LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 422
STENOGRAMA
2012 m. balandžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
E. TAMAŠAUSKAS ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame balandžio 10 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai.
15.02 val.
Pradedame mūsų popietinės posėdžio darbotvarkės svarstymą. Pirmasis klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę sudarymo“ projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Projekto Nr. XIP-4300. Kviečiu į tribūną V. Bacevičių.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kaip jau jūs ir matėte patys rytiniame posėdyje, mes išklausėme generalinio prokuroro pranešimą. Atsižvelgiant į Seimo statuto 23 ir 71 straipsnių reikalavimus, yra įregistruotas Seimo nutarimo projektas, kuriuo yra siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę. Yra surašyta 12 komisijos narių. Komisijos nariai buvo susirinkę per pertrauką. Yra pasiūlyta trečiajame straipsnyje išrinkti komisijos pirmininką ir nustatytas terminas, tai yra balandžio 19 d., kitos savaitės ketvirtadienis, iki kada komisija turėtų pateikti rekomendaciją, arba išvadą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du kolegos. Pirmasis klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti jūsų, kaip pranešėjo, ar toks atvejis, kai toje pačioje Seimo kadencijoje du kartus tas pats Seimo narys atsiduria teisinės neliečiamybės panaikinimo akivaizdoje, jūsų nuomone, toks nevienkartinis atvejis yra pakankamas tik teisinės neliečiamybės panaikinimo prasme, ar šiuo atveju būtų tikslinga kalbėti ir apie šiek tiek didesnes iš viso to kylančias pasekmes?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kiek jūs žinote, savaime didesnių pasekmių nekyla, o jeigu jūs duodate užuominą apie politiką arba moralę, tai yra asmeninis Seimo nario apsisprendimo dalykas. Šiuo atveju mes sprendžiame šiandien ir čia tą klausimą, kurį mus įpareigoja spręsti Seimo statutas.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas toks gailestingas. Vis dėlto buvo apkaltintas, kad jis buvo išgėręs, bet jis labai logiškai paaiškino, kad yra tam tikra liga, kur kas antras miršta dėl to, jeigu išgers. Ar jums negaila, kad sudarius komisiją ir pradėjus kamantinėti, gal bus nebe antras, o pirmas kandidatas?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, aš pats tikrai neturiu medicininio išsilavinimo ir negaliu pasakyti, ar tokia liga egzistuoja, apie kurią buvo kalbama viešai. Aš manau, kad mes būsime labai diskretiški ir pasikalbėsime su kolega gerbiamuoju V. Babiliumi, išsiaiškinsime tam tikras aplinkybes. Šiek tiek keistai atrodė jo tas pareiškimas, kad jis reikalauja viešai neteikti ir nekomentuoti apie sveikatos būklę, tačiau pats ja ir ginasi, bet, kita vertus, tokios yra paciento teisės, jas gina Konstitucija ir jis turi tokias teises.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Yra tik nuomonė už. K. Masiulis. Gal, Kęstuti, jūs siūlote?.. Kadangi nėra nuomonės prieš, atsisakote žodžio. Labai ačiū jums. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 78. Už – 78, prieš, susilaikiusių nėra. Taigi po pateikimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę sudarymo“ projektui yra pritarta. Kaip minėjau, mes turime ir priimti.
Dabar yra svarstymo stadija. Norinčių kalbėti kol kas nematau. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo ar norite balsuoti? Balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti po svarstymo.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79: už – 79, prieš, susilaikiusių nėra. Po svarstymo yra pritarta.
Dabar priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis – sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę. Pritarta.
2 straipsnis – komisiją sudaryti iš 12 Seimo narių. Čia visi išvardyti, nes buvo pateikti frakcijų vardu. 2 straipsniui pritariame? Pritarta.
3 straipsnis – komisijos pirmininku paskirti V. Bacevičių, pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2012 m. balandžio 19 d. Galime pritarti? Pritarta.
Ir 4 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Pritarta.
Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo. Atsiprašau. Yra norinčių kalbėti. Yra užsirašęs Ž. Šilgalis. Tai gal?..
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš noriu pasakyti, kad būtinai reikia daryti tą komisiją vien dėl to, kad išsiaiškintume, kokia tai yra paslaptinga liga. Nes turime puikiai suvokti, jeigu iš tikrųjų nėra tokios ligos, o kas antras Lietuvoje išgėręs numiršta, tai mes kuo greičiau turime uždrausti alkoholį, nes greitai mūsų ir 100 tūkst. nebeliks.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Iš esmės pritardamas šiam Seimo nutarimui, aš tik kolegai Ž. Šilgaliui. Žilvinai, nesmerk ir nebūsi smerkiamas. Nereikia čia vaidinti labai teisių bet kurioje situacijoje. Šiuo atveju komisija viską išsiaiškins. Bet kiekvieną kartą prisiminkime, kad esame kolegos ir turime išlaikyti tam tikrą diskretiškumą, nepaisant to, kad artėja rinkimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Taigi pasiruošiame balsuoti dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę sudarymo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 85: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario Vinco Babiliaus laisvę sudarymo“ projektas priimtas.
15.10 val.
Mūsų popietinės darbotvarkės 2 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2, 4, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1812. Pateikimas. Pranešėjas – ministras Rimantas Žylius.
R. ŽYLIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatome jums Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio yra du pagrindiniai tikslai. Pirma, didinti valstybės įmonių valdymo efektyvumą ir lankstumą ir atsisakyti vien formalaus valstybės tarnautojo dalyvavimo jų veikloje. Antra, patobulinti valstybės ir savivaldybių įmonių valdymo organų ir veiklos reglamentavimą.
Keletas pagrindinių dalykų, kurie yra siūlomi šiame įstatyme. Pirma. Praktika parodė, priminsiu, kad šiuo metu galiojantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas valdybos narius įpareigoja balsuoti pagal įgaliojimą, t. y. akcininko teisėms atstovaujantis akcininkas nurodo įmonės valdybai, kaip balsuoti, nepaisant to, kas buvo pristatyta valdyboje ir t. t. Akivaizdu ir praktika parodė, kad tai yra netinkama ir visiškai neefektyvi forma, nes valstybės tarnautojai dalyvauja įmonėse tik formaliai, balsuoja tik formaliai ir sprendžia klausimus tik formaliai, o ne iš esmės.
Yra siūlomi tokie pakeitimai. Siūloma numatyti galimybę į įmonės valdybą skirti ir asmenis iš verslo organizacijų, ne tik iš konkrečios valstybės institucijos. Tokių asmenų negalėtų būti daugiau kaip 1/3 valstybės narių. Tikimasi, kad profesionalių valdybos narių pakvietimas gerokai pagerintų valdybos kokybę. Valdybos narius skirtų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, tačiau Vyriausybė spręstų, kokių institucijų ir kitų juridinių asmenų atstovai būtų skiriami į valdybą. Atsižvelgiant į naujus valdybos sudarymo principus, numatoma atsisakyti nuostatų dėl įgaliojimų suteikimo valdybos nariams, kurie, kaip minėjau, buvo visiškai neefektyvi praktika. Be to, valdybai siūloma paskirti platesnę kompetenciją. Pavyzdžiui, valdyba turės teikti išvadas dėl įmonės veiklos strategijos projekto, turės tvirtinti įmonės išlaidų sąmatas, metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus ir panašiai.
Antra. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti trejų metų įmonės veiklos strategiją ir periodiškai, ne rečiau kaip kas vieni metai, peržiūrėti tą strategiją.
Ir trečia. Įgyvendinant Saulėlydžio komisijos reikalavimus siūloma nustatyti griežtus, tokius kaip biržoje listinguojamoms įmonėms skaidrumo reikalavimus. Taip pat įstatymo projekte siūloma apriboti naujų valstybės įmonių steigimą ir leisti valstybės įmones kurti tik įstatymu.
Tiek pagrindinio pristatymo ir mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti. Pirmasis – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis ministre, pagal šio projekto nuostatas sudarant valstybės institucijos neturėtų teisės atmesti kitos institucijos pasiūlyto kandidato į įmonės valdybą? Išeina taip, kad ta kita institucija gali pasiūlyti, kaip jūs minėjote, ir neprofesionalą arba visiškai nežinantį žmogų tuo klausimu ir kiti neturės teisės jo atmesti. Lygiai tas pats išeina, kas ir buvo iki šiol. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Iš tikro aptariant tvarką ir Teisės departamentas yra pažymėjęs kai kurias nuostatas, kad įstatymas dar koreguotinas. Mes pritariam Teisės departamento išsakytai nuomonei ir manome, kad siūlysime komitetui šiek tiek koreguoti dabar įstatyme nustatytą tvarką ir numatyti, kad įmonės valdybos skyrimas vyksta Vyriausybės nustatyta tvarka. Noriu paminėti, kad šiuo metu Vyriausybėje jau svarstomos vadinamosios nuosavybės gairės, kuriomis nustatoma detali procedūra, kaip bus skiriama valstybės valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdyba, kaip užtikrinama, kad nariai yra profesionalai, kad turi tam tikras kompetencijas. Tai analogišką tvarką mes siūlysime, kad Vyriausybės nustatyta tvarka būtų skiriami ir valdybos nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau nori paklausti G. Songaila, bet aš jo nematau, jo nėra. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų projektui pritariu, bet man kyla klausimas, kodėl jūs pasirinkote trejų metų veiklos strategiją, o ne dvejų? Ir kitas mano klausimas dėl ketverių metų kadencijos narių į valdybą. Kodėl ketveri metai, gal treji, ar dveji? Tie skaičiai man… O šiaip pritariu jūsų projektui.
R. ŽYLIUS. Ketveri metai yra mūsų matyta ganėtinai dažna pasaulinė praktika, bet, be abejonės, čia yra diskusijos klausimas termino pasirinkimas. Kadangi mes kalbame apie valdybos narių profesionalumą, tai neturėtų būti… Vyriausybės nustatyta tvarka mes iš tikrųjų siekiame, kad tas skyrimas būtų kiek galima labiau depolitizuotas. Mes čia niekaip nesisiejame su rinkimų ciklais.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau užsirašęs M. Bastys, bet jo taip pat… Atsiprašau, Mindaugai, prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pranešėjau, jūs jau paminėjote, kad iš tiesų yra daug Teisės departamento pastabų. Jeigu atidžiai skaitėte, pačiame gale yra viena iš pastabų, kad šitas įstatymo projektas turėtų būti įvertintas ir antikorupcijos požiūriu. Ar jūs pritariate Teisės departamento tai nuostatai? Dėkoju.
R. ŽYLIUS. Mūsų įsitikinimu, šitas siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų pagerins, antikorupcijos prasme jis gerokai padidins skaidrumą, pagerins įmonių valdymą. Čia neabejotinai matome, kad antikorupcinis vertinimas būtų pozityvus, bet, be jokios abejonės, Seimas turi teisę savo procedūromis kreiptis dėl antikorupcinio vertinimo. Noriu pabrėžti, mūsų nuomone, Seimo Teisės departamento nuomone, kodėl reikia kreiptis, yra ta, kad turtas galėtų būti valdomas, tam tikromis aplinkybėmis privačių asmenų. Mes manome, kad tokios situacijos susidaryti negali, ir galbūt tiesiog komitetuose diskusijose reikės labiau patikslinti formuluotes. Aš noriu tiktai pabrėžti, kad privačių asmenų, t. y. nepriklausomų asmenų, bus daugiausia trečdalis, o balsavimas valdyboje bus teisėtas tik tada, kai bus daugiau negu pusė valdybos narių. Tai yra nebus tokios situacijos, kai valdyboje privatūs asmenys tiesiog galės priimti daugumos sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, klausau jūsų ir vis tiek nelabai galiu suprasti ir suvokti, kuo motyvuojate, kad valstybinės ir savivaldybių įmonės privatininkai turėtų būti ir t. t. Vieną iš pavyzdžių pasakysiu, kaip tvarkosi „Lietuvos geležinkeliai“, taip pat ir krizinį ciklą išgyveno, ir t. t., bet jie susitvarkė su savo pareigomis, aš manau, tinkamai. Šiuo atveju privatininkas turėtų ateiti padėti jiems. Ką jiems turės padėti? Tai vienas yra dalykas. Nesuvokiu. Matyt, jums reikia man argumentuotai išaiškinti.
Dar vienas pavyzdys. Kada premjero patarėjas tiesiogiai dėl dividendų pervedimo… Jūs kalbate apie struktūrą, kad turėtų būti taip, balsavimo teisės. Paskambina ir pasako įmonėms, kiek reikia pervesti dividendų. Jūs puikiai žinote tą istoriją. Ar reikia mums įstatymą priimti, kai patarėjams yra suteiktos tokios teisės skambinti ir iš įmonių reikalauti, kad pervestų į biudžetą pinigus?
PIRMININKAS. Laikas!
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū.
R. ŽYLIUS. Jeigu leisite, pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Mano žiniomis, šios istorijos jūsų interpretacija yra neteisinga, nes patarėjas kalbėjosi su įmonės vadovybe, kiek jie galėtų pervesti dividendų. Noriu pabrėžti, kad tai vyko iki valstybės valdomų įmonių reformos. Praėjusiais metais planuojant 2012 metų dividendus, „Lietuvos geležinkeliai“ iš tikro darė labai geranoriškus, aiškius žingsnius, kaip pervesti šituos pinigus be patarėjų skambučių, o pagal sutvarkytą procesą. Taigi čia mes tikrai darome tai, kad patarėjų skambučių įmonėms nereikėtų, o visa tai vyktų pagal skaidrų procesą.
Dabar dėl būtinybės turėti nepriklausomus narius valstybės valdomose ar valstybės įmonėse. Nepriklausomi nariai yra didelis gėris, tai, ką pripažįsta, jeigu pažiūrėsit OECD pažangių išsivysčiusių pasaulio šalių tiek ir paprastų įmonių, tiek ir valstybės valdomų įmonių praktiką, nepriklausomų narių įvedimas užtikrina didesnį skaidrumą, tai yra mažiau galimybės susitarimo tarpusavyje tarp valdybos narių, didesnį skaidrumą, didesnį profesionalumą, nes valstybės institucijose, iš kur mes galime dabar deleguoti narius, nėra įmonių valdymo profesionalų. Ten yra įstatymų rašymo profesionalai, reguliavimo profesionalai. Jie nėra pačių įmonių efektyvumo profesionalai. Tai yra tai, ką mes kalbame apie kompetencijas, kurios reikalingos, – strateginio planavimo, finansų valdymo, rinkos žinojimo. Institucijose šitokių profesionalų nėra. Ir tokių profesionalų atėjimas iš išorės, ką parodė Švedijos, Norvegijos, Danijos, Singapūro kokie tik norit pavyzdžiai, kai įmonės yra pertvarkomos, tai yra didžiulė didžiulė nauda. Iš tikrųjų komitete mes galėsime parodyti tiek ir Europos Komisijos rekomendacijas tuo klausimu, tiek OECD rekomendacijas. Taigi tikrai neabejoju, kad pamatysite labai didelę naudą, kodėl tai šiuo metu darome su valstybės valdomomis akcinėmis bendrovėmis, ir siūlome, kad tokia praktika būtų daroma su valstybės įmonėmis, nes praktika parodė, kad iš tikrųjų institucijų valdomos įmonės tiesiog prastai veikia.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs visą laiką kalbate apie skaidrumą, kompetenciją savivaldybės ir valstybės įmonėse. Gražus teoriškas šūkis, bet ką mes matome iš tikrųjų? Iš tikrųjų ten nėra nei specialistų ir viskas vyksta atbulu ratu, ir nė vienas asmuo niekada nenukenčia. Ar šis įstatymas padės sudėti taškus? Ar jūs taip teoriškai manote, ar praktiškai?
R. ŽYLIUS. Labai jums ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai, ką nustato dabartinis mūsų siūlomas projektas, kad valdybos nariai tampa tikrais valdybos nariais, tai yra iki šiol valdybos nariai balsuoja pagal įgaliojimą. Jie yra neatsakingi už savo balsavimą. Jie atėjo į valdybos posėdį. Nesvarbu, kas yra pristatoma, jie turi ministro išrašytą įgaliojimą tuo klausimu balsuoti už, tuo klausimu balsuoti prieš. Mes siūlome padaryti valdybos narius tikrais valdybos nariais, kaip jie yra privačiose įmonėse, o tai reiškia, kad valdybos nariai taip pat įgauna neribotą atsakomybę dėl žalos, padarytos dėl jų sprendimų. Tai reiškia, kad subalansuojame jų vaidmenį ir jų atsakomybę, ko iki šiol nebuvo. Taigi, atsakydamas į jūsų klausimą, tikrai manau, kad šitas įstatymo projektas išspręs labai daug dalykų ir suteikdamas atsakomybę valdybos nariams, ir duodamas jiems teisę spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Laikas klausti baigėsi.
Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Už nematau. Yra nuomonė prieš. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, be kokių nors techninių priežasčių aš matau tik du motyvus, dėl ko pateiktas šitas įstatymas, ir abu, manau, nepriimtinus. Pirmas motyvas, kad valstybės institucijos, valstybinių įmonių valdybos galėtų skirti ne tik valstybės tarnautojus, kurie balsuotų, kaip čia buvo pasakyta, savarankiškai, ir iš tikrųjų būtų neaišku, kas atsako už tą valstybės turtą ir ar tikrai tas asmuo atsako.
Antra, tai yra palengvinimas pertvarkyti tokias įmones. Taip pat nelabai aiškūs motyvai dėl tų palengvinimų, kodėl čia jie buvo pasiūlyti. Todėl siūlyčiau bent jau susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi buvo tik nuomonė prieš, prašau pasiruošti balsuoti ir išreikšti savo nuomonę balsuojant.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80: už – 31, prieš – 6, susilaikė 43. Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo išvardytų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1812 po pateikimo nepritarta.
Dabar alternatyviai balsuosime: jei grąžinate tobulinti – balsuojate už, jei siūlote atmesti – balsuojate prieš. Prašau pasirengti ir balsuoti.
Užsiregistravo 80 Seimo narių: už – 50, prieš – 30. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.28 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 11, 16 straipsnių ir VII skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3630 (pateikimas)
Toliau kviečiu ministrą R. Žylių pateikti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 11, 16 straipsnių ir VII skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3630. Prašau. (Balsas salėje) Atsiprašau, bet jau…
Gerai. Prašau, kolega. Replika po balsavimo. Atleiskite, nepastebėjau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Vis dėlto salę reikėtų matyti. Aš tiesiog esu sumišęs. Vyriausybė teikia tokį projektą, aišku, jis yra niekinis, bet nepritaria nei valdantieji, nei opozicija. Iš tikrųjų šiandien yra priimtas sprendimas skelbti priešlaikinius rinkimus, kadangi jau nei apačios, nei viršus nežino, ką daro. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, ministre, pristatyti.
R. ŽYLIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo teikimu siekiama suderinti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir Paslapčių įstatymo nuostatas ir sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos tiekėjams dalyvauti gynybos srities pirkimuose, t. y. visų pirma sudaryti sąlygas rangovams gauti apibrėžtam terminui, kuris būtų toks: visiškai slaptai – 3 metams, kitais atvejais – 5 metams, išduotą įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą ar rangovo leidimą dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija. Šiandien situacija yra tokia, kad įmonė, norėdama dalyvauti kiekviename pirkime, tarkime, kokios nors karinės įrangos tiekimo, turi gauti šitokį leidimą. Vadinasi, jeigu užsienyje vyksta toks pirkimas, tai įmonė turi itin mažai laiko paprašyti to leidimo dirbti su slapta informacija ir jį gauti, kadangi tokio pažymėjimo išdavimo procedūra užtrunka iki 6 mėnesių, o patys pirkimai nuo skelbimo pradžios iki pabaigos gali būti trys keturi mėnesiai. Taigi šiuo atveju suvaržoma grynai Lietuvos įmonių galimybė dalyvauti slaptuose pirkimuose gynybos srityje.
Antra, suteikti teisę juridiniams asmenims patiems iš anksto kreiptis į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją dėl įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo. Kaip minėjau, šiandien situacija yra tokia, kad įmonė gali tik paskelbus konkursą, tik tada, kreiptis į Saugumo departamentą, sakydama, kad ji nori dalyvauti šiame konkurse ir prašo jai išduoti pažymėjimą, kad kaip įmonė turi teisę dirbti su slapta informacija.
Šiuo atveju mes sakome, kad šiuo įstatymu bus suteikta galimybė, kad įmonė, pati žinodama, kad ji ateityje ketins dalyvauti tuose slaptuose pirkimuose, tiesiog pati kreipsis į Saugumo departamentą ir gaus leidimą dirbti su slapta informacija: 3 metams – su „visiškai slaptai“ ir 5 metams – kitais atvejais. Tokiu atveju, kai bus paskelbtas kvietimas, jai jokių procedūrų atlikti nereikės, reikės tiesiog paruošti savo pasiūlymą ir dalyvauti konkurse.
Taip pat keletas kitų įstatymo projekto pakeitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su mano minėtu Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriuose siūloma patikslinti įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo ar leidimo rangovui dirbti ar susipažinti su slapta informacija neišdavimo sąlygas, kadangi siūloma praplėsti… Kadangi bus išduodamas leidimas 3 ir 5 metams, tai Saugumo departamentas siūlo praplėsti neišdavimo sąlygų kiekį, t. y. kad reikia įdėmiau tikrinti įmones ir joms neišduoti leidimo tam tikrais atvejais. Nustatyti teisės susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, suteikimo tvarką. Labai svarbu įtraukti VSD į šitą procesą, kad VSD išduotų ir riboto naudojimo šitas žymas. Aiškiau reglamentuoti juridinių ir fizinių asmenų patikimumo įvertinimo procedūras ir terminą, per kurį turi būti įvertintas juridinio ar fizinio asmens patikimumas; patikslinti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančių institucijų funkcijas.
Galbūt tiek pačių pagrindinių nuostatų. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal kiek ir pavėluotas jūsų siūlymas, bet vis tiek dar lieka klausimų. Pirmas dalykas, ar tikrinimui užteks laiko, dabar skiriamo, nes atsiras daug norinčių iš anksto, matyt, tuos pažymėjimus įsigyti. Tai departamentui reikėtų sudaryti sąlygas, kad jie galėtų ne tik formaliai tą darbą atlikti.
Ir antras klausimas būtų jau susijęs su tais, kurie dabar turi kažkokiems pirkimams. Ar jiems reikės iš naujo pereiti procedūras ilgesniam laikui? Kaip jūs manote, ar visas tas tvarkas reikėtų iš dalies apibrėžti įstatyme, bent principinius dalykus, ar tai palikti jau Vyriausybei, nes Saugumo departamentas Vyriausybei nepavaldus?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimus. Visų pirma pats įstatymo projektas yra parengtas Valstybės saugumo departamento ir derintas su institucijomis. Tai aš dabar negaliu konkrečiai jums atsakyti dėl resursų, bet tikiuosi, kad kaip atsakinga institucija ji šituos dalykus sugebėjo įvertinti. Pagal įgyvendinimo tvarką reikės… Kadangi dabar pagal įstatymą leidimas išduodamas konkrečiam pirkimui, tai po šito pirkimo jis nebegalioja, vadinasi, įmonė turės gauti jau ilgalaikį pažymėjimą. Dėl paskutinio klausimo dėl tvarkos – ar įstatymu, ar Vyriausybės nutarimu, tai aš siūlyčiau palikti tai diskusijoms komitetuose, nes nenorėčiau čia trivializuoti šito klausimo, nes labai…
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar leidimai bus išduodami 3 ar 5 metams. Kaip jūs manote, ar nebus informacijos dėl sandorių nutekinimo?
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Kaip aš minėjau, Saugumo departamentas, atidžiai žiūrėdamas kitų šalių praktiką, nagrinėjo, kaip kitos šalys išduoda. Noriu pabrėžti, kad su šiuo įstatymu atsiranda ne tik suteikimo galimybės, bet ir atėmimo, tai yra Saugumo departamentas vykdys monitoringą, kad, iškilus tam tikroms sąlygoms, leidimas dirbti su slapta informacija bus atšaukiamas, tai yra jis nebus dovana 5 metams, o įmonės įsipareigojimas laikytis viso komplekso reikalavimų, kurie numatyti įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Girdžiu, VSD parengė šį įstatymo projektą, ir kalbama apie įmones ir apie įmonių tų viešųjų pirkimų arba tų pažymų… Aš manyčiau, kad… Ar VSD geriau žino, ko įmonėms reikia?
Aš noriu jūsų paklausti. Kiek tokių atvejų yra buvę, kaip konkrečiai štai jūs dabar sakote, jeigu pusė metų kol išduoda ir t. t., kiek yra tokių mūsų įmonių, patyrusių diskomfortą, kad laiku negavusios pažymų… tai sutrukdė vienuose ar kituose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti joms?
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Visų pirma noriu pabrėžti, kad VSD rengė šito įstatymo pakeitimą mūsų iniciatyva. Kadangi, kaip pamenate, praeitų metų vasarą priimtas Viešųjų pirkimų gynybos srityje įstatymas nustatė tam tikrus dalykus, būtent mūsų buvo inicijuota, kad Valstybės paslapčių įstatymas būtų atitinkamai pakeistas, kad sudarytume patogias sąlygas verslui. Kol kas mes esame gavę žinių apie keletą tokių nepatogių situacijų.
Noriu pabrėžti, kad šiuo metu vis dar vyksta… Beje, dar norėčiau paminėti, kad įmonės neturi prievolės mums pranešti apie tai, kada jos patiria šitokius nepatogumus. Kadangi jis yra reikalingas, mes matome aiškų nesutapimą terminų, ir tai, kad mūsų įmonės dar mažai dalyvauja gynybos srities pirkimuose, susidaro iš daugelio faktorių. Vienas iš tų faktorių yra nepatogi teisinė aplinka, tai yra teisinės aplinkos sutvarkymas yra būtina sąlyga, kad mūsų įmonės dalyvautų tuose pirkimuose. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Labai gerai, kad mūsų įmonės galės dalyvauti tarptautinėje rinkoje. Tik dėl tų 3 ir 5 metų ir dėl monitoringo, kaip jūs minėjote. Kaip yra kitose NATO šalyse, ar čia maždaug atitinka mūsų būsimas įstatymas, ar kaip? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Aš gal paprašysiu, kad būtų informacija atsiųsta jūsų komitetui ir jums asmeniškai, kaip konkrečiai NATO šalyse atliekamas šitas patikrinimas. Dabar neturiu tos informacijos. Man buvo nurodyta, kad pagal mūsų partnerių tarptautinę praktiką.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, ar 33 Teisės departamento pastabos ne per daug Vyriausybės paruoštam projektui? Ar jūsų teisininkai kiek nors koreguoja tuos projektus, ar ne? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Tikrai koreguoja. Manome, kad dauguma šių pastabų yra grynai techninio pobūdžio, ir tikrai nebus problema…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai blogai.
R. ŽYLIUS. …į daugumą jų atsižvelgti.
PIRMININKAS. Visi norintys paklausti jūsų paklausė. Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ačiū, ministre.
Yra tiktai nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš labai trumpai. Žinote, iš tikro aš manau, kad Valstybės saugumo departamentas apskritai paskutiniu metu įrodė, kad su teise suteikti teisę dirbti su slapta informacija arba panaikinti nelabai susitvarko. Aš nelabai matau galimybę didinti dar Valstybės saugumo departamento galias, kol mes iš esmės nesutvarkysime, kas juos kontroliuoja, nes ten yra visiška savivalė. Taip, kaip dabar su principingai dirbančiais pareigūnais susidoroja, tai sugalvos susidoroti su verslo subjektais. Be abejonės, tokie dalykai, kai mes visiškai nekontroliuojame, palikti Valstybės saugumo departamentui spręsti arba suteikti teisę dirbti su paslaptimi, arba ne, aš manau, yra netoleruotini, nes atsiranda galimybė ir nepalankius verslo partnerius, ir t. t. šalinti iš rinkos. Aš tikrai agituoju balsuoti prieš tol, kol Valstybės saugumo departamentas tikrai neįrodys, kad yra atsakingai dirbanti institucija, ir kol Seimas pradės realiai kontroliuoti Valstybės saugumo departamentą. Dabar, kaip aš suprantu, nėra kas jį kontroliuoja, nes nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nei Operatyvinės veiklos komisija – niekas iš esmės neprieina prie Valstybės saugumo departamento veiksmų normalios analizės, ten yra visiška anarchija. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma nori pasisakyti už.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Aš absoliučiai pritariu kolegei Aurelijai, kad mūsų Saugumo departamentas yra valstybė valstybėje ir nėra pakankamai kontroliuojamas. Bet, kiek aš supratau iš pateikimo ir pateiktų projektų, čia kaip tik ūkiniai subjektai kreipėsi, kad jiems palengvintų kelią į tarptautinę rinką ir nebūtų piktnaudžiavimo išduodant laikinus leidimus. Manau, kad reikia pritarti, bet tikiuosi, kad šakinis komitetas pasižiūrės atidžiai, ir gal iš tikrųjų mes pagaliau imsimės Valstybės saugumo departamento parlamentinės kontrolės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, kolegos, pasiruošti balsuoti dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 11, 16 straipsnių ir VII skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projekto. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Balsavo 79: už – 58, prieš – 2, susilaikė 19. Projektui Nr. XIP-3630 po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – NSGK, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 22 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Po balsavimo replika – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš pirmiausia kolegei norėčiau pasakyti: jeigu nežinomas parlamentinės kontrolės turinys, tai reikia tiesiog juo pasidomėti. Jeigu tiktai norime daryti publicistinius pareiškimus, kurie gal kam nors patinka kur nors už Seimo ribų, tai juos galima visada daryti mitinge ir, aš manau, sulauksite plojimų. Jeigu mes norime stiprinti kontrolę, tai reikia siūlyti konkrečius būdus, kurių iš jūsų dar kol kas aš neišgirdau. Tik tiek norėjau pasakyti. O šiaip yra rimta problema, ir komitetas, visi komiteto nariai, aš manau, rimtai į tai atsižvelgia ir sprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Na, aš tiesiog žaviuosi, kaip konservatoriai vienas kitą auklėja. Galų gale jų ginčuose gal ir gims tiesa. Bet apgailestauju, kad buvo pritarta šiam įstatymo projektui, nes neaišku, kas yra šventesnis už šventesnį, ir staiga dabar suteikiame kažkam nustatyti, kad šitas yra patikimas, šitas myli Lietuvą, šitas nemyli Lietuvos, o praktiškai bus – kas daugiau pinigų turės, tas ir labiau mylės Lietuvą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Iš tikro aš dar kartą pakartosiu. Aš manau, kad mes atveriame galimybę susidoroti su nepatinkančiomis verslo struktūromis. Aš manau, kad tai yra labai ydinga tol, kol nebus normalios parlamentinės kontrolės.
O gerbiamajam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui noriu pasakyti, kad kiek kartų kreipėmės į komiteto pirmininką su prašymu supažindinti su medžiaga, susijusia su Valstybės saugumo departamento veikla, su konkrečiais aspektais, labai konkrečiais, nė karto nebuvom supažindinti. (…) buvo pasakyta, susitarkite su VSD, kad jie duotų sutikimą jums susipažinti. Klausykite, jeigu jau mes sykį gavome leidimą dirbti su slapta medžiaga, kokie čia dar koridoriniai susitarimai, kažkas norės – duos leidimą, norės – neduos leidimo. Tai kur čia ta parlamentinė kontrolė? Gal jinai prasideda ties A. Anušausko kabinetu, baigiasi ties kitomis durimis, aš nežinau. Bet aš manau, kad visas Seimas turi teisę vykdyti parlamentinę kontrolę. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, pritardamas A. Stancikienei, kreipiuosi į komiteto pirmininką. Gerbiamasis pirmininke, na, tas kalbas arba muštynes darykite savo frakcijoje. Informuokite gerbiamąją Aureliją frakcijoje. Jeigu pats negalite ar neturite laiko, paveskite S. Pečeliūnui, jis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Ar mes būtinai Seime turime jūsų šeimyninių barnių klausytis? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui, J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš norėjau paprašyti, kad mes galėtume leisti ministrui toliau pristatyti klausimus, o ne dalyvauti konservatorių frakcijos perepalkoj.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis S. Pečeliūnas. Atsiprašau, Sauliau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, nėra čia, kaip jūs vadinate, savi su savais kažką aiškinasi. Tiesiog artėja rinkimai. Bet ir ta intencija šmeižti Lietuvos Respublikos Seimo nariams nevalia, nesvarbu, kokių motyvų vedami jie tai daro. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
15.43 val.
Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3631 (pateikimas)
Vėl kviečiu ministrą R. Žylių pristatyti Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3631.
R. ŽYLIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo įstatymo projekto tikslas – pakeisti šiuo metu galiojančiame Valstybės rezervo įstatyme nustatytą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sudėtį, kaupimo atnaujinimo ir panaudojimo tvarką. Keletas siūlomų esminių pakeitimų.
Visų pirma siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią ūkio subjektams galėjo būti nustatytos užduotys savo lėšomis kaupti privalomąsias valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Tai yra iki šiol galiojančiame įstatyme iš esmės galima nustatyti verslui, gamybos įmonėms neatlygintinai kaupti maisto atsargas, medikamentų atsargas tam, kad jos būtų panaudojamos rezervui. Tai šiame projekte siūloma atsisakyti tokių užduočių. Priminsiu, kad tuo nė karto nebuvo pasinaudota.
Antra. Siūloma atsisakyti nuostatos kaupti atskiras mobilizacinių materialinių išteklių rezervo atsargas. Iš esmės egzistavo du rezervai, atskirai aprašyti: mobilizacinis rezervas ir valstybės rezervas. Šiuo įstatymo projektu sukuriamas vienas rezervas.
Trečia. Siūloma įteisinti naują materialinių išteklių atsargų atnaujinimo tvarką, pagal kurią atsargos, kurios nebuvo parduotos vykdant jų atnaujinimą nustatyta tvarka, bet jų vartojimo tinkamumo terminas dar nepasibaigęs, gali būti neatlygintinai perduotos kitoms institucijoms. Iš jų civilinės saugos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos galėtų būti perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ir savivaldybėms savarankiškoms ir valstybinėms funkcijoms vykdyti; maisto produktų atsargos – labdarai gyventojams teikti; medicinos atsargos – Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms biudžetinėms, viešosioms ar kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti. Perdavus šias neparduotas atsargas, t. y. pabandžius parduoti, bet nepardavus, perdavus šias neparduotas atsargas, nereikės skirti biudžeto lėšų joms utilizuoti.
Ketvirta. Siūloma įstatymo projektą papildyti nuostata, kad valstybės rezerve saugomi materialiniai ištekliai gali būti panaudoti pagalbai kitoms valstybėms ne tik pagal galiojančias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, bet ir kai kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos pateikia prašymą suteikti pagalbą, t. y. kai įvyksta nelaimė kokioje nors šalyje, su kuria mes neturime savitarpio pagalbos sutarties, kad vis tiek būtų galima šitokią paramą skirti. Šiuo metu mes skiriame tik (…) paramą. Siūloma leisti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas panaudoti tarptautinės pagalbos teikimo komandos pratybų bei mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos mokymo pratybų metu.
Tai tiek turbūt pagrindinių nuostatų. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pirmasis jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis ministre, už pristatymą. Aš manau, kad tie lankstumo dalykai, kuriuos jūs čia pristatėte, iš tikrųjų yra labai sveikintini, priimtini. Man tiktai kelia klausimą, kokios yra apimtys, kiek vis dėlto mes to rezervo turėsime, kaip čia atrodo su tuo, ką turėjome ir ką dabar, nes tas jūsų paaiškinimas, kad niekados dar nenaudojome, nereiškia, kad negali taip būti, kad reikės kada nors naudoti, ir ar tas rezervas bus pakankamas? Ačiū už atsakymą.
R. ŽYLIUS. Seimas kiekvienais metais nustato lėšas, kiek bus skiriama šiam rezervui įsigyti ir atnaujinti, o Vyriausybė nustato pačias rezervo normas. Aš dabar negalėčiau pakomentuoti dėl konkrečių apimčių, tonų ar tūkstančių dujokaukių, kurias turime, bet šią informaciją galėsime pateikti komitetui, kad būtų materialus svarstymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto jūs turbūt nepaneigsite, kad šalyje gali atsitikti ypač didelių nelaimių, bėdų staiga, kai reikės mobilizuoti materialinius resursus iš Rezervo fondo ir taip toliau. Vis dėlto jūsų motyvacija, kodėl dabar reikia keisti šį teisinį reguliavimą, kuo yra pagrįsta? Tarkim, ar jūs manote, kad dėl to, kad anksčiau nebuvo nelaimingų atvejų, galima valstybėje gyventi taip, lyg jų ateityje ir nebus?
R. ŽYLIUS. Dėl dviejų priežasčių. Be jokios abejonės, viena priežastis yra ta, kad šita norma niekada nebuvo pasinaudota. Kita svarbi dalis, kad šita norma nebūtų piktnaudžiaujama. Mūsų nuomone, rezervo kaupimas normaliu metu yra valstybės pareiga numatyti rezervo dydžius ir juos kaupti. Iki šiol valstybė tai normaliai tvarkė.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū Dievui, kad mums nereikia tokiu rezervu naudotis. Bet mes visą laiką kaupiame suprasdami, kad tas ne visada ačiū Dievui bus. Bet aš norėjau paklausti. Čia idėja, kaip supratau, sujungti tuos esamus du rezervus į vieną ir padaryti efektyvesnį jų valdymą?
R. ŽYLIUS. Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ta prasme. O kiekis nuo to priklausys, t. y. rezervo kiekis nuo to sumažės, ar čia tik dėl valdymo įrašyta?
R. ŽYLIUS. Kaip minėjau, patikslinsime materialinius išteklius, bet, be jokios abejonės, pagrindinė mintis yra turėti vieną rezervą, kuriam panaudoti… kurį ir valdyti galima lengviau, iš tikrųjų daug lanksčiau jį tada valdyti, prie jo išteklių prieiti ar juos panaudoti esant poreikiui.
O dėl konkrečių planų aš paprašysiu, kad būtų pateikta komitetuose svarstant, kokie būtų siūlomi numatyti kitiems metams.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kolega Vytenis klausė, koks tikslas. Aš pabandysiu atsakyti dėl tikslo. Kadangi Konservatorių partija dabar platina lapelius, kad jie valdydami sutaupė 3,8 mlrd. valstybės lėšų, o jų satelitai, Liberalų sąjūdis, centristai, tik išlaidavo, tai kyla klausimas, kodėl neatiduodate nusavintų pensijų, čia yra preliudija.
O toliau klausimas labai paprastas, koks tikslas? Tarp gerų tikslų įrašytas vienas punktas – teikti maisto produktų labdarą. Tai ar ne prieš rinkimus jūs stengiatės dabar priimti šitą įstatymą ir prieš rinkimus priimti sprendimą, kad maisto produktus, kurie jau artėja prie galiojimo ribos, pateikti kaip labdarą savo rinkėjams, savo elektoratui ir pasakyti, štai kokie mes geri, mes jus pamaitiname.
PIRMININKAS. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ar teisingai aš nuspėjau jūsų kėslus?
R. ŽYLIUS. Aš noriu jus patikinti, gerbiamasis Seimo nary, kad Vyriausybėje taip stipriai nesirūpiname rinkimais, kaip jūs. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu paklausti gerbiamojo ministro. Prašau pasakyti, dabar susikaupusias atsargas arba mes turime…
PIRMININKAS. Truputį garsiau, nes negirdi ministras.
J. LIESYS (LiCSF). …atitinkamą dalyką, tą atliekamą, tai ačiū Dievui, kad nėra taip, kad dabar pačių skęstančiųjų reikalas. Manau, globaliame pasaulyje vienas kitam turime suteikti paramą, padėti. Bet mano klausimas toks. Prašom pasakyti, jūs minėjote, kad bus atiduota dalis savivaldybėms, dalis kitiems padaliniams. Ar jie sugebės šiuo metu tinkamai priimti ir padalyti, ar užteks jų pajėgų tenai, nes esmė yra ta, kad, matyt, nemažos atsargos bus duotos periferijai?
R. ŽYLIUS. Mano turimomis žiniomis, absoliuti dauguma šitų atsargų yra parduodamos, iki šiol buvo parduodamos. Labai nedidelė dalis buvo utilizuojama. Prognozuočiau, kad labai nedidelė dalis iš tikrųjų bus tokiu būdu panaudojama, kad prieis iki to, kad bus perduodama, kaip aš jau minėjau, naudoti institucijoms. Mes čia sprendžiame tik lankstumo klausimą, kad nebūtų tokių, atsiprašau, kvailysčių, kai mes maisto produktus ar medikamentus turime utilizuoti, t. y. sumokėti dar tam, kad juos sunaikintų, užuot perdavę panaudoti.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs teigiate, kad rezerve saugomi nepanaudoti materialiniai ištekliai gali būti perduoti kitoms institucijoms, ir siūlote centralizuoti tą tarnybą. Prašom pasakyti, ar centralizuota tarnyba puikiai žinos, kas vyksta periferijoje, ir ar tikrai čia nebus daugiau sąnaudų? Ar nebus taip, kad centralizuotas medicinos paslaugos atitolimas ir medicinos įstaigų centralizacija, ar to paties efekto nesulauksime? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš tiesiog kaip ir į ankstesnį klausimą atsakydamas pasakysiu, kad labai nedidelė dalis rezervo iki šiol buvo utilizuojama, t. y. buvo neparduodama, ir bus paskirta štai tokiems tikslams – išdalyti, kad pasiektų gyventojus, medicinos įstaigas ar panašiai. Centralizuota tarnyba labai efektyviai, labai lengvai galės paskirti.
Dar kartą noriu pabrėžti – nėra toks tikslas, kad tai taptų normalia tiekimo grandine, kad kai kurios įstaigos, institucijos ar savivaldybės ims gyventi iš to. Jokiu būdu. Tai sudarys nulį su trupučiu procentų jų turimos produkcijos ar naudojamų medikamentų. Kas išsprendžiama, iš tikrųjų ne tiek stipriai naudinga žmonėms ar institucijoms, kurios gaus, kiek valstybei, ji iš tikrųjų nesielgs kvailai ir efektyviai panaudos tas medžiagas, materialinius išteklius, kuriuos turi.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolegos, žvilgtelėjau ne į tą laiką. Jeigu ministras trumpai atsakytų, tai dar turėtų galimybę paklausti ir L. Graužinienė, ir kolega J. Jagminas. L. Graužinienė. Ministre, jeigu galima, trumpiau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiek tiek keistas jūsų pasakymas, kad niekada nebuvo panaudotas rezervas ir dėl to mes čia turime mažinti. Jeigu žiūrėtume į visumą, tai nelabai suprantu, mes plėtosime branduolinę energetiką, dar ir ana nesutvarkyta, neuždaryta, aplink darosi irgi tokia, kitose valstybėse statomi gana pavojingi objektai. Mano nuomone, kitos valstybės elgiasi kaip tik priešingai, stiprina. Paimkime tą pačią Vokietiją, pažiūrėkime, kokie ten rezervai yra nelaimių atvejais, kokios yra pačios patalpos. Vokiečiai neįsivaizduoja be alaus bravoro net slėptuvių ir panašiai. Tai jie galvoja apie…
PIRMININKAS. Laikas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …normalią padėtį. Kodėl mes elgiamės priešingai, nors visi ekonominiai veiksmai rodo saugumo klausimo aštrumą?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Aš atsiprašau, turbūt nelabai aiškiai pateikiau klausimą. Mes siūlome atsisakyti užduočių verslo įmonėms, tai yra iki šiol egzistavo galimybė nurodyti verslo įmonėms, kad jos privalo savo sąskaita kaupti valstybės rezervą, kurį valstybė panaudos įvykus kokiai nors ekstremaliai situacijai. Tai, ką mes dabar siūlome palikti, kas buvo ir iki šiol, yra išimtinai valstybės užduotis rūpintis valstybės rezervu. Ir Seimas Vyriausybės teikimu nustatys dydžius, tai yra niekaip neužkertamas kelias jūsų minėtam valstybės rezervui didinti ar, atsiradus naujoms grėsmėms, papildyti naujais materialiniais resursais, tiesiog atsisakoma iki šiol nepanaudotos, mūsų įsitikinimu, yra žalinga nuostata duoti užduotis verslo įmonėms savo sąskaita kaupti rezervą.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar valstybės rezerve yra iš tikrųjų visokių skirtingų produktų, priklausančių įvairioms institucijoms? Man asmeniškai kažkada teko domėtis, kaip Čekijoje sutvarkyti tie reikalai. Ar nebūtų tikslinga kompleksiškai optimizuoti to valstybės rezervo valdymą, sukurti ar tai prie jūsų ministerijos kokį valstybės rezervo departamentą, ar pagaliau Vyriausybės įstaiga tai galėtų būti? Čekijoje tai padaryta labai išmintingai. Ir ten skirtingų produktų valstybės rezervas tvarkomas vienos suformuotos institucijos. Ir tai yra tikrai neblogas rezultatas. Ar nebūtų teisinga ir mūsų Lietuvos Respublikoje pagalvoti, pasinaudojus kaimynų čekų patirtimi, optimizuoti, kompleksiškai optimizuoti visą valstybės rezervo valdymą? Dėkoju už atsakymą.
R. ŽYLIUS. Labai jums ačiū. Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė ir yra ta institucija, kuri formuoja patį rezervą, tai yra nustato, kokios apimties turi būti. Be jokios abejonės, kalbant apie jau konkretų kasdieninį valdymą, kaip padaryti, kad būtų tinkamų produktų ir panašiai, manau, kad čia bus gera diskusija komitete. Tai galėtų būti Vyriausybei kaip patarimas, kaip šitą darbą organizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus pateiktus jums klausimus. Kolegos, dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik iš dalies už, man iš tikrųjų patiko ir, atrodo, ministras tai gerai pristatė, kad reikia tam tikro lankstumo dėl visų rezervo utilizavimo dalykų, realizavimo, kai tai būna, kad nebūtų… Tačiau labai gaila, nei į mano, nei į kolegos klausimą dėl rezervo apimčių taip ir nebuvo atsakyta. Todėl lieka iš pristatymo neaišku, kokį tą rezervą mes kaupsime, nes… Čia jau kolegos klausdami taip pat minėjo, kad, deja, bet rizikos, įtampos židinių apie Lietuvą atsiranda daugiau, ar gali atsirasti daugiau, negu buvo iki šiol, todėl taip lengvai atsisakyti rezervo vien dėl to, kad jis nebuvo panaudojamas, nors ateityje jo gali prireikti, man atrodo, be abejonių… Bet galbūt komitetuose mes galėsime tas spragas ištaisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Juozas užsirašė kalbėti už, bet supratau, kad kalbėjo kaip lyg ir prieš.
PIRMININKAS. Jis kalbėjo už, kad komitetuose būtų galimybė tvarkyti.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš viską suprantu. Aš, šiaip ar taip, kreipiuosi, ministre, į jus. Kai kolega Juozas uždavė jums klausimą, kiek tokių, kiek reikalingas kaupimas tų, kurie nepanaudoti buvo ir t. t., jūs nežinote net skaičiaus. Tai turėjo daryti verslas savo sąskaita, o jeigu prisiims tą visą naštą ir prievolę daryti valstybė, ar jūs galite pasakyti, kiek tai kainuos mūsų biudžetui? Matyt, šiandien taip pat negalėsite pasakyti. Ar galėsite pasakyti? Pristatant, gerbiamasis ministre, mes ir turėtume žinoti, pradžia ir turėtų būti, kiek mes turime kaupiamojo fondo. Jeigu jūs kalbate apie rezervą ir apie utilizaciją, pačią utilizaciją, kaip gali valstybė ūkiškai elgtis su tuo turtu, kai reikia laukti, galiojimo laikai pasibaigia ir dar po to už utilizavimą reikia mokėti? Ne tai, kad realizuotų besibaigiant terminams ir po to atkurtų tas verslas naujus produktus, kaip maisto ir t. t., jūs tai toleravote, leidžiate ir šiandien prisiimsite tą naštą dar ir ant savo pečių? Niekaip nesuprantu įstatymo ir jūsų veiksmų. Niekaip nesuprantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, prašau pasiruošti balsuoti dėl Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 80 Seimo narių: už – 54, prieš – 5, susilaikė 21. Įstatymo projektui Nr. XIP-3631 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – NSGK. Ir siūloma svarstyti birželio 7 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Kviečiu į tribūną kolegą V. Stundį pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ projektą Nr. XIP-4090. Atsiprašau. Kolega Broniau, aš labai atsiprašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu pasakyti, kad neveikė mano aparatūra, aš balsavau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs balsavote prieš. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, posėdžio pirmininke, kad mes išties turime keletą mėnesių, rudenį šis Seimas savo kadenciją baigs. Štai dabar mes matome daug absoliučiai arba smulkių, arba neparuoštų, arba neapskaičiuotų siūlymų. Ir siūlymų, kurie galbūt išties nei laiku, nei motyvuoti, net negauname atsakymo, kiek biudžeto kaštų ar ko reikės, tuose siūlymuose taip pat to nėra. Aš manau, kad tokios darbotvarkės, kuriose eina be galo daug smulkių klausimų, net ne pirmos eilės, turėtų būti Seniūnų sueigoje tikrai labai tikslingai svarstomos, nes dideli projektai, dideli darbai vis nukeliami, nukeliami. Žiūrėkite, mes jau turime balandžio vidurį, tuo tarpu užsiimame tikrai antraeiliais dalykais. Todėl aš labai patarčiau Seniūnų sueigai tikrai gerokai pasverti savaičių darbų programų turinį.
PIRMININKAS. Kolega, aš jūsų norėčiau taip pat savo ruožtu paprašyti, kad jūs frakcijoje kalbėdamiesi įpareigotumėte savo atstovus Seniūnų sueigoje vienaip ar kitaip išsakyti nuomonę dėl teikiamų projektų. Gerai? Dėkoju. S. Bucevičius – repliką.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, girdėjome ministro pristatymą, bet negirdėjome apie finansus. Patvirtino jis, kad lėšos bus reikalingos iš valstybės, bet negirdime, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų kaip papildomas, nes čia bus kalbama apie lėšas. Tai prašyčiau jūsų kaip papildomą įtraukti.
PIRMININKAS. Papildomu komitetu įrašyti ir Biudžeto ir finansų komitetą. Kolegos, neprieštaraujate? Ne. Negirdžiu prieštaravimų. Papildomas Biudžeto ir finansų komitetas.
Kolega Valentinai, prašom pristatyti savo klausimą.
16.09 val.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Teikiame Seimo nutarimą, kuriuo siūloma 2018 metus paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ši iniciatyva kilo jau prieš gerą pusmetį Seime, Seimo sudarytoje Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimų ir atmintinų datų paminėjimo komisijoje. Nutarimo projektas yra svarstytas toje komisijoje. Jį turėjo pateikti komisijos pirmininkė Seimo Pirmininkė gerbiamoji I. Degutienė. Jai negalint, tą misiją atlieku aš.
Turbūt kalbėti apie Vasario 16-osios svarbą mūsų valstybingumo istorijai nėra prasmės. Kur kas svarbiau turbūt suprasti, kad turėtume nuosekliai, iš lėto pamečiui pasirengti šiam išskirtiniam Lietuvos valstybės jubiliejui. Juolab turime jau anksčiau Seimo nutarimu įgyvendintą Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejaus minėjimą ir metus turėjome. Tiems metams taip pat buvo ruošiamasi kelerius metus sudarius programą ir pagrindus ją finansiniais ištekliais. Taigi likus ketveriems penkeriems metams iki šios sukakties būtų pats metas visas valstybės institucijas, savivaldos institucijas, visuomenines organizacijas, apskritai piliečius sutelkti pasitikti šį jubiliejų ir iki to meto atlikti nemenkus darbus. Taigi turime gerą progą ir kviečiu Seimą pritarti šiam Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti V. Valkiūnas, kurio salėje aš nebematau. A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Taip, tai bus labai gražus jubiliejus, 100 metų nuo 1918 m. Vasario 16-osios. Tačiau man labai įdomu, ar bus pasimokyta iš Lietuvos tūkstantmečio šventimo, kada buvo milijonai iššvaistyti antraeiliams arba net trečiaeiliams renginiams. Kas formuos tą jubiliejinę komisiją, manau, turėtų į tai labai atsakingai atkreipti dėmesį, kad nepasikartotų tokia situacija. Mes visiškai kitaip pasitiktume šį gražų jubiliejų. Čia toks pamąstymas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, iš klaidų turėtume mokytis, tačiau įvertinant tam tikrus nepadarytus darbus ar tam tikrus netikslumus vis dėlto Tūkstantmečio programa buvo ganėtinai efektyvi ir paliko labai daug išliekamąją vertę turinčių darbų, kūrinių ir t. t. Šiame Seimo nutarimo projekte kaip ir įprasta siūlome, kad Vyriausybė šiuo atveju kartu su prie Seimo veikiančia Atmintinų datų paminėjimo komisija, kitomis institucijomis iki 2012 m. spalio 1 d. jau patvirtintų programos metmenis ir sudarytų tos programos įgyvendinimo koordinacinę grupę, kuri, be abejo, turėtų atlikti ir programos įgyvendinimo stebėsenos darbą. Bet kuriuo atveju tai bus institucija, kuri galės vertinti, kaip vyksta programos įgyvendinimas. Bet kur kas svarbiau patvirtinti pačią programą, t. y. darbus, kuriuos padarysime iki jubiliejaus.
PIRMININKAS. Ačiū, J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, pritardamas jūsų iniciatyvai, noriu paklausti vieno dalyko. Iš tikrųjų mes labai daug ką padarome į priekį ir be tam tikrų įsipareigojimų. Aš manau, kad ir šiame nutarime lyg ir yra tokios dvi pusės: Seimas ir Vyriausybė. Vyriausybę mes įgaliojame, lyg ji pati nejaustų šios datos svarbos.
O kitas dalykas – vis dėlto dėl finansų. Taip, kaip čia parašyta, aš manau, kad tai bus vis dėlto, man atrodo, per silpnai, nes gal mes turėtume rašyti „ar deramą tokios programos finansavimą“, ar panašiai. Tam tikri skaičiai, kurie aiškiai įpareigotų. Nes įvairių norų gali būti daug, bet dažniausiai šiame gyvenime tie norai realizuojami, kai jie yra palydimi finansų. Tai mano tiesiog tokia pastaba ir prašymas galbūt dar komitete svarstant pasižiūrėti, ar mes negalėtume kaip nors sukonkretinti, kad finansai būtų jau 2012 metais? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš galėčiau pasakyti, jūsų pastaba yra taikli, dalykiška. Be abejo, po pateikimo komitetas galėtų įvertinti jūsų siūlymą ir užuominą į deramą tokios programos finansavimą. Turėtų būti signalas, be abejo, ir Vyriausybei. Dėkui už jūsų pastabą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas panašus, irgi dėl finansų. Tikrai būtų naudingiau, jeigu būtų preliminari suma apgalvota ir kartu, kas į ją įeina, ir tada būtų galima aiškiau suprasti, kas vyks. Nes vien pats paskelbimas gali ir likti tik paskelbimu. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, bet pirmiausia turi būti tam tikra valia. Tai Seimas, priimdamas tokį Seimo nutarimą, iš tikrųjų reiškia savo politinę valią, kad visi, visos valstybės institucijos tam jubiliejui rengtųsi. O norint matyti finansavimo apimtis, reikia susitarti dėl pačios programos turinio apimčių. Nes mes suprantame, kad ir Tūkstantmečio vardo jubiliejui buvo grandiozinių sumanymų, kurių dar nerealizavome, jie vis dar tebetęsiami, nors jubiliejus seniai pasibaigė. Tai tikėtina, kad ir šiuo atveju gali kilti labai daug įvairių iniciatyvų – nuo skambių iniciatyvų iki labai reikšmingų ir prasmingų iniciatyvų. Tiesiog programa viską sudėliotų į savo vietas ir matytųsi finansavimo apimtys. Kasmet, turiu galvoje.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš gal ne tiek klausti, kiek galėčiau pasiūlyti gerbiamajam pranešėjui, kurio pastangas įamžinti Lietuvos valstybės šimtąsias metines tikrai vertinu labai palankiai, reikalingas tas pasirengimas. Tik štai, pranešėjau, matyt, kitos kadencijos Seimui teks atlikti pagrindinius darbus. Ar ne? Nuo spalio 1d. vargu ar čia net komisiją sukviesi. Kiti darbai bus visiems galvoje ir bus išsilakstę po Lietuvą ir dirbs prideramus darbus. Ar gerbiamasis pranešėjas nesutiktų, kad, tarkime, spalio 1 d. pakeistume į gruodžio 15 d.? Ir naujos kadencijos Seimas ir sudarytų tą komisiją, kuriai natūraliai tektų dirbti ketverius metus ir atitinkamai kitos kadencijos Seimas pabaigtų tuos darbus? Ar drįstumėte svarstyti tokį pasiūlymą?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai yra pasiūlymas. Kaip ir kiekvieną pasiūlymą, be abejo, reikėtų svarstyti ir dėliotis. Tiesiog buvo idėja, nes po Atmintinų datų komisijos posėdžio mes šiek tiek vėlavome pateikti nutarimo projektą, tai viskas trupučiuką pasitraukė pavasario link. Bet, atvirai kalbant, čia labai delsti nereikėtų. Programa turėtų startuoti 2013 metais. Darbai dėliotųsi per visus tuos metus iki 2018 metų, išsiskleistų ir, be abejo, įprasmintų šią datą. Tai kuo anksčiau susitarsime, tuo bus geriau, nes suprantame, kad galutiniai programos skaičiai turėtų būti įteisinami valstybės biudžete.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Klumbys. Dirba, dirba, dega. Neveikia?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dega, bet neleidžia kalbėti.
PIRMININKAS. Minutėlę, pabandysime įjungti. Vis tiek neveikia. Ar negalėtumėte per šoninį mikrofoną? Ačiū. Jau dabar tikrai veiks.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, džiugu. Atsižvelgiant į jūsų, konservatorių, paskutinių metų patyrimą, kai jūs skelbdavote kokius nors metus tų metų išvakarėse, sakysim, jeigu 2012 metus skelbiate kokiais nors metais, 2011 metų pabaigoje jūs tai deklaruojate, tai čia šešerių metų rezervas yra, be abejo, pozityvu.
Sakykite, ar yra korektiška, aš vėl sakau, ar yra korektiška Seimui, kuris jau baigia savo kadenciją, imtis šitos iniciatyvos turint tokį didelį šešerių metų rezervą? O galbūt tiesiog priimkit tokį protokolinį sprendimą, kad naujasis Seimas, susirinkęs į savo pirmuosius posėdžius, imtųsi šitos iniciatyvos ir kuo greičiau išspręstų visą tą problemą, nes naujasis Seimas bus viso šito dalyko realizuotojas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už tokį abejojimą. Galėčiau atsakyti tik pavyzdžiu. Kai Seimo nutarimu 2000 metai buvo paskelbti Lietuvos vardo tūkstantmečio metais, tai ta programa išsiskleidė, beje, netgi ne per vieną Seimo kadenciją. Tai čia tam tikrų baimių, politinių baimių, turėti nereikėtų. Priešingai, toks Seimo nutarimas iš esmės reikštų ir visų politinių partijų pritarimą, kad toks jubiliejus, išskirtinis jubiliejus, turi būti deramai paminėtas. Pavyzdžių precedentui jau yra.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, čia nėra nė vieno, kuris nesutiktų ir nepritartų jūsų nutarimui. Tiesiog norėčiau pabandyti paprašyti jūsų. Pamodeliuokite, kas bus toje koordinacinėje programos įgyvendinimo grupėje.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tikrai nedrįsčiau modeliuoti. Be abejo, kompetencija šiuo atveju būtų Vyriausybės. Tik atkreipiu dėmesį: tam, kad būtų tam tikra sąjunga su Seimu ir Seimas nebūtų pastūmėtas į šoną, šalia Vyriausybės minime ir Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisiją kaip instituciją, kuri veikia prie Seimo. Tokiu būdu būtų užtikrintas tiek Vyriausybės, tiek Seimo bendradarbiavimas. Prisimenu kitą pavyzdį, tarkim, tūkstantmečio programa buvo įgyvendinama, jeigu aš gerai prisimenu, per tūkstantmečio direkciją, kuri veikė tada prie prezidentūros. Tai tų sąveikos, komunikacijos formų yra įvairiausių. Šituo atveju siūlome Vyriausybės ir Seimo glaudesnį bendradarbiavimą ir pastangas koordinuoti tokios programos įgyvendinimą. Taigi, tikėtina, kad sudarant ir tą koordinacinę grupę būtų įvertintas įvairių institucijų atstovų dalyvavimas kaip būtinybė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Kolegos, dabar nuomonės už ir prieš. Yra užsirašę vien tik už. Tai gal galėtų atsisakyti? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar norėtumėte balsuoti? Jūs norėtumėte balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 71 Seimo narys, balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui „Dėl 2018 metų paskelbimo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais“ po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra numatytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 26 d. Kitų pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
V. P. Andriukaitis nori kalbėti po balsavimo. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, po balsavimo. Norėčiau kreiptis ir į V. Stundį, ir į Seimą. Manau, kad kaip ir tūkstantmečio programos vėliava buvo Prezidentas, kadangi išties tai yra visą tautą mobilizuojantis veiksnys, valstybės atkūrimo šimtmečio, 2018 metų, minėjimas taip pat jokiu būdu negali apsieiti be Prezidento institucijos globos ir be daugelio dalykų. Mindaugo karūnavimo diena, kaip jūs žinote, iš esmės tinka, ir Vasario 16-osios minėjimas taip pat yra Prezidento organizuojami. Čia tokia sena tarpinstitucinė tradicija, kad tos dvi šventės – Vasario 16-osios ir Mindaugo karūnavimo – yra deleguotos Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai.
Aš manau, kad svarstant komitete reikėtų labai jautriai šitą klausimą panagrinėti ir išties pažiūrėti į esamą nusistovėjusią tradiciją tiek Vasario 16-osios, tiek Mindaugo karūnavimo dienos kontekste. Deja, tame nutarime vis dėlto, mano nuomone, mažoka dėmesio skirta Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai.
16.25 val.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už pastabą. Dabar prasideda mūsų privalomoje darbotvarkėje įrašyti teisės aktų projektai. Pirmasis iš jų yra Saugomų teritorijų įstatymo 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3319(2).
Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto atstovę A. Stancikienę pateikti komiteto išvadą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Saugomų teritorijų įstatymo 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-3319. Iš esmės buvo gautos tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento penkios pastabos, iš kurių vienai pritarta iš dalies, trims pritarta visiškai, vienai nepritarta. Gautos Europos teisės departamento trys pastabos, kurių pirmoji ir trečioji buvo susijusios su sąvoka „išleisti į aplinką“. Iš esmės tai daugiau redakcinio pobūdžio pastabos, mes sutikome, įstatymą pakoregavome, o vieną pastabą atmetėme kaip nepagrįstą. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dabar į tribūną kviečiu pasisakyti N. Puteikį. N. Puteikio darbo vietoje nėra. Gerai.
Tuomet į tribūną kviečiamas D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, naudodamasis proga aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, labai aktyviai pasirašiusiems už tai, kad šio įstatymo pataisos būtų svarstomos šiandien. Taip pat noriu padėkoti ir pagrindiniam komitetui, kuris tikrai šį kartą labai kompetentingai išanalizavo ir pateikė išvadas. Kviečiu visus palaikyti, nes mums kaip tik yra istorinė galimybė, kad Lietuva tarp visų kitų Europos Sąjungos valstybių šiais metais, šį ketvirtį paskelbtų pirmąjį Genetiškai modifikuotų organizmų reguliavimo įstatymą. Tai yra didelis žingsnis pirmyn, nes Lietuva bus įvardinta kaip valstybė, kuri rūpinasi savo gimtąja gamta, savo žmonių sveikata ir pasaulio žemėlapyje bus pažymėta žalia spalva.
Ačiū jums, mielieji, kad taip vieningai, kompetentingai mes perėjome visas stadijas ir apsaugosime savo saugomas teritorijas nuo galimai plintančių genetiškai modifikuotų organizmų ir tokiu būdu tapsime viena iš valstybių, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios reglamentuos genetiškai modifikuotų organizmų sklaidą Lietuvos Respublikoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – N. Puteikis, tačiau jo vis dar nėra. Taigi lieka nuomonė prieš – J. Ramonas, tačiau J. Ramono taip pat nėra. V. M. Čigriejienė užsirašė už. Prašau, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau palaikyti šitą iniciatyvą, kad vis dėlto Lietuva neišnyktų iš to žemėlapio, kada genetiškai modifikuotus organizmus mes galim panaudoti sklaidai, kalbėdami apie Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Kolegos, gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Norite balsuoti. Prašau pasiruošti ir tada balsuoti.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai, balsavo 66: už – 57, prieš nėra, susilaikė 9. Tad Saugomų teritorijų įstatymo 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3319(2) po svarstymo pritarta.
16.31 val.
Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4250 (pateikimas)
Kviečiu vėlgi į tribūną kolegą D. A. Barakauską pristatyti Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4250.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš teikdamas kartu su V. Mazuroniu Akcizų įstatymo pataisas, aš išnagrinėjau situaciją tiek Europoje, tiek pasaulyje ir visas pagrindines galimo rinkos kitimo tendencijas.
Pagrindinis dalykas, kuris yra susijęs su akcizų dydžiu kiekvienoje valstybėje, yra vartojimo įplaukos į valstybės biudžetą, kurios priklauso nuo piliečių gaunamų pagrindinių pajamų. Pajamos yra trejopos: atlyginimas, pensijos ir užsienyje dirbančių lietuvių įvežtos į Lietuvos Respubliką lėšos.
Lietuvos piliečiai pagal vidutinį atlyginimą, kaip jūs žinote, tarp Europos Sąjungos valstybių yra tik 26 vietoje, arba dar kitaip – trečioje nuo galo. Kartu jų pajamos ir išlaidos dėl turimų pajamų ir vidutinio atlyginimo yra vienos mažiausių Europos Sąjungos valstybėse, tačiau populiariausio bešvinio A95 benzino akcizas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, didesnis negu Latvijoje, didesnis negu Estijoje. Jis šiuo metu sudaro 1500 Lt už tūkstantį litrų, nors Europos Sąjungos teisės aktai reikalauja ir leidžia, kad Lietuvoje jis būtų 1240 Lt už tūkstantį litrų. Lietuvos akcizas ir pridėtinės vertės mokestis šiuo metu valstybėje sudaro net 54 % benzino kainos degalinėse. Jeigu mes pradėtume taikyti mūsų siūlomą akcizą bešviniam benzinui, bendra kaina, kuri… skirtumą sudaro 26 centai ir nuo tų 26 centų 21 % pridėtinės vertės mokesčio sudarytų 32,06 cento.
Dabar keletas tokių pastabų. Kuro kainos Lietuvoje tokios milžiniškos, kad tai tapo socialine problema. Žmonės nebeišgali nuvykti net į artimųjų laidotuves.
Antra, kuro kainų augimas perkeliamas į visų Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų kainas.
Trečia, nebevaldomai auga prekyba kontrabandiniais degalais, dėl ko Lietuvos Vyriausybė yra nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų, susijusių su kova su kontrabanda.
Ketvirtas dalykas, kuris stipriai jaučiamas, kad per praėjusius metus nepaprastai krito benzino sunaudojimas Lietuvoje. Nebėra įplaukų iš akcizų į valstybės biudžetą, taip pat nebėra įplaukų iš PVM, kuris būtų gaunamas iš akcizų. Todėl kaip ekonomistas aš nematau kito būdo (tai yra ir kitų valstybių patirtis), kaip skubos tvarka mažinti akcizą kurui. Daug kas priekaištauja, kad dėl to pasipelnys gamintojai ir vartotojai. Aš manau, kad tai nėra tiesa, nes šiandien ir lietuviško kapitalo degalinėse vartojimas yra kritęs 30 %.
Todėl dar kartą kreipiuosi į jus, kad pradėtume diskusiją dėl to: pirma, kaip stabilizuoti įplaukas į biudžetą; antra, kaip padaryti, kad Lietuvos gyventojai už bešvinį benziną nemokėtų tiek pat, kiek šiandien jis kainuoja Paryžiuje. Mūsų pajamos yra 2,5 karto mažesnės, negu jas turi Europos Sąjungos valstybės. Aš čia turiu lentelę ir galiu jums pateikti ir vidutinius atlyginimus Europoje, ir akcizus, kurie yra Europoje.
Gerbiamieji, mes savo neveiklumu ir užsimerkimu prieš problemas iš esmės dalį visuomenės baigiame nuvaryti į visišką skurdą, nes žmonės nebegali išvažiuoti nei iš kaimų, nei iš miestelių. Tai yra tiesiog tragedija. Mes apsimetame, kad gyvename kaip Berlyne arba Paryžiuje, bet mūsų pajamos Lietuvoje yra pačios mažiausios. Todėl kviečiu nagrinėti šį klausimą ir tikrai neatmesti, nes tai yra didelė valstybės problema, kuri šiandien galėtų padėti tiek padidinti įplaukas į biudžetą, tiek galėtų atpiginti kurą degalinėse, nes galutinę kainą už benziną moka galutinis vartotojas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių, jeigu spės per skirtą laiką. Pirmasis klausia B. Pauža. Broniaus nėra. E. Klumbys. Kolega Egidijau, jūs pasirengęs?
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kad ir ką sakysi, kiek mes uždirbame, vis dėlto auksas tiek Paryžiuje, tiek Lietuvoje kainuoja taip pat. Turbūt tai galioja ir benzinui, nieko nepadarysi. Tačiau aš kitką noriu jums pasakyti – kad paskutiniuoju metu premjeras A. Kubilius nuolat tiesiog įžūliai meluoja žmonėms aiškindamas, kad benzino kainos kyla dėl to, kad kyla pasaulinės naftos kainos. Per paskutinius keturis mėnesius ar galbūt daugiau naftos kaina nesvyravo daugiau negu 10 dolerių ribose. Tas benzino kainų pakėlimas yra visiškai nesusijęs su naftos kainų pakėlimu. Sakykit, gerbiamasis pranešėjau, nežiūrėdamas į tai…
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu… ką jūs siūlote, ir tai yra gerai. Ar nereikėtų rimtai išsiaiškinti, dėl ko Lietuvoje iš tikrųjų kyla benzino kainos?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Jūsų klausimas yra labai logiškas, nes tai yra kompleksas klaidų, kurios yra padarytos šiandieninės Vyriausybės. Viena iš jų yra, kad akcizas yra aukštesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Tokia pat situacija yra ir su maisto produktais. Kodėl prieš Velykas tiek daug lietuvių važiavo apsipirkti į Lenkiją? Mes galime nemažai tų problemų nematyti, mes apie jas galime nekalbėti. Bet mes, manau, parlamentinėje respublikoje esame kaip tik dėl to, čia, Seime, kad tas problemas nagrinėtume ir spręstume, ir priverstume, kad tai darytų Vyriausybė. Jūs esate visiškai teisus – naftos žaliavos kaina, netgi paskelbus embargą Iranui, nepasikeitė, kaip buvo prognozuota, kad ji augs apie 25 % (ji svyruoja plius minus 10 %). Todėl Vyriausybė negali teigti, kad pagrindinė benzino kainos ir dyzelino kainos augimo priežastis yra susieta su žaliavos kainos svyravimu. Aš manau, vienas iš pagrindinių dalykų yra akcizas, nuo akcizo pridėtinės vertės mokestis ir labai neaiški situacija, kuri yra šiandien su didžiausiu investuotoju, būtent „Mažeikių naftos“ investuotoju, nes Latvijoje tas pats parduodamas benzinas kainuoja žymiai pigiau, negu jis kainuoja Lietuvoje.
Aš pasakysiu, iš tikrųjų tai yra ne politikų klausimas. Klausimas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės – kaip sureguliuoti ir suderinti benzino kainas Lietuvoje, kad tos kainos nebūtų didesnės, negu yra kaimyninėse valstybėse. Aš manau, labai sunku kovoti su kontrabanda, kai toks didelis kainų skirtumas su Baltarusija ir su Kaliningrado sritimi, tačiau mes privalome sureguliuoti ir akcizus, ir pridėtinės vertės mokestį, kad Lietuvoje 95, 98 benzinas nekainuotų brangiau negu kaimyninėse valstybėse. Tai yra uždavinys Nr. 1, ką turi padaryti Vyriausybė. Jeigu kaina bus didesnė, važiuos žmonės, mes nieko neuždarysime, sienos yra atviros, laisvai važiuos į Lenkiją, laisvai važiuos į Latviją, ir mes tikrai negalėsime su tuo kovoti.
PIRMININKAS. Kolega, aš vis dėlto norėčiau paprašyti jūsų, jeigu galima, trumpiau atsakyti. Užsirašė nepaprastai daug, o jūs kiekvieną atsakymą paverčiate papildomu pasisakymu.
J. Veselka. Nėra. R. Ručys nori paklausti jūsų.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų įstatymo projektui. Noriu paklausti. Kiek apytiksliai atpigtų kuras sumažinus akcizo mokestį? Gal jūs turite kokius nors paskaičiavimus?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taip, aš turiu paskaičiavimus. Įskaitant pridėtinės vertės mokestį nuo akcizų skirtumo, kuras galėtų atpigti 32,06 % cento.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Mazuronis klausia.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų labai gera iniciatyva, nes kuro kainos, tiksliau, ta dedamoji žmonių išlaidų struktūroje, kurią sudaro kuro kainos, yra nepaprastai didelė ir ką nors daryti sprendžiant šį klausimą tikrai reikia. Šio klausimo sprendimo, kaip aš įsivaizduoju, yra du galimi variantai: vienas yra mokestinė bazė, ką jūs ir siūlote ištaisyti labai teisingai, ir antras dalykas, tai yra piktnaudžiavimo toje rinkoje eliminavimas. Aš turiu omeny Konkurencijos tarnybos veiklą. Būtent apie tai norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad Vyriausybė ir Konkurencijos tarnyba tiek didmeninėje prekyboje, tiek mažmeninėje prekyboje rodo savo absoliutų neįgalumą, nenorą arba galbūt negebėjimą kovoti su šia problema, nes, mano galva, piktnaudžiavimas susidariusios padėties, susidariusių aplinkybių kontekste yra akivaizdus. Ar jūs nemanote, kad ir šioje vietoje reikėtų imtis taip pat kokių nors kompleksinių priemonių?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis kolega, jūs esate visiškai teisus. Aš pritariu jums. Yra trys priežastys. Pirma tai yra mokestinės bazės sutvarkymas. Antra, ko gero, aš išskirčiau, tai yra kontrabandos sureguliavimas. Ir trečia, yra tai, ką jūs siūlote, tai yra vis dėlto Vyriausybės ir įgaliotų institucijų, kurios už tai atsako, neveiklumas, nes mes turime rezultatą ir matome realią benzino kainą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jau minėjote apie galimą kainos sumažėjimą, tokiu būdu mūsų vartotojų dalios palengvinimą. Ar jūs nemanytumėte, kad, sumažėjus akcizui ir sumažėjus kainai, mes galėtume matyti ir didesnį sunaudojimą, nes dabar dalis ypač tranzitu per Lietuvą keliaujančio transporto… 2008 metais, man labai gerai žinoma Suvalkijos situacija, beveik kiekvienas važiuojantis sunkvežimis prisipildavo po toną, po toną 200 litrų paskutinėse Lietuvos degalinėse, dabar paprastai visi šie krovininiai automobiliai pravažiuoja pro Lietuvos pakraščio degalines ir pilasi jau už Lietuvos ribų. Tai mes, iš vienos pusės, šiek tiek sumažintume akcizą, iš kitos pusės, galėtume kur kas padidinti sunaudojimą, ir faktiškai biudžetas galėtų net nenukentėti.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš bandžiau paskaičiuoti ir visiškai su jumis sutinku. Tokia patirtis buvo panaudota mūsų Vyriausybės 2001 metais, kai mes kovojome su alkoholio kontrabanda, prisimenate, ir su pilstuku, tada, kai buvo sureguliuoti akcizai, iš karto krito kontrabandos įvežimas į Lietuvą, ir žmonės pradėjo vartoti tą produktą, kurį teikia valstybė. Aš lygiai taip pat manau, kad sumažinus akcizą ir vidaus vartojimo, ir eksporto (nes tie, kurie važiuoja per Lietuvą, faktiškai eksportuoja mūsų kurą) sunaudojimas turėtų kompensuoti įplaukas į biudžetą. Jūs visiškai teisus. Aš lygiai taip pat manau ir turiu paskaičiavimus. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, gal galite pasakyti, kokį procentą sudaro ir kaip veikia šešėliniai pinigai akcizą? Ačiū.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taip, jūsų klausimas, gerbiamoji profesore, yra gana sudėtingas. Aš tokios statistinės medžiagos neturiu, tačiau turiu duomenis, kad į Lietuvą yra įvežama apie 32 % kontrabandinio kuro. Tai vieną trečdalį visų įplaukų reikėtų išmesti iš mūsų biudžeto. Jeigu būtų sureguliuota tai, ką jūs sakote, apie vienas trečdalis iš kuro akcizų ir pridėtinės vertės mokesčių papildomai įplauktų į biudžetą. Jūs visiškai teisi. Tai yra ir teorija, ir praktika.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs pristatydamas gana išsamiai detalizavote, kad 95 markės benzinui akcizas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Bet, kaip šiandien praktika rodo, ar sumažinę akcizą vis dėlto nepaskatinsime pasinaudoti tuo didmenininkų ir mažmenininkų, o tiesiogiai vartotojai gal ir nepajus kainų mažėjimo dinamikos, ar nebus padidintas žmonių sąskaita įmonių pelningumas?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Na, iš esmės, gerbiamasis kolega, į jūsų klausimą atsakymą jūs jau gavote iš A. Mazuronio klausimo, iš profesorės V. M. Čigriejienės. Tikrai yra trys dalykai. Pirmas, tai yra mokestinė bazė. Ji negali būti aukštesnė negu kaimyninėse valstybėse, tai yra viena. Antras dalykas, yra kontrabanda ir jos sureguliavimas, tai yra Lietuvos valstybės ir atsakingų institucijų rankose. Ir trečias dalykas, apie kurį jūs klausėte, kažkuris ir iš čia sėdinčių klausė, kad tos institucijos, tam įkurtos tarnybos privalo sureguliuoti santykius tarp gamintojo, pardavėjo ir vartotojo. Jeigu kartais tos tarnybos mato, kad joms trūksta kokio nors teisinio akto, jos turi galimybę kreiptis į mus ir mes tuos teisinius aktus galime priimti. Bet tik kompleksinis visų šitų priemonių įgyvendinimas gali žymiai sureguliuoti ir sumažinti benzino ir ne vien benzino, bet visas kuro kainas Lietuvoje, nes jos yra susietos tarpusavy. Taip pat nuo jų priklauso ir vidaus vartojimas, ir visų prekių, ir visų paslaugų Lietuvoje kainos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar, kolega, atsakykite į patį paskutinį P. Auštrevičiaus klausimą, ir tai bus viskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Taip, girdėjau, kad jis ruošėsi visą parą tam klausimui.
PIRMININKAS. Prašau, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, aš tikrai rimtai jums užduosiu klausimą. Nors matau, jūs tokį rimtą klausimą svarstydamas ir pateikdamas bandėte išvengti gilumo. Kolega, jūs pasakėte, kad jūs išanalizavote daug informacijos, ir aš beveik tuo tikiu. Bet kodėl jūs slepiate ją nuo mūsų? Prašau pasidalinti, gal mums bus lengviau susidaryti nuomonę ir panašiai. Mat, ne viską galima per 10 minučių aptarti ir panašiai. Bet, kolega, aš norėčiau vis dėlto išsiaiškinti, ką jūs turėjote omeny teigdamas iš šios tribūnos, štai prieš kokias 8 minutes sakydamas, kad PVM gaunamas iš akcizų. Na, niekaip nesupratau, kolega.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerai. Aš medžiagą, gerbiamasis Petrai, nusiųsiu ne tiktai kitiems, bet ir jums. O čia labai paprastai. Kiekvienas, nors kiek išmanantis ekonomiką, suprato, nes nuo akcizo yra mokamas ir pridėtinės vertės mokestis. Jeigu mažėja akcizas, tai dėl to sumažėjimo mažėja ir pridėtinės vertės mokestis. Tai labai paprasta aritmetika, gerbiamasis Petrai. Paskaitykite bet kurį ekonomikos vadovėlį. Sėkmės jums.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, na, pasakysiu tiesiai – reikia pritarti šiam siūlymui, tikrai reikia. Jūs atsiminkite, mes panašiai diskutavome dėl dyzelino, tada Vyriausybė ir taip, ir taip… Šiandien tai, kad dyzelinas sumažintas iki minimalios Europos Sąjungos reikalaujamos ribos, duoda savo rezultatus.
Pirmas dalykas, pigs benzinas, galime diskutuoti, 20–30 centų, bet iš tikrųjų pigs. Antra priežastis, mes iš tikrųjų turime parodyti žmonėms, kad rūpinamės ir darome maksimaliai viską, kad jie sutaupytų. Nuo kiekvieno pripilto bako kiekvienas žmogus sutaupys, na, apie 15–18 Lt.
Iš kur gauti pinigus? Nėra kito varianto, ir labai lengvas variantas – na, reikia šiek tiek prispausti kontrabandinius srautus. Jūs pažiūrėkite, visos degalinės tuščios ir oficialus pirkimas vis mažėja, o automobiliai važiuoja kaip važiavę. Man atrodo, kad dabartiniu metu į kontrabandos srautus mes žiūrime panašiai kaip į prostituciją Lietuvoje: iš vienos pusės, lyg ir draudžiame, bet, iš kitos pusės, iš esmės skatiname jos buvimą. Lygiai tas pats su kontrabandiniais srautais.
Aš kviečiu pritarti šiam siūlymui, padarykime žmonėms gerą darbą, šiek tiek prispauskime (jau galutinai neužspausime) kontrabandą ir pamatysite – pinigų ir dėl to, kad daugiau pirks, ir dėl to, kad iš tikrųjų naudosis perkamu benzinu, biudžetas gaus pliusą, o ne minusą, kaip atsitiko su dyzelinu.
PIRMININKAS. Ačiū. Priešinga nuomonė – R. J. Dagio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgdamas į mūsų didžiulę patirtį praėjusį kartą svarstant dėl PVM sumažinimo mūsų viešbučiams, noriu pasakyti, kad tikrai nedarykime klaidos ir nieko nemažinkime, nes kainos bus tokios pačios. Tokia yra mūsų patirtis.
O dabar norėčiau dėl biudžeto situacijos, kokia yra dabar svarstant. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia viduryje metų svarstant tokį biudžetą reikia pateikti, iš ko bus padengtas biudžeto praradimas, kuris yra ne menamas, o konkretus, labai konkretus. Jo du trečdaliai keliauja socialinėms reikmėms, švietimui ir sveikatai. Jos yra ne kur nors, jos konkrečiai yra mūsų biudžete. Iš ko mes atimame? Jūsų projektas siūlo atimti, bet nepasiūlo, iš kur paimti.
Trečioji dalis. Visos tos jūsų teorijos dėl vartojimo Europoje jau seniai yra atgyvena, nes tai buvo argumentai graikų, kurie visą laiką teigė Europos Sąjungai: padidės vartojimas, mes atsigausime, gausime papildomų pajamų, kovosime su kontrabanda. Dabar už juos vokiečiai ir mes, ir visi kiti ruošiamės mokėti pensijas. Tai jau pereitas etapas, gerbiamieji, prabuskite. Kitomis sąlygomis gyvename.
Siūlau nepritarti, nes tai yra viduryje biudžetinių metų ir nenurodant šaltinio, vadinasi, atimti iš socialinės sferos didžiulę sumą pinigų, kurios nėra iš ko kompensuoti, nes nenurodytas šaltinis, iš ko mes galėtume atimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašau pasiruošti balsuoti ir savo nuomonę išreikšti balsuojant.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79: už – 44, prieš – 12, susilaikė 23. Akcizų įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4250 po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 7 d. Taip pat reikia paprašyti Vyriausybės išvados. Ar pritariate tam bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kolegos, dabar skelbiu 10 min. pertrauką, po 10 min. tęsime mūsų posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Mielosios kolegės ir kolegos, tęsiame posėdį. Pirmiausia prašome registruotis.
17.06 val.
Pradėsime nuo 2-8 klausimo – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4030ES. Pateikimas.
Kol kas 31, tikiuosi, bus daugiau.
O dabar noriu pranešti, kad klausimą pateiks viceministrė Audra Mikalauskaitė. Prašom. 2-8 klausimas.
A. MIKALAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Noriu pateikti Darbų saugos ir sveikatos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektą, kuris yra derinamas su 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB.
Pagrindinės nuostatos. Detalizuojamas darbuotojų saugos ir sveikatos aiškesnis reglamentavimas, įpareigojimai darbdaviui, atsakomybės, taip pat yra nustatomi kitose įmonėse dirbančių, bet į tą įmonę atsiųstų darbuotojų įpareigojimai darbdaviui dėl informavimo apie darbuotojų sveikatą ir saugą. Norėčiau pasakyti, kad iš principo kiti du įstatymų projektai irgi susiję su šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Jeigu kolegos neprieštarautų, gal gerbiamoji viceministrė pristatytų 2-9a ir 2‑9b. Tai yra Darbo kodekso 264 ir 274 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vieno registracijos Nr. XIP-3906, antro – Nr. XIP-3907. Ir šis yra ES. Pateikimas.
Ar sutinkame, kad pateiktų dar šiuos du ir tada klausinėtume dėl visų trijų projektų? Sutinkame? Prašome, gerbiamoji viceministre.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju, nes, kaip jau ir buvo minėta, vienas – Darbų saugos įstatymo projektas yra grynai susijęs su ta pačia direktyva, o Darbo kodekso 264 ir 274 straipsnių pakeitimai – detalizuojama, tai yra supaprastinama darbdavių pareiga pildyti žurnalus, nes yra sudaromos galimybės pasinaudojant šiuo metu galiojančia darbuotojų sveikatos ir saugos informacine sistema, kurią valdo Darbo inspekcija, paprasčiau ir aiškiau gauti informaciją apie darbo sąlygas, taip pat konkrečius įpareigojimus ir nuostatas nustatyti pareigybių aprašymuose.
Tiek būtų trumpai dėl visų šių teikiamų įstatymų projektų. Daugiau detalizuojama ir konkretinama.
PIRMININKAS. Labai ačiū už glaustus pranešimus. Tamstos nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Prašom. Pateikti, primenu, trys pirmieji klausimai: 2-8, 2-9a ir 2-9b.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mano klausimas būtų, kodėl mes grįžtame prie apmokėjimo už saugą ir sveikatą darbuotojams, kurie tuo užsiima? Vienu metu buvo tas panaikinta, šiame įstatyme, matau, vėl atsiranda nuostata, grįžtama prie to, kas buvo gerai, bet buvo, nežinau, ar buvo taupoma, ar atsisakoma. Labai ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Norėjau paklausti, dėl kurio.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmajame įstatyme yra nurodyta, kad darbuotojams, kurie atliks šitą darbą, bus mokamas darbo užmokestis, atsižvelgiant į laiką, skiriamą šitai darbo veiklai.
A. MIKALAUSKAITĖ. Yra suderinama. Jeigu tai yra jų pareiga užsiimti grynai sveikatos ir saugos darbų vertinimu, tai tada būtų mokama.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji viceministre, aišku, teisingai, kuo mažiau kalbėsi, tuo mažiau klausimų bus. Mano klausimas paprastas. Kiek pablogės darbuotojų sauga? Darbdavių pagerės, o kiek darbuotojų pablogės sauga?
A. MIKALAUSKAITĖ. Nemanau, kad turėtų pablogėti, nes iš principo yra reguliavimas nustatomas taip, kad nebūtų tik formalaus vertinimo darbų saugos, t. y. pildant žurnalus ir iš tikrųjų nesirūpinant, kokia yra reali aplinka ir darbų sauga toje įmonėje. Tai yra iš tikrųjų darbdavio įpareigojimas įvertinti realiai, ar tai yra įmonė, užsiimanti gamyba, ar tai yra raštinė, ta prasme užsiimanti tik rašto darbais, yra skirtingi reikalavimai, todėl darbdavys visiškai atsakys. Tam yra sukurtos ir šiuo metu jau įdiegtos Valstybinės darbo inspekcijos apklausos metodikos, kur įmonės gali iš anksto įsivertinti savo darbų saugos grėsmes ir atitinkamai priimti sprendimus, pasikviesti konsultacijai ir šalinti tuos trūkumus, kurie yra grėsmingi.
PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji viceministre, noriu paklausti, ar tuos darbų saugos specialistus turės pats darbdavys įdarbinti, ar jie bus kaip valstybiniai, nes jeigu tu esi atskaitingas savo darbdaviui, tai tu niekada nepasakysi, kad blogos darbo sąlygos arba kad tos darbo sąlygos netinkamos tam darbuotojui?
A. MIKALAUSKAITĖ. Priklauso vėlgi nuo įmonės dydžio, nes, kaip sakant, jeigu tai yra iš tikrųjų didelė įmonė ir gamyba, tai darbdavys turi turėti tam tikrus darbuotojus, kurie gali užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, kad neįvyktų nelaimingi atsitikimai. Jeigu įvyksta nelaimingas atsitikimas, tai yra jau sankcija darbdaviui dėl draudimo ir panašiai. Jeigu yra nedidelė įmonė ir darbuotojų mažai, tai gali samdytis išorinius, kurie teikia konsultacijas. Kaip minėjau, Valstybinė darbo inspekcija turi monitoringo sistemą, pagal kurią galima įsivertinti savo darbo profilį ir įsivertinti ir darbų saugos, ir sveikatos sąlygas, ir atitinkamas grėsmes.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kol kas prisėskite, nes man atrodo, kad jums dar reikės referuoti du paketus. Prisėskite.
Kalbėti dėl įstatymų nori tik kolega R. J. Dagys. (Balsai salėje) Pritariame visi be balsavimo? Ačiū.
Kolegos, tiktai pasakysiu, kas Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad ir dėl vieno, ir dėl antro, ir dėl trečio įstatymų pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir Seniūnų sueiga siūlo, kad nagrinėtume birželio pradžioje, t. y. birželio 5 dieną. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Šis paketas baigtas.
17.14 val.
Vėl kviečiu į tribūną viceministrę. Pranešu, kad Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2859, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2860 ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2861. Visų trijų projektų stadija – pateikimas. Prašom.
Irgi visus iš karto.
A. MIKALAUSKAITĖ. Taip. Dėkoju. Visų išvardytų teikiamų įstatymų projektų teikiama esmė yra nustatyti, kad įmotei, įtėviui būtų suteikiamos trijų mėnesių vaiko priežiūros atostogos nuo įvaikinimo, nepaisant vaiko amžiaus. Jos būtų suteikiamos tiems įtėviams, kurie nebuvo pasinaudoję to paties vaiko priežiūros atostogomis, iki vaikui sukaks treji metai. Yra manoma, kad susidarytų teisinis pagrindas iš tikrųjų paskatinti įvaikinti ir vyresnius vaikus, kadangi tokia teise, jeigu įvaikinamas vaikas yra vyresnis nei treji metai, būsimieji įtėviai ir įmotės pasinaudoti negalėjo.
Taip pat numatoma, kad tokios atostogos būtų apmokamos ir būtų skiriama 70 % kompensuojamo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpos bei būtų įgyjamos kitos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6 straipsniuose įtvirtintos socialinės garantijos. Kaip ir kiti, vaiko priežiūros atostogose esantys apdraustieji asmenys, jeigu įvaikintas vaikas yra vyresnis kaip dveji metai ir jeigu įmotės arba įtėvio anksčiau nebuvo gauta motinystės (tėvystės) pašalpa tam pačiam vaikui prižiūrėti. Atitinkamai Darbo kodeksas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai yra derinami su Civilinio kodekso 3.209 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip 3 mėnesių nepilnamečius vaikus. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti.
A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, man nesuprantama, kaip jūs susiejate du dalykus, vaiko priežiūros atostogos, kurios garantuotos Lietuvoje iki trejų metų, tai yra dveji metai gali būti apmokama arba vieni, už trečius socialinį draudimą moka valstybė. Dabar jūs sakote, naikiname šituos trejus metus, nes vyresnius norime įvaikinti.
A. MIKALAUSKAITĖ. Ne.
A. SYSAS (LSDPF). Šiek tiek nesigaudote. Yra viena problema, o čia jūs sakote apie kitą problemą.
A. MIKALAUSKAITĖ. Ne, mes nenaikiname, mes tiktai nustatome galimybę, nes, kaip žinome, jeigu yra vaikas vyresnis nei trejų metų ir jį norime įvaikinti, tai tokios galimybės pabūti su vaiku bent tris mėnesius nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti. Bus galimybės komitete.
M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinoma, dėl tų, kuriuos čia išbraukėte iš 1 straipsnio, kol vaikui sueis treji metai, tai klausimų kyla, bet aš norėčiau paprašyti. Ar negalėtumėte pakomentuoti 3 straipsnio 2 dalies? Kitaip sakant, čia jūs „naujagimius įvaikinusiems“ išbraukėte ir pakeitėte „globėjais“. Pakomentuokite tą straipsnio pakeitimą, koks jūsų tikslas? 3 straipsnio 2 dalis, arba 179 straipsnio 2 dalies pakeitimas.
A. MIKALAUSKAITĖ. Radau, bet dabar žiūriu. Taip, buvo iš principo, kaip žinote, iki trijų mėnesių.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
A. MIKALAUSKAITĖ. Nebuvo galimybės įvaikinti vaiko ir skirti jam globą, nes buvo nustatyta ta riba, kai dėl vaiko paliekama tėvams apsispręsti, tai aš suprantu, kad tai susiję su šituo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prisėskite, viceministre, nes dar vienas paketas lieka. Ar kolegė V. V. Margevičienė? Nebūtinai. Gerai.
Galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, galime dėl visų trijų balsuoti iš karto? (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Darbo kodekso įstatymo pakeitimui, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimui, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 51, balsavo 50, ir visi už. Seniūnų sueiga siūlo, kad visi trys projektai būtų nagrinėjami Socialinių reikalų ir darbo komitete ir į Seimą grįžtų birželio 5 d. Sutinkame? Ačiū.
17.19 val.
Kur gerbiamoji viceministrė? Paskutinis jos arba jos ministerijos paketas. Tai yra Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4169 ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4170. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamoji viceministre.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiamas dar vienas projektas, susijęs su Darbo kodeksu ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimais. Pagrindinė teikiamų įstatymų pakeitimo esmė – nustatyti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, nustatant, kad tokia galimybė atsirastų prie Darbo inspekcijos, t. y. būtų įteisinama Darbo ginčų komisija, kurią sudarytų Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, taip pat socialinių partnerių deleguoti atstovai. Taip, manoma, būtų iš tikrųjų sudaroma galimybė ne teismo keliu išsiaiškinti kylančius ginčus ir priimti sprendimus, kartu būtų mažinamas teismų krūvis, nes šiandien turime daug tokio pobūdžio Valstybinės darbo inspekcijos nagrinėjamų ginčų, susijusių su darbo santykiais ir darbo apmokėjimu, kurie dėl esamo teisinio reguliavimo baigiasi nagrinėjimu vis tiek toliau teisme ir ta procedūra tęsiasi. Manome, kad iš tikrųjų tai galėtų sumažinti apie 3, 4 tūkst. bylų, kurios nepakliūtų į teismą, taip būtų taupomi ir biudžeto pinigai. Taip pat procesas pagreitėtų, kartu atsirastų aiškesnis ir greitesnis pats nagrinėjimo tempas, taip pat būtų įtraukiami ir socialiniai partneriai, kurie galėtų teikti savo siūlymus ir dalyvauti tame procese. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad didelėse įmonėse yra paliekama galimybė darbo ginčų komisijas turėti ir viduje, jeigu kolektyvas susitaria ir jiems reikia, jie gali naudotis tuo instrumentu. Šiaip daugiau toks nagrinėjimas siūlomas ir daugiau siejamas su smulkių ir vidutinių įmonių kolektyvais, kur darbdavio našta yra gana didelė, nes esant tokiam reguliavimui darbdavys yra įpareigotas steigti Darbo ginčų komisiją ir privalo apmokėti savo darbuotojams, kurie dalyvauja Darbo ginčų komisijos darbe, tačiau ginčyti Darbo ginčų komisijos sprendimo jis neturi teisės. Siūlomu nauju reguliavimu būtų sudaromos galimybės darbdaviui sumažinti administracinę naštą, taip pat ir paspartinti procesus, atsižvelgiant į tai, kad naujas teisinis reguliavimas yra susijęs su valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Yra paskaičiuoti kaštai, kurie būtų reikalingi. Tą projektą mes siūlytume įgyvendinti nuo 2013 m. sausio 1 d. Pats paketas buvo ilgai derintas, buvo aptartas Trišalėje taryboje, socialiniai partneriai jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį sykį jus nori daug daugiau Seimo narių paklausti, bet pirmasis vis tiek A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, džiaugiuosi, kad pagaliau šitas įstatymas pristatytas Seime. Tyrimai buvo padaryti daug anksčiau ir visiems buvo aišku, kad dabar galiojanti sistema neveikia. Mano labai konkretus klausimėlis būtų toks. Padarytos tik tam tikros pataisos. Visa technologija, komisijos sudarymo tvarka, skyrimai ir visa kita kokiame teisės akte bus sureguliuota? Čia yra kalbama, kad tik organizuoja darbą ir skiria Darbo ginčų komisijos pirmininką Valstybinė darbo inspekcija. Kokiame teisės akte bus apibrėžta visa juridinė technika, kaip tos komisijos dirbs? Labai ačiū.
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Tai bus nustatyta tiek Vyriausybės nutarimais, tiek ministro įsakymais, nes iš tikrųjų tą tvarką jau esame sudėlioję ir pažiūrėję, kadangi pats konkrečių būsimųjų ginčų komisijų skyrimas… iš tikrųjų turės būti parenkama anksčiau. Tai yra mūsų noras iš tikrųjų kaip galima greičiau gauti Seime palaiminimą, kad iki 2013 m. būtų galima parengti visą techninį pasirengimą ir įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Pauža. Nematau. M. Zasčiurinskas, prašom kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji viceministre, klausimas toks, darbuotojui nuo to bus geriau ar ne geriau? Aš suprantu, kad tie sprendimai, kurie reikalauja lėšų, tai jų įgyvendinimo laikotarpis paprastai yra nuo 2013 m. Dabar čia reikės beveik 1 mln. Lt, tai, kaip jūs manote, patirtį jūs turite didelę, tuos pinigus reikia iš kažkur paimti, nes socialinei sferai pinigų nepakanka, ten yra sumažintos visos išlaidos ir jos dar neatkurtos, ir dar negreit bus atkurtos. Vadinasi, tas milijonas, kieno sąskaita?
A. MIKALAUSKAITĖ. Mes manome, kad tas milijonas būtų ta pačia sąskaita, kurią mes šiandien išleidžiame, kaip minėjau, teismuose. Teismų procesuose mes išleidžiame daug daugiau, rezultato nepasiekiame. Mes kaip tik manome, kad toks procesas leistų daug greičiau ginčyti klausimą, nes paprastai, kai kreipiamės į Darbo inspekciją, tai būna aišku, kad darbdavys neišmokėjo. Tai nėra teisminis ginčas. Jeigu net finansų ministrė neblokavo ir pasakė, kad tai yra racionalus siūlymas, tai manau, kad planuojant 2013 m. biudžetą tuos pinigus iš tikrųjų galima rasti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Juozapaitis. Prašom, kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Į panašų į klausimą atsakė pranešėja. Kada Darbo ginčų komisijos bus sudarytos prie apskričių, dešimties, reikės pinigėlių išleisti, tačiau per teismus irgi išleidžiame pinigų. Tai kompensuos vienas kitą, kaip jūs ir sakėte.
A. MIKALAUSKAITĖ. Mes ir kalbame, kad mes iš tikrųjų nugriauname teismus, nes, kaip žinome, mes turime ieškoti, iš ko teisėjams galima apmokėti už papildomą darbą, kadangi jie pervargsta. Tai mes sakome, kad yra neracionalu eikvoti pinigus, nes yra galimybė ne teismo tvarka daug greičiau ir efektyviau spręsti tuos klausimus, kurie tęsiasi teismuose metų metus. Tai irgi yra išleidžiami pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K. Komskis. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji viceministre, visiems tas klausimas apie pinigus mums neduoda ramybės. 1 mln. 4 tūkst. ir panašiai, sakėte, skundų turėtų išnagrinėti. Tai visgi, ar tikrai užteks tų pinigėlių, nes, kiek suprantu, tai tokie krūviai, kuriuos tikrai labai sunkiai su tokiais pinigais padarysime. Ar tikrai tai bus efektyvu ir ar nereikėjo pasirinkti ne prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o, sakykime, prie Teisingumo ministerijos?
A. MIKALAUSKAITĖ. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų norėjau pasakyti, kad tai nei prie Teisingumo ministerijos, nei prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mes kalbame, kad tokį ginčą nagrinės Valstybinė darbo inspekcija. Tai yra iš principo šiandien pagal funkcijas jai ir priklauso darbo ginčai, tiksliau, darbuotojai kreipiasi dėl darbo teisės pažeidimų, ji tą funkciją vykdo, bet, kaip minėjau, jų išnagrinėtas klausimas vis tiek grįžta pagal teisinį reguliavimą, šiandien susiklosčiusį, grįžta į teismą ir vėl jis nagrinėjamas iš naujo. Mes kalbame, kad tuos pinigus, kuriuos mes išleidžiame, iš tikrųjų būtų galima racionaliau naudoti, tai yra VDI vykdytų techninį aptarnavimą, o darbo komisijose dalyvaujant ir socialiniams partneriams būtų apmokama už sugaištą tvarką. Norėčiau pažymėti, kad tokia tvarka praktiškai seniai galioja Estijoje, ji yra pasiteisinusi. Manau, kad tai, ką mes siūlome, iš tikrųjų esame paskaičiavę gana racionaliai. Tikrai reikėjo metus laiko įrodinėti, kad tie kaštai, kurių mes prašome, nėra dideli pagal tą naudą, kurios mes tikimės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau pasitikslinti. Trišalėje taryboje pritarta šitam projektui?
A. MIKALAUSKAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre. Atrodo, dabar jau visi jūsų darbai šiandien padaryti. Ir kolega A. Sysas nori kalbėti. Gal gali nekalbėti, kadangi už. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams? Galime. Seniūnų sueiga siūlo, kad vėl abiem atvejais būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis. Ir kad nagrinėtume Seime birželio 5 d. Sutinkame? Ačiū.
17.29 val.
Kompleksinis 2-12 klausimas. Vėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Projektų registracijos Nr. XIP-1849 ir Nr. XIP-1850. Į tribūną eina kolega Č. V. Stankevičius ar S. Pečeliūnas? S. Pečeliūnas. Prašom. Tikiuosi, kad abu iš karto. Prašom. Pateikimas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, abu iš karto, nes jie yra tiesiogiai susiję. Jau ne pirmą kartą aš čia prieš jus, manau, kad dabar turiu vilties, kad jūs išgirsite ir suprasite, tuo labiau kad jau Lietuvoje susiformavo tam tikros tradicijos, yra Konstitucijos egzaminai, yra kitokie renginiai. Manyčiau, kad visa tai geriausia ir realiausia būtų daryti būtent tą dieną, dabar galiojančios Lietuvos Konstitucijos dieną. Daug apie ką kalbame, bet ar tikrai visada teisingai ir ar visada pagrįstai?
Taip jau atsitiko, kad turbūt viena iš nedaugelio valstybių Europos Sąjungoje, kuri surašiusi į minėtinas dienas beveik visas savo turėtas konstitucijas, tačiau tos pagrindinės, pagal kurią šiandien gyvena ir stengiasi jos laikytis, niekaip neišskyrė. Ir žmogus, skaitydamas atmintinų dienų sąrašą, gali pasimesti, o kuri gi ta tikroji? Ar gegužės 3 d., ar spalio 20 d.? Ar būtent dabar galiojančios?
Taigi siūlyčiau mūsų Konstitucijos dieną padaryti švente, kaip yra daugelyje Europos valstybių. Tai šventei ruoštis ir mums, politikams, irgi atsakingai, ir visuomenei ruoštis atsakingai, kad ta diena būtų dar vienas postūmis į priekį, kad mes tikrai laikomės ir gerbiame savo Konstituciją. Lydintysis įstatymas iš Atmintinų dienų sąrašo tą vieną datą išbrauktų.
Aišku, mano siūlymas anksčiau jums buvo sakytas platesnis, kad tarp mūsų švenčių dienų turėtų būti nacionalinės mūsų šventės. Gal kai kurių iš tų šventinių dienų galėtume atsisakyti, norėdami suvienodinti tą dienų skaičių. Aš manau, tą galėtų pasvarstyti komitetas, ir jeigu tokių siūlymų rastų, tada juos ir pateiktų kaip papildomą… Nes pats sąrašėlis yra. Mes čia padiskutuotume, ar tikrai verta ką nors išbraukti, ar užtektų tik papildyti.
Kadangi klausimas ne naujas, aš daugiau nieko ir nekalbu, nebent jūs dar turite ką nors paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Tikrai Seimo nariai nori paklausti. A. Sysas – pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu, kad pas mus yra Konstitucijos egzaminas. Su darbu pas mus striuka. Jūsų siūlymas vėl nieko naujo nesiūlo – išbraukti Gegužės 1-ąją ir įrašyti kitą dieną. Aš jūsų klausiu, kodėl nesiūlote vien įrašyti, nebraukiant kitos šventinės dienos? Kodėl toks užsispyrimas panaikinti Gegužės 1-ąją kaip Tarptautinę darbo šventę?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Sysai. Atsakysiu. Kadangi ankstesnius du, o gal ir daugiau kartų stovint šiuo klausimu šioje tribūnoje jūsų kolegos vis reikalavo ką nors išbraukti, o tokių siūlymų išbraukti Gegužės 1-ąją šiame Seime jau yra buvę, tai tiesiog tą siūlymą pakartojau, kad galų gale apsispręstume. Jeigu komitetas nenorės išbraukti, jo valia neišbraukti. Mano iniciatyva yra įrašyti. Tai taip ir supraskite mano siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys. Nematau. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, man iš tikrųjų keista. Mes kalbame apie darbo vietų trūkumą Lietuvoje, apie dirbančius žmones. Ir jūs siūlote būtent… Kodėl Gegužės 1-ąją? Kodėl, pavyzdžiui, ne Jonines ar dar kitas šventes, kurios nėra tarptautiškai pripažįstamos? Man tai labai keista, kodėl pasirinkote šitą. Jeigu norite vien paslaugų šalimi padaryti Lietuvą, kaip jūs 30 metų strategijoje šitą ketinote, o dabar visa Europa grįžta prie pramonės atgaivinimo, tai aš tikiu, kad teisingas žingsnis, bet socialdemokratų nuomone, tai tikrai ne. Mes tikrai nepalaikysime to išbraukimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Jūs taip viską sujaukėte į vieną ir paklausėte apie viską. Pirmiausia nesu tų strategijų autorius, nebuvau jokiose grupėse, tai prašome bent jau tą žinoti. Ir jeigu aš jums atsakinėju, būkite bent maloni klausyti, nes, matyt, jums nereikia atsakymo, jums užtenka tik klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). O dėl Gegužės 1‑osios, aš manau, atsakydamas A. Sysui jau į tą dalį jums atsakiau. Komitetas apsispręs, ar reikia išbraukti, ar ne. Apibendrinau visokius siūlymus, nes čia visa ko buvo.
Mano interesas yra, atvirai sakau, įrašyti dabar galiojančią Konstitucijos dieną kaip šventę ir kad mes ją deramai minėtume, o ne visokiais priepuoliais. Dabar jau iniciatyvų gerų kyla. Kodėl nesudėjus į vieną rimtą visos dienos renginį, kad žmonės nebėgiotų vakarais į konferencijas, o galėtų dieną tam paskirti, tam pasirengti – ir egzaminui, ir kitiems dalykams. Pasvarstykime visi kartu. Aš manau, čia mūsų bendra atsakomybė yra.
O dėl Gegužės 1-osios – tai komitete atsisakysite to išbraukimo ir atsisakysite. Visą laiką reikalavote, kad tik švenčių dienų nebūtų per daug. Norint įrašyti, reikalavote ką nors išbraukti. Tai jūs siūlykite kitą išbraukti. Pasvarstysime, ką išbrauksime, ko ne, gal nieko neišbrauksime. Gal dar viena tikrai Lietuvos nacionalinė šventė nebus per daug didelė našta, kad mes tiek daug nedarbo dienų turime. Pasvarstykime. Bet vien dėl to, kad jums nepatinka koks nors vienas siūlymas, atsisakyti Konstitucijos dienos kaip nacionalinės šventės, aš manau, būtų mažų mažiausiai neatsakinga.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kazulėnas. Prašom, kolega. Nėra. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielas Sauliau, pritariu…
PIRMININKAS. Veikia, veikia, kolega, prašom iš savo darbo vietos. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Laikas skaičiuojamas nuo šio momento. Gerbiamasis Sauliau, tikrai pritariu pozicijai, kad Konstitucijos diena turėtų būti įrašyta kaip šventinė diena, ir nereikia dangstytis pačiam. Jeigu to nori, tai išeini ir siūlai: taip, siūlau papildomą šventinę dieną. Bet puikiai suprantu Gegužės 1-osios prasmę, nes tą dieną gimė neprigulmingos Lietuvos idėja – 1896 metų gegužės 1-ąją. Gegužės 1-osios filosofija sugriovė carinę imperiją ir visas imperijas. Žinoma, galima prisiminti tarybinę profanaciją, bet aš ne apie tai kalbu. Tai kodėl nesuprasti šitų jautrių dalykų ir būtinai supriešinti, ieškant visiškai logiškos pozicijos, kad taip, Konstitucijos diena yra šventinė diena. Man ji tikrai šventinė. Ir referendumu priimta. Bet man Gegužės 1-oji taip pat yra šventinė ir kaip istorikui, ir kaip lietuviui, ir dėl daugelio kitų priežasčių. Tai kam reikia šitaip suprofanuoti klausimus? Siūlykime vieną papildomą dieną, ir aš paremsiu. Nes dabar paties siūlymo paremti negaliu, nes kontroversiškai pasiūlėt.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ar galėčiau atsakyti? Gerbiamasis Vyteni, gerbiamasis kolega, žinote, aš jau dabar turėčiau pradėti juoktis, nes šiuo klausimu šioje tribūnoje stoviu trečią kartą. Anuos du kartus pagrindinis priekaištas buvo koks? Kodėl ką nors siūlote įrašyti ir nieko nesiūlote išbraukti? Dabar aš jau žiūriu į Seimą kaip į visumą, ne į jus konkrečiai. Dabar atsiranda siūlymai: blogai vėl siūlai. Tai galų gale gal mes baikime vieni kitiems mėtyti špilkas. Jeigu sutinkame, kad ši diena reikalinga, pritarkime siūlymui, atiduokime į komitetą, komitetas gali pasakyti: šitą įrašyti, šito neišbraukti. Gali komitetas tai padaryti, ir paliksime vieną papildomą dieną. Dabar vėl iš naujo registruoti, po pusės metų rinkti parašus. Atsiprašau, ketvirtą kartą jau būtų per daug. Šiandien yra trečias. Trečią kartą apsispręskime.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, visada žiūriu į jus kaip į rimtą politiką. Bet kai žiūriu iš šalies, jūs teikiate šį klausimą taip, kad Seimas jo nepriimtų. Čia yra akivaizdu. Jūs argumentuojate, ketvirtą kartą čia išgirdau iš jūsų, ką jūs kalbėjote, kad Seimas trečią kartą, ketvirtą kartą vis prašo, reikalauja, kad būtų išbraukta viena kažkuri diena. Bet jūs ne pirmus metus Seime ir tikrai žinote, kad jeigu jūs paliesite šitą dieną, kils neigiamų emocijų. Tai kam tą reikia daryti? Mano klausimas toks ir yra. Taip nuoširdžiai, kaip visada atvirai mėgstu paklausti: ar jūs iš tiesų norite, kad ta Konstitucijos diena būtų, ar nenorite jos?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Pone Zasčiurinskai, kiek jūs mane pažįstate, aš nieko nedarau nenuoširdžiai ir nieko nedarau netikėdamas. Taigi, pasakykite tada jūs man bent vieną iš to sąrašo, kurios kas nors nenorėtų išbraukti. Čia kelias dienas minėjo. Mes žinome, kas jas siūlė ir kaip jos tame sąraše atsirado. Šiuo kartu tas akmenėlis krito lyg ir į socialdemokratų daržą, jiems ta diena yra jautriausia, taip jau istoriškai susiklostė Lietuvoje. Bet jūs atsakinga partija.
Aš ir siūlau nepasiduoti emocijoms, susėsti komitete. Jeigu manote, kad turite jėgos, drąsos ir ambicijos įrodyti, kad negalima braukti, tikrai Seimas neišbrauks. Bet tai nėra pretekstas, du kartus jau atsisakius, ir trečią kartą atsisakyti galiojančios Konstitucijos dienos kaip šventinės dienos. Na, priversite mane tą argumentą vartoti, kad jūs, gelbėdami Tarptautinę solidarumo dieną, atsisakote Lietuvos Konstituciją minėti ir gerbti ją. Na, negraži argumentacija. Tai nedarykite šito, aš to nekviečiu daryti. Būkime solidarūs šioje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad užsiimu agitacija ir propaganda dabar.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Sauliau, niekas neatsisako tos Konstitucijos ir tikrai yra nacionalinė šventė. Mums Konstitucija garantuoja teisę į darbą, teisę į mokslą, teisę gauti išsilavinimą, teisę gauti sveikatos apsaugą. Tai kodėl mes negalime, ar jums taip neatrodo, įrodyti, kad mes esame verti Konstitucijos, ir savo darbu šventai įrodyti, kad mes tikrai esame lietuviai, mokame dirbti ir gerbiam Konstituciją, gerbiam tą dieną?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Atsakysiu jums labai paprastai. Aš manau, kad lygiai taip pat gerbia, myli, skaito, supranta ir laikosi savo konstitucijų tiek danai, tiek norvegai, tiek vokiečiai, tiek kitos Europos tautos. Tačiau jos tą dieną švenčia kaip nacionalinę šventę, norėdamos ir sau, ir kitiems parodyti, kad joms tai tikrai yra šventė, kad jos yra demokratiškos valstybės. Tą dieną jos analizuoja, ginčijasi, aiškinasi, ar tikrai viską teisingai daro, ar tikrai visur laikosi, gal kai kur dar nepajėgios laikyti, ką reikia padaryti, kad galėtume tikrai atvira sąžine dėl kiekvieno Konstitucijos žodelio pasakyti, kad viskas yra gerai ir tekste, ir gyvenime. Ar teisingai mes suprantame kai kuriuos teiginius Konstitucijos? Ir apie tai reikia kalbėti, nes traktatų, kas kaip suprantame, šiandien prisiklausome kokių tik norime. Tai paskirkim tam bent vieną metų dieną, solidžiai tą reikalą darykim. Aišku, lengviausia yra pasakyti: nieko neminėkim, kaskim tą ravą, kad niekas daugiau mūsų nepajudintų. Vien ravą kasti… Mes kiekvieną dieną dirbam, bet kartais reikia ir pašvęsti.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis klausia R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kadangi visą laiką teko klausimai, ką išbraukti… Jų potekstė yra tam tikras mūsų laisvų dienų reglamentavimo, sakykime, klausimas, ar mes ne per daug turime laisvų dienų per metus. Dabar mūsų laisvos dienos yra taip gražiai susiklosčiusios, kai jos slenka pagal kalendorių. Tai daugiau kaip 7 dienų realiai nebūna, kad būtų laisvos dienos. Jūs siūlote tokį apibendrintą Konstitucijos minėjimą. Galbūt ne visai vietoje klausimas, bet ar ši data yra mažiausiai apsunkinanti naštą, turint omeny, kad mes gauname privilegiją nedirbti, dėl to mažinam BVP? Gal kitos datos buvo patogesnės, žiūrint į kalendorių? Ar jūs tokį dalyką analizavote?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Tikrai šitaip į dalyką nežiūrėjau, bet, kaip jūs žinote, daug mūsų šventinių dienų arba šiaip pataiko į savaitgalį, arba reguliariai taip atsitinka, kad dalis jų išpuola savaitgalį. Praktiškai per metus tų laisvų dienų, kai darbo dienas mes turėtume praleisti, ne taip daug ir išeina.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Septynios.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Septynios. Tai jeigu vieną pridėtume, žinodami, kad kitos natūraliai savaitgaliais yra, aš čia didelės bėdos nematau. Jeigu manote, kad kurią nors reikėtų išbraukti, tai, sakau, diskutuokime komitete. Mano asmeninis nusistatymas yra, kad mūsų tiek minėtinos dienos, gal ten mažiau tas yra svarbu, tiek šventės dienos būtų grynai Lietuvos šventės, o tarptautinių būtų kuo mažiau. Mes jas ir taip visas minime. Bet jeigu matome, kad kai kurios reikalingos kaip mūsų, štai Vytenis argumentus sakė, tai palikime jas. Kada nors peržiūrėti ir vieną, ir kitą sąrašą ir apsispręsti tikrai reikėtų. Jūs pamatysite, ateis ruduo ir vėl pasipils įvairių lobistinių grupių siūlymai į Minėtinų dieną sąrašą ką nors įrašyti, įrašyti ir įrašyti. Aš manau, nuo to mes galėtume apsiginti parašydami vieną dalyką – visų organizacijų, kurių mes esame nariai, kur yra minėtinos kokios nors dienos, jos yra minimos ir Lietuvoje, ir nežaisti tų žaidimų vis kiekvienais tokiais atitinkamais momentais papildyti tą sąrašą tai Žvejų mėgėjų, tai dar kuo nors. Ten dabar keisčiausių datų prirašyta. Tą sąrašą reikėtų peržiūrėti iš esmės. Čia apie lydintįjį sąrašą kalbėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, garbusis pranešėjau. Prašom prisėsti. Šįsyk yra kolegos su vienokiom ir kitokiom nuomonėm, todėl kalbos už ir prieš. Č. V. Stankevičius – nuomonė už. Kalbame dėl abiejų įstatymų projektų.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kas gi siūloma? Siūloma sutvarkyti kodeksą, švenčių dienas, nustatant valstybės švenčių dienas, tai yra keturias: vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir spalio 25 d. – Konstitucijos dieną. Antra siūloma grupė – kitos švenčių dienos: sausio 1-oji – Naujieji metai, Velykos, Motinos diena ir kitos, kurios dabar yra šventės. Tačiau dabar išgirdau, kad daugiausia kritikos dėl to, kad Konstitucijos dieną paverčiant valstybine šventės diena, užuot ją po 20 metų tebelaikius tarp 54 atmintinų dienų, aistros ir nepasitenkinimas tik todėl, kad gegužės 1-oji – Darbo diena taps atmintina diena, dirbama diena, bet ne švenčiama diena. Gali būti taip, gali būti kitaip. Siūlau bent jau po pateikimo pritarti dėl to, kad valstybinės šventės būtų keturios, tarp jų Konstitucijos diena. Na, o jeigu nuspręsim, kad valstybė gali sau leisti dar vieną šventą dieną, galima tam išbraukimui nepritarti arba pasiūlyti kitą išbraukimą. Aš siūlyčiau pritarti šiam projektui ir svarstyti jį.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas – kitokia nuomonė. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra tam tikras subalansavimas. Jeigu jūs pasižiūrėsite, yra pasaulietinės šventės, yra bažnytinės šventės, yra valstybinės šventės. Dabar jūs iš vienų norite sumažinti ir padidinti kitų švenčių proga. Aš ir sakiau: jeigu mes tikrai vertiname Konstituciją, tai nepriešinkime žmonių tokiais siūlymais. Manau, kad ne vieną kartą tai buvo padaryta. Buvo per praeitą kadenciją konservatorių panaikinta gegužės 1-oji, aš tą prisimenu, po to ji buvo grąžinta. Na, kam tokie žaidimai reikalingi? Tai yra Tarptautinė darbo šventė ir gerbkim savo žmones, kurie dirba. Tokiais siūlymais mes paprasčiausiai… maža to, kad neduodam darbo, maža to, kad mokam mažus atlyginimus, maža to, kad vejam juos iš Lietuvos, mes dar ir šventę panaikinkim, ir viskas, Lietuvoje bus labai šventa ir gera. Na, nebus taip. Žiūrėkime realiai. Tada supriešinate ir siūlote teikti kitus pasiūlymus. Na, Žolinę siūlysime, Jonines ar dar ką nors. Ar mums to reikia? Aš manau, kad šito tikrai nereikia. (Balsai salėje) Prieš einant į tribūną reikia pagalvoti, ką darote, todėl aš nepritariu šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom į savo darbo vietas, susikaupiam. Nėra kitos nuomonės iš kitos pusės. (Balsai salėje) Ačiū. Prašom susikaupti ir balsuojam dėl abiejų projektų, ar pritariame po pateikimo. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 29, prieš – 8, susilaikė 22. Nepritarta.
Siūlom tobulinti? Kolega S. Pečeliūnas. (Balsai salėje)
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielasis pirmininke. Dėl to, ką čia visai neseniai kalbėjo A. Sysas, išsakydamas motyvus. Aš rekomenduočiau jam pasiimti stenogramas. Pirmasis siūlymas toks ir buvo – tik įrašyti. Tegul jis pasižiūri į savo argumentus, ką tada kalbėjo: mums bus per daug laisvų dienų. Visi sakė: ką nors išbraukite. Na, bet ką įrašėm išbraukti, nes visi už savo siūlytas dienas kovojo, kad tik pasiliktų. Kadangi jūs stipriausi, tai jūs nesutiksite jos išbraukti ir ji pasiliks. Tai dabar jūs norite, kad būtų pasiūlyta liberalų kokia diena ar kitų, aš sakau, nebūkite maži vaikai, vieno balso skirtumas. Perbalsuokime dar sykį. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš siūlyčiau grąžinti iniciatoriams tobulinti ir tobulinti turint tikslą įrašyti Konstitucijos dieną. Aš galiu būti tarp tobulinančiųjų, nes ta viena diena (…) ar kitokiame kontekste tikrai neturės didelės įtakos, o kitų dienų kontekstą tikrai galima rimtai diskutuoti žiūrint į tokias šventes, kurios turbūt, be didesnio lėbavimo, prasmės neturi. Yra tokių švenčių. Gaila, kad mūsų Rasos išvirto į Jonines, o Joninės pavirto alaus gėrimo švente. Pamėginkime diskutuoti, bet šiuo atveju puikiai žinome… Mano siūlymas: grąžiname tobulinti iniciatoriams, susėdame ir pasižiūrime apskritai. Padarykime platesnę darbo grupę, kad būtų rastas sprendimas ir kad nereikėtų jokiu būdu iečių laužyti dėl tų dienų, kurios yra labai gilios ir esminės. Aš būtent tą ir norėjau pasiūlyti.
PIRMININKAS. Ar, kolegos, sutinkam be balsavimo, kad grąžiname tobulinti? (Balsai salėje) Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi aš tą projektą taip pat teikiau, tai aš nematau, ką čia tobulinti. Seimas nenori Konstitucijos šventės ir nenori, nėra čia ką tobulinti.
PIRMININKAS. Ne, kolega. Prašome negudrauti. Pasiūlymas buvo labai aiškus – teikti tiktai Konstitucijos dieną. Taigi, kas už tai, kad būtų… (Triukšmas salėje) Kolega Sauliau, prašome nešūkauti, visi čia turi ausis ir kai kurie per daug jautrias. Taigi, ar sutariam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. Ir dabar dar žodį nori tarti kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš irgi norėjau tą patį pasiūlyti. Kolegos, negudraukime. Iš tikrųjų tada, kai buvo siūloma papildyti įstatymą viena šventine diena – Konstitucijos diena, aš tikrai buvau už ir sakiau, kad nėra čia ko vieni kitiems tampyti tą paklodę iš vienos pusės į kitą, nes visada bus užkabinti kažkieno emociniai galbūt interesai, ne kažkokie kitokie. Bet dabar sakyti, kad nėra čia ką tobulinti… Yra čia ką tobulinti. Pateikite vieną papildymą su Konstitucijos diena, aš manau, daugelis sutiks. Juo labiau yra pretekstas – 20 metų, kaip tauta referendumu Konstituciją priėmė. Todėl, manyčiau, didelio pasipriešinimo tam nebus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas ir tuo, tikiuosi, baigsime šituos klausimus. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš jums siūliau išeitį, kaip baigti tą tampymąsi, ir komitetai puikiausiai galėjo tą patobulinti. Kadangi mes teikiam ir jūsų dabar ką tik sakytą pasiūlymą, ir dar kitaip jį išverstą, ir trečiaip išverstą, ir jums niekaip netinka, tai konstatuojam faktą – jums iš principo ši diena nemiela. Jeigu jūs norite, jūs ir tobulinkite. Man jau nusibodo – aštuonerių metų jubiliejus šio projekto.
PIRMININKAS. Gerai. Atsiras, kas patobulins.
17.53 val.
Imamės kitų klausimų. 13 klausimas atsiimtas, 14 klausimas irgi, 15 klausimas taip pat. Dabar 16 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3426. Grupės kolegų vardu E. Žakaris ar V. Simulikas? E. Žakaris. Prašom, kolega. Pateikimo stadija.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Remiantis Darbo kodeksu, kasmetinės atostogos yra suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti. Kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos kiekvienais darbo metais. Darbuotojui pageidaujant, darbuotojo prašymu ar pritarimu dalis nepanaudotų kasmetinių atostogų gali būti perkeltos į kitus darbo metus pridedant prie tų darbo metų kasmetinių atostogų. Ir čia prasideda piktnaudžiavimas, ypač biudžetinėse, arba valstybės ir savivaldybės įmonėse.
Pastaruoju metu ne kartą jau žiniasklaidoje buvo įvardinami atvejai, kai biudžetinių įstaigų, arba valstybės ir savivaldybės įmonių darbuotojai po 10 ir daugiau metų neišeina kasmetinių atostogų, ne dalies nepanaudotų, bet išvis neišeina, ir po to, be abejo, išeinant iš darbo tos atostogos yra suteikiamos kaip kompensacija, taip yra daroma žala, be abejo, darbuotojo sveikatai ir valstybės ar savivaldybės biudžetui.
Todėl mes siūlome, kad perkeltos kasmetinės atostogos arba jų dalis būtų privaloma perkeltais darbo metais, kad tais metais būtų privaloma jomis pasinaudoti, kitaip sakant, kad nebūtų galima kasmetinių atostogų sukaupti daugiau kaip už dvejus metus. Panaši situacija dabar yra ir su Seimo kanceliarija. Visi mes susiduriame, kaip taupant lėšas mūsų padėjėjai taip pat yra spaudžiami, yra reikalavimas, kad netgi ne už dvejus metus galėtų sukaupti atostogas, o išeitų kiekvienais metais, taupant, be abejo, lėšas. Mūsų siūlymas yra palikti galimybę sukaupti už dvejus metus. Be abejo, užregistravus šitą projektą, buvo įvairių nuomonių ir iš profsąjungų. Manytume, kad jeigu Seimas pritars po pateikimo, būtų galima paprašyti ir Trišalės tarybos nuomonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pirmasis nori paklausti M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tai Seimo kanceliarija, jūsų nuomone, teisingai elgiasi, kai taip spaudžia ir varo eiti atostogų? Mano klausimas toks: jeigu darbuotojas neprašo atostogų, tai jisai gali neiti tų atostogų? (Šurmulys salėje) Kanceliarija ir tas mano klausimas, jeigu neprašo.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, bent mano nuomone, turėtų žmogus eiti kiekvienais darbo metais, tačiau, matyt, kai nėra įvardinta labai aiškiai, konkrečiai, nedviprasmiškai, yra tuo naudojamasi ir žmonės atostogų neina. O ar žmogui privalu atostogas turėti, ar to reikia sveikatai, ar reikia atsižvelgti ir į valstybės, savivaldybės, kaip minėjau, biudžetą, aš manau, kad turėtų, nes tam atostogos ir skiriamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto sutartims palikti šitą atvejį, nes darbas nelygus darbui. Iš tikrųjų yra visokių pertraukiamų darbų, kai žmogus apskritai dvi savaites dirba, dvi savaites nedirba. Gal galėtų teisę numatyti sutartyse, daugiau praplėsti, nei per prievartą bandyti išvaryti atostogų po dvejų metų ar pasiimti kompensaciją ir panašiai.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia, be abejo, yra svarstytini dalykai, ne veltui aš paminėjau, kad reikėtų ir Trišalės tarybos paprašyti, bet taip, kaip yra dabar, kaip minėjau, kad po dešimt ir daugiau metų žmonės neišeina atostogų ir, deja, ta galimybe gali pasinaudoti tik vadovai, eilinis darbuotojas to negali, manyčiau, taip negalėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai klausimas svarstytinas. Pranešėjas kaip tik pasakė apie Trišalę tarybą, aš klausimo neturiu.
PIRMININKAS. Malonu. R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, tikrai jūsų pasiūlymas yra racionalus, vienas dalykas. Bet galbūt vis dėlto ir apskaitą, ir tuos finansinius srautus, jeigu taip galima pavadinti, sureguliuoti, tai jeigu žmogus nepasinaudoja atostogomis, tai turėtų jam kompensacija būti… Iš kitos pusės, be abejo, reikia žiūrėti ir kiekvieno darbuotojo sveikatos reikalus. Man regis, kad šitas jūsų pasiūlymas labai laiku. Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už pritarimą. Mūsų nuomonė ir yra, kad reikėtų pradėti diskutuoti tuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad kiekvienas darbdavys turi rūpintis darbuotojo sveikata, ir kasmetinės atostogos yra būtinos. Daugelyje medicinos įstaigų nėra tokių dalykų, kaip jūs sakote, kad 5, 10 metų dirba, neišeina atostogauti ir t. t. Gali keistis atostogų grafikas dėl tam tikrų susidariusių situacijų šeimoje ar aplinkoje, tik tai. Bet taip tai privaloma, manau. Kodėl jūs duodate dvejų metų terminą, man neaišku?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, profesore, už klausimą. Labai gerai, kad sveikatos priežiūros įstaigose taip yra, bet, deja, ne visur taip yra. Na, mes siūlome dvejus metus. Be abejo, jūs, jeigu Seimas pritars, galėsite teikti siūlymą, kad nebūtų sudaryta galimybių perkelti į kitus metus. Kai kuriose įmonėse, ypač privačiose, galbūt gali būti tokių situacijų, kai gal žmogaus negalės išleisti, todėl mes siūlome palikti galimybę dvejiems metams, bet ne daugiau, kad nebūtų tuo piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Ramelis. Prašom, kolega.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanytumėte, kad perkelti atostogas į kitus metus būtų galima tik tais atvejais, kai nėra galimybių išleisti atostogų dėl gamybos proceso arba kitų rimtų priežasčių? Tie, kurie nenori eiti atostogų, jie yra nepavargę, tegul toliau dirba, bet atostogos neperkeliamos ir už jas kompensacija nemokama. Yra pareigybių ir darbų, kur tikrai ne pavargstama, bet pailsima. Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš girdėjau ir priešingų nuomonių, užregistravus šį projektą. Tarkime, jeigu žmogus nenori atostogų, kad jam kaip tik kompensacijas mokėtų. Taigi yra įvairių nuomonių. Be abejo, jeigu Seimas pritars, jūs taip pat galėsite teikti siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Siūlomas pagrindiniu vėl Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nagrinėjame taip pat birželio 5 d. Kaip sakoma, bus visas kompleksas.
18.02 val.
Darbo kodekso 1791 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3963(3), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 181, 182 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3964(3) (pateikimas)
Kolegos, imamės priešpaskutinio klausimo, arba klausimų paketo. Tai vėl Darbo kodekso pakeitimai ir vėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurie pakeitimai. Projektų registracijos Nr. XIP-3963 ir Nr. XIP-3964. Abu jau tretieji variantai. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną Seimo narę A. Baukutę. Prašom, kolege. Tikiuosi, iš karto abu projektus? Ačiū. Prašom.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai pristatysiu projektą. Tai yra siejama su tėvystės atostogomis. Tikslas yra labai paprastas: kad vyrai, kurie pasirenka tėvystės atostogas, turėtų galimybę pasirinkti. Dabartiniame Darbo kodekso įstatyme nėra galimybės pasirinkti, nes įvardinimas yra nuo gimimo iki kūdikiui sukanka mėnuo.
Mane paskatino šį projektą jums pateikti neišnešiotų naujagimių gimstamumas Lietuvoje, kurių yra 6–7 %. Į mane kreipėsi daug tėvų dėl galimybės pagelbėti tėčiui, kai jis labiausiai yra reikalingas namuose. Jeigu yra neišnešiotas kūdikis arba turintis sveikatos problemų, labai sėkmingai priežiūra vykdoma ligoninėse. Tėtis labai reikalingas, kai grįžtama iš ligoninės.
Valstybės papildomų pinigų, lėšų tikrai neprireiks, tiesiog atsiras galimybė tą mėnesį tėvystės atostogų, kurios priklauso tėčiui, pasirinkti, kai šeima nuspręs, kada jai to reikia.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą reikia kartu keisti todėl, kad tai susiję su tėvystės pašalpomis. Kaip minėjau, jokių papildomų valstybės lėšų nereikės, nes tas ir dabar yra, tik atsiras pasirinkimo vyrams galimybė.
Kodėl trečias variantas? Todėl, kad įsiklausiau į Teisės departamento pastabas, pagal jas ištaisiau, todėl jūs dabar jų pastabų ir nematote. Noriu pažymėti, kad įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Mielai atsakysiu į iškilusius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmasis nori klausti A. Dumbrava. Prašom, kolega. Ne. Ačiū. Tada E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų esmė – būti su vaiku pirmaisiais mėnesiais yra aiški. Bet ką daryti su tėvuku, kuris trečiais metais būna jau trečioje šeimoje. Ar jis vertas atostogų?
A. BAUKUTĖ (MSG). Kad tėtis su savimi nesusitvarko, tai ne šio įstatymo kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, yra neįformintų santuokų, bet naujagimiai jose gimsta, ir gimsta neišnešioti. Kaip šiuo momentu jūsų įstatymas veiks? Galiu dar, kaip buvusi specialistė, pasakyti, kad kol neišnešiotas naujagimis guli kiuveze, motinos ir tėvo ranka jam labai reikalinga, ir tėvas nuolat turi ateiti į ligoninę, mama taip pat.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, profesore, už taiklius klausimus. Galiu atsakyti labai paprastai. Yra pasirinkimas. Tai tėtis ir galės pasirinkti, ar jis labiau reikalingas, ką jūs ir minėjote, prie kūdikio ligoninėje, ar tada, kai jo žmona paprašys pagalbos namuose.
Dėl to, kad kūdikis gimsta santuokoje, ne santuokoje, įstatyme yra labai gražiai parašyta: reikia gimimo liudijimo einant tėvystės atostogų, norint sustiprinti savo jausmą. Aš viliuosi, kad kūdikio atėjimas į nesusituokusias šeimas galų gale jas sutuoks, gal ir padės tėvystės atostogos. Pagal surinktus duomenis nuo 2006 metų iki dabar padaugėjo netgi 12 tūkst. tėčių, norinčių auginti savo vaikutį pirmą ar antrą mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Ramelis. Prašom, kolega.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu patikslinti ir pakartoti gerbiamojo E. Pupinio klausimą. Iš tikrųjų svarbiausia parama – tėvas turi turėti atostogas pirmaisiais mėnesiais, kai ir žmona kartais būna nelabai pajėgi vaiką prižiūrėti, ir kita. Tai logiškas sprendimas yra aiškus. Iš tikrųjų paklausė. Pagal įstatymą su nėščia moterimi, na, žmona, arba kol vaikui sukaks vieneri metai, negalima nutraukti santuokos be jos sutikimo, o kitu laikotarpiu galima. Dabar jūsų pozicija, ar čia tėvui atostogos už tai, kad vaiką padarė, ar už tai, kad jis turi padėti auginti vaiką šeimoje? Iš tikrųjų po dvejų metų arba trečiais metais jis jau gali gyventi visiškai su kita žmona, ir tą mėnesį jis panaudos medaus mėnesiui.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkui, gerbiamasis kolega. Kaip suprantu, jūs jau kalbate iš senelio pozicijų. Jūs matote galbūt savo vaikų vieną ar kitą pavyzdį. Tai yra galimybė pasirinkti vyrams stiprinti savo ryšį ne tik su vaiku, bet ir su žmona, ar kaip jūs ją įvardinsite. Galų gale pačiam stiprėti ir atrasti naujų galimybių.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega. (Balsai salėje)
A. BAUKUTĖ (MSG). Prašau, gerbiamasis gydytojau.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš ekonomistas, o ne gydytojas, ir čia sėdžiu.
A. BAUKUTĖ (MSG). Čia mane kalbino gerbiamasis ginekologas.
PIRMININKAS. Tai prašom nekreipti dėmesio į nestatutinius kalbėtojus.
A. BAUKUTĖ (MSG). Ačiū už pastabą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Vyrai tokie, kad jiems reikia įstatymų, juos įpareigoti, kad jie stiprintų ryšius, nes jeigu nebus įstatymo, tai vyrai jau tokie niekam verti ir t. t. Klausiausi jūsų ir susidariau tokį vaizdą.
Mano klausimas. Man įdomi jūsų nuomonė. Ar jūs palaikote kai kurių nuomonę, kad vyrus reikia prievarta tų atostogų išleisti? (Balsai salėje)
A. BAUKUTĖ (MSG). Labai ačiū, kolega, už jūsų užduotą klausimą. Bet tik nesuprantu žodžio „palaikote“. Galima ką nors palaikyti rankose. Nuomonei galbūt galima pritarti? (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja! Gerbiamoji pranešėja, vieną minutę! Aš prašyčiau nuo buitinės leksikos pereiti prie įstatyminės. (Triukšmas salėje) Prašom.
A. BAUKUTĖ (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tiesiog įsiklausau į kolegos klausimą ir atsakau tiksliai, ko jis klausia, nes jeigu aš blogai atsakysiu, jis klaus manęs dar kartą. Tiesiog taupydama laiką pasakau paprastą dalyką. Jokios prievartos čia nėra, čia yra galimybė pasirinkti ir jokios prievartos nėra. Jeigu negimstama tėčiu, nė vienas įstatymas šito jam neįdiegs.
PIRMININKAS. Labai ačiū už įdomų pranešimą. Kolega Zasčiurinskai, jeigu norėsite per šoninį mikrofoną, o dabar gerbiamąją pranešėją paleiskime.
A. BAUKUTĖ (MSG). Norėčiau labai geranoriškai visų paprašyti, jeigu būtų galima. Yra siūloma svarstyti birželio 5 d., jeigu gegužės 8 d. pritartų visų pirma nuostabūs Seime dirbantys tėčiai sutikti su ta motinos diena, labai gerai, tai tikrai būčiau labai labai dėkinga visų tėčių vardu. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Aš irgi tėčių vardu, ačiū. Kolegos, vis dėlto yra įvairių nuomonių. Taigi prašyčiau pirmąją B. Vėsaitę. Nuomonė už. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, palaikau šį siūlymą, kuris, man atrodo, labai logiškas kolegės siūlymas, jeigu tėvai nori padėti kūdikį auginti. Bet, man atrodo, reikėtų nueiti dar toliau. Šiaip jau mes turbūt esame Europos Sąjungoje vienintelė šalis, kuri turi tėvystės atostogas drauge su mamom. Šiaip jau tėvui reiktų duoti vieną mėnesį savarankiškai padirbėti ir iš viso to atostogų laiko, kuris skirtas kūdikiui auginti abiem tėveliams, tai iš tikrųjų būtų daug atsakingiau. Taip elgiasi kitos Europos Sąjungos šalys. Bet šiuo momentu, aš manyčiau, esi šaunuolė, Asta, kad pasiūlei ir sprendi realią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš tiesų aš tikrai nesuprantu tokio įstatymo, kai ryšį su savo vaiku pradėsi ugdyti tiktai trečiais metais. Manyčiau, kad vis dėlto tame įstatyme turėtų būti apribojimas, na, iki pusės metų galbūt. Nes, kaip čia buvo kolegos K. Ramelio pasakyta, galbūt jis ryšį gerins su kita, dar viena žmona. Tai iš tikrųjų nemanyčiau, kad reikia tokio išdėstyto tarpo, kai vien tiktai būtų norima pasinaudoti įstatymu, kad gautų kokias nors atostogas. Apskritai ryšys visada reikalingas, nemanau, kad tik atostogos gali užtikrinti gerą ryšį. Apskritai išeina kažkoks kuriozas, kai mes siūlome įstatymus, kai neturima ko pasiūlyti. Manyčiau, tikrai viskas gerai ir aišku buvo, kai su kūdikiu grįžta namo žmona ir jai reikia padėti, nes ir stresas, ir panašiai. Negi mes neauginome vaikų? O jau trečiais metais, duok Dieve, per atostogas mes tuos ryšius palaikome. Aš siūlau tikrai… Bent jau aš susilaikysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritariame pateiktiems projektams, balsuojame už, kas manome kitaip, kitaip ir balsuojame. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl abiejų projektų.
Balsavo 48: už – 41, susilaikė 7. Pritarta. Pagrindiniu komitetu Seniūnų sueigos yra siūlomas tas pats Socialinių reikalų ir darbo komitetas. O štai dėl datos ar sutinkame, kad šiek tiek greičiau būtų, tai yra gegužės 8 d.? (Balsai salėje) Sutinkam? Ačiū.
18.14 val.
Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4022 (pateikimas)
Kolegos, dėmesio! Jau paskutinis klausimas. Pranešėjas V. Mazuronis šauna į tribūną. Dar viena Darbo kodekso pataisa, projekto Nr. XIP-4022. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Česlovai, sekdamas Astos pavyzdžiu, ne paskutinis klausimas, o baigiamasis.
PIRMININKAS. Gerai, sutinku. Tegu bus baigiamasis.
V. MAZURONIS (TTF). Paskutinis labai liūdnai skamba. Mielieji kolegos, labai trumpai. Pagal šiandien galiojančius Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstatymus asmenys turi teisę gauti informaciją, kuria disponuoja valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įskaitant informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį, tačiau šio įstatymo normos neapima, į jį nepatenka juridiniai asmenys, kurių valstybė turi kontrolinį akcijų paketą. Mes žinome ne tokį seną įvykį, tai buvo su „Toksika“, kur vienas politikas išeidamas iš darbo gavo didelę išeitinę kompensaciją ir niekas negalėjo jos sužinoti be jo leidimo, nors savininkai yra valstybė, o mes visi – tarsi akcininkai. Buvo remiamasi 208 straipsniu, kuris sako, jog duomenys apie darbuotojo darbo užmokestį teikiami ir skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba darbuotojo sutikimu. Tai aš siūlau šį Darbo kodekso straipsnį praplėsti: išskyrus įmonių ar įstaigų, ar organizacijų, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, darbuotojų darbo užmokestį. Ši mano formuluotė Teisės departamentui pasirodė šiek tiek neaiški, bet jeigu po pateikimo iš esmės pritarsime šiam pasiūlymui, kad tų įmonių, kurių valstybė turi daugiau negu 50 % akcijų, tiek išeitinės kompensacijos, tiek atlyginimai turėtų būti prieinami visiems, tai aš pakoreguosiu pagal Teisės departamento logiką ir tada šis įstatymas skambės: informacija apie darbo užmokestį bei išeitines kompensacijas darbuotojų, dirbančių įmonėse, kuriose kontrolinį paketą valdo valstybė ar savivaldybės, yra prieinama visiems. Tai leistų mums žinoti, kas vyksta įmonėse, kurių savininkai esame mes visi Lietuvos piliečiai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Penki Seimo nariai norėtų paklausti. Pirmasis – K. Komskis. Prašom, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega Valentinai, iš tiesų įstatymas tikrai reikalingas ir naudingas, bet aš norėčiau, kadangi jūs pasakėte, kad apima tai tiktai uždarąsias akcines bendroves, kurias iš principo valdo savivaldybės arba valstybinės įstaigos, arba valstybė. Sakykite, mes neapimame viešųjų įstaigų. Viešosios įstaigos – ligoninės, mes matėme, kad negauname informacijos, kiek uždirba tų įstaigų vadovai, ir daugiau yra tokių įstaigų. Ar nereikėtų ir jas taip pat įtraukti?
V. MAZURONIS (TTF). Galbūt reikėtų praplėsti šią sritį. Po pateikimo tikrai galima bus padaryti ir tai, ką jūs sakote. Principas mano ir siūlymas būtų, kad jeigu tai yra mūsų visų piliečių nuosavybė, vadinasi, ten, kur valstybė turi akcijų paketą ar iš viso tai yra valstybinės įmonės, paslapčių apie darbo užmokestį ir išeitines kompensacijas neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, aš tiktai norėjau paklausti dėl patikslinimo. Tai jau atsakė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Tikrai siūlyčiau praplėsti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu jūsų intenciją ir norą žinoti, ir aš tokiu noru visą laiką degu, bet yra daug tarptautinių konvencijų ir įsipareigojimų, nepaisant kilmės, kokia yra akcinė įmonė, jinai turi dirbti tomis pačiomis sąlygomis, pagal tas pačias taisykles, tai nėra bausmė įmonei, jeigu jos akcinį kapitalą įsigijo valstybė. Nes duomenys apie atlyginimą yra ne vien tiktai asmens nuosavybė, bet taip pat ir žinios apie konkurentą, kuris dirba konkurencinėje erdvėje. Ar neatrodo, kad šiuo atveju prasilenkia su tam tikromis europinėmis normomis, ar žiūrėjote galiojančias konvencijas?
V. MAZURONIS (TTF). Na, Teisės departamentui su tarptautinėmis normomis lyg ir neprasilenkia. Bet aš manyčiau, kad tų įmonių akcininkai ir pagrindiniai savininkai esame mes visi valstybės piliečiai. Jeigu šioje vietoje mes negalime… Tas žmogus, kuris įsidarbina toje įmonėje, turi žinoti, kad dirbamas valstybinis darbas, jo atlyginimas ir išeitinės kompensacijos nebus jokia valstybės paslaptis, ar komercinė, ar dar kitokia, kad visi mes, pagrindiniai piliečiai, turime teisę žinoti, kad išvengtume tų situacijų, kurias mes matome ir turime, kad mokėti (ne visada, bet yra tokių atvejų) dešimtis tūkstančių išeitinių kompensacijų atlyginimus ir iš esmės valstybei priklausančiose įmonėse, kur turime akcijų paketą, man atrodo, neteisinga. Piliečių ir visuomenės teisė – žinoti, kur, kaip leidžiami jų pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Jūs siejate atlyginimus ir tą viešumą su kontroliniu akcijų paketu, su nuosavybe, bet yra daug tokių privačių įmonių, kurios teikia viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, kodėl pensininkai negali žinoti, kokį atlyginimą gauna administratoriai, kurie administruoja jų pastatus? Ar, pavyzdžiui, kodėl negalima gauti informacijos, kiek gauna privačių kaupiamųjų fondų valdytojai? Laikraštyje parašė, kad maždaug po 20 tūkst. gauna atlyginimus. Man atrodo, kad tie žmonės turėtų teisę turėti tokią informaciją. Mano klausimas toks: ar jūs pritartumėte, kad šita informacija būtų siejama ne tik su turtu, ne tik su nuosavybe, bet su teikiamom viešosiom paslaugom?
V. MAZURONIS (TTF). Mano siūlymo logika buvo ta, kad mes – visi Lietuvos piliečiai esame akcijų paketo, arba kontrolinio akcijų paketo, savininkai. Tai yra mūsų įmonė. Net kaip akcininkai, ar tai viešoji įstaiga, kaip sakė, bet valstybės, mes turime teisę žinoti, kas joje vyksta ir kur dedame pinigus. Kai mes kalbame apie ne valstybines, o vienas ar kitas privačias institucijas, atliekančias vienas ar kitas funkcijas, aš neskubėčiau to daryti, nes mes tada jau iš viso imsime kištis į privatų verslą. Galbūt galima atrasti atliekant tas funkcijas kažkokį kitą dalyką, bet manyčiau, kad ten akcininkai yra tam tikra grupė žmonių. Jie daro verslą. Manyčiau, kad padaryti tą žingsnį tikrai užtektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamasis Valentinai, teisė žinoti visada yra labai smalsu, ypač Lietuvoje. Gal jūs galite man pasakyti, kaip yra Estijoje, Latvijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse?
V. MAZURONIS (TTF). Tikrai negaliu to pasakyti, bet šitoj vietoj nėra teisė žinoti. Čia yra teisėti mūsų visų piliečių lūkesčiai arba teisėtas noras ne kažką žinoti, o matyti ir kontroliuoti, kur išleidžiami ir dedami galutiniu variantu mūsų pinigai. Aš todėl ir pasisakiau prieš, kai gerbiamasis M. Zasčiurinskas sakė, ar negalėtume visom įmonėm daryti. Tikrai nereikia žinoti, ko nereikia žinoti, bet piliečiai turi teisę žinoti, kur dedami jų pinigai, kiek mokama ir atlyginimų, ir išeitinių, ir viešosioms įmonėms, nes tai iš esmės yra mūsų pinigai. Aš manau, kad tai yra logiška ir yra ta pati riba, kur nei per daug, nei per mažai. Ir mažiau nereikia, ir daugiau nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pagal monitorių nematau, kad būtų sutarimas. Todėl vienas – už, vienas – prieš. K. Komskis – nuomonė už. Prašom, kolega.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau tik labai trumpai pasakyti. Aš manyčiau, šitas įstatymas tikrai reikalingas vien dėl to, kad mes matome labai daug piktnaudžiavimo atvejų, kai įstaigų vadovai gauna keliolika arba bent jau kelis kartus didesnius atlyginimus už ministrų, už Seimo narių. Iš tiesų jie niekam nerodo ir neatsiskaito. Tą patį turėtume pasakyti ir apie viešąsias įstaigas, tarp jų ypač apie gydymo įstaigas, kitas administravimo įstaigas. Bet kokiu atveju viešumas tikrai mažintų ir korupciją, ir tikrai drausmintų valdininkus. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kita nuomonė – kolega R. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes iš tikrųjų norime šitą problemą spręsti, o ne tiktai prieš rinkimus pašnekėti, turime atsižvelgti į kelis dalykus. Aš iš principo, kaip ir minėjau jau klausdamas, idėjai pritariu, bet negalima visko suplakti į vieną krūvą. Kolegos M. Zasčiurinsko klausimas apie įmonės viešąsias paslaugas yra tikrai laiku, nes viešąsias paslaugas teikiančių įmonių informacijos viešinimas yra kitaip reglamentuojamas ir taip pat europinėje teisėje. Jeigu mes dabar kalbame apie akcines įmones, taip, savininkas turi teisę žinoti, bet akcinėje įmonėje ne kiekvienas smulkus akcininkas žino, kiek gauna toje įmonėje darbuotojas. Jis nusiperka akcijų. Nebūtinai, jeigu neturi tam tikro kritinio paketo, jis to nežino, o ta kita informacija, kurią irgi gauna akcininkai, irgi yra ne visa vieša. Aš siūlau šitą įstatymo projektą tikrai tobulinti. Jeigu tikrai V. Mazuronis nori, mes galime su mūsų komitetu net sudaryti darbinę grupę ir parengti išsamias pataisas, nes tikrai tokių pataisų reikia kontroliuojant, bet taip, kaip viskas sudėta, tai mes įklimpsime, Prezidentė vetuos ir tada vėl nieko nebeturėsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsuojame. Dar turime laiko.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 37, 8 susilaikė. Pritarta. Siūloma… Kolega V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Aš tikrai dėkoju Rimantui. Jeigu jų komitetas įsitrauktų į tą dalyką ir iš esmės būtų rezultatas, apie kurį kalbame, ir optimalus, tikrai taip. Pasiekime to, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Jeigu tobulinsime arba plėsime, aš tikrai už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip tik Seniūnų sueiga siūlo, kad ir būtų pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma nagrinėti birželio 5 d. Sutinkame? Ačiū.
Kolegos, turiu konstatuoti, kad pirmoji pošventinė diena baigėsi tvarkingai ir gerai – 40 minučių anksčiau negu numatyta. Atsiprašau, jeigu nėra jokių pareiškimų ar šiaip noro pakalbėti, tai posėdis baigiamas. (Balsai salėje)
Registruotis? Taigi ką tik buvo balsavimas. (Balsai salėje) Jeigu labai norite, prašom. Kai kurie nori. Prašom. Padėkime jiems. Ir taip, ir taip. 43.
Dabar tikrai posėdis baigtas, bet jau nebebumbsėsiu. Gero vakaro, kolegos! Rytoj komitetai, frakcijos ir t. t.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.