LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO pakeitimo IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIP-1396)

2012 m. balandžio 25 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai Vytautas Gapšys, Konstantas Ramelis, Paulius Saudargas, Česlovas Vytautas Stankevičius, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis. Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, V. Kanapinskas, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: I. Urbanavičiūtė, J. Janušauskienė.

Kviestieji asmenys: Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Atkočaitis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2009-11-17				Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Teisėjų taryba 2010-03-09				Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1395 ir Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1396 (toliau – Projektai), kurių tikslas – nustatyti centralizuotą teismų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teisėjų taryba, 2010 m. vasario 26 d. posėdyje susipažinusi su Teisėjų tarybos sudaryto Teisės aktų projektų vertinimo komiteto (toliau – Komitetas) vertinimo medžiaga (Komiteto 2010 m. vasario 22 d. raštas) ir išklausiusi Teisėjų tarybos narių nuomonę, projektams nepritarė. Teisėjų tarybos posėdyje buvo konstatuota, kad centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos sistemos sukūrimas nesumažins teismų darbo krūvio bei neprisidės prie valstybės biudžeto lėšų taupymo dėl toliau nurodomų pagrindinių priežasčių. Remiantis Komiteto atliktais skaičiavimais, darytina išvada, kad centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas bei koncentravimas Nacionalinėje teismų administracijoje pareikalautų žymiai didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių negu nurodyta pateikto Projekto aiškinamajame rašte. Be to, Komiteto pateiktoje medžiagoje atkreiptas dėmesys, kad pagal Teismų įstatymą ir Biudžeto sandaros įstatymą teismai (teismų primininkas ar jų įgalioti teismų kancleriai) ir toliau išliktų asignavimų valdytojais. Taigi darbo, susijusio su buhalterine apskaita, finansinės atskaitomybės rengimu, apimtys nesumažėtų ir teismuose vis tiek turėtų dirbti bent po vieną finansininką, todėl nepavyktų žymiai sumažinti finansininkų skaičiaus teismuose ir tuo pačiu taupyti valstybės biudžeto lėšas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu, įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos teismų ir Nacionalinės teismų administracijos veiklos tobulinimas ir vidaus administravimo gerinimas“ teismuose yra diegiama buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistema, atitinkanti naujus viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos standartus. Įgyvendinant programą, 67 teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perkama buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistema: 90 darbo vietų bei perkami mokymai 90 asmenų. Kai kuriuose teismuose priimta po vieną naują darbuotoją naujos apskaitos sistemos įgyvendinimui. Taigi jau šiuo metu vyksta naujos buhalterinės apskaitos sistemos įdiegimas, kurio atsisakyti ir (arba) jį sustabdyti nėra galimybių, nes pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą nuo 2010 m. sausio 1 d. buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinės atskaitomybės dokumentai rengiami vadovaujantis naujais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Teisėjų tarybos manymu, galimybės koncentruoti buhalterinės apskaitos tvarkymą ir taip supaprastinti teismų darbą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas galėtų būti suformuluotos vykdant planuojamą teismų reformą.	Pritarti	Projektą siūloma atmesti.
2.	Teismų finansininkai ir buhalteriai 2009-11-30				Mes, žemiau pasirašę teismų finansininkai ir buhalteriai, prašome Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 126 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti atskirai, išimant jį iš nesusietų su teismų buhalterine apskaita įstatymų projektų paketo, ir nepritarti minėto įstatymo pakeitimo nuostatoms dėl tokių priežasčių: 1. Nei teismų, nei Nacionalinės teismų administracijos Valstybės kontrolės išvadose ir rekomendacijose nėra konstatuota, kad teismų buhalterinės apskaitos organizavimas yra netinkamas ar tobulintinas. Natūralu, kad neturint tokių rekomendacijų nėra atlikta ir atitinkama studija, nėra įsiklausyta į specialistų nuomonę ir rekomendacijas. Priešingai nei 2009-11-02 ministras R. Šimašius teigė naujienų portalui alfa.lt, projektas nėra svarstytas nei darbo grupėje, nei teismų struktūrų ir pareigybių klausimams nagrinėti, nei Teisėjų taryboje. Todėl, Teisėjų taryba, 2009-10-30 nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) patvirtino apygardų. Apygardų administracinių ir apylinkių teismų, kurių sudėtyje yra ir teismo finansininkai, ir vyresnieji buhalteriai, struktūrą 2010 m. 2. Nors Teisingumo ministerijos teikime Teismų įstatymo 126 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra priskiriamas prie įgyvendinamųjų teisės aktų, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymą, iš tikrųjų minėto Teismų įstatymo 126 str. straipsnio pataisa liečia visus teismus (ir reorganizuojamus). 3. Nė vienas teismas savo strateginiuose planuose 2008-2010 metams ir 2010-2012 m. strateginio veiklos plano projekte nenumatė teismų buhalterijos reformų. To ir negalėjo padaryti perkeldami buhalterinės apskaitos funkcijas Nacionalinei teismų administracijai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje numatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismai. Teismai ir toliau lieka asignavimų valdytojais. 1995 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str. nurodoma biudžetinių įstaigų asignavimų valdymas, jų teisės, atsakomybė ir pareigos, o Nacionalinė teismų administracija – tik teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti teismų ir teismų savivaldos institucijų administracinę ir organizacinę veiklą, todėl, manome, kad kišimasis į skiriamų asignavimų valdymą ir jų apskaitą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, valdžių padalijimo principui. Tokiu metu, kai reikia skaičiuoti kiekvieną litą, tokį skaičiavimą atėmus iš asignavimų valdytojų, lėšų nebus sutaupyta, juolab, kas asignavimų valdytojas – teismo pirmininkas, nuo 2010 m. pasirašydamas naują finansinę atskaitomybę, turės pasitikėti už šimtus kilometrų esančiais jo sudarytojais. Nuo 2010 m. pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus diegiama buhalterinė apskaita yra be galo sunki ir sudėtinga, o finansinė atskaitomybė, nebaigus specialių mokymų, bus sunkiai suprantama. Kai biudžetinė apskaita ir finansinė atskaitomybė keičiama į pernelyg sudėtingą pusę yra netinkamas laikas mažinti buhalterių etatus, o iš asignavimų valdytojų atimti teisę kiekvieną dieną žinoti savo įstaigos finansinę padėtį. 4. Aiškinamajame rašte teigiama, kad teismuose liktų po vieną buhalterio-finansininko etatą. Jungtinių specialybių negali būti dėl jų skirtingų funkcijų ir šioms pareigybėms keliamų skirtingų kvalifikacinių reikalavimų (kaip negali būti gydytojas- slaugytojas, mokytojas-instruktorius ir pan.). Akivaizdu, kad projekto rengėjams nežinoma buhalterinės apskaitos tvarkytojų pareigos, teisės ir atsakomybė išankstinės finansų kontrolės požiūriu. 5. Paradoksas – 69 teismuose, pagal aiškinamajame rašte išdėstytas nuostatas, likusiems buhalteriams bus atseikėta tik 339 000 Lt metams ( su SODRA – 444 031 Lt), t.y.  409, 0 Lt per mėn. Tai ne tik nesuvokiama (teismuose kiemsargiams mokama 800,0 Lt per mėn.), bet ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Šiuo metu vidutinio teismo finansininko priskaitytas („ant popieriaus“) darbo užmokestis neviršija 3000,0 Lt per mėn. 6. Mes manome, kad priimant šio įstatymo 126 straipsnio papildymus ir pakeitimus būtų pažeisti esminiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisės principai – teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo, kurie reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Šie principai apima ir keletą reikalavimų, susijusių su teisinio reguliavimo galiojimu. Pagal šiuos principus teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 metais buvo atleista keletas teismų finansininkų, nes jie pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 4 p. nespėjo įgyti einamoms pareigoms būtino išsilavinimo. Jų vietas užėmė valstybės tarnautojų reikalavimus atitinkantys darbuotojai. Nemaža dalia buhalterių prieš metus ar dvejus įgijo užimamos pareigoms būtiną aukštąjį išsilavinimą investuodami į reikalaujamą kvalifikaciją privačias lėšas. Pirmiausia teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos. Ypač svarbu, kad šių principų laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai (neatlikus centralizuotos buhalterijos įkūrimo galimybių studijos, iki šiol neaiški centralizuotos apskaitos vedimo schema, vertinimo kriterijai, SSGG analizė bei įgyvendinimo rezultatai – nežinomas efektyvumas, o be jo neįmanoma įvertinti ir reformos pagrįstumo) nebūtų pabloginta asmens teisinė ir socialinė padėtis, kad nebūtų paneigtos turimos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Teisės principų laikymasis padeda užtikrinti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise, o siūlomi nepagrįsti įstatymo pakeitimai turės tik neigiamą poveikį, ir pažeistoms teisėms apginti turi būti garantuota šių teisių veiksminga teisminė gynyba. 7. Įstatymų rengėjai aiškinamajame rašte deklaruoja 126 str. projekto tikslą – mažinti teismų skiriamų lėšų panaudojimą. Jie nenurodo, kiek kainuos įkurti 7 finansininkus Nacionalinėje teismų administracijoje  (skyriaus darbo vietų įkūrimas, skyriaus vedėjo darbo užmokestis, patalpų nuoma ir kt. paslaugų išlaidos bei mokesčiai). Sumažinus teismams asignavimus ir padidinus juos Nacionalinei teismų administracijai finansininkų sąskaita, dar nereiškia, kad laimės valstybė. Kyla abejonė, ar buvo įvertintos būsimos išmokos ir kita parama būsimiems bedarbiams ir jų šeimoms (išeitinės išmokos, bedarbių pašalpos, kita socialinė ir finansinė parama). Apie Nacionalinės teismų administracijos neefektyvų valstybės biudžeto asignavimų, susijusių su buhalterine apskaita, planavimą bei jų panaudojimą, liudija: – „centralizuotai“ 2007 m. pabaigoje nupirktos buhalterinės programos teismams: „BVS-Stekas“ ir „Labis III“, Už šių programų aktyvavimą, kiekvieną atnaujinimą, programos priežiūrą ir kitas sunkiai buhalteriui suvokiamas paslaugas iš daugumos teismų pardavėjai (susižėrė) šimtus tūkstančių litų. – šiuo metu visi 85 teismų finansininkai ir buhalteriai dalyvauja Nacionalinės teismų administracijos organizuojamuose mokymuose dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), finansuojamuose ES lėšomis (Lietuvos Respublika skiria 15% koofinansavimą). Tačiau nuo 2010 m. gegužės mėn. buhalterius ketinama atleisti ir „sutaupyti“ lėšų centralizavus buhalterinę apskaitą. Neleiskite švaistyti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų ES piliečių uždirbtų lėšų, kai sunkmetis įsibėgėjęs. Darbo vietų sukūrimas sostinėje ir jų mažinimas regionuose yra akivaizdi diskriminacija. Daugeliu Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų siekiama pagerinti ir užtikrinti tolygų šalies regioninį vystymąsi, o būsimoms nepagrįstomis Teismų įstatymo 126 str. pataisomis bus veikiama priešingai. 8. Atkreipiame dėmesį į tai, kad iš pakartotinio įstatymų projektų paketo registravimo lydimųjų dokumentų išimti trijų teismų (Kauno apygardos, Panevėžio apygardos bei Pasvalio apylinkės) nepritariantys Teismų įstatymo 126 str. pataisoms ir pakeitimui argumentuoti raštai. Tai rodo, kad juose teismų pirmininkų išdėstyti argumentai nėra palankūs įstatymo projekto sumanytojams.	Pritarti	Projektus siūloma atmesti.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Teisės institutas 2011-05-16				Pastabų ir pasiūlymų dėl Seimo nutarimo "Dėl miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo ir teismo pavadinimo keitimo" projekto XIP-1391, Miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projekto XIP-1392, Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIP-1393, Įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIP-1394, Teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIP-1395, Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIP-1396 neturime.	Atsižvelgti
2.	Kauno rajono savivaldybės taryba 2009-11-23				Kauno rajono savivaldybės taryba, atstovaudama Kauno rajono bendruomenės interesus, prašo, kad Kauno rajono apylinkės teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas nebūtų sujungti į Kauno apylinkės teismą. Mūsų nuomone, planuojama reforma yra skubota, numatomas lėšų sutaupymas duos tik trumpalaikę finansinę naudą valstybės biudžetui ir padarys keleriopai didesnę socialinę ir ekonominę žalą Kauno rajono savivaldybės gyventojams, Kauno rajone pablogės teisingumo vykdymo efektyvumas, teismai negalės įgyvendinti pareigos operatyviai ir teisingai spręsti bylas. Kauno rajono savivaldybė – viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kurioje kasmet 1 tūkstančiu padidėja gyventojų skaičius. Tai daro įtaką nusikalstamumo augimui Kauno rajone, rezonansinių bylų daugėjimui. Sujungus teismus, bylų padaugės, pailgės jų nagrinėjimo terminai. Tai sukels žmonių nepasitenkinimą, dar labiau susilpnins gyventojų pasitikėjimą teisingumo ir teismais. Nors Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno rajono apylinkės teismas įsikūręs Kauno mieste, tačiau jie yra skirtingose miesto vietose ir nei vieno iš teismų užimamos patalpos nėra pakankamai didelės, kad būtų galima perkelti abu teismus į kurį nors vieną pastatą. Peršasi mintis, kad jei būtų vienas teismas, posėdžiai turėtų vykti skirtinguose pastatuose. Be to, iš Kauno rajono atvykęs pilietis procesinius dokumentus turėtų priduoti ir sprendimą atsiimti dar kitoje vietoje – Laisvės alėjoje. Toks darbo organizavimas sukels nemažai sumaišties ir nepatogumą Kauno rajono gyventojams.	Nepritarti	Numatoma finansinė nauda nebūtų trumpalaikė, kadangi teismų reorganizavimu siekiama sumažinti teismų išlaikymui reikalingų asignavimų dydį, taigi atitinkama asignavimų suma būtų sutaupoma kiekvienais metais.
3.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-06-01				2. Projektuose patikslinti (nustatyti vėlesnę) teisės aktų įsigaliojimo datą. Pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektais siūloma pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pavadinimą į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo pavadinimą į Panevėžio apylinkės teismą. Tačiau kartu nebuvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas, kuriuo būtų keičiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo pavadinimas. Į pateikto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl miestų (rajonų) apylinkių teismų reorganizavimo ir teismo pavadinimo keitimo“ projektą (XIP – 1391) yra įtrauktos nuostatos tik dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pavadinimo keitimo.	Nepritarti	Projektą siūloma atmesti.
4.	Nacionalinė teismų administracija 2011-06-06				Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su pateiktais įstatymų projektais XIP-1391 – 1396 (toliau – Projektas), kuriais, siekiant optimizuoti teismų bei teisėjų darbo krūvį, efektyviai taupyti teismams skiriamas lėšas, užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto asignavimų planavimą bei jų panaudojimą, didinti teismų veiklos kokybę, siūloma reorganizuoti jungimo būdu Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų apylinkių teismus bei nustatyti centralizuotą teismų buhalterinės apskaitos tvarkymą, iš esmės jiems pritaria, tačiau teikia šias pastabas. Teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad teismų buhalterinė apskaita tvarkoma centralizuotai. Ją tvarkytų Nacionalinė teismų administracija (toliau – NTA). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad perdavus NTA centralizuotai tvarkyti teismų buhalterinę apskaitą ir įsteigus NTA centralizuotą Finansų skyrių, teismų buhalterinę apskaitą tvarkytų 7 finansininkai vietoje dabar dirbančių 85 finansininkų (teismuose liktų po 1 buhalterio-finansininko etatą). Atkreipiame dėmesį, kad Teisėjų taryba 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. 36P-53-(7.1.10)  pateikė savo poziciją Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui ir Teisingumo ministerijai, jog siūlomas centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos sistemos sukūrimo būdas neduos tikėtino efekto valstybės asignavimų taupyme, o taip pat išliks būtinybė tvarkyti buhalterines apskaitas 67 apskaitos vienetams – teismams. Mūsų žiniomis, Generalinėje prokuratūroje centralizuotai buhalterinę apskaitą tvarko apie 30 finansininkų – specialistų, nors asignavimus valdo viena įstaiga – Generalinė prokuratūra. Pastebėtina, kad prokuratūros sistemoje dirba apie 1600 darbuotojų, o teismų sistemoje – apie 3500 darbuotojų ir asignavimus valdo 67 teismai. Centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas bei koncentravimas NTA pareikalautų žymiai didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių negu nurodyta Projekto aiškinamajame rašte.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2011-05-18				*	Iš esmės pritarti iniciatorių teikiamo įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis siekiama nustatyti, kad Nacionalinė teismų administracija centralizuotai tvarko teismų buhalterinę apskaitą ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą.	Nepritarti	Projektas susijęs su Teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1395, kurį siūloma atmesti. Įvertinus Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos argumentus, projektą siūloma atmesti.  Siūlomas centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos sistemos sukūrimo būdas neduos tikėtino efekto valstybės asignavimų taupyme, o taip pat išliks būtinybė tvarkyti buhalterines apskaitas 67 apskaitos vienetams – teismams. Centralizuotos teismų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas bei koncentravimas Nacionalinėje teismų administracijoje pareikalautų žymiai didesnių finansinių ir žmogiškųjų išteklių negu nurodyta projekto aiškinamajame rašte.
2.	Seimo Žmogaus teisių komitetas 2011-06-08				*	– iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1396.	Nepritarti	Žr. komiteto argumentus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
3.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas 2011-06-18				*	6.1. Sprendimas. pasiūlyti  pagrindiniam komitetui projektą atmesti. Argumentai. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriui patobulinti su šiuo projektu siejamą Teismų įstatymo 126 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIP-1395, nepritardamas įstatymų projektų iniciatoriams siūlomam teismų sistemos centralizuotam buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės valdymui. Galimybės koncentruoti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymą ir taip taupyti valstybės biudžeto lėšas galėtų būti pasiektos vykdant planuojamą teismų reformą, kurios išdavoje vietoj 8 juridinių asmenų įsteigtini 3 juridiniai asmenys. 6.2. Pasiūlymai. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui: a) įvertinti projektu siūlomos teismų sistemos buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės centralizavimą santykyje su Biudžetinių įstaigų, Biudžeto sandaros, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymais ir Viešojo administravimo įstatymo nustatytuoju subsidiarumo principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; b) įvertinti tikslingumą naujų sujungimo būdu įsteigtų teismų - biudžetinių įstaigų valstybės biudžeto asignavimų valdymą tvarkyti pagal  Biudžeto sandaros įstatymą.	Pritarti	Žr. komiteto argumentus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
4.	Seimo Audito komitetas 2011-12-14				*	6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1396 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Audito komiteto pasiūlymą.	Nepritarti	Žr. komiteto argumentus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.
5.	Seimo Audito komitetas 2011-12-14	2				Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos nuostatomis bei bendruoju teisės principu, kad įstatymas atgal negalioja, tikslinga būtų patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo laiką, patikslinti Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą Įstatymo įsigaliojimo datą.	Nepritarti	Žr. komiteto argumentus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Įvertinus Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos argumentus, Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1396, atmesti.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Konstantas Ramelis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Stasys Šedbaras