LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 432
STENOGRAMA
2012 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena, skelbiu balandžio 26 d. vakarinio posėdžio pradžią. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 41 Seimo narys.
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
15.00 val.
Manau, kol reikės balsuoti, bus daugiau. Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Augalų veislių apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1052. Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto narys J. Kondrotas. Priėmimas. Gal galėtumėt pakviesti daugiau Seimo narių? Gal ir įvyks… Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Prašom, Jonai.
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto, pagrindinio komiteto, išvados dėl Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios Nr. XIP-1052. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai – papildomi komitetai nebuvo paskirti. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Nėra jokių pasiūlymų, pakeitimų. Dabar dėl viso pastraipsniui. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galim. 2 straipsniui galim pritarti? Galim. Dabar dėl viso. Norinčių kalbėti matau tik už – A. Petkų. Gal galite nekalbėti?
A. PETKUS (TTF). Galiu.
PIRMININKĖ. Ar tegul kalba? Bet mūsų nėra tiek Seimo narių, kiek… (Balsai salėje) …reikia, kad būtų priimtas įstatymas. Dabar yra įdėtos 51 Seimo nario kortelės, dar trūksta 20. Ar norite kalbėti už? Almantai?
A. PETKUS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Aš siūlau atsisakyti, ir mes tada atidedam balsavimą vėlesniam laikui, kai susirinks Seimo nariai.
15.03 val.
Dabar 2-2 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3319. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė, bet aš jos nematau salėje. Gal galėtų pirmininkas J. Šimėnas ateiti į tribūną? Priėmimas. Čia irgi labai trumpai.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Sveiki gerbiamieji, aš noriu pasakyti, apie ką čia eina klausimas. (Balsai salėje ) Labai lietuviškai pasakiau, taip? Pasitaisysiu. Šiame įstatyme kalbama apie genetiškai modifikuotų organizmų auginimą saugomose teritorijose. Pagal Seimo nario D. Barakausko pasiūlymą yra siūloma uždrausti genetiškai modifikuotus organizmus dauginti, platinti ir auginti saugomose teritorijose. Aš noriu pasakyti, kad komitetas apsvarstė, kai kam pritarė, kai kam ne, iš esmės pritarė visam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Teisės departamento, kur buvo jūsų, yra iš dalies pritarta, vienam pasiūlymui nepritarta, kitam pritarta. Dabar priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galim. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui galime, 4 straipsniui galime, 5 straipsniui galime pritarti, 6 straipsniui galime ir 7 straipsniui galime. Ir 8 straipsniui taip pat bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Motyvai. Nuomonė už – D. A. Barakauskas. Prašom.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke, ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu padėkoti ir ministrui, ir visiems, dirbusiems prie šio įstatymo ketverius metus. Šiandien Lietuvai yra tikrai labai svarbi data, nes Lietuva šiandien bus įrašyta į žaliųjų valstybių sudėtį Europos ekologiniame žemėlapyje, ir tiek verslas, tiek valstybės, tiek piliečiai sužinos, kad Lietuva yra valstybė, kuri vis dėlto priima pirmąjį įstatymą, reguliuojantį genetiškai modifikuotų organizmų auginimą ir jo draudimą Lietuvoje. Iki šiol visoms pateiktoms įstatymo pataisoms buvo nepritarta todėl, kad tai prieštaravo Europos Sąjungos teisei. Šiandien yra kaip tik diena, kai mes vis dėlto patenkinom visus Europos teisės reikalavimus ir Europos Komisijos 2010 m. liepos 13 d. komunikatą. Tikrai ačiū, mes darome labai didelį žingsnį Lietuvos pripažinimo kaip valstybės, kuri rūpinasi ne tik valstybės ekologija, aplinkos apsauga, bet ir žmonių sveikata. Mūsų autoritetas tarptautinėje rinkoje ir politikoje tikrai labai labai pakils. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Sutinku su tuo, ką sakė kolega Dailis. Bet aš noriu jūsų, kaip autoriaus, kaip iniciatoriaus, tie, kurie supranta, apie ką mes kalbame, apie genetiškai modifikuotus tik saugomose teritorijose… Gerbiamasis Daili, aš niekaip nesuprantu ir norėčiau apsaugoti maksimaliai, ne tik saugomose teritorijose, kad tokie modifikuoti produktai negimtų ir t. t. Šiandieną aš pasisakau už, bet globaliai dėl sprendžiamo klausimo esmės iš tikrųjų šiandien negaliu pritarti, nes tik saugomose teritorijose man nekelia pasitikėjimo, kad ilgalaikėje perspektyvoje mes būsime apsaugoti nuo genetiškai modifikuotų produktų Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti iniciatyvinei grupei, kuri sugebėjo parengti kokybišką įstatymą. Be abejo, tik saugomose teritorijose, bet čia yra pradžia. Žiūrėsim, kaip seksis mūsų Lietuvoje, ir paskui darysime išvadas dėl tolesnių žingsnių. Aš džiaugiuosi, kad galų gale po ketverių metų tas sprendimas įgyvendintas ir genetiškai modifikuotų organizmų draudimas bus nors saugomose teritorijose. Ir tai yra gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš paantrinsiu Sauliui. Manęs irgi netenkina, kad tik saugomose teritorijose. Aš atsimenu ne vieną mėginimą iš Vokietijos, iš kitų valstybių – tiesiog braute brovėsi tie modifikuotų augalų autoriai, palaikytojai ir puoselėtojai. Būtinai norėjo įsirengti laukelius, mes kariavom, neleidom, nežinau, kaip yra dabar. Saugomų teritorijoje yra tik 10 %. Ką tas duos? Neapsaugos visos Lietuvos nuo šito, sakykime, maro. Balsuodamas už tą dalytę, esu prieš, kad tik saugomose teritorijose, ir aš Dailiui rekomenduoju, kad jis nedelsdamas parengtų, nes jis ėmėsi iniciatyvos, kad visoje Lietuvoje uždraustume modifikuotų augalų dauginimą, auginimą, nes mūsų valstybė labai mažytė, vėjai pučia ir sėklas išnešioja kur tik nori. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Veselka. Kalbėsit?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš labai gerai įsitikinau, ką reiškia valgyti genetiškai modifikuotus produktus 1993 m., kai buvau Vašingtone, – nemačiau normalios moters. Labai plačios visos. Ką reiškia valgyti ištisai genetiškai modifikuotus produktus! Vienas dalykas.
Antras. Yra tokia grupė žydų tautoje, kaip levitai. Jie kaip velnias kryžiaus bijo genetiškai modifikuotų augalų. Pavyzdžiui, toje pačioje Šveicarijoje draudžiama bet kokiu būdu auginti, įvežti genetiškai modifikuotus produktus, nes pamatysime, kad jie yra labai blogas dalykas. Mes, lietuviai, turime visas galimybes išgarsėti kaip ekologišką produkciją gaminanti tauta, kurios laukia didelė ateitis, ir mes norime užteršti savo teritoriją… tą biznį, kurį bus galima daryti, prarasime. Labai blogai galvojame. Todėl iš tikrųjų reikėtų kaip galima greičiau išplėsti ir kalbėti apie visą teritoriją. Gali viščiukui leisti lesti tuos modifikuotus, bet tegu jie išsiveža ir patys valgo.
PIRMININKĖ. Dar viena nuomonė už – J. Liesys.
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Taupydamas laiką, aš tiktai noriu pasakyti – tie, kurie pasisakė (…) nuomonę, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikėtų balsuoti, bet turbūt nėra 71. Atidėsime. Aš matau, kad tiktai 65 kortelės įdėtos, bet pabandome. Ar dabar dėl vedimo tvarkos? Prašom. D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, gal galėčiau pasakyti? Dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Jūs prisimenate, pačios kadencijos pradžioje buvo grupės (jau ne mano vieno, o visų) pateiktas Genetiškai modifikuotų organizmų sustabdymo Lietuvoje įstatymas, moratoriumas, tačiau Europos teisės departamentas nepritarė, nes Europos teisė neleidžia šito daryti. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Juliau, mes padarysime viską, kad tai, ką jūs su gerbiamuoju Seimo nariu Bronium ir kitais sakote, būtų padaryta Lietuvoje. Toks yra galutinis tikslas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kol mes čia sakome replikas, atsirado prieš dar viena L. Graužinienės nuomonė. Kalbėsite? Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš pačiai idėjai pritariu, kaip ir visi kalbėję prieš, bet tikrai ne visai suprantu… Aš suprantu saugomų teritorijų paskirtį šiek tiek kitaip, bet kuo čia dėta žmogaus sveikata, jeigu jis perka produktus, atvežtus ne iš saugomų teritorijų? Ar bus papildomas ženklinimas, ar dar kas nors? Iš esmės juk vartojant tie produktai susimaišo. Nebent tai, kad saugomoje teritorijoje neaugintume dėl to, kaip čia kažkuris sakė, kad sėklų neišnešiotų. Man atrodo, reikėjo pažvelgti plačiau dar į šitą problemą ir tada mes galėtume kalbėti apie žmogaus sveikatą būtent sveikatos požiūriu. Tai rimta problema, bet tiktai dalinis sprendimas.
PIRMININKĖ. Ir dar viena nuomonė prieš – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl saugomų teritorijų, ką mes priimame, iš tikrųjų nesu prieš, čia ir gerbiamasis Dailis kalbėjo prie šoninio mikrofono… Aš noriu tiktai perskaityti Europos direktyvą, kad jūs suprastumėte, kodėl mes šiandien negalime to straipsnio… Direktyva 201, 22 straipsnis. Ji aiškiai įtvirtina, kad valstybės narės negali drausti, riboti ar trukdyti patekti į rinką GMO ar gaminti kaip atskirus produktus, ar esančius kituose produktuose, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus. Kitaip tariant, valstybės narės negali riboti ar drausti išleisti į aplinką GMO. Taip išeina, kad mes einame prieš direktyvą? Reikia šitą dalyką įsiminti ir žinoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Gal pamėginame balsuoti? Matau, kad yra 71 kortelė įdėta. Visi susikaupkite ir balsuokite. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas (registracijos Nr. XIP-3319) priimtas.
15.15 val.
Gal pabandome dabar mes dėl 2-1 – Augalų veislių apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1052, kur liko tik balsavimas? Gal balsuojame? Nes pasiūlymų nebuvo, pasisakymų nebuvo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71. Balsavo 70: už – 70. Augalų veislių apsaugos įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas (registracijos Nr. XIP-1052) priimtas.
15.16 val.
Dabar Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas prašo leisti pristatyti savaitės, prasidedančios gegužės 7 d., darbų programą. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, kaip turbūt pastebėjote ir kaip jau buvo sakyta, savaitė yra nuo gegužės 7 d., nes kitą savaitę Seimo posėdžių nebus. Turės posėdžiauti komitetai, komisijos ir kitos institucijos.
Taigi kas siūloma ir kas buvo patvirtinta Seniūnų sueigoje? Dar kartą įrašome į darbotvarkę Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, nors vis nepavyksta surinkti kvorumo, bet turime rašyti. Svarbiausia gegužės 8 d. tema ir svarbiausias pranešimas, be abejo, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Pranešėjas – premjeras, bet turi dalyvauti visi ministrai ir po pranešimo atsakinėti į klausimus. Štai vėl nusikėlė mėgėjiška žūklė ir žuvininkystė. Tai irgi privalu buvo įrašyti į darbotvarkę. Iš anksčiau vėl išbrauktas ir dabar įrašytas 2-14 klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas. Kartu su juo dar visa šūsnis papildomų įstatymų. Ketvirtadienį svarbiausias dalykas ir čia reikia susitelkti visiems, kurie remiate šitą idėją, tai Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Jau pirmasis balsavimas. Primenu, reikalingi 94 balsai.
Taip pat ketvirtadienį yra dar kai kurie kiti įstatymai, kurie turėtų būti priimti, ir iš jų atskirai paminėčiau konvencijas ir tarptautinius susitarimus. O iš vidinių reikalų (žinoma, kartu ne tik vidiniai) – Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva – 2030 m.“ patvirtinimo“. Svarstymas. Tai jau yra kita stadija.
Ir, suprantama, kaip visada, įstatymų projektai, susiję su mūsų naryste Europos Sąjungoje, ir Seimo narių siūlomi projektai.
Dabar baigdamas turiu pasakyti, kas čia neįrašyta, bet greičiausiai teks įrašyti. Tai yra interpeliacija. Reikia manyti, kad iki to laiko ateis atsakymas. Vadinasi, mes turime pagal Statutą nustatytu laiku nagrinėti. Šiandien visai neseniai gautas prokuroro teikimas dėl vieno mūsų kolegos V. Matuzo patraukimo atsakomybėn. Dokumentas yra atiduotas Sekretoriatui. Bus visiems išdalintas. Jeigu ateis dar vienas kreipimasis (čia vienas bičiulis nerimauja), tai, be abejo, jis taip pat bus atiduotas Seimo nariams, o paskui nustatyta tvarka prokuroro pranešimas, komisija ir t. t. Tai čia tie dalykai bus privaloma tvarka papildomai įrašyti. Kai darbotvarkė buvo galutinai reguliuojama, šitų dokumentų dar nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš dėl gegužės 8 d. darbotvarkės 1-2 klausimo dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo. Jūs jau minėjote, keturis kartus buvo teikiamas priimti, ir vis dėlto dėl kvorumo trūkumo negalėjome priimti. Ar nemanote, kaip Statuto žinovas, kad vis dėlto po tokio nepriimamų įstatymų… dėl kvorumo trūkumo reikėtų keisti Statuto nuostatą, daryti mėnesio pertrauką, ieškoti dialogo, dėl kokių priežasčių mes nesurenkame kvorumo?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Matote, dialogas yra galimas ir be Statuto pakeitimo. Tai yra tas, kas užrašyta prie Seniūnų sueigos galimybių ar prievolių. Seniūnų sueiga yra ir derinimo institucija. Čia tiesiog reikia politinės valios, kad imtumės šito ir aptartume, ar taip darome, ar kitaip darome. Taip palikti, kaip jūs sakote, yra tikrai ne visai gerai. Aš su tuo sutinku. Bet šioje situacijoje aš kitaip negaliu elgtis, turime įrašyti į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke šios savaitės, norėčiau jūsų paklausti. Jūsų teikiamos darbotvarkės paprastai pasižymėdavo tokiais klausimų blokais, kurie tarpusavy koreliuoja, turi tam tikrą ryšį. Prašau pasakyti, šiandien jūs pristatote būsimos savaitės darbotvarkę, kurioje yra valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo klausimas, Šaudmenų ir ginklų įstatymo klausimas, pasipriešinimo okupacijos dalyvių klausimas ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai. Sakykite, ar čia yra tiesioginis ryšys, ar atsitiktinis sutapimas? Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Čia greičiau yra atsitiktinis. Bet norint visada galima išvesti kokią nors jungtį.
PIRMININKĖ. E. Klumbys klausia.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, sakykite, ar tikslinga traukti į darbotvarkę rašinėlį, kuris vadinasi „Lietuvos strategija 2030“? Ten nieko nėra, ten yra galbūt vienuoliktos klasės mokinio pasvaičiojimai. Informacinės plėtros komitetas jį vienbalsiai atmetė. Ar reikia su tokiais vadinamaisiais dokumentais ateiti į Seimą ir gaišinti mūsų laiką? Juolab kad šiandien kur kas svarbesniam dalykui, tokiam kaip finansiniai dalykai Lietuvos pasaulyje, nerandame laiko.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš siūlyčiau taip kategoriškai nevertinti, nors mes Žmogaus teisių komitete (aš tame komitete dirbu) irgi nepritarėme šitam dokumentui. Bet tvarka yra tvarka, kai komitetai išnagrinės ir, svarbiausia, kai bus pagrindinio komiteto išvada, tikiuosi, ji bus, Seimas turės apsispręsti. Tada prašom įtikinėti visą Seimą, o ne mane, nes mano uždavinys – daryti taip, kaip nustatyta Statute.
PIRMININKĖ. Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pavaduojantis Pirmininkę, ar nesutiktumėte ketvirtadienio darbotvarkės 2-1 klausimo dėl Civilinio kodekso, kurio priėmimas šiandien buvo perkeltas vėlesniam laikui, perkelti į rytinį posėdį, pavyzdžiui, po 1-3 klausimo, t. y. prieš Ūkininko ūkio įstatymą? Labai prašytume komiteto narių vardu.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš manau, kad tai tikrai ne probleminis klausimas, ne toks, kaip anksčiau klausiusio kolegos, ir tikrai tai galima padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau klausimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū.
15.25 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2, 16, 24, 32 straipsnių pakeitimo, 37 ir 4 straipsnių papildymo ir 32 straipsnio 5 dalies 1, 3 punktų, 6 ir 7 dalių, 36 straipsnio, 37 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2851. Svarstymas. Pranešėjas turėtų būti D. Budrys. Pristatys K. Kuzminskas. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis komitetas. Balandžio 25 d. svarstė šį įstatymo projektą. Buvo labai daug siūlymų. Priėmė sprendimą įstatymo projektą atmesti, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narės D. Bekintienės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos energetikos konsultacijų asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Už – 5, prieš – 3. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi komitetas siūlo atmesti, tai tie, kurie pasisako už, turėtų kalbėti už komiteto nuomonę, ar kitaip čia yra? (Balsai salėje) Taip. Kurie pasisako už, kalba už komiteto nuomonę atmesti. Tai už – D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes labai viltingai ir entuziastingai pritarėme įstatymo projektui po pateikimo, nes projektas buvo gražiai pristatytas. Buvo sakoma, kad tai panaikins monopolį, atpigs šiluma ir gyventojams nuo to bus naudingiau. Mes visi vieningai balsavome ir pritarėme jam po pateikimo.
Aš, kaip papildomo komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadų rengėja, iš tikrųjų labai entuziastingai paprašiau visų suinteresuotų ir nesuinteresuotų institucijų nuomonės. Tikrai labai nustebau ir pati perskaičiusi projektą pamačiau, kad mūsų viltys, deja, neišsipildė, nes nei monopolis suskaldytas, o gyventojams tai užuot (…). Daugumos suinteresuotų ir nesuinteresuotų, kaip sakiau, specialistų išvados buvo neigiamos. Ir netgi sako, kad tokios bazinės kainos, kurias reikėtų perskaičiuoti kasmet, apskritai atsilieptų ir kitiems šalies verslo subjektams, kurie planuoja ilgalaikes išlaidas ne metų laikotarpiu. Rezultatas – gali lemti nepagrįstai didelius šilumos kainų šuolius šios paslaugos vartotojams.
Taip pat manoma, kad šilumos kainodaros procedūra ir principai neatitinka Lietuvos šilumos vartotojų intereso ir valstybės tikslų patikimai ir efektyviai aprūpinti vartotojus šilumine energija.
Taigi mūsų komitetas pasiūlė tobulinti šitą įstatymo projektą, o Ekonomikos komitetas įvertino dar griežčiau – jį atmesti. Todėl, deja, aš irgi turiu pasisakyti už pagrindinio komiteto išvadą ir laukti geresnio ir teisingesnio…
PIRMININKĖ. Laikas!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). …Vyriausybės projekto, kuris jau baigiamas rengti ir pateks į Seimą. Todėl siūlau balsuoti už pagrindinio komiteto išvadą.
PIRMININKĖ. Kitokia nuomonė negu komiteto – A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasiūlymas laukti yra pats prasčiausias, koks tik gali būti. Šitos įstatymo pataisos Seime nagrinėjamos jau dvejus metus. Įvairiose diskusijose ir net Vyriausybės išvadose yra aiškiai pasakyta, kad pataisos yra aktualios, tačiau galbūt ne visai tinkamai pateiktos turinio požiūriu, netgi vienoje iš Vyriausybės išvadų yra pasakyta, kad komitetas turėtų lukterėti, kol Energetikos ministerija pateiks naują Šilumos ūkio įstatymo variantą 2011 metų rudens sesijoje. Dabar jau vyksta 2012 metų pavasario sesija, nei iš Vyriausybės, nei iš Energetikos ministerijos nėra jokių pasiūlymų dėl šių įstatymo pataisų ir apie tai iš esmės vengiama diskutuoti. Todėl komitetas nuėjo lengviausiu keliu ir pasiūlė šį įstatymo projektą atmesti.
Patys aktualiausi ir svarbiausi momentai šio įstatymo yra tie, kad būtent reikia keisti kainos reguliavimo metodiką, pereiti nuo bazinės kainos, prie kainos, kuri būtų tvirtinama kasmet. Aišku, tai labai sudėtingi procesai ir būtų galima plačiau diskutuoti, bet dar du labai svarbūs momentai, kurie šiandien labai aktualūs šilumos vartotojams. Šiandien Lietuvos šilumos ūkis 55 % priklauso privatiems nuomininkams, matyti, kad tuose šilumos ūkiuose kaina yra aukštesnė. Todėl tas įstatymo projektas draudžia nuomoti šilumos ūkius ir palieka šilumos tiekėjais tiktai savivaldybių įmones. Lygiai tas pats yra aktualu ir dėl šilumos punktų perdavimo. Kai šiandien šilumos punktų perduoti nemokamai nesugebame pagal galiojančius įstatymus, šis įstatymas siūlo išeitį leisti savivaldybių taryboms priimti sprendimus ir perduoti šilumos punktus gyventojams neatlygintinai. Todėl kviečiu jus nepritarti komiteto išvadai ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. PETKUS (TTF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas balsuojate už, balsuojate už atmetimą, tą siūlo komitetas, kas balsuojate prieš arba susilaikote, balsuojate prieš atmetimą. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 39, prieš – 16, susilaikė 10. Atmesta.
15.32 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 21430 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2595(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 21430 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2595(2). Svarstymas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą siūlyti Seimui atmesti šį projektą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisės instituto pastabas. Balsavimo rezultatai: 4 – už, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti už ar prieš nėra. Tai gal galime bendru sutarimu pritarti, kad atmestume? (Balsai salėje) Galime? Ačiū.
15.34 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1446(2). Pranešėja – O. Valiukevičiūtė. Svarstymas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė pritarti šiam projektui. Už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimo narių pasiūlymų nėra. Yra Vyriausybės pateikti… Ai, atsiprašau, Valiukevičiūte, dalyvausite diskusijoje? Prašom iš karto.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Kam nepritarėme? Komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, nes buvo iškilęs klausimas, ar nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra didesnę žalą visuomenei daranti veika, negu mažamečių seksualinis išnaudojimas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir t. t. Komitetas atkreipė dėmesį į nusikalstamos veikos specifiką, todėl ir nepritarė.
Toliau, komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamentui dėl žodelio „ar“ išbraukimo, komitetas pritarė įstatymo projektui be pataisų. Toliau, komitetas pritarė Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms, atsižvelgė į M. Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros nuomonę. Komitetas taip pat nepritarė, kad mažametis vaikas, tai yra vaikas iki 14 metų amžiaus, yra taip pat nepilnametis, taigi siūloma įstatymą taikyti nusikaltusiems prieš visus vaikus, tai yra prieš 18 metų nesulaukusius asmenis.
Komitetas taip pat nepritarė Kalėjimų departamento pateiktiems duomenims, kurie rodo, kad šiuo metu bausmę atlieka keturi asmenys, kurie padarė pakartotinus nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui lygtinio paleidimo laikotarpiu. O nepritarė todėl, kad, atsižvelgiant į šios nusikalstamos veikos latentinį pobūdį, tikėtina, kad yra ir daug daugiau lygtinai paleistų ir vėl nusikalstančių prieš vaikus asmenų, o teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, dažniau vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje ir nepakankamai vertina nusikalstamos veikos specifiką. Dar nepritarė vienam Kalėjimo departamento siūlymui, nes klausymų metu paaiškėjo, kad specialiosios programos nusikaltusiems nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui yra iš viso nevykdomos.
Pritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pastaboms. Nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms, nes atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesas būti apsaugotam nuo seksualinio išnaudojimo yra ir visos visuomenės interesas, nusikaltimai vaiko seksualinei apsisprendimo laisvei ir seksualiniam neliečiamumui visam laikui palieka auką silpninančius padarinius. Todėl kyla klausimas, ar nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje yra didesnę žalą visuomenei daranti veika negu vaiko seksualinis išnaudojimas. Taip pat nepritarė, pakartosiu dėl to, kad reikalingos atitinkamos programos, kurių, kalbant apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, iš viso šiuo metu nėra. Kam čia dar nepritarė? Taip pat dar nepritarė, čia, atrodo, irgi Vyriausybės (atsiprašau, sekundę!), kad asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ir toliau būtų prižiūrimas, jam teikiama reikiama socialinė pagalba, vykdomos įvairios resocializacijos priemonės. Yra tokia abejotina komiteto pastaba, ar ši pastaba tinkama, kalbant apie svarstomą nusikalstamos veiklos specifiką. Jau minėjau, kad nėra vykdomos tokios programos. Viskas, atrodo.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Dabar motyvai dėl… (Balsai salėje)
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). O diskusija?
PIRMININKĖ. Tai čia jūsų diskusija ir turėjo būti. Aš jus diskutuoti kviečiau.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Aš komiteto nuomonę pristačiau. Gerai, nesvarbu.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Balsuojame? (Balsai salėje) Prašome pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
2-6 klausimo nebus, nes teikėjas išvykęs į komandiruotę. Rezoliucija nebus pristatoma.
15.41 val.
2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą metais“ projektas Nr. XIP-3464. Pranešėjas – V. Stundys. Pateikimas. Kadangi yra ir opozicijos, tai šiandien Seniūnų sueigoje buvo nuspręsta įtraukti ir vieną, ir kitą. (Balsai salėje) Nežinau, neprieštaravo Seniūnų sueigoje, kad pirmiau būtų pateiktas šitas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Matyt, aš turiu garbę opozicijos darbotvarkėje pasirodyti dėl to, kad mūsų projektas yra registruotas, jeigu neklystu, dar 2011 metų antroje pusėje, atsiliepiant į Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos iniciatyvą 2013 metus paskelbti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metais. Tai metais sukanka 80 metų. Tai yra gera proga ne tik pagerbti šį žygdarbį, bet apskritai sudaryti sąlygas iš naujo permąstyti ir globalios Lietuvos idėją, nes skrydis sujungia ir ten, ir čia gyvenančiuosius. Esmė yra tokia. Ir yra tam tikri įpareigojimai: parengti Vyriausybės programą, skirti asignavimus ir kas tą programą koordinuotų. Analogiškas yra kolegų siūlymas. Tai komitetas, be abejo, galėtų tuos abu projektus sujungti į vieną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Keista, kad net dėl S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio nėra tokios vienybės. Jūs jau seniai užregistravote, 2011 metais, o opozicija visai neseniai. Kažkaip labai įdomiai atrodo. Tikriausiai labai nori buvęs Prezidentas įsiamžinti ir per vėlai atsibudo. Kaip jums atrodo, kodėl atsirado du projektai?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tikrai taip nesakyčiau. Tai yra kolegų iniciatyva. Matyt, jie tiesiog nepastebėjo, kad tokia iniciatyva jau yra įregistruota. Kaip ir per skrydį susijungia du krantai, taip ir čia, matyt, mes sugebėsime kažkaip susivienyti dėl šios idėjos.
PIRMININKĖ. Klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš, priešingai, labai džiaugiuosi, kad šioje vietoje sutampa požiūriai. Manau, kad reikia ne tik sujungti tuos abu projektus, bet ir pasirašyti nors ir visiems 141 Seimo nariui, tuo parodant, kad mes ne skaidomės, o ieškome bendrumo šioje vietoje.
Bet mano klausimas būtų dėl jūsų 3 punkto, kuriame parašyta, kad šio viso projekto koordinavimas dviem labai svarbioms institucijoms: Seimo ir užsienio komisijai. Ar neatrodytų, kad gal reikėtų ne įvardinti, o daryti kur kas platesnį tą dalyką, nes yra įvairių organizacijų, kurios apima. Programą rengs Vyriausybė, koordinuos realiai Vyriausybė. Šioje vietoje, aš manau, reikėtų maksimaliai telkti, ar jums taip neatrodytų, o ne bandyti išskirti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, bet kuriuo atveju vykdomoji valdžia čia bus pagrindinis instrumentas, o kaip tokia politinė institucija išties labai tiktų ta Seime sudaryta institucija, kuri ir vadinasi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Jinai galėtų būti ta institucija, kuri matytų šitą jubiliejaus įprasminimą iš tikrųjų globalios Lietuvos kontekste. Čia, manau, visiškai gera idėja yra.
PIRMININKĖ. Dar klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, S. Dariaus ir S. Girėno skrydis buvo tiesiogiai susijęs su Kauno miestu. Pagrindinės iškilmės, nežinau, iškilmės, ne iškilmės, kaip čia pasakyti, yra žinomos nuotraukos, kaip šimtai tūkstančių žmonių užplūdo gatves ir taip toliau, ir taip toliau. Mano klausimas toks: kaip šitos šventės, kurios bus skirtos šiam skrydžiui, bus atspindėtos Kauno mieste? Ar vėl visi renginiai bus Vilniuje, ar bent pusė renginių bus ir Kaune?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Neabejoju, kad tos vietos, kurios susijusios su šiuo žygdarbiu ir šiais asmenimis, programoje turi atsispindėti. Čia turbūt abejonių nėra, ir tų vietų yra labai daug. Tai viena.
Antra, tiesiog reikia laukti ir tos programos, nes yra įpareigojimas, siūlymas Vyriausybei parengti programą. Tikiu, kad į programos rengimą bus įtraukta ir Kauno miesto savivaldybė, kuri neišvengiamai susijusi su S. Dariaus ir S. Girėno vardu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dabar nuomonė už ir prieš. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pasisakydamas už šio nutarimo priėmimą, vis dėlto turiu apgailestauti, kad jis nebuvo svarstomas pernai, nes kiekvienam rimtam dalykui, jeigu tai nėra tik parodomoji programa, reikalingas pasirengimas. Ne vien tik dūdų orkestrai ir kokia nors parodėlė skrydžio proga, bet reikalingi ir tyrimai, matyt, ir tuo pagrįsti filmai, dokumentika, knygos. Visam tam parengti reikia laiko.
Atkreipsiu dėmesį, kad 2009 metais, kai buvo „Lietuvos tūkstantmečio“ programa, lygiai tokia pati situacija buvo: pinigai skirti 2009 metais, visa produkcija apie Lietuvos tūkstantmetį pasirodė iš esmės šiais metais, 2012 metais, po trejų metų. Todėl išties geriausia būtų, kad susiformuotų praktika, kai programa yra ne vienų metų, ne pusmečio, o dvejų metų su parengiamuoju ciklu ir finansavimu. Bet vis dėlto aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia noriu pasakyti vienam iš čia prieš tai kalbėjusių konservatorių, kuris stebėjosi, kodėl frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pagaliau atsibudo. Aš noriu pasakyti, kad būtent mūsų užregistruotos rezoliucijos dėka jūs atsibudote, nes registracija kada įvyko? 2011 metais. O ką darė jūsų vadovaujama Seimo valdžia? Miegojo iki šiol. Jeigu mes nebūtume užregistravę šios rezoliucijos, jūs ir toliau būtumėte miegoję ir galbūt atsibudę šių metų pabaigoje.
Kodėl esu gana skeptiškas? Aš konceptualiai negaliu sutikti su idėja „Globali Lietuva“. Nėra tokios globalios Lietuvos, ir čia yra kažkokia fix idėja. Lietuva yra čia ir niekur kitur! O tai, kad lietuvių yra visame pasaulyje, tai taip, aš sutinku. Bet negalima to traktuoti, kad tai yra globali Lietuva, nes mes tada traktuodami, kad globali Lietuva yra anapus vandenyno, kažkodėl nenorime pripažinti, kad globali Lietuva yra ir Sibire.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 1. Po pateikimo Seimo nutarimo projektui pritarta. Siūlomas vienas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 12 d.
15.50 val.
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno metais“ projektas Nr. XIP-4334. Pristato V. Mazuronis. Pateikimas.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, ar pastebėjote, kad abu projektus pristato Valentinai? Tai jau yra tam tikro susitelkimo ženklas. Aš norėčiau gerbiamajam A. Kazulėnui ir kitiems pasakyti: nesiaiškinkime, kas ten kur miegojo, kas ten kur prabudo, iš tiesų vieni pirma užregistravo, šiek tiek užsimiršo, mes nepastebėjome to. Mes užregistravome vėliau, bet už tai mes padarėme viską, ką galima, kad būtų įtraukta į darbotvarkę. Ir, ačiū Dievui, kad tas procesas vyksta. Aš siūlyčiau pritarti bendravardžio Valentino Stundžio minčiai – pritarkime šitiem abiem projektams, jie tikrai tą patį reiškia, komitetas apsvarstys, ar paliks vieną punktą, ar kitaip padarys, sujungs. Dirbkime toliau nesiginčydami, koja į koją, ranka į ranką, nes tai iš tikrųjų svarbu Lietuvai, tai svarbu ir lietuviams, kurie dabar gyvena ne Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Vis dėlto jūsų nori paklausti net keturi Seimo nariai. Iš tikrųjų norite klausti? Klausia V. M. Čigriejienė.
V. MAZURONIS (TTF). Aš išsamiai pristačiau.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, aišku, pritarsiu tam projektui, nežinau visų registracijos peripetijų ir nenoriu žinoti, ne esmė, nes Darių ir Girėną gerbia visi lietuviai visame pasaulyje. Jis yra labai svarbus ir ypač svarbus Kaunui, nes ir laidojimo vieta, viskas, ir Dariaus duktė dėstė Medicinos universitete, tai irgi dar sieja mus. Tai dabar prašau pasakyti: tuos du projektus jūs numatote sujungti, taip aš supratau, ar ne?
V. MAZURONIS (TTF). Neabejotinai, aš kitos išeities nematau ir siūlau tai daryti. Iš tiesų aš noriu pasakyti… Kad mes dabar čia svarstome, dar sykį kartoju – kažkas anksčiau užregistravo, bet pagalvojo, gal kažkada bus, atidėjo, kažkas nepastebėjo to užregistravimo, nes aš būčiau atėjęs ir pasirašęs tą patį, mes įtraukėme į darbotvarkę, dabar svarstome, vadinasi, viskas gerai. Siūlyčiau neieškoti, kas pirmas prie tos juostelės ar dar kur nors yra. Dar sykį sakau: aš siūlyčiau visiems Seimo nariams, kurie mano, kad tai yra svarbu, pasirašyti ir visiems būti iniciatoriais šio projekto. Kas tik nori.
PIRMININKĖ. Jau dabar negalime pasirašyti, komitetas…
V. MAZURONIS (TTF). Galima simboliškai…
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų viskas yra labai gerai, tik pasakykite, koks jūsų požiūris į tai, kad pagrindiniai renginiai turėtų būti Kauno mieste?
V. MAZURONIS (TTF). Aš nemačiau, kad kur nors yra parašyta (ar viename, ar kitame nutarime) tai, kad pagrindiniai renginiai vyktų Kauno mieste. Aš manau, kad šitie du didžiavyriai nepriklauso nei vienai politinei jėgai, nei vienam miestui, jie yra mūsų visos valstybės pasididžiavimas, visų lietuvių pasididžiavimas ir turime visi švęsti, minėti kartu, susitelkę ir nesidraskydami kur ten kas vyksta. Tai yra bendras reikalas. O kokią Vyriausybė padarys programą, kur vyks renginiai… Aš manau, kad jie turi vykti neabejotinai ir Kaune, ir Vilniuje, ir kaimuose, ir rajonuose, tai mūsų valstybės įvykis – 80 metų, kurį būtina pažymėti. Mano tokia nuomonė.
PIRMININKĖ. Giedraitis dar nori klausti? Nori.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Valentinai, nėra didesnės šventės kaip laiku užbaigtas darbas. Aš pritariu šiam jubiliejui ir norėtųsi, kad būtų sudarytos sąlygos jaunimui siekti aviacijos sporto. Dabartiniu metu, turiu pasakyti, labai apleisti aviacijos klubai, nestiprinama jų bazė. Gerbiamasis L. Talmontas, būdamas Šalčininkų meru, skyrė patalpas… aerodromą, vystyti jaunimo aviacijai. Aš prašiau krašto apsaugos ministrės, kad skirtų lėšų…
PIRMININKĖ. Klausimą, čia ne pasisakymas. (Šurmulys salėje)
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Ar bus skiriamos lėšos aviacijos sportui vystyti, kadangi sutinkant šią šventę, pagerbiant Darių ir Girėną reikėtų sustiprinti aviaciją?
PIRMININKĖ. Laikas.
V. MAZURONIS (TTF). Tuose nutarimuose, kuriuose prašoma Vyriausybės parengti programą, aš manau ir tikiu, kad nebus užmirštas ir tas klausimas, bus ir pažymėjimai, turėtų būti ir knygų, turėtų būti tas pagrindas, tai yra sąlygos, skraidyti jaunimui. Kiek bus rasta lėšų, tiek turėtų būti panaudojama, nes viskas ir reikš mūsų pagarbą tiems vyrams ir jų skrydžiui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti yra tik už, manau, kad nekalbėsime. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, aišku, sujungs juos abu, sujungs į vieną. Siūloma svarstyti taip pat birželio 12 d.
Kadangi mes pusę valandos sutaupėme, aš nežinau, turbūt tarpusavyje esate sutarę, R. Žemaitaitis prašė anksčiau pristatyti porą savo klausimų, nes yra vienas galimas prieštaravimas Konstitucijai, tai šiandien nesvarstome, kol nėra TTK išvados.
15.57 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4134 (pateikimas)
Tai būtų 2-15 – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4134. Pateikimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ko gero, visi skaitėte įstatymo projektą ir žinote aktualią problemą – šiandieną, tiksliau, jau keletą metų, Lietuvoje, jeigu yra fiksuojama atvira tuberkuliozė, nėra privalomo žmogaus stacionaraus gydymo. Išeina taip, kad jį gali priverstinai uždaryti, jeigu pažeidžia tam tikrus reikalavimus. Tai aš siūlau, kad būtų privalomai ir kad per dvi dienas būtų kreipiamasi į teismą, ir būtų gaunamas leidimas. Nes paaiškėjo tokia situacija, kad faktiškai vien per praeitus metus per 50 atvira tuberkulioze sergančių žmonių nesigydė stacionare. Šiandien yra nežinoma jų gyvenamoji vieta, ir kiekvienas mes, duodami išmaldą ar parduotuvėje keisdamiesi pinigais, ar bendraudami su kitais asocialiais asmenimis, tiesiog turime potencialią galimybę užsikrėsti šita liga.
Projektas yra tikrai paskatintas mokslininkų, daktarų. Ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse yra privaloma, o mes neturime.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega R. Žemaitaitis taip pristatė įstatymo projektą, kad, matyt, mes visi keturi atsiimsime savo klausimus taupydami laiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš siūlyčiau A. Ručiui irgi neklausti. Jūsų opozicinė darbotvarkė ir patys savęs klausinėjate. Atsisakote. V. Bukauskas? Atsisako. M. Zasčiurinskas? Irgi atsisako. Labai ačiū. Daugiau klausimų nėra.
Dabar norinčių kalbėti dėl bendrų motyvų nėra. Ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū.
2-16, kaip minėjau, nesvarstome, nes nėra TTK išvados. Remigijau, toliau kviečiu.
15.59 val.
2-17 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4174. Pateikimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, praeitoje rudens ir žiemos sesijoje mes priėmėme Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir dabar yra matomos tam tikros to įstatymo spragos, tam tikri trūkumai. Bendraujant su policijos pareigūnais, su teisėjais, yra pastebima tokia pozicija, kad skiriama sankcija yra gana griežta. Ne per seniausi įvykiai parodė, kaip pavyzdį galiu pasakyti Šilalėje, Laukuvoje, ką tik kalbėjo ir Telšiuose, lygiai tas pats yra ir Tauragėje, tarkime, jeigu šeimos galva arba vienas iš šeimos narių, sutuoktinių, subarė savo vaiką, vaikas, keršydamas arba įpykęs, paskambina policijai, praneša ir tokiu atveju sutuoktiniui yra apribojama teisė tris mėnesius toje šeimoje lankytis, gyventi. O visa našta, visi ūkio darbai kliūva būtent tai silpniausiai pusei. Mano pasiūlymo projektas, kad viskas gerai, apribojama teisė būti tuose namuose, bendrauti su artimaisiais tą laikotarpį, bet palikti jam pareigą, kad jis atliktų ūkio darbus, kad šeima būtų išlaikoma. Nes šiandien tris mėnesius faktiškai šeima yra neišlaikoma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, kolega taip ilgai kalbėjo, kad aš jau atsisakau klausti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti birželio 26 d.
Atsiprašau, kai buvo svarstomas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas, nepasakiau, kad pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, o siūloma svarstyti birželio 28 d.
16.01 val.
Toliau grįžtame pagal eilės tvarką. Kviečiu V. Mazuronį. 2-9a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo projektas Nr. XIP-4336. Prašom. Seimo nutarimas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, tai yra keleto įstatymų projektas, mes juos norime pateikti opozicinėje darbotvarkėje, bet jie kol kas nėra įtraukti į pavasario darbų sesijos programą, todėl prašyčiau pritarti ir įtraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo galima pritarti? Galima. Ir prašome dabar dėl priėmimo.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo priimtas.
16.03 val.
Kainų įstatymo 8, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4177 (pateikimas)
2-9b klausimas – Kainų įstatymo 8, 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4177. Pateikimas. Pranešėjas – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš jį pristatysiu labai trumpai, kadangi ne pirmą kartą pristatome. Tai yra maisto produktų antkainių ribos nustatymas. Mes siūlėme įvairius skaičius. Dabar siūlome, mano manymu, tikrai gana didelį: 25 % – didmeninei, 25 % – mažmeninei, kartu sudėjus 50 % antkainio viršutines lubas, kurių negalima peržengti. Noriu priminti, kad vaistams šiandien mes turime įvedę tokią ribą, tai yra 9 %, ir jie laikosi.
Visi argumentai buvo, kad turi būti konkurencija. Taip, turi būti. Žemiau 50 % tegul būna ir vyksta. Priešingu atveju žmonės yra apiplėšinėjami ir to neturėtų būti. Mes numatome išimtis, kad mažų parduotuvių, kurių metinė apyvarta yra 7 mln. ir atitinkami dydžiai, tie dalykai neliečia. Įstatymai taikomi didiesiems prekybos centrams, kurie nors šiek tiek, nors tam tikrose dalyse pristabdytų apiplėšinėjimą realiai naudodamiesi monopolistine, monopolizuota maisto produktų prekybos erdve. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Valentinai, jūs teisingai pasakėte pačioje pradžioje, kad tai ne pirmas bandymas. Nežinau kelintas, bet kiek aš atsimenu, šioje kadencijoje turbūt jau trečias ar ketvirtas. Prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate šio savo pasiūlymo tolesnę baigtį? Vis dėlto, man atrodo, bus didelis pasipriešinimas. Aš nenoriu pasakyti, kad nieko nereikia daryti. Labai teisingai, kad jūs siūlote šitą dalyką, bet aš tik noriu pasakyti ir paprašyti, kad jūs, būdamas toks aktyvus, padarytumėte taip, kad įstatymas išvystų gyvenimo šviesą. Toks mano ir klausimas.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū. Mielieji kolegos, jūs žinote, vieną kartą Seime mes tokį įstatymą buvome priėmę. Tuometinis Prezidentas V. Adamkus prekybos tinklų ir kitų lobistų buvo įtikintas ir jį vetavo. Aš tikiu, kad mes turime naują Prezidentę, ir jeigu Seimas iš tiesų manys kaip B. Pauža ir mes jį priimsime, tai šią Prezidentę įtikinti taip, kaip buvo įtikintas Prezidentas V. Adamkus, noriu tikėti, kad bus sunkiau arba bus neįmanoma. Taip aš ir įsivaizduoju.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Pritariu, gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymams. Bent jau po pateikimo reikia pritarti, manau. Klausimas būtų toks. Turbūt čia turėtų būti kompleksinis reikalo sprendimas dėl tikrai Lietuvoje susidariusios, manyčiau, netoleruotinos mažmeninės prekybos situacijos, kai nepagrįstai sukeliamos kainos. Bet turbūt reikėtų dar visą komplektą tokių siūlymų sudaryti, gal grįžti prie mano siūlymo. Ką jūs manytumėte dėl didesnio antkainių viešinimo? Atrodo, pasikeitė Konkurencijos tarybos vadovai, bet reikalai nepajudėjo ir, kaip jūs sakėte, monopolija, tiksliau, oligopolija Lietuvoje egzistuoja ir su ja reikia kovoti. Ką jūs manote apie tai?
V. MAZURONIS (TTF). Iš tikrųjų aš sutinku su jūsų pasakymais ir aš manau, kad mes labai rimtai turime siūlyti visus pasiūlymus, kurie gali nors kiek šioje srityje stabilizuoti padėtį, neleisti savivaliauti, kas, mano manymu, šiandien tarp didžiųjų prekybos tinklų, aš nekalbu apie mažesnes parduotuves, yra. Aš manau, kad jūs esate teisus. Diskutuokime dėl skaičių. Mano supratimu, jie turėtų būti dar mažesni, turiu omeny procentus. Mes siūlome, kad, atrodytų, nebėra kur, ir tai yra didžiulis pasipriešinimas. Vadinasi, mes šimtus milijonų litų paliekame Lietuvos žmonėms, o tie, kas jų netenka šiandien, pasinaudodami esama situacija, nenori jų prarasti. Iš to visas pasipriešinimas. Aš taip ūkiškai suprantu.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad čia puiki priemonė kovoti su skurdu, su atskirtim, nes žmonių padėtis išties yra beviltiška. Jie neturi pasirinkimo, turi eiti ir pirkti. Ir už tą kainą, kuri yra nustatyta. Sakykite, jūs maždaug preliminariai esate skaičiavę, kiek, įgyvendinus jūsų siūlymą, šeimose pasiliks pinigų? Ar šimtas milijonų, ar milijardas? Maždaug. Kokio lygio tai skaičius?
V. MAZURONIS (TTF). Tikrai nenoriu blefuoti ir manau, kad paskaičiuoti būtų, ko gero, labai sunku, jei iš viso įmanoma, kadangi jūs pats suprantate, čia apima ir įvairias prekių grupes, ir panašiai, bet iš to, su kokia energija ir pasipriešinimu prekybos tinklų savininkai kovoja, aš manau, kad čia bus daug šimtų milijonų litų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš vis tiek, kai jūs paminėjote V. Adamkų ir tą lobizmą, manau, kad tie laikai dar nepraėjo. Tačiau noriu tokį kaip pasiūlymą ir paklausimą jums. Čia buvau minėjęs kolegoms, kurie atsakingi už žemės ūkį. Tiesiog valstybė nupirktų grūdų, užsakytų iškepti duonos ir ją be antkainio padėtų šalia prekybos tinklų produktų, tokia paprasta kaina, be antkainio. Tada galbūt būtų didesnis efektas priversti tuos monopolininkus mažinti kainas pritraukiant prie valstybinės duonos ar valstybinio pieno. Ką jūs galvotumėte apie tokį variantą?
V. MAZURONIS (TTF). Manau, kad mes kalbame čia apie maisto prekes, kurias nori nenori vis tiek visi perka. Aš asmeniškai būčiau už bet kokius žingsnius, kurie tik sudarytų prielaidas tai padaryti. Dėl to, ką jūs kalbate, mano supratimu, būtų paprasčiausiai paimti, vadinamasis bandomasis projektas, ir pabandyti tą padaryti. Nešnekant, nediskutuojant, kad tai blogai ar dar kas nors. Padarei, pažiūrėjai, ir jeigu ta sistema veikia, labai gerai, darykime. Jeigu iš tiesų skeptikai, pasirodys, yra teisūs, kad neveikia, ieškokime kitų kelių. Manau, reikia ieškoti visų kelių, kad pakeistume tą situaciją, kuri yra šiandien.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Yra tik S. Pečeliūnas už. Norite kalbėti? Taip. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pranešėjas kalbėjo teisingai. Jeigu yra tokie antkainiai, kurie viršija bent 50 %, tai tikrai nerealūs, tai yra lupikavimas ir jokių aptarnavimo kaštų jie tikrai neatstoja. Tiesiog lupikavimas. Bet mane nustebino kiti, kurie klausia, iš kurių minčių išgirdau ne socializmo, o jau gryną komunizmo propagandą. Sako, valstybė turi iškepti, padėti. Tai įveskite kortelių sistemą, tegul valstybė kepa ir korteles dalija. Protingi žmonės, atrodo, istoriją žino, patirties turi, bet ar iš jaunumo, ar iš durnumo tokias nesąmones, atsiprašau, kalba čia, Seime. Aš labai prašyčiau kolegų prieš kalbant galvoti, ką reiškią tie jų žodžiai iš tikro, ne populistiškai, bet politologiškai, ir daugiau tokių nesąmonių Seimui nesiūlyti, ypač mūsų Vyriausybei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 d.
Repliką po balsavimo – E. Jurkevičius. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Sauliau, jūs, kaip signataras ir ne vieną kadenciją dirbęs Seime, labai gerai žinote įstatymų leidybą, tačiau kažkaip nematėme jūsų tos patirties įgyvendinimo, ką siūlo opozicijos pirmininkas ponas V. Mazuronis. Jūs tik peikiate ir netikite, ir svajojate. Tai geriau turbūt ką nors daryti per tiek metų, negu taip kalbėti. Čia ne joks komunizmas, ne socializmas ir ne kortelės, ir tai įmanoma padaryti. Kaip jūs sėdėjote čia, aš tikiuosi, kad ateityje nesėdėsite. (Šurmulys salėje)
16.14 val.
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4333. Pateikimas. Pranešėjas – A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai aktualus įstatymas. Šiandien pagal Gyventojų pajamų įstatymo mokestį verslo liudijimai pagal savo galiojimo teritoriją yra dviejų rūšių: verslo liudijimai, kurie galioja visoje Lietuvoje, ir verslo liudijimai, kurie galioja tik toje savivaldybėje, kurioje yra išduoti. Šiandien leidžiama kiekvienai savivaldybei, jeigu tas verslo liudijimas galioja tik jos teritorijoje, išduoti verslo liudijimus mažesne kaina negu nustatyta minimali. Tačiau įstatyme yra išimtis penkiems didiesiems miestams. Manau, kad tai yra diskriminacinio pobūdžio išimtis, ir siūlau pritarti šiam įstatymui, padaryti taip, kad ir Lietuvos didžiuosiuose penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, būtų leidžiama išduoti verslo liudijimus, kurie galiotų tik savivaldybės teritorijoje, mažesne kaina negu nustatyta minimali.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mitrulevičius. Nematau, salėje nėra. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Atsisakau, nes viską išaiškino.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ar iš tikrųjų dėl to laimės mažos savivaldybės? Man atrodo, atvirkščiai, mažos savivaldybės nelaimės, nes verslo liudijimas – tam tikra priemonė reguliuoti verslą. Jeigu mažose savivaldybėse bus nustatomos tokios pačios kainos kaip ir didžiosiose savivaldybėse, savaime suprantama, didesnis verslo potraukis bus į stambiuosius centrus. Manyčiau, kad ta priemonė turėtų likti, nes priešingu atveju, kaip sakiau, verslas judės ne iš Vilniaus link provincijos, bet į Vilnių, nes ir čia bus vienodai maži leidimai.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamasis kolega, ir yra siūloma, kad verslas niekur nejudėtų, o toje savivaldybėje žmonės veiktų. Jeigu žmonės dirba toje savivaldybėje, kurioje išduoti verslo liudijimai, būtų įmanoma, savo žmonėms, savo verslininkams sava savivaldybė mažesne kaina… Jeigu yra judėjimas tarp savivaldybių, išlieka galiojantis verslo liudijimas, kuris galioja visoje Respublikoje, ir jo minimali kaina nustatyta įstatyme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Ar balsuojame? Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 30, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 26 d.
Toliau 2-11a. Kaip suprantu, nėra surinkta parašų, šito neteikiame. Repliką po balsavimo – K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Noriu grįžti prie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Čia vis dėlto bus atitinkami pakeitimai ir finansų politikos, todėl reikia Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar niekas neprieštarauja? Neprieštarauja.
Tada 2-11b, 2-11… Lydimieji irgi neteikiami, ar ne? Toliau 2-12 neteikiame, nes nėra pranešėjo P. Gražulio.
16.19 val.
2-11b klausimas – Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2813. Jeigu jis nėra lydimasis, prašom pateikti. Pateikimas. Pristato K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šitas pasiūlymas dėl Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio yra Antikorupcijos komisijos pasiūlymas. Jis gimė iš Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuriame buvo tiek Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasiūlymų dėl sienos apsaugos, kad vis dėlto yra landa, per kurią galima dėl kyšininkavimo trejų metų laikotarpį faktiškai pratempti, senaties terminas už nusikaltimą leis išvengti bausmės. Todėl mes siūlome, kad 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoje žodžių „treji metai“ būtų įrašytas žodis „penkeri“.
PIRMININKĖ. Nėra norinčių jūsų klausti. Ačiū už pristatymą. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Kaip minėjau, 2–12 klausimo nebus, nes nėra P. Gražulio.
16.20 val.
2-13 – Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4023. Pranešėjas – V. Mazuronis. Pateikimas. Valentinai, jūs pristatote Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš kviesčiau visus Seimo narius pritarti tai mano pataisai. Kadangi Teisės departamentas sako, kad nežino tokių atvejų, kada taip taikoma, aš pasakysiu – aš buvau nuteistas A. Paulausko politinėje byloje panaudojant tą straipsnį. Todėl aš puikiai žinau, ką jis reiškia. Šiandien Baudžiamajame kodekse yra nustatyta, kad šmeižtu laikoma tai, kai paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, bet kažkodėl taisant kodeksą buvo išbraukti žodžiai, kad iš anksto žinodamas apie skleidžiamos informacijos netikrumą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu aš pasakysiu, kad jūs nešiojate 48 numerio batus, ir jūs traktuosite, kad tai įžeidžia, nes negražiai parodo ir visa kita, bet aš neturėjau galimybės žinoti, kad jūs nešiojate 43 numerio batus, tai pagal šitą galima patraukti ir bandyti nuteisti. Kitaip sakant, jeigu jūs paskleidžiate bet kokią informaciją, neatitinkančią tiesos, ir nebūtinai jūs žinote, kad ta informacija neatitinka tiesos, tiktai paskleidžiate neteisingą, jums gali būti taikomas straipsnis dėl šmeižto. Mano manymu, šmeižtas yra tada, kada tu žinai, kad ta informacija, kurią tu skleidi, neatitinka tiesos, tada tikrai yra šmeižtas. Yra mano liūdnas pavyzdys, kai teismai naudojosi būtent šito straipsnio šita spraga ir priėmė sprendimą, manyčiau, politinį. Čia tikrai yra svarbu, nes manau, kad šmeižtas yra tada, kada tu žinai, kad tai, ką tu sakai, yra netiesa, nes žinoti sakant bet ką, ar tai yra tiesa, ar tai netiesa, iš esmės neįmanoma. Trumpai tiek. (Balsas salėje) Kaip?
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki… Galėsite paklausti, o iš vietos… (Balsas salėje) Penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku.
PIRMININKĖ. Reikia laiku užsirašyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kolega, iš tikrųjų čia ir yra problema, iš kur sužinoti, ar jūs žinojote, ar nežinojote, ar jūs paprasčiausiai pasakėte, kad žinojau, nes ten kažkas kažkur kalbėjo. Tada aš sakau ką noriu ant žmogaus ir žmogui jokių galimybių apsiginti, ypač politikui. Galbūt čia prirašykite, kad visą informaciją tikrinsime melo detektoriumi, tada gal iš tikrųjų bus išsispręstos visos problemos, tačiau pasižiūrime, kad ir melo detektoriai kai kada nelabai ką parodo.
V. MAZURONIS (TTF). Aš noriu pasakyti, kad ankstesniajame Baudžiamajame kodekse buvo būtent ta formuluotė – iš anksto žinodamas. Ar žmogus, teikdamas tą informaciją, žinojo, ar ne, nustatoma ne melo detektoriumi, o teisme, įvertinamos visos aplinkybės, išklausoma vieno ir kito, ar galėjo žinoti, ar žinojo. Tai yra normalus dalykas. Bet jeigu mes tai traktuojame kaip šmeižtą ir informaciją, kurią žmogus sakydamas nežinojo, mano manymu, tai yra neteisinga.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, apšmeižti žmogų yra lengviausia. Mes matome, kad ir Seime kartais žmogus apšmeižiamas. Pavyzdžiui, reabilituotis, jeigu žiniasklaida pagauna tą mintį, yra labai sunku ir stačiai neįmanoma. Prašom pasakyti, jeigu valstybės pareigūnams naudoja tuos melo detektorius, ar jūs negalite įrašyti, kad melo detektoriaus panaudojimas su specialiu klausimynu? Tik tada galima šmeižtą nustatyti, nes taip tai tikrai nebus tiesos turint omeny mūsų teisinę sistemą. Čia jau tokia byla, palyginti su kitomis nesibaigiančiomis rezonansinėmis bylomis. Galima sakyti, Lietuvoje teisingumo ir nėra.
V. MAZURONIS (TTF). Aš siūlyčiau… Kažkaip pas mus tuos melo detektorius sureikšmina. Čia, aišku, kodėl, ir aišku, kaip yra, bet aš nežinau… Aš asmeniškai jų taip nesureikšminu ir nesureikšminčiau. Galbūt tai, ką aš dabar siūlau, yra diskutuotinas klausimas, bet aš siūlau po pateikimo priimti ir padiskutuoti. Taip, turi viena pusė tam tikras silpnas vietas, bet aš žinau, kad turi ir kita pusė. Todėl pabandykime atrasti optimalų variantą. Padiskutuokime dar sykį visi svarstymo metu, išklausykime vienokias, kitokias nuomones teisininkų, turinčių patirtį, ir padarykime, kad iš tiesų tas, kas žino, piktybiškai šmeižia, aš visiškai sutinku, turi būti nubausti, bet, kita vertus, kad nebūtų galima panaudoti to ir kitaip. Mano siūlymo esmė yra tik tokia, o kaip mes visi čia apsispręsime, taip ir bus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis prelegente, jūs paneikite mano nuogąstavimus. Ar tokiu būdu mes negausime situacijos, jeigu aš, sakykim, norėsiu, grynai iš kokių nors ne visai gerų paskatų surašysiu kokį nors raštelį, jį pacituosiu ir paskui sakysiu, kad ne, žinote, aš čia nieko blogo nežinojau, aš čia tik gavau sau raštelį, pavariau ant jūsų purvo, jūs apdergtas tuo purvu, aš paskui galiu gal ir atsiprašyti, nežinojau, atsiprašau, bet jau jūs būsite išpurvintas. Ar čia nebus tokios galimybės?
V. MAZURONIS (TTF). Žinote, čia iš tiesų to nustatymo yra ir vienas, ir kitas variantas, bet aš manau, kad tai yra nuostata, kurią ir turėtų nustatyti… Čia mes kalbame apie baudžiamąją atsakomybę. Aš manau, kad tie dalykai ir turėtų būti sudėlioti teisme, teisme, atsižvelgiant į vienas ar kitas aplinkybes, sakykime… Ką jūs dabar sakote, tai čia toks dalykų falsifikavimas. Tada vagysčių, visi kiti dalykai teisme ir sprendžiami. Bet jeigu mes pritariame principui, kad tu apšmeiži tada, kada tu žinai, kad jis nėra ten vienoks ar kitoks, ir specialiai meluoji, tai yra šmeižtas. Man atrodo, čia logiška. Aš pakartosiu, ta norma buvo anksčiau. Tai yra logiška, nes kai jos nėra, atsiranda kitos galimybės, kurias aš asmeniškai patyriau savo kailiu.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Valentinai, aš matau, kaip jums tikrai sunku atsakyti į šitą klausimą, nes vis dėlto bet koks mestelėtas „Kakadu“ tipo kaltinimas, kur labai smagu pasišaipyti, žmogui labai skaudžiai… Paskui sako, žinot, aš nežinojau. Jau čia turbūt kartoju sakydamas, kai mes iš Seimo posėdžių salės girdime įžeidimus, jau nekreipiame dėmesio. Bet tokiu atveju ir kai būna atsiprašymai, tai netgi pripažįstama būna labai smulkiom raidelėm, tačiau jau tai, kas padaryta, kai žmogus apšmeižtas, čia kelio atgal nėra. Matyt, ne veltui gamta taip sukūrė, kad davė dvi ausis, o vieną burną. Tai reikia daugiau klausyti, o ne kalbėti. Čia aš manyčiau, kad tikrai nereikalinga. Žmogus turėtų atsakingiau kalbėti ar skleisti… labai norisi kartais, ypač politinį oponentą. Tai pavojinga. Tikrai nepritarsiu aš šitai jūsų… Ačiū.
PIRMININKĖ. O klausimo nebus?
V. MAZURONIS (TTF). Čia gal ne klausimas, o daugiau kalba. Kada mes kalbame apie spaudoje pasirodančius vienokius ar kitokius dalykus, jūs esate teisus, bet čia kalbama ne apie tai. Čia kalbama apie… Manau, kad tai, ką jūs dabar kalbate, vyksta nepakeitus to įstatymo. Jau dabar tas vyksta ten. Iš tiesų tie procesai yra negeri, keistini, bet manau, kad šitas pakeitimas jų tikrai nepablogins.
PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Sutikčiau su pranešėju, kad tikrai jis nepablogins, nes mes kartais nesusigaudome, kur yra žiniasklaidos inspektoriaus darbas ir jo galimybės priversti jo nuomonę apie vieną ar kitą publikaciją spausdinti viešai, normaliu šriftu, normalioje vietoje. Jeigu tų svertų jis neturi, mes čia galime, kiek norite, apeliuoti vienas į kitą, kad taip nėra, bet taip ir nebus, kol nebus teisinių svertų.
Dabar dėl to, ką jūs teikiate. Kažkada buvo taip įrašyta, tiek jūs, tiek aš esame perėję kai kurias bylas, ir man kyla abejonė tiktai vienoje vietoje: ar mes nepriversime tada to šmeižiamojo teisme įrodinėti, kad anas žinojo ar nežinojo. Žinojimo įrodinėjimas gana sudėtingas ir ne visada įmanomas. Ar nereikėtų koreguoti teksto, kad jis turėjo galimybę žinoti, tai yra ta informacija buvo vieša, jis tiesiog jos nežiūrėjo arba nekreipė į ją dėmesio ir vis tiek varė savo tą negerąją liniją, sakykime taip, ignoruodamas visą viešą, patvirtintą oficialių institucijų informaciją.
PIRMININKĖ. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai toks teksto pakoregavimas atimtų prievolę iš įžeistojo įrodinėti, kad įžeidėjas žinojo ar nežinojo.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. MAZURONIS (TTF). Aš tikrai manyčiau, kad diskutuoti reikia, ir galbūt iš tikrųjų tas dar daugiau patikslintų tą dalyką. Mano siūlomo projekto esmė ne ko nors neleisti arba padaryti, bet maksimaliai apibrėžti tą, ar žinojo, ar galėjo žinoti. Iš pirmo žvilgsnio, man atrodytų, tai logiškas pasiūlymas, bet iš tiesų reikėtų diskutuoti su teisininkais, dar sykį grįžti. Galų gale, bus nuspręsta, kad nereikia, tai nuspręsime, kad nereikia, bet aš vis dėlto siūlyčiau padiskutuoti šia tema, o tai reiškia – pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus.
Motyvai… Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 31, prieš – 2, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas vienas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
Darbotvarkės 2-14 klausimas. P. Gražulio nėra, nebus pristatomas.
Darbotvarkės 2-15 klausimas jau pristatytas.
Darbotvarkės 2-16 klausimas, kaip minėjau, gali prieštarauti Konstitucijai. Kol nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, nesvarstome.
Darbotvarkės 2-17 klausimas buvo svarstytas.
Darbotvarkės 2-18 klausimas. Nėra pranešėjo A. Dumbravos, nėra kam pateikti.
16.33 val.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2077. Pateikimas. Pranešėjas – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš papasakosiu gal tokią istoriją. Prieš dvi savaites gavau laišką iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jame kolegos, kurie yra susibūrę į milžinišką tinklą, vienijantį organizacijas, visuomeninius judėjimus, kurie visame pasaulyje kovoja prieš genetiškai modifikuotus organizmus, parašė, kad jis augino tūkstantį veislinių kiaulių, paršavedžių, ir tas veislines kiaules šėrė genetiškai modifikuota soja. Jo dideliam nusivylimui, nes iki tol irgi netikėjo, po metų visos tos kiaulės pasidarė sterilios. Aš tokią informaciją buvau gavęs ir iš ataskaitos, kuri buvo pateikta naujajam Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui B. Obamai, nes tada, kai jį išrinko Prezidentu, jis paprašė, kad jam Sveikatos apsaugos akademija pateiktų informaciją, ir teigiamą, ir neigiamą, apie genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir produktus.
Aš tą ataskaitą prieš dvejus metus buvau padalinęs jums, visiems Seimo nariams, tačiau šiandien matau, kad ne visi skaitė, todėl labai trumpai noriu priminti. Toje ataskaitoje yra išvardintos keturios didelės grėsmės. Pirmoji grėsmė… Surinkus statistinę informaciją ir atlikus tyrimus, yra manoma, kad apie 40 % didėja alerginių susirgimų galimybė, naudojant genetiškai modifikuotus produktus. Antroji grėsmė – kad nepaprastai greitai auga vėžinių susirgimų pasaulyje skaičius. Trečioji grėsmė – ataskaitoje kalbama apie tai, kad didėja išsigimimų skaičius. Ir ketvirtoji grėsmė – yra nuomonė… Lygiai taip pat, kaip ir dėl atvejo ir laiško, gauto iš Jungtinių Amerikos Valstijų apie paršavedes, yra kalbama, kad tie, kas vartoja genetiškai modifikuotus produktus, turi labai didelę grėsmę, kad jų trečioji karta tampa sterili.
Iš visos statistikos, kuri šiandien yra pateikiama pasaulyje, mes matome visas šitas tendencijas, kad vis daugiau atsiranda, tarp jų ir žmonėms, dirbtinio apvaisinimo klinikos. Kaip čia? Apvaisinimo. (Balsai salėje) Taip. Tai dar kartą parodo, kad vis dėlto tos visos ataskaitos yra teisios.
Praeitais metais mes su gerbiamuoju Seimo nariu K. Daukšiu buvome pateikę pataisas, kurios siūlo keisti Augalų sėklininkystės įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Tada, kai atsirado „Amflora“ – genetiškai modifikuotos bulvės ir kai Europos Komisija priėmė sprendimą, kad tas bulves bus galima auginti Europos Sąjungos valstybių teritorijose, ir gimė ši įstatymo pataisa, kuria ir siūloma riboti tiekti į rinką genetiškai modifikuotų augalų dauginamąją medžiagą, išskyrus moksliniams tyrimams atlikti, o visa kita yra draudžiama.
Tai labai labai trumpa būtų siūloma pataisa, kuri buvo pataisyta ir teikiama antrą kartą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimų yra. Nori klausti B. Pauža, bet jo nematau salėje. Tada klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiaip man suprantamas jūsų rūpestis dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Priešingai, negu jūs teigiate, kol kas nėra įrodymų nei tokių, nei tokių dėl jų žalos arba kokios nors mums teikiamos naudos. Kol yra rizika, tai visada yra geriau pasisaugoti, suprantu. Bet šiuo atveju sojos atvejis turbūt ne pats geriausias jūsų pavyzdys, nes tas sojos atvejis sukėlė grėsmę todėl, kad jis buvo genetiškai atsparus raundapui ir, raundapu nupurškus šituos pasėlius, tai yra kancerogenas, kaip išaiškėjo iš tyrimo.
Aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tą genetinę modifikaciją? Virškinimo metu visas mūsų maistas yra suskaidomas iki amino rūgščių. Tai kas yra tas genetiškai modifikuotas organizmas, nes natūralių mutacijų kiekvienas per metus maždaug mes patiriame tris keturias, irgi esame iš principo ta prasme genetiškai modifikuoti. Ką jūs turite omeny kalbėdami būtent apie grėsmę šiuo atveju?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai ačiū. Labai geras ir labai stiprus klausimas. Aš pabandysiu, nors nesu tos srities labai didelis specialistas ir mokslininkas. Mano pasisakymas bus paremtas tik ta šešerių metų patirtimi, kadangi tą visą laiką esu Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir visada man komitetas patiki, kad aš toliau domėčiausi šiuo klausimu, nes jis tikrai pasaulyje yra labai aktualus. Aš galiu pasakyti statistinius duomenis.
Eurostato atlikta apklausa (aš ją turiu kompiuteryje, galiu parodyti, gaila, kad neiškėliau į ekraną, bet pažadu jums atsiųsti) rodo, kad problema dėl aplinkosaugos, antra pagal dydį, yra kaip tik ta, ko jūs klausėte, genetiškai modifikuoti organizmai. Lietuvos visuomenė dėl šio klausimo pagal populiarumą mano, kad tai yra viena iš aktualiausių problemų.
Genetiškai modifikuota – tai yra genomo pakeitimas į… Pavyzdžiui, į pomidoro genomą yra įkeliama iš visiškai kitokio gyvūno genomos dalis su tam tikromis savybėmis. Na, pavyzdžiui, į pomidorą įkeliama aštuonkojo genomos dalis tam, kad pomidoras nebijotų šalčio. Lygiai taip pat įnešama į augalo genomą dalis, kuri turi insekticidinių savybių. Jūs kalbėjote apie chemikalų naudojimą, pavyzdžiui, E naudojimas maiste tai yra chemikalų naudojimas. O čia yra kalbama apie genetiką, apie genomos pakeitimą.
PIRMININKĖ. Atsakyti – 2 minutės!
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Galiu pasakyti, gal aš būsiu nepopuliarus, bet yra labai daug krikščionių tarp mūsų, pasakysiu taip. Kas yra genoma? Tai yra Dievo užduota atsigaminimo programa. Jeigu žmogus tą programą pradeda keisti, aš manau, kad jis naikina ir žaloja visą filosofiją gyvosios gamtos. Tai, matyt, yra pats didžiausias pavojus, kad žmogus pradeda įsivaizduoti, kad jis po truputėlį tampa Dievu.
PIRMININKĖ. (Balsai salėje) Ne visi klausimai, daugiau yra. Aš ir noriu pasakyti, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – ne daugiau kaip 2 minutės, o ne paskaitą skaityti.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Tai, kad jie labai sudėtingai klausia… (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų stimuliuoti kokį nors įvežimą genetiškai modifikuotų čia niekas nesiruošia, bet turbūt skaitėte Teisės departamento išvadą, kad Lenkija tuo pačiu keliu ėjo, Teisingumo Teismas pripažino, kad tas įstatymo projektas neteisingas, ir, savaime suprantama, Lenkija turėjo tai atšaukti. Ten buvo draudimas dėl laisvo judėjimo GMO sėkloms ir panašiai. Ar jūs galvojate, kad mes čia paslėpsime tą įstatymo projektą, ar taip galvojate – nevykdome, ir viskas, bus kas būna, o po to pažiūrėsime, kas ten bus? Ačiū.
Tiesa, dar norėčiau paprašyti, kad būtų Vyriausybės išvada, nes reikės komitetui svarstyti.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Dėl Vyriausybės išvados aš pritariu, jinai galėtų būti. O ką aš manau? Aš nieko nemanau. Po šešių mėnesių bus rinkimai, bus kita valdžia, ir mes priimsime.
PIRMININKĖ. Labai radikaliai sutrumpinote atsakymus. (Juokas salėje) Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Iš tikrųjų džiaugiuosi, gerbiamasis kolega, jūsų nuoseklumu šioje srityje, puiku. Prašau pasakyti, jūs minėjote ribojimą, kokiais vis dėlto būdais jūs numatote galimybę pasiekti tą ribojimą, kad nepatektų į mūsų Lietuvą? Ir, antra, jūs paminėjote didelį išsigimimų skaičių kaip vieną iš pavojų, kurį genetiškai modifikuoti organizmai sukelia. Galbūt turite statistinius duomenis, kokie išsigimimų mastai (jų daugėja, be abejo), ir galbūt tą statistiką galėtumėte mums pateikti?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taip, aš pritarsiu, kadangi man gerbiamasis R. J. Dagys uždavė klausimą, statistikos aš tikrai neturiu. Tačiau turiu nuomones, turiu kai kurių institucijų… Nuomonė yra dvejopa, vieni yra už. Už yra tie, kurie nori gauti didelį pelną, nes pirmuosius antruosius metus auginant genetiškai modifikuotus organizmus tikrai pakyla derlingumas. Lygiai taip pat greičiau auga galvijai ir paukščiai. Aš tos statistikos tikrai neturiu, tačiau visa informacija, kurios yra nepaprastai daug, tai yra apie keturiasdešimties portalų, kurie yra sujungti mano socialiniame tinkle Facebook’e ir mano asmeniniame puslapyje, informacija, kuri eina milžinišku srautu, aš su jumis pasidalinsiu, kad jūs taptumėte dar viena šalininke.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man regis, kad čia tikrai labai aktualus įstatymo projektas, tiktai atkreipiu dėmesį, kad turbūt 2 straipsnyje reikia datas keisti. Ar aš blogai pasižiūrėjau?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Jūs esate teisus, visiškai teisingai, aš sakau, tai buvo teikta praeitais metais… Taip, taip, jūs visiškai teisus.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti, iki svarstymo mes galėtume viską sutvarkyti, gauti Vyriausybės nuomonę ir pakeisti tai, ką jūs siūlote. Ir kiti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū. Mane irgi įtikinai.
PIRMININKĖ. Tada dar klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, ponia R. Baškienė mano klausimo paklausė ir aš nespėjau išsibraukti, nepykite.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl viso. Yra tiktai už. Gal galime nekalbėti? (Balsai salėje) Norite būtinai kalbėti? Taip, R. J. Dagys nori už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kalbėdamas už, aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį mūsų kolegų, kurie galbūt nėra taip įsigilinę į biochemiją, kaip man teko kažkada įsigilinti, – nesumaišyti dviejų dalykų. Kai mes kalbame apie pavojų mūsų sėklininkystei, čia ir šitas Augalų apsaugos įstatymas tam tikra tematika, tikrai yra tam tikro pagrindo nuogąstauti, nes genetiškai modifikuoti organizmai gali turėti tam tikrų konkurencinių savybių ir išstumti tam tikrus mūsų augalus, natūraliai augančius. Kol kas mokslo pasaulyje nėra aiškių įrodymų, kad genetinės modifikacijos turi kokį nors poveikį mūsų maistiniams dalykams. Kad įsivaizduotume, kai kalbame apie chemikalus, tai yra papildomų įvairiausių junginių, kancerogenų ir panašiai, kurie papuola ir aiškiai žaloja mūsų organizmą. Šiuo atveju, kai įvyksta genetinė modifikacija, tai yra tos pačios kitaip susidėliojusios amino rūgštys. Mūsų skrandyje viskas suyra iki amino rūgščių. Tai koks skirtumas, kokią mes molekulę suvirškiname iki galo? Todėl nėra iki galo aišku, kokį poveikį mums turi.
Yra tam tikras pavojus, kad galbūt ko nors mokslas nežino. Bet įrodymų, jeigu jūs paklausite ne tik Vyriausybės išvados, bet paprašysite ir mūsų žymiausių institutų nuomonės, o tą reikėtų irgi padaryti, tai gausite tokį atsakymą – nebus tokių įrodymų. Bet dėl visa ko augalus apsaugoti, kol dar mokslas nėra iki galo į šiuos dalykus atsakęs, galbūt ko nors mes nežinome, tai reikėtų daryti. Bet šiaip reikia neužmiršti, kad čia biznis yra iš visų pusių: ir tų, kurie nori auginti juos, ir tų, kurie nenori leisti auginti. Ekologinė produkcija – irgi tam tikras biznis.
Pritariu šiam svarstymui, bet prašyčiau ne tik Vyriausybės, bet gal vieną kartą kitų institucijų ir mūsų institutų ekspertų, mokslininkų, tikrai mūsų biochemikai yra gana stiprūs, nuomonės, kad mažiau būtų spekuliacijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai dėl Vyriausybės išvados esame bendru sutarimu sutarę, o toliau aš manau, kad komitetai galės tikrai prašyti.
Nėra nuomonės prieš. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime? Galime bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Manau, kad Sveikatos reikalų komitetas galės prašyti analizės ar nuomonės tam tikrų institutų. Siūloma svarstyti birželio 28 d.
16.48 val.
Toliau 2-20a, 2-20b, 2-20c – Švietimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3576, Švietimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3577, Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3578. Visi trys pateikimai. Pristato J. Narkevičius. Manau, visus tris kartu pristatysite, taip?
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, taupydamas laiką trumpai pristatysiu. Nr. XIP-3576 klausimas yra klausimas, susijęs su tam tikrų nuostatų įgyvendinimo pratęsimo laikotarpiu iki 2015 m. Kalbama, kad nuostatos 30 straipsnio, kur yra įpareigojimas mokyti kai kurių dalykų, atskirų temų valstybine kalba, tai yra iš principo neparuošta, kad tai būtų atidėta iki 2015 m. Tai yra esmė šio Nr. XIP-3576 klausimo.
PIRMININKĖ. Kitus pristatykite, o paskui galėsime dėl kiekvieno atskirai apsispręsti.
J. NARKEVIČ (TTF). Nr. XIP-3577 esmė būtų irgi dėl 30 straipsnio – siekiant sudaryti sąlygas gyvenantiems teritorijose, kur tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tęsti mokymąsi valstybine ir tautinių mažumų kalbomis. Siekiamybė yra ta, kad steigėjai būtų įpareigoti, kad būtų išlaikoma teritorijose, kur yra skirtingos ugdymo kalbos, bent viena klasė arba bent vienoje mokykloje ir valstybinė kalba, ir būtų tęsiamas mokymasis tautinių mažumų kalba, jeigu yra bent viena klasė, esmė yra tiktai ta. Papildyti nors viena tautinių mažumų kalba.
PIRMININKĖ. Taip. Ir dar vienas.
J. NARKEVIČ (TTF). Ir paskutinė mūsų siūlymo pataisa. Siekiant užtikrinti, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose, kuriuose įtvirtintos tautinių mažumų švietimo teisės, ateityje būtų išlaikoma pusiausvyra tarp tautinio identiteto ir nuoseklaus integravimosi valstybėje, siūlomas 38 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kur visos bendrojo lavinimo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokymą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos programas, atsižvelgiant į nevienodas lietuvių gimtosios ir lietuvių valstybinės kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausimas A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Vakar mūsų komitetas kaip tik važinėjo po Vilniaus kraštą ir aš klausiau Jašiūnuose ir Eišiškėse, kaip laikomasi priimto Švietimo įstatymo mokyklose, tačiau taip ir neišgirdau atsakymo. Supratau, kad jisai yra tyliai ignoruojamas ir niekas nemoko lietuvių kalba nei istorijos, nei geografijos, nei kitų dalykų, kurie pagal įstatymą priklausytų. Kažkaip labai keista, šiais laikais niekur negirdėjau pasaulyje, kad žmonės nenorėtų, kad jų vaikai, jaunimas išmoktų kuo daugiau kalbų. Manau, tai yra nieko blogo, kaip tik tai yra augančio jaunimo ateitis. Mokant daugiau kalbų ateitis kaip tik gali būti šviesesnė. Tuo labiau kad mūsų Švietimo įstatymas siūlo lietuviškai dėstyti tik 20 % pamokų, 80 % palikti lenkiškai, tuo tarpu, sakykim, Latvijoje yra 60 % ir 40 %, Lenkijos lietuviai dar griežčiau yra suvaržyti ir niekas nesiskundžia. Kodėl siūlote nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.? Įstatymas veikia jau šiandien.
J. NARKEVIČ (TTF). Jūsų klausimas, už kurį dėkoju, yra platesnio pobūdžio. Jeigu pradėčiau nuo jūsų pasisakymo pabaigos, tai Latvijoje, sakykim, situacija ėjo gerėjimo, augimo ir galimybių ugdyti tautinės mažumos kalba didėjimo linkme, jie priėjo prie dalykų arba dalykų dalių didėjimo. Pas mus Lietuvoje, deja (mes į tai atkreipėme dėmesį), vyksta arba vyko, nepaisant mūsų pasiūlymų, nepaisant daugelio asmenų, Lietuvos piliečių, prašymų, atvirkštinis variantas. Buvo nustatyta teisė ugdyti visus dalykus valstybine kalba, išskyrus, be abejo, valstybinės kalbos dalyką ir ta teisė yra iš principo likviduota. Maža to – tas procesas įvyko iš karto ir mokyklose, bet mokytojai tam nėra pasirengę. Dėl to ir yra mūsų pataisa, kad tą terminą atidėtume iki 2015 metų.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, sakykite, ar jums neatrodo, kad jūs skriaudžiate savo vaikus? Todėl, kad šiandien Lietuvoje visi stengiasi mokėti kaip galima daugiau kalbų. Yra mokyklų, kurios yra pasirengusios mokyti vaikus ir anglų, ir vokiečių, ir prancūzų kalbomis. Juo labiau kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Dabar kai kurios mokyklos kitą valstybinę kalbą mokosi, tai yra kurčiųjų gestų kalbą. Ar jūs neskriaudžiate savo vaikų taip juos apribodami, kad tik taip ir ne kitaip?
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū už klausimą. Deja, turiu konstatuoti, kad jūs esate klaidinama ir kartojate klaidingą mitą, o mitas yra tas, kad vaikai, kurie ugdomi tautinių mažumų kalba, nemoka lietuvių kalbos. Tai yra nepagrįstas mitas ir su tuo reikėtų elgtis labai atsargiai. Kad tai mitas, galima pasakyti pagal paskutinius duomenis. Sakykime, pagal „Veido“ reitingą aš galėčiau paminėti, kolega minėjo Jašiūnus. Jašiūnų M. Balinskio mokyklos reitingas dabar yra 39, o mokyklos valstybinės kalbos – 396. Galėčiau paminėti dar kai kurių mokyklų, sakykim, Šalčininkų arba paminėsiu Trakų mokyklos. Trakų mokyklos, kurioje ugdoma lenkų kalba, reitingas šiais metais yra 73, o šalia esančios Vytauto Didžiojo gimnazijos – apie 300.
Taigi kalbos mokėjimas nėra pagrindinė žinių sąlyga. Ta sistema, kurioje vyrauja tautinių mažumų ugdymo kalba, leidžia įsisavinti dalykų žinias ir palaipsniui išmokti ir gerbti valstybinę kalbą. Valstybinei kalbai, lietuvių kalbai iki šiol yra skiriamas didžiulis dėmesys, kitaip vaikai neišlaikytų ir nesugebėtų pateikti įsisavintas dalykines žinias būtent valstybine kalba, o ta kalba jie laiko egzaminus. Vadinasi, sistema veikė ir jos nereikėtų laužyti, ypač tokiu greitu būdu. Taigi tas mitas, deja, nėra pagrįstas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad jaunimas yra labai gabus ir jie visi yra imlūs kalbai? Kodėl būtinai jūs įsikalėt 2015 metus? Pavyzdžiui, mano anūkas gyvena Norvegijoje. Išvažiavo šeštokas nemokėdamas nė vieno žodžio. Dabar jis mokosi norvegų istorijos, geografijos, yra puikiausias mokinys, dalyvauja šachmatų čempionatuose. Jokios problemos. Per metus jis išmoko kalbą. Man atrodo, jums dar lengviau išmokti tą kalbą. Tikrai nebūkite užsispyrę! Ačiū.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Matot, aš manau, kad jūs dabar prieštaraujate pati sau. Atleiskite už tokį posakį. Jeigu jūs sakote, kad vaikai išmoksta kalbą, tai kam per jėgą tada keisti gerai funkcionuojančią sistemą? Štai 12 klasės baigimo rezultatai: lietuvių kalbos žinių gebėjimas, jeigu jie ugdomi gimtąja kalba, tautinių mažumų kalba, yra labai geras ir pakankamas tam, kad vaikai būtų integruoti. Jie yra integruoti, jie puikiai bendrauja, jie suranda darbą, jie geba ne tik įstoti, bet ir mokytis, studijuoti lietuvių kalba, bet ne tik lietuvių, nes daug jų taip pat išvažiuoja ir į kitas valstybes, ne tik į Lenkiją. Taigi būtent, jūsų žodžiais tariant, ir nereikėjo įvesti tų pakeitimų, kurie siaurina teises, o leisti ir toliau sistemą plėsti, naudojant mokytojams parankų ir dalykinių žinių įsisavinimo metodą, ir šalia valstybinės kalbos mokėjimą. Taip vyko ir taip vyksta. Tas paviršutinis susiaurinimas ir privedė prie tokių problemų, mes mokytojai tam nėra parengti. Todėl mes ir siūlome atidėti iki 2015 metų.
PIRMININKĖ. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, bet vis dėlto noriu paklausti. Mes vakar lankėmės Šalčininkuose ir ta problema buvo akivaizdi, čia tikrai labai jautrus klausimas. Sakykite, ar jūs neanalizavote tokio dalyko? Baigė mokyklas Šalčininkų rajone, Eišiškėse. Kiek dabar buvusių moksleivių studijuoja Lietuvos universitetuose, kolegijose, koks santykis ir kiek moksleivių įstoja, pavyzdžiui, į Lenkijos universitetus ir kitas mokyklas? Ačiū.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Yra atliktas tyrimas. Su tuo tyrimu galbūt ir būtų tikslinga supažindinti jus nuodugniau. Tai atliko lenkų mokslininkai, Lietuvos piliečiai, lenkų tautybės mokslininkai, yra tokia organizacija. Atlikus tą tyrimą yra įrodyta, kad dauguma lenkų moksleivių, palyginti su mokiniais, baigusiais mokyklas lietuvių kalba, pasirenka studijuoti čia, Lietuvoje, ir studijuoja lietuvių kalba. Jų gebėjimai ir studijos yra geri ir jie baigė gana gerai, ne blogiau negu vaikai, kurie baigė mokyklą lietuvių kalba. Kitaip kalbant, kalbos mokėjimas nėra trukdys pasiekti gerų ugdymosi rezultatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvus dėl kiekvieno atskirai kalbėsime, nes jie skiriasi. Sutariame taip, kad dėl kiekvieno atskirai, po vieną. Pirmas būtų dėl termino pratęsimo iki 2015 m., projekto Nr. XIP-3576. Už – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vakar taip pat lankiausi su komitetu Šalčininkų rajone. Noriu pabrėžti tik tokį dalyką, kad vaikai pirmieji sakė labas lietuviškai ir net nebuvo minties, kad jie nekalbėtų lietuvių kalba. O jeigu žiūrėtume apskritai į visą pasaulį globaliai, kadangi V. M. Čigriejienė paminėjo savo vaiką, aš galiu paminėti savo vaiką. Jis mokosi Lietuvoje anglų universitete ir viską angliškai. Taigi mes kiekvienas turime pasirinkimo teisę. O dėl šito laiko, siūlo 2015 m., galbūt pasiruošti užtektų ir 2014 m. Bet čia mes galime pataisas registruoti. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ne pirmą kartą sakau dėl panašių projektų tuos pačius argumentus. Nuostata, kurią siūloma keisti, jau yra galiojanti, jau yra veikianti, ir to straipsnio atskiroms dalims įgyvendinti buvo sutelkti nemenki valstybės resursai. Būtų visiškai nesuprantama keisti datą ir toliau palaikyti tam tikrą chaosą ir nestabilumą. Šiuo atveju netgi ugdymo proceso organizavimo nestabilumą. Be abejo, už stabilumą yra atsakingos mokyklos, mokyklų vadovai, kažkas iš jų pareikalaus atsakomybės, jeigu kas nors bus nevykdoma. Todėl, kolegos, tikrai atsakingai prašau nesiblaškyti ir nepritarti šiam siūlymui tempti toliau laiką, nes tas tempimas neturi prasmės. Lietuvoje buvo tempiama jau 21 metus.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3576.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 29, prieš – 8, susilaikė 19. Pritarta po pateikimo. Ir siūlomas vienas komitetas, pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 d.
Dabar dėl projekto Nr. XIP-3577. Čia, kaip suprantu, būtų viena klasė lenkų kalba? Taip. Atsiprašau, teisingai supratau, kad viena klasė būtų tautinių mažumų?
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Ne, esmė yra tokia. Dabartinė įstatymo redakcija tvirtina, kad steigėjas turi išsaugoti vietovėse, kur yra skirtingų kalbų ugdymo mokyklos, nors vieną valstybine lietuvių kalba. Mūsų pasiūlymas, jeigu yra tautinių mažumų, tai nors viena, šalia išsaugotos valstybinės mokyklos, kad būtų išsaugota nors vienoje klasėje ir tautinių mažumų ugdymo kalba, jeigu tokia yra. Ne prieš lietuvių, o papildyti.
PIRMININKĖ. Už nėra pasisakančių. Prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš pakartosiu ketvirtą kartą tuos pačius argumentus. Ši įstatymo nuostata įpareigoja steigėją užtikrinti atskirais atvejais galimybę tėvams įgyti išsilavinimą valstybine kalba. Kaip prievolė. Kalbas pasirenka tėvai, dėl to pavojaus tautinių mažumų kalbai iš esmės nėra. Pavojus yra, deja, tenka pripažinti, praktikoje valstybinei, mokymuisi valstybine kalba. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad tai nėra visiškai tiksli formuluotė, kurią teikia kolegos, o ta formuluotė, kuri dabar galioja, yra diskutuota dešimt kartų, įvertintos ir Europos teisės departamento pastabos. Kaip tik buvo Europos teisės departamento siūlymas, kad bent vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje). Siūlau nepritarti, nes nėra pagrindo tokiam pritarimui.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą teikėjas negali kabėti už, tai arba kalbėtų kas nors kitas, arba nekalbame, o balsuojame. Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 29, prieš – 9, susilaikė 17. Pritarta po pateikimo. Taip pat komitetas vienas, pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 d.
Dabar trečias iš viso paketo – Nr. XIP-3578. 38 straipsnio 4 dalies pakeitimai. Prašom, motyvai dėl viso. Yra irgi tik V. Stundys – prieš. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Turiu dar vieną garbę ir progą pasakyti argumentus prieš, atkreipdamas dėmesį, kad labai tiksliai čia yra parašęs Europos teisės departamentas, plačiai ir išsamiai, argumentuotai, kad jeigu tokiai nuostatai pritartume, tai būtų diskriminacinė nuostata, pažeidžianti lygių galimybių principą. Tik tiek aš galėčiau pasakyti. Atkreipiu dėmesį, nedarykime tokio dalyko, nes vaikams turime sudaryti vienodas sąlygas mokytis valstybinės kalbos, o Lietuvoje, jeigu aš gerai žinau, yra valstybinė švietimo sistema, bendra valstybinė švietimo sistema, o ne kokia nors kunigaikštysčių ar atskirų teritorijų švietimo sistema. Nedarykime diskriminacijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 25, prieš – 25. Prašom pasiruošti ir balsuoti iš naujo. Prašom pasiruošti, balsuojame iš naujo.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 26, prieš – 11, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 d.
Pagrindinę darbotvarkę baigėme. Dabar rezerviniai. Kadangi „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos daugelio klausimų nebuvo ir buvo sutrumpintas laikas, tai pirmiausia jų rezervinius.
Rezerviniai 8a, 8b ir 8c. Bet prieš tai repliką po balsavimo J. Narkevičius. O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
J. NARKEVIČ (TTF). Labai ačiū. Aš tiesiog norėčiau pabrėžti, kad mes esame optimistai ir matome, kad Lietuvoje šių optimistų yra vis daugiau. Labai dėkojame visiems tiems, kurie suprato ir neišsigando. Ponui pirmininkui nereikėtų klaidinti ir nereikėtų bijoti, bet aš manau, kad tikrai nieko Lietuvai, lietuviams nepadarėme blogiau, o atvirkščiai, padarėme link mūsų bendros integracijos ir supratimo suartėjimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Kolega V. Stundys, prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kadangi buvau pavadintas kažką klaidinantis, tai, atsiprašau, tikrai nieko neklaidinu. Sakiau tai, ką žinau. Be abejo, pamąstymų yra ir kolegų kalbose, kai sakoma mokinių pasiekimų rezultatai labai geri, bet kartu sakoma, žinote, mokytojai nemoka valstybinės kalbos. Kažkoks paradoksalus, atleiskite, dalykas. Apskritai, ar gali Lietuvos mokykloje dirbti žmogus, nemokantis valstybinės kalbos? Dar to nesu girdėjęs.
17.11 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Atrodo, daugiau nėra norinčių ką nors pasakyti. Kaip jau buvo sakyta, pradžioje Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-4351. Kolega A. Petkus. Pateikimas. Prašom.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimą, kuriuo norėčiau papildyti Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą dviem įstatymais. Tai būtų Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuos pristatysiu vėliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Mielieji kolegos, siūlau, kad būtų pritaikyta ypatinga skuba. Neprieštaraujate? Tada galime iškart pereiti į priėmimo stadiją.
Čia yra du straipsniai. 1 straipsnis, kur yra kalbama apie papildymą dviem įstatymų projektais dėl atsinaujinančių išteklių energetikos ir dėl elektros energetikos. Galime 1 straipsnį priimti? Priimta. Ir 2 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Dabar dėl viso. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas.
Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“, prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 38 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 4, atsiprašau, susilaikė 4. Priimta.
17.13 val.
Dabar, kai šis darbas padarytas, prašom pateikti tuos du anksčiau mano paminėtus įstatymų projektus: Elektros energetikos, projekto registracijos Nr. XIP-4329, ir Atsinaujinančių išteklių energetikos, projekto registracijos Nr. XIP-4330. Abiejų pateikimo stadija.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamieji kolegos, abu šie įstatymai tarpusavyje yra glaudžiai susiję, vienas kitą papildantys. Aš noriu pasiūlyti pakeisti reglamentavimą diegiant saulės baterijas ant pastatų. Šiuo metu, norint diegti saulės bateriją ant pastato, būtinai reikia pateikti Energetikos ministerijai žemės nuosavybės arba nuomos dokumentus. Tačiau susidaro tokia situacija, kad saulės baterijas ant pastatų gali įdiegti tik šių pastatų savininkai. Gyvenime atsitinka tokių dalykų, kai pastato savininkai neturi tokių interesų ir nenori diegti, tačiau nori perleisti tą teisę tretiesiems asmenims. O perleidus tretiesiems asmenims, jeigu pastato savininkas naudoja valstybinę žemę, tai jis neturi galimybės žemės nuosavybės arba nuomos teisės perleisti tam galimam investuotojui. Atsiranda tokia situacija, kad yra sudaromi sunkumai ir ne visi norintys investuotojai, kad ir sutarę su pastatų savininkais, gali investuoti į saulės energetiką. Todėl siūlau panaikinti šį diskriminacinio pobūdžio reguliavimą ir leisti ant pastatų sutarus įrengti saulės baterijas be pateikimo žemės nuosavybės dokumentų, tik turint pastato savininkų sutikimą. Siūlau pritarti šiems siūlymams. Abu įstatymai reglamentuoja tą patį.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys tamstą nori paklausti. Kolega J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Balsuojame“.) Balsuoti reikia? Tai dėl abiejų balsuojame? Gerai, pabalsuokime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymų projektams, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 42 Seimo nariai. Už – 41, susilaikė 1. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad abiem atvejais pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas ir į Seimą grįžtume birželio 21 d. Sutinkame? Ačiū. (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas. Aplinkos apsaugą pridėti? (Balsai salėje) Prašom pamotyvuoti per mikrofoną. J. Šimėnas,
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą atsinaujinantieji ištekliai yra Aplinkos apsaugos komiteto kompetencija.
PIRMININKAS. Gal ir taip, bet koks nors kampas apima ir ekonomiką. Vis dėlto siūlau balsuoti. (Balsai salėje) Dėmesio! Prašom paklausyti. Kadangi Seniūnų sueiga pasiūlė Ekonomikos komitetą, tai mygtukas „už“, o kas palaiko pirmininko J. Šimėno siūlymą dėl Aplinkos apsaugos komiteto, tas balsuoja prieš, tai yra spaudžia mygtuką „minus“. Balsavimas pradėtas. Už Ekonomikos komitetą – „plius“, už Aplinkos apsaugos komitetą – „minus“.
Už Ekonomikos komitetą – 11 Seimo narių, už Aplinkos apsaugos komitetą – 29. Sukeičiame vietomis. Tada Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis abiem atvejais, o Ekonomikos komitetas yra papildomas. Ši klausimų dalis baigta.
17.18 val.
Dabar imame iš rezervinių pačių pirmųjų, t. y. Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ projektą Nr. XIP-4090(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu – pats V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Trumpai, komitetas pritarė Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus, teikia Seimui svarstyti nutarimo projektą ir pritaria porai redakcinių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Jeigu viskas taip gražiai vyksta ir visi gerai nusiteikę, tai aš tada galėčiau drįsti siūlyti ypatingą skubą. Sutinkate?
Tada pereiname prie priėmimo stadijos. 1 straipsnis kaip tik dėl paskelbimo Šimtmečio metais. Niekas neprieštarauja? 2 straipsnis? Ne. 3 straipsnis – siūlymai Vyriausybei. Niekas neprieštarauja. Ir 4 straipsnis – irgi siūlymai Vyriausybei, savivaldybėms ir t. t. Pritariam?
Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“? Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 37 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1. Nutarimas priimtas.
17.20 val.
Dabar vėl kviečiu V. Stundį į tribūną. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3904(2). Pateikimo tęsinys. Kiek supratau, nuo pačios pradžios po pertraukos darbas. Prašom pateikti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas pagal nustatytą procedūrą svarstė Seimo frakcijų pasiūlytus kandidatus į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kaip įprasta, slaptu balsavimu iš 8 pasiūlytų kandidatų atrinko daugiausia balsų surinkusių kandidatų ketvertą ir teikia Seimui svarstyti. Atkreipiu dėmesį, kad tie keturi kandidatai yra Romualdas Balza, istorikas muziejininkas, Zenonas Baubonis, archeologas, Jonas Rimantas Glemža, inžinierius architektas, ir Albinas Kuncevičius, archeologas. Jie visi keturi surinko iš 12 komiteto narių 8 arba 7 balsus.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – N. Puteikis. Prašom, kolega, prie mikrofono.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kaip jūs vertinate J. Glemžos mėginimą, restauruojant dabartinį Genocido aukų muziejų, panaikinti tardymo kamerų visą interjerą, pašalinant tuos apmušalus, sugeriančius garsą, ir tuos kraujo nutekėjimo latakus, siekiant atkurti XIX a. pabaigos caro laikų kabinetus?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galiu atsakyti labai paprastai: komitetas nėra ekspertai, yra politikai, ir jie vertino tą kompetenciją, kuri atsispindi jo gyvenimo apraše. Tai viena.
Antra, profesorius J. Glemža nėra atsitiktinis žmogus Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje. Jis ilgus metus buvo šios komisijos vadovas arba jos narys. Aš tik tiek galiu pasakyti. Kokius nors paveldosaugos, tarkim, galimus pažeidimus turi vertinti, be abejo, ekspertai. Jeigu tas vertinimas būtų kur nors viešai paskelbtas kaip pažeidimas, be abejo, jis būtų fiksuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kazulėnas. Prašom, kolega.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kodėl susidaro vis tokia priešprieša: kur kultūros klausimai, švietimo, visą laiką nėra sutarimo? Ar dėl šios komisijos labai išsiskyrė nuomonės? Kokia čia esmė – ar visi tokie pasikėlę, ar kaip suprasti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti vieną dalyką – kad šitos komisijos keturių narių, kuriuos skiria Seimas, tvirtinimas yra labai pavėlintas, specialiai buvo sustabdytas. Keturių komisijos narių, kurie deleguoti Seimo, kadencija seniai pasibaigusi. Komisijos darbas tokiu būdu yra paralyžiuojamas, matyt, tam kas nors turi kokių nors tikslų ir ketinimų.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Matyt, todėl, kad komisijos darbas buvo paralyžiuotas, vakar Kaune ir vyko mitingas prieš paveldo specialistus. Mitingo dalyviai aiškiai teigia, kad paveldosaugininkų keliami reikalavimai iš esmės stabdo ir žlugdo Kauno miesto centro plėtrą. Jie išreiškė abejones, kad labai abejotina vertė atstatyti carizmo paminklus… taip jau yra labai būtina. Čia mano vieno klausimo aspekto esmė.
Ir kitas aspektas. Kaip žinome, mūsų komitetai pagal Statutą sudaromi partiniu principu, vadinasi, pozicija turi daugumą, opozicija – atvirkščiai. Sakykite, kiek čia iš tų keturių kandidatų atstovauja opozicijos pateiktiems kandidatams?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Jūsų pirmoji klausimo dalis, aišku, yra konceptuali. Paveldosaugoje visada yra skirtingų požiūrių sankirtos, šiurkščiai sakant, vienos labiau konservatyvios, kitos siekiančios tokio liberalesnio požiūrio į paveldo išsaugojimo klausimus, todėl natūralu, kad čia yra tam tikrų priešpriešų. Be abejo, ir verslui, esant tokiai situacijai, būna sunku. O tos priešpriešos dažnu atveju pereina ir į viešąją erdvę ir pradedama suvedinėti sąskaitas ir su reikalu, ir be reikalo, prasideda teisminiai procesai, jų yra buvę ne vienas. Tai demokratinė procedūra ir nieko nepadarysi. Tai viena.
Antra, jeigu žiūrėtume į frakcijų siūlymus, kas pasiūlė šituos komiteto siūlomus keturis kandidatus, tai išvardinčiau taip: jeigu neklystu, iš atminties, tai R. Balzą siūlė „Tvarka ir teisingumas“, Z. Baubonį – liberalai, tik nežinau kurie, profesorių J. Glemžą siūlė Krikščionių frakcija, profesorių A. Kuncevičių – irgi kažkurie liberalai. Tai du tokie… Du – vienos pusės, du – kitos, jeigu žiūrėtume pagal partiškumą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė prieš – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pirmą kartą turbūt Seimo istorijoje… Nėra įrašo šito posėdžio, kuriame buvo išrinkti tie keturi kandidatai, ir iš posėdžio buvo išvaryta Seimo narė A. Stancikienė. Jeigu ji nebūtų buvusi išvaryta, ji būtų papasakojusi komiteto nariams tai, kas buvo nuslėpta nuo Seimo narių. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai, kurie buvo priimti dėl dviejų iš keturių kandidatų, buvo nuslėpti. Nė vienas iš komiteto narių balsuodami nežinojo. Jeigu jie būtų žinoję, jeigu A. Stancikienės nebūtų išvarę, jeigu būtų buvęs daromas įrašas, jeigu jis būtų buvęs padarytas, aš manau, čia būtų buvę kiti keturi kandidatai.
Taigi, kolegos, aš siūlau… Aš esu naujokas Seime, bet esu priblokštas, kokiu būdu tie keturi žmonės buvo pratempti. Kai ilgametis paminklų naikintojas yra vadinamas profesoriumi, ir tą žino visa paminklosaugos visuomenė, kad nuo Stalino laikų yra jo parašai dėl paminklų naikinimo, aš kalbu apie J. Glemžą, ir paskutinis epizodas iš KGB rūmų naikinimo istorijos, neva nežinomas salėje sėdintiems Seimo nariams, tai, kolegos, iki ko mes nusiritome? Kaip galima tokius žmones tokiais būdais stumti į tokias atsakingas pareigas, ypač turint omeny, kad yra milžiniškas verslo spaudimas senamiesčiams, matote, kokie stiklainiai bandomi statyti Klaipėdoje ir Kaune. Aš kolegas raginu atmesti šitą nutarimo projektą. Tegul komitetas išrenka sąžiningai, dorai, darydamas įrašą, leisdamas visiems kalbėti ir pateikdamas apie kandidatus visą medžiagą.
PIRMININKAS. Ačiū. Retorinis klausimas, ar kolegė A. Stancikienė laikėsi Statuto, būdama komiteto posėdyje? Bet čia retorinis klausimas. Kolega V. Stundys nori kai ką pasakyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš turiu reaguoti, atsiprašau, kad turiu reaguoti. Kadangi komitetas buvo apskųstas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl kandidatų rinkimo, tai aš tik perskaitau to tyrimo, kurį atliko… (Balsai salėje) Dėl to, kad buvau apkaltintas, kolega. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada: Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete renkant Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius teisės aktų nuostatos nepažeistos. Daugiau nekomentuoju.
Antra. Minimas profesorius J. Glemža nuo Stalino laikų nieko blogo, Stalino laikams esant, nieko blogo negalėjo padaryti. Jis turbūt 1953 m., kiek aš žinau, tik baigė Kauno 8-ąją vidurinę mokyklą. Tai tiesiog pagalvokime, ką kartais išgirstame.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Iš tikro nuomonių yra įvairių ir Seimo nariai dabar turi apsispręsti, ar pritariame po pateikimo, ar nepritariame. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 32: už – 12, prieš – 5, susilaikė 15. Nepritarta. Prašom dar pusę metų tobulinti, bet kad kadencija nesibaigtų. (Balsai salėje) Ačiū.
17.30 val.
Einame toliau. Trečias klausimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-3593. Pranešėjas – vėl kolega V. Stundys. Pateikimo stadija. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Nuostatų pataisų esmė yra techninė – adresas. Kadangi ankstesniuose nuostatuose buvo nurodytas tikslus komisijos adresas, šiuo metu komisija yra persikėlusi į kitas patalpas dėl to, kad ateityje dar kartą ją perkėlus į kitas patalpas, nebūtų problemų, siūlome nurodyti abstraktų adresą Vilniuje.
Antras dalykas. Dėl informacinių pranešimų skelbimo. Anksčiau buvo įpareigojimas skelbti „Valstybės žinių“ priede, o dabar siūlome palikti tiktai komisijos svetainėje. Techninio pobūdžio pakeitimai. Jie nėra dėl turinio.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji – M. Petrauskienė. Prašom.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar čia labai didžiuliai pinigai, nes vis tiek rašytine forma rekomendacinio pobūdžio tos rekomendacijos tikrai buvo vertingos?.. Ar čia nebus taip, kad mažiau kas pastebės, kada nebus rašytinė forma?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kadangi nelieka to priedo, aišku, yra gana dideli pinigai. O pati Lietuvių kalbos komisija turi labai gerą svetainę, ji yra labai lankoma, dėl to čia nebūtų jokių problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, aš netiesiogiai dabar paklausiu apie tai, ką jūs teikiate, bet kadangi jūs esate kuratorius (komitetas) tos komisijos, tai man įdomu, kokia jūsų nuomonė dėl to, kad lietuvių kalboje atsirado tokių žodžių kaip „sovietinis“?
Antras panašus klausimėlis. Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad lietuvių kalbos tekstuose yra rašomos pavardės užsienio kalba, anglų kalba, o, pavyzdžiui, kinų nerašoma? Čia yra tiesioginiai jūsų kuruojamos srities – tos komisijos – nuopelnai.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovai, ačiū už klausimus. Be abejo, klausimai komisijai, specialistų komandai, aš galėčiau juos šiek tiek, aišku, komentuoti, tačiau tikrai to nedarysiu. Tai yra specialistų reikalas ir jie nustato normas, kodifikuoja normas. Tai yra jų darbas, jų paskirtis tą daryti. Be abejo, kai kurie sprendimai kartais tam tikrų visuomenės reakcijų sukelia (ir pavardžių originalo kalba rašymas), bet yra patvirtintos aiškios taisyklės, jas svarsto kolegiali institucija, Valstybinė kalbos komisija jas tvirtina.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kolega S. Stoma norėtų tarti žodį. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Kolegos, aišku, už. Čia tikrai mažareikšmis sprendimas, daugiau techninis, kaip sakė pristatytojas, bet mane stebina socialdemokratų toks tiesiog įnirtingas gynimas nutarimų spausdinimo. Kiek galima? Sužlugdėte Teisėkūros pagrindų įstatymo priėmimą keturis kartus vien dėl to žmogaus, pono Liongino, kuris šalia Seimo labai gerai įsitaisęs. Gal reikia baigti tokius asmeniškumus kelti ir trukdyti tikrai rimtų įstatymų ir nutarimų priėmimus? Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, neužmirškite, kad lietuviai labai ilgai ir sunkiai kovojo už lietuvišką spausdintą žodį ir šitos kovos vis neužmiršta.
Kolega M. Zasčiurinskas. Prašom. Kita nuomonė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tikrai visiškai nenorėjau kalbėti, bet visiškai nesupratau, ką kolega kalba, nes čia, man rodos, visai kitas įstatymas. Todėl tik tiek ir užsiregistravau, kad pasakyčiau, kad čia yra… Jeigu mes kalbame apie tą įstatymą, kurį kolega S. Stoma pasakė, tada aš balsuosiu prieš, jeigu mes kalbame apie tą dokumentą, kuris čia pateiktas, tada balsuosiu už.
PIRMININKAS. Aš tada pranešu jums abiem ir visiems, kad mes kalbame apie nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Čia ne įstatymas, čia nutarimas. Jeigu nuotaika yra atitinkama, tai nesvarbu, kiek mūsų dabar yra, galime priimti. Žodžiu, aš pasiryžęs siūlyti ypatingą skubą, nes čia išties yra daugiau techniniai dalykai. Sutinkame? Žodžiu, pirma pritariame po pateikimo, kiek aš supratau. Nereikia balsuoti? Ypatingai skubai pritariame? Ačiū.
Tada iškart priėmimo stadija. Čia yra vienas straipsnis – pakeisti ir… Atsiprašau, du straipsniai. Vienas straipsnis – pakeisti nuostatus ir pakeisti tam tikrą punktą. Niekas neprieštarauja? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū.
Tokiu atveju kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų… Tiktai minutėlę! Čia buvo Teisės departamento techninių pastabų. Komitetas atsižvelgė į tai? Ačiū. Su Teisės departamento pastabom. Prašom balsuoti, ar priimame nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 30: už – 27, susilaikė 3. Priimta.
17.37 val.
Dar sykį, jau, matyt, šiandien paskutinį kartą, V. Stundys. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ projektas, registracijos Nr. XIP-4322. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas teikia Seimui nutarimo projektą dėl naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėties. Tai įpareigoja daryti Lietuvių kalbos įstatymo 2 straipsnis. Komisijos kadencija baigėsi. Pagal nustatytą procedūrą mes kreipėmės į visus universitetus, šios srities mokslo institutus, kūrybines organizacijas, taip, kaip nustatyta įstatyme, ir, sulaukę jų siūlymų, suformavome naujos sudėties komisiją ir teikiame ją Seimui tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmoji – M. Petrauskienė. Prašom, kolege.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų būtų galima pritarti, labai rimta komisija, tačiau jūs čia rašote… dėl nutarimo pateikimo formos, ką čia pastebėjo ir Teisės departamentas. Jūs rašote, ką siūlote komisijos pirmininku ir pavaduotoju, tačiau jūs nerašote, ką atleidžiate iš komisijos pirmininko ir pavaduotojų. Čia neaišku. Tik tokia pastaba. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mes dėl to diskutavome. Bėda ta, kad nutarimo projekto 4 straipsnis pripažįsta netekusiu galios 2007 m. nutarimą, kuriame yra įrašyti ir pirmininkas, ir pavaduotojas. Čia šioks toks išsiskyrimas įvyko, bet tai yra techninis dalykas, jis nėra turinio ir sutvarkomas.
PIRMININKAS. Bus galima susitarti su teisininkais.
Kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano tradicinis klausimas kaip ir visoms komisijoms. Klausiu visada to paties. Nedarau įžangos, kad komitetai yra sudaromi proporcinio atstovavimo principu ir t. t. Sakykite, kokioms politinėms partijoms priklauso komisijos nariai ir kokie žmonės yra pateikti kaip kandidatai pozicijos, opozicijos ir panašiai?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šituos narius teikia viena partija, tai yra mokslininkų bendruomenė. Partijų vaidmens čia nėra jokio, išskyrus tiek, kad komitetas, visas komitetas teikia šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia kito plano…
V. STUNDYS (TS-LKDF). …dauguma iš jų turbūt nepriklauso, aš bent nežinau.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, aš čia noriu įsiterpti. Jeigu ankstesnę komisiją tikrai būtų galima laikyti tam tikra prasme ir politine pagal kai kuriuos sprendimus, tai jau šitos neišeina. Čia mokslininkai, specialistai ir jų bendruomenės mums pasiūlė kandidatus, o Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas teikia. Kadangi tai išties itin rimtas klausimas, siūlau pritarti po pateikimo, o ypatingos skubos šiuo atveju tikrai negaliu siūlyti. Pritariame po pateikimo? Ačiū.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o Seime nagrinėtume gegužės 15 d. Ačiū.
17.41 val.
Ir, atrodo, priešpaskutinis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31, 32, 33, 35 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3421. Pranešėjas – Seimo narys E. Jurkevičius. Prašom, kolega.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti įstatymo projektą ir tiesiog paaiškinti, kad šiuo metu, kaip visi puikiai žinote, veikia 60 savivaldybių. Tai yra administraciniai teritoriniai vienetai, kurie šiuo metu yra dideli. Siekiant gerinti savivaldos teisės įgyvendinimą naudinga taikyti decentralizaciją, tai yra visose savivaldybėse steigti seniūnijas. Šiuo metu Lietuvoje seniūnijų vis dar nėra įsteigusios Klaipėdos, Panevėžio, Visagino, Alytaus ir Neringos savivaldybės. Tai aš matau kaip įstatymo pažeidimą.
Seniūnai bendradarbiauja su seniūnijos gyventojais, savivaldybės tarybos nariais, savivaldybės administracijos padaliniais, savivaldybės įstaigomis, bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, yra ta tarpinė grandis tarp seniūnijos gyventojų ir savivaldybės. Nepaisant to, seniūnai dažnai nekviečiami į savivaldybės institucijų posėdžius, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, nekviečiami ir nedalyvauja rengiant savivaldybės tarybos sprendimus ir direktoriaus įsakymu rengiant įvairias strategijas ir vizijas.
Daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių nevykdo Vietos savivaldos įstatymo ir Europos vietos savivaldos chartijos reikalavimų. Nors Europos vietos savivaldos chartijos 9 straipsnyje numatyta, kad organams valdžia turi suteikti tam tikrus finansinius išteklius, Lietuvos savivaldybėse seniūnų veiklos ir finansinis savarankiškumas yra labai skirtingas. Kėdainių, Tauragės ir Radviliškio savivaldybių seniūnai asignuoja nuo 8 % iki 12 % savivaldybės biudžeto, tuo tarpu Vilniaus, Kauno miestų, Alytaus rajono, Zarasų ir kitų savivaldybių seniūnams apskritai nėra skirta biudžeto.
Labai svarbu paminėti, kad mano teikiamas projektas padėtų įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimą dėl vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos. Tai yra tas pats Vietos savivaldos įstatymas, apie kurį aš minėjau, kuriuo siekiama didinti seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą, užtikrinti subsidiarumo principo įgyvendinimą. Šiuo metu jis nėra efektyviai įgyvendinamas. Nors daugelyje savivaldybių sudaromos seniūnijų programos, tačiau joms įgyvendinti neskiriamos arba skiriamos minimalios lėšos.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo pasakyta, noriu apibendrinti, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama spręsti kylančias vietos savivaldos problemas, numatyti, kad visose savivaldybėse turi būti steigiamos seniūnijos, suvienodinti seniūnijų ir seniūnų veiklą ir jos finansavimą, išplėsti seniūnaičių sueigos įgaliojimus, kad seniūnaičių sueigos paskirti atstovai galėtų dalyvauti priimdami svarbius vietos bendruomenei sprendimus.
Atkreipiu, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesį, kad šitas projektas suderintas su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, ji šiam projektui pritarė. Labai svarbu pažymėti, kad tai yra bendras darbas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, ką jūs pasakėte, išties labai svarbu. Yra dar vienas labai svarbus dalykas, kurį aš, kaip posėdžio pirmininkas, turiu pasakyti. Teisės departamento išvada yra dvigubai didesnė už teikiamą įstatymo projektą.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Na, jūs, kaip pirmininkas, žinoma, galite sakyti, bet nebūtina. Seimo nariai užduos klausimus arba perskaitys Teisės departamento išvadas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom atsakyti į klausimus, o į mano pastabą irgi reikia reaguoti.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Laukiu klausimų, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas taip pat susijęs su Pirmininko pavaduotojo klausimu, kad iš tikrųjų yra daug Seimo… Ar jūs atkreipėte dėmesį, kad jūsų teikiamo įstatymo projekto 32 straipsnis prieštarauja Konstitucijai? Ne galimai prieštarauja, o tiesiog primygtinai prieštarauja Konstitucijai. Dar norėčiau paklausti, ar jūsų teikiamu įstatymo projektu, jeigu jis bus priimtas Seime, bus sustabdytas seniūnijų naikinimo vajus Vilniaus mieste?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo galo. Seniūnijų naikinimo vajų reikia stabdyti dabar ir nedelsiant. Jeigu reikia mano, kaip Seimo nario, pagalbos, pasiruošęs dieną ir naktį jums padėti. Dėl Konstitucijos pažeidimo abejoju, nes įstatymas ir Vietos chartija, kaip minėjau, tai numato. Tada mes lyginkime, aišku, Konstitucija aukščiau visko, bet tada reikia galbūt rasti kitą formą. Dabar tai yra įstatymo pateikimas, Seimo nariai gali prisidėti prie jo tolesnio svarstymo ir priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Petrauskienė. Prašom, kolege.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, jūsų norai iš tiesų geri. Tačiau, kaip matome, yra labai daug esminių Teisės departamento pastabų.
Dėl seniūnijų savarankiškumo. Iš tikrųjų šis klausimas yra keliamas ne viename rajone, tai labai aktualu, ir įvairiuose rajonuose yra nevienoda situacija. Ar mes turime tokią analizę, kaip atskirose savivaldybėse sprendžiamas šis klausimas? Juk kai kuriose savivaldybėse nekyla tokių problemų. Yra seniūnai, asignavimų valdytojai, ir ten nekyla. Galbūt mums reikėtų pirmiausia tokią analizę turėti, kaip iš tikrųjų yra, ar čia pavieniai atvejai, ar tiesiog yra tokia ta negerovė? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Galiu vėlgi pavardinti skaičių. Penkiose savivaldybėse apskritai nėra seniūnijų. Jeigu kalbėtume apie iš biudžeto skirtus nuo 8 % iki 12 %, tai yra septynios, kurios gauna iš biudžeto. Apie kitas neturiu tokios informacijos. Tiek galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Pauža. Nematau. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, jūs, pristatydamas šį projektą… matyti, kad norima, kad seniūnija būtų savarankiška. Taigi mano klausimas bus kitoks. Aš nenoriu klausti apie tai, ką parašė Teisės departamentas. Pagal visus tuos pakeitimus ar ne geriau būtų svarstyti klausimą apie mažųjų savivaldybių, tai yra savivaldybių, esančių didžiųjų savivaldybių viduje, taip, kaip buvo iki 1995 metų Lietuvos Respublikoje, atkūrimą seniūnijų pagrindu, ir tada jūsų projekte siūlomi dalykai būtų kaip tik laiku? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pritarčiau jūsų nuomonei. Tačiau 31 straipsnio 1 dalies pakeitime ir kalbama, kad atsižvelgus į gyventojų skaičių (ne mažiau kaip 500) gyventojų pageidavimu steigia seniūniją ar seniūnaitijas. Turbūt todėl toks vardiklis ir įdėtas, žmonių skaičiaus pagrindu steigiama, apie ką jūs ir kalbate. Galima peržiūrėti šitą steigimą, bet čia priklauso, jeigu bus priimta, nuo miesto tarybos. Ar tarybos nariai priims šį pasiūlymą, kaip jį vykdys ir kaip įgyvendins. Taip, tobulumui nėra ribų.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aišku, aš palaikysiu šį jūsų siūlymą, nes jau antrą kadenciją Darbo partijos programoje yra įrašytas mūsų siekis užtikrinti seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą, ir su tuo sveikinu.
Norėčiau jūsų paklausti, būkite geras, pakomentuokite Teisės departamento kai kurias išvadas, kurios dar nebuvo komentuotos. Aš galiu klausti konkrečiai, bet reikia vardinti viską, gal jūs pats pakomentuokite, savo nuomonę pasakykite. Dėl prieštaravimo Konstitucijai jūs jau pasakėte, tai to nekartokite.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Na, komentaras dėl Teisės departamento išvadų. Aš sakyčiau, kad jos yra išplėstos ir kartais daugiau dėmesio skiriama kableliui negu sakiniui. Tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Drąsiai. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų, kolega, einate tuo pačiu keliu, kuriuo mes vaikščiojome su D. Bekintienė, kai kurios tos pačios frazės, bet, deja, nelabai sėkmingai, kadangi iš tikrųjų tam tikri dalykai prieštarauja Konstitucijai, nes savivalda pas mus kol kas vis dėlto baigiasi savivaldybėje, o ne seniūnijose, štai čia yra pagrindinė problema, ir tada savivalda kaišioja tą pačią chartiją, kurią jūs minite, kad vis dėlto į savivaldos reikalus negalima kištis. Ar nemanote, kad būtų galima eiti kitu keliu? Aš taip pat Vyriausybei esu pasiūlęs tokią valstybinę paramos bendruomenėms, seniūnijoms programą, kai tiesiai, neskriaudžiant savivaldybių biudžetų, būtų skirta lėšų 500 seniūnijų tam tikroms programoms pagal gyvenamąsias vietas, kad būtų apeitos savivaldybės, finansuojama tiesiai. Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritariu viskam, ką jūs sakote, tačiau noriu pažymėti, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija vietos bendruomenėms, tai yra savivaldybėms, skiria ženklią sumą, tikrai bendruomenės dabar tarybose spręs, tai yra įsteigs bendruomenių tarybas miestuose ir tikrai pasinaudos tos ministerijos skirta parama. Ten yra apie keletas milijonų, tai jau žingsnis žengtas. Bet kadangi kalbame apie Vietos savivaldos įstatymą, dėl to šis pasiūlymas ir teikiamas ir tikrai jį galima tobulinti svarstymo stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis norėtų paklausti J. Kondrotas. Prašom, kolega.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Visų pirma ačiū pranešėjui, kad pagyrėte Kėdainius, kad labai gerai tvarkosi, skiria. Jeigu aš teisingai supratau, norėčiau, pranešėjau, kad pasidalintumėte patirtimi arba savo samprotavimu, kaip yra penkios savivaldybės ir nėra seniūnijų. Man nesuprantama.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Patirtis labai ženkli, nes pats esu kilęs iš bendruomenės, iš pirmos Klaipėdoje. Pas mus buvo viena seniūnija, kuri veikė, Melnragės–Girulių, tačiau jos funkcijos, aprašytos savivaldybės tarybos, buvo gėlynų priežiūra, renginių rengimas ir t. t. O apie finansavimą ir apskritai apie praplėstas funkcijas, mes turime įtvirtintą seniūnaičių institutą, net nebuvo kalbų. Klaipėdoje seniūnaičių rinkimai startavo tik praeitą mėnesį, o pati seniūnija, kaip nefunkcionali, buvo apskritai panaikinta. Tai yra nonsensas, dėl to aš kalbu.
Klaipėda nėra viena iš tų penkių minėtų. Dėl to mes turbūt turėtume stiprinti šią grandį ir kaip pavyzdį paminėsiu vakar Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvažiuojamąjį posėdį į Vilniaus rajoną, kur mes pamatėme veikiančią seniūniją. Na, nepamenu dabar greitai miestelio. Tai tiesiog pavyzdys visai Lietuvai, kaip reikia tvarkytis ir kaip netgi seniūnijoje taikomas vieno langelio principas. Tiesiog visų pastangų reikia įgyvendinti šiuos dalykus arba priversti, kad jie būtų įgyvendinti vietos savivaldų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, vadovaudamasis Statuto 141 straipsnio 2 dalimi, dar sykį pranešu, kad Teisės departamento išvada yra labai didelė ir kritiška. Pranešėjas, žinoma, jo reikalas, nematė reikalo tinkamai reaguoti į tas pastabas. Tikiuosi, jeigu Seimas pritars, tai atitinkami komitetai reaguos.
Antras pranešimas. Nagrinėjo ir Europos teisės departamentas, čia išvada teigiama: „Pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.“
Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų, bet tiktai už. Ar būtinai kalbėsite? Prašom, D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų reikia vis dėlto pasakyti, kad aš balsuoju už tik už pačią idėją, nes projektas yra parengtas, kaip čia švelniau pasakius… jį reikia labai labai tobulinti, bet idėja gera. Stebėdami, kas vyksta Vilniaus savivaldybėje, kur steigiama biuro valda, o ne savivalda, ir komitetas mąsto šia kryptimi, manau, mes rasime teisingus, gerus sprendimus, neprieštaraujančius Konstitucijai, ir pataisysime šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Klaipėdos miesto savivaldybė – vienintelio miesto savivaldybė, kuri 15 metų priešinosi seniūnijų steigimui ir sąmoningai sabotavo seniūnaičių rinkimus motyvuodama, kad neturi seniūnijų. O kai buvo vykdoma gyventojų apklausa, ar reikia seniūnijų, tai apklausė buvusių namų valdų darbuotojus ir padarė išvadą, kad nereikia seniūnijų. Suprantama, namų valdų darbuotojai nenorėjo konkurencijos. Taigi aš kategoriškai pasisakau prieš Teisės departamento išvadą ir siūlau balsuoti už E. Jurkevičiaus pataisą. (Balsai salėje)
Seimo Pirmininke, buvęs Seimo Pirmininke Česlovai Juršėnai, aš manau, kad jūs negalėjote V. Stundžiui suteikti teisės replikuoti, jis turėjo užsirašyti pasisakyti prieš, todėl aš atsiprašau, dabar panaudojau jūsų metodą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, aš galiu suteikti žodį bet kam, o V. Stundžiui tai tikrai. Prašome turėti tai galvoje. O jūs mane apgavote, kadangi kalbėjote už, o turėjote kalbėti prieš, nes atitinkamai buvote užsirašęs. Bet dabar tai neturi reikšmės, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, projekto registracijos Nr. XIP-3421, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 29. Balsavo 29: už – 27, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ir kadangi vis dėlto teisinių pastabų daug, tai papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Nagrinėjame Seime birželio 21 d. Ačiū.
Dar kolega N. Puteikis nori tarti žodį. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš nenorėjau jūsų nei apgauti, nei panaudoti piktam savo pasisakymo, jeigu galima, aš pavartosiu teismo formuluotę – aš sąžiningai suklydau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, prašom, bet nepasilikti su klaida, kaip sakant, errare humanum est. Bet štai su klaida pasilikti yra nežmoniška. Ačiū.
17.58 val.
Yra dar vienas klausimas. Gerbiamieji, turėkite kantrybės. Seimo protokolinio nutarimo dėl Rimanto Astrausko ir Linutės Skliutienės, jeigu aš teisingai perskaičiau, peticijos projektas. Pranešėja – komisijos pirmininkė D. Bekintienė. Prašom, kolege.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, kiek įmanoma sutrumpinsiu. Bet labai gerbtina piliečių iniciatyva. Peticijų komisija šių metų balandžio 18 d. išnagrinėjo R. Astrausko ir L. Skliutienės peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalies pakeitimo“ pateiktą pasiūlymą Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „o šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai“ ir priėmė sprendimą šį pasiūlymą atmesti.
Komisija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pateiktas nuomones. Visi motyvai detaliai išdėstyti išvadoje, jų nekartosiu. Tačiau vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jo taikymas galimas tik esant įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šis institutas privalo būti taikomas, atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir panašiai. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
Atsižvelgdama į visa tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Civilinio proceso kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjais. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar sutinkame su komisijos išvada? Nereikia balsuoti? Ačiū.
18.00 val.
Dar vienas klausimas – pareiškimai. Ar kolega N. Puteikis su pareiškimu ateis į tribūną? Prašom. Kolega N. Puteikis. Pareiškimas.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). „Esu priblokštas Tėvynės sąjungos frakcijos elgesio – vieno balso persvara žymų paminklų griovėją Joną Glemžą per jėgą bandė primesti valstybei ir visuomenei į tokias svarbias pareigas, kaip Valstybinės kultūros paveldo apsaugos komisijos narius! Aš nesuprantu, aš nesuvokiu, kaip taip gali būti iš principo, kai į Google paiešką įvedus „Jonas Glemža“, jums iš dvidešimties įrašų penkiolika iškris, kaip jis niokojo kultūros paveldą. Ir tai vadinasi kultūringas Seimas.“
PIRMININKAS. Baisu. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas nors kokį pareiškimą? Ne?
Tada prašom registruotis. Prašom nebėgti. Prašom registruotis. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išspręsti valanda anksčiau, negu buvo numatyta. Taigi ilgesnio, geresnio jums vakaro, gero savaitgalio, iš viso geros ilgos savaitės ir gražių gegužinių. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.