LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 409
STENOGRAMA
2012 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2012 m. kovo 13 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
10.02 val.
Pirmasis klausimas yra darbotvarkė. Seniūnų sueigoje buvo prašymas išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą – Seimo rezoliuciją „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Kadangi yra 73 Seimo narių parašai, šis klausimas buvo privalomai įtrauktas į darbotvarkę.
A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF*). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu siūlyčiau balsuoti dėl šio klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Mes manome, kad tikrai nėra jis šiandien toks aktualus ir svarbus, palyginti su kitais klausimais. Tiesiog siūlytume išbraukti.
PIRMININKĖ. J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Aš pritarčiau siūlymui. Ir antras dalykas, tokie klausimai, mano galva, negalėtų būti keliami į darbotvarkę, kol jie neaptarti Užsienio reikalų komitete. Tai yra rimtos problemos, kurios kelia tikrai didelius klausimus (…) valstybei.
PIRMININKĖ. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, nemažai įstatymų projektų, kuriuos šiandien priiminėsime, jau buvo išdiskutuoti, jau buvo pasakytos nuomonės dėl jų (turiu atkreipti dėmesį į Viešųjų pirkimų įstatymą) ir šiandien liko tik automatinis balsavimas. Todėl labai kviečiu, kad pirmininkas ar pranešėjas dar kartą pristatytų pačią esmę, kad kolegos galėtų susivokti, kokias išimtis mes bandome daryti politinėms partijoms Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu.
PIRMININKĖ. Gerai. Pirmiausia balsuodami apsisprendžiame, ar išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą. Kas pritariate tokiai pozicijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėmesio, kolegos! Balsuojame. Klausykite! Išbraukti iš darbotvarkės 2-3 klausimą – balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 60, prieš – 17, susilaikė 24. Iš darbotvarkės išbraukiamas.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, komitetas klausimą, susijusį su valstybės tarnyba, 2-1… Atsiprašau, susipainiojau. Darbotvarkės klausimas, susijęs su valstybės tarnyba, svarstymo stadija…
PIRMININKĖ. 1-8a, 1-8b.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). 1-8a ir 1-8b siūlo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, nes dar nesuderintos formuluotės. Pateikti nauji Seimo narių pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Jūsų yra pagrindinis komitetas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėmesio, kolegos! Yra pagrindinio komiteto siūlymas 1-8a ir 1-8b klausimus išbraukti iš darbotvarkės. Prašau balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui? Išbraukiama iš darbotvarkės.
P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu siūlytume iš darbotvarkės išbraukti 1-5a, 1-5b klausimus dėl atliekų tvarkymo. Ir 2-1 klausimą dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? 1-5a ir 1-5b klausimai išbraukiami iš darbotvarkės ir 2-1 klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės. Darbo diena sutrumpės.
Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kaip jūs paminėjote, teisingai, darbo diena sutrumpės. Pirmi klausimai dėl priėmimo, dėl ekonominių zonų lyg ir yra visiškai aiškūs, o dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (pritariu R. Baškienei) tikrai yra šiek tiek pasikeitusi situacija. Mano supratimu, ir politikų nuomonė galėjo šiek tiek pasikeisti, ir argumentų papildomų atsirado. Galbūt būtų galima pasikeisti nuomonėmis, nes tai yra labai svarbus įstatymo projektas ir, mano vertinimu, skubotai vien tik balsais patvirtinti arba atmesti būtų neteisinga. Aš siūlyčiau vietoj to laiko, ką mes dabar sutaupėme, apsikeisti nuomonėmis prieš galutinai balsuojant, kad išvengtume galimų klaidų ir blogų pasekmių.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs sutinkate su tokia pozicija. Pagal Statutą vienintelė galima procedūra – tai prieš balsavimą pakviesti į tribūną pranešėją, kuris dar kartą pasakytų esmę, nes yra likęs tik balsavimas.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties yra likęs tik balsavimas. Visiškai akivaizdu, čia kalbama apie labai keistą politinėm partijom išimtį, kurios neturėtų būti. Tai aš nesuprantu, ką čia galvoja autoriai, ir t. t. Jeigu Seimas nutartų nepritarti ir atmesti, tai tada tuo būtų viskas pabaigta.
PIRMININKĖ. Ar turite dar kokių pasiūlymų dėl darbotvarkės? Ar galime bendru sutarimu pritarti patikslintai darbotvarkei? Galime.
10.09 val.
Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymas Nr. XIP-3787GR (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymas Nr. XIP-3787. Yra likęs tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kadangi šis įstatymas yra grąžintas Lietuvos Respublikos Prezidentės, tai mes pirmiausia priėmimo metu balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, t. y. tokį, kokį buvo priėmęs Seimas.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 122. Už – 14, prieš – 80, susilaikė 28. Taigi mes turime… Kadangi įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama dabar, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuojame.
Kas už tai, kad įstatymą priimtume su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių. Už – 110, prieš – 2, susilaikė 6. Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas.
10.12 val.
Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymas Nr. XIP-3984GR (priėmimo tęsinys)
Dar vienas grąžintas Prezidentės įstatymas – Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Irgi likęs tik balsavimas. Taigi pirmasis balsavimas. Kas už tai, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118. Už – 6, prieš – 78, susilaikė 34. Įstatymas nepriimtas, todėl dar kartą balsuojame.
Kas už tai, kad priimtume įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118. Už – 107, prieš – 2, susilaikė 9. Grąžintas Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas.
10.14 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Gerbiamasis Budry, aš kviečiu jus į tribūną, ko prašė Seimo nariai. Nors liko tik balsavimas, jūs gal dar kartą priminkite esmę, kad primintume, dėl ko iš viso buvo teiktas šis projektas.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas buvo pateiktas ir apsvarstytas mūsų komitete. 7 buvo už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Teisės departamento pastabai, kuri irgi sako, kad viešųjų pirkimų nuostatos dėl perkančiosios organizacijos statuso nebūtų taikomos politinėms partijoms bei politinių kampanijų dalyviams, iš tikrųjų taip gali būti, mes pritarėme komitete. Aš manau, kad komitetas pasakė savo nuomonę. Gavome ir Europos teisės departamento pastabų, kurioms nepritarėme, nes mes komitete iš principo pritarėme, kad politinėms partijoms nebūtų taikomos šios įstatymo nuostatos.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai. Už – 91, prieš – 15, susilaikė 17. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad po šio balsavimo Mišrios Seimo narių grupės vardu mes kreipsimės į Prezidentę, prašydami vetuoti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, man tikrai labai gaila, kad mes negalėjome pasikeisti keletu argumentų. Aš noriu priminti, kad partijos ir taip galėjo išvengti šito įstatymo, jeigu savo veiklą būtų daugiau orientavusios į piliečius, nes jeigu tu daugiau kaip 51 % lėšų surenki iš vieno procento, būtų savaime, nereikėtų įstatymo taikyti. Dabar daryti išimtį pasakant, kad vieniems galioja įstatymai, kitiems negalioja, yra tikrai neteisinga. Jeigu kalbėtume apie paprastumą, tai ir europines lėšas būtų paprasčiau panaudoti netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, bet tai tikrai nėra nei efektyviau, nei skaidriau. Mano supratimu, dabar visiškai neteisingu keliu nueita. Tikrai reikėjo dar padiskutuoti. Kolegos, suklydome, padarėme labai didelę klaidą. Aš dabar nesitikiu nieko kito, kaip tik Prezidentės veto, ji galbūt padės ištaisyti šitą situaciją.
PIRMININKĖ. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad taip, mes jau balsavome ir palengvinsime partijų veiklą. Bet įstatyme lieka dar tokių gana absurdiškų reikalavimų, kurie labai apsunkina ne vien partijų veiklą, bet ir, tarkime, kultūros srityje dirbančių organizacijų, ir dar kai ko. Todėl kreipiuosi į jus, ypač į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką gerbiamąjį V. Stundį, kad ten nebūtų ilgai marinuojamos pataisos, kurios palengvintų ir kitiems viešuosius pirkimus, nes tikrai atrodys negražu, jeigu mes sau palengvinome, o visiems kitiems… kai kam padarome tokias sąlygas, kad jie turi kreiptis į viešuosius pirkimus dėl vieno tušinuko. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš pritariu minčiai, kad reikia Viešųjų pirkimų įstatymą peržiūrėti sistemiškai, nes buvo labai daug pakeitimų ir jis išbalansuotas, tačiau dabar norėjau ne dėl to. Norėjau gerbiamajam Ž. Šilgaliui pasakyti, kad turbūt kai kurie Seimo nariai neteisingai supranta finansavimo šaltinius. Žmonių pervestas vienas procentas tai yra biudžeto pinigai, tie patys biudžeto pinigai, ir jiems Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat būtų taikomas.
PIRMININKĖ. A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, Liberalų sąjūdžio frakcija susilaikė dėl šio įstatymo priėmimo, nes mes manome, kad nekorektiška daryti išimtį vien tik sau, kai yra daug problemų ir ydų dėl viešųjų pirkimų. Apie juos prieš keletą savaičių kalbėjo visuomenininkai, kultūros sektoriuje dirbantys žmonės. Mes manome, kad reikėtų spręsti klausimus iš tikro kompleksiškai. Mes registruosime pataisas, tikėsimės jūsų palaikymo, kolegos. Bet mums patiems išspręsti šiandien tik savo problemas, neatsižvelgiant į žmonių, visuomenės grupių, kurios susiduria su įstatymo ydomis, tikrai nebuvo geras žingsnis.
PIRMININKĖ. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Seimas ką tik padarė taip, kad partijos negali nusipirkti Centrinėje perkančiojoje organizacijoje pigiau. Aš manau, kad Seimas čia padarė didžiulę klaidą, ir tikiuosi, kad bus kreipimasis į Prezidentę ir kad Prezidentė vetuos.
PIRMININKĖ. Dar V. P. Andriukaitis, atsiprašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Išties manau, kad įstatymo nuostata yra diskutuotina. Aš manau, kad kreipimasis į Prezidentę turi pamato ir po to būtų galima tikrai svarstyti, ar nereikėtų kompleksiškai pažiūrėti į visą Viešųjų pirkimų įstatymo sistemą, kad ji išties numatytų išimtis daugeliui subjektų, ne tik politinėms partijoms.
PIRMININKĖ. Atrodo, replikų daugiau nėra. Taigi dirbame toliau.
10.20 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 9, 10, 121 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3632(2) (svarstymas)
Dabar Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2, 9, 10, 121 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Aplinkos apsaugos komiteto vardu – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Klimato kaitos finansinio mechanizmo įstatymą Aplinkos ministerija vykdė nemažai derybų ir įgyvendino projektų, Lietuva gavo atitinkamą finansavimą, nes mes turėjome galimybę parduoti nustatytus normų vienetus. Tačiau rinkoje situacija yra tokia, jog perkančiųjų nustatytus normos vienetus, arba taršos vienetus, yra žymiai mažiau, kelis kartus mažiau negu parduodančių. Todėl natūralu, kad rinkoje yra susiklosčiusi įvairi situacija, ir, įvertinant kitų šalių patirtį, matyti, kad galima už tą pačią kainą nusipirkti tam tikrą įrangą, kuri smarkiai mažintų klimato kaitos faktorius.
Siūlome įstatymą pataisyti taip, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką būtų galima derėtis su šalimi, kuri nori nupirkti iš Lietuvos taršos vienetus… galėtų teikti atitinkamą įrangą arba įrenginius. Todėl siūlome pritarti šiai įstatymo pataisai. Komitetas jai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Uoką – Audito komitetas.
K. UOKA (MSG). Laba diena, kolegos. Audito komitetas Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pataisai pritarė bendru sutarimu. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Ir V. Kurpuvesas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į mūsų komiteto pasiūlymus. Tokių pasiūlymų yra trys. Pagrindinis komitetas juos įvertino, ir toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronį kviečiu dalyvauti diskusijoje.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai ilgai nevarginsiu jūsų savo kalbomis, tik noriu pasakyti keletą esminių dalykų. Iš tiesų įstatymai negali būti priimami dėl kažkokių konkrečių situacijų. Tuo tarpu šiuo atveju yra akivaizdu, kad įstatymas yra priimamas ne dėl kažkokių galimų sandorių ateityje, tačiau dėl jau padarytų sandorių praeityje.
Ne paslaptis, kad praeitais metais Lietuva pardavė už kelis šimtus milijonų litų nenustatytos normos vienetų Ispanijai. Kiek man teko girdėti, ten yra pasirašytos labai įdomios tarpvyriausybinės sutartys, nuostatos, kurios prieštarauja galiojančioms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Žinote, kadangi procedūros, atitinkamų įsipareigojimų vykdymas Lietuvoje yra įklimpęs į Viešųjų pirkimų įstatymo tam tikrų nuostatų liūną, dabar Vyriausybė nuėjo paprasčiausiu keliu: jeigu negali vykdyti procedūrų, atitinkančių įstatymus, tai paprasčiausiai pakeisk įstatymą, kas, beje, yra daroma šioje vietoje. Iš tiesų labai keistai atrodo, kai, na, gerai, dėl vieno kokio nors sandorio mes išspręsime, tačiau aš įsivaizduoju, kad priimdami šias įstatymo nuostatas mes atversime labai dideles landas ir labai dideles galimybes ateityje piktnaudžiauti tomis nuostatomis.
Aš įžvelgiu netgi tam tikrą… Ko pasigendu šiame įstatyme, tai tam tikro antikorupcinio vertinimo. Todėl aš apeliuoju į Seimo Pirmininkę, kuri ne kartą yra deklaravusi, kad reikalaus įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo pagal visus galiojančius procedūrinius reikalavimus. Svarstant tokius įstatymų projektus, kuriuose kalbama apie šimtus milijonų litų gaunamų, negaunamų pajamų ir apie tam tikrus natūrinius mainus, kurie tokiuose sandoriuose iš viso yra ydingi ir korupciniu požiūriu nėra toleruotini, antikorupcinis vertinimas šioje vietoje yra būtinas.
Aš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki tol, kol iš Specialiųjų tyrimų tarnybos bus gautas antikorupcinis vertinimas. Tikiuosi, kad Seimo Pirmininkė tam pritars ir ateityje svarstant panašaus pobūdžio įstatymų projektus, susijusius su didelėmis sumomis, tai yra ne milijonas ar dešimtys milijonų, mes kalbame čia apie šimtus milijonų litų… Sumos tikrai yra įspūdingos. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dar kartą akcentuoju: frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašau daryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki tol, kol Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl šio įstatymo pateiks savo vertinimą antikorupcijos požiūriu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra labai konkretus frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas daryti pertrauką tol, kol bus antikorupcinis šio įstatymo vertinimas. Dėl to mes turime balsuoti ir apsispręsti. Siūlymas yra visiškai teisėtas, nes tai yra konstatuota Korupcijos prevencijos įstatyme. Balsuojame. Kas už tai, kad darytume pertrauką, kol bus gautas antikorupcinis šio įstatymo vertinimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 75, prieš – 3, susilaikė 28. Pertrauka, iki bus gauta antikorupcinio vertinimo išvada.
Replika po balsavimo – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti pastabą Pirmininkės padėjėjui. Aš stovėjau prie mikrofono prieš balsavimą ir būčiau pasiūlęs, kad komitetas pats gali paprašyti antikorupcinės išvados, ir mes būtume nepadarę tos pertraukos. Deja, jūs manęs nematėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, procedūriškai nematau didelio skirtumo.
Kitas klausimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio!
10.28 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3796(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną M. Varašką – Žmogaus teisių komiteto vardu.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Norėčiau pateikti jums svarstymo stadijoje Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadas dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo 61 straipsniu bei priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-3796. Komitete buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, komitete taip pat buvo pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabai, iš dalies pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabai dėl lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos pakeitimo, tiesiog pasiūlyta kita formuluotė. Pasiūlymų iš kitų suinteresuotų asmenų arba kompetentingų institucijų nebuvo gauta. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto suformuluotoms išvadoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas, todėl aš noriu pateikti jums papildomo komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu bei priedo papildymo įstatymo projekto. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Kazulėnas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gruodžio 14 d. svarstė šį įstatymo projektą, komiteto nuomonė – iš dalies pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmoji – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome svarbų mūsų visuomenei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir jo papildymus. Per 22 metus Lietuvos visuomeniniai santykiai pakito iš esmės. Ėmė įsigalėti suvokimas, kad visuomenine prasme lytys yra lygios, todėl mokslinėje literatūroje atsirado terminas – visuomeninė lytis. Tačiau mūsų visuomenėje iki šiol gajūs lytiškumo ir lyčių vaidmenų stereotipai arba dogmos, kurios trukdo lyčių pusiausvyros kūrimui Lietuvoje.
Teikiamos įstatymo pataisos atsižvelgia į lygių galimybių kontrolierės pastabas, kurios konstatuoja dar egzistuojančią lyčių nelygybę bei išskleidžia įstatymo sąvokas, ir į Europos Sąjungos direktyvą, kuria siekiama įtvirtinti lygiateisiškumo principą darbo rinkoje.
Kviesdama jus palaikyti siūlomas pataisas, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad pataisos reglamentuoja išimtis, kurios akcentuoja fiziologinius lyčių skirtumus. Jais siekiama apsaugoti tam tikros lyties individą ir jie nėra laikomi pažeidimu. Pavyzdžiui, negalima diskriminuoti nėščios ir žindančios moters, atliekant karo tarnybą atsižvelgiama į fizinius krūvius ir t. t. Tai yra teikiamos pataisos paneigia ribotą požiūrį, kad lyčių lygybės politika sugriovė lyčių skirtumus.
Teikiamos pataisos atliks ir švietėjišką funkciją, dar kartą įrodys mūsų visuomenei, kad lyčių lygybės politika pabrėžia vyrų ir moterų intelektinį, dvasinį, kūrybišką indėlį į visuomenės gerovę, kad lyčių lygybės politika niekada nebuvo siekiama neigti vyro ir moters fiziologinių skirtybių. Ačiū jums ir prašau palaikyti teikiamas pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, galiu tik pasidžiaugti, kad toks Lygių galimybių įstatymas yra priimtas, nes galų gale po 20 metų kai kurie net suprato, kad tarp vyro ir moters yra skirtumas, ir jau dabar bus pagrindas suprasti, kad vyras ir moteris yra skirtingi dalykai. Tuo gražūs ir įdomūs, kad jie abudu skirtingi. Aš esu prieš juos vienodus, nes būtų labai nuobodus pasaulis. Tik tiek norėčiau. Ačiū Dievui, kad bent per 20 metų kai kas supranta, kad skirtumas yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kur pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Dėkoju. Taigi daugiau pataisų nėra. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Ar B. Vėsaitė kalbės? Prašau. Už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritariu pateiktam įstatymo projektui. Tiktai apgailestauju, kad jau antrą dešimtmetį Lietuvoje, jeigu kalbame apie moterų ir vyrų lygias galimybes, vis dar yra tas atlyginimų skirtumas. Galbūt ir šiame įstatyme reikėjo apie tai pakalbėti. Moterys uždirba 80 centų maždaug iš vieno lito, kurį uždirba vyras. Problema yra ta, kad iš esmės valstybinėse įmonėse, savivaldybių įmonėse, kur didžiausi atlyginimai ir kur iš tikrųjų reikia socialinio teisingumo jausmo, moterų valdybose beveik nėra.
Didžiųjų korporacijų valdybose moterų irgi yra mažuma. Todėl ir susidaro tas didelis atlyginimų skirtumas. Aš netgi įsitikinusi, kad šios didelės pasaulinės krizės nebūtų buvę, jeigu bankų valdybose būtų buvę moterų. Jos iš tikrųjų atsakingiau priimtų sprendimus ir nešvaistytų klientų lėšų. Todėl aš labai prašau Seimo Pirmininkės (yra mano pataisa dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo) grįžti prie šio klausimo. Pritardama šitam projektui, siūlau apsvarstyti ir mano įregistruotą pataisą, kad tos lygybės būtų tikrai realiai Lietuvoje. O šiaip pritariu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 76, prieš – 2, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
Kadangi nėra jokių pasiūlymų, siūlau priimti ypatingos skubos tvarka, nes šis projektas yra eurointegracinis. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritariate. Dėkoju.
Dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas Nr. XIP-3796(2)ES priimtas.
10.39 val.
Tarptautinių sutarčių įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Aleknaitę-Abramikienę – Užsienio reikalų komiteto vardu.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas, taip pat į mūsų komiteto narių siūlymus ir bendru sutarimu šiam įstatymo projektui pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Gapšį – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
V. GAPŠYS (DPF). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą, Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Buvo suformuluotas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta.
Kadangi jokių siūlymų daugiau nėra, siūlau ypatingos skubos tvarka ir priimti šį įstatymą. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. Ir 12 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Tarptautinių sutarčių įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Tarptautinių sutarčių įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.43 val.
Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, svarstymas. Ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Tribūnoje – V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas. Prašyčiau išvados dėl abiejų projektų.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dar praeitų metų gruodžio 15 d. Pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai: 6 balsavo už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
Šiandien Ekonomikos komitetas dar papildomai svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus. Bendru sutarimu pritarė arba pritarė iš dalies toms pastaboms ir dar siūlo pakeisti įstatymo įsigaliojimo datą – nuo gegužės 1 dienos.
Dėl lydimojo įstatymo projekto. Lydimąjį įstatymo projektą komitetas apsvarstė ir siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Sabutis pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gruodžio 14 dieną komitetas (11 narių) bendrai svarstė ir vertino gana sudėtingą naujos redakcijos Konkurencijos įstatymo pateikimą ir pastabas. Buvo atsižvelgta, be abejo, į mūsų specialistų teisininkų pasiūlymus, į Vyriausybės, mūsų komiteto narių siūlymus. Galiausiai buvo perduota, kadangi mes buvome dėl šios dalies kaip pagrindinis komitetas, kiek tai yra susiję su valdymu ir atsakomybe, pagrindiniam komitetui vertinti. Ilgokai teko laukti pagrindinio komiteto nuomonės, bet, kaip girdėjote, kovo 13 d., tai yra šiandien, tos pastabos yra. Jeigu atsiversite tinklalapį, pamatysite, kaip tai yra padaryta.
Iš esmės komitetas pasiūlė daugiau nei 10 įvairiausių esminių pastabų, į vieną kitą atsižvelgta, dėl jų bus kalbama svarstymo metu. Šiaip komitetas vienbalsiai pritarė ir naujai redakcijai su pastabomis ir kviečia Seimą taip pat svarstyti ir vertinti.
Dėl politikų ir pareigūnų darbo užmokesčio. Manome, kad lydintysis įstatymas, kur keičiama apmokėjimo tvarka, prezidentūros buvo pateiktas netinkamas, komitetas atmetė šį siūlymą. Manome, kad jie, kaip valstybės pareigūnai, taip pat turi gauti, kokio dydžio yra įstatymo nustatyta, darbo užmokesčio sumą ir nereikia jokių papildomų kitų įstatymų pataisų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra toks dalykas, kad kaip yra blogai, kai žmonių protas pasiduoda ideologijoms. Pavyzdžiui, kas galite man pasakyti, dėl kokių Konkurencijos tarybos veiksmų atpigo koks nors produktas per 20 metų? Nėra. Yra viena – nuolatinis brangimas. Taigi klausimas, ką veikia Kainų konkurencijos taryba, jeigu vienas aiškus nuolatinis veiksnys yra kainų augimas? Pagal tas formuluotes, pavyzdžiui, susėdo devyni pieno gamintojai ir sako: na, vyrai, užtenka mums graibyti po gabaliuką, varinėti po visą Lietuvą mašinas ir dėl išlaidų kurui branginti pieną. Tuoj Konkurencijos taryba pažiūrės: gerbiamieji, jie susėdo, jie prie bendro stalo aptarė, todėl priėmė konkurenciją ribojantį sprendimą, nes pasakė, kad aš nevažiuosiu ten supirkti pieno ir nevešiu ten savo produkcijos, tu ten, tu ten. Normalus, logiškas protas sako: taip, mes sutaupėme vartotojų lėšų, taip, mes irgi gavome kažkokios naudos, bet nauda yra bendruomenei, visuomenei. Čia yra įstatymo pažeidimas, nes susitarėte. O kai nuolat auga kainos, tada konkurencija yra gerai. Ir tada kiekvienas (trys ar dešimt tiekėjų) (…) automobilį po kibiriuką pieno nupirkti ir vežioti tą pačią produkciją.
Todėl, mano galva, reikia ne tik drausti, bet reikia ir skatinti gamintojus, pardavėjus, kad siektų, kad produktai ar paslaugos atpigtų, ir per tai reikia vertinti teigiamą įtaką, o ne žiūrėti formaliai. Svarbu, kad kuo daugiau pešasi tarpusavyje. Na, ir kas iš to? Tarpusavyje daug pešasi, didelės sąnaudos ir visos sąnaudos perkeliamos kam? Produktui! Dėl to ir brangsta.
Tada Kainų konkurencijos taryba sugalvoja: kadangi rezultatai nekokie, tai blogai, kad maži jų atlyginimai. Štai, jeigu jiems du, tris kartus padidintų atlyginimus, tai jie tada gerai dirbtų. Iš kur tokios teorijos kyla? Dabar aš dirbu blogai, nes mažas atlyginimas, bet kai daug mokės, tada aš gerai dirbsiu. Tai tokį, mano galva, iš karto reikia vyti. Tu pirmiausia parodyk, kad sugebi gerai dirbti, tada aš tau galiu pridėti, nes iš tikrųjų matau rezultatus. O šiandien viskas iškreipta atvirkščiai: jeigu blogai dirbi, tai tu gerai dirbsi, kai geras algas mokės.
Ir pasakykite, kuris Konkurencijos tarybos vadas pasistengė gerai dirbti ir atpigo maisto produktai? Duokite man pavyzdžių. Tiesa, ir teismuose buvo visokių bylinėjimųsi ir viso kito, bet rezultatas – neigiamas. Todėl, mano galva, vis dėlto į konkurencijos darbą reikėtų visiškai kitaip pasižiūrėti, kad pirmiausia užtikrintų racionalų tos ekonominės šakos valdymą, kad iš tikrųjų nebūtų nereikalingų išlaidų, nereikalingų kaštų ir nedidėtų kainos. Priešingu atveju mes čia… Kuo toliau, tuo viskas brangiau. Kodėl? Todėl, kad pasaulinė rinka. O kas ta pasaulinė rinka? Naftos produktai – labai gerai. Su kaštais visiškai jokių sąsajų. Spekuliantai užsimanė – padidino. Spekuliantai sumažino – tai sumažina. Svarbiausia, nukenčia ir vartotojas, ir maisto produktų gamintojas, o štai visi tie perdirbėjai ir įvairūs prekybininkai visada laimi, todėl aš negaliu palaikyti pačios to įstatymo koncepcijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau kolega kalbėdamas prieš atkreipė dėmesį į ydingumą tokių įstatymų, kai siūloma kurti naujas tarnybas ir tuo prisidengiant keisti darbo apmokėjimo sistemą. Turbūt kiekvienas iš mūsų žino ir visi Lietuvoje dirbantys valstybės tarnautojai, dirbantys pagal darbo sutartis įvairiose biudžetinėse įstaigose, kad yra krizė ir jokio darbo užmokesčio didinimo – nesvajokite, nes ne tas laikotarpis. Ir tada randamos labai gudrios schemos, kai jungiamos kelios tarnybos į vieną ir tuo prisidengiant iš bendro darbo apmokėjimo įstatymo paimami atskiri pareigūnai ir atskiros tarnybos. Keisčiausia tai, kad dar negavus jokio rezultato buvo pasiūlyta atlyginimą didinti iš karto, na, dešimt bazinių… tai yra maždaug nuo 4,5–5 tūkst. iki 15 tūkst. Kažkodėl vien tik Konkurencijos tarnybai krizė baigėsi, o visiems kitiems Lietuvos piliečiams krizė tęsiasi toliau, tarp jų Seimo nariams, Vyriausybės atstovams ir visiems kitiems.
Todėl reikia džiaugtis, kad komitetas pritaria. Bet aš manau, kad mes darome esminę klaidą. Dabar aš kreipiuosi į pagrindinį komitetą, aš tokio precedento nežinojau dar iš mūsų įstatymų leidybos, kai mes iš įstatymo išbraukiame tarnybas, kur norėjo įtraukti tiesiogiai į įstatymą darbo apmokėjimą, lygiai taip pat išbraukiame iš darbo apmokėjimo priedelio. Tai atsiprašau, noriu paklausti, jeigu papildomas lydintysis įstatymas nebus priimtas, tai pagal kokias tvarkas Konkurencijos tarnyba gaus atlyginimą? Gerbiamieji, palaukite, viską išbraukiame, nauja tarnyba niekur neatsiranda, o senos dingsta. Mano galva, arba mes turime daryti pertrauką dėl abiejų įstatymų, arba turime priimti abu įstatymus su mano pataisoms, kad keičiame pavadinimą antrajame priedelyje, kad vietoj tų tarnybų atsiranda Konkurencijos tarnyba ir su tais koeficientais, pagal kuriuos buvo mokama. Jūs pasižiūrėkite į valstybės (…) darbo užmokesčio priedą, ten Konkurencijos tarnybos išvis nelieka. Tai pasakykite, man neaišku, pagal kokią tvarką jie gaus šiuos atlyginimus.
Todėl aš kreipiuosi ir į Seimo Pirmininkę, manau, kad tada arba reikia dėl abiejų daryti pertraukas, kad būtų patobulinta. Aš nežinau, ką reikia tobulinti. Kodėl reikia grąžinti antrąjį įstatymą, kai ten viskas aišku, kad tarnyba dar nieko nepadarė ir nenusipelnė naujo jokio didesnio atlyginimo? Keičiame pavadinimą, tegul gauna tą patį atlyginimą – 10,4 pareiginio bazinio atlyginimo ir viskas stoja į savo vietas. (Balsai salėje)
Na, aš neradau, atsiprašau, galbūt aš ko nors nepastebėjau, sudėtingi ėjimai, bet aš keliu klausimą, kad arba abu priimame, arba nė vieno.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusija baigta. Dabar kviečiu į tribūną V. Bacevičių. Nagrinėjame kiekvieną pasiūlymą. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutinka. Gerai. (Balsai salėje)
Toliau. Ne, toliau yra dėl 10 straipsnio Vyriausybės siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar Seimas sutinka su komiteto nuomone? Na, sakykime, kad sutinka, nes jokių nėra…
Toliau dėl 14 straipsnio Vyriausybės siūlymui, kurio esmė yra 10 straipsnio… Atsiprašau, siekiant teisinio aiškumo papildyti ir pakeisti įstatymo naujos redakcijos 14 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį, nurodyti, kad ūkio subjektams neatlikus 3 dalies pirmajame sakinyje numatytų veiksmų per šio straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą mutatis mutandis (Vyriausybės siūlo tokį žodį) kyla įstatymo naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.“ Komitetas tam nepritarė. Tai gal komitetas paaiškins, kodėl nepritarė.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Bandau surasti…
PIRMININKĖ. Į mikrofoną kalbėkite! (Balsas salėje) Kaip? Mikrofoną pasitaisykite, nes jūsų negirdi.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Mes šitą Vyriausybės pasiūlymą svarstėme dar gruodžio 15 d., aš komiteto išvadoje bandau surasti…
PIRMININKĖ. Gruodžio 6 d. jūs svarstėte. Vyriausybė pateikė gruodžio 6 d., jūs…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mūsų posėdis buvo gruodžio 15 d.
PIRMININKĖ. Taip.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš atsiprašau dėl tam tikrų organizacinių dalykų, nes yra dvi išvados, kuriose reikia ieškoti šių pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Aš perskaičiau, koks yra Vyriausybės pasiūlymas, o komitetas nepritarė. Tai dabar, kad Seimas apsispręstų, mums reikia balsuoti. Tai jūs turite argumentuoti, kodėl, jūsų nuomone, nereikia pritarti šiam Vyriausybės siūlymui? Čia yra po žodžio mutatis mutandis įrašytas žodis „kyla“. Daugiau jokio pasiūlymo čia nėra.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, aš komiteto išvadoje šio pasiūlymo išvis nerandu ir negaliu jums atskleisti, labai atsiprašau, argumentų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ką jūs man rekomenduojate toliau daryti? Aš turiu aiškų Vyriausybės siūlymą ir Seimas turi balsuoti. Jeigu jūs negalite paaiškinti…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra iš esmės žodžiai tokie, ar „kyla“, ar „atsiranda“, tai komitetas nepritarė. Čia, aš manau, yra daugiau lingvistinis aspektas ir tai nėra esminis dalykas.
PIRMININKĖ. Bet vis dėlto mes turime pagal Statutą balsuoti. Balsuojame!
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Tai mūsų komiteto tekste yra parašyta „atsiranda“, o ne „kyla“.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui, balsuojate už, kas alternatyviai pritariate komiteto siūlymui, balsuojate prieš.
Balsavo 73: už – 40, prieš – 33. Lieka Vyriausybės redakcija.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Tai yra priimtina, ne esminis.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar dėl 17 straipsnio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Gal, gerbiamasis Sabuti, pristatykite dar kartą Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). (Įjungta, ačiū.) Būtų įdomu išgirsti komiteto nuomonę, nors mes iš esmės galėtume sutikti ir su tokia pozicija, kam yra atskaitinga Konkurencijos taryba ir vadovybė. Šiuo atveju jie siūlo, kad būtų Seimui. Galų gale Seimas gali pritarti pagrindinio komiteto siūlymui, o nepritarti mūsų papildomo komiteto siūlymui. Aš sutinku su tokia redakcija.
PIRMININKĖ. Jūs nereikalaujate balsuoti? Nereikalaujate, gerai. Toliau tame pačiame… (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Na, nereikalauja balsuoti, nes nėra konkretaus pasiūlymo, yra redakcija. (Balsai salėje)
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlė daryti atskaitingą Prezidentui, o komiteto visas pateiktas įstatymo tekstas yra suredaguotas, kad Konkurencijos taryba yra atskaitinga Seimui. Mes prie to pasilikome, apsisprendėme, jeigu VVSK neprašo balsuoti, tai aš siūlau… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Bet iš esmės Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsiima, jie nereikalauja balsuoti. (Balsai salėje) Jūs palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? Na, bet jeigu yra Seimo narys, kuris reikalauja balsuoti, vadinasi, reikia balsuoti. Tai balsuojame. Kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, balsuojate už, o alternatyviai, kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate prieš.
Pritarta pagrindinio Ekonomikos komiteto išvadai.
Dabar dėl 18 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas. „Siekiant teisinio apibrėžtumo ir tinkamos Konkurencijos įstatymo saugomų interesų apsaugos“, Vyriausybės redakcija: „nustatyti, kad Konkurencijos taryba savo veiklos prioritetus nustato atsižvelgdama į žalos, galinčios atsirasti dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų, mastą, tokios žalos atsiradimo riziką ir kitas aplinkybes, reikšmingas veiksmingam Konkurencijos įstatymo įgyvendinimui.“ Toks būtų Vyriausybės siūlymas. Komitetas nepritaria. Argumentacija kodėl?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo palikti lakoniškesnę formuluotę, kad Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti ir skelbti tuos prioritetus. Palieka tai Konkurencijos tarybos diskrecijos arba sprendimo laisvei, kad nebūtų siaurinama tam tikru mastu, kokie gali būti prioritetai ir dėl kokių priežasčių, kad nebūtų susiaurintos tos galimybės ir pateiktas toks katalogas, kuris būtų per siauras, pavyzdžiui. Tai mes palikome didesnę laisvę.
PIRMININKĖ. Vėlgi balsuojame. Kas pritaria Vyriausybės siūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, paskaitykite Statutą, visaip darom, kai balsuojam, Seimas apsisprendžia.
Balsavo 73: už – 18, prieš – 55. Taigi paliekam Ekonomikos komiteto redakciją.
Toliau dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcinis siūlymas, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate? Sutinkate. Paliekam taip, kaip yra. Toliau dėl 19 straipsnio irgi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakcinis siūlymas. Pritarta iš dalies. Sutinkate? (Balsas iš salės: „Taip.“) Sutinka. Dėkoju. Toliau yra Vyriausybės redakcinis siūlymas. Pritarta komitete iš dalies. Galime gal ir mes pritarti komiteto redakcijai? Dar vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl 19 straipsnio, tiksliau, trys siūlymai. Visiems trims Ekonomikos komitetas pritarė. Net keturiems. Tai mes irgi tam pritariame. Atrodo, daugiau lyg ir nerandu. A, dar yra dėl 39 straipsnio Vyriausybės siūlymas: „Terminas sumokėti baudą būtų skaičiuojamas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo ūkio subjektui dienos.“ Komitetas nepritarė. Prašau argumentuoti.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Būna tokių atvejų, kai yra labai apsunkintas pranešimo įteikimas. Kadangi mes numatome, kad toks pranešimas yra viešai skelbiamas, mes manome, kad tai jau yra pakankamas paskelbimas ir tas terminas galėtų būti skaičiuojamas nuo viešo paskelbimo interneto svetainėje.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės siūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate prieš.
Balsavo 75: už – 17, prieš – 58. Taigi redakcija – Ekonomikos komiteto.
Pabaigoje Seimo narių V. Bacevičiaus, K. Daukšio siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gerbiamasis V. Bacevičius ar K. Daukšys pristatys savo siūlymą?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Mes nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKĖ. Atsiimate savo?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi K. Daukšio nėra, aš negaliu su juo suderinti, bet aš atsiimu šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Tada fiksuojame, kad autoriai atsiėmė. (Balsai salėje) Yra siūlymas dėl Vyriausybės baigiamųjų nuostatų. Komitetas pritarė iš dalies. Ir mes tam pritariam. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta. Ekonomikos komiteto siūlomas įsigaliojimas nuo 2012 m. gegužės 1 d. Irgi pritariam. Ir viskas. Dėkoju pranešėjui.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar pasižiūrėjęs visą įstatymą gale radau paskutinį straipsnį. Viskas būtų labai gerai, aš nesuprantu, kuo nusipelnė nauja Konkurencijos taryba, kad jiems atlyginimą reikia didinti dvigubai, palyginti su senais? Man šitas nesuprantama. Aštuoniolika… jau atsiėmė. Tada aš labai atsiprašau. Atsiimu savo žodžius. Bet tokie siūlymai, kai bet kokiu būdu norima prakišti didesnį atlyginimą, man nesuprantami, todėl aš iškėliau klausimą. Dėl antro įstatymo. Dėl antrojo aš nerandu kažkokių… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, bet buvo praleistas vienas Seimo nario E. Jurkevičius siūlymas dėl 23 straipsnio. Gerbiamasis Jurkevičiau, prašom pristatyti ir atsiprašau už tai, kad nepastebėjau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Siūloma 23 straipsnį papildyti 4 punktu, kad asmenys, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, galėtų kreiptis į Konkurencijos tarybą. Nes dabar galiojanti tvarka, teisė reikalauti pradėti tyrimą dėl nusižengimų konkurencijos srityje suteikta tik ūkio, viešojo administravimo subjektams, sąjungoms ir asociacijoms. Aš manau, kad toks teisinis fizinio asmens diskriminavimas sudaro nepalankias sąlygas kreiptis į Konkurencijos tarybą, taip pat apriboja jų galimybes ginti savo pažeistas teises. Tvarka nelogiška, nes būtent paprasti vartotojai dažniausiai pastebi konkurencijos pažeidimus, tačiau eliminuoti iš kreipimosi į Konkurencijos tarybą. Kadangi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė mano pasiūlymui, turėjome diskusiją tiesiogiai su Konkurencijos taryba, na, jie nepritarė šiam pasiūlymui motyvuodami tuo, kad padaugės darbo ir reikia kreiptis į asociaciją. Man šioje vietoje gerbiamasis J. Veselka sakė: „Padidinkime algas, tada pradės geriau dirbti“, tai tikrai asocijuojasi su tokiu jų pasakymu. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Bacevičiau, tai jūs prašom pasakyti komiteto nuomonę.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui nepritarė dėl keleto priežasčių. Pirma. Kalbama apie teisę reikalauti tyrimo. Tyrimas yra didžiulės apimties ir brangiai kainuojantis. Nemanome, kad visus pažeidimus, kur yra pažeidžiamos vartotojų teisės, smulkiausios, būtina tirti Konkurencijos taryboje. Jie vykdo ir konsultacinę, švietėjišką veiklą, kur gali patarti ir pasakyti, kokiais įstatymais remiantis vartotojas gali savo interesus apginti. Kita vertus, ūkio subjektai, kurių interesai pažeidžiami, gali kreiptis dėl tokio tyrimo, ūkio subjektai arba vartotojų asociacijos gali kreiptis. Taigi, Vartotojų asociacija, įvertinusi pažeidimo mastą, gali reikalauti tokį tyrimą pradėti. Ir net nepaisant to, jeigu vartotojas parašo skundą kaip prašymą ar pareiškimą, kuris nėra pakankamas pagrindas tyrimui atlikti, bet Konkurencijos taryba jį nagrinėdama per savo viešojo administravimo visas procedūras pamato tokią svarbą, reikšmingumą, ji gali vadovautis to paties straipsnio 2 dalimi, kuri sako, jog Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva. Taigi, mes manome, kad šis pasiūlymas buvo perteklinis ir mes jį atmetėme.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėkoju pranešėjui. Mes turime balsuoti dėl E. Jurkevičiaus siūlymo. Jūs norite komiteto nuomonę pasakyti? Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimo nario pateikta labai svari pastaba. Čia kalbama būtent apie fizinio asmens teisę, o ne prievolę ir ne pareigą būtinai daryti tą tyrimą. Bet atimti tokią teisę tiems asmenims, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, įstatymų leidėjas neturėtų. Manau, kad pagrindinis komitetas, šiuo atveju nukreipdamas į kitas galimybes, yra nevisiškai tikslus todėl, kad 23 straipsnis, 29 straipsnis ir apibrėžia dėl 23, nauju 4 punktu papildymo… būtent apibrėžia tokią fizinio asmens teisę. Todėl komitetas vienbalsiai pritarė komiteto nario E. Jurkevičiaus pasiūlymui ir siūlo Seimui taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išgirdome dar ir papildomo komiteto nuomonę ir balsuojame. Kas pritariate E. Jurkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 15. E. Jurkevičiaus siūlymui pritarta.
Dabar – už visą Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymą po svarstymo. Prieš jau kalbėjo. Už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nelabai suprantu, prieš ką pasisakė kolegos J. Veselka ir A. Sysas. Juk komiteto siūlymas yra nepriimti antro įstatymo dėl atlyginimų pakeitimo. Būtent tai ir siūlo komitetas. Kam reikia prieštarauti? Reikia pritarti komiteto siūlymui atmesti antrą įstatymą. Jie siūlo jį tobulinti. Iš tikrųjų reikia atmesti, o priimti pagrindinį įstatymą, ir viskas lieka savo vietoje, lieka taip, kaip ir pasisakė Seimo nariai. Pagal tą principą pasisakė ir komitetas. Siūlau pritarti komiteto pasiūlymui dėl antrojo įstatymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš tikrųjų mes dabar painiojamės. Šiuo momentu mes balsuosime, ar pritarti po svarstymo Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymui. Mes apie lydintįjį dabar net nešnekame. Taigi balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 56, prieš – 1, susilaikė 23. Po svarstymo Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Ir dabar lydintysis – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3616. Mes jau girdėjome Ekonomikos komiteto atstovo išvadą, kad komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Dabar tie, kas pritariate komiteto siūlymui, kalbate už, tie, kas turite kitą nuomonę, kalbate prieš. Užsirašęs prieš kalbėti V. P. Andriukaitis, bet aš jo nematau.
Gerbiamasis komiteto pirmininkas D. Budrys.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų dar buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas – siūlė atmesti apskritai. Tai gal iš pradžių jų galėtume?.. Mes nepritarėme jiems, aš nežinau, nebent bus toks noras.
PIRMININKĖ. Mes negalime taip sakyti. Jūsų komitetas apsisprendė ir…
D. BUDRYS (LiCSF). Bet galbūt gerbiamasis J. Veselka vėl norės balsuoti. Žinote, kaip būna.
PIRMININKĖ. Aš nežinau, kas ko nori, aš vadovaujuosi tuo, kas parašyta Statute. Grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai yra už Ekonomikos komiteto išvadą – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau pasisakiau anksčiau, dėl to buvo siūloma ir pagrindinio įstatymo nepriimti. Bet aš kviečiu balsuoti už komiteto pasiūlymą ir atmesti šitą projektą. Tiesa, komitetas siūlo grąžinti tobulinti, tai yra už komiteto pasiūlymą.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmą įstatymą priėmėme po svarstymo. Jame apie darbo apmokėjimą nieko nekalbama dabar, nieko neliko. Tai dabar klausimas… Palaukite, keičiasi firmos pavadinimas, kuri užsiims, dabar vietoj trijų pavadinimų bus vienas – konkurencijos. Mano pasiūlymas buvo labai aiškiai suformuotas. Įrašome Konkurencijos tarnybą į šitą įstatymą, paliekame jiems tuos pačius atlyginimus ir viskas išspręsta. Dabar nesuprantu, ką reiškia tobulinti? Ar tobulinti tai, ką siūlė Prezidentė, kad galima pirmininkui mokėti 15 tūkst., pavaduotojui galima mokėti 13, o nariams po 10 tūkst., ar tai, ką siūlė mano kolegos (tarpinį variantą aš mačiau), po 8 tūkst., ar visgi palikti tokį, kokį šiandien gauna, tą patį atlyginimą – apie 5 tūkst. Lt? Aš nesuprantu, kur čia tobulinimas.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau paprasčiausiai svarstyti šitą įstatymą, svarstyti pataisas ir priimti jį kartu su pirmuoju įstatymu, nes nežinau, kokia tvarka mokės atlyginimus naujai įkurtai įstaigai.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlau tikrai balsuoti ramiai dėl komiteto išvados dėl štai kokios priežasties. Gerbiamasis Sysai, šiuo metu galiojantis Valstybės politikų ir pareigūnų įstatymas tuos darbo apmokėjimo santykius nustato ir išsprendžia. Ir jeigu komitetas nesiūlo revizuoti arba didinti tų atlyginimų, tai aš siūlau ir likti prie tos pozicijos, nes ten yra lentelė ir joje numatyta Seimui atskaitingų institucijų pirmininkai ir komisijų nariai, ir t. t. Jie turi darbo apmokėjimo tvarką. Mes siūlome jos nekeisti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kam neaišku, išsiaiškinsite po to, kai grąžinsime. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir priedėlio IV skirsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas Nr. XIP-3616 grąžintas iniciatoriams tobulinti.
11.20 val.
Toliau – Seimo nutarimas „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2010 metų ataskaitos“. Kviečiu į tribūną S. Stomą, Audito komitetas. Svarstymas.
S. STOMA (TS-LKDF). Audito komitetas išnagrinėjo ir nusprendė bendru sutarimu pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2010 metų ataskaitos“ projektui.
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius, Atominės energetikos komisija. Gal tada R. Žilinskas, pirmininkas?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Atominės energetikos komisija atidžiai nagrinėjo šį Seimo nutarimo projektą ir, 7 balsavus už, 1 balsavus prieš, pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti šiam projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu diskutuoti A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Svarstome fondo sąmatos 2010 metų ataskaitą. Turiu pasakyti, kad 2010 metais ta sąmata buvo vykdoma tikrai gerai. Galima buvo džiaugtis tuo laikotarpiu, kadangi tame fone buvo gana daug pinigėlių. Ypač kas gerai buvo, kad tiems žmonėms, kurie turėjo papildomas socialines garantijas, atleidžiamiems iš Ignalinos atominės elektrinės, tuo metu dar dirbusios, jie buvo atleidžiami uždarius antrąjį bloką, nutraukus eksploataciją, buvo mokamos didžiulės kompensacijos. Visos kitos priemonės taip pat buvo vykdomos 2010 metais.
Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną priemonę – tai įgyvendinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo projektus. Peticijų komisija prieš kurį laiką padarė tokią pastabą ir priėmė tokį sprendimą, kad mes turime du Vyriausybės nutarimus, kurie prieštarauja vienas kitam. Tai Vyriausybės nutarimai Nr. 599 ir Nr. 1425, kur tie skaičiai yra skirtingi, todėl sunku pasakyti, kaip jie buvo panaudojami: ar pagal vieną Vyriausybės nutarimą, ar pagal kitą. Situacija iš esmės pablogėjo 2011 m., kada jau visai nebebuvo remiamas smulkusis ir vidutinis verslas, ir neaišku, kaip bus 2012 m.
Tačiau dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad 2010 m. ši fondo ataskaita buvo vykdoma tvarkingai, pinigėliai buvo paskirstyti, visos savivaldybės ir visi asignavimų valdytojai buvo patenkinti, todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo šiam Seimo nutarimui pritarti? (Balsai salėje) Galime. Gal galime ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą? (Balsai salėje) Galime.
Yra vienas straipsnis. Tada dėl viso Seimo nutarimo balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2010 metų ataskaitos“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas Nr. XIP-3770(2) priimtas.
11.25 val.
Ir lydintysis – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Vėl kviečiu S. Stomą, Audito komitetas.
S. STOMA (TS-LKDF). Audito komitetas nusprendė pritarti komiteto išvadai ir komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl R. Žilinskas. Kviečiu Atominės energetikos komisijos pirmininką pristatyti išvadą.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Atominės energetikos komisija svarstė šį įstatymo projektą ir vėl, 7 balsavus už, 1 – prieš, nė vienam nesusilaikius, nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Ar galime ypatingos skubos tvarka priimti? Dėkui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Bandome balsuoti, nors nematau tiek, kiek reiks balsų. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67: už – 63, prieš nėra, susilaikė 4.
Kadangi tai įstatymas, trūksta balsų. Liks tik balsavimas, kai bus daugiau Seimo narių. (Balsai salėje) Kiek čia atėjo? (Balsai salėje: „Keturi.“) Truputį mažoka. Dar ateina. Gal tada pabandome dar kartą balsuoti ir būsime darbą baigę.
Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-3771(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 70, prieš nėra, susilaikė 5. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.30 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3881(2)ES ir Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 13, 15, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3897(2)ES (pateikimas)
Nematau J. Sabatausko. Tada siūlau iš popietinės darbotvarkės pateikti du įstatymų projektus – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir Teritorijų planavimo įstatymo 2, 4, 13, 15, 16, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą, kurie abu yra eurointegraciniai. Pranešėjas – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiami įstatymų projektai yra svarbūs ir reikalingi europinės svarbos infrastruktūros projektų, kurie yra Europos Sąjungos dokumentuose, planuose ir finansiškai Europos Sąjungos remiami, tokių kaip geležinkelių linijos „Rail Baltica“, susijusių logistikos centrų, Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“, magistralinių elektros perdavimo linijų, susijusių su Skandinavijos, Baltijos sistemų jungtimi „NordBalt“ ir kitų, sklandžiam įgyvendinimui.
Teikiamų abiejų projektų paskirtis – užtikrinti teisinį tikrumą įgyvendinant minėtus valstybinės svarbos projektus, ypatingos valstybinės svarbos projektus. Teismų praktika rodo, kad dabar esanti galimybė neribotą laiką kelti ieškinius teisme dėl kokio nors vietinio ar kitokio viešojo intereso teisminio gynimo dažnai tampa piktnaudžiavimo objektu įgyvendinant valstybei svarbius projektus, kurie patys yra skirti įgyvendinti bendrą visos visuomenės interesą. Taigi valstybė negali būti tikra, ar jos vykdyti teritorijų planavimo ir projektų įgyvendinimo sprendimai ir veiksmai ateityje, net po daugelio metų, nebus kvestionuojami.
Į būtinumą spręsti šią problemą seniai atkreipė dėmesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2008 m. liepos 25 d. nutartyje. Cituoju: „Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.“ Taigi teikiamo įstatymo projektas ir skirtas reglamentuoti viešojo intereso gynimo bylų nagrinėjimo terminus ir užkirsti kelią tokių projektų įgyvendinimo nepagrįstam trukdymui sukuriant teisinį netikrumą.
Pirmuoju teikiamu įstatymo projektu reglamentuojant bylų dėl viešojo intereso gynimo, susijusio su administraciniais santykiais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinimo projektus, siūloma atsižvelgiant į ypatumus nustatyti, kad bylas, kurios gali kilti iš administracinių teisinių santykių, susijusių su žemės paėmimu tokiems poreikiams, nagrinėja administraciniai teismai, pareiškimus dėl tokių ieškinių galima pateikti praėjus ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui nuo skundžiamo administracinio akto įgaliojimo. Yra siūlomas gana ilgas terminas, 6 mėnesių, ne vieno mėnesio, kuris būtų pagal bendrąją praktiką, bet 6 mėnesių, tačiau kad jis būtų nustatytas baigtinis. Taip pat teismams nustatomi terminai tokioms byloms išnagrinėti: pirmajai instancijai – per 45 dienas, ne ilgiau, antrajai instancijai apeliacinius skundus – taip pat ne ilgiau kaip per 45 dienas, o atskiruosius skundus – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo. Taigi šis teikiamas projektas, kuris pažymėtas kaip antrasis variantas, jau yra pataisytas pagal Teisės departamento išvadas ir patikslintas.
Ir antrasis projektas, kuris tiesiogiai susijęs su šiuo ir siekia tų pačių tikslų, yra Teritorijų planavimo įstatymo projekto koregavimas. Pakeitimas, kuris taip pat reglamentuoja daugiausia tik terminus, susijęs su ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimu. Taigi šiuo projektu siūloma įvesti naujas teisinio reglamentavimo nuostatas ir šiek tiek supaprastinti ypatingos valstybinės svarbos projektų planavimo procesą. Aš nepateiksiu jums tų argumentų, kuriuos turiu čia pasiruošęs, bet manau, kad bus paprasčiau, jeigu aš pakomentuosiu, ką reiškia šie pakeitimai.
Taigi sprendimus rengti planą, planavimo dokumentą siūlomu atveju priimtų Vyriausybė, o ne žemesnio lygio institucijos, ministerijos ar net jų įgaliotos institucijos. Planavimo sąlygų gavimo patikslinimas. Dėl šių projektų kreipiamasi tik į vieną instituciją dėl sąvado išdavimo. Paprastai planavimo organizatoriui šiuo metu bendruoju atveju reikia kreiptis į įvairias institucijas, iš jų rinkti sąlygas. Ir čia nustatomas terminas. Dabar viešojo svarstymo tvarka nekeičiama, šių projektų, ypatingos valstybinės svarbos, taip pat sutampa kaip ir bendruoju atveju, kas, manau, labai svarbu. Šito nesiūloma keisti, išskyrus tai, kad viena savaite sutrumpinamas terminas pasiūlymams pateikti.
Ginčai dėl sprendimų. Vėl yra numatomi terminai, dėl visko yra numatomi fiksuoti terminai, protingi terminai, pagrįsti, per kuriuos gali būti keliami ir sprendžiami ginčai.
Derinimas. Derinimo tvarka daugiausia sutampa, tik yra nustatomas dėl specialiojo plano sprendimo 5 dienom trumpesnis terminas. Ir vėlgi išvada dėl tvirtinimo, yra nustatomas terminas ir t. t. Taigi nekeičiama esminė planavimo proceso tvarka, ji tik reglamentuojama taip, kad nebūtų per ilgai užtęstas šitas procesas, ko reikalauja pagrindinis viešasis interesas. Todėl šį įstatymą siūlau priimti ir svarstyti kartu su Žemės paėmimo įstatymo papildymu ir nesieti jo su kitais įstatymais, kurie yra pateikti Vyriausybės dėl Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo. Tobulinant planavimo proceso reglamentavimą bendraisiais atvejais svarstymas ir priėmimas gali užtrukti dėl didelės apimties pakeitimų, gali įklimpti, todėl šis įstatymo priėmimas, tiksliau, abiejų įstatymų priėmimas, dabar niekaip negalėtų sutrukdyti laisvai svarstyti bendruoju atveju teritorijų planavimo proceso reglamentavimo. Prašyčiau pritarti šiems projektams, suprantant jų svarbą.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys. Nėra. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote, kad dėl šių bylų, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, pareiškimai būtų rašomi administraciniams teismams. Prašom pasakyti, ar nemanote, kad tai yra teisės kreiptis į teismą suvaržymas? Tuo labiau kad piliečiams bus labai nemažai nepatogumų, kadangi šie teismai yra ne kiekviename rajone ir t. t. Man atrodo, čia būtų nusižengiama tiems dalykams. Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Prisiminkime, kad šiuo aspektu jau buvo diskutuojama, kai svarstėme priimtą įstatymą dėl žemės paėmimo valstybei ypatingai svarbiems projektams. Prisiminkime, kad tada atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad žemės paėmimas yra administracinių santykių sritis, ir iš esmės yra skundžiami priimti administraciniai aktai. Tai natūraliai kompetencija yra Administracinio teismo. Pagrindinės galiojančio įstatymo nuostatos numato, kad bus nagrinėjama tame apygardos administraciniame teisme, pirmoji instancija, kur šitie santykiai kyla. O atlyginimo klausimas yra atskiriamas, ir tą mes prisimename. Tikrai niekam nesuvaržoma teisė kreiptis į teismą. Šiuo atveju yra klausimas apie kėlimą bylų dėl kokio nors vietinio viešojo intereso ir to negalima atsieti nuo administracinių santykių, sprendimo priėmimo metu visų kylančių klausimų.
PIRMININKĖ. Klausimui – minutė, atsakymui – 2 minutės. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš atsimenu, kad jūs buvote vienas iš iniciatorių dėl anksčiau teikto Žemės paėmimo visuomenės reikmėms įstatymo projekto. Kas čia dabar naujo, ar čia tik patikslinat kreipimąsi į teismus, kodėl čia reikėjo dabar dar šitą pataisą daryti?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs teisi. Tuo metu, kiek prisimenu, per diskusijas kolega M. Varaška kėlė klausimą, kad atsiranda dar vienas aspektas, kurio projektas, kurį mes svarstėme ir priėmėme, neišsprendžia, todėl reikėjo šiek tiek laiko panagrinėti. Aš jau citavau Administracinio teismo kolegijos nuomonę, kad mes įgyvendiname siūlymą, tiksliau sakant, faktiškai nustatome, kad nebūtų galima po 10 metų, po metų, po dvejų vėl kelti klausimus dėl kokio nors kito viešojo intereso. Yra nustatomi protingi, gana pakankamos trukmės terminai. Tik tokia yra esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kokiame teisės akte bus paminėtas ypatingos svarbos objektų sąrašas, kuriam įgyvendinti bus taikomas šis įstatymas, ir ar tai leis laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas? Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Pagal galiojantį įstatymą, pagal kitus straipsnius dabar papildomo vieno… vieno straipsnio vienu punktu tą sprendimą, pripažindamas tokį projekto statusą, Vyriausybės teikimu priims Seimas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, logiška jūsų pataisa, kad po to nebūtų apskundimų po metų, po 10 metų, bet kad būtų 45 dienų įpareigojimas teismams išspręsti. Ar dėl kitų bylų yra tokie terminai įstatyme įrašyti, per kiek teismas turi išnagrinėti vieną ar kitą skundą?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, toks ieškinys gali būti sprendžiamas dviejose instancijose – Apygardos ir Vyriausiajame administraciniame teisme. Iš viso jau 90 dienų. Plius pačiam ieškiniui kelti yra šeši mėnesiai, dar atskiro skundo, taigi suminiai terminai yra labai ilgi. 45 dienos pagal teismų praktiką tikrai yra pakankamas terminas ir teisės specialistai tai man patvirtino. Aš norėčiau pasakyti, kad šis terminas tikrai yra pakankamas.
PIRMININKĖ. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar galite kažkaip populiariai pabandyti paaiškinti, ką reiškia visuomenės interesas? Tuo laikotarpiu, kai mes gyvenome, sakydavo: paimama socialistinės nuosavybės ir partijos vardu. Ar ne tas pats?
Antras klausimas. Šį įstatymą svarstant ir dabar susitinkant Lazdijų rajone… kai iš žmogaus paimama žemės ūkio paskirties žemė ir jam sumokama sąlyginai tūkstantis litų, o komercinės paskirties žemės kaina yra, vėl sakau sąlyginai, 10 tūkst., tai yra teisingai atsiskaitoma. Jūs sakote 70 metų žmogui: nepatinka – eik į Administracinį teismą, samdykis advokatą ir ieškok teisybės. Ar normalioj valstybėje normaliai elgiamasi su savo piliečiais?
Baigdamas. Aišku, valstybė privalo turėti prioritetus paimti žemę, linijas, geležinkelius tiesti ir t. t., bet turi išlaikyti proto ribas, o čia einama lengviausiu keliu – atėmei, tik, aišku, į Sibirą nevežam.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsakysiu į tuos klausimus. Tiksliau sakant, aš pasakysiu, kaip į pirmąjį klausimą atsakė Konstitucinis Teismas. „Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.“ Konstitucinis Teismas atsakė, tačiau niekas negali uždrausti suinteresuotiems žmonėms, pirmiausia savininkams, kaip viešąjį interesą kelti patį to projekto įgyvendinimą, bet tai yra jų teisė. klausimas, kurį jūs keliate, nesusijęs su šituo teikimu, teikiamais papildymais, bet tiktai su terminais, per kiek laiko gali būti išnagrinėta.
Dabar dėl atlyginimo. Įstatyme yra nuspręsta. Žmogui pasiūlomas atlyginimas pagal dabar jau galiojantį įstatymą toks, kokį nustatė turto vertintojas. Žmogus turi teisę dėl atlyginimo ginčyti iki aukščiausios teisminės instancijos. Jeigu paskutinės instancijos teismas, šiuo atveju Vyriausiasis administracinis teismas, nusprendžia, kad toks atlyginimas, kokio žmogus reikalauja, yra teisėtas, teisingas, tai teismas pasikvies ekspertus, įvertins ir jam bus teisingai atlyginta. Tai yra garantuota galiojančiame įstatyme.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar čia nereikėtų keisti ir Administracinių bylų teisenos įstatymo?
Dar vienas dalykas. Kaip bus su paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis? Juk gali būti, kad, pavyzdžiui, tiesiant kur nors geležinkelį rajone pasirodys, kad ta trasa negalima tiesti geležinkelio, o žemė jau bus paimta visuomenės poreikiams? Tos aplinkybės irgi naujai atsirado ir, deja, kaip jūs minėjote, antrą arba kelintą kartą jau nebus galima kelti šito klausimo. Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Tam ir yra poveikio aplinkai vertinimas, planavimas. Visi tie klausimai yra nagrinėjami. Visi siūlomi sprendimai gali būti skundžiami, bet teisinis tikrumas turi kada nors atsirasti. Kaip gali iškilti papildomos aplinkybės? Aš nežinau, gali, bet tada jau bus visai kitas klausimas. Europinė ir Lietuvos teisė garantuoja skaidrumą, visapusišką išnagrinėjimą, ypač poveikį aplinkai ir viešuosius interesus, kuriuos aš čia ką tik pacitavau. Tai nereiškia tų interesų, kurie yra kurios nors grupės vietiniai interesai. Visi turi teisę bet kokį interesą išreikšti ir ginčyti kaip viešąjį. Čia kalbama, kad jis būtų tinkamu laiku išspręstas nevaržant niekieno teisių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl abiejų įstatymų po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Tiksliau sakant, du – už, du – prieš. Pirmasis už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, klausydamasis klausimų ir atsakymų norėčiau paraginti Seimą neabejotinai balsuoti ir pritarti po pateikimo. Žemės paėmimo valstybės reikmėms problema yra ne šiandien atsiradusi. 1992 m. Konstitucijoje jau buvo labai aiškiai išdėstytos normos, kad toks visuomenės reikmėms žemės paėmimo įstatymas buvo būtinas kur kas anksčiau. Mes stipriai vėluojame, kolegos.
Aš galiu suprasti J. Ramono ironiją ir galiu suprasti vieną palyginamąjį atvejį, kad štai gali atsirasti problema dėl vertės. Problema dėl žemės vertės atsiras visada. Nežinau pasaulinėje istorijoje dalykų, nebent būtų vykdoma turto konfiskacija, kurią vykdė komunistai, bet nacionalizacijos arba, kitaip sakant, išpirkimo, paėmimo visuomenės poreikiams ir teisingo atlyginimo problema visada egzistuos ir šalys visada ginčysis. Dėl to nėra jokių abejonių.
Kas kita, kad po pateikimo mes galime atkreipti dėmesį į terminus, į kitus dalykus, galime dar diskusijose pasiūlyti alternatyvas, bet mes negalime nematyti, kad toks įstatymas jau buvo būtinas 1995–1996 m., o gal net ir 1993 m., kaip ir valstybės turto valdymo, kaip ir valstybės turto registro, ir daugelis kitų dalykų. Šiandien mes per daug paskubėjome su restitucija apsunkindami valstybinio plano problemas, kur visiškai aišku, kad tai visai tautai reikalingi dalykai. Šiandien mes įsiveliame į daug nereikalingų ginčų, ar tai būtų Klaipėdos uostas, ar tai būtų didieji miestai. Pakankamai pamatėme, ką reiškia tokio įstatymo nebuvimas, kiek jis sukelia…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …daug problemų. Todėl aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Ramonas – prieš.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, ir Seime, ir Lietuvoje nėra tokio žmogaus, kuris nesuprastų, kad valstybė negali paimti žemės ir kitų įvairių nuosavybės dalykų tam, kad tenkintų savo valstybės poreikius. Čia apie tai niekas nekalba. Kalbama apie tai, kaip teisingai atsiskaitoma su tuo žmogumi. Dabar, kai kai kurie žmonės sako ir kelia problemas, kad gali eiti į administracinius teismus, į aukščiausiuosius ir t. t., man labai įdomu, arba truputėlį atitrūkę nuo realaus gyvenimo. Aš dar kartą sakau. 70 metų žmogus eis į teismus ir bylinėsis dėl skirtumo, aš kaip pavyzdį sakau, dėl 4 ar 5 tūkst., kai jam reikės išleisti 7 tūkst. advokatams. Ir čia yra valstybės požiūris į tą žmogų, į savininką. Aš viską gana sąlyginai sakau.
Toliau suderinimas, teritorijų planavimai, poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Kaip yra daromi tie poveikio aplinkai?.. Įdedama, kad niekas nežinotų, nematytų, bet dėl visų dokumentų ir (…) atliekama iš dalies, lyg ir atrodo viskas nepriekaištingai. Bet pagrindų pagrindas ir esminė problema lieka ta, kad su žmogumi atsiskaitoma neteisingai, ir jis yra priverčiamas eiti ieškoti teisybės, bylinėtis ir sakyti, kad su juo vienaip ar kitaip, kaip norite, taip vadinkite, neatsiskaitė. Dar daugiau. Turi būti suprasta, kad iš žmogaus dažniausiai paimate žemės ūkio paskirties žemę, o ta žemės ūkio paskirtis per įvairius planavimo dokumentus padaroma komercinė. Ar neturėtų kilti problema ir su juo neturėtų būti atsiskaityta kaip už komercinės paskirties žemę? Aišku, be abejo, turi būti proto ribos ir to žmogaus, jis negali reikalauti be galo ir be krašto. Tas visas procesas, dabar vykstantis, aiškiai rodo, kad su žmogumi elgiamasi nelabai teisingai kaip teisinėje valstybėje.
PIRMININKĖ. Laikas! Ir dar už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų kalbų yra labai daug, jos labai gražios, jos labai populiarios. Kalbama apie viską, bet, deja, ne apie šį konkretų įstatymą. Noriu pasakyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypač svarbius valstybei objektus, įstatymas yra jau priimtas. Dabar juk kalbama, kaip bus svarstomos bylos dėl viešojo intereso gynimo, nustatomi terminai. Taigi, mieli ponai, kalbėkime apie šį įstatymą, o ne kalbėkime apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams apskritai. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui, kuris reglamentuoja, griežtai reglamentuoja, per kiek dienų yra išnagrinėjami apeliaciniai ir kiti skundai. Tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Aš nelabai suprantu. Gal žmonės taip ir nesuprato, kad pripažinom privačią nuosavybę, ir iš to kyla kiti santykiai. Nereiškia, kad jeigu pirko komunistas, tai iš jo reikia atimti, kadangi jis buvo komunistas, jeigu dabar aš komunistas, jau turiu teisę atimti iš privatininko. Na, taip neturi būti. Todėl čia klausimas yra toks.
Aiškiai žinoma, kad šita žemė nebebus žemės ūkio paskirties žemė. Ten bus, sakykim, ar koks nors kelias, ar oro uostas, ar kitkas. Vadinasi, jos paskirtis pasikeis. Todėl yra klausimas, kad siekiant nevaikyti savininko po teismus, kaip pavyks, iš tikrųjų būtina nustatyti kriterijus. Jeigu keičiama žemės ūkio paskirties žemės paskirtis, kad taip pat būtų numatyta, kiek turėtų būti atlyginta tam ūkininkui, tam savininkui, kad keičiama paskirtis. Štai kur yra klausimas ir reikia konkretizuoti, kad jeigu jau keičiama, ji negali kainuoti tiek, kiek kainavo, kai jis sėjo rugius. Dabar yra gudručiai. Mes pirmi sužinome, mes nusaviname, sumokame po tūkstantį, o paskui sumokės po 10, po 20 tūkst. litų. Štai kur yra bėda. Jeigu keičiama paskirtis, atitinkamai turi būti pakoreguota ir vertė. Taip yra tarp naujo savininko – valstybės šiuo požiūriu ir seno savininko, kuris anksčiau sėjo tik miežius.
Štai koks yra klausimas, ir niekas nenori girdėti. Atimsime, ir viskas, o tu eik į teismą. Turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, jeigu jau kaip pramoninė, kaip kokio kelio ar ko nors, turi būti atitinkami koeficientai, už tą žemę sumoka ir savininkui. Štai kokia yra esmė. Todėl dabartiniam variantui reikia pritarti, bet reikia surasti formuluotes, kad žmogus nebūtų apgaudinėjamas.
PIRMININKĖ. Taigi du kalbėjo už ir du prieš. Dabar dėl kiekvieno atskirai po pateikimo. Kas pritariate po pateikimo projektui Nr. XIP-3881ES, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84: už – 71, prieš – 2, susilaikė 11. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 10 dieną.
Toliau. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl Teritorijų planavimo įstatymo. Dabar yra naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, ir jis svarstomas pagrindiniame Aplinkos apsaugos komitete.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tąkart kalbėjo Č. V. Stankevičius, kaip pranešėjas, nepainiokime šitų dviejų įstatymų, nes yra visiškai kita esmė. Jis ir prašė nesvarstyti kartu su anuo.
Dabar dėl Teritorijų planavimo įstatymo pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas gegužės 10 dieną. Taigi abiem projektams po pateikimo pritarta. Baigėme šį klausimą.
11.57 val.
Dar kviečiu iki trumposios pertraukos J. Sabatauską pristatyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra užregistruotas ir siūlomas priimti anksčiau negu kiti, nes jis susijęs su 2006 metų direktyva dėl vairuotojų pažymėjimų. Čia reikia perkelti nuostatas, kurios numatytos direktyvoje, ir įgyvendinimas turi būti iki sausio mėnesio.
Aišku, jūs paklausite, kodėl įgyvendinti reikia sausio mėnesį, o dabar jau reikia priimti? Todėl, kad pranešimą apie įgyvendinimą Lietuvos valstybė Europos Komisijai turi pateikti kovo mėnesio pabaigoje. Taigi čia iš esmės yra susiję su tam tikromis sąvokomis, su vairuotojų amžiumi, minimaliu amžiumi, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti transporto priemones; triračiai, keturračiai ir t. t., kitos transporto priemonės. Taigi siūlau svarstyti šį įstatymo projektą. Visi straipsniai susieti tik su direktyvos įgyvendinimu.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Dėkui pranešėjui. Jūsų džiaugsmui, nėra norinčių paklausti. Gal yra norinčių kalbėti už ir prieš? Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Jūs prašote balsuoti. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai, balsavo 62: už – 59, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po pateikimo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-4172 pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti kovo 27 dieną. Kitų pasiūlymų nematau ir negirdžiu. Dėkui.
Kolegos, dabar yra daroma 15 minučių pertrauka. Prašau susirinkti 12.15 val. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. …na, pateikimai vis dėlto yra.
12.16 val.
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-3383(2)ES, Darbo kodekso 98, 99, 108, 132, 136, 147 ir 202 straipsnių pakeitimo bei 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3384(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2063, 224, 233 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3385(2)ES (pateikimas)
Taigi klausimai 2-6a, 2-6b, 2-6c – Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-3383, taip pat Darbo kodekso 98, 99, 108, 132, 136, 147 ir 202 straipsnių pakeitimo bei 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3384 bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2063, 224, 233 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3385. Į tribūną kviečiamas ministras D. Jankauskas. Kolega, prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo pranešta ir įvardyta, teikiamų įstatymų projektų paketas yra teikiamas tam, kad nelegalus darbas jau kaip reiškinys iš tikrųjų pas mus yra ne naujas, mastai tikrai yra dideli. Buvo apsispręsta teikti atskirą Nelegalaus darbo draudimo įstatymą ir kartu lydinčiuosius teisės aktų projektus dėl to, kad būtina efektyviau kovoti ne tik su nelegaliai Lietuvos Respublikoje esančių trečiųjų šalių piliečių nelegaliu darbu, ką įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, bet ir su Lietuvos Respublikos piliečių nelegaliu darbu tam, kad juos apsaugotume socialiai. Socialinė apsauga, kaip žinote, dirbant nelegaliai neegzistuoja ir pilietis, kol viskas gerai, neretai ir nesusimąsto apie tai, kokias pasekmes gali užtraukti nelegalus darbas atsitikus nelaimei, įvykus nelaimingam atsitikimui ar galų gale atėjus laikui skaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai socialinio draudimo įmokos turi tiesioginę įtaką.
Taigi siekiant aiškiau ir efektyviau kovoti su nelegaliu darbu, nustatyti prevencines priemones, mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, taip pat skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti, kaip jau minėjau, darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialinio draudimo garantijas ir buvo parengtas Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektas. Kartu jis įgyvendina 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kurioje yra numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai.
Projekte yra sankcijos, kurios skiriamos tiek darbdaviams juridiniams asmenims, tiek darbdaviams fiziniams asmenims. Na, aš sankcijas galėčiau šiek tiek detalizuoti, pavardyti, tai yra bauda, tai yra įpareigojimas išmokėti nelegaliai įdarbintam asmeniui priklausantį atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už 3 mėnesius, bei nuo šių sumų sumokėti visus mokesčius, taip pat įpareigojama padengti nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių grąžinimo į užsienio valstybę išlaidas, apriboti galimybes dalyvauti viešųjų pirkimų procese arba teisę gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas. Terminas projekte siūlomas iki penkerių metų. Taip pat yra siūlomas įpareigojimas grąžinti tam tikrą dalį arba visas subsidijos, išmokos ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos, lėšas, suteiktas per 12 mėn. iki nelegalaus darbo fakto arba atvejo nustatymo.
Projekte yra nustatomos tiek atsakomybę sunkinančios, tiek ir lengvinančios aplinkybės. Sunkinančios tokios: juridinis asmuo kliudo vykdyti tyrimą, slepia įvykdytą pažeidimą arba tęsia pažeidimą nepaisydamas institucijų įgaliotų pareigūnų įsipareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, arba per metus padarė pasikartojančius antrą ir paskesnius pažeidimus. Iš lengvinančių aplinkybių paminėčiau tokias: juridinis asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, taip pat nutraukė pažeidimą iki tyrimo pradžios, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo nurodyti institucijai įgaliotų pareigūnų tyrimo metu, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Visa tai gali būti kaip lengvinančios aplinkybės pagal projektą.
Skiriant baudą juridiniam asmeniui nustatoma, kad bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ar paskutinės pažeidimo darymo dienos ir tvirtinamas pažeidimo mažareikšmiškumas, tai yra kai pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ir yra bent viena nurodyta lengvinanti aplinkybė. Teisės aktų reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, numatoma teisė skirti mažesnę nei numatyta bauda arba visai neskirti baudos, išskyrus atvejus, kai nelegaliai dirba trečiosios šalies pilietis. Yra įteisinama projektu darbdaviams pritaikytų nuobaudų informacinė sistema, kurioje numatoma registruoti institucijų surašytus protokolus bei Valstybinės darbo inspekcijos nutarimus.
Taip pat siekiant subalansuoti darbdavių atsakomybę ir sumažinti administracinę naštą darbdaviams kartu yra teikiamas patobulintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių, taip pat darbo sutarčių registravimo žurnalų ir Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties bei darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formos, suteikiant ūkio subjektams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, laisvos formos darbo sutartimis bei laisvos formos darbuotojo tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus tai, kad didžiausią administracinę naštą įmonėms sukeliantis informacinis įpareigojimas (pagal apskaičiavimus tai sudaro per 28 mln. Lt per metus) yra informacinių lapelių privalomas įteikimas darbuotojui, bet kartu siekiant apsaugoti darbuotojų interesus projektu yra nustatoma, kad toks lapelis yra išduodamas darbuotojo prašymu. O informavimo tvarką atskirais atvejais atskirose darbovietėse nustato kolektyvinė sutartis arba įmonės, įstaigos darbo vidaus tvarkos taisyklės.
Kartu yra teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo yra nustatoma, kad už 206 straipsnyje numatytą pažeidimą sankcija didės atsižvelgiant į asmenų skaičių, taip įgyvendinant direktyvos 5 straipsnio 2 dalies a punktą, bei patikslinamas administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas nustatant, kad Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja bylas dėl nelegalaus darbo, be to, pažeidimų protokolus surašo Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir policijos pareigūnai. Trumpai toks projektų paketo pristatymas, būčiau pasiruošęs atsakyti į kolegų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašė paklausti penkiolika Seimo narių. Pirmoji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, perkeliama direktyva įpareigoja taikyti labai atgrasančias priemones, būtent tokias. Jau konkrečiai direktyvoje tas žodis „atgrasančias“ yra. Kadangi lieka galioti ir Administracinių teisių pažeidimo kodekso sankcijos ir plius atsiranda papildomos šio įstatymo sankcijos, ar bus dvejopas baudimas? Tai yra ar vienu metu bus galima bausti direktorių pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir papildomai įmonę dar pagal šį įstatymą? Jei taip, tai sankcijos išties labai atgrasančios, bet ar proporcingos?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Kaip jau minėjau pristatydamas projektą, yra iš tikrųjų, paprastai pasakysiu, ir sunkinančios, ir lengvinančios aplinkybės, diskrecija numatoma įvertinant aplinkybes netgi diferencijuoti sankcijas. Tvirtai tikiu, kad sveiko proto bus daug ne tiktai projektuose, kai apsvarstęs, tikiuosi, Seimas pritars, kad vis dėlto reikia dėl to reiškinio imtis priemonių, bet ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai neleis taikyti dvejopų baudų už tuos pačius nusižengimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas galbūt būtų toks sudėtingesnis. Kodėl buvo pasirinkta tokia būtent atskiro įstatymo forma, kai išbraukiama iš Darbo kodekso, kuris reglamentuoja viską, ir Europos Sąjungos direktyva nereikalauja turėti atskiro įstatymo? Neinama įstatymo tobulinimo keliu, nes jūs vėl įrašote tą pačią nuostatą dėl 3 tūkst. minimalios baudos, nors vidurkis Lietuvoje iki šiol nesiekia 2,5 tūkst. skirtų baudų. Daromas atskiras įstatymas, kuris, aš manau, sukels painiavą ir vargu ar bus rezultatas. Kodėl pasirinkta būtent tokia forma?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Europos direktyvos nenumato būdų, kokiais būdais turi būti perkeliami direktyvų reikalavimai į nacionalinės teisės aktus. Atsakau į jūsų klausimą, kodėl buvo pasirinktas atskiras įstatymo projektas. Iš tikrųjų buvo svarstomi įvairūs alternatyvūs variantai, dirbo ekspertų grupė ir įvertinant nelegalaus darbo mastą Lietuvoje ir tai, kaip reiškinys iš tikrųjų jau yra, jeigu taip galima pasakyti, vieša paslaptis, ir buvo pasirinktas toks kelias, kad atskiru teisės aktu būtų reglamentuota nelegalaus darbo prevencija.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, su jumis mes prieš gerą pusmetį kalbėjome apie ūkininkus. Buvome parengę projektą, jūs pasižadėjote kaip ir namų darbus padaryti, bet ir vėl teikiate tą įstatymą. Tiesiog nuoširdžiai klausiu ir prašau, pateikite jūs dėl tų ūkininkų, ką mes padarėme. Nes dabar išeis taip, kad priimsime šitą įstatymą ir visi ūkininkai paklius į šitą. Ar tikrai verta tą dalyką daryti? Aš tik dėl to jaudinuosi.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą ir už priminimą. Naudojuosi proga informuoti jus, jeigu dar būsite salėje. Paskutinį kartą vakar A. Stulginskio žemės ūkio universitete kartu su ūkininkais, akademine bendruomene ir suinteresuotais socialiniais partneriais kaip tik buvo aptariamas dar kartą klausimas, kuris jau yra suderintas tarp Finansų, Žemės ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, būtent dėl galimybių ūkininkams supaprastinta tvarka samdytis darbuotojus, įvertinant ir oro sąlygas, ir turėti galimybę lanksčiai ir greitai įdarbinti darbuotojus. Aš manau, kad yra kelių savaičių klausimas, kai konkretūs projektai dėl ūkininkų darbo santykių su darbuotojais bus įteisinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau yra užsirašęs klausti B. Pauža, bet aš jo nematau salėje. L. Talmontas, taip pat jo nėra. A. Meliano taip pat nematau. Tuomet klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tiesų svarbu, kad įstatymas yra parengtas, bet kai kada tie, kurie vykdo įstatymą, piktnaudžiauja tam tikromis savo teisėmis ir galbūt neatsiranda to žmoniškumo faktoriaus, kuris, aišku, sunkiai pamatuojamas ir kai kada nubaudžiami žmonės, kuriems galbūt gyvybės ir mirties klausimas. Ar nemanote, kad turėtų būti kažkokia tarpinė institucija, kuriai iš tikrųjų pasitaikius tokiai problemai galima būtų skųsti ir galbūt būtų tam tikras operatyvus arbitras, ne per teismus ir panašiai, kad vis dėlto aukštesnė institucija, kuri operatyviai spręstų klausimus ir galbūt turėtų teisę priimti sprendimą, tokį tarpinį variantą, ne baudimas, ne administracinė arba teisminė procedūra, o galbūt paprasčiausias įspėjimas? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pristatydamas minėjau, kad yra numatomos lengvinančios aplinkybės ir galimybė net neskirti nuobaudų, jeigu yra sąlygos, kaip ir jūsų klausime buvo pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, kiek girdėjau iš atsakymo R. Žemaitaičiui, kad jūs bandysite rasti kitokias formules dėl ūkininkų, nes iš tikrųjų ūkininkui, ypač nedideliam, kai, sakykim, šienapjūtė, iš vakaro žinoti, kad tada nelis, yra neįmanoma. O dabar jūs žinote, kad turi iš anksto, iš vakaro pranešti, kad tu įdarbinai. Vis dėlto ką numatysite konkrečiai, kad nereikėtų nežinant burti, nes pats žinote, kad, pavyzdžiui, darbymečiu labai sunku su darbo jėga. Dažniausiai randi, jeigu popiet išsiblaivo, jau neblaivų, o ten baudos labai didelės. Taigi reikėtų realiai pažiūrėti į gyvenimą, nes yra visai kita darbo specifika, kai tu pastoviai dirbi ir kai priebėgomis, kada saulė šviečia ar lietus palyja. Ką galvojate numatyti taip?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų visi teikiami įstatymų projektai, ir pagrindinis, ir lydintieji, yra būtent dėl nuolatinių, arba pastovių, darbo santykių ir į to, kaip tai reglamentuoja Darbo kodeksas. Kaip ir minėjau, dėl ūkininkų, kaip atskiro ūkio šakos sektoriaus, yra rastas bendras principinis Finansų, Žemės ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų darbuotojų sutarimas, yra techniniai dalykai, kur net norėčiau vėlgi kaip nors nesuklaidinti sakydamas konkretų terminą, ar per kelias savaites, ar mėnesį bus parengti konkretūs projektai, bet apsisprendimas yra lygiai toks, kaip ir apsisprendimas aiškiau reglamentuoti galimybes atlikti praktiką, kad tai nebūtų laikoma nelegaliu darbu, kai kalbama apie studentų ar profesinių mokyklų moksleivių praktikos atlikimo galimybes. Tokie teisės aktų projektai yra rengiami.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Dėl Darbo kodekso, matyt, atskirai bus galima paklausti, taip?
PIRMININKAS. Dabar.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl šio įstatymo. Sakykite, čia 1 straipsnio 4 dalyje parašyta: „Europos Sąjungos pilietis“, čia jau tokia pilietybė pas mus yra įvesta, ar čia praleistas žodis Europos Sąjungos „valstybių“ pilietis? Nes čia lyg ir, suprantu, naujiena, kad jau pasidarėme piliečiai Tarybų Sąjungos, atsiprašau, Europos Sąjungos. Bet mano klausimas toks, dėl III skyriaus 6 straipsnio. Baudos darbdaviams, juridiniams asmenims, kurie leido dirbti. Paskui kitame yra įrašyta, jūs tą paminėjote, kad jiems reikia išmokėti atlyginimą. Tai mano klausimas, kokia forma darbdavys privalo leisti nelegaliai dirbti? Nes čia jūs rašote, kurie leido dirbti. Vadinasi, kokia esmė čia įtraukta į įstatymą, kaip jūs nustatysite, ar darbdavys leido nelegaliai dirbti? Ar turi būti rašytinis dokumentas?
Antra dalis. Atlyginimas, nes toliau rašote, kad privalo išmokėti atlyginimą.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Koks dydis to atlyginimo, kokia forma?
PIRMININKAS. Kolega, aš norėjau pasiūlyti jums iš karto paklausti ir antrą klausimą, nes mes svarstome visą paketą trijų įstatymų. (Balsai salėje) Gerai, dėkui tada. Prašau atsakinėti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jau ir pristatydamas šiek tiek minėjau, kad turi būti atlygintina arba sutartas atlyginimas, kuris buvo nelegaliai mokamas, bet ne mažesnis kaip nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis ir ne mažiau kaip trijų mėnesių, nustačius nelegalaus darbo atvejį, o skirtumas nuo iki šiol galiojusios ir dabar galiojančios tvarkos, kad sankcijas buvo galima skirti ne juridiniam asmeniui, o būtent juridinio asmens paskirtam darbdaviui, t. y. samdomam direktoriui, vadovui. Įstatymo projekte kalbama ir apie juridinį asmenį, apie pačią įmonę, jeigu veikla, kuri, kaip minėjau, neretai turi tiesiog reiškinio mastus, buvo organizuota labai aiškiai ir suprantamai. Galima fiksuoti, kad buvo sąmoningai, nustačius tvarką ir visą sistemą, organizuojama nelegali veikla, nelegaliai samdant darbuotojus. Vėlgi skirtumas tarp pavienių atvejų ir sistemos pačioje įmonėje, aš manau, kaip tik jūsų klausimą ir iškelia.
PIRMININKAS. Dėkui.
Klausia kolegė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kokios įtakos turės jūsų siūlomas įstatymas nelegaliai dirbantiems pašalpų gavėjams?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų yra nemaža dalis reiškinio kaip tokio, kad nelegalias pajamas turintys žmonės neretai dar kreipiasi ir į piniginės socialinės paramos sistemą prašydami pašalpų ir nurodydami, kad jokių pajamų negauna. Nuo šių metų sausio 1 d. yra pradėjęs galioti Seimo priimtas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos įstatymas, kuriame yra numatoma socialinės pašalpos gavėjo atsakomybė už melagingai pateiktus duomenis. Jeigu bus fiksuotas nelegalaus darbo atvejis, tai natūralu, kad ir su piniginę paramą teikiančia sistema tai turės tiesiogines sąsajas.
PIRMININKAS. Klausia J. Stanevičius.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ne vieną kartą užsiminėte apie nelegalaus darbo mastus Lietuvoje. Aš norėčiau jūsų nuomonę išgirsti. Ar tas nelegalaus darbo mastas yra didelis dėl to, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra tokie netikę, ar dėl to, kad mūsų įstatymų bazė yra netobula? Jeigu kalbėtume apie tuos pačius ūkininko ūkyje įdarbinamus asmenis, tiesiog tai yra per daug gremėzdiška ir asmenys nesiryžta pradėti to viso kelio, kuris gana sudėtingas. Kalbu apie įdarbinimą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Regis, klausiate mano asmeninės nuomonės. Manau, kad yra ir to, ir to. Supaprastinimo keliu įvairiausi reikalavimai, aš minėjau, ir dabar yra siūloma atsisakyti darbo laiko apskaitos žiniaraščių tipinių formų, asmens tapatybę nurodančių dokumentų arba darbuotojų informavimo tvarkos ženklūs supaprastinimai. Tai iš tikrųjų galima sakyti, kad tobulumui ribų nėra. Bet vėlgi, lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių narių bent jau įstatymų baze, nėra kuo nors labai išskirtinė mūsų teisinė bazė. O kad mūsų žmonės yra lankstūs, gudrūs ir neretai greiti, tai irgi faktas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kolega R. Žemaitaitis klausė jūsų būtent dėl ūkininkų. Jūs dabar tribūnoje pristatote įstatymo projektą, bet girdime ir suprantame ir iš jūsų atsakymo, kad jų dar nėra. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu kalbėsime apie ūkininkus. Yra smulkių įmonių, kurios perdirba ūkininkų produkciją. Ar jūs nemanote, kad taip pat reikėtų apie tas įmones ir apie tuos darbdavius, ypač smulkius, su žemės ūkio perdirbimo produkcija susijusius… Taip pat ieškoti kokių nors galimybių jiems padėti dėl įdarbinimo, nes vienaip ar kitaip, mes suprantame, jie taip pat yra susiję su sezoniniais darbais, arba ūkininkai nuima produkciją ir atiduoda perdirbėjams. Nes čia reikia matyti, spręsti plačiau, ne vien tik apie ūkininkus galvoti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų manau, kad pakankamai netoli tas posėdis, kai Ūkio ministerija Vyriausybės vardu teiks mikroįmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų visą paketą, ir supaprastinimas, kaip paprasčiau organizuoti darbinę veiklą ir samdytis darbuotojus, ypač mažose įmonėse, yra baigiamas rengti. Tik tiek, kad perdirbimo sąsaja su gamtinėm sąlygom yra tikrai mažesnė negu lauko darbų pas ūkininką.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės, manyčiau, galbūt ankstesnė priėmimo į darbą tvarka buvo taisyklingesnė negu dabartinė, nes iš vakaro informavus socialinio draudimo įstaigą kartais būna, kad darbdaviai neišvengia tam tikrų keblumų, kai rytą minėtas asmuo nepasirodo darbe. Manau, kad tos trys dienos nuo pareiškimo parašymo būtų tam tikra lojalumo kortelė. Kita vertus, manau, kad smulkiosioms įmonėms iš tiesų yra labai didelė valstybinių kontroliuojančių institucijų našta. Mano galva, šiandien tos mažos įmonės ir nelegalaus darbo priėmimas… sudaro tai, kad mes neskatiname minimalaus darbo užmokesčio didinimo. Ar tai nebūtų paskata, jeigu minimalus darbo užmokestis būtų ženkliai didesnis negu šiandien 800 Lt, ir dėl to mes neturėtume priimti tokių įstatymų dėl nelegalaus darbo?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Būtent smulkaus ir vidutinio verslo atstovai apie paskatą, kalbant apie minimalų atlyginimą, išsako šiek tiek skirtingas nuomones. Kai kas netgi teigia, kad tai būtų paskata labiau eiti į šešėlį, kitaip sakant, į nelegalų darbą. Žinoma, gyvenimas patikrins. Kita vertus, noriu tiesiog priminti, kad dar praėjusios kadencijos Seime buvo pateikti įstatymų projektai, reglamentuojantys prievolę iki pradedant darbą pranešti Socialinio draudimo fondo valdybai, tai yra „Sodrai“. Yra vieša paslaptis, kad dažniausi atvejai, kada yra užfiksuojamas nelegalus darbas ir pretenzija, kad nebuvo pranešta „Sodrai“, paprastai yra naudojamasi ta galimybe, kuri šiandien yra teisės aktuose, kad žmogus dirba pirmą dieną, ir šiandien aš, kaip darbdavys, dar turiu laiko pranešti „Sodrai“. Tokios galimybės eliminavimas iš tikrųjų galbūt atskirais atvejais kai kam ir apsunkintų darbo organizavimą, bet absoliučia dauguma atvejų vis dėlto padėtų išvengti tokių piktnaudžiavimų, kurie neretai pasitaiko dabar.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasiteirauti jūsų vieno dalyko. Jūs su nelegaliu darbu siūlote kovoti per papildomas baudas arba sankcijas darbdaviams. Tačiau kad įvyktų nelegalaus darbo faktas, reikalingas ne tik darbdavys, bet ir darbuotojas, kuris sutinka tą darbą dirbti, kuris dirba žinodamas visas pasekmes. Jis yra informuotas, puikiai supranta savo teises, tačiau jis imasi šitos veikos. Mano klausimas jums toks: ar jūs nemanote, kad ir darbuotojas turėtų būti atitinkamai baudžiamas, juk jis imasi nelegalios veikos? Žmonių gyvenime galima rasti daug analogų, kurie galėtų pateisinti tokį pasiūlymą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes įvertinome jau Seimo salėje, šitoje salėje, aptartus siūlymus ir darbuotojams taikyti daugiau atsakomybės. Deja, daugumos Seimo narių pritarimo tai nesulaukė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakytas pastabas taip pat įvertinsime. Aš primenu, kad teikiame patobulintą projektą, ir tikiuosi, kad šiandien bent jau pateikimo stadijoje bus atvertas kelias svarstyti ir diskutuoti komitetuose, ir galvoti apie adekvačias sankcijas, kad reikia rasti būdų ir priemonių, kaip kovoti su tuo reiškiniu, kuris šiandien tikrai apsunkina valstybės ir konkrečių jos piliečių gyvenimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis norintis jūsų paklausti yra V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pasakyti, kadangi trys įstatymai, ypač Darbo kodeksas, kuriame apie nelegalų darbą kalba tik vienas straipsnis, o aštuoni straipsniai kalba visiškai apie kitus dalykus, jūs sakėte, kad galima paklausti kelis klausimus. Ir A. Sysas negavo progos paklausti. Todėl aš manau, kad Algirdas turi teisę paklausti.
PIRMININKAS. Gerai, aš suteiksiu progą kolegai A. Sysui paklausti dar vieną klausimą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ir aš… Gerbiamasis pranešėjau, kodėl vis dėlto jūs einate tokiu keliu? Lyg ir perkeliate direktyvą, lyg ir kalbame apie nelegalų darbą, tačiau po to pasiūlote dar keletą priemonių, kurios su direktyvos perkėlimu neturi nieko bendro. Ir vėl mus įveliate į sudėtingus debatus ir svarstymus, kai mes buvome priėmę nuostatą, kad jeigu europinės direktyvos perkeliamos, tai tada tenka maksimaliai daryti tik tai, kas susiję su direktyva, ir neliesti kitų klausimų. Ir mano klausimas: ar profsąjungos sutiko su jūsų Darbo kodekso kitų straipsnių pataisomis?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, Trišalėje taryboje bent keletą kartų projektas buvo aptartas. Atsakydamas kolegai V. P. Andriukaičiui dėl to, kad ne tik Europos teisė yra perkeliama, bet ir apskritai yra įdėta daugiau nacionalinių dalykų į projektus, tiesiog noriu savotiškai ir pasiteisinti. Vis dėlto tas darbas, kuris jau buvo įdėtas rengiant įstatymo projektą, yra teikiamas Seimo narių teismui ir apsisprendimui. Jeigu svarstymo metu būtų apsispręsta, kad reikia du atskirus projektus rengti dėl Darbo kodekso, tarkim, vienu perkelti Europos teisę, o kitu reglamentuoti pagal nacionalinius interesus, tai, be abejo, yra Seimo apsisprendimo dalykas. Bet vėlgi, kolega Vyteni, jūs turbūt sutinkate, kad, perkėlus Europos direktyvas į nacionalinius teisės aktus, nėra reglamentuota, kaip, kokia apimtimi ir kokiuose teisės aktuose valstybė narė turi juos įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinį klausimą klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti dėl Darbo kodekso. Pirmiausia reikėjo įteikti visiškai atskirą įstatymą, nes čia tik vienas straipsnis kalba apie nelegalų darbą, kiti aštuoni kalba apie visiškai kitus dalykus. Todėl su daug kuo sutinku, bet negaliu sutikti, kai jūs pasakote, kad profsąjungos ir darbuotojai sutinka su paskutiniu 8 straipsniu, kur jūs atsisakote, kad būtų darbuotojams pateikiama informacija apie darbo užmokestį. Šitas liberalizavimas, kurį jūs teikiate, žinodamas, kokie darbo santykiai šiandien yra Lietuvoje, jūs kalbate apie nelegalų darbą ir siūlote nuostatą, kad darbuotojas net nežinotų, už ką ir kaip jiems moka. Iš kur atsirado šitas pasiūlymas ir kieno tai iniciatyva? Aš kalbu apie darbuotojų informavimą apie darbo užmokestį? Labai ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą ir už tai, kad daugeliui nuostatų, kaip jūs sakėte, pritariate. Dėl administracinės naštos mažinimo aš jau minėjau, galiu tik pakartoti, kad darbuotojų prašymu kiekvienu atveju informacinis lapelis turi būti išduodamas, taip nustato projektas. Žodžiu, nėra siūloma apriboti darbuotojų teisių. O tai, kad informavimo tvarką nustato kolektyvinė sutartis arba vidaus darbo taisyklės, reiškia… Minėjau, kad su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje buvo keletą kartų aptariami projektai. 28,9 mln. Lt per metus, tiek yra suskaičiuota, toks informacinis įpareigojimas, kai kalbame apie visų darbuotojų informavimą, ar jie to pageidauja, ar ne. Taigi, toks naštos mažinimas išreikštas labai konkrečiais skaičiavimais.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui už įstatymų projektų pateikimą ir atsakymus į klausimus. Kolegos, atkreipkite dėmesį įvertindami šių įstatymų projektų svarbą. Aš suteikiau galimybę dvigubai ilgiau klausinėti, faktiškai visiems suteikiau galimybę paklausti. (Balsai salėje) Mečislovai, kolega, kaip aš atkreipiau dėmesį, jūs galėjote paklausti iš karto, bet jūs atsisakėte.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Aš suteiksiu kitą kartą tokią galimybę. Atsiprašau, trys – už, trys – prieš, nes trys projektai. Dėkoju už pastabą.
Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nelegalaus darbo mastas Lietuvoje kelia nerimą mums, be abejo, pašalpų gavėjų ratas plečiasi. Todėl manau, kad dėl bet kokio įstatymo priėmimo, pasiūlymo, jo pateikimo mes turime likti neabejingi ir pritarti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, manau, bus pagrindinis ir jis į tą klausimą atakingai pažiūrės, pataisys trūkumus. Todėl siūlau balsuoti už pateikimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, netikiu, kad šis įstatymas sumažins nelegalaus darbo lygį. Aš pabrėžiau, kad… Čia kažkas sakė apie sankcijų sugriežtinimą ir neadekvatumą, bet noriu visiems Seimo nariams pasakyti labai įdomų dalyką: Lietuvoje minimali bauda už nelegalų darbą yra 3 tūkst., bet mūsų teismai duoda ir 100 Lt, ir 300 Lt. Griežta sankcija yra, bet ja nesinaudoja. Net vidurkis neviršija 3 tūkst.
Gerbiamieji, reikia taisyti tas spragas, kurios yra! Vien tik… Pasižiūrėkite į tikslą. Tikslas parašytas, kad šis įstatymas nesumažins neteisėto atvykimo, neteisėto buvimo ir neteisėto gyvenimo. Suraskite nors vieną straipsnį dėl neteisėto gyvenimo čia, šiame įstatyme. Kai kurie kiti straipsniai yra perrašyti iš kitų įstatymų, tai yra Valstybinės darbo inspekcijos nuostatos perrašytos, sąvokos, kurios skiriasi nuo kitų įstatymų. Todėl šiuo atveju reikia tobulinti Darbo kodeksą. Jeigu mes tikrai norime griežtinti, įrašykime nuostatas, viską į Darbo kodeksą. Neištraukime iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno straipsnio ir nedėkime į šitą įstatymą, nes einame klaidingu keliu. Įstatymai turi būti vienoje vietoje, o ne išmėtyti, nes po to nieko nerandame. Aš manau, kad yra tiesiog pasityčiojimas, kai įrašoma tokia nuostata (aš perskaitysiu): „Profesinės sąjungos nelegaliai dirbusio asmens pavedimu gali įstatymų nustatyta tvarka atstovauti jiems teismuose.“ Tai ko nerašėte, kad advokatai gali atstovauti, kiti juridiniai asmenys? Kodėl jūs įrašote profesines sąjungas? Ką, jūs čia tyčiojatės, kad profesinės sąjungos nelegalų darbą remia? Čia yra toks tendencingas įstatymas, kurį reikia atmesti ir reikia tobulinti Darbo kodeksą.
PIRMININKAS. Laikas, ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, savaime suprantama, kad dar yra žmogiškasis faktorius. Įstatymas gali galioti tuomet, kai yra morališkai pasirengę jį vykdyti. Priešingu atveju turėtume viską surašyti į administracinius kodeksus, tačiau vėlgi tas žmogiškasis faktorius yra svarbus. Manau, įstatymas reglamentuoja, kaip turėtų elgtis darbdaviai, priimdami į darbą žmones, ir tai yra labai suprantama, viskas aišku. Savaime suprantama, daug ką reikia reguliuoti poįstatyminiais aktais.
Taip pat šiandien čia buvo labai gerai užsiminta, kad vis dėlto turėtų būti dar viena procedūra, t. y. dėl paprastesnio įdarbinimo, ypač žemės ūkyje. Apie tai kalbame, diskutuojame ir komitete buvome svarstę, buvome susikvietę pareigūnus, kurie vėl bando išsisukti nuo tam tikro darbo, nes turėtų tiksliai surašyti visus reikalavimus dėl laikino įdarbinimo. Viskas lyg ir aišku, tačiau vėl susiduriame su kai kuriais kodekso netobulumais, kai, įdarbinę bedarbį… Pareigūnai, kurie skaito kodeksą, iškapsto ten, kad jeigu įdarbiname žmogų ir kitą dieną jis pusdienį nedirba, jam reikia mokėti už prastovą. Tai klausimas kai kada būna, kaip galima mokėti už prastovą tam žmogui, kuris yra bedarbis? Bedarbiui gal pradedame mokėti visą laiką už prastovas?
Manyčiau, reikėtų žiūrėti kur kas plačiau, suprantamiau, ir manau, kad reikėtų parengti ir kitus įstatymus, kad vėlgi, ypač įdarbinant laikinam darbui žmones, sistema būtų ganėtinai paprasta, aiški. Tikrai mes visko nesugaudysime, vis tiek bus visokių nukrypimų, tačiau žengti žingsnį turime, nes iš tikrųjų problemų yra, ypač žemės ūkio sektoriuje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, trys problemos, kartu sudėjus. Žinote, kaip sako, – trys viename. Pirmoji problema visiškai akivaizdi, kad, perkeldami Europos Sąjungos direktyvas, mes imamės spręsti ir mūsų pačių vidaus bėdų reikalus, suplakame du į vieną vietą. Iš karto visiškai aišku, kad mes apsunkinsime svarstymo procedūrą, nes atsiras labai daug įvairių siūlymų už, prieš, argumentų ir t. t. Buvome Europos reikalų komitete, priėmėm rekomendaciją Vyriausybei. Yra Europos reikalų komiteto sprendimas, kad Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimas turi būti vykdomas tiksliai pagal direktyvų reikalavimus, jokiu būdu nepridedant prie to kitų nacionalinių problemų, kurios turi turėti visiškai kitą logiką. Č. V. Stankevičius gali patvirtinti šio sprendimo rekomendacinį pobūdį, išsiųstą Vyriausybei. Deja, nesilaiko.
Dabar antras dalykas. Užuot galvoję, ką Darbo kodekse reikia reguliuoti ir išplėsti profesinių sąjungų įtaką ir teises, kovojant su nelegaliu darbu, mes formuluojame pasiūlymus taip, kad lyg ir, matote, profesinės sąjungos net gali ginti nelegalų darbą. Tai yra prieš bet kokią logiką, tai net tam tikra nepagarba profesinėms sąjungoms. Tam jos ir sukurtos, kad gintų legalų darbą. Dar daugiau – kaip tik jų teisių išplėtimas, kovojant su nelegaliu darbu, turėtų būti mūsų užduotis.
Ir trečias dalykas. Išties pažiūrėkime mūsų taikomų priemonių efektyvumą. Jeigu jau dabar esanti teisminė praktika nesinaudoja esamom priemonėm, tai kyla klausimas, kaip dar papildomos priemonės gali paveikti, kai ir esamas priemones įgyvendinant yra pilna spragų. Todėl, kolegos, aš manau, kad dėl šių išvardytų trijų priežasčių negalėčiau palaikyti įstatymų projektų, nes, mano nuomone…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …jie parengti nesilaikant mūsų bendrų sutarimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, stebiuosi mūsų kolegų socialdemokratų išmone ir motyvacija nepritarti šios problemos svarstymui po pateikimo ieškant sprendimo. Pripažįstama, taip, kodeksą… europinę teisę reikia pertvarkyti. Taip, reikia. Reikia sutvarkyti kai kuriuos mūsų įstatymus, kurie pagelbėtų kovojant su legaliu nedarbu. Taip, reikia. Bet kadangi dar yra kai kas nepadaryta ir būtų galima dar ką nors padaryti, ir dar trečiuose įstatymuose galima ką nors padaryti, o šitie klausimai neišspręsti, mes už jį nebalsuokime. Viena logika. Kita vertus, sako: „Na, nieko daugiau negalima priimti, tik direktyvas svarstykime, nesvarstykime kitų klausimų.“ Tai jūs susitarkite su savimi! Tai jūs norite platesnio ar siauresnio klausimo nagrinėjimo, ar jūs nenorite išvis nieko daryti? Tai taip ir sakykite: „Mes nieko nenorime daryti“, bus atvira, ir pasakykite, kad iki rudens mes siūlysime nieko nepriimti, nieko nedaryti. Aš manau, kad problemos yra aktualios ir mes komitete išlukštensime, kas perteklinis – išmesime, o kas… galbūt papildysime ten, kur trūkstami klausimai, nes reikia nuspręsti. O kad jūs nenorite dirbti, tai čia akivaizdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš galbūt pritarčiau tam, ką kalbėjo gerbiamasis R. J. Dagys, kad nereikėtų šioje srityje ko nors daryti, nes sankcijos už nelegalų darbą yra tikrai nemažos. Aš manau, kad nė vienas darbdavys nenori žmonių savo įmonėje nelegaliai laikyti, o jeigu laiko, tai ne iš gero gyvenimo, jeigu yra tokių atvejų. Aš manau, kad to, be abejonės, neišspręsime, tik padidinsime nedarbo problemą. Reikia ieškoti visiškai kitokių būdų. Tik kalba, bet nieko nedaro, kaip sukurti daugiau darbo vietų, kaip padaryti, kad žmonės turėtų geresnes pajamas. Mes, manau, tokiu keliu eidami, atvirkščiai – tik didiname nedarbą. Todėl aš tokiems drastiškiems veiksmams tikrai negaliu pritarti ir nebalsuosiu, ir siūlyčiau kitiems Seimo nariams taip pat labai atidžiai išanalizuoti šiuos įstatymus, ypač pagrindiniame komitete, ir tikrai negalima imtis tokių drastiškų veiksmų. Mes nekurkime kažkokios policinės valstybės ar tiesiog diktatūrinės valstybės, kur tokios sankcijos yra be galo griežtos.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės už ir prieš yra išsakytos. Kolegos, prašom pasiruošti balsuoti dėl trijų įstatymų projektų paketo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 83: už – 39, prieš – 11, susilaikė 33. Po pateikimo nepritarta.
Dabar klausimas būtų, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad grąžintume tobulinti, balsuoja už, kas kad atmestume, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš – 23. Taigi projektai yra grąžinami iniciatoriams tobulinti.
Po balsavimo nuomonę nori pasakyti P. Auštrevičius. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš tik norėjau vieną pastabą pasakyti. Iš tikrųjų dirbantys ir mokantys mokesčius faktiškai neturi nei kam pasiskųsti, nei su kuo pasišnekėti, jie moka tokius mokesčius, kokius mes esame nustatę, tie mokesčiai nėra tokie maži, kaip žinome, darbdavys, pats darbuotojas moka. Jis mokės dar daugiau, jeigu bus didesnė proporcija tų žmonių, kurie nemoka mokesčių. Iš esmės, matyt, mes turėtume šį klausimą kelti taip: mažiau vartoti sąvoką „nelegalus darbas“, bet „darbuotojai, mokantys mokesčius“. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man lieka tik konstatuoti, kad mūsų kolegos socialdemokratai nustatė socialiai remtino žmogaus statusą Lietuvoje tam, kuris turi 100 tūkst. Lt banke, dabar pasisakė ir prieš nelegalaus darbo mažinimą ir niekaip nenori šios problemos spręsti, ir didina dar didesnes skyles socialinio draudimo biudžete. Keista pozicija, siūlau tikrai susimąstyti, nes taip mes paliekame tuos žmones, kurie sąžiningai moka mokesčius, ant ledo.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Į R. J. Dagio pasisakymą aš jau tiesiog nereaguosiu, nes neverta reaguoti į žmogaus pasisakymą, kai jis ir savęs negerbia, ir kitų negerbia. Čia visiškai akivaizdu. Tad taip kalbėti Seimo salėje – tiesiog neišlaiko kritikos.
Dabar aš kreipiuosi į D. Jankauską, nes mes priėmėme sprendimą grąžinti tobulinti. Aš manau, kad mes prisidėtume prie tobulinimo, jeigu sutartume, kad daromi pakeitimai Darbo kodekso, kad atskiro įstatymo tikrai nereikia, kad viskas būtų konsoliduota vienoje vietoje, daroma visa tai, kas susiję su nelegaliu darbu. Nepritariu Petro pozicijai, kad nebūtų sąvokos „nelegalus darbas“, yra tokia direktyva, reikia tai vartoti, reikia apie tai kalbėti. Tačiau taip pat reikia įvertinti esamų administracinių instrumentų taikymo praktiką, kad pasižiūrėtume, ar išties mes neapsunkinsime savo sprendimų ieškodami efektyvesnio būdo. Aš siūlau apsiriboti Darbo kodekso pakeitimais.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į mūsų komiteto pirmininką R. J. Dagį. Nereikia taip aštriai šnekėti apie tai, kad kažkas čia prieš nelegalų darbą ar už nelegalų darbą, paprasčiausiai nereikia kelnių rengtis per galvą. Kiekvienas daiktas turi savo paskirtį, todėl yra Darbo kodeksas. Vieno straipsnio išėmimas iš Darbo kodekso ir vieno iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso priklijuojant keletą aptakių straipsnių, kurie nieko neišsprendžia… Priėmus šitą įstatymą nelegalus darbas, dar kartą pakartosiu, nemažėtų. Yra kitokių priemonių ir jas reikia panaudoti.
Gerbiamasis D. Jankauskas tai puikiai žino ir gali patvirtinti, kad darbdaviai nemoka tokių baudų, kurios yra nustatytos mūsų įstatymuose. Tai pradėkime nuo to, kad jeigu mes tikrai norime kovoti su nelegaliu darbu, tai bauskime darbdavius už tai, kad jie priima į šitą darbą. Todėl visiškai palaikau Vytenį ir buvau tos pačios nuomonės, kad reikia, jeigu mes norime kažką sugriežtinti, taisyti Darbo kodeksą, nereikia atskiro įstatymo, kuris tik įvels neaiškumų.
PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymus. Ir žodis paskutiniam – rengėjui D. Jankauskui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kažkaip mūsų kolegos socialdemokratai šiandien kreipiasi tai į komiteto pirmininką, tai į ministrą ir išsako daugybę dalykų. Neteko išgirsti, kad kas nors šioje Seimo salėje neigtų problemos buvimą, bet negaliu nesistebėti, kad taip gražbyliaujant vis dėlto yra atsisakoma net pradėti ieškoti sprendimo ir pradėti svarstyti projektus, kurie yra teikiami, kad problemos mastą bent jau sumažintume, jeigu visai neįmanoma įveikti. Taip, kolegos, Seimas apsisprendė, kad reikia tobulinti, be abejo, tobulinsime, ir tikrai pasistengsiu, kad šiandien opozicijos išsakyti ketinimai kartu ieškoti sprendimų tobulinant Darbo kodeksą nebūtų vien tik gražūs žodžiai, bet atsispindėtų ir veiksmuose, kolegos. Savo žodžius irgi reikia prisiminti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar jau baigėme šio klausimo svarstymą.
13.01 val.
2-7 klausimas – Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2273. Pristatys viceministras S. Šriūbėnas.
S. ŠRIŪBĖNAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 12 straipsnių pakeitimai ir papildymai.
2 straipsnį papildome 11 dalimi: „Viešai paskelbta informacija – visuomenės informavimo priemonėse, teikiant pirmenybę elektroninėms priemonėms, paskelbta informacija, kuriai gauti nėra papildomų paslaugų.“ Dar norėčiau pasakyti, kad dėl visų įstatymo pakeitimų ir papildymų į visas Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta.
4 straipsnį papildome 5 punktu: „Įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.“
6 straipsnio 3 dalį papildome, po žodžių „turi būti“ įrašomi žodžiai „viešai paskelbta“: „Visa informacija apie įstaigos veiklą vykdant teisės aktais pavestas funkcijas turi būti viešai paskelbta, visiems prieinama ir teikiama neatlygintinai.“
Ir 12 straipsnio 5 dalį papildome: „Įstaiga, nustačiusi, kad prašyme nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra netiksli, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą ir padeda jam išsiaiškindama, kokios informacijos prašyme nepakanka ir kur ją gauti, o kai prašyme pateikta informacija netiksli – išaiškindama netikslumus ir kaip juos pašalinti“. Tokie yra minėtų straipsnių papildymai ir pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis viceministre, iš tiesų turbūt reikėtų pasakyti, kad įstatymas reikalingas. Aišku, viešumas mums tikrai padės, bet 12 straipsnio 5 dalyje yra toks įdomus dalykas. Jeigu žmogus ar įstaigos ko nors paklausia netiksliai, tada įstaiga gali siųsti ir prašyti, kad patikslintų arba pati patikslina visą tą informaciją. Sakykite, ar čia nebus konflikto ir kaip mes galėsime spręsti, kada ta informacija netiksli, kada tiksli informacija ir ko jis norėjo paklausti, ir apskritai ką jis norėjo pasakyti? Ar čia nėra nereikalingas tas dalykas?
S. ŠRIŪBĖNAS. Iš tikrųjų įmonės, kad ir pačioje ministerijoje ar savivaldybėse, klausia ir gal kartais klausimai būna suformuluoti ne visai tiksliai arba klausiant kažko trūksta iki tikslumo. Jeigu yra paaiškinama korektiškai ir nenusižengiama teisės normoms, įstatymams, tai yra gerai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Stancikienė. Atsisako klausti. Klausia kolegė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte teigiate, kad priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Leiskite suabejoti šiuo teiginiu, nes paskelbimas visuomenės informavimo priemonėse, mes žinome, kaip gali pakenkti verslui, verslo sąlygoms, jo plėtrai ir t. t., nes čia yra galia. Kodėl jūs taip rašote, kad neturės? Labai ačiū.
S. ŠRIŪBĖNAS. Mes manome, ta informacija, kurios atitinkamais Vyriausybės dokumentais negalima skelbti, ji ir nebus skelbiama, o ta informacija, kuri yra vieša, iš tikrųjų ji juk negalėtų turėti kažkokių pažeidimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt informacija savivaldybėse niekada nebuvo per daug slapta. Tik kai kada ją viešinant galbūt skelbimai rašomi taip, kad kas nors nepastebėtų. Manau, kiek mes rašytume įstatymų, visą laiką taip buvo ir bus.
Kitas dalykas. Ar nemanote, kad kai kada būna tam tikrų procedūrinių perlenkimų, tarkim, kai kai kurie derinimai, skelbimai tampa kaip prielaida teisminiams procesams? Tarkim, kažkas kažką žiūri, ne taip parašyta, prasideda teismai, taip kenčia verslas, kuris negalės įgyvendinti savo projektų. Ar nemanote, kad sistema turėtų būti kur kas aiškesnė? Čia vėlgi mes rašome, kad nebūtų ginčijama, galbūt būtų galima nežinau, kokiu būdu, kažkaip aktyviai apklausti tos teritorijos žmones išsiunčiant laiškus… kažkokia aiški procedūra, kad ji įvyko…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir viskas aišku.
PIRMININKAS. Laikas!
S. ŠRIŪBĖNAS. Manome, šiuose keturiuose straipsniuose, kuriuose yra papildymų ir pakeitimų, iš tikrųjų negalėtų būti kažkokių prieštaravimų ir nereikalingos informacijos. Savaime aišku, matyt, visur turėtų būti korektiškumas – ir klausiant, ir atsakant.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš čia, viceministre. Dėkoju pirmininkui. Aš nesuprantu tos penkių dienų pertraukos, nes jeigu yra reglamentas, kokie dokumentai turi būti pateikti, ta institucija – savivaldybė ar kita, kuri priima dokumentus, iš karto mato, atitinka, neatitinka informaciją. Kodėl dar reikia palikti, laukti penkias dienas, vėl susirašinėti? Aš pritariu gerbiamajam Edmundui. Galbūt čia iš tikrųjų užsisuka toks ilgesnis, kad tik nevykdytume, toks tarsi vilkinimo ratas. Ačiū.
S. ŠRIŪBĖNAS. Čia juk nėra pasakyta, kad negalima anksčiau kaip per penkias dienas. Iki penkių dienų. Savaime aišku, ir savivaldybėse, ir ministerijose, matyt, kartais būna kažkoks atvejis, kai krūviai gana dideli ir tiesiog nespėjama. Kad čia būtų apribota, kad neatsakytų po 10 arba po 20 dienų, yra konkrečiai pasakyta – ne daugiau kaip 5 dienos.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi nesate gana dažnas svečias čia, šioje tribūnoje, aš, išgirdęs jūsų pristatomą klausimą, dar tris kartus pasitikslinau, ar tikrai pristatinėti šį klausimą turite būtent jūs. Galbūt galėtumėte man atsakyti, nes svarstomas klausimas iš principo yra susijęs su viešojo administravimo funkcijomis, kodėl Aplinkos ministerijos viceministras pristatinėja tokį klausimą iš tribūnos, o ne, pavyzdžiui, kažkokie Vidaus reikalų ministerijos atstovai?
S. ŠRIŪBĖNAS. Šis įstatymas buvo pavestas koreguoti mums, nes labai seniai buvo iškilę klausimų dėl Kazokiškių sąvartyno, mes tada darėme pakeitimus, todėl aš esu čia, pas jus, Seimo narius.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju jums. Galite atsisėsti. Dėkui.
Dabar norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 71: už – 59, prieš – 1, susilaikė 11. Taigi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-2273 po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat siūloma svarstyti balandžio 10 d.
Kolega V. Kurpuvesas norėjo, bet dabar jau atsisakė. Gerai, kolegos.
Toliau svarstome klausimus. Matau, kad yra finansų viceministras. Grįžtame dabar truputėlį atgal, nes mes einame į priekį ir tenka šokinėti pirmyn ir atgal, tai priklauso nuo viceministro atvykimo į salę. Viceministras Rolandas Kriščiūnas yra salėje ir jis pristatys keturių įstatymų projektų bloką. Viceministre, prašau pristatyti šį bloką. Tai būtų eilės numeriai 2-5a, 2-5b, 2-5c ir 2-5d, kad jūs matytumėte savo darbotvarkėje. Prašau, viceministre.
13.13 val.
R. KRIŠČIŪNAS. Laba diena! Norėčiau jums pristatyti, kaip jau ir minėta, įstatymų paketą, bet iš principo yra keičiamas vienas pagrindinis įstatymas, kiti yra lydimieji, kad suderintume juos su keičiamu įstatymu. Pagrindinis parengtų įstatymų projektų tikslas yra į nacionalinę teisę perkelti vieną iš direktyvų, t. y. 2009/65/EB „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais.“
Kartu, kaip minėjau, yra teikiami lydimieji įstatymai. Tai yra Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Papildomo savarankiško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Pagrindiniai keičiami dalykai. Yra įtvirtinama galimybė jungtis skirtingose valstybėse narėse įsteigtiems kolektyvinio investavimo subjektams. Tai sudarys prielaidas didesnei ES veikiančių kolektyvinio investavimo subjektų turto koncentracijai, sukurs (…) ekonomijos efekto atsiradimo galimybę ir darys įtaką dalyvių interesams. Numatoma galimybė vienoje valstybėje narėje licencijuotai valdymo įmonei valdyti kitoje valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą. Tai yra vadinamasis valdymo įmonės pasas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, prieš steigiant kolektyvinio investavimo subjektą, toje pačioje valstybėje narėje turi būti įsteigta ir jo valdymo įmonė. Taigi minėtas pakeitimas leis sumažinti rinkos dalyvių patiriamus valdymo įmonių steigimo ir veikimo kaštus.
Numatoma nauja paprastesnė ir trumpai trunkanti procedūra dėl kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ir akcijų platinimo kitoje valstybėje narėje tvarka, pagrįsta valstybės narės priežiūros institucijų bendradarbiavimu. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą kolektyvinio investavimo subjekto valdytojas, ketinantis platinti investicinius vienetus kitoje valstybėje narėje, apie tai praneša tos valstybės priežiūros institucijai. Siūloma įteisinti, kad tai jis galėtų daryti pranešdamas savo nacionalinei priežiūros institucijai.
Toliau įtvirtinamos nuostatos dėl glaudesnio valstybių narių priežiūros institucijų bendradarbiavimo. Papildomi pakeitimai siūlomi dėl… Įtvirtinamas reikalavimas valdymo įmonėms, tiesiogiai platinančioms savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, atlikti konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų tinkamumo investuotojui testą.
Siekiant užtikrinti geresnę investuotojų apsaugą, nustatoma pareiga kolektyvinio investavimo subjekto valdytojui apie visus esminius kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentus, prospekto, pagrindinės informacijos investuotojams dokumento pakeitimus iš anksto raštu informuoti kiekvieną kolektyvinio investavimo subjekto dalyvį.
Be to, apie pakeitimus informuotam kolektyvinio investavimo subjekto dalyviui, jeigu jis pageidauja, turi būti sudaryta galimybė išpirkti jam priklausančius vienetus.
Įstatymo projektu taip pat perkeliama direktyvos 2010/78/ES nuostata, numatanti priežiūros institucijų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija su 2011 metais įsteigta Europos vertybinių popierių rinkos institucija.
Tai tiek būtų to pristatymo. Aš mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis viceministre ir kolegos Seimo nariai, na, pirmiausia kalbant apie šitą įstatymą reikėtų pasakyti, kad yra labai daug Teisės departamento pastabų, jeigu jūs matėte. Be jokios abejonės, jeigu štai tokiam projektui, kuris, mano supratimu, yra tobulintinas, Seimas pritartų, tai mes, darbo grupė, komitete turėtume labai daug darbo.
Mano vertinimu, būtų kur kas protingiau ir racionaliau grąžinti teikėjams jį tobulinti, kad jūs, atsižvelgę į šitas išvadas, kurios tikrai yra pagrįstos (aš jau jas peržiūrėjau), patobulintumėte ir grįžtumėte jau su normaliu projektu. Tokiu atveju būtų, ko gero, ir racionaliau, ir greičiau. Tai toks siūlymas.
Dabar klausimas. Žiūrėkite, jūs turbūt žinote tą visą garsią istoriją su indėlių sertifikatais, ar ne, kuriuos platino bankas „Snoras“? Kalbama apie Vertybinių popierių komisiją ir Lietuvos banką, kaip priežiūros instituciją. Jūs, kaip viceministras, ar galite atsakyti, kas, jūsų požiūriu, yra atsakingas už tokius dalykus, kai yra nepastebėta arba įstatymas normaliai nesureguliuotas…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
Ž. ŠILGALIS (MSG). …nes Lietuvos bankas sako, kad atsakinga Vertybinių popierių komisija, o Vertybinių popierių komisija sako, kad atsakingas Lietuvos bankas? Taigi, jūsų požiūriu, kas už tai atsakingas?
R. KRIŠČIŪNAS. Jeigu pradėtume nuo to klausimo, kurį jūs uždavėte, atsakingas tas, kam numato tas teises ir pareigas įstatymas, kurį Seimas priima. Bet tai nėra susiję su tuo paketu, kurį aš noriu pateikti šiandien. Todėl aš susilaikysiu nuo gilesnių komentarų.
Dėl Teisės departamento pastabų. Mes jas matėme, jų yra nemažai, bet daugelis jų yra gana techninio pobūdžio. Dabar aš galiu jums pasakyti, kad mes nematome nė vienos, į kurią negalėtume atsižvelgti ar kuri sukeltų kažkokias dideles diskusijas. Tikrai nemanau, kad tai turėtų būti pakankama priežastis mums grąžinti. Mes tiesiog sugaištume laiko. Nemanau, kad jis prasmingai būtų sugaištas.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti A. Sysas, bet aš jo nematau. Taip pat užsirašė B. Vėsaitė, kurios nėra. Ir M. Zasčiurinksas. Jo taip pat nematau. P. Auštrevičius nori paklausti jūsų, viceministre.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti pranešėjo dėl skirtingų reguliavimų, kurie gali būti skirtingose valstybėse narėse, ar susijusių su kolektyvinio investavimo taisyklėmis, priežiūra, reglamentavimu ir panašiai. Ar šis veiksnys yra deramai įvertintas?
R. KRIŠČIŪNAS. Šito įstatymo ir jį lydinčių įstatymų keitimo pagrindinis tikslas yra harmonizuoti Europos Sąjungos mastu taip, kad tų skirtumų būtų kuo mažiau. Tai yra sukurti tuos griaučius, kurie būtų vienodi visur, ir, akivaizdu, taip pat prisidėti prie indėlio, kad būtų, mes daug kalbame apie bendrą rinką, kad ta bendra rinka iš tikrųjų (…).
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinysis klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis viceministre, vis nešate naujus įstatymus ir vis dėl to verslo, kad būtų palengvintas verslas. Jau 20 metų, kaip vis geriname sąlygas verslui, atrodytų, jau turėtų būti rojus verslui! Bet bedarbių armija auga, bankrotai auga, euro zonoje krizė! Ar niekas nepagalvoja, sakysim (na, gal čia ne jums), toje Europos Sąjungoje, ką daryti, kad norima vieno, o išeina kitkas – nedarbas, euro zonos krizė, nors neseniai euro zona susikūrė, vis plečiasi Europos Sąjunga – vis daugiau ir daugiau kraštų, o blogyn ir blogyn. Vis dėlto ar Lietuvoje negalima į tuos visus Europos (…) pažiūrėti kritiškai? Ir gal iš tikrųjų didelei teritorijai netinka tie valdymo metodai, kurie tiktų Lietuvai? Iš tikrųjų Vokietijoje konkurencija yra (…), kitas dalykas – Lietuvoje. Ar ne laikas pasižiūrėti į konkrečią valstybę ir tik pažiūrėti, kaip čia geriau tvarkytis?
R. KRIŠČIŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, visą laiką mes žiūrime, kaip geriau tvarkytis pas mus. Kitas dalykas, kad gyvename Sąjungoje, kaip sakiau, yra tikslas, kad nors ir kur Sąjungoje gyventum, taisyklės būtų panašios ar vienodos. Tai yra kad kliūtys verslui būtų naikinamos.
Taip, daugelis tų dalykų, kuriuos mes šiandien svarstome, atėjo 2008 metų pabaigoje, kai ištiko didelė finansinė krizė. Vieni dalykai buvo skubesni, mes juos skubiau priėmėme. Kiti, kurie kloja pamatą ateičiai ir paprastina tam tikrus dalykus, daro prevencinius žingsnius, yra įgyvendinami dabar.
Tai atsakant į klausimą, ar galima kada nors padėti tašką ir sakyti, kad jau viską verslui palengvinome, kad dabar mes gyvensime geriau, na, mano manymu, tai yra labai trumpalaikis dalykas, nes niekada negali pasakyti, kad nesužinosi kažko naujo, kas galėtų… Ar praktikoje nepamatysi, kad kažkas neveikia, ką reikėtų taisyti. Aš manau, nieko blogo, kad mes bandome ką nors tobulinti, nėra. Manau, ir žmonėms gerai, nes vienas iš tų dalykų, ką aš minėjau, kad tų bendrovių valdymo kaštai mažinami. Taigi sąlyginai turėtų atpigti ir pačių produktų kaina.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte.
Dabar nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro Vyriausybės pateiktos įstatymo pataisos, arba korekcijos, dėl kolektyvinio investavimo kyla iš to, kas vyksta vertybinių popierių kapitalo rinkoje Europos Sąjungoje. Ir tų priemonių kūrimosi… Europos centrinis bankas ir Europos Komisija, kad kiek nors sutvarkytų ir suvaldytų tas krizes, kurios atėjo iš virtualios finansinės rinkos ir kurių rizika yra labai didelė… Kadangi mes esame Europos Sąjungoje ir, šiaip ar taip, bendroje rinkoje, esame bendros rinkos dalis, taip pat ir kapitalo rinkoje, mūsų Vilniaus birža yra euro NASDAQ’o sudėtinė dalis, natūralu, kad tas korekcijas, susijusias su kolektyviniu investavimu, su valdymu, galų gale mes turime daryti atsižvelgdami į Europos Komisijos ir Centrinio banko reikalavimus. Todėl tos korekcijos, kurios yra pateiktos Teisės departamento, bus įtrauktos ir bus atliktos. Aš manau, reikia pritarti šitiems pateiktiems įstatymų projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė prieš – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, be abejo, direktyvas reikia įgyvendinti, niekas nesiginčija. Bet čia yra vienas iš pavyzdžių, kai mes iš Vyriausybės nedažnai gauname netobulus įstatymus. Vis dėlto su Teisės departamentu galėtų derinti šiek tiek iš anksto ir iš karto atsižvelgti ir atnešti pataisytus, kad mums paskui nereikėtų papildomai vargti komitetuose. Aš tikrai nesutikčiau, kad čia yra tik redakcinio pobūdžio pastabos. Taigi, mano vertinimu, būtų teisingiau vis dėlto grąžinti, kad sutvarkytų taip, kaip reikia, įstatymą ir atneštų patobulintą, tada be jokių problemų priimtume.
Man nepatinka, kai pranešėjai iš tribūnos neatsakinėja normaliai į klausimus. Aš jūsų klausiau normalaus klausimo, kas yra atsakingas. Tai yra Finansų ministerijos kuravimo sritis. Mes žinome, kaip baigėsi su indėlių sertifikatais. Aš žinau, kad yra apgauti žmonės, ir man įdomi jūsų pozicija. Jūs sakote: įstatymai numato. Tai aš ir noriu išgirsti. Pagal mūsų įstatymus kas atsakingas: Lietuvos bankas ar Vertybinių popierių komisija? Arba tas, arba tas, tik toks klausimas. Argi sunku atsakyti, jeigu žinote atsakymą?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aš manau, mes apsispręsime balsuodami. Prašau pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 76: už – 52, prieš – 1, susilaikė 23. Taigi po pateikimo pritarta įstatymų projektams Nr. XIP-4081, Nr. XIP-4082, Nr. XIP-4083, Nr. XIP-4084. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų keturių, papildomi: Audito komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl dviejų paskutinių. Siūloma svarstyti balandžio 12 d. Kitų pasiūlymų ar prieštaravimų nėra. Dėkui.
13.28 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Petro Vičino peticijos priėmimas
Gerai, kolegos, svarstome toliau. Siūlau svarstyti 3 rezervinį – Seimo protokolinio nutarimo dėl Petro Vičino peticijos projektą. Pranešėja – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Peticijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi ir Seimo Peticijų komisijos nuostatų 28 punktu, teikiu išvadą dėl P. Vičino peticijoje pateikto siūlymo.
Seimo Peticijų komisija šių metų sausio 30 d. posėdyje išnagrinėjo P. Vičino peticijoje dėl Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies papildymo pateiktą pasiūlymą papildyti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nauju punktu „buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, tai padaryti gali tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba tiesioginiai jų palikuonys. Teisė į buvusios sodybos atstatymą netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.“ Dar kartą pabrėžiu, kad tai yra piliečio peticija, kuri būtent taip suformuota.
Komisija, atsižvelgusi į Aplinkos ministerijos, Teisės instituto, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos miško savininkų asociacijos, Visuomeninės kraštotvarkos draugijos pateiktas nuomones, taip pat į komisijos posėdyje pateiktus ekspertų paaiškinimus, priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą pareiškėjo patikslintą pasiūlymą. Atsižvelgus į ypatingą miškų teisinį statusą, savininkų nuosavybės teisės, tarp jų ir teisė atstatyti buvusias sodybas, gali būti atitinkamai suvaržomos, tačiau, remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, tie suvaržymai nėra absoliutūs, kadangi galimybės atkurti statinius (draustiniuose) įstatymais įtvirtintos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir/ar sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės arba kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Atkreiptinas dėmesys į esamo reguliavimo painumą – statyti pastatus buvusiose sodybose draustiniuose leidžiama, tačiau kaip miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis pagrindais. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje tai nėra išskiriama. Todėl susiklosto paradoksali situacija: miškų draustiniuose pastatus, esant tam tikroms sąlygoms, statyti lyg ir leidžiame, o paprastuose miškuose, dėl kurių teisinis režimas turėtų būti švelnesnis, tam įstatymo galios nenumatytos. Remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, draustinių miškuose draudžiama paversti miško žemę kitomis naudmenomis, tačiau minėta Saugomų teritorijų įstatymo norma laikytina specialiąja, todėl kolizijos atveju turinčia pirmenybę prieš bendrąją Miškų įstatymo normą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pareiškėjo pasiūlymas iš esmės tenkintinas, siūlomą formuluotę galima būtų ir pakoreguoti derinant ją su Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis. Kaip žinote, Peticijų komisija šios peticijos koreguoti neturi teisės. Tai būtų galima padaryti rengiant ir svarstant įstatymo projektą, jeigu Seimas pritartų komisijos išvadai. Atsižvelgdama į visa tai prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Labai dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Prieš nėra. Užsirašė tiktai už. Tai gal galime?.. Noriu paprašyti atsisakyti. Dėkui. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti, taip? (Balsai salėje) Labai ačiū jums.
Noriu informuoti, kad mes rytinę posėdžio dalį baigiame. Dabar popietiniam posėdžiui liks, tuoj pasakysiu, vienas klausimų paketas, antras, trečias – iš viso bus šeši klausimai su pareiškimais… (Balsai salėje: „Gal dabar galime?..“) Ne, mes negalime pabaigti, nes buvo numatyta, kad į popietinį posėdį atvyks ministras arba viceministras, deja, nespėja. Tad teks 15 val. pratęsti, bet tai truks, patikėkite, valandą, ne daugiau. Todėl skelbiu rytinį posėdį baigtą. Ačiū, renkamės 15 val.
Kolega V. P. Andriukaitis norėtų pasakyti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gal kartais tie, kurie nori pareiškimus perskaityti, galėtų anksčiau, kad mes išties sutrumpintume darbą, tada informuotume ministrus, kad mes keičiame laiką, kad jie jau 15 val. būtų.
PIRMININKAS. Gerai, yra racionalus pasiūlymas. Ministrai, beje, informuoti ir tikrai bus. Gal norėtumėte tada, tuoj pasižiūrėsiu, ar yra… Ne, nėra. Yra pareiškimas? Kolegos, ar sutiktumėte išklausyti pareiškimus? (Balsai salėje) Gerai. Prašau V. V. Margevičienė. Prašau į tribūną, kolege.
13.33 val.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neatimsiu ilgo laiko, bet vis dėlto turiu perskaityti šį pranešimą dėl neįgaliųjų teisių pažeidimo.
„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1991 m. lapkričio 28 d., priimdamas Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą, vadovaudamasis humanizmo ir teisingumo principais ir siekdamas įgyvendinti tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas neįgaliųjų teises, pripažino, kad neįgaliųjų integracija į visuomenę ir valstybės gyvenimą yra vienas iš civilizuotumo rodiklių, o visuomenės ir valstybės struktūros turi būti atviros neįgaliesiems. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje skelbiama, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba.“ Konstitucijos 29 straipsnyje skelbiama, kad „Įstatymui, teismui ar kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ir pažiūrų pagrindu.“
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 straipsnyje numatoma, kad gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnis užtikrina, kad neįgaliesiems yra sudaromos visos sąlygos naudotis visomis informacijos priemonėmis. Taip pat Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad neturi būti jokių ribojimų visuomenės gyvenime, taip pat nustatoma, kad turi gauti visavertes integravimosi į visuomenę galimybes. Noriu priminti, kad 1995 m. mes ratifikavome Vaiko teisių konvenciją, taip pat Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą.
Savo šiuo pareiškimu kreipiuosi į… Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos komitetas skelbia, kad Nacionalinis radijas ir televizija yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga, kuriai vadovauja ir atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už tarybos nutarimų įgyvendinimą. 15 straipsnis numato, kad LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų.
Kreipiuosi prašydama LRT tarybą atkreipti dėmesį į tai, kaip yra įgyvendinami LRT uždaviniai ir ar laikomasi teisės aktų nustatytų transliuotojams reikalavimų? Prašau įvertinti LRT ir jos vadovo generalinio direktoriaus veiklą, dėl kurios nuo 2007 m. nėra sudaromos sąlygos neįgaliesiems gestų kalba gauti informaciją ir tuo yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai. Kovo 10 d. po plenarinio posėdžio kreipiausi į generalinį direktorių su prašymu, ar tikrai iškilmingas Seimo posėdis bus transliuojamas gestų kalba. Man buvo atsakyta, kad nebus, ir kalti yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Prašė pasiaiškinti, kurie iš jūsų balsavote nesuteikdami papildomų finansinių asignavimų. Todėl labai prašau įvertinti gerbiamojo direktoriaus veiklą.“ Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Ir dar yra vienas pareiškimas, kurį aš perskaitysiu. Pareiškimas dėl Seimo parlamentinės grupės įkūrimo.
„Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo statuto 42 straipsniu, pranešame, kad įkūrėme „Už pagyvenusius žmones“ parlamentinę grupę. Norime atkreipti dėmesį, kad Europos Parlamentas 2012 metus patvirtino Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Todėl reikšdami nuoširdžią pagarbą vyresniems žmonėms, prisidedame prie mūsų senėjančios visuomenės ateities gerinimo. Manome, kad visi kartu turime padėti vyresniems žmonėms ir toliau dirbti, dalytis savo patirtimi, atlikti svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime. Prašome informuoti Seimo narius apie mūsų iniciatyvą sudaryti Seimo parlamentinę grupę „Už pagyvenusius žmones.“ Pasirašo devyni Seimo nariai. (Plojimai)
Tuo rytinį posėdį baigiame. Renkamės 15.00 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.