LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS ĮSTATYMO 2, 3, 4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2012-03-20 Nr.XIP-3381(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1. Įstatymo 2 straipsnyje dėsomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos „Pensijų kaupimo sutartis įsigalioja po jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos” tikslintinos, nes neaiški termino eigos pradžia, t.y. ar terminas pradedamas skaičiuoti trečio mėnesio pirmą dieną, ar kitą dieną po trečio mėnesio pirmos dienos. Be to, tekstą “norminių teisės aktų nustatyta tvarka“ siūlytina braukti kaip apsunkinantį šią taisyklę ir perteklinį, nes kitaip nei nustatyta tvarka sutartis negali būti įregistruota.
2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti dalyvio lėšomis ir dalyvio vardu mokamos papildomos pensijų įmokos dydį. Svarstytina, ar asmeniui neturėtų būti nustatyta teisė pačiam spręsti dėl asmeninėmis lėšomis mokamos įmokos, o įstatymu nustatyti tik minimalų jos dydį. Be to, vertinama projekto dalis, kurioje nustatoma imperatyvi nuostata, kad papildoma pensijų įmokos dalis mokama dalyvio lėšomis, nedera su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad dalyvis gali ir atsisakyti mokėti nurodytą įmoką. Projektas tobulintinas, pašalinant jo normų prieštaravimą.
Kartu pažymėtina, kad nei iš vertinamo įstatymo projekto, nei iš kartu su juo teikiamo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3374 (2) nuostatų neaišku, kaip dalyvis galės įgyvendinti savo teisę ir pareigą mokėti pensijų įmokas savo lėšomis. Įstatymo nuostata „papildomų pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija”, jai pritarus, suteiktų teisę poįstatyminiu teisės aktu nustatyti pensijų įmokų mokėjimo procedūras, tačiau valstybinio socialinio draudimo įstaigų teisės ir pareigos pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių atžvilgiu, taip pat pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių teisės ir pareigos gali būti nustatytos tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pensijų kaupimo bendrovių ir pensijų kaupimo dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos gali būti nustatytosir sutartyse, tačiau iš įstatymo nuostatų turėtų būti aišku, kokie pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovių teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami sutartimis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad jeigu papildomas pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovei pervestų pats asmuo sutartyje su pensijų kaupimo bendrove nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tai galėtų sąlygoti pensijų bendrovės kaštų padidėjimą dėl tokių sutarčių vykdymo administravimo, kas galėtų neigiamai paveikti pensijų turtą. Jeigu projekto rengėjų nuomone papildomas pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovėms turėtų pervesti pensijų kaupimo dalyvių darbdaviai, tokia jų pareiga turi būti nustatyta įstatyme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pensijų kaupimo dalyviai, kurie iki 2013 m. rugsėjo 1 d. neatsisakys pervesti papildomas pensijų įmokas, turės jau ne teisę, bet pareigą dalyvauti pensijų kaupime savo lėšomis (projekto 6 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu, nepervestos papildomos pensijos įmokos turėtų būti priverstinai išieškomos iš asmenų, turinčių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Iš vertinamo projekto ir kartu su juo teikiamo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3374 (2) nuostatų nėra aišku, kas būtų atsakingas už priverstinį nesumokėtų papildomų pensijų įmokų išieškojimą. Jeigu tai būtų pensijų kaupimo bendrovės, tai neigiamai įtakotų pensijų fondų administravimo kaštus, jei valstybinio socialinio draudimo įstaigos – išaugtų šių įstaigų kaštai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pagal projektą pensijų įmokos dalies mokėjimas valstybės biudžeto lėšomis tiesiogiai priklauso nuo pensijų įmokos dalies mokėjimo dalyvio lėšomis, siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, papildant teikiamus projektus atitinkamomis nuostatomis.
3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti valstybės biudžeto lėšomis dalyvio vardu mokamos įmokos dydį. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Pažymėtina, kad pensijų fonduose dalyvio sukauptas turtas yra viena iš asmens galimo įgyti turto rūšių, todėl svarstytina, ar valstybės įmokos asmeniui, kaupiančiam turtą šiame įstatyme numatytu būdu, nepažeistų lygiateisiškumo principo:
1) asmenų, kurie pagal šį įstatymą neturi teisės dalyvauti pensijų kaupime (pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, šiame įstatyme nustatytu būdu kaupti turtą turi teisę tik tie asmenys, kurie turi draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti);
2) asmenų, nusprendusių apsisaugoti senatvės socialinės rizikos atveju kitu būdu, pavyzdžiui, kaupiant indėlį banke, įsigyjant žemės ar kito nekilnojamojo turto;
3) dalyvių, mokančių dalį pensijų įmokos savo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės dotacijos dydis vienodas visiems pensijų kaupimo dalyviams, kurie moka dalį pensijos įmokos savo lėšomis, t.y. nepriklauso nuo dalyvių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, nors dalyvio mokamos papildomos įmokos dalis nuo jų priklauso. Neaišku, kodėl asmenys, kurie valstybei moka didesnius mokesčius (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo), gautų iš valstybės tokio pat dydžio dotaciją, kaip ir tie asmenys, kurie moka mažesnius mokesčius.
4. Pritarus įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, šioje dalyje nustatytas taisykles reikėtų dėstyti punktais, taip aiškiau atribojant laikotarpius ir tais laikotarpiais taikytinus įmokų dydžius. Be to, iš pateiktos redakcijos neaišku, kiek bus pensijų įmokų nuo 2014 m. sausio 1 d. – viena pensijų įmoka, susidedanti iš trijų dalių, ar trys pensijų įmokos, kurias moka skirtingi asmenys. Pažymėtina, kad pensijų įmokos sąvokos nėra ir kartu su šiuo projektu teikiamame Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-3374 (2), jame tik pateikiama nuoroda į Pensijų sistemos reformos įstatymą. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas, pateikiant aiškią pensijų įmokos apibrėžtį.
5. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijų kaupimo dalyviai iki 2013 m. rugsėjo 1 d. gali vienašališkai sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime. Iš įstatymo projekte teikiamo reguliavimo nėra aiškus dalyvavimo pensijų kaupime sustabdymo turinys. Be to, vertinamoje projekto dalyje yra joje išdėstytų normų prieštaravimas: normos, kad asmuo gali sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime ir kad sustabdęs dalyvavimą pensijų kaupime asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu, prieštarauja viena kitai. Atsižvelgiant į tai, kad sustabdęs dalyvavimą pensijų kaupime asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu, siūlytina projektą tobulinti, nustatatant, kad asmuo sustabdo (atnaujina) pensijų įmokų mokėjimą, o ne dalyvavimą pensijų kaupime.
6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pensijų kaupimo bendrovė privalo pranešti VSDF valdybai apie tai, kad asmuo atsisako mokėti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis ir kad už tokius asmenis papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nepervedama. Tačiau nei iš vertinamo, nei iš kitų kartu teikiamų įstatymų projektų nėra aišku, kas bus valstybės biudžeto lėšų, skirtų dotuoti pensijų kaupimo dalyvius, asignavimų valdytoju, kas ir kada turėtų informuoti nurodytų asignavimų valdytoją apie pensijų kaupime dalyvaujančius asmenis ir asmenis, atsisakiusius mokėti papildomą įmoką savo lėšomis.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Andriuškevičiūtė
D. Petrauskaitė
D. Zebleckis