LIETUVOS RESPUBLIKOS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 36 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13  d. nutarimą ir Europos Tarybos Parlamentinė asamblėjos 2006 m. rekomendaciją Nr. 1742 (2006)1 „Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių“.

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13  d. nutarime pažymėjęs, kad valstybės funkcijos yra vykdomos per civilines ir karines valstybės institucijas ir, kad institucijos, vykdančios viešąjį administravimą, sudaro vieną valstybės tarnybos sistemą, taip pat nurodė, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės institucijose būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą.

Dėl valstybės tarnybai keliamų bendrųjų reikalavimų ir ribojimų valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą, minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymu nustatant valstybės tarnautojų kito darbo ribojimus būtina vadovautis tuo, kad pagal Konstituciją tie ribojimai turi būti tokie, kad padėtų valstybės tarnyboje išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, kad valstybės tarnyba, jos teikiamos galimybės nebūtų panaudojama ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, kad nebūtų trukdoma valstybės tarnautojui atlikti tarnybos pareigas, kad nebūtų kenkiama valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės institucijos autoritetui, kad jos nebūtų diskredituojamos.

Nurodydamas, kad valstybės tarnybos santykiai gali būti reguliuojami diferencijuotai, t. y., kad atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ypatumus, šių institucijų vietą institucijų, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, jų kompetenciją, atitinkamiems valstybės tarnautojams būtinas profesines savybes ir kt., valstybės tarnautojams gali būti nustatyti specialūs reikalavimai,  minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu, ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. 

Europos Tarybos  Parlamentinė asamblėjos 2006 m. rekomendacijoje Nr. 1742 (2006)¹ „Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių“, įtvirtinta, kad „(...) ginkluotųjų pajėgų nariai yra uniformuoti piliečiai, kurie turi turėti tas pačias pagrindines laisves, įskaitant įvardintąsias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje), ir tokį pat jų apsaugos lygį bei pagarbą joms, kaip ir visi kiti piliečiai, o ribojamos jų teisės gali būti tik konkrečiais (neišvengiamos būtinybės) atvejais vykdant karo tarnybos pareigas“. 

2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Projektu siekiama suderinti profesinės karo tarnybos kariams nustatytus apribojimus, susijusius su teise dirbti kitą darbą ir gauti už jį atlyginimą, su valstybės tarnautojų atžvilgiu taikomais apribojimais šioje srityje.

3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas

Šiuo metu karių tarnybai taikomi apribojimai nustatyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnyje, valstybės tarnautojų – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo  16⁽¹⁾ straipsnyje.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projekte numatoma, kad laisvu nuo tarnybos metu krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus,  profesinės karo tarnybos kariai turi teisę dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti jo pareigas. Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami, sprendimai dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Priėmus Įstatymą, krašto apsaugos ministras turės patvirtinti Profesinės karo tarnybos karių prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo profesinės karo tarnybos kariui dirbti kitą darbą priėmimo, atšaukimo tvarką.
9. Lietuvos Respublikos įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai šiuo metu derinami teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi lydimieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai

Įstatymo įgyvendinimui naujų teisės aktų priimti nereikės

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų biudžeto lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Rimantas Dagys.
15. Reikšminiai šio Įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „karo tarnyba“.

Seimo narys                                                                                                              Rimantas Dagys