AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto ir su šiuo įstatymu susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektų
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą ir jį lydinčiuosius įstatymų pakeitimus (toliau – Projektas) parengė Seimo valdybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SV-S-693 „Dėl darbo grupės Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Projektas buvo parengtas Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu. 2010 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. V3S Valstybės gynimo tarybai patvirtinus Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, tapo būtinybe suderinti dabar galiojančio Lietuvos Respublikos operatyvinės
veiklos įstatymo normas atžvelgiant į koncepcijoje nustatytas prerogatyvas. Remiantis jomis parengti du įstatymų projektai: Žvalgybos įstatymo projektas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas. Žvalgybos įstatymo projektas (Nr. XIP - 3552) ir jį lydintys įstatymų projektai įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate 2011 m. rugsėjo 13 dieną. Priėmus Kriminalinės žvalgybos įstatymą, netektų galios Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas.
Projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1) Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2633) nepakankamai užtikrina žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, operatyvinės veiklos subjektų veiklos kontrolę, nepakankamai reglamentuoja operatyvinės veiklos atlikimo pagrindus ir neatitinka laikmečio realijų, todėl turi būti tobulinamas, atsižvelgiant į praktines galiojančio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo taikymo problemas.
2) Dabartinis teisinis reglamentavimas, kai operatyvinės veiklos procedūros (operatyviniai tyrimai, metodai ir jų sankcionavimo tvarka) naudojamos žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje nėra tinkamas, kadangi operatyvinė veikla pagal savo turinį yra nukreipta į nusikaltimų išaiškinimą, o žvalgyba ir kontržvalgyba – rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą ir informacijos apie tai pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms. Taigi, dabartinis teisinis reglamentavimas nepakankamai aiškiai atskyrė kriminalinę žvalgybą nuo žvalgybos ir kontržvalgybos, todėl paruošus naują Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo redakciją, atsirado būtinybė parengti ir naują Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą.
3) Daugumoje demokratinių užsienio valstybių operatyvinės veiklos terminas nevartojamas – jis nelabai suprantamas arba jam suteikiama visai kita reikšmė. Daugelyje užsienio šalių terminą operatyvinė veikla painioja su terminu operatyvi veikla, kuris ,,Tarptautinių žodžių žodyne“ paaiškinamas kaip ,,greita ir tiksli veikla“. Tokia neviešo pobūdžio veikla daugelyje užsienio valstybių yra suprantama kaip kriminalinė žvalgyba. Atsižvelgiant į Lietuvos teisėsaugos institucijų poreikį vis dažniau bendradarbiauti su užsienio valstybių pareigūnais, tikslinga, kad Lietuvos teisės aktų nuostatos juridiniu ir terminologiniu aspektu būtų panašios į demokratinėse užsienio valstybėse naudojamas sąvokas.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Projektu siekiama:
1) patobulinti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, užtikrinant efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos kontrolę ir tuo pačiu sukurti sąlygas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos subjektų efektyvesnei kovai su nusikalstamumu;
2) detaliai reglamentuoti kriminalinės žvalgybos veiklą – sąvokas, būdus ir priemones, principus, informacijos rinkimo būdus, šios informacijos panaudojimą, apsaugą, atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą;
3) atriboti teisėsaugos institucijų nusikalstamų veikų išaiškinimo veiklą – kriminalinę žvalgybą nuo žvalgybos ir kontržvalgybos;
4) detaliau ir aiškiau reglamentuoti kriminalinės žvalgybos institucijų veiklos kontrolę ir koordinavimą;
5) nustatyti detalesnį kriminalinės žvalgybos subjektų pareigų sąrašą.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Dalis Projekte aptartų klausimų šiuo metu yra išdėstyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 65-2633), tačiau, galiojančio Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos yra tobulintinos. Galiojančiuose teisės aktuose nėra aptarti šie Projekte numatyti klausimai:
1. Asmenų, kurių teisės ir laisvės buvo pažeistos, informavimas apie jų atžvilgiu kriminalinės žvalgybos metu padarytus pažeidimus;
2. Teisėsaugos institucijų užduotis ir jos atlikimo tvarka;
3. Kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų tvarkymo sistema – Kriminalinės žvalgybos informacinė sistema, priderinta prie esančių technologinių galimybių.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Projekte iš esmės keičiamas teisėsaugos institucijų vykdomos neviešo pobūdžio veiklos pavadinimas iš operatyvinės veiklos į kriminalinę žvalgybą, taip pat atitinkamai keičiami ir šią veiklą vykdančių subjektų pavadinimai iš operatyvinės veiklos subjektų ir operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų į kriminalinės žvalgybos subjektus ir kriminalinės žvalgybos pagrindines institucijas. Taip pat įtvirtintos naujos sąvokos, pateiktas tikslesnis ir išsamesnis kriminalinės žvalgybos būdų ir priemonių sąrašas. Projekte numatytos ir kai kurios naujos teisinio reguliavimo nuostatos – patikslinti kriminalinės žvalgybos uždaviniai, principai, numatytos papildomos pareigos kriminalinės žvalgybos subjektų vadovams, sugriežtinti kriminalinės žvalgybos kontrolės ir priežiūros mechanizmai, leidžiantys užtikrinti pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą, suformuluotos kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių bendradarbiavimo konfidencialumą užtikrinančios nuostatos, kurios yra būtina efektyvios kriminalinės žvalgybos sąlyga. Projektu siūloma stiprinti kriminalinės žvalgybos subjektų priežiūrą ir kontrolę, numatant papildomų galimybių prokurorams dalyvauti organizuojant ir kontroliuoti kriminalinės žvalgybos teisėtumą. Projekte numatyta, kad kai kuriuos kriminalinės žvalgybos būdus, o būtent sekimą, sankcionuos prokuroras, anksčiau šis būdas buvo naudojamas be prokuroro ar teismo sankcijos. Įtvirtintos ir didesnės prokuroro teisės priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, didesni prokuroro įgaliojimai kriminalinės žvalgybos teisėtumo kontrolės. Generalinis prokuroras turės teisę susipažinti su visa kriminalinės žvalgybos informacija, įskaitant ir galinčia atskleisti kriminalinės žvalgybos slaptuosius dalyvius, o operatyvinės veiklos subjektai įpareigoti parengti naujus įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie bus derinami su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Projekte taip pat praplėstas kriminalinės žvalgybos būdų, kurių panaudojimas turėtų būti sankcionuojamas teisėjo, sąrašas (pvz., teisėsaugos institucijos užduotis, slaptas patekimas į uždaras teritorijas), o apygardos teismo pirmininko sprendimai dėl kriminalinės žvalgybos būdų panaudojimo sankcionavimo nebus galutiniai ir neskundžiami, o galės būti skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.
Naujos Projekto nuostatos užtikrins didesnę žmogaus teisių apsaugą kriminalinės žvalgybos srityje, didins didesnę prokurorų bei teismų kontrolę kriminalinės žvalgybos srityje. Kaip papildomas žmogaus teisių bei laisvių apsaugos garantijas, siūloma, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai būtų naudojami tik tuomet, kai kitais būdais neįmanoma ar sudėtinga apginti asmens teises ar valstybės interesus. Įtvirtinama, jog tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos metu nustatoma, kad gauta informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Kriminalinės žvalgybos metu paaiškėjus apie asmens atžvilgiu padarytus pažeidimus, apie tai turės būti informuojamas asmuo, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos. Siekiant, kad Projekto nuostatos būtų sistemiškai suderintos su Baudžiamojo kodekso nuostatomis, siūloma įteisinti naują kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – teisėsaugos institucijų užduotį ir reglamentuoti jos atlikimo tvarką. Tai ypatingai svarbu kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir nusikalstamų susivienijimų neteisėta veikla.
Teigiami rezultatai:
1) detaliau, aiškiau, atsižvelgiant į šiandienos realijas ir susiklosčiusią teigiamą praktiką reglamentuota kriminalinė žvalgyba;
2) teisėsaugos institucijų nusikalstamų veikų išaiškinimo veikla, kriminalinė žvalgyba atribojama nuo žvalgybos ir kontržvalgybos;
3) užtikrinta pagrindinių žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsauga, tuo pačiu sukuriant sąlygas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos subjektų efektyvesnei kovai su nusikalstamumu.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti priėmus teikiamą projektą
1. Priėmus šį Projektą, neteks galios:
1) Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas ir jį keičiantys įstatymai;
2. Priėmus šį Projektą, reikės pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymą.
2. Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymą.
3. Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą.
4. Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą.
5. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą.
8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą.
9. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą.
10. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą.
11. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymą.
12. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą.
13. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą.
14. Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymą.
15. Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymą.
16. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą.
17. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą.
18. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą.
19. Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymą.
20. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
21. Lietuvos Respublikos pašto įstatymą.
22. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą.
23. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymą.
24. Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymą.
25. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą.
26. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymą.
27. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą.
28. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą.
29. Lietuvos Respublikos teismų įstatymą.
30. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą.
31. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
32. Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą.
33. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Lydimieji įstatymų pakeitimo projektai yra teikiami kartu.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Projektą parengė Seimo valdybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SV-S-693 „Dėl darbo grupės Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė).
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: kriminalinė žvalgyba, kriminalinės žvalgybos institucijos.
Darbo grupės vardu
Seimo narys Stasys Šedbaras