LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2012-04-24  Nr. XIP – 4327

Vilnius

               

Įvertinus projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos taisyklėmis, teiktinos šios pastabos:

1. Kartu su projektu pateiktame jo aiškinamajame rašte kaip šio projekto uždavinys ir tikslas nurodomas siekis „<...> suderinti profesinės karo tarnybos kariams nustatytus apribojimus, susijusius su teise dirbti kitą darbą ir gauti už jį atlyginimą, su valstybės tarnautojų atžvilgiu taikomais apribojimais šioje srityje“. Atsižvelgiant į tai bei į projekto turinį, atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų:

1) valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti už jį atlyginimą įgyvendinimo aspektus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnis ir 17 straipsnio 4 punktas. Pažymėtina, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 311, 32,  41, 43, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (Reg.Nr. XIP-2014(2)), kurio nuostatomis Valstybės tarnybos įstatymo 161 ir 17 straipsnius siūloma keisti (2012 m. balandžio 24 d.) Seimo posėdyje įvyko šio projekto leidybos stadija – svarstymas Seimo posėdyje). Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas, tikėtina, nebeatitiks valstybės tarnautojams taikomų apribojimų šioje srityje (atsižvelgiant į projekto XIP-2014(2) atitinkamų nuostatų turinį);

2) projektu siūloma atsisakyti ir galiojančių keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatų, tiesiogiai nesusijusių su profesinės karo tarnybos karių teisės dirbti kitą darbą ribojimais, pvz., draudimo valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų.

2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektas parengtas atsižvelgiant, be kita ko, į 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Pažymėtina, kad šioje konstitucinės justicijos byloje projektu keičiamas įstatymas nebuvo nagrinėtas, dėl jo nuostatų, ribojančių profesinės karo tarnybos karių teisę dirbti kitą darbą tiesiogiai nebuvo pasisakyta. 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti 2005 m. vasario 18 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 114 buvo sudaryta darbo grupė. Jos posėdžiuose svarstytas klausimas dėl statutinių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ribojimų atsisakymo, bendrųjų šios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių nuostatų jiems taikymo (atsižvelgiant į darbo grupės veiklos metu parengtą Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą). Tačiau nutarta, jog statutinių valstybės tarnautojų statusas ir funkcijos gali reikalauti kitokio reguliavimo, nei siūlomas valstybės tarnautojams. Todėl siūlytina svarstyti, ar šiuo metu galiojančių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų perkėlimas į projektu keičiamą įstatymą atitiktų profesinės karo tarnybos specifiką.

3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje (keičiamo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje) nurodoma, kad „<...> Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami, sprendimai dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka“. Todėl projektas papildytinas nuostatomis, nustatančiomis jo įsigaliojimo datą bet terminą, per kurį turėtų būti nustatyta aukščiau nurodytoje projekto nuostatoje minima tvarka. Priešingu atveju, projektui įsigaliojus nuo jo pasirašymo ir oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“, jo nuostatų praktinis taikymas bus negalimas dėl teisinio reguliavimo neišbaigtumo.

            4. 2011 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2011, Nr. 163-7756). Todėl atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą.

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                               Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

J.Andriuškevičiūtė

J.Meškienė