LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 398
STENOGRAMA
2011 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF*). Gerai, 15.04 val. Pradedame gruodžio 29 vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
15.04 val.
Registracija baigta. Tęsiame darbą toliau. Svarstymas. Įstatymo projektas Nr. XIP-3960. 1 straipsnis. Buvo pateiktas registruotas Seimo nario Ž. Šilgalio pasiūlymas. Dabar turime jį nagrinėti. Žodis Ž. Šilgaliui. Trumpai pateikia savo nuomonę.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, šia pataisa yra siūloma neapmokestinti pirmo gyventojų būsto. To, kuriame jis gyvena su šeima, nes iš esmės tai, ką jūs dabar vadinate prabangos mokesčiu, tai yra, sakyčiau, daugiau žaidimas ir veidmainiavimas pataikaujant rinkėjams. Realiai jokio prabangos apmokestinimo šiuo atveju nėra. Nes realiai pagal tai, kas yra pateikta, sumokės mokestį galbūt koks 15–20 žmonių Lietuvoje. Štai ir viskas. Ir net finansų ministrė pripažįsta, kad toks mokestis realiai didelių pajamų į biudžetą neįneš. Šioje vietoje būtų siūlymas apmokestinti antrą, trečią ir visus paskesnius būstus. Natūralu, kad jeigu žmogus turi vieną būstą, juo labiau paėmęs paskolą ir įsigijęs, tai vargu ar tai galima vadinti prabanga. Bet jeigu jis jau turi antrą, trečią, dažnai ketvirtą, penktą ir dar juos nuomoja, jau čia būtų galima kalbėti tikrai apie prabangą ir toks apmokestinimas, pirmiausia, ir daugiau lėšų į biudžetą surinktų, ir tikrai būtų socialiai daug teisingesnis, jeigu jūs iš tikrųjų kalbate apie socialinį jautrumą. Todėl, mano požiūriu, reikėtų padaryti šitą pataisą ir išspręsti šį klausimą, kurį mes dabar sprendžiame, daug geriau tiek žmonėms, tiek biudžetui, nes, dar kartą pakartosiu, taip sprendžiant klausimus surinkti į biudžetą būtų galima daugiau.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Komiteto nuomonė – nepritarti. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, „gyvenamųjų patalpų“ sąvoka būtų perteklinė nuostata Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme.
PIRMININKAS. Nuomonė už. Pasiūlymą remia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš visiškai pritariu Ž. Šilgaliui, nes iš tiesų yra gyventojų, kurie turi po kelis būstus. Jų vertė gal nesiekia milijono litų, ypač mažesniuose miestuose. Galbūt turi 10 butų po 100 tūkst., juos sėkmingai nuomoja, išsipirkę metinį patentą už 50 Lt, ir nemoka mokesčių į biudžetą. O žmogus, kuris galbūt savo sunkiu darbu yra užsidirbęs sau būstui ir jo vertė yra didesnė, turi mokėti. Šiuo atveju aš nematau jokios logikos ir jokio teisingumo. Toks variantas, kurį siūlo Ž. Šilgalis, kad pirmas būstas būtų neapmokestintas, nepriklausomai nuo jo vertės, manau, kad būtų tikrai logiškas ir būtų daug teisingesnis negu pirmasis variantas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką jūs čia dabar gudraujate? Tarkime, pilietis X turi du būstus. Vieną – už 10 mln., kitą – už 100 tūkst. Atspėkite iš vieno karto, kuris būstas bus pirmasis? Neabejotinai už 10 mln. Tai apie kokį socialinį teisingumą jūs kalbate? Mes kalbame apie brangaus turto apmokestinimą. Man atrodo, mūsų Lietuvos piliečiams milijoninės vertės būstas tai tikrai yra prabangus būstas. Gal jums, pone Šedžiau, tai ir nėra prabangu, bet daugeliui mūsų žmonių tikrai taip.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už Ž. Šilgalio nuomonę, balsuojantys prieš ir susilaikę remia nuomonę komiteto, kuris nepritarė šiam pasiūlymui. Už – už Ž. Šilgalio nuomonę, prieš arba susilaikę remia komiteto poziciją.
Už – 15, prieš – 24, susilaikė 30. Nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas. Aš nematau jos salėje. Komitetas nepritarė. Ar galima bendru sutarimu nepritarti pasiūlymui, o pritarti komiteto pozicijai? Nepritarta Seimo narės pasiūlymui, pritarta komiteto pozicijai.
3 straipsnis. Ž. Šilgalio pasiūlymas. Čia 3 straipsnio nauja redakcija. Čia antrasis jūsų pasiūlymas dėl 6 straipsnio 1 dalies. Prašau. Žodis jums.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Čia yra kalbama apie 6 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKAS. Taip, taip, 6 straipsnio 1 dalis, galiojančio įstatymo projektas.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, čia irgi, mano supratimu, yra esminis siūlymas, nes šiaip nekilnojamojo turto mokestis, kaip jūs žinote, priskiriamas vietos mokesčiams. Dabar savivaldybės, natūralu, nustato tuos mokesčius ir tie mokesčiai patenka į savivaldybės biudžetą, ar tai būtų žemės mokestis, ar tai būtų nekilnojamojo turto mokestis, kurį moka verslo įmonės, ir t. t. Bet kažkodėl šiuo atveju yra siūloma šį prabangos mokestį, kaip jūs vadinate, bet nekilnojamojo turto…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Šilgali, jūs kalbate apie kitą pasiūlymą. Jeigu aš gerai supratau, dabar kalbame apie jūsų pasiūlymą (taip, aš išryškinu) ir neapmokestinamąjį dydį, kuris taikomas apmokestinant fizinio asmens antrąjį ir paskesnius būstus. Čia mes dabar kalbame apie 6 straipsnio 1 dalį. Bent taip mano konsoliduoto įstatymo projekte yra pateiktas jūsų pasiūlymas.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš nelabai supratau. Apie 6 straipsnio 1 dalį mes dabar ir kalbame, į kurį biudžetą įskaitomas mokestis. Aš tai bandžiau ir pristatyti, bet jūs nutraukėt.
PIRMININKAS. Gerai.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Jeigu leisite, pabaigsiu.
PIRMININKAS. Gerai.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, todėl šiuo atveju, mano supratimu, kaip ir visi kiti mokesčiai, kurie prieš tai minėti, turėtų būti įskaitomi į savivaldybių biudžetus, į tų savivaldybių, kur tas nekilnojamasis turtas registruotas. Aišku, gali iškilti klausimas, jeigu bus sudėtinis turtas, kaip mes tai paskirstysime, sakykim, jeigu turto turi už 500 tūkst. Vilniuje, dar už kokius 600 tūkst. Palangoje, natūralu, nuo to 100 tūkst. reikėtų mokėti.
Išskirstymas būtų irgi labai paprastas – pagal procentinę turto vertę. Pagal tą procentinę turto vertę turtas būtų įskaitomas į vienos ar į kitos savivaldybės biudžetus, bet tokiu atveju mes neiškreiptume bendros sistemos, nes visi šitie mokesčiai yra būtent savivaldybių mokesčiai. Kaip jūs žinote, savivaldybės priima sprendimus, daro išlygas, jeigu mato reikalą, atleidžia, yra tam tikros kitų mokesčių žirklės ir t. t. Šiuo atveju žirklių nėra, bet būtų siūlymas įskaityti į savivaldybių biudžetus, kad nebūtų, kad vieni mokesčiai eina į vieną biudžetą, kiti į kitą.
PIRMININKAS. Laikas! Komiteto pozicija.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria. Labai trumpai argumentuoju. Toks turtas gali būti išskaidytas ir atskirose savivaldybėse sumuojant, be abejo. O iš viso yra maždaug 17 mln. perskirstyta. Manyčiau, kad savivaldybėms tikrai būtų netikslinga ir tiesiog sudėtinga perskirstyti, todėl ir komitetas nepritaria gerbiamojo Ž. Šilgalio siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – S. Bucevičius, remiantis šį pasiūlymą. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos man replikuoja, kad mes ne tą straipsnį… Žilvinas pristatė savo pataisą, Petras…
PIRMININKAS. Gerai, jūs pakalbėkite, aš po to patikslinsiu. Čia tiesiog konsoliduotame įstatymo projekte yra taip surikiuoti pasiūlymai. Pirmajame pasiūlyme buvo kalbama apie neapmokestinamąjį dydį, tačiau Ž. Šilgalis pateikė antrąjį savo pasiūlymą. Todėl dabar kalbėkime apie atskaitymus į biudžetus. Pasiūlymas paprastas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerai, pirmininke. Kaip jūs pasakysite, už tą Žilvino pataisą ir kalbėsiu. Ar už vieną, ar už kitą, aš, matyt, taip pat turėčiau kalbėti už. Matyt, didelio skirtumo nėra. Tiktai papildydamas Žilviną aš noriu pasakyti vieną labai paprastą dalyką. Kai mes kalbame, kad tas prabangos mokestis ir turto mokestis turėtų nueiti vien tiktai į nacionalinį biudžetą, aš taip pat negaliu pritarti. Reikia pritarti Ž. Šilgalio pataisai, nes kur yra tas prabangos turtas sumokamas, manau, tiesiogiai savivaldybės ir privalo tą mokestį gauti ir administruoti. Taigi, aš manau, ta pataisa yra logiška ir jai turėtų būti pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai yra naujas mokestis ir taip sukelia galvos skausmą, tai mes jį turime priimti kuo paprastesnį. Kai jis egzistuos pusmetį ar metus, mes matysime, kaip jis veikia ir kokios problemos. Tai, ką kelia Žilvinas, gal problemą kur nors ir sukels, bet aš netikiu, kad Lietuvoje labai daug piliečių turi būstą ar nekilnojamąjį turtą per keletą rajonų. Aš manau, tokių susidarys nelabai daug. Tai nėra didelė problema, nes tai yra suminė apskaita. Bus pagrindinis būstas, bus kiti objektai, kokios lūšnelės prie ežero, pirtelės ant upės kranto, pavėsinės kokioje nors pelkėje. Visa tai sudėsime, įvertinsime ir sumokėsite mokesčius. Todėl nedarykime per daug sudėtingo įstatymo.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už remia Ž. Šilgalio pasiūlymą, balsuojantys prieš arba susilaikę remia nuomonę pagrindinio komiteto, kuris nepritaria šiam pasiūlymui.
Už – 30, prieš – 17, susilaikė 51. Nepritarta.
Žilvinai, dar yra jūsų pasiūlymų. Aš dabar perskaitysiu. Vėl dėl 6 straipsnio 1 dalies, kur jūs siūlote papildyti įstatymo projektą „ir neapmokestinamąjį dydį, kuris taikomas apmokestinant fizinio asmens antrąjį ir paskesnius būstus (gyvenamąsias patalpas)“, jūsų pasiūlymai.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Buvo svarbu, kad tą neapmokestinamąjį dydį nuo antrojo ir paskesnių būstų…
PIRMININKAS. Tai jūs atsiimate šitą pasiūlymą?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ne, aš neatsiimu. …nustatytų savivaldybės, bet kadangi nepritarta 1 daliai, nebėra ką svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau. Nebėra ką svarstyti. Seimas išreiškė balsuodamas, todėl balsuoti nereikia.
Toliau. Tada kitas Ž. Šilgalio pasiūlymas yra… Ne, tada yra Č. Stankevičiaus pasiūlymas dėl 6 straipsnio 5 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Jus tenkina toks sprendimas? Tenkina. Balsuoti nereikia.
Kitas Ž. Šilgalio pasiūlymas dėl 3 straipsnio 2 dalies, išdėstant… (Balsai salėje) Minutėlę! Pagal konsoliduotą įstatymo variantą. Dėmesio! Štai čia yra toliau jūsų… Bet jis irgi yra susijęs su prieš tai buvusiu balsavimu. Seimas išreiškė savo valią ir todėl balsuoti nereikia. Labai ačiū už supratimą. (Balsai salėje) Ačiū už supratimą.
Dabar yra Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas dėl 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimų. Prašau. Dabar žodis jums. Čia 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai. Prašau. Žodis jums.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, bet jūs, tikrai pažeisdamas visas Statuto normas, makaluojate teikdami balsuoti. Vieną kartą paėmėte iš konsoliduoto, kitą kartą kitaip. Jeigu tvarkingai einame pagal straipsnius, tai ir einame tvarkingai pagal straipsnius.
Mano siūlymo esmė yra labai paprasta. Aš siūlau iš lengvatų, kam netaikomas nekilnojamo turto mokestis, išbraukti „fizinio asmens naudojimas taikant laidojimo paslaugas“. Tai yra kai individualios įmonės savininkas turi užsiregistravęs turtą fizinio asmens vardu, tačiau naudoja įmonės veikloje. Noriu pasakyti, kad laidojimo paslaugų verslas yra vienas iš pelningiausių verslų. Manau, kad ieškant biudžete pinigų tikrai yra netikslinga taikyti išimtį tokiam nekilnojamajam turtui, kuris dalyvauja versle ir uždirba pelną.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – komitetas nepritarė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritarė, nes siūlomo įstatymo projektas yra tikslinis – apmokestinti iki šiol neapmokestintą fizinių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė už. Sauliau, remiate šį pasiūlymą? Ne, nenorite kalbėti. Gerai. Ar nori kas kalbėti dėl šio pasiūlymo? Niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Komitetas nepritarė. Balsuojantys už balsuoja už šį pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto nuomonę.
Už – 15, prieš – 16, susilaikė 60. Nepritarta šiam pasiūlymui.
Dabar yra Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas papildyti projektą 4 straipsniu, siūloma 7 straipsnio nauja 6 dalis, ir išdėstyti jį (aš neskaitysiu), kuriam komitetas nepritarė. Salėje nematau A. Stancikienės. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, kuris nepritarė Seimo narės pasiūlymui? Pritarta komiteto nuomonei.
Kitas Seimo narės A. Stancikienės pasiūlymas dėl 4 straipsnio, siūloma 7 straipsnio nauja 6 dalis, ir jį išdėstyti atitinkamai, kaip aprašyta įstatymo projekte. Komitetas pritarė iš dalies. Bendru sutarimu pritariame komiteto nuomonei.
Seimo nario M. Adomėno pasiūlymas. Žiūriu į salę. Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį siūlomu 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir išdėstyti atitinkamai… Aš dabar teikiu žodį M. Adomėnui. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, dabartiniame įstatymo projekte atskirai gyvenantys žmonės turi tą normą neapmokestinamo turto iki milijono, susituokus irgi išlieka to paties 1 mln. Lt norma. Taigi įstatymas sukuria iš tiesų paskatas nesituokti, nes taip išlaikoma didesnė norma. Aš manau, jeigu mes kalbame apie žmonių… šeimos bent jau turėtų būti nediskriminuojamos. Ir jeigu kalbama apie tai, kad šeima yra pageidautinas santykių organizavimo modelis, tai įstatymas turėtų nebausti žmonių, kurie gyvena šeimoje, todėl teikiu atitinkamą įstatymo pataisą ir siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Nelabai supratau paaiškinimo, bet žodis jums.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes įstatymo projekte nustatyta 1 mln. Lt neapmokestinama vertė, kuria nebūtų apmokestinamas turimas turtas, įskaitant ir gyvenamąją vietą, kuria šeimos nariai dalinasi.
PIRMININKAS. Dabar jūs reikalaujate balsuoti, pone Adomėnai, ar atsiimate savo pasiūlymą? Reikalaujate balsuoti? Gerai. Nuomonė už, remianti Algį… Jūs, pone Algirdai, norite remti M. Adomėno pasiūlymą? Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš teikiau tokį patį pasiūlymą. Kitas pasiūlymas yra mano, kad vienu metu galima nubalsuoti už abu. Aš paprasčiausiai pacituosiu, ką man ir kitiems Seimo nariams parašė (nesakysiu pavardės) Aistė. Ji siuntė visiems laiškus kaip tik dėl šito siūlymo. Kodėl ji siūlo sumažinti? Piliečiai tiki, kad daugumos Seimo narių nekilnojamasis turtas sudaro tarp 0,5 ir 0,7 mln. Lt. Todėl įžvelgia „klastą“ ir nesupranta, kodėl močiutė, per „n“ metų sutaupiusi 10 tūkst., turi mokėti mokesčius, o pilietis, turintis turto už pusę milijono, ne. Aš ir turiu omeny, jeigu mes sakome, kad nekilnojamąjį turtą geriausia būtų apmokestinti visą, kaip ir automobilius, tai ta suma milijono yra gana aukšta. Štai piliečiai ir įžvelgia tą klastą, ką daro Seimo nariai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Man atrodo, daugiausia Lietuvos žmonės praranda, kai Seimo nariai neįsigilinę štai šitaip komentuoja. Gerbiamasis Sysai, jūs galėtumėte taip komentuoti savo pataisą, bet ne M. Adomėno. Jeigu pritartume M. Adomėno pataisai, tai normali šeima – vyras, moteris ir du vaikai, tada neapmokestinamas minimumas būtų 2 mln. Lt. Taigi aš siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už Seimo nario M. Adomėno pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto poziciją, kuris nepritaria įstatymo projektui.
Už – 18, prieš – 14, susilaikė 63. Nepritarta.
Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymai. Baigsime nagrinėti visus pasiūlymus, tada galėsime pasikalbėti. (Balsai salėje) Visi įstatymo pasiūlymai yra pateikti, įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate ir jūs galite matyti savo kompiuteriuose, kompiuterinėje duomenų bazėje. Dabar ramiai. Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas. 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto, taip? Kuriam komitetas… man čia yra parašyta „nepritarti“, bet komitetas dabar informuoja, jog pritarta iš dalies.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip, komitete buvo priimta iš dalies pritarti. Ten yra redakcinė klaida.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. Ponia Loreta, jus tenkina toks komiteto sprendimas? Ne. Gerai. Žodis…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia Sekretoriatui pastaba: kompiuteriniame variante paskutinio konsoliduoto nėra, todėl prašau reaguoti į Seimo narius.
Dėl mano pasiūlymo. Kadangi yra aiškiai parašyta komiteto išvadoje, kad nepritarta, ir aš nežinau, kokiu pagrindu sako, kad iš dalies pritarta, tai aš noriu pasakyti, kad mano pataisa, nors jie ir sako, kad ganėtinai redakcinė, bet yra labai svarbi, nes neapmokestinamas dydis turi būti nustatytas labai tiksliai, kaip ir Pajamų mokesčio įstatyme yra tikslus neapmokestinamas dydis. Todėl aš ir parašiau, kad iki 1 mln. Lt ir bendra vertė. Jeigu mes kalbame apie 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimus.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Tikrai taip.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tai nėra redakcinio pobūdžio, bet yra labai svarbūs pakeitimai, nes mokestiniuose įstatymuose ir kablelis turi reikšmę. Todėl aš prašau palaikyti mano pataisą.
PIRMININKAS. Žodis komitetui. Kas paaiškins, nes čia įvyko redakcinė klaida. Ponas V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Loreta, kaip aš ir sakiau, mes komitete pritarėme dėl žodžio „bendra“, bet nepritarėme dėl žodžio „lygi“. Todėl ir pasakyta, turėjo būti parašyta, kad pritarta iš dalies. Atsiprašome dėl tos klaidos. Finansų ministerijos specialistai pasakė, kad jeigu virš milijono, vadinasi, įskaitant ir lygiai milijoną, todėl toje vietoje nepritarėme.
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai supratau, pone Matuzai, komitetas pritarė, kad žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 1 mln. Lt. Jūs išbraukėte žodį ir „lygi“. Jus tenkina tai, ponia Loreta? Vis tiek norite balsuoti?
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš ir sakiau, kad iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė už ir nuomonė prieš, remiančių nėra šį pasiūlymą. Todėl balsuojame. Komitetas, štai ir ponas V. Matuzas, ir ponas P. Luomanas paaiškino, dėl ko jie sutarė. Ponia Loreta nori balsuoti dėl savo pasiūlymo.
Balsuojantys už balsuoja už pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę remia komitetą. Dabar balsavimo metu viskas yra jūsų kompiuterinėje duomenų bazėje. Tik pasiūlymai galbūt yra įregistruoti techniškai ne ta eile, kuria aš skaitau. Bet aš pabrėžiu Seimo nario vardą, pavardę, įstatymo straipsnį, dalį ir tada galima surasti. Mane tik dabar informavo, jog mano pasiūlymas jau susistemintas, o jums tiesiog yra suvesta gal ne pagal tą tvarką, kurią aš skaitau, štai ir tiek. (Balsai salėje) Gerai, aš neskubėsiu.
Už – 22, prieš – 9, susilaikė 57. Nepritarta L. Graužinienės pasiūlymui, pritarta komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies.
Dabar, gerbiamasis Žilvinai Šilgali, yra jūsų pasiūlymas pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir išdėstyti jį taip. Bet čia atitinkamai, matyt, susiję su tais pasiūlymais, dėl kurių mes jau balsavome, ir Seimas jau yra apsisprendęs, ir jūs, matyt, nereikalausite balsuoti, taip? Gerai, tuoj mes įjungsime.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, ką aš pirmiausia noriu pasakyti. Jūs atkreipkite dėmesį ir visi įvertinkite, kaip mes priimame mokesčių įstatymus. Kažkas ne taip supratęs, kažkas jau dabar atsiprašė, kad visiškai ne tą turėjo omeny ir t. t. Ar čia iš tikrųjų yra atsakingas požiūris į mūsų valstybės valdymą? Ar taip galime priimti mokesčių įstatymus? Niekas nežino, kas kalba, klaidos daromos ir t. t.
PIRMININKAS. Jūs kalbėkite apie savo pasiūlymus.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Jūs atsitokėkite! Tokius dalykus reikia daryti neskubant, įsigilinus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žilvinai, mes kalbame apie jūsų pasiūlymą. Jis yra… Nėra. Viskas. Apsispręsta. Balsuoti nereikalaujate, nes prieš tai buvo balsuota.
Dabar vėl Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas. 3 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalies 5, 7, 12, 13 ir 19 punktų pakeitimai ir papildymai. Bet mes jau esame lyg ir balsavę, ne? (Balsai salėje) Gerai. Žodis jums.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ten buvo kalbama apie fizinį asmenį, čia yra kalbama apie juridinius asmenis, kuriems yra taikomos mokesčių lengvatos. Kadangi pagrindinis tikslas, kaip aš supratau iš pradžių, buvo papildyti biudžetą papildomomis pajamomis, manau, kad visas turtas, kuris turėjo… visos išlygos, kur turėjo nekilnojamąjį turtą ir naudojo savo komercinėje veikloje, jis turi būti apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Nes tikrai nėra suprantama, kaip, pavyzdžiui, juridinis asmuo, teikdamas laidojimo paslaugas, turi atleidimą nuo nekilnojamojo turto mokesčio ir lengvatą, arba, pavyzdžiui, kokia nors institucija, viešoji įstaiga, teikdama vienas ar kitas paslaugas, komercines paslaugas, turėdama išimtį ir gaudama papildomai už tai, už nekilnojamojo turto nuomą pajamas, nemoka nekilnojamojo turto mokesčio.
Bet iš pirmo balsavimo supratau, kad, pasirodo, įstatymo tikslas yra ne tas, nereikia biudžetui pinigų, bet reikia kažką pavaidinti, kad mes įvedame kažkokį mokestį. Tai jeigu ieškome tų pinigų, tai ieškome visi, solidariai, bendrai. Bet jeigu to nereikia, o reikia tik parodyti, kad mes einame, kad ir kaip būtų keista, iš dešiniųjų į komunizmą, – atimkime iš turtingesnių ir padalinkime vargšams, tai tada yra kitas klausimas. Tai taip ir sakykite, kad reikia pašalinti psichologinę įtampą ir įvesti nekilnojamojo turto prabangos mokestį. Taigi mano pasiūlymai susiję tikrai su nemaža pinigų suma, kuri įplauktų į biudžetą.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi! Labai ačiū. Dabar komiteto nuomonė. Prašau.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam jūsų pasiūlymui, nes siūlomas įstatymo projektas yra tikslinis – apmokestinti iki šiol neapmokestintą fizinių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą. Tokia buvo komiteto…
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Mazuronis, remiantis L. Graužinienės pasiūlymą.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, pritardamas L. Graužinienės pasiūlymui ir manydamas, kad jis yra visiškai teisingas, aš dar kartą noriu išreikšti pasibaisėjimą ta procedūra, kuri čia šiandien vyksta, ir kaip yra priimamas įstatymas – iš nuogirdų, neklausant, išsimėčiusios pataisos, kažkam kažkas pasirodė, atrodo, kad viena šnekėjome, lyg ir kita. Mano galva, tokius dalykus daryti yra paprastų paprasčiausia gėda. Ir tai, kas čia šiandien vyksta, yra kažkokia parodija iš įstatymų priėmimo ir iš viso proceso teisinio valstybės gyvenimo, kokioje aplinkoje turėtų gyventi… Valdantiesiems dėl to turėtų būti mažų mažiausia gėda. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Man atrodo, kad labiausia gėda turėtų būti jums, kurie, prisidengdami įvairiausiais būtais nebūtais dalykais, bandote išsaugoti savo, matyt, valdomą brangų nekilnojamąjį turtą. Šis įstatymas yra skirtas būtent tiems asmenims, piliečiams, kurie savo gyvenamąjį būstą vertina daugiau negu 1 mln. Lt. Gal Petras nemokėjo paaiškinti, elementarūs dalykai, gerbiamoji Loreta. Tas, ką dabar, kokias lengvatas turi juridiniai asmenys, valdantys tokios paskirties turtą, jeigu naudojamas, tarkime, švietimui, sveikatai, jis yra neapmokestinamas. Dėl to ta nuostata yra perkelta ir į šį įstatymą, jūs papildėte, kad jeigu ne komercijai. Mes komitete svarstėme ir nusprendėme priimti sprendimą nepraplėsti, o kad būtų analogiškai, kaip yra, tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų būtų tas turtas. Dėl to siūlyčiau nepritarti šiam siūlymui ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę remia komitetą ir balsuoja už jo nepritarimą. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad visi pasiūlymai yra įregistruoti gruodžio 12 d., gruodžio 15 d., ir Seimo nariai, kurie norėjo pasidomėti, tikrai turėjo laiko pasidomėti ir išsiaiškinti, kokie čia pasiūlymai ir kokie pataisymai.
Už – 27, prieš – 16, susilaikė 56. Nepritarta šiam pasiūlymui.
Dabar Seimo nario A. Syso pasiūlymas dėl 4 straipsnio… 7 straipsnio 1 dalies papildymas punktu. Prašau, žodis jums.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kadangi kalbėjau ten ne apie esmę, kaip šeimą dalinti, bet būtent apie vertę 500 tūkst. Lt, 0,5 mln., aš nežinau, ar reikia dar kartą balsuoti, nes dauguma balsavo prieš. Kviečiu balsuoti, jeigu dar kartą…
PIRMININKAS. Komiteto… Aš taip suprantu, kad Algirdas nereikalauja balsavimo?
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Kadangi prieš tai, man atrodo, apsisprendėme ir balsavome už 1 mln.
PIRMININKAS. Na, jau buvo apsispręsta, Algirdai, ir taupydami laiką, ir bendro solidarumo dėlei, ir pagal Statutą dėl šio pasiūlymo nebalsuojame, juoba tai buvo tapatus M. Adomėno pasiūlymui.
Gerai. Žygiuojame toliau. Dabar pasiūlymai… Štai dabar vėl Seimo narės L. Graužinienės pasiūlymas dėl 12 straipsnio 3 dalies papildymo 3 punktu, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau, žodis L. Graužinienei. Palaukite minutėlę! Dar kažką A. Stancikienė norėtų, aš labai atsiprašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad dėl 4 straipsnio buvo dar vienas mano pasiūlymas, kurio tikrai nėra nei kompiuterinėje versijoje, nei jokioje kitoje, nors aš galiu parodyti, kad jis buvo įregistruotas 13 d. Tai čia yra tik vienas pasiūlymas, o dėl antro aš vis dėlto norėčiau, kad būtų apsispręsta Seimo salėje.
PIRMININKAS. Gerai, pabandysime surasti. Bet mes, atrodo, kalbėjome dėl tų pasiūlymų. Žodis L. Graužinienei, prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu pasakyti gerbiamajam V. Matuzui – nereikia klaidinti Seimo narių ir klausančiųjų. Aš siūliau išbraukti visas išlygas praeitą kartą juridiniams asmenims, tai šioje vietoje taip ir sakykite: nenorime mes ten apmokestinti, tai ir neapmokestinsime.
Ši mano pataisa yra susijusi su nustatoma tvarka. Aš siūlau nustatyti aiškią ir suprantamą tvarką gyventojui, kaip jis turėtų sumokėti tą turto mokestį. Tai būtų grynai analogija žemės mokesčiui ir gyventojas kartu su žemės mokesčio pranešimu tais pačiais terminais gautų pranešimą ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo. Aš suprantu, kad mokesčių administratorius ir Finansų ministerija nenori pati prisiimti papildomo darbo, kurio, manau, nebūtų daug, nes šalia žemės mokesčio įrašyti nekilnojamojo turto mokesčio eilutę į tą patį pranešimą būtų visai nesudėtinga. Bet tada sklandžiai mes surinktume tą mokestį, nes dabar pats gyventojas privalės deklaruoti, pats pildyti deklaraciją ir pats rodyti iniciatyvą sumokėti tą mokestį. Esu įsitikinusi, kad žemės mokesčio mokėjimo tvarka yra aiški, sklandi ir jau suprantama gyventojams, tai siūlau pateikti tą analogišką tvarką, kad gyventojui mokesčių administratorius pateiktų pranešimą, kuriame būtų nurodytas nekilnojamojo turto mokestis. Tai yra paprasta, suprantama tvarka.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė, žodis jums. (L. Graužinienė: „Iš dalies pritarė.“) Iš dalies pritarė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip, komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKAS. Tai nereikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, minutėlę! Gerai, balsuojame. Komitetas pritarė iš dalies, L. Graužinienė nesutinka su tuo sprendimu, todėl balsuojantys už balsuoja už L. Graužinienės pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto poziciją, o jis pritarė iš dalies. Kurie remia… (Šurmulys salėje) Už balsuoja… Ai, buvo nuomonė už. Stabdome balsavimą. Nori kalbėti V. Matuzas. Dar neprisikalbėjome. Prašau.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ką neatsikalbėjome, aš noriu paaiškinti. Gerbiamasis pirmininke, aš iš tikrųjų pradėsiu pritarti tiems, kurie sako, kad reikia šiek tiek kitaip vesti posėdį. Klausykite, labai paprastas dalykas – mes iš principo pritariame, kad reikia deklaruoti, reikia mokėti, tačiau komitetas sako, kad visi kiti mokesčiai, išskyrus žemės mokėjimo mokestį, mokami iki gruodžio 15 d. Dėl to Finansų ministerija, mokesčių administratorius sako, kad jiems daug patogiau būtų, kad būtų deklaruojama iki gruodžio 15 d. ir būtų sumokama iki gruodžio 15 d. Dar kartą pasakau: mokestis nėra visuotinis, tai yra prabangaus turto apmokestinimas, kuris palies apie tūkstantį subjektų. Deklaracijos iš karto yra suformuojamos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir elektroniniu būdu atsiunčiamos į kiekvieno žmogaus kompiuterį. Jie tikrai naudojasi tais dalykais, belieka tiktai pasakyti taip ir pervesti tą mokestį, koks yra reikalaujamas. Apie kokį nepatogumą jūs kalbate? Aš sakau, kad iš dalies yra pritarta, ir siūlau daugiau netgi nebalsuoti, jeigu būtų galima. Aišku, jūs nusprendėte balsuoti, tačiau tam, ką siūlo ponia L. Graužinienė, siūlyčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Vitai Matuzai, kai jūs kalbate, kad pasiūlymas buvo, tai ką jūs čia dabar kalbėjote visą tą laiką? Buvo pasiūlymas pritarti iš dalies ir balsuoti, ar balsuoti už L. Graužinienės pasiūlymą. Dabar reikėjo kalbėti pritariantiems L. Graužinienės pasiūlymui.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Kad mokesčius sumokėti reikia, taip, aš pritariu.
PIRMININKAS. Klausykite, kas yra kalbama.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Dėl rugpjūčio 1 d. nepritariu.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Atleiskite, nieko nesupratau. Jisai sako – mokesčius mokėti reikia, bet L. Graužinienei nepritaria. Perkūnas žino, ko jis nori! (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Pasirodo, ne man vienam neaišku, ką jūs kalbate. Balsuojantys už balsuoja už L. Graužinienės pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto, kuriam atstovauja V. Matuzas, pasiūlymą pritarti iš dalies.
Už – 45, prieš – 7, susilaikė 55. Nepritarta pasiūlymui.
Aš matau jus, Aurelija. Pabaikime. Paskutinysis L. Graužinienės pasiūlymas, po to grįšime prie jūsų problemos. Žiūriu į Loretą, 7 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalies pakeitimai ir straipsnio papildymas 3 dalimi. Jūsų pasiūlymas dėl 3 dalies, taip? Prašau, žodis jums.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau, kaip jau ir buvo kalbėta, nedaryti nesusipratimų mokestinėje sistemoje ir kad juridinio asmens nekilnojamojo turto mokestis patektų į savivaldybių biudžetus, fizinių – į valstybės biudžetus. Mokestinėje sistemoje turi būti tvarka ir negalima daryti chaoso. Jeigu jūs manote, kad savivaldybėse bus surinkta daugiau pajamų, tai jūs galite per dotacinę sistemą susitvarkyti ir pasilikti, kiek reikia, nedotuojant savivaldybių. Reikia dirbti tvarkingai ir nedaryti įstatymuose kažkokios netvarkos. Aš ir siūlau, kad nekilnojamojo turto mokestis liktų savivaldybės biudžete. Finansų ministerija turi teisę ateiti ir iš naujo patvirtinti biudžetą, jeigu to reikėtų. Kadangi tai yra pirmi metai ir mokestį surinks tik gruodžio mėnesį, tai manau, kad labai aiškiai matys, ar tikrai savivaldybių biudžetas bus perteklinis. drįsčiau abejoti, todėl siūlau palikti savivaldybėms tą mokestį.
PIRMININKAS. Matot, pasiūlymų yra priregistruota įvairių. Ponia Loreta, Seimas jau balsavo dėl analogiško Ž. Šilgalio pasiūlymo ir jam nepritarė. (Balsai salėje) Visi pasiūlymai, išskyrus vieną, jau yra apsvarstyti. Dabar aš nežinau kodėl, tačiau komitetas nėra apsvarstęs vieno A. Stancikienės pasiūlymo, jeigu aš gerai supratau. Jis, mano manymu, ponia Aurelija, yra identiškas prieš tai siūlytiems Seimo narių pasiūlymams, dėl kurių jau buvo balsuota ir apsispręsta. (Balsai salėje) Žiūrėkite. A. Stancikienės pasiūlymas, registracijos numeris buvo pateiktas, papildyti projekto 4 straipsnį siūlomo straipsnio nauja 6 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ir…“ (Balsai salėje) Šitas? (Balsai salėje) Ne tas? (Balsai salėje) Gerai. Tuoj įjungsiu mikrofoną. (Balsai salėje) Dėl L. Graužinienės baigėm, taip. Minutėlę, įjungsim A. Stancikienę.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Girdžiu replikas, kad kažką buvome sutarę. Nieko nebuvom sutarę ir noriu pasakyti, kad iš tikrųjų pasiūlymas, jeigu jis buvo įregistruotas, jisai privalėtų normalia tvarka būti apsvarstytas. Jisai buvo susijęs, kad išvengtume tam tikrų galimų…
PIRMININKAS. Kuris straipsnis ir kuri dalis, Aurelija, galima patikslinti? Aš tada pasižiūrėsiu.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Galiu pasakyti. 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kur yra numatyta, kad bendra visų statinių vertė… Ne bendra statinių, o kad apmokestinami statiniai, kurių vertė per 1 mln. Lt, aš buvau pasiūliusi įrašyti „suminė vertė“, t. y. suminė visų statinių vertė. (Balsai salėje) Buvo du pasiūlymai: vienas – 750 tūkst., kitas – 1 mln., tai to milijono nėra.
PIRMININKAS. Ponas Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad Konservatorių frakcijos viduje yra skirtingas supratimas apie tai, ką mes šiandien svarstome. Aš dar kartą sakau. Kitas dalykas, man keista, kodėl mes nebalsuojame už L. Graužinienės pasiūlymą. Jinai siūlė pataisą dėl kito straipsnio. Vertinant, kokiu tempu mes šiandien dirbam, paprasčiausiai mano pasiūlymą ne visi sugebėjo perprasti, kas tai per pasiūlymas, ir klaidingai suprato. Manau, jeigu dabar balsuotume dėl L. Graužinienės pasiūlymo, sprendimas būtų kitoks, ir mes tada visuose straipsniuose pataisytume tą, ką mes dabar vėl darome neteisingai. Dėl pasiūlymo reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Seimas balsavimu apsisprendė dėl pasiūlymo. J. Karosas dėl vedimo tvarkos ir tada spręsim, kaip daryti. Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, toks jovalas yra seniai buvęs svarstant labai svarbų įstatymą. Aš siūlau daryti svarstymo pertrauką ir sureguliuoti šitą klausimą, o ne dabar salėje gimdyti toliau tokią netvarką. Tikrai tai yra didelė gėda Seimui.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas gerai. Dabar žodis pirmininkui ponui V. Matuzui. Prašau ramiai.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš tikrai prašyčiau, gerbiamasis Justinai Karosai ir gerbiamieji kolegos, šiek tiek nusiraminti, komitetas iš esmės yra apsvarstęs ir šiandien ryte dar visas likusias pataisas apsvarstė ir visus sprendimus priėmė. Taigi aš prašyčiau baigti šio mūsų klausimo svarstymą, juo labiau kad liko viena pataisa, dėl kurios, matyt, reikėtų balsuoti. Komitetas, pabrėžiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų apsvarstė visas pataisas.
PIRMININKAS. Gerai. Žodis V. Mazuroniui dėl vedimo tvarkos. Tada nutarsime, kaip dirbti.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Vitai Matuzai, aš jus noriu nuraminti, kad mes visiškai ramūs, bet su tokia chaltūra, kokią jūs čia mums pateikėte, nežinau, gal jūs galite dirbti, bet mes negalime. Todėl frakcijos vardu, oficialiai, prašome pertraukos, kol ponas V. Matuzas nesinervindamas ramiai atliks tą, ką turi atlikti, – sutvarkyti dokumentus taip, kad juos būtų galima priiminėti.
PIRMININKAS. Gerai. Frakcijos vardu nuskambėjo pasiūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Gerai. (Balsai salėje) Valandą, pusvalandį, kaip? Patikslinkite per mikrofoną, prašau, pasiūlymą.
V. MAZURONIS (TTF). Mes prašome iki kito posėdžio, nes gerbiamajam V. Matuzui atrodo, kad čia viskas gerai, o iš tikrųjų norėtųsi matyti, už ką mes balsuojame. Pritariu kolegoms, kurie teigia, kad tai yra mokestiniai įstatymai, o ne meilės laiškeliai aštuntoje klasėje.
PIRMININKAS. Gerai. Labai paprastas pono V. Mazuronio pasiūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio. Seimo Pirmininkė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų kviesčiau visus nusiraminti. Mes tikrai turime rimtą įstatymo projektą, laukia dar rimti darbai. Planavome darbą, susitelkime ir tą darbą padarykime. Todėl siūlau pusės valandos pertrauką šiuo klausimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, ponas A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taip, aš pritariu Seimo Pirmininkei, mes turime labai rimtą įstatymo projektą, bet labai nerimtai paruoštą. Didžioji dalis salėje sėdinčių Seimo narių, kaip ir posėdžio pirmininkas, nelabai supranta, už ką balsuojama. Ar galima tokį rimtą įstatymą taip nerimtai priiminėti?
PIRMININKAS. Dabar kalbėkime dėl pasiūlymų. Prašau, V. Žiemelis. Yra du pasiūlymai.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Dėl pasiūlymo. Aš siūlau frakcijos vardu įvertinti antikorupciniu požiūriu, nes, mano požiūriu, ten yra daug landų, ypač kada reikės įvertinti konkrečiai individualiai (…), reikia pašalinti visas landas. Mano požiūriu, būtinas antikorupcinis įvertinimas. To prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Yra du balsavimai. Pirmasis balsavimas dėl V. Mazuronio pasiūlymo, t. y. pertraukos iki kito posėdžio, antrasis balsavimas – pusės valandos pertrauka. Balsuojame. (Balsai salėje) Nuskambėjo du pasiūlymai. (Balsai salėje) Ką man daryti su antruoju pasiūlymu? Pone Česlovai, ką daryti su antruoju pasiūlymu? Gerai. Apsispręskime balsuodami. Pirmas pasiūlymas – daryti pertrauką iki kito posėdžio. Jeigu jis surenka balsus, tada gerai. Balsuojame dėl V. Mazuronio pasiūlymo.
Už – 53, prieš – 38, susilaikė 24. Opozicinės frakcijos siūlymas. Pagal Statutą pertrauka iki kito posėdžio.
1-8a, 1-8b. Komitetas išnagrinės, Seimas niekada niekur nesikreipia. Komitetas gali kreiptis.
Dabar 1-8a, 1-8b – Pašto įstatymo 2, 3… Kas dar yra? Gerai. Žodis jums.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs manęs klausykite, ne patarėjų. Aš siūliau frakcijos vardu įvertinti antikorupciniu požiūriu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žiūrėkite, aš esu visiškai ramus. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo V. Žiemelio, ar jis atitiko mūsų etikos reikalavimus ir nusišalino nuo šito įstatymo svarstymo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nepradėkite. Vidmantai! Nekalbėkite. Vienas klausimas. Į ką mes kreipiamės, kas mums tą vertinimą dabar atliks? (Balsai salėje) Turi pasiūlymą, aš klausiu. Vidmantai, mikrofonas įjungtas, patikslinkite pasiūlymą. Buvo pasiūlymas kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, taip aš supratau? (Balsai salėje) Taip? Gerai. Balsuojame. Balsuojantys už prašo įstatymo antikorupcinio vertinimo, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad tokio vertinimo nereikia. Balsuojantys už mano, jog reikia įstatymo antikorupcinio vertinimo, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad tokio vertinimo nereikia.
Už – 47, prieš – 25, susilaikė 36. Seimas mano, kad nereikia.
Žiūrėkite, mes apsvarstėme visus pasiūlymus tuo metu, išskyrus A. Stancikienės pasiūlymą, kurį komitetas, matyt, šiandien arba rytoj apsvarstys, išnagrinės. Ką, dabar jau nereikia? Gražu. Pertrauka padaryta iki kito posėdžio ir bus kiti pasiūlymai. Aš pirmininkauju toliau.
1-8a, 1-8b – Pašto įstatymo 2, 3, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3886(3) ir Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir 271 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3887(3). Priėmimas. (Balsai salėje) Dirbkime toliau. Jūsų pavardė daugiau nebuvo paminėta. (Balsai salėje) O V. Mazuronio pavardė tikrai nebuvo paminėta. Gerai. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs žiūrėkite ir į salę, ne tik į save. Gerbiamajam R. J. Dagiui aš norėčiau pasakyti, kad tikrai nenusišalinsiu nuo balsavimo, nes mano deklaracija leidžia tai daryti, o jūsų – nežinau.
PIRMININKAS. Dabar R. J. Dagys nekyla. V. Mazuronis, ir dirbame toliau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Man šiek tiek keista gerbiamosios Seimo Pirmininkės pozicija, nes aš atsimenu, kad prieš kažkiek laiko, Pirmininke, jūs viešai visai Lietuvai žadėjote, kad nė vienas įstatymas be antikorupcinio vertinimo Seime nebus nagrinėjamas. Jūs balsavote, ir jūs, ir jūsų visa komanda, prieš.
PIRMININKAS. Na va, dabar žodis Seimo Pirmininkei.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu norime rasti asfalte sliekų, tai mes jų atrasime visada. Šiuo atveju nežinau, kurioje vietoje jūs čia matote korupciją įvedant nekilnojamojo turto mokestį, kur vienas tarifas be jokių išlygų, viskas aiškiai reglamentuota. O jeigu jūs būtumėte tiek sąžiningi visais atžvilgiais ir antikorupcinio vertinimo prašytumėte dėl kitų įstatymų, aš palaikiau ir palaikysiu. Bet šiuo atveju tikrai nematau, kodėl jis turi būti.
15.52 val.
PIRMININKAS. Viskas. Kviečiu į tribūną A. Valinską. Nieko nematau, nieko negirdžiu, dirbame toliau, nes dirbsime vėl iki išnaktų. Priėmimas. 1 straipsnis. Projekto registracijos Nr. XIP-3886. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų negauta? Pritarta.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėl 1 straipsnio negauta.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Seimo narių E. Masiulio, A. Endzino pasiūlymas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Aš tik norėčiau labai trumpai atkreipti kolegų dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar pataisų teikėjai norės, kad būtų balsuojama, ar atsiimate savo siūlymą? Neatsiima. Žodis E. Masiuliui.
A. VALINSKAS (LiCSF). Kol pasiruoš pranešėjas, noriu informuoti, kad taip pat buvo gauti Seimo Teisės departamento trys pasiūlymai. Į du buvo atsižvelgta ir pritarta, o vienam buvo nepritarta. Taip pat yra septynios pataisos, kurias siūlo E. Masiulis ir A. Endzinas, ir dvi, kurias siūlo L. Graužinienė.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, aš jau pasiruošęs. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad tiek Informacinės visuomenės plėtros komiteto variantas, tiek mūsų pateiktas pasiūlymas, kuris atliepia Vyriausybės priimtą sprendimą ir teikimą Seimui, yra iš tikrųjų siekiantis tų pačių tikslų. Tikslas yra labai paprastas.
Žiniasklaida ir ypač regioninė spauda šiandien susiduria su problema – tai prenumeratos pristatymas kaimiškose vietovėse. Kaip žinome, šiandien šią paslaugą atlieka Lietuvos paštas, ir tikrai susidaro tokie atvejai, kai Lietuvos paštas negali nustatyti tokių įkainių, kurie visiškai atspindėtų pašto patiriamas sąnaudas, nes tokiu atveju turbūt ne vienas regioninis laikraštis užsidarytų. Todėl ši paslauga yra teikiama nuostolingai.
Mūsų siūlymas, kad Vyriausybė galėtų įpareigoti universaliųjų pašto paslaugų teikėją pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams tik tokiu laikotarpiu, kuriuo užtikrinta valstybės parama periodiniams leidiniams pristatyti kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams. Kitaip tariant, atsižvelgdama į kiekvienais metais valstybės biudžete numatytus asignavimus, Vyriausybė skelbtų konkursą, konkurso būdu išrinktų universaliųjų paslaugų teikėją, kuriam būtų įpareigojimas vykdyti prenumeratos pristatymą regionuose, ir tai reikštų, kad ateityje regioniniams laikraščiams prenumeratos išnešiojimo įkainiai…
PIRMININKAS. Laikas!
E. MASIULIS (LSF). …nekiltų, o jeigu ta parama būtų didesnė, tada netgi būtų galima mažinti šitą įkainį. Mes tiesiog siūlome pritarti Vyriausybės patvirtintam…
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiamieji, mes dabar kalbame apie jūsų pasiūlymą dėl 2 straipsnio 1 dalies. Ir kalbėkite apie pasiūlymus. Jūs kalbate apie viską, po to visi pasimeta, tada apkaltina posėdžio pirmininką, nes aš vienintelis, ko gero, matau visą tekstą ir nuosekliai seku, kaip viskas vyksta. Buvo pasiūlymas, labai konkretus, išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies… Ir pasiūlote ką? Komitetas tam nepritarė. Ką kalbėjo, tą kalbėjo, tiek to, dabar komitetas nepritarė. Žodis A. Valinskui, kodėl nepritarta šiam pasiūlymui.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų E. Masiulis vis dėlto teisus, kad apie šiuos septynis pasiūlymus reikia kalbėti kompleksiškai, nes čia yra du modeliai. Komitetas vienbalsiai bendru sutarimu pasirinko ankstesnįjį, kurį pristačiau, kad valstybė įpareigoja paštą pristatyti visus leidinius ir įsipareigoja už tai kompensuoti.
Šis modelis, kurį dabar pristatė E. Masiulis, yra šiek tiek kitoks, tai yra valstybė skiria tam tikrą sumą pinigų ir kiek laiko užtenka, tiek laiko jie pristato. Tai gali būti, kad Vyriausybė skirs tik tiek, kad nešios 3 ar 4 mėnesius. Todėl komitetas visoms pastaboms nepritarė, visiems pasiūlymams, todėl visas jas vertinti, prašyčiau žiūrėti, ar vieną modelį jūs pasirenkate, ar kitą. Tokiu atveju bus visiškai aišku, nes L. Graužinienės, kurios vėliau bus dvi pastabos, joms yra pritarta iš esmės, todėl dabar jūsų sprendimai būtent dėl šių 7 pasiūlymų, kuriuos pateikė A. Endzinas ir E. Masiulis. Komitetas nepritarė, nes laikosi nuomonės, kad kompensavimas sunkmečiu tai regioninei spaudai yra kaip tik būtinesnis. Kita vertus, yra vienas argumentas: jeigu iš tiesų bus tokia problema, kad reikės grįžti apskritai prie biudžeto peržiūros, jeigu trūks pinigų, tą kompensacijos mechanizmą bus galima peržiūrėti ir tada. Bet dabar reikėtų skirti visą. Tokia buvo komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Gerai. Supratau, viskas. Aš pabandau apibendrinti. Gal tai ne visai statutiškai, bet kad daugiau nebegrįžtume. Tik klausykitės įdėmiai! Buvo pasiūlyti du modeliai, kitaip sakant, nebeaiškinant esmės, vienam modeliui atstovauja E. Masiulis, kitam modeliui atstovauja A. Valinskas, komitetas ir Vyriausybė. Balsuojantys už balsuoja už tai, ką kalbėjo Eligijus… (Balsai salėje) Ne, ne, ir kalbėjimo metu, kad išsiaiškintume… Man dar neteko taip, bet nutarė, tai nutarė. Suprantama, kalbama dėl visų pasiūlymų. Tai palaikantys Vyriausybės ir E. Masiulio štai tokią poziciją kalba už, o tie, kas mano kitaip, tada balsuos ir rems komitetą ir A. Valinską.
Dabar nuomonę už sako A. Kubilius, t. y. remia E. Masiulio ir A. Endzino pasiūlymus.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip, jie septyniese tą patį. Atsiprašau, premjere, jie septyni, bet susiję būtent su tuo modeliu.
PIRMININKAS. (…) pasiūlymų.
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūs labai aiškiai viską išdėstėte. Aš raginu paremti tai, ką pristatė E. Masiulis. Iš tiesų Vyriausybės ir komiteto pastangos yra tos pačios krypties, tik mūsų redakcija yra tikslesnė ir neleidžia atsirasti kokioms nors neapibrėžtoms finansinėms situacijoms. Čia raginčiau ir opoziciją taip pat tai matyti. Nereiškia, kad tai būtų finansuojama ne visus metus ar išnešiojamas, tai reiškia, kad būtų iš tikrųjų dėl lėšų racionaliai tariamasi su paštu, kuris teikia paslaugas, kokiomis lėšomis ir kokia apimtimi galima tas paslaugas teikti. Mes planuojame, kad kitais metais tai kainuos apie 15–20 mln. Lt, tokios sumos yra numatytos. Tai reiškia, kad regioniniams laikraščiams tokios apimties parama suteikiama būtent per šį įstatymą, kurio redakciją pasiūlė Vyriausybė. Kitu atveju gali kilti abejonių, kokios apimties sumos čia turėtų būti numatytos, nes ta komiteto redakcija, kuri yra teikiama, tuo atžvilgiu nėra visiškai apibrėžta ir tiksli. Mes savo redakciją ne vieną kartą svarstėme Vyriausybėje, todėl raginčiau pritarti Vyriausybės redakcijai. Tikslas yra tas pats.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Tikslas tas pats, bet, premjere, jūsų makalynė didesnė. Kada klausai, ką jūs siūlote, atrodo, skyrėte pinigų sumą, kol tos pinigų sumos užteks, tol nešios. Taip formuluojate, deja. O jeigu tos sumos neužteks, tada, atleiskite, arba visai nenešios, arba paštas veiks kaip labdaros organizacija. Paštas yra ne labdaros organizacija, jeigu jam reikia mažesnių įkainių, įkainius turi visiškai kompensuoti Vyriausybė. Komiteto pasiūlytas projektas toks ir yra, kad laikraščių išnešiojimas visiškai kompensuojamas, o ne tiek, kiek užteks. Paštas dėl to nepralaimės. Ar paštas laimės, ar kiti laimės, bet Seimo komiteto nuomonė yra tiksli, aiški, be jokių abejonių. Todėl siūlau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Gerai. Vis dėlto siūlau grįžti prie statutinio reikalavimo. Balsuojame dėl pirmojo pasiūlymo. Jeigu Seimas pritaria tam pasiūlymui, atitinkamai daugiau dėl kitų pasiūlymų nebalsuosime, nes taip bus išreikšta valia, kad pasirenkame būtent šį kelią. Jeigu Seimas nepritaria, atitinkamai pasirenka komiteto siūlomą kelią, tada bus viskas aišku. Suprantama? Už balsuoja už Vyriausybės, E. Masiulio ir A. Endzino nuomonę, prieš ir susilaikę remia komitetą.
Už – 52, prieš – 41, susilaikė 22. Pritarta komiteto pozicijai. Todėl dėl kitų Seimo narių, E. Masiulio… (Balsai salėje)
A. VALINSKAS (LiCSF). Komiteto pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, viskas gerai. Palaukite, pirmininke. Dabar apsisprendėme dar kartą, kad nepritarta ir kitiems pasiūlymams. Toliau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai, kuriuos pirmininkas paminėjo, į juos atsižvelgta, daliai pritarta.
A. VALINSKAS (LiCSF). Ir yra L. Graužinienės du pasiūlymai. Vienam iš jų pritarta, kitam pritarta iš esmės, šiek tiek redaguota.
PIRMININKAS. Palaukite. Gerbiamasis Arūnai, neskubėkite. 1 straipsnis. Buvo jau pritarta.
2 straipsnis, dėl kurio buvo pasiūlymai Seimo narių E. Masiulio, A. Endzino ir Teisės departamento, vėl E. Masiulio, A. Endzino. Jau apsisprendėme. Ar galima bendru sutarimu pritarti dėl 2 straipsnio? Pritarta.
3 straipsnis. Yra gauti vėl Seimo narių E. Masiulio, A. Endzino. Čia jau apsisprendėme, nereikia dėl jų balsuoti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Pritarta. Štai čia yra L. Graužinienės pasiūlymas 8 straipsnio 3 dalį papildyti 13 punktu, jam komitetas pritarė. Balsuoti nereikia. Galima pritarti. Toliau keliaujame. Vėl Seimo Teisės departamento pasiūlymas, čia jis įvertino ir komitetas siūlo nepritarti. Seimo narių E. Masiulio, A. Endzino – jau nepritarta. Vėl Seimo narės L. Graužinienės kitas pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. VALINSKAS (LiCSF). Pritarė iš dalies. Šiek tiek ten yra redakcija, bet esmę, aš manau, kad…
PIRMININKAS. Tenkina toks sprendimas pritarti iš dalies? Gerai, sutarta.
Vėlgi Seimo narių E. Masiulio, A. Endzino, čia apsisprendėme balsuoti. Tokiu būdu 3 straipsnį galima priimti bendru sutarimu? Priimta.
4 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų negauta. Pritarta.
Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, pirmininke. Nuomonę už – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš ką tik peržiūrėjau informaciją, kad Lietuvoje iš viso yra 85 dienraščiai ir savaitraščiai. Viena iš didžiausių problemų šiandien yra ta, kad labai didelė informacinė atskirtis tarp miesto ir kaimo. Žmonės kaimuose negauna ne tik laiškų, bet lygiai taip pat labai sunku atokiau gyvenantiems pristatyti dienraščius. Jeigu būtų priimtas įstatymas, visos tos problemos sumažėtų, nes būtų galima pristatyti ne tik dienraščius, savaitraščius, bet taip pat būtų galima pristatyti žmonėms ir laiškus. Manau, kad tai sveikintinas dalykas, pritariu pateiktam pasiūlymui ir siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių. Nuomonė prieš – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, vargu ar bus užtikrintas finansavimas. Jeigu finansavimas nebus užtikrintas, tai šis įstatymas ir neveiks. Aš manau, kad apskritai valstybė turėtų šiuo klausimu, į šią problemą pažiūrėti plačiau. Dabar susidariusi situacija yra tiesiog netoleruotina, nes ten, kur gyventojų tankumas yra gana didelis, šį verslą perėmė privačios kompanijos, o valstybei liko tik ten, kur yra nuostolingas verslas. Kitaip sakant, šaknelės arba viršūnėlės – valstybei, o privatiems verslininkams – visas pelnas. Manau, kad reikėtų skirstyti regionais, skelbti konkursą, kad privalėtų tame regione laimėjęs konkursą, o geriausia, net be konkurso pašto įmonė aptarnauti visus. Tada nereikėtų tokių didelių lėšų, nebūtų tokių didelių nuostolių. Be abejonės, šis variantas yra šiek tiek geresnis negu jo nebūtų, bet apskritai aš siūlyčiau valdančiajai daugumai spręsti klausimą iš esmės, o ne taip kaišyti skyles.
PIRMININKAS. Balsuojame. Yra bendras sutarimas, gal nekalbame. Jeigu nepyksite, gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Išreikškime savo valią balsuodami. Labai ačiū už supratimą. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 117, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas.
16.09 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir 271 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3887(3) (priėmimas)
Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo ir 271 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3887. Pasiūlymų ir pataisų nėra.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 118, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta. Įstatymas priimtas.
16.10 val.
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3751. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Melianą, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Žodis jums. Trumpai, ką komitetas nutarė, tada pradėsime nagrinėti pasiūlymus.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pakartotinai svarstė po svarstymo Seime šį įstatymą. Yra gauta nemažai Seimo narių pasiūlymų, taip pat Vyriausybės pasiūlymų, kuriems nepritarta. Taip pat turime naują Teisės departamento išvadą, Teisės departamentas mano, kad įstatymas atitinka visą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnis. Projekto autoriai ir pirmasis pasiūlymas. Seimo nariai V. Žiemelis ir J. Ramonas. 15 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas.
A. MELIANAS (LiCSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ne, palaukite. Dabar suteiksime žodį V. Žiemeliui, tada jau jūs.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėčiau priminti, kad priimant laikinąjį socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymą buvo konstatuojama, kad esant sunkmečiui visi turi solidariai prisiimti naštą. Dabar gi išskiriama dalis socialinių išmokų gavėjų, kuriems dar metams teks sumažintos išmokos. Tai būtent į šiuos gavėjus įeina valstybines pensijas gaunantys asmenys, tai yra dažniausiai valstybei nusipelnę žmonės, mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių, tarp jų nemaža dalis ir politinių kalinių bei tremtinių. Taip pat pensijas gaunantys Lietuvos Respublikos pareigūnai ir kariai.
Be to, šis įstatymo projektas taip pat liečia ir signatarus. Tai yra visiškai nelogiška, kad signatarams dar vienu įstatymo projektu būtų mažinamos išmokos, kadangi signatarams mažėja išmokos, kai buvo mažinamas Seimo narių atlyginimas. Aš norėčiau dar priminti, kad dar Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 21 d. buvo įsipareigojusi užtikrinti, kad būtų išsaugotos socialinės vidaus reikalų sistemos darbuotojų ir pareigūnų garantijos, o šiuo metu mes juos išskiriame. Jie gauna tokią pačią pensiją, kuri net mažesnė už senatvės. Tų pareigūnų, kurie išėjo į pensiją iki 1995 metų, pensijos kartais…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ŽIEMELIS (KPF). …kartais neviršija 500 Lt.
PIRMININKAS. Laikas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Kokią neteisybę jūs darote išskirdami šiuos…
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar komiteto nuomonė.
A. MELIANAS (LiCSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes analogiški pasiūlymai buvo svarstomi ir po priėmimo komitete, tai yra po pateikimo komitete. Čia kalbama apie laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimą dar vieniems metams, tai tikrai nėra taip, kad kažkas mažinama, o paprasčiausiai pratęsiama dar vieniems metams.
PIRMININKAS. Nuomonės paremti nėra. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau atsakingai šiuo atveju balsuoti. Gerbiamasis V. Žiemelis pats truputį susipainiojo kalbėdamas apie kažkokias išimtis ir pats pasiūlydamas išimtis daryti signatarams. Nepratęsiamas laikinasis įstatymas tik tam, ką mes esame čia sutarę, tai yra susijusiems su atkūrimu pagal draudimines rūšis pensininkams, o visiems kitiems pratęsiamas laikinojo įstatymo galiojimas taip, kaip buvo kalbėta ne vieną kartą čia, komitete, ieškotas kompromisas, neperkelta nemažai įstatymo pataisų, įstatymo nuostatų visiems laikams. Buvo nutarta, nes krizė nepasibaigusi, dar pratęsėme šitą laikinųjų nuostatų galiojimą. Valstybines pensijas arba visas išmokas turime atkurti tada visiems iš karto, o ne atskirai pareigūnams ar palikti kitas valstybines pensijas šone. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už remia Seimo narių V. Žiemelio ir J. Ramono pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę remia komiteto.
Už – 38, prieš – 21, susilaikė 48. Nepritarta.
Dabar žodis Ministrui Pirmininkui dėl Vyriausybės išvados. Ministre Pirmininke, atsiprašau, gerbiamasis vicepirmininke, norėčiau suteikti žodį jums, nes jūs pateikėte Vyriausybės nutarimą ir dabar…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes tikrai atsiimame savo pasiūlymus. Jie buvo pradinėje stadijoje, o po Seimo visų diskusijų nebėra prasmės, todėl mes atsiimame savo pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybė atsiėmė savo pasiūlymus, galima dirbti toliau.
Dabar Seimo narių A. Kašėtos, D. Kuodytės, A. Anušausko, E. Masiulio, P. Auštrevičiaus pasiūlymas dėl šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, kai kas išbraukiama. Kuris iš jūsų kalbės? A. Kašėta. Prašau.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlome nekeisti šiais metais galiojančios tvarkos ir laikytis solidarumo principo – palikti galioti šiais metais esamą rentų dydį. Manau, tai būtų teisinga. Juo labiau kad jau skambėjo ir kitų kolegų argumentai, kad krizė nesibaigė, tačiau nemanome, kad būtų teisinga keisti dydį vienai ar kitai grupei, ar tai būtų Prezidentui, ar tai būtų signatarams. Taigi paliekame galiojančią tvarką ir nebus tų karštų diskusijų, kurios čia vyksta.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašau.
A. MELIANAS (LiCSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ką gi, dabar nuomonė už remiančių šį pasiūlymą ir nuomonė… P. Auštrevičius remia šį pasiūlymą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, jeigu mes pripažįstame, kad, deja, valstybė susiduria su užtrukusia krize, kuri mus aplankė jos nekvietus, tai pilietinis solidarumas reikalauja, kad tai paliestų visus socialinius sluoksnius. Ypač tuos, kurie, beje, reikia pripažinti, turi papildomą litą kišenėje. Šis pasiūlymas yra logiškas, pateisinamas ir, manau, žmonių suprantamas. Jeigu mes nesielgiame taip, vadinasi, mes darome išimtis. Mes kuriame atskirus sluoksnius, kurie, deja, turi papildomų privilegijų. Negaliu pateisinti tokio veiksmo ir tikrai balsuosiu prieš remdamas šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už Seimo narių pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto nuomonę. Balsuojantys už balsuoja už Seimo narių pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto poziciją. Nieko nesupranta.
Pritarta Seimo narių A. Kašėtos, D. Kuodytės, D. Teišerskytės, A. Anušausko, E. Masiulio, P. Auštrevičiaus pasiūlymui.
Dabar Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas dėl 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto. Ar dabar dėl jūsų pasiūlymo mes turime balsuoti? Jis Seimo valią neigia ar neneigia?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turit. Neneigia.
PIRMININKAS. Jis tik papildo? Taip. Gerai. Žodis Seimo nariui R. J. Dagiui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuostatos bus viena kitą papildančios. Mes tiesiog išsprendėme Prezidento rentos klausimus, bet kur yra kitos visos išmokos, (…) kompensacijos irgi, kaip ir buvome sutarę, lieka galioti šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Komitetas tam pritarė, todėl balsuoti nereikia. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Na, be abejo, pritarta.
Dabar Seimo narių A. Kašėtos, D. Kuodytės, D. Teišerskytės, E. Tamašausko, Masiulio ir P. Auštrevičiaus pasiūlymai. Ar čia jau, galima sakyti, esame apsisprendę balsuodami? Aš klausiu pranešėjo.
A. MELIANAS (LiCSF). Taip.
PIRMININKAS. Seimas išreiškė savo politinę valią, todėl balsuoti nereikia, nors komitetas buvo nepritaręs, tačiau Seimas pritarė.
Dabar Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos ir V. Simuliko pasiūlymas. Kuris dabar kalbės iš Seimo narių dėl 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų? Ponas E. Žakaris kalbės? Taip, prašau, žodis jums.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma dar vieniems metams pratęsti sumažintą mokėjimą – slaugos ir priežiūros, pagalbos išlaidų tikslinę kompensaciją. Šias kompensacijas gauna patys sunkiausi asmenys, tai yra faktiškai tie, kurie negali patys apsitarnauti. Ypač skaudžiai tai palies vaikus. Mamos, kurios prižiūri tuos vaikus, dažniausiai negali dirbti, su vaikais yra namuose, ir tą išmoką siūloma mažinti dar metams 135 Lt. Šią išmoką, kaip suprantate, dalijasi 2 asmenys, mama ir vaikas, o tokią didelę negalią turint, tai visi turbūt puikiai suvokiate, kokios yra papildomos išlaidos. Manyčiau, kad sunkmetis sunkmečiu, bet pačią sunkiausią negalią užkabinti ir spręsti biudžetą sunkiausios negalios sąskaita tikrai nereikėtų. Todėl siūlome, kad šios išmokos būtų išbrauktos ir nuo sausio 1 d. būtų mokamos tokios, kokios buvo prieš dvejus metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
A. MELIANAS (LiCSF). Komitetas, deja, nepritarė.
PIRMININKAS. Motyvai. Gerai. Nuomonė, remianti šį pasiūlymą. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kai svarstėme nuolatinio, arba pastovaus, įstatymo dalykus, mes apie tai kalbėjome. Dabar sugrąžinama į laikinąjį įstatymą ir vis tiek neatsižvelgiama į tą be galo sunkioje padėtyje esančią žmonių grupę. Jeigu mes darome kai kam išimtis, tai kaip nepadaryti išimties tiems mūsų žmonėms, kurie augina vaiką, ypač su sunkia negalia. Aš negaliu nepabrėžti, kad teko lankyti tokias šeimas, gyvenančias net vieno kambarėlio bute ir esančias be galo sunkioje padėtyje.
Todėl aš tikrai remiu kolegos E. Žakario pasiūlymą ir siūlau Seimui bent jau čia padaryti išimtį ir pritarti E. Žakario pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip kolega V. P. Andriukaitis sakė, diskutuodami dėl pagrindinio įstatymo svarstėme ir gana karštai ginčijomės dėl to, ar tiktai piniginės lėšos, kai kalbame apie priežiūrą, pagalbą arba slaugą, reikalingos neįgaliems žmonėms, ar vis dėlto didesnis ir platesnis paslaugų tinklas – stacionarių paslaugų, nestacionarių, tai yra ir į namus išplėtimas būtų tolesnės perspektyvos klausimas.
Ir Biudžeto ir finansų komitetas, ir opozicijos atstovai Seimo salėje siūlė ne pagrindiniame įstatyme, o laikinajame įstatyme, kol yra sunkmetis, palikti laikiną šią nuostatą, kuri šiuo metu yra aptariama ir svarstoma, ir tam pritaria Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taigi kaip laikina situacija paliekama šiuo metu galiojanti nuostata būtų vis dėlto teisinga įvertinant valstybės galimybes. O paslaugų tinklas yra plečiamas panaudojant tam Europos socialinio fondo lėšas. Ir iš tikrųjų ta kryptimi turime eiti, kad ne vien kompensacija, bet ir didesnė pagalba paslaugų pavidalu pasiektų žmones, kuriems reikalinga priežiūra, pagalba arba slauga. Taigi raginu palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos ir V. Simuliko pasiūlymą, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja už komiteto poziciją. Už – už Seimo narių pasiūlymą, prieš ir susilaikę – už komiteto poziciją. (Balsai salėje) Taigi visi supratome. Už – balsuojame už Seimo narių pasiūlymą, kaip visada pagal Statutą, prieš ir susilaikę balsuojame už komiteto išvadą. (Balsai salėje) Gerbiamasis Vidmantai, aš suprantu, galbūt jūs ir suklydote, tačiau tai nenulemia balsavimo esmės. Balsų dauguma yra didžiulė, pasiūlymui nepritarta.
Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Pone Rimantai, dabar aš žiūriu į jus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Jam komitetas pritarė. Nereikia dėl jo balsuoti ir jis neprieštarauja Seimo narių A. Kašėtos, D. Kuodytės ir kitų pasiūlymui?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Jie dera tarpusavyje. Gerai. Keliaujame toliau. Toliau viskas, pasiūlymų nėra. Taigi 1 straipsnis su visais pasiūlymais priimtas. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Ačiū pranešėjui.
Dabar gali būti keturios nuomonės už, keturios prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šį įstatymą mes turime pratęsti, nes tikrai krizė nėra pasibaigusi, kaip mes galbūt tikėjomės. Ir įstatymas iš tikrųjų nedaro kokių nors išimčių, išskyrus vienai grupei, tai yra pensininkams, kurie yra draudžiami socialinio draudimo mokesčiais. Visos kitos išmokos yra pratęsiamos, visokios rentos, išmokos, jos pratęsiamos dar vieniems metams. Tiesiog jeigu mes šito nedarytume, tai gautume labai didelę pinigų sumą, kurios tikrai mes dabar biudžete nerastume, tai yra ne vienas šimtas milijonų litų. Tokia yra realybė, su kuria mes priversti susitaikyti.
O čia, šiame įstatyme, tikrai pasiekta daug kompromisų, kai kurios nuostatos iš amžinų padarytos laikinos, mes ir salėje radome sutarimą, ir komitete radome. Mes šiandien ir Prezidento dar situaciją pataisėme, nors faktiškai ir komiteto tokia pati išvada buvo. Tai viena kitą dubliuojančios išvados, bet dėl protokolo pasakau, kad komiteto galutinė redakcija apima ir kitas nubalsuotas pataisas. Todėl tikrai siūlau balsuoti ir priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kada svarstėme klausimus, susijusius su tam tikrų nuostatų perkėlimu į pastoviai veikiančius įstatymus, tuomet išties stipriai pasipriešinome, tam nebuvo pritarta ir pagaliau laimėjo pozicija, kad tenka vėl sugrįžti prie laikinojo įstatymo 15 straipsnio galiojimo pratęsimo. Tačiau vis tiek neatsakėme ir neatsakome į pagrindinį klausimą.
Pagrindinis klausimas, aišku, susijęs su pinigais. Šiandien mes drastišku būdu skolinamės iš pensininkų, beveik 0,7 mlrd. pasiskolinome iš pensininkų sumažindami jiems pensijas, 0,6 mlrd. pasiskolinome iš kaupiamųjų fondų. Ir nematydami to šiandien drąsiai tvirtiname biudžetą, kuriame neatsakoma į klausimą, koks bus sprendimas, kad mums užtektų pinigų nuo sausio 1 d. atkurti pensijas. Nekalbama ir apie tai, kad yra būtina nuo sausio 1 d. pakelti minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Bet į šiuos du klausimus neatsakę priimame štai šį įstatymą, dar nepriėmę socialinio draudimo… 4 straipsnio pataisų, dar nepriėmę „Sodros“ biudžeto, dar nepriėmę pajamų dalies visų kitų mokestinių įstatymų, dar nežinome, kaip bus, priimame šitą sprendimą. Šis sprendimas galėtų būti priimtas po to, kai mes jau žinotume visą pinigų sumą. Aišku, jis sukelia tokius pat prieštaravimus, kurie buvo ir anksčiau, kada Konstitucinis Teismas pasisakė dėl to, kaip reikia valstybei elgtis. Tie prieštaravimai lieka, jie galioja, ir šis įstatymas vienaip ar kitaip vis tiek bus prijungtas prie konstitucinės bylos. Taigi paremti šio įstatymo, koks jis yra parengtas, negaliu.
PIRMININKAS. D. Jankauskas – nuomonė už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų opozicijos galimybė kalbėti laisviau, kalbėti nesivaržant ir kritikuoti bet kokiu atveju, teikti siūlymus, o netrukus, juos pamiršus, kalbėti ir prieš tuos siūlymus, kurie jau yra teikiami Seimui balsuoti, turiu omenyje bent keletą pagrindinių įstatymų, dėl kurių buvo diskutuojama, ir sprendžiant ką tik kalbėtus slaugos ar priežiūros klausimus, ar dėl maksimalios nedarbo draudimo išmokos, paprastai vadinamos bedarbio pašalpos, maksimalių ribų, tada būtent opozicijos atstovai daugiausia kalbėjote, kad jeigu jau situacija neleidžia šiuo metu gyventi ne krizės sąlygomis, tai perkelkime į laikinąjį įstatymą, dar vieniems metams pratęskime tą situaciją, kokia yra dabar, sutartinai kalbėdami, kad nebegalime skolintis iš pensininkų, kad nuo sausio 1 d. senatvės ir netekto darbingumo atkūrimo pensijos turi būti atkurtos visa apimtimi, ir dabar vėl kalbame apie skolinimąsi iš pensininkų, apie tai, kad skriaudžiame ir nedarome socialinio teisingumo diktuojamų sprendimų.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šalia laisvės kalbėti yra ir atsakomybė, ir prievolė priimti atsakingus sprendimus. Tam, kad ir senatvės ar netekto darbingumo pensijos, ir bet kokios kitos socialinės išmokos pasiektų jų gavėjus laiku, tegul ir laikinai sumažintos, bet pasiektų laiku, kad valstybės finansinė sistema būtų stabili ir prognozuojama, kad toje perspektyvoje, kuri anaiptol nėra nei rami, nei užtikrinta, turėtume galimybę iš tikrųjų žmonėms, kuriems labiausiai reikia socialinės paramos, tą paramą užtikrinti. Taigi be daugžodžiavimo noriu tiesiog paraginti kolegas pritarti šiam įstatymo projektui, kuris laikinai verčia vis dėlto gyventi su tokiomis valstybinėmis pensijomis, su tokiomis rentomis ir su tokiomis nedarbo draudimo išmokomis, kokios yra šiuo metu. Tam, kad, kaip kolega V. P. Andriukaitis ir minėjo, senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų atkurtos nuo Naujųjų metų į prieš krizę buvusį lygį. Dėkoju ir prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kai… dvejus metus posėdyje vyko karštos diskusijos, vis girdėjau nuomonę, kad dėl laikinojo žiauraus įstatymo nereikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jis po dvejų metų nustos galioti. O dabar girdžiu visiškai kitokias kalbas. Maža to, vietinis Koperfildas kalba apie mistinį tinklą, pirma iš žmonių atima pinigus, po to aiškina apie mistinį tinklą. Noriu priminti liaudies patarlę: geriau žvirblis rankoje negu kregždutės danguje. Gerbiamieji, aš nerandu to tinklo, kur galėtų neįgalusis, kuriam sumažino išmoką, ateiti ir įsijungti, kad jam būtų geriau, kad jis gautų kokias nors paslaugas. Nekalbėkime apie tai, kad ministerija kažką sukurs. Kalbėkime apie labai konkrečius dalykus, kad neįgalusis arba jį slaugantis žmogus ir toliau gaus sumažintas išmokas. Toliau mes svarstysime įstatymo projektą apie pensijų fondus, tai 400 mln. sumažiname iki 300 mln., jūs siūlote. Rasime. Bet neįgaliesiems 135 Lt nerandame. Štai koks skirtumas. Todėl, gerbiamieji, pagalvokite, ką darome. Laikinasis įstatymas paliekamas galioti.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Be abejonės, negalima nebalsuoti už senatvės pensijų atkūrimą. Tai yra geras darbas, mes ne vieną kartą, daug mėnesių, ne vieną kartą siūlėme atkurti pensijas jau ir praeitais metais. Tačiau padarydami vieną gerą darbą darote kelis ar tris blogus darbus. Tai visų pirma suskaldote tuos pačius pensininkus, neatkuriate valstybinių pensijų, neatkuriate pensijų statutiniams pareigūnams, taip pat teisėjams, ir, be abejonės, supriešinate teigdami, kad tie žmonės lyg ir gauna didesnes pensijas. Taip, viena dalis gauna gal ir didesnes, o kita dalis, ypač pareigūnai, kurie išėję į pensiją iki 1995 metų, pensijas tegauna, kaip minėjau, iki 500 Lt. Taip, tokios nedidelės pensijos, ir štai ką mes dabar darome priimdami šį įstatymą. Net balsuoti neišeina, nes atkuriamos senatvės pensijos, bet kiek neteisybės įteisinate ir priešiškumo tarp tos pačios socialinės grupės. Su skaudama širdimi turiu balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tampome suplyšusią paklodę ir norime užkloti ja visą Lietuvą manydami, kad į vieną pusę patempus kitoje pusėje kojos nebus nuogos ir nesušals. Realiai šita Vyriausybė turėjo ne paklodę tampyti, o daryti struktūrines reformas ir rūpintis, kad tame biudžete būtų daugiau pinigų. Ko jokiu būdu nenori suprasti ir padaryti. Aišku, ne socialinės apsaugos ministras kaltas dėl to, kad tų pinigų mažai. Kalta visa Vyriausybė. Todėl, kad jinai nieko nepadarė, kad tų pinigų būtų galima daugiau uždirbti ir sumokėti į biudžetą. Kai kalbate apie tai, kad pasiskolinote iš pensininkų, tai jūs iš tikrųjų iš jų pasiskolinkite. Sumokėkite bent po 2,5 % už paskolintus pinigus – jums suneš milijardus. Bet jūs juos mokėkite, o ne palikite juos nelaimėje. Apie tai pakalbėkime vieną kartą. Iš vienos pusės, valstybė skolinasi iš užsienio fondų po 7 %, iš kitos pusės, jie pensininkams negali nieko sumokėti. Apie tai pašnekėkite ir pagalvokite apie tai, ką jūs padarėte, kad žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti, tada nereikės jokios jūsų pagalbos. Iš tikrųjų tų žmonių, kuriems reikia pagalbos, bus labai mažai, ir galės valstybė visiems padėti. O šiandien, kada bedarbių armiją reikia išlaikyti, kada reikia kitus dalykus daryti, taip, nelieka tų pinigėlių.
Gerbiamasis premjere, užuot gyvenęs iliuzijų pasaulyje, vieną kartą atsistokite ant žemės ir pažiūrėkite, iš ko Lietuva gyvena ir kaip tas turi būti. Visi kiti dalykai, kad ir kiek mes čia tampysim, vienus patenkinsim, kitiems neužteks.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, nors paklodė, kaip sako Kęstutis, ir suplyšusi, ir pinigų mažai, tačiau aš vis dėlto siūlau pritarti šiam projektui ir baigti diskusijas, nes išsamiai ministras D. Jankauskas pasakė apie esamą situaciją, apie socialines išmokas. Taigi kviečiu pritarti šiuo sunkiu momentu. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties mes labai aistringai kalbame, ir man niekaip nesuvokiama ir nesuprantama, kai mes puikiai žinome, ypač jūs, valdantieji, kiek fiziniai asmenys turi šiandien indėlių bankuose. Kodėl Vyriausybė negali priimti sprendimo ir būtent iš mūsų piliečių pasiskolinti? Ne taip seniai Vyriausybė pasiskolino „Snoro“ indėlininkų… atkūrimui su 8,5 metinių palūkanų norma. Duokim, kaip ir minėjo kolega Kęstutis, 3 % ar 2,5 %, ar 4 %, žmonės patikės Vyriausybe, žmonės pasitikės valstybe ir suneš, ir mes galėsime iš tiesų grąžinti tą, ką mes esame nusavinę.
Kita vertus, kodėl aš negaliu balsuoti. Vis dėlto vienai kategorijai mes suradome, o būtent su negalia 73 mln. išskiriam. Mielieji konservatoriai, ar jie galbūt neateina, ar neatvažiuoja už jus balsuoti? Šioje vietoje aš tikrai negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už… Prieš balsavimą dėl… Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad nekiltų paskui jokių nesusipratimų, mes čia su kolegomis A. Kašėta, D. Kuodyte ir kitais norime pasakyti, kad tada 1 straipsnio 2 dalies lieka komiteto formuluotė, tikslesnė redakcija, jie neprieštarauja, kad nesikirstų, ten pora žodžių skiriasi. Tai tiesiog dėl protokolo. Iš tikrųjų tai yra tas pats.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad priimant įstatymo pasiūlymus, kur aš kelis kartus klausiau, ar atitinka, įvyko redakcinių pakeitimų, gali įvykti, ir su tais redakciniais pakeitimais balsuojame dėl formuluočių, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kuomet aš klausiau, ar priimti pasiūlymai atitinka komiteto pirmininko pasiūlymus, taip, ir jie yra dabar suderinti. Techniniu lygmeniu tai yra įmanoma. Viskas. Komiteto pirmininkas viską sutvarkys. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už įstatymo projektą, balsuojantys prieš ir susilaikę… (Balsai salėje) Tai reikėtų … Balsuojame už įstatymo priėmimą.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš – 17, susilaikė 27. Įstatymas priimtas.
16.39 val.
11-10 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir akcinės bendrovės banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo sudarymo“ projektas Nr. XIP-3908. Priėmimas. Dabar aš turiu tekstą. Sakome – priėmimas. Dabar einame pastraipsniui, po to – keturi už.
1 straipsnis. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Visi galėsite išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš, ir tada matysime. 1 straipsnis, kuris sako: „Sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.“ 1 straipsnis. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra? Ar yra? J. Razma kalba prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi 1 straipsnyje ir yra apsisprendimas, ar sudaryti komisiją, manau, ypač po to, kai mes gavome Lietuvos banko vadovo atsakymus į iškeltus klausimus, tai komisijos sudarymo prasmė išties visiškai sumenko. Manau, kad tokios komisijos sudarymas, kad ir kiek jos iniciatoriai puoselėtų gerus tikslus, vis dėlto gali būti ir to nenorint pretekstu kažkokiems papildomiems nestabilumams jautriame bankų sektoriuje sukelti. Aš manau, kad ir be specialiųjų tyrimų komisijų, išnaudodami Seimo struktūras ir jų parlamentinės kontrolės galimybes, mes galime viską išsiaiškinti. Jeigu kažkas turi įtarimų dėl kažkokių korupcijos apraiškų, tai prašau – per Antikorupcijos komisiją gali veikti. Biudžeto ir finansų komitetas dabar turės daugiau laiko, kai nebus projektų srauto, galės normalią parlamentinę kontrolę suaktyvinti. Taigi aš kviečiu balsuoti prieš, nes manau, kad tokia komisija nereikalinga.
PIRMININKAS. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad suprastumėte, kas vyksta, patikslinu. Statutas leidžia prieš pradedant nagrinėti visus pasiūlymus, gautus po įregistravimo, apsispręsti dėl straipsnio, lemiančio nutarimo esmę, tą mes dabar ir darome. Jeigu apsisprendžiama, tada jau nagrinėjame visus gautus pasiūlymus. Štai J. Razma išsakė dėl pagrindinio straipsnio pirmą nuomonę prieš. Nuomonė už – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Atkreipkite dėmesį, kolegos, šiaip ponas J. Razma visą laiką labai tvirtai kalba, kai turi argumentų. Jis kalbėjo labai netvirtai, ir pagrįsti sprendimą nesudaryti komisijos tokiais argumentais yra iš tikrųjų juokinga, kadangi puikiai žinoma, kad komisija turi ypatingas galias, kurių neturi nei Antikorupcijos komisija, nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei kitos komisijos ar komitetai.
Lietuvos banko valdybos pirmininko atsakymai – labai gražu, kad jis atsakė, ir labai gražu, kad sureagavo, bet ar jūs juos skaitėte? Aš juos skaičiau, realiai ten parašyta, kad visi viską atliko gerai, bet kažkodėl pati problema yra labai didelio masto ir palietė daugelį Lietuvos indėlininkų. Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas vadina banko vadovus iš esmės banditais, veikusiais banditiškais metodais, ar ne? Tai jūs man pasakykite, kaip galima Lietuvoje, teisinėje valstybėje, demokratinėje valstybėje, veikti tokiais metodais, esant priežiūros institucijoms? Jos nieko nemato, į nieką nereaguoja, jokių išvadų nepadaro ir t. t.
Taigi, mano supratimu, tikrai yra klausimų, kolegos, į kuriuos mes turime atsakyti, ir nereikia to bijoti. Jeigu bijomasi dėl kokių nors dalykų, kaip valstybės paslapties atskleidimo ar dar kažko, jūs puikiai žinote, kad komisija gali apsibrėžti tą klausimų ratą ir jų tam tikru aspektu negvildenti. Bet yra klausimų dėl to paties banko atsakomybės, tų pačių darbuotojų, tų pačių valdybos narių, kurie prieš keletą metų nematė problemų, o dabar staigiai jas išvydo ir t. t. Todėl tikrai yra apie ką pakalbėti, yra ką išsiaiškinti.
O dabar dėl to, kad nebūtų didesnės panikos. Tai, ką jūs šiandien norėjote, bet, ačiū Dievui, nepavyko apmokestinti palūkanų, kelia kur kas didesnę žmonių paniką, negu siekis normaliai išsiaiškinti, kaip buvo, ir užkirsti kelią kitiems galimiems atvejams Lietuvos istorijoje, jeigu dar tokių pasitaikytų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. Valentinai, balsuojame dėl 1 straipsnio, kuris lemia nutarimo esmę, todėl neplėtojam diskusijų. Kada apsispręsime sudaryti komisiją, tada – vieni veiksmai, jeigu ne, tada bus kitaip. Balsuojantys už balsuoja už 1 straipsnį, t. y. sudaryti komisiją. Balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad tokios komisijos nereikia.
Ką gi, nutarimo 1 straipsniui nepritarta… ir praranda prasmę. Viskas, baigiame nagrinėti šį įstatymo projektą.
Darbotvarkės 1-11 klausimas… (Triukšmas salėje) Kas yra? (Balsai salėje) Kas neveikė? (Triukšmas salėje) Rodykite balsavimo rezultatus ir lentelę dar kartą. Kas įvyko? Gerai, prieikite prie šoninio mikrofono. Gerai. Žodis jums.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matėte, dalyvavau balsavime, o mano balso nėra jūsų bendroje skalėje, todėl prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Net jeigu, balsuojant dėl nutarimo, balsų surenkama po lygiai, nutarimas yra nepriimamas, taip sako mūsų Seimo statutas. Šituo atveju balsavimas įvyko. (Triukšmas salėje) Gerai, Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, na, pažiūrėkite, perėjo visą pateikimo stadiją, svarstymo stadiją, liko priėmimas, mes net iki priėmimo nepriėjome, ir dėl kažkokio lygaus balsų skaičiaus dėl vieno straipsnio, nesurinkus daugumos, iš karto anuliuojamas visas projektas. Ar tai yra iš tikrųjų normalu? Gerbiamieji konservatoriai, ko jūs bijote? Negi jūs visada kalbėdami apie tiesą, apie teisingumą, bijote išsiaiškinti, ar jūs manote, kad to nereikia padaryti? Turi būti balsavimas, ir viskas turi būti taip, kaip turi būti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į jus: kai jūs pirmininkaujate posėdžiui, nelaikykite per ilgai paspaudęs mygtuko viena ranka – labai matyti. Jūs bent jau nešaukite tos daugumos, kad reikia sukviesti į salę, spaudžiant tą mygtuką. Nedarykite šito, nedera. Jeigu įvyko lygus balsavimas, tai reikia perbalsuoti be jokių mygtukų spaudžiojimų. Tai visiškai akivaizdu, ir dabar kalbama apie vieną straipsnį, ne apie visą nutarimą, todėl prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų negaliu atsistebėti kai kurių frakcijų seniūnais, kai Lietuvos banko valdybos pirmininko prašymu pas mane buvo surinkti frakcijų seniūnai ir valdybos nariai. Jums buvo aiškiai išaiškinta, kodėl šiandien nereikėtų būtent tokio mūsų Seimo nutarimo, ir dėl to tuos klausimus, kurie seniūnai kėlė valdybos pirmininkui, jūs visi gavote elektroniniu paštu, taip pat ir atsakymus į tai. Suprantu, kad geriau užsispyrusiai parodyti savo valią, bet jūs pagalvokite apie pasekmes, kai mes kalbėjome ir balsavome dėl gyventojų pajamų mokesčio, kaip jūs čia graudinote visą tautą, kokia gali būti griūtis ir kaip vargšams žmonėms dėl indėlių, palūkanų apmokestinimo bus, ir kokia grėsmė bus bankams. Tas sprendimas, kurį dabar norima padaryti, arba, tiksliau sakant, jūs norite ir prievartaujate dabar posėdžio pirmininką A. Čapliką, kad reikia elgtis kitaip, pažeisti Statutą ir daryti kitaip… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, tikrai prašyčiau elgtis rimtai ir elgtis kaip doriems tautos išrinktiems atstovams ir galvoti apie pasekmes valstybei! (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Kitas klausimas. Dabar pasiruošiame. Kitas darbotvarkės klausimas. Seimo statutas man tai leidžia. (Triukšmas salėje) Registracijos Nr. XIP-3966. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Triukšmas salėje) Įvyko balsavimas. Norite pakartoti balsavimą? (Triukšmas salėje) Negi jūs manote, kad dėl vienos politinės komisijos? Na, įvyko balsavimas. (Triukšmas salėje) V. Bogušį matau.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai balsavau už tai, kad būtų sudaryta komisija. Tačiau mes garbingai demokratiškai pralošėme ir ši komisija nebus sudaryta. Gerbiamieji kolegos, mes gerbiame amžinatilsį Vaclavą Havelą, kuris mirė, bet jis paskutinę kadenciją buvo išrinktas vieno balso persvara. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad tikrai nieko neatsitiks ir tas garas nusileis, nes artėja didžiulis Biudžeto įstatymas. Kad nereikėtų stoviniuoti opozicijai, aš manau, nieko neatsitiks, nes vienas kolega suklydo, kitas nespėjo, perbalsuojame ir einame prie biudžeto.
PIRMININKAS. Gerai, artėja Kalėdos. Dėl šventos ramybės. Sėdam į vietas, balsuosime. (Balsai salėje) Gerai, balsuosime, nebekartokime. Sėdame, balsuojame. Dėmesio! Sėdate, visi grįžtate į savo vietas. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Seimo nario J. Oleko prašymu, nes neva neveikė jo balsavimo kortelė, balsuojame dėl 1 straipsnio. Balsuojantys už… Pradedame balsavimą, ten matysime. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už 1 straipsnį, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog reikia balsuoti kitaip. (Triukšmas salėje) Nešaukite, nereikia pakartoti. Veikia tos jūsų kortelės. Balsuojantys už balsuoja už 1 straipsnį, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Jeigu matysime, kad neveikia, tada žiūrėsime, tada kartosime.
Už – 61, prieš – 44, susilaikė 22. Nepritarta 1 straipsniui. Tinka? Viskas. Kartu nepritarta ir visam nutarimui.
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3963. Svarstymas. Pranešėjas – R. J. Dagys. Kviečiu į tribūną. Pradedame dirbti. (Balsai salėje) Ne?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą… (Triukšmas salėje) Ar galima kalbėti, nežinau?
PIRMININKAS. Pirmininke, atsiprašau. Jūs paprašėte pakartoti balsavimą. Mes pakartojome. Įvyko balsavimas. Jis vėl kuo nors netinka, ar kaip? (Balsai salėje) Žiūrėkite, mes šiandien pusę dienos replikomis po balsavimo keičiamės ir keičiamės. Gerai, po vieną, stovintį prie šoninių mikrofonų, ir daugiau nė vieno kito. Gerai. Prašom. Ponas E. Lementauskas.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkui posėdžio pirmininkui. Seimo Pirmininkė I. Degutienė minėjo, kad jos kabinete buvo svarstoma ir atsakyta į visus klausimus dėl „Snoro“ privatizavimo. Norėčiau sužinoti ir aš atsakymus į tuos klausimus ir manau, kad visi Lietuvos žmonės taip pat norėtų žinoti, apie ką buvo kalbėta pas jus, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
Antras dalykas. Aš esu įsitikinęs, kad „Snoras“ būtų veikęs dar artimiausius 200 metų. Ir nepriiminėti sprendimo (posėdžio pirmininkui dabar taikau), nepriiminėti bendro sprendimo dėl komisijos sudarymo, o manipuliuoti ir žaisti atskirais straipsniais, manau, yra mažų mažiausiai negarbinga.
PIRMININKAS. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Kalbėsiu dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Algi Čaplikai. Jeigu jūs norite įvesti destrukciją, kad visa opozicija išeitų iš salės, tai jūs toliau elkitės taip chamiškai, kaip jūs elgėtės iki šiol, laužydamas Statutą, į visus modamas ranka, vaizduodamas didelį viršininką ir nieko neklausydamas. Jeigu jūs norite normaliai dirbti, būkite geras, jūs ten sėdite, pagal Statutą turite vesti posėdį, o ne užsiiminėti tuo, kuo jūs norite. Gerai pagalvokite, ko jūs siekiate, nes panašu, labai nedaug trūksta, jūs pasieksite.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad ne fizinio smurto. Prašom, žodis jums. Prašom, pone Pauža.
B. PAUŽA. (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai ir pirmą kartą, ir antrą kartą balsavau. Nežinau, kodėl manęs nerodo. Visą laiką būnu salėje ir balsuoju.
PIRMININKAS. Prašom. Ratą kartojame. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti ir opozicijos lyderiui, kad posėdžio pirmininką Seimo salėje reikia gerbti, nes tai yra kaip teisėjas krepšinio ar futbolo aikštelėje. Todėl posėdžio pirmininko įžeidinėjimas Statute yra netoleruojamas, ir aš raginčiau išsakyti pastabą opozicijos lyderiui.
Antras dalykas. Opozicijos lyderiui ir jo kolegoms norėčiau priminti, kad jūsų partija per Prezidento rinkimus, rodos, 2003 m. sąmoningai sukėlė bankų krizę ir daugiau tokių dalykų mes raginame nekartoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis. Ir jau baigiame.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, daug paprastesniais klausimais paprastai būdavo sudaromos komisijos ir ne vienos tokios komisijos iniciatoriai būdavo patys konservatoriai. Jūs pažiūrėkite, kokią žinią nusiuntėte visuomenei! Kad valdžia, valdančioji dauguma, dar kartą susitarė uždangstyti visus, nieko nebekaltinti, kaltų nebeieškoti, nuleisti visus indėlininkus, kaip sakoma, palaidoti jų pinigus ir visiems viskas yra gerai. Ar iš tikrųjų yra gerai?
PIRMININKAS. aš pirmininkauju remdamasis Statutu. Statute posėdžio pirmininkui suteikta teisė kartoti balsavimą ar ne. Balsavimą mes pakartojome. Suprantu, kad jūs nepatenkinti, nes pralošėte. Ir niekuo aš čia, pone Valentinai, nesu dėtas. Nepatenkinti. Jei būtumėte laimėję, būtumėte patenkinti. Aš tą suprantu.
16.58 val.
Gerai. Dirbame toliau. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3936(2). Svarstymas. Tribūnoje – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad mes susikaupsime svarstydami šį įstatymo projektą, nes jis iš tikrųjų kėlė daug įvairiausių vertinimų, kontroversiškų vertinimų ir viešojoje erdvėje, ir diskutuojant tarpusavyje. Komitetas svarstė ne vieną pataisą, kurią pateikė įvairūs Seimo nariai arba jų grupės. Aš pateikiu jums tokį kompromisinį sprendimą, už kurį balsavo 7 komiteto nariai už.
PIRMININKAS. Gerai. Diskusija. Kiek skiriame laiko diskusijoms? Pagal darbotvarkę numatyta 15 min. Tinka? Kaip ir šiandien visą laiką būdavo. 15 min. diskusija, suteikiant teisę kalbėti frakcijų vardu užsirašiusiems. Gerai. Dabar frakcijos vardu pirmasis užsirašė kalbėti P. Auštrevičius. P. Auštrevičius kviečiamas į tribūną kalbėti Liberalų sąjūdžio vardu. Jūs norėtumėte ką nors kalbėti? (Balsai salėje) Kaip? Kokių motyvų? Motyvų nėra. (Balsai salėje) Palaukite, na, klausykite, aš… Daili, gerbiamieji, skaitykite Statutą, negi mes dabar svarstydami kalbėsime apie viską, visada ir bet ką. Na, jūs irgi gerbkite mane ir Statutą. Tokiu atveju mes niekada iš tos salės neišeisime. (Balsai salėje) Gerai. Prašau, Petrai.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega Daili, aktualiau kalbėti apie pensijų reformą. Siūlau koncentruotis į kitą klausimą.
Mielieji kolegos, nors ir kaip būtų nesmagu, bet tenka konstatuoti, kad pensijų reforma Lietuvoje vyksta vėl neaptarus ir nesutarus. Deja, bet atsitiko taip, kad pastarieji siūlymai dėl antrosios pakopos įmokų mažinimo teikiami gana chaotiškai, nematant, kur ir kaip judės pensijų kaupimo reikalai Lietuvoje. Vargu ar pateisinamas toks veiksmas, nes jis sukurs daug ir chaoso, ir neaiškumo, ypač artimiausioje ateityje.
Kolegos, tiek daug dėta pastangų 2001, 2002 ir netgi 2003 metais formuojant pasiūlymą, jį priimant, įteisinant ir vėliau viešinant. Į kolektyvus ėjo bankų atstovai, aiškindami pensijų reformos pasirinkimo aplinkybes. Vyko kalbos individualiai, galų gale pasirašytos sutartys leido pradėti pensijų reformą. Dabar mes, kolegos, sukame apskritai nuo 2002 metų sprendimų ir atrodytų, kad pastarųjų devynerių metų laikotarpis praėjo perniek, nedarome jokių išvadų ir nepasiūlome jokios realios alternatyvos.
Vėlgi, kolegos, demografai ir sociologai faktiškai turi vieną nuomonę. Demografinė situacija šalyje yra nepalanki, tačiau ji bus netgi nepalankesnė po 10 ir 15 metų. Kas galvoja apie tai? Kas rengia sprendimus, kurie suteiks galimybę šiai valstybei ir pavieniams asmenims priimti geriausius sprendimus, kurie galės iš tikrųjų kompensuoti tą pablogėjimą, kurį visi numato, ir, ko gero, taip ir atsitiks. Jeigu mes to nematome dabar, iš esmės negalime sakyti, kad priimame optimalius sprendimus.
Vyrauja gana įdomus mitas, kad apskritai labiausiai dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemos kažkodėl laimi jos valdytojai, o ne turėtojai. Taip, iš tikrųjų valdytojai uždirba tam tikrus pinigus, taip, galbūt šiuo metu esantis antrosios pakopos pensijų reguliavimas nėra geriausias, bet tvarkykime šitą reikalą, o ne bauskime turėtojus. Kodėl mes visuomet darome tokius radikalius sprendimus, kurie iš esmės baudžia ateities pensininkus tariamai per pensijų reformos tvarkymą?
Kolegos, jau šiuo metu, noriu konstatuoti, jeigu imsime vidutinio darbo užmokesčio turėtoją, per metus, pabrėžiu, sumažinus šiuo metu antrosios pakopos pensijų įmokas nuo 5,5 % iki 2 %, toks asmuo apytiksliai netenka 890 Lt. Kažkodėl niekas apie tai nekalba. Iš esmės antrosios pakopos pensijų turėtojai turėtų didžiai susirūpinti. Vyksta jų lėšų nusavinimas, jau įvykęs, bet panašu, kad ateityje jie apskritai bus pastatyti į tuščią kampą.
Kolegos, netrukdysiu jūsų per ilgai, leiskite man apibendrinti ir pasakyti keletą išvadų. Iš esmės mes turime konstatuoti, kad šios valstybės pensijų mokėjimo pajėgumai ateityje tik mažės. Jeigu mes nedarome atitinkamų sprendimų, atitinkamų pensijos sistemos pataisymų, aš nematau jokio išsigelbėjimo. Iš esmės negalime pateisinti pensininkų diferencijuoto skirstymo. Dabar, beje, ši nuomonė vyrauja ir, atrodo, ji pateisinama. Taip negali būti. Kaip minėjau, ši problema ateityje tik sunkės, todėl mes nepagrįstai atidėliojame šio klausimo svarstymą. Man iš tikrųjų sunku pateisinti politinį šūkį „Visi į pensiją dabar, nes rytoj bus per vėlu!“ Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar A. Melianas frakcijos vardu.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū, pirmininke. Išties jau ne vieną kartą diskutavome dėl šio įstatymo ar jo galimų variacijų. Daug argumentų yra išsakyta, daug požiūrių į ekonomiką, į rezultatus, nuosavybės teises ir t. t. Turime skirtingas nuomones, bet keleto dalykų turbūt niekas nepaneigs.
Įvyko negeras dalykas, kad yra supriešinami dabartiniai pensininkai ir ateities pensininkai. To mes neturėtume sau leisti, nes vis dėlto nėra taip, kad ateities pensijos yra mokamos sąskaita dabartinių pensininkų. Buvo priimta tokia reformos formulė, kad dalis įmokų, kurias moka dirbantieji, pabrėžiu, pervedamos į jų privačias sąskaitas, dirbančiųjų privačias sąskaitas įvairiuose pensijų fonduose. Tai yra ne į pensijų fondus. Jie tik valdo investicijas, o iš tikrųjų – į asmenines žmonių sąskaitas. Buvo nuspręsta, kad tai bus daroma iš tų mokesčių, kurie ateina į „Sodrą“, bet tai yra tų žmonių, dirbančių žmonių, mokesčiai.
Viską laiką ir aš kalbėjau, ir mano kolegos kalbėjo apie būtinybę kompensuoti tuos „Sodros“ praradimus iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, iš Privatizavimo fondo, ypač tuo metu, kai buvo privatizuojamos didžiosios Lietuvos įmonės. Nuolat buvo kalbama apie tokią būtinybę. Ir šiandien apie tai kalbama, mes svarstėme pensijų sistemos reformos įstatymus, tai yra naują paketą, kaip ją reikėtų tobulinti. Blogai, kai diskusijose, įvairiose kalbose mes girdime tą supriešinimą. Reikia rūpintis dabartiniais pensininkais, bet jokiu būdu neturime pamiršti ir ateities galimų problemų arba dabar dirbančių žmonių ateities pensijų.
Antra. Daug kartų buvo kalbėta apie Estijos pavyzdį, kad Estija taip pat mažina įmokas į pensijų fondus. Tačiau yra esminis skirtumas. Estija sumažino, bet Estijos Vyriausybė pasakė, kad po tam tikro laiko, rodos, po dvejų metų, viską atkurs. Ir šiandien jie tą jau padarė. Nuo kitų metų pirmą kartą po ilgo laikotarpio Estija numatė savo biudžeto deficitą, ir kaip tik dėl to, kad bus atkuriamos visos prieškrizinio lygio – 6 % įmokos, ir dar iš karto bus sumokėta kompensacija.
Štai čia yra rimtas Vyriausybės ir valstybės požiūris į savo žmones, ypač į savo dirbančius ir mokesčius mokančius žmones.
Kaip pas mus? Vieną kartą sumažinome nuo 5,5 % iki 3 %. Buvo pažadėta, kad bus atkurta. Nebuvo atkurta. Antrą kartą buvo sumažinta, ir dabar vėl buvo noras sumažinti trečią kartą. Tai kur bus pasitikėjimas valstybe ir jos reformomis? Tikrai neturėtume to leisti. Man nepatinka, kad šiame įstatyme vis dėlto įmokos sumažinamos, nors ir 0,5 %, bet tai vėlgi kelia nepasitikėjimą mūsų valdžios sprendimais.
Bet dėl politinio kompromiso, dėl to, kad nebūtų visiškai sužlugdyta pensijų reforma, kuri, kaip čia jau buvo teisingai pasakyta, yra ateities socialinio draudimo sistemos… Daugelyje valstybių, beveik visose, tiesa, įvairiomis formomis, Švedijoje – viena forma, Didžiojoje Britanijoje – kita, ne tik Centrinėje, Rytų Europoje ir Lotynų Amerikoje, kaip kai kas čia sako, daroma, nes nieko kito pasaulis negali sugalvoti, kaip vis dėlto po truputį dalį socialinio draudimo sistemos pervesti į kaupiamąją sistemą. Taigi pritarkime dėl politinio kompromiso tokiam įstatymo projektui, nors jis nėra geras. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau iš karto sugriauti vieną mitą, kurį čia visą laiką skleidžia liberalai, kad tie, kas siūlo sumažinti įmokas, tai paprasčiausiai naikina pensijų antrosios pakopos kaupiamuosius fondus ir visą reformą.
Gerbiamieji, noriu pasakyti, kad mes siūlome sunkiu laiku nepervesti kol kas į pensijų fondus. Pensijų fondai neuždaromi, jie… aš po to pasakysiu jų ekonominius rodiklius aštuonerių metų ir tada bus galima įsitikinti, kaip jie dirba. Tai pirmas dalykas, jokio uždarymo nėra, yra siūlymas mokėti mažiau. Antras dalykas, dėl svarstymo komitete. Tai dar kartą parodo, koks yra blaškymasis valdančiosios daugumos. Ateina, paprašo, reikia, pasirašom, pasirašo ir visi iš dešinės, beveik, išskyrus liberalus. Nespėja gaidys tris kartus sugiedoti, pasikeičia staigiai nuo 0 į 1,5 ir visi vėl savo pačių priimtus nutarimus naikina. Tai tas blaškymasis, aiškios pozicijos neturėjimas ir siutina Lietuvos žmones, kurie mato ir klauso, ką mes čia darome. Tai turėkite vieną nuostatą, ką mes darome. Ar tikrai protingas žmogus šiandien investuos į verslą, kuris dirba, na, sakykime, nelabai gerai? Aš jau nesakau, kad blogai, bet nelabai gerai. Atsiimdamas iš savo vaikų, iš neįgalaus tėvo, iš bedarbio sūnaus, bet duodamas pensijų fondams, o gal jie ten stebuklą padarys. Tai aš sakau, kad stebuklų nebūna. Žiūrėkime, kokie reitingai visų valstybių ir kur mes galime investuoti tuos pinigėlius. Taigi nėra.
Žiūrėkite, kas darosi viešajame eteryje. Važiuoji įsijungęs radijėlę, klausai Lietuvos radijo – kas 15 minučių močiutė džiaugiasi, kad ją išlaiko jos vyresni vaikai, ir kaip ji norėtų, kad jie toliau pervestų į pensijų fondus, tiesiog maldauja kas 15 minučių. Man kyla klausimas: ar ne iš tų pačių mokesčių mokėtojų pinigų ši reklama užsakyta? Aštuonerius metus dirbame nuostolingai, o po to pasakome, chebra, žiūrėkite, kaip mes čia gerai dirbame, nes čia Seimas svarsto įstatymų projektus ir gali mums sumažinti mūsų versliuką neblogą. Dabar, aišku, ta diskusija davė teigiamų poslinkių, nes prirašyta, šiandien jums išdalino tikrai, atsiuntė paštu, bet A. Melianas čia mums išdalino. Pasižiūrėkite, kas pasirašo. Štai atkreipkite dėmesį, kas pasirašo. Pasirašo Laisvosios rinkos institutas, Pensijų fondų dalyvių asociacija, Bankų asociacija, Verslo konfederacija, Analitikų asociacija. Na, suraskite, sakykime taip, ne viršininką, nesakysiu, ne viršininką, kuris asmeniškai būtų sudomintas tokio įstatymo buvimu, nes iš to padaro biznį. Sakau, pliusų jau yra.
Pacituosiu Pensijų fondų asociacijos laišką, kurį siuntė mums į komitetą. Jau jie nesako, kad „Sodra“ – pelkė ir liūnas, kurį reikia paprasčiausia užraukti, jie sako, kad ir „Sodra“, ir pensijų fondai nėra iki galo saugūs. Akurat, mes šitą suprantame ir su viskuo sutinkame. Bet ką jie teigia toliau? Cituoju štai apie jų veiklą: pensijų fondai nepraranda pinigų, 2011 m. gruodžio 2 d. duomenimis, iš „Sodros“ į pensijų fondus yra pervesta 3 mlrd. 956 mln. Lt. Na, 3 mlrd. 9 mln. Lt. Fonduose buvo 4 mlrd. 90 mln. Lt ir dar 55 išmokėti. Jeigu jūs padarysite paprastą aritmetinį veiksmą, tai jūs pamatysite, kad per aštuonerius metus pensijų fondai net uždirbo 100 mln. Lt., bet savo valdymui išleido 400. Kai sakome, ar nuostolingai, ar pelningai dirba, na, tai pažiūrėkite, kad valdymui išėjo keturis kartus daugiau, negu uždirbo. Jeigu kaip aštuonerius metus, darome prielaidą, jie taip pelningai dirbs ir likusius dar trisdešimt metų, nes mūsų pensijos draudžiamasis stažas lieka trisdešimt metų, dar nepailginome, tai po dviejų su puse tokių ciklų, jeigu uždirbs 400 mln. Lt, tai bus labai gerai. Tai čia būsimoji mūsų pensija ir mes galvojame dėl to išplauksime.
Ką rašo, sako toliau, kad pensijų fondai, kaupimo sistema nepasiteisina, ir duoda labai gerą Čilės pavyzdį. Štai Čilėje trisdešimt metų tas biznis buvo, rezultatai, patys teigia, – Čilėje, kur pensijų fondai veikia trisdešimt metų, vidutinė dalyvaujančiojo privačioje pensijų sistemoje pensija siekia net 700 Lt. Net 700 Lt, šiandien, po trisdešimties metų! Bet turėkime omeny, kad ten „Sodros“ nebuvo ir visi pinigai ėjo į pensijų fondus, ir jie per tuos trisdešimt metų pasiekė tai, kad pensija yra mažesnė, negu po dvidešimt metų nepriklausomos Lietuvos „Sodros“ pensija, kuri šiandien yra 860 Lt. Jie sako, kad nedalyvaujantieji gauna 250. Tai mūsų socialinė išmoka, kuri yra 315, arba šalpos pensija, kuri yra 330 Lt, yra didesnė. Bet šie žmonės dirbo ir kažką darė, jie neturi draudžiamojo stažo. Čilėje pensijų fondai bankrutavo. Tai mes norime eiti tuo keliu, kuris veda į aklagatvį.
Todėl dar kartą pakartosiu. Gerbiamieji kolegos, čia principinis klausimas, ar sunkmečiu mes toliau pervedame pinigus vien dėl to, kad to nori liberalai? Kas gali paneigti? – kaip sakė garbus politikas. O štai visai neseniai balsavome dėl globos, rūpybos išmokos neįgaliesiems – mažiname, vaiko pinigus – mažiname, bedarbio pašalpas – mažiname, ligos išmokas – mažiname, o pensijų fondams mirsime, bet pervesime. Tai, gerbiamieji, jeigu toliau taip mes mylėsime mūsų tautą ir toliau rašysime tokius laiškus, ir užsakysime reklamą per radiją, kad pensijų fondai mus išgelbės, tai aš manau, kad kuo daugiau rašo ir siunčia tokių laiškų, tuo labiau norisi tuos pensijų fondus pridaryti. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik nešaukite, 15 minučių, skirtų diskusijai, baigėsi. (Balsai salėje) Ne, žiūrėkite, nešaukite. Mes sutarėme, kad asmenys, užsirašę kalbėti frakcijos vardu, kalbės 15 minučių. Dabar frakcijos vardu yra užsirašę kalbėti trys žmonės: J. Veselka, taip mane informavo, ponas R. J. Dagys ir ponas G. Songaila. Trys žmonės. Buvome sutarę dėl 15 minučių, ir diskusija baigta. Tačiau lieka trys asmenys, kurie kalba frakcijų vardu, todėl suteikiame jiems žodį ir baigsime diskusiją. Tinka? Kviečiu J. Veselką į tribūną.
Taip, V. P. Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties svarstome 0,5 mlrd. Lt svarbos turtą, pasiskolinimus ir visus kitus dalykus. Svarstome be galo sunkų ir svarbų klausimą. Nežinau, kodėl, pirmą kartą… Aš ne pirmi metai Seime, bet pirmą kartą mes pasiekėme tokį rezultatą, kad diskusijas tokiais svarbiais, sunkiais klausimais sutrumpiname iki 15 minučių. Jūs paaiškinkite man nors kokią logiką. Čia ne ypač svarbus klausimas? Kokiu Statuto punktu galima vadovautis, kad galima būtų taip sumenkinti diskusijas tokiais klausimais? Bent jau visos frakcijos… Bet dar kartą klausiu, taip galima dėl bet ko nubalsuoti.
PIRMININKAS. Na, gerbiamieji, dar kartą… Aš paklausiau Seimo, visi sutarė dėl 15 minučių, niekas neprieštaravo, ir vėl jūs savo nepasitenkinimą akumuliuojate į mane vieną. (Balsas salėje: „Visada taip būna.“) Aš suprantu, aš įpratęs. Prašau, žodis jums.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klausantis diskusijų, ypač per radiją, televiziją, kai dabartiniai pensininkai prašo, kad būtų pervedama į privačius fondus, kad mums tegul sumažina, tai aš pasakau, nėra geresnio kolonizavimo būdo, kaip per pinigus. Perėmė tas sritis, kurios tvarko finansus, pasamdai klerkus ir jie nepaisydami tautybės dirba tarptautinėms finansinėms korporacijoms, o tauta niekur nedings. Ir dabar paaiškinsiu, kodėl mano tokia pozicija. Gerbiamieji kolegos, pasakykite, kas sukelia krizes? Štai iš pradžių dideli muilo finansiniai burbulai. Kas padaro? Vyriausybės? Pakartoju, ne Vyriausybės. Vyriausybės tik įtikėjo ideologija, kad privatus verslas, ypač globalios finansinės tarptautinės korporacijos, rūpinasi visais. Melas – jos rūpinasi tik savimi. Štai sukelia baubus, paskui krizes, valstybė, surinkusi mokesčius, perveda jiems grynuosius, prakaituotus pinigus, o rezultatas – žiūri, žiūri, praeina aštuoneri metai, o nieko neuždirbta. Vidutiniškai – 0,17 % per metus jie padidėjo, bet infliacija tuo metu, per tą patį laikotarpį – vidutiniškai 4,5 % per metus. Taigi pradirba pinigus. Dabar atsistoja iš tos globalistinės pusės ir sako: „Sodrai“ jau krachas, o štai privatūs fondai išgelbės būsimus pensininkus. Faktai rodo visai ką kita. Dar pabrėžiu, net ir globalizmo sąlygomis valstybės išliks ir valstybėse dirbančių žmonių bus, nepaisant kai kurių norų valstybes išnaikinti ir atiduoti finansinėms korporacijoms finansus tvarkyti, tada 1 mlrd. geras, o 7 ar 8 vergai. Todėl, gerbiamieji kolegos, tas jūsų parengtas kompromisas tai yra galimybė, kad tik dar mažiau, nuraminti visuomenę: štai ir jums šiek tiek atseikėjom, bet pagrindinę dalį paliekam, bet ne dėl to, kad net būsimiems pensininkams atidėtų, o kad valdantieji, toms finansinėms korporacijoms kur atstovauja, kad jie gautų geras algas. Jeigu krizė, tai krizė. O žiūrėkite, ką sako Tarptautinio valiutos fondo vadovė – laukia XX amžiaus pradžios recesija. O tada, gerbiamieji, pirmiausia visi tie fondai ir lėks. Jūs pažiūrėkite, kas bent domėjotės ir bandėte tuose fonduose dalyvauti, pasižiūrėkite, jau treti metai minusas ir jis didėja. Svyruoja arba didėja. O kai pasižiūri, kai vakar sužinojom, kad, pavyzdžiui, JAV rezervų sistema atspausdino ir išdalino 7,7 trilijono dolerių savo komerciniams bankams remti, o tų, kurie uždirba pinigus, atiduoti tarptautinėms korporacijoms, paskui patys skolinasi su 9 %, 7 %, 6 %. Šitokia politika, jie galvoja, štai kas išgelbės privačius pensijų fondus, o „Sodra“ gali sužlugti.
Gerbiamieji, galiu pasakyti, jeigu žiūrėtume makrolygiu, Lietuvos žmonės, Lietuvos verslas gana gerai dirba ir uždirba nemažus pinigus. Jeigu mes suvoktume šitą, kad ne tarptautinės korporacijos išgelbės Lietuvą, o valstybės tai pareiga ir valstybė gali padaryti, tai mūsų įsiskolinimai būtų kur kas mažesni, o perspektyvoje iš „Sodros“ gaunama pensija būtų didesnė nei iš privataus pensijų fondo. Gerbiamieji, tuos milijardus, kuriuos patikėjome per privačius pensijų fondus, per banko rezervus, per indėlių kaupimo fondus, jeigu mes kaip valstybė jais disponuotume tiems patiems tikslams, minimum jie galėjo per metus kasmet augti 3 % į Vyriausybės… skaičiai… ir plius keliais milijardais ar net keliolika būtų sumažinta valstybės skola. Mes galėtume didžiuotis, kad turime valstybę, kuri sugeba su savo pinigais tvarkytis. Dabar atiduodam pusvelčiui uždirbtus Lietuvos žmonių pinigus tarptautinėms finansinėms korporacijoms, o paskui iš jų skolinamės milžiniškas sumas ir rėkiam: valstybė bankrutuos, „Sodra“ bankrutuos. Jeigu šitaip darysim – bankrutuosim, o jeigu darysim ir galvosim, kad Lietuvos uždirbti pinigai pirmiausia turi tarnauti tiems žmonėms, kurie jau baigė savo aktyvią gyvenimo veiklą… Žinokite, kad „Sodra“ taip apskaičiuojama, čia susitarimo klausimas. Galėtume skaičiuoti pagal sukurtą turtą. Mūsų karta sukuria milžinišką turtą – 10 % nuo turto vertės ir gyventume kaip karaliai, o jaunimas – susikurkite ir nuo sukurto turto mokėkite sau pensijas. Taip būtų teisingiausia. Deja, visur priimta kitaip, todėl yra šitas santykinis apskaičiavimas ir ne dėl dabartinių pensininkų mes rūpinamės, bet ir dėl tų, kurie ateityje ateis. Bus stipresnė valstybės ekonomika, mažiau skolinamasi ir ateityje pensininkams bus didesnės pensijos, o „Sodra“ tikrai neprapuls ir neišnyks. Ačiū.
Todėl siūlau nepritarti tam 0,5 %, nes čia tik pamaitinti šituos administratorius. O kaip buvome nutarę – 2 % 2012 m. nebepervedame. Nulis.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarstome labai svarbų, sudėtingą klausimą ir turime nepamesti tikslo, dėl ko mes jį pradėjome svarstyti. Mes jį pradėjome svarstyti tam, kad nuo Naujųjų metų galėtume visiškai atkurti socialinio draudimo pensijas. Dėl to iškilo ir pervedimų į pensijų fondus problema. Norėčiau, kad mes, jeigu iš tikrųjų rimtai kalbame apie visas draudimo sistemas, tiesiog nustotume vienas kitam sakyti netiesą. Tiek viena sistema, tiek „Sodros“ sistema, tiek kaupiamoji sistema yra valstybinė sistema. Jinai išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Nėra šitose mūsų sistemose nė lito privačių, naujai įdėtų pinigų, jų ten nėra. Yra mokesčių mokėtojų pinigai. Tai yra viena. Viena dirba solidarumo principu, kita kaupiamuoju principu. Solidarumo principas garantuoja perskirstymą tarp dirbančių ir nedirbančių, sakykim, duonai. Kaupiamasis, jeigu ekonomika gerai vystosi, galbūt duos prieaugį. Tai yra viena.
Antra. Nėra priešpriešos nei tarp „Sodros“, nei kaupiamųjų fondų dėl ateities. Mūsų pensijų reformos metmenyse numatyta, kad bus derinamos abi sistemos, ir, beje, 80 % numatyta gauti iš „Sodros“. Tai irgi ateities pensininkų pinigai. Nekartokite mitų, kad tai yra kažkokia priešprieša prieš ateitį, nes didumą savo pensijos žmonės gaus iš „Sodros“. Jeigu gerai seksis, bus ekonomikos augimas, galbūt ta dalis bus mažesnė, pensijos, o fondai labiau užaugs. (Balsai salėje) Taip. Yra tokia galimybė ir dėl jos mes diskutuojame.
Toliau. Estai, mes naudojame kaip pavyzdį, kaip tik turi priešingą sistemą. Ten žmonės rizikuoja savo pinigais, o valstybė jiems primoka. Nieko bendro mūsų kaupiamoji sistema su Estija neturi. Taip numatyta mūsų reformos metmenyse, kad mes galbūt pradėsime taikyti tokią sistemą. Kai mes diskutuosime apie reformos metmenis ir pensijų fondus, tada mes ir apsispręsime, kaip toliau darysime. Todėl tikrai netoleruotini dalykai.
Dar mažiau, čia negaliu susilaikyti nepasakęs pastabos. Dar nematytas atvejis, kai už valstybės pinigus išlaikomos organizacijos, o juk privatūs kaupiamieji fondai yra tik privatūs vadybininkai, nes valstybė į akcijas neinvestuoja, jie už valstybės pinigus nusisamdo reklamą ir veikia įstatymų leidėjus per reklamą, per Nacionalinį radiją ir televiziją. Dar tokio atvejo nėra buvę, kad valstybės pinigais būtų finansuojama antivalstybinė reklama. Taip negali būti. Jeigu jie už save agituoja, tvarka, bet tegu nedaro spaudimo Seimui ir kitoms valdžios institucijoms. Todėl siūlau atsisakyti tų visų nereikalingų dalykų, kurie mums iš tikrųjų neleidžia pasiekti kompromiso. Taigi valdymo išlaidos, kurias patiria fondai, iš tikrųjų dažnai yra gana didelės. Nesakydamas, kur kiek kas gauna, galiu pasakyti, kad pagal mano oficialius šių metų rugsėjo mėnesio duomenis, tai ne gyvybės draudimo, truputį daugiau apima, ne tik šiuos fondus, atlyginimą nuo 5 tūkst. iki 9 tūkst. gauna 412 asmenų, nuo 9 tūkst. iki 11 tūkst. – 54, nuo 11 tūkst. iki 20 tūkst. – 65, o per 20 tūkst. – 28. Ar jūs matėte tokius atlyginimus kitose draudimo įstaigose? Čia yra taisytinų dalykų, kuriuos mes turime taisyti. Matydami negalime toliau palikti tos situacijos, bet vėlgi grįšime prie pagrindinio įstatymo ir tada tuos visus dalykus sutvarkysim su jūsų valia.
Taigi siūlau tikrai ieškoti sprendimo, nes pagrindinis dalykas, kaip ir minėjau, ieškoti sutarimo derinant tas sistemas tam, kad būtų atkurtos „Sodros“ pensijos. Komitetas rado tokį sprendimą. Tos pinigų sumos, šalia dabar nubalsuotų mūsų įstatymų, turėtų užtekti atkurti pensijas. Toliau dėl tų dalyvių, dėl likimo galėsime apsispręsti, kai įstatymo projektai bus čia ir dėl jų diskutuosime. Iš tikrųjų sunku prognozuoti ir dabar pasakyti. Aš asmeniškai skeptiškai žiūriu dabar į investicijas į kaupiamuosius fondus, kiti žmonės žiūri optimistiškai į tas investicijas. Situacija Europoje pesimistinė, niekas nežino, kas toliau darysis, investuoti į obligacijas lyg ir neracionalu. Kiti mano, kad tos obligacijos (…) vėliau. Tas komiteto siūlymas leidžia pasiekti pagrindinį tikslą, tai yra kompromisinis siūlymas. O visus kitus pasiūlymus mes svarstysime tada, kai grįšime prie pagrindinių mūsų įstatymų, apibrėžiančių tolesnę fondų veiklą. Ir tikrai siūlau siekti to kompromiso, nepametant pagrindinio mūsų tikslo, dėl ko mes pradėjome šitas diskusijas, – dėl socialinio draudimo pensijų atkūrimo nuo kitų metų sausio 1 d.
PIRMININKAS. Paskutinysis kalbėtojas – G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, pradėsiu nuo prieš mane kalbėjusiojo minties, kad mes grįšime kada nors prie naujos sistemos. Apie tai kalbama jau dveji metai ir niekaip prie jos negrįžtama.
Aš norėjau pristatyti savo idėją. Manau, kad ta idėja yra įdomi ir turėtų būti įdomi svarstant šią problemą: ar yra, ar nėra konflikto tarp dviejų modelių, pirmo, kai iš bendrojo tarifo finansuojami dabartiniai pensininkai, ir kito, kai dalis to tarifo, pusantro ar du procentai, dedama savo paties pensijai ateičiai. Tas konfliktas, aišku, yra.
Ir kaip dabar iš tos situacijos išeiti? Ar padaryti taip, kad visi pradėtų kaupti, ar padaryti taip, kad niekas nekauptų? Pasiūlymas būtų toks, kad galbūt ar pusantro procento, ar du procentai, kaip čia Seimas nuspręs, kad nebūtų mažinamas bendrasis tarifas, o būtų padidinamas tuo procentu. Tai yra kad žmogus, kuris nori kaupti, ir sumokėtų didesnį tarifą. Tokiu būdu ir visa pensijų kaupimo sistema bus išsaugota, ir bus sutaupyti tie 384 mln. Lt, kaip čia skaičiuojama. Dabar ar nebus pažeisti lūkesčiai, kad mokėjome vieną tarifą, o dabar, jeigu norėsime kaupti, turėsime staiga mokėti didesnį tarifą? Būtų pažeisti dalies žmonių lūkesčiai.
Ir todėl yra antras pasiūlymas, kad jeigu nori išeiti iš šitos sistemos, žmogus galėtų išeiti iš tos sistemos ir nekaupti. Tai yra taip, kaip dabar iš vieno pensinio fondo į kitą pensinį fondą žmogus gali išeiti, atskaitant 0,2 % administracinių išlaidų, taip jis galėtų ir iš to pensijų kaupimo fondo išeiti į valstybinę „Sodros“ sistemą su visais pinigais, su visu pensijų turtu išeiti į valstybinę „Sodrą“ su tais pačiais 0,2 % atskaitymų. Ką mes gautume? Mes galbūt gautume jau ne tą 400 mln. Lt sutaupymą, bet jeigu, pavyzdžiui, bent 25 nuošimčiai tų žmonių, kurie dabar yra pensijų kaupimo sistemoje, išeitų iš tos sistemos ir sugrįžtų į „Sodrą“, mes galimai gautume 1 mlrd. Lt „Sodros“ deficito sumažinimo. Sumažintume taip pat ir riziką, nes nežinia, kas su tais pinigais pasaulyje dedasi.
Tikrai siūlyčiau atsižvelgti į šituos pasiūlymus, kuriuos pateikiau. Teisės departamentas pateikė įdomių pastabų, į jas atsižvelgiau, nes dar prieš metus laiko įstatymo projektas mano parengtas buvo ir įregistruotas. Iš dalies buvo į jį atsižvelgta, kai buvo gairėse pasakyta, kad žmogus vieną kartą turės galimybę iš tų pensijų kaupimo fondų išeiti, bet šitame įstatyme tai nenumatyta. Mano siūlomos pataisos kaip tik ir numato vieną kartą išeiti iš tos sistemos. Tai du dalykai: pirma – tarifas, o antra, jeigu manoma, kad čia pažeidžia lūkesčius, žmogus gali iš jų išeiti ir atkurti visą savo numanomą pensijų dydį, tai yra tą, kuris esą turėjo būti proporcingai sumažintas, kai jisai tuos 2 % pervedė į kaupiamuosius fondus.
Siūlyčiau pasigilinti, atsižvelgti, o kadangi mano pasiūlymai buvo šiek tiek pavėluotai įregistruoti, kai bus priėmimo stadija, priėmimo stadijoje už juos balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Diskusiją baigiame. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąją Seimo Pirmininkę. Dabar bus balsuojama beveik dėl pusės milijardo litų, bus balsuojama, ar tie beveik pusė milijardo litų pereis į privačias sąskaitas ir šioje salėje sėdinčių asmenų sąskaitas. Manau, reikėtų mums apsispręsti, ar tai nebus (o tai tikrai bus) privačių interesų derinimo konfliktas. Mano nuomone, tie žmonės, kurie gaus tiesioginę finansinę naudą balsuodami už, turėtų nusišalinti nuo šito sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, kai A. Sysas kalbėjo, tai jis sakė, kad visi tie žmonės gaus kaip tik finansinę žalą. Tai kodėl jie turi nusišalinti, jeigu jie, anot A. Syso, gaus finansinę žalą? Taigi čia niekas negali pasakyti, ar čia bus nauda, ar žala, nereikia tokių dalykų sureikšminti.
PIRMININKAS. Gerai. Svarstymo metu komitete (pirmininke, jūs esate pasiruošęs?) gauti keli pasiūlymai. Pirmasis buvo Seimo narių A. Kašėtos, E. Masiulio ir kitų pasiūlymas dėl 3, 3,5, 2,5 pasiūlymo… Aš kreipiuosi į Eligijų, autorius pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Jūs reikalaujate balsuoti? Sutinkate. Jūs atsiimate savo pasiūlymą.
Seimo narys J. Razma. Jūs reikalaujate balsuoti dėl savo pasiūlymo? Atsiimate savo pasiūlymą? Seimo nariai A. Čaplikas, A. Melianas. Mes atsiimame savo pasiūlymą. Seimo nariai K. Masiulis, E. Masiulis, E. Tamašauskas, G. Navaitis ir kiti. Jų pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies. Projekto pataisų autorius tenkina šis komiteto sprendimas. Taip, aš žiūriu į salę ir kreipiuosi į pasiūlymo autorius. Juos tenkina iš dalies. Ta redakcija, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Viskas sutarta. Čia dėl pasiūlymų balsuoti nereikia. Pritarta. Su komiteto pasiūlymu pritarti Seimo narių pasiūlymui iš dalies. Viskas. (Balsai salėje)
Dar P. Auštrevičiaus pasiūlymai? Štai yra vienas P. Auštrevičiaus pasiūlymas kitame lape. P. Auštrevičius irgi, matyt, atsiima savo pasiūlymą? P. Auštrevičiaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Žodis P. Auštrevičiui.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš įsivaizduoju, kad atsiimti šį pasiūlymą – reiškia sutikti, kad jis yra ne tai kad nepagrįstas, bet pripažinti, kad esi neteisus, deja. Bet aš manau, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą, deja, yra neišvengiamas. Man kažkodėl nekyla noro kalbėti apie ateities Konstitucinio Teismo sprendimą, bet turiu tokią nuojautą, kad jis bus būtent toks.
Todėl, kolegos, aš siūlau, kad Vyriausybė būtų įpareigota iki tam tikros datos… Čia mes galime svarstyti toliau, todėl kreipiuosi į jus. Jeigu jūs turėtumėte pataisų mano pasiūlymui dėl datų, per kokį laikotarpį tų sumažintų pensijų įmokų kompensavimo tvarka turėtų būti įgyvendinta, prašau, aš sveikinčiau tokius jūsų pasiūlymus. Tačiau pasilieku prie savo siūlymo, kurio esmė yra įpareigoti Vyriausybę iki tam tikro laiko parengti antros pakopos pensijų įmokų kompensavimo tvarką.
PIRMININKAS. Dabar V. P. Andriukaitis, matyt, norėtų kalbėti dėl viso? Minutėlę. Komiteto nuomonė. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas numatė pusės procento atkūrimo nuo 2013 m. kompensavimo tvarką. Bet šita tvarka, kuri dabar pasiūlyta gerbiamojo P. Auštrevičiaus, iš esmės griauna bet kokį kompromisinį siūlymą, nes jis siūlo visą pensijų nepervestą sumą laikyti skola automatiškai pensiniams fondams iki galo. Aš nesuprantu, tada komitetui ir man būtų sunku suvokti, kas yra kompromisas.
PIRMININKAS. Dabar V. P. Andriukaitis, matyt, nenori remti P. Auštrevičiaus?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Noriu, noriu.
PIRMININKAS. Norite paremti P. Auštrevičiaus pasiūlymą? Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu paremti. Koks kontekstas? Jeigu P. Auštrevičius sutiktų pridėti, kad taip pat turi būti kompensavimas visų nusavintų pensijų, visų skolų ir žalos atlyginimo. Jeigu P. Auštrevičius sutiks papildyti savo pasiūlymą, kad kalbama apie dabar dirbančių pensininkų nusavintų pensijų dalies kompensavimą, ne tik atkūrimą nuo sausio 1 d., bet lygiai tą patį principą, kompensavimą, taip pat žalos atlyginimą už antikonstitucinius veiksmus, tai aš tada paremčiau P. Auštrevičiaus idėją, kadangi, vienaip ar kitaip, vis tiek Konstituciniame Teisme apie tai mums teks diskutuoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Čia dėl pasiūlymo, Juliau? Taip, prašom. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų 1917 metų revoliucionieriai buvo labai geri optimistai ir tikėjo, kad komunizmą galima sukurti. Gerbiamasis Petrai, iš kur jūs kompensuosite? Na, mažiausiai trejus, penkerius metus ta krizė arba tokia krizinė situacija tęsis. Kompensuoti bus galima tik… arba išmarinti dabartinius pensininkus, arba sumažinti pensijas ir perduoti tarptautinėms finansinėms korporacijoms pralobti dar labiau. Todėl nėra iš kur kompensuoti ir nebus, ponai gerbiamieji! Žiūrėkite realiai! Būkite realistai! Todėl aš siūlau ir nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už remia P. Auštrevičiaus pasiūlymą, balsuojantys prieš arba susilaikę remia komiteto poziciją.
Už – 13, prieš – 41, susilaikė 48. Nepritarta P. Auštrevičiaus pasiūlymui. Gal baikime? Na, gerai. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pone Petrai, būtų gerai, kad teikdami pasiūlymus nurodytumėte iš karto šaltinį, iš kur paimti pinigus, kaip dėl biudžeto.
PIRMININKAS. Gerai. Po svarstymo. Dabar turime balsuoti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui. Vienas – už, vienas – prieš. R. J. Dagys nori kalbėti dėl viso? Ne. A. Melianas nori kalbėti po svarstymo dėl viso įstatymo projekto? Dabar taip. Prašom.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū, pirmininke. Daug argumentų yra išsakyta. Noriu pakviesti visus balsuoti už šį, sakyčiau, kompromisinį pasiūlymą, nors pats norėčiau, kad būtų ir kitoks sprendimas. Taigi už įstatymą.
PIRMININKAS. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pacituoti Seimo nario K. Glavecko žodžius. Pirma paskaitysiu, o paskui pasakysiu, kada jie buvo pasakyti. Jau galime daryti pirmuosius apibendrinimus. Kalbama apie antros pakopos fondus. Deja, vaizdelis nekoks. Neseniai mūsų pensijų sistemą auditavę Pasaulio banko specialistai pabrėžė, kad vidutinis privačių pensijų fondų pajamingumas pernai siekė tik 4 %, t. y. tiek pat, kiek suvalgė infliacija. Iš tikrųjų tai yra per mažai ir nedengia infliacijos. Vadinasi, fondų valdymo kaštai, palyginus su jų pelningumu, yra per dideli. Kitaip sakant, daugiau yra išleidžiama, negu uždirbama. Bet tie pinigai nepapuola pensininkams. Kai kas turi dėl to darbo, kai kas biznio, bet ne pensininkai.
Taigi K. Glavecko žodžiai 2007 metais, ekonominio kilimo laikotarpiu, apie kurį jūs dabar čia visi kalbate, kokie buvo puikūs metai antros pakopos pensijų fondams… O jeigu suvesime bendrą rezultatą iš to, ką mes dabar žinome, čia jau kalbėjo ir gerbiamasis A. Sysas, tai, šiurkščiai tariant, per tą laikotarpį, jeigu mes skaičiuojame 700 tūkst. apsidraudusių, nors formaliai tai yra 1 mln., tai tie žmonės per metus plius gavo 14 Lt pinigėlių. Ir šioje situacijoje, gerbiamieji, kalbėti apie kokias nors pensijas… Atsiminkite, tie 14 Lt, tai dar klausimas, kiek ten suvalgė infliacija. Iš principo tai yra minusas. Ar protingas žmogus, matydamas tokį biznį, į jį kištų pinigus? Tikrai ne! Deja, pas mus yra viskas kitaip. Ir mes sakome: tas blogai, tas blogai, pinigų nėra. O mes juos ir toliau kišame į maišą ir tame maiše mes…
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). …baigiu. Tame maiše mes juos deginame. Štai dėl ko yra tokia situacija.
PIRMININKAS. Laikas! Išjungiame mikrofoną. Ir vėl negerai. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 69, prieš – 33, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkė teikia ypatingos skubos tvarką. Bendro sutarimo nebus, matyt, teks balsuoti. Ar dabar norite replikos? Gerai, Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Šiandien keletą kartų girdėjau, kaip liberalai sakė, kad jie pritaria dėl politinio kompromiso. Būkite sąžiningi ir pasakykite, kad jūs tą padarėte ne dėl politinio kompromiso, bet dėl to, kad tiesiog norite dar šiltai pasėdėti pasyvioje valdžioje po konservatoriais. Gerbiamieji liberalai, aš sakau labai nuoširdžiai, jūs jau šią kadenciją ne vieną kartą išdavėte savo rinkėjus. Ir kas po to gali jumis patikėti?
PIRMININKAS. Žiūrėkite, gerbiamieji kolegos, aš suprantu politines batalijas. Po to jūs pykstate. Bet jeigu dabar neleisiu, tai visi šauksite. Aš matau, kad vėl viskas nukrypsta jau ne į esmę, į tokias politines batalijas, ir mes gaištame laiką tiesiog. Matau E. Masiulį, kuris pasipiktinęs. Gerai. P. Gražulis, E. Masiulis, ir baigiame. Trumpai, Petrai, prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji krikščionys demokratai, konservatoriai, gruodžio 13 d. gerbiamasis premjeras balsavo už tai, kad būtų nulinis tarifas. Taip pat pasisakė ir Seimo Pirmininkė. Kas atsitiko jums, kad jūs taip greitai pakeitėte savo poziciją? Jūs turite politinės valios sumažinti socialines išmokas. Bet jūs neturite politinės valios beveik pusę milijardo litų sugrąžinti į pensijų fondą pinigų. Ir jeigu jūs žengtumėte antrą žingsnį, kam mes tikrai pritartume, jeigu jūs nacionalizuotumėte privačius fondus ir 4 mlrd. Lt pervestumėte į „Sodros“ biudžetą, skylė „Sodros“ biudžete faktiškai sumažėtų 50 %.
PIRMININKAS. Gerai, Petrai, baigiame. Biudžetas laukia.
P. GRAŽULIS (TTF). Būkite atsakingi ir ne tik vargšams žmonėms mažinkite socialines garantijas, bet turėkite politinės valios ir tiems, kurie uždirba žmonių sąskaita, pensijų sąskaita milijonus, taip pat atsakingai valdyti ir naikinti tuos privačius fondus, kurie nieko neuždirba.
PIRMININKAS. E. Masiulis, ir balsuosime.
E. MASIULIS (LSF). Aš tik atsakydamas gerbiamajam Ž. Šilgaliui noriu pasakyti, kad, deja, liberalams nebepavyks šiltai pasėdėti valdžioje, nes A. Zuokas padidino šildymo kainas.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl ypatingos skubos. Balsuojantys už pritaria ypatingai skubai, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog nereikia skubėti.
Už – 68, prieš – 35, susilaikė 19. Pritarta ypatingai skubai.
Ypatingos skubos… yra gautas vienas G. Songailos pasiūlymas, apie kurį čia kaip ir kalbėjo G. Songaila, jis yra daugiau bendras. Tuoj mes suteiksime jums žodį. Jis yra bendras. Jūs jau kalbėjote apie jį, todėl žodis jums. Matyt, mes balsavimo metu apsispręsime, nes čia ir pavadinimas keičiamas, ir kiti redakciniai dalykai. Prašau. Žodis jums, ir apsispręsime, kaip toliau darome.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, čia toks naujas požiūris į šią problemą, ir aš siūlyčiau susikaupti, nes yra siūloma išsaugoti pensijų kaupimo sistemą, bet tik tokiu būdu, kad jeigu žmogus nori kaupti, jo tarifas atitinkamai tuo 1,5 % padidėtų. Jeigu jis nenorėtų toliau tęsti to kaupimo ir jam atrodytų, kad jis mokės per didelį tarifą, jis galėtų iš tos sistemos išeiti taip, kaip šiandien gali išeiti iš vieno pensinio fondo į kitą pensinį fondą, jis galėtų grįžti į „Sodrą“. Grįždamas į „Sodrą“… Jeigu iš tų 4 mlrd., sakiau, nors ketvirtadalis grįš į „Sodrą“, mes galėsime ir tą deficito problemą išspręsti. Čia yra tikrai rimtas pasiūlymas, ir siūlyčiau rimtai į jį atsižvelgti.
Teisės departamentas įvertino šitą teigiamai ir pasiūlė dar patobulinimus, į kuriuos aš atsižvelgiau. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. G. Songailos pasiūlymas. Gintarai, žiūrėkite, dabar balsuojame dėl jūsų pasiūlymo dėl 1 straipsnio, 4 straipsnio 1, 2 dalių pakeitimo. Jeigu Seimas jiems nepritaria, tai tada dėl kitų pasiūlymų nebalsuojame, taip susitariame?
Dabar yra norinčių kalbėti už G. Songailos pasiūlymą. V. P. Andriukaitis nori už pasiūlymą. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis pirmininke, taip, gerbiamieji kolegos, išties tai būtų tiesus ir aiškus atsakymas, ką reikėtų daryti. Kitaip sakant, nusiųstume žinią kiekvienam apsidraudusiam, kad jis gali pats apsispręsti pasididinti tarifą su viena sąlyga, kad jis toliau tęsia šitą savo riziką būti privačiuose kaupiamuosiuose fonduose. Tačiau jeigu jis nenori prisiimti tos rizikos ir pasididinti tarifą, jis turi teisę sugrįžti atgal į „Sodrą“ ir pasitikėti „Sodros“ sistema, ir jau po to be teisės išeiti iš jos į kitą fondą. Tai štai, jeigu šitą principą dabar mes aptartume ir įtvirtintume, viskas po to eitųsi lengviau ir būtų galima žiūrėti, kaip mes toliau reformuotume tą sistemą. Todėl aš palaikau G. Songailos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė. Matyt, dėl viso jūs norėjote kalbėti, o ne dėl šio konkretaus pasiūlymo?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Prašau?
PIRMININKAS. Nagrinėjamas konkretus G. Songailos pasiūlymas, apie kurį kalbėjo V. P. Andriukaitis. Jūs dabar kalbėsite prieš visą įstatymo projektą ar dėl G. Songailos pasiūlymo?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Prieš visą.
PIRMININKAS. Prieš visą. Tai E. Masiulis nori kalbėti prieš pasiūlymą. Prašau. Žodis jums.
E. MASIULIS (LSF). Mieli kolegos, aš noriu jums pasakyti, kad Vyriausybė jau svarstė, ir, matyt, greitu laiku į Seimą atkeliaus pensijų sistemos pertvarkos įstatymai, pagal kuriuos būtų numatoma ilgalaikė pensijų kaupimo reforma, paremta principu 2, plius 2, plius 2. Būtent šiame kontekste, įvedant tokią reformą, būtų galima svarstyti, ką ponas G. Songaila ir sako, – vienkartinę galimybę apsispręsti, ar žmogus lieka pensiniuose fonduose, ar vis dėl to apsisprendžia grįžti. Bet siūlyti tai grįžti, tai po to vėl pareiti, kai rinkos pradės kilti, o po to vėl išeiti, kai krenta rinkos, – tai mes iš esmės sugriausime visą sistemą ir suklaidinsime tuos žmones, kurie šiuo metu dalyvauja pensiniuose fonduose.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl pirmojo G. Songailos pasiūlymo. Balsuojantys už pritaria, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, jog reikia balsuoti taip, kaip prieš tai balsavome, t. y. rėmėme komiteto nuomonę.
Už – 51, prieš – 12, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso. 4 nuomonės už ir 4 – prieš. Už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, iš tiesų bendrų suderintų sprendimų ir kompromisų paieška yra neatsiejamas politiko, atsakingo politiko, palydovas. Taigi, šiek tiek papildydamas ir patikslindamas jau prieš tai kalbėjusį kolegą E. Masiulį, noriu priminti, kad Vyriausybė jau įregistravo Seime pensijų sistemos reformos naujos redakcijos įstatymus, kur yra aptariamos kur kas plačiau, negu prieš tai diskutuojant dėl pasiūlymo, apskritai visos galimybės taupyti ir kaupti būsimai pensijai antrojoje pakopoje.
Noriu nuoširdžiai palinkėti, kad kolegos pavasario sesijoje jau Vyriausybės pateiktus projektus, kurių patikslinimus dabar Vyriausybė baigia apsvarstyti, kadangi Seimo Teisės departamentas buvo pareiškęs nemažai pastabų… Taigi, palinkėdamas, kad pavasario sesijoje tiek pat energijos išlietume diskutuodami dėl esminės pensijų sistemos reformos ir dėl galimybės aiškiai reglamentuoti kaupimą antrojoje pakopoje, šiandien raginu pritarti šitam projektui, o pavasario sesijoje, kaip jau sakiau, dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje tikrai raginsiu ir kviesiu aktyviai ir konstruktyviai diskutuoti. Tam yra visos galimybės.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas. Gintarai, gal po balsavimo repliką pasakysit? A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Trumpai, kiek leidžia laikas. Dar visai neužmiršau tų žodžių, kuriuos ištarė ir pats Ministras Pirmininkas čia prieš kelias dienas, kad ir be 2 % pensiniai fondai visai neblogai atrodytų. Sunkmetis – reikia daryti. Na, bet politika tai yra toks susitarimų ir kompromisų menas, suprantu, kad kėdės yra svarbiau už principus, ir principai kartais keičiasi.
Jeigu mes žiūrime į tai, kas siūloma, tai, gerbiamieji, tai yra vėl būrimas iš tirščių. Jeigu per aštuonerius metus taip „gerai“ dirbo pensiniai fondai, aš nežinau, na, darykime eksperimentus, dar dalį savo pinigėlių perveskime ir pažiūrėkime, kas bus po metų. Aš manau, jeigu mes šiais metais nebūtume pervedę tų 2 % ar 1,5 %, būtų buvę labai gerai pažiūrėti, kaip veikia pensiniai fondai per metų laikotarpį, – turėjo pinigų, kiek išaugo arba uždirbo, labai gerai, nereikia nieko minusuoti, viskas labai gerai būtų matyti. Bet jūs norite toliau remti pensinius fondus, ne žmonėmis čia rūpinamasi, o pensiniais fondais. Keisčiausia, kad tradiciškai konservatoriai dar nori užkrauti kitoms vyriausybėms kokį nors darbelį ir savo šiame įstatyme rašo, kad 2013 m. pervesime jau 2,5 %.
Gerbiamieji, na, aš netikiu, kad jūs liksite valdžioje po tokių sprendimų. Net pensiniai fondai jums nepadės ir jų valdytojai jums nepadės. Jeigu pavasarį priimsime įstatymą, kad žmonės galės išeiti iš pensinių fondų į „Sodrą“, tai didžioji dalis taip ir padarys, ir nereikės jokių pervedimų. Todėl man labai keista, kad jūs pritariate tam, o prieš tai teikėte visiškai kitokius įstatymus ir nepritarėte. Dar kartoju, gerbiamieji, nepritariam tokiam įstatymui, nes patys konservatoriai nesupranta ir nežino, ką daro.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, aš gal kitaip dabar reaguočiau į jūsų pasisakymą, jeigu mes iki pietų nebūtume balsavę už vieną įstatymą, kur jūs jūsų pasiūlymu nustatėte, kad socialiai remtinas žmogus yra tas žmogus, kuris banke turi 100 tūkst. Lt. Po to turbūt kalbėti apie kokius nors principus yra labai sudėtinga.
Dėl kompromiso. Deja, mums reikia siekti kompromiso tam, kad mes nuo Naujųjų metų galėtume mokėti ne sumažintas pensijas, o padidintas pensijas. Tam reikia priimti biudžetą, tam jį reikia subalansuoti ir tam reikia atsakingų sprendimų, ne pasišnekėjimų, kada šauna į galvą, lemiamu momentu nusiplaunate nuo balsavimo, o realių sprendimų. Toks sprendimas ir yra pasiūlytas, kuris leidžia tą padaryti, koks tikslas ir buvo iškeltas.
Taip, dėl tų fondų mes dar turėsime diskutuoti labai daug. Skepticizmo tikrai netrūksta ir mūsų frakcijoje, ir visur kitur, bet turime viską pasverti. Aišku, remsimės turbūt ekspertais, ne lobistinėm organizacijom, kurios atstovauja pačios sau, universiteto, kitais ekspertais, tikrai diskutuosime ir vertinsime ekonominę situaciją. Matyt, rasime sprendimus taip, kad mūsų pensijos būtų normaliai mokamos.
Mitas, kad yra kažkokių atskirų mechanizmų. Ir „Sodros“ pensijos ateityje, ir kaupiamieji fondai priklausys iš esmės nuo ekonominės situacijos, apskritai žiūrint. Kad ir kokius mechanizmus daryk, jeigu ekonomika krenta, tai nieko tu čia neišlosi, jeigu demografinė situacija bus sudėtinga, tai visiems bus sudėtinga, nes ekonomika bus prasta. Taigi grįždami prie pensijų reformos išspręsime visus kitus ginčus. O dabar pasiektas tas rezultatas, kad pensininkams atkuriamos pensijos.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Rimantai Dagy ir gerbiamieji kolegos konservatoriai! Dabar sprendžiame ne tiesos problemas, o jūsų ir liberalų ketvirtadienio susitarimo problemas. Liberalų sąjūdis šantažavo krikščionių demokratų flangą Konservatorių partijoje ir šantažuoja dabar. Priminsiu pirmąjį balsavimą po pateikimo, kai valdančiojoje daugumoje Krikščionių demokratų ir konservatorių frakcija pritarė A. Syso pasiūlymui nepervesti į privačius kaupiamuosius fondus tos dalies pinigų, o tuos pinigus palikti „Sodros“ biudžete ir išmokėti pensijas visiems žmonėms nuo sausio 1 d.
Kas pasidarė po pateikimo, kodėl pasikeitė jūsų nuomonė? Labai paprasta problema. Liberalai toliau ėmėsi aiškiai jus šantažuoti, netgi užsakė per nacionalinį radiją reklamą valstybės pinigais. Apskritai čia reikėtų gerai pasižiūrėti, iki kokio lygio veidmainystės galime nusiristi, ir matyti šį keistą spektaklį. Aš čia galiu dar kartą priminti katiną Bazilijų ir lapę Alisą bei vargšą Buratiną. Šiuo atveju buratinai yra tie, kurie naiviai tikisi, kad liberalai gali kažkiek padidinti jų ateities pensijas, o tarp liberalų yra du veikėjai – katinas Bazilijus ir lapė Alisa, kurie dalijasi einamuoju grobiu, kitaip sakant, atlyginimais ir galimybėmis išsimokėti sau didesnius pinigus dabar, šio sunkmečio metu, visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Štai ką reiškia šios dienos kompromisinis vadinamasis balsavimas.
Kolegos konservatoriai, jūs esate įkaitai. Man labai gaila, bet taip yra. Kalbėkime iš tiesų ir iš tikrųjų, įkaitai biznio žmonių, arba vadinamųjų jupių, baltųjų kalnieriukų su juodais šlipsais, kurie vargšų žmonių sąskaita toliau gali pūsti miglą į akis, todėl siūlau nepritarti šiam kompromisui ir grįžti prie pirmojo varianto, prie A. Syso pasiūlymo.
PIRMININKAS. Laikas! Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš suprantu, kad nuovargis daro savo, bet kai svieto lygintojas V. P. Andriukaitis milijoną Lietuvos žmonių išvadino buratinais, aš manau, kad tai yra nepagarba dirbantiems žmonėms. Aš galiu suprasti, kad nuovargis gali duoti daug ką ir įvairias vietas trinktelėti, bet atleiskite, gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, jūs neturėtumėte pamiršti, kad jūs žarstote ne savo asmeninius pinigus, tai yra milijono žmonių sprendimais padėti savo senatvei kaupiami pinigai. Tai yra jų uždirbti pinigai. Ir šiandien mes sprendžiame ne liberalų ar konservatorių problemą, o mes sprendžiame problemą, kaip apginti ir išsaugoti šių žmonių teisę į savo senatvę, kad ir kokia ji būtų, gal kai kuriais atvejais ir miglota.
Aš noriu pasakyti – nepamirškime nė vienas šioje salėje, kad mes sprendžiame nelengvas dilemas. Dilemas apie tai, kaip galvoti ir apie šiandienos pensininkus, bet nepamiršti ir dirbančių žmonių teisės turėti teisę, kaip apsispręsti su savo uždirbtais pinigais. Štai šioje akivaizdoje, gerbiamasis Vyteni ir kiti norėtojai skirstyti ne savo pinigus, prisiminkite auksinę antilopę, jeigu apie multiplikacinius filmus prašnekome. Jūs vis norėtumėte pakratyti tą auksinę antilopę, šiuo atveju Lietuvos mokesčių mokėtoją, tikėdamiesi, kad iš jos visada byrės ir be sustojimo. Bet jūs neturite teisės į šią antilopę, nes kiekvienas mokesčių mokėtojas, aš manau, dirba ir suneša mokesčius, ir tai yra jo apsisprendimas. Šiandien mes išsaugojome pensinius fondus, mes pasiekėme kompromisą, kuris, deja, nebuvo lengvas ir galbūt nėra malonus kiekvienai iš šalių. Kviečiu šį kompromisą šiandien įtvirtinti balsuojant, gerbiant ir dabartinius pensininkus, bet tarp jų ir žmones, kurie nelengvais savo darbais ir pastangomis suneša mokesčius į biudžetą ir dar gali tikėti savo perspektyva kaupti savo ateičiai.
PIRMININKAS. Laikas! Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji liberalai, aš manyčiau, kad jūs palikote nežinioje tuos 700 tūkst. apgautų žmonių. Apgautų ir suviliotų į pensinius fondus. O dėl gerbiamojo A. Kubiliaus tai liberalai sulaužė jūsų stuburą, nes praėjusią savaitę aš girdėjau visiškai kitokią retoriką šioje salėje. Visiškai kitokią, nes šiandien pamynėte racionalų mąstymą, kad nereikia dėti pinigų ten, kur jie neša tiktai nuostolį. Žinote, aš dažnai nesutinku su J. R. Dagiu, bet jis šiandien kalbėjo absoliučią tiesą dėl to, kad, na, jau išeinama iš visiškų ribų. Per nacionalinį radiją skelbti tokią reklamą, kuri yra klaidinanti, melaginga ir dar turbūt iš tų pačių pensininkų lėšų apmokėta, žinote, tai išeina išvis už visiško padorumo ribų! Aš dar turiu vieną baimę. Iš tikrųjų dabar suderėtas kompromisas, bet ar neatsitiks 2012 m. ketvirtajame ketvirtyje dėl jūsų šių išdaigų, gerbiamieji liberalai, kad apskritai nebus iš ko mokėti pensininkams pensijų?
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nuleisti balsus, nes nelabai ką įtikina tos labai aukštos natos. Turiu pasakyti, kad visi mes esame atsakingi už tai, kad rastume tinkamiausius sprendimus, ir tinkamiems sprendimams reikia sutarimo. Aš turiu labai apgailestauti, kad per ketverius metus, o šiandien svarstome jau ketvirtą metinį biudžetą, socialdemokratams nė karto nepavyko rasti sutarimo ir prisidėti prie problemų sprendimo. Ar buvo „Lehman Brothers“ sukelta krizė, ar dabar euro zonos krizė, socialdemokratai visą laiką nesiruošė ir nesiruošia prisidėti prie krizių sprendimo. Tai yra labiausiai apgailėtinas dalykas. Patys sau prieštaraudami iš ryto kalbėjo, kad skurdūs žmonės yra tie, kurie turi ne mažiau kaip 100 tūkst. Lt indėlį, dabar jau rūpinasi kažkuo kitu, ir tokia politika, ir tokia pozicija, mano įsitikinimu, yra tikrai labai didelė katastrofa Lietuvai.
Gerbiamieji socialdemokratai, išlipkite pagaliau iš šios katastrofinės situacijos. Aš tikrai manau, kad turime rasti bendrus sprendimus, turime rasti tokius sprendimus, kurie galbūt vieniems nepatinka tuo, kitiems nepatinka tuo, bet turime tuos sprendimus priimti tam, kad iš tikrųjų pasirūpintume visais žmonėmis. Manau, visi mes turime suvokti, kad Lietuvoje visiems dirbantiems žmonėms turėtų visų pirma rūpėti jų tėvai ir jų dabartinė situacija, jų pensija. Jeigu negalima pasirūpinti savo tėvais, tai po to jau iš tikrųjų savo reikalus reikia palikti šiek tiek nuošaliau. Gerbiamieji kolegos, mes pasiekėme sutarimą ir raginu dėl jo balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų, kai esi krizių premjeras, tai kuo tų krizių daugiau, tuo geriau. Bet žmonėms tikrai nėra nuo to geriau. Dabar apie tą didelę meilę žmonėms, kurią čia visi išsakė iš visų pusių. Gerbiamieji, jūsų meilė tiems žmonėms atsirūgsta visą laiką, jūs mažiau juos mylėkite, bus geriau. Čia jūs padarėte labai paprastą veiksmą – bemylėdami žmones surinkote iš jų 4 mlrd. Lt, prileidote ten pelių, bet katino nepasamdėte. Blogai tuos pinigus administravo ir šiandien jūs neišsprendžiate problemos, kaip geriau administruoti, nes šioje Lietuvoje pasakyti ką nors prieš banką yra kur kas baisiau, negu nuskriausti milijoną pensininkų. Bankai šiandien yra tie žmonės, kurie šioje salėje užsako visą muziką. Ne pensininkai, tiktai šnekos yra apie tuos pensininkus.
Galų gale dėl savanoriškumo. Į „Snorą“ žmonės irgi savanoriškai sunešė pinigus ir kad jis žlugo, tai kaltė yra ne tų žmonių, o to Lietuvos banko, kuris privalėjo prižiūrėti žmoniškai tuos dalykus. Ir dėl pensijų fondų kaltė yra ne žmonių, kad jie ten pasirašė, o Vyriausybės kaltė, kuri nesugeba prižiūrėti ir paskirti tokius prižiūrėtojus, kurie valdytų ir tvarkytų tuos dalykus. Tai ar jūs 1,5 % paliksite, ar 2 %, ar 3 %, jeigu tų pinigų niekas neprižiūrės, jeigu žmonių negins, tai visa kita yra tiktai nauda bankams ir tiems, kurie iš tų pinigų tunka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, dabar balsuojame. (Balsai salėje) Dėl vedimo? Bet tik dėl vedimo tvarkos. Gerai. Dėl vedimo tvarkos, o ne dėl kokių nors motyvų. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad tie asmenys, kurie šiandien dalyvauja privačių fondų veikloje, draudžiasi, turėtų nusišalinti nuo balsavimo, nes bus pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Aš prašau jų visų, ypač liberalų, sąžiningai nusišalinti nuo balsavimo, tų, kurie dalyvauja šioje privačių pensinių fondų draudimo sistemoje.
PIRMININKAS. Analogiškas pasiūlymas jau skambėjo. Balsuojame, po to pasikeisime replikomis. Dabar balsuojame, po to sakysime replikas po balsavimo. Tinka? (Balsai salėje) Gerai.
Balsuojame. (Triukšmas salėje) Taip, balsuojame.
Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 71 balso, norint priimti įstatymą, nėra. Nepriimta. (Balsai salėje) Reikės perbalsuoti. Be abejo, po kiek laiko reikės perbalsuoti. Čia nieko tokio, reikės perbalsuoti. Atidedame balsavimą, kol bus 71 balsas.
Dabar galima sakyti replikas po balsavimo. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ateityje pats irgi nedarytum klaidos ir nepasiduotum tai pačiai skleidžiamai propagandai. Aš minėjau iš tribūnos. Ir pensijų kaupimo sistema, ir solidari sistema yra valstybinė sistema, nes finansuojama iš valstybės mokesčio, ir mes patys sprendžiame, kiek ir ką pervesti, o privatumas čia yra tiktai valdymo. Taigi patys nedarykime klaidų ir nepasimaukime ant propagandos.
PIRMININKAS. V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai G, pavardės sąmoningai neminėsiu. (Juokas salėje) Aš kaupiamų antrosios pakopos pensijų santaupų ir indėlių tikrai neturiu, tačiau balsavau už, įstatymas yra ydingas. Suprantu, yra sunki ekonominė socialinė situacija, turiu vilties, kad vis dėlto 2013 metais šitie indėliai žmonėms bus sugrąžinti, nes jie moka pinigus. Pinigai yra žmonių, neturim teisės, gerbiamieji socialdemokratai, jų nacionalizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Songaila. Replika po balsavimo.
G. SONGAILA (MSG). Aš noriu kreiptis į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narius, kurie dar turi atmintį, ir priminti jiems, kad jau mažiausiai dvejus metus kalbame apie tai, kad mes tuoj tuoj grįšime prie sisteminės pensijų reformos. Ateina ruduo, sako – pavasarį, ateina pavasaris, sako – rudenį. Dabar vėl sako – pavasarį. Padarytas manevras su vadinamosiomis gairėmis. Tose gairėse buvo parašyta, kad bus leidžiama išeiti iš tų pensinių fondų, žmogui apsispręsti, bet Pensijų reformų įstatyme to neatsirado.
O į didžiuosius liberalus noriu kreiptis, kad jūs nesate jokie liberalai, nes jūs nesuteikiate žmonėms teisės apsispręsti ir laikote juos vergijoje.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, turiu teisę replikuoti, nes G. Steponavičius savo kalboje mane minėjo net du kartus. O aš jo asmeniškai neminėjau. Tame kontekste pasakysiu keletą pastabų.
Pirmoji pastaba. Gerbiamieji kolegos, žiūriu į gerbiamąjį ministrą D. Jankauską. Buvo pažadėta pateikti Seimui pereitais metais Pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kartais nežinote, kur jisai, kokiame stalčiuje guli? Tai viena.
Žinoma, aš nesikreipiu į liberalus, jiems čia vienodai rodo. Šiai liberalų publikai yra išties be galo menkai svarbūs dabartiniai pensininkai ir į sunkią padėtį patekę žmonės. Jiems rūpi jų fonduose esantys draugai ir bičiuliai, kurie gautų neblogus atlyginimus ir dar finansuotų reklamą, finansuotų YouTube, finansuotų gerą jaunimo gabaliuką, kad suaktyvintų kiek tik įmanoma, kad jie galėtų apginti savo siaurus, grynai piniginius interesus.
Dabar kitas labai svarbus dalykas. Šiuo atveju aš vėlgi kreipiuosi į valdančiosios daugumos konstruktyviąją dalį, kuri yra socialiai jautresnė. O kaip tuomet dėl kompensacijų mechanizmų dabar, galvojant apie pensijų neatkūrimą valstybės tarnyboje ir kitose srityse žmonėms, dirbantiems pensininkams, atlyginimų problemą.
PIRMININKAS. Vyteni!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Visiškai tas pats. Taigi G. Steponavičiui norėčiau dar kartą priminti „Auksinį raktelį“, pasiskaityti „Buratino nuotykius“ ir daryti išvadas.
PIRMININKAS. Gerai. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, aš pirmas čia atsistojau, reikėjo gal suteikti. Bet ne apie tai.
Vis dėlto norėčiau replikuoti Ministrui Pirmininkui, kuris labai daug kalbėjo apie Socialdemokratų frakciją. Toje kalboje neišgirdau nė vieno sakinio, kad būtų pasakyta, kokią įtaką šio įstatymo priėmimas turės ekonominės krizės įveikimui. Labai gaila.
PIRMININKAS. Aš matau, J. Razma dar norėtų. Bet gal jau baikime po truputį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad ilgokai posėdžiaujame ir opozicijos Seimo nariams, panašu, nelengva įvertinti pasekmes, ką reiškia vienas ar kitas jų balsavimas. Šiuo metu, jeigu jie ir toliau sieks, kad šis įstatymas būtų nepriimtas, vadinasi, lieka 2 % pervedimas į privačius pensijų fondus, o ne pusantro, kas siūloma dabar priimamu projektu. Vadinasi, arba jūsų kalbos skiriasi nuo jūsų veiksmų, arba yra per sunku dirbti šiuo laiku. Aš tikiuosi, kad po kiek laiko sugrįš mąstymas ir mes galėsime dar kartą balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūs vėl pykstate. Žiūrėkite, mes buvome apsiriboję – A. Kašėta ir du kalbėtojai, daugiau nebekalbame. A. Kašėta, tada centrinis mikrofonas ir baigsime. Nepykit, dar visas biudžetas mūsų laukia. Mes net nepradėjome svarstyti.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai daug dėmesio buvo skirta liberalams, aš norėčiau šiek tiek paliesti ir socialdemokratų moralinį veidą. Noriu priminti, kad kaip tik socialdemokratai vadovavo, Seimo daugumai pirmu smuiku grojo, formavo Vyriausybę ir turėjo savo premjerą, kai buvo priimtas šis įstatymas, dėl kurio buvo sukurti privatūs pensiniai fondai. Aš noriu paklausti, kas pasikeitė? Faktiškai pasikeitė tai, kad jūs atsidūrėte opozicijoje ir atsisakėte tų principų, kuriais vadovavotės tada. Man labai gaila, kad iš tikrųjų pigus politikavimas šiandien ima viršų. Šioje situacijoje noriu priminti liberalų poziciją. Liberalai balsavo už šį įstatymą tada, kai jūs buvote valdžioje, ir šiandien nuosekliai laikosi tos pozicijos.
PIRMININKAS. L. Dinius.
L. DINIUS (LSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, žinote, kas labai stebina? Kai senieji Seimo nariai, tiek iš kairės, tiek iš dešinės, gina savo vienas ar kitas pozicijas, tai yra natūralus politinis procesas. O kai vidurinės jėgos, liberalai šiuo atveju, užima tam tikras pozicijas ir jas nuosekliai gina, prasideda rėmimasis kažkokiais kapitaliniais veikalais „Buratino nuotykiai“. Svaidomasi šmeižto ir kitokiais įdomiais žodžiais, matyt, todėl, kad norima Lietuvos politikoje išlikti karabasais barabasais, turinčiais vienintelę ir neginčijamą nuomonę.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ką galvoju apie vadinamuosius liberalų kompromisus, aš jau sakiau, nebekartosiu. Bet, gerbiamieji liberalai, jūs kaip tik dabar turėtumėte labai džiaugtis ir palaikyti tą poziciją, nesiregistruoti, nes liktų tie 2 %, kas iš tikrųjų būtų teisinga. O dėl valstybės biudžeto deficito klausimo, aš jau irgi kalbėjau šiandien, yra būdų, kaip spręsti kitaip. Šitas sprendimas yra (…). Šiuo atveju aš, pavyzdžiui, nebalsavau ne dėl to… aš balsavau dėl to, kad liktų ta situacija, kokia yra dabar. Būtent tie patys 2 %, kol yra dar ta krizė, o ne dar eitume link mažėjimo. Taigi nesuprantu, kodėl jūs registruojatės ir kodėl jūs balsuojate. Ir ką tai reiškia?
PIRMININKAS. Aš žiūriu į tribūną. Algirdai, pone Sysai, jūs norėjote kalbėti? (Balsai salėje) Algirdai, jūs norėjote kalbėti per šoninį mikrofoną? Prašau. Kalbėkite. Negąsdinsite? Gerai.
Aš kviesčiau Seimo narius dabar dar kartą registruotis. (Balsai salėje) Aš galiu pasiūlyti registruotis, pažiūrėti, ar yra 71 Seimo narys, dalyvaujantis balsavime. Turiu tokią teisę. (Balsai salėje) Registruokimės, pasižiūrėkime. Nors, aišku, akivaizdžiai čia mes mobilizuojame pusę, kol rinksimės, žiūrėsime. Kartojame registraciją, nes šiuo atveju Pirmininkė nespėjo užsiregistruoti. Kartojame registraciją. Kartojame. (Triukšmas salėje)
18.20 val.
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2012 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-3940. Pranešėjas – ūkio ministras R. Žylius. Pateikimas. Kviečiu į tribūną ministrą.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
R. ŽYLIUS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2012 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą. Šios sąmatos patvirtinimas yra būtinas tam, kad nuo sausio 1 d. galėtume mokėti bankrutavusių įmonių darbuotojams jiems neišmokėtus darbo užmokesčius ir apmokėti kitus su darbo santykiais susijusius pinigus. Todėl šios sąmatos priėmimas labai svarbus.
2012 m. sausio 1 d. numatoma, kad Garantiniame fonde bus 15,6 mln. Lt lėšų likutis, planuojama, kad įplaukos į Garantinį fondą 2012 m. sudarys 35,8 mln. Lt, bendra numatoma išlaidų suma – 47,4 mln. Lt. Taigi numatoma, kad 2013 m. sausio 1 d. Garantinio fondo likutis sudarys 4 mln. Lt. Pasakysiu, kad gruodžio 1 d. Seimas priėmė Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo numatė, kad įmokos į Garantinį fondą padidinamos nuo 0,1 % iki 0,2 %. Tokiu būdu mes galime užtikrinti, kad 2012 m. bankrutavusių įmonių darbuotojams bus išmokami… pakaks lėšų tam, kad apmokėtume jų reikalavimus. Pabrėšiu, kad labai mažinamos Garantiniam fondui reikalingos fondo administravimo išlaidos, tai yra 2010 m. buvo numatyta 1 mln. 200 tūkst. Lt, 2011 m. – 272 tūkst. Lt, kitų metų sąmatoje numatoma 180 tūkst. Lt Garantinio fondo administravimo išlaidų. Tiek mano pristatymo. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Jūsų nori klausti 10 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, gal susitariame dėl laiko. Skiriama 10 minučių. Pirmas klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, nelabai aš suprantu šio Seimo nutarimo ir jūsų Garantinio fondo 2012 m. lėšų sąmatos patvirtinimo projekto. Jūs sakote, kad labai būtinas ir skubus. Kas šiandien neleidžia jums, jeigu yra įmonės bankroto atvejis, mokėti iš to Garantinio fondo? Sakykite, kur čia yra pati priežastis, kad jums reikia šiandien patvirtinti, kas neleistų iš to Garantinio fondo mokėti būtent tiems žmonėms?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Pagal Garantinio fondo įstatymą Garantinis fondas gali išmokėti einamaisiais metais tik tada, kai Seimas yra nutarimu patvirtinęs jo sąmatą. Dėl to prašome, kad šiais metais būtų patvirtinta kitų metų sąmata. Šiais metais mes dar mokame iki gruodžio 31 d. Garantinis fondas galės išmokėti pagal paraiškas šitiems darbuotojams. Tačiau nuo sausio 1 d., jeigu nebus Seimo patvirtinta Garantinio fondo 2012 m. sąmata, tiesiog pagal įstatymą fondas negalės toliau mokėti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Nėra. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas. Kodėl taip vėlai užregistravote įstatymą, nors įstatymo pataisos dėl pervedimų buvo priimtos prieš gerą mėnesį, ir laukėte paskutinių dienų? Antras klausimas dėl administravimo lėšų. Pernai buvo aštrios diskusijos, jūs mus ten įtikinote, kad kompiuterių reikia, naujų sistemų, viską jau nupirkote, viską įkūrėte, viskas veikia. Pagrįskite tą 180 tūkst. valdymui. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Ačiū jums už klausimą. Gruodžio 1 d. buvo priimtas, kaip minėjau, įstatymas, kuriuo buvo pakeistas atskaitymų į Garantinį fondą dydis. Dėl to tik po šito sprendimo buvo priimti reikalingi sprendimai tam, kad suformuotume sąskaitą ir ją pateiktume. O ją iš tikrųjų pateikėme, tiesiog yra toks procesas: pirma buvo patvirtinimas Vyriausybės ir t. t. ir kurį laiką šitas projektas jau yra Seime. Čia, deja, ta dėl biudžeto užimta darbotvarkė sutrukdė jam pakliūti anksčiau. Pavardinsiu išlaidas, kurios yra numatytos, kam reikia 180 tūkst. Ir praėjusiais metais, aš priminsiu, mes prašėme 1 mln. Lt reikalingoms investicijoms, Garantinis fondas gavo 272 tūkst. Šitos lėšos buvo, pasinaudojant Bankroto departamento dideliu įdirbiu, buvo kuriamos sistemos ir panašiai. Kitiems metams 47 tūkst. numatoma patalpų nuomai ir komunalinėms paslaugoms, 23 tūkst. – kanceliarinėms išlaidoms ir ryšių paslaugoms, 20 tūkst. Lt – audito paslaugoms bei 90 tūkst. Lt – bankroto informacinės sistemos tobulinimo, plėtimo, elektroninio parašo diegimo ir kitiems darbams, kurie susiję su tuo, kad mes pervedame, kad bankroto administratoriai pildytų elektronines paraiškas. Tai yra labai svarbu siekiant, kad bankroto paraiškos būtų pildomos greitai ir paskui labai efektyviai tikrinamos.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Nėra. Klausia D. Budrys.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt jau visi Seime žino, kad Turizmo įstatymas yra nevykdomas, mes jau ilgai piktinamės, kodėl jis nevykdomas. Aš norėčiau sužinoti, kiek turizmo sektoriaus įmonių žada bankrutuoti. Ar jūs esate numatę? Kad nukentės turistai, parodėte, kad nesvarbu ir neįdomu. Bet kitas klausimas: kiek nukentės turizmo sektoriaus darbuotojų? Ar jūs esate numatę iš Garantinio fondo šitų darbuotojų piniginį skatinimą?
R. ŽYLIUS. Ačiū, komiteto pirmininke. Galiu pasakyti, kad Ūkio ministerija nenumato bankrotų. Mes planuojame, kad bankrotų kitais metais, tai yra 2012 m., bus maždaug 15–20 % mažiau negu šiais metais. Kaip ir minėta, Seimas savo gruodžio 1 d. sprendimu, padidindamas įmoką į Garantinį fondą, užtikrino visiems bankrutavusių įmonių darbuotojams, kad su visais bankrutavusių įmonių darbuotojais bus atsiskaityta ir kitų metų gale Garantinis fondas dar turės šiokį tokį likutį.
PIRMININKĖ. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Atsiimu klausimą.
PIRMININKĖ. Atsiima. J. Olekas. Ar klausiate, Juozai? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ačiū, gerbiamasis ministre, už pateikimą. Norėčiau pasitikslinti. Po šių pakeitimų, kuriuos jūs pristatėte, kad užtektų 2012 m., sakykite, ar jūs turite apskaičiavę, kiek planuojama, kad galėtų būti tokių išmokų ir kaip tada atsitiktų su tais pervedimais dėl tų planuojamų netekčių? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Aš tik pabrėšiu, kad šia sąmata tiesiog užtvirtinama, suskaičiuojama, kiek maždaug bus bankrotų, kiek mes tikimės paraiškų ir kiek turėsime lėšų, ir patvirtiname, kad tų lėšų užteks. Seimas jau gruodžio 1 d. yra priėmęs sprendimą, kuris padidina įmoką, kad tų lėšų užtektų. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad mūsų prognozės remiasi ta tendencija, kad, lyginant 2010 su 2011 metais, 2010 metais mes turėjome maždaug 1300 bankrotų, šiemet turime apie 1000 bankrotų. Šie bankrotai į Garantinį fondą ateina vėluodami maždaug nuo trijų iki šešių mėnesių. Tai yra pirma įmonė bankrutuoja, tada, kol bankroto administratorius parengia paraišką ir ji pasiekia Garantinį fondą, kol įvyksta procesas, yra maždaug 6 mėnesių delsimas. Todėl mes taip skaičiuojame, kad ši panaši tendencija išliks ir kitais metais, būtent su tuo susiję mūsų skaičiavimai, kad kitais metais mes irgi matysime į Garantinį fondą ateinančių apie tūkstančio įmonių paraiškų.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, visiškai neaišku, kodėl jūs tą nuomą skaičiuojate, juk Energetikos ministerija išsikraustė ir jūsų patalpos… abi ministerijos mažino darbuotojų skaičių. Ten turėtų būti pakankamai patalpų ir nereikėtų nuomos mokėti. Kitas dalykas, auditui jūs skyrėte per 20 tūkst. Lt, o, noriu pasakyti, Valstybės kontrolės auditas, buvo konkursas, nesiekė 18 tūkst. Šiek tiek su apskaičiavimu.
Dabar noriu paklausti, kokia situacija yra su vertybiniais popieriais, kur yra Garantinio fondo lėšos investuotos į vertybinius popierius. Ar jūs lauksite tų terminų, nes ten yra ir 2013, man atrodo, ir 2014, neatsimenu, bet 2013 tikrai yra. Ir 2012, ir 2013 metai. Kaip ten yra su jais?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimus. Šioje sąmatoje, kur aš minėjau, 43 tūkst. yra patalpų nuoma ir komunalinės paslaugos. Aš dabar negalėčiau jums pakomentuoti ir tikrai tuoj pat paprašysiu, kad atsiųstų informaciją, ką reiškia patalpų nuoma, bet komunalinės paslaugos, be abejonės, yra įskaičiuojamos. Kiekviena organizacija su savo etatais moka komunalines paslaugas proporcingai.
Dėl audito paslaugų tik dar kartą norėčiau pabrėžti, kad Garantinis fondas yra pinigų fondas. Tai yra jau audito dalykai. Kaip mane informuoja, kad yra labai atsakingas, labai svarbus procesas. Bet ką aš dar kartą galbūt pasakysiu, kad kiekvieną kartą Garantinis fondas neišnaudoja paskirtų pinigų. Tiesiog jeigu mes labai sumažintume kainą ir padarytume taip, kad jie netilptų, tai reikštų naują pirkimą ir panašius dalykus. Todėl čia yra bent jau šiek tiek laisvumo. O kelių tūkstančių laisvumas, turbūt pripažinsite, tokiai organizacijai nėra didelis, jį galima būtų palikti. O kalbant apie vertybinius popierius…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Ministre, jūs jau tikrai atsakėte, nes dar liko viena Seimo narė V. M. Čigriejienė. Trumpai klauskite, trumpai atsakykite, nes laikas baigiasi.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamasis ministre, optimizmas šiais laikais – labai geras dalykas. Prašom pasakyti, jūs tikrai esate toks tikras, kad užteks patvirtintos sąmatos atsiskaityti su darbuotojais? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų esu gana tikras, kad užteks patvirtintos sąmatos. Visų pirma būtent dėl to, kad mes paraiškas gauname uždelsiant maždaug 6 mėnesius. Tai reiškia, kad mes jau žinome pusę paraiškų, kokios jos ateis, t. y. jos jau yra gautos, kitais metais jos bus išmokėtos. Tai, ką mes prognozuojame dar pusę metų, tai reiškia, kad, palyginti su 2009 m., kai iš tikrųjų buvo ypatingos krizės situacija, mes esame ganėtinai tikri, kad galime pataikyti į šias prognozes.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu… (Balsai salėje) Negalime. Gerai, balsuojame. Tada vienas – už, vienas – prieš. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi vyksta šio nutarimo tik pateikimas, tai siūlyčiau pritarti ir bus diskutuojama paskirtuose komitetuose. Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš. P. Gražulis – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų tas dalykas darosi blogas, kadangi ministras vėl prašo 2 % vietoj 1 %, vėl didiname mokesčius ir vėl sako, kad čia nieko nėra. Aš sakyčiau, gerbiamieji kolegos, vieną kartą išsiaiškinkime. Arba Lietuvoje įmonės bankrutuoja dėl to, kad jūs nemokate valstybės valdyti, ir tada susimeskite patys iš savo kišenių tuos pinigus. Arba jeigu tos įmonės bankrutuoja dėl to, kad tokia situacija pasaulio rinkose, tada priverskite, kad jie mokėtų mums už tai. Nesuprantu, kas čia darosi. Kur tik paimsi, visur lyg ir gerai valdome, krizę suvaldome, o kai reikia konkretaus dalyko, tai, pasirodo, ekonomikos patys blogiausi rezultatai Lietuvos. Niekaip nesuprantu. Ir liberalai čia yra, ir konservatoriai, ir visi kiti, kurie turėtų verslą skatinti, turėtų mažinti biurokratines visokias kliūtis ir kitus dalykus, o mes tik bankrotas ir bankrotas. Aš nesuprantu, kam tą daryti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Garantinio fondo 2012 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 56, prieš – 2, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar tam pritariame? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstymo data – gruodžio 22 d.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu 10 min. pertrauką. Pakvėpuosime grynu oru.
Pertrauka
18.59 val.
PIRMININKĖ. Atsikvėpėme ir aš dabar manau, kad naujomis jėgomis kimbame į darbą. Kviečiu į tribūną I. Šimonytę. 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui pagal lentelę jūs skaitykite.
I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatysiu pasiūlymus ir Vyriausybės išvadą dėl pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra gauti tokie pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre, gal pasitaisykite mikrofonus, kažkodėl net aš blogai girdžiu. Ar čia ant ausų krito?
I. ŠIMONYTĖ. Gal dabar bus geriau.
Pirmas pasiūlymas, gautas dėl 1 straipsnio, yra Seimo nario L. Diniaus. Pasiūlymas sumažinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai numatomus skirti asignavimus iki 2011 m. lygio. Vyriausybės išvada yra nepritarti, kadangi asignavimai yra sumažinti maždaug puse milijono litų daugiau negu 2011 m. lygis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal dar priminsiu, kaip dirbame. Yra pasiūlymai, kuriuos perskaito ministrė, Seimo narių ar grupės Seimo narių. Toliau yra Vyriausybės išvada. Dabar jums yra parašyta „pataisų svarstymas“. Jeigu yra norinčių kalbėti dėl registruotos vieno ar kito autoriaus pataisos, tai palaikantys pataisą pasisako už, palaikantys Vyriausybę pasisako prieš. Jeigu nėra norinčių kalbėti, aš iš karto siūlau dėl kiekvieno balsuoti.
Taigi dabar yra pirmasis Seimo nario L. Diniaus siūlymas. Kaip girdėjote, Vyriausybė nepritarė. Kas pritariate L. Diniaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 8, prieš – 10, susilaikė 48.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Taigi pasiūlymui nepritarta. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau informuoti pranešėją ir Seimo Pirmininkę, kad ten, kur rasite mūsų frakcijos narių pataisas, tai mes frakcijoje sutarėme, kad tų pataisų, kurioms Vyriausybė nepritarė, autoriai neteikia. Tiesiog negaiškite laiko ir neteikite jų balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą. Tai, gerbiamoji ministre, prašau toliau. Čia jau yra opozicijos atstovų. A. Zuokienė, R. Baškienė, K. Ramelis ir t. t. – didelė armija žmonių.
I. ŠIMONYTĖ. Antras pasiūlymas. Seimo narių grupės pasiūlymas skirti 300 tūkst. Lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Paramos maistu organizavimo programai įgyvendinti. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokio turinio programą vykdo Žemės ūkio ministerija, kurios asignavimuose kitiems metams yra numatyta 33 mln. 750 tūkst. Lt programos vykdymui. Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa. Todėl Vyriausybės išvada yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji R. Baškienė nori pakomentuoti. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į problemą, kuri iš tikrųjų yra svarbi. Šiandien mes prašome esminių 300 tūkst. Lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Paramos maistu organizavimo programai.
Argumentas, kurį išsakė gerbiamoji I. Šimonytė, padengtų tiktai vieną penktadalį „Maisto bankui“ reikalingų lėšų. Pagrindinė „Maisto banko“ veikla. O apie „Maisto banką“, aš manau, jūs puikiai žinote ir girdėjote be galo daug, teigiamos pozicijos. Pagrindinė veikla – tai yra iš prekybos centrų ir iš žmonių aukų, ir tai sudaro apie 80 % jų veiklos. Jeigu finansavimas, apie kurį kalbama, būtų tik iš intervencinės programos, vadinasi, 80 % veiklos būtų nefinansuojama. Žinant tai, kokia reikalinga šita „Maisto banko“ parama, iš tikrųjų šitos lėšos būtų labai reikalingos sprendžiant žmonių sunkaus gyvenimo problemas.
Todėl mes, didžiulė grupė Seimo narių, pasirašėme ir prašome skirti minėtą pinigų sumą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate R. Baškienės ir visos grupės (nevardinu pavardžių) siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 43, prieš – 3, susilaikė 43. Nepritarta.
Toliau – Seimo narys J. Jagminas.
I. ŠIMONYTĖ. Siūloma skirti 200 tūkst. Lt Kelmės rajono Tytuvėnų miesto kapinėms aptverti. Vyriausybė nepritarė dėl dviejų priežasčių: pirma, kad kapinių priežiūros organizavimas yra savivaldybių savarankiška funkcija, antra, pasiūlytas finansavimo šaltinis – skolos aptarnavimo išlaidos. Tikiuosi, Seimas yra susipažinęs su Valstybės kontrolės išvada dėl biudžeto projekto ir nuostata, kad skolos aptarnavimo išlaidos negali būti mažinamos.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jonai, pristatykite savo siūlymą.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų Tytuvėnų miestelio kapinės yra miške, nacionalinio parko teritorijoje. Yra sudarytas projektas ir kelerius metus tas projektas guli stalčiuje. Žinoma, labai gaila, kad neatsiranda lėšų. Žvėrys, turiu pabrėžti, žvėrys labai niokoja kapus, niokoja viską, kas ten yra sutvarkyta ir padaryta. Todėl miestelio bendruomenė, seniūnas ir Kelmės rajono meras kreipėsi į mane prašydami tarpininkauti, kad būtų rasta lėšų nors iš dalies finansuoti. Dalį prisidėtų bendruomenė, dalį galbūt prisidėtų parkas, dalį savivaldybė, na, ir šiek tiek iš biudžeto būtų skirta. Tokiu būdu iš keturių dalių būtų galima aptverti kapines.
PIRMININKĖ. D. Budrys, palaikantis J. Jagminą.
D. BUDRYS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, Jonas gal nepaminėjo dar tokio vieno esminio dalyko. Tytuvėnų gyvenvietė apskritai yra tinklinio sostinė, galiu pasakyti tai atsakingai. Šiemet Tytuvėnų atstovė laimėjo Europos čempionatą. Norėčiau dar kartą pasakyti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet čia kalbama apie kapines. (Juokas salėje)
D. BUDRYS (LiCSF). Gerbiamoji Pirmininke, tiesiog norėčiau, kad jūs atsakingai žiūrėtumėte, ir baigtųsi tie juokeliai vieną kartą iš jūsų lūpų. Jūs gi solidi politikė. Na, būtų gerai, kad jūs atsakingai žiūrėtumėte į kiekvieną sprendimą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš taip ir sakau.
D. BUDRYS (LiCSF). Pritarkite. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš suprasčiau, jeigu tai būtų tik vienintelė problema vieninteliame rajone. Bet valstybė ir mes taip pat turime žiūrėti kompleksiškai. Ir išvardytų kapinių problemų turbūt tų pačių yra kiekviename rajone.
PIRMININKĖ. Kažkodėl labai negirdėti, Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Todėl negaliu pritarti sprendžiant tik vieno rajono klausimus. Reikėtų spręsti visuose rajonuose klausimus dėl žvėrių, naikinančių kapus.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – D. Budrys.
D. BUDRYS (LiCSF). Gerbiamoji Pirmininke, norėjau atsiprašyti. Iš tikrųjų buvau atsivertęs kitą J. Jagmino pasiūlymą, kuriame kalbėta būtent apie sporto aikštyną, ir turbūt jau kaip ir visiems Seimo nariams nuo tokio darbo aptemo. Tiesiog norėčiau mano pasisakymą prie kito perkelti. Dėl kapinių aš tikrai nesu įsigilinęs. Bet šito miestelio sporto visuomenė tikrai būtų dėkinga. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Įskaitom už kitą. Dabar vis dėlto reikėtų balsuoti. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio ir tylos! Reikėtų balsuoti ir apsispręsti balsuojant dėl prašomų 200 tūkst. Lt Tytuvėnų miesto kapinėms aptverti. Kas pritariate tokiam J. Jagmino siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 19, prieš – 6, susilaikė 49. Nepritarta.
Toliau. Iš tiesų… (Balsai salėje) Toliau yra J. Jagmino siūlymas dėl Tytuvėnų gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijos, ką komentavo gerbiamasis D. Budrys. Ministre, kaip ten?
I. ŠIMONYTĖ. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Aš norėčiau atkreipti Seimo dėmesį, kad Biudžeto įstatyme konkretiems objektams lėšos nėra planuojamos, ir dėl lėšų skyrimo konkretiems investicijų projektams sprendžia kompetentingas ministras, šiuo atveju švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į jam skirtas lėšas valstybės investicijoms. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra naujas investicijų projektas, o bent du Seimo komitetai ragino Vyriausybę nuo bet kokių naujų projektų pradėjimo susilaikyti.
PIRMININKĖ. J. Olekas – palaikantis. J. Jagminas nori dar kartą pristatyti.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai nėra naujas projektas. Faktiškai stadionas yra rekonstruotas, jis beveik užbaigtas ir dangos uždėtos, ir liko paskutinė investicija – 60 tūkst. Lt. Mokykla yra bendrai Žemaitijoje viena sportiškiausių, išugdžiusi labai daug sportininkų, ir čia, kaip kolega Dainius sakė, jis šiek tiek susimaišė sakydamas apie kapines, turėjo omeny mokyklą. Aš jam labai už tai dėkoju. Apskritai ten iš tikrųjų labai daug ir sporto mokytojų yra išugdyta, ir sportininkų daug išugdyta. Man būnant rugsėjo 1-ąją mokyklos bendruomenė paprašė (aš tai sakau labai oficialiai) kokiu nors būdu užbaigti daug metų besitęsiančią to stadiono rekonstrukciją. Ir liko tik 60 tūkst. Todėl aš kreipiausi ir į švietimo ir mokslo ministrą, ir kreipiuosi į Seimą prašydamas pritarti. 60 tūkst. nėra tokia jau didelė suma, mokyklos bendruomenei ir apskritai mokyklai būtų didelė parama, jie už tai būtų labai dėkingi Seimui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. J. Olekas – palaikantis siūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuvoje yra nemažai objektų, kurie yra neužbaigti. Tytuvėnų mokyklos stadiono projektas yra vienas iš tokių. Todėl šiandien, kai mes tikrai labai atsakingai svarstome, kaip padidinti įplaukas į biudžetą ir kaip apsaugoti biudžetą nuo tam tikrų netekčių, tam tikrų projektų užbaigimui, manau, tikrai galėtume skirti. Nebent švietimo ir mokslo ministras garantuotų, kad jis turi savo investicijų projekte pakankamą sumą lėšų iš savo numatytų investicinių projektų, kuriomis galėtų užbaigti ir šį Tytuvėnų stadioną. Kitu atveju, jeigu taip nėra, tada aš siūlau tikrai visiems suprantant, kad tai nėra milijoninės sumos ar net šimtatūkstantinės sumos, paremti šį kolegos siūlymą ir taip padaryti šiokių tokių pragiedrulių Kelmės rajono gyventojams. Manau, kad tikrai nei aukštaičiai, nei sūduviai, nei dzūkai nesupyks, kad Žemaitijoje atsiras vienas sutvarkytas mokyklos stadionas. Galbūt 2013–2014 m. tokios šventės ateis ir į kitus etnografinius Lietuvos kraštus. Visus kviečiu palaikyti šį projektą, kuris tikrai ne tiek daug kainuoja, kad mes negalėtume jo šiandien patvirtinti.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas – prieš.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip čia minėjo, Tytuvėnuose geri sportininkai, pasiruošę atstovauti Lietuvai ir pasauliui, kaip vienas iš kilusių… neseniai sužinojau, iš ten V. Adamkaus protėviai, iš Tytuvėnų. Tai ir V. Adamkus, kaip buvęs sportininkas, jeigu balsuosime prieš, vadinasi, mes balsuojame ir prieš V. Adamkų, ir prieš sportininkus. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad Tytuvėnų gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijai užbaigti skirtume 60 tūkst. Lt, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94: už – 42, prieš – 3, susilaikė 49. Nepritarta.
19.16 val.
Gerbiamieji kolegos, aš matau mūsų visų geras nuotaikas ir gerą, tokią darbingą atmosferą, todėl siūlau grįžti trumpam ir balsuoti dėl projekto Nr. XIP-3936, kadangi pasiūlymų čia yra labai daug ir mes dar labai ilgai dirbsime. Reikėtų pabaigti su balsavimu dėl projekto Nr. XIP-3936. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas projektas Nr. XIP-3936(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Ačiū, kolegos. Repliką po balsavimo – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmininke, iš tikrųjų jūs mane irgi stebinate savo ekvilibristika. Mes svarstėme visiškai kitą klausimą, vidury klausimo nei iš šio, nei iš to padaro pertrauką, permeta prie kito klausimo, staigiai paskelbiamas balsavimas. Ar tai yra statutiniai dalykai? Kolegos, vidury klausimo taip elgtis! Suvarė…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, deja, aš nepažeidžiau jūsų apgailestavimu jokio Statuto, nes niekur nėra parašyta, jeigu mes padarėme, trūko balsų ir lieka tik perbalsavimas, posėdžio pirmininkas, vadovaudamasis 261 straipsniu, tai gali daryti. Aš tą ir padariau. O dabar siūlau… A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (LiCSF). Aš labai trumpai ir kitu klausimu. Gal mes visi draugiškai galėtume leisti ministrei atsisėsti, nes čia iš tikrųjų labai ilgai išstovėti tikrai sudėtinga.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų prašau jus sėsti, nes labai daug pasiūlymų ir stovėti tikrai nepatogu. Geriau atsakysite ir pristatysite klausimus sėdėdama.
19.17 val.
Toliau Seimo narės O. Valiukevičiūtės siūlymas.
I. ŠIMONYTĖ. Seimo narės O. Valiukevičiūtės siūlymas skirti 41 tūkst. Lt… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ir aš negirdžiu.
I. ŠIMONYTĖ. Siūlymas skirti 41 tūkst. Lt Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui matricinio sektorinio daviklio echokardiografijos aparatui įsigyti. Vyriausybės išvada yra nepritarti, kadangi tai vėl konkretus investicijų projektas ir dėl lėšų skyrimo investicijų projektams spręs šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija atsižvelgdama į jai biudžete patvirtintas lėšas valstybės investicijoms.
PIRMININKĖ. O. Valiukevičiūtė pristato.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Mielieji, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ką tik prieš porą dienų pasibaigė labai graži Išsipildymo akcija, kurios metu mes visi užjautėme, rėmėme, žadėjome remti pačius ligoniukus ir jų šeimas. Į mane kreipėsi, ir tas mano siūlymas yra susijęs ne šiaip sau su kuo nors, o su Labdaros ir paramos fondo „Mažoji širdelė“ ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro prašymu. Jeigu jie kreipiasi į Seimą ir prašo, vadinasi, kažkas negerai ir jie negauna tų 40 tūkst. Lt, kurie yra labai reikalingi, nes toks Vaikų širdies chirurgijos skyrius yra vienintelis visoje Lietuvoje. Čia operuojami vaikai su įgimtomis širdies ydomis, nuo naujagimių ir 18 metų amžiaus. Širdies operacijos atliekamos kasmet 280 vaikų, konsultuojama iki 5 tūkst. 2008 metais Norvegijos projekto lėšomis buvo nupirkta diagnostinė aparatūra, tačiau tiek naudojant ji tiesiog sugedo. Vienam davikliui prašom 40 tūkst., nejaugi mes turime ieškoti kažkokių atsikalbėjimų ir negalime surasti tų 40 tūkst., kad būtų nustatyta tiksli diagnozė tiems 5 tūkst. vaikų, kuriuos kasdien konsultuoja. Labai prašau, mielieji, pritarti.
PIRMININKĖ. J. Olekas, palaikantis pataisą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai kviesčiau palaikyti šią mūsų kolegės iniciatyvą. Iš tikrųjų formaliai, kaip ministrė ir sakė, neskiriame tiesiogiai labai konkrečiam instrumentui ar įrangai pirkti. Tačiau taip susiklosto, kad dėl to, kad prieš pat šio biudžeto tvirtinimą įvairioms žinyboms, tarp jų ir sveikatos apsaugos, buvo sumažintas finansavimas ir galbūt tikrai jau nėra galimybių iš vidinių resursų perskirstyti lėšas ir įsigyti tokią reikalingą medikams aparatūrą, manau, kad šiandien yra vienintelė galimybė, kada mes čia, Seime, savo sprendimu galėtume padidinti investicines lėšas sveikatos apsaugai. Sveikatos ministras galėtų šias lėšas perduoti Vilniaus universitetinei Santariškių ligoninei, jos Vaikų kardiochirurgijos centrui, kur iš tikrųjų yra atliekamos unikalios operacijos. Labai gražiai paminėta Gerumo akcija, kada mes bandome po penkis, po dešimt litų surinkti iš Lietuvos žmonių ir jie paaukoja kelis šimtus, netgi kelis milijonus savo uždirbtų pinigėlių. O čia, Seime, svarstydami biudžetą, kuris siekia keliasdešimt milijardų, staiga negalime dėl biurokratinių motyvų, nes kolegė parašė siūlymą skirti ne Sveikatos apsaugos ministerijos investiciniams projektams, o konkrečiai ligoninei, to padaryti. Turime turėti politinės valios ir palaikyti šį sprendimą, kuris reikalingas mūsų mažiesiems pacientams.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote O. Valiukevičiūtės siūlymą skirti 41 tūkst. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 35. Pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, nepritarta, nes reikia 71.
Toliau dar O. Valiukevičiūtės – skirti 10 tūkst. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui vaikų svarstyklėms įsigyti. Ministre, prašau. (O. Valiukevičiūtė: „Lygiai tas pats…“)
I. ŠIMONYTĖ. Vyriausybės išvada tokia pati, kaip ir prieš tai buvusiu atveju, kad siūlymui nėra pritarta, nes dėl lėšų skyrimo šiam projektui taip pat galės spręsti sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į jam investicijoms patvirtintas lėšas.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė, palaikanti pasiūlymą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu trumpai. Labai daug argumentų išsakė gerbiamasis J. Olekas, kalbėdamas dėl pirmo siūlymo. Ar jums neatrodo, kad kažkas mūsų Sveikatos apsaugos ministerijoj yra ne taip, jeigu nerandama 10 tūkst., 41 tūkst., esant tokiai sumai, kurią valdo Sveikatos apsaugos ministerija. Stačiai yra gėda.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų skirta 10 tūkst. Lt Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui vaikų svarstyklėms įsigyti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 34. Nepritarta siūlymui.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi aš suprantu, kad vaikų ligoninei iš biudžeto labai sunku rasti, gal mes, 141 Seimo narys, galėtume skirti po 100 Lt, būtų 14 tūkstančių? Padarom šiandien. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Labai geras pasiūlymas labdaros akcijai. Atkreipiu visų frakcijų seniūnų dėmesį.
O. Valiukevičiūtės paskutinis siūlymas – skirti 80 tūkst. Lt Druskininkų sanatorijos „Saulutė“ patalpų remonto darbams atlikti. Ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Vyriausybės išvada yra nepritarti. Dėl lėšų skyrimo investicijų projektui taip pat spręs Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į jai skirtas lėšas valstybės investicijoms. Atsiprašau, norėčiau pasakyti ponui K. Daukšiui, kad aš taip pat mielai prisidėsiu prie tos akcijos.
PIRMININKĖ. J. Karosas, palaikantis siūlymą.
J. KAROSAS (LSDPF). Iš tiesų tai yra sena problema. Mes turime vienintelę sanatoriją, kur vaikai yra reabilituojami, ir ta pagalba tikrai reikalinga, pinigai nedideli, tikrai prašyčiau kolegų padėti šitai sanatorijai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų skirta Druskininkų sanatorijos „Saulutė“ patalpų remonto darbams atlikti 80 tūkst. Lt, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86: už – 52, prieš – 1, susilaikė 33. Nepritarta. Replika po balsavimo – O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Neturiu ką pridurti, gerbiamieji, bet aš manau, kad visi skaitote spaudą, skaitote laikraščius ir girdėjote, neseniai buvo apie tai rašyta, kad vienintelė sritis – tai vaikai po širdies operacijų neturi reabilitacijos, nes tam nėra pritaikytų palatų. Šitie 80 tūkst. buvo prašomi įrengti „Saulutės“ sanatorijoje keturias palatėles, kurias po sunkiausių…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, man atrodo, čia, salėje, sėdi sveikatos apsaugos ministras, jis viską girdi, ir manau, kad bus padarytos tam tikros išvados.
Toliau Seimo narės A. Stancikienės siūlymas. (Balsai salėje) Ar visi dabar replikuosite po balsavimo? Kiek šiandien bus tų replikų? Prašau. Trumpa replika po balsavimo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji parlamentarai, kitąmet VIP’o projekte Santariškėms skiriama 21 mln. ir man stačiai gėda, kad tokių problemų, kurias kelia O. Valiukevičiūtė, nepajėgia išspręsti Santariškės. Taigi čia visa kardiochirurgija, vaikų kardiochirurgija, įgimtos ydos, operuojamos vienintelėje Respublikos įstaigoje, toliau jų reabilitacija Druskininkuose. Klausykite, kiek čia siekia – 100 tūkst. Lt nesiekia. Reikia, kad, nežinau, steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija, ir aš labai prašyčiau ministro, kad į tai atkreiptų dėmesį ir vaikams būtų skiriamas prioritetas, ir vis dėlto A. Laucevičių reikėtų paveikti jums kitokiomis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Gerai. (Balsai salėje) Tai A. Stancikienės nereikės? Gerbiamasis Jurgi Razma, jūsų klausiu, nereikia A. Stancikienės? (Balsai salėje) Buvo frakcijos vardu pasakyta, kad ji visus atsiima. (Balsai salėje) Vyriausybė nepritarė. Toliau Seimo narys J. Stanevičius prašo skirti jaunimo teisių apsaugai savivaldybės funkcijai „Vaikų ir jaunimo teisių apsauga“. Prašau, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Yra siūlymas skirti 22 mln. 640 tūkst. Lt papildomai savivaldybės funkcijai, susijusiai su vaikų ir jaunimo teisių apsauga. Yra siūloma atitinkama suma mažinti valstybės skolos aptarnavimo asignavimus. Vyriausybės išvada yra nepritarti, kadangi tai yra siūlymas skirti lėšas papildomai, ir dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės išvadą, kad mažinti skolos aptarnavimo išlaidas kitų metų biudžete tikrai nėra jokių galimybių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs dėl vedimo tvarkos, Loreta? Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kad toliau sklandžiai vyktų biudžeto svarstymas, galbūt pirma sumažinkime susidariusią įtampą ir tegu sveikatos ministras išeina į tribūną ir mums pasako, kad tikrai tie 10 ar 20 tūkst. bus skirti. (Šurmulys salėje) Palaukite, jums atrodo, kad tai yra niekas, bet mamoms, kurios augina tokius vaikus ir kurioms kiekvieną dieną kyla klausimas dėl gyvybės ir mirties, tai yra labai svarbu. Gerai Prezidentė sakė, premjere, kad reikia kartais būti jautresniam. Jei ministras patvirtintų, kad tie pinigai bus skirti Santariškėms, tai, manau, daug laiko mes čia nesugaišime. Šiek tiek žmogiškumo prašytume.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gal nereikėtų svarstyti to, kam Vyriausybė nepritarė. Kiek atsimenu, nuo 1996 m. tik dviem įstatymo pataisom buvo pritarta, kur Vyriausybė nepritarė, jeigu mano atmintis nemeluoja.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ačiū už supratimą, bet aš tvarkingai laikausi Statuto nuostatų. Jeigu mes Seime visi vieningai nutarsime, kad ten, kur Vyriausybė nėra pritarusi, mes nesvarstome tų klausimų, aš taip ir darysiu. Bet savavališkai aš to padaryti negaliu. Jūsų frakcijos siūlymas toks, kiti, matau, rankom skėsčioja, kad to negalima daryti. Vadinasi, dirbame pastraipsniui pagal visus siūlymus. Prašau dėl vedimo tvarkos.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke, dar būtų vienas pasiūlymas – o gal galima be motyvų, tiesiog balsuojame ir arba pritariame, arba nepritariame? Tai būtų irgi truputėlį sklandžiau.
PIRMININKĖ. Man atrodo, toks atvejis yra pats racionaliausias, tada nekalbėkime už ir prieš. Na, jūsų kolegos siūlo, frakcijos žmonės, gerbiamasis Olekai, ne aš tai pasiūliau. Jūs tarpusavyje ir susitarkite, bet, matyt, nelabai norite tai daryti. Yra siūlymas tikrai, man atrodo, labai racionalus, kad mes paskaitome siūlymus, ministrė pasako, pritarta ar nepritarta, neduodame kalbėti vienam už, vienam prieš. Tik pristatymas. Jeigu vienbalsiai visi sutariame dėl tokios vedimo tvarkos, tai aš taip ir elgsiuosi. Ar pritariame tokiai vedimo tvarkai, kreipiuosi į opozicijos lyderį, neduodu daugiau niekam kalbėti, tik opozicijos lyderiui.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, man atrodo, galėtų tas, kuris užregistravo pataisą, trumpai (susitarkime) ją pristatyti ir toliau balsuotume, būtų logiška.
PIRMININKĖ. Ačiū už palaikymą. Taip toliau ir darome. Jau buvo kalbėta dėl J. Stanevičiaus. Gerbiamasis Stanevičiau, prašau pristatyti. Jūsų yra keturi siūlymai, bet iš eilės po vieną, kad nesusipainiotume. Pirmiausia dėl jaunimo teisių.
J. STANEVIČIUS (KPF). Pasiūlymai yra aiškiai išdėstyti, ilgai užtruktume, kam įdomu, pasiskaitėte. Dabar kalbu… Dėl visų balsuosime vienu metu, ar kaip? Kitas siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėl kiekvieno atskirai balsuosime.
J. STANEVIČIUS (KPF). Gerai, prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Pirmas siūlymas – 22,6 mln. jaunimo teisių apsaugai. Kas pritaria tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 42, prieš – 4, susilaikė 46. Nepritarta.
Kitas J. Stanevičiaus siūlymas – sporto komplekso statyba. Prašau pristatyti.
J. STANEVIČIUS (KPF). Ne pirmą kartą mes teikiame. Prašom balsuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Skuodo sporto komplekso statybai skirti 200 tūkst. Lt, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 35, prieš – 5, susilaikė 50. Nepritarta.
J. Stanevičiaus siūlymas dėl Mažeikių rajono Ruzgų pagrindinės mokyklos pastato renovacijos.
J. STANEVIČIUS (KPF). Šitas siūlymas Seime teikiamas jau trečią kartą, visą laiką atsakoma, kad Švietimo ir mokslo ministerija spręs, bet iki šiol nieko nesprendė. Matyt, nesprendžia dėl to, kad ten nėra rinkimų teisę turinčių mokinių. Prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Vyriausybė tam nepritarė. Kas už tai, kad skirtume 245 tūkst. Lt Mažeikių rajono Ruzgų pagrindinės mokyklos pastato renovacijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 36, prieš – 5, susilaikė 43. Nepritarta.
Ir dar J. Stanevičiaus siūlymas skirti 350 tūkst. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Barstyčių vaikų globos namų pastato remontui. Prašau, Jonai.
J. STANEVIČIUS (KPF). Šitą siūlymą atsiimu. Su ministerija buvo sutarta, mes radome kitą lėšų šaltinį.
PIRMININKĖ. Atsiima. Vadinasi, balsuoti nereikia. Dėkoju. Toliau yra Seimo nario L. Kernagio siūlymas Kauno Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos pastato sienų ir stogo šiltinimo darbams atlikti. Prašau, Ligitai.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau pasakyti, jog tai viena iš nedaugelio mokyklų, kur dar yra neapšiltintos sienos ir stogas. Dėl temperatūrų skirtumų genda ir brangūs kompiuteriai, vaizdo priemonės. Todėl norėčiau paprašyti, ypač valdančiųjų – Kaunas politiškai yra jūsų miestas, padarykime kalėdinį stebuklą šitai mokyklai, sutvarkykime ją iki galo. Labai tikiuosi jūsų paramos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Seimo nario L. Kernagio siūlymui skirti 400 tūkst. Lt Kauno Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos pastato sienų ir stogo šiltinimo darbams atlikti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 37, prieš – 3, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Toliau B. Vėsaitė siūlo numatyti biomasės katilų įrengimo centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse programai ir skirti jai 150 mln. Lt. Birute, pristatykite.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiu, kad tikrai pritarsite šitam siūlymui, nes tai yra 10 tūkst. papildomų naujų darbo vietų. Tai yra pigesnė šiluma savivaldybėse, tai yra iš tikrųjų importinio kuro atsisakymas ir tai yra kapitalo išvežimo iš Lietuvos mažinimas. Aš nežinau, man, tiesą sakant, keista matyti ir sudėtinga suprasti, kodėl šito nėra jūsų programoje. Taigi darbo vietų kūrimas, įmokos į „Sodrą“ yra pagrindinis dalykas. Ir Šilumos kaina yra pagrindinis dalykas. Visą laiką klykėte, kad reikia mažinti importinio kuro įvežimą, tai čia yra kaip tik tai. Ir kaimo žmonėms darbo vietų kūrimas. Dabar rašo, kad Ūkio ministerijoje yra lėšų. Nebeliko nė lito. 75 mln. Lt ištirpo kaip cukrus. Nesuprantu, negi nebematote, kad pinigai voliojasi po kojomis! Labai prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, prašyčiau, vadovaujantis mūsų Statutu, leisti paremti šią teisingą pataisą, kurią teikia kolegė, o ne balsuoti be kalbų, kaip dabar jūs pradėjote vesti posėdį.
PIRMININKĖ. Tai mes taip ir darome, nes patys taip apsisprendėme. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta B. Vėsaitės siūlymui sumažinti… atsiprašau, numatyti biomasės katilų įrengimo centralizuotai tiekti šilumą savivaldybėse programai skirti 150 mln., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 1, susilaikė 36. Nepritarta siūlymui.
Toliau Seimo nariai V. Mazuronis, K. Daukšys, V. Bogušis. Pristato V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti šiam mūsų siūlymui, kurio esmė yra atkurti Lietuvos radijui ir televizijai buvusio lygio finansavimą, kol buvo paimti tie 4 %, nes net atkūrus Lietuvos radijo ir televizijos finansavimas pasiektų tik 2007 metų lygį. Bet svarbiausias dalykas, dėl kurio, manau, tai būtina padaryti, yra tas, kad kiti metai bus ypatingi metai, kiti metai bus olimpiniai metai. Jeigu norime, kad mūsų žmonės matytų olimpines transliacijas, pamatytume istorinį įvykį, mes turėtume pritarti šiam lėšų atkūrimui, juolab kad jau šiandien Lietuvos radijas ir televizija Europos transliuotojų sąjungai yra įsiskolinusi per 3 mln., iš kurių 2012 metų olimpiados transliavimo įsiskolinimas yra netoli 400 tūkst. Todėl kas mylime sportą, manome, kad jis reikalingas Lietuvos žmonėms ir kaip profilaktika, tikrai palaikykime šį sprendimą, jis tikrai labai svarbus.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote V. Mazuronio, K. Daukšio ir V. Bogušio siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97. Už – 66, prieš – 1, susilaikė 30. Nepritarta.
Toliau yra Seimo narių D. Mikutienės, V. V. Margevičienės. Dangute, prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, jūs neliksite kurti Lietuvos kurčiųjų draugijos prašymui. Ji jau keletą metų per įvairias Lietuvos institucijas prašo užtikrinti kurčiųjų lygias teises į informaciją, gaunamą per televiziją. Primenu, kad Seimas ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją ir prisiėmė įsipareigojimus ją vykdyti.
Ilgą laiką LRT motyvavo, kad neturi titruoti reikalingos įrangos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastangomis ta titravimo įranga už 300 tūkst. Lt buvo įsigyta. Tačiau kad ji veiktų ir kad neįgaliųjų teisės būtų užtikrinamos, dar reikia papildomai 300 tūkst. Lt, kad laidos galėtų būti titruojamos.
Jeigu mes nepritarsime šiam siūlymui, ta įranga taip sėkmingai visus metus ir dūlės. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kiek žinau, buvo pritaręs šiai pataisai. Labai keista tokia Vyriausybės pozicija. Jeigu mes norime atrodyti gražiai prieš Europą ratifikuodami konvencijas ir priimdami, derindami teisės aktus su Europos sąjungos teise, tai gal būkime, kaip sakoma, biedni, bet teisingi ir įgyvendinkime tai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate kolegių D. Mikutienės ir V. V. Margevičienės siūlymui papildomai skirti 300 tūkst. Lt Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų titravimo paslaugų teikimui užtikrinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86. Už – 63, prieš – 1, susilaikė 22. Nepritarta.
Seimo narys P. Gražulis siūlo 10 mln. Lt Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų pradžiai. (Triukšmas salėje) Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji krikščionys demokratai, ar yra pasaulyje nors viena šalis, kurioje nebūtų paminklo tiems, kurie žuvo, kovojo už tėvynę? 20 metų kaip yra nepriklausoma Lietuva. Mes garbingus užsienio šalių vadovus vežame į kapines, kad pagerbtų žmones, kurie žuvo už nepriklausomybę. Kur tu rasi tokią valstybę? Mes, ypač krikščionys demokratai, deklaruojate patriotiškumą, meilę tėvynei, meilę partizanams, kurie kovojo ir žuvo už Lietuvą. Bet per 20 metų Lukiškių aikštei sutvarkyti, kad būtų pastatytas paminklas visiems, kurie padėjo galvą už tėvynę, nė vieno cento nesuradote. Randate Valdovų rūmams, (…) koncertams ir visokiems kitokiems išlaidavimams. Kur jūsų patriotiškumas? Ar jūs turite teisę šiandien pažiūrėti partizanams į akis? Jūs surenkate juos, padalinate jiems Vasario 16-osios, Kovo 11-osios proga kažkokius garbės raštus ir viskas. Meilė Lietuvai tėvynei. Pasirodo, nėra širdyje.
Laukiau vienus metus, antrus metus. Paskutiniai metai jūsų biudžeto, gerbiamieji konservatoriai, gerbiamieji patriotai! Jūs pradėjote balsą kelti, stebėtis, kad prašo įamžinti, pastatyti paminklą visiems, kovojusiems už laisvę ir nepriklausomybę. Tai jūsų garbės reikalas turėtų būti. Aš manau, kad visi krikščionys demokratai balsuos už šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritariate P. Gražulio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 1, susilaikė 32. Nepritarta.
Toliau V. Simulikas, E. Žakaris. 800 tūkst. Lt Šiaulių miesto „Jovaro“ progimnazijos stadionui įrengti. E. Žakaris pristato. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, „Jovaro“ progimnazija yra viena didžiausių ir geriausių mokyklų Šiaulių mieste, šiemet atšventusi 20-metį, ir, deja, viena iš nedaugelio mokyklų, kuri neturi stadiono. Prašom pritarti 800 tūkst. Lt skyrimui stadionui įrengti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 33, prieš – 1, susilaikė 39. Nepritarta.
Seimo narių E. Žakario, V. Simuliko prašymas skirti 160 tūkst. Šiaulių miesto Medelyno pagrindinės mokyklos avariniam stogui remontuoti. E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš valstybės biudžeto Medelyno pagrindinei mokyklai buvo skirtos lėšos langams pakeisti, išorės durims, buvo apšiltinta sporto salė, bet, deja, liko nesuremontuotas stogas, o stogo yra išties avarinė būklė. Skyrus jau tiek daug lėšų, aš manau, jeigu dar prisidėtume prie stogo sutvarkymo, tai būtume labai dėkingi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 31, prieš – 1, susilaikė 45. Nepritarta.
Seimo narė V. Valiukevičiūtė – padidinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai numatomus skirti asignavimus. Gerbiamoji Valiukevičiūte, prašau pateikti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Taip. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurios įgyvendinimo kontrolė yra pavesta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, yra labai didelės apimties, apima daug sričių: sveikatos priežiūrą, kultūrą, švietimą ir t. t., todėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo kontrolė visose šiose išvardintose srityse yra visa apimtimi kur kas platesnė nei šiuo metu lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija. Atsižvelgiant į šiuos argumentus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašo skirti lėšų darbo užmokesčiui, komandiruočių išlaidoms ir t. t. 266 tūkst. Lt.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nenurodytas lėšų šaltinis, pagal Statutą aš negaliu teikti balsuoti šio klausimo. (Balsai salėje) Taip, nereikėjo duoti nė pristatyti. Jūs esate visiškai teisus.
Toliau. Seimo nariai D. Budrys, R. Sinkevičius. Katras pristato? D. Budrys. Prašau.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Tiesiog norėčiau priminti, kad Valstybinei kainų ir energetikos komisijai buvo skirta beveik dvigubai daugiau pinigų negu Energetikos inspekcijai. Mes komitete pritarėme, kad ir Energetikos inspekcija yra gana svarbi ir dėl jos biudžeto asignavimų suderinimo dėl valstybinių „Sodros“ įmokų reikėtų padėti. Gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip atsainiai pasižiūrėjo. Dar didesnis apmaudas yra, kad ir Finansų ministerija taip atsainiai pasižiūrėjo. Kreipiuosi į gerbiamuosius kolegas. Puikiai suprantame, kokia dabar yra šilumos ūkio situacija. Ir Prezidentė ne kartą minėjo, kad tai dabar yra pavesta daryti Energetikos inspekcijai. Tačiau Energetikos inspekcija yra smarkiai nukraujavusi. Jeigu mes jos nepalaikysime, tai tikrai bus kapinės. Mielieji, aš tikrai kviečiu jus susitelkti ir palaikyti vienbalsiai šitą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Budrio ir R. Sinkevičiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 38, prieš – 2, susilaikė 32. Nepritarta.
Yra Seimo nario D. Budrio siūlymas padidinti asignavimus Teisingumo ministerijai. Dainiau, prašau pristatyti.
D. BUDRYS (LiCSF). Labai dėkui, Pirmininke. Čia klausimas, kurį jau seniai mes gvildename ir apie jį kalbame su ūkio ministru. Tačiau ministras nelabai nori vykdyti įstatymo, nes, mano galva, tai yra jau baudžiamoji atsakomybė, bet tegul aiškinasi Prokuratūra. Dabar norėčiau tiesiog tas funkcijas perleisti iš Turizmo departamento Valstybinei vartotojų apsaugos tarnybai. Ji puikiai tą sugeba ir turi netgi specialistų, ir dar galėtų, perleidus tas funkcijas, puikiai vykdyti turizmo sektoriaus priežiūrą. Taigi, gerbiamieji kolegos, labai gražiai perėmus tam tikras funkcijas ir asignavimus iš Ūkio ministerijos su Valstybiniu turizmo departamentu ir perdavus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, mes galėtume išspręsti dėl turizmo priežiūros. Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Budrio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 38, prieš – 1, susilaikė 42. Šiai D. Budrio pataisai nepritarta.
Tačiau yra dar D. Budrio pataisa, tiksliau, siūlymas skirti koncertinei įstaigai valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“. Prašau, kolega.
D. BUDRYS (LiCSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Čia prie to paties asignavimo. Galiu įvardyti būtent dėl Valstybinio turizmo departamento neveiklumo. Kad gerbiamasis Ministras Pirmininkas man jau nuo 2009 metų žadėjo, kad valstybiniam šokių ansambliui „Lietuva“ tikrai reikia skirti pinigų, nes valstybinis ansamblis „Lietuva“ šoka su 1988 metais pasiūtais drabužiais, tai tikrai gėda. Jie tikrai reprezentuoja Lietuvą, važinėja į Kiniją. Net pati Prezidentė išsakė abejones, kodėl yra gelsvi mūsų tautiniai rūbai. Ir tai prašome tik 198 tūkst. Jie jau dvidešimt kelerius metus šoka. Kompleksijos keičiasi, žmonės keičiasi. Na, supraskite, tie drabužiai irgi neamžini. Vieną kartą mes jau galėjome skirti ir iš reprezentacinių lėšų tikrai tą turėtume padaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Dainiaus siūlymui skirti „Lietuvos“ ansambliui pinigų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 30. Nepritarta.
Toliau yra Seimo narės D. Mikutienės siūlymas – Medininkų pilies pritaikymui turizmo reikmėms ir Trakų pusiasalio pilies pritaikymui turizmo reikmėms užbaigti. Prašau, Dangute Mikutiene.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, man iš tiesų net ir labai savotiškai keista teikti tokį pasiūlymą. Trakų istorijos muziejus nuo 2009 metų vykdė du Europos Sąjungos projektus. Tie projektai bus baigti kitų metų balandžio mėnesį. Pagal įsipareigojimą Europos Sąjungai ir pagal pasirašytą sutartį jie privalo rengti ekspoziciją ir užtikrinti darbuotojų skaičių, kurie tą ekspoziciją prižiūrės. Jeigu nėra pinigų tęsti tuos projektus, tai kaip mes atrodome Europos Sąjungai? Arba tada jūs garantuokite, kad nebus iš tiesų, nežinau, ką pasakys ministrė, sankcijų imamasi prieš tą įstaigą, nes asignavimų valdytojas yra Kultūros ministerija.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 36, prieš – 1 susilaikė 44. D. Mikutienės siūlymui nepritarta. Toliau, kaip frakcijos seniūnas J. Razma sakė, kur yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos žmonių siūlymai, aš jų net necituoju. Tačiau yra ir jungtiniai ne vienos frakcijos, o kelių frakcijų atstovų, tai konkrečiai tada E. Pupinis, A. Baura, B. Pauža, J. Stanevičius, P. Žeimys, J. Kondrotas – skirti papildomai biodegalų gamybos plėtrai. Kuris pristatote? E. Pupinis?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, turbūt, kolegos, neužpyksite, šansų vis tiek nėra. Manau, kad neverta čia laiko gaišinti, nes 71 surinkti iš 75 žmonių neįmanoma, todėl aš atsiimu. Siūlau atsiimti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Atsiima. Dėkoju. Toliau irgi yra jungtinis duetas V. V. Margevičienė ir R. Baškienė. Kuri pristatote? R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Puikiai suprantu, kad nebus pritarta, tačiau problema iš tikrųjų yra labai didžiulė. Mielieji kolegos, reikia į tai atkreipti dėmesį. Rizikos šeimose auga daug vaikų, paliekamų vaikų yra labai daug ir visas šias problemas sprendžia vaiko teisių apsaugos tarnybos savivaldybėse. V. V. Margevičienės ir mano tikslas buvo iš tikrųjų padidinti asignavimus būtent specialiosioms tikslinėms dotacijoms savivaldybėms, kad jos galėtų teisininkų išsilavinimą turinčius specialistus pakviesti dirbti vaiko teisių apsaugos tarnybose ir taip sustiprinti šių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiklą. Ačiū, man atrodo, kad mes tikrai nekviečiame balsuoti, tik prašome atkreipti dėmesį į šios problemos svarbą.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. V. Margevičienės… (Balsai salėje) Neprašote balsuoti? Gerai. Tai tada tiktai noriu paskelbti, kad yra Seimo nario S. Šedbaro siūlymas, kuriam Vyriausybė pritarė – nekeičiant bendros asignavimų sumos pakeisti įstatymo projekto 3 priedėlį „Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto asignavimai teismams“, sumažinant 259 tūkst. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui numatomus skirti asignavimus išlaidoms (iš jų darbo užmokesčiui sumažinti 198 tūkst. Lt) ir atitinkamai padidinti Lietuvos apeliaciniam teismui numatomus skirti asignavimus išlaidoms ir darbo užmokesčiui.
(Balsai salėje: „Pritariam!“) Pritariam. Yra pritarta. Toliau yra kelių Seimo narių siūlymas – A. Anušausko ir kitų. Vyriausybė nepritarė. Gerbiamasis Anušauskai, nesvarstome? Nesvarstome.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau vėl daug daug daug Seimo narių – A. Baukutė, D. Teišerskytė, R. Baškienė, A. Zuokienė, D. Mikutienė, V. Aleknaitė-Abramikienė – visos Seimo moterys ir daug vyrų. Skirti 2 mln. 500 tūkst. Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui. Kuris pristatote?
A. BAUKUTĖ (MSG). Aš.
PIRMININKĖ. A. Baukutė. Prašau.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Visų pirma norėčiau padėkoti trisdešimt septyniems kolegoms, kad jie išreiškė savo parašu gerą valią ir palaikė šį projektą, kurį teikiau lygiai prieš metus. Žmonės, turintys onkologinės ligos diagnozę, džiaugėsi girdėdami premjero žodžius, kuriuos pacituosiu: „Valstybė vienaip ar kitaip ieškos būdų, kaip prisidėti prie šio projekto.“ Bet valstybė niekaip neprisidėjo prie šio projekto, tik žmonių gera valia buvo paaukota pinigų ir galų gale onkologinis centras pajudėjo. Ne paslaptis, kad kiekvienais metais vidutiniškai šią diagnozę išgirsta virš 8 tūkst. žmonių. Tai ne tik 8 tūkst., reikėtų šį skaičių dauginti iš trijų, nes tai yra vyrai, žmonos, vaikai, močiutės ir seneliai. Dar kartą norėčiau, kad prieš rinkimus būtume sąžiningi politikai, kiekvienais metais gegužės mėnesį Klaipėdoje vyksta Vilties bėgimas, tegu sąžiningai kiekvienas pasako, ką jis padarė iš tikrųjų, realiai, ko valstybė nepadarė gelbėdama gyvybę, o žmonėms vis dėlto ir susiveržus diržus gyvybė yra prioritetas. Taigi, bent dabar prašau suteikti viltį gyventi, nes vėžys nepasirenka nei lyties, nei pareigybių. Gali iš mūsų bet kas iš šios salės rytoj būti ten, o ten savanoriai dirba už ačiū, o mums reikia tik paspausti mygtuką. Būkime atsakingi dėl ligos, kuri daug daug Lietuvos piliečių suvalgo.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Baukutės ir daugelio Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Gerai.
Balsavo 72: už – 51, prieš nėra, susilaikė 21. Nepritarta. Dėl vedimo tvarkos Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš nevertinsiu, reikia ar nereikia vienuolynui, bet aš atkreipiu dėmesį, kad 2,5 mln. Lt siūloma skirti vienuolynui Kūno kultūros ir sporto departamento sąskaita, kai sportas ir taip galą su galu vos suduria, o vienas iš siūlytojų yra Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas. Na, griūk negyvas. Kas čia darosi, aš neįsivaizduoju, tame Seime?
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad kai yra keleto Seimo narių teikimas, tikrai vienas iš jų negali atsakyti už visus. Mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete girdėjome labai graudžius pirmininko raginimus, kad reikia pasirašyti teikiamą siūlymą, o dabar čia salėje konservatorių seniūnas nuneigė visų komiteto narių siūlymą. Tai tikrai atsikvošėkite arba nesiūlykite tokių dalykų, nekalbėkite komitete vienaip, kada klauso mūsų specialistai, ir čia atėję nedarykite fintų, kad savo frakcijos balsais nuneigiate visų kitų pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Tai jūs reikalaujate grįžti prie to klausimo, Juozai, ir balsuoti? Kaip? Grįžtame? Gerbiamasis Anušauskai, tuoj įjungs.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima, tai būtų gerai grįžti, kadangi įvyko nesusipratimas. Aš sakiau, kad ne mano vieno, ir buvo išjungta po žodžio „ne“… (Juokas salėje).
PIRMININKĖ. Šiandien niekam neišjungiu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, aš tik norėjau pasakyti, kad ta pataisa buvo siūloma, kadangi padidėjo dviem trečdaliais VSD informacijos poreikis, suformuotas Valstybės gynimo tarybos, todėl buvo siūlomas papildomas finansavimas ir pataisa buvo įregistruota, jeigu neklystu, 7 Seimo narių.
PIRMININKĖ. Tada apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate A. Anušausko, V. Bogušio, R. Juknevičienės, S. Pečeliūno, R. Smetonos, A. Kašėtos, V. Mazuronio, G. Kirkilo, V. Baltraitienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74: už – 33, prieš – 2, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Toliau vėl Seimo narių grupė – A. Kašėta, V. Stundys, J. Dautartas, P. Saudargas, V. Gapšys ir t. t. – prašo skirti pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo 2012 metais projektui. A. Kašėta pristato? Prašau.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, kuri yra nepriklausoma, nepolitinė, savarankiškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, pasiūlytas projektas arba prašymas. Jos tikslas yra pasaulio lietuvių jaunimo vienijimas, atstovavimas jų interesams ir visuomenei bei valstybei naudingos pasaulio lietuvių jaunimo veiklos skatinimas. Šiuo metu į šią organizaciją įeina 27 lietuvių jaunimo sąjungos visame pasaulyje. Kitąmet ši organizacija organizuoja pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą, kurio tikslas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Lietuvos verslo, kultūros ir mokslo elito atstovais, su gabiausiais lietuviais iš visų šalies regionų bei užsienio aptarti strategines mūsų valstybės, tautos problemas ir konstruktyviai jas spręsti. Taigi 2012 metais 3000 dalyvių iš visos Lietuvos regionų ir užsienio, tai yra prestižinių universitetų absolventai, verslo žmonės, politikos, mokslo, kultūros specialistai, studentai, turintys idėjų, kartu diskutuos, teiks pasiūlymus, kaip reikia spręsti valstybės problemas.
Aš išties neturiu didelių iliuzijų, kolegos, kad mums pasiseks pritarti šiam projektui, bet noriu priminti, kad po šiuo prašymu pasirašė visų frakcijų lyderiai. Tai būtų gražus visų politinių partijų sutarimas suprantant, kad negalima vadovautis vienadieniais tikslais, o reikėtų iš tikrųjų suremti pečius ir bent vienam projektui šitame biudžeto projekte pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. KAŠĖTA (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, kad pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo 2012 metais projektui būtų skirta 300 tūkst., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Juozai, kodėl jūs taip garsiai rėkiat?
Balsavo 65: už – 34, prieš nėra, susilaikė 31. Nepritarta. (Balsai salėje) Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūsų pavaduotojas štai demonstratyviai, nežinau, gal jis ten šiek tiek pasikeitęs, bet jis nedalyvauja Seimo posėdyje. (Balsai salėje) Galėtų vis dėlto balsuoti čia, mūsų tarpe.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Algi Čaplikai, grįžkite į savo darbo vietą!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gal jis šiek tiek pasikeitęs dėl kitų aplinkybių? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nepanašu iš išorės. (Balsai salėje) Tikrai, gerbiamasis Algi, grįžkite.
Toliau Seimo narys E. Pupinis prašo skirti lėšų Melioracijos programai įgyvendinti. Tam yra pritarta.
Seimo narys R. Žilinskas prašo skirti 880 tūkst. Lt Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai saugiam Ignalinos atominės elektrinės uždarymui užtikrinti. Pritarta 880 tūkst.
Seimo nariai D. Jankauskas ir R. J. Dagys – padidinti… Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vaikų išlaikymo fondui numatoma skirti 40 mln. asignavimų. Pritarta. Toliau. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Ne iš „Sodros“, iš valstybės biudžeto. Ministre, gal atsakykite, iš kur bus pinigai?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Čia nebus jokių pinigų. Tiesiog ta suma bus didesnis valstybės biudžeto deficitas, bet atitinkama suma bus sumažintas „Sodros“ biudžeto deficitas, todėl mes turėsime bendrą neutralų rezultatą. Tai nereiškia, kad iš „Sodros“ biudžeto bus kokie nors pinigai pervedami į valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. Vadinasi, bus gerai.
Tada galime sakyti, kad pritarta ir kolegų L. Diniaus, R. Baškienės, V. V. Margevičienės, A. Dumbravos, A. Syso, I. Valinskienės, A. Vidžiūno prašymui. Jų prašymas buvo šiek tiek daugiau – 44 mln., bet patenkinta 40 mln. Manau, kad tai yra gerai.
Seimo nariai R. J. Dagys ir V. Matuzas. Pirma, sumažinti 30 mln. Susisiekimo ministerijai specializuotai Kelių priežiūros ir plėtros programai numatomus asignavimus, atitinkamai patikslinti pirmą priedėlį. Antra, patikslinti antrą priedėlį, padidinti 30 mln. Lt bendroms biudžeto reikmėms iš Susisiekimo ministerijos specialiosios Kelių priežiūros ir plėtros programos numatomas lėšas ir vietoj skaičiaus 96762 įrašyti skaičių 126762. Ministre, gal jūs daugiau pakomentuokite tai, ką aš čia dabar paskaičiau.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju. Tai reiškia, kad iš Kelių fondo 30 mln. Lt daugiau yra išimama bendroms biudžeto reikmėms, ir tam Vyriausybė pritaria.
PIRMININKĖ. Vadinasi, sumažinam 30 mln., švelniai tariant, Kelių fondą. Ačiū.
Toliau. 30 mln. sumažinti Valstybės investicijų 2012–2014 metų programai, 2012 metų numatomus skirti asignavimus sumažinti visiems asignavimų valdytojams po 0,69 %. Atsižvelgiant į pakeitimus atitinkamai patikslinti įstatymo projekto reikiamus straipsnius ir priedėlius. Tam Vyriausybė pritarė, vadinasi, sumažinam 30 mln. Lt ir atitinkamai patikslinam įstatymo projekto reikiamus straipsnius ir priedėlius.
Dar viena. Padidinti 25 mln. numatomas valstybės biudžeto pajamas iš mokesčių už valstybinius gamtos išteklius. Tam pritarta.
Toliau. Seimo narys V. Matuzas siūlo padidinti 17 mln. įstatymo projekte numatomas valstybės biudžeto pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio. Pritarta. Padidinti 50 mln. įstatymo projekte numatomas valstybės biudžeto pajamas iš valstybės įmonių dividendų. Valstybė pritaria. Padidinti 50 mln. įstatymo projekte numatomas valstybės biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio. Vyriausybė nepritarė.
Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris, E. Lementauskas, L. Kernagis, D. Kuodytė. Skirti 3 mln. papildomai Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Vyriausybė nepritarė.
Kas kalba? Ar niekas nekalba? D. Kuodytė kalba.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jūsų negraudinsiu, bet visi skaitote statistiką. Man atrodo, kad paskutinės dienos labai aiškiai parodė, kokie smurto šeimose mastai. Ne vieną dešimtį ikiteisminių tyrimų policija jau pradėjo ir tas procesas iš tiesų nesibaigia. Policija buvo suskaičiavusi, kad metams šiam įstatymui vykdyti jai reikėtų apie 6 mln. Lt. Mes komitete svarstydami prašėme atsižvelgti į tai, kad šio įstatymo vykdymui nebuvo numatyta nė lito. Tai prašau bent jau dalį tų pinigų vis dėlto skirti Policijos departamentui, kad jis galėtų vykdyti šitą papildomą, iš tiesų labai sunkią priskirtą jiems funkciją.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Kuodytės, L. Kernagio, E. Lementausko, E. Žakario ir V. Simuliko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 29. Siūlymui nepritarta.
Toliau Seimo narys A. Dumbrava – skirti iš Valstybės investicijų programos Visagino savivaldybės infrastruktūros projektams: Visagino „Verdenės“ gimnazijos 4 aukšto remontui atlikti – 500 tūkst. Lt, Visagino viešajai bibliotekai renovuoti – 400 tūkst., Visagino ligoninės operacinei ir reanimacijos blokui rekonstruoti – 1 mln. 500 tūkst. Prašau, Algimantai, dar ką nors pasakysite.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke, jūs beveik viską pasakėte. Tik noriu pasakyti, kad Visagino savivaldybė nedalyvauja Valstybės investicijų programoje, todėl ir kreipėmės dabar į Vyriausybę prašydami šios paramos. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Dumbravos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 32, prieš nėra, susilaikė 28. Siūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu su tomis pataisomis, kurias išsakiau, priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. Balsuojame? Gerai. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamasis Čaplikai, balsuojame, 1 straipsnio priėmimas.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 61, prieš – 29, susilaikė 12.
1 straipsnis priimtas. Repliką po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes abu pažiūrėjome į laikrodį ir grynai dėl padorumo reikėtų bent pratęsti posėdį.
PIRMININKĖ. Dar 10 minučių.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo 25. Aš siūlyčiau užbaigti tik šitą klausimą ir daugiau nesvarstyti, nes mes ir šitą baigsime tik 10 val. O rytoj vėl darbas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš atidžiai žiūriu į darbotvarkę, 20.30 val. baigiasi.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, aš pridėsiu 35. Gerai?
PIRMININKĖ. Tada aš manau, kad mes gal galime dar 7 min. dirbti, o po to aš, be abejo, laikydamasi Statuto… kadangi darbotvarkę patys pasitvirtinome, mes apsispręsime, ar dirbame toliau, ar skirstomės nebaigę savo namų darbų.
2 straipsnis. Seimo narys J. Jagminas turi siūlymą, bet mes jau dėl to balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio.
A. Stancikienė – nepritarta, balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio.
J. Stanevičius – balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio, nepritarta.
Seimo nariai V. Simulikas ir E. Žakaris – pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą vietoj skaičiaus 61,32 įrašant skaičių 63,07 ir punktą išdėstyti taip: „Gyventojų pajamų mokesčio dalį, tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą…“ nubraukiame 61,32 ir įrašome 63,07 %. Vyriausybė nepritarė. Gerbiamasis E. Žakaris. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs jau pristatėte, o mes siūlome atsižvelgiant į sunkią savivaldybių padėtį, kadangi gyventojų pajamų mokestis sudaro didžiausią savivaldybės pajamų dalį, padidinti iki 63 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate kolegų V. Simuliko, E. Žakario siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 39, prieš – 8, susilaikė 49. Nepritarta.
Toliau yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario ir E. Jonylos siūlymas pakeisti įstatymo projekto 4 priedėlį, įrašant dalyje „Vidaus reikalų ministerija“ vietoj skaičių 57123 skaičius 67408 ir eilutėje „Priešgaisrinei saugai“ vietoj skaičių 50163 – skaičius 60520. Vyriausybė nepritarė. Gerbiamasis E. Žakaris pristato? E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal pateiktą projektą, be abejo, ženkliai trūks savivaldybėms valstybinėms funkcijoms vykdyti lėšų ir ypač neigiamai atsilieps priešgaisrinėms tarnyboms. Be darbo liks apie 300 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų šeimų. Tai, be visa ko, neigiamai atsilieps ir piliečių bei jų turto saugumui. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate V. Simuliko, E. Jonylos, E. Žakario siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta.
V. Simulikas, E. Žakaris – skirti 800 tūkst. Lt Šiaulių miesto „Jovaro“ progimnazijos stadionui įrengti. Mes jau apie tai kalbėjome ir balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio.
E. Žakaris, V. Simulikas – skirti 160 tūkst. Šiaulių miesto Medelyno pagrindinės mokyklos stogo avariniam remontui. Jau apsisprendėme balsuodami dėl 1 straipsnio.
Seimo narys K. Glaveckas – nekeičiant bendros sumos dėl techninės klaidos, pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtinimo įstatymo 4 priedėlio eilutę „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“. Tam yra pritarta.
Seimo narys R. Kupčinskas – skirti 248 tūkst. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos grindims, durims, elektros instaliacijai pakeisti. Nepritarti. Balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio. Nereikia balsuoti.
V. M. Čigriejienė – 200 tūkst. Kauno technologijos universiteto Vaižganto vidurinės mokyklos remontui. Nepritarti. Balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio.
V. V. Margevičienė, R. Baškienė – dėl to mes jau balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio.
Seimo narys J. Stanevičius – Skuodo sporto komplekso statybai, Ruzgų pagrindinės mokyklos pastato renovacijai, Barstyčių vaikų globos namų pastato remontui. Dėl visų šitų dalykų mes jau balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio.
L. Kernagis – skirti 400 tūkst. Kauno A. Puškino vidurinės mokyklos pastatų, sienų ir stogo šiltinimo darbams atlikti. Balsuota, nepritarta balsuojant dėl 1 straipsnio.
E. Pupinis – perskirstyti valstybės biudžeto lėšas Melioracijos programai įgyvendinti skiriant 4 mln. 325,5 tūkst. Lt valstybės kapitalo investicijoms. Pritarta. Dėl to balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio.
R. J. Dagys – sumažinti 30 (…) Valstybės investicijų 2012–2014 m. programai 2012 m. numatomus skirti asignavimus sumažinant juos visiems asignavimų valdytojams po 0,69 %. Atsižvelgiant į pakeitimus, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto reikiamus straipsnius ir priedėlius. Tam pritarta ir mes jau balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio. Seimo narys A. Dumbrava – daug dėl Visagino savivaldybės infrastruktūros projektų, nepritarta ir mes dėl to balsavome balsuodami dėl 1 straipsnio.
O dabar, gerbiamieji kolegos, mūsų darbo laikas pagal šios dienos darbotvarkę baigėsi, todėl pagal 98 straipsnio 3 dalį Seimo posėdžio pirmininko sprendimu arba Seimo narių frakcijos reikalavimu, kurį remia ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, Seimo posėdis gali būti pratęstas, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų. Todėl, kaip Seimo posėdžio pirmininkė, siūlau pratęsti posėdį, kol bus išnagrinėti klausimai: Nr. XIP-3716, Nr. XIP-3717, Nr. XIP-3990, Nr. XIP-3739 ir Nr. XIP-3730. Balsuojame. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Galima ir nebalsuoti, bet elkimės demokratiškai.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 17, susilaikė 19. Taigi dirbame toliau. Labai jums ačiū už supratimą. Dabar V. Bogušis – dėl vedimo tvarkos.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji Pirmininke, viskam pritariu, tačiau formaliai norėčiau paprašyti vieno dalyko, kad vis dėlto šiandien baigtume kokią 24 val., grynai dėl juridinių formalių dalykų. Rytoj vėl bus posėdis, tai labai susipainios datos, kada ir ką mes priėmėme. Jei būtų galima, ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tai priklausys ne nuo manęs, o nuo jūsų. Ir L. Graužinienė – dėl vedimo tvarkos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai, jeigu šiandien mes iki išnaktų dirbsime, noriu priminti, kad iš ryto komiteto posėdžiai. Gal mes galime susitarti ir atšaukti visus komitetų posėdžius, ir dirbti nuo ryto, jeigu yra tokie svarbūs klausimai, nes tikrai pasiruošti ir komiteto posėdžiams, ir visiems reikia. Negalime mes taip…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kuo mažiau kalbėsime, tuo daugiau padarysime.
2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimtas 2 straipsnis.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime priimti? Priimtas.
4 straipsnis. Seimo narys V. Stundys atsiėmė. Taip, Stundy? Ar būtinai norite kalbėti, nes nepritaria… Frakcija pasakė, kad… Nesutinkate?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš pasakysiu. Dėl šios pataisos neprašau balsuoti. Dėl kitos prašysiu.
PIRMININKĖ. Toliau G. Steponavičius siūlo patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „Savivaldybės specialiosios tikslinės dotacijos mokinio krepšelio lėšų dalį savo nustatyta tvarka naudoja Vyriausybės patvirtintoje metodikoje nustatytoms mokymo reikmėms.“ Pritarta Vyriausybės. Ar galime 4 straipsnį priimti? Priimtas.
5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
8 straipsnis. Seimo narys R. J. Dagys – patikslinti antrąjį priedėlį, padidinti 30 mln. bendroms biudžeto reikmėms iš Susisiekimo ministerijos Specialiosios kelių priežiūros ir plėtros programos numatomas lėšas ir vietoj skaičiaus 96762 įrašyti skaičių 126762. Pritarta ir mes dėl to balsavome dėl 1 straipsnio. Galime priimti 8 straipsnį su šia pataisa? Priimta.
9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
12 straipsnis. Seimo nariai V. Simulikas, E. Žakaris, P. Luomanas, R. Kupčinskas – pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, vietoj 60 ir 10 įrašant skaičius 70 ir 20 ir juos išdėstyti taip: „Savivaldybės, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę, skola negali viršyti 70 % patvirtintų 2012 m. savivaldybės biudžeto pajamų“, toliau kaip tekste. Ir antra dalis: „Metinio savivaldybės grynojo skolinimosi suma negali viršyti 20 %“, toliau kaip tekste. Vyriausybė tam pritarė. Galime priimti 12 straipsnį su kolegų pataisa? Priimtas.
13 straipsnis. V. Stundžio pataisa. Dėl šitos norite kalbėti? Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš kolegoms tiesiog paaiškinu. Tai pataisa, nesusijusi su kokiais nors papildomais asignavimais ar jų didinimu. Tai yra pataisa, įvertinanti daugkartines Valstybės kontrolės pastabas dėl kartais netikslingo mokinio krepšelio lėšų panaudojimo savivaldybėse. Iš esmės kasmet Valstybės kontrolė konstatuoja, kad netikslingai panaudojamos nemažos apimtys valstybės tikslinės dotacijos pinigų, ir kartas nuo karto siūlo turėti instrumentą prižiūrėti lėšų panaudojimą. Dėl tokių paskatų atsirado ši pataisa, nustatanti instrumentą, kaip būtų galima prevenciškai šitą reikalą spręsti. Tai nėra susiję nei su mokinių skriaudimu, nei su kuo nors kitu, kaip sakoma Vyriausybės išvadoje. Tai susiję su prevencine ministerijos veikla.
PIRMININKĖ. Vyriausybė nepritaria, taip? Tai mes turime balsuoti. Kas pritariate V. Stundžio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys sakėje) Kas palaiko pataisą, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 103. Už – 75, prieš – 6, susilaikė 22. Pritarta V. Stundžio pataisai papildyti 13 straipsnio 2 dalį nauju punktu. O kadangi čia pinigų nereikia, kaip sakė V. Stundys, tai ir jokios problemos nėra. Ar galime priimti 13 straipsnį su V. Stundžio pataisa? Priimta.
14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Seimo nario R. J. Dagio siūlymas – patikslinti įstatymo projekto 9 priedėlį „2012 metų Privatizavimo fondo ir Rezervinio fondo lėšų sąmatos“: sumažinti 80 mln. 100 tūkst. išlaidas pensijų sistemos reformai finansuoti ir atitinkama suma padidinti lėšas, kurios 2012 m. gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir numatomą lėšų likutį pagal 2013 m. sausio 1 d. būklę ir 2012 metų Rezervinio (Stabilizavimo) fondo lėšų sąmatoje vietoj skaičių 384000, 384000, 564400 ir 594200 įrašyti atitinkamai skaičius 303900, 303900, 644500 ir 374300… Tam pritarta. Ar galima tada su R. J. Dagio?.. (Balsai salėje) 674300. Ar galime 16 straipsnį priimti su R. J. Dagio siūlymu? Priimta.
17 straipsnis. Dėl Seimo nario J. Jagmino nebereikia balsuoti, nes nepritarta ir buvo priimta 1 straipsnyje, dėl to balsuota. Lygiai taip pat dėl Seimo narės O. Valiukevičiūtės trijų pataisų… nepritarimo balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio, dėl vieno, dviejų, trijų A. Stancikienės ir J. Stanevičiaus pasiūlymų, dėl L. Kernagio, V. Mazuronio, K. Daukšio, V. Bogušio nepritarta, irgi balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio, dėl Seimo narių P. Gražulio, V. Simuliko ir E. Žakario, dar vienas – dėl E. Žakario, V. Simuliko, V. M. Čigriejienės, K. Kuzminsko, R. Kupčinsko, nepritarta ir balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio, dėl R. Kupčinsko nepritarta, balsuota balsuojant dėl 1 ir 2 straipsnių, dėl V. M. Čigriejienės balsuota balsuojant dėl 1 ir 2 straipsnių, nepritarta. Seimo nario E. Pupinio siūlymui pritarta. Perskirstyti valstybės biudžeto lėšas melioracijos programai įgyvendinti skiriant 4 mln. 325,5 tūkst. Lt valstybės kapitalo investicijoms, balsuota balsuojant dėl 1 ir 2 straipsnių. Lygiai taip pat dėl Seimo narių R. J. Dagio, V. Matuzo sumažinti 30 mln. dėl Susisiekimo ministerijos Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai numatytų asignavimų ir atitinkamai patikslinti pirmąjį priedėlį, pritarta ir balsuota balsuojant dėl 1 straipsnio.
Seimo narys R. J. Dagys – sumažinti 30 mln. valstybės investicijų 2012–2014 metų programai 2012 m. numatomus skirti asignavimus, sumažinant juos visiems asignavimų valdytojams po 0,69 %. Atsižvelgiant į pakeitimus, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto reikiamus straipsnius ir priedėlius. Tam buvo pritarta ir balsuota balsuojant dėl 1 ir 2 straipsnių. Ir Seimo nario A. Dumbravos – Valstybės investicijų programos Visagino savivaldybės infrastruktūros projektams nepritarta, bet mes jau balsavome balsuodami dėl 1 ir 2 straipsnių.
Ar galime priimti 17 straipsnį? Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. Ir 19 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. V. Matuzas – už. Kur V. Matuzas? (Balsai salėje) V. Matuzas – už. Susikaupkime.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Kolegos, atsiprašau už tas 10 sekundžių. Trumpiau kalbėsiu. Norėčiau pasakyti, kad ateinančių metų biudžetas yra labai realus, ko anksčiau negalėjome pasakyti. Aš manau, kad juoktis čia visai ne vieta. Aš noriu pasidžiaugti, kad tiek Vyriausybė, tiek mes čia, Seime, suprasdami ekonominės situacijos blogėjimą Europos Sąjungos valstybėse, žinodami, kad per 60 % bendrojo vidaus produkto sukuriame eksportuodami, išdrįsome visai Lietuvai pasakyti, kad mažiname išlaidas milijardu litų, nes planuojamos pajamos mažės milijardu litų, tam, aišku, reikia politinės drąsos. Juo labiau kad ateinantys metai yra rinkimų metai.
Noriu padėkoti Vyriausybei ir jos nariams, kurie, nepaisydami galbūt mūsų pačių spaudimo, kad reikia daryti rinkiminį biudžetą, nepasidavė pagundoms, o pateikė būtent tokį projektą, dėl kurio kviesčiau visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis – prieš.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, na, šios kadencijos Seimas jau ketvirtą kartą svarsto biudžetą, jau ketvirtą kartą dėl jo pasisakau ir ketvirtą kartą aš pasakysiu, kad valstybės biudžetas tai yra valstybės prioriteto atspindys, išreikštas skaičiais. Deja, ir šį kartą pažiūrėjus į šitą biudžetą absoliučiai jokių kitų metų valstybės prioritetų paprasčiausiai nematyti.
Žinote, neseniai ūkio ministras Audito komitete pristatė įstatymo pataisas, kuriomis siūlė įsteigti nemažai naujų laisvosios ekonominės zonos teritorijų. Žiūrint į šitą biudžetą, man kyla tokia mintis, kad netrukus, matyt, visa Lietuva taps laisvosios emigracijos zona, jeigu tokia dar netapo iki šiol. Ir žiūrint į tai, kaip paskutines dvi savaites mes tiesiog karštligiškai diskutuojame apie biudžeto pajamų, kurios tesiekia apie 100 mln., didinimą, kai visi pripažįstame, kad skylė yra bent jau milijardas, ir kažkodėl nešnekame apie tokius dalykus kaip „Sodros“ sistemos reforma (jos nėra), kaip kaštų naudos analizės metodo įdiegimas planuojant biudžetą, jo taip pat nėra… Daugiabučių namų renovavimo mechanizmas, beviltiškai įstrigęs biurokratiniuose pelkynuose, treti metai nejuda, nieko šioje srityje nekeičiame. Vėlgi absoliučiai nieko nekeičiame, kas susiję su viešaisiais pirkimais, su milijardų traukimu iš šešėlio ir kitais dideliais blokais, ant kurių ir turėtų būti statomas kitų metų biudžetas.
Žinote, gerbiamieji kolegos, kaip konstruktorius galiu pasakyti, kad man susidaro toks vaizdas, kad valdančioji dauguma bando statyti kitų metų valstybės namelį ant smėlio kopų. Bet žinote, užėjus bet kokiai didelei jūros bangai, namelis ant kopų, aš, kaip konstruktorius, galiu pasakyti, matyt, stovės labai neilgai, jis bus nepaprastai trapus. Todėl raginu visus kolegas atsižvelgti į tas išsakytas pastabas ir tokiam trapiam biudžetui, kuris, matyt, kad…
PIRMININKĖ. Dvi minutės ir labai laikysimės grafiko. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nelabai ruošiausi kalbėti, bet keletą žodžių pasakysiu. Be abejo, būdami Europos Sąjungos nare ir norėdami ja išlikti, aš manau, artimiausioje ateityje privalėsime pritarti ir įvykdyti bendrą Europos Sąjungos fiskalinę ir biudžeto politiką. Vadinasi, mūsų Seimo įtaka įstatymams ir visokiems sprendimams labai smarkiai sumažės.
Dabartinis biudžetas, kurį mes priimame, viena vertus, faktiškai atspindi tą mūsų patyrimą, ekonominį ir masinį mentalitetą, kurį mes turime, kita vertus, labai gaila, kad opozicija, kuri turi daug gerų pasiūlymų, nesugebėjo parengti opozicinio biudžeto ir mokesčių sistemos. Proginis ir epizodinis biudžeto narstymas ir kritikavimas iš tikro nėra sisteminis dalykas. Todėl aš manau, tai yra paskutinis biudžetas, kurį mes tokiu būdu priimame. Kaip minėjau, Europos Sąjunga, būdama sudėtingoje situacijoje, ne tik euro zona, bet ir kitos šalys, jau kitų metų biudžete turės vadovautis kitais principais, antraip mus paprasčiausiai paliks už Europos Sąjungos ribų ir mes turėsime dėl to labai daug problemų.
Todėl, kolegos, siūlau pritarti šitam biudžetui, nes alternatyvų nepritarimui mes paprasčiausiai neturime dėl kitų dalykų. Jeigu mes nepritariame vienai dvyliktajai, vadinasi, ir taip užšaldytą mūsų ekonomiką mes dar labiau užšaldome, nes paprasčiausiai mes negalėsime vykdyti investicinių programų. Todėl, aš manau, tas variantas, kuris yra dabar, nėra tobulas, bet jis yra tokio lygmens, kad mes galėtume jam pritarti ramia sąžine su didelėm nuoskaudom širdy. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – prieš.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti nuo savo apygardos, galbūt daugiau lokaliniu būdu dėl biudžeto. Pirmiausia yra priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. XIP-1425, kuris yra nevykdomas. Iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo buvo numatyta skirti lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui plėsti, tačiau 2011 metais iki šio momento nebuvo skirta nė cento lėšų, ir kitais metais taip pat nenumatyta. Labai įdomu, kam priimami Vyriausybės nutarimai, kad po to jie yra neįgyvendinami, nors pinigų šiame fonde tikrai yra.
Valstybės investicijų programa. Vienintelė Visagino savivaldybė nedalyvauja šioje programoje, kai veikė Ignalinos atominė elektrinė, niekas šių pinigų neprašė. Tačiau jau antri metai elektrinė neveikia, ir Vyriausybė turėtų susirūpinti, kaip galėtų Visagino miesto savivaldybė baigti tuos savo projektus, kuriuos ji pradėjo įgyvendinti. Dabar ji negauna lėšų nei iš uždarymo fondo, nei iš Valstybės investicijų programos. Aš manau, tai yra labai blogai.
Nevykdoma asbestinio šiferio keitimo programa, apie ką mes labai daug kalbėjome. Tikrai nieko šia prasme nepadaryta, o gyventojams tai nepaprastai kenkia sveikatai.
Na, ir apie ką mes šiandien kalbėjome, nematyti jokio susirūpinimo dėl vaikų, sergančių širdies ligomis, o tai yra didžiulė problema. Vieninteliai vaikai, kurie serga širdies ligomis, dar neturi savo reabilitacijos centro. Todėl dėl šių ir kitų priežasčių šiam biudžetui negalėčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už biudžeto įstatymą, kurį šiemet Vyriausybei teko rengti kaip niekad ekstremaliomis sąlygomis, kai, likus labai nedaug laiko iki jo priėmimo, teko mažėjimo kryptimi keisti prognozuojamus rodiklius, teko Vyriausybei nelengvai ieškoti, kaip išspręsti dėl to atsirandančią apie 1 mlrd. deficito problemą. Manau, kad Vyriausybė tikrai neblogai susitvarkė su tuo uždaviniu. Mes Seime paskutinėje stadijoje papildomais siūlymais, manau, biudžetą pakeitėme tokio socialinio jautrumo kryptimi, kas leidžia išlaikyti kitais metais ir Vaikų fondą, ir pagelbėti toms šeimoms, kur išsiskyrę tėvai nemoka alimentų. Biudžetas leidžia numatyti nuo kitų metų pensijų atkūrimą visa apimtimi, kaip buvo 2009 m., leidžia kompensuoti dirbantiems pensininkams nusavintas pensijas iš dalies ankstesniu laikotarpiu ir daugelį kitų dalykų, nes, be abejo, mes į biudžetus turime žiūrėti kompleksiškai – kaip į valstybės biudžetą ir „Sodros“ biudžetą, kurį vėliau patvirtinsime. Tas faktas, kad valstybės biudžetą mes priimame iš esmės beveik subalansuotą, leidžia kol kas palikti šiokį tokį „Sodros“ biudžeto deficitą ir išspręsti mano paminėtus jautrius socialinius klausimus.
Žinoma, sunku būtų tikėtis, kad mes išspręsime viską, kiek yra susikaupusių poreikių. Be abejo, tai, ką teikė Seimo nariai atskirais pasiūlymais dėl…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …investicinių programų, aš tikiuosi, jautriausiu būdu išspręs ministrai savo sprendimais.
PIRMININKĖ. Laikas, viskas! J. Ramonas – prieš. J. Ramono nėra. Tada V. Mazuronis – prieš.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau replikuoti profesoriui K. Glaveckui, kai jis pasakė, kad opozicija nesugebėjo parengti alternatyvaus biudžeto.
Gerbiamasis profesoriau, pradėkime nuo to, kad pozicija nesugebėjo parengti normalaus biudžeto projekto, kas jai priklauso pagal įstatymus, o lopė šį biudžetą iš atskirų gabalų, kurie, atvirai kalbant, yra susiūti gana baltais siūlais ir yra su dideliais plyšiais.
Šiaip jau išsakyta daug argumentų ir nesinorėtų kartoti, bet aš žinau tik viena: jeigu valstybė kitais metais gyvens, jeigu mes gyvensime taip, kaip numatyta šiame biudžete, tai krizė tikrai nesibaigs ir nesibaigs ilgai. Normalūs Lietuvos piliečiai turės tiktai dvi išeitis: arba kuo greičiau emigruoti, arba jie taps tokiais panašiais griaučiais, kurių muliažą mes buvome atnešę klausimo svarstymo pradžioje ir kurių taip išsigando visa opozicija su premjeru priekyje. Todėl, mielieji kolegos… Pozicija su premjeru priekyje.
Mielieji kolegos, manau, kad pasirinkimą mes turime tik vieną – nepritarti šiam biudžetui, ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“ nepritars šiam biudžetui. Reikia keisti valdžią ir tada bandyti gyventi Lietuvoje. Kito kelio nėra.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegos, turbūt nereikėtų šiandien tokių aštrių kalbų. Savaime suprantama, turbūt nereikia būti dideliais ekspertais – paprasčiausia žiūrėti televiziją, kas darosi kituose kraštuose. Savaime suprantama, Lietuvos ekonomika priklauso nuo eksporto, beje, pirkimas ir eksportas ne visada priklauso nuo pačios Lietuvos. Parengtas biudžetas yra pakankamai subalansuotas ir matėme, kad iš tiesų siūlytojai taip pat nesurado tokių išlaidų, kurias būtų galima pagrįsti kaip neracionalias, nes daug išlaidų buvo siūloma net iš skolos aptarnavimo. Ką reiškia siūlyti iš skolos aptarnavimo, kai kai kurios skolos ir refinansavimas, na, ne visai priklauso nuo dabartinės valdžios.
Reikia prisiminti, kad iš tiesų daug skolintasi ir praeitos Vyriausybės. Šiuo metu reikės tas skolas refinansuoti. Savaime suprantama, dėl tos priežasties reikalingas ir biudžetas, kurio deficitas ne didesnis negu 3 % nuo BVP. Tas tiesas mes žinome, tačiau šiandien bandėme dar siūlyti tokių pasiūlymų, kurie ne visai racionalūs atsižvelgiant į tokį sunkmetį.
Norėčiau padėkoti ypač tiems komiteto nariams, kurie atsakingai žiūrėjo svarstydami žemės ūkio, Kaimo reikalų komiteto srities problemas. Taip pat norėčiau padėkoti ir asocijuotoms žemdirbių struktūroms, kurios gana darbingai dirbo ir garbingai elgėsi svarstydamos biudžetą. Tai iš tikrųjų, ką galėdamas pasakyti apie žemės sektoriaus biudžetą, manau, kad jis gana geras ir iš tiesų mūsų ūkininkai galės gana gerai finansuoti visas savo programas.
Šiandien tikrai norėčiau pasiūlyti visiems pritarti projektui, kadangi tokioje situacijoje mes, ko gero, negalėtume elgtis kitaip, nes vis dėlto Vyriausybė turės dirbti, turės finansuoti pagrindines mūsų išlaidas, ypač susijusias ir su socialiniais reikalais, ir su švietimu, ir su kitomis sistemomis. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ir E. Lementauskas – prieš. Nėra. Ž. Šilgalis – prieš.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš tikrai suprantu, kad biudžetas yra rimtas dokumentas ir tai nėra lengvas procesas. Aš suprantu, kaip sudėtinga tokioje situacijoje ir Vyriausybei. Man tik iš tikrųjų labai gaila ir apmaudu. Iš vienos pusės, premjeras yra teisus sakydamas, kad biudžeto deficitą galima sumažinti dviem būdais: arba mažinant išlaidas, arba didinant pajamas. Bet jis tikrai nėra teisus galvodamas, kad pajamas galima didinti tiktai didinant mokesčius. O čia, mano supratimu, yra esminė klaida ir mes vis lipame ant to paties grėblio. Užuot ieškoję kitų būdų, skatinę investicijas, pagaliau sutvarkę tas, kurios yra pakeliui, bet niekaip iki Lietuvos neprieina dėl biurokratinių kliūčių, mes einame lengviausiu keliu.
Aš jau kalbėjau, premjere, tikrai ateina laikas, kai nebebus iš ko atimti. Vien mokesčių didinimu mes klausimų neišspręsime, tik dar labiau didinsime biudžeto skylę. Toks nesupratimas iš esmės ir daro mūsų visų darbus beviltiškus. Man labai gaila ir kitų Vyriausybės narių, tarp jų ir ministrų liberalų, kurie yra konservatorių tokio požiūrio įkaitai.
Kalbėti apie tai, kad biudžetas yra geras, deja, pagrindo tikrai nėra, nes mes neišnaudojome visų galimybių padidinti pajamas ne atimant, bet padidinti pajamas kuriant. Todėl aš tikrai negaliu balsuoti už tokį biudžetą ir kitiems nepatariu. Mano supratimu, jis galėjo būti kur kas geresnis net ir esant dabartinei sunkiai ekonominei situacijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių: už – 72, prieš – 45, susilaikė 3. (Plojimai) 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš, kaip Seimo Pirmininkė ir šiuo metu pirmininkaujanti, noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurie atsakingai balsavote už 2012 m. biudžetą ir nebuvo jokių protesto akcijų. Labai jums ačiū.
A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat noriu prisidėti prie Seimo Pirmininkės padėkos. Iš tikrųjų priėmėme svarbų biudžetą, tikrai nelengvą biudžetą, bet kartu ir labai atsakingą biudžetą. Tai, kad patvirtinome biudžetą, kurio ir deficitas yra mažesnis nei 3 %, ir pensijos atkuriamos, ir daugelis kitų problemų yra sprendžiama, tikrai yra didelis pasiekimas tokiomis aplinkybėmis.
Gerbiamieji kolegos, tikrai nuoširdžiai dėkoju Vyriausybės vardu visiems: ir opozicijai, ir koalicijai. Koalicijai ypač už vieningą balsavimą. Gerbiamieji kolegos, tikrai neprižadame, kad kiti metai bus lengvesni, bet prižadame vieną dalyką: nepaisant to, kad kiti metai yra rinkimų, ir toliau elgtis taip pat atsakingai ir pasiekti, kad mes visi kartu išmoktume gyventi pagal tas išgales, kurias galime Lietuvoje sukurti. Tai yra svarbu ne tik mums, tai yra svarbu visai Lietuvai, tai yra svarbu ir mūsų vaikams, ir anūkams. Gerbiamieji kolegos, noriu dar sykį padėkoti ir palinkėti tokios pat atsakomybės svarstant ir kitus klausimus.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, atsiliepdamas į A. Kubiliaus padėką, norėčiau pasakyti, kad vėlgi turime gana keistą situaciją. Kol kas biudžetą patvirtinom, bet nepatvirtinom pajamų šaltinių, būtent du mokesčiai dar yra nepriimti, ir vienas tobulinamas, ir kitas tobulinamas. Keistai atrodo, tiesa? Nežinom pajamų dalies, bet biudžetą pasitvirtinom ir nebežinom, kaip bus. Lygiai taip pat akivaizdu, kad, ko gero, balandžio mėnesį teks vėl peržiūrėti biudžetą, nes rodikliai yra, kaip sakyti, labai trapūs, makroekonominės perspektyvos taip pat labai sudėtingos, kita vertus, dar „Sodros“ biudžeto problemos iškyla, privalomojo sveikatos draudimo biudžeto problemos, tada viskas yra susiję. Taigi aš tiesiog stebiuosi, kad mes tokiu būdu priimame valstybės biudžetą, neatsakę į klausimą dėl pajamų dalies.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad mes dar turime tris darbo dienas, kai vyks posėdžiai. Man atrodo, kad iki, kaip numatyta, gruodžio 23 d., sesijos pabaigos, jeigu viskas ir toliau vyks tvarkingai, kaip šiandien vakare, bus priimti ir tie įstatymai, kurie ir daro įtaką mūsų šiandien jau priimtam 2012 metų biudžetui.
V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Ačiū, Pirmininke. 2012 metų biudžetas yra nekoks, tačiau bendrai dirbdami mes daug ką galime pasiekti. Kaip profesorius K. Glaveckas sakė, Lietuva gali likti už Europos Sąjungos borto. Tai galbūt ir gerai, kad gali likti už borto, tada mes savarankiškai gyvensime, mąstysime, tada pagaliau sukursime perteklinį biudžetą, kai užteks ir pensininkams, ir mokytojams, ir vaikams, ir suaugusiems. Todėl tikiu Seimo nariais, kad mes dirbsime vis geriau ir geriau ir užbaigsime taip, kad kitą biudžetą jau programuosime, mąstysime, kursime, kad jis būtų perteklinis. Sėkmės visiems! (Plojimai, balsai salėje: „Valio!“)
PIRMININKĖ. Aišku, jau ne šitam Seimui, o kitam, bet vis tiek tai yra Lietuvos žmonių labui.
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Neabejoju, jog V. Valkiūnas bus ir kitame Seime, tai jis sau palinkėjo. Aš kolegoms noriu pasakyti, kad akciją, kurią ministrė mums leido daryti dėl pinigų rinkimo Santariškių klinikoms, mes pradėjome, jeigu kas norėsite prisidėti, tai čia kur nors padėsime dėžutę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dirbam toliau.
21.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIP-3717(3). Svarstymas. V. Matuzas tribūnoje. Prašau.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskusijoje dalyvauja J. Olekas. Prašau, Juozai, į tribūną. (Balsai salėje) Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu išreikšti tam tikras abejones dėl paskelbtų rodiklių. Mes ką tik patvirtinom 2012 metų biudžetą, kuriame yra labai aiškus straipsnis, kad 2013 metams reikia sukaupti 3,4 mlrd. euro obligacijoms išpirkti. Deja, jeigu mes palyginsime 2012 ir 2013 metų pajamų ir išlaidų augimą, jos skiriasi tiktai 500 mln., tai faktiškai realiosios išlaidos 2013 metais labai sumažės, palyginti su 2012 metais. Jau laukia mūsų Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto patvirtinimas, dėl jo mes turime trūkumą, jis finansuojamas iš valstybės biudžeto dalies, t. y. toms programoms, kurios negali būti finansuojamos iš surenkamų draudimo mokesčių. Jau 2012 metais yra tokių programų: profilaktinių programų, ortopedijos įrangos programų ir kitų, kurios iš valstybės biudžeto bus nepakankamai finansuojamos.
Mes ne kartą turėjome Audito išvadas, Valstybės kontrolės išvadas, kad šių programų negalime finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo surenkamų lėšų, jos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Taigi pateiktieji rodikliai aiškiai rodo, kad ne tik 2012 metams, bet ir 2013 metams yra užprogramuoti tie patys Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto valstybės išlaidų trūkumai. Todėl aš manau, kad šitie rodikliai, kurie mums siūlomi, neatitinka realių gyvenimo situacijų. Mes taip pat turėsime ne tik įtemptą valstybės biudžetą, bet turėsime labai ryškių trūkumų Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, taip pat, ko gero, ir „Sodros“ biudžeto. Ko gero, mes tokių rodiklių negalėtume patvirtinti, nes aiškiai matome, kad trūkumas padengti tas valstybės biudžeto išlaidas bus kur kas didesnis, negu čia yra dabar numatyta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš kviečiu į tribūną V. Matuzą. Yra kolegos K. Glavecko siūlymas dėl 1 straipsnio. Gerbiamasis Kęstuti, prašau pristatyti. Pasiūlymas nutarimo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Patvirtinti šias planuojamas 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto pajamas (su Europos Sąjungos ir kita tarptautine finansine parama): 2012 metų – 28 mln… 200… mlrd. 204 mln. Lt, 2013 metų – 29 mlrd. 491 mln. Lt ir 2014 metų – 29 mlrd. 15 mln. Lt. (Balsai salėje) Komitetas… (Balsas salėje: „Pritaria.“) Komiteto vardu jūs čia turbūt pritariate? Ar galime bendru sutarimu pritarti naujiems skaičiams, kuriuos siūlo K. Glaveckas? Pritarta.
Antrasis siūlymas yra dėl 2 straipsnio, irgi cituoju tik skaičius: 2012 metams – 28 mlrd. 812 mln., 2013 metams – 29 mlrd. 110 mln. Lt, 2014 metams – 28 mlrd. 251 mln. Lt. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem siūlymams? (Balsas salėje: „Taip.“) Dėkoju. Pritarta.
Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Prašom, dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tik labai atsiprašau. Mūsų kompiuteriuose turimo varianto skaičiai truputį skiriasi. Tai kurie yra tikrieji skaičiai?
PIRMININKĖ. Taigi aš K. Glavecko pasiūlymą perskaičiau. Ministrė dar tada pasakys.
I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamasis profesorius pasiūlė atsižvelgdamas į tą biudžetą, kurį Seimas ką tiktai patvirtino, todėl skaičiai ir skiriasi. Turi būti suderintas trimečių rodiklių nutarimas su galutiniais biudžeto skaičiais, kuriems pritarė Seimas prieš dešimt minučių, tokia ir yra esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar tam pritariat? Pritarta.
1 straipsnis. Priimtas su K. Glavecko pasiūlytais skaičiais. Ir 2 straipsnis priimtas su K. Glavecko pasiūlytais skaičiais.
Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ būtų patvirtintas ir priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 63, prieš – 8, susilaikė 15. Seimo nutarimas „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ priimtas.
21.10 val.
Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną I. Šimonytę, finansų ministrę.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Yra teikiamas Biudžeto sandaros įstatymo patikslinimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reglamentavimą trumpalaikės savivaldybėms suteiktos paskolos turi būti sugrąžintos valstybei iki metų pabaigos. Turint minty, kad kai kurioms savivaldybėms apyvartinėm lėšom tenka paskolinti lėšų dėl to, kad jų lėšos įšalo „Snoro“ banke, todėl Vyriausybė suteikė, Finansų ministerija suteikė trumpalaikes paskolas tom savivaldybėm, tai tam, kad savivaldybės tikrai neturėtų pareigos tas paskolas grąžinti iki šių metų pabaigos, kas yra iš principo visiškai nerealu, yra siūloma patikslinti Biudžeto sandaros įstatymą ir numatyti galimybę tokiu atveju tai paskolai tapti ilgalaikei, t. y. grąžinamai ne per vienus metus. Grąžinimo tvarka yra nustatyta priimtame Seimo Biudžeto įstatyme, kuriame yra numatyta, kad paskolos turi būti grąžintos iki kitų metų pabaigos. Tokia būtų esmė. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis S. Bucevičius. Nematau. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš išgirdau atsakymą į savo klausimą, kurį norėjau paklausti. Taigi ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, Mečislovai. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš suprantu, kad dėl objektyvių priežasčių jūs teikiate tą pasiūlymą, bet juk tai negalios tik keliom savivaldybėm. Ar jūs nemanote, kad kitos savivaldybės gali piktybiškai pasinaudoti ta situacija, nes trumpalaikių įsiskolinimų jos turi tikrai nemažai? Turėtume po to problemų su biudžetu.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji komiteto pirmininke. Iš tikrųjų dėl tos priežasties įstatymo projekte yra labai aiškiai nustatyta, kad tos ilgalaikės paskolos galimos gauti tik tuo atveju, jeigu dėl kredito įstaigos veiklos sustabdymo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis. Visiškai aiškiai apibrėžtas vienas vienetinis atvejis.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ministre, iš tikrųjų dabar tos savivaldybės, kurios turėjo tų lėšų ir laikė šiek tiek neatsakingai, neįvertinusios visos rizikos, jos visas lėšas prarado, dabar jos skolinsis, dar mokės paskolos palūkanas. Tai išeina, kad realiai čia kaip ir niekas nekaltas, kaltos pačios savivaldybės, kad taip neapdairiai elgiasi su savo lėšomis, kaip ir visi likę banko „Snoras“ indėlininkai. Taip galima suprasti. Nes iš esmės tų pinigų atgauti turbūt šansų jos neturi.
I. ŠIMONYTĖ. Savivaldybės bus taip pat „Snoro“ banko kreditoriai ir atgaus lėšų tiek, kiek atgaus kiti kreditoriai. Tai yra visiškai normalus procesas. Ir trumpalaikes paskolas suteikti savivaldybei dėl apyvartinių lėšų trūkumo yra normali praktika ir tas reglamentavimas įstatymais galioja šimtą metų. Vienintelė problema šiuo atveju yra ta, kad savivaldybės trumpalaikes paskolas turi sugrąžinti iki metų pabaigos. Turint minty, kad „Snoro“ problemos iškilo prieš mėnesį, savivaldybėms pakankamai dideles lėšas grąžinti iki šių metų pabaigos yra tiesiog objektyviai neįmanoma, todėl mes siūlome numatyti galimybę savivaldybėms tas lėšas grąžinti tiesiog kitais metais. Toks labai paprastas pasiūlymas. Tiesiog skubus, ir tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, gal už niekas nekalbės. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Siūlau ir aš, ir Vyriausybė ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate siūlymui? Priėmimas.
Vienas straipsnis. Jokių siūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 6. Biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, labai ačiū už tokį spartų darbą.
Toliau replika po balsavimo. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš tik noriu pasakyti, kad ministrė teisi, nes reikia to gelbėjimo rato savivaldybėm. Bet ji teisi ir tuo, kad savivaldybės lygiai tokios pat indėlininkės, kaip ir visi kiti indėlininkai. Tik vienintelis dalykas, ko ministrė nepasakė, kad šiuo atveju valstybė turi galimybę ištiesti pagalbos ranką būtent savivaldybėms. O kas išties pagalbos ranką indėlininkams. Ir vėl jų nevienodos sąlygos.
PIRMININKĖ. Tai mes ir priėmėme Biudžeto sandaros įstatymo pataisas. (Balsai salėje)
21.16 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Svarstymas. R. J. Dagys pristato Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas labai atidžiai nagrinėjo šį įstatymo projektą, svarstė ir Vyriausybės pasiūlymus, atitinkamai įvertino priimtus įstatymus čia, Seimo salėje, parengtus įstatymų projektus, ir pateikė jums sutvarkytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Jam pritarė.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – Audito komitetas. Gal tada pirmininkė. Prašau. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Audito komitetas svarstė, bet noriu pažymėti, kad svarstė dar seną projektą, nes kaip papildomas neturėjome galimybės svarstyti naujo, ir priėmė sprendimą: atsižvelgiant į tai, kad buvo pakoreguotos Finansų ministerijos pagrindinės socialinių rodiklių prognozės 2012–2014 m. ir patikslintas 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, nepritarti iniciatorių pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai patikslinti naują projektą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš irgi siūlyčiau diskusiją fiksuoti, kiek mes skiriame laiko. 15 min. tinka? (Balsai salėje) Yra siūlymas ir 10 min., ir 15 min. Balsuojame. Kas už tai, kad skirtume 15 min. ir pradėtume nuo frakcijų vardu kalbančių žmonių, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
15 min. Ne. 10 min. (Balsai salėje) Aš jūsų paslaugom, bet kad jūs patys taip balsuojate. A. Sysą kviečiu į tribūną, ir viskas aišku.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vis dėlto „Sodros“ biudžetas yra antras pagal dydį. Jeigu mes jam skiriame 10 min., na, tai mes pirmiausia negerbiame nei Seimo, nei savęs. Aš suprantu, kad dešinioji pusė niekada nesiklausė, ką sako opozicija ir ką sako vienas ar kitas Seimo narys, bet vis tiek teks išklausyti.
Remsiuosi garbiu nutarimu, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų sausio 12 d. Jame rašoma: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos prioritetai“. Cituoju: „Pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų sistemą, užtikrinti jos ilgalaikį finansinį tvarumą, orią dabarties ir ateities pensininkų senatvę.“ Ir nors iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bent jau aš tikrai gaunu tokius pranešimus apie „Sodros“ surinkimą, bet realiai žiauri tiesa yra tokia, kad šių metų „Sodros“ deficitas toliau didėja. Ir metus baigsime greičiausiai viršiję 7 mlrd. Lt. (Balsai salėje) Aišku, ne naujiena.
Taigi žiūrime, kas siūloma dėl kitų metų „Sodros“ biudžeto, nes, kaip sakau, prioritetuose parašyta apie tvarumą. Kas perskaitė 2012 metų „Sodros“ biudžetą, tvarumas sueina į minus 2 mlrd. 200 mln. Lt. Neblogas tvarumas! Atsiverčiu tos pačios Vyriausybės programos 14 puslapį ir skaitau, kas parašyta, kaip bus dirbama šioje srityje. (Balsai salėje) Cituoju jus, ne save. „Bus patobulintas Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų tvarkymas.“ Rimtas dalykas. Tvarumas labai padidės. „Sugriežtinta asmens darbingumo lygio nustatymo kontrolė.“ Vėl tvarumas didėja. „Atlikta analizė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl pensijų skaičiavimo būdo.“ Nuo šito darbo tvarumas tikrai bus labai stiprus, nes pradėsime arba vienetais, arba virtualiomis sistemomis skaičiuoti pensijas.
Ketvirtas svarbus darbas – „Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti valstybinių pensijų reformos koncepciją“. Na, tai irgi prisidės prie tvarumo, nes niekas nepasikeis, valstybines pensijas daug kartų bandėme reformuoti, bet jos stovi toje pačioje vietoje. Sprendžiant iš to, kad vėl teikiami pasiūlymai dar kam nors mokėti valstybines pensijas per sunkmetį, tai vargu ar prie tvarumo prisidės.
Ir penkta: „Atlikti analizę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymus dėl trečios pakopos pensijų kaupimo tobulinimo.“ Gerbiamieji, pirmame puslapyje parašyta apie finansinį tvarumą, 14 puslapyje numatyti konkretūs darbai, kurie prie tvarumo neprisidės.
Noriu priminti, kad buvo priimtos pensijų reformos gairės, kuriose aiškiai buvo sudėliota, ką reikia daryti. Tai šitų įstatymų aš pasigendu. Dėl „Sodros“ biudžeto pasigendu aiškių darbų, kad būtų mažinamas tas deficitas. O deficitas auga.
Pažiūrėkime, kas vyksta toliau su socialiniu draudimu. Yra dvi kategorijos: yra tie, kurie nuolatos ir sąžiningai moka įmokas į „Sodrą“, ir yra kategorija gudručių, kuriems leidžiama nemokėti. Ir ką daro dabartinė Vyriausybė ir ministerija? Užuot išgaudžius tuos gudručius ir privertus juos mokėti į „Sodros“ biudžetą, toliau priimtas labai gudrus sprendimas, kad individualių įmonių savininkai jiems leidžia nemokėti. Parašyta dar originaliau, „gali mokėti“. Bet koks protingas lietuvis gali mokėti, jeigu gali nemokėti? Tai aišku, jis gali ir nemoka.
Jeigu mes ir toliau eisime tokio tvarumo žingsniais ir tokius įstatymus priimsime ir remsime, tai aš nesuprantu, ką jums reikės sakyti arba ką reikės sakyti kitai Vyriausybei, jeigu jūs kėlėte vėją dėl 1 mlrd. skolos, dėl kurios patys ir pasistengėte, kad ji būtų, 2008 metų pabaigoje, kai 2012 metus baigsime arti 10 mlrd. deficito. Tai man kyla klausimas jau ne apie tvarų pensijos mokėjimą, o iš viso klausimas, ar neateis diena x, kaip rašo šiandien buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Žiūkas, kad jis, kaip pensininkas, su nerimu žiūri į ateitį, nes gali atsitikti taip, kad nebus iš ko mokėti, deficitas per daug didelis.
Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad yra sunkmetis, suprantu, kad yra problemų, bet jeigu toliau sprendžiame apie viską, toliau didiname „Sodros“ deficitą ir manome, kad tai yra normalus biudžetas, kurį galime patvirtinti, tai aš su tuo negaliu sutikti. Todėl kviečiu tokiam „Sodros“ biudžetui nepritarti, nes aš nematau nieko rimto, kas parašyta Vyriausybės programoje ir kas pateikta „Sodros“ biudžete. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes taip diskutuojame apie biudžetą, tai ir 10 min. čia per daug. Aš tiesiog atsakysiu į tuos priekaištus, kuriuos ką tik kalbėjęs mano komiteto narys socialdemokratas pateikė.
Aš supratau, kad pagrindinis priekaištas, jog šiuo metu „Sodros“ biudžetas yra deficitinis, kurį mes privalome subalansuoti. Vadinasi, mes turime nupjauti nuo išlaidų 2 mlrd. 311 mln. Tai reiškia, jeigu per pensijų eilutę, – trečdaliu mažesnės pensijos. Ar mes galime sumažinti, kaip siūlo socialdemokratai, pensijas trečdaliu? Kas pasakys šioje salėje, kad mes mažiname trečdaliu pensijas? Jeigu nesakote, tai tada ir nekalbėkite, nes neturite ką daugiau pasakyti. Puikiai žinote, kad jūs patys nesiūlysite, nebalsuosite už pensijų mažinimą trečdaliu.
Toliau. Kitos jūsų pateiktos pastabos. Jūs matote perspektyvą, kiek dabar padidėjo, koks yra „Sodros“ deficitas. Ar jau pamiršote, kokį jūs mums paveldą palikote, kai reikėjo sumažinti 3,5 mlrd.? Ir čia buvo padaryta ekonominio kilimo metu. Atsiprašau, tai mes… net ir krizės sąlygomis deficitas sumažėjo. Čia dėl jūsų argumentų. Argumentų jūs neturite jokių, nes pensijų nesiūlote sumažinti trečdaliu, o reikalaujate subalansuoti biudžetą. Čia tik šiaip pašnekėjote.
Apie patį biudžetą. Nežiūrėdami visų iššūkių, kurie yra, pagal patvirtintas gaires, apskaičiuotą mūsų surinkimo planą, ekonomines prognozes mes nuosekliai mažiname deficitą. Taip. Ir nežiūrėdami gerbiamojo V. Žiemelio apgailestavimų, sugebame padidinti pensijas. Jis nenorėtų to daryti, jis labai raukosi, bet, matyt, reikės tą daryti, Pensijos atkuriamos. O tai yra pagrindinis dalykas, kurį mes ir pasiekėme šituo biudžetu. Net atkuriant pensijas „Sodros“ deficitas šiais metais yra mažesnis negu buvo anksčiau. Patinka jums, nepatinka, galite purkštauti, nepurkštauti, yra faktas ir tiek. O jūs norite sumažinti pensijas balansuodami biudžetą. Aš manau, mes niekada negalėsime tokiam dalykui pritarti. Ir manau, kad kitas įmokas mes irgi po truputį sutvarkysime, diskutuodami dėl visų parametrų, kai bus priimama socialinio draudimo sistemos reforma, kuri yra ne vienų metų, ilgalaikė. Ir ten turi būti ir atkūrimas, ir visa kita numatyta, bet, aišku, per vienus metus to nepadarysime. Aš nemanau, kad čia, salėje, kils noras, nežiūrint labai garsių nepasitenkinimų iš vietos, viešai pasakyti žmonėms: žinote, mums reikėjo subalansuoti biudžetą, todėl mes jums kertame pensijas trečdaliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas baigėsi.
Dabar 1 straipsnis. Pastraipsniui. Gerbiamasis Dagy, ateikite į tribūną. Gerbiamasis Dagy, ateikite į tribūną!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Kad palengvinčiau mums visiems svarstymą, galiu pasakyti, komitetas pasiūlė pritarti patikslintiems komiteto narių rodikliams, skaičiams. Iš dalies pritarti Vyriausybės ir kitiems siūlymams, iš dalies patikslinant taip, kaip mes sutvarkėme visus priimtus įstatymus ir visas balsuotas pataisas.
PIRMININKĖ. Aš noriu šiek tiek pataisyti. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs atsiimate Vyriausybės nutarimą? Atsiimate. Dėkoju. Yra Seimo narių R. J. Dagio, A. Meliano siūlymas ir yra, kaip jūs sakote, nauji skaičiai. Tai mes tiems skaičiams pritarėme. Dar kartą, gerbiamasis Dagy, pasakykite skaičius. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų pajamos, išlaidos ir planuojamas 2012 metų rezultatas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2012 metų biudžetą – 11 mlrd. 290 mln. 981 tūkst. Lt pajamų ir 13 mlrd. 602 mln. 259 tūkst. Lt išlaidų. Planuojamas metų rezultatas – išlaidos viršija pajamas 2 mlrd. 311 mln. 278 tūkst. Lt.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar 2 straipsnis. Irgi Vyriausybė atsiima. Yra R. J. Dagio, A. Meliano – pinigų srautai 2012 metų ir kasos apyvartos lėšos. Gerbiamasis kolega, dar kartą garsiai dėl protokolo įvardykite. Patvirtinti, kokią…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų piniginius srautus, antras priedėlis, ir 186 tūkst. Lt kasos apyvartos lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pritarta. Toliau. Gerbiamasis kolega Zasčiurinskai, kadangi M. Zasčiurinskas, A. Kašėta siūlė, kiek pervesti į pensijų fondus, tačiau mes jau priėmėme Pensijų sistemos reformos 4 straipsnio pakeitimo įstatymą, tai jau jūsų visiškai nebetinka šitie siūlymai, nes kitas įstatymas jau yra priimtas… (Balsai salėje) Nieko… Palaukite, įstatymas yra aukščiau negu jūsų siūlymai dėl… (Balsai salėje) Na, kaip kitas įstatymas? Jeigu jau jūs reikalaujate, tai prašau. Bet teisininkai man aiškina, kad tai bus neteisėtas veiksmas. Na, taip. Nes įstatymą mes jau priėmėme, kad 1,5 % dydžio tarifą pervedame. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kad nesinervintume.
Seimo narys M. Zasčiurinskas siūlo patvirtinti apdraustų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, vietoj 2 % – 0 %. (Balsai salėje)
A. Kašėta – dėl vedimo tvarkos.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, aš, kaip vienas pataisos autorių, atsiimu savo pataisą ir kartu noriu pabrėžti, kad tai yra niekinis balsavimas. Siūlau savo kolegai M. Zasčiurinskui dėl to neprotestuoti, o jums nesiūlyti balsuoti dėl šito pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Tai aš tą ir siūliau, kadangi tai yra iš tikrųjų teisinis nihilizmas. Bet jūs rėkėte kitaip. Tai ką aš padarysiu? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, A. Kašėta atsiima savo siūlymą, o dabar M. Zasčiurinskas palieka savo siūlymą su nuliu procentų. Balsuojame. Kas pritariate… (Balsai salėje) 1 – už ir 1 – prieš. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties per ilgą praktiką pirmą kartą vyksta toks biudžeto svarstymas, kur netgi pasisakyti diskusijoje nesudaromos sąlygos.
PIRMININKĖ. Jūsų pačių valia.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dabar galiu pasakyti, kad aš nematau… Ne, žinoma, ta valia yra kabutėse, nes aš balsavau, kad būtų ilgesnis laiko tarpas, o jūs pasakėte, kad trumpesnis. Dabar grįžkim prie temos. Išties tai nėra teisinis nihilizmas. Jeigu mes dabar apsispręsime šiuo įstatymu, kad nepervedame į privačius pensijų fondus, tuomet teks Seimui sukti galvą, ką daryti su ankstesniu priimtu sprendimu.
Bet visiškai akivaizdu, kad M. Zasčiurinsko pasiūlymas remiasi kaip tik išdėstytais R. J. Dagio motyvais. R. J. Dagys čia visus graudeno dėl to, kad jam trūksta pajamų dabar atkurti einamąsias pensijas, ir R. J. Dagys per pirmąjį svarstymą pritarė šiai idėjai. Šiandien jis krapšto galvą, pats nežino, ką daryti, bet turbūt mintyse pritartų, bet negali pritarti, nes taip sutarėte su liberalais. Štai aš agituoju balsuoti už, ir R. J. Dagį agituoju balsuoti už, kad mes galėtume atsakyti į klausimą, kas gi ką siūlo, kad „Sodros“ biudžete būtų daugiau pinigų pensininkams, ne tik tiems nedirbantiems, bet ir dirbantiems. Juk įsipareigojimai yra.
PIRMININKĖ. A.Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš manau, kad pranešėjas kažką sumaišė ir supainiojo, nes kai jis teigė, kad deficitas mažesnis negu anksčiau, turbūt turėjo omeny praeitus metus. O šiaip tai reikėtų lyginti turbūt su praeitos Vyriausybės laikotarpiu ir šios Vyriausybės laikotarpiu. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Mes negalime pritarti tokiems rodikliams, kurie yra paimti iš lubų. Todėl…
PIRMININKĖ. Jūs dėl M. Zasčiurinsko pataisos kalbate dabar?
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ne, aš dėl bendro.
PIRMININKĖ. Jūs apie kažką kalbėjote, apie nieką. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, pagal Statutą aš turiu teisę pateikti ir pristatyti savo siūlymą. Jūs man uždraudėte ir kažkaip pradėjot… na, gal taip ne visai korektiška, švelniai tariant.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, bet man atrodo, kad aš viską perskaičiau tą, kas yra jūsų parašyta. Dabar balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 20, prieš – 24, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.
Toliau. A. Kašėta atsiėmė. Toliau yra R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymas – 1,5 %, ir komitetas tam pritarė. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad Statutas nesuteikia jums teisės pateikti mano siūlymą. Aš pats, kaip Seimo narys, privalau jį pateikti, jeigu aš to noriu. Aš tą išreiškiau vienprasmiai. Jūs vėlgi… Na, taip juk nereikia daryti. Tuo labiau kad čia nėra ko bijoti. Jūs vis tiek nubalsuosite taip, kaip reikia.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kad jūsų jau daugiau siūlymų nebuvo. Jau mes dėl jūsų siūlymo nubalsavome.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš kalbu antrą kartą tuo pačiu klausimu dėl mano siūlymo. Aš noriu ir jūs privalėjote man suteikti…
PIRMININKĖ. Tai jau viskas, mes nubalsavome dėl to.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš ir noriu atkreipti dėmesį…
PIRMININKĖ. Supratau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …kad jūs pažeidėte Statutą. Na, man nemalonu tai sakyti. Aš turiu teisę tai padaryti.
PIRMININKĖ. Ne visai pažeidžiau. Daug kartų Seimo narių pasiūlymus perskaito posėdžio pirmininkas, ir tai nėra Statuto pažeidimas. Bet šiuo atveju aš iš tikrųjų galbūt jums turėjau iš karto duoti, o pačiai neskaityti. Jeigu dar yra jūsų pataisų, tai jums bus suteiktas žodis.
Taigi čia apsisprendėme ir pritarėme R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymui dėl 1,5 %.
4 straipsnis… Vyriausybė atsiėmė.
Toliau irgi yra R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Gal irgi pasakykite, nes paskui man pretenzijas pasakysite, kam perskaičiau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas siūlo valstybinio socialinio draudimo įmokoms, pervedamoms į pensijų kaupimo fondus, kompensacijoms 2012 metams skirti 303 mln. 900 tūkst. Lt iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės piniginių išteklių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pritarta. Dabar pirmasis priedėlis. Vyriausybė atsiima pirmą priedėlį.
Toliau yra R. J. Dagio, A. Meliano pakeitimas pirmo priedėlio. Tai gal irgi tada jūs paskaitykite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes jau dėl kai kurių apsisprendėme…
PIRMININKĖ. Dar kartą pajamas, išlaidas pasakykite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pajamos tikslinamos iš 11 mlrd. 371 mln. 81 tūkst. į 11 mlrd. 290 mln. 981 tūkst. Išlaidos 13 mlrd. 317 mln. 459 tūkst. tikslinamos į 13 mlrd. 602 mln. 259 tūkst. Lėšos, pervedamos į pensinius fondus, – vietoj 0 yra 290 mln. 800 tūkst. Veiklos sąnaudos: vietoj 842 mln. 838 tūkst. yra 836 mln. 838. Taip pat kito fondo veiklos sąnaudos…
PIRMININKĖ. Kitos…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kitos veiklos sąnaudos: vietoj 578 mln. 300 tūkst. – į 572 mln. 300 tūkst. Einamųjų metų rezultatas yra tikslinamas, deficitas – minus 2 mlrd. 311 mln. 278 tūkst.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis priedėlis. Vyriausybė irgi atsiima savo siūlymą. Ir R. J. Dagys ir A. Melianas dėl antrojo priedėlio, kuriam komitetas pritarė iš esmės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai gal irgi „Įprastinė veikla“ skaičius, tuos visus naujus skaičius, pasakykite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikslinama įprastinė veikla į minus 2 mlrd. 662 mln. 181 tūkst.; fondo įprastinė veikla – į 2 mlrd. 668 mln. 34 tūkst.; pinigų įplaukos – į 11 mlrd. 134 mln. 583 tūkst.; asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių – į 303 mln. 900 tūkst.; pinigų išlaidos – į minus 13 mlrd. 802 mln. 617 tūkst.; lėšos, pervedamos į vyriausybinius fondus, – į 303 mln. 900 tūkst.; kitos veiklos sąnaudos – į 572 mln. Finansinė veikla tikslinama į 2 mlrd. 682 mln. 406 tūkst.; gautos ilgalaikės paslaugos – į 3 mlrd. 772 mln. 406 tūkst.; grynųjų pinigų ekvivalento pokytis: vietoj 18 mln. – 2 mln.; kasos apyvartos lėšos: vietoj 166 mln. – 186 mln. Lt.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo viską išnagrinėjome, dabar vienas – už, vienas – prieš. R. J. Dagys – už. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų viskas išdiskutuota, ir man atrodo, kad dėl pasiūlymų pasisakydami ir išsakydami savo nuomones labai aiškiai esame įvardiję apsisprendimus. Kviesdamas pritarti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. projektui, noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie to, kad Seime būtų rasta galimybių atkurti senatvės ir netekto darbingumo pensijas ir kad būtų rastas politinis sutarimas tam, kad Socialinio draudimo fondo kitų metų ateitis būtų labai aiškiai prognozuota ir planuojama. Taigi, dar kartą dėkodamas, kviečiu visus pritarti. Nuo sausio 1 d. senatvės pensininkai, netekto darbingumo pensijų gavėjai tikrai pajus, kad Seimas sugeba rasti sprendimus. Dar kartą visiems ačiū ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, jūs sutarėte dėl tokios formulės, kuri labai stipriai abejotina. Išties galiu, gerbiamasis ministre, priminti, kad 0,7 mlrd. Lt yra pasiskolinta iš pensininkų, pabrėžiu, pasiskolinta. Ir tą skolą teks grąžinti. Jūs jos nerodote papildomai „Sodros“ biudžeto deficite, bet puikiai suprantate, kad jūsų antikonstituciniai veiksmai privers vienaip ar kitaip šią problemą spręsti.
Žinoma, dar yra kita problema, susijusi su pensijų fondų problematika. Jūs nesiryžote priimti sprendimo, visiškai logiško, kad būtų galima smarkiai padidinti galimybes išmokėti ne tik pensijas pensininkams, bet ir dirbantiems pensininkams, ir valstybės tarnautojams, kurių problemų jūs neliečiate ir neatkuriate. Jūs išvis sumažinote ir netekto darbingumo, ir motinystės, ir visas kitas, ir lubų įvedimą nedarbui, ir kitiems dalykams. Jūs tą padarėte. Jūs išties labai nejautriai sprendžiate žmonių su negalia problemas. Viso to lyg ir mes turėtume nematyti, o galėjome jautriau išspręsti, jeigu būtume sutarę, kad sustabdome pervedimus į privačius pensinius fondus ir visus pinigus skiriame degančioms problemoms spręsti.
Taigi nenorėčiau toliau tęsti diskusijų. Bet tikrai manau, kad galėjote būti ir drąsesni, ir, taip sakant, ryžtingesni ir daug geresnę situaciją padaryti, negu dabar liberalų ir jūsų pasiekto kompromiso rezultatas – pusiniai sprendimai. Juo labiau kad, ko gero, balandžio mėnesį vėl teks iš naujo viską peržiūrėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo pasisakė vienas už, vienas prieš. Balsuojame, kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 66, prieš – 11, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Noriu pasiūlyti ypatingos skubos tvarka priimti. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka priimtume „Sodros“ biudžetą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Pritarta ypatingai skubai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas su skaičiais, kuriuos pateikė R. J. Dagys ir A. Melianas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Balsuojame. Kas už tai, kad 1 straipsnį priimtume su Seimo narių R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymais (jiems jau pritarta) dėl 1 straipsnio dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų pajamų, išlaidų ir planuojamų 2012 m. rezervo skaičių.
Balsavo 82: už – 64 prieš – 8, susilaikė 10. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis kartu su Seimo narių R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymu dėl 2012 m. pinigų srautų ir kasos apyvartos lėšų naujų skaičių. Kas už tai, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 91: už – 67, prieš – 12, susilaikė 12. 2 straipsnis su R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymais priimtas.
3 straipsnis. Gal irgi galima priimti bendru sutarimu su R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymu? 1,5 % dydžio tarifas. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį su A. Meliano ir R. J. Dagio siūlymu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 63, prieš – 12, susilaikė 12. 3 straipsnis priimtas su R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymu dėl 3 straipsnio 13 dalies.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra registruotas Seimo nario G. Songailos siūlymas išbraukti visą 4 straipsnį. Kadangi G. Songailos salėje nėra, mes turime balsuoti ir apsispręsti, ar pritariame G. Songailos siūlymui išbraukti visą 4 straipsnį. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84: už – 13, prieš – 29, susilaikė 42. Siūlymui nepritarta.
Tačiau yra R. J. Dagio ir A. Meliano siūlymas dėl 4 straipsnio naujos redakcijos, kuriai komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti ir priimti 4 straipsnį su kolegų pataisa? Priimtas.
5 straipsnis. Priimtas. Pirmasis priedėlis. Nauja R. J. Dagio ir A. Meliano redakcija. Galime bendru sutarimu priimti pirmąjį priedėlį? Priimtas. Antrasis priedėlis su R. J. Dagio ir A. Meliano redakciniu siūlymu ir naujais skaičiais. Galime priimti? Priimta.
Dabar dėl viso „Sodros“ biudžeto keturi – už, keturi – prieš. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu padėkoti už daugybę tikrai sudėtingų sprendimų, kuriuos pastaraisiais metais teko priimti – ir apsisprendžiant dėl pensinio amžiaus, ir dėl „Sodros“ reformos, apie kurią neretai opozicijos atstovai sako, kad nevykdoma jokia reforma ir kad nieko nėra daroma tam, kad užtikrintume ateityje „Sodros“ sistemos tvarumą ir finansinį stabilumą. Pasinaudodamas proga noriu priminti ir pasakyti, kolegos, kad dalis sprendimų jau yra padaryta čia, Seime. Dalis sprendimų jau yra vykdomi. Nuo kitų metų sausio 1 d. „Sodra“ dirbs su nauja struktūra ir iš tikrųjų esminiai struktūriniai pertvarkymai jau bus baigti.
Pensijų kaupimo reforma ir naujos redakcijos įstatymų projektai Vyriausybės jau yra pateikti Seimui ir užregistruoti. Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabų yra baigiami derinti paskutiniai nesklandumai. Pavasario sesija yra tas laikas, kai mūsų visų, gerbiamieji Seimo nariai ir įstatymų leidėjai, rankose ir galimybėse bus teisingai… Dalyvaujantiems antros pakopos pensijų fondų kaupime arba apsisprendusiems (taip numato pateikti projektai) ateities pensijas kaupti tik „Sodroje“… Ateinantys metai iš tikrųjų yra apsisprendimų metai. Dėkodamas už tai nuoširdžiai tikiuosi, kad šiandien bus pritarta kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui, o pavasarį galėsime užbaigti pradėtus darbus ir aptarę pensijų reformas priimti visus sprendimus. Tada tikrai bus ir tvari, ir stabili Socialinio draudimo fondo sistema, manau, kad rinkėjai tai ateityje įvertins. Kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Žinoma, būtų gerai, kad būtų padėkota tiems žmonėms, iš kurių atimti pinigai. Kai buvo pateikimo stadija, aš įvardijau šį biudžetą kaip grynai rinkiminį. Išlaidos socialinei apsaugai pas mus kaskart vis mažėja. Jeigu pasakytume skaičių, kad vienoje iš valstybių, pavyzdžiui, Švedijoje vieno gyventojo socialinei apsaugai skiriama per 10 tūkst. 200 eurų, tai Lietuvoje tiktai 800. Pensijų lygis taip pat labai skirtingas. Mes esame skurdžių šalis ir mūsų pensijos skurdžios. Didėja energetikos, maisto produktų kainos. Aš noriu pasakyti, kad geriausiai „Sodros“ biudžetą, kaip socialiai orientuotą biudžetą, charakterizuoja tai, kad pensininkų skaičius, atkreipkite dėmesį, pensininkų skaičius vienintelėje Europos Sąjungos valstybėje yra mažėjantis. Ir mažėjantis todėl, kad didėja jų mirtingumas. Įsivaizduojate, pensinio amžiaus žmonių mirtingumas didėja ir dėl to mažėja pensininkų skaičius. Tai viena.
Antra. Dėl Pensijų kaupimo įstatymo. Jūs visi puikiai žinote, kad priėmus Pensijų kaupimo įstatymą buvo šiurkščiai pažeistos visų likusių pensininkų teisės ir teisėti lūkesčiai. Juk jie pagal galiojančius įstatymus daug metų mokėjo visas įmokas ir užsitikrino sau teisę gauti tinkamą pensiją, o pervedant dalį „Sodros“ surinktų lėšų privatiems kaupiamiesiems fondams ir jų nekompensuojant, šiandien iš „Sodros“ yra paimta ir negrąžinta per 2 mlrd. Lt. Pensijos dabartiniams pensininkams automatiškai mažėja. Taigi buvo pažeista jų teisė gauti uždirbtą tokio dydžio pensiją, kuri galėjo būti, jeigu iš jų pinigų nebūtų pervesti pinigai į privačius kaupiamuosius fondus. Taigi, kolegos, aš pateikiau tik du momentus.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Vieną apie tai, kad mūsų valstybė pasiekė mirštančiųjų…
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš dažnai klausau savo kolegos Vytenio, kuris remiasi Konstitucinio Teismo sprendimais. Jis dažnai su pagrindu tą daro, bet šį kartą turėčiau kai ką pasakyti. Išgirdau iš jo žodį, kad pasiskolino iš pensininkų. Ir buvo mėginta remtis Konstitucinio Teismo nutarimu, vienu sakiniu, kad pensija yra nuosavybė. Konstitucinis Teismas rėmėsi Žmogaus Teisių Teismo išvadomis, tų bylų yra apie dvidešimt, tik vienu iš postulatų. Bet ten yra ir kitas sakinys. Čia nekalbama apie sumas, tiesiog pati pensija yra nuosavybė. Toliau pasakyta, kad Vyriausybė sunkmečiu gali mažinti išmokas, ir trečias sakinys – ir nieko neturi kompensuoti, nes veikia solidarumo principas. Jeigu nėra sumažinama žemiau negu gyvenimo lygis, tai yra atimama duona ir stogas… Suvulgarinu. Taigi, kai sakom pasiskolino, tai kas iš ko pasiskolino? Ar jūs norite pasakyti, kad Lietuvoje turi būti kokie nors privilegijuoti sluoksniai visų kitų atžvilgiu? Ir visiems turi būti karas ir maras, o jie turi gyventi rūmuose? Aš su tuo nesutikčiau, aš rekomenduočiau tiek Vyteniui, tiek kitiems šiuo klausimu išstudijuoti Žmogaus Teisių Teismo nutarimus, kuriais rėmėsi mūsų Konstitucinis Teismas, ir jeigu manimi netikite, perklauskite dar kartą Konstitucinio Teismo ir gausite atsakymą, atsiprašau, šiurkščiai pasakysiu, kaip blyną ir baigsit klaidinti visuomenę. Prašom pritarti biudžetui. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis – prieš.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Girdėdamas D. Jankausko žodžius stebiuosi, kaip galima džiaugtis… Gerbiamasis Donatai, aš ir į patį kreipiuosi. Kaip galima džiaugtis tuo, kad atkuriame pensijas senatvės pensininkams, o kitus pensininkus užmirštame, tarp jų ir politinius kalinius, ir tremtinius užmiršome. (Balsai salėje) Na kaip ne? Jiems tai negrąžinom pensijų? Taip pat statutiniams neatkūrėme pensijų. Taigi džiaugtis nėra dėl ko. Mes supriešiname dvi grupes.
Antra vertus, aš labai laukiau, kada ši Vyriausybė, vadovaujama gerbiamojo A. Kubiliaus, pristatydama biudžetą, pateiks vieną svarbų dalyką, kaip praeitais metais, kad ištrauks iš šešėlio 1 mlrd. Lt. Praeitais metais žadėjote išraukti 1 mlrd., todėl aš tikėjausi, kad šiais metais iš šešėlio jau būsite pasiruošę ištraukti 2 mlrd., ir taip padidėtų įplaukos iš PVM, padidėtų įplaukos iš akcizų, padidėtų įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio, mes galėtume atkurti pensijas visiems pensininkams. Jeigu dar to trūks, įveskime Seimo narių mokestį, tada tikrai užteks.
Negalima balsuoti už tokį projektą.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Žiemeli, jūs visiškai nusišnekėjote. Seimo narių visas biudžetas per vieną mėnesį sudaro 2 Lt vienam mokesčių mokėtojui. O pensijos sudaro 214. Kai kalbate, galvokite, ką šnekate, pats laikas išmokti skaičiuoti, nors šiek tiek.
Toliau. Jūs sumaišėte du biudžetus: socialinio draudimo biudžetą, kurį mes dabar nagrinėjame, kuris mokamas iš draudimo įmokų, ir valstybės biudžetą, kuris mokamas iš valstybės biudžeto, tai yra skirtingi dalykai. Ten yra mūsų išmokos iš biudžeto, tai nėra draudiminės pajamos. Mes diskutuojame, kaip subalansuoti dabartinį biudžetą iš draudimo įmokų. Taip, mes to negalime padaryti visiškai, staiga atkurti, subalansuoti biudžetą iki nulio nėra jokių šansų. Mes atkuriame visas pensijas, taip pat ir dirbantiems, ir skolas grąžiname ankščiau dirbusiems (…). Tas kainuoja nei daug, nei mažai – maždaug tiek pat, kiek suremontuoti, visiškai renovuoti 250 mokyklų. Tai daug ar mažai? Ir dar deficitas mažėja. Kur daugiau galima ką nors čia pasiekti?
Gerbiamajam M. Zasčiurinskui norėčiau priminti. Jūs labai verkėte dėl socialinių išmokų, kad mes labai nedaug skiriame ir panašiai, kad mes negalime daug pinigų skirti socialinei pagalbai, o šiandien, kai reikėjo balsuoti ir paimti iš turtingųjų nors kelis šimtus litų, 300 Lt nuo 2 tūkst. (…) palūkanų, jūs balsavote prieš. Tai nustokite vieną kartą veidmainiauti ir balsuokite už šitą biudžetą, nes iš tikrųjų jūs nieko geresnio nesugalvosite.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis Seimas tvirtina paskutinį „Sodros“ biudžetą, jeigu nereikės kitais metais jo tikslinti. Tikėkimės, kad ne. Tačiau noriu pasakyti, kodėl prieš. Todėl, kad šio biudžeto pajamos, nors ir kaip jūs džiaugtumėtės, subalansuotos ir suskaičiuotos pernelyg optimistinės. Šitoje vietoje mes tiesiog šiek tiek apgaudinėjame save, o realiai tokių pajamų „Sodra“ tikrai nesurinks, nes visos prognozės akivaizdžiai rodo, kad ekonomika ne augs, o tikrai smarkiai lėtės. Tai vienas dalykas.
Kitas. Aš noriu patikslinti kolegą, kad valdantieji praeitą kartą nepasiskolino iš pensininkų – jie tiesiog paėmė, tiesiog paėmė nepaklausę, ar žmonės sutinka. Dėl konstitucinio išaiškinimo ir ką sakė gerbiamasis S. Pečeliūnas, mažinti išmokas gali, bet ne paskirtos pensijos, ne paskirtos. Ta, kuri paskirta, jau yra žmogaus nuosavybė. Šiuo atveju mes nesielkime taip, kaip elgėsi Graikija, neslėpkime dirbtinai valstybės skolos, tai yra valstybės skola žmonėms ir tai reikia pripažinti, tą mes turime atiduoti. Aš neįsivaizduoju, kaip galima žiūrėti pensininkui į akis ir sakyti – ne, mes tos dalies jau neatiduosime, jūs turite būti solidarūs. Tai būkime nuoseklūs, kada valstybė sugebės atiduoti, tada, kiek jų liks, tiek, bet būkime sąžiningi ir pasakykime, numatykime tą tvarką, kada jos bus atiduotos. Tai, kad atkūrėte to paties lygio, tai čia šioks toks pasiekimas, bet nėra kuo girtis, žmonėms reikia atiduoti tai, ką pasiėmėte…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …ką Seimas pasiėmė neatsiklausęs.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų įstatymas svarbus, siūlau jį palaikyti. Vėlu, mažiau kalbų, daugiau darbų.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Yra labai paprasta schema, klausant kalbų apie šitą biudžetą, kaip save padaryti didvyriu. Pirmiausia nusavini pensiją, po to sukuri sudėtingą schemą ją grąžinti, didvyriškai kauniesi, nusispjauni į Konstitucinio Teismo nutarimus, nusispjauni į Prezidentės raginimus, kad reikėtų numatyti kompensacijos tvarką. Noriu priminti, kai kai kas važinėjo dviračiu, sakė, mesk dviratį ir važiuok… kompensacijos tvarka, iki šiol jos nėra. Ir dabar kalbama, kokį didvyrišką darbą padarė.
Bet aš noriu pasakyti: „Sodros“ biudžetas – ne tik pensijų grąžinimas. Gerbiamieji, ten ne tik pensijos, ten yra daug daugiau. Suprantu, girtis, kad padarėme pensijas tokio pat lygio, bet kokia jų vertė per tuos metus, kiek infliacija suvalgė.
Kitas dalykas. Ta pensininkė ar pensininkas, kuriam bus išmokėta didesnė pensija, išlaikys sūnų arba dukrą, kurie gauna minimalią algą ir negali išgyventi už tą minimalią algą. Jeigu jūs būtumėte padidinę minimalią algą, bazinius dydžius, „Sodra“ surinktų daugiau įmokų ir deficitas mažėtų, tada būtų galima kalbėti, kad „Sodros“ biudžetui galima pritarti. Dabar jūs didinate deficitą, aiškinate, kad šiais metais deficitas mažesnis negu pernai, bet per jūsų trejų metų valdymą deficitas padidės, per ketverius, 9 mlrd. Jeigu tokį rezultatą laikote normaliu, tai atsiprašau, jūs kalate socdemus, dar kartą pakartosiu, nors patys prisidėjote prie to deficito 1 mlrd. O patys per savo valdymo laikotarpį padarysite devynis, todėl negalima pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 70, prieš – 15, susilaikė 8. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas.
D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos, už priimtą sprendimą ir kviečiu konstruktyviai dirbti artimiausiais mėnesiais.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, S. Pečeliūnas pabandė išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą. Tai mano atsakymas S. Pečeliūnui būtų labai paprastas. Taip, išties, Sauliau Pečeliūnai, skaitykite Žmogaus Teisių Teismo nutarimą, skaitykite Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris jau įsigaliojęs, būtinai perskaitykite. Toliau, atminkite, kad Lietuvoje jau yra konstitucinė byla, ir Lietuvoje galioja Konstitucinio Teismo balandžio 20 d. nutarimas. Jame juodu ant balto parašyta tai, ko S. Pečeliūnas niekaip nesugeba perskaityti: ir apie kompensacijas, ir apie skolą, ir apie kitus dalykus.
Taip, kolegos, šiandien mes esame skolingi pensininkams apie 700 mln. Lt už nusavintas pensijas. Taip, šiandien, ko gero, dar bus problema ir dėl žalos atlyginimo, nes mes padarėme antikonstitucinius žingsnius. Taip, išties, kolegos, mes nesubalansavome „Sodros“ biudžeto jokiu pavidalu, kaip ir valstybės biudžeto. Bet, aš manau, galėjome padaryti gerą darbą, anksčiau kreipęsi į Konstitucinį Teismą. Siūliau Seimui: kreipkimės į Teismą nuo Seimo, būtų padėtas visų diskusijų taškas. Tačiau pritrūko poros balsų. Kviečiau S. Pečeliūną balsuoti ir būtume išsiaiškinę iki galo.
Kolegos, netrukus ta byla vis tiek vienaip ar kitaip mus visus pasieks ir matysime, kas yra teisus.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis, replika po balsavimo.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis kolega Rimai Dagy, man atrodo, jūs klausą turite neblogą, bet kada norite, girdite, kada nenorite, negirdite. Aš jums pasakiau labai aiškiai. Kodėl jūs neįsipareigojote, kaip praeitais metais, ištraukti iš šešėlio 1 mlrd. litų? Antanai, ko tu linksi galvą? Taigi Vyriausybė praeitais metais buvo įsipareigojusi.
Antra vertus, kodėl nepadidinti MMA, ir įplaukos būtų padidėjusios. O Seimo nario mokestis gali būti kaip simbolinis prisidėjimas prie sunkiai gyvenančių.
PIRMININKĖ. Rimantai Dagy, labai trumpai, nes mes dar turime vieną biudžetą priimti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamieji kolegos, kurie balsuojate už biudžetą tikrai skaičiuodami, žinodami, apie ką kalbate. Komitete mes tikrai randame normalią šneką. Tikiuosi, kad mes daugiau tokių klaidų nedarysime, kaip čia, salėje, kai kolegos norėjo paaukoti savo atlyginimą, kuris nieko nebūtų išsprendęs. O kolegoms socialdemokratams, tikrai manau, jūs dar kartą atidžiai perskaitykite savo Konstitucinio Teismo nutarimą ir tą doktriną, kada grąžinamos nusavintos pensijos. Tada visą laiką mes dėl visko sutarsime. Ačiū už balsavimą.
22.11 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien liko paskutinis klausimas – 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Svarstymas. A. Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Greitai dirbame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė 2012 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą lapkričio 16 d. ir pritarė jam bendru sutarimu. Taip pat pateikė keletą siūlymų, kurie yra surašyti, jums išdalinti. Dėl to, kad yra vėlus vakaras, aš jų neskaitysiu, nes tikiu, kad visi esate perskaitę. Kadangi buvo patikslintos „Sodros“ fondo prognozės ir sumažinti 2012 m. valstybės biudžeto asignavimai, Vyriausybė pateikė siūlymą, šių metų gruodžio 7 d. komitetas pakartotinai svarstė Vyriausybės siūlymą ir su skaudama širdimi pritarė jam penkiems balsavus už, keturiems – prieš. Yra keletas pasiūlymų. Vienas siūlymas Seimo narių.
PIRMININKĖ. Paskui su siūlymais.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. A. Bilotaitė – Audito komitetas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: 4 – už ir 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskuoti kviečiu J. Oleką į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime pasidžiaugti šiuo trečiuoju biudžetu, nes, kitaip nei prieš tai buvę du kiti, jis nėra deficitinis, jame nėra tokių didelių įsiskolinimų, kokius mes matome valstybės biudžete arba „Sodros“. Čia galima pasveikinti ir ministerijos kolektyvą, žmones, ir Valstybinės ligonių kasos žmones, kad jie priėmė tikrai išmintingus sprendimus, turėdami pakankamą rezervą ir balansuodami biudžetą. Tačiau mes turime ir tam tikrų problemų, kurios yra užfiksuotos ir šiandien pateiktame projekte. Tai matėme, jeigu gerai įsižiūrėjome į valstybės biudžeto prognozes 2013–2014 metams, tikriausiai ir 2013, ir 2014 metams.
Pirmiausia aš noriu atkreipti jūsų visų dėmesį, o ypač Audito komiteto, kad Valstybės kontrolė, analizuodama privalomojo sveikatos biudžeto lėšų panaudojimą, labai aiškiai pasakė, kad valstybės numatytos funkcijos, kurias valstybė numatė privalomajam sveikatos biudžetui, t. y. tokios funkcijos kaip ortopedinei technikai įsigyti, kaip kraujo donorystei finansuoti, kaip būtinajai pagalbai neapdraustiems Lietuvos gyventojams, turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Ir tokių išlaidų privalomojo sveikatos draudimo biudžete per metus susidaro per 100 mln. Deja, dabartiniame projekte, kurį pristatė komiteto pirmininkas, kurį jie tikslino gruodžio 7 d., tokių asignavimų jau yra tik apie 30 mln. Tai kurių funkcijų nefinansuos arba kurių funkcijų nevykdys, arba kokią pagalbą teiks pažeisdami Valstybės kontrolės išvadas? Aš manau, mes tą siūlėme, kad iš valstybės biudžeto kažkodėl finansuojama blogiau administruojama „Sodra“ keliais milijardais, bet keliasdešimt milijonų paskirti privalomojo sveikatos draudimo biudžetui nenori, nors tikrai galėtų. Čia reikia kur kas mažiau, kartais mažiau lėšų, negu reikia gelbėjant „Sodros“ biudžetą.
Ar jūs norite nuvaryti privalomąjį sveikatos biudžetą ta linkme, kad jis įsiskolintų ir po to mes turėtume deficitų įsiskolinimus, ar taip sutvarkyti asignavimus, kaip nurodo Valstybinė ligonių kasa? Todėl aš siūlau būtent taip ištaisyti privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, kad tos funkcijos, kurias valstybė numatė ne kaip apdraustąsias, bet kaip valstybės numatytas funkcijas, būtų visiškai finansuojamos iš valstybės biudžeto. Kitaip mes susidursime su problemomis, projekte dabar matyti, galbūt tikimasi, kad iš to sukaupto privalomojo sveikatos draudimo biudžeto bus padengta. Galbūt, bet tas rezervas susikaupė irgi medikams veržiantis diržus. Dabar, man atrodo, 0,9 ar 0,91 finansuojama, ne vienas balas, tos suteiktos paslaugos. Mes negalime visą laiką reikalauti iš medikų, kad, nefinansuodami teikiamų jų paslaugų, taip gelbėtume biudžetą. Manau, kad bent jau ta dalis, kuri priklauso valstybės finansuojamoms paslaugoms, turėtų būti pataisyta privalomojo sveikatos draudimo biudžeto. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra net keturi užsirašę kalbėti. Du iš vienos frakcijos. Aš vis dėlto norėčiau pasiūlyti, pagal Statutą turiu tokią teisę, kad kalba dar vienas žmogus ir diskusiją baigiame. Kviečiu L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pasistengsiu kalbėti konstruktyviai. Noriu pasakyti, kad diskutuotina gali būti, daug ar mažai 4 mlrd. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Turbūt gana niekada nebus, nes mūsų valstybėje sergamumas auga geometrine progresija ir rimtai susirgusių amžius jaunėja. Tačiau ką aš norėčiau pasakyti? Pritariu tam, ką sakė gerbiamasis J. Olekas. Jeigu valstybė numato funkcijas, už jas turi būti sumokėta, tačiau Valstybės kontrolė, atlikusi du auditus, parašė tikrai labai daug pastabų. Ir tai, kad kur valstybė apmoka už apdraustuosius valstybės lėšomis, tai, kad yra už kai kurias grupes apmokama po du kartus, po tris kartus, ir iš esmės, teikiant biudžetą, dar visiškai nebuvo iššifruotos tos grupės ir dar nepadaryti namų darbai, nes procesas dar vyko. Todėl tas biudžeto skaičius yra šiek tiek nerealus, nes, dar priminsiu, patys studentai prašė, kad už juos du kartus nemokėtų valstybė. Situacija čia tokia – dar daug ką yra taisyti.
Dar noriu pasakyti, kad ir šiame biudžete skaičiuoti skaičiai žmonių, nuo kurių buvo skaičiuojama privalomojo sveikatos draudimo pajamų dalis, viršija 3 mln. mūsų gyventojų. Tuo noriu pasakyti, kad jeigu mūsų Audito komitetas ir Valstybės kontrolė pasakė, kad 200 tūkst. yra per daug, tai tuos 200 tūkst. ir nubraukė, bet tai nerealiai įvertinti skaičiai. Todėl tie skaičiai tokie yra sąlyginiai, paimti iš tam tikrų neobjektyvių skaičiavimų, todėl jie irgi nėra tikslūs.
Ką dar norėčiau pažymėti? Ko Audito komitetas prašys ir ką teiks balsuoti? Įstatymuose labai aiškiai parašyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete turi būti numatyta rezervo suma. Šios sumos nėra. Metai iš metų mes apie tai kalbame, tą rašo ir Valstybės kontrolė, tačiau mes patys Seime priimtų savo įstatymų nevykdome. Todėl vis dėlto reikėtų vieną kartą dirbti tvarkingai.
Ką dar noriu pasakyti? Mes žiūrėjome praėjusių metų įvykdymą ir matėme, kad prevencinėm programom buvo skirta virš 2 mln. Lt. Panaudota lėšų tik beveik 1,2 mln. Ką tai reiškia? Mes planuojame, manome, kad žmonės naudojasi jais ir tikrai tikrinasi. Pasirodo, kad tos programos tiesiog… Paprasčiausiai žmonės net nežino. Šioje vietoje, ypač dėl priešvėžinių programų, informuojant gyventojus neišnaudojami tie dalykai.
Dar viena didelė problema, kad pirminės sveikatos priežiūrai yra apmokama tik už prisirašymą virš 80 %, o kita dalis dėl to, kad žmogus atėjo pas gydytoją, mokama kaip premija. Kitose valstybėse tokio aukšto santykio nėra. Šioje vietoje tikrai papildomų pinigų nereikia. Reikia tiesiog perskirstyti, galbūt tada ir požiūris į atėjusį žmogų bus gerokai kitoks, nes dabar gydytojui svarbiausia taisyklingai užpildyti dokumentus. Taigi aš manau, teisingai skyrę šiuos 4 mlrd. lėšų, konkrečiai ir teisingai perskirstę, mes pasiektume ženkliai didesnį efektą ir galėtume daugiau pagelbėti mūsų žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Matulą. Yra pasiūlytas 1 straipsnio Vyriausybės tekstas. Komitetas tam pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti. Tačiau toliau yra pagal tą lentelę kai kurių Seimo narių siūlymai. Seimo narės D. Mikutienės, V. M. Čigriejienės siūlymas papildomai skirti 16 mln. Lt kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti. Katra pristatote? D. Mikutienė? Prašau, Dangute.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aiškinamajame rašte teikiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą buvo pasakyta, kad, įgyvendinant efektyvią vaistų kainų mažinimo politiką, bus sutaupyta pinigų ir bus skatinamas kuo daugiau inovatyvių, didesnę terapiją turinčių vaistų kompensavimas. Iš tiesų turiu pasakyti, Sveikatos ministerija paskelbė, kad įtraukė net 15 naujų inovatyvių vaistų, kuriems 2012 m. reikės daugiau kaip 17 mln. Lt, tačiau tai, kas atėjo iš Vyriausybės dabar, kaip tik yra sumažinta. Lietuva iš tiesų pagal biologinės terapijos vaistus, modernius vaistus, kurie yra naudojami net ir individualizuotam pacientų gydymui (šiame biudžete to nėra), Lietuva iš tiesų yra labai prastoje vietoje pagal šalis. Europos Sąjungoje buvo atlikti tyrimai, tai lygiai su Albanija ir Bulgarija. Kur mes dabar nueisime? Kai biudžetą taip sumažino, mes nukritome į 2007 m. lygį. Kai yra skelbiama, kad siekiama, kad gyventojai gydytųsi, prieinamumas padidėtų gydytis generiniais vaistais ir t. t., tai, dovanokite, prastais vaistais gydantis mes gerų rezultatų nepasieksime. Tai viena. Deklaruojama aiškinamajame rašte, kuris yra kaip dokumentas, o kita yra toje lentelėje, kurią pateikė Vyriausybė. Aš siūlau pritarti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas iš dalies pritarė pačiam principui, bet iš esmės tai yra jau realizuota, nes šiais metais ministerija ir Valstybinė ligonių kasa iš rezervo skyrė papildomai 14 mln. Lt kompensuojamiesiems naujiems inovatyviems vaistams įtraukti. Komitetas prieš mėnesį svarstė tą problemą. Iš esmės tame sąraše tada jau nebuvo likę nė vieno vaisto. Visi nauji vaistai, atrodo, 9 buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taigi tai yra realizuota. Papildomai iš rezervo kitiems metams dar nupirkta ir centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. Iš esmės tai yra realizuota. Komitetas atkreipė ministerijos dėmesį, kad jeigu bus lėšų, ir kitais metais iš rezervinio sąrašo greičiau įtraukti naujus inovatyvius vaistus. Taigi komitetas iš dalies pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, atvirai pasakius, aš nesupratau tokios komiteto išvados, nes čia yra pinigai ir čia mes tvirtiname biudžetą, ne kokį nors teorinį modelį, o konkrečius skaičius. Pritarti iš dalies… Ar jūs pritariate kokiai nors pinigų sumai, ar jūs nepritariate jokiai pinigų sumai, bet kai žiūriu į lentelę, tai tų 16 mln. nėra. Vadinasi, jūs nepritariate.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sakau, mes pritariame pačiam principui, bet tai jau yra realizuota. 14 mln. Lt jau yra šiais metais panaudota naujiems vaistams įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą iš rezervo. Tai jau yra padaryta. Mes pritarėme principui, kad rezerviniame sąraše negali ilgai užsistovėti nauji vaistai ir jų nebėra.
PIRMININKĖ. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Balsuoti, manau, nereikia.
PIRMININKĖ. Mikutiene su Čigriejiene, reikalaujate balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienės, V. M. Čigriejienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82: už – 27, prieš – 7, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
Toliau Audito komitetas. Gerbiamoji L. Graužinienė dėl, kaip jūs jau ir sakėte savo kalboje, rezervo. Tada dar jūsų siūlymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tiesiog perskaitysiu teisės aktus, jeigu garbūs Seimo nariai komitete pamiršo: „Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 589, 10 punktu ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės nutarimu Nr. 798, 2 punktu, reglamentuojama, kad turi būti tvirtinama PSDF biudžeto rezervo suma. Todėl Audito komitetas siūlo vykdyti priimtus teisės aktus ir 2012 m. nustatyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete PSDF biudžeto rezervo sumą.“ Tai yra įstatymo reikalavimas. Gaila, kad komitetas nevykdo Seimo priimtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų.
PIRMININKĖ. Gal komiteto pirmininkas paaiškins, kodėl jų komitetas nepritarė ir nevykdo įstatymų?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš paaiškinsiu. Komitetas nepritarė dėl to, kad tiesiog nėra mechanizmo parodyti šių lėšų, nes viršplaninės lėšos po Naujųjų metų pereis į rezervą, o kiek mes surinksime viršplaninių lėšų iki šios dienos, neaišku. Aštuonerius metus prieš tai buvusi valdžia irgi ieškojo mechanizmo, bet jo nerado. Be to, aiškinamajame rašte Privalomojo sveikatos draudimo biudžete yra pateikta lentelė, kurioje aiškiai matyti, kiek bus planuojama rezervo lėšų metų pradžioje ir metų pabaigoje už 2012, 2013 ir 2014 metus. Iš esmės komitetas mano, kad tai yra realizuota, todėl nepritarė. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Audito siūlymui, kad pagal įstatymą būtų PSD biudžeto rezervas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 19, prieš – 7, susilaikė 53. Pataisai nepritarta.
Yra dar vienas Audito komiteto siūlymas – papildomai skirti 73 mln. 811 tūkst. Lt ortopedijos technikos priemonių skolos išlaidoms pagal nustatytą skolų apmokėjimo grafiką padengti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ten iš dalies buvo atsižvelgta, mes sutinkame. Aš tik noriu pasakyti, gerbiamoji Vyriausybe, pasitaisykite savo Vyriausybės nutarimus, o Seimas pataisykite įstatymą, nes labai negražiai atrodome, kai patys pažeidinėjame teisės aktus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Įpareigojimas Sveikatos reikalų komitetui. Sėdi sveikatos apsaugos ministras. Jeigu įstatyme yra, kaip cituoja, parašyta vienaip, tai keiskite įstatymą, jeigu jo nevykdote.
Jūs nereikalaujate dėl antro balsuoti? Nereikalaujate. Dėkoju.
Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės gruodžio 6 d. pateikta pajamų ir išlaidų lentelė. Komitetas jai pritarė ir mes jai pritariame. Ačiū.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Negalime.
Vienas – už ir vienas – prieš. A. Čaplikas – už.
A. ČAPLIKAS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, visais laikais Seime balsuojant mažiausiai politizuotas būdavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Aš tikiuosi, net ir šis svarstymas parodė, kad esant skirtingoms nuomonėms politinių kovos būdų mes nenaudojame tvirtindami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Ar jis galėtų būti geresnis? Be abejo. Ar mes visi norėtume, kad jis būtų geresnis ir didesnis? Be abejo. Ar ši pinigų suma, arti 4 mlrd. Lt, yra pakankama tam, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos gerai ir kokybiškai? Manau, taip. Objektyviai galime įvertinti ekonomikos pakilimą 2008 metais, tuomet biudžetas buvo truputėlį daugiau nei 4 mlrd. Lt. Esant tokiam sunkmečiui, artėjant eilinei krizei, mes tvirtiname biudžetą, jeigu rezervą pridėsime tokį patį kaip pakilimo laikotarpiu… Tai, manau, mūsų visų bendras darbas. Visų, tiek ir opozicijos, tiek ir pozicijos, kad mes galime šiandien patvirtinti tokį biudžetą.
Todėl aš kviečiu balsuoti už šį projektą. Manau, kad kitais metais žmonės, atsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė rado galimybių skirti pinigų inovatyviems vaistams, ko seniai nebebuvo, įtraukti juos į sąrašą… Tai yra didžiulis laimėjimas. Ir balas nebuvo sumažintas. Aš tikiuosi, kad jeigu ateinančiais metais ir teks mažinti balą, tai ne tiek daug, kiek mums teko mažinti prieš trejus metus. Tai šiuo atveju biudžetas, manau, geras. Norėtųsi, kad jis būtų dar didesnis, tačiau yra taip, kaip yra. Siūlyčiau pritarti šiam biudžetui.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė – prieš.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Kai aš paklausau A. Čapliko, tai visada atrodo, kad kelias pacientams į sveikatos priežiūros įstaigas gražiom rožėm klotas. Gal ir rožėm, bet su labai aštriais dygliais. Mes su šituo PSDF biudžetu nukritome į 2007 metų lygį. Jūs visi dabar balsuosite. Betgi jums kiekvienam reikės aiškintis žmonėms. Atėję konservatoriai sakys, kalti liberalai centristai, o liberalai centristai sakys, kalta Vyriausybė arba Finansų ministerija, kad pinigų nedavė. Jeigu sveikata nėra prioritetas, tai šitaip ir yra. Kaip buvo galima iš viso mažinti biudžetą 182 mln.? Štai dabar ta Vyriausybės lentelė. Tai jūs nueikite, atsistokite poliklinikose, pavaikščiokite ligoninėse ne kaip Seimo nariai, o kaip eiliniai, ir pamatysite. Na, negalima slėpti galvas į smėlį. Jūs galvojate, kad žmonės nematys, jeigu jūs užsidengsite akis ir ausis. Na, atsakomybės reikia truputėlį turėti. Gerai, vienas iš konservatorių priėjo prie manęs ir sako: tu nesinervink, čia yra tik žaidimas. Koks čia yra žaidimas? Čia yra labai rimti reikalai. Aš siūlau…
PIRMININKĖ. Tai nesinerviname ir balsuojame. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 68, prieš – 12, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Pritariate. Dėkoju.
Vienas straipsnis. Ar galime jį priimti, tą 1 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas.
Toliau – lentelė, kuriai mes po svarstymo jau pritarėme, pajamos ir išlaidos. Dėkui.
Dabar dėl viso Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Andriau, geriau būtumėte pasiūlęs kreivai balsuoti už, sakote, tiesiog balsuoti. Geriau kreivai, nes išties daugiau kaip 180 mln. sumažinta. Be to, jūs puikiai žinote, kad yra atskiros programos, ir Sveikatos ministerija jums turėjo pateikti nutarime labai aiškiai, ką gi konkrečiai siūloma mažinti, – profilaktinę dalį ar kurią paslaugų dalį turėsite mažinti, kaip dėl kompensuojamųjų vaistų dalies? Viską reikėjo konkrečiai išdėstyti, nepalikti tokios neaiškios būklės visos privalomojo sveikatos draudimo biudžeto situacijos. Akivaizdu, kad mes balandžio mėnesį sugrįšime prie problemos svarstymo, aš beveik tuo neabejoju. Todėl, deja, negalėsime pasidžiaugti ir pasižiūrėti žmonėms į akis, kad sumažinome biudžetą per 180 mln. Lt. Negi nebuvo galima tuos 180 mln. gauti iš tos pajamų dalies, apie kurią mes visi dabar taip ir nesugebame aiškiai kalbėti? Taigi balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, J. Olekas labai šauniai pradėjo kalbėti teigdamas, kad tiek Sveikatos ministerija, tiek Valstybinė ligonių kasa, o aš dar papildyčiau, kad ir praeitais metais, ir šiais metais Sveikatos reikalų komitetas, kuris aktyviai dalyvauja siekiant subalansuoti privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, tiek 2010 m., tiek 2011 m. elgėmės atsakingai. Ir todėl vienintelis biudžetas, skirtingai negu valstybės ir „Sodros“, kuris turi didžiulį kelių milijardų deficitą, yra subalansuotas. Netgi sakyčiau, kad žmonės, nuo kurių priklauso privalomojo sveikatos draudimo biudžetas, elgėsi panašiai tikriausiai kaip Estijos Vyriausybė, kuri sukaupė rezervą, jo neiššvaistė kaip mes, kelis kartus persvarstydami biudžetą, ir dabar mes jį galime tinkamai panaudoti.
Nors kitų metų biudžetas ir mažėja, kaip sakė, 182 mln., bet finansavimas nemažės, nes šiais metais iš rezervo yra kompensuojamos visos programos, visos eilutės, kaip ir sakėte, būtinajai pagalbai. Taip, labai negerai, kad Vyriausybė nerado galimybių padengti deleguotoms funkcijos. Bet iš rezervo, suprantant, kad Lietuvos situacija visose srityse yra gana sunki, solidarumo prasme bus kompensuojamos visos išlaidos ir, kaip sakiau, finansavimas nemažės.
Jūs keletą kartų minėjote prevencines programas. Aš noriu pasakyti, taip, prevencinėms programoms lėšos nebuvo panaudotos dėl to, kad galbūt trūksta žmonėms informacijos, trūksta aktyvumo. Bet kitais metais bus pradėtos papildomai naujos prevencinės programos, ypač vėžio, finansuoti. Pavyzdžiui, šiais metais buvo įgyvendinamas tiesiosios žarnos vėžio bandomasis modelis Kaune ir Vilniuje. Kitais metais jau bus skirta virš milijono šitai programai visoje Lietuvoje įgyvendinti. Pradedamas bandomasis modelis odos vėžio…
PIRMININKĖ. Laikas! D. Mikutienė – prieš.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš linkiu jums nesirgti ir pabusti kiekvieną rytą.
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą, aiškią kalbą. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, šitas biudžetas yra geriausias iš visų galimų šitoje situacijoje. Prašau jį palaikyti.
PIRMININKĖ. J. Juozapaitis – prieš.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Jau čia daug kas buvo pasakyta, kad sveikatos biudžetas mažėja, ypač jis sumažėjo po antrojo svarstymo. Aišku, yra sumažinti pinigai profilaktinėms programoms, ypač tuberkuliozės, išbraukta, nulis padarytas, nes labai stipriai atsilieps paslaugų kokybei tikriausiai, ir įkainiai bus mažinami 3 centais. Manau, kad šiam projektui negalime pritarti, balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Negaliu nugesinti komiteto pirmininko optimizmo dėl nedeficitinio biudžeto. Jeigu dėl apskaitos niuansų ir vingrybių kreditorinių įsiskolinimų sąskaita jie nerodo deficito, tai nėra ko džiaugtis. Šitoje vietoje, jeigu tvarkingai suvestų apskaitą, tas deficitas išlįstų. Čia po Valstybės kontrolės ir mūsų analizavimo finansinės atskaitomybės. Dabar noriu dar ką pasakyti, dėl ko prieš. Ketvirti metai tvirtiname biudžetą, ir aš vis tiek, kai atėjo šita valdančioji dauguma, tikėjausi, kad tikrai bus tam tikrų reformų. Sveikatos srityje išliko lygiai tas pats, kas ir buvo. Mano nuomone, žmogus, įmokėjęs įmokas, turėtų žinoti, kokias jis paslaugas gali gauti. Tai yra atskaitoma bendriesiems reikalams, bet kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad jis turi tokį metinį krepšelį ir pats nusprendžia, kur jį panaudoti. Jeigu nenusprendžia, persikelia į kitus metus ir kaupiasi, kaip yra ir kai kuriose valstybėse. Tada tikrai būtų sąžiningiau, nes dabar visi žmonės moka, bet paslaugų negauna tokių, kokių tikrai turėtų suteikti 4 mlrd. sveikatos draudimo biudžete paskirti pinigai. Taigi aš už pinigų efektyvų panaudojimą, nes niekada nebus gana, bet priklausys, kaip mes tuos pinigus panaudosime.
PIRMININKĖ. S. Stoma – už.
S. STOMA (TS-LKDF). Su visa pagarba Loretai balsuokime už ir eikime miegoti, nes miegas yra didžiausias sveikatos šaltinis. Ačiū. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 69, prieš – 9, susilaikė 8. 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, šiandienos darbotvarkė baigta. Tiesiog noriu pasidžiaugti mūsų vakarinio posėdžio registracijos protokolu. Tai yra unikalus dalykas. Iš viso posėdyje dalyvavo 139 Seimo nariai, trūko vieno Seimo nario – Broniaus Bradausko. (Balsai salėje)
Dabar dar yra viena informacija. Yra gautas Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“.
Daugiau jokių pareiškimų nėra. Dar kartą dėkoju už sutelktą darbą.
Nori dar registruotis kolegos. Tai registruokitės.
Užsiregistravo 70 Seimo narių dar dabar. Kolegos, dar kartą jums nuoširdžiai dėkoju. Linkiu saldžių sapnų, gerai pailsėti ir rytoj su energija kibti toliau į darbą.
2011 m. gruodžio 20 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.