LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 410
STENOGRAMA
2012 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 13 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašome registruotis.
Pirmuoju klausimu bus rezerviniai klausimai, kuriuos pateiks Seimo Pirmininkė. Prašom registruotis.
Kol kas – 52.
15.01 val.
Gerbiamieji, Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-4178. Pateikimas, svarstymas ir, jeigu Seimo Pirmininkė siūlys, priėmimas.
Taigi, pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom. Kolegos, tylos!
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmasis klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“, t. y. pareiškimas trijų frakcijų – Darbo partijos frakcijos, Socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų – seniūnų pasirašytas susitarimas dėl bendro koalicinio darbo opozicijoje. Pagal Seimo statuto 41 straipsnį nuo 2012 m. kovo 10 d. opozicijos lyderiu tapo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas A. Butkevičius. Todėl ir keičiamas Seimo nutarimas „Dėl valdybos patvirtinimo“ ir vietoj buvusio opozicijos lyderio V. Mazuronio įrašomas A. Butkevičius. Prašyčiau ne tiktai pritarti po pateikimo, svarstyti, bet ir ypatingos skubos tvarka priimti, nes rytoj jau yra valdybos posėdis.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas iš eilės, Pirmininke. Dabar A. Stancikienė norėtų klausti, bet kažkodėl nenori. Taigi laikykim, kad pateikimui pritarta. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ar nagrinėsim plačiau šitą klausimą? (Balsai salėje) Ne. Tai svarstymas baigtas.
Dabar, kaip Seimo Pirmininkė siūlo, galime imtis ypatingos skubos tvarkos ir priimti. Galime? (Balsai salėje) Čia yra du straipsniai. 1 straipsnis, kaip tik reikalo esmė: vietoj kolegos V. Mazuronio – kitas kolega A. Butkevičius. Ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Vėl kolegė Aurelija norėtų kalbėti, bet, matyt, nespės. Taigi prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
I. DEGUTIENĖ. Sutinka, taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pareiškimas yra, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Pareiškimas raštu. Jisai negirdi. Gerbiamasis Juliau, pareiškimas yra raštu, ne šiaip sau, o raštu. (Triukšmas salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 62 Seimo nariai: už – 61, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Sveikiname kolegą A. Butkevičių, kuris tapo Seimo valdybos nariu.
15.04 val.
Dabar, gerbiamoji Pirmininke, antrasis nutarimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-4179. Procedūros tos pačios: pateikimas, svarstymas ir, jeigu Pirmininkė teikia, priėmimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po mūsų priimto pirmojo sprendimo, Seimo nutarimo, pasikeitus opozicijos lyderiui, keičiasi ir atstovai Seniūnų sueigoje, pirmiausia – „Tvarkos ir teisingumo“. Kadangi anksčiau V. Mazuronis, frakcijos seniūnas, buvo opozicijos lyderis, tai jis pagal Seimo nutarimą buvo įrašytas kaip opozicijos lyderis, o ne kaip frakcijos seniūnas. Dabar, pasikeitus Seimo opozicijos lyderiui, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, atsižvelgdama į frakcijai suteiktų atstovų Seniūnų sueigoje kvotą, deleguoja du žmones – tai V. Mazuronį ir A. Petkų. Tai ir yra įrašyta Seimo nutarime.
Ir toliau. Socialdemokratų frakcija irgi konstatuoja, kad po sprendimo deleguoti ir siūlyti A. Butkevičių opozicijos lyderiu, kuris jau dabar mūsų patvirtintas, frakcija apsisprendžia deleguoti A. Salamakiną į Seniūnų sueigą. Pagal tai yra parengtas ir Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“. Prašau po pateikimo pritarti ir, jeigu pavyks, priimti ypatingos skubos tvarka šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Niekas nenori jūsų klausti. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo? Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Svarstymuose irgi lyg ir niekas nenori dalyvauti. Galime laikyti, kad ir šita stadija pereita.
Dabar dėl paties nutarimo. Niekas neprieštarauja ypatingai skubai? Ačiū.
Taigi nutarimą taip pat sudaro du straipsniai. 1 straipsnis – apie tuos dalykus, kuriuos kalbėjo Pirmininkė, tai yra kas išbraukiamas ir kas įrašomas. Ir 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Todėl kviečiu kolegas balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projekto. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 81 Seimo narys: už – 80, susilaikė 1. Nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, konstatuoju, kad kai kurie mūsų vidiniai Seimo darbo organizaciniai klausimai išspręsti. Dabar imamės įstatymų projektų. (Balsai salėje) Kolegės!
15.08 val.
Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3890ES (pateikimas)
Kadangi rytiniame posėdyje buvo smarkiai padirbėta, dabar mums liko du, trys ar keturi kompleksai klausimų. Pirmiausia pagal turimą darbotvarkę 2-8 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3890. Tai europinis projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu gerbiamąjį Arūną Štarą į tribūną pateikti šį projektą. Prašom.
A. ŠTARAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti įstatymo projektą, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia įgyvendindama 2009 metų atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo. Tai yra Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio, dešimtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, taip pat papildymo 581 straipsniu projektas. Teikiamas įstatymo projektas yra parengtas siekiant įtvirtinti reikalavimą laivo, plaukiojančio su Lietuvos Respublikos vėliava, ar į Lietuvos Respublikos jūrų uostus įplaukiančio užsienio valstybės laivo valdytojui turėti veiksmingą prievolių įvykdymo užtikrinimą. Tas reikalavimas yra maždaug analogiškas, kaip mes visi tie, kurie vairuojame Lietuvoje automobilius, turime turėti privalomąjį draudimą, kad, atsitikus kokiai nelaimei, savininkas ar valdytojas galėtų atlyginti tą žalą, kurią jis netyčia ar dėl kitų aplinkybių būtų padaręs.
Štai tokios sistemos Lietuvos jūrų laivininkystėje iki šiol nebuvo. Ta sistema parengta pagal Europos, kaip aš minėjau, Parlamento ir Tarybos direktyvą. Ji užtikrintų, kad, jeigu kas nors atsitinka, kaip paprastai buvo keli tokie atvejai, jeigu užsienio laivas Klaipėdos jūrų uoste ką nors negera padaro, tai jis paprastai yra sulaikomas ir, kol neišsiaiškins tų visų finansinių sąlygų, nėra išleidžiamas. Analogiškai, jeigu Lietuvos laivas kur nors užsienio jūrų uoste pakliūtų į panašią situaciją, taip pat galėtų būti sulaikomas ir negalėtų vykdyti savo tiesioginių funkcijų, dėl ko tie laivai yra įsigyjami ir ką jie veikia.
Jeigu jūs matėte tekstą, tekste iš tikrųjų nėra daug pakeitimų. Esminis dalykas yra naujojo 581 straipsnio įtraukimas į šitą įstatymą. Jame yra aprašytas procesas, kokios turi būti užtikrinimo priemonės, kas turi būti kam pateikiama, kas vykdo kontrolę šitų nuostatų, ir atitinkami daugiau techninio pobūdžio priedai.
Jeigu leisite, aš tuo ir baigsiu savo pristatymą ir būsiu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Trys Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – B. Pauža. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs rašote, kas Saugios laivybos administracija ir Lietuvos Respublikos jūrų uostus valdanti įmonė prižiūri, kaip laivų valdytojai laikosi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nuostatų. Tai prižiūri, gerai, o kas toliau? Ar nėra reglamentuota? Ar tik prižiūri, ar bus nuobaudos, ar kokios sankcijos taikomos? Ką reiškia žodis „prižiūri“? Tai gali žiūrėti, bet jeigu nėra efekto, tai iš to žiūrėjimo naudos… Ačiū.
A. ŠTARAS. Čia vėlgi skirkime tas dvi dalis. Viena dalis yra Lietuvos Respublikos laivai. Už jų… jiems keliamų reikalavimų vykdymą yra atsakinga Lietuvos saugios laivybos administracija, todėl ji visiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems laivams keltų tokį reikalavimą ir prižiūrėtų, kad jie būtų įvykdyti ir kad su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys laivai turėtų tinkamą draudimą ir galėtų drąsiai įplaukti ir į kitų valstybių jūrų uostus. Tuo tarpu tie laivai, kurie atplaukia iš kitų šalių į Klaipėdos jūrų uostą, čia jau kompetencija yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri, taip jau šiurkščiai tariant, gali neįsileisti tokio laivo, kuris neturėtų to tinkamo draudimo. Čia ir būtų ta pagrindinė priežiūros funkcija. Vadinasi, kiekvienas laivas, bandydamas įplaukti, aišku, iš anksto praneša, kur jis plaukia, kokiu tikslu, ir, aišku, turėtų perduoti tą visą informaciją, kuri yra numatyta 581 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Dabar klausia P. Auštrevičius. Prašom, kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiteirauti, ar konvencija numatytų prievolių vykdymą, yra pakeliama Lietuvos laivams? Mano kitas klausimas susijęs. Kiek šiuo metu yra laivų, plaukiančių su Lietuvos vėliava?
A. ŠTARAS. Aš negaliu pasakyti, kiek yra plaukiojančių, tačiau yra registruota jūrų laivininkystėje… Saugios laivybos administracijoje apie 150.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ŠTARAS. Dabar ar ta prievolė yra vykdoma? Kadangi visi – tiek lietuviški, tiek kitų užsienio valstybių – laivai veikia konkurencingoje rinkoje, jie žino tuos reikalavimus. Kai kurie reikalavimai kai kuriose šalyse galbūt gali būti dar sudėtingesni, todėl nėra ko plaukti ten, kur nesi tinkamai finansiškai ir techniškai pasiruošęs tokiai veiklai. Aš tikrai garantuoju, kad jie būtų pajėgūs tą įvykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, gal jums žinomi statistiniai duomenys, kiek laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, pažeidė tą tinkamo draudimo įstatymą ir buvo neįleisti į uostą?
A. ŠTARAS. Šią minutę nė vieno, kadangi jis dar neveikia taip, kaip… Mes dar turime laiko šitai direktyvai įgyvendinti. Kai ji jau pradės galioti ir Lietuvoje, tada galėsime skaičiuoti, kiek kas yra pažeidę, ir neįleisti į kokį nors kitą uostą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Mielieji kolegos, nematau, kad kas norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Prekybinės laivybos įstatymo 58 straipsnio ir kai kurių kitų dalykų pakeitimo, papildymo įstatymo projektui? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 82 Seimo nariai: už – 76 ir net 6 susilaikė. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas. Sutinkame? Ačiū. Siūlome nagrinėti balandžio 26 d. Kolega V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Prašau į protokolą įtraukti mano balsą už.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada vienu balsu daugiau.
15.16 val.
PIRMININKAS. Dabar 2-9 kompleksinis klausimas – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3893 ir kartu su juo Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3894. Abu ES ir abu mums pateiks viceministras R. Vaštakas. Prašom į tribūną. Kolegos, tylos, prašom klausyti.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamosios ponios ir ponai, gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti įstatymų paketą dėl Lietuvos Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Šiuo įstatymo projektu, kuris yra su lydinčiuoju Kelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, siekiama kai kurių pakeitimų. Įstatymo tikslas yra plėtoti pašto sektorių, liberalizuojant pašto paslaugų rinką. Visi žinote, kad 2013 m. sausio 1 d. pašto rinka bus liberalizuota, tai reiškia, kad Lietuvos paštas neturės išimtinės teisės pristatyti pašto siuntas iki 50 gramų.
Kokie pakeitimai? Pirmas, universalios pašto paslaugos vis tiek turės būti teikiamos, ir įpareigojimas bus perduotas įstatymu Vyriausybei, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas rinkoje. Antra, neliks pasiuntinių. Šiandien rinkoje veikia nemažai pašto pasiuntinių. Bus suvienodinta, tai yra visi, kas teiks pašto paslaugas, vadinsis pašto paslaugų teikėjais. Išnyks vieno statuso įmonės. Ir dar vienas pakeitimas – kad rinkoje galės dalyvauti bet kuri įmonė, su universaliu pašto paslaugų teikėju sudarydama sutartis, galės teikti dalines pašto paslaugas.
O Transporto kodekso pagrindinis pakeitimas yra tas, kad jeigu vežėjas, kaip dabar vyksta, autobusų parkai arba kitos transporto įmonės perveža ir pašto siuntas, jeigu jie norės vežti pašto siuntas, turės registruotis Ryšių reguliavimo tarnyboje, o ji kontroliuos, kaip yra vykdoma šita valstybinė paslauga pristatyti pašto siuntas, tai yra laiškus ar dokumentus, ar kitas įstatymų reglamentuojamas siuntas gavėjams.
Taigi pagrindiniai pakeitimai yra šitie.
PIRMININKAS. Atsiprašau, geriamasis pranešėjau. Jūs patys triukšmaujate ir paskui negirdite. (Triukšmas salėje) Tylos! Ministras tuoj šiek tiek kilstels mikrofonus. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ar pakartoti? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kartoti nereikia. Prašom toliau.
R. VAŠTAKAS. Aš pateikiau. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Šio įstatymo esmė yra ta, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. pašto rinka tampa laisva. Kad valstybė ir rinkos dalyviai galėtų pasiruošti, yra siūloma daug pakeitimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs abu klausimus? Gerai. Tada, kolegos, aš siūlau, kadangi yra du klausimai ir norinčių klausti yra ganėtinai daug, kad šiuo atveju, arba šiais dviem svarbiais klausimais, galėtų paklausti visi 10 užsirašiusių Seimo narių. Bet prašyčiau trumpai klausti ir trumpai atsakinėti. Pirmasis – J. Veselka. Prašom, kolega.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis viceministre, ką jūs labiau mėgstate, ar faktus, ar pasakas? Kodėl klausiu šito? Kai aš skaitau, pavyzdžiui, tikslus šito įstatymo, kaip pasaka man labai tinka. Graži pasaka. Kaip bus gražu, bus liberalu. Bet kai sulyginu faktus, galiu pasakyti… kad jūs perimsite tarptautinius įsipareigojimus, aišku. Savas – durniaus vietoje seniai Lietuvoje, čia bus tarptautinėje. Toliau – užtikrinti laipsnišką ir kontroliuojamą pašto sektoriaus liberalizavimą. Per 20 metų bet kurio sektoriaus liberalizavimas reiškė viena – vartotojų kainų augimą. Taigi teisingai suprantu, ar ne?
Toliau – užtikrinti efektyvų infrastruktūros funkcionavimą visiems naudotojams. Seniai dalis kaimiečių negauna jokių paslaugų arba yra tokios, kad jie negali susimokėti. Užtikrinti, kad kaimo vietovėse patektų. Absoliutus melas!
Tai vis dėlto, kodėl reikia šiam įstatymui pritarti, jeigu viskas, ką surašėte, gyvenimo praktika rodo, kad viskas išeina atvirkščiai?
PIRMININKAS. Prašom, viceministre.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų mūsų nuostata rengiant ir pateikiant šį įstatymo projektą rėmėsi pagrindine šio įstatymo nuostata, kad visi Lietuvos gyventojai, kad ir kur jie gyventų, turi teisę į pašto paslaugos teikimą. Todėl yra šiandien galiojanti tvarka, kiek turi pašto skyrių išlaikyti Lietuvos paštas. Lietuvoje jų yra ganėtinai daug, netoli 800.
Antra, daromi visi veiksmai, kad tie pašto skyriai atsirastų arčiau vartotojų. Jie pereina į prekybos centrus, ir jūs jau matėte, kaip jie atrodo. Atsirado kita kokybė, sakykime, nebe už grotų laukia kliento pašto darbuotojai.
Ir trečia, liberalizavimas vis dėlto yra susijęs su rinkoje esančių kainų mažėjimu, o ne didėjimu, arba bent jau pagal infliaciją jeigu žiūrėsime, tai kainos auga mažiau nei bendra infliacija. Todėl šiandien Lietuvos pašto paslaugomis naudojasi tikrai didžioji dauguma Lietuvos gyventojų. Tą įrodo ir paslaugų skaičiaus augimas. Ir, aišku, patogumas šiandien yra padidėjęs. Jeigu jūs naudojotės pašto paslaugomis, turėjote vis dėlto pastebėti, kad šiandien paslauga teikiama tikrai neblogai.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mane irgi labai sudomino aiškinamajame rašte nurodyti tikslai. Štai cituoju būtent penktąjį: „Skatinti informacijos sklaidą kaimo vietovėse.“ Visa širdimi susidūriau su skaudžiais kaimo pašto skyrių uždarymais. Bandžiau atkovoti, kad jie dar išliktų mūsų Lietuvoje. Centralizacija vykdoma masiškai. Iš tikrųjų, gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad paslauga būtų arčiau žmogaus. Miestuose galbūt, bet regionuose ir kaimuose yra priešingai tam, ką jūs teigiate. Tad klausimas labai paprastas ir tiesmukas: ar Lietuvos kaimuose išliks pašto skyriai?
R. VAŠTAKAS. Ačiū už klausimą gerbiamajai Seimo narei. Iš tiesų pašto skyrių kiekviename kaime nėra ir kiekviename kaime jie negalės išlikti. Tačiau, kada skaičiuojam, aš tik pavyzdį galiu pasakyti, kai, dirbant visą darbo dieną arba kad ir 6 valandas, apsilanko du lankytojai, o pašto skyriaus savikaina žiemos metu, kada šildymas, yra 8 tūkst. Lt, tai iš tiesų paštui, esant akcinei bendrovei, yra ganėtinai sudėtinga tokį pašto skyrių išlaikyti. Tada tariamasi su kelių rajonų seniūnijomis, kad perkeltume į prekybos centrą ten, kur visiems būtų patogu, ir kad būtų bent jau už savikainą arba kad finansavimo reikėtų ne tokio didelio. Šis principas yra naudojamas, bet šiuo metu yra sustabdytas skyrių uždarymas, bandoma renovuoti juos arba perkelti į prekybos centrus, kad bendruomenės, kuriose gyvena po 100–150 žmonių, tikrai turėtų vieną pašto skyrių.
O dėl informacijos, jeigu galima dar dviem žodžiais, tai paštas yra numatęs, kad po metų, gal ir greičiau, turėtų turėti galimybę visi gyventojai, atėję į pašto skyrių, naudotis internetu. Tai yra gauti informaciją atėję į paštą. Taip, kaip dabar bibliotekose, ateityje bus ir ten galimybių. Todėl, mano supratimu, tikslas yra surašytas ir perspektyviai, ir pagrįstai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ar ne per daug dėl tokio įstatymo – mūsų Seimo Teisės departamento 43 pastabos? Vienas dalykas. Ir antras. Kaip šiame įstatyme sprendžiamos prenumeratos teikimo paslaugos, kurios yra nuostolingos paštui? Ar šis įstatymas pagaliau išsprendžia šitą problemą, ar kiekvienais metais, svarstydami biudžetą, mes čia padiskutuojame, surandam kažkiek pinigėlių kažkokiu kitokiu būdu, ar vieną kartą už paslaugas bus mokoma tiek, kiek priklauso? Ačiū.
R. VAŠTAKAS. Ačiū jums už klausimą. Jeigu galima, nuo antros dalies pradėsiu atsakymą. Iš tiesų šiame įstatyme yra pateikta tokia kompensavimo tvarka, kokia buvo pateikta ir ankstesniame Vyriausybės pasiūlyme dėl Pašto įstatymo, kad kiek valstybė atranda lėšų, t. y. Seimas, kiek jis skiria, pagal tai yra kompensuojama yra gyventojams. Jeigu Seimas biudžete nenumato lėšų, tada paštas savo kainas sureguliuoja taip, kad išlaikytų savikainą, ne aukščiau. Taip, čia yra pasiūlymas tokiu būdu išlaikyti. Taigi perduota atsakomybė ir teisė pačiam Seimui spręsti. Jeigu norės, gali padengti visus kaštus. Iš tikrųjų biudžetą tvirtina Seimas, Vyriausybė teikia projektą, tačiau atsižvelgdama į Seimo narius.
O dabar galiojantis Pašto įstatymas įpareigoja Vyriausybę kompensuoti, tačiau biudžete, kurį patvirtino Seimas, nė vieno lito nėra numatyta kompensacijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Kuzminskas. Prašom, kolega,
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia dauguma Seimo narių jau minėjo dėl tų uždavinių. Mane irgi domina antrasis: „Užtikrinti laipsnišką ir kontroliuojamą pašto sektoriaus liberalizaciją, visišką sektoriaus liberalizaciją numatant 2013 metais.“ Ar jūs numatote tą liberalizaciją įvesti? Jos pasekmės dėl ekonominių sankcijų šiame įstatyme… Net vienuolikoj straipsnių bus ekonominės sankcijos – Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nustačius pažeidimą, ekonominės sankcijos, pranešimai apie pažeidimus ir t. t. Ar reikalinga ta jūsų visiška liberalizacija, kad bus tiek daug sankcijų? Tiek numatote, kad bus kliūčių ir visokių pažeidimų? Ačiū.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū už klausimą. Galėčiau pakomentuoti taip. Jeigu yra monopolistas, teikiantis paslaugas, tokių įstatymų arba sankcijų faktiškai nereikia, nebent vartotojui apsaugoti, ką sprendžia vartotojų teisių gynimo tarnybos. Tačiau jeigu rinka liberalizuojama, o tai yra numatyta reglamentuose, privalomos taisyklės ir privalomas jų laikymasis. Nes rinkoje bus ne vienas, ne du ir ne 15 žaidėjų. Todėl visi turi žinoti taisykles ir visi turi žinoti, kokios nuobaudos už tai, jeigu tų taisyklių nesilaikysi. Tik tokiu būdu, nes dalis nuobaudų yra už tai, kad, įsivaizduokite, ne tik Lietuvos paštas galės vykdyti universalią pašto paslaugą, bet ir visi kiti. Pavyzdžiui, kažkam nuolat ateis atplėšti vokai. Negalima šito leisti. Tai yra valstybės įsipareigojimas visuomenei, kad jie gaus laiškus, kuriuos išsiuntė, ir per tam tikrą laiką, ir tos kokybės, kokie yra. Todėl yra numatyta nemažai sankcijų, kad šitų taisyklių, arba įstatymų ir jų įgyvendinamųjų aktų, vis dėlto būtų laikomasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manyčiau, kad reikėtų eiti visiškai kitu keliu, nei dabar siūlo įstatymas – ne liberalizavimo, o centralizacijos keliu. Kad tų paslaugų, kurias teikia valstybė, kitos įmonės paprasčiausiai neteiktų. Faktiškai tada atpigintume pašto paslaugas. Jūs pats dabar žinote, kad miestų centruose įsisteigia privačios kompanijos, kurios tas paslaugas atlieka pigiau negu paštas, o kainos, kaip sako, šakneles palieka valstybinei įmonei. Tai palaukite, ar jūs nemanote, kad reikėtų skelbti konkursą, jeigu jau jūs nenorite valstybinei įmonei suteikti tokių sąlygų visoje Lietuvoje, ir kas laimėtų tą konkursą, turėtų teikti visur – ir kaime, ir mieste? Mes gerokai atpigintume pašto paslaugas, nereikėtų tiek daug pinigų iš biudžeto. O jūs siūlote atvirkštinį variantą – valstybinė įmonė, jai numatytos deleguotos funkcijos ir niekas, mano manymu, kitas negalėtų čia kišti kojos valstybinei įmonei.
R. VAŠTAKAS. Ačiū. Klausimas tikrai labai rimtas ir, manau, teisingas. Galėčiau atsakyti, kad taip, kaip jūs sakote, taip iš esmės ir bus. Tai reikštų, kad įstatymas, kurį dabar pateikiu, jeigu jis bus priimtas, o liberalizavimas yra privalomas nuo 2013 m. sausio 1 d., suteiks teisę Vyriausybei arba įgaliotai Susisiekimo ministerijai arba kam nors kitam, kas tą darys, paskelbti konkursą dėl universalių pašto paslaugų teikimo visoje Lietuvos teritorijoje. Ir ta kompanija, kuri turės geriausią tinklą, mažiausias kainas, ta ir laimės.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. VAŠTAKAS. Laimės ne vieniems, bet gal septyneriems ar dešimčiai metų. Todėl tas rezultatas ir turėtų būti pasiektas.
PIRMININKAS. Dėkoju, viceministre. Klausia V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs teigiate, kad liberalizavimas susijęs su kainų mažėjimu. Bet gyvenime mes matome kitaip, kad susiję su privatizacija, centralizacija ir paslaugos nutolimu nuo kaimo žmogaus. Jūsų ministerija siūlo tą įstatymą, pažiūrėkite, kiek liberalų sėdi salėje? (Balsai salėje) Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimas ne dėl įstatymo projekto. Viceministras gali atsakyti, gali neatsakyti. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ar galima, neatsakyti į šitą klausimą?
PIRMININKAS. Galima. (Balsas salėje: „Negalima!“) R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, man susidaro toks įspūdis, kad vis dėlto tos viešosios paslaugos, kurios yra būtinos, tarkim, švietimo, susisiekimo arba ryšių paslaugos mūsų visuomenei, tautai yra būtinos ir, man atrodo, valstybės viešasis interesas kaip tik ir yra teikti paslaugas. Galbūt šiek tiek retoriškai pasakysiu, bet man šitas pašto skyrių, arba tiesiog pašto, optimizavimas, kaip jūs sakote, kiti sako, kad liberalizavimas, primena ir kaimų pradinių mokyklų švietimo sistemos naikinimą. Čia irgi vyksta kažkas labai panašaus.
Dar vienas dalykas dėl tos konkurencijos. Norint išlaikyti rimtą konkurenciją, reikia, kad ir valstybė vykdytų kažkokią funkciją. Tada konkuruojanti privati bendrovė irgi stengsis laikyti žemesnes kainas.
PIRMININKAS. Laikas!
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Bet jeigu siaurinsim funkcijas, ko gero, prieisim prie to, kad Lietuvos paštas gali bankrutuoti? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. VAŠTAKAS. labai ačiū už klausimą. Manyčiau, kad paties Lietuvos pašto, kaip akcinės bendrovės, veikla per pastaruosius keletą metų labai aiškiai įrodė, kad galima ir paslaugas teikti, ir siūlyti gyventojams naujas, ir modernizuoti pašto skyrius, ir kartu pasiekti įmonės, sakykime, pelningumą. Kadangi valstybėje reikia mokėti ir dividendus akcinėms bendrovėms, kad turėtų biudžete tam tikrą skaičių lėšų, nes įmonės turi veikti efektyviai ir paslauga turėtų būti teikiama gana kokybiškai, tai šiuo atveju iš bendrų pašto paslaugų, kurios veikia kaip rinkos paslaugos, Lietuvos paštas ir uždirba pelną.
Tuo tarpu iš universalių pašto paslaugų arba iš spaudos pristatymo, jūs žinote, kad yra nuostoliai. Praeitais metais iš kitų veiklų, pavyzdžiui, spaudos pristatymo, patirtus nuostolius padengė pati įmonė iš kitų uždirbtų pinigų. Pelnas būtų buvęs gerokai didesnis. Todėl iš tikrųjų tai Seimo klausimas, ar norėtų geriau per nuolaidas ir gyventojams tegul būna nuostolinga, ar vis dėlto geriau per dividendus ir paskui per tų pačių lėšų paskirstymą? Šitas klausimas susijęs su pinigais ten arba ten, o paslaugų kokybė iš tikrųjų gerėja ir tai liberalizuotai rinkai ruošiamasi gana stipriai.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, žinote, aš nelabai tikiu kalbomis apie paslaugų kokybę. Tiesiog netikiu. Paslaugų kokybės aspektų yra labai daug, vienos teikiamos vienaip, kitos kitaip. Mano klausimas paprastesnis. Jūs esate Vyriausybės atstovas, Vyriausybė siūlo biudžeto projektą, tai yra išimtinė jos teisė. Kodėl Vyriausybė nenumato (nors įstatymas nustato, kad Vyriausybė privalo kofinansuoti ir padengti kai kurias išlaidas), kodėl Vyriausybė biudžete ignoruoja šitą dalyką ir neskiria pinigų, kad paslaugos gyventojams būtų prieinamos, ypač ten, kur reikalingos subsidijos, nes paslaugų teikimas yra labai toli nuo centrų ir t. t.? Kodėl Vyriausybė ignoruoja šitas pozicijas?
R. VAŠTAKAS. Ačiū už abu klausimus. Jeigu galima, pradėsiu atsakinėti nuo pirmojo. Man iš tiesų yra šiek tiek lengviau, nes aš žinau skaičius. Jeigu mes palyginsime Lietuvą su Didžiąja Britanija, tai šiandien pašto paslaugų pristatymo kokybė per, pavyzdžiui, dviejų arba trijų dienų laikotarpį, ir pašto paslaugų kokybė pagal laiškų ir kitų siuntų praradimą… statistiniai rodikliai yra geresni negu Didžiosios Britanijos. Galiu pasakyti, kad Europos Sąjungoje mūsų lygis yra geras, mes esame tarp pirmojo paslaugų teikėjų dešimtuko. Tai yra vienas klausimas. Aš galiu tuos skaičius pateikti, nes daromi tarptautiniai tyrimai ne Lietuvos pašto, tarptautinės institucijos daro visų šalių tyrimą, kaip jos vykdo pašto paslaugas.
Dėl antro klausimo. Lietuvos Respublikos Seimas yra kolegialus organas, taip pat ir Vyriausybė yra kolegialus organas, ir kartais tie pasiūlymai, kuriuos pateikia vienas ar kitas ministras, nepriimami arba pakeičiami, sakykime, į kitokius. Todėl klausimas iš tiesų būtų toks: kadangi biudžetą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, o Vyriausybė teikia tik projektą, tai aš toliau, jeigu galima, netęsiu atsakymo. Ačiū.
PIRMININKAS. V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, gyvenu Kaune, Romainiuose. Pas mus yra mažytis gražus pašto skyrius kartu su biblioteka. Aišku, keliai dar neasfaltuoti, nors tai jau seniai Kauno miestas, ir mūsų paštininkė ar laiškanešė atvažiuoja su dviračiu, bet ji su tuo dviračiu važiuoja apsikrovusi nešuliais. Sakykite man, kas sugalvojo, kad tos paštininkės ar laiškanešės turi prekiauti sėklomis, knygomis, įvairiais žurnalais? Jos lodo viso miestelio šunis, nes jos prie kiekvienos tvoros rėkia: gal pirksite ten kokį kažkokį? Pasirodo, pernai joms kažkas pristatė nekokybiškas sėklas. Kaip tos moterys, kurios dabar taip vargo, taip sunkiai dirbo, o dabar atsiras labai įdomūs žmonės, kurie mašinomis važinės, tai ką tos moterys, kurios tiek vargo…
PIRMININKAS. Laikas!
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). …ką jos toliau veiks? Ačiū.
R. VAŠTAKAS. labai ačiū už klausimą. Tikrai aktualus klausimas. Praeitais ir užpraeitais metais svarstant gyventojų paklausimus buvo pageidavimų, kad paštininkai pristatytų ir spaudą, ir laikraščius, ir pensijas, ir kartu, kad atneštų, pavyzdžiui, duonos, jeigu reikia. Kartais ne tik duonos, bet ir elementų, nes pasibaigė radijo imtuve. Buvo svarstomas klausimas, ar reikia suteikti tokią teisę pašto darbuotojams? Ji buvo suteikta, nes tai kartu yra ir pajamos, paties paštininko atlyginimo padidinimas. Tačiau paštininkui teikti šias paslaugas neprivaloma, jeigu jis nenori, gali neteikti. Mes pagalvojome, jeigu žmonės nori ir gali, tegul imasi šitų veiksmų. Antra, nebūtina važiuoti su dviračiu, galima, sakykime, motorinį dviratį, mopedą pasiimti. Įvairių variantų yra Lietuvos skyriuose. Sakyčiau, tas universalumas padeda suteikti žmonėms paslaugas išplečiant jų galimybes, ne tik pristatant pašto siuntas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Mano klausimas labai trumpas. Kiek dabar kaimuose yra pašto skyrių ir kiek jų liks po šio įstatymo priėmimo, jeigu jis bus priimtas?
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū už klausimą. Atmintinai nežinau, bet turėtų būti apie 780 ar 783. Bijau garantuoti, bet šiandien yra iki 800 paštų skyrių. Šitas įstatymas nedaro jokios įtakos šitų pašto skyrių skaičiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime?.. Gal pailsėkite, kol procedūrinius klausimus išnagrinėsime. Prisėskite truputėlį. Gerai. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kadangi du projektai, tai du – už, du – prieš. Ar kalbame dėl abiejų iškart, ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl abiejų. B. Bradauskas – nuomonė už. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Užsirašiau kalbėti už, kad šis įstatymo projektas atsidurtų Seimo tinklalapyje ir kad žmonės galėtų susipažinti, kaip valdantieji nori ištuštinti kaimą, uždaryti paskutinę įstaigą, kuri dar ten yra, kuri dar veikia, kad kaimas liktų kažkokia neaiški masė. Ligonines uždarėme, ambulatorijas uždarėme, taupomąsias kasas uždarėme, parduotuves uždarėme – viską uždarėme. Čia staiga dabar tokiu įstatymo projektu skelbti konkursą paslaugoms… Gerai. Privatininkas laimės. O ką jis toliau darys? Nėra nė vienos privačios įmonės, kuri dirbtų nuostolingai. Ji sieks pelno. O paskui mes labai aiškiai kalbėsime: čia yra privatininkų reikalas, valstybė negali dotuoti, valstybė negali paremti. Kad tas žmogelis gautų laišką arba kažkokią žinutę, jam reikės mokėti pusę pensijos. Galvokime, ką darome. Aš balsuoju už, kad šis įstatymas atsidurtų tinklalapyje, kad žmonės pamatytų, ką valdantieji daro su mūsų kaimais ir miesteliais.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai malonu klausytis viceministro tribūnoje. Jis sako: nejaugi dėl dviejų žmonių mes varinėsime tenai paslaugas? Aš noriu palyginti. Štai vienkiemyje gyvena ūkininkas, turi dešimt galvijų, 20 kiaulių, dar kažko turi, turi du vaikus, nuveža į mokyklą, ir jis tik vienas apylinkėje gyvena. Kas jis toks, kam jam spauda, kam jam laikraščiai, kam jam knygos? Visai kitas dalykas – viceministras sėdi prie stalo. Štai kam reikia paslaugų. Todėl einame… Jų nedaug, jiems tegul nieko nebus, o čia pelningumas ir pelninga. Pelningą duosime privatininkams, nepelningą – valstybei. Viena, kita (…), paskui valstybė sako: neturim pinigų, negalim… Privatininkams atiduoda. Tada kaina op, ir viskas.
Gerbiamieji, atmeskime tokius įstatymus, kurie mato ne visumą, o mato tik atskirą už gana turtingo stalo sėdintį kokį nors elitą. Reikia matyti žmogų ir jo duodamą naudą, nes vienas duoda didesnę naudą negu kartais dešimt sėdinčių biurokratų.
PIRMININKAS. Ačiū už karštą kalbą. A. Endzinas. Prašom, kolega.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš suprantu, kad vyresnės kartos parlamentarams kartais sunku įsivaizduoti, kad gyventi reikia pagal pajamas arba pagal kišenę. Ką darysi! Laikas turbūt yra toks, kad negailestingai prie to prives ir išmokys taip gyventi.
Kita vertus, iš tikrųjų man labai patiko išsamus ir kompetentingas gana sudėtingo klausimo pateikimas, kantrus ir nuoseklus atsakymas į kartais, pasakysiu taip, savotiškus klausimus, todėl pasisakau už šį projektą. Manau, kad jį reikia atidžiai komitetuose svarstyti skaitant ir įsigilinant į keliamus klausimus. Raginu kolegas tam pritarti. Dėl liberalų dalyvavimo, aš manau, kad užteks sveiko proto tiek dešiniesiems, tiek kairiesiems, kad tokį įstatymą mes priimtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už išreikštą didelę viltį. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis viceministre, kuris pateikėte šį įstatymą. Žinote, atsakėte į mano klausimą, supratau vieną dalyką. Bus paskelbtas konkursas ir laimės kažkokia kita stambi įmonė, o Lietuvos paštas bankrutuos. Faktiškai bus uždarytas, likviduotas ir visas turtas parduotas. Man atrodo, čia labai gudriai yra parengta, kaip privatizuoti Lietuvos paštą. Apie tai kalbama labai daug metų ir vis ieškoma įvairiausių būdų, nes likęs dar vienintelis gana neblogas kąsnelis.
Tikrai negalėčiau už tokį įstatymą balsuoti. Aš manau, valstybinė įmonė, funkcijos deleguotos įstatymu, tegu nustato ar Vyriausybė, ar ministerija, įkainius suskaičiavusios, tegul atlieka šią funkciją visoje Lietuvoje. Tai vis dėlto yra strateginė įmonė ir aš manau, kad tikrai nereikėtų privatizuoti. Čia tiesiausias kelias į privatizavimą, o privatizavus tikrai bus uždaryti visi paštai kaimuose.
Dar vienas momentas. Gerbiamasis viceministre, jūs džiaugiatės, kad paštų skyriai atidaromi prekybos tinkluose. Taip branginamos paslaugos, nes paštui vietą išsinuomoti dideliame prekybos centre kainuoja apie 10 tūkst. Lt per mėnesį. Labai didelis mokestis už nuomą. Man atrodo, čia tikrai ne atpiginame, o branginame šias paslaugas. Aš negaliu, nors ir kaip jus gerbčiau, už šį įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Vienas procedūrinis klausimas. Ar balsuojame dėl abiejų projektų iškart, ar dėl kiekvieno atskirai? Dėl abiejų? Gerai, dėl abiejų. Prašom susikaupti, nes pareikštos įvairios nuomonės. Ar pritariame pateiktiems Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo ir Kelių transporto kodekso įstatymo projektams po pateikimo? Balsuojame dėl abiejų projektų. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo 98. Balsavo 97: už – 34, prieš – 27, 36 susilaikė. Nepritarta. Atiduodame tobulinti Vyriausybei? (Balsai salėje) Atmesti? Gerai. Kolegos, dėmesio! Du variantai. Po to kalbos dėl atsitikusio dalyko ar kokios kitos pastabos. Tai yra du variantai. Pirmas variantas – atiduodame taisyti iniciatoriams, t. y. Vyriausybei, ir antras – atmetame. Taigi mygtukas „už“ – už atidavimą Vyriausybei taisyti, mygtukas „prieš“ – už atmetimą. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje)
49 – už, prieš – 48. Atiduodame Vyriausybei taisyti.
Dabar replikos. Kolega E. Pupinis – pirmasis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai gaila, bet ir buvęs įstatymas nė kiek nedraudė uždaryti skyrių ir tikrai jų buvo nemažai uždaryta, todėl šios kai kurios kalbos nei padeda, nei trukdo uždaryti skyrius. Manau, vis dėlto reikėtų ieškoti sprendimo, kad pašto prieinamumas būtų sprendžiamas. Ne taip, kad atidėliojama, ne tik finansinės naudos žiūrima, bet ir sprendžiama. Norėjau siūlyti, kad būtų grįžta ir teikta mūsų komitetui svarstyti, tačiau kadangi atidėta, tie, kurie teiks pasiūlymus, kad vėlgi įstatymas būtų rengiamas taip, kad būtų suteikiamos paslaugos ir tiems, kurie galbūt jų negauna. Savaime suprantama, kad tai kainuoja, tačiau be kainos, be pinigų nieko nebūna.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A. Kašėta. Prašom.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, girdėjome daug demagogijos apie neva uždaromus paštus. Noriu priminti, kad panašių iniciatyvų buvo anoje kadencijoje tų pačių socialdemokratų, kurie dabar verkia vilko ašaromis. Buvo kalbama ne apie paštų uždarymą. Buvo kalbama apie paslaugų prieinamumą. Taigi nereikia klaidinti. Bet kokiu atveju aš esu tikras, kad, beje, su panašiu europiniu projektu ateis socialdemokratai, jeigu jiems nusišypsos laimė būti per kitą kadenciją valdžioje.
PIRMININKAS. B. Bradauskas paaiškins. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Kada mes norime ką nors padaryti savo tėvynėje, visada remiamės Europa. Bet niekas nepasigiliname, o kaip gi ten iš tikrųjų yra. Tada panaikinkime viską. Kodėl dar mūsų kaimas egzistuoja? Nereikia jo, panaikinkime, tegul jo nebūna!
Aš noriu replikuoti ponui A. Endzinui. Nežinau, kokią jūs vidurinę mokyklą baigėte. Šiaip visą laiką maniau, kad esate gana išprusęs žmogus, bet matau, kad reikia vis dėlto kaip… Mes su J. Veselka baigėme Siesikų vidurinę mokyklą. Jeigu jūs būtumėte baigęs tokią mokyklą ir turėjęs tokius pedagogus, tikrai nebūtumėte kalbėjęs, kaip kalbėjote anksčiau. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Man atrodo, kad čia nukreipiama diskusija į šoną. Vis dėlto kolega A. Endzinas turi kažką pasakyti. Prašom. (Balsai salėje) Dėmesio, kolegos!
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš gal susilaikysiu nuo atsakymo kolegai. Manau, niekur neveda diskusija apie mūsų mokytojus. Aš gerbiu ir jūsų mokytojus taip pat, kaip ir savo.
Aš norėčiau, gerbiamasis pirmininke, atkreipti jūsų dėmesį, kad, svarstydami Prekybinės laivybos įstatymo pataisas, paskirdami pagrindiniu Ekonomikos komitetą, mes pasielgėme visiškai teisingai. Mes nespėjome pasiūlyti, kad Jūrinių reikalų komisija taip pat galėtų apsvarstyti kaip papildoma šį klausimą. Jeigu Seimas pritartų ir leistų sugrįžti jums pavedant, būtų labai malonu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Tuoj paklausime. Ar kolegos neprieštarauja, kad, nagrinėjant Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą, būtų ir Jūrinių reikalų komisija? Sutinkame? Ačiū.
Taigi dabar dar viena replika. Kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke, kad suteikėte teisę pasakyti. Išties norėtųsi, kad iniciatoriai, kurie dabar turėtų tobulinti įstatymo projektą, sakytų tiksliai, kaip reikia direktyvas perkelti ir išlaikyti Europos reikalų komiteto griežtą reikalavimą, kad negalima perkelti iš direktyvų daugiau, nei jose yra numatyta priemonių. Tuo tarpu visas kitas, kurios yra mūsų nacionalinėje teisėje, reikėtų rengti kitaip. Teikti kitokio pobūdžio pataisas, kad mes galėtume diskutuoti apie daugelį dalykų. Tai vienas mano prašymas, nes iniciatoriai turi žinoti, kaip tobulinti.
Kitas. Išties, mano nuomone, Lietuvoje ir šiame Seime tarp kolegų vyrauja keistas supratimas apie valstybę. Pasirodo, kad valstybėje negalima taip organizuoti reikalų, kad viešieji interesai būtų pakankamai finansuojami. Pasirodo, net Vyriausybė nesugeba suprasti, kad biudžetas naudojamas būtent tam, kad viešieji interesai nebūtų privatizuojami, kad viešojo sektoriaus paslaugos niekada nebūtų susietos su konkurencija, niekada nebūtų susietos su pelno siekimu, o biudžetas būtų pakankamai finansuojamas, nes to reikalauja ir europinis auditas, to reikalauja viešųjų gėrių konstitucinė doktrina, daugelis kitų dalykų. Man liūdnoka žiūrėti į kolegos A. Endzino argumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kad kolega A. Endzinas tyli. Ačiū už supratimą. Dirbame toliau.
15.53 val.
Dabar vėl kviečiu į tribūną viceministrą R. Vaštaką. Darbotvarkės 2-10 kompleksinis klausimas, tai yra Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto pertvarkymo į akcinę bendrovę Tarptautinį Vilniaus oro uostą įstatymo projektas. Kartu su juo – Aviacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kartu su juo – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Ir dar vienas projektas – tai Transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Dėl protokolo taip pat pasakau, kad pagrindinio projekto registracijos Nr. XIP-2352. Kartu su juo – Nr. XIP-2350, Nr. XIP-2351 ir tas mano minėtas Nr. XIP-2352. Kitų projektų registracijos Nr. XIP-2353, Nr. XIP-2354 ir Nr. XIP-2355. Visų projektų antrieji variantai ir visų projektų pateikimo stadija. Tikiuosi, kad viceministras pateiks visus keturis projektus iš karto. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, aš antrą kartą esu su šiuo įstatymų projektų paketu. Seime buvau panašiai prieš metus. Gal ne visai tiksliai yra pažymėtas pavadinimas darbotvarkėje, nors pats dokumentas yra Lietuvos Respublikos tarptautinius oro uostus valdančių valstybės įmonių pertvarkymo į akcines bendroves įstatymo projektas. Tai yra ir Seimo Teisės departamente svarstyta, ir komitetuose. Norėčiau pasakyti, kad įstatymo pavadinimas darbotvarkėje ne visai atitinka įstatymų projektų paketo pavadinimą. Dėl trijų valstybės įmonių, tai yra Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, pertvarkymo.
Taigi po praeitais metais tobulinti grąžinto įstatymo projekto mes padarėme keturis pakeitimus. Iš tų keturių pakeitimų vienas yra, kad buvo siūloma Seimo narių sujungti projektus į vieną įstatymą, tai yra kad vienu įstatymu būtų teikiama dėl visų trijų oro uostų.
Antras pakeitimas, kad 2, 3 ir 4 straipsniai būtų papildyti žodžiais, kad „visų akcijų savininkė yra valstybė“, ir tai būtų įstatyme. Šitą mes ir padarėme, taip yra įrašyta.
Trečias pakeitimas. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo, dabar mes sugriežtinom, perkėlėme į 4 straipsnio 1 dalį, „kuriuose kapitalo dalį gali turėti“, perkelta, yra griežtesnis reglamentavimas, kad yra tik valstybės.
Ir paskutinis pakeitimas, kad… Tai yra tas pats pakeitimas, kad sprendžiamoji galia paliekama tik valstybei dėl tolesnės šitų įmonių veiklos. Na, ir įstatymo įsigaliojimo data yra įrašyta, praeitais metais ji nebuvo įrašyta, yra siūloma 2012 m. liepos 1 d.
Lydintieji dokumentai – Aviacijos įstatymas ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymas. Šie lydintieji yra papildantys šitą įstatymo projektą.
Visa esmė, priminsiu labai trumpai Seimo nariams, – kad būtų galima efektyviau valdyti įmones ir kad būtų galima pritraukti kapitalą, siūloma jų statusą pakeisti į akcinių bendrovių statusą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą net apie keturis projektus. Kadangi keturi projektai, tai klausimams skirkime 20 minučių. Sutinkame? Ačiū.
Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto atskleiskite tikrąsias priežastis, kodėl jūs norite būtent iš valstybinių įmonių šitas svarbias… iš tikrųjų ir strateginę reikšmę turinčius objektus pertvarkyti? Praktiškai tai, na, jūs tik formą pakeitėte, bet idėja ta pati liko. Gal paaiškintumėte visiems Seimo nariams?
R. VAŠTAKAS. Gerai. Tikrosios priežastys yra strategiškai labai tolimos. Esmė yra, kad Lietuvoje veikiantys visi trys oro uostai (valstybinės įmonės) šiandien yra aktyviai veikiami aplinkos, nes visi yra išsidėstę labai arti gyvenamųjų vietovių. Gyventojų skundai nuolat veikia, mes žinome tarptautinę patirtį, kad dalis oro uostų net yra uždaryti, nes visuomenės interesas, gyvenvietėms artėjant prie oro uosto, yra pažeidžiamas. Taigi tokiu būdu suvaržoma, kad arba nutraukiami skrydžiai vakarais netgi labai anksti, tada nebepatrauklūs būna ekonomiškai šitie oro uostai, arba bandoma sumažinti triukšmo lygį apribojant finansavimą arba baudas skiriant.
Mes turime labai aiškų, pavyzdžiui, Norvegijos Oslo pavyzdį, kai dėl tokių pačių aplinkybių po kelerių metų oro uostas turėjo būti iškeltas. Aš įsivaizduoju, kad ir Vilniaus oro uostas, ir Kauno oro uostas per artimiausius 15–20 metų gali atsidurti panašioje situacijoje kaip ir Oslo oro uostas. Norvegijos valstybei Oslo oro uosto iškėlimas kainavo daugiau negu 2,5 mlrd. eurų. (Tuoj baigsiu atsakyti. Aš galiu, jeigu yra reikalavimas, nutraukti. Tada pabaigsiu trumpai pasakoti.) Ir šitie pinigai, kadangi valstybė tokių pinigų neturi tiesiogiai iš biudžeto skirti 2,5 mlrd. Lt, jie paprastai pritraukiami iš privačių lėšų. Ir konsultantai mums pasiūlė, jeigu oro uostai pertvarkomi į akcines bendroves, jie gali būti pasiūlyti vadinamajam delegavimui, skelbiant konkursą, neprarandant nė vienos akcijos, neatsisakant valstybei savo įtakos oro uostams. Tas vadinamasis delegavimo principas, kad ateitų ir perimtų valdymą vieno ar kito oro uosto tokios kompanijos, kurios šiandien valdo 25, 30 ar 50 oro uostų pasaulyje. Su tam tikrom sąlygom, išlaikant kryptis ir panašiai. Ir per tam tikrą metų laikotarpį, 10, 15 ar 20 metų laikotarpį, pastatyti naują oro uostą. Pavyzdys čia būtų, atsimenate, ir esant socialdemokratų Vyriausybei, gerbiamajam A. Brazauskui esant valdžioje buvo svarstomas variantas dėl naujo oro uosto statybos tarp Vilniaus ir Kauno kažkurioje teritorijoje…
PIRMININKAS. Laikas!
R. VAŠTAKAS. Taigi strategiškai žiūrint dėl lėšų trūkumo ateityje biudžete, o jų tikrai trūks, mes siūlome pajudėti dabar su visais saugikliais, kad galima būtų ne tik efektyviai valdyti oro uostus, bet pamažu ieškoti būdų, kaip pritraukti lėšų naujam oro uostui arba tų pačių oro uostų vystymui.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Šaulienė. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, vis dėlto nėra, na, kaip čia pasakius, labai saugu, kai jūs siūlote iš Aviacijos įstatymo 2 straipsnio išbraukti oro uostų infrastruktūrą, kad jinai yra valstybės nuosavybė.
R. VAŠTAKAS. Taip.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Bet kaip tada užtikrinsime, kad pusė akcijų, jeigu pati infrastruktūra nepriklausys valstybei, bus privačiose rankose, kaip mes užtikrinsime, kad tikrai valstybė išlaikys dominuojančią politiką ir kitus reikalus užtikrins?
R. VAŠTAKAS. Ačiū už klausimą. Tas užtikrinimas yra Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatyme ir jokių akcijų pasikeitimų negali būti be Seimo pritarimo. Tai yra viena.
Antra, jeigu mes atskiriame ir paliekame tą infrastruktūros dalį, tai procesiškai, sakykime, įmonės valdymo aspektu jokio efektyvumo nebegali būti, nebeįmanoma bus, sakykime, be Vyriausybės nutarimo ar kokio nors kito dokumento bet kokį remonto darbą atlikti tos infrastruktūros. Tai šiuo požiūriu, mes manome, efektyvesnis variantas yra visą kontrolę perduoti Seimui, kad niekas negalėtų keistis nuosavybės teisėje, tačiau atsirastų galimybė efektyviau valdyti tą visą infrastruktūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, žinote, Ostapas Benderis turėjo tokį įdomų klausimą, po kiek opiumas liaudžiai? Atsimenate tokį klausimą? Tai aš neklausiu taip, aš vis dėlto paklausiu jūsų, kodėl neinate paprastesniu keliu, kur, pavyzdžiui, viena valstybinė įmonė vietoj trijų? Jūs iš karto pereinate prie akcinės bendrovės. Aišku, neaptariama daug dalykų, o paskui, kai jūs siūlote Aviacijos įstatymą, jūs ten išbraukiate įdomius dalykus, žemės sklypus išbraukiate, nors pats kalbėjote apie Oslo padėtį. Šiaip, normaliai, tarkime, Briuselyje aplink oro uostus sklypai paliekami ir ten leidžiama statyti logistikos centrus, viešbučius, verslo centrus ir daugelį dalykų. Ir žemės sklypus, priešingai, išsaugo, kad jokiu būdu ten neitų namų statyba, kad nebūtų gyventojų. Jūs gi čia keistai elgiatės, išbraukiate žemės sklypus, kurių yra aplinkui, kurie galėtų būti naudingi logistikai ir visiems kitiems dalykams, ne gyventojams…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ir siūlote mums patikėti, kad jūs nieko negalvojate. Nekaltai siūlote pataisas.
PIRMININKAS. Viceministre, vieną sekundę! Aš turiu patikslinti labai dažnai sklandančią sparnuotą frazę: ne opiumas liaudžiai, o liaudies opiumas. Toks yra tikslus lietuviškas vertimas. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū. Norėčiau pakomentuoti taip, iš tiesų mes kalbame tik apie teritorijas ir sklypus, kurie priskirti šiandien valstybinėms įmonėms – Vilniaus oro uostui, Kauno ir Palangos oro uostams. Į kitas teritorijas, kurios yra šalia oro uostų, mes neturime jokios teisės, net, sakykime, siūlyti pagal šį įstatymą, to nėra įstatyme.
O kita dalis, kurią iš tikrųjų pasiūlyčiau arba priminčiau Seimui, kad artėjimas prie tų objektų, Palangos ar Vilniaus, ar Kauno oro uostų privačių sklypų, ir šiandien valdomas kitais įstatymais – žemės. Deja, pakeitimų jokių nėra ir tas artėjimas privačios nuosavybės ir skundų skaičius didėja. Aš tikrai galiu pripažinti, kad neturėdami teisės kištis į kitus sklypus mes to ir nedarėme. O visos teritorijos, priskirtos oro uostams, mes siūlome, kad būtų perduotos toms akcinėms bendrovėms, kurių akcijas tiesiogiai valdys ir prižiūrės tiktai Seimas, neleisdamas nė vienai akcijai niekur nukeliauti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs čia mums pasakojate apie oro uostų nukėlimą kažkur ar miesto nukėlimą nuo oro uosto, bet aš peržiūrėjau visus tuos įstatymus ir nieko apie tai nėra. Tai va, visada pasakos turi arba laimingą, arba nelaimingą pabaigą. Tai šiuo atveju aš jums iššifruoju, Birutė čia dar kažką šnekėjo, elementariai jūsų aiškinamajame rašte aiškiai pasakyta, ko jūs siekiate. Jūs norite, kad iki 50 % šių objektų būtų galima privatizuoti arba perduoti patikėjimo teise valdyti. Tai jeigu jūs to siekiate, tai tiesiai šviesiai pasakykite. Vėl kaip ir Pašto įstatyme grietinėlę duoti nuimti ir privačioms kompanijoms valdyti, nugriebti patį skaniausią gabaliuką, o valstybei palikti nuostolingus barus. Mes jau turime, matome, kas darosi Vilniaus oro uoste. Todėl tiesiai šviesiai ir pasakykite, kad jūs grįžote su įstatymu, kurio pagrindinis tikslas – dalį oro uostų infrastruktūros, žemės perduoti į privačias rankas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
R. VAŠTAKAS. Jeigu gerbiamasis Seimo narys teigia taip, kad mūsų nuomonė yra tokia – perduoti į privačias rankas, tai aš galiu užtikrintai pasakyti, kad taip nėra. Tai yra tik palikta galimybė šiame įstatymo projekte pačiam Seimui spręsti tokį klausimą. Mūsų nuostata šiandien yra labai aiški – neturi būti nė viena akcija niekam perduota. Aš kalbėjau apie kitą variantą, kad gali būti deleguotas įmonių valdymas, tačiau ne akcijų kažkam pardavimas, perdavimas. Bet galimybė šiame įstatyme tokia palikta ir, ar ja pasinaudoti, spręstų Seimas.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Nematau. K. Komskis, nematau. B. Bradauskas. Irgi nėra. (Balsas salėje: „Broniau!“) J. Urbanavičius. A, B. Bradauskas atsirado. Prašom. B. Bradauskas, prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, taip ir nelabai supratau iš jūsų kalbos ir panašiai. Iš tikrųjų čia buvo toks klausimas, o kam gi reikia dabar judinti tą dalyką, kuris nusistovėjęs, yra tikrai strateginiai dalykai? Ar jūs iš tikrųjų norite viską privatizuoti, jau susiejant su prieš tai svarstomu klausimu, paštą, oro uostus, geležinkelius ir visa kita, kad valstybė būtų visai plika ir nuoga? Ar tai yra jūsų, liberalų, toks siekis?
R. VAŠTAKAS. Ačiū už klausimą. Jeigu jūs paminėjote paštą, ir aš galėčiau jį paminėti, paprastai pagal tradicijas ir istoriją mes žinome, kad įmonės, kurias norima privatizuoti, paprastai privedamos beveik prie bankroto. O Lietuvos paštas nuo 63 mln. nuostolio per trejus metus pasiekė pelną. Tai ar panašu būtų į tai, kad didinant įmonės vertę būtų siekiama privatizuoti?
Antra, dėl šio įstatymo projekto. Tikrai nekalbama apie privatizavimą, kalbama apie tam tikrą lankstumą, kad būtų pagerintas mūsų gyventojų susisiekimas, sakykime, oru ateityje, sprendžiant tuos klausimus strategiškai. Tai aš atsakau labai aiškiai – jokio privatizavimo šiame klausime nėra.
Ir trečias klausimas, kurį aš išgirdau, ar tikrai verta skubėti. Gerbiamieji, tai priklauso tik nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai. Jeigu jūs palaikysite, tai tada mes iš anksto pradėsime ruoštis strategijai, jeigu jūs nepalaikysite to įstatymo projekto, na, jį svarstys kitos ar dar kitos Seimo kadencijos, kai bus matomas labai didelis lėšų trūkumas biudžete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Urbanavičius. Prašom, kolega.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas panašus į Broniaus. Norėjau paklausti. Šių kai kurių pataisų priėmimas, ar nepalengvins kelio lengvesniam privatizavimui mūsų strateginių objektų? Noriu pabrėžti, ar nepalengvins?
R. VAŠTAKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šitas klausimas būtų toks, ar Seimo nariai nori sau dar didesnių pančių? Tai lieka Seimo, kaip ir dabar yra, taip ir lieka ateityje Seimo sprendimas, Seimo balsavimo klausimas. Taip jis ir lieka šiame įstatyme, jeigu Seimas priims, kad reikia dalį akcijų privatizuoti ir pakeisti įstatymus, taip ir bus. Šiandien jokių lengvatų čia nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Kuzminskas. Prašom, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, man teko dirbti darbo grupėje, kai mes svarstėme prieš tai pateiktus atitinkamus įstatymus. Šiek tiek yra pasikeitimų po jūsų, kad jau šimtą procentų atitinka, akcijų valstybei lieka ir taip toliau. Tačiau vis tiek man kelia abejonių ir mes siūlėme galbūt vienam oro uostui šiuo metu leisti tapti akcine bendrove, pavyzdžiui, Palangos oro uostui. Tačiau Vilniaus ir Kauno oro uostų kol kas tikrai neliesti, palikti valstybinius, nes mes negalėsime garantuoti galbūt net ir saugumo. Kaip akcinę bendrovę po to mes galėsime apsaugoti? Čia ir saugumo darbuotojai turės dirbti, nes matėm, kas darosi pasaulyje, – lėktuvų grobimas ir taip toliau. Ar akcinė bendrovė galės užsisakyti? Kiek jai kainuos atitinkama apsauga? Ačiū.
R. VAŠTAKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tai mes nagrinėjome tarptautinę patirtį, turėjome ir konsultantus, kurie, sakykim, parengė visos mūsų aviacijos strategijos studiją. Tai buvo padaryta prieš trejus metus. Mes pagrįstai teikiame visų oro uostų šitą projektą, sudėdami visus saugiklius, nes tarptautinei rinkai, jeigu mes sugalvosime, kad galime kam nors deleguoti valdymą, gali būti įdomu paketas. Pavyzdžiui, vienas Vilniaus oro uostas arba Vilniaus ir Kauno oro uostas. Palanga visada liks kaip papildomas krūvis, nes tas oro uostas, kuris dabar vykdo, sakysim, funkcijas ir yra nedidelis skrydžių skaičius, gali būti visiškai neįdomus niekam iš tų operatorių.
Antras komentaras būtų tai, kad lengviau būtų pritraukti, jeigu akcinės bendrovės ir regioninės savivaldybės, kurios šiandien labai sudėtingai sprendžia klausimą dėl bendradarbiavimo su oro uostais tam, kad atsirastų naujų skrydžių krypčių… Čia labai sėkmingas pavyzdys yra Kauno oro uostas. Aš galėčiau padėkoti ir pasidžiaugti tokia geranoriška Kauno savivaldybės reakcija ir dalyvavimu tame procese. Tačiau, kaip matote, Palangos oro uoste, nors beveik dvejus metus dirbame prie tos temos, negalime padidinti skrydžių skaičiaus vien dėl savivaldybių iniciatyvos per mažo buvimo. Ir man paskutiniame susitikime Klaipėdoje, kuris vyko su septynių rajonų savivaldybėmis, buvo pasakyta: jeigu mes turėtume akcijų šituose oro uostuose kaip savivaldybės, mes gal šiek tiek ir kitaip žiūrėtume į tą skrydžių skatinimą ir bendradarbiavimą. Čia dar viena galimybė tas įmones panaudoti efektyvesniu būdu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys. Prašom, kolega.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt žinote, kad 2010 metais Kauno oro uostas buvo sparčiausiai besivystantis oro uostas Europoje. Sakykite, iš vienos pusės, kam reikia visų šitų jūsų siūlymų, turint tokią situaciją, tokį spartų vystymąsi, dar kažką daryti? Tada tiesiai šviesiai sakykite, siūlykite privatizuoti mūsų pagrindinius oro uostus ir tik tada pagal jūsų matymą šitie oro uostai dirbs gerai. Tada bus lengva visus gyventojus išmesti. Berniukai greitai tvarkys reikalus.
R. VAŠTAKAS. Aš šiek tiek stebiuosi girdėdamas pasiūlymus – privatizuokite oro uostus. Įstatymas buvo grąžintas tobulinti būtent todėl, kad bus kalbama apie tai, kad ateityje, jeigu Seimas nuspręs, gali būti tai padaryta. Esmė yra ta. Kauno oro uostas pakilo į geriausiai augančių oro uostų lygmenį dėl paprastos priežasties – ten situacija buvo bloga, todėl augimas nuo nulio yra labai didelis ir daug kartų gali skaičiuoti. Antra. Iš tikrųjų buvo labai aktyvus bendradarbiavimas ir pagalba iš Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių tam, kad jų pageidavimu ir kartu bendradarbiaujant atsirastų. Buvo aktyvios derybos su skrydžių kompanijomis. Tačiau tas augimas dabar jau sustojo Kauno oro uoste, po kelerių metų reikės kito šuolio ir tam gali nebeužtekti šitų pastangų, nes aš ir pats derėjausi su „Ryanair“ kompanija, ir tarnautojai labai daug važinėjo į derybas su jais, susitikinėjom su jais, kol įtikinom, kad verta ateiti. Aš sakyčiau, kad toks įstatymo projektas, kuris apsaugo nuo privatizavimo ir padeda didinti efektyvumą, ir palieka valdymo galimybę, t. y. bet kokią įtaką daryti Lietuvos Respublikos Seimui, t. y. jums, manyčiau, kad jis turi pakankamai saugiklių, kad judėtų efektyvumo link.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų Kauno oro uostas sparčiai kyla, kaip jūs sakote, paslaugų kokybė puiki. Deja, dėl Vilniaus oro uosto turime labai daug skundų. Pirmiausia dėl to, kad atskrenda lėktuvas, tada žmonės turi beveik valandą laukti, kol lagaminai atvažiuoja, kol iškraunama. Tai dabar viename yra prasta kokybė, kitame – labai gera kokybė, ir mes abu dabar verčiame akcinėmis bendrovėmis. Kas nuo to pasikeis? Kokybė pagerės ar kas?
R. VAŠTAKAS. Klausimas iš dviejų dalių, t. y. paslaugos kokybės klausimas ir antras, ar tai pagerėtų, jeigu pasikeistų situacija. Aš galiu pasakyti, kad situaciją galima paderinti pamažu ir dabar, tačiau šiandien į Vilniaus oro uostą skrenda keturiolika aviakompanijų, tuo tarpu Kauno oro uostą aptarnauja tik viena. Su ja derėdamiesi Kauno oro uoste, nors ir tai turime tam tikrų pastabų, kad eilės susidaro į lėktuvą, tačiau „Ryanair“ politikos negalime pakeisti, galime nebent paprašyti, kad jie priverstų laikytis, tada gal jie ir išeis. Vilniaus oro uoste nuolat dirbama su klientais, su aviakompanijomis ir paslaugų kokybė pagerėja, tai su viena, tai su kita truputį nukrenta. Pavyzdžiui, tik du aptarnavimo stalai, paprašom, kad būtų keturi–šeši, kad nebūtų eilių registruojantis. Panaikina. Po kiek laiko antžeminės priežiūros kompanijos vėl sumažina iki trijų. Tai yra nuolatinis darbas. Per paskutinį laikotarpį, ypač didėjant skrydžių skaičiui ir Vilniuje, kartais iškyla šitų problemų, tačiau jas tikrai bandoma spręsti operatyviai. Aš įsitikinęs, kad per pusmetį, metus laiko bus jau sudėta į sutartis visi tie punkteliai, kad tokių neatitikimų ir skundų skaičius mažėtų. Reaguojama tikrai žaibiškai.
Antra klausimo dalis. Jeigu būtų akcionuota ir kartu liks, aišku, reikalavimas ir pelno dalies atidavimo valstybei, antra, iš tikrųjų jie dirbs pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tai yra sprendimų priėmimo greitis kažkiek didėja, nereikalinga… vien tik ministro pritarimu, mes manome, kad visų oro uostų veiklos efektyvumas didėtų net jų neprivatizavus, net nejudant link jokio delegavimo ir taip toliau. Vien tik pakeitus statusą tam tikros korekcijos įvyktų. Aišku, yra ir tam tikrų problemų, su kuriomis susidurtų. Žinoma, visada yra ir pliusų, ir minusų, tačiau jos lengviau sprendžiamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Viceministre, jeigu jūs dabar paklausytumėte, kaip pristatinėjate mums šį klausimą, pats sėdėdamas šioje pusėje… Na, jūs puikiausias specialistas, žinote, ką daryti, kolegei prieš tai atsakydamas, kada, kaip iškrauti ir taip toliau, jūs viską numatėte, kaip turėtų būti. Pavyzdys jūsų – paštas. Su plius minus 60 mln. minuso jūs atvedėte į pliusinį variantą. Ir dabar jūs norite pasakyti su tokia patirtimi, su tokiais jūsų gebėjimais iš tokio minuso atvesti paštą, su tokio minuso oro uostais atnešti taip pat pliusą ir po dvejų metų jūs nebeturėsite gebėjimų arba žinojimo, ką toliau daryti, kaip išlaikyti pelningai tiek paštą, tiek oro uostą. Jūs norite pasakyti, kad jūsų gebėjimai jau baigėsi?
R. VAŠTAKAS. Mano kadencija baigiasi netrukus. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Teisingai. Gebėjimai baigsis vėliau, neišgyvenkit.
M. Zasčiurinskas – paskutinysis, kuris nori paklausti. Ne, nenori. Tada ačiū. Ačiū, gerbiamasis viceministre.
Mielieji kolegos, yra pateikti keturi projektai, tai gal du – už, du – prieš. (Balsas iš salės: „Keturi.“) Užtenka du – už, du – prieš. A. Endzinas, prašom, pirmasis.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties klausimų pobūdis, atrodo, suponuoja tokią nuomonę, kad įsiklausius į klausimo esmę galima išgirsti, kad nors ir ką siūlytų Susisiekimo ministerija, tai yra mažų mažiausia žala valstybei arba neturi ekonominės logikos. Tuo tarpu žiūrint į skaitmenines išraiškas, įmonių, kurias kuruoja Susisiekimo ministerija, skaičių kalba sako visai ką kita. Tiek paštas po ilgo laiko pradeda lipti iš duobės ir pradeda duoti realias pajamas, tiek jūrų uostas, tiek Kauno oro uostas, ir apskritai turbūt galima apibendrintai pasakyti – faktiškai visos kuruojamos sritys. Ar tai artėjantys, ar, tiksliau, tvyrančios įtampos mūsų politinėje virtuvėje, ar artėjantys rinkimai stumia į tokį negatyvų lauką? Aš iš esmės tikrai sveikinu požiūrį, nukreiptą į priekį, siekiant didinti valstybės pajamas. Tai sveikintinas dalykas. Mums rūpi šalies ekonomika, mums rūpi šalies ūkis ne tik šiandien, bet ir rytoj, poryt, po penkerių ir dešimties metų. Aš galvočiau, kad tokios pastangos, nukreiptos į priekį, yra tik sveikintos ir jas reikia remti ir raginti, be jokios abejonės, atidžiai svarstyti komitetuose. Todėl pasisakau už pateiktą įstatymų paketą ir kviečiu kolegas atidžiai svarstyti komitetuose. Dėkoju.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš turėtų pasakyti V. P. Andriukaitis. Bet pirma dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik frakcijos vardu prašyčiau teikti balsuoti dėl kiekvieno projekto atskirai, nes mūsų frakcija yra linkusi palaikyti pirmuosius du projektus dėl įmonių statuso keitimo, tačiau atsargiau žiūri į tą strategiškumo žeminimą, o kitiems dviem projektams nelinkusi pritarti. Jeigu dėl visko duotumėte, mums būtų keblu balsuoti.
PIRMININKAS. Ne problema, galime ir dėl kiekvieno balsuoti. O dabar V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia priklausomai nuo to, kaip mes balsuosime. Jeigu balsuosime dėl visų trijų…
PIRMININKAS. Ne, po vieną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …tai tada pasilieku teisę dabar kalbėti tik dėl Tarptautinių oro uostų įstatymo, dėl pirmojo. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Audriau Endzinai, vis dėlto aš norėčiau paklausti, ką bendra su Europos direktyvomis turi tarptautinių oro uostų valstybinių įmonių pertvarkymai, Akcinės bendrovės įstatymas, ką bendra jis turi? Jeigu jūs galėtumėte kaip nors priėjęs čia mane įtikinti, kad tai susiję su europine direktyva, nes aš suprantu nedidelius Aviacijos įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimus, kurie susiję su direktyva, bet ką bendra šis turi? Nieko bendra.
Dabar antras dalykas. Šio įstatymo pliusu jūs vadinate… Teigiamas dalykas tas, kad akcijos priklausys valstybei. Sakykite, dabar yra dar teigiamesnis dalykas – dabar yra valstybės įmonė, net įvardinti nereikia akcijų. Ar suvokiate, ką siūlote, ar suvokiate savo pasiūlymo ydingumą? Vadinasi, jeigu jūs manote, kad valstybinė įmonė Kauno oro uostas, dirbanti pelningai, neturinti jokių problemų ir galinti plėstis, yra kažkuo, kaip sakyti, nepranašesnė už akcinę bendrovę, tai jūs turite tą įrodyti. Be to, teikdami valdymo formos pakeitimą, jūs turėtumėte pateikti silpnybių, stiprybių, galimybių ir grėsmių studiją ir pasakyti, kad taip, remiantis štai tokia analize, akcinės bendrovės forma galėtų būti geresnė valstybinei įmonei Kauno oro uostui, bet šito nėra. Jūs nevedžiokite už nosies nieko, čia nieko nereikia vedžioti. Dabar kyla klausimas, kam jūs tai darote? Tam, kad po to akcijas būtų lengviau privatizuoti ir įsileisti dalį privataus kapitalo? Žinoma, tai yra galima, jūs tik po to dangstotės kitais Seimo sprendimais. Taigi jau šis…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …pats pirmasis projektas yra stipriai apsunkinantis strateginių įmonių padėtį Lietuvoje, todėl aš siūlau jam nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar patikslinu: iš karto balsuojame dėl pirmojo, pagrindinio, įstatymo projekto, t. y. dėl valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto pertvarkymo į akcinę bendrovę Tarptautinį oro uostą įstatymo projekto Nr. XIP-2352. Prašom balsuoti. Kas pritariate po pateikimo – už, kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate. (Triukšmas salėje) Prašom balsuoti. Balsuojame dėl pirmojo projekto – dėl oro uosto pertvarkymo.
Užsiregistravo ir balsavo 79 Seimo nariai: už – 35, prieš – 22, susilaikė 22. Nepritarta. Atiduodame tobulinti? (Balsai salėje) Atmesti? Gerai. (Balsai salėje) Kolegos, dėmesio! Dar V. P. Andriukaitis nori kai ką pasakyti. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šiuo atveju, jeigu tobulinti, yra visiškai aišku, kad reikia neteikti Tarptautinių oro uostų įstatymo, o teikti Aviacijos įstatymo pataisas, susijusias tik su direktyvomis, ir neteikti jokių klausimų dėl strateginių objektų išbraukimo, infrastruktūros privatizavimo, žemės sklypo naikinimo ir kitų dalykų, kad autoriai žinotų, ką tobulinti, nes jie, pasirodo, nieko nežino. Jau pirmą kartą tobulino ne į tą pusę, dabar ateina vėl ne į tą pusę patobulinę.
PIRMININKAS. Tuoj bus kitos pusės pasiūlymai. S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Čia buvo siūlymų tobulinti ir palikti tik vieną oro uostą ir su juo daryti tokius eksperimentus, ir tokių buvo siūlymų, tai autoriai viską, aš manau, girdėjo. Mano susilaikymas reiškia labai paprastą dalyką, ir tą lėmė pranešėjas, o jis, kaip aš suprantu, kalbėjo ne tik ministerijos, bet ir Vyriausybės vardu ir pasakė: „Bet juk mes Seimui paliekame galimybę dar kada nors spręsti, ar privatizuoti, ar ne.“ Atsiprašau, tai buvo sumanymas iš Seimo atimti galimybę, kurią jis ir taip turi be jūsų palikimo. Susivokimo, kas ką gali ir kodėl, stoka privertė mane susilaikyti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad ateityje čia tokių dalykų net nebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gaila, aš šito negaliu dabar užtikrinti. Kolegos, sutariame ar reikia vis dėlto balsuoti? Kas už tobulinimą – už, kas už atmetimą – prieš. Reikia? (Balsai salėje) Gerai. Prašom susikaupti. Balsavimas toks: mygtukas „už“ – už tai, kad atiduotume tobulinti, arba grąžintume tobulinti, mygtukas „prieš“ – už atmetimą, susilaikę neskaičiuojami. Prašom balsuoti.
Už tobulinimą – 45, už atmetimą – 39. Atiduodame tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi ir į teikėjus, ir į kolegą J. Razmą: vadinasi, nėra prasmės balsuoti dėl visų likusių projektų? (Balsai salėje) Yra? Dėl aviacijos reikia balsuoti atskirai? (Balsai salėje) Gerai. Prašom, vienas – už, vienas – prieš. J. Razma. Minutėlę. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kad ir kiti grąžinami tobulinti, žinoma, tuo galėtume ir užbaigti.
PIRMININKAS. Ar sutinkame su tuo, kad visi grąžinami tobulinti? Minutėlę, Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Vis dėlto mano pasiūlymas šiek tiek kitoks – balsuoti atskirai dėl nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, kur tobulinti nėra ką, reikia atmesti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Gal sutariame, kad dėl aviacijos, arba 2-10b, atiduodame tobulinti, taip pat 2-10d – Transporto veiklos pagrindų – atiduodame tobulinti, o dėl 2-10c, arba Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir t. t. projekto, balsuojame atskirai. Sutinkame? Prašau, dar V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, dėl Aviacijos įstatymo galima iš karto pasakyti, kad tobulinama tik perkeliant direktyvas… 4 ir 5 straipsnius ir jokiu būdu ne 1, 2 ir 3. Turėkite minty, ko Seimas iš jūsų pageidauja.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Minutėlę! Kolegos, vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom. Dabar kalbame dėl balsavimo motyvų dėl 2-10c, arba Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo. P. Gražulis – už. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad… Apskritai, kam reikalinga ta valstybė? Privatizuokime Seimą, privatizuokime pačią Vyriausybę. Kam reikia?.. Mes per 20 metų įsitikinome, kad privatus kapitalas labai jau godžiai tarnauja savo interesams. Tai einame tuo keliu, išsiskirstome visi, pažiūrime, kiek viena Seimo nario kėdė kainuoja, ir parduodame, pinigų gausime į biudžetą. Aš tikrai nenustebčiau, jeigu liberalai greitai pasiūlytų tokią įstatymo pataisą. O ar valstybė apskritai reikalinga, reikėtų pamąstyti po visų šitų įstatymų priėmimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes esame tautos atstovybė, taigi perkeltine prasme mes esame tautos privatizuoti, bet jeigu norite ką privatizuoti, tai aš siūlau pagrindinę tribūną. Tada kiekvienas norintis tikrai neis. Privatininkas labai pagalvos, leisdamas kam kalbėti. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad pateiktas įstatymas neatitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, ir negalima taip atplėštai traktuoti, atplėštame kontekste traktuoti oro uostų problematikos nuo visų kitų nacionalinio saugumo aspektų. Todėl manytina, kad jau vien tuo aspektu negalima jokiu būdu pritarti sumanymui. Strateginių objektų sąraše mūsų oro uostai vaidina ypatingą reikšmę ir šiuo atveju tikrai tik po pasvertų ir apgalvotų dalykų būtų galima sutikti, kaip reikėtų elgtis. Todėl aš siūlau atmesti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolega A. Endzinas nori tarti žodį? Ne. Gerai. Mielieji kolegos, ar mes du kartus balsuojame, ar iškart? Tai yra pirmas balsavimas turėtų būti, pritariame ar nepritariame. Gali būti, kad pritariame… (Balsai salėje) Paskui, gerai. Ar užtenka vieno balsavimo? Iškart atiduodame tobulinti arba atmetame? Ar vis dėlto iš pradžių du? (Balsai salėje) Gerai. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu pagal tvarką, tai du kartus.
Pirmiausia balsuojame, ar pritariame po pateikimo. (Balsai salėje) Jau motyvai ką tik pasakyti. Prašom. Pritariame ar nepritariame po pateikimo.
Už – 9, prieš – 46, 26 susilaikė. Dabar dar replika – kolega A. Kašėta. Prašom.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, galbūt jūs balsuodami prieš buvote teisūs. Ir galbūt Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mane būtų įtikinę tie kolegos, kurie būtų argumentavę savo nuomonę, ir Vyriausybės atstovai, Susiekimo ministerijos atstovai nebūtų turėję pakankamų argumentų atremti tuos priekaištus. Tačiau aš šiuo atveju ne opozicijai, kuri iš principo balsuoja prieš, nepaisant to, kad, kaip minėjau ankščiau, ko gero, atneš kitoje kadencijoje tą patį projektą, bet kalbu dabar koalicijos partneriams. Kokiu būdu Vyriausybė, jūsų ministrai patvirtino, pritarė šiam projektui? Arba jie visiški, atsiprašau, idiotai, arba jie nežino, už ką balsuoja. (Šurmulys, plojimai salėje) Mano galva, iš tikro reikėtų po pateikimo pritarti. Kolegos, elementarūs dalykai. Ir per dalykinius svarstymus komitetuose, kai yra argumentų, iš tikro tada mes čia, salėje, galbūt sakytume reikia tobulinti… O dabar man keista – Vyriausybė pritaria, Seimo nariai nusprendžia, kad ne, tai yra blogai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, siūlau palaukti rudens ir ruduo pasakys, kas kuriai kategorijai priskirtinas. O dabar siūlau iš karto balsuoti, o po to replikos. Ar kolega Č. V. Stankevičius nori prieš tai pasakyti? Prašom. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra svarbiausias, nes siūloma nuleisti į žemesnę įmonių, kurias galima privatizuoti, kategoriją. Tai reikia aiškiai pasakyti dėl to nuomonę. O kitus tobulinti, aš balsavau už akcinių bendrovių tobulinimą ir tuos dalykus reikia atskirti. Todėl aš balsavau prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai, kolegos, kaip jau susitarta, trys atiduodami tobulinti, o dėl ketvirto balsuojame. Mygtukas „už“ – tobulinti, kaip ir kitais atvejais, mygtukas „prieš“ – atmesti. Aišku? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Prašom neagituoti garsiai. Mygtukas „už“ – tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje) Kolega Valkiūnai, prašom nešūkauti.
Balsavo 78 iš 79. Už – 14, prieš – 64. Atmesta.
Dabar galime pasikalbėti, kadangi liko vienas klausimas. Kolega A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke, už galimybę saulei šviečiant po rimtų klausimų ir šiek tiek pajuokauti. Aš apie išsilavinimą ir klasiką. Be abejo, taip pat turiu aukštąjį išsilavinimą, kaip ir gerbiamieji kolegos, ir taip pat skaitau kai kuriuos klasikus, tačiau siūlyčiau nesivadovauti ta literatūra kaip vadovėliais, nes tada galima šnekėti, jeigu vadovautumės vadovėlių medžiaga, tai tada galima vadovautis ir tuo posakiu: po kiek liaudies opiumas, po kiek vieno gyvūno supuvusios ausys arba elgtis kaip vieno leitenanto Šmito vaikams. Tai siūlyčiau nuo to susilaikyti ir dirbti tiesiog pragmatiškai, nes man atrodo, kad mes žengiame tuo keliu priiminėdami sprendimus, kad kuo garsiau šauki, kuo daugiau šauki, tuo tarsi esi teisesnis. Iš tikrųjų tai atrodo visiškai kitaip, šiek tiek atsitraukus ir paskui paskaičius stenogramą arba pasiklausius pokalbio gyvai. Tiesiog apie tai. Dėkui. (Balsai salėje) Jeigu nesupratai, tai…
PIRMININKAS. V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau pasakyti komplimentą kolegai A. Kašėtai, nes pirmą kartą išgirdau žodį „visiški“ taip vykusiai pavartotą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū nesakau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, niekada nerasdavau gero žodžio pasakyti liberalams ir liberalizmui, bet šį kartą A. Kašėta labai taikliai įvardijo savo komandą – Vyriausybę. Sveikinu jį už tai. Tikrai, jeigu jie būtų kitokie, jie nebūtų pateikę tokio įstatymo pataisų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Profesorius K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesuprantu, tiesą sakant, to džiugesio. Mes iš tikro šliūkštelėjome ne purviną vandenį, bet vaiką. Didžiojoje Britanijoje yra galiojantis principas, kad viešosios gerybės iš viešojo biudžeto yra netenkinamos, jeigu galima įrodyti, kad galima iš privataus biudžeto jas tenkinti. Ir tokiu būdu yra daug daugiau viešųjų gėrybių patenkinama. Be to, privataus sektoriaus dalyvavimas viešųjų gėrybių tenkinime suteikia efektyvumą. Dabar mes tokių dalykų atsisakome ir džiūgaujame. Ką mes padarėme? Mes užkertame kelią turėti daugiau pinigų viešosioms gėrybėms tenkinti. Ir čia džiaugiamės. Ir dėl to mes esame skurdesni, dėl to mūsų viešasis sektorius yra nykesnis, dėl to jame trūksta efektyvumo. Mes džiūgaujame, lyg kažką gero padarėme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir dar kolega E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Kadangi čia buvo pasakyta apie privatų sektorių ir jo įtaką viešosioms gerybėms, tai aš noriu priminti, kad būtent šio privataus sektoriaus dėka mes šiandien nebeturime nacionalinio laivyno, šiandien nebeturime nacionalinių avialinijų. Dėl tokių privatininkų įtakos bendrom vertybėm mes greitai turbūt ir valstybės neturėsime.
16.38 val.
PIRMININKAS. Kolegos, paskutinis klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4096. Pateikimo stadija. Pranešėjas – kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas. Prašom.
G. RUTKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į elektroninių dokumentų valdymo ypatumus, ypač jų ilgalaikiam išsaugojimui ir prieinamumui užtikrinti reikalingą infrastruktūrą, kuri, beje, jau yra sukurta įgyvendinant ES lėšomis finansuotą projektą „Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas.“ Projekto rengimo metu pagal suinteresuotų institucijų (Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ministro Pirmininko tarnybos, Europos Teisės departamento) pastabas buvo pasiūlyti redakcinio pobūdžio taisymai (jie buvo atlikti), kuriems Vyriausybė pritarė.
Galiojančio įstatymo 5 straipsnio pakeitimai susiję su subjektų, vykdančių archyvų srities įstatymų valstybinį administravimą ir su tuo susijusia kompetencija, 7 ir 8 straipsnių – su valstybės archyvų administracinių struktūrų nustatymu ir jų mokamų paslaugų teikimu. Įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro priskirtos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės valstybės archyvams perduotų ne tik nuolat saugomus dokumentus, bet ir ilgai saugomus elektroninius dokumentus. Turėdamos galimybę naudotis jau sukurta elektronine archyvų infrastruktūra, įstaigos sutaupytų lėšų.
Įstatymo projektas sudarys prielaidas teikti dokumentų tvarkymo licencijas ir (ar) saugojimo paslaugas išduoti elektroniniu būdu, atsisakant popierinių licencijų išdavimo, tuo taip pat tausojant išteklius. Įstatymo projektu siūloma praplėsti prieigos prie valstybės archyvuose saugomų dokumentų būdus, numatant prieigą elektroninių ryšių priemonėmis. Priėmus šį Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimo projektą neigiamų pasekmių nebūtų. Trumpai tiek. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori klausti, galite prisėsti. Ačiū.
G. RUTKAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Bet čia yra vienas niuansas. Vyriausybė prašo, kad nagrinėtume skubos tvarka. Galim sutikti? Tada nagrinėjimas būtų kovo 29 d. Sutinkam? Ir Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Sutinkam? Ačiū.
Visi klausimai išspręsti. Ar dar kas turi ūpo ką nors pasakyti? (Balsai salėje) Gana? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už kantrybę, už spartų darbą, bet galime pabaigoje ir užsiregistruoti. Prašom. (Balsai salėje) Dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Taigi ačiū, kolegos, ir iki ketvirtadienio.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.