IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2012-04-23 Nr. XIP-4294

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamu įstatymo projektu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 16 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirstytinojo pelno dalis gali būti skiriama Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamiems su uosto veikla susijusiems viešosios paskirties ir Vyriausybės sprendimu pripažintiems valstybei svarbiems ekonominiams infrastruktūros plėtros projektams finansuoti. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.

Pirma, iš teikiamo siūlymo nėra aiškus teikiamo įstatymo projekto nuostatų santykis su Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo normomis, reglamentuojančiomis valstybės įmonių pelno paskirstymą. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas įmonės pelno paskirstymo projekto sudėtinių dalių baigtinis sąrašas. Pastebėtina, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, ar Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirstytinojo pelno dalis, skirtina Klaipėdos miesto savivaldybei, turėtų būti įtraukta į šios įmonės pelno paskirstymo projektą, kurį tvirtina Susisiekimo ministerija.

Antra, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 6 dalį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad iš įmonės paskirstytinojo pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka būtų 50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno, o Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu įmonės įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba įmonės nuosavas kapitalas po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos įmonės pelno įmokos taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar pagal minėtą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 15 straipsnio 6 dalį Uosto direkcijos įmokėta įmonės pelno įmoka (50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno dydžio) būtų naudojama ir projektu siūlomam tikslui finansuoti, ar šiam tikslui finansuoti iš Uosto direkcijos paskirstytinojo pelno būtų papildomai skiriama lėšų savivaldybei.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma Vyriausybei suteikti teisę savo nuožiūra nustatyti, kuri valstybės įmonės pelno dalis galėtų būti skiriama Klaipėdos miesto savivaldybei. Pastebėtina, kad valstybės įmonės ir valstybės įmonių turtas yra valstybės nuosavybė (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Konstitucinis Teismas, vertindamas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatyme įtvirtintą disponavimo valstybės biudžeto lėšomis išmokant kompensacijas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą teisinį reguliavimą, minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad ,,įstatymų leidėjas neturi teisės atsisakyti jam pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį priklausančių įgaliojimų pačiam įstatymu nustatyti, kiek valstybės lėšų <...> yra skiriama piniginėms kompensacijoms <...>; įstatymų leidėjas neturi ir teisės perduoti šių įgaliojimų kuriai nors kitai valstybės institucijai <...>. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali pasirinkti ir kitą būdą – įstatyme įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos skiriamų valstybės lėšų konkrečius dydžius nustatytų Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos jame nurodant, kokia konkrečiai valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirstytinojo pelno dalis galėtų būti skiriama Klaipėdos miesto savivaldybei atitinkamiems projektams finansuoti arba nustatyti kriterijus, pagal kuriuos savivaldybei skirtino pelno dydį nustatytų Vyriausybė.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad projektų pripažinimą valstybei svarbiais ekonominiais projektais reglamentuojančio Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 ,,Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkte yra nurodytos sritys, kuriose numatomi įgyvendinti projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Minėtame punkte nėra įtvirtinta, kad infrastruktūros plėtros projektai galėtų būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kad šis Vyriausybės nutarimas, priėmus įstatymą, turėtų būti keičiamas.

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina po žodžio „įstatymas“ įrašant junginį „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kadangi nuostata dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo iki įstatymo įsigaliojimo turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos.

3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nuostata „parengia ir patvirtina“ keistina į „priima“, nes Vyriausybė (Vyriausybės įstatymo 41 straipsnis) kaip teisėkūros subjektas priima teisės aktus, o ne juos tvirtina.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė

S. Švedas