LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 430
STENOGRAMA
2012 m. balandžio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. balandžio 24 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis, o po to žodis K. Glaveckui. Kol kas 35.
Du nori kalbėti. K. Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai prašau jūsų pritarti galimybei perkelti 2-8 klausimą iš 18 val. į maždaug 16 val., nes aš nelabai galėsiu 18 val. Ačiū už supratimą.
PIRMININKAS. Jeigu niekas neprieštarauja, tai iš tikro tada po žuvų. (Balsai salėje) Tų pačių. Kolega V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti jūsų dėl klausimų, kuriuos mes apsvarstėme priešpietiniame posėdyje, dėl Valstybės tarnybos įstatymų projektų, jų yra keli, aš tiesiog norėčiau paprašyti Seimo įpareigojimo komitetui, jeigu yra galimybė, juos sujungti į vieną, ir priėmimui pateikti vieną projektą. Kolega L. Sabutis suformulavo tokį prašymą iš tribūnos, tiesiog norėtųsi užfiksuoti.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Ar kolegos Seimo nariai neprieštarauja tam, kad projektai priėmimui būtų sujungti? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuoti reikia? Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta šitam racionaliam pasiūlymui, prašom balsuoti. Kolegos, technika streikuoja, tai pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašom. Balsuojam.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai, balsavo 34 ir visi balsavo už. Taigi pritarta.
15.06 val.
Dabar yra 12 kompleksinis klausimas, t. y. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-45(2). Matot, nuo kada jis yra nagrinėjamas. Antrasis variantas. Kartu su juo yra Žuvininkystės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-46(3) (čia jau trečiasis variantas). Ir dar du – Laukinės gyvūnijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-47 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-48(2). Visų keturių įstatymų, tai yra pagrindinio ir einančių kartu su juo, yra svarstymo stadija. Bet iki pradėsim – dar I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau Mėgėjiškos žūklės ir Žuvininkystės įstatymų svarstymą atidėti iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamoji kolege, kadangi kiti du yra „prikabinti“ prie šitų, tai tada visus reikia.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kartu ir visi, nors ten galima ir „atkabinti“.
PIRMININKAS. Sutinkam, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Sutinkam? Balsuoti? Prašom. Balsuokim. Tik neužmirškit, kad opozicinei frakcijai užtenka penktadalio balsų. Neužmirštat? Gerai. Balsuojam. Kas už tai, kad šitie klausimai būtų nukelti kitai dienai? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kita diena yra ketvirtadienis, čia dienai. Dabar vakarinis posėdis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo ir balsavo 42: už – 26, prieš – 8, susilaikė 8. Taigi nukeliami.
Tada galbūt profesoriaus klausimą galime nagrinėti? (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamasis Glaveckai, prašom į tribūną.
15.10 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4073. Pranešėjas, kaip sakiau, profesorius K. Glaveckas. Pateikimas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo pateikimas atsirado iš Vyriausybės kreipimosi, taip pat iš Mokesčių inspekcijos. Dabartinėje redakcijoje yra numatyta prievolė deklaruoti turtą asmenims, kurie turi nenuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. užsieniečiams, jų šeimos nariams. Pagal mūsų dabar galiojančio įstatymo tvarką šitų deklaracijų nėra pagrindo… nėra duomenų pildyti užsieniečiams, kurie yra Lietuvoje, jų turtas yra užsienyje, bet jie čia gyvena kaip šeimos nariai. Jiems reikėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jie negauna pajamų, todėl neturėtų deklaruoti.
Įstatymas yra labai trumpas, jame tik vienas sakinys. šito projekto uždavinys, kaip minėjau, yra nustatyti, kad prievolė deklaruoti turtą tenka asmenims pagal jų užimamas pareigas ir tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Tie, kurie yra nenuolatiniai Lietuvos gyventojai ir neturi pareigų, pavyzdžiui, vaikai, šeima, kurie čia gyvena, ar vyresni žmonės, kurie gyvena kartu, bet turtą turi visiškai kitur, jie neturi deklaruoti. Mes Lietuvoje neturime duomenų bazės ir ta prievolė, kuri atsirastų pagal šį įstatymą jiems deklaruoti, būtų perteklinė, absoliučiai nenaudinga ir nereikalinga.
Todėl siūlau pritarti po pateikimo ir, jeigu galima, prašyti gerbiamąjį pirmininką ir jūsų, kad pritartumėte ypatingai skubai, kad rytoj komitete būtų galima apsvarstyti, o ketvirtadienį priimti, nes tas įstatymas įsigalioja nuo gegužės 2 d. ir reikia, kad ta nuostata būtų panaikinta. Mokesčių inspekcija taip pat parašė raštą, yra kreipimasis į Biudžeto ir finansų komitetą ir į Seimą gerbiamajai Pirmininkei, kuriame sakoma, kad ta nuostata yra perteklinė ir nereikalinga, sunkiai administruojama. Mokesčių inspekcija pritaria ir prašo, kad būtų priimta Turto deklaravimo įstatymo pataisa. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. A. Endzinas pirmasis. Prašom. Jau nebenori. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, ko gero, ta nuostata sunkiai administruojama ir tai būtų visiškai perteklinis dalykas. Bet, tarkim, tokiais atvejais, kaip buvusių „Snoro“ akcininkų atveju, ar ta papildoma informacija apie tam tikrų asmenų turimą turtą kitur?
K. GLAVECKAS (LSF). Matote, prielaidą galima daryti ir reikalauti, bet labai sudėtinga tą dalyką gauti. Pavyzdžiui, jis yra Anglijos ar kitos šalies pilietis. Jis čia įsigijo per Turto fondą, per dar ką nors, per kapitalo rinką akcijas ir čia yra renkamas į kokius nors organus. Sakykim, jis turi šeimą, šeima yra atvažiavusi čia kartu su juo ir turėtų deklaruoti. Kalbant apie „Snoro“ banką, tai visas turtas, kuris buvo pas V. Antonovą, kaip pagrindinį banko savininką, akcininką, jis buvo deklaruotas ir žinomas, inventorizuotas, patikrintas, pertikrintas Lietuvos banko ir atitinkamų institucijų. Tokiais atvejais preventyviai viskas yra išsiaiškinama – ir turimų pinigų legalumas, ir kiti dalykai. Yra nustatyta tokia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, prašom prisėsti. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam?
Dabar aš iš tikro siūlyčiau tą pusiau ypatingą skubą, t. y. ne šiandien priimti, bet rytoj išnagrinėti pagrindiniame komitete, o ketvirtadienį priimti. Sutinkame su tokia ypatinga skuba? Ačiū. Tada klausimas išspręstas. Aš prašyčiau jau šiuo atveju gerbiamąjį K. Glavecką, Biudžeto ir finansų komitetą, užtikrinti, kad rytoj būtų išnagrinėta. Tada ketvirtadienį bus galima įtraukti į darbotvarkę.
K. GLAVECKAS (LSF). Užtikriname, gerbiamasis pirmininke, kad tai bus padaryta.
PIRMININKAS. Smagu. Kokie visi šiandien geri. Ačiū.
15.14 val.
Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3890(3)ES (svarstymas)
Einame toliau. Kolegos, kadangi dabar kai kas iškrito ir kai kas išnagrinėta, iš eilės turėtų būti Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3890(3)ES. Svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, ačiū. Ir pagrindinio, t. y. Ekonomikos, komiteto, čia išeitų, ir jūros, ir žvejybos, ir visokių kitokių reikalų komisijos vardu – kolega A. Endzinas. Prašom. Prašom pasiaiškinti, kad visiems būtų suprantama.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų jokių kitokių reikalų, kaip jūrinių ir žuvininkystės reikalų, šita komisija nesvarsto…
PIRMININKAS. Gerai.
A. ENDZINAS (LSF). …nesvarstė ir, manau, bent jau šią kadenciją nesvarstys, bet ką gali žinoti. Tačiau tiek Ekonomikos komitetas… Gal galima, aš iš karto už abi institucijas?
PIRMININKAS. Prašom. Žinoma.
A. ENDZINAS (LSF). Tiek Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, tiek ir Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo projektą.
Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti reikalavimą laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiančio užsienio valstybės laivo valdytojui turėti prievolių dėl reikalavimų, kuriems pagal 1976 m. tarptautinę konvenciją dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo ir 1996 m. protokolą, iš dalies keičiantį anksčiau priimtus dokumentus, pakeitimus…
Abu mūsų Seimo struktūriniai padaliniai šį klausimą svarstė, mato reikalą jam pritarti, pritarė ir prašo Seimo taip pat priimti kaip reikalingą ir naudingą valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Kol kas ačiū. Dabar kitos procedūros. Norinčių diskutuoti nematau. Pastabos čia yra iš esmės Teisės departamento. Komitetas įvertino. Kai kam pritarė, kai kam nepritarė. Manau, kad čia diskusijų nereikia, galime sutikti. Ačiū.
Dabar dėl pritarimo po svarstymo. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Galime pritarti bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Pritariame. Ačiū. (Balsai salėje)
Balsuojame? Prašom. Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio ir t. t. įstatymo projektui? Prašom. Ar pritariame po svarstymo projektui Nr. XIP-3890(3)?
Užsiregistravo 45. Balsavo 44: už – 42, 1 – prieš, 1 susilaikė. Pritarta.
15.16 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 11, 14, 15, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4128(2), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 2, 3, 5, 6, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 23, 24, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-4129(2) (svarstymas)
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4128(2). Taip pat svarstymo stadija. Pranešėjas pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – kolega V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, svarstydamas įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Tiktai aš labai atsiprašau. Čia dar yra kartu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimas, projekto registracijos Nr. XIP-4129(2). Gal jūs juos abu kartu, ar norite atskirai?
V. KURPUVESAS (KPF). Gerai, pirmininke. Sprendimas yra tas pats. Komitetas vertino Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Savivaldybių asociacijos pasiūlymus, taip pat buvo kelių Seimo narių pasiūlymai. Abiem įstatymų projektams bendru sutarimu buvo pritarta. Patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Dėl abiejų įstatymų projektų tas pats sprendimas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kalbėti norėtų A. Stancikienė. Nematau. Tada aš prašyčiau grįžti kolegą V. Kurpuvesą į tribūną ir iš eilės. Pirmiausia dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. Čia, kaip aš matau, kai kam yra pritarta, bet yra kolegos K. Masiulio siūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Gal jūs porą žodžių pasakykite.
V. KURPUVESAS (KPF). Taip, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Gal kas palaikys ir tada žiūrėsime.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, kolega K. Masiulis norėjo palikti tokią nuostatą, kad jeigu yra įstatymo pažeidimas ir tarnybos santykiai pasibaigia bet kuriais pagrindais, tai vėliau trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos tokie žmonės negali būti priimami į valstybinę tarnybą.
Aš noriu pasakyti, kad šiandieną tokia nuostata ir galioja. Mes manome, kad ta nuostata yra nelogiška. Kodėl? Jeigu yra pažeidžiamas mūsų nagrinėjamas įstatymas, šis pažeidimas nėra pagrindas žmogų atleisti iš tarnybos ir jis gali tarnauti nors ir visą gyvenimą. Bet jeigu atsitiktų taip, kad jis, pažeidęs šį įstatymą, vėliau dėl kokių nors priežasčių savo noru paprašytų būti atleistas iš valstybinės tarnybos, tai jau galiotų tokia norma ir jis trejus metus vėliau negalėtų grįžti į tarnybą. Tiesiog tokia norma užprogramuotas vidinis prieštaringumas, prieštaravimas, nelogiškumas, todėl mes manome, kad jos reikia atsisakyti.
Kita vertus, tai tikrai nesuponuoja jokio baudžiamumo, nes mes patobulinome įstatymo projektą ir šis straipsnis yra papildytas 2 dalimi, kurioje daroma nuoroda į kitus įstatymus, kur gali būti nustatytos tam tikros sankcijos esant tarnybiniams nusižengimams. Norėčiau jums priminti, kad ir šiandieną iki pietų mes taip pat svarstėme tarnybinės atsakomybės klausimą ir jis yra gana sugriežtintas. Taigi argumentai, kad būtų koks nors nebaudžiamumas, tikrai nepagrįsti. Prašyčiau tiesiog pritarti komiteto pasiūlymui, kuris iš dalies atsižvelgė į kolegos K. Masiulio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas yra priimtinas, bet noriu pranešti, kad profesorius būtinai reikalavo balsuoti. Kolegos, balsuokime. Minutėlę! Nepabėkite, gerbiamasis pirmininke. Gerai. Jeigu kas, mane pataisysite. Žodžiu, mes turime balsuoti už pilną arba visišką tą mintį, kurią siūlo įgyvendinti K. Masiulis, o pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Jeigu palaikote K. Masiulio siūlymą, balsuojate už, jeigu manote, kad reikia laikytis pagrindinio komiteto linijos, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 51. Balsavo 49: už – 13, prieš – 6, susilaikė 30. Taigi nepritarta.
Mielieji kolegos, daugiau pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu?.. Tiesa, yra norintis vienas kalbėti, bet už, tai gal nebūtina? Ačiū, kolega Sabuti. Jau yra kolegė A. Stancikienė. Nori kalbėti? Prašom. Nuomonė prieš.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikro man labai gaila, kad nepavyko mums visiems pritarti K. Masiulio pataisai. Iš tikro mes paimame iš įstatymo dabar galiojančią nuostatą, kad tarnybos santykiams pasibaigus trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos asmuo negali būti priimamas į valstybinę tarnybą. Tai yra mes lengviname, dar lengviname, sąlygas. Vadinasi, žmogus gali visiškai nebekreipti dėmesio, jokios atsakomybės jam nebetenka už tai, kad jis painioja viešuosius ir privačius interesus valstybinėje tarnyboje. Jis pakeičia darbovietę, nes atsidėkodami jam už tai, kad jis, na, painiojo interesus, gal priėmė kokius nors sprendimus ne valstybei naudingus, o kažkam asmeniškai, bet tiesiog jam pažada kitą vietą, jis ramiai išeina iš vieno darbo, nueina į kitą valstybinės tarnybos vietą ir yra labai laimingas. Aš manau, tai yra labai bloga nuostata. Ir mes, užuot griežtinę, šiuo atveju padarome tą viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje visiškai palaida bala – noriu kreipiu dėmesį, noriu nekreipiu dėmesio. Šitas įstatymas yra, manau, gerai parengtas, išskyrus tuos punktus, kuriuos reikėjo mums, deja, pataisyti. Aš tikiuosi, kad priėmimo stadijoje jūs vis dėlto susikaupsite ir kokiu nors būdu mes turėsime valios pataisyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Maloningoji kolege, jūs turite teisę priėmimui teikti naujas pataisas. Dabar, kadangi buvo nuomonė prieš, tai gal kolega L. Sabutis pasisakys už. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kai kurios pataisos tiesiog gyvenimo padiktuotos. Ir padiktuotos, nes atsisakyta kai kurių smulkmeniškų privačių ir viešųjų interesų derinimo, gavus, pavyzdžiui, neryškią dovaną arba gavus iš tų asmenų, kai gyvenimas, savaime suprantama, sako, jog tai nėra susiję su tarnyba. Be to, iniciatorių siūlymu papildome asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąrašą. Kaip matote, dabar ir banko darbuotojai, kurie turi viešojo administravimo įgaliojimus, privalės taip pat deklaruoti savo interesus, be kitų, kurie jau yra minimi 2 straipsnio 1 dalyje.
Kita vertus, dėl atitinkamų pažeidimų ir sankcijų taikymo. Keistokai atrodo kai kurių mūsų kolegų siūlymai, kad tas terminas truktų daugiau nei trejus metus. Gal galima dar pasiūlyti ir septynerius, ir dešimt, ir apskritai ignoruoti? Mes atsiduriame tokioje situacijoje, kad kaltas tampa ne tik tas, kuris yra šioks toks ar didelis pažeidėjas, bet kalčiausias lieka tas, kuris laiku nepritaikė šitos drausminės nuobaudos. Bendroji norma liko, kad nuo pažeidimo dienos treji metai yra tas terminas, tai jau yra daugely įstatymų priimtinas laikotarpis. Todėl mums atrodo, kad kitų korekcijų nereikėjo daryti. Iš esmės yra susijusios su mūsų Vyriausiosios tarnybos etikos veikla, darbu šio įstatymo pataisos, todėl aš kviečiu pritarti, jas dar, kiek įmanoma, koreguoti, bet būtinai jas reikia priimti ir pataisyti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio. Dabar prašom susikaupti, nes reikės balsuoti po kalbų, kurios siūlo skirtingus dalykus. Taigi kas remiate įstatymo projektą pagal pagrindinio komiteto redakciją, balsuojate už, kas manote, kad yra kažkas ne taip, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Prašom balsuoti. Kas už komiteto redakciją, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo ir balsavo jau 62 Seimo nariai: už – 51, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamasis pirmininke, prašom į tribūną. Dabar kalbėsime apie antrąjį projektą, dėl kurio yra daugiau pataisų. Dėl šio įstatymo, arba bazinio įstatymo 2 straipsnio, pirmoji yra kolegos J. Razmos pastaba. Jo paties nematau, tai gal jūs pasakykite, nes komitetas nepritarė.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, mes siūlome nustatyti, jog Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pareigybių skaičių tvirtina Seimo valdyba, tuo tarpu J. Razma siūlo nustatyti, kad tokį pareigybių skaičių tvirtintų komisija. Mes tokiam pasiūlymui nepritariame, nes manome, kad jis prieštarautų netgi ir Valstybinės tarnybos įstatymui. Juk esame taip nustatę, kad pareigybių skaičių visada nustato steigėjas, tai yra ta institucija, kuri yra įsteigusi. Šiuo atveju Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos steigėjas yra Seimas, tai dėl to valdyba ir turėtų, matyt, nustatyti didžiausią pareigybių skaičių. Juo labiau kad tai nėra išgalvotas dalykas, panaši nuostata, kalbant apie kitas Seimui atskaitingas institucijas, taip pat galioja.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar viena nuomonė už kolegos J. Razmos siūlymą, kita nuomonė prieš. L. Sabutis – prieš. Nekalbėsite? Gerai.
Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Toliau yra kolegos profesoriaus K. Masiulio siūlymas, kuriam komitetas irgi nepritaria. Autoriaus nematau, tai, gerbiamasis pirmininke, jūs pasakykite.
V. KURPUVESAS (KPF). Čia, gerbiamasis pirmininke, mes turbūt kalbame apie 2 straipsnio 3 dalį?
PIRMININKAS. Taip.
V. KURPUVESAS (KPF). Taip?
PIRMININKAS. Apie bazinio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Kolega K. Masiulis siūlo nustatyti, kad tas narys turi teisę turėti patarėją, kuriam būtų už darbą mokama iš valstybės biudžeto, kad jis taip pat galėtų turėti padėjėją, dirbantį visuomeniniais pagrindais. Na, maždaug yra toks pasiūlymas. Kolega mato kažką panašaus į teisėjus, kurie turi savo padėjėjus, arba į Seimo narius, turinčius padėjėjus.
Mes tokiam pasiūlymui nepritarėme. Manome, kad vis dėlto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra kolegiali priežiūros institucija, be to, įtvirtinta įstatymu. Vadinasi, ji turi kolegialiai dirbti, kolegialiai priimti sprendimus ir kolegialiai rengti sprendimų projektus. Tam yra suformuotas sekretoriatas, kuris ir privalo pagelbėti Vyriausiajai tarnybos etikos komisijai.
Kita vertus, jeigu komisijos nariai manys, kad jiems reikia valstybės tarnautojų, kurie vien tik jiems pagelbėtų jų darbe, tai tai yra grynai komisijos darbo organizavimo klausimas ir komisija savo reglamente dėl to gali susitarti. Tiesiog nėra būtina keisti įstatymo, todėl mes ir nepritarėme tokiai nuostatai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti. Gal irgi galime bendru sutarimu palaikyti pagrindinio komiteto nuomonę? Ne? Tada prašom balsuoti. Kas pritariate kolegos K. Masiulio pasiūlymui dėl šio įstatymo 1 straipsnio, o dėl bazinio įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, kitos redakcijos, balsuojate už, kas palaikote pagrindinį komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 65, balsavo 66 Seimo nariai: už – 20, prieš – 14, susilaikė 29. Nepritarta.
Einame toliau. Dabar šio įstatymo 2 straipsnis. Pastabų nėra. 3 straipsnis. Pastabų nėra.
4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 6 straipsnis. Čia yra kolegų J. Razmos ir K. Masiulio siūlymai. Pirmasis yra J. Razmos siūlymas – iš viso išbraukti 4 straipsnį, arba bazinio įstatymo 6 straipsnį. Pagrindinis komitetas nepritaria. J. Razmos nematau, tai prašau gerbiamąjį pranešėją tarti žodį.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo išplėsti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių skaičių. Šiandien yra penki, mes siūlome išplėsti iki šešių, tai yra papildyti vienu komisijos nariu, tuo tarpu J. Razma siūlo palikti penkis. Mes tokiam J. Razmos pasiūlymui nepritarėme, nes mūsų pasiūlymas remiasi mūsų siūlymu, kad būtų užtikrinta kas dveji metai komisijos rotacija, tai yra kas dvejus metus jie atsinaujintų dviem komisijos nariais. Tokiu būdu būtų garantuotas komisijos veiklos tęstinumas, nepertraukiamumas, galima būtų komisijoje formuoti ir pastovią praktiką. Tai yra vienas argumentas. Kitas argumentas susijęs su kolegialumu. Juk tai yra kolegiali priežiūros institucija, dėl to jinai turi priimti sprendimus kolegialiai.
Jūs įsivaizduokite, šiandien yra penki komisijos nariai. Tam, kad komisijos posėdis būtų teisėtas, pakanka, kad dalyvautų trys komisijos nariai, daugiau kaip pusė. Tam, kad būtų priimtas sprendimas, reikia daugiau negu pusės nuo dalyvaujančiųjų, tai yra nuo trijų dalyvaujančiųjų pakanka dviejų komisijos narių, kad jie priimtų sprendimus. Mes manome, kad tai tikrai per mažas komisijos narių skaičius ir tokiu būdu negalima užtikrinti priimamų sprendimų kolegialumo ir veiklos kolegialumo. Dėl to mes siūlome truputį išplėsti, vieną komisijos narį pridėti, tada kas dveji metai rotacija.
Toks yra pasiūlymas. Prašom nepritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia dabar yra ir palaikantys, ir nepalaikantys. Pirmasis – J. R. Dagys, nuomonė už. Už J. Razmos siūlymą. Taip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi šie klausimai susiję ne tiktai su skaičiumi, bet ir su konkrečiu siūlymu, mes turime matyti visą tekstą, iš kur tas skaičius 6 atsirado. Tas skaičius atsirado dėl Valstybės kontrolės, kuri yra viena iš kontroliuojančių organizacijų, kuri deleguoja savo narį į kitą kontroliuojančią organizaciją. Man toks siūlymas yra ganėtinai keistas, nes, man atrodo, čia susiplaka daugelis dalykų. Valstybės kontrolė turi savo kompetenciją ir savo ratą darbų, ne jos siūlomi žmonės turėtų dar ir tarnybinės etikos klausimus spręsti. Man tikrai kelia abejonių, ar reikia čia dar ką nors keisti. Kitos pataisos tikrai tobulina darbą, bet čia, man atrodo, tiktai dar daugiau chaoso bus. Viena centralizuota institucija per savo įtaką turės papildomą tokią superkontrolę. Ir neaišku, kuria kryptimi einame. Todėl aš manau, kad nereikėtų plėsti rato.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Sabutis, kita nuomonė. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Šis pasiūlymas yra svarstytinas ta prasme, jog darbo praktika, kuri susiformavo svarstant įvairiausias bylas šioje institucijoje, kuri, beje, yra Seimo įsteigta… Ir darbo krūvis yra toks, jog iškilo pakankamai daug įvairiausių svarstytinų klausimų. Mūsų įstatyme yra pavedimas šiai komisijai taip pat talkinti Savivaldybių asociacijai, prižiūrėti įvairiausių sprendimų teisėtumą. Turi iniciatyvą patys kreiptis į teismą arba įpareigoti valstybinių institucijų vadovus šalinti trūkumus. Reikia turėti pakankamai informacijos.
Todėl ilgai ir kantriai svarstydami vis dėlto suderinome redakciją taip, kad kas dveji metai po du asmenis keistųsi šioje komisijoje, kad neužsisėdėtų, viena. Antra, kad tai būtų kompetentingi žmonės. Ir trečia, kad parlamentinę kontrolę pagal dabartinę redakciją turės vykdyti Seimas. Todėl mes manome, kad trumpinimas nuo mūsų siūlomų šešerių metų iki penkerių yra nepriimtinas, nuo penkių narių siūlymas iki… nuo šešių siūlymas iki penkių nepriimtinas, taip pat nepriimtina atsisakyti konstitucinės pareigybės… valstybės kontrolieriaus galimybės teikti savo kandidatą per tarybą į šią komisiją. Prašau Seimą labai atidžiai vertinti, pritarti komiteto suredaguotai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašome susikaupti, nes kolegos J. Razmos siūlymas yra šiek tiek sudėtingesnis, negu aš iš pradžių pasakiau. Jis siūlo išbraukti šio įstatymo 4 straipsnį, liečiantį bazinio įstatymo 6 straipsnį, ir kartu išbraukti su 4 straipsniu susijusį 18 straipsnį. Pagrindinis komitetas tam nepritarė. Taigi prašom dabar balsuoti. Kas palaikote J. Razmos siūlymą, balsuojate už, kas remiate pagrindinį komitetą, jo siūlomą redakciją, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, balsuojam!
Užsiregistravo 74. Balsavo 72: už – 18, prieš – 13, 41 susilaikė. Nepritarta.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, yra Seimo nario K. Masiulio siūlymas papildyti 6 straipsnį, tai yra bazinio įstatymo 6 straipsnį, arba atitinkamai pataisyti šio įstatymo 4 straipsnį. Autoriaus nematau, tai prašom pasakyti porą žodžių.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, dėl to pasiūlymo, matyt, nereikėtų balsuoti, nes panašus pasiūlymas buvo J. Razmos. Seimas apsisprendė ir tiesiog balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Jeigu šitaip traktuojame, tada išties sutinku su tamsta, nėra reikalo balsuoti. Klausimas išspręstas. Einame toliau.
Šio įstatymo 5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 9 straipsnis. Pataisų nėra. 6, arba 11 straipsnis. Irgi pataisų nėra. 7 šio, arba bazinio įstatymo 13 straipsnis. Pataisų nėra. 8 straipsnis, arba įstatymo papildymas 131 straipsniu. Pataisų nėra. 9 straipsnis, arba bazinio įstatymo 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Pataisų nėra. 10, arba 15 straipsnio pakeitimas ir papildymas. Pataisų nėra. 11, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio pakeitimas. Pataisų nėra. 12 straipsnis, arba 17 straipsnio pakeitimas. Pataisų nėra. 13 straipsnis, arba 18 straipsnio kai kurių punktų pakeitimas. Pataisų nėra. 14 straipsnis, arba 23 straipsnio pakeitimas. Pataisų nėra. 15 straipsnis, arba bazinio įstatymo 28 straipsnis. Pataisų nėra. 16 straipsnis, arba 29 straipsnio pakeitimas. Pataisų nėra. Ir 18 straipsnis – „Įstatymo taikymas“. Čia yra kolegos K. Masiulio siūlymai. Jo nematau. Jis siūlo papildyti.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, mes, matyt, taip pat neturėtume balsuoti dėl šio pasiūlymo, nes jis būtų susijęs su pasiūlymu dėl narių mažinimo ir penkerių metų kadencijos. Tai tiesiog Seimui nubalsavus taip, kaip nubalsavo, nereikia jau balsuoti dėl to pasiūlymo.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Taigi nagrinėjimas baigtas. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime balsuoti!“) M. Petrauskienė, nuomonė prieš. Ne? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Gerai, pabalsuokime. Ar pritariame po svarstymo pagrindinio komiteto redakcijai? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 72 Seimo nariai: už – 61 ir 11 susilaikė. Pritarta.
15.42 val.
Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3552, Valstybės gynimo tarybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3553, Seimo kontrolierių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3554, Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3555, Teismų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3556, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 3, 9, 10, 60, 72, 73, 74 straipsnių pakeitimo ir 771 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3557, Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto 3, 10, 16 straipsnių pakeitimo, 8 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-3558, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3559, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3560, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3561, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3562, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3563, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3564, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3565, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3566, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3567 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar peršokame per vieną bloką, kurio atsisakėme dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, ir turėtume nagrinėti kitą didžiulį bloką. Tai yra Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Prašyčiau pranešėjo kolegos A. Anušausko pamažu artėti prie tribūnos. O aš privalau pasakyti apie visus projektus, kurių čia masė. Tai yra Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3552, Valstybės gynimo tarybos įstatymo pakeitimas, projekto Nr. XIP-3553, Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimas, registracijos Nr. XIP-3554, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimas, registracijos Nr. XIP-3555, Teismų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3556, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP-3557, Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3558, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3559, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3560, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3561, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3562, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3563, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3564, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3565, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3566 ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3567. Aš skaičiau ilgiau, matyt, nei pranešėjas kalbės. Jis, matyt, kalbės apie viską iš karto. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydintys įstatymų pakeitimai yra parengti siekiant išsamiai ir nuosekliai reglamentuoti žvalgybą, kontržvalgybą, žvalgybos institucijų koordinavimą ir kontrolę, taip pat žvalgybos pareigūnų, kurie atlieka labai specifinį darbą, tarnybos sąlygas, socialines garantijas. Kadangi rengiant projektą buvo atsižvelgta į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus siūlymus, taip pat buvo atsižvelgta į Žvalgybos kontrolės koordinavimo stiprinimo koncepciją, kurią prieš dvejus metus tvirtino Valstybės gynybos taryba…
Jeigu trumpai, tokie būtų pagrindiniai akcentai: atskirti žvalgybą nuo teisėsaugos; aiškiai reglamentuoti kontržvalgybą; nustatyti vienodą teisinį reguliavimą; taip pat nustatyti aiškius žvalgybos informacijos rinkimo pagrindus ir jos panaudojimą; išplėsti parlamentinę kontrolę, šiuo atveju siūlomas Saugumo pakomitetis; sukurti bendrą tarnybos organizavimo, apribojimų taikymo, apmokėjimo, socialinių garantijų sistemą; iš esmės atsisakyti teisėsaugos struktūroms būdingų atributų: inspektorių pareigybių, uniformų, laipsnių; taip pat įtvirtinti, kad operatyviniai tyrimai gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais.
Kaip žinoma, projektas ankstyvos stadijos metu buvo svarstytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Į keturis penktadalius Teisės departamento pastabų, kurios buvo pateiktos, jau atsižvelgta, o dėl kitų diskutuosime (maždaug dešimt pastabų), tikiuosi, svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Bet niekas jūsų nenori klausti. Ačiū. Siūlau užimti savo darbo vietą, o tai kas nors sugalvos vis dėlto paklausti.
Dabar kita procedūra. Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkam? Ačiū.
Dabar aš išvardysiu tik tuos įstatymus ir tuos komitetus, kur yra konkrečiai parašyta. Dėl Žvalgybos įstatymo projekto papildomas Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Operatyvinės veiklos ir Teismų įstatymų pakeitimo papildomas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Dėl Viešųjų ir privačių interesų papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo projekto papildomi du: Socialinių reikalų ir darbo ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Pagrindinis visur yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Jeigu jūs turėsite ką pasakyti, tai prašome per šoninį mikrofoną. Aš baigsiu vardyti likusius, nes liko tik vienas projektas. Ir paskutinysis – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis, kaip sakiau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Viskam pritariam, bet kažkam nepritaria kolega R. J. Dagys. Prašom pasakyti savo teiginį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, visi draudimo įstatymai, ypač svarstant visos dabartinės gairių pertvarkos kontekste ir apskritai priimant visas draudimo sistemas… Jeigu mes dabar jas pradėsime tampyti iš komiteto į komitetą, tai mes tiesiog pamesime pagrindines pertvarkos gaires. Aš siūlau, suprasdamas visų įstatymų svarbą… bet vis dėlto jie turėtų gulti į pagrindinę vagą, o ne būti atskirai tampomi. Aš siūlau pagrindiniu šiais klausimais skirti mūsų komitetą, nes kitaip mes susipainiosime svarstydami pataisas.
PIRMININKAS. Minutėlę! Pirmininke, nepabėkite nuo mikrofono. Aš įvardiju tuos projektus, kad visi susiorientuotumėte, o tada žodis kolegai A. Anušauskui. Jūs kalbate… Gerbiamasis Dagy, kolega Dagy! Minutėlę! Būkite malonus likti prie mikrofono! Ar kolega R. J. Dagys atsisako kalbėti? (Balsai salėje) Tai projekto nėra jau? (Balsai salėje) Kiek supratau, problemos neliko.
Kolegė R. Juknevičienė nori tarti žodį? Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gal pirmininkas būtų tą patį pasakęs. Man atrodo, labai svarbu, kad visas paketas būtų vienose rankose, o papildomi komitetai pasakys savo nuomonę ir Seimas svarstys. Bus ir svarstymo procesas. Aš jau turėjau tokią situaciją, kai iš paketo ištrauktas koks nors lydintysis įstatymo projektas atsirasdavo kitame komitete ir kildavo iš tikrųjų labai daug painiavos. Tiesiog labai daug laiko sugaišdavome. Man atrodo, kad daug solidžiau būtų, jeigu vienas komitetas visus kaip pagrindinis, o kiti komitetai būtų kaip papildomi.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Bet dar kolega V. Žiemelis nori žodį tarti. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėčiau pritarti gerbiamajam R. J. Dagiui. Vis tiek jo komitetas kuruoja tam tikrą sritį. Jeigu mes numatysime didesnes socialines garantijas šios struktūros darbuotojams, tada kitos struktūros irgi to paties norės. Aš manau, kad šiuo atveju R. J. Dagys teisus, ir aš manau, kad nors ir Rasa yra pirmininko pavaduotoja, neužgoš savo autoritetu jo pasiūlymo.
PIRMININKAS. Kolegos, pirma išsiaiškinkime vieną procedūrinį dalyką, kad vienodai suprastume. Jeigu aš teisingai supratau, tai kolega R. J. Dagys kalba apie Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, Nedarbo socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymų projektus, tai yra keturis projektus. Dabar aš prašyčiau, kad kolega A. Anušauskas uždėtų taškus ant „i“. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų visiškai suprantamas komiteto galimas nuogąstavimas, bet šiuo atveju vis dėlto siūlau palikti kaip pagrindinį komitetą Nacionalinio saugumo ir gynybos. Atkreipsiu dėmesį, kas susipažino su projektu, negalima sakyti, kad ir kitos institucijos norės to paties. Tada joms reikėtų norėti ir tų pačių apribojimų. Apribojimai tiems darbuotojams labai rimti, kuriuos jie turės. Be abejonės, jų garantijos yra specifinės.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau balsuoti. Gal užteks kalbų. Kolega V. Mazuronis tuo pačiu klausimu ar kitu? Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Česlovai, gerbiu ir suprantu jūsų vedimo tvarką, bet man taip atrodo, kad už visus įstatymus po pateikimo mes nebalsavome ir jūs viešai nesakėte, kad bendru sutarimu pritarėme. Jeigu aš klystu, pasižiūrėkime stenogramoje. Mes pereiname prie komitetų dar neapsisprendę po pateikimo. Man atrodo, kad yra taip.
PIRMININKAS. Aš su tamsta sutinku, bet, kad niekas neprieštaravo.
V. MAZURONIS (TTF). Kad niekas neklausė.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, jeigu jūs manote, kad reikia balsuoti, prašom. Čia ne problema. Bet siūlau balsuoti už visą paketą. Balsuokime su visą paketą. Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kartu su juo visa serija įstatymų projektų. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Prašom.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 66 Seimo nariai, susilaikė 6.
Dabar, kolegos, dėmesio! Dėl dvylikos projektų jokių protestų nėra, o dėl paskutinių keturių yra siūloma alternatyviai apsispręsti. Mygtukas „už“ – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis, mygtukas „prieš“ – kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar aišku? Už – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, prieš – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti dėl keturių paskutinių projektų. Sekundę, tuoj prasidės balsavimas. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mygtukas „prieš“ – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Balsavo 66 Seimo nariai: už – 44, prieš – 22. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kai kuriais atvejais dar kiti komitetai.
15.55 val.
Kolegos, dėmesio! Vėl kviečiu į tribūną A. Anušauską, kaip darbo grupės pirmininką. Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIP-4305 ir kartu su juo Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4306. Abiejų projektų pateikimo stadija. Prašom. Kolegos, tylos!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo valdybai sudarius darbo grupę, buvo parengtas Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas. Minėtoje darbo grupėje buvo atstovų iš pačių įvairiausių institucijų, kurioms šis klausimas taip pat anksčiau kaip nereglamentuotas buvo labai svarbus. Iki šiol privati detektyvinė veikla nėra ir nebuvo Lietuvoje reglamentuojama, tai yra nenustatytos jos ribos, kas gali užsiimti, neaišku, kokia veiklos kontrolė ir visa tai, kas susiję su privačių detektyvų, seklių darbu, nors tokios įmonės ir privatūs asmenys šia veikla užsiima. Esminiai dalykai, kuriuos siūloma nustatyti, kad privati detektyvinė veikla būtų licencijuojama, reglamentuotos privačių detektyvų teisės ir pareigos, nustatytos veiklos formos, nustatytos paslaugos, kurias gali ir kokiom sąlygom teikti privačia detektyvine veikla užsiimantys asmenys.
Kartu teikiamas ir lydintysis Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, reglamentuosiantis, kad tam tikrus duomenis, nurodžius konkretų naudojimo tikslą, galima gauti ir privatiems detektyvams: asmens kilmės, giminystės ryšių, biografiniams ir kitiems duomenims apie asmenį rinkti šio asmens prašymu. Atkreipsiu dėmesį, kad visos paslaugos teikiamos paprastai asmenų prašymu apie juos pačius arba, pavyzdžiui, tėvų, globėjų, rūpintojų prašymais, arba kliento prašymu, jeigu vyksta civiliniai darbo administraciniai ginčai.
PIRMININKAS. Ačiū. Konstatuoju, kad detektyvai labiau Seimo narius domina negu žvalgyba. E. Pupinis – pirmasis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų lydinčiajam įstatyme yra pasakyta, kad privatūs detektyvai gali gauti informaciją, tačiau nereikėtų kitų teisės aktų… tarkim, informacija, kurią turi privatūs detektyvai, galėtų naudotis ir mūsų struktūros. Nors ten ir privačios detektyvinės kompanijos, bet iš tikrųjų jos turės tam tikrą informaciją ir nežinia, ar negerai, kad ta informacija būtų dalinamasi, galbūt ne visa, ne su visais, bet su tam tikrais teisiniais subjektais. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką aš galėčiau pasakyti? Pavyzdžiui, privatus detektyvas, rinkdamas informaciją, jeigu jis gaus informacijos apie daromą nusikalstamą veiklą ar kokį teisės pažeidimą, be abejonės, yra numatyta, kad jis suteiks informaciją teisėsaugos institucijoms. Bet vėlgi atkreipiu dėmesį, kad informacijos rinkimas yra asmens prašymu, paties asmens prašymu arba jeigu vyksta civiliniai, darbo, administraciniai ginčai. Visada yra kliento prašymas ir sutartis, tai yra visada teisinis pagrindas yra apibrėžtas labai aiškiai. O dėl informacijos saugojimo, taip, atsakomybė ir privatiems detektyvams, beje, numatytas ir licencijos atėmimas, jeigu nebus laikomasi įstatymo reikalavimų.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dėl licencijų. Pagrindiniai akcentai, kokiu pagrindu būtų išduodamos tos licencijos tiems privatiems detektyvams, ar čia akcinės bendrovės, ar individualūs leidimai? Gal galite smulkiau?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju licencijos bus išduodamos privačia detektyvine veikla norinčiam užsiimti konkrečiam fiziniam asmeniui, jie, be abejonės, galės susijungti, jeigu bus būtinybė, ir į privačių detektyvų grupę, tai yra profesinės partnerytės pagrindu vykdyti savo veiklą. Ir įmonė galės užsiimti, bet joje turės būti licencijuotas detektyvas, konkretus fizinis asmuo.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar privačia detektyvine veikla užsiimantys, jeigu užsiims po pritarimo jūsų įstatymo projektui, ta informacija, kuri yra vidaus reikalų sistemos visose srityse, galės naudotis, ar jiems bus leistina, ar ne?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju yra nurodytos privataus detektyvo teisės. Be abejo, įstatymų nustatyta tvarka jie galės prašyti informacijos iš valstybės institucijų dokumentų pagal savo veiklos sritis. Bet aš sakyčiau, kad tai nėra teisėsaugos institucija, tai yra privačiam asmeniui pagal sutartį su juo dirbantis žmogus. Galimybės, ką jis galės daryti, yra nurodytos labai aiškiai. O informacijos iš kokių nors duomenų bazių ir panašiai, be abejo, kad ne, čia ne teisėsauga. Bet, kaip minėjau, pagal tą įstatymo pakeitimą, kad iš Gyventojų registro, iš vienintelės vietos, tiktai apie tą asmenį, apie kurį ir renkama informacija, jo prašymu galės gauti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prisėskite. Nori kalbėti tik už, tai gal nereikia tada. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Balsuojame. Prašom. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIP-4305 ir Gyventojų registro įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4306? Prašom balsuoti. Po pateikimo.
Užsiregistravo ir balsavo 65 Seimo nariai: už – 64 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad abiem atvejais pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Sutinkame? Ir dėl Gyventojų registro įstatymo dar Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Nagrinėjame birželio 19 d.
Tiesa, dėl ankstesnio paketo aš nepasakiau datos. Tai yra dėl žvalgybos, kad nagrinėjame birželio 7 d.
16.03 val.
Ir dar sykį, matyt, jau paskutinį, kviečiu kolegą A. Anušauską į tribūną pateikti du įstatymų projektus – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4074 ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4075. Abiejų pateikimo stadija. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos gyventojų turto deklaravimo įstatymo papildymo įstatymo projekto tikslas – išplėsti asmenų, privalančių deklaruoti turtą, grupę. Siūloma nustatyti, kad turtą privalo deklaruoti ir kandidatai į pareigas, ir jų šeimų nariai. Taip pat siūloma nustatyti, kad kandidato į pareigas šeimų nariai deklaruoja turtą, ne tik turėtą atitinkamais kalendoriniais metais, kai jie ėjo tam tikras pareigas, bet ir už praėjusius metus, tai yra turėtą kalendoriniais metais anksčiau. Nes dabar pagal esantį teisinį reglamentavimą yra sudėtinga tinkamai įvertinti asmens turtą, kai visuomenei reikšmingas pareigas einantis asmuo neteisėtai praturtėja pirmais atitinkamų pareigų ėjimo metais. Nėra deklaruotų duomenų, koks turtas buvo iki tol.
Korupcijos prevencijos įstatymo papildymo įstatymo projekto tikslas – išplėsti informacijos, pateikiamos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas, turinį. Siūloma pateikti informaciją apie administracinius teisės pažeidimus ir galiojančias, pabrėžiu, galiojančias, nuobaudas už juos. Taip pat duomenis dėl jo atliktų mokestinių patikrinimų bei turto ir pajamų deklaracijų duomenis.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys Seimo nariai nori tamstos paklausti. J. Juozapaitis pirmasis. Prašom, kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte yra dėl asmenų atliktų… ar atliekamus mokestinius patikrinimus nustatytas laikotarpis, duomenų surinkimas… ir 12 punktas, kur yra turto ir pajamų deklaracijos 5 metai. Kodėl toks skirtingas laikas, penkeri ir dešimt metų? Už 10 metų reikėtų surinkti labai daug duomenų. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ką galėčiau pasakyti? Dėl mokestinių patikrinimų aš manau, kad svarstymo metu reikės šiek tiek aiškiau apibrėžti. Gal ir terminus, ir pačius mokestinius patikrinimus, nes nenorėtume, kad šiomis nuostatomis būtų piktnaudžiaujama. Žmonės kartais padaro klaidų savo mokesčių deklaracijose ne dėl kokių nors blogų paskatų, tiesiog būna elementarių klaidų, kurios pastebimos, pradedami patikrinimai, klaidos ištaisomos. Manau, kad svarstymo metu galėsime šiuos dalykus tikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bukauskas. Prašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs dabar deklaravimo būtinybę išplečiate dar vienai daliai. Ar nematote, kad iš esmės turėtų būti kaip ir visuotinis deklaravimas, bent dirbantiems ir nedirbantiems?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Visuotinis deklaravimas, jeigu pasižiūrėsime į statistiką, gal nepavadinčiau absoliučiu visuotiniu deklaravimu, bet jis arti to, vis dėlto didelė dalis darbuotojų deklaruoja savo pajamas, nes siekia atgauti mokesčių permokas.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš pratęsiu kolegos klausimą, ačiū, pirmininke. Sakykite, o kodėl jūs nepalaikytumėte visuotinio deklaravimo? Dabar yra tokia jūsų mintis. Kodėl taip ir kodėl mes tokiais etapėliais išskiriame?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pabrėžiu, šis projektas yra skirtas korupcijos prevencijai stiprinti, tai yra siekiama užkirsti kelią neteisėtai praturtėti, sumažinti sąlygas atsirasti korupcijai, bet mes kalbame apie konkrečius asmenis, kurie eina tam tikras pareigas, ir jų šeimų narius. Sąrašas ten yra baigtinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas abiem atvejais. Ir abiem atvejais papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto dar papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? Ačiū. Nagrinėjame birželio 19 d.
16.08 val.
Dabar, kolegos, turiu pranešti, kad mes peršokome per kelis klausimus, nes autoriai nesurinko parašų tiek, kiek reikia, kad galėtume nagrinėti, todėl dabar dėmesio! Darbotvarkės 2-14 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2662. Pateikimo stadija. Pranešėjas – S. Stoma. Prašom į tribūną.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpa pataisa, bet, manau, ji yra reikšminga. Tik bijau, kad šiandieninės aktualijos nesutrukdytų pateikti šią pataisą. Perskaitysiu, ką siūlau. Čia dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriui keliamų reikalavimų kaip pareigybei, atsiribojant nuo žmogaus. Tiesiog manau, kad yra ne visai gerai, kai vaiko teisių kontrolierius pagal dabartinį įstatymą gali būti tik teisininkas ir niekas daugiau.
Mano pataisa labai paprasta. Perskaitysiu visą sakinį: „Vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės, psichologijos ar sociologijos magistro arba atitinkamą profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip dešimties metų tokio arba atitinkamo pedagoginio darbo stažą.“
Visa pataisa, bet esmė ta, kad jei kada nors skirsime naują vaiko teisių apsaugos pareigūną, jis turėtų ne vien teisinį, bet ir psichologinį, ir sociologinį išsilavinimą. Einant šias pareigas, manau, tikrai yra svarbu teisinis išsilavinimas, bet šalia jo reikia turėti ir tam tikrą platesnį humanitarinį akiratį, psichologinių žinių. Žmogaus teisės daugiau yra teisinis dalykas, sutinku, bet vaiko teisės tikrai yra daugiau nei kažkas formalaus. Vaikas nėra daiktas ir jeigu į jį žiūrima, kaip kartais, per antstolio prizmę, kad tai yra daiktas, kurį reikia tam tikroje vietoje padėti, laikyti, prižiūrėti, ir nėra to platesnio psichologinio požiūrio, tai yra blogai. Bet tikrai bijau, kad dabartinė situacija jums gali trukdyti apsispręsti visiškai objektyviai, pasižiūrėjus į tai, kas bus ateityje, o ne kas yra dabar. Todėl siūlau po pateikimo pritarti. Galbūt kai kas dar pasiūlys šiek tiek platesnį apibrėžimą, dar ką nors įtraukti. Gal bus pakoreguota, tačiau prašyčiau po pateikimo pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę, prašom nepabėgti. Klausimas atrodytų trumpas, bet 7 Seimo nariai nori klausti. O. Valiukevičiūtė pirmoji. Prašom, kolege.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Jūs, gerbiamasis Sauliau, darydamas įžangą, jau truputį rezonavote savo klausimo pristatymą. Iki šiol buvę vaiko teisių kontrolieriai iš tikrųjų buvo gabūs, geri teisininkai (ir esantis vaiko teisių kontrolierius). Kokias jūs dar specialybes matytumėte, kas galėtų būti vaiko teisių apsaugos kontrolieriai? Kad reikalingos psichologinės ir teisinės žinios, be jokios abejonės. Bet, tarkime, baigusi universitetą lietuvių kalbos specialistė ar galėtų būti vaiko teisių apsaugos kontroliere? Mano manymu, visiškai. Bet ar ji turės teisinių žinių ir visokių kitokių, kurios reikalingos Seimo kontrolieriui, aš abejočiau.
S. STOMA (TS-LKDF). Jūs visiškai teisi. Šitam postui reikia teisinių žinių, ir aš to nekvestionuoju. Tos žinios reikalingos. Bet šalia jų reikia dar papildomai ne visai smulkmenos, psichologijos, sociologijos, bendro supratimo apie… Vaikas, bijau kartotis, yra daugiau negu į teisines normas įspraustas daiktas. Manau, to reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Baukutė. Prašom, kolege.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai sveikinu jūsų pataisą. Be jokios abejonės, reikalingos ne tik teisinės žinios. Mano klausimas būtų susijęs su Teisės departamento pastabomis. Ar jūs nenuvertinate, įvardindamas (…) universitetinį išsisalvinimą? Kaip yra pasakyta, suponuoja kokybiškai mažesnius reikalavimus asmenims dėl teisinio išsilavinimo, nes antrosios pakopos teisės studijas asmenys galėtų baigti… ir magistro laipsnį. Tai būtų tokia pastaba. Ir labai kliūna jūsų įvardijimas turėti ne mažesnį kaip 10 metų tokį arba atitinkamą… Ar jūs įvardinsite konkrečiai, kas tas atitikmuo būtų? Būtų dvi pastabos.
S. STOMA (TS-LKDF). Labai ačiū. Pradėsiu nuo antro. Atitinkamo pedagoginio, ta prasme, atitinkamo teisinio pedagoginio, nebūtinai jis turėjo dirbti kaip praktikas teisininkas, bet pedagogas, teisės pedagogas, ar panašiai. Žinoma, Teisės departamento pastabos iš dalies yra teisingos, galima suprasti teisinę bendruomenę, kuri labai mėgsta tam tikra prasme ginti savo teritoriją ir nori, jeigu kur kas nors kalbama apie teisę, žmogaus teises, kad visur būtų vien tik teisininkai. Iš bendruomenės pozicijų žiūrint gal tai ir teisinga, bet iš visuomenės pozicijų žiūrint nemanau, kad reikia apriboti tokią jautrią sritį kaip vaiko teisių gynimas.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, garbusis pirmininke. Gerbiamasis kolega, mes su kolega Jonu, matyt, vieną klausimą norėtume užduoti. Suprantama, kad reikia rūpintis vaikais, jie yra mūsų ateitis. Sakykite, jūsų pataisa praplečiant vaikų teisės studijas baigiantis… Kas turėtų užimti pareigas? Ar jūs pats galėtumėte pritarti, kad Sveikatos reikalų ministerijai vadovautų žemėtvarkininkas?
S. STOMA (TS-LKDF). Jeigu tai politikas ministras, manau, jis gali turėti bet kokią poziciją. Bet čia vis dėlto ne politinė pareigybė, o pareigybė, kuri reikalauja tam tikrų specifinių žinių. Aš tikrai neatmetu specifinių žinių turėjimo būtinybės.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jurkevičius. Prašom, kolega.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis kolega, viskas gerai: teisinės žinios, psichologinės, dešimties metų patirtis. Tačiau kaip jūs žiūrėtumėte į tokį pasiūlymą, jeigu būtų pasiūlyta šį projektą papildyti, kad būtų gautos trys rekomendacijos, kaip yra privačiame versle? Kas rekomenduoja į kokias nors pareigas žmogų, tas prisiima atsakomybę ir vertinimą. Kaip jūs į tai žiūrėtumėte?
S. STOMA (TS-LKDF). Žiūrėčiau teigiamai. Žinoma, pagal dabar galiojančią tvarką įstatymą teikia Seimo Pirmininkas, tai visų pirma atsakomybė yra čia, ji tenka visam Seimui, kokį žmogų mes paskiriame ir kokiam žmogui leidžiame dirbti. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, manau, jūsų labai geras žingsnis pateikti tokį pasiūlymą. Norėčiau prisidėti prie savo ką tik kalbėjusio kolegos E. Jurkevičiaus. Manau, ateina metas, kai mes, į tokius gana reprezentatyvius ir atsakingus postus siūlydami žmones, vis dėlto turėtume gauti rekomendacijas iš tų asociacijų, anksčiau vadinosi visuomeninės organizacijos, kurios dalyvauja žmogaus, tiksliau, vaiko teisių, gynime. Būtų labai gerai, kad visuomenė šitą kandidatūrą apsvarstytų plačiau. Ne vien tik aukštas pareigūnas, Seimo vadovas, kaip jūs minėjote, nes klaidos skiriant asmenį į tam tikras pareigas pernelyg brangiai kainuoja ir visuomenei, ir tautai, ir valstybei. Ačiū.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū už jūsų klausimą ir nuomonę. Visiškai pritariu. Taip, jūs visiškai teisus. Šita pareigybė yra rezonansinė ir, manau, ji ilgą laiką bus rezonansinė. Bet aš nemanau, kad kartais per didelis formalizavimas, įstatyminis reglamentavimas yra gerai. Manau, kad mes visi turime suprasti atsakomybę skirdami ir balsuodami už kokį nors pareigūną. Tikrai prieš tai turime paviešinti jį visuomenei, kad išlįstų visi galimi negeri dalykai, ir visuomenė, prieš ką nors tvirtinant Seime, manau, turi gauti visą informaciją apie tą žmogų. Manau, kad čia turėtų būti rutininis, įprastas atvejis mūsų Seime, kad ir mes visi turėtume visą informaciją, ir visuomenė turėtų visą informaciją, ir mes galėtume apsispręsti sąmoningai, o ne pasikliaudami kokiu nors autoritetu, kad jūs pasiūlėte ir mes visi automatiškai balsuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, du klausimai. Pirmas trumpas, nerimtas. Kokiose televizijos laidose pristatysite šitą projektą?
O antras rimtas. Kodėl nesiūlote kitų Lietuvoje esančių kontrolierių įstaigų vadovams tokių pačių reikalavimų? Ačiū.
S. STOMA (TS-LKDF). Šis mano pasiūlymas registruotas prieš dvejus ar pusantrų metų. Aš jau pusmetį esu Seime įsikūrusios ir aktyviai dirbančios parlamentinės grupės „Už vaiko teises“ pirmininkas. Todėl man ši pareigybė yra labai aktuali ir svarbi. Džiaugiuosi galėdamas pateikti tuos pasiūlymus, kurie buvo aptarti ir su visuomene, anksčiau net ir laidose. Kai vyksta propagandinis karas dėl vienos mergaitės, nėra tokių laidų, kurios pakviestų žmones, norinčius diskutuoti, o ne tuos, kurie nori rėkti vienas ant kito ir daryti šou.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausia V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, labai ačiū, nes iš tikrųjų apie tai kalbama seniai, kad turėtų būti. Pavyzdžiui, M. Romerio universitetas yra parengęs puikių specialistų mediatorių, kurie dirba su tomis bylomis, kai šeimos skiriasi ar nori išsiskirti, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai gal būtų galima tuos jaunus specialistus pritraukti? Nebūtinai turi būti dešimties metų stažas. Ar negalvojate apie mediatorius ir jų įtraukimą?
S. STOMA (TS-LKDF). Nuostabus jūsų klausimas. Iš tikrųjų Lietuvoje yra tragedija, kad mes nesuprantame, ką reiškia žodis „mediacija“, ir, tarkim, ką nors darant su vaiku, perduodant ar bandant tėvams, tėveliui ir mamytei išsiskyrus, dalyvauti vaiko gyvenime… Mediacija Vakaruose yra reglamentuota įstatymu ir tai yra labai svarbus dalykas. Mums reikia daryti ir kitų įstatymų pataisas dėl mediacijos ir įtraukti mediaciją į mūsų teisinę sąmonę, formalizuoti.
Paminėsiu šį rezonansinį atvejį, kas vyksta Garliavoje. Tai yra ir įstatymų, ir supratimo apie mediaciją nebuvimas. Jeigu būtų supratimas, būtų specialistų, mediacijos specialistų, kurie sugebėtų dirbti su aplinka, su mergaite ir atliktų savo darbą, jeigu būtų kvalifikuota mediacija, mes neturėtume tos baisios problemos, kuri dabar krečia Lietuvą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, garbusis pranešėjau. Matau nuomonių skirtumą, todėl prašom. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tikrai klausimas svarstytinas labai rimtai, nes ši institucija, kurią siūloma dabar pakeisti, praplėsti galimybes eiti tam tikras pareigas, yra susijusi ne vien tik su sausu teisiniu įstatymų, norminių aktų traktavimu. Tai yra ir tam tikras autoritetas sprendžiant tam tikras problemas, ypač krizinių situacijų arba sudėtingų situacijų. Tas žmogus turi turėti pakankamą autoritetą. Teisiniai klausimai yra sprendžiami, nes institucija bent šiuo metu turi apie 22 darbuotojus. Visi yra teisininkai. Bet matome iš tos susidariusios situacijos, kad iš tikrųjų čia trūksta ne teisinių žinių, o supratimo, psichologinių žinių, gebėjimo bendrauti, gebėjimo tarpininkauti, įsigilinti į problemą. Čia, šioje vietoje, yra jautrios širdies klausimas kur kas svarbesnis. Tikrai tai diskusijų vertas klausimas, o iš principo paskui reikės apsispręsti, bet kad vien teisinis išsilavinimas yra kaip būtinybė, tai šiuo atveju yra tiktai noras apginti tokią siauresnę grupę žmonių, kurie galėtų į tai pretenduoti, nors tikrai būtent vaiko teisių kontrolieriui nėra būtiniausia sąlyga būtinai turėti tiktai teisininko išsilavinimą. Galėtų ir kitų susijusių specialybių žmonės pretenduoti į šitą postą, o Seimas spręstų pagal jų turimą kvalifikaciją. Aišku, teisinis išsilavinimas nekenktų, bet tai neturėtų būti būtina sąlyga, kaip dabar. Todėl siūlau po pateikimo šitam dalykui pritarti ir papildomiems komitetams labai rimtai dėl šitos situacijos padiskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš siūlau nepritarti po pateikimo. Projektas parengtas atmestinai ir nekokybiškai, ir nekvalifikuotai. Apskritai liūdna, kad mes dabar pro pirštus žiūrime į teisės aktų rengimo reikalavimus. Štai žvilgtelkite į Teisės departamento išvadą. Teisės departamento išvada taip pat akivaizdžiai nurodo, kokie yra aiškūs trūkumai. Gerbiamasis pranešėjas nesugebėjo tinkamai atsakyti, kas jam kliudė parengti kvalifikuotą pataisą. Akivaizdu ir tai, kad, ko gero, šia pataisa siekiama pigaus politikavimo ir nieko daugiau. Yra labai liūdna, kai tokio politikavimo fone daromos tokios nekvalifikuotos pataisos. Žinoma, žinodamas gerbiamojo pranešėjo įvairius polinkius į įsitraukimą į vienokį ar kitokį rezonansinį procesą ir labai šališką to komentavimą, aš manau, kad būtų labai neatsakinga tokiam nekvalifikuotam įstatymo projektui pritarti po pateikimo. Siūlau jį grąžinti iniciatoriui tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio. Balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, registracijos Nr. XIP-2662? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Užsiregistravo 63. Balsavo 62: už – 32, prieš – 6, susilaikė 24. Pakanka. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, o papildomi – Socialinių reikalų ir darbo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Nagrinėjame vėl Seime birželio 21 d. Sutinkame? Ačiū.
Kolegos, prieš pakviesdamas į tribūną kolegę V. V. Margevičienę, drįstu jums pranešti, kad liko iš viso trys klausimai. Prašom įsidėmėti.
16.28 val.
Dabar Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir 18 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-4189. Kolegė V. V. Margevičienė teikia kartu su kolega A. Sysu. Pateikimo stadija. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, labai jums ačiū už pristatymą. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir 18 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektą.
Trumpai pristatysiu esmę. Svarbiausia, kad mes dabar žinome, kad kai iš tikrųjų alkoholiniai gėrimai yra atvežami tiesiai į namus, dažniausiai jie įsigyjami tiesiog gyvybei ir sveikatai pavojingu būdu, vyksta nusikaltimai, traumos, smurtas, žmogžudystės, nelieka tiesioginio kontakto su pirkėju, nes tas, kuris atveža tuos alkoholinius gėrimus į namus, nemato, ar yra jaunesni negu 18 metų, ar neblaivūs, ar, pavyzdžiui, jiems negalima pirkti alkoholio, ar tai yra vėliau negu 22.00 val. Tai yra labai svarbu, mes sakome, kad nelieka tiesioginio kontakto su pirkėju, todėl ir parengėme šią įstatymo pataisą. Ją parengti padėjo Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas. Noriu jums pasakyti, kad analogiška pataisa, draudžianti prekiauti tabako gaminiais naudojant ryšio priemones, jau yra įrašyta į Tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 2 punktą. Todėl labai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trys Seimo nariai nori paklausti. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore, klausti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar aš taip supratau, kad jeigu yra išduodama licencija, turi būti nurodoma prekybos vieta? Kad ir kiek jų būtų, tiek tų vietų turi būti nurodyta, taip? Prašom pasakyti, gal jūs man galite pasakyti, kiek yra išduota licencijų maždaug procentais, kai prekybos vieta yra nenurodyta?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji profesore, tikrai išsiaiškinome tokius kelis atvejus, kai alkoholiniai gėrimai buvo atvežami tiesiai į namus ir užsakomi per internetą. O kiek konkrečiai, ko gero, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas turi tokius skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Talmontas. Prašom, kolega.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, čia jūsų labai gera pataisa, bet ar nebus atvirkščiai, kai uždrausime tokiu būdu, atsidarys daugiau tų vadinamųjų taškų?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Matote, taškų kiekį reguliuoja kiekviena savivaldybė. Savivaldybė išduoda alkoholio licencijas. Nelegalių… O kaip nelegalių? Dėl to mes ir norime uždrausti, kad iš tikrųjų tada jau kiti įstatymai veiktų. Tada yra baudos, tada yra daug visokių… Kaip gali atsirasti nelegalus?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. A. Mazuronis. Prašom, kolega.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų galbūt ir nebloga čia jūsų įstatymo pataisa, bet mane šiek tiek stebina kitas dalykas. Štai neseniai mes svarstėme visą bloką Alkoholio įstatymo įvairiausių tokių sisteminių pataisų matydami bendrą vaizdą. Žinote, Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos yra tos, kurios eina per visą trejų su puse metų kadenciją periodiškai kas dvi savaites. Iš tiesų kartais net kyla abejonių, ar norima pasiekti tą galutinį tikslą – kontroliuoti, ar norima paprasčiausiai turėti procesą ir visą laiką būti to žaidimo, tos kovos procese ir panašiai. Priimsime šitą, po dviejų savaičių vėl ateisite su kokia nors. Prieš keletą mėnesių sistemiškai svarstėme, visą klausimą žiūrėjome, iš tiesų buvo labai didelės diskusijos ir priėmėme įstatymą. Ar jums iš tiesų kartais neatrodo tas toks, nors ir gerų pataisų, periodiškas labai smulkus pateikimas kaip siekis turėti procesą, o ne kokį nors tikrą, rimtą ir efektyvų rezultatą?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai neatrodo, nes ši įstatymo pataisa buvo parengta labai seniai. Dėl to ką tiktai apėjau kolegas ir surinkau 29 parašus pateikti. Alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės komisija… (Jūs dabar neklausote ir vėl negirdėsite.) Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų raštu kreipėmės į Seimo valdybą komisijos vardu, kad būtų visi klausimai, susiję su alkoholiu ir tabaku, įtraukti į artimiausių plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tą mūsų raštą priėmė Seimo valdyba ir plenarinių posėdžių kanceliarija ir per kelis Seimo posėdžius juos surašė. Tai tikrai yra visi vienuolika klausimų, kuriuos esame paruošę šiai pavasario sesijai. Vienuolika įstatymo pataisų.
Gerbiamasis kolega, tikrai tai nėra nei atmestinai, nei labai greitai. Ko gero, rytoj nieko neatnešime, nes neturime parengę ir įtraukę į darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Dabar būtų galima bendru sutarimu sutarti, nes yra užsirašę tik tie, kurie nori palaikyti projektą. Balsuojame? (Balsai salėje) Gerai, pabalsuokime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašom balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo ir balsavo 51 Seimo narys: už – 47, susilaikė 4. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų vienintelis Sveikatos reikalų komitetas ir kad Seime nagrinėtume birželio 14 d. Sutinkame? Ačiū.
16.35 val.
Kultūros mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIP-3781 (pateikimas)
Nematau vieno pranešėjo. Kitą pranešėją matau. Tai kurį matau ir kviečiu į tribūną. M. Adomėnas – grupės Seimo narių vardu. Kultūros mecenavimo įstatymo projektas Nr. XIP-3781. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Kultūros mecenavimo įstatymo projektas siekia išspręsti žemo kultūros finansavimo ir nuolat šiai sričiai stingančio valstybės dėmesio problemą.
Šiuo įstatymu Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos yra perkeliamos į kultūros sritį ir pritaikomos kultūros specifikai. Pagrindinės nuostatos dėl paramos, kuri šiuo atveju vadinama mecenavimu, nes tai yra specifinei kultūrai skiriama parama, pagrindinės nuostatos yra tos pačios iš Labdaros ir paramos įstatymo – tiek dydžiai, tiek lengvatos.
Kas yra sukuriama naujo, tai yra sukuriama galimybė mokestinėmis lengvatomis pasinaudoti žmonėms, fiziniams asmenims, kurie remia kultūrines veiklas, taip pat ir tą paramą gauti fiziniams asmenims. Pagal dabartinį Labdaros ir paramos įstatymą tokių galimybių nėra. Kadangi kultūros kūrėjai dažniausiai yra fiziniai asmenys, ne organizacijos, lygiai kaip ir kultūrą vertinantys žmonės dažniausiai būna individai, ne organizacijos, tai Mecenatystės įstatymas suteiktų galimybę prasiplėsti kultūrą remiančių asmenų ratui, būtų sudarytos mokestinės paskatos, kurios, noriu dar sykį pabrėžti, nėra nė kiek didesnės negu tos, kurios dabar taikomos bendrąją prasme Labdaros ir paramos įstatymu. Todėl siūlau šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis – Ž. Šilgalis. Nematau. Antrasis – A. Šedžius. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ką jūs padarėte, kad jūsų Vyriausybė darytų kokias nors pastangas, kad į kultūrą būtų atkreiptas didesnis dėmesys? Arba ką jūs ir jūsų Vyriausybė padarė, kad kultūrai būtų geriau?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Matau, jums labai patinka teikti klausimus, kurie yra labiau skirti priešrinkiminiam tokiam etapui. Šis įstatymas yra vienas iš darbų, kad kultūrai būtų lengviau, kad būtų lengviau gauti paramą iš žmonių, kurie vertina kultūrą ir kurie nori paremti jos veiklas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikiuosi, dabar abiem lengviau. S. Stoma klausia. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Čia reaguodamas į pono A. Šedžiaus… Įdomu, ką Lietuvos milijonieriai padarė, kad mecenatystė Lietuvoje būtų ir gerbiama, ir tikrai turėtų gerus rezultatus.
Klausimas ponui M. Adomėnui. Ar nėra ir kitų priežasčių, kad turtingi žmonės Lietuvoje taip vengia remti kultūrą?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Be abejo, priežasčių turbūt yra daug. Pirmiausia tai, kad tie pinigai yra dažnai neseni, ir tą mes matome sociologiškai, kad visuomenėse neseniai atsiradęs kapitalas toli gražu neturi nei kultūrinių kompetencijų, nei polinkių. Pinigų senėjimas išugdo poreikį ir prisidėti prie visuomenės gyvenimo kokybės, taip pat ir prie kultūros veiklų. Taip pat ir valstybės palankaus požiūrio į tą rėmimą stoka irgi iš dalies vysto tokį santykį, kad geriau remti sportininkų komandas, kur galima tokiu būdu įsigyti reklamą, o kultūra, kuri negeneruoja tokio srauto, tarsi pasilieka šalikelėje. Taigi šis įstatymas būtų žingsnis kuriant tą tradiciją.
Kiek teko kalbėtis rengiant įstatymo projektą su konkrečiais žmonėmis, kurie yra parėmę kultūrą, jie iš tiesų prisipažįsta, kad galimybės tą padaryti naudojantis paramos ir labdaros mechanizmu fiziniams asmenims dažnai sutrukdo legaliai teikti paramą.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal jums yra žinoma, kokia finansine apimtimi Lietuvoje fiziniai asmenys vykdo kultūros mecenavimą? Juk nėra visiška tuštuma, nepaisant to, kad Vyriausybė galbūt ir nesiima žygių.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš naudojimosi labdara ir parama yra sunku išskirti specifiškai kultūros dalį, bet tai yra dešimtimis tūkstančių litų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, visada yra labai neblogų iniciatyvų. Noriu priminti PMV grobstymą invalidų įmonėse, kai buvo pasiūlytas labai geras variantas padėti neįgaliesiems įsidarbinti. Galėčiau vardinti ir kitus dalykus. Ar jūs, rengdami šitą įstatymą, konsultavotės su finansų specialistais, su Mokesčių inspekcija? Ar tai nebus eilinė galimybė… Vienas kitą fizinis asmuo rems ir tai vadinsime mecenavimu? Labai ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu būtumėt įdėmiau paskaitęs įstatymo projektą, matytumėte, kad saugikliai ten yra. Pirmiausia bendrosios nuostatos yra tos pačios, kurios yra dabar galiojančiame Labdaros ir paramos įstatyme. Yra įdėti saugikliai, kad būtent fiziniai asmenys, kurie gauna tą paramą, nebūtų niekaip susiję su remiančiuoju nei darbo, nei giminystės, nei kitais ryšiais, užkirstos galimybės gauti grįžtamąją naudą, t. y. tarsi prisidengus mecenatyste nusipirkti meno kūrinį, nes mecenatas negali daugiau negu 10 % gautos paramos vertės išreikšti dėkingumą mecenatui. Visi tie saugikliai yra sudėti.
Dėl konsultavimosi. Taip, teko konsultuotis su mokesčių specialistais, kurie nemažai to įstatymo bruožų ir patarė vienaip ar kitaip formuluoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar nuomonės už ir prieš, jeigu jos yra. Tik už. Tai gal galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Prašom. Kolegos, dėmesio! Pasiruošiame ir balsuojame. Ar pritariame Kultūros mecenavimo įstatymo projektui po pateikimo? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 51, balsavo 50 Seimo narių: už – 40, susilaikė 10. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Seime nagrinėjame birželio 12 d. Sutinkame?
Dabar, kolegos, pauzė. Ir su liūdesiu pranešu, kad visi klausimai baigėsi. (Balsai salėje) Taigi ką tik registravomės! Ar reikia dar sykį registruotis? (Balsai salėje) Prašom. Kadangi laiko turime, galime dar kartą registruotis. Prašom.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Ganėtinai daug.
Kolegos, iš tikro, o ne juokais, posėdis yra baigiamas. Susitinkame artimiausią ketvirtadienį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.