AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą.

 

Galiojantis azartinių lošimų reguliavimas Lietuvoje nebeatitinka įvykusių rinkos pokyčių, technologinės pažangos, išsiplėtusių lošimų organizavimo galimybių ir būdų, tuo pačiu prasilenkia su ekonominėmis realijomis bei lošimus organizuojančių bendrovių ir lošėjų poreikiais bei lūkesčiais. Lošimų veikla yra specifinė savo esme, tačiau tai nepaneigia jos kaip ekonominės veiklos svarbos valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei. Valstybėse narėse pripažįstamas šios ūkinės veiklos, priskirtinos laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, svarba moderniai ekonomikai ir visuomenei, bei būtinybė sudaryti sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai plėtrai, savo ruožtu tikėdamasi bei siekdama užtikrinti, kad šis verslas bus organizuojamas sąžiningu, atsakingu, skaidriu, saugiu ir teisėtu būdu ir priemonėmis.

 

Lietuvoje lošimų bendrovės į savo verslą per pastaruosius 10 metų investavo daugiau kaip 230 mln. litų. Per šį laikotarpį valstybės biudžetas vien loterijų ir azartinių lošimų mokesčių surinko daugiau kaip už 212 mln. litų. Skaičiai rodo, kad lošimų ir loterijų veikla yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet neša ir ekonominę naudą valstybei.

 

Naujausi azartinių lošimų socialiniai ekonominiai tyrimai atskleidžia ir teigiamą lošimų industrijos poveikį viešajai ekonomikai[1]: azartiniai lošimai prisideda prie valstybės mokestinių pajamų didėjimo, prie infrastruktūros kūrimo, prie teigiamo kitų verslų įtakojimo, jų pajamų didinimo, lengvesnių naujų verslų pradėjimo galimybių užtikrinimo, siūlo pramogų vertę ir papildomą poilsio pasirinkimo gyventojams galimybę, sąlygoja viešųjų paslaugų plėtrą, įtakoja naujų darbo vietų atsiradimą, gyvenimo kokybę, visuomenės sveikatą, socialinį kapitalą ir vertybes.

 

Nepasitvirtino bingo veikla, todėl Įstatymo projekte ši lošimų rūšis nereglamentuojama.

 

Įstatymo projektu siūloma patikslinti ir pritaikyti galiojantį reguliavimą objektyviai įvykusiems lošimų rinkos pokyčiams, pritaikyti jį prie technologinės pažangos, sureglamentuoti sritis, kurių šiuo metu galiojantis reguliavimas neaptaria bei užkirsti kelią įstatymą taikančioms institucijoms įstatymo taikymo ir aiškinimo būdu iškreipti galiojančio teisinio reguliavimo esmę. Dėl egzistuojančių dabartinio reglamentavimo spragų tokių atvejų pasitaikė praktikoje.

 

2011 m. rugpjūčio 31 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę Azartinių lošimų ir loterijų reglamentavimo įstatymo projektams parengti (toliau – Darbo grupė). Į Darbo grupės sudėtį įtraukti skirtingų Seimo pozicijos ir opozicijos politinių frakcijų asmenys su tikslu užtikrinti plataus politinio spektro interesų atstovavimą bei galimo nacionalinio susitarimo prielaidas: Dainius Budrys - Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas (darbo grupės vadovas), Erikas Tamašauskas, Vaidotas Bacevičius, Vytautas Gapšys, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas. Darbo grupei pavesta parengti azartinių lošimų ir loterijų viešosios politikos reguliavimo principus; inicijuoti azartinių lošimų ir loterijų paplitimo tyrimo atlikimą vadovaujantis Europos Komisijos žaliojoje knygoje „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ nurodytomis patikrinimo priemonėmis DSM-IV ar SOGS, paskiriant valstybės ir kitas institucijas organizuoti šio tyrimo atlikimą ir finansavimą. Darbo grupei pavesta parengti azartinius lošimus ir loterijas reglamentuojančių įstatymų ir prireikus susijusių teisės aktų projektus. Seimo valdybos nutarimu terminas pratęstas iki 2012 balandžio 16 dienos. Darbo grupės atlikti darbai:

-          surinkti iš skirtingų valstybinio valdymo institucijų faktiniai duomenys apie azartinių lošimų būklę Lietuvoje;

-          atliktos viešosios konsultacijos su valstybinio valdymo institucijų (Valstybinės lošimų priežiūros komisijos, Finansų ministerijos) atstovais,

-          atliktos viešosios konsultacijos su skirtingų lošimų segmentų (lošimo namų (kazino), loterijų, lažybų, B kategorijos) verslo asociacijų atstovais,

-          atlikti susipažinimo vizitai su skirtingų lošimo segmentų lošimų organizavimo vietomis,

-          išanalizuoti lyginamieji ES valstybių narių azartinių lošimų reguliavimo modeliai,

-          suorganizuotas konsultacinis vizitas į Didžiąją Britaniją, kurio metu suorganizuoti Susitikimai su valstybinių institucijų - Didžiosios Britanijos Vyriausybės Kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento atstovais (2012-03-01) ir Azartinių lošimų komisijos (2012-03-02) - atstovais, su skirtingų lošimo verslo segmentų verslo asociacijų - Britų pramogų ir maitinimo prekybos asociacijos (the British Amusement Catering Trade Association), vienijančios B kategorijos lošimo automatų operatorius, Britų lažybų asociacijos (The Association of British Bookmakers Ltd), Nacionalinių lošimo namų industrijos forumo, Lošimo namų (kazino) asociacijos (Casino Operators Association) – atstovais (2012-02-29), o taip pat su interneto portalo GamblingCompliance, besispecializuojančio azartinių lošimų reguliavimo tyrimų skirtingose jurisdikcijose srityje, atstovais (2012-02-29),

-          parengta naujojo Azartinių lošimų įstatymo koncepcija, kurios pagrindu rengiami azartinių lošimų ir loterijų viešosios politikos reguliavimo principai,

-          susitarta su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl lošimų paplitimo tyrimo atlikimo (2011-12-21 Sveikatos apsaugos ministerija raštu Nr.10-(11.1-193)-9817 pateikė atsakymą Darbo grupei, kuriuo pritarė lošimo ir loterijų paplitimo tyrimo Lietuvoje atlikimui; 2012-04-04 raštu Nr. (11.1-193)-10-2967 pasiūlė tokį tyrimą Lietuvoje organizuoti 2014 metais.

 

Esminiai argumentai, dėl kurių kilo poreikis atnaujinti lošimų reglamentavimo teisinę bazę Lietuvoje:

 

1. Proporcingo reguliavimo priemonių nustatymas. Lietuvos azartinių lošimų rinka šiuo metu yra viena iš saugiausių socialinių rizikų prasme tarp ES valstybių narių, kas patvirtina tai, kad šiuo metu valstybėje egzistuoja griežtas šios ekonominės veiklos reguliavimas, nustatantis proporcingas lošimo organizavimo ribojančias priemones, o taip pat socialiai atsakingą lošimo organizatorių elgesį šių paslaugų vartotojų atžvilgiu. Todėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1495) (toliau - „ALĮ“) ir susijusių teisės aktų pakeitimų projektu siūloma lošimų reguliavimo negriežtinti, o taip pat siūloma nustatyti adekvačias ir proporcingas teisinio reguliavimo priemones, įteisinančias naujas lošimų rūšis ir būdus, iš anksto nustatant reikalingus ribojimus tam, kad lošimų veikla būtų tolygi, saugi, subalansuota, efektyviai prižiūrima ir kontroliuojama. Naujasis reguliavimas yra skirtas apsaugoti visuomenę nuo galimų lošimų neigiamų socialinių padarinių, o tuo pačiu suteikti galimybes visuomenei turiningiau, įdomiau ir linksmiau leisti savo laisvalaikį. Be kita ko, sureglamentavus (įteisinus) naujas lošimų rūšis ir būdus, galima numatyti socialinės lošimo organizatorių atsakomybės priemones ir įtvirtinti pareigą jų laikytis, rasti geriausiai visuomenės, valstybės ir verslo interesus atitinkančią reguliavimo kryptį ir priemones. Azartinių lošimų įstatymo naujos redakcijos tikslas - nustatyti ir vykdyti lošimų nuosaikiai, subalansuotai, saugiai ir tolygiai plėtrai palankią politiką, pripažįstančią lošimus ir loterijas laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ir asmenų, ypatingai nepilnamečių, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą, nesąžiningo elgesio ir nusikalstamų veikų prevenciją, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą.

 

2. Nuotoliniai lošimai. Šiuo metu galiojantis ALĮ aiškiai nereglamentuoja, jog subjektai, turintys teisę organizuojantį lošimus, gali organizuoti minėtus lošimus nuotoliniu būdu, naudodami lošimo ryšio priemones. Dėl šios priežasties lošimai ryšio priemonėmis Lietuvoje yra draudžiami. Visuotinai sparčiai plinta lošimų organizavimas interneto erdvėje (tiek Lietuvoje, tiek globaliniu mastu), nors subjektai, nuotoliniu būdu organizuojantys lošimus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nustatyta tvarka nėra gavę licencijos ar leidimo juos organizuoti. Lietuvoje pagal Azartinių lošimų įstatymą teisėtai veikiančios bendrovės atsidūrė nelygiavertėje konkurencinėje erdvėje. Be kita ko, nesant nuotolinių lošimų kontrolės ir ribojimo teisinių nuostatų bei priemonių, nėra aišku, kokiomis priemonėmis turėtų būti stabdoma nelegalių internetinių lošimų veikla. Šias teisės spragas būtina užpildyti.

 

Lošimų persikėlimas į elektroninę erdvę dėl technologinės pažangos yra globalus reiškinys; pvz., Europos Komisijos 2012-01-11 d. Komunikate Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl darnios sistemos, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka (COM(2011) 942 final[2]), be kita ko, numatyta, jog „Tradicinė ekonominė veikla ir jas reglamentuojančios taisyklės turi būti pritaikytos prie pokyčių, dėl kurių skirtumai tarp, pvz., prekybos parduotuvėje ir elektroninės prekybos arba tarp tradicinės žiniasklaidos ir interneto, pasidaro mažiau apčiuopiami. Toks supanašėjimas gali padėti atsirasti perspektyviems konkurenciniams ir novatoriškiems ekonominiams modeliams, kurie būtų naudingi visiems. Dėl jo taip pat gali tekti persvarstyti tam tikras taisykles, kurios dėl technologijų plėtros prarastų aktualumą, arba kurti naujas pritaikytos politikos kryptis.“[3] „Žaidimai ir lažybos internete taip pat kelia nemenkų uždavinių. Dėl interneto išpopuliarėjimo ir išaugusios tokiu paslaugų pasiūlos vis sunkiau suderinti skirtingus nacionalinius režimus. Tuo tarpu nelegali pasiūla klesti. Laikytis nacionalinių taisyklių gana sudėtinga, todėl iškyla klausimas, ar siekiant užtikrinti tinkamą apsaugą ir veiksmingesnę kovą su sukčiavimu nereikėtų imtis veiksmų europiniu lygmeniu. Jokia valstybe narė viena pati negali veiksmingai kovoti su nelegaliais pasiūlymais žaisti internete, tačiau nacionaliniu reguliavimo institucijų bendradarbiavimas vis dar labai menkas. 2012 m. Komisija pasiūlys veiksmu planą, kuriame taip pat bus iškeltas tikslas sustiprinti bendradarbiavimą ir veiksmingai apsaugoti vartotojus ir piliečius.“ Europos komisijos žaliojoje knygoje dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (2011.3.24. KOM(2011) 128 final), kuria pradėtos konsultacijos dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje reguliavimo modelio taip pat pažymima, jog „internetinių lošimų rinka yra sparčiausiai augantis bendros lošimų rinkos segmentas, kuriam 2008 m. teko 7,5 % metinių visų lošimų rinkos pajamų, ir numatoma, kad iki 2013 m. jis išaugs dvigubai.“[4]

 

Daugelis valstybių narių (pavyzdžiui, Prancūzija, Belgija, Estija) neseniai peržiūrėjo savo teisės aktus lošimų srityje arba šiuo metu vykdo tokią peržiūrą, atsižvelgdamos į nuotolinių lošimų paslaugų augimą ir būtinybę juos reglamentuoti. Neturėdama pakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo Lietuvos Respublika negali tinkamai kontroliuoti nuotolinių lošimų sektoriaus, užtikrinti ryšio priemonėmis lošiančių asmenų generuojamų papildomų mokestinių pajamų patekimą į valstybės biudžetą. Kadangi nuotoliniai (virtualieji) lošimai šiuo metu yra nereglamentuoti, todėl nėra pagrindo jų apmokestinti. Tuo pačiu paminėtina, jog ALĮ pakeitimo projektas, šalinantis šią spragą ir teisinį neapibrėžtumą, parengtas ilgalaikės ekonominės recesijos priešaušryje, kai rūpestis darbo vietų kūrimu ir mokesčių į valstybės biudžetą surinkimu turėtų būti prioritetinis.

 

3. Komercinis pokeris. Siūloma įteisinti naują lošimų rūšį – komercinį pokerį, organizuojamą ne lošimo namų (kazino) patalpose. Atitinkamai turi būti keičiamas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymas, numatantis komercinio pokerio apmokestinimą.

 

4. Žirgų sporto totalizatorius. Siūloma sudaryti teisinio reguliavimo sąlygas žirgų sporto totalizatoriui organizuoti numatant, kad lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų asociacijoms, kurios turi turėti Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Įstatymo projekte nustatyta parama sportinių žirgų asociacijoms turės būti teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų.

 

5. Kiekybiniai lošimo organizavimo vietų ribojimai (numerus clausus). Nustatant proporcingas reguliavimo priemones, siekiama apsaugoti visuomenę nuo besaikės, stichiškos, nekontroliuojamos azartinių lošimų plėtros, siūloma įvesti lošimo organizavimo vietų skaičiaus plėtros ribojimą įtvirtinančias nuostatas.    

 

Kartu su šiuo projektu teikiami šie įstatymų projektai:

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17318, 184, 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymu 17323 straipsniu įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

         Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 2, 4, 6, 10, 17, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija);

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

 

2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

 

Lošimai yra pramoga, viena iš poilsio formų, viena iš ekonominės veiklos rūšių, tačiau kai kuriems asmenims (probleminiams ir patologiniams lošėjams), lošimai atneša nepageidaujamų pasekmių. Lošimų neigiamas poveikis asmeniui įrodytas moksliniais tyrimais. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva, 1992 m.) nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti (kodas F63.0), be to, lošimai ir lažybos, kaip tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu (kodas Z72.6).

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime konstatavo, kad „<...> iš Konstitucijos, inter alia jos 46, 53 straipsnių, kyla reikalavimas, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinės veiklos santykius azartinių lošimų organizavimo srityje, atsižvelgdamas į tai, kad azartinių lošimų organizavimas gali sukelti neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms, turi nustatyti azartinių lošimų organizavimo, kaip ūkinės veiklos, pagrindus, taip pat gali, o tam tikrais atvejais ir privalo nustatyti azartinių lošimų organizavimo veiklos apribojimus, draudimus, inter alia nustatyti atvejus, kada ribojama azartinių lošimų veikla, bei apskritai uždrausti azartinius lošimus tam tikrose vietose. <...>“ Aiškindamas Konstitucijos nuostatas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas), taip pat, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę ūkinės veiklos laisvės doktriną (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 46 straipsnio antrosios dalies nuostata, „<....> kad „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“, pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei. Antra, tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas. Pagaliau minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostatai įgyvendinti: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Vienas iš svarbiausių šios nuostatos akcentų - galimas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas. Pagrindinis jo kriterijus - bendra tautos gerovė. Tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi tiek bendros gerovės samprata, tiek tikslingumo argumentais. Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, kadangi nebūtų teisinga siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai. <....>“[5]

 

Pagal ES teisę, kaip patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), lošimų paslaugoms taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 56 straipsnis, todėl jos yra reglamentuojamos paslaugų teikimo taisyklėmis. Pagal šias taisykles vienoje valstybėje narėje leidimą gavę operatoriai gali teikti paslaugas vartotojams kitose valstybėse narėse, nebent šios yra įvedusios apribojimus, grindžiamus viršesniais viešaisiais interesais, kaip antai vartotojų apsauga ar bendras poreikis saugoti viešąją tvarką. Bendra valstybių narių politika lošimų atžvilgiu turi būti proporcinga ir taikoma nuosekliai bei sistemingai. Be to, tokie apribojimai turi atitikti antrinius ES teisės aktus: nors lošimų paslaugos nėra ES lygmeniu reglamentuojamos sektoriniais teisės aktais ir joms netaikomi tokie horizontalieji teisės aktai kaip Paslaugų direktyva (2006/123/EB) ar Elektroninės komercijos direktyva (2000/31/EB), joms galioja įvairios ES antrinių teisės aktų taisyklės.

 

2006 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas, kuriame nagrinėjami įvairūs įstatymai, kuriais reglamentuojamos lošimų paslaugos, ir jų poveikis sklandžiam šių ir susijusių paslaugų vidaus rinkos veikimui, parodė, kad vidaus rinka yra labai suskaidyta, nes valstybės narės dažnai įveda tarpvalstybinių lošimų paslaugų apribojimus[6]. Šveicarijos Lyginamosios teisės instituto tyrime azartinių lošimų rinka suskaidyta į šiuos segmentus:

1) loterijos;

2) lažybos;

3) kazino siūlomi lošimai;

4) lošimai lošimų automatais, pastatytais kitose vietose nei licencijuoti kazino;

5) bingo;

6) lošimai žiniasklaidoje;

7) pardavimo skatinimo paslaugos, kurias sudaro reklaminiai žaidimai, kurių prizas viršija 100 000 EUR arba kai dalyvavimas yra išskirtinai susijęs su pirkimu;

8) lošimų paslaugos, kurias teikia pripažintos labdaros ar pelno nesiekiančios organizacijos ir kurios teikiamos jų naudai.

 

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 56 straipsniu draudžiama riboti laisvę teikti paslaugas gavėjams kitose valstybėse narėse. Schindler byloje (Byla C-275/92, Rink. 1994, p. I-01039) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pirmą kartą patvirtino, kad tarpvalstybinių lošimų paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis yra ūkinė veikla, kuriai taikoma Sutartis.

 

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo („ESTT“) jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (Konstitucinio Teismo 2006m. gruodžio 21 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. gruodžio 4 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai). Dėl nacionaliniais teisės aktais nustatytų priemonių, ribojančių įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti lošimų paslaugas, atitikimo Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 43, 46 ir 49 straipsniams (po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Žin., 2008, Nr. 115-1) 49, 52 ir 56 straipsniams) Europos Teisingumo Teismas yra ne kartą pasisakęs (žiūrėti 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Läärä ir kt., C-124/97; 1999 m. spalio 21 d. sprendimą Zenatti, C-67/98; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą Gambelli ir kt., C-243/01; 2007 m. kovo 6 d. sprendimą Placanica ir kt., C-338/04, C-359/04 ir C-360/04; 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International Ltd ir kt., C-2/07; 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Ladbrokes Betting & Gaming Ltd, Ladbrokes International Ltd prieš Stichting de Nationale Sporttotalisator, C – 258/08; 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Sporting Exchange Ltd, veikianti Betfair vardu, prieš Minister van Justitie, dalyvaujant Stichting de Nationale Sporttotalisator, C - 203/08; 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Otto Sjöberg ir Anders Gerdin C – 447/08 ir C – 448/08 ir kt.). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas ribojančios priemonės gali būti pateisinamos su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir jos sveikatos apsaugos sumetimais susijusiais pagrindais ir jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jos siekia užtikrinti, apsaugai ir tik ta apimtimi, kuria šių tikslų negalima pasiekti mažiau apribojančiomis priemonėmis. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje apibrėžti tam tikri privalomieji bendrojo intereso pagrindai, tarp kurių yra vartotojų apsauga, su lošimu susijusių sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija (žr. minėto sprendimo Placanica ir kt. 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

 

Kalbant apie antrinę Europos teisę, lošimų paslaugos nėra reglamentuojamos konkrečiam sektoriui skirtais teisės aktais ES lygmeniu; vis dėlto joms taikoma keletas ES teisės aktų. Čia verta paminėti šiuos dokumentus:

-          Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva,

-          Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva,

-          Nuotolinės prekybos direktyva,

-          Kovos su pinigų plovimu direktyva,

-          Duomenų apsaugos direktyva,

-          Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių,

-          Direktyva dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos.

 

Reguliuojant azartinius lošimus, taikytinas subsidiarumo principas, pripažįstantis, kad valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę, kad apsaugotų galiojančius viešojo intereso tikslus, kaip numatyta Sutartyje. Pabrėžtini trys viešojo intereso tikslai, kurie įvairiu mastu gali būti keliami valstybėse narėse, kai kalbama apie jų nacionalinę lošimų politiką[7]:

1)      vartotojų apsauga,

2)      viešoji tvarka,

3)      veiklos, kurią jos laiko viešojo intereso veikla, finansavimas.

 

Analizuojant lošimo paslaugų vartotojų apsaugos teisinius aspektus, pastebėtina, kad šiuo metu Europos Komisijos turimi duomenys rodo, kad dauguma lošėjų neturi problemų dėl lošimo. Tačiau į tuos, kurie tokių problemų turi, turi būti deramai atsižvelgta turint omenyje susijusias socialines sąnaudas lošėjui, jo šeimai ir visuomenei apskritai. Visiems lošėjams yra reikalinga apsauga nuo nesąžiningų paslaugų. Todėl reguliuotojai siekia užtikrinti, kad visi siūlomi lošimai būtų kontroliuojami, vykdomi sąžiningai (t. y., kad atsitiktinių skaičių generatoriai atitiktų techninius standartus ir kiekvieno lošimo taisykles) ir nebūtų susiję su jokia kriminaline veikla. Skaidrumas yra esminis dalykas.

 

Poreikiu apsaugoti lošėjus ir išvengti problemų dėl lošimo remiamasi tuomet, kai siekiama apriboti lošimų paslaugų siūlymą vartotojams. Problemos dėl lošimo dažnai apibūdinamos kaip nenumaldomas potraukis lošti, nepaisant neigiamų pasekmių arba poreikio sustoti. Siekiant įvertinti problemų dėl lošimo paplitimo tarp šalies gyventojų mastą, vykdomi išsamūs tyrimai, vadinamieji paplitimo tyrimai. Dvi plačiausiai naudojamos patikrinimo priemonės siekiant nustatyti problemų dėl lošimo turinčius lošėjus yra DSM-IV (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, 4-tas leidimas apie patologinę priklausomybę nuo lošimų, Amerikos psichiatrų asociacija, 1994 m. Diagnostic and Statistical Manual of MentalDisorders (DSM-V) 5-as leidimas planuojamas 2013 m. gegužės mėn.) ir SOGS (The South Oaks Gambling Screen, Lesieur & Blume, 1987 m. Taip pat egzistuoja paaugliams pritaikytos abiejų priemonių (DSM ir SOGS) versijos: DSM-IV-J (nepilnamečiams), DSM-IV-MR-J (atsakymų variantai, nepilnamečiams) ir SOGS-RA (pakoreguota paaugliams). Pagal atsakymus į klausimus nustatoma, ar lošėjas turi problemų dėl lošimo (SOGS), yra potencialus patologinis lošėjas (DSM-IV) ar tikėtinas patologinis lošėjas (SOGS ir DSM-IV), taip pat vadinamas priklausomu nuo lošimų.

 

Europos Komisija žino apie aštuoniose valstybėse narėse atliktus problemų dėl lošimo paplitimo šalies mastu tyrimus (Belgija, Didžioji Britanija, Estija, Suomija, Danija, Olandija, Švedija ir kt.), dar septyniose (Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Italijoje ir kt.) vykdyti ribotos apimties tyrimai (regioniniai arba konkretaus amžiaus kategorijų, daugiausia paauglių) [8]. Problemų dėl lošimo mastas aštuoniose valstybėse narėse, kurios atliko paplitimo tyrimą savo šalyje, svyruoja nuo 0,5 % visų gyventojų Didžiojoje Britanijoje iki 6,5 % Estijoje (M. Griffiths, Problem gambling in Europe: An overview, Appex Communications, 2009 m. balandžio mėn.). Kalbant apie problemų dėl lošimo paplitimą lošimų srityje ES, tik keturios valstybės narės pateikia nacionalinę statistiką, dar trys pateikia dalinę informaciją (ribotos apimties tyrimai, atlikti tam tikroje amžiaus grupėje arba susiję tik su tam tikro tipo azartiniais žaidimais).

 

Šie tyrimai rodo, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos problemoms dėl lošimų, yra tokie:

(1) Veiksmo dažnis. Kuo trumpesnis laikas tarp paties lošimo ir galimybės pastatyti sumą, tuo didesnė rizika.

(2) Išmokos intervalas. Laikas nuo sumos pastatymo iki rezultato. Kuo jis trumpesnis, tuo didesnė rizika.

(3) Prieinamumas ir socialinė aplinka.

(4) Noras susigrąžinti praloštą sumą arba buvimas arti laimėjimo. Kuo didesnė išmoka ir laimėjimo tikimybė, tuo didesnė iliuzija, kad prarastas sumas galima atsilošti, ir dėl to didesnė rizika (tai taip pat susiję su „susijaudinimu“ arba „svajonės efektu“).

(5) Įsivaizduojami įgūdžiai ir „dalyvavimas“. Galimybė dalyvauti įvykyje, dėl kurio lošiama, arba panaudoti savo įgūdžius sėkmės tikimybei įvertinti suteikia pagrindo „beveik laimėjusio“ psichologijai. Tai sustiprina jausmą, kad žmogus kontroliuoja žaidimą, todėl rizika padidėja. Tai apima ir statomų sumų keitimą. Šis poveikis gali sustiprėti, kai žaidimo ypatumu laikomas koks nors įgūdžių elementas, o ne grynas atsitiktinumas.

(6) Komerciniai pranešimai, kurie galėtų paskatinti pažeidžiamas grupes.

 

Šiuo požiūriu skirtingų tipų lošimai arba skirtingų rūšių lažybos gali kelti skirtingą riziką lošėjams. Pavyzdžiui, dažnai laikoma, kad šiuo atžvilgiu daugiausia problemų sukelia greitų išmokų žaidimų automatai, nutrinami bilietai ir kazino lošimai. Loterijos, kurios vyksta kiekvieną savaitę, laikomos mažiau rizikingomis (nors šiuo atveju veikia pirmiau minėtas 4 veiksnys) negu tos, kurios rengiamas dažniau (1 ir 2 veiksniai). Laikoma, kad sporto lažybos ir pokeris kelia daugiau rizikos, kuri buvo nurodyta 5 punkte. Tiesiogiai stebimos sporto lažybos papildomai kelia 1 punkte nurodytą riziką.

 

Nuotoliniai lošimai ES valstybėse narėse[9]: Globalinė interaktyviųjų lošimų industrija (jai priskirtini internetiniai lošimai, mobilaus ryšio, ipTV) 2008 metais pagal lošimų rezultatą sudarė 17,1 mlrd. eurų sumą, iš kurios daugiau negu 40 proc. priskirtina ES valstybėms-narėms (2006 metais jis buvo 32 proc.). Ši suma buvo lygi 6,9 mlrd. eurų ir 2008 metais sudarė tik 7,7 procento ES lošimų industrijos (2007 metais – 6,3 procento ES lošimų industrijos). Lošimų industrijos analitikai prognozuoja, kad interaktyvieji lošimai 2012 metais sudarys 12 procentų ES lošimų industrijoje.

 

Azartinių lošimų paslaugų Europos Sąjungos vidaus rinkoje tyrimo ataskaitoje[10] nurodyta, kad ES azartinių lošimų politika ateityje turės būti pagrįsta tiksliais duomenimis bei faktine informacija, o patarimai jai turėtų būti iš įrodymais pagrįstų tyrimų, o ES valstybės narės ir ES institucijos turės būti labiau įsipareigojusios reaguoti į šios informacijos bei tyrimų nurodytus trūkumus. Ta aplinkybė, kad azartinių lošimų paslaugų rinkos pajamos viršija 50 mlrd eurų patvirtina, kad tai turėtų būti pakankamai didelis prioritetas. Tai taip pat reikalauja, kad gerokai daugiau dėmesio turėtų būti skiriama azartinių lošimų paslaugų rinkos individualiems sektoriams.

 

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotus principus įstatymo projektu siekiama ir šių tikslų:

-          pakeisti galiojantį Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą, nustatant proporcingas lošimo paslaugų teikimo sąlygų Lietuvos Respublikoje reguliavimo priemones, tačiau tuo pačiu įtvirtinant visuomenės ir lošėjų apsaugos nuostatas nuo galimų lošimo keliamų grėsmių, atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei;

-          nustatyti tokius lošimų veiklos ribojimus, kurie būtu pateisinami ir proporcingi siekiamiems tikslams (viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos, vartotojų ir visuomenės dorovės apsauga, su lošimais susijusių sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija), bei būtų nediskriminuojantys;

-          įtvirtinti naujas lošimo rūšis ir naujus lošimų paslaugų teikimo būdus, atsižvelgiant į technologinę pažangą ir globalinius lošimų sektoriuje įvykusius ir šiuo metu vykstančius pokyčius;

-          nustatyti lošimų vietų skaičių ribojančias taisykles su tikslu išvengti lošimų nevaržomos plėtros ir perteklinės pasiūlos bei neriboto lošimų prieinamumo.

 

Svarbiausi teikiamo įstatymo projekto uždaviniai:

-          nustatyti adekvačias ir proporcingas reguliavimo priemones, ex ante nustatant reikalingus ribojimus tam, kad lošimų veikla būtų tolygi, saugi, subalansuota, prižiūrima ir kontroliuojama;

-          spręsti dėl lošimų atsiradusių neigiamų padarinių mažinimo problemą;

-          aiškiai ir tiksliai įtvirtinti teisinius valstybės lošimų kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus;

-          aiškiau apibrėžti lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, įskaitant tas lošimų veiklos rūšis ir formas, kurios šiuo metu yra nereglamentuotos, arba reglamentuotos nepakankamai; užkirti kelią įstatymą taikančioms institucijoms netiksliai interpretuoti įstatymo nuostatas, sprendžiant naujai kylančius klausimus, susijusius su nuotoliniais lošimais; 

-          atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą reglamentuoti lošimų organizavimo sąlygas, nustatant galimybę organizuoti lošimus naudojant ryšio priemones ir veiksmingą tokių lošimų priežiūrą;

-          tiksliau apibrėžti lošimų organizavimą kontroliuojančios institucijos kompetenciją ir žinybingumą.

 

Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas - reglamentuoti nuotolinių lošimų, daugiaviečių lošimo automatų ir komercinio pokerio lošimų apmokestinimą.

 

Kitų įstatymų pakeitimų įstatymų projektų tikslas – suderinti šiuos aktus su keičiamu įstatymu.

 

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.

 

Įstatymo projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1495), priimtas 2001 m. gegužės 17 d. Nuo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas yra pagrindinis lošimus reglamentuojantis įstatymas, kurio paskirtis – nustatyti lošimų veiklos vykdymo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.

 

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

 

Pagrindinės įstatymo projekto naujos ir naujai reglamentuotos nuostatos, jų teigiamos savybės:

 

4.1. Valstybės lošimų reguliavimo politikos principai (Projekto 3 str.).

 

Įstatymo projekte nustatomi valstybės lošimų reguliavimo politikos principai, kurie iki šiol įstatymo lygmenyje niekada nebuvo įtvirtinti, ir kuriuos taikant bus siekiama:

 

1) skatinti lošimų organizavimą atviru, sąžiningu ir socialiai atsakingu būdu; užtikrinti informacijos apie lošimus viešumo, skaidrumo, prieinamumo bei informacijos teikimo lošėjams galimybes;

 

2) apsaugoti azartinių lošimų rinką nuo nusikalstamų įtakų, užtikrinti, kad ji būtų organizuojama tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o taip pat vykdyti priemones prieš nelegalius lošimų vykdytojus;

 

3) skatinti diferencijuotą lošimų reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad skirtingos lošimų rūšys, atsižvelgiant į jų ypatumus, gali sukelti skirtingas prasilošimo rizikas, todėl diferencijuotų ir individualizuotų reikalavimų griežtumas atskiroms lošimų rūšims turi būti proporcingas skirtingų lošimų rūšių galimoms socialinėms ir kitokioms rizikoms. Tik žvelgiant per diferencijuoto lošimų reguliavimo principą galimas tinkamo ir tikslingo lošimų reglamentavimo nustatymas parenkant tinkamas bei veiksmingas priežiūros priemones, užtikrinant šių priemonių proporcingumą reguliavimo tikslams;

 

4) saugoti lošėjus ir visuomenės sveikatą, reikalaujant, kad lošimų reguliavimas bei viešosios politikos spendimai būtų nukreipti visuomenės ir/ar lošėjų apsaugos nuo lošimų galimų neigiamų padarinių prioriteto įgyvendinimui.

 

5) įpareigoti lošimo organizatorius savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus;

 

6) teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurti sistemą, kuria bus vykdoma nuolatinė lošimų poveikio visuomenės sveikatai, socialiniams ir ekonominiams valstybės interesams, stebėsena (monitoringas). Nustatyti pareigą ne tik rinkti objektyvius, faktais paremtus duomenis apie lošimų rinką ir joje vykstančius procesus, tačiau į lošimų rinkos stebėsenos sistemą įtraukti ir konsultavimąsi su lošimo verslo bei įvairių institucijų atstovais per Lošimų rinkos koordinavimo tarybą, kuri būtų steigiama ir veiklą vykdytų šio įstatymo nustatyta tvarka;

 

7) pripažinti lošimus svarbia valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei ekonominės veiklos sritimi, priskirtina, laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, sudaryti sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai ir valdomai plėtrai.

 

Šiais principais bus aiškiai suformuota valstybės politika lošimų atžvilgiu, kuriuos šiuo metu nėra, principai atliks ir pagrindines principams būdingas funkcijas – reglamentavimo, interpretavimo, teisės spragų ir teisės kolizijų šalinimo. Šiuo metu galiojančiame ALĮ įstatyme valstybės lošimų reguliavimo politikos principai nėra nustatyti.

 

4.2. Teisė organizuoti lošimus (Įstatymo projekto 5, 6, 7 straipsniai).

 

Galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatyta, kad azartinius lošimus turi teisę organizuoti tik akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas. Projekto 3 straipsnio 8 dalyje pateikiama bendrovės sąvoka, kuri numato, kad bendrove yra laikoma valstybėje narėje įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad projekto rengėjams yra žinoma, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad „<...> iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog laisvė teikti paslaugas reikalauja panaikinti bet kokią diskriminaciją paslaugų teikėjo atžvilgiu dėl jo nacionalinės priklausomybės arba dėl to, kad jis įsisteigęs kitoje nei paslaugų teikimo valstybėje narėje (visų pirma žr. minėto 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 83 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Sąlyga, pagal kurią įmonė turi įsteigti nuolatinį padalinį arba dukterinę bendrovę valstybėje narėje, kurioje teikiamos paslaugos, tiesiogiai prieštarauja laisvei teikti paslaugas, nes dėl jos neįmanoma kitose valstybėse narėse įsteigtoms įmonėms teikti paslaugas šioje valstybėje narėje (šiuo klausimu visų pirma žr. 1986 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, 205/84, Rink. p. 3755, 52 punktą; 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C 279/00, Rink. p. I 1425, 17 punktą ir 2004 m. kovo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C 496/01, Rink. p. I 2351, 65 punktą).<...>“ Nepaisant to, įstatymo projektu siūloma palikti šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme esančias nuostatas, kad teisė Lietuvoje organizuoti azartinius lošimus suteikta tik akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, veikiančioms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, nenumatant galimybės lošimus Lietuvoje teikti bet kokios teisinės formos kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims ar organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, kurioms toje valstybėje narėje yra suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą. Įstatymo nuostatomis ribojama kitoje valstybėje narėje įsteigtų ūkio subjektų teisė Lietuvoje įsteigti filialą, kuris galėtų užsiimti lošimų veikla.

 

Nuo verslo organizavimo formos pasirinkimo priklauso tiek įmonės steigimo procesas (jo trukmė ir lėšų sąnaudos), tiek turimų finansinių, intelektinių bei darbo jėgos resursų panaudojimas. Juridiniam asmeniui keliami aukštesni patikimumo, atsakomybės ir kiti veiklos standartai, o atsižvelgus į lošimų organizavimo specifiką (lošimai gali sukelti žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei), darytina išvada, kad šia veikla galėtų užsiimti tik aukštus veiklos ir patikimumo standartus atitinkantis asmuo.

 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad „<...> pagal EB 46 straipsnio 1 dalį, šioje srityje taikomą pagal EB 55 straipsnį, leidžiami apribojimai, grindžiami viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos interesais. Be to, teismų praktikoje apibrėžti tam tikri privalomieji bendrojo intereso pagrindai, kaip antai vartotojų apsauga, su lošimu susijusio sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija (žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, Rink. p. I‑1891, 46 punktą bei minėto Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 56 punktą). Šiomis aplinkybėmis reikia atkreipti dėmesį, kad azartinių lošimų reglamentavimas yra viena iš sričių, kuriose valstybės narės turi savų moralės, religijos ar kultūros ypatumų. Kadangi nėra suderintų Bendrijos nuostatų, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybėmis, turi šiose srityse įvertinti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus (minėto Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 57 punktas). Vien aplinkybė, jog viena valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei kita valstybė narė, neturi turėti poveikio atitinkamu klausimu priimtų nuostatų būtinumo ir proporcingumo vertinimui. Jos turi būti vertinamos atsižvelgiant tik į atitinkamos valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų siekiamus tikslus ir jų siekiamą užtikrinti apsaugos lygį (minėto Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 58 punktas). Valstybės narės gali nekliudomos nustatyti politikos azartinių lošimų srityje tikslus ir, jei reikia, tiksliai apibrėžti siektiną apsaugos lygį. Tačiau apribojimai, kuriuos jos nustato, vis dėlto turi atitikti Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus proporcingumo reikalavimus (minėto Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 59 punktas). <...>“ (šiuo klausimu žr. minėtą Europos Teisingumo Teismo praktiką).

 

Įvertinus Europos Bendrijos steigimo sutarties 43, 46 ir 49 straipsnių (po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49, 52 ir 56 straipsnių) nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl nacionaliniais teisės aktais nustatytų priemonių, ribojančių lošimų paslaugų teikimą, atitikimo EB sutarties nuostatoms, darytina išvada, kad kiekviena ES valstybė narė turi diskreciją nekliudoma nustatyti savo politikos lošimų srityje tikslus ir, jei reikia, tiksliai apibrėžti siektiną apsaugos lygį. Nėra būtina, kad ES valstybės narės nustatyta lošimus apribojanti priemonė atitiktų koncepciją, kuriai pritaria visos valstybės narės, kiek tai susiję su pagrindinės teisės apsaugos būdais arba atitinkamu teisėtu interesu. Tokiu būdu, kiekviena ES valstybė narė gali nustatyti griežtesnes nacionalines lošimų paslaugų teikimą ribojančias priemones, nei kita ES valstybė narė ir tai dar nereiškia, kad griežtesnė priemonė negali būti taikoma ir yra neproporcinga siekiamam tikslui – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos apsaugos užtikrinimui.

 

Todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lošimų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, atsakomybės ir kitus veiklos standartus (t.y., tie, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje, tenkina įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus, dėl kurių aiškiai galima identifikuoti ir teisinėmis priemonėmis patikrinti informaciją apie juridinio asmens dalyvius, vadovus bei valdymo organus, apskaitą tvarkančius bei lošėjus aptarnaujančius darbuotojus, nustatyti kapitalo, naudojamų lėšų šaltinius, patikrinti juridinio asmens bei su juo susijusių fizinių asmenų atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams). Manytina, jog tokia nuostata yra proporcinga siekiamam tikslui – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos apsaugos užtikrinimui.

 

Įstatymo projekte nekeičiami įstatinio kapitalo reikalavimai bendrovėms, organizuojančioms lošimus lošimo namuose (kazino), B kategorijos lošimo automatų bei lažybų (totalizatoriaus) organizatoriams, tačiau papildomai įvedami reikalavimai komercinį pokerį bei nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms. Komercinio pokerio turnyrus turi teisę organizuoti šiame įstatyme numatytos bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino) ir leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose). Organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę bendrovė, gavusi vieną iš įstatyme nustatytų lošimų veiklos licencijų, „tradiciniu“ būdu organizuojanti lošimus ne mažiau nei įstatyme nustatytame skaičiuje lošimo vietų ir gavusi nuotolinių lošimų organizavimo leidimą.

 

Įvedamas reikalavimas bendrovėms, organizuojančioms nuotolinius lošimus, turėti ne tik įstatymo nustatyta tvarka įgytą lošimų veiklos licenciją, tačiau ir būti įsteigusioms ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip 1 lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau 5 statymo punktų žirgų sporto totalizatoriui organizuoti arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 statymo punktų, bei šio nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti lošimus ryšio priemonėmis. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, jog lošimo paslaugas nuotoliniu būdu teiks realiai veikiantys (turintys „tradicines“ lošimų vietas) lošimų organizatoriai, kuriuos Priežiūros tarnyba galėtų efektyviai patikrinti ir kontroliuoti, taip pat tie organizatoriai, kurie turi realų suinteresuotumą vykdomos lošimų veiklos ilgalaikiškumu ir tęstinumu, dėl ko galimai sumažėtų nesąžiningų lošimų internetu ar kitomis nuotolinio lošimo priemonėmis rizika. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje Internetiniai lošimai vidaus rinkoje yra vienas iš paplitusių sukčiavimo prisidengiant nuotoliniais lošimais pavyzdžių – apgavikiški lošimai, kai nelegalus licencijos neturintis operatorius kreipiasi į vartotojus su prašymu sumokėti pinigų sumą (administravimo mokestį) arba pateikti asmeninę informaciją (banko duomenis) prieš išmokant prizą. Tokios apgavystės vykdomos dažnai klaidingai nurodant Europos lošimų institucijų neva suteiktus įgaliojimus[11]. Manytina, jog reikalavimas nuotolinių lošimų organizatoriams turėti „realias“ lošimų vietas padės sumažinti tokio sukčiavimo galimybę, kadangi padidins informacijos apie nuotolinių lošimų paslaugą teikiantį asmenį skaidrumą ir prieinamumą. Lošimų priežiūros tarnyba skelbia viešai informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, ir informuoja, jog nurodyta nuotolinių lošimų paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai (Projekto 70 straipsnio 6 dalis).

 

Vienų lošimo namų (kazino) vidutinis rezultatas iš lošimų veiklos (pagal bendrąsias lošimų pajamas (angl. gross gambling revenue (GGR)) yra apie 400 000 Lt per mėnesį, atitinkamai tokią sumą vidutiniškai generuoja 10 lošimo automatų salonų arba 20 statymo punktų; vienuose lošimo namuose vidutiniškai sukuriama 50 darbo vietų, atitinkamai toks skaičius darbuotojų dirba dešimtyje lošimo automatų salonų arba dvidešimtyje statymo punktų, dėl šių priežasčių manytina, jog įstatymo projekte pasirinktas būtent toks „tradicinių“ lošimo vietų skaičiaus santykis yra logiškas ir proporcingas.     

 

Naujai nustatomas reikalavimas lošimus organizuojantiems asmenims neturėti mokestinių nepriemokų valstybės bei savivaldybių biudžetams, o esant pradėtiems mokestiniams ginčams su mokesčių administratoriumi arba esant mokestinių prievolių atidėjimui ar išdėstymui – reikalavimas pateikti adekvatų prievolės užtikrinimą (į notaro, valstybėje narėje veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą įmoka sumą, lygią ginčijamos mokestinės nepriemokos dydžiui). Tokiu būdu siekiama užtikrinti lošimų organizatoriaus patikimumą ir atitikimą finansinio pajėgumo reikalavimams.

 

Įstatymo projektu nustatomas aiškus draudimas naudoti Įstatymo projekte nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, įskaitant video loterijų terminalus (pastarieji klaidingai buvo priskirti loterijų organizavimui, nors savo esme ir turiniu jie prilygsta lošimo automatams), elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius.

 

4.3. Licencijų ir leidimų sistema (Įstatymo projekto 25-40 straipsniai).

 

Įstatymo projektu siekiama nustatyti tokius lošimų veiklos ribojimus, kurie būtu pateisinami ir proporcingi siekiamam tikslui ir jie turi atitikti valstybės nuosekliai ir sistemiškai įgyvendinamus tikslus. ESTT yra pažymėjęs, kad licencijų sistema gali būti veiksmingas mechanizmas, leidžiantis kontroliuoti lošimų sektoriuje veikiančius ūkio subjektus, siekiant užkirsti kelią tam, kad šia veikla nebūtų užsiimama nusikalstamais ar sukčiavimo tikslais, o reikalavimas, kad lošimų sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams bei jų patalpoms būtų taikoma pirminė kontrolė, o vėliau ir nuolatinė priežiūra, aiškiai susijęs su tikslu išvengti, kad šie ūkio subjektai neužsiimtų nusikalstama ar sukčiavimo veikla, ir, atrodo, yra šiam tikslui iš tiesų proporcinga priemonė (žr. minėtą sprendimą Placanica ir kt. ir jame nurodytą teismo praktiką). Kiekviena valstybė narė gali reikalauti, kad bet kuris ūkio subjektas, norintis siūlyti azartinius lošimus jos teritorijoje esantiems asmenims, gautų jos kompetentingų valdžios institucijų leidimą, ir šios galimybės negali panaikinti ta aplinkybė, kad šis subjektas jau turi kitos valstybės narės suteiktą leidimą (ESTT 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sujungtose bylose C-316/07, C-358/07, C-360/07, C-409/07 ir C-410/07 Markus Stoß, Avalon Service‑Online‑Dienste GmbH, Olaf Amadeus Wilhelm Happel prieš Wetteraukreis ir Kulpa Automatenservice Asperg GmbH, SOBO Sport & Entertainment GmbH, Andreas Kunert prieš Land Baden‑Württemberg, 113 punktas). 2000 m. gruodžio 6 d. aiškinamajame rašte Nr. IXP-154 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo projekto“ buvo nurodyta, kad „<...> azartiniai lošimai – tai specifinė tiek savo pobūdžiu, tiek ir galimu poveikiu visuomenei veikla. Todėl ši veikla turi būti ne tik licencijuojama, bet ir griežtai reglamentuojama.<...>“. Galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme yra nustatyta licencijų ir leidimų sistema, todėl įstatymo projekte taip pat nustatoma licencijų ir leidimų sistema. Tokiu būdu yra įgyvendinama nuosekli valstybės politika griežtai reglamentuoti lošimų veiklą, o licencijų ir leidimų sistema yra pateisinama ir proporcinga lošimų veiklą ribojanti priemonė.

 

Tačiau mažinant verslo administracinę naštą, siūloma numatyti galimybę ūkio subjektams visas procedūras ir formalumus, susijusius su teisės teikti paslaugas įgijimu arba paslaugos teikimo veiklos vykdymu, t. y. pateikti ir gauti ne tik tiesiogiai kreipiantis į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, bet ir visus reikiamus dokumentus ir informaciją, atlikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą www.verslovartai.lt.

 

Naujai reglamentuojamas licencijos ir leidimo galiojimo laikinas sustabdymas (Projekto 33, 39 straipsniai). Priežiūros tarnyba turi teisė laikinai sustabdyti licencijos galiojimą tais atvejais, kai licencijos turėtojas neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių įstatymo reikalavimų vykdymo. Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas po to, kai lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą sustabdymą, tačiau nepašalino pažeidimų, įstatymo projekte aptartas kaip yra ekonominė sankcija, nes jos pritaikymo metu lošimų organizatorius negali vykdyti jokios lošimų veiklos ir gauti pajamų (tačiau jis privalo išmokėti lošimų dalyviams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančius laimėjimus, jei jie buvo neišmokėti iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, arba išmokėti laimėjimus, jei dalyviai dalyvavo lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos ir po licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą). Projekto atitinkamuose punktuose numatoma, jog atitinkama poveikio priemonė taikoma tik po to, kai lošimų organizatorius įspėjamas ir jam nustatomas iki 30 kalendorinių dienų terminas pažeidimų ir jų padarinių pašalinimui, tačiau jis šių nurodymų neįvykdo (todėl jam privalo būti pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės). Dėl šios priežasties numatytas ne tik maksimalaus licencijos sustabdymo terminas (jei per šį terminą lošimo organizatorius nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencija buvo sustabdyta, jam suėjus licencija panaikinama), tačiau ir minimalus 3 mėnesių terminas, tikintis, kad ši ekonominio poveikio priemonė bus veiksminga ir atgrasanti.

 

Licenciją stabdyti leidžiama ir kitų reikšmingų įstatymo pažeidimų atveju, kuomet galima įtarti lošimų organizatoriaus piktavališkumą (pavyzdžiui, 10 straipsnio 3 ir 14 dalių pažeidimai), taip pat pavyzdžiui, jei Priežiūros tarnyba, savo iniciatyva surinkusi informaciją arba gavusi Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento neigiamą išvadą ar kitų teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kad bendrovės akcininkai ir jos darbuotojai, kuriems keliamas reputacijos reikalavimas, neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba pati bendrovė nebeatitinka licencijos turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme. Licencijos galiojimo sustabdymas nepanaikina pareigos per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą pažeidimus pašalinti. Paminėtina, jog licencijos galiojimo laikinas sustabdymas atleidžia lošimo organizatorių nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus lošimo organizatoriui priklausančių lošimo vietų lošimų veiklos leidimuose.

 

Vadovaujantis analogiška logika, Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo galiojimą, jei išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo patalpos neatitinka šio įstatymo lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo. Pažeidimai, kurie turėtų būti konstatuoti nustatant pagrindą stabdyti lošimo galiojimą, aptarti projekto 39 str. 2-7 punktuose.

 

Priežiūros tarnyba taip pat turi teisę laikinai sustabdyti leidimo organizuoti nuotolinius lošimus galiojimą, jei išdavus nuotolinių lošimų leidimą paaiškėja, kad naudojami nuotolinio lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų (specialiuosius techninius reikalavimus nuotolinių lošimų programinei įrangai nustato Priežiūros tarnyba) ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 60 kalendorinių dienų, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo. Priežiūros tarnyba gali sustabdyti nuotolinių lošimų leidimo galiojimą laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jei lošimų organizatorius per dvylika mėnesių keturis ir daugiau kartų nuotolinių lošimų organizavimo vietoje pažeidė šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar lošimo skatinimo ribojimais arba nepagrįstai išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą ir lošimų organizatorius buvo įspėtas tačiau, neužtikrino šio įstatymo nustatytų reikalavimų vykdymo.

 

Siekiant užtikrinti efektyvų įstatymo reikalavimų vykdymą ir atgrasyti nuo teisės aktus pažeidžiančių veikų, atsižvelgiant į tai, jog projekte išplėsti licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai (numatant licencijos panaikinimo už tam tikrą pažeidimų skaičių lošimo vietose galimybę), tuo pačiu numatyta, jog šios nuostatos būtų taikoma protingai ir adekvačiai, priežiūros institucijai suteikiama teisė nestabdyti ir nenaikinti licencijos tuo atveju, jei licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai yra mažareikšmiai, nepadarę esminės žalos šio saugomiems interesams, licencijos turėtojas nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius bei atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais (projekto 34 str. 6 d.).

 

4.4. Lošimų stebėsena (Įstatymo projekto 23-24 straipsniai).

Įstatymo projekte nustatoma, kad bus vykdoma lošimų, jų daromos žalos žmonių sveikatai, socialinės ir ekonominės žalos valstybei stebėsena, numatant, jog Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliks išsamius, moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius tyrimus apie lošimų paplitimą lošimų rinkoje ir atskirai kiekviename lošimo segmente. Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis ir lošimų sektoriuje plačiai naudojamomis metodikomis, kurios leistų objektyviai identifikuoti probleminio bei patologinio lošimo paplitimo mastą šalyje, įskaitant nepilnamečius asmenis. Šiomis nuostatomis siekiama įteisinti lošimų stebėseną ir lošimų kontrolės programas, kurie padės efektyviai reaguoti į iš lošimų galimus atsirasti neigiamus padarinius ir taip operatyviai juos šalinant ar bet jau minimizuoti. Paminėtina, jog įstatymo projekto rengimo metu buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2012-04-04 raštas Nr. (11.1-193)-10-2967 „Dėl pritarimo lošimų ir loterijų paplitimo tyrimo Lietuvoje atlikimo“, kuriame ministerija pritarė tokio tyrimo atlikimo reikalingumui, sutiko pagal kompetenciją dalyvauti jį atliekant bei pasiūlė apsvarstyti galimybę tokį tyrimą inicijuoti 2014 metais.  

 

4.5 Lošėjų ir lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos (Įstatymo projekto 8-9 str.).

 

Įstatymo projekte siūloma atskirais straipsniais numatyti lošėjo ir lošimo organizatoriaus teises ir pareigas. Dabar galiojančiame ALĮ tokių nuostatų nėra. 8 straipsniu lošėjui aiškiai įtvirtinama teisė iš lošimų organizatoriaus gauti išsamią informaciją apie lošimo organizatoriaus teikiamą lošimo paslaugą, lošimų organizavimo vietose susipažinti su lošimų organizatoriaus lošimo reglamentu, nustatyta tvarka gauti lošimo laimėjimą, nustatyta tvarka pareikšti lošimų organizatoriui pretenzijas dėl lošimo paslaugų teikimo ir ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo pretenzijos bei su ja susijusios informacijos pateikimo dienos gauti iš jo motyvuotą atsakymą, dėl lošimų organizatoriaus ar lošėją aptarnaujančių darbuotojų veiksmų ar neveikimo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Priežiūros tarnybą arba į kitas institucijas. Atitinkamai lošėjui įtvirtinama pareiga būnant lošimų organizavimo vietoje ir (ar) dalyvaujant lošime nuotoliniu būdu laikytis lošimų reglamento, lošėjo privalomo elgesio lošimo patalpose taisyklių bei vykdyti teisėtus lošimų organizatoriaus ir lošėją aptarnaujančių darbuotojų nurodymus, tarp jų ir nurodymą palikti lošimų organizavimo vietą, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei kitą informaciją, kuri yra reikalinga kuri yra reikalinga įstatyme įtvirtintoms lošimo organizatoriaus pareigoms vykdyti.

 

Įstatymo projekte įtvirtinama nauja lošimų organizatoriaus teisė sustabdyti laimėjimo išmokėjimą įstatyme nustatytais atvejais. Tokia teisę (iki 3 kalendorinių dienų) lošimų organizatorius įgyja šiais atvejais: nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, bei iki 5 darbo dienų - gavęs iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti lošėjo atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Toks reglamentavimas tiesiogiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų ir yra būtinos tam, jog būtų galima veiksmingai užtikrinti už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstatymo projekte taip pat numatyta lošimų organizatoriaus teisė sustabdyti lošėjui, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, žetonų keitimą į grynuosius pinigus (šis reikalavimas taikomas kai lošimo laimėjimas išmokamas žetonais) ir patikrinti, ar iš tiesų jis laimėjo. Tai techninė-organizacinė priemonė, kuri yra būtina užtikrinti informacijos, pateikiamos pažymoje apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, tikslumą ir patikimumą.

 

Siekiant riboti asmenų, kuriems pagal įstatymo reikalavimus draudžiama dalyvauti lošimuose (nepilnamečiams, asmenims susijusiems su lošimų organizatoriumi, priežiūros institucijų darbuotojams), piktnaudžiavimą bei bandymus nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktus bandyti patekti į lošimo vietas bei lošimo nuotolinėmis lošimo priemonėmis, greta reikalavimų lošimo organizatoriui stebėti ir kontroliuoti, jog tokie asmenys neturėtų galimybės lošti, įtvirtinama papildoma priemonė - lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti. Ši drausminanti priemonė yra skirta mažinti lošimų patrauklumą asmenims, kurie negali lošti (ypatingai nepilnamečiams), eliminuojant galimybę jiems gauti piniginį laimėjimą ir tokiu būdu drausminti šiuos asmenis.

 

Taip pat numatoma nauja pareiga lošimų organizatoriui patvirtinti ir savo veikloje įgyvendinti atsakingo lošimo praktikos kodeksą (Projekto 22 straipsnis). Praktikos kodeksas turėtų būti parengtas pagal Priežiūros tarnybos paruoštą bei su lošimų verslo dalyviais (lošimų verslo asociacijomis) suderintą pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą.

 

4.6. Lošimų organizavimo vietos.

Įstatymo projekte nustatoma, kad Lietuvos Respublikoje lošimai leidžiami tik šiose vietose:

1) lošimo namuose (kazino),

2) automatų salonuose,

3) B1 kategorijos lošimo automatais - ne automatų salonuose (aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose),

4) statymo punktuose,

5) komercinio pokerio turnyrų salonuose;

6) nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje yra įranga, naudojama lošimams ryšio priemonėmis organizuoti.

 

Įstatymo projekte įtvirtinamos naujos lošimų organizavimo vietos – komercinio pokerio turnyrų salonas bei ne automatų salonas, kur leidžiama organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais. Teisę organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais turi bendrovės, įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais arba lažybų veiklos licenciją bei gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais. Lošimai B1 kategorijos automatais leidžiami aludėse, baruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, moteliuose, biliardo, kėglių, boulingo ir naktiniuose klubuose bei statymo punktuose.

 

Įstatymo projekte siūloma nustatyti naują, šiuo metu nesančią, lošimų vietą – komercinio pokerio turnyrų saloną. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje plačiai plinta kortų žaidimai, kuriems taikomas startinio dalyvio mokesčio principas, t.y. žaidėjas, prieš žaisdamas žaidimą, sumoka startinį dalyvio mokestį ir tiksliai žino, kokios pinigų sumos rizikuoja netekti pralaimėjimo atveju, o žaidimo metu jam nėra sudaroma galimybė prarasti papildomas pinigų sumas. Įstatymo projekte siūloma tokius lošimus leisti komercinio pokerio turnyrų salonuose. Leidimai komercinio pokerio turnyrų organizavimui yra terminuoti ir gali būti išduodami ne ilgesniam nei 15 dienų terminui. Vienam lošimų organizatoriui Priežiūros tarnyba gali išduoti ne daugiau nei 4 leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus per vienerius kalendorinius metus.

 

Dėl nepakankamai aiškaus teisinio reguliavimo Lietuvos Respublika atsisako papildomų mokestinių pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą – šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiai turnyrinius kortų lošimus žaidžia pas lošimų organizatorius, vykdančius veiklą kitose valstybėse, ir visi lošimų organizatorių mokami mokesčiai už Lietuvos Respublikos piliečiams suteiktas paslaugas atitenka užsienio šalių biudžetams. Todėl šią teisinę spragą reikia užpildyti. Panašaus pobūdžio lošimai jau yra reglamentuoti kaimyninėje Estijoje, Italijoje, įstatymų projektai užregistruoti Prancūzijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Komercinio pokerio reglamentavimas, nuosaikiai leidžiantis šią pasaulyje paplitusią veiklą, tačiau nesudarantis galimybių nevaržomai jos plėtrai, ir protingos mokestinės bazės bei mokesčio tarifo nustatymas – ne tik papildytų valstybės biudžetą, bet ir atneštų naudos šalies ekonomikai – pritrauktų lošimų organizatorių investicijas, būtų pritraukiami užsienio turistai, sukurtos naujos darbo vietos. Siūloma numatyti, jog organizuojant komercinį pokerį mokesčio bazei (visų lošėjų įmokėtų startinių mokesčių sumai) būtų taikomas 5 procentų mokesčio tarifas.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. birželio 21 d. nutarime pažymėjo, <..> jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai; savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją – konstituciniai principai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Konstitucijos nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Taigi įstatymų leidėjas, vadovaudamasis Konstitucija, inter alia jos 120 straipsnio 2 dalimi bei 46 straipsniu, gali suteikti savivaldybių taryboms teisę priimti konkretų sprendimą dėl leidimo organizuoti azartinius lošimus jų vietos teritorijoje įstatymuose nustatytais pagrindais. Kartu pažymėtina, jog iš Konstitucijos, inter alia jos 46 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kyla reikalavimas, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jais negalima jokių asmenų diskriminuoti ar kuriems nors asmenims teikti privilegijų.<...>“ Vadovaujantis minėta nuostata, nekeičiamas reikalavimas steigiant lošimo namus (kazino) gauti savivaldybės tarybos sutikimą.

 

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lošimo vietose keičiamas (didinamas) minimalus veikiančių įrenginių skaičius. Šiomis nuostatomis siekiama stambinti lošimo vietas ir tokiu būdu siekiama mažinti lošimo vietų skaičių bei riboti lošimų prieinamumą ir taip mažinti iš azartinių lošimų kylančią žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei. Pažymėtina, jog reikalavimas dėl minimalaus lošimo įrenginių skaičiaus lošimo vietose yra taikomas daugumoje ES valstybių, siekiant išvengti lošimo vietų „smulkėjimo“, dėl to didėjančio lošimų prieinamumo.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog projekte įtvirtinamas kokybiškai naujas reglamentavimas, įvedantis numerus clausus (fiksuoto (riboto) lošimo organizavimo vietų skaičiaus) principą lošimo vietoms:

 

- ALĮ projektu siūloma apriboti lošimo namų (kazino) vietų plėtrą nustatant, kad bendras jų skaičius neturėtų viršyti 20 (Projekto 43 str.);

 

- ALĮ projektu siūloma apriboti ir kitų lošimo vietų skaičių, tačiau ne nustatant maksimalų leistiną jų skaičių, o susisiejant lošimo vietų pasiūlą su gyventojų skaičiumi:

-                                         ribojama B kategorijos (riboto lošimo) automatų lošimo vietų plėtra nustatant, kad vietos, kuriose organizuojami lošimai riboto lošimo automatais automatų salonuose, gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:20 000. Savivaldybės teritorijoje, kurioje gyventojų skaičių mažesnis nei 20000, turinčiai kurorto statusą, gali būti steigiamas vienas automatų salonas. Nustatytą leistiną riboto lošimo automatais vietų skaičių viršyti draudžiama. Leistinas lošimo automatų salonų vietų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi nėra statiškas ir plėtros aspektu turėtų būti peržiūrėtas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus moksliškai pagrįstus, socialiai reprezentatyvius tyrimus apie lošimo paplitimą. Šių duomenų pagrindu tikslų salonų skaičių, vadovaudamasi ALĮ projekte nustatytais santykiais bei suapvalinimo į didėjimo pusę iki artimiausio didesnio sveiko skaitmens principu, nustatytų ir viešai paskelbtų Priežiūros tarnyba;

-                                         ribojama lažybų ir totalizatoriaus vietų plėtrą nustatant, kad vietos, kuriose organizuojamos lažybos it totalizatorius gali būti steigiamos santykiu su savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi 1:15 000[12]. Savivaldybės teritorijoje, kurioje gyventojų skaičių mažesnis nei 15000, turinčiai kurorto statusą, gali būti steigiamas vienas statymo punktas. Atitinkamai būtų taikomos tos pačios leistino statymų punktų skaičiaus peržiūrėjimo taisyklės, kaip ir lošimo automatų salonų atveju.

 

Kiekybinį lošimų vietų skaičiaus apribojimą (numerus clausus) ALĮ projekte siūloma nustatyti pirmiausia įgyvendinant lošimų neigiamų pasekmių prevencijos ir kontrolės principą ir siekiant užtikrinti tolygią (ne stichišką) aiškiai iš anksto (ex ante) apribotą (neperteklinį) lošimo vietų paplitimą. Paminėtina, jog siekiant nepažeisti šiuo metu jau veikiančių lošimo organizatorių interesų, nuostatos dėl lošimo vietų steigimo skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtiems Priežiūros tarnybos sprendimams dėl licencijų ir leidimų išdavimo, jeigu Priežiūros tarnybos sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Lošimo organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi turintys pagal šį įstatymą išduotus galiojančius licencijas ir leidimus šioms lošimo vietoms, lošimo vietų skaičius nemažinamas. Tačiau po šio įstatymo įsigaliojimo Priežiūros tarnybai nustačius, kad veikiančių lošimo vietų skaičius neatitinka leistino organizavimo vietų ir skaičiaus nauji leidimai atidaryti lošimo vietas neišduodami. Esant maksimaliam lošimo vietų skaičiui leidimai gali būti tik tikslinami, taip pat lošimo vietos gali būti perkeliamos į kitą vietą.

 

Analogiškos nuostatos, ribojančios lošimo vietų steigimą kiekybiniu principu, taikomos ir kitose ES valstybėse narėse. Kiekybiniai lošimo namų ir/ar kitų lošimo vietų apribojimai (numerus clausus) šiose ES valstybėse-narėse: Austrijoje (kur taip pat egzistuoja numerus clausus loterijos paslaugų teikėjams), Belgijoje, Vokietijoje, Portugalijoje (kur taip pat yra numerus clausus bingo salėms), Ispanijoje ir Slovėnijoje. Didžiosios Britanijos Gaming Act 2005 riboja steigiamų kazino dydį ir skaičių: numatyta, jog visi leidžiami steigti nauji lošimo namai (kazino) skirstomi į tris rūšis: (i) vienas „regioninis“ kazino, kuriam nustatyti tokie reikalavimai - bendras plotas ne mažesnis nei 50 tūkst. kv.m., ne mažiau 40 lošimo stalų, ne daugiau 1250 bet kurios kategorijos lošimo automatų, būtinas lošimo stalų ir automatų skaičiaus santykis, kuris lygus 1:25, (ii) aštuoni „dideli“ kazino, kuriems nustatyti tokie reikalavimai - bendras plotas ne mažesnis nei 1500 kv. m., turėti mažiausiai 1 lošimo stalą, ne daugiau 150 B1-D kategorijos lošimo automatų, būtinas lošimo stalų ir automatų santykis yra 1:5; (iii) aštuoni „maži“ kazino, kuriems nustatyti šie reikalavimai - bendras plotas ne mažesnis nei 750 kv. m., turėti mažiausiai 1 lošimo stalą, ne daugiau 80 B1-D kategorijos lošimo automatų. Belgijos Act on Games of Chance nustato ribotą maksimalų (fiksuotą) leistiną lošimo vietų skaičių, įtvirtindamas, jog šalyje leidžiama steigti 9 I klasės lošimų organizavimo vietas (kazino), 180 II klasės lošimų organizavimo vietų (lošimų automatų salonai), atskirai Karaliaus dekretu nustatytas skaičius lažybų organizavimo vietų, kurias šiuo metu užima egzistuojantys (veikiantys) lošimo organizatoriai.

 

2008 m. lapkričio 27 d. ES Tarybos Pirmininkavimo Konkurencingumo tarybos išplatintoje delegacijoms Švedijos Pirmininkavimo Pažangos ataskaitoje „Azartiniai lošimai ir lažybos: Europos Sąjungos valstybių narių teisiniai pagrindai ir politikos“ teigiama, kad daugelyje ES valstybių narių egzistuoja lošimo vietų skaičiaus ir jų valdymo ribojimai. Tai sudaro pagrindą teigti, kad lošimų vietų leistino skaičiaus apribojimas yra leistina azartinių lošimų (ypatingos ūkinės veiklos reguliavimo priemonė).

 

4.7. Vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus.

Projekte susiaurinamas vietų, kuriose draudžiama organizuoti lošimus sąrašas. Lyginant su dabar galiojančiu ALĮ, atsisakoma draudimo organizuoti lošimus parduotuvėse, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, pašto įstaigose, prekybos centruose. Tokiu būdu, be kitų valstybės lošimų reguliavimo politikos principų bus įgyvendinamas įstatymo projekte įtvirtintas principas – pripažinti lošimų ekonominės veiklos reikšmę valstybės ekonomikai ir visuomenės gerovei, priskiriant juos, laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, sudaryti sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai ir kontroliuojamai plėtrai. Paminėtina, jog projekto rengėjai laikosi pozicijos, kad tokio pobūdžio liberalizavimas nėra savitikslis ir savaime nereiškia, kad lošimai savo turiniu šiose vietose yra mažiau pavojingi, tačiau laiko, jog naudojant diferencijuoto lošimų reguliavimo principą bei kai kurių draudimų panaikinimą tiesiogiai susiejant su taikomomis griežtomis kitomis reguliavimo priemonėmis (pavyzdžiui, lošimo vietų skaičiaus ribojimu numerus clausus principu, taikant parametrinį, kiekybinį ir koncentracinį lošimo įrenginių ir lošimų organizavimo vietų reguliavimą) galima pasiekti kompromiso/pusiausvyros tarp visų suinteresuotų šalių - lošimo organizatorių, visuomenės ir valstybės saugomų interesų. Mažinant draudžiamų lošimų vietų skaičių (kartu griežtinant kitus reikalavimus) nebūtų pažeisti lošimų politikos tikslai - lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas, lošimų neigiamų pasekmių prevencijos ir kontrolės principas, o būtent pasiektas subalansuotas lošimo vietų draudimų ir ribojimų variantas.

 

4.8 Lošimų reklamos ir skatinimo ribojimas (Įstatymo projekto 18, 19 straipsniai).

Lošimų reklama yra viena iš priemonių, skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Todėl įstatymo projekte detaliau reglamentuojami santykiai, susiję su lošimų reklama. Projekto 18 straipsnyje (lyginant su galiojančio įstatymo atitinkamomis nuostatomis) praplečiamas atvejų ratas, kuomet tam tikra viešai matoma/skelbiama informacija nelaikoma reklama, tai sietina su lošimų reglamentavimo negriežtinimu bei subalansuotu draudimų ir ribojimų lošimų reguliavimo variantu.

 

4.9. Informavimas apie lošimo paslaugų rizikas.

Įstatymo projekte nustatoma, kad lošimo vietose privalo būti įspėjimai apie lošimo paslaugų galimas rizikas, kurias sąlygoja piktnaudžiavimo lošimais daromą žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei ir apie draudimą lošti ir būti lošimo vietose nepilnamečiams. Šiomis prevencinėmis priemonėmis siekiama mažinti naudojimąsi ir piktnaudžiavimą lošimais bei riboti lošimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims. Tokie reikalavimai galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nėra nustatytai.

 

4.10 Nuotoliniai (virtualieji, internetiniai) lošimai.

Internetu siūlomų lošimų sektorius nėra suderintas Europos Sąjungos lygmeniu. Taigi valstybė narė gali manyti, jog vien ta aplinkybė, kad ūkio subjektas teisėtai internetu siūlo šio sektoriaus paslaugas kitoje valstybėje narėje, kurioje yra įsteigtas ir kuriam šioje valstybėje narėje iš esmės jau taikomi teisėti reikalavimai, o jo veiklą kontroliuoja šios valstybės kompetentingos valdžios institucijos, negali būti laikoma pakankama nacionalinių vartotojų apsaugos nuo sukčiavimų ir nusikaltimų pavojaus garantija, turint omenyje sunkumus, su kuriais šiomis aplinkybėmis gali susidurti įsisteigimo valstybės narės valdžios institucijos, vertindamos ūkio subjektų profesines savybes ir sąžiningumą.[13] Beje, dėl to, kad vartotojas ir ūkio subjektas tiesiogiai nebendrauja, lošimams internetu būdingas kitokio pobūdžio ir didesnis pavojus, palyginti su tokiais lošimais tradicinėse rinkose, turint omenyje galimą ūkio subjektų sukčiavimą, nukreiptą prieš vartotojus.[14] Labai lengva ir nuolatinė prieiga prie internetinių lošimų paslaugų ir potencialiai didelis tokių tarptautinių pasiūlymų kiekis bei dažnumas aplinkoje, kuriai būdinga žaidėjo izoliacija, anonimiškumas ir socialinės kontrolės nebuvimas, yra veiksniai, dėl kurių gali išsivystyti priklausomybė nuo lošimo ir kilti kitų neigiamų pasekmių, ypač jauniems asmenims ir tuos, kurie turi polinkį lošti.[15] Tokiu būdu, sutinkamai su Europos Sąjungos teisingumo teismo praktika, kiekviena ES valstybė narė gali nustatyti griežtesnes nacionalines lošimo paslaugų teikimą ribojančias priemones, nei kita ES valstybė narė, nors tai dar nereiškia, kad griežtesnė priemonė negali būti taikoma ir yra neproporcinga siekiamam tikslui – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos apsaugos užtikrinimui (šiuo klausimu žr. minėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte numatyta nuotoliniams lošimams nustatyti vietinio licencijavimo (local licencing) režimą, operatoriams (įskaitant ir užsienio operatorius), norintiems teikti lošimų internetu paslaugas Lietuvos Respublikoje, įtvirtinant reikalavimą prieš pradedant teikti paslaugas įsisteigti Lietuvoje, gauti atitinkamą lošimų veiklos licenciją, įsteigti atitinkamą „tradicinių“ lošimo vietų skaičių ir nuotolinių lošimų veiklos leidimą Lietuvoje. Toks reguliavimo režimas, kuomet valstybės apriboja savo lošimų rinkas operatoriams, kuriuos ji pati patikrina ir licencijuoja, taikomas didžiojoje dalyje ES jurisdikcijų (Belgijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.), tuo tarpu abipusio licencijų pripažinimo (mutual recognition of gambling licences) principas yra labiau išimtis, o ne taisyklė tarp ES valstybių narių. Tik Didžioji Britanija ir Malta visa apimtimi taiko abipusio pripažinimo principą lošimų sektoriuje, ir leidžia laisvą nuotolinių lošimų rinką savo šalies teritorijoje.  

 

Nuotolinių lošimų specifika pasireiškia tuo, kad organizuojant nuotolinius lošimus ir dalyvaujant juose, lošėjas ir lošimų organizatorius fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nebūna (nėra fizinio kontakto). Nuotoliniai lošimai - tai lošimai organizuojami ryšio priemonėmis, t.y. laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis (įskaitant internetą), kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimo organizatoriui. Nuotoliniais lošimų paslaugomis laikomos bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant loterijas ir lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugu gavėjo prašymu. Projekte laikomasi platesnės nuotolinių lošimų sampratos, t.y., nuotoliniai lošimai yra suprantami plačiau, nei vien tik internetiniai lošimai, kurie, laikantis Europos Komisijos rekomendacijų, pateiktų Žaliojoje knygoje apie internetinius azartinius lošimus, apima lošimus organizuojamus naudojant tiek internetą, tiek ir kitos interaktyvias technologines platformas, kaip antai mobiliąsias aplikacijas, interneto protokolo televiziją, kurios naudojamos a) siūlyti lošimų paslaugas vartotojams, b) suteikti galimybes vartotojams lažintis arba lošti vieniems su kitais (pvz., lažybų biržos arba internetinis pokeris) arba c) kaip platinimo būdas (pvz., įsigyti loterijos bilietus tiesiai internetu).[16] Projektu numatoma, nuotoliniai lošimai apima ir kitokius lošimus, kurie organizuojami naudojant lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės) - laidinės, radijo, optinės ar kitas elektromagnetinės priemones, kurios fiziškai tuo pat metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimo organizatoriui, gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti. Esminis nuotolinių lošimų atskyrimo kriterijus – jų metu fiziškai tuo pat metu vienoje vietoje nedalyvauja lošėjas ir lošimo organizatorius.

 

Įvertinus nuotolinių lošimų specifiką ir galimos rizikos veiksnius, susijusius su galimybe nepilnamečiams dalyvauti nuotoliniuose lošimuose bei asmenimis, turinčiais problemų dėl dalyvavimo juose, siekiama nustatyti veiksmingą ir proporcingą tokių lošimų kontrolę. Atkreiptinas dėmesys, kad būtinybę veiksmingiau tikrinti amžių pabrėžė ir Europos Parlamentas 2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje „Dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo“. Rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžia poreikį veiksmingiau tikrinti amžių, ragina valstybes nares išnagrinėti pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali padidinti galimybę, kad (jaunas) asmuo susidurs su problemomis dėl azartinių lošimų, ir rasti priemonių šiems veiksniams pašalinti. Siekiant užtikrinti, kad nuotoliniuose lošimuose nedalyvautų nepilnamečiai bei asmenys, turintys problemų dėl dalyvavimo nuotoliniuose lošimuose, lošimų organizatorius turi patikrinti, ar jis neteikia paslaugos asmeniui, kuriam naudotis šia paslauga draudžiama. Be to, turi būti sudarytos minimalios galimybės pasinaudoti paslauga ir ne pernelyg ribojama verslo galimybė teikti paslaugą. Šiomis nuostatomis turi būti užtikrinta minimali galimybė pasinaudoti paslauga ir jos bus proporcingos siekiamam tikslui pasiekti.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Projekto nuostatomis nuotolinių lošimų veiklos leidimas gali būti išduodamas tik bendrovėms, įsteigusioms „tradicines“ lošimų organizavimo vietas, bei įstatymo nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Be to, efektyviai nuotolinių lošimų kontrolei užtikrinti įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad lošimų organizatorius, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą lošėjų registravimą, taip pat atliktų lažybų statymų, statomųjų sumų ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą. Visa lošimo įranga (serveriai, serverių techninė ir sisteminė programinė įranga, kita programinė įranga) turi būti lošimų organizatoriaus teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją, o patalpų valdytojai, kurių valdomose patalpose yra įrengta įranga, turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengta įranga, ir netrukdyti patikrinti jose esančią įrangą bei įrangoje saugomą informaciją. Šios nuostatos įtvirtinamos dėl to, kad vartotojas ir ūkio subjektas tiesiogiai nebendrauja, nuotoliniams lošimams būdingas kitokio pobūdžio ir didesnis pavojus, palyginti su tokiais lošimais tradicinėse rinkose, turint omenyje galimą ūkio subjektų sukčiavimą, nukreiptą prieš vartotojus. Todėl įstatymo projekte siūloma griežta nuotolinių lošimų kontrolė. Kiekviena ES valstybė narė gali nustatyti griežtesnes nacionalines lošimo paslaugų teikimą ribojančias priemones, nei kita ES valstybė narė ir tai dar nereiškia, kad griežtesnė priemonė negali būti taikoma ir yra neproporcinga siekiamam tikslui – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos apsaugos užtikrinimui. (šiuo klausimu žr. aukščiau nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

 

Veiksmingai nuotolinių lošimų kontrolei užtikrinti įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti priemones, kuriomis bus kovojama prieš nelegalius internetinius lošimus, t.y., lošimus, kuriuos organizuoja asmuo neturėdamas lošimo veiklos licencijos ir lošimo veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas lošimo veiklos licenciją, tačiau neturėdamas lošimo veiklos leidimo. Taikomos priemonės apimtų:

-          Interneto paslaugų tiekėjų vykdomas nuotolinių lošimų internetinių puslapių blokavimą (DNS poisoning);

-          Finansinių transakcijų blokavimą (Financial Transactions Blocking).

 

Numatoma, jog Priežiūros tarnyba, nustačiusi, jog nelegalus lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja lošimus ryšio priemonėmis, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo ryšio priemonėmis, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo. Priežiūros tarnybos nurodymai riboti nelegalių lošimų veiklos vykdytojų Lietuvos Respublikoje organizuojamus lošimus ryšio priemonėmis (blokuojant interneto svetaines) bei atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo yra privalomi.

 

Techninių priemonių, kuriomis būtų ribojamas nelegalaus lošimo organizavimas ir dalyvavimas juose Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, sąrašą nustato Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija.

 

4.11 Lošimų priežiūros tarnybos žinybingumas.

ALĮ projekte Priežiūros tarnybos statusas projekte reglamentuojamas atsižvelgiant į dabartinio ALĮ pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2012-03-01, tačiau siūloma pakeisti šios institucijos žinybinį pavaldumą padarant ją pavaldžia (atskaitinga) Ūkio ministerijai, taikant analogiją, kad už alkoholio ir tabako gamybos ir prekybos reguliavimą ir viešosios politikos formavimą šiose srityse yra atsakinga Ūkio ministerija.

 

4.12. Lošėjų amžiaus, asmenų tapatybės nustatymas ir registracija.

 

Įstatymo projekte nekeičiamas draudimas lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir komercinį pokerį gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų amžiaus asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonų patalpas. Tuo pačiu aiškiai numatyta, jog draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Lošimus riboto lošimo automatais ne automatų salonuose organizuojančios bendrovės privalo patikrinti asmens, norinčio lošti B1 kategorijos automatu, tapatybę, jei kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų. Šiomis priemonėmis bus ribojamas dalyvavimo lošimuose prieinamumas, ypač nepilnamečiams asmenims. Lošimų organizatoriai lošimų organizavimo vietose privalo paskirti atsakingą asmenį bei patvirtinti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad būtinybę veiksmingiau tikrinti lošėjų amžių pabrėžė ir Europos Parlamentas savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliucijoje Dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo. Rezoliucijoje Europos Parlamentas pabrėžia poreikį veiksmingiau tikrinti amžių, nurodo, kad ypač jaunimui gali būti sunku atskirti šias sąvokas: sėkmė, likimas, galimybė ir tikimybė; ragina valstybes nares išnagrinėti pagrindinius rizikos veiksnius, kurie gali padidinti galimybę, kad (jaunas) asmuo susidurs su problemomis dėl azartinių lošimų, ir rasti priemonių šiems veiksniams pašalinti.

 

Įstatymo projekte nekeičiami reikalavimai, jog kiekvienas lošimų organizatorius, teikiantis lošimo paslaugas lošimo namuose (kazino), komercinio pokerio salone ar lošimo automatų salone, privalo nustatyti asmenų, įeinančių į lošimo namus (kazino), komercinio pokerio saloną tapatybę ir juos registruoti.

 

Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie vieno apsilankymo lošimo vietoje metu keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka sumą, viršijančią 3 500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Visais atvejais lošimų organizatorius privalo nustatyti tapatybę bei registruoti laimėjusius asmenis, kurie laimėjo 3500 litų (ar atitinkančią sumą užsienio valiuta) ar didesnį piniginį laimėjimą. Lošimų organizatorius privalo parinkti tokias organizacines ir technines priemones, kurios apsaugotų informaciją apie laimėjusius asmenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, ar atskleidimo asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šia informacija, taip pat sunaikinti informaciją, jei nuo jos surinkimo praėjo 5 metai.

 

Kiekvienas lošimų organizatorius, įgyvendindamas šio įstatymo nustatytus reikalavimus, susijusius su draudimu lošti ir būti lošimo vietoje, turi teisę šio įstatymo ir lošimo reglamento nustatyta tvarka tikrinti asmenų, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus). Jei asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, tai lošimų organizatorius privalo neįleisti tokio asmens į lošimo vietą. Lošimo organizatoriui nustačius, jog jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba jog tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, lošimų organizatorius privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o tuo atveju, kai nustatoma, jog asmuo kuriam draudžiama lošti dalyvauja nuotoliniame lošime – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai.  

 

Šiomis priemonėmis yra įgyvendinamos 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2005/60/EB dėl finansų apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nuostatos ir bus ribojamas lošimų prieinamumas, ypač nepilnamečiams asmenims, ir užtikrinama, jiems būtų apribota galimybė lošti ir jie nepatektų į lošimo vietą.

 

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma, priešingai – priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti dėl lošimų kilusius neigiamus padarinius, sudarys sąlygas nustatyti adekvačias ir proporcingas reguliavimo priemones, iš anksto nustatant reikalingus ribojimus tam, kad ši veikla būtų tolygi, saugi, subalansuota ir kontroliuojama. Naujasis reguliavimas yra skirtas apsaugoti visuomenę nuo galimų neigiamų socialinių padarinių, o tuo pačiu suteikti galimybes visuomenei turiningiau, įdomiau ir linksmiau leisti savo laisvalaikį.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai priimtas įstatymo projektas neturės.

 

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti lošimų prieinamumą – bus sugriežtinti reikalavimai lošimų veiklai ir ją vykdantiems juridiniams asmenims, todėl gali sulėtėti asmenų, vykdančių lošimų veiklą, ir lošimo vietų skaičiaus augimas. Atitinkamai išplėtus leidžiamų lošimo veiklų sąrašą, pagerės konkurencinės verslo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą veikiančioms ir mokesčius mokančioms bendrovėms, kadangi jos galės legaliai teikti nuotolinio lošimų paslaugas, komercinį pokerį, o užsienio operatoriams, šiuo metu nelegaliai siūlantiems internetinių lošimų paslaugas Lietuvos gyventojams, bus sudarytos sąlygos gauti licencijas ir jie privalės mokėti mokesčius. Prognozuojama, jog įteisinus nuotolinius lošimus ir lošimus B1 kategorijos automatais per trejus metus turėtų būti surinka apie 50 proc. daugiau lošimų ir loterijų mokesčio, lyginant su 2011 metais, kuomet buvo surinkta apie 19,7 mln Litų, būtų sudaryta apie 3000 naujų darbo vietų naujai įteisintose lošimo vietose.

 

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės parengti ir patikslinti teisės aktus, numatytus Projekto 87 straipsnyje.

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir bus derinami su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

 

Įstatymo projektas notifikuotinas Europos Komisijai.

 

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Teikiamuose įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. Įstatymo projektas suderintas su 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Gali kilti kausimų dėl įstatymo projekte esančių nuostatų atitikties EB sutarties 46, 49 ir 55 straipsnių reikalavimams. Dėl lošimo paslaugų teikimo ribojimo atitikties minėtiems EB sutarties straipsniams Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad laisvę teikti paslaugas ribojančios priemonės gali būti pateisinamos su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir jos sveikatos sumetimais susijusiais pagrindais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad lošimai gali daryti žalą žmonių sveikatai, taip pat socialinę ir ekonominę žalą valstybei, įstatymo projekte nustatytos priemonės, ribojančios teisę teikti lošimo paslaugas, yra pateisinamos, kadangi siekiama apriboti galimą neigiamą lošimų poveikį.

 

11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.

Įstatymo projektui įgyvendinti reikiami teisės aktai ir subjektai, kurie turėtų juos parengti, yra nurodomi įstatymo projekte, pateikiami pakeitimų projektai.

 

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma keisti šiuo metu Lietuvoje veikiančios lošimų kontrolės sistemos, todėl esminių valstybės institucijų finansavimo pokyčių, priėmus teikiamą teisės aktą, neturėtų būti. Manytina, kad techninių blokavimo priemonių, kuriomis būtų blokuojamas nelegalaus lošimų organizavimas Lietuvos Respublikoje naudojant ryšio priemones, įdiegimas ir veikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, be to, iš valstybės biudžeto lėšų būtų vykdomi Projekte numatyti lošimo paplitimo tyrimai. Tam tikslui turi būti numatomos lėšos valstybės biudžete.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Negauta.

 

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai.

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė (grupės vadovas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys).

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „lošimas“, „lošimų veikla“, „lošimo namai (kazino)“, „lošėjas“, „lažybos“, „totalizatorius“ „Lošimų priežiūros tarnyba“, „lošimų organizatorius“, „lošimo įrenginys“.

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

 

Teikia: Seimo nariai

 

Dainius Budrys

 

Vaidotas Bacevičius

 

Vytautas Gapšys

 

Juozas Olekas

 

Julius Sabatauskas

 

Erikas Tamašauskas

 

 

 


[1] The Social and Economic Impacts of Gambling, by Robert J. Williams, Jürgen Rehm, Rhys M.G. Stevens, Final Report Prepared for the Canadian Consortium for Gambling Research, 2011/ 3/11.

[2] http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0942:FIN:LT:PDF

[3]COM(2011) 942 final,   p. 1;

[4]COM(2011) 128 final,  p. 6;

[5] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 ir 30 straipsnių, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 3 ir 11 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl alkoholio reklamos kontrolės“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 1997, Nr. 15-314).

[6] Šveicarijos Lyginamosios teisės instituto lošimų paslaugų ES vidaus rinkoje tyrimas. Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/services/gambling_en.htm

[7] Europos Komisijos Žalioji knyga apie internetinius azartinius lošimus.

[8] Europos Komisijos Žalioji knyga apie internetinius azartinius lošimus.

[9] Šaltinis:  www.h2gamblingcapital.com

[10] Azartinių lošimų paslaugų Europos Sąjungos vidaus rinkoje tyrimo ataskaitos xxxv puslapis.

[11] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.

[12] Dabartinis Lietuvos gyventojų skaičius yra 3,320,000. Pagal siūlomą proporciją maksimalus statymo punktų skaičius būtų 220. Dabartinis statymo punktų skaičius yra 179.

[13] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.

[14] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.

[15] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.

[16] Europos Komisijos Žalioji knyga Internetiniai lošimai vidaus rinkoje.