LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 417
STENOGRAMA
2012 m. kovo 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame kovo 27 d. plenarinį posėdį. Prašau užimti vietas. Posėdį pradedame. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.02 val.
Dabar mums reikia patvirtinti darbotvarkę. Ar yra pasiūlymų, pakeitimų? Nėra. Gal bendru sutarimu? Yra. Prašau. Ponia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau netraukti į šios dienos darbotvarkę 1-11a ir 1‑11b klausimų, nes manom, kad nekokybiškai parengti, ir yra labai daug Teisės departamento pastabų.
PIRMININKAS. Čia jūs frakcijos vardu prašote išbraukti? Neįtraukti. Gerai. Ačiū. Daugiau pasiūlymų? Daugiau pasiūlymų nėra. Prašau pasiruošti balsuoti dėl Socialdemokratų frakcijos pasiūlymo neįtraukti 1-11a ir 1-11b. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai. Balsavo 94 Seimo nariai: už – 48, prieš – 34, susilaikė 12. Nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta opozicijos prašymui.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Prašau užrašyti mano balsą prieš. Nežinau, gal tai rezultatų nepakeis, bet mano balsas prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Klausimai 1‑11a ir 1-11b neįtraukti į darbotvarkę. Daugiau pasiūlymų nematau. Galime bendru sutarimu patvirtinti tokią darbotvarkę? Dėkoju.
Dabar į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę pasveikinti gimtadienininką.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jūsų visų vardu pasveikinti mūsų Seimo narį, profesorių, kuris akademinį darbą iškeitė į Seimo nario darbą, yra tikrai labai aktyvus ir produktyvus – K. Masiulį. Jis švenčia gražų – 55, dviejų gražių skaičių, jubiliejų. Kęstuti, sveikiname tave ir linkime dar ilgai darbuotis Lietuvos žmonių labui. (Plojimai)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos, aš tikrai esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta jokių gimtadienių, gal todėl, kad nenorėjau tą dieną gimti, net nežinau, manęs neklausė ir tikrai nėra mano nuopelno – mano mamos nuopelnai. Aš laikausi tos nuomonės, kad ne aš gimiau, o mane pagimdė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, dabar darbotvarkės klausimas. Gerai, dar leiskime pasveikinti K. Masiulį.
10.06 val.
Dėkui. 1-2 klausimas – Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Kolegos, tik noriu pasakyti, jeigu jūs turite tuos klausimus, čia yra neatitikimas Seimo statuto, kur yra parašyta, kad „vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, pateikia klausimus“. Yra taikoma nuostata „Valstybės institucijų vadovų atsakymai į Seimo narių klausimus Seimo posėdyje“. Tuo tarpu Seimo Pirmininkei yra taikytina 29 straipsnio 4 dalis, kurioje sakoma: „Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.“ Seimo Pirmininke, žodis jums.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir minėta, šiandien vykdau savo, kaip Seimo Pirmininkės, pareigą…
PIRMININKAS. Kolegos, prašau tylos!
I. DEGUTIENĖ. …pagal Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalį atsakyti į Seimo narių iš anksto raštu užduotus klausimus. Iš esmės pateiktais teigiamaisiais klausimais vėl keliami tie patys klausimai, į kuriuos jau ne kartą buvo atsakyta viešai ir ne iš vieno šaltinio.
Pirmiausia pažymiu, kad paklausime klaidingai teigiama, kad aš iš anksto žinojau informaciją apie banko „Snoras“ būsimą bankrotą. Todėl visiems, kas per pastaruosius mėnesius jau gal kiek primiršo ankstesnius įvykius, noriu priminti, kad tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tiek ir kitų institucijų atstovai, kurios inicijavo, planavo ar priėmė sprendimus dėl banko „Snoras“ veiklos stabdymo, jau seniai patvirtino, kad Seimui ir Seimo Pirmininkei nebuvo teikiama jokia informacija apie planuojamus veiksmus. Taigi galiu dar kartą kategoriškai patvirtinti, kad apie visus veiksmus dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo sužinojau tik iš žiniasklaidos. Tad, atsakydama į pirmąjį klausimą, galiu patvirtinti, kad mano neturėta informacija niekaip negalėjo padaryti įtakos jokiems mano sūnaus Gedimino Degučio vadovaujamos įmonės veiksmams. Dėl šių kaltinimų ir šmeižto mano sūnus ir sūnaus įmonė yra pateikę ieškinį teismui, kuris ir turėtų nustatyti objektyvią tiesą.
Atsakydama į antrąjį klausimą, galiu patvirtinti, kad mano neturėta informacija niekaip negalėjo sukelti jokių mano sutuoktinio Gedmino Degučio vadovų veiksmų. Šiuos kaltinimus viešai paneigė Santariškių klinikų atsakingi asmenys. Mano sutuoktinio vadovaujamas Centro filialas banke „Snoras“ sąskaitos niekada neturėjo.
Atsakydama į trečiąjį klausimą, manau, kad keliamos abejonės yra nepagrįstos ir nelogiškos, nes, neturėdama informacijos, negaliu jos ir perduoti.
Atsakymas į ketvirtąjį klausimą kyla iš ankstesniųjų atsakymų. Nemanau, kad aš kaip nors diskredituoju Seimo Pirmininko instituciją, nes šią instituciją bando diskredituoti asmenys, kurie viešai skleidžia niekuo nepagrįstus gandus ir melą. Deja, tiems, kurie netiki mano ar Lietuvos banko valdybos pirmininko patikinimais, kad apie banko „Snoras“ nacionalizavimą sužinojau tik kaip visi paprasti Lietuvos piliečiai iš žiniasklaidos, telieka laukti prokuratūros tyrimo ir laikinosios Seimo tyrimo komisijos darbo pabaigos. Tik jie gali nustatyti, kas konkrečiai iš valstybės pareigūnų nutarė nacionalizuoti „Snoro“ banką, tik jie gali patvirtinti, kad aš nedalyvavau jokiuose pasitarimuose šiuo klausimu ir man niekas iš sprendėjų neperdavė šios informacijos. Tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos institucijos ir parlamentinę kontrolę atliekanti komisija labai aiškiai atsakys piliečiams į šiuos klausimus ir nei man, nei kitiems valstybės pareigūnams nebeteks aiškintis dėl nebūtų išgalvotų versijų ar sąmoningai skleidžiamos netiesos. Pasinaudodama šia proga kviečiu mūsų teisėsaugos institucijas būti aktyvesnes vykdant šiuos tyrimus ir greičiau juos užbaigti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei.
10.12 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4191(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721, 17216, 17311, 17312 ir 2151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4192(2), Civilinio kodekso 2.44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4193(2) (svarstymas)
Dabar mūsų darbotvarkės 1‑3a klausimas. Čia yra trijų įstatymų projektų blokas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4191(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721, 17216, 17311, 17312 ir 2151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4192(2), Civilinio kodekso 2.44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4193(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiu L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4191 bendru sutarimu.
Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimų komitetas buvo papildomu ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso išvardytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas.
Ir trečias dėl Civilinio kodekso. Pritarta bendru sutarimu. Dėl Civilinio kodekso atitinkamų straipsnių pakeitimo komitetas buvo papildomu, svarstė ir pasiūlė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4193. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą, kurio nematau. Pirmininke, prašom į tribūną.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų kovo 21 d. svarstė šį lydintį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Gal aš galiu ir kitą lydintįjį?
PIRMININKAS. Taip, taip, žinoma. Mes visus iš karto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tą pačią kovo 21 d. buvo svarstomas ir Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir vėlgi bendru sutarimu už buvo pritarta Civilinio kodekso 2.44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Diskusijoms nėra užsirašiusių. Nuomonė už, nuomonė prieš. Taip pat nėra. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo visiems trims? Ačiū, pritarta. Seimo Pirmininkė prašo ypatingos skubos, taip? Ar galime pritarti ypatingai skubai? L. Graužinienė norėtų kalbėti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėčiau tik pasitikslinti. Čia eina visas paketas. Paketo pagrindinis klausimas bus dar tik ketvirtadienį. Dabar buvo pateikti papildomi lydintieji, tai ketvirtadienį visą paketą gal būtų galima kartu priimti, kad nebūtų kokių nors nesusipratimų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Dėkoju už pastabą.
10.17 val.
1-4a, 1-4b ir 1-4c klausimai – Civilinio kodekso 1.84, 2.10, 2.11, 2.26, 3.269, 6.268 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-958, Civilinio proceso kodekso 464, 465, 466, 467, 469, 470, 471, 472, 474 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-959, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-960. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projekto, Civilinio proceso kodekso, taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatas komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes šių įstatymų projektų nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu „Dėl neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo“ ratifikuotos 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnyje priimtų reikalavimų.
Šiuo įstatymu buvo numatyta apriboti psichinių sutrikimų turinčių asmenų veiksnumą. Deja, konvencijoje, kurią Seimas ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., numatyta, kad visi asmenys yra veiksnūs, todėl yra akivaizdus neatitikimas. Komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo atmesti? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Grąžinti iniciatoriams tobulinti. Yra nuomonės už ir nuomonės prieš. Nuomonė prieš komiteto siūlymą – A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, apmaudu, kad atmetame tikrai gerą ekspertų pateiktą projektą. Suprantu tuos argumentus dėl neįgaliųjų konvencijos, tačiau tai tikrai nepažeistų neįgaliųjų konvencijos, nes priminsiu, jog projekte buvo numatytas privalomas teisinis atstovavimas, taip pat numatyta galimybė asmenis, turinčius psichinių sutrikimų, pripažinti ir ribotai veiksniais, ko dabar negalima daryti. Taip pat numatyti pareigą neveiksnumą pripažinti ne tik pagal medicininius kriterijus, bet ir socialinio darbuotojo pateiktą išvadą. Suprantu, kad neveiksnūs žmonės nebalsuoja, todėl politikams jie nelabai rūpi. Sutinku, jog šioje srityje reikia kur kas didesnių pokyčių, tačiau esu tikra, kad ir maži žingsneliai yra žingsnis didesnių pokyčių link.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad tada, kai buvo svarstoma neįgaliųjų teisių konvencija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebuvo paskirtas nei pagrindiniu, nei papildomu, o Žmogaus teisių komitetas absoliučiai neišnagrinėjo tų galimybių nei to, ką rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl šio įstatymo projekto. Ir mes dabar esame jau prieš įvykusį faktą. Mes negalime priimti įstatymo, kuris yra priešingas kitam įstatymui, t. y. įstatymu ratifikuotai konvencijai. Todėl, deja, privalome grąžinti Vyriausybei tobulinti. Aš turėčiau pripažinti, kad iš principo galėčiau pritarti šiam įstatymui, bet reikia sutvarkyti kolizijas, kurios kyla tarp šių dviejų įstatymų. Tą turi padaryti Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaiko komiteto siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai, balsavo 91: už – 79, prieš nėra, susilaikė 12. Taigi įstatymų projektai Nr. XIP-958, Nr. XIP-959, Nr. XIP-960 yra grąžinami iniciatoriams tobulinti.
10.23 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo tęsinys. Projekto registracijos Nr. XIP-81. S. Šedbaras, pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas dar 2008 m. gruodžio 16 d. svarstė šį projektą ir 5 balsavus… Ne, atsiprašau, žiūriu, čia kito komiteto. Mūsų komitetas bendru sutarimu už pritarė šiam įstatymo projektui.
Bet, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, jeigu leistumėte, pasakyti pasikeitusią situaciją. Komitetas 2008 m., tik prasidėjus kadencijai, iš esmės pritarė šiam pasiūlymui. Trumpai pateiksiu tą pasiūlymą, kadangi Seimo nariai turbūt yra pamiršę, nes praėjo treji su puse metų.
Operatyvinės veiklos įstatyme yra pasakyta, kad Seimo statuto nustatyta tvarka Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Ši komisija sudaroma iš 7 narių ir yra nuolatinė. Kolega K. Daukšys siūlė įrašyti dar vieną sakinį: „Komisijoje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos ir komisija sudaroma iš ne mažiau kaip… Seimo narių ir yra nuolatinė.“ Tai yra siūlymas, kad jeigu būtų daugiau frakcijų, tai komisija galėtų būti ir didesnė.
Dabar iki kadencijos pabaigos liko keletas mėnesių. Noriu pasakyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymo nauja redakcija, kuri bus pavadinta Kriminalinės žvalgybos įstatymu, yra registruota su lydimaisiais įstatymais. Kartu su Žvalgybos įstatymu komitetai, matyt, stengsis, kad kuo greičiau būtų pateikta ir priimta. Buvusiame Operatyvinės veiklos įstatyme, Kriminalinės žvalgybos įstatyme, nebėra numatyta, kas konkrečiai…
PIRMININKAS. Atsiprašau, noriu pranešėją pertraukti. Kolegos socialdemokratai, labai prašau, tikrai negirdėti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia yra svarbus dalykas dėl balsavimo.
Taigi visos taisyklės, kaip sudaroma Seimo parlamentinės kontrolės institucija, turi būti numatytos Statute, ne įstatyme, o Statute. Statute mes viską redaguojame, nes Statutas po pateikimo komitete… ir pateiksime jūsų dėmesiui, kaip turėtų atrodyti šita parlamentinė kontrolė. Ji atsiskiria. Pagal žvalgybos koncepciją, kurią patvirtino Valstybės gynimo taryba, vienas modelis, kriminalinės žvalgybos, kuri yra susijusi su ikiteisminiu tyrimu, panašus modelis, bet tai jau ne specialiųjų įstatymų reikalas, o Seimo reikalas Statute nustatyti tą sistemą.
Aš manyčiau, kad ir pats K. Daukšys nebūtų kategoriškai už dėl tų keleto mėnesių, kol dar galios šis įstatymas, siūlyti pasiūlymus, kurie iš esmės jau yra praradę aktualumą. Komisija dar veikia, yra jos pirmininkas, ir nieko čia daugiau nebeįvyks. Aš atsiprašau, komitete antrą kartą mes nebegalime svarstyti, bet turiu pasakyti, kaip pasikeitė situacija ir kokia ji yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonė – V. Bogušis, tačiau aš jo nematau. Gal yra komiteto atstovas, kuris galėtų? Taip, yra. A. Anušauskas. Prašom į tribūną.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už – 5, prieš – 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsižvelgiant į pagrindinio komiteto pirmininko paaiškinimus, būtų siūlymas nepritarti įstatymo projektui. Ar galėtume bendru sutarimu? Norite balsuoti? Gerai. Prašom. Tuomet formuluotė būtų tokia. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo? Tačiau komiteto pirmininkas siūlo nepritarti, nes tai jau tapo nebeaktualu. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate pagrindinio komiteto nuomonei, balsuojate prieš, o visi kiti balsuojate už. Stabdau balsavimą. Komiteto pirmininkas norėtų patikslinti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolegos galėjo nesuprasti. Aš manau, kad komiteto nuomonė yra pritarti. Kas pritaria, turėtų balsuoti už, bet aš siūlau balsuoti prieš ir nepritarti komiteto nuomonei, nes situacija pasikeitė ir projektas nebeaktualus. Aš siūlau taip. Manau, kad nepažeidžiu Statuto taip siūlydamas. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Mano formuluotė ir buvo tokia. Balsuojame, kas už, tačiau yra siūlymas balsuoti prieš. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. O paskui galėsime atmesti bendru sutarimu, jeigu bus toks rezultatas.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 101: už – 4, prieš – 67, susilaikė 30. Taigi nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu atmesti? Ačiū, kolegos. Taigi Operatyvinės veiklos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-81 atmestas.
10.30 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3012. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip pat trumpai priminsiu šio projekto esmę, nes jis irgi kurį laiką yra šiek tiek svarstytas. 2011 m. lapkričio 16 d. buvo svarstytas komitete. Tai yra susiję su tuo, kad papildoma operatyvinių tarnybų kompetencija atlikti operatyvinius veiksmus pagal dar trijų rūšių nusikalstamas veikas. Tai susiję su seksualine prievarta, pornografiniais vaizdais mažamečių vaikų atžvilgiu, o ypač kai tai susiję su artimais asmenimis. Komitetas praeitų metų lapkričio 16 d. svarstė šį projektą ir bendru sutarimu už pritarė šiam komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Kviečiu į tribūną A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir atkreipia pagrindinio komiteto dėmesį, kad projektas turi būti patikslintas pagal aktualią siūlomą keisti įstatymo straipsnio redakciją. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Pirmoji kviečiama į tribūną A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, nebūčiau kalbėjusi, jei ne skaudūs paskutiniųjų dienų įvykiai. Vakar teisingumo ministras pasižadėjo pateikti siūlymus dėl nusikaltimų prieš vaikus. Noriu visiems priminti, jog viskas seniai jau peržiūrėta, pateikta ir šiandien čia svarstome vieną iš tokių siūlymų, tik kažkodėl atskeltą nuo viso paketo. Net neabejoju, jog prieštaraujančių šiam projektui po svarstymo nebus. Viso mano pateikto projekto siūlymai susiję su nusikaltimais dėl vaiko seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo. Tai yra nepaisant to, kaip mūsų Baudžiamajame kodekse įvardintas nusikaltimas: ar kaip itin sunkus, ar sunkus, ar apysunkis, ar nesunkus, tyrėjai galėtų naudoti visas įmanomas priemones. Priėmę šias pataisas, mes daugiau neišgirsime, jog kažkas nebuvo padaryta, nes buvo surištos rankos, tai yra niekas negalės savo neveikimo pridengti nebuvusiu tam teisiniu pagrindu.
Šiandien išėjau į tribūną ne tik tam, kad priminčiau savo siūlymo esmę. Esu čia dėl to, kad pasakyčiau, kad net ir pelnytai kritikuodami vienas ar kitas institucijas dėl jų neatlikto darbo arba netinkamo darbo, mes, esantys čia, Seime, pirmiausia paklauskime savęs, ar aš pats, kaip įstatymų leidėjas, padariau viską, kad Lietuvos vaikai jaustųsi saugiai, o žmonės pasitikėtų teismais ir teisėsauga.
Noriu priminti, kad daugiau nei prieš dvejus metus Seime buvo priimta rezoliucija po Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl D. Kedžio skundo. Pacituosiu kelias šios rezoliucijos eilutes: „Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros pateiktos informacijos, operatyviniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos… 10–13 straipsniuose, nebuvo galimi, nes buvo tiriamas nesunkus nusikaltimas, o operatyvinės veiklos priemonės galimos tik tiriant labai sunkius, sunkius ir apysunkius, taip pat kai kuriuos korupcinius nusikaltimus.“
Taip pat nebuvo galima taikyti ir Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje nustatytų veiksmų klausytis pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus, juos kontroliuoti ir panašiai. Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, nustatė, ištyrė. Kas iš to? Nieko. Ar ši rezoliucija (tuo labiau kad visas Seimas jai pritarė) neturėjo mūsų paskatinti parengti projekto nustatytoms spragoms užpildyti?
Pacituosiu dar. „Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, operatyvinės priemonės tokio pobūdžio bylose inter alia, tiriant D. Kedžio pareiškimą dėl seksualinės prievartos prieš jo mažametę dukrą, buvo būtinos sėkmingam visų aplinkybių atskleidimui.“ Ir ne tik šiam nusikaltimui. Kaip žinome, seksualinę prievartą kasmet patiria apie 140 vaikų Lietuvoje. Taigi po šios Seimo rezoliucijos aš užregistravau tiek Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, tiek Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimus. Kaip matome, praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas, kol mes priėjome iki svarstymo stadijos. Man pirmiausia kaip mamai žiauriai apmaudu, jog toks paprastas projektas tiek ilgai klaidžioja Seimo koridoriais ir dar kažin kiek laiko užtruks iki priėmimo. Kaip minėjau, tai tik dalis pakeitimo. Kita dalis užstrigusi Teisės ir teisėtvarkos komitete, nors esu į juos kreipusis net raštu prašydama kuo greičiau apsvarstyti. Tai ši mano kalba apie mūsų pačių darbo kokybę, apie mūsų tiesioginį darbą reaguojant į šalyje esančias teisinio reguliavimo spragas. Ir išties gėda už teisingumo ministrą, tik vakar supratusį, kad reikia pradėti lopyti šios srities spragas, prabilusį apie psichologus teisme, nors Nacionalinė teismų administracija bei teismai puikiai žino, jog ne tik aš, bet ir Seimo narė V. V. Margevičienė to nepaliaujamai siekiame ne vienus metus.
Taip pat noriu priminti, jog gėdingai jau metus Socialinių reikalų ir darbo komitete yra įstrigęs mano parengtas Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektas dėl nusikaltusių prieš vaikus darbo su vaikais ribojimo. Šiam projektui taip pat jau yra pritaręs TTK ir ŽTK. Todėl kviečiu visus kuo skubiau pritarti šiam mano pasiūlytam projektui bei dar kartą visiems pagalvoti, kokius skaudulius išryškino Garliavos istorija ir ką esantys Seime, kaip įstatymų leidėjai, o ne intrigantai, kiršintojai, vertintojai ir populistai, galime padaryti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu S. Stomą.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausiau aš A. Zuokienės kalbos. Pirmas dalykas, klausiau sunkiai, nes problema yra labai labai sunki. Antras dalykas, kas buvo dar sunkiau ir liūdniau, kad jūs tos kalbos beveik nesiklausėte. Dabar pasižiūrėkite tie, kas dar klausote manęs, vienas į kitą. Visi triukšmauja, kažką aptaria, rezga, šnekasi. Ar jums tikrai jau nebesvarbu tai, kuo dabar gyvena, tiksliau, ką išgyvena visa neabejinga Lietuvos visuomenė? Ar mes iš tikrųjų laukiame dvejus metus, kad galėtume patvirtinti šitas pataisas? Galbūt galėsime.
Mano analogiškos pataisos pragulėjo pustrečių metų taip ir nepatekusios į darbotvarkę, nors jos padarytos ne kaip kokio P. Gražulio, ne kokia ten pedofilų kastracija, o sudėtos elementarios Europos Komisijos rekomenduojamos normos, teisinių reglamentų normos, kurios buvo neapimtos Lietuvoje, tai būtent apie internetą, vaikų pornografiją, prostituciją ir panašius dalykus. Dabar aš žiūriu, kad jums, galbūt mažesnei daliai, tai neįdomu. Man labai įdomu, kodėl?
Jūs nesupykite, kolegos, bet aš vis dėlto šiandien padarysiu tai, ką mane įgaliojo Kauno visuomeninės organizacijos. Jos tiesiog pasakė, kiek šitam jūsų Seime dar yra politikų, kurie jaučia tą patį, ką jaučia ir paprastas žmogus Lietuvoje? Sakė, pereik pagal alfabetinį sąrašą Seimo narius, nekreipdamas, kokiai partijai jie priklauso, ir tiesiog padėk pliusiukus, minusiukus. O tas pliusiukas, minusiukas reikš labai paprastą dalyką. Aš jūsų paprašysiu, kadangi mes visi penktadienį per televiziją ir internete dabar visom dienom, kada tik norim, galim pamatyt, koks buvo naudojamas smurtas prieš mergaitę ir kad tai darė ir pareigūnai, tiesiog žmonės prašo, kad prie tos mergaitės nuolat pabūtų bent po vieną Seimo narį, kad neteisėti veiksmai…
PIRMININKAS. Kalbėkite apie įstatymo esmę.
S. STOMA (TS-LKDF). Tiesiog čia labai susiję su tuo įstatymu, nes įstatyme yra kalbama apie vaiko teises ir negalimybę smurtauti prieš vaiką. O kad mes matėme, kaip prieš vaiką smurtauja pareigūnai, tai kas gali būti baisiau valstybėje, kuri nori būti civilizuota? Todėl neįsižeiskite, kolegos, aš tai padarysiu ir rinkėjai galės rinktis. Be jokios abejonės, įstatymą turime rimtai svarstyti, viską peržiūrėti ir labai protingai viską padaryti. Labai prašau nemarginalizuokite dalies Lietuvos visuomenės.
PIRMININKAS. Kolega, ne apie tai kalbate.
S. STOMA (TS-LKDF). …dalies savo kolegų. Ačiū jums. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. R. Smetona – už.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, problema iš tiesų yra labai sudėtinga ir ji turi mažiausiai dvi puses.
Pirmoji. Yra plečiamos galimybės specialiosioms tarnyboms vykdyti operatyvinę veiklą, tarp jų įteisinti ir vykdyti telefoninių pokalbių pasiklausymus, kitus privačius asmenų ryšius, ir tai yra blogai. Tą esame ne kartą konstatavę, apie tai ne kartą esame kalbėję. Bėda, žinoma, yra pačiame 9 straipsnyje, kuris dabar papildomas, nes per daug aptakiai ir apibendrintai kalbama suteikiant galimybę vykdyti šią veiklą.
Kita šios problemos pusė yra nusikaltimai, veikos, ypač žiaurios, ypač skausmingos, todėl šis labai aštrus ginklas – operatyvinės veiklos taikymas, kas siūloma padaryti šių veikų atžvilgiu, šiuo atveju yra būtinas, teisėtas, ir visuomenė, politikai, valstybė, valdžia turi nukreipti visus įmanomus ginklus ir visa jėga veikti prieš šituos nusikaltimus ir asmenis, kurie juos daro. Todėl kviečiu pritarti šiai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi nuomonės prieš nėra, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Jūs norite balsuoti? Tuomet prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai, balsavo 104: už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar pritariate ypatingai skubai? Nuomonių daugiau nėra. Tuomet siūlau iš karto balsuoti. Ne? Atsiprašau. Dar net nespėja mūsų technika, mes greitesni. Aš matau, kad dėl motyvų nėra. Yra vienas straipsnis. Prašau pasiruošti balsuoti dėl šio straipsnio ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109 Seimo nariai, balsavo 108: už – 105, prieš nėra, susilaikė 3. Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, projektas Nr. XIP-3012, priimtas. Čia yra antrasis variantas.
Suteikdamas kolegoms žodį po balsavimo prie mikrofonų, aš noriu pasakyti pastabą S. Stomai, kuris sakė, kad dvejus metus šis įstatymas guli stalčiuje. Tiesiog aš siūlau pasižiūrėti į registracijos datą, dar nėra praėję ir vieni metai. Taigi tikrai siūlyčiau neklaidinti ne tik kolegų, bet ir visuomenės.
D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, kokia prasmė balsuoti už ar prieš, jeigu iš šios tribūnos pasigirsta balsai, skatinantys teisinį nihilizmą, remiantys nusikalstamus veiksmus, ir pamirštama Seimo nario priesaika. Man regis, kad tai, ką pasakė kolega, tai iš tiesų, man regis, verta netgi apkaltos. Ir tų Seimo narių, kurie laksto ir toliau remia tai, kas iš tiesų vyksta, remia nusikaltimą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū Daliai, ji pasakė iš esmės tą, ką ir aš norėjau pasakyti. Asmenine mano nuomone, kaip Etikos komisijos pirmininko, mielieji kolegos, na, susilaikykime nuo tokių akcijų, kur Seimo nariai verčiami vykdyti jiems nebūdingą funkciją, t. y. prisiimti apsauginių vaidmenį.
Antras dalykas. Seimas užsiima savo funkcija, ir visi kiti Seimo nario laisvo mandato varžymai – padėti pliusiuką ar minusiuką, aš manyčiau, kad tai yra nesuderinama su Seimo nario veikla ir Statutu. Todėl, mielieji kolegos, aš prašau nedėti nei pliusiuko, nei minusiuko, nes šita akcija gali būti panaudota piktam.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu kreiptis į S. Stomą. Gerbiamas Sauliau, pasakydamas ten „kažkokio Gražulio“… Būkite tikras, sakydamas jūsų pavardę, aš galiu pridėti labai daug epitetų ir labai įdomių. Jeigu jūs dar kartą elgsitės taip nachališkai, kaip dabar pasielgėte įvardindamas „kažkokio Gražulio“, tai kitą kartą prie S. Stomos, patikėkite manimi, aš pridėsiu tiesą atitinkančius epitetus, kurie jums labai tinka. Kviečiu jus to nedaryti. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Mielieji kolegos, mes galime turėti ir turime skirtingas pažiūras, mes galime turėti ir turime visokius dalykus, bet ir vienokias, ir kitokias pažiūras turinčius kviečiu nedėti nei stomiškų pliusiukų, nei minusiukų, nes iš principo mes iš tikrųjų paversime Seimą neaišku kuo. Turime savo nuomonę, ją sakykime, ginkime, dalykimės, bet nenusistominkime iki jo lygmens. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Seimo narys pasiūlė, kad visuomet Seimo nariai budėtų ištisą parą. Tai suprantu, kad ir naktį ruošiasi S. Stoma tai daryti šalia ar tame pačiame kambaryje. Žinote, kai su žaliaakėmis nieko neišeina, tai ieškoma kitų būdų.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto siūlyčiau kolegai S. Stomai atsiprašyti P. Gražulio.
S. STOMA (TS-LKDF). Aš tą ir padarysiu.
PIRMININKAS. Prašau.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, jeigu Petras čia yra, atsiprašau P. Gražulio. Tikrai kartais būnu toks pats emocingas kaip ir Petras. Ir tai man tikrai netyčia išsprūdo apie P. Gražulį. Bet vis dėlto pridursiu vieną sakinį. Žinokite, gerbiamieji kolegos, man bus garbė stovėti ir saugoti tą mergaitę, o jūs saugokite savo šiltas vietas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Ką gerbiamasis A. Salamakinas sakė? Kadencija baigiasi ir susilaikyti nuo tam tikrų dalykų, ir nedirbti apsauginiais, ir t. t. Aš noriu patikinti, kad visiems po pabaigos darbo reikės. Labai ačiū.
10.48 val.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar toliau svarstome mūsų darbotvarkės klausimus. 1-7 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4024. Pranešėja – Solveiga Cirtautienė, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos dekretą. Juo Lietuvos Respublikos Seimui grąžintas pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio pataisos nustato viešųjų pirkimų išimtis politinėms partijoms.
Pagrindinis Seimo priimto šio įstatymo priėmimo tikslas buvo nustatyti, kad politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių vykdomiems pirkimams nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Šio tikslo buvo siekiama dėl to, kad visų pirma viešiesiems pirkimams taikomi terminai yra nesuderinami su politinės kampanijos terminais. Ir, antra, atsižvelgiant į procedūras ir terminus, numatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, yra galimi ir tiekėjų piktnaudžiavimai, kas kelia grėsmę politinei kampanijai.
Respublikos Prezidentė sutinka su įstatymų leidėjo pozicija, jog sklandus politinės kampanijos vykdymas ir kelio piktnaudžiavimui užkirtimas yra svarbus veiksnys siekiant, jog rinkimų metu tiek politinės partijos galėtų kiek galima geriau perteikti savo siekius ir idėjas piliečiams, tiek piliečiai galėtų tinkamai apsispręsti dėl to, kam atiduoti savo balsą rinkimų metu. Tačiau įvertinusi labai aiškiai ir nedviprasmiškai išsakytą nepriklausomų ekspertų ir institucijų, t. y. Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Europos Sąjungos teisės departamento, kritiką ir galimus neigiamus tokio teisinio reglamentavimo padarinius, taip pat atsižvelgdama į tai, jog siekiant didesnio visuomenės pasitikėjimo politine sistema būtina užtikrinti ne tik sklandų, bet ir skaidrų bei teisėtą, nekeliantį abejonių savo skaidrumu politinės sistemos funkcionavimą, mano, kad pasirinktas problemos sprendimo būdas nėra tinkamas, nes šis būdas nėra vienintelė galima išeitis sprendžiant galimo piktnaudžiavimo problemas, juolab kad šis būdas, išskiriant politines partijas iš kitų perkančiųjų organizacijų, gali padaryti daugiau žalos sistemai nei naudos.
Pabrėžtina, kad visi ūkio bei viešojo administravimo subjektai, atitinkantys Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus kriterijus ir dėl to laikytini perkančiosiomis organizacijomis, vykdo privalomas viešųjų pirkimų procedūras ir kitus su perkančiosios organizacijos statusu susijusius įsipareigojimus. Į šią kategoriją patenka pačios įvairiausios įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios veikia skirtingose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse, nuo centrinės valdžios ir vietos savivaldos institucijų iki sveikatos priežiūros, švietimo, mokymo bei kultūros, socialinės globos įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų.
Visi šie subjektai ne tik veikia skirtingose srityse ir siekia kiekvienai iš jų keliamų specifinių tikslų, bet ir pasižymi skirtinga organizacine struktūra bei labai nevienodais administraciniais pajėgumais. Tarp jų yra ir tokių, kurioms tenka veikti ekstremaliomis sąlygomis ir greitai reaguoti į susidariusią situaciją, pavyzdžiui, organizuojant skubius darbus ar likviduojant avarijų, stichinių nelaimių padarinius. Nepaisant to, visoms šioms organizacijoms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos taikomos. Joms nėra numatyta jokių išimčių, kurios būtų grįstos specifine veiklos sritimi ar perkančiosios organizacijos administraciniais gebėjimais.
Tokio reglamentavimo kontekste leidimas nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu ir išvengti su jo reguliuojamų procedūrų vykdymu susijusios administracinės naštos vienai vienintelei perkančiai organizacijai – politinėms partijoms – būtų sunkiai objektyviai pateisinamas, reikštų neproporcingai dideles lengvatas ir privilegijas visų kitų organizacijų, privalančių veikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, atžvilgiu. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, privilegijų, kurios negali būti pateisinamos objektyviais, pakankamai svariais teisinės padėties skirtumais, suteikimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygybės principu. Įsigaliojus įstatymui būtų sukurtas būtent toks teikiantis objektyviai nepagrįstas privilegijas ir pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygybės principą teisinis reguliavimas.
Būtina pažymėti ir tai, kad, nustatydami bet kokias Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis, esame smarkiai ribojami Europos Sąjungos teisės nuostatų, kurios valstybėms narėms yra privalomos ir negali būti aiškinamos taip, kad nacionalinėje teisėje perkančiosioms organizacijoms rastųsi daugiau lengvatų ar galimybių netaikyti viešųjų pirkimų procedūrų, nei jų numato Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos. Didesnius viešųjų pirkimų procedūrų palengvinimus galima numatyti tik supaprastintiems pirkimams, tai yra tiems, kurių vertė neviršija tarptautinio pirkimo ribos, tai yra maždaug 700 tūkst. Lt be PVM. Tačiau Seimo priimtame ir Prezidentės pakartotinai svarstyti grąžintame įstatyme numatytos daug platesnės išimtys. Jos apimtų visus viešuosius pirkimus, kai juos atlieka politinė partija, taip pat ir tuos, dėl kurių nacionalinėje teisėje valstybės narės jokių išimčių įtvirtinti negali. Tai reikštų ne ką kita kaip visoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, privalomų Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą ir galėtų užtraukti Lietuvai atitinkamas sankcijas, tarp jų ir pinigines baudas.
Svarstant šį klausimą, derėtų įvertinti ne tik pažeidimų procedūrų, kurios galėtų būti pradėtos prieš Lietuvą, grėsmę, bet ir kitų Europos valstybių praktiką. Įtvirtinus šią išimtį, Lietuva taptų vos ne vienintele Europos valstybe, kurioje politinėms partijoms numatomos specialios išimtys ar lengvatos. Kitose šalyse nuosekliai laikomasi iš Europos Sąjungos teisės perimtų viešųjų pirkimų principų ir partijų priskyrimo perkančiosioms organizacijoms klausimas ten sprendžiamas remiantis tais pačiais kriterijais, kurie taikomi visoms kitoms organizacijoms.
Kartu pažymėtina, kaip jau minėta anksčiau, kad Prezidentė iš esmės sutinka su grąžinamo pakartotinai svarstyti įstatymo autorių argumentais, kad politinės partijos vis dėlto yra specifiniai juridiniai asmenys, o veikla, skirta politinėms kampanijoms organizuoti ir vykdyti, pasižymi tam tikrais ypatumais, iš kurių visų pirma reikia paminėti ribotą politinės kampanijos laikotarpio trukmę, politinių partijų finansavimo tvarką ir kitus Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatyme numatytus politinių partijų veiklos suvaržymus, specifinius perkančiųjų organizacijų poreikius ar pirkimo objektų išskirtinumą. Todėl ji į tai atsižvelgia ir dėl to atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnyje siūlo numatyti nuostatą, kad būtent viešiesiems pirkimams, kuriuos vykdo politinės partijos politinės kampanijos metu reklamos, leidybos ar panašioms paslaugoms pirkti, tokie pirkimai galėtų būti vykdomi neskelbiamų derybų metu. Būtent šis Prezidentės siūlomas būdas leis pirkimus vykdyti daug sparčiau ir išvengti nemažos dalies vilkinimų, maksimaliai atsižvelgti į šios dalies ypatybes, kartu kiek galima mažiau nutolstant nuo bendrųjų viešųjų pirkimų principų, nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir neužsitraukiant su tokiais pažeidimais susijusių sankcijų grėsmės. Ačiū.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Dabar 10 minučių klausimams. Pirmasis klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, pritardamas jūsų išvardintiems argumentams ir pagrindimui, kuris yra išties visiškai tikslus ir svarus, manau, kad jis turėtų įtikinti Seimo narius pakeisti priimtą teisinį reguliavimą. Norėčiau užduoti klausimą. Ar nemanote, kad Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurios nuostatos galėtų būti tobulinamos, kad kultūros įstaigų ir kitų įstaigų viešojo pirkimo normos nebūtų taip apsunkinamos tuo atveju, kai viešieji pirkimai yra išties labai paprasti ir mums reikėtų išvengti visų biurokratinių procedūrų. Kalbu apie visų subjektų reguliavimą, ne vieno kurio nors išskirtinio, bet ypač viešojo sektoriaus subjektų.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų jis yra aktualus. Kiek tai susiję su kultūros įstaigomis, dėl šio klausimo Prezidentė buvo ne kartą buvo susitikusi su atitinkamais kultūros darbuotojais ir specialiai dėl to buvo suorganizuotas susitikimas su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, siekdama spręsti tas problemas, kurios susijusios su pernelyg dideliu biurokratizmu viešųjų pirkimų srityje, ypač atsižvelgiant į tokį pažeidžiamą ir neturintį pajėgumų kultūros sektorių. Šiuo klausimu buvo priimta pozicija, kad, kiek tai susiję su supaprastintais pirkimais, kaip siūloma ir šiuo konkrečiu atveju, kiek tai susiję net su politinėmis partijomis, nereikėtų pamiršti, kad supaprastintų pirkimų suma yra gana didelė – 700 tūkst. be PVM, tai toje srityje tiek Europos Sąjungos teisė, tiek ir kita teisinė sistema leidžia valstybėms pačioms apsispręsti dėl vienokių ar kitokių paprastesnių procedūrų, kurios neapsunkintų ir neduotų pernelyg didelės biurokratinės naštos. Šioje srityje ta apimtimi iš tiesų galima daryti tam tikrus palengvinimus. Dėl to su kultūros įstaigomis buvo sutarta ir būtent ta apimtimi Prezidentė, kiek tai susiję su politinėmis partijomis, taip pat siūlo atitinkamai paprastesnes procedūras.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Ačiū. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji pranešėja, jūs iš esmės teisingai daugelį dalykų palietėte kalbėdama apie tai, kad kai kuriais atvejais galbūt tas įstatymas iš tiesų yra šiek tiek ir per griežtas, nes yra tam tikrų atvejų, kai būna reikalingi pirkimai, ypač skubūs ir panašiai, ir tos visos biurokratinės procedūros apsunkina procesus, bet yra kita medalio pusė – mes žinome ir daug liūdnų istorijų, dabar naujai kylanti Gedimino prospekto rekonstrukcijos istorija, kur akivaizdžiai įsipainiojęs aplinkos viceministras, žinome, „Vilniaus vandenų“ pirkimus ir buvusio vadovo bylą bei teismo vertinimus, kurie irgi taip liūdnai nuteikia. Iš vienos pusės, lyg ir yra tobulintinų dalykų lengvinant tam tikromis aplinkybėmis tuos pirkimus, bet yra poreikis tam tikrus dalykus, matyt, griežtinti. Štai kaip jūs, kaip patarėja, atsakinga už teisės klausimus, vertintumėte apskritai šitą įstatymą?
PIRMININKAS. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ar nereikėtų jo iš pagrindų peržiūrėti tiek lengvinant, tiek galbūt kai kuriuos dalykus griežtinant?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis labai aktualus, nes kaip tik, kai Prezidentė buvo susitikusi su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, buvo aptariamos iš tiesų ir teigiamos, ir neigiamos teisinio reglamentavimo pusės, kiek tai susiję ir su pernelyg didele našta organizacijoms ir kiek tai susiję su įvairiausiomis landomis, kurios galimos ir kurios atveria kelią galimiems piktnaudžiavimams, taip pat jūsų paminėtiems skaudiems neracionalaus, neskaidraus valstybės lėšų panaudojimo atvejams. Tai šioje srityje iš tiesų ir su viešųjų pirkimų vadovu buvo sutarta, kad, ko gero, Lietuva jau pribrendo esminei viešųjų pirkimų reformai. Iš tiesų reikėtų iš esmės peržiūrėti pagrindines nuostatas ir žiūrėti, kuriose vietose reikėtų dar labiau sugriežtinti viešųjų pirkimų procedūras, kuriose vietose reikėtų rasti tuos sprendimus, kurie leistų išvengti pernelyg didelio biurokratizmo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Cirtautiene, norėčiau paklausti, ar prezidentūra atliko kokį nors tyrimą, o gal jums apskritai yra žinoma, kokiose Europos Sąjungos šalyse galioja Viešųjų pirkimų įstatymas, numatantis privalomumą politinėms partijoms, perkant reklamą bei spausdinimo paslaugas, taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mūsų grupė kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba atliko šitą tyrimą ir nustatė, kad nė vienoje iš šalių nėra išimties numatyta politinėms partijoms, kad joms nebūtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas. O tai reiškia, kad jeigu jos automatiškai tuos bendrus kriterijus atitinka, tai joms turi būti taikomos viešųjų pirkimų procedūros, t. y. jokių išimčių jokiose Europos šalyse politinėms partijoms nėra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti jūsų. Politinės partijos yra specifiniai juridiniai asmenys, jų veikla pasižymi tam tikrais ypatumais. Kadangi yra ribota politinės kampanijos trukmė, yra tikimybė, kad vykdyti viešuosius pirkimus neužteks laiko, ir tai būtų gana didelis apsunkinimas politinėms partijoms, ką jūs manote tuo klausimu?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų būtent dėl to, kad politinės partijos yra specifiniai subjektai, įstatymas, kaip aš minėjau, pagal supaprastintas pirkimų ribas leidžia numatyti tam tikras supaprastintas procedūras ir atitinkamai reaguoti. Atsižvelgdama į jų specifiką ir trumpą laikotarpį, Prezidentė ir siūlo politinių kampanijų metu politinėms partijoms iki 7 tūkst. Lt viešuosius pirkimus, susijusius su viešinimo paslaugomis, reklamos, spausdinimo paslaugomis, vykdyti supaprastintų derybų būdu, tai yra praktiškai netaikant beveik jokių procedūrų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų jūsų argumentai labai svarūs ir reikšmingi, todėl mes kartu su kolegomis ir kreipėmės prašydami vetuoti. Šiandien iš tikrųjų labai dėkojame, kad jūs esate tribūnoje ir būtent tas mintis, ir tuos argumentus išdėstote. Jūs, aiškindamiesi minėtą įstatymą, teigėte, kad pastebėjote, kad iš tikrųjų Viešųjų pirkimų įstatymas yra iš esmės tobulintinas ir kad yra problemų, ypač kalbant apie smulkiuosius ūkio subjektus, ir teigėte, kad reikia jį peržiūrėti. Prašom pasakyti, ar šitos iniciatyvos nemano imtis prezidentūra, tiesiog nelaukti nieko, galvoti apie ateitį ir Viešųjų pirkimų įstatymą tobulinti iš esmės?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Preliminarūs pokalbiai su Viešųjų pirkimų tarnyba jau yra buvę. Kadangi vienas iš Prezidentės veiklos prioritetų ir yra viešųjų pirkimų skaidrinimas, tai šioje srityje, kaip ir minėjau, buvo pokalbių, mąstoma ta linkme. Pasitelkus ekspertus, atsižvelgiant į jų pateiktus konkrečius profesionalius siūlymus, bus dirbama ta linkme.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, labai didelę klaidą darote, tiesiog nedovanotiną. 20 metų Lietuvoje įstatymų leidyba ėjo taip: kairėj pusėj išrikiuota visa tauta ir jai įstatymai priimti, dešinėj pusėj – politikai, kaip ypatingos veiklos atstovai. Jūs bandome po 20 metų suvaryti į vieną pusę arba į centrą ir tautą, ir politikus. Darote tai, ko negalima suvaryti. Juk, žinote, politikoje vyrauja viešųjų ryšių akcijos, o tai reiškia, kaip apgauti rinkėją, prižadėti ir nieko nepadaryti, o statybininkui, ūkininkui ar kitam reikia konkretų darbą padaryti. Ar jūs įsivaizduojate Lietuvoje politiką, kad būtų tik idėjų konkurencija, o ne melo konkurencija ir apgaudinėjimo? Jeigu įsivaizduojate, tai su jūsų pataisomis nieko neišeis.
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Nepritars politikai. Ar jūs galvojate, kad visgi įvyks kokybinis pokytis?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs iš tiesų palietėte labai opią Lietuvoje problemą, tenka tai pripažinti. Bet aš manau, kad pirmiausia kiekvienas turi pradėti nuo savęs. Politikai irgi. Ką reikia daryti? Neprarasti tikėjimo. Mes esame optimistai.
PIRMININKAS. Ačiū patarėjai. Laikas klausimams ir atsakymams baigėsi. Dėkoju jums.
Dabar yra užsiregistravę du – už, du – prieš. Noriu atkreipti dėmesį, nes mes dažnai suklystame. Tie, kurie pasisako už, jie yra už svarstymą grąžinto įstatymą iš naujo, tie, kurie yra prieš, laiko įstatymą nepriimtu. Taigi prašau, kas pasisako už? Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš esu už tai, kad svarstytume įstatymą iš naujo. Pirmiausia tikrai džiaugiuosi, kad Prezidentė šitą įstatymą vetavo pateikdama pasiūlymus ir tam tikras išeitis. Šiuo atveju, mano vertinimu, Prezidentės sprendimas, skirtingai nei FNTT istorijoje, ir laiku, ir teisingas, ir, be jokios abejonės, teisėtas. Todėl aš manau, kad visos partijos turėtų išgirsti, kas yra pasakyta. Iš esmės daryti tokiame kontekste sau išimtis, kurios buvo daromos, yra visiškai nedovanotina ir neleistina šalyje, kurioje tiek daug dėmesio skiriama viešiesiems pirkimams. Žinote, kada kalbame apie procedūras ir Viešųjų pirkimų įstatymą, tai Viešųjų pirkimų įstatymas nėra tik tam, kad procedūros būtų lengvesnės. Jis yra tam, kad biudžeto lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai, čia yra esmė, nes jeigu partijos toliau eis tuo keliu, tai šiais metais – 20 mln., kitais metais – 50 mln., po to ir 100 mln. gali neužtekti. Tam tikra atsakomybė ir atskaitomybė turi būti ir niekas kitas, kaip Viešųjų pirkimų įstatymas, jos negali apibrėžti.
Kolegoms iš kitų partijų noriu pasakyti, kad planuojant veiklą normaliai, tai, ką paprastai daro rinkimų štabai, viską galima padaryti laiku ir sėkmingai. Yra ir kitas būdas – vėl svarstyti Partijų finansavimo įstatymą, nes pačios politinės partijos nuėjo tuo keliu, beje, irgi Prezidentės iniciatyva uždraudė juridiniams asmenims finansuoti partijas, vadinasi, liko tik biudžeto finansavimo alternatyva. Jeigu pasirinko šitokį kelią, tai reikia iki galo būti sąžiningiems, padoriems ir laikytis Lietuvos Respublikoje visiems galiojančio įstatymo. Tai aš tikrai agituoju balsuoti už ir grįžti prie šio įstatymo, rasti tinkamas formas, ne tokias, kokios buvo pasirinkęs Seimas, ir išspręsti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kiek aš supratau, mes dabar turime pasisakyti už tai, kad laikytume tą mūsų įstatymą nepriimtu? Tą, kurį priėmė Seimas. (Balsai salėje) Taip reikia kalbėti?
PIRMININKAS. Taip ir buvo pasakyta.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolega Žilvinas taip pat turbūt nori pasakyti tą patį, kad laikytume tą įstatymą nepriimtu, nes aš manau, kad tą įstatymą Seimas priėmė neatsižvelgęs į daugelį argumentų. Dabar, kada išgirdo gerbiamosios Prezidentės patarėjos teisinius argumentus, išties Seimas turėtų laikyti tą įstatymą nepriimtu ir nebedaryti tokių klaidų, nedaryti politinių partijų finansavimo išimčių dėl viešųjų pirkimų. Aš tikrai manau, kad mes padarėme didelę klaidą. Mes galime daryti išimtis bendrame kontekste, apskritai supaprastindami visą Viešųjų pirkimų sektorių, ypač kultūros sektorių, bet jokiu būdu nedaryti išimties vienam subjektui – politinėms partijoms. Priešingu atveju tikrai tai atveria landas įvairiems piktnaudžiavimams.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Labai pritariu Prezidentės veto. Esu vienas iš tų, kuris pasirašė ir prašė to veto. Žmonės piktinasi dvejopais standartais: jeigu Seimas perka mobilų ryšį penkis kartus brangiau negu vidutinis standartinis Lietuvos gyventojas, tai sukelia teisėtą rinkėjų pasipiktinimą. Lygiai tas pats turėtų būti taikoma ir partijų atžvilgiu. Partijos irgi dabar perka ryšį brangiau negu, pavyzdžiui, kultūros įstaiga. Nesuprantama, kodėl tūkstančiai valstybės tarnautojų įveikia viešojo pirkimo procedūras ir nuperka pigiau, negu planavo tie, kurie norėjo padaryti išimtį partijoms. Todėl aš kolegas agituoju palaikyti Prezidentės veto.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Nuomonių prieš nėra. Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Dabar vyks alternatyvus balsavimas. Tie, kurie balsuos už, bus už tai, kad įstatymas būtų grąžintas svarstyti iš naujo. Tie, kurie balsuos prieš, pasisakys už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Ar aiškiai suformulavau? Tuomet prašau balsuoti.
Užsiregistravo 101 Seimo narys, balsavo 101 Seimo narys: už grąžinto įstatymo svarstymą iš naujo pasisakė 92, prieš pasisakė 9. Šis įstatymas grąžinamas svarstyti iš naujo. Pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas. Siūlomos svarstyti datos nėra. Kovo 29 d. Ar kitų pasiūlymų, prieštaravimų nėra? Bendru sutarimu pritarta. Dėkui.
11.13 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4172. Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsižvelgė į daugelį Teisės departamento, taip pat Europos Teisės departamento pastabų ir patobulino projektą. Bendru sutarimu teikiame Seimui patobulintą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje yra užsirašę du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėjau atkreipti dėmesį, kad šių teikiamų įstatymų, tiek šio, tie po to darbotvarkėje eisiančių klausimų, yra analogiškai siūlomi 13 ir 19 straipsnių pakeitimai. Ne tiek analogiškai, bet 13 ir 19 straipsnių pakeitimus esu įregistravęs ir aš, ir esmė yra tokia, kad svarstant šį įstatymą prieš porą metų per neapsižiūrėjimą buvo išbraukta aplinkos apsaugos institucija iš tų organizacijų, kurios turi teisę stabdyti pažeidėjus su mėlynais žiburėliais. Tai yra miško pažeidėjus, aplinkosaugos pažeidėjus, miško vagis ir panašiai. Aplinkos ministerijai pavaldžios tiek Miškų inspekcija, tiek Aplinkosaugos inspekcija turi automobilius su įmontuotais mėlynais žiburėliais, bet jų negali naudoti dėl to, kad priimant įstatymų patobulinimus įvyko toks nesusipratimas. Todėl aš labai prašau, kad svarstant šį klausimą būtų sujungti visi trys įstatymų projektai, kurie dabar yra pateikti, ir būtų įtrauktos ir mano 13 ir 19 straipsnių pataisos. Šie straipsniai yra ir viename, ir kitame svarstomuose klausimuose.
PIRMININKAS. Kolega, jūs ne apie tą projektą kalbate. Jūs kalbėjote ne apie tą projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš kalbu apie tai, kadangi ir 13, ir 19 straipsniai yra analogiški, pažiūrėkite, visuose įstatymuose, tiek viename, tiek kitame yra. Todėl labai prašau sujungti ir negaišti laiko paskui kitiems klausimams svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar į tribūną kviečiu J. Sabatauską. Kviečiu kolegą Ž. Šilgalį pristatyti savo pasiūlymą. Pasiūlymas būtų dėl 1 straipsnio 7 ir 8 dalių.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Taip, Teisės ir teisėtvarkos komitete mes įdėmiai nagrinėjome šitą klausimą ir sutarėme, kad dėl šito įstatymo projekto, nes tai daugiau susiję su direktyvomis, aš savo siūlymą atsiimu ir registruoju dėl kito, kas jau yra padaryta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar iš karto dėl kito jūsų siūlymo dėl 3 straipsnio.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Jie susiję, analogiški.
PIRMININKAS. Susiję, tas pats. Gerai, dėkoju. Ačiū kolegai J. Sabatauskui. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra užsirašiusiųjų kalbėti. Tuomet ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Seimo Pirmininkės nėra. Bendru sutarimu yra pritarta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4172.
11.18 val.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4200. Pranešėjas – A. Kašėta. Pateikimas.
A. KAŠĖTA (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Teikiu šį įstatymo projektą dėl vienos esminės priežasties – nuo balandžio 1 d. įsigalioja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, pagal kurį visi pradedantieji vairuotojai, kurie po dvejų metų vairavimo stažo turi keisti vairuotojo pažymėjimą į galiojantį dešimt metų, turės papildomai privalomai laikyti vairavimo kursus. Tai susiję ir su papildomomis išlaidomis, taip pat prieštarauja elementariai logikai. Manome, kad vairuotojas, kuris dvejus metus važinėjo, ypač be pažeidimų, neturėtų laikyti papildomų privalomų mokymų, juo labiau turėti papildomų kaštų.
Vyriausybė pateikė Seimui Susisiekimo ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlė pakeisti šio įstatymo projekto nuostatas, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nespėjo iki šios datos išnagrinėti ir pasiūlyti Seimui apsispręsti, kokiu keliu toliau būtų einama, ar tobulinti šį įstatymo projektą, ar visiškai jį atmesti. Todėl siūlome, kad šio įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų gruodžio 31 d., tai yra faktiškai atidėti įsigaliojimo nuostatas, kol pagrindinis komitetas ir Seimas apsispręs, kaip toliau reglamentuoti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pamenu, kai buvo svarstoma mūsų komitete, kėliau tą patį klausimą ir buvau visai nesuprastas. Dabar aš norėčiau jūsų paklausti, ar esate preliminariai paskaičiavę, jeigu šitas įstatymas įsigaliotų nuo balandžio 1 d. (nuo gegužės), kiek papildomai gautų pinigų šitie mokymo centrai? Panašu, kad pastaruoju metu jie be proto daug uždirba ir daro ką nori? Ar turite tokius skaičiavimus?
A. KAŠĖTA (LSF). Tikslių skaičiavimų nėra, tačiau, be jokios abejonės, pajamos siektų ne vieną milijoną litų.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, tiesa ar ne, bet, sakė, lyg ir susisiekimo ministras yra parašęs įsakymą dėl tokių kursų organizavimo. Jūs kalbate apie tai, kad nebūtų galimybės tą daryti. Be abejo, aš pritariu jūsų siūlymui šio įstatymo svarstymą perkelti, sakykime, iki kitų metų. Bet, sakykite, tai tiesa, ar ne? Jums yra žinoma, ar ne? Ar čia tik tuščios kalbos?
A. KAŠĖTA (LSF). Matote, įstatymas Seime yra priimtas ir ministerija pasirengė pagal savo kompetenciją jį įgyvendinti. Jie negalėjo kitaip pasielgti, tačiau tas įsakymas bus pradėtas vykdyti, jeigu Seimas nepriims šio sprendimo, apie kurį mes dabar kalbame.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš, be abejonės, pritariu jūsų šiai iniciatyvai. Norėčiau paklausti, kodėl mažai priešinotės ir ar apskritai priešinotės, kai buvo priimamas toks nelogiškas įstatymas? Antras dalykas, ar nemanote, kad analogiška lobistinė, iš esmės kam nors vienam ar keliems finansiškai naudinga tvarka yra registruota ir kai reikia pakeisti teises? Pavyzdžiui, jeigu netyčia pametei teises, tai būtinai reikia gauti medicininę pažymą, nors iš esmės teises buvai gavęs prieš mėnesį ar prieš pusę metų, ir akivaizdu, kad per tą pusę metų tau negalėjo nei psichika pakrikti, nei atmintis, nei regėjimas. Ar ten irgi nėra tokio paties lobizmo, nes iš esmės tarpsta kelios sveikatos pažymėjimus išduodančios įmonės?
A. KAŠĖTA (LSF). Dėl pirmojo klausimo. Iš tikro šis įstatymas, kurį mes bandome atidėti, buvo priimtas anoje kadencijoje, atrodo, 2007 m., ir tikrai nebuvo vienareikšmiškai pritarta, t. y. tuometinės daugumos balsais buvo priimtas.
O dėl antrojo klausimo. Iš tikro Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra sudaręs darbo grupę, kurioje svarstomas šis projektas. Aš manau, galima teikti ir daugiau pasiūlymų darbo grupei, kad būtų išspręsti ir kiti, sakykime, ginčytini klausimai. Šiuo atveju ir jūsų paminėtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš to projekto galima suprasti, kad tą galiojimą arba papildomų mokymų reikalavimą atidedate iki kitų metų pradžios. Galima suprasti, kad dabar nieko nebus daroma, ar, kaip jūs sakėte, bus daroma tuose pirminio mokymo centruose, atrinktuose Susisiekimo ministerijos. Per kiek laiko?
A. KAŠĖTA (LSF). Ministerija, kaip jau minėjau, yra parengusi tvarką, kad įstatymas būtų įgyvendintas, tačiau realiai šiandien, mano žiniomis, tų keturių atrinktų mokymo centrų nėra, ir tai taip pat būtų techninė kliūtis įgyvendinti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Ačiū. Į mano klausimą pranešėjas atsakė, bet aš paklausiu kitą klausimą. Dabar skaitau aiškinamąjį raštą. Nuo 2012 m. balandžio 1 d. pradės veikti centrai. O mokymai – nuo 2013 metų. Kaip čia yra? Ar aš ko nors nesupratau?
A. KAŠĖTA (LSF). Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tie įstatyme numatyti 4 centrai nėra įkurti. O papildomus privalomus mokymus nuo balandžio 1 d. turėtų pereiti visi, kuriems po dvejų metų vairuotojo stažo reikėtų keisti teises į kitas, kurios galios 10 metų, vadinamąsias nuolatines vairuotojų teises.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, ši pataisa buvo reikalinga, aš manau, dėl kelių priežasčių. Visų pirma toks teikimas, kad drausmingiems vairuotojams nereikėtų perlaikyti, neatsižvelgiant į jauno vairuotojo stažą, iš tikrųjų gal kaip tik būtų skatinimas atsakingiau vairuoti. Bet vis dėlto kodėl toks įstatymo projektas (jūs ankstesnės kadencijos) atsirado, sakyčiau, nelogiškas? Jūsų nuomonė. Ar tai nebuvo tiesiog skatinimas užsidirbti dar kartą? Tiesiog toks poleminis klausimas. Kaip jūs manote? Dar kartą užsidirbti iš vairuotojų, ir tų drausmingų, gerai, atsakingai vairuojančių.
A. KAŠĖTA (LSF). Man iš tikro nėra žinomi tikrieji motyvai, tačiau, be jokios abejonės, galimybė turėti papildomų pajamų mokymo centrams tokiu atveju yra ir, kaip jau minėjau, ne vieną papildomą milijoną litų. Aš manau, pagrindinė priežastis, kad buvo iškreipta pati sumanymo dvasia. Iš tikro sumanymas nėra blogas. Kai kuriose užsienio šalyse yra praktika, kad pirmus metus prasižengę vairuotojai pereina papildomus mokymus. Tačiau šiuo atveju, daugelio specialistų nuomone, labiausiai papildomi mokymai reikalingi pradedantiems vairuotojams, kurie tik gauna vairuotojo teises, po egzaminų streso, mokymosi, įtampos atsipalaiduoja ir tada per pirmuosius mėnesius padaro daugiausia avarijų. O turintiems dvejų metų vairavimo stažą, juo labiau jeigu vairuotojas nėra padaręs nusižengimų, iš tikro yra kvaila ir, sakyčiau, absurdiška papildomai rengti mokymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu padėkoti, kad pasiūlėte šią nuostatą. Prisimenu, kaip pernai buvo stumiamas šis korupcinis, lobistinis įstatymas ir, kaip S. Stoma sako, tikrai emocionaliai kalbėjau, nes supratau, kad mokymo centrams jis reikalingas, kad gautų papildomų pajamų. Manau, kad šią nuostatą reikėtų ne metams atidėti, bet apskritai ją panaikinti visiems laikams. Kokie čia gali būti teisių, vairuotojo pažymėjimo perlaikymai po dvejų metų? Tai gal būtų daug logiškiau tiems, kurie 20 metų vairuoja. Pasikeitė taisyklės, ženklai, dar suprasčiau, kad tie, kurie 20 metų važinėja, turėtų perlaikyti teises. Dveji metai. Jaunas žmogus. Atmintis. Skleroze dar neserga. Kam reikėtų dar po metų, vienu žodžiu, atidėti metams šito absurdo įsigaliojimą, o ne visiems laikams atsisakyti šios nuostatos?
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tikro šio pasiūlymo tikslas – turėti laiko Seimui diskutuoti, apsispręsti dėl esminių klausimų: ar mes iš viso tokios nuostatos atsisakysime, ar paliksime nuostatą, pavyzdžiui, tiems, kurie yra prasižengę per pirmuosius kelis metus. Yra įvairių nuomonių. Aš tikrai tikiuosi, kad per likusį pusmetį, jei ne šis Seimas, tai naujas susirinkęs sudės taškus. Bet šiandien mums iš tikro reikėtų ypatingos skubos tvarka sustabdyti to įstatymo įsigaliojimą nuo balandžio 1 d., kad jis nesukeltų nereikalingų nepatogumų žmonėms. Lietuvoje šiuo metu yra apie 30 tūkst. žmonių, kuriems reikėtų perlaikyti, t. y. pereiti papildomus privalomus mokymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą jau paklausė, tik noriu pasakyti, kad reikia labai išsamiai diskutuoti ir pasižiūrėti šį pasiūlymą. Ankstesnį, ne tą, ką jūs teikiate. Jūs teikiate todėl, kad susidarė tokia situacija. Manau, reikia priimti šį sprendimą, priimti šią pataisą. Bet ateityje reikia labai rimtai diskutuoti, pasitelkus išsamią analizę, ar iš viso reikalingas tas egzaminas, ypač tiems, kurie vairuoja gerai, be pažeidimų, ar reikia jiems iš naujo laikyti egzaminą, kad gautų nuolatines, 10 metų galiojančias teises. Ačiū.
PIRMININKAS. Lieka pritarti jūsų nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausimai baigti. Dabar motyvai. Nuomonė už – R. Žemaitaitis. Kolega Remigijau Žemaitaiti, Remigijau Žemaitaiti, jūs užsirašėte.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, ko gero, agituoti nereikia, nes visi esame už ir puikiai suprantame, kad tokių ne perlaikymų, bet pasitobulinimų iš viso nereikia. Man tikrai protu nesuvokiama, kai jauną žmogų, nepadariusį jokio pažeidimo, mes vėl verčiame neva pasitobulinti ar iš naujo laikyti. Kam tada jie laiko tuos egzaminus? Nėra jokio teisinio pagrindo. Prašau pritarti, kolegos, ir prisidėti prie tokio panaikinimo reikalavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš vis dėlto yra. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš nekalbėsiu prieš, bet susilaikysiu balsuodamas dėl šio įstatymo priėmimo, ir štai dėl kokių motyvų. Manau, kad iš tikrųjų buvo perlenkta lazda, kai buvo pareikalauta, kad visi, kurie tik dvejus metus turi vairavimo teises, turėtų laikyti papildomą egzaminą. Bet jau ir to įstatymo priėmimo metu buvo siūloma tobulinti ir palikti tik tiems, kurie turėjo tam tikras pražangas. Deja, valdančioji dauguma tuo metu balsavo už tai, kad įstatymas būtų priimtas toks, kad visiems reikės. Beveik pusantrų metų ir jauni vairuotojai, ir mokyklos, kurios turėjo tą prievolę atlikti, nes jos turėjo pamokyti laikyti egzaminus, tam ruošėsi. Dabar, kai liko mažiau nei savaitė, mes įstatymą atšaukiame. Tai dar vienas pavyzdys, kaip nekokybiškai, neatsakingai valdančioji dauguma priima įstatymus ir klaidina žmones. Štai kodėl paskui mes matome, kokie Seimo reitingai. Pusantrų metų laikome įstatymą pakabintą reikalaudami visiems perlaikyti, o likus trims dienoms iki įstatymo įsigaliojimo staiga jį atšaukiam. Manau, kad tai yra tikras valdančiosios daugumos darbo brokas, todėl aš susilaikysiu priimant šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Aš supratau, kad bendru sutarimu po pateikimo negalėtume pritarti, norite balsuoti, taip? Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti. (Balsai salėje) Kolegos, besikalbantieji pašaliais, prašom grįžti į darbo vietas ir balsuoti.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai, balsavo 92: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4.
Seimo Pirmininkė prašo ypatingos skubos ir dėl šio, ir dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto Nr. XIP-4172, prie kurio turėtume grįžti. Ar pritariate? Dabar dėl šio, kadangi procedūra pradėta dėl šio. Ar pritariate ypatingai skubai? Ačiū.
Per svarstymą diskutuoti užsirašiusių nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkui.
Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Dėkui. 2 straipsniui? Pritariam.
Keturi – už, keturi – prieš. Yra tik vienas P. Gražulis už. Gal atsisakytumėte, nes nėra daugiau nieko? Dėkui. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90 Seimo narių, balsavo 89: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 7, 10, 19, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas projektas Nr. XIP-4200 priimtas.
Dabar grįžtame prie… Replikos po balsavimo. Pirmam suteiksiu B.Bradauskui.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų šios dienos balsavimas šioje salėje, kai priimant šį įstatymą, nukeliantį ydingą įstatymą, balsavo tik vienas prieš, reiškia, kokius idiotiškus įstatymus mes kartais čia priimam. Todėl apgailestauju, kad nukeliamas tik metams, jį reikėjo iš viso kaip klasę panaikinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Norėčiau replikuoti savo kolegai J. Olekui. Jis iš tikro pasinaudojo opozicionieriaus šablonu ir pasakė: matote, kokį sprendimą priėmė valdančioji dauguma. Noriu priminti pirmiausia Juozui, kad tai praeitos kadencijos valdančioji dauguma priėmė sprendimą.
Dabar dėl problemos vilkinimo. Noriu atkreipti J. Oleko dėmesį, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto sukurtai darbo grupei spręsti šiai problemai vadovauja jūsų frakcijos narys J. Sabatauskas. Tai jūs jo ir klauskite, kodėl darbo grupė vilkina šio klausimo sprendimą?
PIRMININKAS. Ačiū. J. Liesys.
J. LIESYS (LiCSF). Aš tik noriu paklausti, kaip jaučiasi tas iniciatorius, kurio įstatymą mes priėmėme ir dabar atšaukėme, ir ar kitoje kadencijoje tas pats iniciatorius vėl neinicijuos to paties įstatymo?
PIRMININKAS. Ačiū. To reikės paklausti personaliai. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Pasirodo, dabar iniciatoriaus nėra, o tie iniciatoriai, kai jis buvo priimamas, labai aktyviai gynė šitą įstatymą. Gaila, kad pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Norėjau užregistruoti pataisą, kad ši korupcinė ir protekcinė nuostata būtų apskritai naikinama visiems laikams, deja, nesuspėjau. Aš manau, kad vis tiek užregistruosime, šią nuostatą reikia naikinti, atšaukti šitą nuostatą visiems laikams.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymas buvo priimtas prieš penkerius metus. Prieš dvejus metus tą normą šios kadencijos Seimas paliko galioti įvertinęs nelaimių keliuose statistiką. O statistika, kad ir kaip mes džiaugiamės, pradėjo blogėti. Tą sakė visi užsienio ekspertai, kai mes priėmėm daug nuostatų, kuriomis baudėme vairuotojus už įvairius pažeidimus, kad iš tikrųjų bus gerai iki tam tikro laiko. Reikia imtis ir ilgalaikių priemonių, o ilgalaikės priemonės yra mokymai keisti mūsų vairuotojų mąstymą. Tada nebus tokių žūčių keliuose, kai pernai už tai buvo nuteistas 20-metis jaunuolis, kuris pražudė kūdikį ir jauną vyrą, vairavęs vienus metus, nepadaręs nė vieno pažeidimo. Statistika yra tokia, dėl kaltės naujokų, turinčių vairavimo stažą mažiau negu dvejus metus, įvyksta avarijų, sužalota ir žuvusių asmenų yra daugiau negu dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Su neblaiviais mes kovojame, tačiau nieko nedarome, kad iš tikrųjų šitie vairuotojai būtų…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ir kiti eismo dalyviai būtų saugūs.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar Valentinas irgi dar norėtų? Gerai. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš klausau Juliaus. Na, sakykim tiesiai šviesiai, kažkam baigėsi pinigai, reikia užsidirbti, sugalvojamas toks mechanizmas, kad nuolat kapsėtų, ir viskas gerai. Dabar kalbam, nespekuliuokime tais žuvusiaisiais, nespekuliuokime tomis bėdomis ir ryšiu su jaunimu. Tai yra paprasčiausias nepasitikėjimas jaunais žmonėmis. Kodėl iki dvejų metų reikia perlaikyti, o dveji metai ir du mėnesiai, jeigu padaro nusižengimą, jau nebereikia? Gal 30 metų ar apskritai, jeigu kas padaro kokius nusižengimus, darykim? Tai yra akivaizdus kažkieno interesų prastūmimas, mes, „Tvarka ir teisingumas“, įregistruosime nuostatą keisti ir atšaukti šitą normą iš viso.
PIRMININKAS. Ačiū. Truputėlį keista. Atrodo, vieningai visi balsavome už šį įstatymą ir vėl sukėlė audras. Dėkui.
11.41 val.
Kaip aš jau ir minėjau, grįžtame prie įstatymo Nr. XIP-4172, nes Seimo Pirmininkė paprašė ypatingos skubos. Mes jai pritarėme. Dabar yra priėmimo stadija. Nematau užsirašiusių pareikšti nuomonę prieš ir už. Tada einame pastraipsniui. Ar pritariame 2 straipsniui? Pritarta. Atsiprašau, 1 straipsniui, čia 2 straipsnio pakeitimas. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Dabar dėl viso. Palaukit! Dėl įsigaliojimo. Ar 5 straipsniui taip pat pritariame? Pritarta. Dabar dėl viso. Nuomonė prieš – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Yra kalbama apie įstatymo Nr. XIP-4172 pataisas, o juo iš esmės mes atidedame arba atitoliname jauniems žmonėms galimybę vairuoti daugelį transporto priemonių. Tiesiog iš įstatymo aš pacituosiu, jeigu priimtume, C kategorijai būtų 21 m., D, E kategorijai – 24 m. Iš tikrųjų tai tiktai pavyzdžiai iš šito. Yra kitos nuostatos, kurioms būtų sunku nepritarti, dėl keturračių vairavimo… Tačiau, žinot, dėl to, kad kai kurie žmonės yra linkę pažeisti Kelių eismo taisykles, lakstyti transporto priemonėm ir drumsti kitų žmonių ramybę, aš tikrai nemanau, kad reikia riboti jauniems žmonėms galimybę dirbti transporto sektoriuje. Todėl tikrai negaliu pritarti šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsavo 82: už – 66, prieš nėra, susilaikė 16. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4172 priimtas.
Dabar, kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu, kad šiuos du įstatymus Dokumentų departamentui pavestume sujungti? Taip, bendru sutarimu yra pritarta.
Dabar yra pertrauka. Pertrauka skelbiama iki 12.00 val.
Pertrauka
12.04 val.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar klausimas – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2372. Pateikimas. Kviečiu A. Endziną į tribūną.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo projektas, registracijos Nr. XIP-2372, iš esmės buvo įregistruotas gana seniai. Registracijos tikslas (pasakysiu tiesiai ir neformaliai) buvo bandymas išjudinti dar anksčiau pradėtas gvildenti daugiabučių namų savininkų bendrijų problemas. Kaip žinote, buvo tam tikros iniciatyvinės darbo grupės, kurios pradėjo svarstyti šį klausimą ir rengti įstatymų bazės projektus, bet šis klausimas dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių (aš jų tikrai nenorėčiau čia dabar gvildenti) tiesiog įstrigo. Jeigu šis mano bandymas nors kiek prisidėjo suaktyvinant darbo grupės veiklą, o sprendžiant iš atsiliepimų, daugiau ar mažiau taip įvyko, tai jau rezultatas pasiektas. Galbūt sujungiant projektus, vieną darbo grupės ar komiteto ir šį, būtų galima pasiekti optimalų rezultatą, pagaliau bent jau pavartojant vienas ar kitas formules, kurios šiandien, ko gero, dar reikalauja ir papildomo gludinimo.
Dokumento tekstą jūs turite. Šio dokumento tikslas buvo siekimas suvienodinti analogiškus arba panašius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir visas jas susisteminus, jei to nereglamentuoja specialieji atskiras juridinių asmenų teisines normas nustatantys įstatymai, įtvirtinti vienam teisės akte įstatymo lygmeniu.
Jeigu glaustai, būtų tiek. Jeigu būtų klausimų, aš pabandyčiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių klausti tikrai nemažai. Pirmoji – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už pristatymą ir už tą tikslą, kurį jūs norėjote pasiekti. Tačiau dėl jūsų įstatymo projekto pateiktos net 33 Teisės departamento pastabos ir kai kurios jų, tikrai nepaneigsite, yra esminės, nes prieštarauja Civiliniam kodeksui. Yra Civilinio kodekso Antrosios knygos komentaras, kad taip pat neatitinka kai kurių nuostatų. Kaip žinote, aš netgi nuogąstavau, kad tai yra vos ne susikūrusių bendrijų naikinimo įstatymas. Mano klausimas būtų toks. Ko iš tikrųjų taip sunerimę daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai, ar buvot su jais susitikęs ir ar diskutavote dėl šio įstatymo, nes jie iš tikrųjų labai sunerimę dėl jo? Dėkui.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už gerą klausimą. Išties teko bendrauti, žinoma, ne su visais, be abejo, bendrijų pirmininkais, bet keletas aktyvesnių pirmininkų kreipėsi į mane. Kai kurie pasakė tuos nuogąstavimus kaip ir jūs štai čia dabar. Aš tikrai neapeliuoju į visažinį ir šis dokumentas tikrai nėra tobulas. Tai akivaizdu skaitant Teisės departamento išvadas. Aš taip pat nemanau, kad esu tobulesnis ir už mūsų Vyriausybę, kurios pateikti projektai kartais sulaukia ne mažesnio dėmesio to paties departamento. Tai čia tiesiog savikritikos žiupsnis.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 14 straipsnio „Bendrijos valdymo organai“ 6 punkte taip rašoma: „Bendrijos valdybos nariui bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas.“ Tai gal demokratiškai reikėtų nustatyti ar kadencijas, ar metus, ar jie visą laiką gali vadovauti? Demokratiškai būtų…
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Atsiprašau, kad per daug greitai pradėjau atsakinėti. Iš tikrųjų aš nemanau, kad įstatymo formos yra nediskutuotinos ir nereikalauja pamąstymų viena ar kita kryptimi. Išties per tą laiką, kiek šis įstatymo projektas pragulėjo, atsiranda naujų minčių ir jos, ko gero, yra kur kas tobulesnės. Diskutuojant su kolegomis, taip, tos mintys tiesiog pasakomos tiesiai ir atvirai. Aš manau, jeigu Seimas nuspręs po pateikimo pritarti, tai komitete šis įstatymo projektas būtų sujungtas su kitu. Jeigu iš jo bus paimta viena ar kita formulė, nuostata, bus gerai, jeigu nebus, na, tai ką darysi.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 8 straipsnyje dėl bendrijų registravimo jūs rašote, kad galima registruoti, kada sudaryta steigimo sutartis. Tačiau 6 straipsnio 10 dalyje numatote išlygą, kai steigiant daugiabučių namų savininkų bendriją steigimo sutartis gali būti nesudaroma, tačiau tokiu atveju protokolas ir dalyvavusių steigiant (…) asmenų sąrašą… pasirašiusių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Prašau pasakyti, kam šita išlyga reikalinga? Kaip praktiškai ja bus galima pasinaudoti? Aš manau, čia bus tam tikras didelis apsunkinimas. Ačiū.
A. ENDZINAS (LSF). Žinote, kaip sena gera patarė sako, išimtys tiktai patvirtina taisykles. Taigi bandymas šiuo atveju buvo suteikti precedento galimybę. Gyvenime kartais susidaro tokios aplinkybės, kad dėl objektyvių priežasčių vienas ar kitas asmuo fiziškai sunkiai gali dalyvauti. Apie tokias išimtis reikia galvoti, kokią formą joms surasti. Be abejo, galbūt ne pats geriausias… Aš sakau atvirai, kad galbūt ne pats geriausias mano pasiūlymas, apie tai kalba ir Teisės departamento išvados. Tiesiog nemanau, kad, atsakant į kiekvieną tokio pobūdžio klausimą, tai reikėtų kartoti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš negaliu nepritarti jūsų siekiui tobulinti įstatymus. Be abejo, kasdienybė daug ką keičia. Sakykite, jūsų siekis jau ne patobulinti, o parengti visai kitą įstatymą. Kas tai paskatino – gyvenamųjų namų bendrijos kreipimasis, individualių namų, žodžiu, kokios kategorijos, grupės? Ar čia jūsų pačių iniciatyva tas buvo padaryta?
A. ENDZINAS (LSF). Seimo nariai yra atviri. Žmonės bendrauja, turbūt ir jūs, taip pat ir aš, su rinkėjais, kurie teikia siūlymus, teikia idėjas, siūlo vienokius ar kitokius sprendimus, o Seimo nario prievolė ir pareiga – atsižvelgti į tuos siūlymus ir į juos reaguoti. Jeigu jis mano, kad yra racionalu teikti tuos siūlymus dėl projekto ir pateikti jums, gerbiamieji kolegos, vertinti, tai, aš manau, mūsų darbas. Aš tą ir bandžiau padaryti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, suprasdama, kad iš tikrųjų žmonės labai vangiai jungiasi į bendrijas, labai vangiai… tai ar jūsų siūlomas projektas paskatintų šitą procesą? Kur jo esmė, aš, tiesą sakant, nelabai pagaunu?
A. ENDZINAS (LSF). Tiesą sakant, jeigu taip nebūčiau manęs, tai nebūčiau to ir daręs. Aš manau, kad suvienodinti analogiškus arba panašius teisinius santykius, reglamentuojančius steigimo normas, yra vienas iš būdų tiesiog judėti šia kryptimi. Ar tai pavyko, ar ne, tai jūs…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, atsižvelgęs ir matydamas Teisės departamento pastabas, matydamas, jog jos yra esminės, sakykite, ką, jūs manytumėte, galėtumėte palikti iš savo įstatymo, kurią normą galėtumėte pasiūlyti kitam įstatymui, tam jungtiniam ar kitokiam, kurią normą apgintumėte, o kurios normos dabar atsisakytumėte, nes atrodo, kad normų, kurių reikia atsisakyti, yra daugiau negu normų, kurias reikėtų apginti. Kaip jūs į tai galėtumėte sureaguoti?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Geras ir aštrus klausimas. Dėkoju už tokią subtilią kritiką. Aš, žinoma, domiuosi šia tema ir skaitau tuos teisės aktus, kurie yra nagrinėjami įvairiais lygiais, jie tiesiog prieinami mūsų duomenų bazėse. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į šiandien iš darbotvarkės išbrauktą įstatymo projektą Nr. XP-2023, kuris vėliau ar anksčiau, matyt, pasieks mūsų svarstymą, tai ten jau rastumėte visą spektrą tų minčių ir… Be abejo, ne pažodinių tekstų, bet minčių, kurios jau yra paimtos iš šio dokumento. Negerai pasakiau – ne paimtos, tai skambėtų šiek tiek liūdniau, bet kurios tiesiog skirtingų autorių galvose sutampa, svarstant ir nagrinėjant problemą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų suprantu šių bendrijų svarbą. Kita vertus, aš esu bandęs šiek tiek taisyti, teikti siūlymus dėl to įstatymo projekto, su kuriuo komitetas dirbo, ir mačiau, kad tai yra visiškai beviltiškas dalykas. Tačiau, atsižvelgiant į pastabų kiekį ir iš principo į jų kokybę, ar jums neatrodo, kad reikėtų ne sujungti su tuo nevykusiu įstatymu, bet pačiam, atsižvelgus į tas pastabas, koreguoti iš esmės savo projektą ir pakartotinai teikti Seimui?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui. Esminis klausimas. Aš manyčiau, kad komitetai turi pakankamus tiek žmogiškuosius resursus, tiek kvalifikacinius resursus, žinoma, per žmoniškuosius, kad galėtų įvertinti, ir, jeigu jie turi parako bei užsidegimo, padaryti produktą, arba baigti produktą, iki galo, jeigu mano, kad to reikia. Jeigu to nereikia, tai, be abejo, reikia atmesti ir pabaigti temą. Aš nemanau, kad, atmetus šiuos projektus, problemos išsispręs savaime, taip nėra, todėl ir bandymai yra tokie. Žinoma, būtų kur kas geriau, jeigu mūsų kompetentingi, tarkime, institutai užsiimtų tų teisės aktų ne tik kritikavimu, bet ir teiktų tam tikrus siūlymus. Tačiau ta praktika yra tokia, kokia yra, ir turbūt ne man čia šiandien bandyti tą tvarką arba praktiką keisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus.
A. ENDZINAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Jau yra daugiau kaip 10 minučių laiko. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man tenka dalyvauti posėdžiuose Aplinkos apsaugos komiteto, kuris svarsto taip pat praeitos kadencijos Seime užregistruotą projektą, ir to projekto yra jau svarstymo stadija. Taigi komitetas iš tų dviejų seniai užregistruotų projektų nusprendė dirbti prie projekto, kurio numeris yra toks pat, tačiau pasirinko tą projektą ir dėl jo jau padaryta be galo daug patobulinimų ir pataisų. Svarstyme dalyvauja ir Būsto rūmų atstovai, ir Aplinkos ministerijos, ir bendrijų atstovai. Taigi aš siūlyčiau šiam projektui nepritarti, nes alternatyvos dabar pasirinkimas būtų grąžinimas viso proceso, viso to, kas nuveikta, visi trūkumai, kurie yra ir Teisės departamento pastebėti, ir Konstitucinio Teismo pozicija įvertinta. Tas įstatymas jau greitai atsiras svarstymo stadijoje ir gali būti užbaigtas svarstyti net šią savaitę. Aš rekomenduočiau nepritarti, negrąžinti proceso atgal į alternatyvų pasirinkimą, nes alternatyvos yra nelygiavertės.
PIRMININKĖ. Už nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2372, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 13, prieš – 8, susilaikė 54. Nepritarta po pateikimo.
Tai gal dabar balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad būtų atmesta, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 17, prieš – 53. Projektas Nr. XIP-2372 atmestas.
12.21 val.
Kitas tokio pat pavadinimo projektas – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2937. Pranešėjas – S. Bucevičius. Pateikimas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti V. Gapšio pataisą dėl Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. 2 dalies pakeitimas yra labai nedidelis, būtent: daugiabučiame name arba keliuose namuose steigiama tik viena bendrija. Ši nuostata, matyt, palengvintų bendrijų gyvenimą, nes kai kuriais atvejais vienas namas turi kelias bendrijas ir tai kelia sumaištį. Tai tiek trumpai, laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už aiškų, trumpą pristatymą. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, labai gaila, kad nėra V. Gapšio, kuris yra šio įstatymo projekto rengėjas. Mane labai nustebino šio projekto tikslai ir uždaviniai. Aš norėčiau juos pacituoti žodis į žodį: „Tikslas ir uždaviniai: paskatinti gyventojus paremti politines partijas ar politinės kampanijos dalyvius sudarant tam palankesnes sąlygas. Tuo tikslu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalį.“ Ar tikrai manote, kad tokio tikslo siekiantis projektas neturės įtakos korupcijai?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, aš prieš pristatydamas taip pat perskaičiau, kadangi Vytauto nėra, atsiprašė, išvykęs, greičiausiai, kad jis turėtų atsakinėti, bet man taip pat kelia truputėlį nuostabą… Aš noriu tiktai apie paties projekto esmę, arba to įstatymo pataisą. Atmetę tai, ką jūs dabar pacitavote iš aiškinamojo rašto, matyt, turėtume suprasti ir, atmetę tuos visus nuogąstavimus, priimti daugiabučių bendrijų žmonėms aiškią pataisą, kad vienas namas turi tiktai vieną bendriją. Taigi dėl Vytauto pataisų daugiau nieko negaliu komentuoti. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, aš tiesiog noriu bent žodžiu jūsų paklausti. Jūs esate įgaliotas V. Gapšio pristatyti šį projektą?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Nes raštu aš dabar pasigedau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Žodžiu esu, Pirmininke, įpareigotas, raštu nebuvo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tai sutinkame, kad žodžiu V. Gapšys įpareigojo S. Bucevičių pristatyti, nors pasirašęs projektą yra vienintelis V. Gapšys. (Balsai salėje) Tai gerai, tada jeigu sutinkate… Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas toks pat, kaip D. Bekintienės variantas buvo, toks pat. Ačiū. Atsakėte. (Šurmulys salėje)
S. BUCEVIČIUS (DPF). O atsakymas tenkino?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Tenkino.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža. (Šurmulys salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Bendrojo naudojimo patalpoms, kurios steigiamos, prašau pasakyti, ar iš kiekvieno namo turėtų būti atstovų, privalėtų būti atstovų, ar gali įsteigti susirinkę kelių namų, ar be kitų namų, na, ne visi namai?..
S. BUCEVIČIUS (DPF). Nelabai supratau klausimo. Bet mano būtų atsakymas – mes kalbame apie bendriją. Tai dabar gali būti vieno namo bendrija, o jeigu mes sutinkame, kad šalia esančių trijų, pavyzdys, penkių namų viena bendrija, tai aš manau, kad tai galėtų ir būti.
PIRMININKĖ. J. Olekas klausia.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia klausimas yra gana rimtas, ir labai gaila, kad nėra autoriaus. Mes iš tikrųjų turime tam tikrų problemų, kad yra kelios bendrijos, bet tokių bendrijų mes turime ne tik daugiabučiuose namuose, turime ir kaimo bendruomenės bendriją, ir nelabai aišku, kas yra tas vienetas. Dabar jūs siūlote panaikinti, jeigu yra kelios daugiabučių bendrijos.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Toks yra jūsų įstatymo siūlymas, tai nelabai aiškus mechanizmas, kurią mes čia turėsime paremti, kurią ne. Jeigu mes priimtume, kad tikrai viename name, tai tada reikėtų arba prašyti, kad bendruomenė… reikalauti, kad būtų bent pusė gyventojų, nes dabar yra nedidelė dalis žmonių, kurie susigrupuoja ir turi bendriją, kiti paskui priimami, nepriimami ir kitaip. Aš manau, kad mes turėtume turėti bendrą vaizdą. Ar tik daugiabučiuose leisime vieną bendriją, ar ir kitur? Ir ką darysime su tom, kur jau egzistuoja kelios bendrijos? Kaip jūs matote mechanizmą, kad būtų atsisakyta vienos ar kitos?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Prieš atsakydamas… Gerbiamasis Juozai, mes visi suprantame ir jūsų klausime nuskambėjo, kada viename daugiabučiame name yra kelios bendrijos, o turime, pavyzdys, vieną bendrą stogą, kai tos bendrijos yra išsiskaidžiusios, kad neturi 50 plius 1, tai klausimas, kaip mes spręsime stogo ir kitus susijusius klausimus.
Gerbiamasis Juozai, apie ką jūs kalbėjote, jeigu mes kalbame apie daugiabutį namą, šimto butų ir t. t., tai po pateikimo, jeigu bus pritarta… ar jūsų nuogąstavimai… ir bus V. Gapšys, matyt, turėtume toliau tą diskusiją perkelti į komitetą. Aš manau, kad surasime bendrą sprendimą. O kad jo reikia bendrijoms arba tiems namams, kad nebūtų kaip kai kuriais atvejais po keletą bendrijų, tai aš manau, kad reikia.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė klausia.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau pasiteirauti, gal jūsų pažangiajame projekte yra kalbama ir apie tai, kad bendrijų pirmininkai turėtų galimybę įeiti į butus daugiabučiuose ir pasižiūrėti, ar šito namo bendrasavininkiai nevagia šilumos, aš turiu omeny pasidarę grindinį šildymą, įsistatę papildomas radiatorių sekcijas, įsistiklinę balkonus, nes šitą klausimą būtina spręsti, juk žmonės yra apvaginėjami. Namas moka už šilumą iki įvado.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū Birutei už klausimą. Jūs klausiate kaip autoriaus, deja, aš turiu dar kartą atsiprašyti, autorius yra V. Gapšys. Aš iš tikrųjų kiek galėdamas ginsiu jo pataisas ir tai, apie ką jūs dabar kalbėjote, matyt, komitete bus išgryninta, o jeigu jūs turėsite kokių nors pastabų ar pasiūlymų, į tai, matyt, bus atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys. Sako, po to. Tai dabar klausia E. Žakaris. E. Žakaris klausia. Ponia Baškiene, netrukdykite E. Žakariui paklausti.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Edvardai, aš pasiruošęs.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Prašom, Edvardai. Ar jūs atsisakote?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, pastangos turėti tik vieną bendriją išties gal ir sveikintinos tuo atveju, kai yra namų konstrukcija, vienas bendras stogas ir taip toliau, ir tai yra logiška. Tačiau yra tokių namų kompleksų, kurie yra atskiri, jie turi tik vieną numerį, bet iš esmės viskas yra atskira, ir stogai, ir visa santechninė įranga, vanduo, dujos, viskas absoliučiai atskira. Tai kaip jūs juos ignoruosite, kai bus tik viena bendrija?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Atsakydamas į jūsų klausimą, matyt, dar kartą pasikartosiu, kad komitete į tokius pasiūlymus, kaip jūsų, gerbiamasis Vyteni, mes turėtume atsižvelgti ir, matyt, jeigu mes kalbame tiktai apie vieną numeraciją, o ir įvadai visai kiti, ir stogas atskiras, tai mes turėtume pataisyti. Bet dar kartą kartoju, štai ir kolegė D. Bekintienė dabar replikuodama man sako, kad tokių bendrijų arba tokių namų nėra. Kodėl V. Gapšiui ta pataisa gimė – todėl, kad tokių bendrijų iš tikrųjų yra, tiesa, nedaug ir jisai tų žmonių nuogąstavimus arba pageidavimus šiame įstatymo projekte ir išdėstė.
PIRMININKĖ. Gal dabar E. Klumbys?
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl jūsų įstatymo pataisos. Aš suprantu daugiabučiame name, bet kaip suprasti keliuose namuose? Aš manyčiau, kad kiekvienas namas turi teisę kurti bendriją, bet kaip šitas teiginys – keliuose namuose gali būti steigiama tik viena bendrija?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš manau, kad autorius turėjo omeny, ką ir kolega Vytenis klausė, jeigu mes turime vieną numerį arba, pavyzdžiui, galimai gali būti sublokuoti ir kodėl mes turėtume juos išskirti, jeigu trijų numerių ir šalia esančių namų… jie nori vienos bendrijos ir visi žmonės sutinka, nes galbūt administravimo kaštai būtų pigesni ir taip toliau. (Balsai salėje) Aš taip supratau, kolega, kolegos V. Gapšio pataisą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, norėjau jūsų pasiteirauti. Šiuo metu Aplinkos apsaugos komitetas svarsto jau kitą įstatymą – Daugiabučių namų bendrijų įstatymą – ir komitetas formuluoja tą nuostatą šitaip: „Bendrija steigiama viename ar keliuose gretimuose pastatuose arba pastatuose, susietuose bendrojo naudojimo inžinerinėmis sistemomis, teritorijomis ir (ar) kitais pastatų naudojimo ir priežiūros funkciniais poreikiais. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, išskyrus atvejus, kai pastato dalis turi atskirus tinklus, įvadus ir automatines inžinerines sistemas.“ Sakykite, ar tokia formuluotė atitinka jūsų keliamus tikslus?
S. BUCEVIČIUS (DPF). aš turėčiau atsakyti už V. Gapšį. Manau, tai, ką jūs dabar pacitavote, kai bus priimama, tikriausiai atitiktų, bet šiandien svarstome šį įstatymo projektą. Kada Aplinkos apsaugos komitetas pateiks, matyt, tos pataisos bus sujungtos ir priimtas vienas bendras sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. V. Bukauskas – už.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad problema yra, ir kolega Almantas pabrėžė, kad komitete yra svarstoma, todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo, sujungti ir ieškoti sprendimų. Iš tiesų yra pavyzdžių, kur viename daugiabutyje yra kelios bendrijos ir vyksta teisiniai ginčai dėl prakiurusio stogo, kai ekspertai turi nustatyti, kurioje bendrijoje yra prakiuręs stogas ir tas vanduo prabėga. Kita vertus, dėl apskaitos irgi yra analoginių pavyzdžių, kur taip pat nesuderinama šilumos kiekio, bendrojo naudojimo vandens, elektros energijos laiptinėse panaudojimo apskaita. Taip pat turiu pavyzdžių, kai namai turi skirtingas numeracijas, bet yra sutarta, ir bendrijos priima vienodą sprendimą. Taigi po pateikimo siūlyčiau pritarti ir ieškoti tokių sprendimų, kurie visuomenėje nesukeltų nesusipratimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega A. Petkus ką tik pacitavo tą projektą, kuris yra svarstomas ir kuris sprendžia visus klausimus kompleksiškai, taip pat reglamentuoja ir šį įstatymo projektą. Tas reglamentavimas visiškai sutampa su siūlymu, išskyrus atvejus, kai bendros dalinės nuosavybės tarp namų nėra, jie yra suglaudinti, bet yra visiškai savarankiški. Gal šitas įstatymas kada nors, prieš keletą metų, ir buvo aktualus, kai jis buvo užregistruotas, ar kada, aš nepamenu, bet dabar jis visiškai neaktualus, nereikalingas ir aš siūlau jį atmesti kaip neaktualų ir visiškai nereikalingą. Kam perkrauti įstatymų skaičių, kai yra vienas įstatymas, kuris viską sprendžia ir atsako į tuos klausimus, kurie čia buvo iškelti pateikimo metu? Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2937, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82: už – 20, prieš – 16, susilaikė 46. Po pateikimo nepritarta.
Todėl dabar balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 83: už – 32, prieš – 51. Projektas Nr. XIP-2937 atmestas.
12.38 val.
Kadangi mes labai sparčiai dirbame, siūlau imti popietinės darbotvarkės klausimus. Kviečiu svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“ projektą. Pateikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovas J. Dautartas.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti pagrindinio komiteto išvadas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“ projekto. Siūlyti Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2013 m. paskelbimo Tarmių metais“ projektą svarstyti Seime. Balsavimo rezultatai: visi balsai už.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Diskusijoje nori dalyvauti J. Olekas. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje) Kokį raštą? Gerbiamasis Olekai, prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritariu kolegos siūlymui 2013 m. paskelbti Tarmių metais, bet nepritariu aiškinamajame rašte išdėstytai pozicijai, kad tai labai nedaug kainuos. Jeigu mes norime veltui, tai mūsų darbas bus veltui. Aš manau, kad turime unikalią situaciją, mūsų nedideliame krašte turime daug gražių tarmių. Jeigu norime pagerbti, ne tik užsidėti paukštuką, kad paskelbiame metais, bet ir finansuoti renginius, programas, galbūt visuomeninės televizijos, radijo ir kitas laidas, tai tam reikia skirti lėšų.
Todėl, gerbiamasis Juliau, paties kuklinimasis, kad čia reikės labai nedaug, kas padarys kokią programėlę, maždaug gaus, nieko nereiškia.
Todėl aš kviečiu išgirsti rimtai, kad jeigu mes skelbiame metus, tai tuos metus tą kryptį ir finansuojame. Labai prašyčiau tiek Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, tiek Biudžeto ir finansų komiteto, kai bus pateiktas kitų metų biudžetas, jeigu mes priimsime teigiamą sprendimą, tuo aš beveik neabejoju, kad tų metų tarmių finansavimo programoms būtų skirta atitinkama lėšų suma. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Palaukite, viskas iš eilės, neskubėkite kur nereikia. Motyvai po svarstymo dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. A. Kazulėnas – už.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad išlikusios Lietuvos tarmės rodo mūsų tautos gyvastingumą ir senumą. Šiuo metu globalizuoto pasaulio daugelyje šalių tarmės jau yra išnykusios negrįžtamai. Lietuvoje tarmės yra išlikusios, nors ir keista, dėl to, viena iš priežasčių, kad mes daugelį metų buvome už geležinės uždangos, atskirti nuo pasaulio. Didelė dalis mūsų gyventojų gyveno kaimuose, kur lengviau išlaikyti tarmes, papročius, tradicijas. Tačiau dabar ir mes jau esame atvirame demokratiniame pasaulyje, mus veikia teigiami ir neigiami globalizmo padariniai. Mūsų visuomenė tapo ne tokia sėsli, ji laisvai keliauja po pasaulį, todėl ir pas mus tarmės greitai nyksta.
2013 m. paskelbus Tarmių metais, būtų atkreiptas dėmesys į šią problemą, atsirastų daugiau lėšų, dėmesio ir renginių siekiant išlaikyti ir išsaugoti tarmes. Todėl kviečiu visus balsuoti, kad 2013 m. būtų Tarmių metai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, galbūt aš būčiau pusiau prieš. Aš nemanau, kad valstybėje nėra svarbesnių problemų, negu Seimo nutarimu 2013 m. paskelbti Tarmių metais. Turbūt kiekvienoje srityje yra tikrai daug opių dalykų, į ką valstybė galėtų koncentruotis. Tai yra ir mūsų politikos parodymas, iš tiesų Seimui reikėtų pereiti prie visiškai kitokios kokybės skelbiant metus, tiesiog turėtų būti skelbiama, ką mes matome, ką mums labiausiai reikėtų akcentuoti įvairiose srityse. Tai jūs pasakykite, ar tarmių metai yra svarbiau, ar, pavyzdžiui, smurtas mokyklose, ar sveikata, ar narkotikai ir t. t. Manyčiau, galima sudėlioti labai normalų bloką ir Seimas tikrai labai gražiai ir oriai atrodytų, jei būtų skelbiami įvairių sričių prioritetai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo Seimo nutarimui pritarta.
Repliką po balsavimo – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Brongūs kolegas Seimo nare, aš pritaru Tarmių metam ir kitas metas siūlau aukštaičiam kalbėti aukštaitiška, suvalkiečiam – suvalkietiška, dzūkam – dzūkiška, o žemaičiam – žemaitiška.
PIRMININKĖ. Jeigu yra toks bendras pritarimas, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą. Ar pritariate ypatingai skubai? Dėkoju. Nutarimo du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už, 4 – prieš. Nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais“ priimtas.
12.46 val.
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą J. Juozapaitį.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą (pagal Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 105 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami ir šio sprendimo argumentai) įstatymo projektą atmesti.
Argumentai. Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublikos pilietis, sutikdamas tapti užsieniečio globėju, sutinka rūpintis užsieniečio interesais, taip pat įsipareigoja apdrausti globojamą užsienietį arba apmokėti už globojamam užsieniečiui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad už globojamų užsieniečių sveikatos draudimą mokėtų valstybė, o ne užsieniečių globėjai, kaip yra dabar. Kitaip tariant, valstybė perimtų vieną iš globėjų pareigų, t. y. mokėtų už globotino asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tai išplėstų valstybės lėšomis draudžiamų asmenų ratą ir pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad toks reglamentavimas galės paskatinti fiktyvios globos atvejų pagausėjimą, ir į tai, kad minėtiems asmenims bus reikalinga nuolatinė asmens sveikatos priežiūra, darytina išvada, kad lėšų poreikis šiuo atveju gali būti kur kas didesnis negu nurodyta Vyriausybės išvadoje (57 tūkst. Lt). Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar nesuprantu, kaip jūs užsirašėte, bet formuluoju taip, kadangi ir balsuoti, ir kalbėti reikia… Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti šį projektą, kalbate už. Kas turite kitą nuomonę, kalbate prieš arba susilaikote. V. M. Čigriejienė – prieš komiteto nuomonę. Kur rašotės?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Persiregistruosiu.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau kalbėti už autorių poziciją, o ne už komiteto. Jeigu mano kolegos mano kitaip, jie palaiko komiteto nuomonę, tai turėtų rašytis šioje pusėje. O jeigu ne, tai tada aš pasiūlysiu, kad iš tikrųjų paremtume autorių nuomonę, o ne komiteto, nes jeigu mes…
PIRMININKĖ. Kolega, jūs tada ne taip kalbate.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš sakiau, kad norėjau užsirašyti ten, kur reikia, bet ten užsirašė mano kolegos…
PIRMININKĖ. Jūs akcentuokite. Jūs prieš atmetimą?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš kalbu prieš komiteto nuomonę, už autorių nuomonę.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą, ar galite paklausyti? Aš dar kartą akcentuoju, kad pagal Statutą balsavimas formuluojamas taip: kas už komiteto išvadą, balsuosite už, kas prieš komiteto išvadą, balsuosite prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš jus visiškai suprantu, tik kad mano kolegos užėmę kalbėtojo vietą, teisingai, prieš. Aš negalėjau užsirašyti ten, kur turėjau užsirašyti, todėl užsirašiau, kai jūs paprašėte, kas kalbėtų prieš, kalbėti į tą grafą, kuri buvo laisva. Atsiprašau, jeigu jus suklaidinau.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Dumbrava kaip kalba? Jūs prieš komiteto poziciją? Teisingai. Prašom kalbėti.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tikrai mes lyg ir bandome pabėgti iš tos situacijos, kuri Lietuvoje yra ganėtinai pribrendusi ir tikrai kelia daug problemų. Į Visagino apygardą atvažiuoja labai daug žmonių, tarkime, tėvų pas vaikus. Jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Vaikai priversti juos žiūrėti ir išlaikyti. Jeigu yra paskirta globa, tai yra tikrai ganėtinai brangus gydymas, reikalaujantis daug lėšų. Šiandien mes tų laikinai gyvenančių asmenų… žmonės net negali patys už save sumokėti į ligonių kasas po 72 Lt, tiesiog niekas iš jų tų pinigų nepriima. Jie yra visiškai be jokių teisių, be jokios medicininės apsaugos ir be išlaikymo. Aš manau, buvo pateiktas labai teisingas projektas, tik man labai skaudu, kad Sveikatos reikalų komitetas priėmė tokį sprendimą bendru sutarimu už, nes tai visai nesprendžia tos problemos. Ta problema lieka ir būtent tų, kuriems reikalinga globa, išlaikymas tikrai yra labai brangus. Mes nė kiek nepadedame tiems žmonėms, būtent Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prižiūri savo artimuosius. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Sveikatos reikalų komiteto išvadai atmesti šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 12, susilaikė 11. Pritarta komiteto išvadai atmesti projektą.
12.52 val.
Toliau – Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3048(2). Svarstymas. Kviečiu A. Matulą, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis svarstant šį įstatymo projektą. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Keturi balsavo už, vienas susilaikė. Seimo narių siūlymų, už kuriuos reikėtų balsuoti, nėra. Prašyčiau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Meiželytė, Audito komitetas.
D. MEIŽELYTĖ (KPF). Ačiū, Pirmininke. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1320 dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3048 išdėstytus argumentus, į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad klausimas dėl įmokos dydžio vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, didinimo turėtų būti nagrinėjamas rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, ir į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad Seimas kiekvienais metais, tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina ir į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokų vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį, Audito komitetas siūlo atmesti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3048. Balsavimo rezultatai: 3 – už, 2 – prieš. Tai toks tas mūsų…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Stirblytę, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. STIRBLYTĖ (LiCSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė projektą Nr. XIP-3048 ir, atsižvelgdamas į Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. 1320 išdėstytus argumentus, pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas šiuo atveju neatsižvelgė į Vyriausybės siūlymus ir papildomų komitetų siūlymus, nes jis atstovauja sveikatos sistemai ir rūpinasi, kad įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą būtų didesnės. Visos partijos į savo rinkimų programas yra įsirašiusios siekti mažinti įmokos skirtumą savarankiškai mokančių žmonių, kurie dirba ir moka įmoką, kuri dabar siekia per 2 tūkst., ir valstybės draudžiamų asmenų įmokų, kurias moka valstybė, šiuo metu ta įmoka skiriasi kelis kartus ir yra šiek tiek daugiau negu 700 už vieną draudžiamą asmenį. Kaip sakiau, visos partijos įsirašė mažinti šį skirtumą. Šis skirtumas mažėjo daugybę metų, bet kadangi įmokos dydis vienam draudžiamajam asmeniui yra apskaičiuojamas pagal Finansų ministerijos paskelbtą užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinį mėnesio bruto darbo užmokesčio vidurkį, išėjo taip, kad tas vidutinis atlyginimas sumažėjo dėl krizės pasekmių. Dveji metai iš eilės įmoka už valstybės draudžiamus asmenis mažėja ir skirtumas tarp savarankiškai mokančių ir valstybės didėja. Todėl mes siūlome nustatyti, kad atskaitymai 2013 m. turėtų siekti 36 %, 2014 m. – 37 % ir nuolatos būtų 37 %. Tokiu atveju bent jau įmoka ateityje nemažėtų, netgi šiek tiek didėtų. Todėl, gerbiamieji kolegos, viso komiteto vardu prašau šiuo atveju neatsižvelgti į Vyriausybės poziciją ir kitais metais, įstatymas būtų taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., vis dėlto pritarti šiems procentams ir įmoką už valstybės draudžiamuosius didinti. Nes jeigu valstybė įsipareigojo ir šiuo metu draudžia apie 2 mln. žmonių, vis dėlto teikti tas pačias paslaugas žmonėms, kurie moka per 2 tūkst. ir kuriems valstybė moka per 700 ir reikalauja atlikti tas pačias paslaugas, vis dėlto yra nekorektiška.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskutuoti J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų reikėtų ir mums toliau rūpintis privalomojo sveikatos draudimo biudžetu, nes mažėjant atlyginimams ši dalis, kuri surenkama už valstybės draudžiamuosius, yra sumažėjusi. Nors privalomojo sveikatos draudimo biudžetas buvo, sakyčiau, sumaniai subalansuotas ir nepatyrė tokios krizės, kokioje atsidūrė „Sodros“ biudžetas, tačiau atsilikimas už valstybės draudžiamuosius yra gana ryškus. Aš manau, kad, ko gero, mes pavėlavome su šiuo įstatymu, nes didžiausia duobė ir trūkumas buvo kaip tik 2010–2011 m., tačiau dabar kolegų pasiūlyti skaičiai, aš manau, yra pakankamai realūs, atitinka tą situaciją ir mūsų biudžeto galimybes. Aišku, gaila, kad valdantieji paprastai pasiūlo jau jiems nueinant nuo valdžios tokius gerus pasiūlymus, bet nepritaiko sau. Ką darysi, geriau vėliau negu niekad. Todėl aš kviečiu pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. Visi tik už. Tai gal nekalbėsit? Ar labai norite kalbėti? (Balsai salėje) Gerai. Iš karto balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo projektui Nr. XIP-3048(2) pritarta.
13.00 val.
Toliau – Sveikatos draudimo įstatymo 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną R. Šukį, sveikatos apsaugos ministrą.
R. ŠUKYS (LiCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Sveikatos draudimo įstatymo 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas, vadovaujantis Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, steigiant Sveikatos apsaugos ministerijoje centralizuotą vidaus audito tarnybą – departamentą, yra galvojama apie tokią galimybę, atliksiančią ir jai pavaldžios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jos teritorinių įstaigų vidaus auditą, panaikinti Sveikatos draudimo įstatyme Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priskirtą funkciją atlikti teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaryti sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito bei panaikinti Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintą teritorinių ligonių kasų stebėtojų tarybų teisę organizuoti teritorinių ligonių kasų auditą.
Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 5 punkte yra nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito. Sveikatos draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinei ligonių kasai valdyti skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos, finansinių ir biudžeto valdymo ataskaitų rinkinio sudarymo trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešo juridinio asmens vadovo arba kolegialaus valdymo organo sprendimu, jeigu steigimo dokumentuose arba viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatyta tokia viešųjų juridinių asmenų valdymo organų kompetencija, gali būti įsteigta centralizuota vidaus audito tarnyba. Nurodoma, kad šiuo atveju vidaus audito tarnyba nesteigiama pavaldžiose ir valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse, nepaisant juose patvirtintų pareigybių etatų skaičiaus. Noriu informuoti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje nuo 2012 m. sausio 1 d. ministro įsakymu yra steigiama Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą atliksianti centralizuota vidaus audito tarnyba. Norint išvengti dubliavimosi, kad Sveikatos apsaugos ministerijos centralizuota audito tarnyba ir ligonių kasos auditas, arba juo labiau jeigu kalbama apie samdomą auditą, nedubliuotų tų pačių funkcijų, koncentruoti, centralizuoti vidaus auditą būtent Sveikatos apsaugos ministerijoje. Todėl siūlomi tie Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – J. Juozapaitis. Nėra. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu centralizuotą auditą, kuris galėtų būti įsteigtas Valstybinėje ligonių kasoje, nepaliekant jo filialų. Bet dabar aš iš pateikimo supratau, kad jūs lyg ir siūlote atsisakyti Valstybinės ligonių kasos ir turėti auditą tik Sveikatos apsaugos ministerijoje. Be abejo, kad beveik 4 mlrd. vertės mūsų visuomeninių lėšų valdymas būtų trikdomas, jeigu Valstybinėje ligonių kasoje nebūtų audito, kuris galėtų prižiūrėti, kaip dirba visi filialai. Mes kažkada Sveikatos apsaugos ministeriją buvom atidavę Valstybės kontrolei ir dabar, matau, jūs ir visi kiti vėl grąžiname ir turim, nes kitaip vadovui dirbti be galimybės audituoti būtų labai sunku. Ačiū už atsakymą.
R. ŠUKYS (LiCSF). Yra tam tikros logikos ir jūsų pasiūlyme. Tokia situacija dabar ir buvo, kai auditas buvo koncentruotas Valstybinėje ligonių kasoje, bet jo apimtis buvo tik audituoti jai pavaldžias institucijas, t. y. atlikti teritorinių ligonių kasų auditą. Sveikatos apsaugos ministerijoje audito tarnyba egzistuoja ir atlieka auditą visų kitų pavaldžių prie ministerijos veikiančių įstaigų ir pačios ministerijos padalinių. Šiuo atveju yra šios veikiančios Vyriausybės politika, Finansų ministerijos ir, kiek man yra žinoma, Seimo Audito komiteto darbo grupės parengtame įstatymo projekte, kuris yra parengtas, nežinau, ar jis įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą, yra numatyta, kad siekiant efektyvinti auditą turėtų būti audito tarnybos ir visos pajėgos centralizuotos ir efektyviai panaudojamos, kai veiks vienoje institucijoje. Šiuo atveju, jeigu pasižiūrėtume į praktinę pusę, tai Valstybinėje ligonių kasoje turimos pajėgos neatliko, deja, neatliko tos funkcijos, kuri įstatyme buvo. Tinkamo vidaus audito, tinkamo teritorinių ligonių kasų veiklos kontroliavimo nebuvo. Šiuo atveju, kai atsakomybė už kiekvieną veiksmą pavaldžių institucijų, ypač ligonių kasų veiksmus… kaip sakoma, gerus darbus yra kam prisiimti, bet už visus blogus visada atsako ministras ir ministerija, tai tie svertai, kad būtų galima atlikti auditą ir nuolat kontroliuoti, turi būti ministro kompetencija. Manau, kad yra efektyvesnis būdas, kai yra centralizuota. Jeigu nebūtų pritarta šiam projektui, vis tiek ministerijos centralizuotas auditas galės vykdyti tas funkcijas, kurios jau yra numatytos, ir jos bus vykdomos, tik šiuo atveju, Valstybinėje ligonių kasoje išlikus keletui auditorių etatų, ten labai ribotas skaičius žmonių, tos funkcijos dubliuosis.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
R. ŠUKYS (LiCSF). Aš nežinau, kodėl ligonių kasoje tų auditorių etatų nebuvo pakankamai, nes iš tiesų tai buvo funkcijų imitavimas, o realaus audito nebuvo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs savo projekte siūlote teritorinių ligonių kasų stebėtojų taryboms atimti galimybę užsakyti teritorinių ligonių kasų auditą. Ar nemanote, kad tokiu būdu jūs sumažinsite visuomenės dalyvavimą teritorinių ligonių kasų valdyme?
Ir kitas klausimas. Siūlote, kad ligonių kasa negalėtų vykdyti lėšų panaudojimo efektyvumo įstaigose. Ar manote, kad visos lėšos panaudojamos efektyviai ir ar tikrai ministerija, kuri yra nemažos dalies įstaigų steigėja, pati tinkamai kontroliuos savo įstaigų lėšų panaudojimo efektyvumą?
R. ŠUKYS (LiCSF). Aš norėčiau pirmiausia nuo jūsų klausimo pabaigos, gerbiamasis pirmininke, atsakyti, kad čia nekalbama apie lėšų panaudojimo auditą įstaigose, jeigu jūs turite mintyje sveikatos priežiūros įstaigas. Čia yra kalbama apie lėšų panaudojimą arba vidaus auditą teritorinėse ligonių kasose, nes čia, jeigu pažiūrėsite į 5 punktą, kuris yra išbraukiamas, kalbama būtent apie teritorinių ligonių kasų auditą, ne apie įstaigų auditą. Įstaigų auditas yra apskritai jau ribojamas, nes tai, kas yra atliekama audituojant pačių įstaigų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą, neliečia šitos pataisos. Kaip auditavo tą klausimą, kaip tikrino pagal Sveikatos draudimo įstatymą teritorinės ligonių kasos, taip ir tikrins Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimą.
PIRMININKĖ. Ne dviese diskutuojate.
R. ŠUKYS (LiCSF). Dėl išbraukimo, dėl stebėtojų tarybų teisės samdyti šitą… Kol kas praktika rodo, kad tokių atvejų nelabai ir buvo.
Antras dalykas. Aš nežinau, ar yra tikslinga mokėti. Kaip matyti ne tiktai valstybės įstaigų, bet netgi ir bankų atveju, tie samdyti auditai daugeliu atvejų yra mažai rezultatyvūs arba nepadeda išvengti tų problemų, kurios atsiranda. Manau, kad valstybės tarnautojai, kurie tikrai turi tarnybinę atsakomybę, profesinę atsakomybę… Jeigu yra gerai organizuotas darbas, yra daug efektyvesnis auditas, profesionalus, su garantijomis, nuolat veikiantis. Manyčiau, kad reikėtų eiti tuo keliu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai keista girdėti, kad su jumis nederina dokumentų. Man teko girdėti, kad jeigu ne su jumis asmeniškai, tai bent su Teisės skyriumi kablelius ir taškus derina. Labai keista girdėti, kad kažką daro ligonių kasos ir su jumis nederina. Bet mano klausimas būtų, ar neatrodo, kad jūs norite į Sveikatos ministerijos dispoziciją perimti visas funkcijas? Aš noriu priminti, kas įvyko pavasarį su Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentu. Jūs padarėte reformą, sujungėte. Koks rezultatas? Dabar žmonės netelpa, vienus iškėlė jau kažkur kitur, atsakingi žmonės atsirado ministerijoje. Užuot sutaupius, atsiranda tiktai papildomos išlaidos. Tęsiasi visuomenės sveikatos centrų reforma, kuri irgi neaišku, kuo baigsis. Dabar jau atėjo eilė ligonių kasoms. Ar ne per daug funkcijų turi Sveikatos ministerija?
R. ŠUKYS (LiCSF). Funkcijų neturi per daug. Yra lygiai tiek, kiek yra apibrėžta įstatyme ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo reglamente, nuostatose.
Dėl jūsų klausimo, ar derina, ar nederina. Tai, ką priklauso, derina, bet aš kalbėjau ne apie derinimą, o apie grįžtamąjį ryšį ir informaciją, kai Sveikatos apsaugos ministerijai ir ministrui tenka atsakomybė, tačiau nėra priskirta ir nėra galimybių tą atsakomybę iš tiesų įgyvendinti turint kontrolės mechanizmus. Šiuo atveju Valstybinė ligonių kasa, kuriai ir yra pavaldžios teritorinės ligonių kasos, be abejo, yra gana… neturėdama resursų ir būdama pati atsakinga už teritorinių ligonių kasų veiklą… Be abejo, aš galiu pasakyti, kad mums tokios informacijos, kad viena ar kita teritorinė ligonių kasa daro pažeidimus, kokios yra priimamos priemonės, kokia pritaikyta drausminė atsakomybė, mes tokios informacijos… bent jau aš per dvejus darbo metus nesu gavęs, todėl vertinu kaip nepakankamą ir neefektyvią kontrolę. Nė vienas teritorinės ligonių kasų vadovas dėl vidaus audito, dėl netinkamo lėšų naudojimo ar kontrolės nebuvo kaip nors baustas arba bent jau atliekami tarnybiniai patikrinimai, išskyrus atvejus, kai Seimo Antikorupcijos komisija, beje, dėl Klaipėdos teritorinės ligoninių kasos vadovo, esant daugeliui skundų, atliko įvairius patikrinimus ir nurodė trūkumus. Jie buvo gana pagrįsti ir netgi teisminiai nagrinėjimai tai sprendė. Aš manau, kad iš tiesų turėtų būti tos galios paskirstytos adekvačiai atsakomybei. O funkcijų ministerijoje tikrai nėra per daug. Jeigu yra atsakomybė…
PIRMININKĖ. Ministre!
R. ŠUKYS (LiCSF). …turi būti ir kontrolės mechanizmai.
PIRMININKĖ. Atsakymams dvi minutės. Jūs į klausimus atsakinėjate po keturias minutes. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, kai bus įkurta centralizuota vidaus audito tarnyba, mano klausimas bus, kiek pareikalaus iš biudžeto lėšų?
Kitas klausimas. Kai bus atliekamas auditas, kas apmokės už auditą: ar ministerija, ar… nes įsteigta jūsų?
R. ŠUKYS (LiCSF). Papildomų lėšų nepareikalaus. Yra tie etatai, kurie buvo sutaupyti atliekant jau čia minėtą tiek įvairių institucijų ar prie ministerijos veikiančių įstaigų arba padalinių reorganizaciją… Buvo sutaupyti etatai. Tie etatai kartu su lėšomis yra skirti vidaus audito tarnybai stiprinti. Papildomi etatai yra perduoti. Atitinkamai kol kas, kol nėra pritarta tam, nėra paimti ir nėra mažinami Valstybinės ligonių kasos etatai. Šiuo atveju, priklausomai nuo Seimo apsisprendimo, ateityje bus sprendžiama, kiek iš tiesų reikia etatų centralizuotai audito tarnybai. Jokių papildomų lėšų, suprantama, išskyrus sustiprinimo, perkėlimo tam tikrų etatų ten, atitinkamai sumažinant, nes… Ministerijoje steigiant centralizuotą auditą, tai ne tik ligonių kasą liečia. Ten, kur nėra įstatymais reglamentuota, kaip, pavyzdžiui, visose įstaigose prie ministerijos, ministerijai pavaldžiose, ten, kur nėra reglamentuota įstatymais, auditorių etatai yra perkelti į centralizuotą audito tarnybą ir ten vidaus auditai panaikinti, nes pačios įstaigos turėdavo vidaus auditorių sau kontroliuoti. Mano požiūriu, tai nonsensas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, yra toks liaudies posakis: „Daug auklių – vaikas be galvos.“ Prašom pasakyti, Sveikatos ministerija turi deklaruoti sveikatos sistemos kryptį. Dabar dar jūs centralizuojate vidaus audito tarnybą. Sakykite, kas tas funkcijas, kas politiką ministerijos formuos? Mes žinome, kas darosi ligoninėse. Sveikatos reikalų komitetas daro išvykas. Kodėl jūs dar šitą funkciją pasiimate? Ar jūs susitvarkysite?
R. ŠUKYS (LiCSF). Visiškai su jumis sutinku, kad ligoninių tiesioginio valdymo… pakeisti administracijos ministras neturėtų ir to tikrai nesirengiame daryti, bet kai kalbame apie Valstybinę ligonių kasą, reglamentavimas įstatymais yra vienoks, o kai reikia aiškintis būtent ministrui, kur laikomos ir kodėl laikomos rezervo lėšos, kokio dydžio, kodėl laikomos, kaip paskirstoma arba apmokama viena arba kita paslauga ir skiriami pinigai teritorinėse kasose, kodėl vienoje teritorinėje kasoje sudaroma sutartis ir apmokama už tą pačią paslaugą pagal vienokį įkainį, o kitoje teritorinėje kasoje – pagal kitokį įkainį, visuomet į tuos klausimus tiek Sveikatos reikalų komitete, tiek Antikorupcijos komisijoje, tiek visur kitur turi atsakyti ministras. Aš norėčiau, atsakydamas į tuos klausimus, turėti galimybę atlikti patikrinimą ir atsakyti kompetentingai ir atsakingai. Šiuo atveju tos galimybės ne visada yra, todėl ir yra toks pasiūlymas. Iš tiesų šiuo atveju, kai yra išskaidyta kompetencija, nebeaišku, kas vykdo vieną ar kitą funkciją. Čia bus aiškumas.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai reikėtų centralizuotos audito tarnybos prie ministerijos, kad patikrintų ligonių kasas. Dabar ligonių kasa pati turi auditą ir tikrina savo teritorines ligonių kasas. Kai bus iš šalies, ministerijoje, gal bus didesnė tvarka ir dėl lėšų paskirstymo bei kontrolės. Pritariu šiam projektui.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš J. Juozapaičio pasiūlymą. Manau, kad tvarkos daugiau tikrai nebus, nes mes visiškai atimame galimybę audituoti gydymo įstaigas. Dėl neaudituojamų gydymo įstaigų tikrai mes turėsime labai daug problemų, todėl siūlau atmesti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame!
Kas po pateikimo pritariate Sveikatos draudimo įstatymo 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 22, prieš – 13, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta.
Tada – alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tai yra atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 25, prieš – 47. Projektas Nr. XIP-3980 atmestas.
13.21 val.
Dabar Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 11, 12, 18, 20, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3021. Kviečiu pateikti A. Matulą, kuris atstovauja grupei kitų Seimo narių. Gal, kolega, tada iš karto pateikite ir šešis lydinčiuosius, aš juos įvardinsiu. Tai Nr. XIP-3022, Nr. XIP-3023, Nr. XIP-3024, Nr. XIP-3025, Nr. XIP-3026 ir Nr. XIP-3027. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo projektą ir lydinčiuosius įstatymų projektus, kuriuos įvardino gerbiamoji Seimo Pirmininkė, juos teikiu aš, V. M. Čigriejienė, V. V. Margevičienė, G. Navaitis, D. Mikutienė, J. Juozapaitis, R. A. Ručys, A. Dumčius ir R. J. Dagys, iš esmės visas Sveikatos reikalų komitetas.
Pagrindinis tikslas – atskirti politikos formavimo funkcijas, kurias vykdo Sveikatos apsaugos ministerija, ir jos įgyvendinimo funkcijas, tai yra vykdomosios valdžios funkcijas, kurias atlieka Valstybinė ligonių kasa. Šiuo metu Valstybinė ligonių kasa yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai, todėl manome, kad yra dubliuojamos šios funkcijos. Teikiamu įstatymo projektu siūloma, kad Valstybinė ligonių kasa taptų Vyriausybės pavaldumo institucija; siūloma pakeisti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos formavimo principus; taryba būtų formuojama trišaliu principu. Šiuo metu į Draudimo tarybą įeina 15 asmenų. Iš jų, mano žiniomis, taryboje yra 11 medikų, tai yra arba universitetinių ligoninių, universitetų atstovai medikai, arba universitetinių ligoninių atstovai, kurių steigėjas yra pati Sveikatos apsaugos ministerija. Vadinasi, pati Sveikatos apsaugos ministerija formuoja politiką, yra nemažos dalies įstaigų steigėja ir pati iš esmės skirsto lėšas, todėl labai dažnai susidaro tokios situacijos, kai galima įtarti, kad yra tam tikrų interesų ir funkcijų dubliavimo.
Todėl siūloma formuoti Privalomojo sveikatos draudimo tarybą trišaliu principu, tai yra į ją įeitų valdžios atstovai (vykdomosios valdžios atstovai), tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovas, Finansų ministerijos atstovas ir Ministro Pirmininko pasiūlytas atstovas. Taip pat siūlomi keturi draudėjų atstovai, tai įeitų Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai, Lietuvos verslo konfederacijos atstovai, Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos. Tai yra pasiūlėme tas darbdavių organizacijas, kurios šiandien daugiausia sukuria darbo vietų. Ir siūlomi keturi apdraustųjų atstovai, tai būtų Neįgaliųjų tarybos atstovai, Lietuvos kaimo bendruomenių atstovai, Lietuvos pacientų organizacijų atstovai ir Profesinių sąjungų atstovai. Nes šiuo metu, kaip minėjau, Privalomajai sveikatos draudimo tarybai atstovauja medikai ir pacientai, iš esmės sveikų nesuinteresuotų žmonių organizacijų Draudimo taryboje nėra.
Taip pat siūloma aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, ką ministras minėjo prieš tai, kas yra rezervo lėšos. Rezervo lėšas siūloma skirstyti į dvi dalis: pagrindinės rezervo lėšos, kurios sudarytų 6 %, jas skirstytų Vyriausybė savo nutarimais tik ypatingais atvejais, ir rizikos valdymo rezervo lėšos, kurias skirstytų Sveikatos apsaugos ministerija pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, susidarius įvairioms aplinkybėms, kada rezervo lėšos viršija 6 %.
Taigi, priėmus šį įstatymą, būtų išvengta tam tikrų dalykų. Pavyzdžiui, naikinama ydinga praktika, kai subjektas, nedisponuojantis Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšomis, skirsto šias lėšas, už kurių panaudojimą atsako, pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa. Taip pat panaikinamas itin prieštaringai vertinamas kontrolės organizavimas, kai Sveikatos apsaugos ministerija skirsto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ministro įsakymais ir kartu pagal teisės aktus kontroliuoja Valstybinės ligonių kasos veiklą. Taigi pripažinus, kad Valstybinės ligonių kasos veikla neteisėta, Sveikatos apsaugos ministerija, kaip steigėja, turėtų pripažinti ir savo priimamų sprendimų neteisėtumą.
Kaip sakiau, ir dėl daugelio kitų aplinkybių, kurios įvardintos aiškinamajame rašte, būtų atsisakyta dabar žinybinio Privalomojo sveikatos draudimo tarybos principo sudarymo. Šitas modelis yra parengtas atsižvelgiant į kai kurių šalių praktiką, Estijos, Slovėnijos praktiką, jų Privalomojo sveikatos tarybos ir fondo veikla yra pateikiama kaip pavyzdinė.
Vėlgi primenu, kad daugelis partijų vis dėlto šitą principą – atskirti pinigus nuo politikos formavimo – yra įsirašiusios į savo rinkimines programas, todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo. Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija yra kitokia. Manau, ilgai diskutuosime, šnekėsime, tobulinsime pateiktus įstatymų projektus ir rasime kompromisą. Todėl siūlyčiau ir prašyčiau pritarti Sveikatos reikalų komiteto narių teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gausiai Seimo narių. Pirmas klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega, susitinkant su gyventojais, labai dažnai tenka išgirsti priekaištų, kad jūs ten, viršūnėse, dalinatės dalinatės portfeliais ir niekaip neišsidalinate, o sveikatos apsaugos klausimai kaip stovi vietoje, blogėja, tai taip ir yra. Sakykite, ką šita reforma konkrečiai, sakykime, duotų gero gydymo įstaigoms, ar nereikia vis dėlto Vyriausybės išvadų, nes ji turėtų parengti nuostatus, įstatus ir panašiai? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mes irgi prašytume Vyriausybės išvados, nes reforma iš tiesų būtų sisteminė ir labai reikšminga. Aš manau, padidėtų visuomenės įtaka valdant privalomojo sveikatos draudimo lėšas, didesnis dėmesys būtų skiriamas sveikų žmonių sveikatos apsaugai, taip pat būtų atskirtos funkcijos vykdomosios valdžios ir politiką formuojančios valdžios Šių priekaištų nebūtų galima taikyti ministerijai. Tai yra visų buvusių ministerijų pozicija, kad lyg ir šitų funkcijų nereikia atskirti, bet iš šalies galbūt mes, žmonės, kurie tampa ministerijos vadovais, po to pradeda mąstyti kitaip. Kaip sakiau, atskyrus šias funkcijas ir aiškiau reglamentavus… Atskyrus funkcijų dubliavimą valstybė turėtų skaidriau reglamentuoti lėšų panaudojimą. O kad nėra pasiekimų, manau, tai netiesa. 2000 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondą sudarė 1,8 mlrd. Lt, dabar yra 4 mlrd. Lt. Valstybė draudžia labai daug žmonių savo lėšomis (apie 2 mln. Lt). Mūsų sveikatos draudimo sistema nėra tobula, bet ji socialiai yra labai jautri. Išties skaičiuojant procentais Europoje nėra valstybės, kur tiek daug žmonių privalomuoju sveikatos draudimu draustų pati valstybė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė. Nėra. L. Dinius. Dar kartą primenu: klausti – minutė, atsakyti – dvi.
L. DINIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Mano klausimas būtų apibendrinantis. Permainų koalicija savo tam tikrose nuostatose ir kryptyse ne kartą yra akcentavusi… Mes pamename ir gana ilgą laiką permainingos, tiesa, pradžioje bent jau sėkmingos Saulėlydžio komisijos veiklą. Šis įstatymų projektas diametraliai priešingas šioms kryptims. Labai aiškiai ir premjero ne kartą buvo akcentuota, kad visas tokias įstaigas reikia atskirti nuo Vyriausybės pavaldumo, o priskirti ministerijoms. Jūs teikiate visiškai atvirkštinį projektą. Kas atsitiko, ar bankrutavo kadaise nubrėžta Permainų koalicijos politikos linija?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, Permainų koalicijos politika nepasikeitė, bet aš noriu priminti, kad valstybėje egzistuoja trys stambūs biudžeto fondai, tai valstybės biudžetas, „Sodra“ ir trečias pagal dydį yra Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kuris praeitais metais valdė 4,7 mlrd. Lt. Ir patikėti šį fondą valdyti vienai žinybinei ministerijai, kai Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro išimtinai, kaip sakiau, iš 15, atrodo, 11 medikų ir kitų pacientų organizacijų atstovų, neįtraukiant nei visuomenės, nei žemdirbių, nei kitų organizacijų, manau, yra neteisinga. Tų trijų pagrindinių fondų lėšų panaudojimui didesnę įtaką turėtų turėti ir Vyriausybė, ir parlamentas, ir visuomenė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų jūsų pasiūlymas svarstytinas ir mes jau turėjome tokią patirtį, kaip Valstybinė ligonių kasa keletą metų buvo prie Vyriausybės ir po to vėl buvo grįžta prie ministerijos. Bet šiuo metu aš matau vėl labai nesisteminį sprendimą – „Sodros“ fondas lieka prie ministerijos, Visuomenės sveikatos tarnyba išblaškyta į atskirus padalinius ir nėra struktūros, dabar mes Valstybinę ligonių kasą keliame prie Vyriausybės, bet čia nėra taip, kaip buvo anksčiau, nes anksčiau buvo Vyriausybės kanceliarija, kažkas turėjo ten darbą ir ryšius, dabar liko tik Ministro Pirmininko tarnyba. Šiuo požiūriu yra labai silpnas pasiūlymas, kad mes paskui neužbėgtume nuo vilko ant meškos, nes pakviesti daugiau visuomenininkų galima tiesiog kitaip suformuojant stebėtojų tarybą. Tai ar čia nebus toks žingsnis, kuris paprasčiausiai bus tiktai daugumos dabartinių ginčų pasekmė? Ačiū už atsakymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Išties Valstybinė ligonių kasa kažkada buvo ir prie Vyriausybės, bet Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudarymo tvarka ir tarybos funkcijos buvo tokios, kokios yra dabar. Gyvenimas verčia daryti korekciją, atsižvelgti į kitų šalių patirtį ir mes siūlome tokį modelį. O dėl „Sodros“ labai daug pasako tai, kad vienas iš projekto autorių yra R. J. Dagys. Jis yra gana aistringas šio siūlymo palaikytojas, nes mano, kad panašias reformas reikėtų daryti ir „Sodroje“, kad, kaip sakiau, ir visuomenė, ir Vyriausybė, ir parlamentas turėtų didesnę įtaką skirstant pagrindines valstybės fondų lėšas. Manau, kad išklausysime ir jūsų siūlymus svarstymo metu, jeigu projektui bus pritarta, ir atsižvelgsime, patobulinsime įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti. Kadangi valdymas pagrįstas trišaliu principu, kodėl nebuvo derinta su anomis pusėmis? Aš paskambinau į Profesinių sąjungų konfederaciją, paskambinau į Sveikatos darbuotojų profesinę sąjungą, niekas nematė šio projekto, tai kodėl atsisakėte pasikonsultuoti? Kokiu principu parinkote tuos keturis atstovaujančius, sakykime, pacientų pusei? Labai ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip sakiau, mes paėmėme visas darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas ir pasiūlėme šiuo metu daugiausia darbo vietų sukūrusias ir vienijančias organizacijas ir stipriausias profesines sąjungas, kurios realiai veikia mūsų gyvenime. Darbo grupė manė, kad galbūt ir nebūtina konsultuotis su visomis visuomeninėmis organizacijomis, kurių yra labai daug, bet, kaip sakiau, pasiūlytos stipriausios ir, kiek aš žinau, ir jūs pritarėte, kad būtent šitos organizacijos galėtų geriausiai atstovauti darbdavių pozicijai trišaliu principu sudarytoje Privalomojo sveikatos draudimo taryboje.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu jūsų pasiteirauti štai kokių klausimėlių. Saulėlydžio komisija buvo labai aiškiai suformavusi tendenciją, kurios išimtinai darniai laikėsi ir visas anksčiau buvusias įstaigas priskyrė Vyriausybės kanceliarijos ir Vyriausybės vadinamam pavaldumui… ministerijoms. Šiuo siūlymu jūs keičiate jau susiklosčiusią politinę liniją, tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Ministro Pirmininko tarnyboje Socialinės apsaugos skyriuje dirba septyni žmonės, jiems teks 4 mlrd. atsakomybė. 7 žmonės. Aš turiu jums klausimą, gerbiamasis pirmininke, ar koalicija yra pritarusi jūsų siūlymui?
A. MATULAS (TS-LKDF). Mes politikos nekeičiame. Saulėlydžio komisija… Kadangi Valstybinės ligonių kasos pavaldumas Sveikatos apsaugos ministerijai perduotas prieš keletą metų šios koalicijos daugumos kadencijos metu, todėl vėl galiu pakartoti tuos pačius argumentus. Mes manome, kad fondas, kuriame yra virš 4 mlrd. Lt, turėtų būti valdomas efektyviau, todėl teikiame šiuos įstatymų projektus. Jeigu kiltų būtinybė apsvarstyti šį įstatymo projektą, jeigu jam bus pritarta po siūlymo koalicijoje, mes tikrai siūlysime tai daryti. Aš manau, mes įrodysime, kad, kaip sakiau, fondą valdyti žinybiškai suinteresuotiems asmenims, tai yra medikams, įstaigų vadovams, kurių steigėja yra pati ministerija, yra mažų mažiausiai nevisiškai etiška.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš sveikinu jūsų teikiamą įstatymo projektą. Tikrai labai gerai, kad Ligonių kasa taps stipresnė, savarankiškesnė, mažiau įtakos turės Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau ar pakankamos pataisos yra teikiamos, pavyzdžiui, dėl senojo 9 straipsnio 6 dalies, kur apmokamos… asmens sveikatos priežiūros sąrašas… tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Žinome, kaip sunku ir kiek yra kilę konfliktų dėl sąrašų sudarymo ir visa kita. Ir jūs naujojoje redakcijoje paliekate, kad šį sąrašą, pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai Valstybinės ligonių kasos teikimu, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Ar nemanote, kad šį sąrašą turėtų tvirtinti Vyriausybė? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Manyčiau, kad tuos žinybinius sąrašus, grynai medicininės paskirties sąrašus, turėtų tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija. Bent darbo grupė taip galvojo, bet mes tikrai analizuosime. Jeigu bus pritarta įstatymų paketui, analizuosime jūsų siūlymą ir galvosime, ar nereikia šito sąrašo tvirtinti Vyriausybėje. Nors, kaip sakiau, čia ir taip jau bus Vyriausybei pavesta nemažai funkcijų. Manyčiau, kad projektas yra pakankamas, bet, kaip sakiau, jūsų siūlymus svarstysime.
PIRMININKĖ. Klausia A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Norėčiau paklausti komiteto pirmininko, kaip šis jūsų įstatymo projektas dera su Vyriausybės patvirtinta valdymo koncepcija? Aš dar kartą noriu išgirsti atsakymą. Bet aiškų. Įstaigos prie Vyriausybės iš esmės niekam nėra pavaldžios ir 3,5 metų Vyriausybė ir koalicija iš tikrųjų bandė atriboti Vyriausybę nuo jai nebūdingų funkcijų. Kaip viskas atrodys ir ar verta dabar, iki rinkimų likus pusei metų, daryti valdymo revoliuciją? Pirmininke, ar tikrai verta?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad verta. Rudens sesijoje Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentą padarėme Vyriausybės pavaldumo įstaiga. Mano nuomonė priešinga nei gerbiamojo A. Syso, kad Narkotikų departamentas yra labiau nepriklausomas ir kur kas efektyviau koordinuoja visų kitų institucijų veiklą. Todėl dar kartą sakau. Įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d. Manau, kad mes visi turime būti suinteresuoti. Tie žmonės, kurie ketina būti sveikatos apsaugos ministrais, galbūt galėtų būti nesuinteresuoti šita reforma, nes, be abejo, kur kas patogiau turėti savo pavaldumo Valstybinę ligonių kasą, kaip padalinį, ir po to priiminėti sprendimus skirstant, įtraukiant, išbraukiant įvairius medikamentus, formuojant sąrašus. Tai yra neskaidru ir žmonėms kelia įtarimą.
Tai galioja visoms ministerijoms, nesvarbu, ar būtų Tėvynės sąjungos atstovas, ar liberalų atstovas, ar Darbo partijos atstovas. Būtų sisteminė reforma, kurios pavyzdžių yra Europoje. Vienas iš pavyzdžių yra Estija, ir jinai visada rodoma kaip pavyzdys, kaip efektyviai visuomenė ir kitos valdžios, darbdavių, pacientų ir visuomeninės organizacijos gali veikti fondų valdymą. Šiandien mes labai dažnai sulaukiame ir jūsų priekaištų, kodėl labai daug lėšų skiriama ligoninėms, kodėl per mažai lėšų skiriama prevencinėms programoms, pirminei sveikatos priežiūrai. Viena iš priežasčių, kad Privalomojo sveikatos draudimo tarybos absoliučią daugumą sudaro vyriausieji gydytojai, ligoninių, įstaigų vadovai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlymai yra iš esmės ne kosmetiniai, tai yra strateginiai politiniai pakeitimai. Šie jūsų siūlomi pakeitimai, kaip jau minėjo prieš mane klausę Seimo nariai P. Auštrevičius ir A. Čaplikas, iš esmės yra priešingi Vyriausybės strategijai, kuri buvo pradėta kaip ir naktinė reforma, kai įstaigos, kurios buvo valstybės pavaldumo, buvo nuleistos iki ministerijų lygio. Sakykite, ar šitas jūsų pasiūlymas yra derintas su koalicijos partneriais, jūsų partijos frakcijoje ir su Vyriausybe?
A. MATULAS (TS-LKDF). Vyriausybėje buvo derinta, iš esmės Vyriausybė neprieštarauja, bet vis tiek reikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. Frakcijų koalicijoje nebuvo derinta, nes, kaip sakiau, Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija išsiskyrė, jie mano, kad šias funkcijas reikia centralizuoti daugiau ir prieš tai teikiamame įstatymo projekte centralizuoti ministerijos įtakos sferoje. Mes manome, kad daugiau įtakos reikia perduoti kitoms žinyboms ir pačiai visuomenei. Įvykdžius sisteminius, kaip jūs ir minėjote, politinius strateginius pakeitimus, ateityje būtų galima žengti ir kitus žingsnius būsimoms valdžioms, galbūt leisti steigtis ir privačioms ligonių draudimo kompanijoms, žmogus turėtų galimybę rinktis, ar draustis šioje draudimo kompanijoje, valstybinėje, ar vis dėlto rinktis kitą draudimo kompaniją, kuri teiks aiškiai apibrėžtas sveikatos draudimo paslaugas.
Manau, kad tai neprieštarauja Vyriausybės politikai, bet mes, teikėjai, rizikuojame siūlyti tokį strateginį pakeitimą.
Dar kartą sakau – tikrai nesame nusivylę gerbiamojo R. Šukio veikla ir Sveikatos apsaugos ministerijos veikla, bet tiesiog žmonės, ilgiau esantys politikoje, pamatę ir išanalizavę kitų šalių patirtį, manome, kad vis dėlto tokį sisteminį, rimtą politinį žingsnį reikėtų bent jau žengti, pradėti žengti ir svarstyti, diskutuoti.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų šita reforma yra tikrai ne kosmetiniai pakeitimai, jie siūlomi keleri metai, Antikorupcijos komisija ne vieną kartą kreipėsi, prašydama tą padaryti. Galų gale antroje kadencijoje mes tam ryžomės. Bet mano klausimas būtų toks. Kadangi patvirtinome socialinio draudimo gaires, kur įtvirtinamas nepriklausomumas nuo politikų noro skirstyti pinigus, tai šita reforma, jūsų manymu, ar tikrai galutinai užbaigs tą sutvarkymą, kai draudimo institucijos bus atskirtos nuo tiesioginės politikų įtakos ir pačių noro kontroliuoti save?
A. MATULAS (TS-LKDF). Galutinai neatskirs, laikas parodys, kokius siūlymus dar reikia teikti. Iš esmės nebus taip, kad Sveikatos apsaugos ministerija visiškai neturės įtakos. Jinai turės politinę įtaką ir didelę įtaką skirstant privalomojo sveikatos draudimo lėšas, bet tik per politinius sprendimus, per sisteminius politinius sprendimus. Bet neturės galimybės tiesiogiai veikti lėšų skirstymą, vaistų kompensavimo tvarką ir visa kita. Iš esmės ministerija politinėmis priemonėmis koordinuos tarybos darbą, bet politikai turės kur kas mažesnę įtaką šiems sprendimams.
Tikrai atsiprašau, aš nepaminėjau, kad Seimo Antikorupcijos komisija jau keletą metų iš eilės siūlo priimti šį sprendimą. Tiesiog mes nesiryžome, bet dabar jau… (Balsai salėje) Todėl, kad manėme, kad viena ar kita Vyriausybė ar ministerija parengs šiuos įstatymų projektus. Nežinau, jeigu aš eičiau kitas pareigas, gal irgi taip galvočiau, todėl pasinaudoju proga su savo kolegomis siūlyti tokį sprendimą, kol yra tokios aplinkybės ir kol yra tam tikra politinė patirtis ir politinė analizė.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia ir kiti kolegos klausė, bet aš noriu dar patikslinti. Iš tikrųjų, kai atėjo valdančioji dauguma, buvo siekiama, kad prie Vyriausybės neturi likti jokių institucijų, ir jos buvo grąžintos prie ministerijų. Kas nesutiko, buvo atleisti iš darbo, išvaryti. Drįstu teigti, kai kurie. Vieni iš geriausių Lietuvos žmonių yra Europoje, bet Lietuvai jų nereikia, čia tokia tendencija. O dabar atvirkščiai einama – keista.
Kitas dalykas. Aš tikrai nepretenduoju į sveikatos reikalų žinovus, bet girdime, kad sveikatos srityje yra problemų, jūs sakote, kad vienas iš atskaitymų ir fondų Europoje yra… iš didžiausių, bet problemų tikrai yra. Ar tas pertvarkymas išspręs problemas, kurių ten yra, ar čia geras žingsnis?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, problemų yra visose valstybėse. Aš prieš metus lankiausi Belgijoje, vienoje didelėje ligoninėje. Kai mes paklausėme, ar jie turi problemų, jie atsakė, kad turi. Svarbiausia, kad yra labai mažas finansavimas. Ligoninės dydis maždaug kaip Šiaulių, o biudžetas – maždaug 100 mln. eurų. Tai keliolika kartų didesnis, bet jie mato problemų, nes jiems mažai pinigų.
Tų problemų išties bus visada, bet aš manau, kad valdymas bus efektyvesnis, skaidresnis, iš dalies išspręs nemažai problemų, bent jau visuomenė žinos. Žmonės, kaip sakiau, ir žemdirbiai, ir darbdavių organizacijos, žinos, už ką jie moka mokesčius ir kaip tie mokesčiai, dirbančių asmenų 9 % įmokos, panaudojami, ar efektyviai panaudojami. Juo labiau kad šiandien vis dėlto valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija neišdrįsta pasakyti, už ką moka. Šiandien daug problemų susidarė dėl to, kad valstybė nepasako, ką jinai apmoka, ko ne, ir sudarė tokias galimybes, kad žmonės primoka už švirkštus, už priemones ir nežino, ar už tą reikia mokėti, ar ne. Tai galbūt efektyviau dirbanti, laisvesnė visuomenės valdoma Privalomojo sveikatos draudimo taryba vis dėlto pasakys: už tą apmokame 100 %, primokėti negalima, ir tuo labiau kad Sveikatos reikalų komitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudarė darbo grupę, kai aiškiai bandysime reglamentuoti atsakomybę, už ką žmogus turi mokėti ir už ką negali mokėti. Jeigu moka, bus aiškiai nustatyta atsakomybė tiek vyriausiųjų gydytojų, tiek gydytojų, pagaliau ir pačių pacientų, kurie vis dėlto siūlo ir mano, kad atsiskaityti su medikais reikia. Bet galioja tokia patarlė, kol bus duodančių, tol bus ir imančių. Bet aš jau per daug išsiplėčiau. Manau, kad sistema bus valdoma efektyviau ir tų problemų bus mažiau.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Išsamiai atsakėte į visus klausimus, laiką mes gerokai viršijome. Kadangi buvo pristatyti septyni įstatymų projektai, todėl duosiu kalbėti visiems čia užsirašiusiems po pateikimo. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šie įstatymai įrodo, kad sistemos pertvarka būtų radikali ir sisteminė. Politikos formavimo valdžia būtų atskirta nuo vykdomosios valdžios. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kuris yra per 4 mlrd. Lt, tikrai turi priklausyti tiems trims banginiams, kuriuos išvardino gerbiamasis A. Matulas, ir tai yra svarbu. Negi viena ministerija gali tai valdyti ir viską skirstyti? Taip būtų padidinta visuomenės įtaka, tas yra labai svarbu, visuomenė šito pageidauja, tiek teismuose, tiek sveikatos apsaugos srityje turėtume mažiau problemų. Todėl kviečiu visus balsuoti už šitą pertvarkos modelį. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti keletą sisteminių dalykų. Valdančioji dauguma turėjo beveik ketverius metus dirbti taip, kaip jai atrodė teisinga. Tačiau jokių pakeitimų šiame sektoriuje nebuvo padaryta. Kai jau kadencija baigiasi, tada mes apversime viską aukštyn kojom ir kažkam paliksime taip, kaip atrodo, ar gerai, ar blogai. Lietuva pagal panašų modelį jau dirbo ir grįžo atgal. Taryba gali būti suformuota įvairiai, bet pažiūrėkite, ar tikrai šitoje taryboje bus labiau atstovaujama tiems patiems pacientams, ar bus labiau atstovaujama kažkokiems finansams. Kas norės mokėti mažesnes įmokas ir panašiai? Todėl tikrai yra labai daug svarstytinų dalykų, kurie pateikiami gana neatsakingai.
Dar daugiau, tai rodo, kad valdančioji dauguma nesusitarė. Pažiūrėkite, vieni koalicijos partneriai tokią reformą pasirašo, kiti nepasirašo. Ar jūs apsisprendėte, turite kokį nors veikimo modelį ir tikslą pasiūlyti? Dar daugiau, jūsų sudarytos Saulėtekio, Saulėlydžio komisijos priima vienokius sprendimus, jūs čia teikiate atvirkščiai. Tai kada tikėti? Kada vienam patinka, tada paimama ir pasiremiame Saulėlydžio ar Saulėtekio komisija. Kada nepatinka, siūlome kitą. Yra trys labai panašūs sektoriai. Socialinio draudimo, vadinamojo „Sodros“, tą paliekame prie ministerijos. Privalomąjį sveikatos draudimą keliame prie Vyriausybės, kuri ištaškyta, neliko Vyriausybės kanceliarijoje atsakingų žmonių, yra kažkokia Ministro Pirmininko tarnyba, kuri negalėtų domėtis. Turėjome sveikatos sektorių, Visuomenės sveikatos tarnybą, tą iš viso suskaidėme į atskirus fragmentus. Nebuvimas šito sisteminio požiūrio ir verčia mus abejoti, todėl aš tikrai negalėsiu pritarti ir susilaikysiu dėl jūsų pateikto projekto.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man nekelia abejonių, kodėl ponas J. Olekas už, kadangi jis ir pakeitė tą modelį ir kaip tik pasiūlė, buvo už tai, kad prijungtume prie ministerijos ir padarytume tą ydingą ratą, dėl kurio mes visą laiką puikiai sutardavome, kad tai yra ydingas ratas. Ir anai kadencijai, ir dabartinei kadencijai niekaip neužtenka valios sunaikinti tą ydingą ratą, kai pati ministerija skirsto visus pinigus ir dar pati save kontroliuoja, ar ji teisingai juos suskirstė. Apie ką, kolegos, kalbate? Jeigu yra interesų, tai taip ir sakykite, kad yra interesų, taip skirstyti yra gerai, mes mokame gerai skirstyti, tai kam tada imituoti ligonių kasas, kurios pagal savo principus atstovauja ligoniams ir jų interesams ir balansuoja tarp ligonių, kurie moka mokesčius ir kurie gauna paslaugas? Darykime ministeriją valstybine, tada padarome visiškai centralizuotą valdymą, nėra jokių ligonių kasų, nėra apie ką kalbėti, viską skirstykime mes patys, kaip geriausiai išmanantys, ir tą ydingą ratą toliau darykime. Pasiskaitykite krūvą STT pažymų apie milijardą, vaikščiojantį šalia, tuos pačius siūlymus, kaip iš to rato išeiti. Jūsų argumentai, kai jūs dabar sakote ir ieškote pretekstų, kaip balsuoti, tai yra tik pretekstas balsuoti kitaip. Apsisprendimo klausimas, o ne koalicijos ar kiti klausimai, ar ryžtamės galų gale, ar nesiryžtame sulaužyti šitą ydingą ratą. Čia yra pagrindinis klausimas. Jis yra toks pat simetriškas, gyventojai… kaip ir socialinio draudimo reformos klausimai. Irgi mes nubalsavome čia, ką darom su juo – kuo mažiau priklausomą nuo jų finansavimo, nuo politikų. Kad tai būtų sistema, kuri pati save reguliuoja, o ne politikai skirsto ir kaišioja pirštus į tuos pinigus paskui pridarydami daug bėdų. Kad mūsų ministerija nesugebėjo to padaryti, man lieka tik apgailestauti…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …bet tai ne pretekstas balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš sakiau, kad tai yra esminiai politiniai sprendimai. Dabar prieš mane kalbėjęs konservatorių atstovas teigė apie uždarus ratus ir ydingas praktikas, tačiau atkreipkite dėmesį, šis siūlymas tai nei Vyriausybės, nei sutartinis koalicijos siūlymas, tai yra tam tikrų žmonių iniciatyva. Ir šitoje vietoje aš manau, kad ta iniciatyva, žiūriu iš opozicijos pusės, aš čia šiek tiek bandau padėti pozicijos politinėms jėgoms, kertasi iš esmės su strategine Vyriausybės ir koalicijos, kad ir kokia ji būtų, linija. O ta linija yra tokia, kad Vyriausybei tokių įstaigų pavaldumo nelieka. Tuo labiau kad tą Vyriausybės administracijos funkciją perėmė premjero aparatas. Ir toks modelis buvo užprogramuotas čia jūsų pačių iniciatyva. Tai ką jūs dabar darote, kokiu keliu einate? Jūs, išeina, kovojate su korupcija, kuri yra jūsų pačių Vyriausybėje? Tai gal jūs tada pradėkite ne nuo šitų įstatymų, bet nuo esminių Vyriausybės rekonstrukcijų ir tada jau darykite kitus sprendimus? Aš manau, kad tai yra iš esmės…
PIRMININKĖ. Laikas.
E. KLUMBYS (TTF). (Baigiu.) …iš esmės klaidingas siūlymas ir aš, deja, už jį negaliu balsuoti.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis – už.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, pabandykime įvertinti situaciją ramiai ir racionaliai. Visiems yra žinoma, kad nieko nedarant situacijos tikrai nepakeisi. Tai vienas. Antras dalykas, visi puikiai žino ir niekas neprieštarauja tam, kad sistema yra neracionali, neaiški ir juo labiau neskaidri. Vėlgi krūva įvairių faktų. Sutinku su gerbiamuoju J. Oleku, kad tą reikėjo daryti anksčiau, iš tikrųjų yra vėluojama ir ta politinė valia turėjo būti demonstruojama šiek tiek anksčiau. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Ar yra dėl šitos sistemos įvairiausių interesų, tarp jų ir politinių, ką minėjo ponas R. J. Dagys? Be abejo, yra. Jeigu jų nebūtų, natūralu, tie procesai būtų prasidėję kur kas anksčiau. Kad kas nors pasakys apie tai garsiai, tai irgi nebūkime naivuoliai, niekas to garsiai nepasakys, bet visi daugiau ar mažiau žino ir nujaučia, todėl ta sistema stringa. Stengtis pakeisti, esant galimybei, visada reikia. Jeigu nebuvo laiku tos politinės valios ir dabar atsirado, tai aš sveikinu tuos, kuriems ta valia pagaliau atsirado. Reikia daryti žingsnį į priekį, blogiau negu yra dabar tikrai, manau, nebus. Todėl visus agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Čaplikas – prieš.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Norėjau pradėti kalbą nuo politinio sulyginimo, sugretinimo, pasiklausęs kalbėtojų už, bet tiek to. Kalbėsiu apie dalykinę esmę, t. y. pavaldumo perkėlimas arba perdavimas Vyriausybei, kolegos, nieko neišsprendžia. Kad sistema netobula, taip. O jeigu dar pasikeis įstaiga prie Vyriausybės, įsivaizduokite, po jūsų priimto įstatymo, kaip bus, ir ji paves sveikatos apsaugos ministrui atlikti tą pačią funkciją, kurią atlieka dabar? Tai kur čia jūsų reforma, kur čia tas turinys? Šiuo atveju nieko niekas nekeičia. Manau, kad truputį neatsargiai, neapgalvotai daryti administracinę reformą, kai visa Vyriausybė, visa koalicija trejus metus ėjo priešingu keliu, tai tikrai neracionalu ir kelia sumaištį. Kaip dabar girdėti tiems žmonėms, kurie dirba? Ką mes čia dabar darysime? Tai FNTT reorganizuojame perduodami pavaldumą ir vadiname tai reorganizacija, tai ligonių kasų pavaldumą atiduodame ir vėl tariame – tai reorganizacija. Tai kur tas turinys? Aš bandau išgirsti iš komiteto pirmininko esmę. Kur čia tas tobulas grūdas, kuris staiga išspręs visas problemas? Niekur. Bus taip po šito priėmimo, jeigu taip norite, bus ministras, kuris bus kaltas už viską, bet jis ramiai galės parodyti į premjerą, kuris nuo šios dienos, po šito įstatymo priėmimo bus kaltas dėl visų sveikatos apsaugos problemų. Gal tai ir teisinga. Nori atsakomybės, tegul premjeras ir atsako. O sveikatos apsaugos ministras galės tikrai labai ramiai, tvarkingai formuoti gražią ir gerą politiką. O kilus problemoms, visada turės parodyti į Gedimino 9. Štai ten ir ieškokite visų problemų sprendimo. Štai kaip bus po šio įstatymo priėmimo. (Balsas salėje: „Argi devyni?“ – „Vienuolika.“)
PIRMININKĖ. A. Dumčius – už.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti mūsų komiteto sprendimui. Pabandykime nutraukti tam tikrus draugų ryšius finansus planuojant, atsiskaitant, kalbu ir apie ligonių kasas, ir Sveikatos apsaugos ministeriją, ir pabalsuokime šiandien pritardami.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius – prieš.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų lietuvių liaudies patarlė sako: devynis kartus atmatuok, dešimtą pjauk. Siūlymas tokiu būdu padidinti politinę ar kitokią finansinę kontrolę 4 mlrd. fondo atžvilgiu yra pats geriausias? Ką tik padarėme kitaip. Dabar grįžtame į seną vagą su viena menka pataisa, kad bus patariamieji organai, į kuriuos įtrauks visus socialinius ir ekonominius partnerius. Tai gal tuomet ir Generalinei prokuratūrai, pavyzdžiui, sukurkime patariamąjį organą, kurio trečdalį sudarytų buvę kaliniai. Irgi nukentėję, irgi smagu, irgi turės, ką patarti ir kontroliuoti. Policijai taip pat numatykime. Kolegos, man atrodo, kad dėl patariamųjų organų iš tikrųjų galima pagalvoti, kad veikla būtų skaidriau organizuojama, gal patarimai būtų geresni ir panašiai. Tačiau „Sodra“ lieka nuošalėje. Aš dar paminėsiu Susisiekimo ministerijos Automobilių direkciją. Kodėl ji lieka nuošalėje? 1 mlrd. Lt ne taip jau mažai. Aš manyčiau, kad būtų smagu ir tą dalyką privatizuoti valstybiniu mastu. Nemanau, kad šis siūlymas šiuo metu, esant tokiai politinei situacijai, yra korektiškas. Iš tikrųjų kyla daug klausimų. Kalbą norėčiau baigti Merfio dėsniu: „Pasiekęs tikslą, pastebi, kad tu esi priemonė.“ Man atrodo, puikiai tinka šiai situacijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis – A. Mazuronis prieš.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, išties sunku ką nors bepridurti prie Petro pasakytos tokios geros, argumentuos ir, mano galva, labai tikslios kalbos, tačiau vis dėlto apie vieną aspektą, apie kurį šiandien labai daug girdėjau iš dešiniojo flango, tai yra apie sisteminį požiūrį. Žinote, gerbiamieji kolegos, būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Jeigu kalbėtume apie sisteminį požiūrį siekiant Valstybinės ligonių kasos sistemos efektyvumo ir skaidrumo, tai ką tik prieš tai mes svarstėme kitą įstatymo projektą, kurį teikė sveikatos apsaugos ministras, apie audito centralizavimą ir tokiu būdu Valstybinės ligonių kasos audito nepriklausomumo didinimą. Tokiu būdu visuotinai pripažįstama, kad nepriklausomumo didinimas tokioje srityje kaip auditas vienareikšmiškai gerina audito kokybę ir didina tos audituojamos institucijos skaidrumą, toje vietoje skaidrumo siekiui kažkaip mes nepritariame. O praėjus kelioms minutėms mes deklaruojame, kad siekiame skaidrumo, tačiau teikiame visiškai ką kita. Teikiame elementarų pavaldumo pakeitimo klausimą. Išties labai gaila, kad valdantieji, save laikantys tokiais rimtais ir solidžiais politikais, koalicijos vidaus santykių aiškinimąsi kadencijos pabaigoje ima spręsti tokiomis sisteminėmis valstybės reformomis. Vargu bau ar tai yra gerai, vargu bau ar tai ilgaregis požiūris ir vargu bau ar tai tikrai duos siekiamą skaidrumą.
O gerbiamajam buvusiam ministrui, prieš tai šnekėjusiam, kuris sulaužė ydingą ratą, noriu pasakyti, kad ydingą ratą reikėjo laužyti Darbo biržos vadovą skiriant, po to jį atleidžiant, po to grąžinant ir tokiu būdu sumokant ketvirtį milijono litų. Toje vietoje, mano galva, reikėjo tuos ratus laužyti, bet tikrai ne čia.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo, kas norėjo. (Balsai salėje) Taip yra, nes buvo pateikta daug projektų. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-3021, Nr. XIP-3022, Nr. XIP-3023, Nr. XIP-3024, Nr. XIP-3025, Nr. XIP-3026, Nr. XIP-3027 ir Nr. XIP-3025, sakiau, atrodo, tai balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81: už – 40, prieš – 11, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta. Dabar apsisprendžiame, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetam? Visi vienbalsiai grąžiname iniciatoriams tobulinti. Gerai. Grąžiname projektus nuo Nr. XIP-3021 iki Nr. XIP-3027 iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos opozicionieriai, kaip jūs čia dabar bevyniotumėte į vatą ir tai aiškiai visiems bus ir sakoma, šiuo atveju jūs balsavote korupciškai. Netaisydami sistemos, o mėgindami pateisinti savo balsavimą. Jaunajam mūsų kolegai, kuris čia kalbėjo, aš tikrai galiu patvirtinti, jeigu dar kas nors nuo manęs priklausytų, tai tą žmogų, kuris pusantro milijono iššvaistė iš valstybės biudžeto, aš ir toliau tokius žmones atleisčiau. O kolegai Petrui aš norėčiau pasakyti: jūs taip nusišnekėjote šiandien, kad jūs faktiškai pasiūlėte įvesti naują sistemą – draudimą nuo policijos, draudimą nuo teismų, draudimą dar nuo kažko, užmiršdami, kad kalbame apie draudimo sistemos nepriklausomumą. Laikas per tiek metų susigaudyti, apie ką šnekate.
PIRMININKĖ. Ar galima trumpų replikų? Ministras R. Šukys.
R. ŠUKYS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto prašyčiau pagarbiai kalbėti šioje salėje. Gerbiamasis Dagy, nepabėkite. Aš jums norėjau pasakyti. Kalbėdamas apie korupciją, apie neskaidrumą, arba pateikite faktus, arba savo nuomonę pasilaikykite, nes aš galiu pasakyti, kuo pats kvepia, tuo galbūt ir tepa. Gerbiamieji, manau, šių projektų iniciatoriai, kurie, manau, nemaža dalimi yra pati Valstybinė ligonių kasa arba atskiri asmenys, kaip tik ir yra nepatenkinti ta politika, kuri yra vykdoma, bet ne dėl to, kad, kaip jūs sakote, draugų būrelis kažką skirstosi, kaip kažkada anksčiau buvo, o dėl to, kad atsirado kontrolė ir reikalaujama atsakomybės.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos. Aš kreipiuosi į kolegą R. Dagį. Jūs koalicijos viduje išsiaiškinkite, kuris ten nusišneka, kuris ten persišneka. Aš niekaip nesuprantu, kaip jūs galite su nusišnekančiais, kaip su ką tik kalbėjusiu Petru, paskui kartu dirbti. Tai jūs išsiaiškinkite vietoje. Kam čia jūs viešai keliate savo šiuos visus pūkus nereikalingus?
PIRMININKĖ. Ir A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal man to ir nereikėtų sakyti, bet kadangi aš pavardės neminėsiu, pasakysiu. Viena iš frakcijų buvo labai dideli entuziastai, kad būtų atlikta ši reforma, kad būtų daugiau skaidrumo, ir žadėjo balsuoti. Bet prieš pusvalandį priėjo prie manęs ir pasakė, kad būk geras, nepyk, matote, paskutinės apklausos reitingai parodė, kad mes gerokai pakilome. Žinote, jeigu mums atiteks Sveikatos apsaugos ministerija, mums būtų patogiau, kad mes tiesiogiai galėtume tuos 4 mlrd. valdyti. Tas balsavimas atitinkamai… Galite pasižiūrėti, kaip kas balsavo, ir pamatysite, kad vis dėlto šį kartą nulėmė ne… Mūsų drąsus žingsnis buvo paremtas ne dėl to, kad kažkas koalicijoje negerai, bet dėl to, kad vis dėlto yra… Gerbiamoji pavaduotoja, nešokite, aš neįvardijau partijų, sakiau „pakilo“. Ne aukščiausiai pakilo, bet pakilo, taigi nereaguokite.
Aišku, mane labai nustebino gerbiamojo P. Auštrevičiaus argumentai, kai jis sakė, kad paveskime buvusiems kaliniams kontroliuoti prokuratūrą. Kolegos, ar Žemės ūkio rūmai, ar profesinės sąjungos, ar Kaimo bendruomenių sąjunga, kuriai būtų pavesta atstovauti tarybai, yra kaliniai? Apie ką mes šnekame, kolegos? Jeigu šnekame apie projektą, šnekėkime apie projektą, bet dabar tie argumentai, kuriuos, matyt, suklaidino… Ir vėl mūsų bandymas padaryti sistemą skaidresnę ne dėl to, kad dabar yra kas nors blogai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Antanai, gal jau baikit.
A. MATULAS (TS-LKDF). …viskas gana neblogai, bet dėl to, kad reikia permainų.
PIRMININKĖ. Ir V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Matyt, Antanas labai bijo, kad nekalbėtume, tai nori pats ilgiau kalbėti, kad kiti…
Aš nė kiek nebijau prisipažinti ir pasakyti, kad mūsų partijos yra aukščiausi reitingai. Galite vertinti tai, sakyti ar nesakyti. Noriu pasakyti, kad mūsų frakcijos yra tik tokia dalis, mūsų toks sprendimas, mes taip ir balsuojame, o kas pas jus atėjo asmeniškai šnekėti, tai jūs su tuo žmogum ir aiškinkitės.
PIRMININKĖ. Man atrodo, gerbiamieji kolegos, tokia nelabai smagia gaida ir baikime 2012 m. kovo 27 d. rytinį plenarinį posėdį.
Atsiprašau, renkamės 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.