LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 405
STENOGRAMA
2012 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame mūsų 2012 m. sausio 17 d., antradienio, popietinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Taigi mūsų darbotvarkėje yra klausimas – Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pranešimas. Kolegos, aš norėčiau iš karto su jumis pasitarti. V. Vasiliauskas savo pranešimui prašo pusvalandžio ir tada pusvalandį mes skiriame klausimams. Ar sutinkate? Ačiū. Prašom valdybos pirmininką į tribūną.
15.03 val.
Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pranešimas
V. VASILIAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų prašymu šiandien padarysiu pranešimą apie banko „Snoras“ bankroto procesą, tiesiog apžvalgą. Mano pranešimas būtų iš dviejų dalių. Pirmiausia skaidrėmis informuočiau apie proceso eigą ir po to, be abejo, būčiau pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
Tikrai esu dėkingas už nuoseklų ir, tikiuosi, nuoširdų dėmesį bankinei sistemai ir su ja susijusiems įvykiams. Dėmesys tikrai nestebina, nes visai neseniai patyrėme testavimą itin nepalankiomis sąlygomis, ir akivaizdu, kad to testavimo pasekmes jaučiame šiandien ir, matyt, jausime dar ir ateityje. Kad tas pasekmes likviduotume su mažiausiais nuostoliais, būtinos bendros pastangos, bendras situacijos bei pavojaus supratimas ir visų pirma, sakyčiau, arba svarbiausia – pasitikėjimas. Todėl, dar kartą sakau, atsakysiu į visus jus dominančius klausimus. Būsiu tikrai atviras, neturiu ko slėpti. Iš tų milijonų, kurie diskutuojami viešojoje erdvėje, nepaėmiau nė cento. Mano atvirumo yra vienas stabdys – ikiteisminis tyrimas. Deja, bet aš manau, ikiteisminis tyrimas yra prioritetas ir aš esu įsitikinęs, kad svarbiausia, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų pasiektas teisingumas ir kalti asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Tai yra būtent stabdys, kuris, deja, įveda tam tikrus mano atvirumo apribojimus.
Kas gi vyko arba, tiksliau, dažnai sulaukiu klausimų, susijusių, kada kas vyko, kada kas ką sužinojo. Todėl trumpai priminsiu svarbiausius įvykius.
Bankas „Snoras“ tikrai nėra arba nebuvo naujas bankas mūsų bankinėje sistemoje. Kaip matote, iki pat 2011 m. vykdavo kasmetinis jo inspektavimas ir 2004–2011 m. buvo susiduriama su vienokiais ar kitokiais trūkumais. 2011 m. pradžioje buvo priimtas Lietuvos banko nutarimas dėl tam tikrų veiklos apribojimo priemonių taikymo bankui „Snoras“. Deja, tie reikalavimai, Lietuvos banko reikalavimai, buvo vykdomi formaliai ar apskritai ignoruojami. 2011 m. vasarą ir rudenį banko būklė buvo stebima, gavome signalų iš įvairių užsienio institucijų. Visų pirma Šveicarijos, be abejo, konsultavomės su įvairiais ekspertais ir tarnybomis. Tada, 2011 m. rugsėjo viduryje, pradėjome banko inspektavimą. Banko inspektavimą baigėme lapkričio mėnesį, o tada visiems yra žinomas lapkričio 15 d. straipsnis. Tada mes iš karto reagavome, susisiekėme su būsimuoju laikinuoju administratoriumi ir paprašėme jo atvykti į Lietuvą. 16 d. gavome inspektavimo pažymą apie situaciją banke, 13 val. sušaukėme valdybos posėdį, 14.57 val. sustabdėme veiklą ir fiziškai į banką patekome 17 val. Lapkričio 24 d., įvertinęs laikinojo administratoriaus raportą arba ataskaitą, Lietuvos bankas priėmė nutarimą pripažinti „Snorą“ nemokiu ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Gruodžio 7 d. iškelta bankroto byla.
Pradėjus ryškėti problemoms, bankui buvo pradėtos taikyti poveikio priemonės. Kaip matote, tų priemonių būta įvairių: įspėjimai, baudos. Akivaizdu viena, kad savininkai ir vadovai neparodė jokio noro įsiklausyti į tai, kas jiems buvo sakoma, ir turbūt neturėjo motyvacijos keisti veiklos pobūdį ir spręsti problemas, todėl visos poveikio priemonės buvo išnaudotos, reikėjo imtis kraštutinių stabilumo užtikrinimo priemonių. Tai tiesiog buvo neišvengiama. Sprendimai buvo tikrai pagrįsti.
Norėčiau atkreipti dėmesį į du šių sprendimų aspektus. Tai ekonominis pagrindimas ir teisinis pagrindimas. Ekonominis pagrindimas yra faktinis nemokumas. Tokie esminiai faktoriai, lėmę ekonominį Lietuvos banko sprendimo pagrindimą, yra banko deklaruoti kaip turimi vertybiniai popieriai, perėję į privačių asmenų sąskaitas, kapitalo pakankamumo rodiklis neigiamas, likvidumas žemesnis nei privalomas. Faktiškai bankas nemokus. Teisinis pagrindas – Banko įstatymas, Finansinio tvarumo įstatymas. Mūsų pareiga imtis priemonių, kad sistema išliktų stabili. Teisinės priemonės, kurias mes galėjome taikyti, tai veiklos ribojimas, laikinojo administratoriaus skyrimas, akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. Sąlygos toms teisinėms priemonėms taikyti buvo visos ir mes tai padarėme, nes buvo neišvengiama būtinybė.
Kartais keliamas klausimas, ar pats Lietuvos bankas negalėjo administruoti „Snoro“ banko? Atsakymas paprastas: taip, negalėjome, nes pagal Bankų įstatymo 76 straipsnį laikinasis administratorius turi būti nepriklausomas, tai yra būtent ne Lietuvos banko darbuotojai. Taigi priežastis paprasta – įstatyminė, teisinė priežastis. Taip pat kitos priežastys, argumentuojančios administratorių pasirinkimą iš šalies. Visų pirma, kadangi banko „Snoras“ byla yra tarptautinė byla, todėl akivaizdu, kad reikėjo administratoriaus su tarptautine patirtim. Tą mes ir padarėme, nes veikla yra susijusi su tarptautiniu elementu. Be abejo, reikėjo pasirinkti tokį administratorių, kurio gebėjimai nekeltų abejonių. Iš tikrųjų šio administratoriaus gebėjimai negalėjo kelti jokių abejonių. Patirtis taip pat labai svarbus aspektas. Šio administratoriaus komanda patarinėjo analogiškose užsienio valstybių situacijose – tai Islandijoje.
Pagaliau esminis momentas – darbo patirtis lengvatinėse jurisdikcijose, arba tikslinėse teritorijose, – Kaimanų salose, Mergelių salose. Deja, bet šio banko atveju su tuo reikėjo susidurti.
Paskutinis aspektas – be abejo, abejonių nekelianti reputacija. Be abejo, svarbus ir keliamas klausimas – laikinojo administratoriaus atlygis. Čia jums yra pateikiamos ištraukos iš laikinojo administratoriaus paskyrimo sutarties. Tai yra 140 tūkst. eurų paties administratoriaus atlyginimas. Galimybė samdytis būtent atskirų sričių ekspertus, kas ir buvo padaryta. Apie administratoriaus ir jo komandos atlyginimą esu informavęs Seimą dar lapkričio 17 d. Seimo posėdyje, atsakydamas į gerbiamojo Seimo nario J. Veselkos paklausimą.
Kas gi tie administratoriaus konsultantai, dėl ko mes kalbame apie tokį tikrai nemenką administratoriaus atlyginimą? Tai tarptautinės kompanijos, kurios paprastai dirba tokiuose projektuose, susijusiuose su banko pertvarkymu, restruktūrizavimu, banko bankroto klausimais. Tai „Oliver Wyman“ tarptautinis bankų, verslo konsultantų tinklas; „Zolfo Cooper“ – finansinės būklės vertinimas, konsultavimas, sekliai, vadinkim taip; „Linklaters“ yra tarptautinė advokatų kontora su pagrindiniu biuru Londone. Jų patirtis susijusi su tarptautiniais bankrotais, tarptautiniais ieškojimais. „Eversheds“ – tarptautinė teisinė kontora. Jos privalumas šioje situacijoje buvo, kad ji turi biurus Latvijoje, Estijoje ir reikėjo jų konsultacijų būtent dėl Latvijos, Estijos jurisdikcijų. „Kroll Ontrack Legal Technologies“ – informacinių technologijų apsauga ir tyrimai. Būtent jie atliko visą tyrimą elektroninės erdvės, susijusios su banku „Snoras“. Jų pagalba buvo identifikuotas turto judėjimas, kur jis nuėjo, kad po to būtų galima imtis teisinių veiksmų tą turtą sugrąžinti. „Deloitte Touche“ – viena iš didžiojo ketverto audito kompanijų. Jos pagrindinis uždavinys buvo būtent balansas, finansinė atskaitomybė, turto įvertinimas.
Iki šios dienos patirtos administravimo išlaidos. Kaip matote, turime tuos tris jau minėtus pavedimus. Taip pat vienas papildomas pavedimas yra padarytas sausio 12 d. Kas gi sudaro tą išlaidų struktūrą? Tai yra atlyginimas laikinajam administratoriui, jo samdytiems klientams, savaime suprantama, išlaidos, susijusios su pasirengimu bankroto procesui, išlaidos dėl konsultantų užsienyje, turto paieška, apsauga, tie visi dalykai, tie veiksmai, kurie buvo atliekami siekiant užšaldyti tuos turtus, esančius užsienyje. Didelė dalis pasigesto turto yra užsienio valstybėse: Austrijos, Kaimanų salų, Prancūzijos, Liuksemburgo, be jokios abejonės, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos jurisdikcijose. Vienas iš susijusių bankų yra Ukrainoje. Taigi kontaktai su tom jurisdikcijom tikrai buvo neišvengiami ir atitinkamai išlaidos patirtos.
Kita suma, kuri yra minima, – 60 mln. Lt. Čia turiu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne alga. Tai yra viršutinė galimų išlaidų riba, kuri yra susijusi su bankrotu, bankroto administravimu. Tai būtent atlygis samdomiems konsultantams, visos banko operacinės išlaidos, darbo užmokestis darbuotojams. Kaip žinote, yra likę 900 darbuotojų. Taigi tai yra maksimali to užmokesčio riba pirmuoju laikotarpiu, t. y. iki pirmo kreditorių susirinkimo. Savaime suprantama, kad šių išlaidų tikslingumą ir pagrįstumą vertins kreditoriai. Tai yra išimtinai kreditorių kompetencija. Kai bus kreditorių susirinkimas, apie tai bus kalbama ir ten bus patvirtintos galutinės sumos.
Kas gi yra nuveikta „Snoro“ bankroto byloje? Čia norėčiau išskirti du etapus. Pirmas etapas iki Lietuvos banko sprendimo pripažinti „Snorą“ nemokiu, tai yra paskyrus laikinąjį administratorių, tai yra nuo lapkričio 16 d. Esminiai tikslai, kurie buvo keliami laikinajam administratoriui – užtikrinti turto apsaugą, įvertinti finansinę padėtį, pasiūlyti galimus sprendimus. Tai buvo padaryta lapkričio 24 d. Lietuvos bankui pateikiant laikinojo administratoriaus raportą apie esamos būklės įvertinimą, apie turtinės padėties įvertinimą, tai yra tarpinė balansinė atskaitomybė buvo pateikta. Siūlomi penki sprendimo variantai dėl ateities scenarijų bei pasisakoma dėl rekomendacijų dėl kiekvieno iš tų scenarijų. Laiko sąnaudos – beveik 8500 valandų.
Antras etapas yra susijęs jau su bankroto procesu. Tai yra Lietuvos banko sprendimas pripažinti banką „Snoras“ nemokiu, kreipimasis į teismą ir bankroto proceso pradėjimas, iškėlus būtent jau bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių gruodžio 7 d. Tikslai: pirmas tikslas, be abejo, – vertės išsaugojimas, antras tikslas yra sukurti didžiausią parduodamo turto vertę, išlaikyti, kad tas turtas kaip toks ir būtų paskui parduodamas ne kaip metalo, plytų krūva, bet kaip verslas, tokiu būdu siekiant patenkinti kaip įmanoma labiau kreditorių interesus. Čia valandų skaičius yra 5300 valandų.
Šiaip iš tikrųjų šiuo metu „Snoro“ administratorius valdo per 70 nuosavybės objektų, administratoriaus komandoje dirba virš 100 žmonių. Pajėgos yra tikrai nemenkos.
Kiek moka kiti panašiais atvejais? Mes atrinkome pavyzdžius, nes tas klausimas, savaime suprantama, yra aktualus, ir lyginome išmoką kartu su banko turto verte. Palyginti su kitais panašiais tarptautiniais elementais, panašiom tarptautinėm bylom, aš tikrai nemanau, kad mes kuo nors skiriamės.
Kodėl bankrotas? Mes galvojome ir tikrai ilgai manėme, kad kaip vienas pagrindinių scenarijų – banko pertvarkymas, t. y. toliau tęsti tolesnę banko veiklą jį išskaidant, tačiau laikinajam administratoriui, vadinkim taip, padarius skrodimą, paaiškėjo, kad „Snoro“ situacija yra daug blogesnė, nei manyta.
Reali skylė, kaip jūs matote, yra beveik 3,9 mlrd. litų. Ji yra kiek didesnė, negu skelbta anksčiau, nes sudaryti papildymai, atidėjimai blogoms paskoloms ir kitam turtui. Tą padidėjimą sumažėjusios vertės taip pat lemia ir tai, kad banko potencialiai realizuotino turto vertė sumažėja esant bankroto procedūrai.
Taigi jeigu Vyriausybė būtų pasiryžusi gelbėti banką, būtų turėjusi įlieti milijardus lėšų, mokesčių mokėtojų pinigų. Bankas tikrai negalėjo toliau veikti pelningai. Pagal laikinojo administratoriaus pateiktus skaičiavimus, kiekvienais metais bankas būtų generavęs maždaug po 60 mln. Lt nuostolių. Greitas banko pardavimas, greitas valstybinio banko pardavimas buvo taip pat neįmanomas, tą mums rodo „Citadelės“ atvejis Latvijoje ir Latvijos Vyriausybė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau. Kolegos, kai užsiregistravo 67 Seimo nariai, mes sutarėme, kad banko valdybos pirmininkas kalbės pusę valandos, pusę valandos užduodami klausimai. Taigi prašau tikrai nekelti sumaišties. Reikėjo laiku būti salėje. Dėkui.
V. VASILIAUSKAS. Ačiū. Kur dingo banko turtas? Čia jums pateiktas iššifravimas, kalbant apie finansinį turtą. Didžiausią vertės sumažėjimą galėjo nulemti, tą nustatys ikiteisminis tyrimas, dviejų pagrindinių banko akcininkų veikla. Vertybiniai popieriai, buvę banko sąskaitose ir pavaizduoti kaip banko „Snoras“ turtas, mūsų duomenimis, yra perėję į privačias sąskaitas. Taip pat 22 paskolos nerezidentams pavirto investicinių fondų vienetais (…), o nemaža dalis laikytų banko indėlių tiesiog buvo įkeisti už paskolas įvairioms bendrovėms. Paskolų neatidavus, automatiškai tie indėliai tiesiog nuplaukia. Kitas turtas, tai yra paskolos ir kitas turtas, yra susijęs su blogų paskolų nurašymu. Tai yra tokio masto suteiktos blogos paskolos.
Toliau keletas schemų, kaip dingo banko turtas. Taigi pirmoji schema – su lėšomis arba indėliais, įkeičiamais už paskolas. Antroji schema – tai vertybinių popierių išėjimas iš banko. (Balsai salėje) Tikrai nedaug liko, kelios skaidrės, tai gal truputį kantrybės.
Kokie veiksmai buvo atlikti, kad būtų rastas, apsaugotas ir sugrąžintas turtas. Pirmiausia buvo susikoncentruota į vertybinius popierius Šveicarijoje. Ta kryptimi buvo dirbama su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, buvo kontaktuojama su Šveicarijos bankais depozitoriais tam, kad užšaldytų į privačias sąskaitas patekusius vertybinius popierius, kad vėliau būtų galima juos grąžinti per teisminius procesus. Taip pat buvo nustatyti lėšų judėjimai akcininkų ir susijusių subjektų sąskaitose tokiose jurisdikcijose kaip Belize, Ukrainoje ir Rusijoje. Ten dėl tų schemų taip pat imtasi teisinių priemonių tam, kad būtų sugrąžintas turtas.
Šiandien administratorius surado ir ėmėsi priemonių apsaugoti daugiau nei 2 mlrd. Lt vertės turtą. Finansinis turtas – maždaug pusė milijardo, kitas turtas – dar 1,5 mlrd. Be abejo, klausimas yra, kaip pavyks jį sugrąžinti, tiesiog tas turtas yra identifikuotas ir imamasi teisinių priemonių, kaip tą turtą grąžinti.
Girdėti komentarų, kad Lietuvos bankas vengia iš esmės atsakyti į Seimo narių klausimus. Tai šioje skaidrėje aš ir norėjau parodyti, kad nė velnio, jokio vengimo nėra. Mes duodame visą informaciją, kurios yra prašoma. Pone Žiemeli, į jūsų paskutinį paklausimą dėl ataskaitos bus taip pat šią savaitę atsakyta.
Vėl kyla klausimų dėl proceso skaidrumo. Šioje skaidrėje aš norėjau tiesiog pavaizduoti, kad mes tikrai veikėme skaidriai. Be abejo, gali kilti klausimų dėl administratoriaus, tai yra dėl bankroto administratoriaus, komunikavimo. Tos problemos yra žinomos. Su administratoriumi bendravome, kad informavimo kokybė iš tikrųjų pagerėtų. Mes per intensyviausią laikotarpį dirbome gana išsijuosę. Aš manau, tikrai informacinio vakuumo nebuvo.
Dėl situacijos sektoriuje. Tai iš tikrųjų užkirstas kelias indėlininkų panikai. Šiandien indėlių yra padaugėję 9 %, tai yra beveik virš 3 mlrd. Lt visoje sistemoje indėlių yra padaugėję. VILIBOR yra mažiausias nuo 2011 m. balandžio mėn. Valstybės skolinimosi kaštai, palūkanos dėl galimo skolinimosi taip pat yra padidėję tik 0,2 % punkto. Valstybė dabar galėtų skolintis maždaug už 365 bazinius punktus, tuo tarpu palyginkite – Italija skolinasi už 514, Ispanija – 410, taigi skirtumai yra labai labai nežymūs.
Na, ir paskutinė skaidrė. Dažnai keliu šitą klausimą: o ką būčiau daręs kitaip? Turbūt kai ką nuvilsiu atsakydamas – nieko. Tikrai nieko nebūčiau daręs kitaip. Pasirinkimo nebuvo. Veiksmus ir poelgius diktavo konkreti situacija ir konkreti grėsmė. Analogiškoje situacijoje elgčiausi lygiai taip pat. Lygiai taip pat tokie patys būtų sprendimai, tą patį siūlyčiau valdybai, tą patį siūlyčiau Vyriausybei. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už jūsų pranešimą. Kaip mes ir tarėmės posėdžio pradžioje, tiesiog noriu priminti dar kartelį kolegoms, kad pirmininkas kalbės pusvalandį. Jis šiek tiek – 3 minutes sutaupė, tad prašyčiau tikrai nereikšti nepasitenkinimo.
Dabar bus klausimai, pirmininke, jums. Pradėsime nuo frakcijų. Tik norėčiau priminti, kad dalis Seimo narių, labai nedidelė dalis, nesutiko su, sakykime, viešinimu savo santykių su „Snoro“ banku. Taigi aš norėčiau, kad tie Seimo nariai, kurie vis dėlto nesutiko viešinti, prieš klausdami deklaruotų viešai šitą savo nesutikimą. Dėkui.
Pradedame nuo Socialdemokratų frakcijos. Klausia A. Butkevičius. Prašau, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mano klausimas. Ar jūs galėtumėte patvirtinti arba paneigti, kad pirmoje sutartyje su laikinuoju administratoriumi S. Freakley’u buvo nurodyta suma 140 tūkst. eurų, bet toje pačioje sutartyje buvo nurodyta, kad tai bus sumokėta už mėnesį darbo. Jis, kiek žinome, dirbo tik dvi savaites, bet jam buvo sumokėta visa suma, kuri buvo nurodyta kontrakte už mėnesį. Ar galite patvirtinti arba paneigti? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Sutartis su ponu S. Freakley’u buvo pasirašyta lapkričio 16 d. Toje sutartyje laikinajam administratoriui buvo numatytas 140 tūkst. eurų atlyginimas ir galimybė samdytis ekspertus. Taigi ta visa suma, kurią aš pateikiau per pristatymą, tai yra 5 mln. eurų, iš tos sumos yra 140 tūkst. eurų, sumokėtų laikinajam administratoriui. Mes planavome, kaip aš ir sakiau, kadangi pagrindinis modelis, kuris, galvojome, kad bus, tai yra banko pertvarkymas, mes planavome, kad laikinojo administratoriaus funkcijos tam modeliui parengti truks 20 darbo dienų, kas ir būtų kalendorinis mėnuo. Kadangi po pirmosios ataskaitos tapo aišku, kad bankas tikrai negali toliau tęsti veiklos ir vienintelis racionalus sprendimas yra banko bankrotas, todėl tą darbą jis padarė per aštuonias dienas. Taip, aš jums galiu patvirtinti, kad mes planavome mėnesį, jis tai atliko per aštuonias dienas.
PIRMININKAS. Dėkoju. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vardu klausia V. Mazuronis. Darbo partijos frakcijos vardu ruošiasi K. Daukšys. Prašau, Valentinai.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, žinoma, pirmiausia ačiū už medžiagą, kurią išdalinote. Labai gaila, kad ją išdalinote 5 min. prieš posėdį, nežinau, gal čia netyčia, gal specialiai, kad nebūtų galima įsigilinti ir užduoti klausimus. Bet vis dėlto mano klausimas būtų būtent iš tos medžiagos. Toje medžiagoje, kalbant apie laikinojo administratoriaus atlygį, pas jus yra parašyta: „Visas sąnaudas ar išlaidas, patirtas laikinojo administratoriaus vykdant laikinąjį administravimą, sumoka bankas“, net pajuodinta. Toliau jūs teigiate, kad sprendimus dėl tų 60 ar 61 mln. priims kreditoriai. Būkite geras, paaiškinkite man, kas šiandien yra bankas ir kas yra kreditoriai, jeigu ne mūsų valstybė Lietuva ir visi Lietuvos gyventojai?
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju, pone Mazuroni, už klausimą. Čia tikrai reikėtų labai didelio aiškumo. Ten yra minimas „Snoro“ bankas, nes Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių, o visos administravimo išlaidos yra dengiamos iš „Snoro“ banko turto masės, lygiai taip pat, kaip ir bankroto atveju visos bankroto išlaidos yra dengiamos iš bankroto masės. Tie 18 mln., arba 5 mln. eurų, tai yra ikibankrotinė stadija ir tai yra dengiama iš „Snoro“ banko lėšų, o minima 60 mln. Lt suma tai yra 30 mln. išlaidos, operacinės išlaidos, 30 mln. Lt tai yra tos viršutinės lubos, dėl kurių pirmajame kreditorių susirinkime turės apsispręsti kreditoriai. Tai yra nuo banko bankroto bylos iškėlimo per tris mėnesius yra šaukiamas kreditorių susirinkimas. Pone Valentinai, Lietuva, dovanokite, aš taip tiesiai pasakysiu, Lietuva, kaip čia pasakyti, yra niekuo dėta. Tai yra visų pirma kreditorių klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininkas atsakė. Klausia K. Daukšys Darbo partijos frakcijos vardu, ruošiasi V. Žiemelis Krikščionių partijos frakcijos vardu.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis banko valdytojau, jeigu aš teisingai supratau, tai po Lietuvos banko inspekcijos jūs banko valdyboje buvote apsisprendę tą banką nacionalizuoti ir toliau išlaikyti gyvą. Teisingai suprantu ataskaitą? Po to, kai jūs pasamdėte laikinąjį administratorių, jis per aštuonias dienas nustatė, kad tas bankas jau turi būti negyvas, jūs tada priėmėte sprendimą jį nužudyti. Dabar būkite geras, pasakykite man kelis dalykus. Pirma, kokiu įstatymu rėmėtės ir pagal kokią procedūrą ir kada pasamdėte tą „Zolfo“ administratorių S. Freakley? Ir kokie įstatymai tai jus įgaliojo padaryti?
Antras dalykas, ar galima gauti tas banko inspektavimo išvadas ir S. Freakley’o ataskaitą? Kad galėtume palyginti, kuo jos skiriasi tarpusavyje. Ir gal tada reikėtų jį vietoj Lietuvos banko samdyti visam laikui, nes jis geriau supranta apie bankų veiklą, ir tada nereikėtų mums išlaikyti 800 žmonių.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Pradėkime nuo to, kad ne mes nužudėme banką, o banką galimai nužudė savininkai ir vadovai. Čia yra pagrindinė priežastis, nes mes kalbame apie galimai nusikalstamą veiką. Toliau, pagrindas skirti laikinąjį administratorių yra Banko įstatymo 76 straipsnis, kuris labai aiškiai sako, kad laikinuoju administratoriumi gali būti paskirtas nesusijęs su Lietuvos banku asmuo. (Balsai salėje)
Toliau. Turėdami omenyje visą situaciją, nes, sakau, inspektavimas prasidėjo rugsėjo mėnesį, mes, be abejo, pradėjome ieškoti konsultantų vienai ar kitai situacijai, nes kas galėjo žinoti, kaip čia viskas baigsis. Savaime suprantama, kreipėmės į mūsų kolegas užsienio valstybėse, visų pirma į „Riksbanką“, tam, kad mums pateiktų analogišką patirtį turinčių žmonių pavardes, ir mes iš tų konsultantų rinkomės, ir kai 15 d. įvyko tai, kas įvyko, mes paprasčiausiai susisiekėme su „Zolfo Cooper“, su S. Freakley’u ir paprašėme jo atskristi į Lietuvą. Be abejo, mes sprendimo dar nežinojome, sprendimas buvo priimamas 16 d. banko valdyboje. Banko valdybą sudaro penki žmonės, nežinia dar kaip būtų baigęsis balsavimas. Aš manau, situacija yra gana aiški.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą, pirmininke. Klausia V. Žiemelis… (Balsai salėje) Taip, dar neatsakė į vieną klausimą? Pakartokite.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar galim gauti?..
V. VASILIAUSKAS. Dėl inspektavimo ataskaitos. Matote, šiaip pati inspektavimo ataskaita sudaro banko paslaptį, todėl aš jos… Taip, „Snoro“ banko paslaptį. (Balsai salėje) „Snoro“ banko paslaptį.
PIRMININKAS. „Snoro“ banko.
V. VASILIAUSKAS. Todėl aš inspektavimo ataskaitos viešinti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Žiemelis Krikščionių partijos frakcijos vardu, ruošiasi Č. V. Stankevičius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos vardu.
V. ŽIEMELIS (KPF). Galiu užduoti?
PIRMININKAS. Taip, kolega.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš jums patarčiau nueiti į „Snoro“ banką ir pasižiūrėti, kokia ten dabar yra netvarka. Tai būtų jums labai gera pamoka.
V. VASILIAUSKAS. O jūs buvote?
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, buvau. Toliau. Norėčiau jūsų paklausti. Jūs paminėjote tokius žodžius – banko administratorius atrado turto už 2 mlrd. Lt. Atsiprašau, ar tai yra lobis, kad kažkur nueini ir atrandi turto, kurio nebuvo, bet juk jis yra! Negi mūsų Lietuvos administratoriai, kurių mes turime daug ir puikių, negalėtų atrasti? Mes numenkiname save, ar jūs nesuprantate to, kad mes numenkiname save? Jūsų pasakymas, kad šiandien aš nieko nedaryčiau kitaip, na, ar jūs tikrai taip manote? Jūs puikiai suprantate, jeigu šis bankas būtų sanuojamas ir paverstas valstybiniu komerciniu banku, po to jis būtų pelningai parduodamas ir valstybė dar iš to uždirbtų. O bankrutavęs bankas tai yra tas pats kaip metalo laužas…
PIRMININKAS. Laikas, laikas!
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėčiau paklausti. Laikinasis administratorius S. Freakley parašė, tikiuosi, ataskaitą apie atliktą darbą ir už dvi savaites gavo 16 mln. Lt. Aišku, ne iš savo pinigų mokėti nėra sunku.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš ir klausiu, kokio dokumento pagrindu pradėta bankroto procedūra? Ir kodėl jūs nenorite, kad būtų sudaryta Seimo komisija? Ir jums gal būtų geriau, būtų aiškiau.
V. VASILIAUSKAS. Gal pradėkime nuo pradžių arba, tiksliau, nuo pabaigos, nes jau nebepamenu, ką jūs klausėte pradžioje. Jūsų valia yra dėl komisijos. Aš manau, kad aš viską atlieku skaidriai ir atsakau į visus jūsų klausimus. Noriu paklausti, ar nors į vieną klausimą nebuvo atsakyta, kuriuos gavau raštu? Ir čia, iš tribūnos, ir elektroniniu paštu, pone Žiemeli, jums pačiam dar esu siuntęs elektroniniu paštu paaiškinimus. Noriu paklausti, kokius dar klausimus galima būtų uždavinėti? Jeigu pageidaujate tos komisijos, aš sakau, neturiu ką slėpti. Dėl ko mes veiktume taip pat? Analogiškoje situacijoje veiktume grynai taip pat, ir jūs, aš manau, veiktumėte taip pat, jeigu užtektų atsakomybės. Nes susidūrėme su galimai nusikalstama veika, dar kartą noriu pabrėžti. Susidūrėme su tarptautine byla. Aš tikrai nenumenkinu Lietuvos administratorių, bet ką aš noriu pasakyti? Patirtis čia yra labai svarbi. (Balsai salėje) Latviai paėmė, pagal jų įstatymą buvo galima tai padaryti…
PIRMININKAS. Prašau neatsakinėti į kitų Seimo narių klausimus.
V. VASILIAUSKAS. Aš jau jums ne kartą sakiau – pagal 76 straipsnį mes to negalime padaryti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirmininke, prašau atsakinėti tiktai į tų Seimo narių klausimus, kurie yra užsirašę pagal eilę. Klausia Č. V. Stankevičius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu, Mišrios Seimo grupės vardu ruošiasi A. Zuokienė. (Balsai salėje)
V. VASILIAUSKAS. Kokio dokumento pagrindu iškelta bankroto byla? (Balsai salėje) Pradėta? Finansinio tvarumo įstatymas, Lietuvos banko įstatymas, Bankų įstatymas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega Stankevičiau, prašau klausti.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininke, jau pakankamai atskleidėte, kas įvyko „Snoro“ banke, ir mes, Lietuva, Lietuvos indėlininkai ir investuotojai, dabar jie jau kreditoriai, turi įgiję Rusijos bankininkystės patirties. Kokia tai yra bankininkystė? Galimai naudojanti nusikalstamus metodus, tikrai neskaidri ir panašiai. Štai jūs sakote, kad dabar vėl žvalgosi keli Rusijos bankai, ko ir reikėjo tikėtis, kad į tuščią vietą tokių ketinimų gali būti, ir net bankas, kuris taikosi perimti mažmeninę bankininkystę, t. y. dirbti su klientais. Jūs tą įvertinate kaip labai pageidautiną dalyką, nes sakote, kad jums svarbiausia konkurencija. Neturite jokių išankstinių nusistatymų, ar Rusija, ar Kinija, ar Zimbabvė, ar burundu murundu, yra vienas ir tas pats. Negi Lietuvos Respublika ir Lietuvos bankas dar nepadarė išvadų iš to, kas įvyko, ar iš tikrųjų nereikėtų pergalvoti jūsų poziciją, jeigu ELTA ją teisingai atspindėjo?
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Kapitalas iš tikrųjų juda laisvai. Jeigu mes nustatytume kažkokius apribojimus, be abejo, mes galime tą padaryti, bet lygiai taip pat Rytų pinigai tada galėtų patekti per kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Čia aš nematau problemos. Nematau teisinių būdų, kaip mes galime uždrausti ateiti kapitalui, jeigu jis norės čia patekti.
Daryti išvadas apie Rytų valstybių bankininkystės tradicijas iš šio vieno atvejo, manyčiau, būtų tikrai per drąsu, nes tikrai, matyt, į Rytus nuo mūsų yra puikiai veikiančių finansinių institucijų. Dar kartą pabrėžiu – mes susidūrėme su viena problema ir vienų asmenų, veikusių neapdairiai ir kartu galimai nusikalstamai, problema. Tokių plačių išvadų daryti, manau… Gal palikime tai teisėsaugai.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Klausia A. Zuokienė Mišrios Seimo grupės vardu. Ruošiasi M. Bastys.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirma dalis. Mums išdalintos lentelės 14 puslapyje labai aiškiai matyti, kad „Lehman Brothers“ taip pat už keturių mėnesių darbą mokėjo tokią pačią sumą, kaip ir mes planuojame mokėti už keturių mėnesių darbą. Tenai 24 mln. dolerių, vadinasi, labai panašu į tą įvardytą sumą, kuri mūsų yra apie 60 mln. Tai ar ir turtai buvo panašūs „Lehman Brothers“ ir „Snoro“ banko?
Kita dalis yra susijusi su labai konkrečiais žmonių nusikaltimais. Esu gavusi ne vieną „Snoro“ sutartį dėl vertybinių popierių pirkimo, kuriose labai aiškiai parašyta, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti „Indėlių ir investicijų draudime“. Sutarčių kopijas persiuntusi Lietuvos bankui gavau Lietuvos banko atsakymą, jog šis klausimas (pacituosiu) „nesusijęs su Lietuvos banko kompetencija“ ir (taip pat cituoju) „Lietuvos bankas neįpareigotas vertinti“. Tuomet mano klausimas iškeliavo į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri atrašė, kad tai ne jų kompetencija. Tuomet į Vertybinių popierių komisiją, kuri atrašė, kad jiems nėra priskirtas aiškinimas, ir persiuntė mano laišką atgal Lietuvos bankui, kuris jau buvo pasakęs, kad tai nėra jų kompetencija.
PIRMININKAS. Laikas!
A. ZUOKIENĖ (MSG). Taigi kam parašyti mano klausimą, t. y. kokia institucija galėtų atsakyti į šį klausimą?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už du klausimus. Atsakysiu į pirmą klausimą. Dėl to nuo sausio 1 d. ir yra įvykusi reforma – sujungtos visos trys prižiūrinčios institucijos į vieną, kad nebūtų tokio atsirašinėjimo. Dabar labai aiškiai Lietuvos bankas yra atsakingas už tokių finansinių produktų priežiūrą. Iš tikrųjų šių metų veiklos plane tai yra įrašyta kaip mūsų prioritetas – ekonominis švietimas ir kartu tokių instrumentų, kurie yra skirti ne profesionalams, priežiūra. Situacija, susiklosčiusi su indėlių sertifikatais, yra netoleruotina. Be abejo, mes galime įvairiai vertinti, kiek buvo atskleidimo, kiek suklaidinimo, kiek iš tikrųjų buvo perspėjimų, nes mes tos informacijos turime įvairios. Tiesiog bendrai konstatuojant, savaime suprantama, kad tokia agresyvi vadyba negali būti toleruojama.
Dabar kalbant apie atlyginimus, tai čia yra palyginimas išmokų su bankrutuojančių bankų turtu. Kaip matome, „Lehman Brothers“ atveju, nes čia yra viena iš „Lehman Brothers“ įmonių, beveik 1 % nuo turto vertės sudarytų administravimo išlaidos. Mūsų atveju, tai yra dabartiniu metu, yra 0,22 %. Abu procesai, be abejo, yra neužbaigti. Aš manau, kad tas iki 1 % santykis yra įprastinė tarptautinė praktika.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš klausiant M. Basčiui, kolegos, aš norėčiau vis dėlto kreiptis į jus ir paprašyti, kad suformuluotumėte savo klausimus per 1 min., priešingu atveju jūs negerbiate savo kolegų, išnaudojate tą laiką, kuris yra skirtas ir atsakymams. Taigi labai prašau, toleravau frakcijų vardu, bet asmeniškai klausiant tikrai to netoleruosiu. Dėkui.
Klausia M. Bastys. Ruošiasi J. Ramonas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Lietuvos banko valdybos pirmininke, kalbos pabaigoje jūs pasakėte, kad pasielgėte teisingai ir jeigu reikėtų dar kartą pakartoti tuos veiksmus, žingsnius, kuriuos jūs padarėte, taip pat pasielgtumėte. Bet turiu keletą pastabų.
Pirma pastaba, kad dar vyksta ikiteisminis tyrimas, ir galimai ar buvo nusikalstama veikla, ar nebuvo, šiandien mes negalime atsakyti, nes atsakys tik teismas.
Antras dalykas, į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį. Vis dėlto beveik (pabrėžiu, beveik) 100 mln. Lt bus išleista pasirengimui ir vykdomai bankroto procedūrai. Manyčiau, tai irgi yra labai didelės lėšos, šiuo atveju bent keletą kartų, manau, galėjo būti mažesnės tos išlaidos.
Klausimas būtų toks. Rasta turto, nuosavybės objektų įvairiose valstybėse už 334 mln. Lt. Sakykite, ar šita suma yra tiksli, ar jinai dar gali keistis? Dėkoju.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Gal nuo pabaigos. Be abejo, suma gali keistis, nes procesas vyksta. Pats administravimo procesas kiekvieną dieną juda į priekį, todėl tikrai sumos gali keistis.
Kalbant dėl ikiteisminio tyrimo dalykų, ką jūs minėjote, matot, aš visą laiką pabrėžiu žodelį „galimai“. Tiesiog iš savo duomenų ką mes matome? Vertybiniai popieriai – jų nėra. Kaip jie atsidūrė privačiose sąskaitose, yra tiktai ikiteisminio tyrimo reikalas. Bet be šitų veikų yra dar ir kiti dalykai: yra blogos paskolos, tai yra nesuformuoti atidėjimai, ką mes, be abejo, galime įvardyti, tai daugiau būtų kategorijos nenusisekusio verslo, sakykim taip. Taigi problema yra iš dviejų dalių. Galimai nusikalstama veika ir verslas, kuris, deja, buvo labai rizikingas. Šiuo atveju, jeigu tokia strategija buvo, tai jinai nepasiteisino.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dėl likusių keturiolikos minučių vedimo tvarkos dar norėtų pasakyti G. Songaila. Prašau.
G. SONGAILA (MSG). Aš norėjau iš karto po Mišrios grupės atstovo klausimo, nes jūs sakėte, kad taupykime laiką, bet klausimas buvo, ar „Lehman Brothers“ banko turtas yra toks pats kaip „Snoro“, kad už administravimą panaši suma mokama? Neatsakė į klausimą.
PIRMININKAS. Supratau.
G. SONGAILA (MSG). Jeigu atsakytų taip arba ne, tai būtų aišku.
PIRMININKAS. Dėkui.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų „Lehman Brothers“ yra įmonių grupė, tarptautinė įmonių grupė.
PIRMININKAS. Pirmininke, sakykite, taip arba ne, ir viskas.
V. VASILIAUSKAS. Palaukit! Čia mes kalbame apie vieną įmonę „Lehman Brothers Inc“ ir aš pateikiu skaičius 0,93 % būtent nuo tos įmonės, iš „Lehman Brothers“ grupės turto.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Ramonas. Ruošiasi E. Jonyla.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūs savo ataskaitoje teigiate, kad galimai susidūrėte su savininkų nusikalstama veika. Tada klausimas, dalis klausimo: kaip gali būti, kad 2005 m., 2006 m., 2008 m. Lietuvos bankas įpareigojo trūkumus pašalinti ir, galimai juos pašalinus, banko veikla buvo tęsiama toliau? Ar nėra čia aplaidumo ir Lietuvos banko?
Ir antra klausimo dalis, kad surasta turto už 2 mlrd. Lt. Kokiu vertinimu, kieno, ar „Snoro“, ar kitų vertintojų? Kas bus, jeigu tą turtą jūs parduosite už 100 mln. Lt, kompensuosite nuostolius, ir kas bus, jeigu tą turtą parduosime, retoriškai klausiu, už 4 mlrd. Lt, kur leisite tuos pinigus, kuriuos gausite?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui. Gal nuo pabaigos. Visas turtas yra bankroto masė ir, be abejo, lėšos, kurios buvo gautos realizavus šitą turtą, nueis kreditorių reikalavimams padengti. Paprastas atsakymas.
Kalbėdami apie pirmąjį klausimą, mes šiuo atveju kalbame apie vertybinių popierių epizodą. Būtent nei 2005 m., nei 2006 m., kiek aš žinau, nors tuo metu dirbau privačioje srityje, šitas klausimas nebuvo net kilęs. Tas klausimas visu aštrumu iškilo 2011 m. vasarą, kai mes pradėjome gauti pirmus signalus. Galiausiai jis pasitvirtino jau inspektavimo metu. Aš ir kalbu apie to epizodo galimai nusikalstamas veikas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi B. Vėsaitė.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kas laukia verslininkų ir savivaldybių, aš kalbu apie tas savivaldybes ir tuos verslininkus, kurie „Snoro“ banke turėjo savo einamąsias sąskaitas, kuriose buvo pinigų, ir kartu buvo paėmę paskolas? Nėra problemų, kai einamojoje sąskaitoje pinigų buvo daugiau, negu buvo paimta paskolos, bet tenka susitikti su verslininkais, kurių einamojoje sąskaitoje buvo mažiau pinigų, paskolos buvo didesnės, dabar kalbama apie tai, kad šitais pinigais, buvusiais jų sąskaitoje, negalime dengti paskolos. Ar tai tiesa, ar ne? Kas laukia tokių verslininkų ir pačių savivaldybių? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Matote, kiek aš žinau, šiandien tas įskaitymo klausimas yra sprendžiamas, nes ne veltui praeitų metų pabaigoje būtent buvo priimtos ir bankų įstatymų pataisos dėl įskaitymo galimybės. Tiesiog dabar atliekamos teisinės procedūros, bet kurios iš šalių pareiškimu tas įskaitymas gali įvykti būtent pagal apdraudimo ribas. Kalbant apie paskolas, kurios viršija tą indėlio sumą, tai, be abejo, tokie subjektai yra banko skolininkai ir tai yra banko turtas. Ir tas turtas, kaip aš įsivaizduoju, bankroto metu bus parduotas kaip paskolų portfelis.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi A. Sysas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis valdybos pirmininke, jūs savo pristatymo tekste rašote, kad „Snoro“ įsipareigojimai 2,8 mlrd. Lt viršijo turtą. Ar tai reiškia, kad tiek lėšų neteks visi mokesčių mokėtojai?
Antras trumpas klausimėlis: ar vis dėlto nebūtų gera proga, remiantis esama infrastruktūra, įkurti valstybinį banką, kuris investuotų į realią ekonomiką?
V. VASILIAUSKAS. Ačiū už klausimą. Pradedu nuo pirmojo. Matote, mokesčių mokėtojai dabar, kaip sakyti, niekaip nesusiję su „Snoro“ banku. Šiuo metu vykdomas bankroto procesas ir mes galime kalbėti ne apie mokesčių mokėtojus, bet apie kreditorius, kurių reikalavimai nėra padengti draudimo suma ir kurie gali tikėtis atgauti dalį savo įdėtų lėšų, priklausančių nuo realizuoto turto. Tai galime kalbėti apie nuostolius tiems kreditoriams.
Kalbant apie valstybinį komercinį banką, tai šiuo atveju visas bankas „Snoras“ dabar priklauso kreditoriams. Iš principo tai yra jau jų sprendimas, kreditorių susirinkimo sprendimas, ką daryti su tuo turtu. Matyt, kad sprendimas ekonomiškai bus logiškas ir vienintelis – tai yra realizuoti tą turtą kuo didesne verte. Taip pat ir bankinę platformą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi S. Stoma.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš neklausiu labai sudėtingų klausimų, nes jūs mums galite pasakoti labai įdomius dalykus, kurių mes nelabai galime patikrinti, kokios kompanijos, kaip, čia istorija kažkada pateiks visus duomenis. Aš paklausiu to, ko manęs paklausė paprastas Lietuvos pilietis, atsiuntęs man sausio 1 d. laišką. Jis klausia, kodėl „Snoro“ administratorius neatsako į jo registruotus ir neregistruotus laiškus, nusiunčia devynis laiškus ir negauna jokio atsakymo. Tai aš norėčiau paklausti: kada padarysite elementarią tvarką, kad Lietuvos piliečiai, paklausę elementarių dalykų, gautų atsakymą? Tai būtų pagrindinis dalykas, ką Lietuvos bankas gali priversti padaryti. Labai ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Tikrai dėkui už klausimą. Čia tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, taip, tai yra problema. Ką aš jūsų konkrečiu atveju galiu pažadėti padaryti? Jeigu jūs persiųstumėte man tą laišką, aš jį tikrai pateikčiau, irgi persiųsčiau „Snoro“ administratoriui, į tuos persiųstus laiškus tikrai reaguoja ir kontaktuoja su konkrečiu žmogumi. Taip, mes su administratoriumi šia linkme nuolat kontaktuojame ir sakome, kad informacijos teikimas ir susisiekimas su klientais yra pagrindinė šio proceso problema. Tai tikrai panaikintų daug klausimų ir daug įtampos, kuri tikrai yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakymai tokie, kokie yra. Klausia S. Stoma. Ruošiasi V. Bacevičius.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, matydamas aistrą, su kuria mes čia klausinėjame, susidaro vaizdas, kad tai jūs pradanginote tuos kelis milijardus, o ne tie žmonės, kurie dabar yra Anglijoje. Bet aš ne tiek į praeitį norėčiau pažiūrėti, kiek į ateitį. Ką jūs siūlysite daryti, kad tokie dalykai nesikartotų, ypač dabar, kai gaunama daug žinių, kad į tą vietą pretenduoja ateiti iš Rytų kapitalas, kuris turės ne tiek aferistinį pobūdį, kiek politiškai motyvuotą? Ar mes neturėtume čia bandyti teisiškai apriboti, ar jūs turite kokių nors savo priemonių, kad tiesiog apsisaugotume nuo poveikio per bankinę sistemą mūsų, Lietuvos, nacionaliniam saugumui? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimus. Dėl apribojimo aš jau atsakiau, tikrai tai būtų politinis sprendimas. Aš galiu kalbėti apie priežiūrinę reikalo pusę. Įvykdyta priežiūros reforma yra būtent ta priemonė, kurią pasitelkę mes reagavome ir žvelgėme į priekį, kalbėdami apie bankų priežiūrą ateityje, šiuo metu ir ateityje. Pertvarkėme savo struktūrą, išsprendėme vadovybės klausimus. Aš manau, tikrai ta priežiūros reforma turėtų užtikrinti tinkamą priežiūrą ateityje. Be abejo, dar kartą sakau, „Snoro“ atveju mes kalbame apie galimai nusikalstamas veikas, o jos turi tokį dalyką kaip latentiškumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bacevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis banko pirmininke, tikrai reikia pripažinti tą dalyką, kad „Snoro“ banko bankroto administratorius netinkamai komunikuoja ir neatsako į klausimus. Daugelį gyventojų domina esminis klausimas, tuos, kurie investavo ne į indėlius, kurie buvo valstybės apdrausti, ir garantuoti, bet investavo, tarkim, į obligacijas, – kada ir kokia dalimi galėtų būti patenkinti jų reikalavimai? Iš tikrųjų norėtųsi dar paklausti tokio dalyko. Po jūsų tribūnoje kalbės kai kurie Seimo nariai, kurie siūlys sudaryti Seimo komisiją ir pateiks projektą, ir, ko gero, dalis klausimų jau ir dabar yra atsakyta, jog bankų sistema iš esmės funkcionuoja tinkamai ir yra efektyvi ir pakankama kontrolė. Todėl dalis klausimų, kurie tenai yra keliami, matyt, jau iš esmės atsakyti ir netikslingi. Bet ar jūs galite pasakyti, ar jums teko nustatyti kokių nors kitų pašalinių jėgų arba asmenų, kurie, be banko savininkų ir akcininkų, yra prisidėję prie tos situacijos, iki kurios priėjo bankas?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Gal pradedant nuo galo, iš tikrųjų kokių nors pašalinių jėgų mes tikrai neidentifikavome. Tiesiog inspektavome banką ir nustatėme tuos veiklos trūkumus, kurie, be abejo, visų pirma yra susiję su akcininkais ir banko vadovybe. Ko nors kito tikrai, sakau, mes neidentifikavome.
Kalbant apie obligacijas ir apie obligacijų turėtojų likimus, tai sakau, čia yra teisiniai dalykai. Jeigu aš pasakyčiau, kaip jie galėtų būti tenkinami, kokia eile, tai čia turbūt būtų nekorektiška iš mano pusės, nes tai yra kreditorių ir administratoriaus santykiai. Ten yra prasidėję teisiniai procesai, yra parašytos pretenzijos, tarp jų pretenzijos mums. Mes į jas ir atsakysime. Todėl nenorėčiau, kad dabar iš Seimo tribūnos aš kaip nors daryčiau intervenciją į tuos teisinius procesus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ir paskutinysis klausti ruošiasi J. Veselka.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis valdytojau, norėčiau paklausti. Iš tiesų antras klausimas yra kur kas įdomesnis – komisijos sudarymas atsakant į kokius nors klausimus, kurie nėra aiškūs. Ar nemanote, kad iš tiesų kai kurie klausimai, iškelti viešai, gali sutrukdyti tolesniam procesui, t. y. visiems pradėtiems teisiniams procesams, kai norima išieškoti turto iš pagrindinių kaltininkų, kurie šiuo metu slapstosi arba patraukti teisiamojon atsakomybėn Didžiojoje Britanijoje?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Matote, aš ir sakau, kad tikrai nesinorėtų, kad šie procesai būtų politizuojami, nes tai yra teisiniai procesai, tiek bankroto procesas, tiek ikiteisminių tyrimų procesas yra teisminiai procesai. Ir dar kartą sakau – ko labiausiai nenorėčiau, kad dėl klausimų politizavimo nukentėtų teisingumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis, kaip minėjau, klausia J. Veselka. Kolega, prašom įdėti kortelę. Sako, kad neįdėta jūsų kortelė.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, mano klausimas iš jūsų… Kodėl „Zolfo Cooper“? Štai rašote – reputacija: Pasaulio bankas, Europos centrinis bankas ir šalių centriniai bankai. Nė vieno komercinio banko. Visi šie bankai veikia pagal griežtas taisykles, todėl patirties jokios. Patirties įvairovė – akivaizdūs gebėjimai prisitaikyti prie specifikos. Dirbo Europoje, Australijoje, Azijoje, Karibuose. Anglų kalbą moka, neabejoju. Panašių šalių projektų patirtis, pagalba Islandijos Vyriausybei konsultuojant. Aš tokią nuomonę pasakiau, jūs patys priimat sprendimus. Patirties jokios. Patirtis šalyse: Kaimanų salos, Mergelių salos ir kitos ofšorinės teritorijos, apie kurias kalbama dabar jau aukščiausiu lygiu, kad galbūt reikėtų uždaryti. Taigi patirties jokios ir kodėl jūs jį pasirinkote?
Dabar, kai kalbame apie komisiją, jūs tvirtinate, kad gali viešumon iškilti kažkokie pavojai. Todėl mums klausimas toks, išvada kaip Šerloko Holmso – šio banko bankrotas kažkieno iniciatyva padarytas, ir bankas, jūs, stengiatės padaryti taip, kad užsieniečiai atliktų iki tam tikros datos savo darbą, pridengtų viską, paskui išvažiuoja ir gaudyk vėją…
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …gaudyk lauke. Kodėl lietuvio nėra bent pavaduotojo ar ko, kad vis dėlto galėtume paklausti?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui, gerbiamasis Veselka, už klausimus. Mes priėmėme tuos sprendimus ir mes už juos atsakome. Esame čia ir niekur nesiruošiame bėgti. Atsakomybė, manau, administratoriaus, jeigu kreditoriai manys, kad jis elgiasi netinkamai, tikrai kils ir tam yra visos teisinės ir praktinės priemonės pareikalauti atsakomybės.
Kalbant būtent apie kvalifikaciją, tai mes ir pabrėžiame, kad administratoriaus komandos nariai yra dirbę konsultantais per bankroto procesus, pertvarkymų procesus, finansinių institucijų pertvarkymo procesą, Pasaulio banke, su įvairiais centriniais bankais, Islandijos būtent finansų sistema, jų pagrindu, „Oliver Wyman“ konsultacijų pagrindu buvo pertvarkoma. Dėl darbo tose ofšorinėse jurisdikcijose, tai aš kaip tik įvardyčiau kaip privalumą, nes šio banko, t. y. „Snoro“ banko, atveju mes ir susidūrėme su tomis jurisdikcijomis. Tai kaip tik buvo vienas iš argumentų, kodėl mes juos rinkomės. Dėl patirties.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, taigi laikas, skirtas klausti ir atsakyti, baigėsi. Dėkoju Lietuvos banko valdybos pirmininkui. A. Salamakinas norėtų dar pasakyti žodį.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos ir savišvietai. Jūs, prieš Seimo nariams užduodant klausimus, pasakėte, kad Seimo nariai, kurie nepasirašė, kad būtų paviešinta, ar jie atsiėmė indėlį, ar ne, turi, prieš užduodami klausimą, apie tai deklaruoti. Tai kas čia, naujas žanras koks? Ir kodėl jūs to paprašėte, su kuo tai susiję?
Man klausimas yra kitas. Kodėl laikinasis administratorius jau du mėnesiai bijo paviešinti tas pavardes? Gaila, mano eilė nepriėjo paklausti. Kas ten yra? Ar ten kokia nors stambi žuvis, ar kas nors? Ar tai yra valstybės paslaptis? Gal ponas V. Vasiliauskas mums visiems ir žiniasklaidai paaiškintų, kodėl tai slepiama? Ir jūsų šis naujas žanras. Kas tai yra, viešieji ir privatūs, ar kas čia?
PIRMININKAS. Tai yra senas žanras, būtent viešųjų ir privačių interesų deklaravimas,
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tada, atsiprašau, pirmininke, aš jums patarčiau skaityti Statuto 100 straipsnį, ką gali ir ko negali posėdžio pirmininkas.
PIRMININKAS. Tuomet atsiimu savo prašymą, nors jis ir nebuvo įvykdytas, bet jūs tą galėjote pasakyti ir anksčiau. Ačiū jums. Geriau vėliau negu niekad.
16.08 val.
Taigi kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banko „Snoras“ išsiaiškinimo sudarymo“ projektas Nr. XIP-4026, kurį pristato V. Mazuronis. Pateikimo stadija.
Prašom, kolega Petras dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš ir dėl vedimo tvarkos, ir noriu pasakyti trumpą repliką po banko pirmininko šio pranešimo.
PIRMININKAS. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai gaila, kad banko pirmininkas nesiorientuoja šioje situacijoje. Kai tenka susitikti su rinkėjais ir kada pasakai, kad kažkoks patarėjas per valandą gauna 1000 eurų atlyginimą, na, nesupranta žmonės. Kur atsakomybė pono A. Kubiliaus? Ir kai tokių patarėjų daugiau kaip 100, tai jie šitą banką suės greitai, per metus laiko. Tai čia banko gelbėtojai? Kai aš kalbu su savo rinkėjais, sako, mes pasakomis netikime. Tik konservatoriai ir krikščionys demokratai gali pasakomis tikėti, kad 1000 eurų gauna už valandą patarėjas. Tai ar nepapiktinimas Lietuvos žmonių, gerbiamieji?!
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai, mes supratome. Kolega Valentinai Mazuroni, prašom pateikti savo projektą.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, mes iš tiesų gavome, pamatėme ką tik prieš posėdį „Snoro“ bankroto apžvalgą. Tai yra labai gerai. Mes iš tiesų išgirdome banko valdybos pirmininko nuomonę. Manau, kad tai irgi gerai. Bet, mielieji kolegos, aš manau, kad tos komisijos tikslas yra išsiaiškinti šiek tiek plačiau. Manau, kad tai yra logiška, kad mes turėtume išklausyti ne tik banko valdybos pirmininko nuomonę ir sudėstytus argumentus, bet išklausyti kur kas platesnes nuomones ir iš tiesų pasižiūrėti ir gauti atsakymus, kas vyko anksčiau, kai buvo kontroliuojama, tarp jų tas „Snoro“ bankas, kaip vyko pats procesas ir galų gale kas vyksta tame banke šiandien? Mielieji kolegos, banko valdybos pirmininko atsakymai, nežinau, manęs asmeniškai neįtikino ir daugeliu atvejų man atrodo, kad buvo bandymas išsisukinėti. Noriu savęs ir jūsų paklausti. Ko mes bijome tos komisijos įkūrimo? Kodėl mes nenorime sužinoti plačiau? Galų gale, ką sakė valdybos pirmininkas, pamatyti tam tikrus dokumentus, pagrindžiančius tuos visus dalykus, išklausyti kitų nuomonių, pažiūrėti plačiau į šitą klausimą, kuris mūsų valstybei yra ypač svarbus. Mes dėl indėlių atkūrimo jau sumokėjome virš 3 mlrd. Lt, kuriuos atgausime nežinia per kiek metų, ir t. t. Tai turės įtakos ekonomikai ir visiems kitiems dalykams.
O klausimų, į kuriuos reikia gauti atsakymus, yra daug. Iš tikrųjų neįtikina valdybos pirmininko atsakymai dėl atlyginimų – 77 mln. Lt tiek laikinajam, tiek pastoviam administratoriui. Ir kodėl jis atsakydamas J. Veselkai, kur pateikė citatą, pasakė apie 500 tūkst., bet tarsi užmiršo, kad iš tikrųjų buvo pervesta 17 mln. Ar bus pervesta pagal sutartį, kuri yra sudaryta tarp Lietuvos valstybės ir šiuo atveju S. Freakley’o? Kas pasirašė tą sutartį, kas konkrečiai atstovavo toms sritims?
Galų gale kodėl nebuvo leista „Snorui“ didinti kapitalą ir tuo pačiu metu, noriu pabrėžti, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nebūtų platinami vertybiniai popieriai, obligacijos ir kitos emisijos, iš esmės žinant apie situaciją ir leidžiant „Snoro“ bankui apiplėšinėti, kitaip aš nepavadinsiu, Lietuvos piliečius. Ir jei tikrai tų klausimų yra daug, kodėl taip skubiai buvo nacionalizuotas, nors valdybos pirmininkas bandė aiškinti, užuot nusikaltėlius, jeigu tokie yra, galimus nusikaltėlius teisti, sodinti ir atgaivinti banką pasitelkus kitus kreditorius, galų gale valstybė šiandien yra pagrindinis kreditorius, leisti tam bankui dirbti ir po to žiūrėti, gal parduoti, gal kažkokius dalykus daryti.
Ar iš tikrųjų reikėjo nušauti šunį vien todėl, kad jame užsiveisė blusos? Man atrodo, ne! Ir tas sprendimas yra nelogiškas ir neteisingas. Taip, premjere, nereikia to daryti, jį reikia paprasčiausiai dezinfekuoti. (Balsai salėje) Šunį.
PIRMININKAS. Kolega, jūs baigėte savo pristatymą?
V. MAZURONIS (TTF). Ne, nebaigiau, mano laikas nesibaigė, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai baigsis, aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš manau, kad šiandien tiek „Snoro“ banko pagrindiniai kreditoriai, tiek savininkai yra visi Lietuvos žmonės, Lietuvos piliečiai. (Balsai salėje) Taip, taip pat ir savininkai. Ir atleiskite, nejaugi mes juos laikome tokiais kvailais, kad jie neturi teisės žinoti, kas ten vyksta, kaip vyko ir kodėl vyko, jeigu mes nieko nebijom, o mes tarsi nieko nebijom. Tai kodėl mes bijome įkurti tą komisiją?
Pažiūrėkite, banko argumentai, kodėl nereikia kurti tos komisijos. Pirmas argumentas buvo, kad galbūt pasidarys sumaištis bankų rinkoje. Bet jau praėjo laikas ir šiandien tai nesukels jokios papildomos sumaišties. Antras argumentas, kurį, beje, vakar išsakė pavaduotojas gerbiamasis R. Kuodis, kad galbūt Seimo komisija, tirdama šitą klausimą, sužinos, kurie iš Seimo narių atsiėmė indėlius, ir pradės tai naudoti politinėje kovoje. Brangieji, jeigu tik sužinos, tai yra gerai. Kodėl mes bijome sužinoti, ar nėra Seimo narių, kurie iki bankroto atsiėmė pinigus? Aš žiūriu ir kreipiuosi į valdančiuosius. Mielieji valdantieji, ar jūs bijote sužinoti? (Balsai salėje) Aš manyčiau, kad tie, kurie nebijo, kaip patvirtino premjeras, aš tikiuosi, kad jis ir balsuos už šitos komisijos sudarymą parodydamas, kad jis nebijo, tie pasirenka vertybes – tiesą ir norą, kad Lietuvos piliečiai žinotų viską. O tie, kurie mano, kad reikia galbūt uždangstyti galimas aferas, tie balsuos prieš šitos komisijos įkūrimą. Baigiau, gerbiamasis posėdžio pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių, bet laikas yra limituotas, 10 minučių. Pirmasis klausia E. Lementauskas.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš labai pritarčiau jūsų išsakytoms mintims ir komisijos sudarymui, bet mano klausimas būtų toks. Pirmąją komisiją savo balsais blokavo konservatoriai, kuriems visiškai nereikia aiškumo „Snoro“ istorijoje. Sakykite, ar šiandien stovėdamas čia jūs galėtumėte patvirtinti, kad konservatoriai vėl nepasielgs taip pat, neblokuos šito sprendimo, ir ar esate su jais prieš tai kalbėjęs dėl jų pozicijos? Dėkoju.
V. MAZURONIS (TTF). Patvirtinti, kaip pasielgs Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai, gali tik jų partijos pirmininkas A. Kubilius. Kadangi jis pasakė, kad ji nebijo tos komisijos įkūrimo, tai aš noriu tikėti, kad didžioji dauguma jo frakcijos narių elgsis taip, kaip pirmininkas pasakė. O kaip jie elgis iš tiesų, mes netrukus pamatysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebus taip (noriu jūsų paklausti asmeniškai), kaip buvo teigiama, kad ateis Lietuvos banko valdytojas, atsakys į Seimo narių klausimus ir visi klausimai, atsakymai visiems bus aiškūs. Ar iš gerbiamojo V. Vasiliausko gavote visus atsakymus į tuos iškilusius klausimus, kurie yra Lietuvoje?
Ir antras klausimas. Buvo „Snoro“ indėlininkų prašymas ir pranešimas, jie prašo, kad būtų sudaryta komisija „Snoro“ reikalams tirti. Kaip jūs į tai žiūrite? Labai ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Pirmas dalykas, kad kiekvienas asmeniškai galime atsakyti, kad gerbiamojo banko valdybos pirmininko atsakymai manęs neįtikino. Dar daugiau – aš girdėjau vienus klausimus ir visiškai kitus atsakymus.
Antras dalykas. Netgi gerbiamojo pirmininko atsakymai čia… Aš manau, turi teisę ta komisija pažiūrėti, kas rašoma popieriuose, paties banko padarytoje ataskaitoje, galų gale S. Freakley’o ataskaitoje, apie kurias kalbėjome, ir t. t.
Trečias dalykas. Gerbiamasis banko tarybos pirmininkas yra suinteresuota pusė, nes komisija tirtų tam tikra prasme ir veiksmus, kuriuose jis aktyviai dalyvavo. Todėl aš manau, kad būtina išklausyti tai komisijai kur kas platesnį ratą, panagrinėti daug plačiau ir giliau, kad turėtume atsakymus, kurių, kaip teigia premjeras A. Kubilius, jis ir jo partija nebijo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Stoma. Prašom, kolega.
S. STOMA (TS-LKDF). Dabar galvoju, nuo ko pradėti klausimą – nuo šuns ar nuo blusų. Pradėsiu gal nuo blusų. (Balsai salėje) Ar jūs negalvojate, kad mes galėtume sužinoti, ir man smalsu, kas atsiėmė ar niekas neatsiėmė indėlių iki sugriūvant bankui, tiesiog pakartodami tą procedūrą, tik parašydami kiekvienas asmeniškai po pareiškimą su savo kodu, ir tada viskas būtų pagal įstatymus.
O antras klausimas apie šunį. Ar jūs negalvojate, gerbiamasis opozicijos lyderi, jeigu mes su tokia aistra įsteigsime šitą komisiją ir ji taip aistringai dirbs, tai sugrius ne tik šitas vienas bankas, bet ir dar keli? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Žinote, aš vakar dalyvavau laidoje su gerbiamuoju R. Kuodžiu. Iš jo kalbos ir paaiškinimų susidarė įspūdis ir baimė, kad Lietuvos bankais iš viso nebegalima pasitikėti. Todėl, kad ir Lietuvos bankas tarsi padarė viską ir nieko negalėjo, ir iki tol buvusi kontrolė, kur mes žinome giminių klanus ir visus kitus dalykus, tarsi viskas buvo gerai.
Brangieji, ta komisija ir reikalinga tam, kad mes sustiprintume pasitikėjimą mūsų bankais ir jų kontrolės sistema. Jūs žinote, kad tas pasitikėjimas yra kritęs. Ir jeigu žmonės matys, kad mes iš tikrųjų ir nagrinėjame tuos klausimus, ir, jeigu reikės, priimame vienus ar kitus sprendimus, įstatymo pakeitimus ir kitus dalykus, kad tai nepasikartotų, mano manymu, tai bus racionalus žingsnis stiprinant pasitikėjimą Lietuvos bankais, Lietuvos centriniu banku, jo kontrole ir visais kitais dalykais. Aš tik tai matau, be jokios abejonės. Be to, aš labai bijau, kad ir antrą sąrašą pateikus ponas N. Cooperis neišduos tų duomenų, nes jis teigia, jog ten turi kiekvienas atskirai, giminės ir panašiai. Komisijoje svarstant tą dalyką ir neiškeliant, aš manau, tą situaciją arba informaciją galima gauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Valentinai, iš jūsų teikiamo nutarimo kyla tam tikrų abejonių, todėl norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nenorėtumėte sutikti, jog yra duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir tai visų pirma yra teisėsaugos institucijų darbas, o ne specialiosios Seimo tyrimo komisijos darbas?
Kita vertus, Seime yra tam tikrų šakinių komitetų, kaip Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurie pagal savo kompetenciją vykdyti parlamentinę kontrolę tikrai gali. Šiuose komitetuose yra atstovaujama visoms frakcijoms. Dabar iš pateikto nutarimo teksto kyla tam tikrų abejonių. Jūs diskutuojate, jog tos priemonės, kurias taikė Lietuvos bankas, yra neteisingos. Jūs turite išankstinį nusistatymą, kad turėjo būti taikomi kiti instrumentai, bet ar jums neatrodo, jog buvo teisinga imtis aktyvių veiksmų tam, kad būtų apsaugoti visų pirma ir kreditorių, ir valstybės mokesčių mokėtojų interesai?
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Trys klausimai, pradėsiu nuo antro galo.
Pirmas dalykas. Siūlydami šią komisiją, mes nediskutuojame ir niekuo neabejojame. Mes tiktai norime sužinoti, arba siūlome mums sužinoti, kaip tai buvo, kodėl tai buvo, išklausyti nuomones, ar tai iš tikrųjų buvo teisingas būdas ir t. t. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu mes kalbame apie Biudžeto ir finansų komitetą, pagal Statutą Biudžeto ir finansų komitetui priklauso centrinio banko kontrolė. Kaip jis kontroliavo – mes turime rezultatą. Aš kalbu apie daugelį… ir praėjusioje, ir šioje kadencijoje trejus metus. Todėl viską perkelti komitetui, kuris jau net ir šiuos trejus metus dirbo, ir, švelniai pasakysiu, kontroliavo nepatenkinamai, kaip aš manau, tikrai nebūtų teisinga. Kai mes kalbame apie sąlytį su baudžiamaisiais dalykais, neabejotinai, neturime lįsti ir aiškintis tų klausimų, kuriuos turi tirti prokuratūra. Šiame mūsų siūlyme nė vieno tokio klausimo nėra. Jeigu yra, pacituokite. Jie turi dirbti savo darbą. Tie, kurie, jeigu pavogė, jeigu galimai išplovė pinigus (teigiu, nes nėra sprendimo), jie turi juos ir surasti, ir nubausti, ir pasodinti. Mes kalbame apie procesus, kuriais privalo domėtis Seimas: tiek apie buvusius (paanalizuoti, kokia buvo situacija), tiek pagrindinis dalykas, ką reikėtų daryti, kad tai nepasikartotų. Manau, kad taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia N. Puteikis. Nėra. Matyt, dėl statistikos. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau paklausti ir galbūt šiek tiek patikslinti gerbiamajam V. Bacevičiui, jeigu nežino informacijos, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba metus vykdė tyrimą, ar nėra finansinių nusikaltimų banko „Snoras“ veikloje. Metus laiko tyrė ir jau praėjusių metų liepos mėnesį tyrimą nutraukė ir nustatė, kad veikloje jokių nusižengimų nėra. Ar galima pasitikėti, pone Bacevičiau, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, taip pat ir dabartiniu Biudžeto ir finansų komitetu, kuris turėjo teisę kontroliuoti banką? Todėl, aš manau, būtina sudaryti komisiją.
Aš noriu paklausti jūsų, gerbiamasis pranešėjau. Lietuvos bankas atėmė banko licenciją iš banko „Snoras“, tačiau po šiai dienai bankas „Snoras“ vykdo bankines operacijas. Norėjau to paklausti Lietuvos banko valdytojo, bet jis pabėgo, kokiu pagrindu dabar bankas „Snoras“ vykdo finansines operacijas?
PIRMININKAS. Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Aš manau, kad čia komisija turėtų aiškintis. Aš tikrai nežinau, ar jas dabar vykdo, bet tiksliai žinau, kad po lapkričio 16 d., kai buvo sustabdyta banko veikla, netgi tų pačių 5 mln. eurų pervedimas buvo padarytas lapkričio 24–29 d. Vakar vienas iš verslininkų viešai laidoje deklaravo, kad sustabdžius banko veiklą jiems pervesti pinigai buvo ne grąžinti atgal, o buvo priimti į banką, užskaityti ir dabar neatiduodami. Iš tikrųjų, aš manau, kad visus tuos dalykus reikėtų panagrinėti, pažiūrėti ir pasiaiškinti, tai galėtų padaryti komisija. Aš nesutikčiau su Petru, aš asmeniškai teisėsaugos institucijomis, tarp jų ir Finansinių nusikaltimų tarnyba, pasitikiu. Aišku, visur visko būna, vienos bylos ar kitos, bet pačia sistema, aš manau, mes turime pasitikėti, jeigu reikia, ją tobulinti, keisti, bet kitos sistemos mes neturime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus jums per skirtą laiką pateiktus klausimus. Dėkoju.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji, iš tikrųjų ir iš gerbiamajam valdybos pirmininkui pateiktų klausimų, ir iš atsakymų nėra aišku, dėl ko ir kaip visa tai padaryta. Trumpai šnekant, manyčiau (ir kai kurie žmonės, ir Seimo nariai anksčiau deklaravo, kad reikia viešumo ir reikia viską išsiaiškinti) ir aiškiai sakau, ir prašau pritarti komisijos sudarymui. Tikrai niekam nuo to nebus blogiau, jeigu komisija bandys išsiaiškinti, kas, kur, kaip, ne toj vietoj, ne laiku ir ne taip padarė. Gal iš tikrųjų tam tikra prasme kelia baimę tiems žmonėms, kurie truputėlį žulikavojo ir bando daryti įtaką, kad ta komisija nebūtų sudaryta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, beklausydamas mūsų klausimų ir tokių emocijų įkarščio, aš supratau, kad bent keli kolegos salėje tikrai būtų geresni banko administratoriai negu nusamdytasis. Gal reikėtų jiems ir pasiūlyti tą dalyką padaryti, ir pareikalauti tą milijardą išieškoti, bet čia šiek tiek su ironija. Kartais mes turbūt pervertiname savo galimybes. (Šurmulys salėje)
Kalbėdamas dėl siūlymo esmės, aš tikrai nenorėčiau įtarti mūsų kolegų nenuoširdumu dėl keliamų klausimų, nes tikrai kyla tam tikrų klausimų, jeigu mes pradedame tokį procesą ignoruodami tai, kad turime atitinkamas struktūras Seime ir komisijas, kurios turi teisę nagrinėti visus klausimus remdamosi įstatymu, turi teisę susipažinti su visiškai slapta informacija (aišku, įstatymais apribota ta jų teisė ir atsakomybė), mes šiomis struktūromis nenorime naudotis, norime daryti viešą tyrimą. Praktika vieną kartą parodė, kai vietoj vieno banko – Akcinio inovacinio banko žlugo dar ir „Litimpex“ bankas dėl didelio politinio proceso. Buvo toks laikas tų mūsų audringų kalbų, nes sukėlėme nepagrįstas abejones dėl to banko, primenu istoriją.
Kitas klausimas, ar toks proceso pradėjimas nėra pagalba tiems žmonėms, kuriuos mes dabar prašome Anglijos mums išduoti, savininkams, kurie padarė tam tikrus nusikaltimus, nes čia būtų galima traktuoti kaip nepasitikėjimą mūsų sistema. Čia pretekstas kaip tik nagrinėti, kad čia yra tam tikra politinė potekstė.
Kitas dalykas. Mes turime pasižiūrėti, ar mes savo politiniu įsikišimu nesukursime tokios situacijos, kad paskui bus teikiami ieškiniai Strasbūre, nes politizuotas procesas, ieškoti žalos atlyginimo, nes į tai žiūrima labai jautriai. Todėl siūlau nepritarti komisijos sudarymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi nuomonės už ir prieš yra išsakytos.
Kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas palaikote Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banko „Snoras“ išsiaiškinimo sudarymo“ projektą Nr. XIP-4026, balsuojate už, kas prieš, susilaikote. Prašau. Balsavimas prasidėjo. (Balsai salėje)
Balsavo 117 Seimo narių: už – 59, prieš – 24, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. (Plojimai)
Kitas darbotvarkės klausimas… Atsiprašau. Seimo Pirmininkė prašo svarstyti rezervinį klausimą – tai yra 2012 m. sausio 19 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
16.30 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, trumpai pristatau sausio 19 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę. Iš esmės tai yra tie klausimai, kurie šiandien buvo pateikti. Jeigu komitetai apsvarstys, tada mes galėsime svarstyti ir Mokslo ir studijų įstatymo du variantus, dėl Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų, Viešųjų pirkimų įstatymą. Ir gal, jeigu viskas gerai, galėsime ir priimti. Taip pat įtraukti energetikos ministro A. Sekmoko atsakymai į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus ir Seimo nutarimo dėl laikinosios komisijos svarstymas, nes po pateikimo jau pritarėme.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Ar galima šiek tiek tylos, negirdėti net ką šneka! Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mes susirinkome į šią sesiją tam, kad priimtume galutinius sprendimus, tada, natūralu, yra paties proceso prasmė. Jeigu Švietimo įstatymas arba ta pati laikinoji komisija ar Viešųjų pirkimų įstatymas baigsis tik ties svarstymo procedūra, visos šitos dienos yra, kaip sakoma, beprasmės. Ar tikrai galite patikinti, kad ir dėl Švietimo, ir dėl Laikinosios komisijos įstatymo jūs, kaip Seimo Pirmininkė, kreipsitės ir siūlysite skubą ir mes tikrai turėsime galutinius atsakymus dar šiomis dienomis?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jau šiandien pasiūliau ypatingą skubą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Dėl komisijos aš dar negirdėjau. Jeigu dabar jūs tą pasakysite…
I. DEGUTIENĖ. Taip, dėl komisijos aš nieko nesakiau, bet dėl Mokslo ir studijų įstatymo, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo jau yra pasiūlyta ypatinga skuba. Toliau viskas priklausys nuo to, kaip rytoj dirbs komitetai. Aš jokių garantijų negaliu pasakyti. Jeigu rytoj, tarkime, komitetai pateikia tokią išvadą, kad nebaigė svarstyti ar daro svarstymo pertrauką, vadinasi, tų klausimų nebus ketvirtadienio darbotvarkėje taip, kaip ir eilinės sesijos metu, jeigu komitetai neapsvarsto, jeigu aš ir pateikiu, pavyzdžiui, projektus, kad tas gali būti, neapsvarsto ir reikia išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš niekaip neįsivaizduoju, kaip tokiam įstatymui, Mokslo ir studijų įstatymui, per vieną naktį galima pateikti pasiūlymus, nes jį taisyti, keisti reikia, jis yra gana problematiškas. Aš manau, kad tik pavasario sesijoje galima priimti šį įstatymo projektą. Kitokių kelių aš nematau, nes mes dar kartą užminsime ant to paties grėblio.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu tai būtų mano, kaip Seimo narės, asmeninė nuomonė, aš lygiai taip pat atsakyčiau, kad tą didįjį Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektą reikėtų svarstyti ir priimti pavasario sesijoje. Aš tą bandžiau jau sakyti ir pirmininkaudama, bet nebuvau suprasta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš labai atsiprašau. Seniūnų sueigoje šiandien buvo sutarta, kad ketvirtadienį bus komisijos svarstymas ir priėmimas. Ar taip ir yra?
I. DEGUTIENĖ. Taip.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Taigi yra Seimo nutarimas. Čia yra kitos Statuto taisyklės.
PIRMININKĖ. Procedūros. Taip.
I. DEGUTIENĖ. Čia nieko neparašyta.
PIRMININKĖ. Ačiū Seimo Pirmininkei. Ji pristatė sausio 19 d. darbotvarkę. Toliau grįžtame į pagrindinę šios dienos darbotvarkę.
16.35 val.
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIP-3694 ir jį lydintys 23 įstatymų projektai. Pateikimas. Pranešėjas – Č. V. Stankevičius. Prašom. Aš manau, kad pristatys visus kartu, ir paskui sutarsime, kiek laiko skirsime klausimams. Prašom visus.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar jau lengvesnis klausimas, nes įstatymas buvo grąžintas du kartus tobulinti. Dabar aš pristatysiu tiktai patobulinimus, kurie buvo padaryti.
Seimas spalio 21 d. po pateikimo plenariniame posėdyje dar kartą grąžino šį įstatymą tobulinti, ir man teko rūpintis tobulinimu. Todėl pirmiausia noriu padėkoti Seimo kanceliarijos Teisės departamentui už pateiktas vertingas pastabas ir pasiūlymus dėl projekto tobulinimo, į pastabas čia atsižvelgta. Daugiausia, žinoma, buvo tobulinama dėl teisinio aiškumo ir iš esmės dėl teisinės pilnatvės, sakyčiau. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas dabar pasikeitė kai kurie lydimieji įstatymai, papildomai parengti ir teikiami kartu su šiuo įstatymų projektų paketu. Pirma, Atsinaujinančių išteklių energetikos, antra – Geležinkelių transporto kodekso, Statybos, Valstybės tarnybos įstatymų projektai, taip pat Seimo statuto dėl jo 60 straipsnio pakeitimo projektas.
Kas padaryta tobulinant? Aš noriu trumpai pristatyti, nes detaliai užimtų be reikalo daug laiko. Jūs su tekstu susipažinę, ir svarstant būtų galima labiau įsigilinti. Apibrėžiant infrastruktūrų reguliavimo tarnybos statusą, atsisakyta formuluotės „savarankiška valstybės įstaiga“, kuri buvo pasiūlyta ankstesnėje redakcijoje. Todėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas, kuris buvo su tuo statusu susijęs, dabar yra atsiimtas, taip pat patikslinti tarnybos veiklos pagrindai.
Svarbiausia, aš manau, atskleistas visų vienuolikos principų, kuriais grindžiama tarnybos veikla, turinys. Tuos pačius principus jūs perskaitėte, turbūt susipažinote, tačiau aš norėčiau iš tų vienuolikos ypač išskirti, kas, mano supratimu, yra svarbu, ko nebuvo pradiniuose projektuose, tai vartotojų teisių apsaugos principas.
Yra patikslintas tarnybos pagrindinis tikslas ir uždaviniai. Čia norėčiau pabrėžti, kad tarnybos tikslas yra reguliuoti infrastruktūras taip, kad reguliavimas tarnautų visos visuomenės gerovei. Pagrindiniai uždaviniai – reguliavimas turi būti nukreiptas į vartotoją orientuotą infrastruktūros plėtrą ir užtikrinta vartotojų teisių ir interesų apsauga reguliuojamuose straipsniuose. Taigi vartotojų naudai kaip veiklos principai yra įrašyti labai stiprūs akcentai.
Patikslintas infrastruktūros reguliavimo tarnybos direktoriaus ir tarnybos organų statusas. Dabar tarnybos valdybai yra skirtas atskiras straipsnis. Patobulintame projekte aiškiai atskirta, kad vienasmenis valdymo organas yra direktorius, o valdyba yra kolegialus norminio pobūdžio sprendimų priėmimo organas. Tai yra vienas žmogus negali priimti sprendimo dėl teisės aktų ir kitų, išskyrus administravimo, o ne reguliavimo sprendimus.
Direktoriaus ir valdybos narių atsakomybei reglamentuoti yra skirtas atskiras straipsnis. Jame numatyta, kad tarnybos direktorius ir valdybos nariai už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą yra atsakingi Respublikos prezidentui, o ne direktoriui, kaip buvo pradiniame, dar iš Vyriausybės perimtame projekte.
Taip pat numatyta, kad siūlymus dėl atsakomybės tarnybos direktoriui, valdybos nariams ir Respublikos prezidentui gali teikti Ministras Pirmininkas bei pažeidimus nustatę valstybės pareigūnai. Už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą Respublikos Prezidentas gali skirti nuobaudą – papeikimą arba atleidimą iš pareigų, tai irgi yra patikslinimai ir papildymai.
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad valdybos nariams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl solidarios atsakomybės už žalą. Taip pat patikslinti Tarnybos direktoriaus ir valdybos narių atleidimo pagrindai, patikslintas tarnybos atskaitingumas. Dabar numatyta patikslintame projekte, kad tarnyba už savo veiklą yra atskaitinga Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Ir pakeistas įstatymo įgyvendinimo straipsnis, jame išsamiai reglamentuota reorganizacija, o buvęs pasiūlytas visų reorganizuojamų organizacijų prijungimas prie vienos iš jų dabar pakeistas sujungimo būdu, dėl ko buvo pastabų.
Atlyginimų pakeitimas. Direktoriaus ir valdybos narių reglamentavimas pakeistas, atsisakyta Vyriausybės siūlymo pirminiame projekte atlyginimą reglamentuoti specifiškai šiuo įstatymu. O dabar mes teikiame vieną variantą, anksčiau buvo dar du palikti, ankstesnis – ir pagal Valstybės politikų ir pareigūnų įstatymą, o dabar siūloma nustatyti atlyginimo koeficientus pagal Valstybės pareigūnų ir valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymą. Teikiamame variante tie koeficientai yra dar sumažinti, ir siūloma lydimuosiuose įstatymuose nustatyti skirtingus krizinio ir pokrizinio laikotarpio koeficientus. Atitinkamai vietoj buvusių, tai yra kriziniu laikotarpiu – 20,5 ir 18 valdybos nariams, o po krizės, kai visi atlyginimai pakils, atitinkamai 23,8 ir 21,5.
Taigi tuo savo pristatymą norėčiau baigti taupydamas jūsų laiką ir turėdamas omeny, kad jūs su įstatymu (pateikiamas ne pirmą kartą ir tobulinamas) jau esate ir susipažinę, ir daug klausimų pateikę.
Baigdamas dar turėčiau pasakyti, kad Teisės departamento išvadoje yra kelios pastabos dėl dabartinio projekto, į jas nesunku atsižvelgti patikslinant redakciją, tai būtų galima lengvai padaryti. Taip pat yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminų pakomisės pasiūlymai, pagal kuriuos reikės taip pat koreguoti tris įstatymo dalis. Man atrodo, kad jie lengvai priimami ir nekelia abejonių. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Užsirašė klausti šešiolika Seimo narių. Aš siūlau visiems leisti paklausti, nes daug projektų. Jeigu laikysitės reglamento, kiek klausti, kiek atsakyti, aš manau, greitai pereisime.
Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, išties jus galima tiktai užjausti, kad jūs su šiuo įstatymo projektu šioje tribūnoje per pateikimo stadiją stovite jau, atrodo, ketvirtą kartą, jeigu teisingai pamenu, ar trečią kartą. Iš tiesų, mano galva, tai rodo tokį dalyką, kad tas įstatymo projektas daug kartų buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti ne dėl Teisės departamento ar kokių nors kitų techninės teisės pastabų, bet dėl to, kad šioje posėdžių salėje, šiame Seime, nėra politinės valios ir įsivaizdavimo, kad tas tris institucijas, kurios iš principo savo esme yra skirtingos, nes viena reguliuoja monopolinę rinką, kita – laisvai veikiančią rinką, trečia išvis yra kaip techninė inspekcija, jungti… apskritai nėra valios kaip tokios. Iš tiesų klausimas būtų, kaip jūs įsivaizduojate, jeigu vėl bus nepritarta, kiek dar jums užteks kantrybės teikti šį įstatymo projektą tobulinant? Ir jeigu galėtumėte patikslinti, aš net užsirašiau atlyginimus – 20,5…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). (Labai trumpai.) …20,5 ir 18, ir pokrizinis – 23 ir 21,5. Čia tūkstančiai ar koeficientas? Jeigu koeficientas, tai kiek išeina pabaigoje skaičiais?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia du klausimai. Dėl valios man nėra ką sakyti. Mano uždavinys buvo patobulinti projektą taip, kad būtų atsižvelgta į visas pastabas ir nebūtų trūkumų, jis būtų aiškus, vienareikšmiškai suprantamas. Tas darbas yra padarytas, o balsuoti siūlysiu…
Tačiau norėčiau pasakyti, kad Respublikos Prezidentė globojo tarptautinę konferenciją, kurioje buvo diskutuojama, ar naudinga turėti vientisą, jungtinę reguliavimo tarnybą, ar turėti atskiras. Kai kurie iš mūsų dalyvavo toje konferencijoje, išklausė pranešimus ir Pasaulio banko, kuris aiškiai pasisako už jungtinę reguliavimo tarnybą ir motyvus išdėsto, aš kaip tik turiu juos ant savo stalo pasiėmęs, bet čia laikas neleidžia aiškinti. Taip pat Vokietijos atstovai, kurie turi jungtinę tarnybą, patvirtino, taip pat latviai, na, aš neatsimenu nė vieno pranešėjo, kuris būtų radęs argumentų, kad yra blogiau turėti jungtinę tarnybą.
O dėl koeficientų. Padauginkime iš 450 Lt, tai bus apie 8 tūkst., maždaug viceministro lygmens yra šiems penkiems žmonėms atlyginimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau B. Pauža. Jo nematyti, nėra. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jūs skaičiavote finansinį efektą? Koks jis bus tas visas tarnybas sujungus, jeigu, kaip teikiate įstatymo projekte, vadovams algos numatytos, na, daug riebesnės, negu dabartinių vadovų?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, šiame projekte jos numatytos daug mažesnės negu Seimo priimtuose, pavyzdžiui, kituose įstatymuose reguliatorių, kokio pusantro karto, manau. Tai vienas dalykas. Tų žmonių, kurie yra dabar tokio lygmens jungtinės tarnybos, aš jau minėjau, maždaug orientuojamasi į viceministro atlyginimo lygį, tačiau Seimas, Seimo komitetai gali svarstyti, ar tai yra gerai. O efektas yra. Sakau, Pasaulio banko pasakyta: maža tarnyba, ekspertai pagal reikalą, lėšų ekonomija. Vokiečių pranešime (vėlgi konferencijoje) tas pats sakoma. Aš neskaičiavau, kiek bus sutaupyta, nes neturiu etatų sąrašo, ekspertų, tai čia to aš negaliu padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, jūs nesekite pasakų apie tai, kad jūs sumažinote darbo užmokestį. Jūsų projektuose aiškiai parašyta, kad šiandien komisijos pirmininko koeficientas yra 10, tai padauginkite iš 450, sakykime, popieriuje (…) už stažą ir kitokių dalykų, klasės 4 tūkst. 500 Lt. Jūs dabar siūlote padidinti dar 3 tūkst. 400 Lt.
Mano klausimas būtų ne dėl matematikos, kiek čia gaus. Ar krizė jau baigėsi, kad įstaigos, kuri dar nieko nepadarė ir neaišku, ar padarys ką nors, o gal greičiausia dar dirbs blogiau negu visos kitos kontoros, vadovui reikia vien dėl to, kad kuriame naują struktūrą, vos ne dvigubai padidinti darbo užmokestį, ir jo nariams? Tai krizė baigėsi ar nesibaigė? Būkite geras, pasakykite.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Krizė nesibaigė, tai aišku. Aš žiūriu sistemiškai. Sakiau, į kokį atlyginimo lygį orientuoju. Tačiau jūs vadovaujatės klaidinga prielaida, kad tiems patiems žmonėms keliami atlyginimai. Tai yra nauja struktūra, nauji žmonės ir galbūt… (Balsai salėje) Na, palaukite, leiskite atsakyti, ko dabar jūs čia mane atakuojate. Turi ateiti nauji platesnės kompetencijos žmonės, atitinkantys savo kompetencija tuos atlyginimus. (Balsai salėje) Tai gal tie dabartiniai vadovai taps tik departamentų direktoriais. Aš gi nežinau, kas bus paskirtas. Ministras Pirmininkas ir Prezidentė spręs.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš nesuprantu, kodėl reikia tokią griozdišką struktūrą apskritai kurti. Žiūrėkite, Kainų komisija – reguliuoti monopolistus ir teikiančius viešąsias paslaugas. Bet mes sujungiame nesujungiamus dalykus. Iš vienos pusės, ryšiai tai yra didžiulė konkurencija, vandenį, elektros energiją, šilumą tiekiant, aš įsivaizduoju, konkurencijos nėra ir kainas reikia reguliuoti. Dabar Energetikos inspekcija apskritai turi priešingas funkcijas negu Kainų komisija, nes, suprantate, jinai turi užtikrinti energijos tiekimo saugumą, o tai nėra suderinama su žemiausiomis kainomis.
Tai aš nežinau, kur jūs tokios patirties gavote, aš girdėjau, kad Jamaikoje labai darniai veikia tokia institucija, Latvijoje, Estijoje ir dar kažkur. Nesuprantu, kodėl reikia kurti tokią griozdišką struktūrą. Galbūt esamai Kainų reguliavimo komisijai užtenka tiktai padidinti atlyginimą, nes jinai iš tikrųjų, na, didelį darbą atlieka.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs man teikiate klausimus taip, lyg aš būčiau vieną rytą susapnavęs šią reorganizaciją. Čia nieko naujo nėra kuriama. Vyriausybė pateikė reorganizavimą sujungiant institucijas. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, aš jau minėjau, kad tokio sujungimo privalumus lyginant su atskiromis institucijomis kompetentingesni už mane žmonės pagrindžia. Ką aš čia galėčiau pasakyti? Dar kartą pakartosiu, kad mano uždavinys buvo patobulinti įstatymo projektą ir aš tą atlikau, nes Seimas pavedė tai padaryti.
PIRMININKĖ. J. Ramono nematau. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis darbo grupės vadove, jūs sakote, kad jums buvo pavesta atlikti techninį darbą. Numatydami šitą Infrastruktūros reguliavimo tarnybą, jūs kaip ir atsižvelgėte į Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijas, patirtį, pavyzdžiui, dėl finansavimo, dėl galių. Aš noriu paklausti, kodėl jūs neatsižvelgėte į kitas Ryšių reguliavimo tarnybos galias, veikimo mechanizmus, kurie taikoma telekomunikacijų srityje? Kodėl jūs tos patirties ir tų Elektroninių ryšių įstatyme numatytų būdų, kaip tvarkytis, nepritaikėte kitose srityse būtent šitai pačiai tarnybai? Tai viena.
Antra. Kita vertus, ar jūs nemanote, kad pavojinga penkiems žmonėms, galimai trims, jeigu bus toks kvorumas, spręsti visos infrastruktūros klausimus? Kas galėtų paneigti, kad tai gali būti neefektyvu?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirma, čia neatsižvelgiama į vienos tarnybos galias, nes šitas įstatymas, jeigu taip galima pavadinti, skėtinis, tai yra struktūrą reguliuojantis įstatymas, o įgaliojimai yra pagal sektorinius infrastruktūrų įstatymus. Ten, ką Seimas priėmė, ir paskutinį įstatymą šiandien priėmė, nustatyta kompetencija, kur jinai prasideda ir kur baigiasi. Šiame įstatyme nieko nėra.
Dabar dėl antro klausimo. Mano argumentas, kurį aš randu Pasaulio banko analizės medžiagoje, kad vieno žmogaus sprendimai labiau paveikiami negu valdybos, tuo labiau, kai už klaidingus sprendimus, jeigu jie sukelia žalą arba yra neteisėti, yra solidari atsakomybė. Tai čia yra privalumas, o ne trūkumas.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšio nematau. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, A. Sysas uždavė jums konkretų klausimą apie esamą atlyginimą ir būsimą atlyginimą, o jūs taip ir neatsakėte į jo klausimą. Ar iš tikrųjų tas atlyginimas didėja nuo 4,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst.? Yra taip ar ne?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nėra buvusio atlyginimo arba esamo įstatymo… nes šita jungtinė tarnyba yra visiškai nauja tarnyba, yra visiškai naujos pareigos ir nauji atlyginimai.
PIRMININKĖ. Klausia S. Giedraitis.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ir nauji žmonės, kurie turės platesnę kompetenciją negu vienos tarnybos vadovas.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kuriama tarnyba, kuri spręs klausimus pradėdama elektronika, energetika ir baigdama vandentiekiu, nuotekomis. Ar nereikėtų šią tarnybą papildyti krašto apsaugos, žemės ūkio specialistais, kad būtų galima kompleksiškai spręsti dėl daugelio liaudies ūkio sričių? Po naujų Seimo rinkimų tokia tarnyba, išrinkta penkeriems metams, galėtų pakeisti ir Vyriausybę. Jūsų nuomone, ar nereikėtų papildyti šios tarnybos žemės ūkio ar krašto apsaugos specialistais?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nežinau, kaip į šitą klausimą žiūrėti. Žiūrėsiu kaip į rimtą klausimą, taigi ir atsakysiu rimtai, kad čia yra reguliavimo tarnyba, tai yra tai, kas pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus yra reguliavimo sritys ir reguliavimo kompetencija. Kokia yra Vyriausybės kompetencija, tokia yra – valdyti kraštą ir jo ūkį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų buvo nemažai diskusijų dėl tokios tarnybos finansavimo. Ar tikrai nereikėtų galutinai įtvirtinti, kad ji finansuojama iš tų struktūrų, kurioms nustatomas tarifas? Tarkim, kai šilumos tinklai tarifus nustato tik daliai gyventojų, tai būtų labai gražu, kad konkrečiai nepaliestų kitų gyventojų, kurie nesinaudoja šilumos tinklų paslaugomis. O čia parašyta, kad tarnybos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir kitos numatytos teisės aktais lėšos. Tai būtų grynai, tarkim, 0,0 % prie tarifo ir taip tarnyba išsilaikytų. Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taigi reguliuojamų sektorių paslaugų teikėjai, subjektai, iš tikrųjų išlaikys šitą tarnybą mokėdami labai mažą mokestį. Dabar aš turėčiau prieiti prie savo darbo vietos, kad pažiūrėčiau, kokia dalis procento, bene trys šimtosios ar kiek procento nuo reguliuojamų dalykų įplaukų. O vartotojams reguliavimo kaina yra tikrai šimtosiomis lietuviško cento dalimis. Taigi per biudžetą bus apskaitomos tos lėšos, bus reguliuojamos, jeigu jų bus daugiau, negu reikia pagal nustatytą projektą, bus įtvirtintas balansavimo mechanizmas, o kitiems mokesčių mokėtojams, kurie tų paslaugų negauna, jokios naštos nebus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu tokį pasiteiravimą, susijusį su apskritai kuriamos naujos tarnybos kaip ir institucine sandara. Akivaizdu, kad ji nebus institucija prie Vyriausybės, ji nebus pavaldi Vyriausybei, jos vadovas ir taryba atitinkamai bus skiriami Prezidentės, tačiau reguliavimo sritis arba tie klausimai yra ištisai ir visiškai priklausomi, ir susiję su Vyriausybės atliekama veikla, nes tie sektoriai yra Vyriausybės iš esmės, galima sakyti, tiesiogiai daromos įtakos veikla. Strateginis šios tarnybos planas bus tvirtinamas tarybos. Institucijos veikla bus grindžiama strateginiu metiniu veiklos planu ir tą planą tvirtins pati tarnyba, tiksliau, šitos tarnybos taryba. Mes nuspręsime, ar penkių, ar šešių, ar kiek reikia žmonių šiai tarnybai. Ar jūs manote, kad to pakanka, kitaip tariant, kad vis dėlto šitos labai svarbios ir integralios struktūros veikla būtų pagrįsta…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …ir teiktų vilčių, kaip sakoma?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Trumpai atsakysiu. Seimas, priimdamas sektorinius įstatymus, įtvirtino labai svarbias normas. Pavyzdžiui, metodikas, juk čia buvo diskusija dėl metodikų, Prezidentė grąžino, Seimas priėmė, vadinasi, metodiką nustatys ne laisvai tokia tarnyba, ar jinai būtų integrali, ar atskira, kaip dabar yra, bet tą metodiką turės nustatyti pagal Vyriausybės patvirtintus principus. Lygiai tą patį šiandien Lietuvos elektros energetikos įstatyme priėmėme. Tas irgi pasako, kad tarnyba nėra laisva, jinai yra nepriklausoma tik tiek, kiek pagal savo kompetenciją, kurią nustato šakiniai įstatymai, tiesiogiai vykdo funkcijas, jai negali daryti kokių nors įtakų. Kompetencijos yra atskirtos, jeigu dar yra kur nors šakiniuose, sektoriniuose įstatymuose spragų, tai jos jau dabar pataisytos, bet galbūt dar reikės ką nors taisyti. Seimas valdo infrastruktūrų reguliavimą leisdamas sektorinius įstatymus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi buvau toje prezidentūros konferencijoje. Aš pažįstu vakariečius – nė vienas nepasakė, kad jūs taip turite daryti. Jie išdėstė, kad Vokietijoje taip yra, kitur taip yra, o jums pasirinkti. Vokietija – žemės, žemių vyriausybės, visai kita struktūra. Čia viena žemė – Lietuva. Bet čia tik taip sau, įžanga.
Klausimas. Kokių jūs turite konkrečių pretenzijų Kainų ir energetikos komisijai, Energetikos komisijai, Ryšių reguliavimo tarnybai, kad nutarėte – jos blogai dirba ir jas reikia sujungti? Ar turite tokį itin kvalifikuotą žmogų, kuriam, dar nepradėjus darbo, jūs trečdaliu padidinsite atlyginimą?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų kolega V. Mazuronis pasakė esminį dalyką. Čia yra klausimas politinės nuostatos arba politinės valios. Tai ne mano politinės valios, bet mūsų visų. Aš neturiu nieko prieš nei prieš dabartines struktūras, nei apskritai niekam aš neturiu pretenzijų. Tarsi aš dabar turėčiau atsakyti, galėčiau atsakyti į šitą klausimą. Vyriausybė inicijavo, Seimas rado trūkumų, komitetai taip pat, įstatymas patobulintas, o jeigu yra politinis nusistatymas prieš, tai ką aš galiu padaryti. Tie, kas nusistatę prieš, nusistatę prieš, gal jie turi motyvų, aš jų nežinau. Jokių trūkumų nefiksuoju, neanalizuoju ir nerevizuoju. Vokietijos atstovą paminėjote, tai ten mano pranešimo konspekte yra pasakyta, ar jungtinė tarnyba pranašesnė už atskiras tarnybas? Taip! (Su šauktuku.) Jūs irgi turite.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis. (Balsai salėje)
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš nesu nei Ministras Pirmininkas, nei Prezidentas, neturiu, kai jie skirs, tai turės.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų kontroliuojančių įstaigų yra labai daug, daugiau kaip 150. Bet jūs pasirinkote vieną sritį ir visas sudėjote į vieną. Gal reikėjo sudėti pagal sritis? Inspekcijos – tai į inspekcijas, kainas nustato – tai kainas nustato. Ir tada darbas daugiau eitų sumažinti, nes dabartiniu metu paimta tokia įdomi šaka, kur universalų vadovą mes labai sunkiai rasime. O inspektorius ar dar ką nors lengviau rastume.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Žiūrėkite, man iš tikrųjų truputį per platūs klausimai. Šitą įstatymą Vyriausybė svarstė, teikė. Prezidentė konferenciją sušaukė, ekspertai buvo pasitelkti, nepriklausomiems teisės ekspertams – dviem universitetam buvo atiduota, viskas išnagrinėta, palankios recenzijos gautos. Aš vėl kartojuosi, mano pareiga įstatymų trūkumus panaikinti, o Seimas spręs balsuodamas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą paklausė. Dėkui.
PIRMININKĖ. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip čia pasakius, gyvenimo procesai, be abejo, labai spartūs ir šiuo atveju, man atrodo, pats projektas arba idėja yra visiškai pažangi. Tačiau ir man, dalyvavusiam prisidedant prie kai kurių straipsnių derinimo, iškyla daug abejonių. Ar jūs kaip pranešėjas neatsisakytumėte tokios normos, kad dviese iš valdybos galėtų spręsti arba priimti labai svarbius sprendimus, kai mes viename straipsnyje turime, jog vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Aš turiu omeny, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko arba direktoriaus balsas. Tai yra jeigu keturi valdybos nariai per pusę pasiskirsto po lygiai, vadinasi, kita pusė, t. y. du, gali priimti sprendimą. Ar jūs neatsisakytumėte šitos teisės normos šitame įstatyme? Ir apskritai, priėmus šį įstatymą, vis dėlto kam turėtų rūpėti jo įgyvendinimas?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Priimtą šį įstatymą įgyvendins Vyriausybė, vykdydama struktūrų reorganizaciją.
O dėl to klausimo, kurį jūs pateikėte, tai, aš manau, visiškai normalu, kad jūsų komitete bus svarstoma, ar tai tikrai gerai. Esant penkiems valdybos nariams, bet kuriuo atveju yra geriau, negu kad gali vienas priimti sprendimą. Tačiau svarstysite, čia nėra koks nors mano užsiangažavimas būtent dėl tokios formuluotės. Mes nagrinėjome tik atvejus, kad kai yra nesutarimas, ir gali būti išimtinių atvejų, kada vieno nario nėra, serga, bet nuo tokių atvejų galima apsidrausti, aš nieko prieš neturiu. Manau, kad pagrįstas klausimas diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, visų, kurie buvo užsirašę. Dabar nuomonės už ir prieš. Sutariame, kad po keturis. Ar po du užtenka? Yra du už. Užtenka po du? Po keturis. Yra daug klausimų, aš pasakiau po keturis, tai jeigu užsirašysite už, daugiau nebus, tai nebus. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien turime pritarti, galbūt po pateikimo vėl padiskutuoti, kokie nors smulkūs pataisymai gal gali atsirasti. Tačiau iš esmės tai tikrai pozityvus įstatymo projektas, tikrai gali būti stipri vienoje vietoje komanda, kuri reguliuotų tarifus visiems monopolistams, kurie atstovauja valstybei, tačiau vis tiek jie turi tam tikras monopolines sistemas savivaldybėse, valstybėje, reguliuojant ryšius ir t. t. Tikrai manau, kad vienoje vietoje sutelkti tam tikras reguliavimo pajėgas yra tikrai pozityvu. Tuo labiau kai kurios tam tikros teisinės konsultacijos, kurios reikalingos, taip pat galėtų turėti stiprų departamentą. Manau, iš to viskas išloštų. Tikrai manau, kad pozityvu, kad einame prie to sprendimo, kad vis dėlto reguliatorių turi išlaikyti reguliuojamieji. Kaip ir minėjau, tikrai nėra teisinga, kada reguliuojamos šilumos kainos ir tai išlaikoma iš mokesčių mokėtojų, nors reguliuojamos kainos tik tam tikram skaičiui žmonių. Manyčiau, šita sistema taip pat yra pasitvirtinusi ir pasaulio šalyse. Taip pat ir kitos pozicijos, kurios čia yra išvardintos, vėlgi jos nėra naujos, jos, manau, dar bus diskutuojamos, tačiau siūlau šiandien pritarti po pateikimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pradėkime nuo to, kad šitas įstatymas tikrai balandžio 1 d. negalės įsigalioti, ne todėl, kad kvailių diena, bet paprasčiausiai nesilaikoma termino. Tai vienas dalykas.
Antra. Tai pavyzdys Seimo daugumos nuoseklumo. Prieš Naujus metus mes visuomenės sveikatos centrus išskaidėme, dabar kontroliuojančias komisijas jungiame. Kada vieni teigia viena, kiti teigia kita, nelabai galiu suprasti Vyriausybės pozicijos. Dabar bandoma sujungti tarnybas sričių, kuriose tikrai yra monopolis, bet kai kalbame apie ryšių priemones, tai tikrai seniai ten monopolio nėra, nes gana daug operatorių dirba ir skirtingai teikia paslaugas.
Gerbiamasis premjeras A. Kubilius ir toliau teigia, kad krizė nesibaigė ir gali tik pagilėti. Todėl man visiškai nesuprantamas toks organizatorių dosnumas ir šito įstatymo pateikėjų, kad jau sujungus komisijas, kur neaišku, kaip ji dirbs, ką ji gero padarys, ar nors per vieną centą sumažins kokią nors paslaugos kainą, vadovui atlyginimas iš karto siūlomas didinti beveik 40 % ir nariams taip pat. Gerbiamieji, leiskime padirbėti, pažiūrėkime, ar ką nors gero padarė, ir tada padidinkime. Nes nė vienam valstybės tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ir pagal kitas nuostatas, nė vienu centu atlyginimas nedidėja. Mes net nerandame pinigų minimaliai mėnesinei algai padidinti. Bet naujai tarnybai, kuri „labai gerai“ dirbs, mes iš karto numatome labai didelį atlyginimą.
Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu nepritarti dar kartą šitam įstatymui, nes taip kuriamas monstras, su kuriuo paskui patys kovosite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų visų pirma norėčiau padėkoti Seimo darbo grupei ir Č. V. Stankevičiui už tikrai gerai padarytą gerą įdirbį ir raginčiau iš tikrųjų pritarti po pateikimo ir toliau svarstyti. Bet taip pat nepasiklysti tarp detalių. Man keisčiausia, kad gerbiamieji kolegos iš opozicijos lyg ir nesugeba suvesti į vieną vietą dviejų paprastų dalykų, tai šilumos paslaugų teikimas Vilniaus mieste, kur valdančiojoje koalicijoje yra ir gerbiamasis A. Zuokas, ir socialdemokratai, ir Darbo partija, sukelia didžiules problemas. Visi apie tai diskutuoja, kad tokiai situacijai reikia gerai veikiančios prižiūrėjimo sistemos. Irgi, atrodo, turėtų būti visiškai aišku ir paprasta, kad iš tikrųjų ir energetikos, ir kitose srityse mums reikia veikiančios, efektyvios ir viešąjį interesą ginančios priežiūros institucijos, visi tai supranta. Bet kai reikia ją kurti, staiga visi kažko išsigąsta. Gerbiamieji kolegos, išties mes einame nuosekliai šiuo keliu, dėl bankų, finansinių institucijų priežiūros sujungiame institucijas, kad būtų viena politika, efektyviai veikianti, stipriname Konkurencijos tarnybą tais pačiais didinamais atlyginimais, stipriname, kad ateitų aukšto lygmens ekspertai. Dėl energetikos, šilumos reikalų kažkodėl nenorime efektyviau veikiančios priežiūros, nes galbūt kam nors tai, kad nėra gana efektyviai veikiančios priežiūros, yra labai naudinga.
Apsispręskite, gerbiamieji kolegos, ar jūs esate už vartotojus ir už tai, kad iš tikrųjų vartotojams būtų garantuotos tinkamos paslaugos, ar jūs esate už tai, kad tie monopolininkai, kurie iki šiol, kaip ir Vilniaus mieste, kaip šiandien sakė Prezidentė, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, ir toliau nebūtų tinkamai kontroliuojami. Jeigu esame už stipresnę kontrolę, tada pritarkime šiandien po pateikimo.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, premjeras ką tik pasakė kalbą, agituojančią už efektyvią priežiūrą. Iš tikrųjų aš tikėjausi, kad Elektroninių ryšių įstatymo modelis, konkrečiai Ryšių reguliavimo tarnybos modelis, kuris, kaip buvo deklaruojama, bus čia pritaikytas, kad jis ir bus pritaikytas, tačiau, išskyrus paskyrimo mechanizmą, kad Prezidentė paskiria, ir išskyrus finansavimo mechanizmą, kad iš ūkio subjektų finansuojama, daugiau iš to modelio aš nieko neradau. Ir tos efektyvios priežiūros, kuri iš tikrųjų pasiteisino dėl Ryšių reguliavimo tarnybos, aš neradau. Įvairių sektorių sudėjimas, tik pakišimas 5 asmenų kontrolei, nereiškia dar jokios efektyvios priežiūros ir gali būti tik papildoma sumaištis net ir tuose sektoriuose, kur ta priežiūra veikia efektyviai, aš turiu omenyje telekomunikacijų sritį.
Todėl negaliu pritarti ir siūlau nepritarti tokiam nepagrįstam siūlymui, sakyčiau, netgi gigantomaniškam, monstriškam, neprognozuojamas pasekmes turinčiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, apskritai jūs patys pastebite, kad dėl to, jog Lietuvoje viešajame gyvenime dalyvauja labai daug panašių įstaigų, institucijų, tos nuolat besikartojančios arba panašios funkcijos, panašūs darbai faktiškai neduoda to laukiamo rezultato. Šiuo atveju, kada mes labai daug ir su specialistais, ir grupėje, ir komitete svarstėme ir ginčijomės, sunkiai buvo suvokiama, ar tai suderinami dalykai. Kol nebuvo šio įstatymo projekto galutinės redakcijos, iš tikrųjų atrodė keistokai, kad tartum derinami nesuderinamieji. Tačiau apibrėžus konkrečiai tarnybos kompetenciją, valdybos kompetenciją, atsakomybę, direktoriaus kaip vadovo kompetenciją ir vertinant kitas teisės normas ir čia išvardytus sektorinius įstatymus, bus galima koordinuotai daugelį dalykų išspręsti paprasčiau ir aiškiau.
Galų gale mes šiandien esame atsidūrę tokioje situacijoje, kad Seimas jau tapo ta institucija, kuri turi kontroliuoti kontroliuojančiuosius. Ne veltui aš pranešėjo paklausiau, kas įgyvendins, ne šiaip sau formaliai įgyvendins, kas parašyta, bet kas įgyvendins taip, kad toks įstatymas duotų naudą. Bandymas buvo iš tikrųjų naudingas šiuo atveju sujungti penkias, šešias tarnybas, kaip, beje, ir kitose tose srityse, sakysime, finansų buvo paminėta. Ir ateityje laukia dar nemažai tokių institucijų suvienodinimo.
Aš visiškai pritariu ir manau, kad kai kurios pastabos, kurios yra, dar svarstymo metus bus pakoreguotos. Ir nereikėtų labai sielotis dėl to uždarbio, kurį gaus atitinkami pareigūnai. Jūs prisiminkite Valstybinę atominės energetikos inspekciją. Seimas pritarė visiškai analogiškam, bet visai kitaip formuojamam darbo užmokesčiui. Todėl aš manau, kada mes šiandien konstatuojame, kad tai yra valstybės pareigūnai ir mes turime pareikalauti atsakomybės, valstybė turi įsipareigoti ir nustatyti atitinkamą…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. SABUTIS (TS-LKDF). …ir kontroliuoti. Ačiū už dėmesį, aš pasisakau už tokį įstatymą ir papildomus įstatymus.
PIRMININKĖ. 30 sekundžių viršijote. J. Veselka. Nuomonė prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandieninė šitų monopolijų reguliavimo struktūra nėra gera. Kainų ir energetikos komisija yra svarbiausia reguliuojanti institucija. Bėda ta, kad ten yra ko tik nori, bet nėra tų, kurie gerai išmano šiluminę techniką, elektros techniką, technologijas, statybas. Ir jie tada kokią gauna informaciją iš tų pačių, kurie tuo užsiima, pagal tai skaičiuoja. Kokia išvada? Tai yra kertinė reguliuojanti institucija. Reiktų sustiprinti techninę bazę technikais, specialistais, kurie moka ne tik kainas suskaičiuoti, bet ir moka įvertinti, ko vertos technologijos. Ar iš tikrųjų modernios, ar iš tikrųjų statybos kaštai tokie? Užuot sustiprinę šią instituciją, mes jas visas sujungiame. Ta pati makalynė, tik didelė, kurioje nieko nebesusigaudysi. Todėl yra ydinga taip daryti.
Toliau. Nuo kada ir kur jūs randate, kad žmogus, nieko dar nepadirbęs, iš karto sako: aš dirbsiu tik už trigubai arba 40 % didesnį atlyginimą. O ką tu moki? Aš tada jums parodysiu. O kada skelbiami konkursai, sutinka su tuo atlyginimu, kuris yra nustatytas, o po to pradeda reikalauti: per mažai man moki, todėl blogai dirbu. Tai tu parodyk rezultatą. Jūs matėte kur nors privačiose firmose? Ateina žmogus, sako, aš vertas 10 tūkst. Ką tu moki? Nieko, tik kasti moku.
Ir dar vieną P. Auštrevičius iškėlė principinį dalyką: valstybė, Vyriausybė atsako už ūkio reguliavimą, taip pat už energetiką, kuri yra valstybinė nuosavybė. Sukuria monstrą, kuriam… Prezidentė valdo. Ir kas dabar atsako? Pagal Konstituciją Prezidentė čia niekuo dėta. O Vyriausybė ateina nauja, ji negali, o ten tada visokius teisinius dalykus… Todėl klaida, gerbiamasis Sabuti. Jūs kaip sistemininkas – mąstantis žmogus. Kas atsakys už visą šį energetikos ūkį? Kad mes sudarome…
PIRMININKĖ. Laikas irgi! (Balsas salėje: „Mes?“)
J. VESELKA (TTF). Nebebūsite jau jūs. Todėl aš siūlau nepritarti, nes neapgalvotas ir jokios naudos, išskyrus pasipinigavimą, neduos, o trukdžių bus.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ponas Julius turėtų prisiminti, kad priimant panašų įstatymą jis siūlė dvigubai didesnį atlyginimą ir toks buvo priimtas. Norėčiau, kad kolegos prieš kalbėdami pasiskaitytų Seimo statutą. Ten labai aiškiai pasakyta, kas yra pateikimas ir ką mes dabar sprendžiame. Ne to teksto vidaus detales, koks ten bus atlyginimas. Tai mūsų valia ir nulį parašyti, bet ar iš to bus koks nors efektas ir ar žmogus dirbs, ir ar rasime specialistą, čia jau kitas klausimas. Ir tai bus mūsų atsakomybė, ką mes ten parašysime.
O klausimas yra esminis: ar mes norime efektyvesnio valdymo ir priežiūros, ar profesionalesnio norime, ar norime, kaip čia buvo minėta, kad būtų 150 kontrolierių ir nė vieno išmanančio už minimalius pinigus. Gal geriau vienam mokėti gerus pinigus, bet pasisamdyti tikrai išmanantį. Jeigu jam reikia šakinių specialistų, leisti jam tą irgi padaryti, nes vienas žmogus visko išmanyti negali.
Įstatymas yra principinis. Ir teisingai pranešėjas sakė, jis atliko tą techninį darbą, išvalė pagal pateiktas įvairias pastabas. Jeigu kas nors tų reformų iš esmės nenori, tai tu jam nors kuolą ant galvos tašyk, jis vis tiek nenori ir jokie argumentai jo neveikia. Bet jeigu mes suvokiame, kad ką nors daryti reikia, mėginkime tą daryti. Štai ir yra pateikimas.
Mes pritariame, kad reikia ką nors daryti. Kokiu būdu padarysime, kokį atlyginimą nustatysime, tai yra mūsų valia svarstymo metu komitetuose ir mūsų vidiniuose ginčuose. Ginčykimės komitetuose, siūlykime, aiškinkimės, o ne sakykime – ne, tegul lieka, kaip yra, o kai bus blogai, tada ieškosime kaltų. Bet nuo to niekam geriau nebus. Siūlau vis dėlto ieškoti išeičių iš esamų situacijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš iniciatorių pusės akivaizdžiai galima teigti, kad visos tos struktūros dirba blogai. Ir dėl vieno Vilniaus pavyzdžio yra teigiama, kad visoje Lietuvoje blogas šilumos kainų nustatymas. Jums aš siūlau, kolegos, prie šios institucijos prijunkite Saugumo departamentą ir Krašto apsaugos ministeriją, kad būtų daugiau tvarkos ir kad būtų disciplina.
Toliau. Atkurkite, kaip anais tarybiniais laikais, „Gosplaną“ ir „Gossnabą“, nes jūs be didelių struktūrų negalite gyventi. Toliau. Lietuvoje įkurkite vieną šilumos ūkį, kurį pavadinkite „Lietuvos šilumine energija“, ir ji kontroliuos visą Lietuvos šilumos ūkį. Bus labai lengva valdyti. Toliau įkurkite „Lietuvos vandenis“. Tai būtų visai Lietuvai viena organizacija. Pagaliau sukurkite tokias struktūras, kad iš Vilniaus valdytumėte visas savivaldybes. Viskas sustos į savo vietas, bus efektyvu, bus lengva ir bus, jūsų nuomone, rezultatas. O jeigu jau kalbėsim iš esmės, kai jūsų kalbate apie šilumos kainas, kai jų nustatymo struktūra iš esmės yra ydinga, tuomet mes turime tokį rezultatą. Kuo daugiau jūs dabar su visokiais tokiais monstrais darysite pertvarkas ir sakysite, kad tai yra reformos, patikėkite, kolegos, valstybei bus tik blogiau.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuosime dėl pagrindinio įstatymo ir 23 jį lydinčiųjų įstatymų. Pagrindinis – Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymas ir dar 23 lydintieji įstatymai. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 38, prieš – 17, susilaikė 27. Nepritarta. (Balsai salėje)
Dabar grąžinti tobulinti ar atmesti? (Balsai salėje) Balsuojame alternatyviai. Kas balsuoja už, tai bus atmesti, kas balsuoja prieš – grąžinti tobulinti. Už – atmetimas, prieš – grąžinti tobulinti. Už – atmetimas, prieš – grąžinti tobulinti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 40, prieš – 43. Grąžinta tobulinti.
Replikos po balsavimo. Pirmasis – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau reaguoti į nuolatines premjero replikas, nes kad ir kokį klausimą svarstytume, nuolatos tas pats per tą patį: Zuokas, Zuokas, Zuokas, Zuokas. Ar jūs, premjere, nepažįstate daugiau nė vieno politiko Lietuvoje? Jeigu jūs nesugebate paslėpti savo nevisavertiškumo komplekso, jūs nedemonstruokite jo taip akivaizdžiai. Aš primenu, jūs esate Ministras Pirmininkas, tai elkitės bent šiek tiek solidžiau, elkitės pagal pareigas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Toliau E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimas nusprendė dar vieną kartą tobulinti, tik labai įdomu, kiek dar kartų mes čia tą komediją, šiurkščiai tariant, laušime? Ar vėl bus skaičiuojamos tokios pajėgos, kai pavyks surinkti balsus, ir tada per jėgą bus priimtas tam tikras įstatymas? Sustokim pagaliau! Man atrodo, valstybėje yra kur kas rimtesnių, svarbesnių darbų.
PIRMININKĖ. Ir B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai gaila, kad priėmėme sprendimą tobulinti, nes aš nematau, ką ten tobulinti. Ten arba taip, arba taip. Noriu pasakyti viena. Mes jau esame įkūrę tokį nedidelį monstrą – Lietuvos bankui patikėję draudimo, Lietuvos bankų priežiūrą ir vertybinių popierių priežiūrą. Pažiūrėkime, kaip veikia ši organizacija, pažiūrėkime, ar tai tikrai efektyvu, ar tai tikrai gerai, ir tada ženkime kitus žingsnius. Aš čia daugiau nieko nematau šiame įstatyme, labai gerai, kad mes jį atmetėm, kaip uždėjimą ant vartotojų pečių dar didesnių pinigų išleidimo. Nes visos organizacijos išlaikomos rinkos dalyvių, o rinkos dalyviai niekada iš savo pelno tų kaštų nepadengs, jos padidins tarifus ir visi žmonės sumokės už tai. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Čia buvo tvirtinama, kad staiga atsiradęs vienas kažkoks Saliamonas, dešimt organizacijų sujungęs, viską geriau žinos ir viską taip tvarkingai tvarkys, kad nieko daugiau nebeliks. Galų gale, ar jūs suprantate, ar ne, kad dešimt skirtingų tvarkų yra, ir specializuotos yra kur kas geriau negu tai, kad vienas nulems ir šilumos kainas, ir ryšių kainas, ir dar kažką. Nekrėskime šioje srityje šposų. Kai kurios šalys jau buvo nukeliavusios…
PIRMININKĖ. Laikas, Broniau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF) …tuo keliu, tarp jų ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir grįžo prie specializuotos kontrolės, nes toks didelis monstras…
PIRMININKĖ. Broniau, laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). … nieko negali aprėpti.
PIRMININKĖ. Noriu pasakyti, kad replikuojate tie, kurie balsavote prieš… priėmėme, kad nepritarta. Nesuprantu, kam tos replikos dabar dar kartą. Paskutinis J. Veselka ir daugiau jokių replikų. (Šurmulys salėje)
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atrodo labai demokratiškai, bet ką gerbiamasis Č. Stankevičius dabar tobulins? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Na, priėmėme, mes kitokio…
J. VESELKA (TTF). Palaukite, jeigu priėmėm tobulinti, tai jau tris kartus žmogus tobulino tobulino ir vėl tobulinti. Tai jūs pasakykite, ką tobulinti? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Seimo narių pareiškimų nėra. Skelbiu sausio 17 d. vakarinio… (Balsai salėje) Norite registruotis? Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Skelbiu sausio 17 d. vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.