalbant, politikui ar šiaip asmeniui pavartojus ne lietuvių kalbą turi būti išverčiama, tai žodžiai vsio zakonno išvertus reiškia „viskas teisėtai“, jeigu aš teisingai išverčiau, pone Stoma.
Kviečiu A. Baukutę. (Balsai salėje) Jinai verčiama.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai jaučiu pareigą išsakyti ne tiktai savo nuomonę, bet kaip ir iš kultūros atėjęs žmogus, kalbėti vardu kultūros ir meno žmonių, kurie nedrįsta pasakyti.
O nerimas yra toks. Kai mes visi džiugiai beveik prieš dvejus metus patvirtinome Kultūros politikos gaires, buvo kalbama apie Kultūros įstatymo projektą, kuriame būtų lydimaisiais aktais nustatyta Kultūros tarybos veikla. Taip, kaip buvo įvardinta gerbiamojo ministro pačioje pradžioje jo kadencijos, kad pavyzdys mums bus Mokslo taryba. Mokslo taryba… Nė viena taryba neturi savo atskiro įstatymo. Mokslo taryba yra Mokslo ir studijų įstatyme išrašyta lydimaisiais teisės aktais. Kelia daug nerimo, ar taip nėra norima įtvirtinti, nes tai yra susiję su finansavimu, kažkokių paslėptų dalykų. Taip pat labai daug nerimo kelia Kultūros rėmimo fondo veikla – 2011 m. audito ataskaitoje yra įvardinta daugelis pažeidimų. Vienas iš jų yra tas, kad Kultūros rėmimo fondo tarybos sprendimai skirti valstybės biudžeto lėšas iš programos… Kultūros rėmimo fondo buvo priimti nesivadovaujant Kultūros rėmimo fondo nuostatais ir Kultūros rėmimo fondo įstatymu. Taip pat audito metu buvo nustatyta, kad Rėmimo fondas, Kultūros ir meno ekspertų komisijos nariai, svarstydami ir vertindami paraiškas, pateiktas organizacijų, kuriose dirba, nenusišalino arba nebuvo nušalinti. Taigi automatiškai kyla logiškas klausimas, kodėl mes braukome dabar Kultūros rėmimo fondą, o kai audito išvados buvo pateiktos ministerijai, jos nebuvo taisomos? Ir aš klausiu: taigi nejaugi Kultūros tarybos įstatymas bus toks stebuklingas, kad visus pažeidimus ims ir išspręs? Tikrai taip nebus, juolab kad Lietuva turi didžiulę patirtį kultūros srityje, kad vienas, kitas gudrutis išsigudrino iš jos pralobti, na, neįvardinant, visi tai žinote, tai garsioji VEKS’o byla. Tą gali paliudyti netgi ir ministro patarėjas gerbiamasis R. Kvietkauskas.
Taigi nerimo yra labai daug, kai kalbama, kad politika turi būti nuo įgyvendinimo finansavimo atskirta. Užduodu klausimą: tai nejaugi valstybė neturi žinoti, kur išleidžia pinigus? Tai atsakykime mes į šį klausimą, kuris visiems rūpi. Taip pat yra pavyzdžiai aštuonių šalių, kad mes, komitetas, gautume analizę, kaip iš tikrųjų Danijoje, Suomijoje. Be gražaus žodžio mes norime padėti kultūrai, mes tikrai ne prieš, mes tiktai už, bet čia reikia kalbėti argumentais ir faktais, o ne atvežti du svečius, kurie tik žodžiu patvirtina, kaip tai yra daroma. Todėl tas rankos atstumo principas tikrai nėra įvardintas tiksliais faktais, tas tikrai kelia daug nerimo.
Norėdama tikrai padėti kultūrai, tikrai už ją, norėčiau, kad būtų visų pirma atsakoma į klausimus, kodėl nėra teikiamas Kultūros įstatymas? Ministras atsakė komitete, kad nėra laiko. Labai atsiprašau, su kultūra, kuri ir taip nedaug gauna finansavimo priimant biudžetą, o dėl šios tarybos jau gruodžio mėnesį buvo eilutė, jai mes randame lėšų!.. Aš užduodu sau klausimą, kodėl tokia skuba, kodėl toks nervas, kai yra užduodami klausimai? Konstruktyviai spręsti kultūros, kuri ir taip yra nuskriausta, klausimus, nepykti, ir tokioje srityje skubėti tikrai negalima. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į tai, kad šis įstatymas, kiek mes girdėjome, kelia labai daug diskusijų, abejonių, kontroversiškų nuomonių, remdamasis Seimo statuto 151 straipsnio 7 dalimi, aš prašau (kaip čia rašoma – jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui), kad jūs teiktumėte balsuoti dėl šito įstatymo projekto komiteto išvados.
PIRMININKAS. Reikalavimas statutinis, yra tokia teisė minėto straipsnio 7 dalyje, todėl mes turėsime dabar balsuoti. Jeigu nesupratote, galiu dar kartą pakartoti: jeigu reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos yra balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Tai yra alternatyvus balsavimas. V. Stundys dėl vedimo tvarkos.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką pasakyčiau prieš tokį svarbų balsavimą. Vis dėlto daugelyje kalbų labai aiškiai nesuvokta, kas yra Kultūros taryba. Kultūros taryba (atleiskite, pavartosiu negražius žodžius) nėra sovietas. Tai yra biudžetinė įstaiga. Savarankiška, atskira, specifiška, dėl to reikalingas atskiras įstatymas. Tie, kurie svaičioja apie LRT ir Kultūros tarybos analogiją, tiesiog šneka, atleiskite, niekus, neperskaitę nieko iki galo. Nes skaidrumo maksimaliai siekta…
PIRMININKAS. Pone… Ne dėl vedimo tvarkos. Čia jau… Pirmininke!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, kad tai yra svarbu, kadangi paskleista daug netiesos.
PIRMININKAS. Pirmininke, tokiu atveju yra numatoma Statute procedūra, balsuojame, galime tik susitarti, ar alternatyvus balsavimas, ar tiesiog… Galbūt, kad būtų aiškiau, padarome alternatyvą. Balsuojantys už balsuoja už pono E. Klumbio pasiūlymą, balsuojantys prieš turi kitą nuomonę. (Balsai salėje) Gerai, normalus balsavimas. Balsuojantys už balsuoja už E. Klumbio pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę nepalaiko E. Klumbio pasiūlymo. (Balsai salėje) Kaip nereikia balsuoti? Dėl įstatymo. Aš tik paaiškinu. Ponas E. Klumbys pateikė pasiūlymą, kuris numatytas Statute. Tiek paprasčiau, žmogiška kalba. Žiūrėkite, sėdam. Jeigu Seimo narys reikalauja, po bendrosios diskusijos balsuojame, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Štai ir viskas. Balsuojame. Balsuojantys už (dabar susitarkime) balsuoja už pritarimą pagrindiniam įstatymo projektui po svarstymo komitete, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę, nepalaiko. Štai ir viskas. Balsuojantys už balsuoja už komitetą, balsuojantys prieš ir susilaikę turi kitą nuomonę.
Už – 31, prieš – 13, susilaikė 20. Nepritarta pagrindinio komiteto patvirtinam įstatymo projektui.
Dabar galioja kita dalis. Tik dėmesio, klausykite, kad girdėtumėte! Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje. Ir projektas (dabar dėmesio!) arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Dabar mes turime, matyt, balsuoti paprasčiau – ar grąžinti šį įstatymo projektą pagrindiniam komitetui tobulinti? Dėmesio! Vėliau vėl nuosekliai balsuosime. Balsuojantys už grąžina pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad vėliau reikės elgtis kitaip.
Už – 32, prieš – 14, susilaikė 17. Grąžiname pagrindiniam komitetui tobulinti. Viskas.
Dabar palengvinkime sau darbą, gal komiteto pirmininkas patars, nes kitas įstatymo projektas yra lydintysis, ir jis, matyt, ir vėl sukels aistrų. Ar galime jį svarstyti? Prašom, žodis jums.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog siūlyčiau, kadangi tai susiję dokumentai, nes Kultūros rėmimo fondo įstatymo pataisos yra susijusios su Kultūros tarybos įstatymu… Ačiū už gana trapų teigiamą sprendimą. Bandysime sklaidyti kai kurių keistokus požiūrius į šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Aš norėčiau atsiliepti į ankstesnę komiteto pirmininko kalbą dėl to, kad čia, girdi, biudžetinė įstaiga, o ne kas kita. Čia ir yra esmė, pirmininke, kad biudžetinė įstaiga jūsų projekte tvarkoma prieštaraujant Biudžetinių įstaigų įstatymui ir jūs savo išvadose įrašote. Todėl ir reikia kitaip specialiame įstatyme, nei kad yra nustatyta Biudžetinių įstaigų įstatyme. Čia jūs ir sukeliate painiavą. Todėl aš labai skeptiškai nusiteikęs dėl mūsų tokio sprendimo atiduoti taisyti šitam komitetui, kuris faktiškai jau vieną kartą taisė ir nutaisė dar blogiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo valia jau yra aiški. Pažiūrėkite už lango, toks geras oras, Seimas išreiškė savo valią, grąžino pagrindiniam komitetui tobulinti, ar verta dar kalbėti? Gal dirbame toliau. 2-7a, 2-7b. Ar ką nors vertingo?.. Na, gerai. S. Stoma tada paeiliui.
S. STOMA (TS-LKDF). Nežinau, kiek tai vertinga, bet kiek užima laiko posėdžio pirmininkas savo tuščiu plepėjimu, tai irgi nelabai vertinga. Aš tik norėjau pasakyti, kad, matydamas tokį didžiulį komiteto pirmininko angažuotumą, tikrai nemanau, kad tame komitete šis įstatymas bus patobulintas. Tuo labiau kad iš tikrųjų buvo pasakyta – tai yra biudžetinė organizacija, tai kam tada reikalinga…
PIRMININKAS. Apie ką jūs kalbate? Seimas balsavimu išreiškė savo valią, kam dar kartą čia agituoti? Valia juk aiški, pasakyta. Prašom. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys, manau, peržengė kompetencijos ribas, nes jis vertino mano kalbą apie televizijos komisijos dviveidiškumą, pavartojo žodį, kad tai yra kliedesiai. Aš manau, kad tai yra Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo kompetencija tokias diagnozes nustatyti.
PIRMININKAS. Pone Matulai, gal galite patvirtinti diagnozę? Tvirtina. Patvirtinta. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai ir posėdžio pirmininke, kada yra svarstomi tokie įstaigų institucijų kūrimo klausimai Seime, visada arba pagrindiniu, arba papildomu komitetu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šiuo atveju mūsų komiteto išvada buvo kategoriška – nepritarti tokiai redakcijai ir tobulinti atsižvelgiant į jau čia išsakytas pastabas. Todėl visada ateityje reikėtų balsuoti dėl komiteto nuomonės ir nevertėtų tada dalyvauti diskusijose ir kalbėti, nes iš esmės toks sprendimas galėjo būti priimtas pačioje pradžioje, jeigu būtų atsižvelgta į papildomo komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Ši pastaba dalykinė. Mes grąžinome pagrindiniam komitetui tobulinti, bet pateksime vėl į aklavietę, į tą pačią situaciją. Galime numatyti ir papildomus komitetus, kaip ir buvo prieš tai, t. y. Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Na, matyt, taip turėtų būti. Ką gi, grįžtame į tą pačią situaciją. Ir paskutinė replika po balsavimo – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, apmaudu, kad kai kas įstatymo pasiūlymą, įstatymo projektą vertina žvelgdamas į savo paties praktikas, skirstant finansus kultūros srityje, dėl ko ir teko atsidurti už grotų. Iš tiesų reikia žiūrėti į šito įstatymo ne kažkokį idealų variantą, bet kaip tai yra palyginti su dabartine padėtimi. Su dabartine padėtimi – tai būtų neabejotinas situacijos išskaidrinimas.
PIRMININKAS. Jau čia pirmininko teise siūlau du papildomus komitetus (aš turiu tokią teisę), nes nėra numatyta Statute aiškiai. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi tie patys – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
17.47 val.
2-7a – Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3999 ir 2-7b – Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4000. Pateikimas. Prašau. Kviečiu į tribūną krašto apsaugos viceministrą Vytautą Umbrasą. Kalbame apie du įstatymų projektus. Klausimus irgi užduodame dėl abiejų įstatymų projektų.
V. UMBRASAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir taip pat Vyriausybės teikiamą Lietuvos Respublikos dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Abu projektai iš esmės yra techninio pobūdžio. Kalbant apie pirmąjį projektą, pirmiausia galėčiau pasakyti, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo 2 straipsnis) nustatytas karių savanorių karinių ir partizaninių laipsnių prilyginimas Lietuvos Respublikos sausumos ir karinių oro pajėgų karių laipsniams neatitinka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio. Šiame straipsnyje nuo 2011 m. sausio 1 d. naujai reglamentuojama puskarininkių karinių laipsnių sistema, kurią sudaro grandinio, seržanto, vyresniojo seržanto, viršilos ir seržanto majoro laipsniai ir nebeliko jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio ir vyresniojo puskarininkio karinių laipsnių.
Minėtame antrajame projekte taip pat yra neatitikimas. Čia jau kalbame apie 2 straipsnį. Taip pat neatitinka Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 straipsnio dėl tos pačios naujų laipsnių sistemos, patvirtintos 2011 m. sausio 1 d. ir naujai reglamentuotos naujuoju KASOKT įstatymu. Tačiau antrajame projekte dėl dimisijos karių laipsnių suteikimo dar yra įvestos kai kurios naujos sąvokos. Tai yra minėtame įstatyme nebuvo minimos Lietuvos partizanų ginkluoto pasipriešinimo karinės struktūros kai kurios buvusios pareigybės. Pavyzdžiui, kuopos vado pavaduotojas, tėvonijos štabo viršininkas, srities štabo viršininkas. Taip pat įstatyme buvęs įrašytas žodis „tėvonija“ neatitiko Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio statute vartojamo žodžio „tėvonija“. Todėl šitie pakeitimai yra padaryti. Kaip minėjau, jie daugiau techninio pobūdžio. Įstatymai yra priimti. Labai ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jums neatrodo, kad laipsnių suteikimas yra šiek tiek pavėluotas, nes buvo priimti pagrindiniai krašto apsaugos ir karo tarnybos įstatymai? Man čia atrodo, praėjo gerokai laiko. Ar jums taip neatrodo? Kodėl kartu nepateikta?
V. UMBRASAS. Iš tikro galėčiau pasakyti, kad šiek tiek laiko praėjo. Aš negalėčiau dabar prisiminti, kaip vyko diskusija dėl KASOKT įstatymo. Man regis, kad tuo metu kažkaip ta dalis netikėtai iškrito ir šiek tiek laiko užtruko, bet jau turbūt beveik pusę metų šitas projektas yra Seime. Taigi, aš manyčiau, geriau vėliau negu niekada, bet iš tikro vėluojama su tuo projektu.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip dabar vadinasi, ar seržantai, ar jaunesnieji puskarininkiai, nes iš tikrųjų tas pakeitimas, seržantas, mums daugiau asocijuojasi su sovietine kariuomene, nes ten tokie buvo? O kaip mūsų istoriškai tas buvo priimta anksčiau, ar seržantas, ar čia iš kažkur pasiskolinta sąvoka?
V. UMBRASAS. Laipsnių sistema turbūt buvo pateikta nagrinėjant patį įstatymą ir buvo labai detaliai aptarta. Aš tik galėčiau pasakyti, kad čia šiek tiek buvo orientuotasi turbūt ir į amerikietiškąją sistemą. Mums reikėjo šiek tiek kitokios laipsnių sistemos dėl galimybių turėti karių tam tikrą karjeros galimybę, diferencijuoti specialistus, karius, įvairių laipsnių specialistus ir t. t. Bet tas klausimas buvo detaliai išnagrinėtas jau priimant patį įstatymo projektą. Čia nėra šio projekto tikslas.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti, ar teisinio statuso pasipriešinimo okupacijoms dalyvių pakeitimas kaip nors yra susijęs su valstybiniu finansavimu ir valstybės finansiniais įsipareigojimais pasipriešinimo dalyviams?
V. UMBRASAS. Nėra niekaip susijęs. Tai yra tiesiog tam tikro teisinio statuso pripažinimas. Įstatymai, kaip minėjau, ir vienas, ir kitas, yra priimti. Čia mes tik pataisome juos derindami su KASOKT įstatymo pakeitimais. Jokių finansinių pasekmių neturi. Čia pirmajame projekte tiems, kurie turėjo laipsnį, jis ir prilyginamas atitinkamai pasikeitus laipsnių sistemai, o antrasis projektas daugiau susijęs su tuo, kad tie, kurių laipsnis yra nenustatytas, arba mes nežinome jo laipsnio, taip pat turi galimybę ir teisę į to laipsnio atkūrimą. Finansinių pasekmių čia nėra.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, tie neatitikimai yra jau daugelį metų. Kodėl pateikti tik šiemet, kodėl ne prieš metus, prieš dvejus metus, prieš trejus metus atėjus į valdžią? Gal reikėjo suderinti tada?
V. UMBRASAS. Tie neatitikimai nėra daugelio metų. Ankstesni galioję įstatymai (pirmasis 1997 m., antrasis 1998 m.) visai atitiko, juose vartojama laipsnių sistema visiškai atitiko Krašto apsaugos sistemos ir Karo tarnybos organizavimo įstatymą, tuo metu buvusį. Kaip minėjau, paskutiniu metu pasikeitė įstatymas ir dėl to reikia laipsnių sistemą suderinti. Tiktai tiek.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, dabar ten tie laipsniai, kurie keičiasi. Pavyzdžiui, buvo jaunesnysis leitenantas, dabar to laipsnio jau nėra. Jeigu kariui ar partizanui buvo suteiktas tas laipsnis, tai dabar turės tą laipsnį pakeisti? Kaip bus su žuvusiais arba jau išėjusiais amžinybėn? Ar bus peržiūrimi visi sąrašai ir atitinkamai keičiami laipsniai pagal sausumos kariuomenės laipsnių sistemą?
V. UMBRASAS. Galėčiau tik atsakyti, kad šitais klausimais yra numatyta ir įstatyme, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių statusą ir visus tuos dalykus kreipiantis tiems žmonėms, kurie mato poreikį dėl to, ir tada sprendžiama. Yra tam tikra tvarka. Šiuo projektu niekas nekeičiama. Yra tiktai prilyginami laipsniai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų daugiau nėra norinčių klausti. Nuomonė už. Bet nėra prieštaraujančių. Gal galima bendru sutarimu pritarti abiem įstatymų projektams? Ačiū, viceministre. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Jeigu niekas neprieštarauja, galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gerai. Balsuojame. Pirmasis įstatymo projektas Nr. XIP-3999. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 37, prieš – 1, susilaikė 11. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir, matyt, papildomai reikėtų svarstyti Pasipriešinimo okupaciniams… Taip, prašau. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Taip, supratau. Gerai, tinka. Ir siūloma svarstyti birželio 7 d.
Antrasis įstatymo projektas. Ar galima bendru sutarimu jam pritarti? Pritarta.
Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildoma – jau mano minėta komisija.
18.00 val.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo preambulės ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP Nr. XIP-1968. Pranešėjas – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes, komisija, atsižvelgėme į Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, taip pat Vilniaus Gaono žydų muziejaus, kurie veda žydų gelbėtojų apskaitą, prašymus. Tiesa, tai buvo padaryta prieš dvejus metus, buvo iki šiol laukta, kol bus pateikimas.
Siūlome, kad pasipriešinimo dalyvio statusą suteiktume žydų gelbėtojams. Tai būtų 4 straipsnio 3 dalyje: „žydų gelbėtojai holokausto metu.“ Aš truputėlį turiu paremti kai kuriais skaičiais. Tokių gelbėtojų į Gaono centro apskaitą yra įtraukta apie 3 tūkstančius. Turiu pasakyti, kad net apie 170 kunigų rėmė ir gelbėjo žydus. Šiuo metu mes teikėme paklausimą, kiek dar yra gyvų gelbėtojų. Tai 2010 metų pabaigoje buvo, jų duomenimis, 180, dabar, praėjus porai metų, jų, aišku, kur kas mažiau. Aš manau, mes turime kokią nors moralinę skolą, juo labiau galbūt ypač tiems gyviesiems, ir materialią, suteikdami kovų Sąjūdžio dalyvio statusą… Kai gerėja ekonomika, tai siūlome kolegoms pritarti po pateikimo šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti… V. M. Čigriejienė norėtų jūsų paklausti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad reikėtų Vyriausybės išvados dėl to, kad čia atsirastų naujas statusas? Ar jūs statistiškai surinksite patikimus duomenis? Jau daug žmonių yra mirę, bus sunku tą padaryti. Aš visiškai suprantu. Kaip jums atrodo, Vyriausybės išvada reikalinga?
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš turiu keletą skaičių. Mes turime tą statistiką. Reikėtų, jeigu būtų 180 dar gyvų, kalbu apie tą valstybinę pensiją, 400 tūkst. per metus litų. Dabar, aišku, jų mažiau yra. Moralinė teisė dėl tų 3 tūkstančių, kurie norėtų… tai yra giminės tą pažymą gauti, tai čia yra visai kiti dalykai. Tai yra nematerialus dalykas. Jeigu jūs siūlote, tai nieko prieš, kad būtų ir Vyriausybės nuomonė. Juo labiau kad čia dar tik pateikimas, dar turime laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Daugiau nėra norinčių klausti. Nuomonė už – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai pasisakyčiau už. Žmonės iškentėjo ir rizikavo, bet vis dėlto tai yra biudžeto pinigai. Kaip minėjo gerbiamasis pranešėjas, reikia apie 400 tūkst., o gal daugiau. Taigi Vyriausybės išvada būtina. Paprasčiausiai mes negalime toliau svarstyti be Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Matyt, būtų galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo. Numatyti, jog pagrindinis komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei jau minėtoji komisija. Siūloma svarstyti birželio 26 d. Prašome bendru sutarimu Vyriausybės išvados. Tinka? Tinka.
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas. Ar tikrai svarstysime ir nagrinėsime rezervinį 1 klausimą? Jeigu nėra noro, būtų galima atidėti ir nenagrinėti šiandien rezervinio 1 klausimo. Aš matau, yra užsirašiusių norinčių dalyvauti diskusijoje žmonių, jų irgi nėra salėje. Yra pasiūlymų. Autorių irgi nematau salėje. Įstatymas gana svarbus. Jeigu neprieštarausite, čia gal būtų galima atidėti kitam posėdžiui bendru sutarimu. Tinka? Ačiū.
18.05 val.
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo dėl Rimanto Astrausko ir Linutės Skliutienės peticijos projektas. Kviečiu į tribūną D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai paprašyčiau šiek tiek dėmesio, nes tai yra labai gerbtina piliečių iniciatyva. Teikiu peticiją – išvadą dėl R. Astrausko ir L. Skliutienės peticijoje pateikto pasiūlymo. Peticijų komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atmesti R. Astrausko ir L. Skliutienės peticijoje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsnio 1 dalies pakeitimo pateiktą pasiūlymą, Teismų įstatymo 73 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu vienai devynerių metų kadencijai. Tai yra papildyti nuostatą, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai skiriami devynerių metų kadencijai.
Kokiais motyvais remdamasi komisija priėmė tokį sprendimą? Jie visi jums išdalinti ir labai išsamiai viskas aprašyta. Todėl norėčiau tik pabrėžti, kad Konstitucijoje yra nustatyta, kad (cituoju) „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.“ Kad vykdydamas teisingumą teisėjas privalo būti nešališkas, nepriklausomas ir remtis tik Konstitucija ir įstatymu. Teisėjas privalo nepasiduoti valdžios institucijų ar pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar atskirų piliečių įtakai. Teisėjo nepriklausomumas turi būti realiai garantuotas, taip pat garantuojant ir teisėjo įgaliojimų trukmę. Tuo tarpu teisėjas, žinodamas, kad jis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju paskirtas tik laikinai, ir neturėdamas garantijų dėl savo profesinės ateities, gali būti labiau paveikiamas valdžios institucijų ar pareigūnų, ūkio subjektų, visuomeninių organizacijų ar atskirų asmenų įtakos.
Jungtinių Tautų pagrindiniai teismų nepriklausomumo principai išrinktiems arba į tarnybą paskirtiems teisėjams garantuoja tarnybą iki privalomojo pensinio amžiaus arba tarnybos laikotarpio pabaigos, kai taikoma terminuoto paskyrimo į pareigas sistema. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje taip pat pabrėžiama, kad viena iš svarbiausių teisėjų nepriklausomumo garantijų – teisėjo įgaliojimų nepertraukiamumas iki pensinio amžiaus, kuris toks egzistuoja. Teisėjų skyrimas arba išrinkimas konkrečiam terminui yra praktikuojamas tik tose šalyse, kuriose jis yra istoriškai išlikęs ir kuriose visa teismų santvarka paremta terminuoto paskyrimo į pareigas sistema. Tačiau šiuo metu absoliučioje daugumoje demokratinių šalių pirmenybė teikiama teisėjų skyrimui ne konkrečiam kelerių metų terminui, o kol jis sulauks nustatyto pensinio amžiaus.
Lietuvos Respublikos teismų sistema yra pagrįsta teisėjų įgaliojimų nepertraukiamumu iki privalomojo pensinio amžiaus, todėl ir siūlymas iškreiptų šią sistemą, sukeltų abejonių dėl teisėjų nepriklausomumo, sudarytų prielaidas teisėjui, siekiančiam būti paskirtam į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, priimti sprendimus galimai šališkus tų asmenų, nuo kurių priklauso jo paskyrimas, atžvilgiu.
Atsižvelgdama į visa tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Civilinio proceso kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonė už nėra. Nuomonė už – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš nežinau, ar už, ar prieš būsiu. Kai Peticijų komisija svarstė klausimą, kad labai svarbus yra teisėjų savarankiškumas ir nepriklausomumas, tai dar svarbiau jų paskyrimo savarankiškumas, demokratiškumas ir t. t. Paskyrimas pas mus yra iš esmės politizuotas. Tai dabar politizuotai paskiriame 9 metams ir iš tikrųjų tada kyla klausimas, ar čia mes ginam tą savarankiškumą ar nepriklausomumą. Dabar aš nežinau, kaip čia man kalbėti, nes ne visai supratau, ar 9 metai yra peticija, ar 9 metai pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nediskutuokite tarpusavyje. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijos sprendimui atmesti peticiją? Bendru sutarimu pritarta. Peticija atmesta.
18.10 val.
Kaip mes ir kalbėjome, dabar aš girdžiu, ponas D. Budrys nepatenkintas. Aš paklausiau pažiūrėjęs įstatymo projekto pavadinimą, ganėtinai svarbų, mūsų salėje nėra daug narių. Ar galima padaryti pertrauką iki kito posėdžio? Aš, kaip Seimo posėdžio pirmininkas, tris kartus klausiau, niekas neprieštaravo, visi sutarėme ir aš padariau pertrauką iki kito posėdžio, kaip ir numato Statutas.
Dabar aš kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį ir tokiu atveju galėsime… (Balsas salėje) Ką taip? (Balsas salėje) Aš tris kartus klausiau, ar tikrai to reikia? Klausimo svarba. Seimo posėdžio pirmininkas, nekelkime aistrų, turi tokią teisę paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, kaip ir bet kuri frakcija, ir mes turime balsuoti. Balsuojame. Jeigu yra vienas trečdalis Seimo narių, palaikančių reikalavimą iki kito, bus pertrauka. Ne, jūsų klausimą išsprendėme, Danute, viskas. Dabar balsuojame dėl pertraukos padarymo dėl įstatymo projekto – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projekto. Balsuojantys už balsuoja už pertrauką iki kito posėdžio.
Už – 16, prieš – 19, susilaikė 9. Trečdalis nubalsavusių tikrai yra, pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai, juokas salėje) Vienas trečdalis nuo užsiregistravusių. Jeigu surinksite, padauginsite iš 3, kiek jūs gausite? (Balsai salėje) Seimo posėdžio pirmininkas prašė. Vieno penktadalio.
V. P. Andriukaitį kviečiu. Prašau, žodis jums.
Gerai. Atsiverskite Statutą. (Balsas salėje: „Pagal kokį straipsnį?“)
Prašau. Pagal Statuto straipsnį, kuris vadinasi 109 straipsnis. Klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas. Štai ir viskas, kur galima tai padaryti. Arba posėdžio pirmininko reikalavimu, arba pagrindinio komiteto reikalavimu, arba frakcijos reikalavimu. Štai ir viskas. Vienas trečdalis remia posėdžio pirmininko reikalavimą. Pertrauka iki kito posėdžio. Įtrauksime į darbotvarkę ketvirtadienį, solidžiai, ramiai, numatytu laiku, ir galėsime tikrai apsvarstyti. Ko čia dabar taip skubėti?
Žodis V. P. Andriukaičiui.
18.12 val.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Leiskite perskaityti Seimo narių J. Sabatausko ir V. P. Andriukaičio pareiškimą „Dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo“.
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą ištirti Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo „Dėl A. Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitiktį Konstitucijai ir Seimo statutui, savo konstatuojamojoje dalyje nustatė:
Pirma. Seimo statuto 117 straipsnio 1 ir 6 dalyse, 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja pareigas Seimui prieš balsavimą patvirtinti tokį balsavimo biuletenio pavyzdį, kad tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, būtų sudaryta galimybė balsuoti už keliamą kandidatą ar teiginį, prieš keliamą kandidatą ar teiginį arba susilaikyti, kad balsuojantysis, reikšdamas savo valią, turėtų galimybę pasirinkti ir balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam priimtinas.
Antra. Tais atvejais, kai balsuojama slaptai, balsuojančiajam, norinčiam balsavimo biuletenyje išbraukti pavardes kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja, ar teiginius, kurie jam nepriimtini, turi būti sudaryta galimybė tai padaryti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjus pagal Statuto 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nebūtų jam galimybės eiti prie balsadėžės.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad mes neskundėme Seimo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas kitoks balsavimo biuletenio pavyzdys. Todėl jis nesvarstė šio Seimo sprendimo konstitucingumo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Seimo narių grupės argumentuose, susijusiuose su Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalimi, yra keliami klausimai, susiję su teisinio reguliavimo taikymu. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo teisinio reguliavimo taikymo problemų, bet pabrėžė, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga šalinti su Seimo statuto taikymu susijusias teisines dviprasmybes, neaiškumus ar trūkumus. Kadangi su šiuo minėtu Seimo priimtu nutarimu susiję teisiniai santykiai, išrinkus naują Seimo Pirmininką, yra nutrūkę, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą nutraukti šio Seimo nutarimo atitikimo Konstitucijai pradėtą teiseną. Bet Konstitucinio Teismo konstatuojamosios dalies argumentai turi teisinę galią ir Seimui kyla pareiga į juos atsižvelgti, tobulinant Statuto 117 straipsnio 1 ir 6 dalis ir derinant jas su 118 straipsnio 1 dalimi. Esame įsitikinę, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgs į šias Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.“
J. Sabatauskas ir V. P. Andriukaitis.
PIRMININKAS. Registruojamės ir baigsime posėdį.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Skelbiu gegužės 8 d. vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.