LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 404
STENOGRAMA
2012 m. sausio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Sveiki susirinkę 2012 m. Pradedame 2012 m. sausio 17 d. plenarinį posėdį ir neeilinę sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji kolegos, kadangi prasideda mūsų neeilinė sesija, o tarp Kalėdų ir neeilinės sesijos keli mūsų kolegos Seimo nariai šventė savo jubiliejus, tai, jums leidus, aš eisiu į tribūną ir bandysiu mūsų visų vardu juos pasveikinti.
Pirmiausia noriu pakviesti čia ir pasveikinti Jaroslavą Narkevičių – kolegą, kuris švenčia labai gražų vyrišką jubiliejų. Rimtas vyras, rimtas politikas. Gerbiamasis Jaroslavai, tikrai nuoširdžiai jus sveikinu kaip žmogų, kuris esate visada principingas, kovingas. Svarbiausia, kad labai žaviuosi jumis kaip šeimos tėvu, kadangi teko garbė pažinti ir jūsų dukrą, – užauginote ir išauklėjote tikrai dorus vaikus. Linkiu jums kuo geriausios kūrybinės, politinės sėkmės, na ir, aišku, sėkmės jūsų šeimoje. (Plojimai)
Dar vienas gražus jauno vyro – tai Laimonto Diniaus jubiliejus. Gerbiamasis Laimontai, savo ir viso Seimo vardu irgi noriu jus pasveikinti, palinkėti, kad darbų arba srities pakeitimas, tokiam žinomam kūrybingam žmogui į kūrybingos politikos liūną įsiveržus… kad toliau siektumėte tų tikslų ir eitumėte tuo keliu, kurį pats esate pasirinkęs ir kurio pats norite. Noriu palinkėti jums svarbiausia geros sveikatos ir tos energijos, kurią jūs turite. (Plojimai)
L. DINIUS (LSF*). Labai jums visiems ačiū. Politikoje esu daugiau kaip 15 metų, kūryboje buvau ir liksiu visada. Susitiksime kitą kadenciją. (Juokas, plojimai)
PIRMININKĖ. Dar vienas rimtas vyras šventė savo pusiau jubiliejų, ir visai neseniai, – tai Stanislovas Giedraitis, irgi politikoje ne pirmus metus. Jubiliejus gražus, bet išsilaikęs labai tvirtai ir, sakyčiau, užtikrintai. Visada juokiuosi: jeigu vyras atrodo toks užgrūdintas ir gyvenimo, ir politikos, tai, matyt, yra antra pusė labai ryški, tokia, kuri vyrą taip užlaikė. Gerbiamasis Stanislovai, noriu jums palinkėti geros sveikatos, išlikti tokiam pačiam energingam ir visada tokiam žmogui, kuris bando ieškoti kompromisų ir taikiu būdu išspręsti visas problemas, kurios iškyla ir čia, mūsų kasdieniniame Seimo darbe. Taigi kuo geriausios jums kloties ir geros sveikatos. (Plojimai)
Na, ir mūsų pats jauniausias kolega, kuris irgi jau švenčia jubiliejų, – Justinas Urbanavičius. Mūsų mylimas Seimo narys, miškininkas, žmogus, kuris myli gamtą, myli ir žmones. Ir taip išėjo, kad švenčia tokį gražų jauno žmogaus jubiliejų, bet per šią kadenciją sugebėjo susilaukti ir daugiau vaikučių, taigi jau yra dviejų vaikų tėvas. Gerbiamasis Justinai, visko dar tiktai pradžia. Aš tau linkiu visokeriopos sėkmės. Pradėjai politinę karjerą tvirtai stovėdamas ant žemės, nes visada buvai gamtoje. Toliau mylėki gamtą ir mūsų mišką, puoselėk ir saugok. Linkiu tau kuo geriausios politinės sėkmės, tikrai karjeros laiptais turi galimybę žengti labai plačiai. Na, ir nesustok, du vaikai – tai ne trys. Aš manau, kad viskas prieš akis, nes jubiliejus labai jaunas, pirmas toks rimtesnis. Tau linkiu viso to, ko tavo širdis geidžia. (Plojimai)
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos, už jūsų sveikinimus ir linkėjimus. Nuo pat mažens svajojau tapti miškininku, rūpintis gamta. Aš jums visiems turiu vieną prašymą, kad ir šis, ir ateinantys Seimai saugotų ir mylėtų mūsų žaliąjį rūbą – miškus. Labai ačiū. (Plojimai)
10.10 val.
2012 m. sausio 17 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKĖ. Šventinę programą baigėme, o dabar 2012 m. sausio 17 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad kadangi tai yra neeilinė sesija ir pagal Statutą neeilinės sesijos darbotvarkę siūlo iniciatoriai, tai ko nors naujo siūlyti mes nebegalime, tačiau koreguoti darbotvarkę galime. Jeigu nėra daugiau jokių pasiūlymų, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Tiktai dar noriu atkreipti dėmesį, kadangi Seniūnų sueigoje buvo prašymas, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pranešimas būtų 11.45 val., o ne 15 val., tai aš, kaip ir žadėjau Seniūnų sueigoje, šiaip taip susiskambinau su V. Vasiliausku. Tačiau pas juos jau dabar vyksta valdybos posėdis, kuris užsitęs maždaug iki 13 val., ir tikrai jis negali pakeisti laiko. Tada, kaip suprantu, mes turime palikti taip, kaip iš anksto su juo buvo suderinta. Ar galime bendru sutarimu pritarti? J. Šimėnas. (Šurmulys salėje)
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį – ar čia klaidelė yra, ar taip nuspręsta, kad dėl 2-3.22 klausimo – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-3848 pagrindiniu komitetu skiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia pagrindinis yra Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymas, čia esmės nėra, čia yra visos struktūros pertvarkymas. Čia yra tik pavadinimų pakeitimas, dėl to ir buvo Seniūnų sueigoje vienbalsiai pritarta, kad pagrindinis yra Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymas, visi kiti yra lydintieji įstatymai, pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, beveik dėl visų papildomas yra Ekonomikos komitetas, o toliau dėl kitų yra dar kai kurių pasiūlymų dėl kitų papildomų komitetų.
Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau daugiau kalbėti apie komitetus, nes dabar mes kalbame tiktai apie darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
10.14 val.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-4031. Pateikimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad, vadovaujantis Seimo statuto 86 straipsniu, atsižvelgiant į 47 Seimo narių siūlymą, buvo išleistas potvarkis dėl Seimo neeilinės sesijos sušaukimo. Jums dabar yra teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“. Darbų programa yra surašyta suderinus pagal tai, kokią programą pateikė iniciatoriai, t. y. 47 pasirašę Seimo nariai. Tik noriu priminti, kad pradiniame etape buvo dvi grupės parlamentarų: vienoje grupėje – 50, kitoje – 47. Jie buvo pateikę šiek tiek skirtingus projektus, todėl po Seniūnų sueigos pasitarimo buvo nuspręsta padaryti iš dviejų iniciatorių grupių bendrą programą, todėl jums dabar ir teikiama tokia Seimo neeilinės sesijos darbų programa, kokia buvo sudaryta buvusių dviejų iniciatorių grupių, suderinus tiek su viena, tiek su kita.
Taigi yra dvi Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos ir Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymai, kurie yra grąžinti Prezidentės. Elektros energetikos įstatymo likęs tik priėmimas. Toliau, Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas su keliolika lydinčiųjų, Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymas. Toliau, Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pranešimas ir Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banko „Snoras" išsiaiškinimo sudarymo“ ir energetikos ministro A. Sekmoko atsakymai į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus. Taigi yra tokia neeilinės sesijos darbų programa, pateikta 47 Seimo narių, patvirtinta jų parašais. Todėl prašau pritarti Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“.
PIRMININKAS. Ačiū, Seimo Pirmininke. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu paklausti jūsų dėl Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4025. Sakykite, ar logiška yra įtraukti įstatymo projektą, kuriame tik mažas segmentas yra paimtas iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir tik keletas straipsnių bandoma pakeisti? Tai visiškai nelogiška. Tuo tarpu yra užregistruotas kitas įstatymo projektas, kur visi Konstitucinio Teismo straipsniai yra paliesti. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jau jums sakiau, kad dėl kompromiso yra įtraukti ir vienas, ir kitas projektas, nes viena iniciatorių grupė buvo įtraukusi jūsų minimą projektą Nr. XIP-4025, kita iniciatorių grupė buvo įtraukusi projektą Nr. XIP-1688. Todėl tik pats Seimas, svarstydamas po pateikimo vieną ir kitą projektą, apsispręs, kuris yra tinkamas, ar po pateikimo abiem pritars ir po to svarstymo stadijoje sujungs. Sukvietus seniūnus ir aptarus tuos galimus projektus ir galimą darbotvarkę, buvo nuspręsta ir vieną, ir kitą įtraukti. Tokia yra iniciatorių nuostata, ir aš ją privalau vykdyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, perskaičiau visą programą ir galvoju: kas po šitų dviejų posėdžių, po tų visų svarstymų Lietuvoje tokio įvyks, kad galėtumėte pasakyti – įvyko esminis posūkis. Ar elektros kaina sumažės, ar valdininkus naujus paskirsim infrastruktūrai, kur čia, taip sakant, ta šerdis šios neeilinės sesijos? Nesupratau.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Juliau, jūs iš esmės esate visiškai teisus, turbūt daug kam toks klausimas kyla, bet yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra Lietuvos Respublikos Seimo statutas, kuriame yra parašyta: „Neeilinės sesijos sušaukimas“. Surinko 47 parašus, man juos įteikė, jeigu jūs prisimenate, iš karto sausio 2 ar 3 dieną aš buvau kaltinama, kad nekviečiu neeilinės sesijos, nors tai ne mano… aš iš dangaus negaliu nukristi ir pati nuspręsti susikviesti. Kai būna įteikti parašai, kai būna pasiūlyta konkreti programa, toliau aš vykdau ir išleidžiu potvarkį atsižvelgdama į 47 Seimo narių prašymą.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, genys turi specialią kaukolės sandarą, kad kai kala, nesusitrenkia smegenų. Dabar su Infrastruktūrų tarnybos įstatymu, mano skaičiavimu, jau penktą kartą į tą patį duodam ir duodam. Kodėl jisai yra neeilinėje mūsų sesijoje? Tai yra normalus klausimas normaliai sesijai.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą atsiverskite Seimo statutą ir paskaitykite, jeigu yra 47 iniciatorių parašai ir siūlymas įtraukti į programą, vadinasi, aš negaliu nei išbraukti, nei kitaip padaryti, tai ne mano jurisdikcija. Seniūnų sueigoje mes tiktai nusprendėme tiek: padarykime pateikimą, o toliau iki pavasario sesijos tikrai yra labai daug lydinčiųjų įstatymų, svarstome ir pavasario sesijoje bus svarstymas ir priėmimas. Bet tai buvo iniciatorių siūlymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs, kalbėdama apie neeilinės sesijos darbų programą, iš esmės išvardinote visus klausimus, kurie yra šios dienos darbų programoje. Sakykite, ar ketvirtadienį realiai bus posėdis, ar ne?
I. DEGUTIENĖ. Taip, gerbiamasis kolega, bus.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei. Norinčių daugiau klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Prieštaraujančių negirdžiu. Pritarta po pateikimo. Svarstymas. Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 103, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
Replika po balsavimo. Ponas Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, replika po balsavimo. Čia vienas kolega klausė, kodėl reikėjo šaukti neeilinę sesiją? Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame yra labai aiškiai parašyta, aš trumpą sakinį pacituosiu. „Tokia situacija, kuri dabar, tai yra iki Konstitucinio Teismo sprendimo, buvo susiklosčiusi, tokia situacija galima tik labai trumpą laiką. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti susidariusį teisinio reguliavimo vakuumą.“ Nedelsiant. Štai dėl to ir yra sesija.
PIRMININKAS. Ačiū.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
10.22 val.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Mokslo ir studijų įstatymo 7, 11, 21, 22, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4025. Į tribūną kviečiu G. Steponavičių, Seimo narį ir švietimo ir mokslo ministrą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ponia Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties tai svarbus klausimas, kuris reikalauja sprendimų. Po praėjusių metų gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimo dėl dalies Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų nesutikimo su Konstitucija šiandien, pasitarę su teisininkais ir akademinėmis bendruomenėmis, teikiame būtinus minimalius pakeitimus. Jie reikalingi tam, kad būtų aukštojo mokslo rimtis, o po Konstitucinio Teismo sprendimo nekiltų didesnių klausimų, kaip gyvuoti aukštosioms mokykloms, kokia informacija ir kokia teisine baze vadovautis tiek aukštųjų mokyklų vadovams, tiek studentams.
Gerbiamieji kolegos, išties esame dviejų alternatyvių sprendimų akivaizdoje. Natūralu, kad Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl nedidelės dalies Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų, o jeigu tiksliau, tai dėl devynių straipsnių. Šiandien mes siūlome korektyvas tų straipsnių, kur yra, viena vertus, arba akivaizdūs sprendimai, arba reikia užpildyti teisinį vakuumą, arba nustatyti žaidimo taisykles, pasibaigus pavasario semestrui, pasibaigus rudens semestrui ir prasidedant pavasario semestrui dėl studentų rotacijos.
Taigi eilės tvarka apie kiekvieną iš šitų temų, kurios gali būti, kaip aš ir minėjau, suskirstytos į tris grupes. Trys straipsniai – 7, 11 ir 69 – yra koreguojami. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad turi būti labiau patikslinančios nuostatos, ir arba išbraukiamas punktas, arba įtvirtinamas 7 ir 11 straipsnių atveju ne tik valstybinių, bet ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų atskaitingumas.
Dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio galiu pasakyti, kad dviejų straipsnių pakeitimas yra teikiamas suprantant, kad tai yra laikinas siūlymas, leidžiantis išspręsti naujų finansinių metų pradžioje rūpimas problemas, pirmiausia aukštųjų mokyklų viduje pasitvirtinant išlaidų ir pajamų sąmatas. Šie teikiami pakeitimai yra iš esmės susiję su aukštųjų mokyklų senatų arba akademinių tarybų įgaliojimu turėti kompetenciją tokias sąmatas tvirtinti. Lygiai taip pat 22 straipsnyje prie rektoriaus kompetencijos yra pakoreguojama, kad jis teikia tvirtinti tiek ataskaitas, tiek pajamų ir išlaidų sąmatas ne tarybai, o senatui.
Dėl rotacijos. Pasitarę su aukštosiomis mokyklomis ir turėdami tikrai gan platų pritarimą tiek iš aukštąsias mokyklas vienijančios LAMA BPO asociacijos, tiek iš studentų organizacijų, siūlome koreguoti po Konstitucinio Teismo sprendimo rotacijos dažnį taip, kad jis būtų siejamas su vienerių metų studijų laikotarpiu.
Argumentai, kodėl mes vadovavomės tokia nuostata, yra keleriopi. Viena vertus, Konstitucinis Teismas ne sykį kalbėjo apie periodinį žinių patikrinimą, kaip pagrindą pasiekimams vertinti ir valstybės finansavimui gauti, kartu šiandien yra tokia realybė, kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja taip, kad semestras nesutampa su akademinio mokymosi laikotarpiu, už studijas atsiskaitoma už visus studijų metus, pagrindinės studijos patikros rezultatas yra fiksuojamas studijų metų pabaigoje. Studijų metai šiuo atveju būtų aiškiausias studijų laikotarpis, kurio nustatymas nepažeistų aukštųjų mokyklų autonomiškai organizuojamo studijų proceso.
Kolegos, mes manytume, kad įtvirtinus tokį rotacijos principą būtų galima ne tik išspręsti teisinę po Konstitucinio Teismo sprendimo susidariusią situaciją, bet ir pasirinkus metų, o ne semestro, laikotarpį išvengti kas semestrą laukiančios studento įtemptos situacijos, socialinio neapibrėžtumo ir apskritai įtampos, kuri jaunam studijuojančiam žmogui nebūtinai gali suteikti geriausius rezultatus.
Gerbiamieji kolegos, apibendrindamas noriu pasakyti, kad pasirinkome kelią koreguoti tai, kas būtina koreguoti, o tolesni žingsniai – po Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo deleguoti arba pasiūlyti tolesnį kelią, kaip ruošti atitinkamas rimtesnes pataisas dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio. Seime turėtų būti suburta darbo grupė, į kurią būtų įtraukti tiek opozicijos, tiek daugumos atstovai, tiek universitetų, tiek studentų lyderiai, ir kartu atrastume geriausius sprendimus.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad sisteminiai, neapsvarstyti, neišdiskutuoti pasiūlymai, kurie yra teikiami kaip alternatyva, kaip tik sukeltų mokslo sistemos chaosą ir neužtikrintumą. Šis mūsų siūlomas variantas yra tikrai atsakingai pasvertas, jis siūlo keisti tai, kas yra būtina, užpildant teisinį vakuumą ir sprendžiant aktualiausius po Konstitucinio Teismo sprendimo iškylančius klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už pateikimą. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Gintarai Steponavičiau, ar jūs nejaučiate gėdos, kaltės ir atsakomybės už tai, kad kažkada neįsiklausėte į opozicijos perspėjimus, kad iš tiesų mes pažeidžiame Konstituciją ir dėl to mes čia esame visi sukviesti į neeilinę sesiją? Ar nemanote, kad būtų garbingiausia palikti ministro kėdę ir atsistatydinti?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Manau, kad mes į neeilinę sesiją susirinkome spręsti kitų klausimų. Aš jaučiu savo atsakomybę už tuos darbus, kuriuos pradėjau, ir padaryti taip, kad jie būtų pabaigti su vykstančiais kokybiniais pokyčiais, kurie dešimtmečius nebuvo pradėti aukštajame moksle. Taip, savo atsakomybę aš suprantu, ir klaidas, tiek savo, tiek bendrai pradėtas, mes turime pataisyti. Tačiau nėra nė vieno žmogaus šioje žemėje arba šiame Seime, kuris būtų galėjęs užtikrintai pasakyti dėl vienų ar kitų nuostatų konstitucingumo. Daug iečių buvo laužyta dėl Aukštojo mokslo ankstesnio įstatymo, jis buvo taisytas. Taip vyksta ir dėl Mokslo ir studijų įstatymo, kuris dabar po dvejų su puse metų yra pirmą kartą koreguojamas. Ir aš nematau tragedijos, kad dėl devynių ar dešimties straipsnių pakeitimo įvyks kas nors dramatiško.
Manau, būtų dramatiškiau, jeigu be jokios diskusijos su akademine bendruomene būtų griaunama visa benusistovinti sistema priimant Mokslo ir studijų laikinąjį įstatymą. Šį veiksmą aš laikyčiau neatsakingo chaoso įvedimu į mokslo ir studijų sistemą. O tai, ką mes siūlome, yra išties minimalūs ir reikalingi pakeitimai, leisiantys spręsti aukštųjų mokyklų šiandieninės situacijos klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs jau turbūt susipažinote su Teisės departamento išvada, pastaba dėl gerai besimokančių studentų rotacijos. Ten atkreipiamas dėmesys, kad tas vienerių metų laikotarpis gali vėl prieštarauti Konstitucijai. Taigi ar jūs nemanote, kad reikėtų iš karto pateikti tokį įstatymo projektą, kuris nekeltų jokių abejonių tais klausimais, kuriais yra kalbėjęs Konstitucinis Teismas? Dėkoju.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Klausimas visiškai logiškas ir teisėtas, ypač žiūrint ta prasme, kad Konstitucinis Teismas dėl šios nuostatos pasakė ir pripažino, kad dvejų metų rotacijos laikotarpis neatitinka Konstitucijos. Bet lygiai taip pat aš noriu pasakyti. Mes prieš registruodami pataisas, aš jau apie tai buvau užsiminęs, turėjome visą savaitę konsultacijų ne tik su aukštųjų mokyklų atstovais ir studentų atstovais, bet ir su teisininkais. Išties mūsų visų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga yra atrasti kelius, leisiančius atspindėti Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir sprendimus, kurie būtų tinkamiausi mūsų aukštojo mokslo sistemai.
Dar kartą noriu pasakyti. Mes matome, kad interpretavimo erdvės taikant ir rotacijos klausimą yra. Todėl atsirado vienerių metų laikotarpis. Argumentus aš pasistengiau išdėstyti, nes dar kartą primenu, kad aukštosios mokyklos taiko skirtingas atsiskaitymo formas.
Ką dar galėčiau paminėti? Mokslo ir studijų įstatymas mini, kad kreditai, kurie yra kaip atsiskaitymo forma, siejami ne su semestrais, o su visais mokslo metais. Todėl mes tikrai manome, kad šiandien yra pateikta Seimui apsispręsti dėl normalaus ir visiškai civilizuoto pasiūlymo.
Dėl Teisės departamento išvados aš galiu tik tiek pasakyti. Gavus tokias departamento išvadas, kad klausimas atsidurtų darbotvarkėje, turi būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Šiandien mes turime šio ryto Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, teigiančią, kad komitetas nemato prieštaravimo Konstitucijai dėl šitų pateiktų pastabų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, iš tiesų man nelabai smagu jus čia matyti šiandien ryte tribūnoje taip nesmagiai ir nejaukiai besijaučiantį. Matau, jūs puikiai suprantate, kad Konstitucinis Teismas konstatavo faktiškai žodis žodin tą, ką opozicija čia, iš šios tribūnos, ne vieną ir ne du kartus šnekėjo priimant visą aukštojo mokslo reformą. Suprasdamas tą, jūs, matyt, suprantate ir dar vieną dalyką, kad tai, ką jūs šiandien teikiate, jūsų įstatymo projektas pildo Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas tik iš labai mažos dalies. Jūs pats sakote, kad tai yra laikina, priimame ką nors, kad atseit priėmėme, kol pagalvosime, pasitarsime ir priimsime iš tiesų tai, kas atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimą.
Ar jūs nemanote, kad toks požiūris tam tikra dalimi yra nesąžiningas ne tik Seimo narių, čia susirinkusių šiandien, atžvilgiu, bet ir visų studentų atžvilgiu?
Kalbant apie rotaciją, man būtų labai įdomu sužinoti, su kokiais studentais jūs tarėtės dėl metinės rotacijos, kai egzaminai yra kas pusę metų. Gal tada ir egzaminus kas metus padarykime. Nes iš tų studentų, kurie man rašė, elektroninių laiškų tokios pozicijos, kad kas nors pritaria metinei rotacijai, aš tikrai nemačiau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dėl mano laikysenos užtikrintumo galite būti ramus. Aš čia stoviu žinodamas, ką teikiu ir kokius principus ginu. Lygiai kaip tą darau ir darysiu per visą aukštojo mokslo pertvarką.
Dėl dalykų, ką dar šalia to, kas šiandien yra pasiūlyta Seimo neeilinei sesijai kaip būtini neatidėliotini sprendimai, reikia keisti. Tai iš esmės lieka du klausimai: valdymo modelio dalis, susijusi su trimis Mokslo ir studijų įstatymo straipsniais, ir nevalstybinių mokyklų finansavimo klausimas, kuris yra susijęs su vienu straipsniu. Štai dėl šių dviejų klausimų, neaptarus ir detaliau neišdiskutavus, kol kas sistemiškai nėra teikiama Seimui apsispręsti. Kovo mėnesio pradžioje, aš manau, mes su tais sprendimais ateisime. Aš manau, yra normalu, kad mes tai, kas yra akivaizdu ir būtina teisinio vakuumo užpildymo prasme, arba aišku, kas keistina, teikiame dabar. O sunkesni klausimai turi būti su teisės ekspertais ir visomis suinteresuotomis šalimis aptarti, išdiskutuoti ir tada pateikti.
Atsakant dar į paskutinę jūsų klausimo dalį. Aš buvau susitikęs su Lietuvos studentų sąjungos taryba. Pritarimas dėl vienerių metų yra išsakytas Vilniaus universitetų studentų atstovybės, kuri yra kaip atskira veikianti organizacija. Taip pat buvau susitikęs su Studentų atstovybių sąjunga, kuri išties nuo pat pradžių pasisakė už dažnesnį rotacijos laikotarpį, nei iki tol galiojęs dvejų metų, ir aš manau, kad tai yra normali diskusija. Bet pabrėžiu dar sykį – su ganėtinai plačiu ratu suinteresuotų šalių prieš teikdami pataisas mes susitikome ir diskutavome.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gedvilas. Bet aš noriu perspėti: klausti – 1 min., ministre, atsakyti – 2 min.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad į kiekvieną klausimą jūs turite atsakymą. Tačiau ar jums neatrodo, kad nėra ganėtinai rimta teikti tokį įstatymo projektą tik atsižvelgiant į keletą straipsnių dėl labai mažo segmento, t. y. rotacijos dalykų. Kodėl jūs nepateikiate?.. Jūs turite ministerijoje, aš manau, pakankamai jėgos, turite pakankamai ekspertų pateikti visą įstatymo projektą iš karto po Konstitucinio Teismo. Galbūt opozicijai nebūtų buvę jokio reikalo registruoti ir rinkti parašus dėl atskiros sesijos. Jūs galėjote šitą dalyką padaryti. Tiesiog po Konstitucinio Teismo išaiškinimų jūs iš karto turėjote priimti sprendimus, iš karto sudaryti darbo grupę ir pakeisti šį įstatymo projektą. Taip, kaip jūs kalbate apie tai, kad Konstitucinis Teismas išaiškino tik šiaip ką nors tokio nereikšmingo, aš su tuo nesutinku. Aš manau, kad iš principo reikia keisti Mokslo ir studijų įstatymą. Kaip jūs manote?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš manau, kad dėl dalies svarbių nuostatų Konstitucinis Teismas pripažino įstatymą prieštaraujančiu, ir čia atsakymus, ypač dėl valdymo dalies, mes turėsime rasti. Bet dar kartą noriu pabrėžti. Užsiėmimas improvizacijomis teikiant 94 straipsnių įstatymo projektą, kurį šiandien jūs, opozicija, ketinate siūlyti priimti per neeilinę sesiją, yra destruktyvus veiksmas. Mes tiksliai žinome, dėl ko Konstitucinis Teismas pasisakė, ir tai yra devyni straipsniai. Išties šešių straipsnių pakeitimus mes jau siūlome dabar. Kaip minėjau, dėl dalies sudėtingesnių atsakymus po diskusijos mes turėtume rasti. Todėl aš dar kartą noriu pasakyti, kad sistema yra pastatyta ant teisingų bėgių, ir aš nematau prasmės viską peržiūrėti, net jeigu jums to ir labai norėtųsi.
Kolegos, yra ir teisėti lūkesčiai, kuriuos mes turime atspindėti. Sistema persitvarko ir išties vyksta daug pozityvių jos pokyčių. Nesakau, kad viskas lengva. Bet aš dar kartą noriu pasakyti: taisome tai, kas būtina. Ir tikrai neplečiame rato, kurio nereikia plėsti, nes paprastai rezultato nebus. Aš tik primenu, kad Mokslo ir studijų įstatymas, kuris dabar yra priimtas Seime, buvo diskutuojamas dvejus metus. O jūs norite be diskusijų per savaitę klausimą ištraukę iš po stalo priimti. Aš nelaikau to konstruktyviu veiksmu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ir paskutinis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, labai gerai, aišku, kad atkuriama reikšmė ir senato, ir ypač studentų finansavimas. Bet štai kokį turiu klausimą. Teisės departamentas pateikė tokią pastabėlę, kad nuostata, kad valstybės finansuojamos vietos netenka studentas, jeigu atitinkamu laikotarpiu jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų… Atseit neatitinka Konstitucijos. Paaiškinkite tą momentą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Atsiprašau, gerbiamasis kolega, šios nuostatos mes nesiūlome keisti, ji galiojo ir ankstesniame įstatyme. Konstitucinis Teismas dėl šios nuostatos niekaip nebuvo pasisakęs, kad tai prieštaraujanti nuostata, bet išties tai yra laiptas, kuris rotacijos laikotarpiu lemia, ar studentas patenka į valstybės finansuojamą vietą, ar iškrenta iš jos. Bet šita nuostata nėra vertintina kaip viena atskira, o yra ir kitos įstatymo nuostatos. Tarkime, kompensacijų gerai besimokantiems, iš savo kišenės mokėjusiems. Primenu, kad praėjusių metų pabaigoje 10 % studentų tokias kompensacijas gavo. Taigi yra visuma priemonių, kurios leidžia savo lėšomis studijuojantiems matyti barjerą, kurį jie turi įveikti, kad pereitų į nemokamą vietą, bet kartu yra ir kompensaciniai mechanizmai, kurie leidžia jam studijuoti turint motyvaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas klausimams baigėsi. Dabar vienas – už, vienas – prieš. V. Stundys – už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas iš esmės siekia skubos tvarka užpildyti tam tikrus teisinio vakuumo dalykus mokslo ir studijų srityje, kad ir kaip vertintume, ar jie yra, ar jų nėra. Tačiau Konstitucinis Teismas sako, jeigu įstatymo leidėjas mato, turi skubos tvarka tą padaryti. Tam, kad nesutriktų finansinės procedūros universitetuose, kolegijose, įvertindami Konstitucinio Teismo nutarimą mes šituos pataisymus siūlome. Taip pat siūlome diskutuoti ir rotacijos dalyką, apie kurį Konstitucinis Teismas yra pasisakęs. Tiesiog kviečiu ir raginu, kad šiame etape tokių pataisų iš tikrųjų pakanka, tą patvirtina ir akademinių bendruomenių atstovai, o toliau darbo tvarka Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikus išvadą darbo grupė visa apimtimi vertins Konstitucinio Teismo nutarimą ir jo realizavimą. Tiesiog siūlyčiau elgtis racionaliai, išmintingai, nes tokio sprendimo, mano supratimu ir mano žiniomis, tikisi akademinės bendruomenės ir universitetų studentų sąjungos ir kitos organizacijos. Kitu atveju, jeigu eitume kokiu kitu keliu, neabejotinai būtų kur kas daugiau sumaišties. Procesai universitetuose po Konstitucinio Teismo nutarimo vyksta normalia darbine tvarka. Mes turėtume tą normalią darbinę tvarką tiesiog palaikyti šiandien balsuodami. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Gedvilas – prieš.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aišku, man labai gaila, kad valdančioji dauguma išlaiko tą pačią pozą ir nereaguoja į Konstitucinio Teismo sprendimus. Ten yra visa krūva straipsnių, kuriuos jums reikėtų pakeisti. Aš manau, dabar nereikėtų vieniems prieš kitus maivytis, bet priimti bendrą sprendimą ir pataisyti visą šitą Mokslo ir studijų įstatymą, kuris yra visiškai išbalansuotas. Kalbėti apie tai, kad dabartiniu metu viskas yra gerai ir aukštosiose mokyklose vyksta reforma, na, tiesiog būtų keista. Aš turiu pasiūlymą. Vienokiu ar kitokiu atveju bus teikiamas ir antras įstatymo projektas, kuris yra kur kas platesnis, kurio pagrindu būtų galima teikti įvairius pasiūlymus dėl įvairių straipsnių ir tokiu būdu pavasario sesijoje mes priimtume normalų Mokslo ir studijų įstatymą, kuris neprieštarautų Konstitucijai.
Šiaip noriu atkreipti visų kolegų dėmesį, kad tam, ką siūlo valdančioji dauguma, prieštarauja ir mūsų Teisės departamentas, kuris taip pat sako, kad yra galimybė, kad prieštarauja Konstitucijai. Negali būtų rotacijos po metų, kai Konstitucijoje aiškiai sakoma, kad po kiekvienos patikros yra keičiama rotacija. Dabar paimti mažą fragmentą iš viso Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir teikti jį yra paprasčiausiai neatsakinga. Mes išbalansavome visą aukštojo mokslo sistemą ir dabar patys akademinės bendruomenės žmonės nežino, ką daryti dėl jūsų visų pertvarkų.
Aš nepritarsiu šitokiam įstatymui, kuris toliau prieštarauja Konstitucijai. Galiu pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas šitas projektas ir ten balsai pasiskirstė po lygiai: 5 buvo už, 5 – prieš. Nereikia kalbėti, kad Teisės departamentas vienbalsiai nubalsavo už tai, kad tai neprieštarauja Konstitucijai. Negalima balsuoti už šitokį pateikiamą projektą, nes jūs dar kartą prieštarausite Konstitucijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Mokslo ir studijų įstatymui Nr. XIP-4025, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 118 Seimo narių, už – 63, prieš – 26, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka. Balsuojame. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tai būtų ketvirtadienį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 61, prieš – 49, susilaikė 10. Pritarta ypatingai skubai.
Replika po balsavimo – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Natūralu, kad Seimas turi tokią teisę apsispręsti dėl ypatingos skubos tvarkos, tačiau turbūt nežino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kai svarstė šitą klausimą. Svarstymo metu buvo nuspręsta, kad neprieštarauja Konstitucijai, tačiau buvo išsakytos tam tikros abejonės. Todėl yra diskutuojama, kad būtų galima kreiptis nutarimo išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Tai jau šiek tiek nesiderina su ypatingos skubos tvarka. Todėl aš tikrai siūlyčiau labai rimtai padiskutuoti, nes nutiks taip, kad jeigu valdantieji savo balsais ir priims tokį įstatymą, neabejotinai bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą vėl dėl prieštaravimo Konstitucijai ir po dviejų savaičių vėl susirinksime. Man atrodo, čia reikia šiek tiek pasverti balansą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tą dar galima bus padaryti ir ketvirtadienį, nes rytoj yra komiteto posėdis, kaip jie ten spręs. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu kreiptis į savo kolegas, tiek į poziciją, tiek į opoziciją. Vieną kartą atsipeikėkime. Dar kartą teikiame įstatymo projektą, kuris prieštarauja Konstitucijai. Praeis pusė metų ir bus ta pati situacija. Po pusės metų galėsite paklausyti stenogramą, bus tas pats. Kai mes priėmėme šitą Mokslo ir studijų įstatymą, aš dėl tų straipsnių, kurie prieštarauja Konstitucijai, registravau įstatymo pataisas, bet jūs joms nepritarėte. Dabar nebūtų jokių problemų su konstitucingumu ir tas įstatymo projektas galiotų. Dar kartą jus kviečiu nedaryti nesąmonių.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, atvirai pasakius, nelabai suprantu, apie ką jūs dabar šnekate, nes Teisės departamento išvadoje nėra tokio sakinio, kad šitas projektas… (Balsai salėje) Teisės departamento sakau, o ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto, nėra tokio sakinio, kad dabar pateiktos pataisos prieštarauja Konstitucijai. Reikia tik nustatyti šiuo etapu tvarką. Jie tą ir siūlo. Jūs vieni kitų čia neklaidinkite. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, kaip tik Teisės departamentas ir pateikė dėl šio įstatymo savo pastabas, kurias šiandien ryte svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl dalies jų visiems, tiek komiteto nariams, tiek mums, kurie buvom pakviesti į komiteto posėdį, iškilo klausimų, dėl kurių Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pasiūlė bendru komiteto sutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Štai kokia šiandien buvo rytinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio svarstymo eiga ir mes, ten dalyvavę, supratome, kad po šio pateikimo bus pasiūlymas Seimui kreiptis dėl šio išaiškinimo. Be abejo, tie žmonės, kurie dalyvavo Konstituciniame Teisme, gali kreiptis individualiai. Aš manau, jie turės tą padaryti, bet komitete aš supratau, kad komitete dėl to yra bendras sutarimas. Todėl galbūt ir buvo tokie balsavimai. Ir netgi po komiteto posėdžio kai kurie garbingi valdančiosios daugumos nariai buvo priėję prie mūsų, kaip tik apie tai ir kalbėjo, nes dėl rotacijos po semestro, dėl naujų priimtų…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, trumpinkite savo pasisakymą. Čia yra replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ne. Čia yra paaiškinimas, ką aš girdėjau…
PIRMININKĖ. Tai yra replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). …dėl ko buvau pakviestas į komitetą. Komitete…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš neturiu jokio dokumento, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ką nors svarstė. Aš turiu tiktai Teisės departamento išvadą, kurioje nėra nė vieno žodžio, kad pateiktas projektas Nr. XIP-4025 prieštarauja Konstitucijai.
Kitas dalykas, čia yra tiktai pateikimas. Iki svarstymo stadijos, t. y. iki ketvirtadienio, Seimo narių valia teikti įvairius pasiūlymus. Aš manau, tai, ką dabar girdėjau iš J. Oleko, jūs ir padarysite. Ir baigiame šias nereikalingas diskusijas, kurios man panašios į pilstymą iš tuščio į kiaurą ir savęs demonstravimą.
S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, trumpa informacija. Teisės departamento išvadoje iš tiesų taip, kaip yra pagal Statutą, nėra įrašyta konkrečiai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, bet komitetas apsvarstė šįryt, nes tam tikrų abejonių buvo. Ir balsavimo metu komitete nebuvo pritarta, jog kai kurios nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai. Taigi nėra jokių kliūčių pateikti ir svarstyti, kas ir yra padaryta. Iš tiesų dėl kai kurių nuostatų diskusijose buvo tam tikrų abejonių, ir jeigu komitete svarstant jos išliktų, tai komitetas atkreipė dėmesį, kad būtų galima gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Bet jeigu šių nuostatų neliks projekte svarstymo metu, tai apskritai neliks jokių problemų, kurias iš tiesų aprašė Teisės departamentas savo išvadoje. Štai ir viskas.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio ir Seimo Pirmininke, išties, mano nuomone, galbūt dabar mums būtų labai gera proga prašyti Teisės departamento, kad jis suvienodintų savo išvadas, kad būtų labai aišku, ką reiškia (cituoju): „Be to, svarstytina, ar neprieštarauja Konstitucijai ir nuostata dėl gerai besimokančių studentų nustatymo.“ Cituoju dabar Teisės departamento išvadą: ar neprieštarauja Konstitucijai. Teisės departamentas niekados nepasako, kad prieštarauja. Jis gali sakyti – galimai prieštarauja ar panašiai, bet ar neprieštarauja.
Taip pat svarstytina, ar neprieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Taip pat parašyta, ar tai atitinka išdėstytos konstitucinės doktrinos reikalavimus. Taigi, aš manau, kad mums būtų laikas gauti iš Teisės departamento aiškesnes išvadas, kad mes galėtume pateikti išsklaidę abejones. Tokios interpretacijos išties leidžia teigti, kad prieštaravimai Konstitucijai egzistuoja.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų, kolegos, svarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete, tiek diskutuojant dėl gerai besimokančiojo sąvokos, kuri pagal šį projektą (kaip ir prieš tai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą) nustatoma, kad gerai besimokantysis – tai tas, kurio vidurkis yra ne mažesnis kaip 20 % nuo bendrojo mokymosi vidurkio, tiek dėl to, kad nesutampa… Pagal Konstitucinio Teismo nutarimą yra, kad į valstybės finansuojamas vietas patenkama pagal studijų laikotarpio rezultatus, o ne studijų metų rezultatus, kaip yra šiame projekte. Nors autoriai šio projekto, kuriam ką tik buvo pritarta po pateikimo, aiškino kitaip, mes tada sakėme, kad tada reikės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Būtent komiteto posėdžio metu buvo pasiūlyta taip daryti, jeigu bus pritarta po pateikimo šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas aiškiai pasakė, po pateikimo pritarėme, o svarstymo stadijoje gal iš viso pasikeis projektas ir bus atsižvelgta, ir ką dabar J. Sabatauskas sakė, jau tos nuostatos nebeliks. Mes iš tikrųjų dabar iš anksto a priori apie kažką kalbam, nors nežinom, koks po svarstymo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bus tas tekstas ir kaip skambės tie pokyčiai. Todėl dabar noriu tik informuoti, kad pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o numatoma svarstyti sausio 19 d. Taigi šį klausimą ir baigėme.
10.57 val.
Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektas Nr. XIP-1688(2) (pateikimas)
Dabar – kitas Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1688(2). Pranešėjas – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš noriu pasakyti, kad anuo klausimu papildomu komitetu turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes abejonių dėl konstitucingumo lieka. Štai kodėl aš norėjau pasakyti repliką ir pasiūlyti papildomą komitetą. Gaila, kad jūs neišgirdote šio pasiūlymo, bet jis dabar galioja, nes aš manau, kad Seimas turėtų įvertinti visus aspektus, kuriuos Teisės departamentas iškėlė.
Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą yra konstatuota, kad jeigu Konstitucinio Teismo nutarimai pripažino teisės aktą (ar jo dalį) nekonstitucingu, tai tokia nutarimo galia negali būti pakeista pakartotinai priėmus tokį patį aktą ar jo dalį, ar panašų teisės aktą, ar išvis ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimą. Šiandien tai, ką mes darėme pirmuoju balsavimu, tik dar kartą patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai Seime nėra analizuojami ir į juos nėra atsižvelgiama. Bet vis tiek pabrėžiu, kad jeigu kartais atsitiks taip, kad išliks tos nuostatos, kurios prieš tai buvo pateiktos, jos išties nepaneigs Konstitucinio Teismo nutarimu suformuluotos aukštojo mokslo koncepcijos.
Antras dalykas. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė: akivaizdu, kad tokia situacija, kai susidaro teisinis vakuumas, galima labai trumpą laiką. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nedelsiant užpildyti susidariusį teisinį reguliavimo vakuumą, kitaip gali būti sutrikdytas valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas.
Teismas taip pat pasakė, kad jeigu tam prireiktų daugiau laiko, Seimui kyla pareiga įstatymu nustatyti laikiną teisinį reguliavimą, pagal kurį, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas nuostatas, įstatymais būtų nustatyti aukštojo mokslo organizacinės ir valdymo struktūros pagrindai ir jie būtų laikinai pataisyti. Štai kodėl vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo nutarimu mes pasiūlėme laikinąjį Mokslo ir studijų įstatymą, kuris yra iš esmės tas pats dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas, tiktai jame yra ištaisytos 36 teisinės nuostatos, kurios prieštarauja Konstitucijai, taip pat ištaisytos dvi legislatyvinės omisijos ir taip pat pasiūlyta keletas redakcinių pataisų, patikslinančių straipsnius, nes jie pasilieka neaiškios interpretacijos, ir įrašyta tik labai nedaug inovacijų.
Svarbiausias dalykas – mes siūlome valdymo sistemą nustatyti taip, kaip nustatė Konstitucinis Teismas. Būtent, kad senatas yra aukščiausia savivaldos institucija universitetuose ir kad senatas atlieka visas funkcijas, kurias mes pasiūlėme savo įstatyme taip, kaip jas aprašė Konstitucinio Teismo nutarimas.
Taip pat mes aiškiai apibrėžiame gerai besimokančio piliečio teisę į nemokamą mokslą valstybinėje aukštojoje mokykloje. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad gerai besimokantis pilietis nemoka už mokslą, jeigu jis atitinka gero mokymosi kriterijus, nustatytus įstatymu, jeigu jis studijuoja pagal valstybės užsakymą ir jeigu jo studijų patikra atliekama reguliariai, t. y. kaip paprastai – kas semestrą, arba jeigu aukštosios mokyklos turi šiek tiek kitokį patikros modelį, tai vis tiek jis prilygintinas reguliariam atsiskaitymui kas semestrą.
Vertindami šiuos pagrindinius mūsų siūlymus, mes dar kartą norime pasakyti, kad jie visi suformuluoti tiksliai atskleidžiant Konstitucinio Teismo doktriną. Kad būtų Seimui lengviau, šiandien mes parengėme ir išplatinome Seimo nariams suvestines tiek dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir autonomijos, dėl ko yra pasisakę konstituciniai teismai nuo pat 1994 metų, tiek ir dėl gerai studijuojančių piliečių nemokamo mokslo, ką taip pat Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs. Aišku, man keista girdėti, kad šiandien dalis Seimo narių kelia šios sudėties Konstitucinio Teismo teisėjų nepasitikėjimo problemas, užmiršdami, kad net trijų sudėčių konstituciniai teismai apie nemokamą aukštąjį mokslą ir mokslo autonomiją pasisakė iš esmės vienodai.
Mes, remdamiesi Konstitucinio Teismo nutarimais, dar 2009 m. gruodžio 23 d. po Konstitucinio Teismo išaiškinimo išplatinome oficialų raštą Ministrui Pirmininkui, švietimo ir mokslo ministrui ir kitoms institucijoms aiškiai nurodydami, kokiais kriterijais reikia vadovautis, kad nebūtų pažeista Konstitucija. Ir štai galime pacituoti, ką mes rašėme ir adresavome A. Kubiliui ir ministrui G. Steponavičiui 2009 m.: gerai besimokantiems studentams laiduojamas mokslas valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytą atitinkamų sričių specialistų poreikį; gero mokymosi kriterijai turi būti nustatyti įstatymu; gerai besimokančių piliečių aukštojo mokslo išlaidos negali būti jokia forma užkrautos šiems asmenims; piliečių, studijuojančių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės įstatymą, mokymo rezultatų vertinimas turi būti reguliarus po kiekvienos akademinio laikotarpio žinių patikros; piliečiams, kurie priimami studijuoti pagal valstybės užsakymą į aukštąsias mokyklas, iki pirmosios jų studijuojamų dalykų pagrindinės žinių patikros, tiksliau sakant, nuo stojimo iki pirmojo semestro turi būti laiduojamas nemokamas mokslas.
Štai šitos pagrindinės, kertinės nuostatos yra teikiamos mūsų įstatyme ir dabar. Jas mes kartojome 2009 metais. Konstitucinis Teismas šį kartą vėl pakartojo faktiškai tas pačias pozicijas. Aš noriu gerbiamąjį Seimą įspėti, kad mes išties neturime teisės ignoruoti Konstitucinio Teismo nutarimo ir būtinybės jį įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už pristatymą. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmoji – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, mane domina toks klausimas: ar universitetai nepritrūks lėšų dabar vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą? Jeigu mes įvertiname, kad gerai besimokančių balas yra 8, kaip jums atrodo, kaip šitas klausimas bus sprendžiamas? Jis praktinis, bet vis dėlto svarbus.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Galiu labai aiškiai pasakyti, kad dabar galiojančio Mokslo studijų įstatymo 94 straipsnio 5 dalis taikoma pereinamajam laikotarpiui, joje yra nustatyta, kad gerai besimokančiu studentu laikomas studentas, kurio vertinimo balas yra 8 per atitinkamą patikros periodą. Šią nuostatą mes pabandėme išsiaiškinti dabartiniame Konstituciniame Teisme, ir Konstitucinis Teismas pasakė, kad aštuonių balų nuostata atitinka gerai besimokančio studento kriterijus ir neprieštarauja Konstitucijai. Nuo 2008 metų ši nuostata buvo taikoma aukštosiose mokyklose ir, kaip minėjau, galioja ir dabar. Vadinasi, tai leidžia pasakyti, kad nuo 2008 metų pagal šitą formulę lėšų nepritrūko. Ir anksčiau, ir dabar finansavimas buvo pakankamas, kai reikėdavo vykdyti šią konstitucinę nuostatą. Dabar šio semestro problema, pereinamojo laikotarpio problema – ar dabartiniame biudžete pakanka lėšų? Mano nuomone, pakanka, bet išties Vyriausybė galėtų patikslinti, ir jeigu, tarkime, lėšų pritrūktų, patikslinti, kadangi A. Kubilius kalbėjo apie tai, kad šių metų biudžetas galimai bus tikslinamas birželio mėnesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Stanevičius.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs nuolat deklaruojate savo Konstitucijos, teisės žinias. Gal galėtumėte išaiškinti 681 straipsnį, kuris pasako nemokamo aukštojo mokslo gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laidavimo principus. Formuluotėse jūs neatsisakote žodžio „valstybinėse“ ir sukuriate nevienodas galimybes stojantiems ir studijuojantiems, priklausomai nuo to, kokias aukštąsias mokyklas, valstybines ar privačias, stojantysis pasirenka. Ar jūs nepažeidžiate lygiateisiškumo principo?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kaip tik dėl to pasisakė Konstitucinis Teismas. Mes dėl to ir kreipėmės. Teismas pasakė, kad gerai studijuojantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal valstybės užsakymą, pagal iš anksto suformuluotus kriterijus laiduojamas nemokamas mokslas. Ir toliau Teismas pasisako (cituoju): „Galimi atvejai, kai valstybinėse aukštosiose mokyklose tokie specialistai nėra rengiami, tuo atveju valstybė gali valstybės užsakymą pateikti ir nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir tuomet sudaryti sutartį su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, ir tuomet skirti pinigus, jeigu ir ten studentai mokydamiesi atitiks gero mokymosi kriterijus.“ Taigi visiškai tiksliai Konstitucinis Teismas jau šiuo klausimu yra pasisakęs.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega Vyteni, aš tikrai noriu pagirti už jūsų iniciatyvą, atkaklumą ir neabejingumą tam, kas vyksta pertvarkant aukštąjį mokslą. Aš noriu paklausti. Konstitucinio Teismo išaiškinimas atėmė gana daug teisių taryboms, na, o dabar aukštosioms mokykloms reikia patvirtinti kitų metų sąmatas. Sakykite, ar tai bus galima padaryti artimiausiu metu? Aš įsivaizduoju, kad didesnės teisės turėtų būti suteiktos senatui. Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis kolega. Mes kaip tik mūsų įstatyme senatui suteikiame visas teises, kokias jie privalo turėti: ir dėl lėšų, ir dėl sąmatos, ir dėl kitų dalykų, ir dėl rektorių rinkimo, ir t. t. Jeigu dabar susidarytų situacija, kad būtų pritarta tik prieš tai buvusiam projektui, kur pasiūlyta tik viena funkcija dėl sąmatos, kas atsitiktų? Universitetai privalėtų tikslinti savo statutus ir teikti juos Seimui tvirtinti.
Antras dalykas. Tuomet Seimas vėl diskutuos dėl kitų valdymo aspektų. Ir tuomet, jeigu Seimas priims pagal Konstitucinio Teismo nutarimą ir kitus valdymo klausimus išspręs taip, kaip nurodė Teismas, aukštosios mokyklos vėl turės po to, kai Seimas dar kartą priims įstatymą, siūlyti tvirtinti savo statutus Seime. Aš noriu paklausti kolegos G. Steponavičiaus – ar jis nori visus universitetus įtraukti į šitokią permanentinę statutų tvirtinimo Seime mašiną? Akivaizdu, kad mes pasiūlėme visas senato funkcijas, ir tai visiškai nesudėtingas klausimas. Ir jį kaip tik dabar laikinojoje sesijoje galima visiškai priimti, kad šiuo metu senatai jau galėtų išspręsti visas valdymo funkcijas taip, kaip Konstitucinis Teismas yra nurodęs.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega Vyteni, norėčiau paklausti. Ar apibrėžiant gerai besimokančio studento sąvoką, kaip nustatė Konstitucinis Teismas, kad vidurkis yra aštuoni?.. Ir dėl valstybės finansuojamos vietos. Ar jums yra visiškai nepriimtina formuluotė, kurią pasiūlė ministras G. Steponavičius, kad studentas netektų tokios finansuojamos vietos, jeigu jo vidurkis būtų daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamų studijų programos vidurkis? Ar jums visiškai tokia formuluotė būtų nepriimtina?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano giliu įsitikinimu, ir šiandien diskutuojant Teisės ir teisėtvarkos komitete, labai tiksliai šią problemą suformulavo Seimo narys V. Gapšys pačiame komitete, remdamasis 2008 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame Teismas pripažino, kad procentinės išraiškos neatitinka aiškių ir nustatytų gero mokymosi kriterijų. Tarp kitko, apie tai dabar užsimena ir savo išvadoje Teisės departamentas. Kai mes kreipėmės į Konstitucinį Teismą dėl kriterijų šioje byloje, Teismas pasisakė, kad aštuoni atitinka gero mokymosi kriterijus, nes ta norma, t. y. 94 straipsnio 5 dalis, dabar galioja. Tai dabar kyla klausimas, ar galima nuneigti Konstitucinio Teismo doktriną? Mano atsakymas – ne. Akivaizdu, kad atskiruose profiliuose, atskirose srityse gali būti kitokie vertinimų kriterijai, bet dėl to reikėtų diskutuoti priimant naują Mokslo ir studijų įstatymą, taip pat nustatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, nes dabar studentai neužtikrinti dėl jų teisėtų lūkesčių, jeigu staiga tas dabar galiojantis aštuonių vertinimo kriterijus būtų nuneigtas. Tokiu atveju mes sukeltume tikrai nemažą teisinę sumaištį.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis. Nėra Andriaus salėje. Tada klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs pateikėte naują įstatymo projektą, pakoreguotą pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Aš noriu jūsų paklausti dėl 18 straipsnio – akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus. Jūs kažkada, kai mes priiminėjome šį įstatymo projektą, buvote aršus šios institucijos oponentas. Dabar savo pateiktame pasiūlyme jūs palikote šį kontrolierių. Ar jūs taip padarėte paprasčiausiai dėl to, kad Konstitucinis Teismas neprieštaravo, kad būtų ta kontrolieriaus tarnyba? Kaip jūs manote, dabar jinai reikalinga ar ne?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kadangi mes teikiame laikinąjį įstatymą, tai šiuo atveju tikrai nenorėčiau dabar siūlyti tų pataisų, kurios naikintų jau esamos institucijos kūrimą. Naujame įstatyme galbūt reikėtų diskutuoti dėl galimų etikos ir procedūrų kontrolės formų, bet dabar mes šį įstatymą papildome tik viena nuostata, kad šio kontrolieriaus sprendimai gali būti apskundžiami teismui, ko dar nebuvo ankstesniame įstatyme. O šiaip teismas pasisakė, kad šio kontrolieriaus nubrėžti uždaviniai neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų projekte yra labai daug naujų siūlomų formuluočių. Ar jums neatrodo, kad stinga jų pagrįstumo, ir kokios galimos pasekmės? Pavyzdžiui, mane labai domina vienas dalykas. Jūs rašote, kad valstybinio universiteto aukščiausia akademinė savivaldos institucija yra senatas, vienur rašote „senato taryba“, kitur rašote „akademinė taryba“. Tai kaip yra iš tikrųjų, nes senatas yra aukščiausias aukštosios mokyklos organas, o taryba yra visiškai kitas dalykas. Ir rašote, kad „formuojama reikalui esant“. Neaišku, ar iš senato narių, ar siūlo bendruomenė, kaip jums atrodo šis klausimas?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji kolege. Kai jūs minite akademinę tarybą, tai kalbama apie kolegijų akademinę tarybą. Šiuo atveju, kai kalbama apie senatą, senatas yra aukščiausias organas. Bet senatai, mano nuomone, galėtų turėti ir mažesnįjį savo organą operatyvesniems organams svarstyti, tai būtent senato tarybą. Tarp kitko, noriu pacituoti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame yra aiškiai pasakyta dėl to, kad aukštosios mokyklos gali turėti (cituoju): „Įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius, inter alia numatyti vieną tiesiogiai akademinei bendruomenei atstovaujančią ir jos savivaldą įgyvendinančią instituciją, kuri būtų įgaliota spręsti visus svarbiausius klausimus, susijusius su akademine ir institucine autonomija, kelias tokias institucijas atskirai su akademine ir su institucine autonomija susijusiems svarbiausiems klausimams spręsti.“ Kitaip sakant, yra įstatymo leidėjo diskrecija, kai galimas tik vienas senatas, o gali būti kelios institucijos…
PIRMININKĖ. Laikas seniausiai baigėsi!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …susijusios su akademine ir institucine autonomija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, labai ilgai atsakinėjote, todėl užtęsėme net 12 minučių.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. V. Gedvilas – už.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis laikinasis įstatymas turi tam tikros logikos todėl, kad mums reikia kaip nors žygiuoti į priekį ir reikia taisyti įstatymo spragas, kurias mums nurodė Konstitucinis Teismas. Aš manau, kad mes neturėtume turėti kokių nors didelių ambicijų (tiek pozicija, tiek opozicija), ir kadangi gerbiamojo V. P. Andriukaičio įstatymo projektas yra platus ir jis bando pataisyti visas spragas, kurias išaiškino Konstitucinis Teismas, aš manau, kad tokiam laikinajam įstatymo projektui būtų galima pritarti, ir tą galėtų padaryti ir valdančioji dauguma. Nereikėtų skubėti, nereikėtų laukti jokios skubos tvarkos, galbūt pavasario, turi būti sudaryta darbinė grupė, kuri peržiūrėtų šį laikinąjį įstatymo projektą.
Aš labai norėčiau visų paprašyti, kad dar kartą nepriskaldytume malkų ir dar kartą nereikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo konstitucingumo, paprasčiausiai turėti šiek tiek laiko, nes tai nėra paprasti dalykai ir nėra taip paprastai keičiama, kad paimi, vieną vakarą atsisėdi ir pataisai visą Mokslo ir studijų įstatymą, kurį ruošė visa krūva žmonių.
Todėl aš manau, būtų logiška pritarti V. Andriukaičio pateiktam laikinajam įstatymui, nes jis daug plačiau ir daug atsakingiau pasižiūrėjo į Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Mes turime galimybių Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pasvarstyti šį įstatymo projektą. Turėtume laiko, kada teikti pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Todėl aš palaikau po pateikimo laikinąjį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia norėčiau reaguoti į emocines replikas, kad jeigu kas nors malkas ir skaldo, tai pirmiausia tie, kurie pateikė šį įstatymo projektą. Konstitucinis Teismas savo nutarime nenurodo tiek spragų, kiek pasiūlymų naujos redakcijos įstatymo pavidalu teikia šio projekto iniciatoriai. Tai viena. Antra, gana akivaizdu, kad įstatymo projektas yra reakcija į Konstitucinio Teismo nutarimą ir iš esmės realizuoja po Konstitucinio Teismo nutarimo, pamačius jo turinį, neišsipildžiusias įstatymą apskundusiųjų svajones ir lūkesčius sustabdyti visą mokslo ir studijų reformą. Konstitucinio Teismo nutarimas reikalauja tikslinti atskiras reformos teisines nuostatas nestabdydamas paties proceso.
Antra, į ką atkreipiu dėmesį, ką labai aiškiai Konstitucinis Teismas parašo savo nutarime. Jis parašo, kad gali susidaryti tam tikras teisinio reguliavimo, susijusio su aukštųjų mokyklų valdymu, vakuumas. Akivaizdu, kad tokia situacija gali būti trumpą laiką, taip, dėl to mes teikiame trumpąjį variantą taisyti. Toliau, Konstitucinis Teismas sako, kad minėtas teisinio reguliavimo vakuumas gali būti visiškai likviduotas tik Seimui padarius atitinkamus įstatymo pakeitimus ir papildymus, bet jeigu tai reikalautų ilgesnio laiko ir didesnio darbo, tada reikia laikinojo įstatymo, kuris nustatytų aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros principus ir pagrindus. Tik tiek. Taigi, kolegos, jūs darote ne tai, ko reikalauja Konstitucinio Teismo nutarimas. (Balsai salėje) Jūs darote…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …iš tikrųjų darbą, kuris iš esmės reiškia reformos peržiūrėjimą ir jos stabdymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-1688, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110: už – 55, prieš – 30, susilaikė 25. Lygu. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsuojame iš naujo. Lygu. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Nerėkite! Kodėl jūs taip rėkiate visi? Taigi ne tvartas.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 59, prieš – 33, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Taigi patys siūlėte. Patys siūlėte. Mes siūlėme sausio 19 dieną, jūs savo kalbose, konkrečiai V. Gedvilas pasiūlė pavasario sesijoje.
E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mes laikykimės elementarios logikos. Pirmąjį – G. Steponavičiaus projektą mes ypatingos skubos tvarka ketiname svarstyti, o čia yra, pasakyčiau, tam tikra prasme alternatyvus projektas. Tai jis irgi turi eiti paraleliai ir po to iš tų dviejų bus pasirinktas vienas. Dabar mes tikrai padarysime visišką chaosą.
PIRMININKĖ. Gerai, sausio 19 d. svarstymas. Tinka? (Balsas iš salės: „Tinka.“)
11.25 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2656. Priėmimas. Buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Faktiškai mes dar nieko nepradėjome daryti, taigi bus pastraipsniui. Kviečiu K. Masiulį, Ekonomikos komitetas, į tribūną.
Gerbiamieji kolegos, pradedame pastraipsniui. Pirmasis skirsnis, 1 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Yra Seimo nario R. Žilinsko siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritariate, kad pradėtume svarstyti šį klausimą? Nėra 29, taigi nesvarstome. Toliau yra Seimo nario K. Masiulio pasiūlymas. Ar yra 29 palaikantys, kad pradėtume svarstyti? Yra 29. Taigi K. Masiulį prašau pristatyti savo siūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš bandau atkurti tą pradinę įstatymo normą, kad iš tikrųjų šiame įstatyme būtų įvesta visa konkurencija. Mes kuriame rinką. Įstatymas… jo intencija kuriame rinką elektros energijos sektoriuje ir čia, nors ir kaip būtų keista, liberalų siūlymu, buvo įvesta pelno normos reguliavimo idėja, kuri prieštarauja bendrai dvasiai. Į visą energetikos sektorių mes įvedame rinkos instrumentus, o dabar kažkodėl viename sektoriuje to nebelieka. Tai aš siūlau (…) išbraukiant pačią normatyvinio pelno idėją.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tam.
PIRMININKĖ. Nepritarė. Dabar K. Daukšys, nepritariantis pataisai.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, tas rinkos darymas Lietuvos elektros rinkoje, kai turime faktiškai vieną pardavėją su vienu savo paskirtu pirkėju, yra keistas dalykas, ir iš esmės valstybė turi rinkos kainas monopolistams reguliuoti. Šiuo atveju 5 % pelno marža yra labai geras skaičius, kuris parodo, kad nebus piktnaudžiaujama. Visi kiti dalykai: kalbėjimas apie rinką, apie kitus dalykus, veda tik prie vieno – prie elektros kainų kilimo ir apiplėšimo visų Lietuvos gyventojų.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – už pataisą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mane šiek tiek stebina K. Daukšio taip išsakyti argumentai, nes iš tikrųjų tai, ką pasiūlė K. Masiulis ir ką siūlė Vyriausybė, visuose energetikos sektoriuose (ir dujų, ir elektros, ir kituose sektoriuose) jau yra padaryta – tai sudaryti normalias galimybes įmonėms veikti, investuoti, užsidirbti ir teikti geriausias paslaugas. Bendra ekonominė logika veikia visur. Aišku, suprantu, kad artėjant rinkimams visiems norisi labai reguliuoti, net ir dėl tų 5 %, reikia atsiminti, elektros ūkis niekaip iki šiol tokių pelnų nepasiekė. Bet pačios logikos griovimas įstatyme, ypač kai tą propaguoja tokie patyrę ekonomikos žinovai kaip K. Daukšys, mane labai stebina, nes tai rodo, kad kažkas yra blogai su pačiu ekonominiu ir loginiu mąstymu. Kviečiu pritarti K. Masiulio visiškai logiškai pataisai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate K. Masiulio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92: už – 46, prieš – 11, susilaikė 35. Lygu. (Balsai salėje) Balsuojam dar kartą. Kas pritariate K. Masiulio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Visuose kituose energetikos įstatymuose yra, čia vienintelis. Būtinai reikia palaikyti.
PIRMININKĖ. Balsavo 90 Seimo narių: už – 47, prieš – 14, susilaikė 29. Pritarta K. Masiulio siūlymui.
Toliau yra Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti. Du siūlymai, tiksliau sakant. Abiem pritarta. Ir toliau yra Seimo nario R. Žilinsko siūlymas. Ar yra 29 palaikantys R. Žilinsko siūlymą, kad galėtume pradėti svarstymą? Nėra 29. Nesvarstome. Ar galime 2 straipsnį priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Antrasis skirsnis, 4 straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
6 straipsnis. Seimo narių K. Daukšio, K. Masiulio siūlymas. Ar yra 29?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nėra čia tokio, aš nematau.
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio yra K. Daukšio, K. Masiulio siūlymas. Ar yra 29, kad pradėtume svarstyti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia mūsų pritarta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti, neklaidinkite Seimo narių. Yra priėmimo procedūra. Pagal priėmimo procedūrą Seimas pirmiausia turi apsispręsti, ar yra 29, kad būtų palaikyta pradėti svarstymą, o tik tada mes svarstysime.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kurią jūs…
PIRMININKĖ. Nekalbate dabar. Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu jums priminti Statutą, dar kartą. Kada per priėmimo stadiją yra teikiami Seimo narių pasiūlymai, tai mes pirmiausia turime apsispręsti, ar mes svarstome, ar nesvarstome tuos siūlymus, ir tam reikia 29 Seimo narių pritarimo. Jeigu yra 29, pradedame svarstymą, jeigu nėra, kaip buvo prieš tai R. Žilinsko siūlymas, ir visai nesvarstome. O dabar katras? K. Daukšys pristato ar K. Masiulis?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš…
PIRMININKĖ. 6 straipsnis. Jūsų siūlymas dėl 1 dalies. Galite pateikti siūlymą?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tikrai nerandu. Aš matau J. Razmos…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos… Kęstuti Daukšy, pateikite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs turite omeny, kur…
PIRMININKĖ. K. Daukšys, tuojau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi premjeras mane išvadino nesveiku, tai man dabar labai sunku ką nors pateikti, bet aš pasistengsiu. Čia pasiūlymas yra toks, kad Vyriausybė tvirtintų valstybės ir (…) kainų nustatymo principus. Tokiu būdu Vyriausybė būtų atsakinga, o ne ministras, kaip tos kainos yra nustatomos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komitetas pritarė tokiai nuomonei. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? Kaip, galime? Galime. Gerai. K. Daukšio ir K. Masiulio siūlymui pritarta.
Toliau yra Seimo nario J. Razmos – įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies papildymas 5 ir 6 punktais, o buvusį 5 punktą atitinkamai laikyti 7 punktu. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko, kad galėtume pradėti svarstyti J. Razmos siūlymą?
Yra daugiau kaip 29. Gerbiamasis Jurgi, prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šia pataisa aš siūlau numatyti Vyriausybei dvi papildomas funkcijas. Pirmoji, galima sakyti, būtų perkeliama iš Energetikos ministerijos, nes manau, kad tai yra svarbi funkcija tvirtinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ir jų teikimo tvarką. Apimtis to VIAP’o, žinome, yra 700 mln. Lt, gal ir daugiau, tai geriau, kad tai tvirtintų Vyriausybė, o ne ministerija. Taip pat yra antras siūlymas dėl funkcijos Vyriausybei, kad ji skirtų VIAP’o lėšų administratorių.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė, palaikanti J. Razmos siūlymą, nes komitetas tam pritarė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai iš tikrųjų palaikytina pataisa. Aišku, būtų geriausia, kad VIAP’o dydį tvirtintų Seimas, bet kol kas tokio siūlymo nebuvo. Bet tai yra vis tiek pažangiau, negu energetikos ministras vienašališkai tvirtina VIAP’ą, kuris siekia tikrai daugiau ar mažiau kaip 700 mln. O dėl administratoriaus, tai, tiesą sakant, yra abejonių, bet gal bus ko paklausti. Šiaip iš esmės palaikytinos pataisos.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, kas čia toks gudrus sugalvojo, kad VIAP’as yra tada, kai elektros energijos kainą didini. Pavyzdžiui, dabar kiekvienas žmogelis, skurdžiai gyvenantis ir skaičiuojantis centus dėl elektros, turi 7,1 ct už kilovatvalandę sumokėti, kad ministras ar nauja pareigybė – administratorius galėtų tuos virš 700 mln. Lt kažkam atiduoti. Šitas VIAP’as mažina žmonių perkamąjį pajėgumą, mažina vidaus rinkos vystymąsi, mažina konkurencinį Lietuvos pajėgumą, ir tai pavadino viešuoju interesu. Konstituciją skaitykite, viešasis interesas yra atvirkščiai, o ne taip, kad būtų didinama energijos kaina. Patį dydį – 7 ct, 700 mln. nustato ne Seimas. Čia juk arba akcizas, arba PVM, tas pats 700 mln. nustatytas kaip mokestis kiekvienam į kažkokį fondą.
Gerbiamieji, ką mes darome, kodėl mes paklusome energetikų mafijai ir nekuriame konkurentiškos energetikos, o būtent įvairias nuolaidas taikome? Todėl aš ir pačiam principui nepritariu, ir tai formai. Koks skirtumas, ar ministras, ar kabinetas? Jį sudaro dauguma tų pačių valdančiųjų. Seime bent yra pozicija ir opozicija, kur galima aiškiau… O čia dabar, koks skirtumas? Įteisinti aukštesniu lygiu plėšikavimą. Aš negaliu tam pritarti. Siūlau… Kiti, kurie supranta, kad viešasis interesas kaip tik yra tai, kad žmonėms būtų geriau, o ne atskirai grupuotei būtų geriau.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate J. Razmos siūlymui, kuriam ir komitetas pritarė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 74, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta J. Razmos siūlymui. Replika po balsavimo – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti trumpą repliką, reaguodamas į tai, ką pasakė kolega J. Veselka. Šitas reikalavimas atitinka tai, ko pageidavo pramonės atstovai, Pramonininkų konfederacija ir kiti, kad būtų skaidrumas, sąrašas viešųjų paslaugų, kad nebūtų subjektyvumo, ministrui skirstant neaiškiais kriterijais.
PIRMININKĖ. Dėkui už repliką. Dar viena replika – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, matome, kas darosi energetikos sektoriuje. Už šilumą žmonės gauna milžiniškas sąskaitas, atsirado dar kažkoks VIAP’as. Apskritai tą VIAP’ą reikia naikinti. Dar 7 ct papildomai žmonėms mokėti už kilovatvalandę. Kas darosi mūsų valstybėj? Kam tie pinigai nueina? Galima sakyti, energetikų mafijai. Aš manau, galų gale pradėkite rūpintis žmonėmis. Jau pusė tautos emigravo, nesugeba, dabar važiuoja į užsienį dirbti, kad sumokėtų už šildymą čia, Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Kitas J. Razmos pasiūlymas – tai 4 straipsnio, įstatymo projekto 9 straipsnio, 3 dalies papildymas 8, 9 (…) punktais. Ar yra 29 Seimo nariai, kad šis pasiūlymas būtų nagrinėjamas?
52 – už. Komitetas yra nutaręs pritarti iš dalies. Prašom. Žodis – J. Razmai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai mane pritarimas iš dalies absoliučiai tenkina, nes komitete yra sutvarkoma tik punkto numeracija, o turinys, kad Vyriausybė tvirtina VIAP’o lėšų administravimo tvarkos aprašą, išlieka tiek mano, tiek komiteto redakcijoje. Komiteto redakcija formaliąja prasme yra tikslesnė dėl punkto numerio.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies. Pataisos iniciatorius su tuo sutinka. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Ne. Norėtų žodį prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kažkaip mes pradedame blūdinėti. Pagal šią sistemą, kurią siūlo gerbiamasis J. Razma, turėtų būti PVM administratorius, akcizų administratorius, gyventojų pajamų mokesčių administratorius, papildomų atsitiktinių pajamų administratorius, ir pristeigsime daug administratorių. Tai kas čia dabar? Sukurti gerą darbo vietą, kuri 700 mln… Gerbiamasis Razma, kodėl nėra atskirai PVM administratoriaus? Aš su malonumu eičiau vykdyti šitas pareigas. Todėl baikite plėšikauti, įvairius dalykus keisdami dar vieną pareigybę steigti, dar vieną algą. Iš vienos pusės, atimate, kad ne ministras tvarkytų, o Vyriausybė, iš kitos, kad pinigus tvarkytų, – naujas etatas su naujomis funkcijomis. Nesąmonė ir viskas!
PIRMININKAS. Matau, J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Apgailestauju, kolega komentuoja ne tą nuostatą. Šiuo punktu siūloma, kad Vyriausybė privalėtų patvirtinti VIAP’o lėšų naudojimo tvarkos aprašą. Jie ne kokią nors čia instituciją, ne kažką, ne apie tai diskutuojame. Ar nenori Julius, kad būtų tvarka, kaip tas VIAP’as naudojamas? (Balsai salėje: „Nenori?! Na…“)
PIRMININKAS. Galbūt dabar galėtume po J. Razmos patikslinimo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame dėl J.Razmos pasiūlymo, apie kurį ką tik kalbėjome.
Už – 65, prieš nėra, susilaikė 9. Pritarta J. Razmos pasiūlymui.
Toliau – dėl 7 punkto Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Balsuoti dėl jo nereikia. Toliau yra Seimo narių J. Veselkos, R. Sinkevičiaus, D. Budrio ir kitų pasiūlymas. Vėlgi turėtume balsuoti. Jam, iš karto sakau, komitetas pritarė. Ar yra 29 Seimo nariai palaikantys, kad šis siūlymas būtų svarstomas? Už čia.
Už – 59, prieš nėra. Susilaikė 1. Pritarta, kad būtų svarstoma. Dabar kuris iš iniciatorių? Jam komitetas pritarė. Gal galėtume sutaupyti laiko ir tiesiog pritarti šiam pasiūlymui, jeigu ponas K. Masiulis neprieštarauja, nes nėra nesutarimų. Pritarta Seimo narių J. Veselkos, R. Sinkevičiaus, D. Budrio ir kitų pasiūlymui dėl 6 straipsnio papildymo.
Dabar 6 straipsnis, 9 puslapis. Jau verčiame toliau. Ir štai yra vėl 2 punktas – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Čia mes turime Seimo narių J. Veselkos, R. Sinkevičiaus, D. Budrio ir kitų pasiūlymą, kuriam… (Balsai salėje) Jau apsisprendėme. Kuriam komitetas pritarė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet mes jau balsavome, kad Vyriausybė, o ne jos įgaliota institucija nustato…
PIRMININKAS. Čia jau esame apsisprendę ir balsuoti nereikia. Ir lieka redakcija, kad yra Vyriausybė. Gerai. Dabar tinka. Daugiau tikrai nereikia balsuoti.
Dabar yra komiteto pasiūlymas išbraukti žodį „nustato“, įrašyti žodį „tvirtina“. Čia irgi jau balsavome, balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo nario J. Razmos siūlymas iš 6 straipsnio 2 dalies išbraukti 2 punktą. Komitetas jam pritarė. Susijęs su kitais. Sutarimas yra, nebalsuojame. Pritarta. Visą 6 straipsnį jau išnagrinėjome.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui? Pritarta.
7 straipsnis. Iš karto yra Seimo narių K. Daukšio, K. Masiulio pasiūlymas (aš greitinu laiką), kuriam komitetas pritarė. Aš žiūriu, susiję tarpusavyje, matau, pranešėjas neprieštarauja, galima pritarti.
Toliau – Seimo nario J. Razmos pasiūlymas įstatymo projekto 7 straipsnį papildyti nauju 3 punktu, o buvusius 3, 14 punktus atitinkamai laikyti 4, 15 punktais. Jam komitetas pritarė, apsisprendė, balsuoti nereikia. Pritarta ir šiam pasiūlymui. Daugiau pasiūlymų dėl 7 straipsnio nėra gauta. Bendru sutarimu galima pritarti 7 straipsniui? Pritarta.
8 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu pritarta 8 straipsniui.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio vėl yra gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Jau esame balsavę, todėl balsuoti nereikia, pritarta.
Vėlgi kitas pasiūlymas jau dėl 8-ojo, 3 dalį papildyti 8 ir 9 punktais. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ir čia mes esame jau irgi apsisprendę? Irgi. Gerai, balsuoti nereikia, esame apsisprendę.
Keliaujame toliau. Seimo narių K. Daukšio ir K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, mes irgi esame apsisprendę ir balsuoti dėl jų nebereikia. Taip? Daugiau pasiūlymų dėl 9 straipsnio nėra gauta. Bendru sutarimu pritariame 9 straipsniui.
10 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kurį komitetas įvertino iš dalies. Dėl jo balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo nario R. Žilinsko pasiūlymas papildyti įstatymo projektą 5 straipsnio 3 dalimi, kuriam komitetas nepritarė. Todėl turime dabar balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai palaikantys, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas?
Už – 16, prieš – 1, susilaikė 19. Nėra. Pasiūlymas nesvarstomas. Bendru sutarimu galima pritarti 10 straipsniui? Pritarta.
11 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Pritarta. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta.
13 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, kurį komitetas įvertino ir pritarė. Daugiau pasiūlymų nėra gauta. 13 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
14 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritarta.
15 straipsnis. Čia yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, kurį komitetas įvertino ir pritarė. Ir čia toliau eina komiteto pasiūlymas perredaguoti, matyt, pone Masiuli, pagal Teisės departamento pasiūlymą. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra gauta. 15 straipsniui pritarta.
16 straipsnis. Štai čia yra Teisės departamento pasiūlymas. Vienas, antras, kuriuos komitetas įvertino ir pritarė, dėl jų balsuoti nereikia, suredaguotas variantas yra pateiktas. Taigi pritariame ir 16 straipsniui.
17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertino ir pritarė. 21 straipsnis, labai atsiprašau. 21 straipsnį komitetas įvertino ir pritarė. Balsuoti nereikia. Galima pritarti 21 straipsniui. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta. 24 straipsnis. Pritarta. 25 straipsnis. Pritarta. 26 straipsnis. Pritarta. 27 straipsnis. Pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. 29 straipsnis. Pritarta. 30 straipsnis. Pritarta. 31 straipsnis. Pritarta. 32 straipsnis. Pritarta. 33 straipsnis. Pritarta. 34 straipsnis. Pritarta. 35 straipsnis. Pritarta. 36 straipsnis. Pritarta. 37 straipsnis. Pritarta. 38 straipsnis. Pritarta.
Dėl 39 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertino ir pritarė. Su Teisės departamento pasiūlymu pritarta 39 straipsniui.
40 straipsnis. Pritarta. 41 straipsnis. Pritarta. 42 straipsnis. Pritarta. 43 straipsnis. Pritarta. 44 straipsnis. Pritarta. 45 straipsnis. Pritarta. 46 straipsnis. Pritarta. 47 straipsnis. Pritarta. 48 straipsnis. Pritarta. 49 straipsnis. Pritarta. 50, 51 straipsniai. Pritarta. 52 straipsnis. Pritarta.
Dėl 53 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas įvertino ir jam pritarė. Su Teisės departamento pasiūlymu pritarta 53 straipsniui. 54 straipsnis. Čia yra vėl Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir galima pritarti su Teisės departamento pasiūlymu. 54 straipsniui pritarta.
55, 56, 57, 58 straipsniai. Pritarta.
59 straipsnis. Pirmasis Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Čia aš kalbu… Buvo du pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė iš dalies, todėl balsuoti nereikia. Pritarus iš dalies galima pritarti 59 straipsniui.
60 straipsnis. Pritarta. 61 straipsnis. Pritarta. 62 straipsnis. Pritarta. 63 straipsnis. Pritarta. 64 straipsnis. Pritarta. 65 straipsnis. Pritarta. 66 straipsnis. Pritarta.
67 straipsnis. Seimo nario R. Žilinsko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Nėra 29 Seimo narių, kurie palaikytų, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas, todėl nesvarstome.
Teisės departamento pasiūlymas dėl 67 straipsnio 5 dalies, kuriam komitetas nepritarė, todėl balsuoti nereikia. Lieka redakcija, kurią numatė komitetas. 67 straipsnis. Pritarta.
68 straipsnis. Seimo narių K. Daukšio ir K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Gal greitinam, nėra prieštaravimų, yra ir 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą, kad nagrinėtų… Kalbėti, matyt, norinčių nėra, nes visi esam radę sutarimą. Pritarta K. Daukšio ir K. Masiulio pasiūlymui. 68 straipsnis priimtas.
69 straipsnis. Čia yra K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, ir yra Seimo nario D. Budrio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet mes pritarėme jau anksčiau.
PIRMININKAS. Jau anksčiau esame pritarę K. Masiulio pasiūlymui. Gerai. Sako, kad balsuoti nereikia. Pritarta K. Masiulio pasiūlymui. (Balsai salėje) Mane informuoja, jog prieš tai svarstant buvo pritarta K. Masiulio analogiškam pasiūlymui, todėl balsuoti nereikia tam, kad nebūtų dviejų priešingų nuostatų.
Kitas pasiūlymas yra dėl 69 straipsnio 3 dalies. K. Masiulio ir K. Daukšio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu manyti, kad yra 29 Seimo nariai, ir pritarti šiam pasiūlymui? Minutėlę. Ar pabaigėm straipsnį? Gerai. Tai yra 69 straipsnis. Dėl vedimo tvarkos? Prašau. Ponas K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų komitetas buvo pritaręs D. Budrio pasiūlymui, ir aš manyčiau, kad mes dėl jo turėtume balsuoti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kęstuti, mes jau apsisprendėme balsuodami.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš viską suprantu. Būk geras, neversk manęs apsispręsti (…) dėl viso įstatymo. Aš labai norėčiau, kad Seimas dar kartą pasakytų savo nuomonę dėl D. Budrio pasiūlymo, ir man paskui bus labai lengva balsuoti dėl viso.
PIRMININKAS. Aš norėčiau kreiptis į komiteto pirmininką. Jeigu jau prieš tai pritarta vienai buvusių įstatymo straipsnių redakcijai, jeigu įvyko balsavimas, o, taip sako Statutas, vieną kartą Seimui apsisprendus ir mane informuoja, kai pirmininkavo Seimo Pirmininkė, tai buvo nutarta, jau kartą buvo balsuota ir buvo nutarta jau nebegrįžti prie balsavimo, nes priešingu atveju galime turėti… Žodis D. Budriui.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai jau buvo apsispręsta ir mano pasiūlymas analogiškas E. Tamašausko ir E. Masiulio prieš tai buvusiam. Deja, Seime mes jau apsisprendėme kitaip ir mano yra tik redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmininkas informavo, kad yra apsispręsta, todėl balsuoti nereikia. Ir dar yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Buvo du pasiūlymai dėl 69 straipsnio, kuriuos komitetas įvertino ir jiems abiem pritarė. Ar galima bendru sutarimu pritarti 69 straipsniui? Pritarta.
70 straipsnis. Pritarta. 71 straipsnis. Pritarta. 72 straipsnis. Pritarta. 73 straipsnis. Pritarta.
74 straipsnis. Čia yra net vienas, du, trys, keturi Seimo nario J. Razmos pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas dėl įstatymo 74 straipsnio 1 dalies, išbraukiant žodžius ir t. t. Pradžioje turime apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys, kad šį pasiūlymą nagrinėtume. Ar yra pritariantys 29 Seimo nariai, kad šį pasiūlymą galėtume nagrinėti? Komitetas šiam pasiūlymui pritarė. (Balsai salėje) 54. Aš iš karto atkreipiu dėmesį, kad čia yra J. Razmos siūlymas išbraukti „ar jos įgaliota institucija“. Seimas jau yra balsavęs ir apsisprendęs, todėl balsuoti nereikia. Mes išbraukiame žodžius „ar jos įgaliota institucija“. Taip, pone Masiuli, galime nebalsuoti, yra pritarta.
Kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Žodis J. Razmai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo pasiūlymu aš atlikau tik kuklią teisinę misiją – parašiau punktus taip, kaip jie parašyti Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatyme. Manau, kad turi sutapti įstatymo normos vieno ir kito įstatymo, kur kalbama, kas įeina į VIAP’ą, ir šiuo atveju tam priskiriamo atsinaujinančių energetikos išteklių gaminimo, prijungimo ir balansavimo reikalų. Komitetas, gaila, nepritarė, bet, jeigu jis nepritarė, tai jis turi įsipareigoti, kad taisys Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gal žodis tada ponui K. Masiuliui. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro svarstant komitete buvo pateikta tokia nuomonė, kad čia per daug išplėstume VIAP’ą.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti, ar J. Razma atsiima savo pasiūlymą? Tuoj, minutėlę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš bandžiau pasakyti, kad šiandien taip yra parašyta kitame, jau įsigaliojusiame įstatyme. Komitetas dabar priimame įstatyme nori parašyti kitaip. Man sunku priimti mintį, kad du įstatymai nevienodai…
PIRMININKAS. Gerai. Žodis dėl vedimo tvarkos – K. Daukšiui. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš noriu pasakyti gerbiamajam Jurgiui, kad jeigu šiame įstatyme tai nebus parašyta, o kitame yra parašyta, tai galės galioti to įstatymo nuostata, bet atkreipiu visų kolegų dėmesį, kad jeigu mes įrašome tai, ką parašė J. Razma, tai reiškia, kad mums elektra dar mažiausiai kokiu centu ar dviem brangiau kainuos. Jeigu jūs to norite, balsuokite už tokią nuostatą.
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėkite, nėra sutarimo. Ar vis dėlto… (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja… Dar yra norinčių kalbėti. Jūs dėl šio pasiūlymo? (Balsai salėje) Prašau. Žodis ponui K. Kuzminskui dėl šio pasiūlymo.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ekonomikos komitetas šiandien nuo ryto svarstė šį klausimą ir aš buvau vienas iš tų, kurie pasisakė, kad reikia pritarti, nes mums reikia suderinti atitinkamus įstatymus – tiek Atsinaujinančios energetikos, tiek šį įstatymą. Kodėl po to mes dar turėtume grįžti?
Dėl kainų pakėlimo negąsdinkime žmonių ir t. t. Eikime į atsinaujinančią energetiką ir eikime drąsiai. Ačiū. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gal aš įjungsiu B. Vėsaitę. Galite ir prie šoninio mikrofono. Prašau. Nuomonė prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jūs esate girdėję ką nors apie kryžminį subsidijavimą? Jau yra atsinaujinančios elektros energijos gamybos rėmimas pagal tarifą, tai dar norite, kad visos bobutės sumokėtų verslininkams ir už atsinaujinančios elektros energijos prijungimą bei balansavimą? Tiesą sakant, nelabai etiška. Aš manyčiau, netgi nusikalstama.
PIRMININKAS. Gerai. Sutarimo nėra. Dėl 29 mes jau buvome apsisprendę prieš tai. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuojantys prieš arba susilaikę remia komitetą.
Už – 30, prieš – 15, susilaikė 38. Nepritarta J. Razmos pasiūlymui.
Kitas J. Razmos pasiūlymas dėl 74 straipsnio 2 dalies, jam komitetas pritarė. Matyt, bendru sutarimu galima pritarti? Pritarta.
Dar vienas J. Razmos pasiūlymas – 74 straipsnio papildymas nauja 3 dalimi, o buvusias 3, 5 atitinkamai laikyti 4, 6 dalimis. Komitetas tam pritarė. Pritarta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Susiję…
PIRMININKAS. Taip, susiję. Toliau bendru sutarimu galima pritarti 74 straipsniui.
75 straipsnis. Atsiprašau. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Seniai stoviu. Iš tikrųjų Seimo nariai buvo suklaidinti dėl J. Razmos pasiūlymo. Kaip kalbėjo Seimo narė B. Vėsaitė dėl dvigubos paramos arba dvigubo subsidijavimo, tai iš tikrųjų to nėra. Būtent 12 metų tarifas ir atsiranda todėl, kad jis mokamas iš VIAP’o lėšų, ne iš jokių kitokių lėšų. Iš VIAP’o lėšų. Gerbiamieji, dabar du įstatymai skirtingai interpretuoja tą dalyką. Tikrai taip negali būti. Aš manau, kad K. Masiulis turėtų prašyti pertraukos, kad suderintų dviejų… Vėl tas pats, kaip prieš metus. Atsinaujinančios energetikos Lietuvai nereikia. Iš VIAP’o remsime tiktai iš dujų ir iš naftos gaminamą energiją. (Balsai salėje) Štai ką padarėme!
PIRMININKAS. Seimas jau balsavo, apsisprendė, todėl nebegrįžkime. Apsispręsta dėl… (Balsai salėje) Viskas, jau apsispręsta. 74 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
75 straipsnis. Gauti keli Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai. Dviem iš jų komitetas pritarė, vienam nepritarė. Taigi balsuoti nereikia. Su Teisės departamento pasiūlymais tiems, kuriems nepritarė… Komiteto redakcija: pritarta 75 straipsniui.
76 straipsnis. Pritarta. 77 straipsnis. Pritarta. 78 straipsnis. Seimo narių K. Daukšio ir K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime manyti, jog yra 29 palaikantys Seimo nariai, komitetas jam pritarė ir galima šiam pasiūlymui pritarti. Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas iš dalies pritarė. Taigi su K. Daukšio ir K. Masiulio bei Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas iš dalies pritarė, priimame ir 78 straipsnį.
79 straipsnis. Pritarta. 80 straipsnis. Pritarta. 81 straipsnis. Pritarta. 82 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Galima pritarti komiteto nuomonei ir 82 straipsnį priimti. 83 straipsnis. Čia vėl K. Daukšio ir K. Masiulio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Yra 29 palaikantys. Bendru sutarimu galima pritarti šiam pasiūlymui ir kartu 83 straipsniui? Pritarta 83 straipsniui. 84 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Galima pritarti 84 straipsniui taip, kaip jį suredagavo Seimo komitetas. 85 straipsnis. Pritarta.
Ir įgyvendinimo teisės aktai. 2 straipsnis. Čia jau imame viso įstatymo 2 straipsnį. Taigi mes galime sakyti, kad naujojo įstatymo redakcijos 1 straipsniui yra pritarta. Įstatymo 2 straipsniui pritarta ir įstatymo 3 straipsniui yra…
Prašau. Žodis jums.
D. BUDRYS (LiCSF). Gerbiamasis pirmininke, būtent dėl 3 straipsnio mes komitete šiandieną svarstėme ir ten yra įrašyta data nuo 2012 m. sausio 1 d. Mes norėtume, kad jam Seimas nepritartų, ir tada, kai Prezidentė pasirašys, jis ir įsigalios.
PIRMININKAS. Teisingai. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, jog čia parašyta, kad įsigalioja 2012 m. sausio 1 d. Galima bendru sutari‑mu pritarti nepritarimui? Be 3 straipsnio įsigalioja nuo paskelbimo datos. Galime balsuoti, jeigu norite. Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume 3 straipsnį? Balsuojame.
Už – 89, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymo 3 straipsnis išbrauktas.
Dabar keturios nuomonės už, keturios prieš dėl viso įstatymo projekto. Nematau. Dėl viso įstatymo. Pirmasis E. Pupinis – nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai buvo ilgas svarstymas, daug ginčų. Turbūt visada ginčuose gimsta tiesa ir galbūt ne visos nuomonės yra išklausytos, tačiau taip jau yra politikoje, kad dauguma taip pat turi priėmimo teisę. Aš norėčiau pasidžiaugti dėl kai kurių priimtų sprendimų po ilgų ginčų, kad vėl išlaikėme iš esmės tas pačias pozicijas dėl žemės ūkio darbuotojų. Buvo nemažai diskusijų, tačiau norėčiau pasidžiaugti, kad mes sutarėme dėl pagrindinių nuostatų, t. y. dėl to, kad ir ūkininkams virš 14 ekonominio dydžio vienetų išlieka galimybė vėlgi tiktai galios mokestį taikyti tris mėnesius, kai jie tvarko, taip pat ir kitų dalykų. Tai yra žemę dirbantys ir kaime gyvenantys taip pat išlaiko galimybę iki 14 ekonominio dydžio vienetų nemokėti galios mokesčio, kuris turėtų būti nepagrįstas, o mokėti kaip buitiniai vartotojai. Aš manyčiau, kad galime pritarti toms nuostatoms, dėl kurių šiandien balsavome, ir pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad Seimas buvo parengęs beveik subalansuotą Elektros energetikos įstatymą. Jeigu ne K. Masiulio pataisa, panaikinanti 5 % ribą monopolistų pelnui, šis įstatymas, manyčiau, galėtų būti vienas iš pavyzdžių, kaip reikia dirbti Seime. Bet kadangi ta riba yra panaikinta ir dabar sudaryta galimybė, kad kažkas galėtų daugiau pinigų užsidirbti tam, kad juos galėtų biržoje išleisti, galėtų išleisti kokioms nors neaiškioms statyboms, aš tokiam įstatymui negaliu pritarti. Tai yra Lietuvos žmonių nuskurdinimo įstatymas. Aš suprantu, kad Vyriausybei labai gerai paimti pinigus ne iš biudžeto, bet iš energetikos įmonių, bet į tas energetikos įmones suneš visi Lietuvos žmonės mokėdami už elektrą. Darydami monopolistams nuolaidą, darydami tai, kad jie pelno gali turėti daugiau procentų (gali ir šimtą procentų turėti), jūs darote paslaugą Lietuvos žmonėms. Labai tvarkingai be 21 % PVM dar pakelkite elektros kainą, dar kitus dalykus padarykite. Vien tiktai dėl to iš tikrųjų yra sunku balsuoti už tokį įstatymą. Noriu pasidžiaugti, kad Seimas prie šio įstatymo dirbo labai darbingai. Dėkingas ir K. Masiuliui už tai, kad jis deda daug pastangų. Bet štai šita pataisa kaip tas deguto šaukštas sugadino visą medaus statinę.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš beveik galėčiau pakartoti viską, ką pasakė K. Daukšys, išskyrus vieną sakinį. Tai iš tikrųjų yra sisteminis įstatymas, Seimas gerai padirbėjo, visus dalykus sudėliojo. Tai įstatymas, kuris leis kurtis ir bendrai Baltijos rinkai, ir Lietuvai joje intensyviai dalyvauti, ir kartu integruotis į Šiaurės Baltijos regiono bendrą rinką. Jis iš tikrųjų brėžia ilgalaikę perspektyvą. Toje ilgalaikėje perspektyvoje tikrai nereikėtų pasiduoti kokioms nors detalėms, kurios galbūt labiau yra susietos su rinkimais negu su bendra ekonomine logika. Man gana sunku suprasti K. Daukšį, kurio išmintį tikrai gerbiu.
Noriu priminti, kad Ekonomikos komitetas, kurio narys yra ir K. Daukšys, nebuvo pritaręs E. Masiulio pataisai dėl vadinamojo norminio pelno reguliavimo. Tik čia, Seimo salėje, prieš Kalėdas, na, gal pasidavus tam tikroms emocijoms, tokia nuostata buvo priimta. Tai ta išmintis, kuri buvo demonstruojama komitete, taip pat ir tokių patyrusių žmonių kaip K. Daukšys, na, neturėtų būti taip paprastai sunaikinama čia, šioje Seimo salėje. Todėl aš raginu ir K. Daukšį persigalvoti ir balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, liuks įstatymas – dar kartą įteisiname energetikos mafijos visas teises. Ir labai gerai konservatorius Č. V. Stankevičius pasakė, kad pramonininkai prašė. Pasižiūrėkite į savo priesaiką, pasižiūrėkite į Lietuvos Respublikos Konstituciją, ar Seimas gali tarnauti tik vienai daliai? Gerbiamieji, 7,1 ct už kiekvieną kilovatvalandę moka kiekvienas. Iš kur jūs padarėte išvadą, kad VIAP’as turi būti tik iš elektros kainos? Kodėl ne iš taršos pardavimo? Kodėl kiekvienas turi mokėti už… tai yra taršos… Jeigu, pavyzdžiui, atsinaujinantys energetikos šaltiniai iš tikrųjų tokie geri ir mums naudingi, tai iš taršos leidimų juos finansuokime. Bet visos ekonomikos, visos smulkaus verslo (…) ūkininkų, nežlugdykime ir kiekvieno piliečio. Tai yra esminis klausimas. Ar VIAP’as tai yra tas, kam reikia… tai yra elektros energijos kainos didinimas, pridengtas viešųjų paslaugų požiūriu. Na, negali šitaip būti.
Toliau. Gerbiamieji kolegos, jeigu kokiems šizofrenikams atrodo, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė – tai tik brangiai kainuojanti elektra, o kadangi yra konkurentas, sakysime, ta pati Rusija, kuri gali pigiau parduoti, reikia nuo jos atsijungti, tai nejaugi Seimas turi pagal šizofrenikus tvarkyti visą energetiką? Gerbiamieji, štai kur yra pagrindinės bėdos!
Toliau. Labai tyliai prastūmėte dar vieną VIAP’o administratorių, dar vieną gerą pareigybę! Pelno maržos neribojate. Kaip viskas vyksta? Kol ne tie buvo prie energetikos didelio katilo pinigų, tol reikėjo apriboti. Dabar paskyrei savus…
PIRMININKAS. Laikas.
J. VESELKA (TTF). …nebereikia apriboti pelno maržos. Negalima tokio antikonstitucinio įstatymo priimti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro mes atlikome labai didelį darbą, ir aš tikiuosi, kad sėkmingai priimsime šitą įstatymą. Labai dėkoju taip pat savo ruožtu K. Daukšiui už gerą kolegišką darbą, dėl daugelio nuostatų visiškai sutardami radome kompromisus. Įstatymas suderina labai daug interesų. Žemdirbių interesas yra įskaitytas, pramonininkų interesas yra įskaitytas, vartotojų interesas yra įskaitytas labiausiai, nes vartotojų interesas yra rinka ir žemos kainos. Niekas kitas negali žemų kainų garantuoti kaip veikianti rinka. Mes netgi atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, kuriose Šiaurės rinkos taisyklės elektros sektoriuje jau veikia, o mes jų dar čia neturėjome.
Mes, strategiškai žvelgiant, užbaigėme didžiulius darbus, kurie įvykdyti dujų sektoriuje, tas pats ir elektros energetikos sektoriuje daroma, nes šiuose abiejuose sektoriuose, priėmus šiuos įstatymus, galima įvesti rinkos taisykles. Rinka – tai reiškia galimybę gauti žemiausią vartotojams kainą teisingomis sąlygomis.
Pelno normos reguliavimas rinkoje yra necivilizuotas būdas, faktiškai sunaikinantis rinką. Ką reiškia pelno normos reguliavimas? Tai reiškia, kad į rinką įeiti efektyviam žaidėjui neapsimoka. Tarkime, aš galiu perpus pigiau pateikti rinkoje sau elektrą ir uždirbti 100 % pelno dėl to, kad rinkoje kainos yra didesnės. Galiu įeiti su žemomis kainomis į rinką? Negaliu, nes man reikės investuoti, bet neturėsiu iš ko.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad gerbiamasis K. Masiulis net nesuprato, apie ką ir kalbėjo. Apie savo laisvąją rinką. Tai, be abejo, jų Dievas yra liberalų laisva rinka. Ir matome, kur nuvedė ta laisvoji rinka. Nuvedė taip, kad tautai numovė kelnes. Jūs dabar vėl monopolistams energetikams suradote galimybę didinti pelną. Buvo numatyta 5 % marža, o dabar ką jie darys? Gi šitos veislės godumas yra milžiniškas. Ką jie darys? Jie kels kainas, kad pelnai ir viršpelniai būtų milžiniški. Mūsų tauta, kuri gauna po 1000 Lt atlyginimo, bijo dabar lemputę užsidegti, nes nesugeba susimokėti už elektrą. Ir ką jūs, ponai krikščionys demokratai, padarėte? Jūs leidote monopolistams didinti kainas! Pažiūrėkite, kas darosi su tauta. Nejaugi jūs sąžinės neturite? Kur jūsų sąžinė? Mes turėtume rūpintis, kad mažėtų visų energetinių išteklių kainos – elektros, šilumos, vandens. Jūs einate atvirkščiu keliu. Jūs išgujate tautą iš Lietuvos, varote svetur, nes čia žmonės nesuduria galo su galu. Nejaugi jums neprabunda sąžinė dėl jūsų vykdomos politikos? Pažiūrėkite, kokie numatyti energetikų atlyginimai! Mažiausias atlyginimas – 10 tūkst. Lt. Ir tai gerai? Buvo numatyti dar priedai, tai, ačiū Dievui, bent jau priedų atsisakėme. Jūs dabar leidote per visokias tantjemas, per viską dar išsimokėti šimtus milijonų litų, kaip leidžiate dabar N. H. Cooperiui, administratoriui, jo patarėjas 100 tūkst. eurų per valandą uždirba. Ką jūs darote? Kaip jūs galite šitokius įstatymus priimti? Ar nematote, jūs atitrūkote nuo realybės, nematote, kaip tauta gyvena, kad tauta skursta?
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Ir jūs tą skurdą nuolat didinate. Didinate socialinę diferenciaciją. Sąžinės jūs neturite. Negalima balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai reikia pripažinti, kaip visi sakė, kad komitete buvo įdėta daug pastangų ir tvarkytas įstatymas. Pateiktame įstatyme yra daug teigiamų dalykų. Didžioji įstatymo dalis tikrai yra gera ir reikėtų balsuoti už. Tačiau man šiek tiek nesuprantami kolegų argumentai. Jeigu kalbame apie laisvąją rinką, tai tada nereikia kalbėti apie VIAP’us, jeigu jau einame ta linkme. Jeigu laisvoji rinka, tai laisvoji rinka. Mes patys sau šiek tiek prieštaraujame.
Pagrindinis dalykas, dėl ko kyla klausimas, kaip balsuoti, tai yra šioje salėje kilusi diskusija dėl įstatymo prieštaravimų. Vadinasi, vėl Seimas, matydamas, kad yra prieštaraujama priimtam įstatymui… nuostatos, daro tą pačią klaidą ir priima priešingą nuostatą. Tai mūsų, kaip įstatymų leidėjų, pareiga vis dėlto tokius dalykus sutvarkyti ir nepriimti tokio įstatymo.
Kitas klausimas – dėl viršutinės kainos ribos panaikinimo. Nereikia kalbėti apie laisvąją rinką. Čia labai paprastai galime. Aš suprantu, kad įkalkuliavus į kainą, padidinus elektros kainą vartotojams bus statoma nauja atominė elektrinė. Tai mes taip tiesiai ir pasakykime žmonėms, kad jie statys. Tokiu atveju nematau skirtumo, kam reikėjo ardyti LEO LT, nors aš nebuvau jos šalininkė, nes ten mechanizmas buvo lygiai toks pat numatytas per vartotojų kainą. Tai šioje vietoje klausimų yra. Manau, kad tikrai Seimas šiek tiek neįsigilino pašalindamas viršutinę kainos ribą, bet pats įstatymas sutvarkytas ganėtinai neblogai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas tai mažas žingsnelis į priekį. Reikia būti objektyviems. Bet yra ir daug trūkumų. Aš noriu priminti gerbiamiesiems konservatoriams, kurie praėjusioje kadencijoje labai entuziastingai pasisakė už energetikų pelno maržos reguliavimą. Dėl dujų, pavyzdžiui, aš esu labai skeptiška, nes mes turime vieną tiekėją. Bet elektros energijos tiekimas tai yra, gerbiamieji, viešoji paslauga, kur yra konkurencija, ir iš tikrųjų pelno maržos reguliavimas turėjo čia išlikti.
Dabar dėl žaliosios energetikos plėtros. Žiūrėkite, žodžiais jūs esate už, o iš tikrųjų veiksmais tai esate labai prieš. Dar iki šiol nėra patvirtinti Energetikos ministerijoje būtent atsinaujinančių šaltinių tarifai. Panaikinkite biurokratines kliūtis, kad būtent žemės ūkyje dirbantys žmonės galėtų užsiimti šia energetika. Pagaliau biudžete nedrįsote šiek tiek daugiau duoti biomasės katilams. Viena deklaruojate, o kita darote. Aš manyčiau, kad tikrai nepadarėte visko, ką turėjote padaryti, bet, nepaisant to, vis tiek judėsime į priekį. Šiandien, aišku, įstatymas yra geresnis, bet būtų dar geriau, kad VIAP’ą mes vis dėlto aptartume Seime ir Seime nustatytume bendrai balsuodami, nepaliktume tiktai Vyriausybei. Taigi kol kas aš ramia širdimi negaliu balsuoti už, juo labiau jeigu mes einame į Baltijos valstybių elektros biržą, o toliau į Šiaurės biržą, tai manyčiau, kad yra tendencija, kad kainos elektros energijos…
PIRMININKAS. Dvi minutės!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …vis dėlto…
PIRMININKAS. Birute, laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …gyventojams kils.
PIRMININKAS. Laikas! Laikas! Ačiū. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už šio įstatymo priėmimą, o kitą nuomonę turintys balsuoja kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 58, prieš – 6, susilaikė 44. Įstatymas priimtas.
Dabar replika po balsavimo – Č. V. Stankevičius. Prašau.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nediskutuosiu su revoliucinėmis kalbomis, kurios čia skamba. Bet dėl to, kad buvo paminėta mano pavardė ir tai siejasi su VIAP’u, aš vis dėlto turiu pasakyti: absurdiška tvirtinti, kad pramonė yra suinteresuota, kad būtų VIAP’as. Bet pramonininkai, įmonių administracijos norėjo tik vieno, ir jų pageidavimas būtų, kad būtų aišku, kad tai yra tikrai tik viešosios paslaugos, kad tą pripažintų. Ir šiandien pripažintas įstatymas tą aiškumą, skaidrumą įtvirtina. Tai nereiškia, kad čia dabar kažkas įvyko, kas specialiai tarnauja. Absurdas, kad VIAP’o mokestis yra naudingas įmonėms. Joms yra suprantama, kad reikia tokią naštą prisiimti, bet jos nori, kad ji būtų pagrįsta ir skaidri. Tai nereikia aukštyn kojom apversti dalykų.
PIRMININKAS. Dar matau, A. Kubilius. Prašau, Ministras Pirmininkas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti už šį priimtą sprendimą ir už tai, kad komitete didžioji dalis klausimų buvo racionaliai svarstoma. Tiktai būtų gerai ir čia, salėje, kad tas įkarštis kartais neprasilenktų su tiesa. O tiesa yra tokia, kad pertvarkant elektros ūkį per paskutinius trejus metus yra pavykę pasiekti daug efektyvesnio skirstymo ir perdavimo paslaugų. Labai akivaizdūs skaičiavimai rodo, kad dėl to vartotojai per trejus metus elektros ūkio paslaugų tiekėjams yra sumokėję maždaug 800 mln. Lt mažiau savo kaštų. Tai 800 mln. Lt iš pertvarkos yra sutaupyta, ir tai turi žinoti ir J. Veselka, ir P. Gražulis, ir visi kiti, kurie čia labai karštai kalba apie žlungančią Lietuvą.
PIRMININKAS. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Tenka apgailestauti, kad vis dėlto valdantieji niekada nesugeba iki galo išspręsti problemų, kurios yra, sustojame kažkur pusiaukelėje arba nepriėję 25 % distancijos. Ir šį kartą šiame įstatyme, išskyrus kai kuriuos teigiamus sprendimus, vis dėlto liko daug neišspręstų problemų, nepažabotas energetikų galimas savivaliavimas ir nepažabota galimybė kelti kainas vartotojams. Todėl aš manau, kad tikrai negalėjau balsuoti už tokį įstatymo projektą, kurį tikrai reikia tobulinti. Aš manau, nedelsiant. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Veselka paskutinysis kalbės.
J. VESELKA (TTF). Kaip yra, taip yra, nieko nepadarysi. Jeigu premjeras sako, kad vartotojai per tą laikotarpį laimėjo 800 mln. Lt, kai kasmet elektros kaina buvo didinama, tai apie ką čia kalbėti?! Kokio velnio mes algas gauname? 800 mln. paskaičiavo, kad jeigu būtų dar didesnė kaina, tada būtų sumokėję, bet juk kaina turi būti tokia, kokia ji turi būti. Ir iš kur premjeras 800?.. Tai štai taip valstybė ir valdoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
12.29 val.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Į tribūną kviečiu A. Čapliką.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, rudens sesijoje mes žengėme tikrai revoliucinį žingsnį tvarkydami Partijų finansavimo įstatymą ir sutarėme, kad reikia uždrausti juridiniams asmenims finansuoti politines partijas. Tačiau įgyvendinant šį įstatymą iškilo tam tikrų neaiškumų arba abejonių, todėl mano teikiamas įstatymo projektas leistų, mano manymu, partijoms teisingai ruoštis rinkimų kampanijai, teisingai gyvuoti ir skaidriai, efektyviai naudoti lėšas. Be abejo, gali kilti klausimų, ar čia pats geriausias sprendimas? Nemanau, kad partijos turėtų įvertinti dabartinę situaciją, pasiruošti administruoti lėšas ir galbūt ateityje gyventi truputėlį kitaip. Tačiau šiandien teikiu tokį siūlymą, kuris, mano manymu, leistų mums tinkamai ir efektyviai ruoštis artėjantiems rinkimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti dešimt Seimo narių. Pirmasis klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Taip, tai susidaro toks vaizdas, kad kai šis įstatymas paliečia partijas, tai mes ir susirūpiname. Ar vis dėlto nereikėtų pagalvoti, kad reikia daryti platesnes pataisas, nes iš tikrųjų ir dėl bankų turėjome problemų, kai Viešųjų pirkimų įstatymas verčia rinktis pigiausią paslaugą, o iš tikrųjų jinai nebūna geriausia, tai gal reikia šiek tiek kompleksiškai, konceptualiai pasižiūrėti? Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Iš dalies aš pritariu jums, tikrai galbūt reikėtų įvertinti kai kurias situacijas, nes gyvenimas yra labai įvairus, ir numatyti vien tiktai viešųjų pirkimų procedūras dėl valstybei reikalingų paslaugų sudėtinga. Tačiau šiuo atveju yra neeilinė sesija, sprendžiame vieną nedidelę problemą, kurią reikėtų, mūsų manymu, išspręsti, o pavasario sesijoje, be abejo, būtų galima žiūrėti plačiau. Bet čia jau tam yra ir kiti Seimo nariai, yra ir Audito komitetas, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris galėtų įvertinti, kiek efektyviai veikia dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). O ar galės partijos naudotis centrine pirkimo organizacija?
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Aš manau, kad tikrai nėra uždrausta, ir kiekviena partija galės tikrai pasinaudoti dabar veikiančiomis struktūromis, bet tai nebūtų prievolė tai daryti. Juk įvairiai gi mūsų sekretoriatai yra pasirengę tam administravimui, vieni turi kvalifikuotų žmonių, kiti… Abejonė tokia labai paprasta, juk netgi ministerijos, kurios turi tikrai stiprius teisės departamentus, rengdamos konkursines medžiagas, ir tai įklimpsta į teismus. Reikia pripažinti, kad mes, kaip partiniai žmonės, nesame pasiruošę šiandien kaip partijos teisingai, kvalifikuotai organizuoti šiuos konkursus. O kad turės galimybę pasinaudoti – be abejo, tai nebus prievolė, bet tokią teisę ir galimybę partijos turės.
PIRMININKĖ. Klausia E. Tamašauskas. Nematau. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, ar šių pataisų teikimas reiškia, kad jūs siūlote Seimui atsisakyti to skaidrumo principo, už kurį taip vieningai buvo balsuojama svarstant Prezidentės pateiktą įstatymą?
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Aš gerbiu, Dalia, jūsų poziciją. Jūs nuosekliai laikėtės tos nuomonės, kad nereikia drausti juridiniams asmenims finansuoti partijas. Manau, kad šios įstatymo pataisos teikiamos tam, kad jau dabar Seimo priimtas įstatymas galėtų gyvuoti. Aš už skaidrumą, bet tam, kad galėtų gyvuoti, mano manymu, reikalingos šios pataisos. Kita vertus, komitetas nagrinėdamas galės įvertinti, ar tikrai pasirinko patį geriausią kelią.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, ar šis įstatymas taikomas kur kitur Europos Sąjungoje ar kitose šalyse?
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Žinokite, negirdėjau, kad kitose Europos Sąjungos šalyse partijos veiktų kaip paprasta biudžetinė įstaiga, organizacija. Juk priimant įstatymą daugelis iš mūsų išsakė nuogąstavimus, kad pereinant prie biudžetinio finansavimo, arba taikant biudžetinį finansavimą, partijos neturi tapti biudžetinėmis įstaigomis arba organizacijomis. Kitaip mes tikrai galime patekti į didžiulę politinę bėdą. Tokios išlygos vienokiu ar kitokiu būdu, be abejo, yra taikomos ir kitose šalyse.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius. Nėra. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gapšy, parodykite V. Bukauską.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, ar mes nesudarysime precedento, nes ne taip seniai esame priėmę, kas susiję su Politinių partijų finansavimo įstatymu, ką Prezidentė yra pasirašiusi. Ir mes dabar, pamatę kažkokią negerovę, skubos tvarka bandome taisyti ir taikyti. Ar tai nebus precedentas? Kita vertus, ar spėsime, nes šeši mėnesiai iki rinkimų pagal įstatymą, puikiai žinome, mes negalime teikti jokių poįstatyminių teisės aktų, susijusių su rinkimine kampanija, nes prasidės rinkiminė kampanija.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Aš manau, kad mes spėjam ir niekur nevėluojam. Ar teisiškai tvarkinga ši įstatymo pataisa, turės įvertinti Teisės departamentas, turės įvertinti ir komitetas, kuris nagrinės. Politinė kampanija bus paskelbta apie balandžio mėnesį, taigi dar nėra nustatyta politinės kampanijos pradžia. Mes galime ruoštis rinkimams. Juk čia keisčiausia, kad tai susiję ne tik su rinkimais, bet ir su mūsų partijų kasdieniniu gyvenime. Tai irgi yra neišvengiama. Kaip pavyzdį aš kartą sakiau: mes visi darome šeimos partines stovyklas. Tai kokiu būdu Viešųjų pirkimų įstatymu vadovaudamiesi mes ją organizuosime, kai yra tradicinės vietos, yra tiesiog susiklosčiusi tokia tradicija, kokia yra. Man labai sudėtinga, yra tokių smulkmenų. Tiesiog Viešųjų pirkimų įstatymas negali mūsų įrėminti į tą tvarką. Mano pasiūlymas toks. O ar teisiškai tvarkinga ir teisinga, komitetas galės tai įvertinti.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad partijos neturi tapti biudžetinėmis įstaigomis. Tai natūralu, kad jos ir netaptų biudžetinėmis įtaigomis, jeigu jos nepretenduotų tik į biudžetinį finansavimą. Jūs puikiai žinote, kad naujos įstatymo pataisos sudaro galimybių gauti lėšas ne tik iš biudžeto, yra paliktas ir 1 %. Jeigu partijos daugiau dirbtų su rinkėjais ir pateisintų rinkėjų lūkesčius, tai yra tikimybė, kad jos surinktų daugiau nei 50 % to, ką gauna iš biudžeto, ir tada, natūralu, tas įstatymas nebūtų taikomas. Tai ar nebūtų teisingiau eiti šiuo keliu? Jis būtų logiškas, teisingas ir neiškreipiantis bendros sistemos.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Aš manau, kad tais metais, kai nebus rinkimų, taip ir įvyks. Nerinkiminiais metais partijos, siekdamos palankumo, dirbdamos su savo partijos nariais, su savo simpatikais, surinks reikiamą sumą pinigų ir iš biudžeto jinai bus skiriama kur kas mažesnė negu dabar. Bet rinkiminiais metais aš neįsivaizduoju, kaip bus galima gyventi kitaip.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, labai ačiū, kad sąžiningai prisipažinote, ko siekiate. Jūs pasakėte, kad šitos įstatymo pataisos leis partijoms tinkamai ir efektyviai pasiruošti rinkimams (aš tik dedu kablelį), bet kuria kaina laimėti rinkimus. Vis dėlto kodėl visiems kitiems skaidrumo, teisingumo principai yra būtinybė, kad normaliai funkcionuotų valstybė, o tiems, kurie vadovauja tai valstybei, skaidrumo ir teisingumo principai jau yra kliuvinys? Paaiškinkite man sumanymo esmę. Gal suklydote sakydamas?
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Gerbiamasis Juliau, jeigu aš teikčiau šią įstatymo pataisą vienos partijos naudai, arba labui, tai aš suprasčiau, kad galėtume abejoti, bet mes, matyt, kalbame apie visą politinę sistemą, apie visas partijas. Tai ne tik vienai, tai visoms taikoma. Ir mes visi su tuo sutinkame, kad yra bėdų, yra problemų, jas reikia kažkaip išspręsti. Aš nemandravodamas, na, nebandydamas tuščiažodžiauti, visai atvirai kalbu, kaip, mano manymu, reikia išspręsti šią problemą. O kad atvirai ir skaidriai – tai, be abejo, taip ir bus padaryta, aš net neabejoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau kalbėti per vidurėlį, matyt, kaip susilaikęs. Aš taip balsuosiu, manau. Bet kodėl A. Čaplikas kelia šį klausimą, tai visiems yra suprantama. Kada kalba, kad visos politinės partijos, visų vardu. Matyt, kiek yra čia Seimo narių, gerbiamasis Algi, visi turėsime mes savo nuomonę. Ir ką J. Veselka pasakė, kodėl mums bus taikomi visai kiti standartai, tai taip pat man kelia daug pagrįstų abejonių, matyt, nesusipratimas. Gausime mes, kaip politikai, daug atsakinėti į klausimus. Aš manau, kad reikėtų viešuosius pirkimus taikyti ir politinėms partijoms taip pat, kaip ir kitur.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote prieš. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes norime sukurti seną sovietinę sistemą, kai viskas eina iš biudžeto. Partijų biudžetai yra tos pačios biurokratinės struktūros, suaugusios su valstybe. Žiūrėkime, ką mes siūlome ir kokia linkme dabar pasiūlyta. Nėra jokios laisvės. Žmonės galų gale dėl smulkmenų… Paprasčiausiai partijos nariai nežinos, kaip elgtis, net kaip paremti vieną ar kitą čia pat, vietoje, organizuojamą renginį. Tai mes sukūrėme tokią sistemą. Pasiūlytos pataisos leidžia normaliai sutvarkyti visą sistemą. Jeigu didieji kokie nors pirkimai ar kokie renginiai, galima naudotis ta oficialia viešųjų pirkimų procedūra, bet yra tokių vietų, kurių negalima… Kai suaukotos lėšos, nebūtinai gautos iš biudžeto, kaip jas toliau administruoti? Tokiu atveju mes darome biurokratinę struktūrą iš partijų ir įteisinam jas kaip valstybės dalį, valstybės tarnybos, valstybės institucijų dalį, o partija vis dėlto yra politinė struktūra, laisvai besiburianti. Tokiu atveju, manau, kad kai ką reikia pataisyti taip, kad nedingtų žmonių galimybė laisvai burtis į organizacijas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kas pritariate po pateikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 9, susilaikė 6. Po pateikimo yra pritarta. Siūlau šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas sausio 19 dieną.
Repliką po balsavimo – L. Graužinienė? Ne. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie čia skelbiate labai didelį skaidrumą! Kaip pavadinti? Smulkus melas vis tiek yra melas. Smulki vagystė vis tiek yra vagystė. Tas smulkus melas įvykdytas, kada užsirašai kalbėti už, o kalbi prieš. Tai koks čia skaidrumas? Jau čia pat, salėje, mes esame neskaidrūs. Todėl baikime, dar rinkimai toli, ir nepradėkime iš karto jau dabar rinkiminės kampanijos. Nesąmonė bėgioti, konkursus skelbti, kur nors laikraštyje kažkokį atspausdins straipsnelį ar panašiai, ar panašiai… Galvokite, už ką jūs čia agituojate.
PIRMININKĖ. J. Veselka – replika po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, pasakykite, kuo čia dėtas Ekonomikos komitetas? Kur čia yra ekonomika? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kur tokie dalykai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas arba Audito komitetas. Kuo čia mes dėti, kur čia ekonomika?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, atsiverskite Statutą, ten viskas parašyta. (Balsai salėje) Bet ten, kaip sakoma, parlamentinė kontrolė pagal Statutą yra Ekonomikos komitetas. Aš nieko negaliu kitaip padaryti, kaip yra parašyta. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tikrai manau, kad ekonomika visada nori svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymą, tai leiskime jiems tai daryti ir apsvarstys greitai. Aš tik vieną pastabą… (Balsas salėje) Gerbiamasis Juliau! Aš dar tik vieną pastabą noriu pasakyti, kad teisingai pateiktas pasiūlymas, nes jeigu paliksime viešuosius pirkimus, tai kol per rinkimus pereis, pavyzdžiui, skundimo procedūros, tai ir pasibaigs rinkimai. Tikrai labai svarbu pataisyti.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, truputėlį juokingai atrodo šitos diskusijos, jos turėjo vykti tada, kai buvo svarstomas Partijų finansavimo įstatymas. Dabar mes bandome apeiti, taisyti kitus įstatymus, daryti kažkokias išimtis, atidarome Pandoros skrynią, dabar galbūt Viešųjų pirkimų įstatymo dar kur nors galime netaikyti. Tai iki kokio absurdo nueisime.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tik noriu paaiškinti kolegoms, kad čia visiškai niekas neprieštarauja Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymui. Ten yra viskas gerai. Tai yra procedūros, pirkimo atlikimo procedūros, kadangi politinės partijos nėra biudžetinės organizacijos arba joms prilygintos, jos negali pirkti per centrinę projektų pirkimo valdymo… per CPVA, vadinasi, aš ir sakau, yra tam tikrų kitų niuansų. Tarp kitko, ten tie du kriterijai dar yra labai abejotinai pritraukiami, todėl įstatyme labai aiškiai reikia parašyti.
12.44 val.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Šį klausimą baigiame, dabar Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas, Prezidentės gražintas. Pranešėjas – N. Udrėnas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašau. Abu pristatote? Ir Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektas.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretus dėl Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų projektų. Kadangi jie savo turiniu panašūs, tai leiskite juos pristatyti kartu.
Taigi pagrindiniai motyvai, kurie susiję su poreikiu tikslinti minėtų įstatymų nuostatas. Pirmiausia norėtume pažymėti, kad Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatyta, kad zonos valdymo bendrovė yra juridinis asmuo, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Tačiau tiek Kėdainių, tiek Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad zonos valdymo bendrovė gali būti valstybės ar savivaldybės institucija, ar įmonė, ar viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Todėl tai prieštarauja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.
Antra. Tiek Kėdainių, tiek Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad tarptautiniame konkurse gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ir jų padaliniai, kaip ir numato Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas. Tačiau tiek Kėdainių, tiek Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymais įtvirtinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės įsteigimas tampa realiai neįmanomas tuo atveju, jeigu tarptautinį konkursą laimėtų fizinis asmuo, privatus juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jos padalinys, kurie neturi teisės steigti valstybės arba savivaldybės institucijų ar įmonių.
Trečia. Tiek Kėdainių, tiek Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymuose nustatyta, kad zonos valdymo bendrovė turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą, vienasmenį valdymo organą – vadovą ir kolegialų valdymo organą – valdybą. Tačiau pažymėtina, kad nei valstybės ir savivaldybės institucijos, nei valstybės ir savivaldybės įmonės neturi tokio valdymo organo kaip visuotinis dalininkų susirinkimas. Tai yra viešųjų įstaigų valdymo organas. Taigi įstatymuose nustačius, kad zonos valdymo bendrovė turi turėti visuotinį dalininkų susirinkimą, yra apribojamos galimybės taip pat valstybės ir savivaldybės institucijoms bei valstybės ir savivaldybės įmonėms tapti laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove. Be to, nuostata, kad laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė gali būti viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, taip pat tampa praktiškai neįgyvendinama, nes jau įsteigtos įstaigos antrą kartą įsteigti negalima. Taigi tiek Kėdainių, tiek Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymų vykdymas tampa neįmanomas.
Laisvosios ekonominės zonos veiklos sėkmingumas matuojamas pritrauktų investicijų, sukurtų darbo vietų, sukurtos pridėtinės vertės, sumokėtų mokesčių kiekiu. Anksčiau išvardintos priežastys sukuria didelę riziką, kad Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendrovės nebus įsteigtos. Tai sustabdytų investuotojų pritraukimą į šias laisvąsias ekonomines zonas. Potencialūs investuotojai būtų atbaidyti neapibrėžtumo, o galutinis rezultatas, kuris yra svarbus šio regiono gyventojams, būtų nepasiektas. Be to, laiku nepradėjus veikti laisvajai ekonominei zonai ar konkrečiai šioms dviem zonoms gali tekti grąžinti Europos Sąjungos paramos lėšas, panaudotas infrastruktūrai sukurti.
Kad šie įstatymai galėtų būti praktiškai įgyvendinami be vidinių prieštaravimų ir būtų suderinami su šią sritį reguliuojančiais teisės aktais ir konkurencijos principais, neužkertant galimybės pasirinkti geriausią pasiūlymą dėl šių zonų valdymo, nediskriminuojant tiek viešųjų, tiek juridinių asmenų ar subjektų pateikti tokius pasiūlymus, siūlyčiau pritarti Prezidentės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūloma taikyti tokį pat reguliavimą, koks yra nustatytas kitų Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų atveju. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti 8 Seimo nariai. B. Vėsaitė, nematau. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar prieš svarstant vetuoti šiuos įstatymų projektus buvo kalbama, diskutuojama apie tai, kad vis dėlto šitose laisvosiose ekonominėse zonose būtų suteikiama galimybė tik toms įmonėms, kurios išskirtinai užsiima tik eksportu, arba toms gamykloms, statyboms, kurios išskirtinai gamina tik tuos produktus, kurie šiandieną nėra gaminami Lietuvoje, ar apie tai buvo diskutuojama? Dėkoju.
N. UDRĖNAS. Be abejonės, Lietuva yra labai laisva ir atvira ekonomika, mūsų eksporto santykis su BVP yra virš 60 %. Ir Lietuva turi tą stiprią pramoninę bazę – maždaug iki 20 % bendrojo vidaus produkto yra iš pramonės, dėl to Lietuvai yra labai svarbu vystyti tą pramoninę bazę, ir laisvosios ekonominės zonos yra vienas iš tų instrumentų, kaip tą padaryti. Taigi, rengiant konkursus dėl zonos valdymo, tikrai būtina akcentuoti, kad tos įmonės būtų kiek įmanoma orientuotos į eksportą, kiek įmanoma, kaip jūs ir minėjote, gamintų produktus, skirtus eksportui, o didžiausia pridėtinė vertė būtų kuriama čia, Lietuvoje, būtų kuriamos darbo vietos. Tie jūsų pastebėti aspektai yra tikrai labai svarbūs ir vykdant šitų zonų konkursus tikrai reikia akcentuoti ir atsižvelgti, kad tai būtų tikrai stengiamasi įgyvendinti. Labai ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys, bet jo nematau. Tada klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, toks klausimas. Konstitucijoje parašyta, nežinau, kuris straipsnis ir gal netiksliai: valstybė saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Dabar pasakykite, kokia čia konkurencijos laisvė ir lygybė, jeigu vienas už savo pinigus susitvarkė infrastruktūrą, pastatė, na, tipišką mačiau… sandėlį. Kitas gudrutis, nežinau, kaip pramušė, nepramušė, pasistatė tokį pat sandėlį arba tokią pačią gamyklą, tokias pat paslaugas teikia laisvojoje zonoje. Vienas nuo pirmos veiklos dienos moka visus mokesčius savo pinigais arba kreditu, moka visus mokesčius, kitas penkerius metus visiškai nemoka pelno mokesčio ir dar penkerius metus moka perpus mažesnį… Kaip šitai derinama su Konstitucijoje įteisintu sąžiningos konkurencijos principu? Aš įsivaizduoju, kai mes kūrėme, tai buvo taip. Jeigu kuri naują gamybą, kuri neiškreipia konkurencijos Lietuvoje, eksportui ar kur, tada suprantu, viskas aišku. Valstybė padeda, o tu kuri darbo vietas. Bet dabar – sąžiningą žlugdo, o gudrutis gauna privilegijas iš valstybės. Ar tuo aspektu jūs nagrinėjote?
N. UDRĖNAS. Žinoma. Pone Veselka, labai ačiū už klausimą. Kaip visada, jūs užčiuopiate aktualią problemą dėl konkurencijos kokybės, kaip užtikrinti konkurenciją. Iš tiesų tai yra tam tikra sektorinė priemonė, kuria valstybė stengiasi paskatinti pramonės darbo vietų kūrimą, kuri tam tikru aspektu tas konkurencines sąlygas šiek tiek ir iškraipo. Tačiau atsižvelgiant į šią situaciją ir į mūsų dabartinės ekonominės situacijos realijas svarbu pažymėti, kad mums tikrai reikia darbo vietų. Kalbant apie tas konkurencines sąlygas 2007–2013 metų laikotarpiu daugiau nei 11 mlrd. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų yra vienokiu ar kitokiu būdu skirti verslui skatinti, produktyvumo įmonėms didinti, įmonėms augti ir plėstis. Taigi tas priemones, kurias valstybė taiko įmonių konkurencingumui stiprinti, irgi galima laikyti kaip tam tikros konkurencijos iškraipymu.
Kitas aspektas, nagrinėtinas iš Europos bendrosios rinkos nuostatų, kad ir direktyvose, ir kituose teisės aktuose nėra nustatytų draudimų Lietuvai steigti LEZ’us. O vadovaujantis 2008 m. patvirtintu Europos Komisijos reglamentu, kuris reguliuoja valstybės pagalbos teikimą, galima valstybės pagalba gali sudaryti iki 50 % investicijų vertės ir tai yra suderinama su Europos Sąjungos bendrąja rinka. Taigi tie tam tikri neigiami aspektai, ką jūs ir minėjote, yra atsveriami galimos naudos, kad mes išsaugome ir kuriame naujas darbo vietas Lietuvoje. Ir tai sustiprina tų įmonių, kurios kuriasi Lietuvoje, konkurenciją, taip pat santykius su visa Europos rinka.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kaip pašalinti grėsmę, kai privatininkai, valdydami LEZ’ą, pažeidinėja įstatymus? Aš turiu du pavyzdžius. Klaipėdos LEZ’o valdyboje turi būti Vyriausybės atstovas, tačiau privati įmonė, valdanti šią LEZ’o įmonę, visiškai nieko nedaro ir aš manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kai nesant Vyriausybės atstovo vyksta nekontroliuojami dalykai. LEZ’o valdyba pritraukė į Klaipėdos LEZ’ą kenksmingą cheminę pramonę ir konkrečiai ruošiasi deginti nerūšiuotas šiukšles, o teismai nepriima jokių pareiškimų, prokuratūra taip pat nepriima pareiškimų. Faktiškai valdant privatininkui į Klaipėdos LEZ’ą netramdomai plūsta tos gamybos, kurių atsisako Vakarų Europos šalys.
N. UDRĖNAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų reikia pažymėti, kad pagal LEZ’o pagrindų įstatymą laisvosiose ekonominėse zonose negalima jokia aplinkai žalinga veikla. Kiekvienas investuotojas turi gauti atitinkamus leidimus savo ūkinei veiklai. Savivaldybių atstovai, kurie dalyvaus komisijose dėl konkrečių laisvosios ekonominės zonos valdymo konkursų, turi visas galimybes konkursų sąlygose numatyti, kokių sričių investicijų reikia, ir tam teikti prioritetą. Taigi čia yra tos įgyvendinimo lygio problemos, į kurias ačiū, kad kreipiate dėmesį. Reikia užtikrinti, kad investicijos būtų kuo didesnės pridėtinės vertės ir kuo daugiau kurtų gerovės Lietuvos valstybei ir tam regionui, taip pat užtikrinti, kad tai būtų ilgalaikės ir tvarios investicijos. Be abejo, mes palaikome tas mintis ir savivaldybių institucijos galės užtikrinti šiuose konkursuose, kad būtų atsižvelgta į jų interesus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš pateiksiu tokį pavyzdį. Prašom pasakyti. Akmenės ekonominė zona taip pat yra patvirtinta ir vienas iš tokių pavyzdžių. Įmonė, turinti gamybą, negalės perkelti į tą laisvąją ekonominę zoną, kuri jai bus numatyta, savo pramonės. Tame pačiame LEZ’e susikurs lygiai tokia pati pramonės šaka. Sakykite, jeigu jie kreipsis dėl konkurencinės tarnybos, jūsų manymu, ar nebus pažeisti teisingumo ir visi kiti principai? Prašom atsakyti.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai kiekvienu konkrečiu atveju tai būtų Konkurencijos tarybos tyrimo klausimas, ar neiškraipoma konkurencija, kas yra ta rinka, kaip tą rinką apibrėžti. Ir, kaip minėjau, tai nėra tobulas instrumentas. Mes gal norėtume, kad visoje Lietuvoje būtų vienodi įstatymai, Lietuvos pramonė būtų konkurencinga ir steigtųsi kuo daugiau. Tačiau pagal investicijų pritraukimą, kaip mes žinome, Lietuva yra viena iš mažiausiai investicijų pritraukusių valstybių. Taip pat materialinių investicijų, žiūrint į netiesioginių investicijų dalį. Kaip ir visi analitikai pabrėžė, mes pritraukiame ir sukuriame mažiau. Tuo tarpu panaši savo dydžiu Airija, yra visai nesenas paskutiniųjų metų sąrašas, kiek jie pritraukia užsienio investicijų, t. y. virš 600 bendrovių. Pagal suminę vertę per metus laiko pritraukta per 40 mln. JAV dolerių investicijų. Taigi mes turime stengtis didinti savo pramoninį potencialą. Nors teorine prasme galbūt yra ne pats tobuliausias instrumentas, bet jis yra labai svarbus užtikrinant mūsų konkurencingumą.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis Prezidentės patarėjau, turbūt čia daugelis salėje prisimena, kokios audringos diskusijos buvo šiais, atrodo, iš pirmo žvilgsnio paprastais klausimais. Neišvengėme ir įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu, ir, aišku, labai skambių epitetų verslo atžvilgiu. Buvo sakoma, kad verslo atstovai yra Lietuvos vagys, korumpuoti ir panašiai. Aš neabejojau, kad jūs stovėsite šioje tribūnoje, nes, natūralu, negali skirtingose valstybės teritorijose galioti skirtingos sąlygos. Seimo nariai buvo dėl to perspėti. Ir, aišku, visa ta situacija viską suvėlė ir sugaišino mums daug brangaus laiko.
Sakykite, kaip Prezidentės patarėjas ekonomikos klausimais, kaip jūs vertinate tokias politikų kalbas apie Lietuvos verslą, kuris iš esmės yra tas, kuris kuria bendrąjį vidaus produktą, ir kaip jūs vertinate tokius politikus, kurie vienu klausimu sugeba tris kartus skirtingai balsuoti? Vieną kartą viename rajone balsuoja vienaip, kitą kartą – kitaip, dabar po Prezidentės veto, neabejoju, dalis vėl balsuos dar kitaip. Ką jūs galėtumėte pasakyti tokiems politikams?
N. UDRĖNAS. Atsiprašau. Norėčiau susilaikyti nuo šių vertinimų. Norėčiau koncentruotis ties šio įstatymo raide ir tais principais, kuriuos stengiamės įgyvendinti. Bet bendras, manau, visų – ir Seimo, ir Prezidentės, ir Vyriausybės interesas yra tas, kad būtų steigiama kuo daugiau darbo vietų, kad jos būtų kuo geresnės ir kad tai užtikrintų tvarų mūsų ekonomikos augimą. Laisvosios ekonominės zonos yra skirtos tam, kad pirmiausia pritrauktų ir užsienio investuotojus, ir tas naujas pramonės šakas, kuriose galbūt rizika yra šiek tiek didesnė. Jos prisideda prie šito ir tikrai reikia visomis pastangomis to siekti. Juolab kad žinome ir palyginamąją statistiką: Latvija turi 4 LEZ’us, Lenkija – 14 ir dar įvairių tam tikrų filialų. Tos šalys visame regione taiko panašius metodus siekiant pritraukti investicijas. Iš tiesų tai vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių – kad investicijų būtų daugiau, darbo vietų būtų daugiau, tada ir mokesčių būtų daugiau sumokėta, ir atitinkamai viešosios paslaugos geriau finansuojamos ir gyvenimo gerovė ir kokybė čia, Lietuvoje, būtų dar geresnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, noriu perskaityti Statuto 165 straipsnio 2 dalį, kaip mes užsirašome kalbėti ir kaip balsuosime. „Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo (tie kalba ir balsuosite už), ar laikyti įstatymą nepriimtu (tie balsuosite ir kalbėsite prieš).“ Taigi B. Vėsaitė už Prezidentės, beje, siūlomą variantą svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, laisvųjų ekonominių zonų nuostatos turi būti vienodos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesvarbu, ar LEZ’as yra Akmenėje, ar Panevėžyje. Be to, jūs žinote, kad labiausiai investicijoms ir verslui plėtoti trukdo Teritorijų planavimo įstatymas. O būtent šiuose LEZ’uose šios problemos jau yra išspręstos. Aš nematau kliūčių, kodėl mes turėtume vieniems LEZ’ams pritarti, kitiems ne. Tegul tik tie investuotojai ateina ir tegul tik kuriasi tie verslai. Žodžiu, pritariu ir manau, kad reikia taisyti tuos sprendimus, kuriuos mano kolegos, padarydami klaidą, priėmė praėjusiame posėdyje. Pritariu Prezidentei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis turi kitokią nuomonę.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kai privatininkai gauna nemokamai valdyti didžiulį valstybės žemės plotą, Klaipėdos LEZ’e konkrečiai, jie piktnaudžiauja, jie nepaskiria Vyriausybės atstovo į valdybą ir tuo pažeidžia įstatymą, jie jau pusę metų to netaiso. Be to, jie čia pritraukia labai kenksmingą nerūšiuotų šiukšlių deginimą ir visiškai nekreipia dėmesio į valstybės interesus.
Taigi čia pavyzdys, kuris rodo, kad privatininkas, bent jau konkrečiai Klaipėdos LEZ’e, piktnaudžiauja. Todėl aš pasisakau, kad LEZ’us kontroliuotų valstybė arba savivaldybė.
PIRMININKĖ. V. Matuzas – už.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kaimyne iš dešinės, aš siūlyčiau perskaityti visus šešis straipsnius, dėl ko Prezidentė išvardino, kokie yra nesutapimai su dabar galiojančiu pagrindiniu LEZ’ų įstatymu. Mes, be jokios abejonės, šiandien turime suvienodinti. Jeigu jūs turite pretenzijų dėl Klaipėdos zonos veikimo, aš manau, kad tai yra ne šio įstatymo svarstymo subjektas.
Pritardamas tam, ką kalbėjo gerbiamoji Birutė, gerbiamieji kolegos, kviesčiau šiandien pamąstyti ir, įvertinus tą situaciją, kuri susiklostė po ne visai galbūt sėkmingo mūsų sprendimo priėmimo gruodžio pabaigoje, sugrįžti į pradinę situaciją ir pažiūrėti, kaip dekrete yra išdėstytas 2 straipsnis, 8 straipsnis, kad nebūtų prieštaravimų su kitomis laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Sudarykime galimybę ir šiuose dviejuose miestuose kompanijoms dirbti, kurti naujas darbo vietas, o žmonėms susirasti darbo. Tikiuosi jūsų supratimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Kažkaip tas mūsų dogmatizmas… Perkūnas žino, keikiam keikiam komunistus, kad buvo dogmatikai, bet dabar dvidešimt metų kviečiam, kviečiam investuotojus, darom visokias lengvatas, tai laisva, tai ne laisva zona, bet nėra jų. (Balsai salėje) Kas yra? Žmonės bėga iš Lietuvos, suskaičiuokim bedarbius. Milijonas žmonių neturi darbo ir yra pabėgę. Na, nėra. Ir vis tiek mes darome dėl investuotojų.
Dabar dėl investuotojų. Ateina sąžiningas investuotojas. Sakysim, pernai atėjo, sukūrė darbo vietų – nuo pirmos dienos moki visus mokesčius. Kitas palaukia, jau kelios naujos zonos, randa ten sau vietą ir tą sąžiningą, kuris savo pinigus davė, nukonkuruoja. Ir sako: taigi mes ir struktūrinius fondus panaudojome paramai…
Iš tikrųjų milijardus iššvaistome. O pagrindinis valstybės dalykas yra koks? Kuo daugiau užimtųjų, kuo aukštesnis atlyginimas. Du tikslai.
Tai štai, gerbiamieji, darykime. Kur verslui naudingiausia, jeigu jis įsteigia darbo vietų – 10, 20 ar 30, mes jam taikykime lengvatas. Jeigu jis padidino atlyginimą dirbantiems (pajamos į biudžetą), taikykime lengvatas. O dabar eik už tos tvoros, kur yra mano tėvonija, kur aš įdėjau truputį pinigų, ten tu galėsi nukonkuruoti tą, kuris yra ne tėvonijoje. Gerbiamieji, kas čia per… Nežinau nei kaip pasakyti. Yra gerbiamasis A. Kubilius. Mes seniai Seime ir matome, kad neina mūsų ekonominė politika, neina. Žmonės bėga, bedarbių milžiniškai daug, ketvirtadalis gauna minimalias algas. Ir štai sėdi. Žiūriu į tave. Na, ar tu supranti, kad tik pinigus skirstom ir savo struktūras (…)? Todėl aš kategoriškai prieš konkurencijos principų iškreipimą pagal teritorinį principą.
PIRMININKĖ. Kolegos, du kalbėjo už, du prieš. Balsuojam. Kas už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuojate už, o tie, kas laikys įstatymą nepriimtu, balsuojate prieš.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 65, prieš – 8. Taigi po pateikimo Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektui ir Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektui pritarta – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito, Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatoma svarstyti abu įstatymus sausio 19 d.
Gerbiamieji kolegos, rytinės darbotvarkės visi klausimai baigti. (Balsai salėje) Abiem, abiem.
Dar noriu perskaityti grupės Seimo narių pareiškimą dėl parlamentinės grupės „Už vaiko teises“ sudarymo. „Prašom informuoti Seimo narius apie iniciatyvą sudaryti parlamentinę grupę „Už vaiko teises“.“ Pasirašo S. Stoma, A. Baukutė, G. Songaila, A. Zuokienė, R. Baškienė ir A. Bilotaitė.
Gerbiamieji kolegos, 2012 m. sausio 17 d. rytinį plenarinį posėdį baigiame. Kitas, vakarinis, posėdis – 15 val. Į jį atvyksta Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas. Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.