LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 396
STENOGRAMA
2011 m. gruodžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. ČAPLIKAS, Č. JURŠĖNAS ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame gruodžio 15 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Taigi mūsų dar tik 36 esame savo darbo vietose. Tokioje situacijoje atsižvelgdamas į Seimo narių, kurie yra atitinkamų projektų teikėjai, prašymą ir jums sutinkant aš norėčiau dabar atlikti pateikimą tų projektų, kurie numatyti vėlesniu laiku. Iki mes susirinksime, tą galime padaryti.
15.00 val.
Pirmasis B. Pauža kviečiamas į Seimo tribūną pateikti Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3818(2). Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aš teikiu Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą ir noriu trumpai pasakyti, dėl ko ir kokia čia problema. Turbūt žinote, mūsų priimtame įstatyme Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir konservatorijų mokiniai turi 50 % lengvatą tarpmiestinio susisiekimo bilietams. Tačiau Olimpinės rinktinės olimpinės pamainos ir perspektyvinės pamainos sportininkai, kurie yra rengiami Lietuvos olimpinio sporto centre, tokios lengvatos neturi. Tai aš ir siūlau šią lengvatą pritaikyti ir šiems mokiniams.
Dabar aš noriu pasakyti, kaip čia įsilieja į tuos dalykus, kad mažiau būtų klausimų. Olimpinio sporto centro duomenimis, tokių žmonių Respublikoje šiuo metu yra apie 40, jų skaičius kinta, nes, žinote, vieni iškrenta, kiti atsiranda. Tie tokie centrai, tokios mokyklos, yra trys: Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje, kur yra vienintelis dviračių treniravimosi centras. Jeigu tie vaikai važiuotų į namus du kartus per mėnesį, tai būtų maždaug 48 tūkst. Lt per metus. Man atrodo, kad tokia suma būtų labai nedidelė. Prašyčiau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti yra užsirašę penki Seimo nariai. J. Juozapaitis – pirmasis sąraše. Prašau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, ar čia bus vaikams kompensuojama, sakykime, rajonuose, važiuoja iš vieno miestelio į centrą, į muzikos mokyklą ar kitą meno mokyklą?
B. PAUŽA (LSDPF). Ne, čia tiktai būtų tie mokiniai, kurie mokosi šiame olimpiniame centre. Jie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, tačiau gyvena olimpinio centro bendrabutyje ir treniruojasi atitinkamai pagal savo šakas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, tokiu laikmečiu lengvatos! Man atrodo, jeigu jie lanko papildomai M. K. Čiurlionio muzikos mokyklą, tai turbūt tėvai žino, ką daro. Važinėti už 50 %… Yra bendrabutis, galbūt gyvena, baigia tuos menų mokslus. Mes galime surasti daugybę mokyklų, mokinių, kuriems priklausytų lengvatos. Kaip čia jums atrodo, kodėl čia reikia lengvatų? Nežinau. (Balsai salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Matot, aš net nežinau, kaip atsakyti. Lengvatos yra tokios, kadangi tie vaikai ne savo noru atsiduria šiame centre. Na, žinoma, jų su šautuvu niekas neatvaro, bet jie yra perspektyvūs Olimpinei rinktinei arba perspektyvūs sportininkai. Jeigu mes rūpinamės bendru Lietuvos sporto fonu, tai, man atrodo, mes turėtume… Kaip aš minėjau, 40 tūkst. per metus – argi čia yra kokia nors didelė lengvata? O tiems 40 vaikų tai, žinoma, didelis dalykas. Jeigu jis mokosi vidurinėje mokykloje, jis turėtų turėti tą ryšį su tėvais, o brangiai kainuoja. Jūs paimkite, kiek dabar bilietai kainuoja važiuoti. Jie neturi tokios galimybės.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kiek prisimenu, tai šios mokyklos buvo įtrauktos vien todėl, kad čia jos neturi aukštųjų mokyklų statuso ir todėl buvo tam tikros lengvatos. Nes M. K. Čiurlionio meno mokykla, na, ji yra vienetinė ir respublikinio lygio. O olimpiniai centrai praktiškai aprūpina tam tikrą vietoje gyvenančių žmonių dalį. Tai tokių mokyklų galėtų būti ir daugiau. Kodėl, pavyzdžiui, tiktai sporto, gal yra kokių nors kultūros žmonių važinėjančių ir panašiai? Tai gal čia kompleksiškai reikėtų žiūrėti? Bet čia toks vienas išskyrimas, pridėjimas konkrečiai sporto šakos ir kažkokio olimpinio centro, nors ten ne tik olimpiečiai, ten moksleiviai, kurie važinėja į tą centrą sportuoti. Ir tokių yra.
B. PAUŽA (LSDPF). Tarp kitko, aš tarp šių mokyklų jokio skirtumo iš esmės nematau. Ir vieni, ir kiti, atitinkamai vieni sporto, kiti meno srityje, yra gabūs vaikai ir todėl jie mokosi šiose mokyklose.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti. Ar jūs nepagalvojote, kad tokią lengvatą galėtų šiems olimpiniams centrams teikti ir Olimpinis komitetas, kuris gauna ir iš biudžeto, ir ne iš biudžeto? Galėtų tokius centrus pagloboti. Dėkui.
B. PAUŽA (LSDPF). Žinoma, aš manau, kad galėtų ir šitiems teikti. Bet tie tėvai, kurie kreipėsi, ir tas olimpinis centras bandė šį dalyką daryti, apie ką jūs sakote, tačiau jau kelinti metai niekaip ten nesurandama pinigų. Tai lygiai taip pat, ką jūs siūlote, galėtų ir meno mokyklos kažkur kreiptis ir netaikyti tų lengvatų. Tai čia ir yra pagrindinis klausimas, kad reikėtų šį skirtumą panaikinti.
PIRMININKAS. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, panašiai kolegė Danutė klausė. Mes turime informaciją, kad yra ne tiktai Olimpinio komiteto atstovai iš tų trijų centrų, bet yra ir iš regionų, pavyzdžiui, sunkiosios atletikos. Ar vis dėlto nereikėtų, kad Olimpinis komitetas, atrinkęs perspektyvius sportininkus atstovavimui, galėtų duoti tą jūsų siūlomą lengvatą? Tai būtų daug paprasčiau ir lengviau.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš tuo klausimu jau prieš gerus metus kreipiausi į Olimpinį komitetą, jo prezidentą, kad pateiktų kokį nors pasiūlymą. Tai jų ir buvo toks pasiūlymas, kurį aš dabar teikiu.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus.
Yra norinčių pasakyti motyvus. J. Juozapaitis yra užsirašęs kalbėti už. Prašau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti, nes vienų mokyklų vaikams valstybės yra sudarytos lengvatos, ir čia yra lengviau sudaryti, kada yra bendrai numatytos transporto lengvatos, negu Olimpiniam komitetui atskirai mokėti, tada reikėtų jiems mokėti už tuos bilietėlius. Ar čia valstybės pinigai, ar čia valstybės pinigai. Tai reikėtų valstybei paremti tuos vaikus, kurie yra perspektyvūs tose sporto mokyklose. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. J. Veselka nori kalbėti prieš. Prašau, žodis jums.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto tenka pasakyti, kad meno mokyklose daugiau studijuoja elito vaikai, ir jiems transporto lengvatas taikome. Sporto, kuris sunkus dalykas ir labai sunku užimti aukštas vietas, dažniausiai mokosi prasčiokai, kaip kai kas čia sako, arba ne elito vaikai, todėl esu prieš tokią nelygybę. Tiems, kurie galėtų ir padengti savo išlaidas, lengvatos, o tiems, kuriems ir šiaip sunku, yra prastų žmonių, arba eilinių žmonių, vaikai, manau, reikėtų taikyti vienodas sąlygas. Todėl aš prieš išimtis elitui, o už vienodų principų taikymą visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašome balsuoti dėl pateiktojo projekto, ar pritariame, ar nepritariame jam.
Už pateiktąjį projektą balsavo 46, prieš – 2, susilaikė 30. Projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas vienintelis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Pritarta taip pat.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar grįžkime… Prašau, kolega P. Luomanas nori kažką pasakyti.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš dalies pritarčiau J. Veselkos pasakymui, tačiau galiu pasakyti, kad ir labai neturtingų tėvų vaikai mokosi meno mokyklose. Mes turime būti prieš tokią segregaciją… arba selektyviai atrenkame vieną grupę. Labai gaila. Tikiuosi, kad priėmimo metu nebus pritarta. Ačiū.
15.11 val.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar siūlau toliau svarstyti Seimo protokolinį nutarimą „Dėl pritarimo Egidijaus Jarašiūno kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“. Šį projektą jau apsvarstė du komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pateikti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu už pritarė E. Jarašiūno kandidatūrai į Teisingumo Teismo teisėjus.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Luomaną pateikti Europos reikalų komiteto išvadą.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Europos reikalų komitetas svarstė E. Jarašiūno kandidatūrą. Už balsavo 12, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje yra užsirašęs dalyvauti V. Žiemelis, jam suteikiame žodį.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikriausiai, jeigu esu vienas, ilgai nekalbėsiu, nes visi su Egidijaus Jarašiūno biografija susipažino. Ko gero, labai teisingai pasakė V. Valkiūnas, kad tokie žmonės… Jis tik neteisingai pasakė, kad emigruoja. Jis ne emigruoja, o dirbs europinėse struktūrose. Tokiu atveju jis, būdamas aukštos kvalifikacijos specialistas, puikiai išmanantis ne tik Lietuvos, bet ir europinę teisę, bus mūsų valstybės atspindys ir garsins Lietuvos vardą. Šiuo atveju mes Egidijų išleidžiame ne į kitą valstybę dirbti, o išleidžiame, kad jis garsintų valstybės vardą.
Aš raginu balsuoti už Egidijų, nes tai yra kompetentingas ir jau įrodęs, kad šiame Teisme jis gali dirbti, labai gerai dirbti. Tokie yra atsiliepimai iš paties Teismo. Aš kviečiu balsuoti už E. Jarašiūną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš vadovaujuosi Statuto 202 straipsniu. Jo 3 dalyje sakoma, kad diskusijos pabaigoje turi teisę gauti žodį kandidatas arba kandidatą pristatantis asmuo. Ar pageidaujate kalbėti? Nepageidauja. Dėkoju. Statutas dėl šios procedūros nenumato balsavimo.
Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ar galime priimti šį nutarimą? Priimtas. (Balsai salėje) Jūs reikalaujate balsuoti? Prašom balsuoti. Statutas sako, kad balsuoti nereikia, bet, jums reikalaujant, galima balsuoti. Prašau balsuoti už protokolinį nutarimą pritarti kandidatūrai, kurią pateikė ir kurią aptarė komitetai, ir kurį jūs apsvarstėte. Prašom balsuoti.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
76 balsavo už, prieš – 1, susilaikė 6. Protokolinis nutarimas „Dėl pritarimo Egidijaus Jarašiūno kandidatūrai į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ priimtas. Sveikinu profesorių E. Jarašiūną su Seimo pritarimu. (Plojimai)
E. JARAŠIŪNAS. Ačiū visiems. Dėkoju už pasitikėjimą.
PIRMININKAS. Repliką kolega V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, aš balsavau prieš, kategoriškai prieš išvažiavimą protingų žmonių, kurie galėtų dirbti Lietuvos labui čia ir dabar ir garsinti Lietuvą iš čia, iš Lietuvos, o ne pridengdami svetimų šalių, svetimų sistemų drabužiais. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Veselka taip pat nori kalbėti.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš susilaikiau todėl, kad gerbiamasis E. Jarašiūnas jau senokai dirba Europoje, o ten yra geriau negu komunizme, todėl, kad nepamirštų Lietuvos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ne šiuo klausimu, aš dėl vedimo tvarkos paprasčiausiai.
Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal jūs galėtumėte pasakyti, nes mes iš rytinio posėdžio 1-4a klausimą, arba Nr. XIP-3469 – Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektą, perkėlėme į popietinę. Ar būtų galima žinoti, kokiu laiku…
PIRMININKAS. Kaip tik dabar aš ketinu…
V. BOGUŠIS (LiCSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. …tą padaryti. Prašau, kolega R. Žemaitaitis dar nori.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Negalėjau į Valdemarą nesureaguoti. Ačiū, Valdemarai, kad latviai užaugino tokį sūnų kaip jūs ir Seimas… Mes jį turime.
15.18 val.
PIRMININKAS. Dabar po pertraukos grįžtame prie projekto Nr. XIP-3469(2), kuris teikiamas kartu su projektu Nr. XIP-3470(2). Tai Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektas ir Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiame patobulintą Kultūros tarybos įstatymo projektą ir su juo susijusį Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jis patobulintas, įvertinus pirmojo pateikimo metu išsakytas ir jūsų pastabas, ir po to dar organizavus porą diskusijų, susitikimų su įvairiomis kultūros laukui atstovaujančiomis institucijomis ar pavieniais menininkais. Turime tą projektą, kuris jums dabar yra teikiamas. Prisiminsiu dar porą argumentų, kodėl toks įstatymas yra reikalingas. Mes pavasarį Seimo nutarimu esame patvirtinę Kultūros politikos kaitos gaires ir vienas iš pagrindinių to dokumento programinių, strateginių teiginių yra įsipareigojimas išgryninti pačią kultūros administravimo sistemą, atskiriant kultūros politikos formavimo funkciją nuo projektų programų administravimo ir kontrolės funkcijos. Tai viena.
Antra. Tokią pat pastabą yra išsakiusi ir Valstybės kontrolė, pabrėždama, kad šiuo metu pagal galiojančią tvarką visas funkcijas nuo politikos formavimo iki programų administravimo ir vertinimo atlieka pati Kultūros ministerija ir tai nėra skaidru.
Trečias momentas. Tokias pačias pastabas yra išsakę ir Europos valstybių ekspertai, siūlydami šią sistemą efektyvinti. Tai viena.
Antra, aš suprantu, kad užkulisiuose yra tam tikrų įtampų dėl šių projektų, ir iš karto noriu patikinti kolegas Seimo narius, kad čia bandytas teikti Kultūros įstatymo projektas nėra alternatyva šiems įstatymams. Tą įstatymą būtų galima nagrinėti visiškai atskirai kaip įstatymą, aprėpiantį visą kultūros lauką ir nustatantį bendruosius principus. Taigi jeigu būtų toliau tęsiamas vadinamojo Kultūros įstatymo projekto pateikimas, komitetas, be abejo, imtųsi prie to projekto dirbti. Nes kol kas, kiek aš tą projektą esu tyrinėjęs, tai yra ganėtinai žalias, nesutvarkytas variantas, o būtų galima padaryti šį bei tą gero. Aš pasakiau esminį dalyką, kad kuriama institucija, atskiriant dalį funkcijų nuo Kultūros ministerijos ir perduodant šiai institucijai administruoti Kultūros rėmimo fondą ir dalį ministerijos administruojamų projektinių pinigų. Matyt, tai pats esminis dalykas.
Paskutinis dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį, šios institucijos kūrimas nereikalauja jokių papildomų valstybės asignavimų. Sistema pertvarkoma turimų resursų pagrindu, peržiūrint prie ministerijos esančių institucijų tikslingumą. Tiesą sakant, jau įvertinus atskirų institucijų tikslingumą, tuo pagrindu kuriama ši institucija.
Ir, matyt, paskutinis dalykas. Svarstant, derinant naujas šios institucijos reglamentavimo normas mes vadovavomės labai aiškiu principu, kiek įmanoma derinti kultūros lauko institucijų, atskirų atstovų iniciatyvą ir savireguliacijos nuostatas su protingu biudžetinės įstaigos normų taikymu. Iš esmės šis principas yra realizuotas. Būčiau linkęs atsakyti į kolegų klausimus.
PIRMININKAS. Jūs baigėte, taip? Klausiančiųjų sąrašas ilgokas. Pirmasis klausia P. Gražulis. Nėra jo salėje. Tada A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, kodėl egzistuoja toks nesusikalbėjimas tarp skirtingų menininkų sąjungų? Ko trūksta, ar diskusijų, pagarbos vienų kitiems? Praeitą savaitę ir frakcijoje buvome susirinkę, svarstėme šį klausimą ir tikrai girdėjome labai priešingas dviejų stovyklų nuomones. Vieni gynė senąją tvarką, o kiti pasisakė už naujoves. Tai kur slypi esmė? greičiausiai piniguose, kaip visada?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Aš tikrai nenorėčiau plačiai to komentuoti, bet jūs klausdamas labai teisingai pastebėjote, kad esmė slypi kažkur toliau, tai yra ganėtinai akivaizdu. Aš drįsčiau sakyti, kad vienos kultūros institucijos atstovė, direktorė vienoje diskusijoje labai taikliai yra įvardijusi vieną iš problemų. Tai yra kai kurių interesų grupių pastangos ieškoti trumpesnių kelių prie valstybės lėšų. Ši siūloma tvarka nustato visiems vienodas eismo pinigų link taisykles. Tai, ko gero, esminis dalykas, kuris uždarai, konservatyviai, su nusistovėjusiais santykiais ir tam tikrais kitais subjektyviais momentais sistemai nėra labai parankus.
PIRMININKAS. Dabar klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, prašom pasakyti, kokia efektyvi Kultūros tarybos įstatymo projekto idėja galėtų suvienyti suskaidytus Lietuvos kultūros žmones, kurie tikrai nežino, kad jų remiamas vadinamasis alternatyvinis projektas sulaukė 85 Teisės departamento pastabų, ir departamentas pabrėžė, kad alternatyvus įstatymo projektas pažeidžia Lietuvos Konstituciją ir prieštarauja ar dubliuoja 18 Lietuvos veikiančių įstatymų? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūs pateikėte gana sudėtingą klausimą, bet aš pradėčiau nuo to, kad mūsų Konstitucijoje yra gana aiškios principinės nuostatos, apibrėžiančios kultūros vietą valstybėje. Pirmoji nuostata, kad kultūra, mokslas, tyrinėjimai yra laisvi. Taigi kūrybinė laisvė, tam tikra kultūros srities autonomija yra vienas iš pamatinių dalykų. Šį pamatinį dalyką mes ir bandome realizuoti Kultūros tarybos įstatymo projekte.
Antras momentas. Mūsų Konstitucija taip pat skelbia, kad valstybė remia kultūrą. Taigi šis įstatymo projektas sukuria skaidrų ir aiškų valstybės paramos kultūrai mechanizmą, atvirą ir visiškai suprantamą visiems kultūros lauko dalyviams.
Ir trečias momentas. Atkreipčiau dėmesį į svarbų ar svarbiausią vaidmenį, kuris suteikiamas atlikti pačioms kultūros lauko institucijoms. Aš manau, kad tie dalykai turi visus suvienyti. Čia yra patys principiniai išeities dalykai. Jų mes negalime pažeisti. O anas, kaip aš sakau, platesnio pobūdžio vadinamasis Kultūros įstatymas siekia šiek tiek kitų tikslų, beje, ir su tos tarybos tam tikra idėja ar koncepcija. Dar kartą galiu pakartoti, kad jeigu bus tokio įstatymo pateikimas, būtų galima prie jo nuosekliai dirbti.
PIRMININKAS. Dabar klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jeigu kalbate apie tai, kad bus dar galima gerokai padirbėti ir atsižvelgti į alternatyvų projektą, tai, ko gero, galima ir pritarti. O mano klausimas būtų toks. Teoriškai šis variantas yra europinis, atitraukia politikus nuo tiesioginės įtakos darymo. Bet ar mūsų visiems žinomomis sąlygomis nebus piktnaudžiaujama tam tikra didele vieno asmens įtaka ir ką jūs apie tai manote?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Manyčiau, kad pats įstatymo projektas yra sukonstruotas taip, kad iš esmės eliminuoja visas prielaidas dominuoti vieno žmogaus valiai. Čia yra, ko gero, principinė pozicija. Vienas žmogus, kad ir kokią reikšmingą poziciją jis užimtų valstybės institucijų sandaroje ar kultūros lauke, vienas sprendimo negali priimti. Reikalingas derinimas, susitarimas, konsensusas ir, aš manau, kad taip pat labai svarbu visoms kultūros lauko organizacijoms ir visiems dalyviams gebėti susitarti. Taigi dokumentas iš esmės grindžiamas tokio susitarimo ir bendro sprendimo paieškos nuostata.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis komiteto pirmininke, be jokios abejonės, kadangi vadovaujate Kultūros, švietimo ir sporto komitetui, jūs žinote, kad yra ne tik Kultūros fondas, bet ir Sporto fondas, kurio irgi tokia pati paskirtis, ar ne? Čia yra kultūros projektai finansuojami, ten yra sporto projektai finansuojami. Sporto projektai finansuojami, aš ne kartą esu tą pabrėžęs, iš esmės vertinant tik vienintelį dalyką – požiūrį. Tas nėra tikrai gerai. Ar jums neatrodo, kad reikėtų tuos klausimus spręsti kompleksiškai, nes tai irgi yra projektų finansavimas, kuris patenka į jūsų, kaip sakiau, komiteto ribas? Mes 2010 m. komisijoje įregistravome įstatymo pakeitimus, siekdami, kad tas fondas ir ta taryba būtų kuo įmanoma skaidresnė, atskirta, kaip jūs teisingai įvardijote, nuo vieno žmogaus valios, bet iki šiandien tų klausimų dar nėra darbotvarkėje. Ar nereikėtų jų kaip nors sujungti, nes negalima domėtis tik viena sritimi, ar ne, ir nematyti kitos srities, nes ir ten, ir ten to piktnaudžiavimo buvo? Jeigu mes ištaisysime tik vieną sritį, jo nebus, bet kitoje srityje liks. Ar nemanote, kad reikėtų tuos klausimus jungti ir spręsti kartu, nes fondų paskirtis ta pati?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už pasiūlytą dar vieną darbą. Bendromis pastangomis, manau, mes galėtume jį tiesiog kartu padaryti. Jeigu darbotvarkėje atsirastų tokia iniciatyva, arba komitetas inicijuotų, arba Jaunimo ir sporto reikalų komisija, be abejo, būtų galima imtis to darbo ir iš principo žiūrėti labai sistemiškai taikant visiškai panašius principus. Tai būtų logiška.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, du tokie labai trumpi klausimai. Šita taryba reikalinga. Aš suprantu, kad tiek oponuojantys, kurie siūlo kitą įstatymo projektą, tiek mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas… kad ta taryba iš tikrųjų yra reikalinga. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Sakykite, ar iš to alternatyvaus įstatymo, galbūt ne alternatyvaus, bet kito įstatymo galima paimti kokias nors nuostatas ir iš tų dviejų įstatymų projektų padaryti vieną?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už tokius klausimus. Be abejo, jūs visiškai teisus, sakydamas, kad turbūt nėra nė vieno politiko, kuris sakytų, kad tokios sisteminės pertvarkos kultūros srityje nereikia. Pripažįstama, kad to reikia, ir tai svarbiausia, ko gero, mus visus vienija. Tai viena.
Antra. Be abejo, teikto ano platesnio Kultūros įstatymo projekto viena iš dominančių irgi yra Kultūros taryba, tačiau ji grindžiama šiek tiek kitokia, vos vos kitokia koncepcija. Tačiau kai kurie dalykai, ypač stiprinant dar ir šitame projekte vienasmenio sprendimo galimybę, na, yra iš tikrųjų įmanomas ir svarstytinas dalykas. Mes, regis, ir diskusijose sakėme, kad jeigu bus konkrečių kolegų siūlymų ar institucijų siūlymų dėl šio projekto, reikės, be abejo, juos svarstyti ir atitinkamai įvertinti tobulinant patį projektą.
PIRMININKAS. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs ką tik pasakėte, kad jūsų siūlomo projekto – tarybos nebus įmanomas vieno žmogaus diktatas. Jeigu ministras iš pasiūlytų kandidatų atsirinks valdybos narius, tai kaip nebus vieno žmogaus diktato, ar nebus nariai dėkingi, kad juos atrinko? Sakote, vienodos eismo taisyklės. Vienodos eismo taisyklės, kad ministras atsirinks tokius valdybos narius, kurių jam reikės, ar ne?
Dabar dėl to suskaidymo. Jūs minėjote, kad suskaidyta, ir kiti čia minėjo, kad kultūros bendruomenė suskaidyta. Mano turimomis žiniomis, tik viena kūrybinė sąjunga, susijusi su ministru, profesionaliai pasirašė už tą projektą, o visos kitos prieštarauja. 150 garbingo vardo kultūros veikėjų prieštarauja. Ką jūs apie tai galvojate?
Ir apskritai, ar jūs nemanote, kad visas vadinamasis atitraukimas nebus tik priedangos organizacija, kuri iš tikrųjų atleis nuo atsakomybės tiek ministrą, tiek sprendimų priėmėjus, nes realiai sprendimus priims ministras, o iš tikrųjų prisidengs kolegialia institucija, kuriai jis turės didžiausią įtaką?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už kelis klausimus. Pirmas dalykas. Dėl kokių nors nuomonių ar parašų temos. Aš tiesiog siūlyčiau tais dalykais nemanipuliuoti ir jų nedėti kaip tam tikro grėsmės vėzdo, versiančio ką nors kuo nors suabejoti. Atkreipiu dėmesį, kad visas pertvarkos mechanizmas ir pagrindiniai principai rengiant Kultūros politikos kaitos gairių projektą buvo labai plačiai ir daug kartų diskutuojami. Tai viena.
Antra. Rengiant šitą įstatymo projektą taip pat vyko daugkartinės, viešos, atviros diskusijos ir absoliutinti, kad yra daug neigiančių tokią pertvarką, aš to nedrįstu sakyti. Taip, be abejo, yra žmonių, kaip ir kiekvienai pertvarkai, pokyčiams nepritariančių ar abejojančių. Tai yra visiškai normalu.
Antroji jūsų klausimo dalis dėl galimybės ministrui pasirinkti iš rinkikų pateiktų 20 kandidatų. Mes šitą vietą diskutavome ir galiu paaiškinti, kodėl taip liko. O liko todėl, kad visi dalyvavę diskusijose įvairių kultūros ir meno sričių atstovai sakė paprastą dalyką – o kas atsitiks, jeigu pasakom, kad rinkikai išrenka 10, o išrinks 10, tarkim, tik teatrui atstovaujančių žmonių. Kas atsitiks? Todėl projekte įrašyta, kad sudarant ministrui kartu su Kultūros ir meno taryba galutinį teikiamų Vyriausybei tvirtinti kandidatų sąrašą būtų atstovaujama kultūros ir meno įvairovei ir teritoriniam principui. Tai tą galima realizuoti tik matant rinkikų atrinktą paletę, ir ne vienas ministras, atkreipiu dėmesį, o su savo patariamąja kultūros ir meno autoritetų taryba išrenka tuos 10 žmonių.
Aš suprantu, kad yra ir tokia pozicija, ji kartais diskutuojama viešai, na, duokit mums pinigų, o mes žinosime, kaip juos pasidalinti. Deja, mes siūlome aiškias taisykles.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas jau seniai baigėsi, aš galimybę klausti truputį užtęsiau, bet sąrašas yra toks ilgas, kad vis tiek visi negalės paklausti. Gal dabar reikėtų kalbėti, nes yra dar vienas projektas, dėl kurio padarėme pertrauką, o darbotvarkė šio posėdžio yra apskritai labai ilga. Prašau kalbėti, jeigu yra norinčių kalbėti už ar prieš. Tuoj pažiūrėsim. M. A. Pavilionienė yra užsirašiusi kalbėti už. Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš labai dėkoju Seimo valdybai, kad šiandien svarstome kultūros projektą anksčiau nei žemės tręšimą ir atliekų tvarkymą.
O dabar apie pateiktą projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti Kultūros tarybos įstatymo projektui, nes tai yra pirmasis projektas Lietuvoje, kuris suteiks galimybę Kultūros tarybos ekspertams skaidriai teikti finansinę paramą Lietuvos profesionalaus, tradicinio ir populiariojo meno kūrėjams bei jų projektams. Šiuo projektu atribojamas Kultūros ministerijos kultūros politikos formavimas ir kultūros politikos įgyvendinimas. Šis projektas parengtas atsižvelgus į Europos Tarybos ekspertų nuomonę ir Lietuvos auditorių kultūros politikos vertinimus, kuriais akcentuojama, kad Lietuvos kultūros finansavimo sistemai stinga teisinės tvarkos ir finansavimo skaidrumo. Taigi labai prašau jūsų paramos. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Songaila kalbės prieš pateiktą projektą. Prašom.
G. SONGAILA (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pacituoti ką tik kalbėjusį tribūnoje pirmininką, kuris pasakė, kad ministras, pasitardamas su savo patariamąja taryba, atrinks atstovus į valdybą. Iš tikrųjų tai labai juokingai skamba, nes būtent dabartinė taryba, ta patariamoji institucija, raštu išreiškė nepritarimą visam šiam modeliui. Kaip tas ministras pasitarė su ta taryba ir ką jis iš tikrųjų čia siūlo? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Tikrai tai yra tam tikra apgaulė, kai pridengiama kokiu nors atitraukimu nuo sprendimo, o ministrui realiai paliekami visi svertai ir tikrai atsiranda neskaidrumo galimybės. Labai gaila, kad projekto autoriai neargumentuoja, nediskutuoja dėl alternatyvos, nediskutuoja dėl pasiūlytos tarybos formavimo alternatyvos ir netgi vengia, iš visų jėgų stengiasi įvairiomis manipuliacijomis pasiekti, kad šiandien nebūtų pateiktas alternatyvus projektas. Labai dėl to apgailestauju. Manau, kad tikrai visi Seimo nariai, kurie balsuos už šį įstatymą net ir pateikimo stadijoje, ar anksčiau, ar vėliau dėl to tikrai gailėsis, nes visa tai, kas vyksta, yra amoralu. O ministras turėtų dirbti su kūrybinių sąjungų, su kultūros elitu, ieškoti sutarimų, o ne pasižymėti paukščiuką, kad įvyko kokie nors svarstymai. Pasisakau prieš, ir labai griežtai.
PIRMININKAS. Ir už, ir prieš motyvai yra pasakyti. Prašom balsuoti ir spręsti, ar Seimas toliau svarstys šį projektą po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: 58 – už, 7 – prieš ir 32 susilaikė. Taigi klausimams 1-4a ir 1-4b, Lietuvos kultūros tarybos įstatymo projektui ir Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, po pateikimo yra pritarta. Dėl abiejų pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritarta. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat pritarta. Po balsavimo dabar aš dar turiu paskelbti, kada bus svarstomas. Pasiūlyta svarstyti pavasario sesijoje. Dėl to nėra daugiau pasiūlymų? Pritarta.
Atsiprašau, yra dėl šio pasiūlymo.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes esame pasiryžę dirbti labai efektyviai ir greitai. Jeigu būtų įmanoma greičiau, būtų geriau.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, V. Stundys siūlo svarstyti dar šioje sesijoje. (Balsai salėje) Gerai. Vienintelis būdas – ne triukšmaudami, bet balsuodami galime išspręsti, ar pritariame šiam pasiūlymui, bet… (Balsai salėje) Tuoj balsuosime dėl laiko, bet kadangi jau anksčiau atsistoję yra prie šoninių mikrofonų keletas Seimo narių, tai pirmasis – seniai stovintis kolega R. Smetona. Jeigu jis užleistų vietą profesorei M. Pavilionienei, aš pirmiausiai jos įjungčiau mikrofoną.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Tu šnekėk. Aš po jo. Gerai.
PIRMININKAS. Prašau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš labai dėkoju tiems, kurie balsavo už projektą, ir noriu atmesti nepagrįstus gerbiamojo G. Songailos kaltinimus. Ne Seimo nariai ar komitetas rezga pinkles, o Teisės departamentas neleidžia projekto svarstyti, nes jis yra taisytinas ir prie jo tikriausiai reikės dirbti pusę metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar kolega R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Aš norėjau prieš balsuojant pasakyti dėl vedimo tvarkos, bet tiks ir dabar. Aš norėjau pasakyti, kad negalėtume balsuoti dėl šio projekto, dėl kurio balsavome, nes nepateiktas kartu su juo vienas lydintysis teisės aktas – įstatymas dėl Kultūros ministerijos panaikinimo, nes pateikta naujoji institucija kaip tiktai dubliuoja Kultūros ministeriją, ima valstybės pinigus, formuoja kultūros politiką ir skirsto pinigus. Taigi, matyt, taip ir reikėjo daryti, bet turime progą tai padaryti svarstymo metu.
PIRMININKAS. G. Songaila.
G. SONGAILA (MSG). Aš repliką dėl profesorės minimų dalykų, nes antrą kartą ji tai mini. Noriu pasakyti, kad nuostata, dėl kurios Teisės departamentas abejojo dėl Kultūros įstatymo, buvo išbraukta, o visos kitos yra tik techninės priežastys. Taigi nereikia čia pasakoti, kad nebuvo čia mėginimų išbraukti alternatyvą. Aš siūlau, nes tai yra susiję su valstybės biudžeto lėšomis, pateikti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dabar turėčiau suteikti žodį J. Dautartui. Prašau.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, aš noriu pasakyti, kad tai yra pateikimo stadija. Siūlau dalyvauti diskusijose ir siūlyti pateikti pasiūlymus. Dėl Vyriausybės išvados, man atrodo, tikrai to nereikėtų. Dėl to, kad čia bandoma apeliuoti, ką Gintaras pateikė… alternatyvą, Gintarai, prisipažink, tai yra gerbiamojo K. Stoškaus ir Kultūros kongreso, kuriame aš dalyvavau, daugelio aspektų nuostatos. Jos dažnai su tuo sutampa. Tai iš tikrųjų ne toks greitas procesas yra Kultūros įstatymas. Net ir talentingas G. Songaila taip puch ir prach Kultūros įstatymo nesukurs, tai yra metų darbas, ne trumpesnis, ir rimtas darbas. Tarkim, Kultūros komitetas tą darbą pradėjo daryti ir sustojo. Aš manyčiau, kad tikrai reikia nusiraminti ir teikti pasiūlymus, kas ir priklauso parlamentarams, ir nerinkti parašų, ir nerašyti skundų, nes tai paprasčiausiai yra niekinga.
PIRMININKAS. Įjungiu šoninį mikrofoną. Dar kalbės A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš, gerbiamasis pirmininke, tiesiog norėjau paklausti dėl vedimo tvarkos. Nelabai supratau, mums net nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus pranešėjui. Jūs taip pradžioje lyg ir sujungėte abudu klausimus į vieną, paskui pasakėte, kad nutraukiame dėl pirmojo klausimo klausiančiuosius, nes dar turėsime dėl antrojo pateikiamo įstatymo klausti, bet kažkodėl tos galimybės nebesuteikėte. Laiku užsirašėme, bet paklausti negalėjome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, paklausti negalėjote, nes aš ir taip jau leidau ilgiau negu 10 minučių, sąrašas buvo toks ilgas, kad vis tiek visi negalėjo paklausti.
Dabar turime balsuoti dėl pasiūlymo svarstyti projektą dar šioje sesijoje, žinoma, jeigu komitetas parengs projektą svarstyti. Prašom balsuoti dėl pasiūlymo, kad projektas būtų svarstomas dar šioje sesijoje, nenustatant konkrečios datos, nes priklausys nuo komiteto parengimo.
Kolega R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia iš tikrųjų kolegos sako, kad reikia Vyriausybės išvados. Aš nežinau, ką darome? Apsisprendžiame, kad būtų, ar?.. (Balsai salėje) Kam tų konfliktinių situacijų prieš Kalėdas? Užteks ir dėl biudžeto.
PIRMININKAS. Gerai. Ir tą klausimą išsiaiškinsime. Dabar dar kartą – V. Stundys. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš dar kartą paprastai pasakau. Kadangi ši nauja institucija steigiama esamų resursų pagrindu ir papildomų asignavimų nereikalauja, išvados tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Dabar prašom balsuoti dėl pasiūlymo, kad projektas būtų svarstomas šioje sesijoje. Prašom balsuoti. Aš atsiprašau, dar sustabdau balsavimą. Iš tikrųjų balsavimą reikia atlikti alternatyviai. Tie, kurie balsuoja už siūlymą, balsuos už svarstymą šioje sesijoje, jeigu kitokių nuomonių bus daugiau, tada liks pavasario sesijai. Taip? Gerai. Prašom balsuoti, pareikšti savo valią balsuojant.
Vis dėlto dauguma pasisakė už svarstymą pavasario sesijoje.
Dabar kitas pasiūlymas buvo paprašyti Vyriausybės išvados. Galime dėl to sutarti be balsavimo? Galime. Sutarta. Šių klausimų svarstymas baigtas.
Kolega E. Klumbys dar nori pasakyti repliką. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti kalbėjusiam pranešėjui, kad kadencijos pradžioje naktinės reformos metu Energetikos ministerija irgi buvo steigiama pagal esamus resursus. Mes prisimename, kuo baigėsi šita epopėja. Manau, kad čia bus atvejis bus Nr. 2.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis, ir tikrai baigsime.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš tikrai nelabai suprantu. Visi lyg ir sako, ir pripažįsta, kad taip, kaip yra dabar, yra blogai, vėl daromas žingsnis į priekį ir nenorima tų klausimų svarstyti. Juk dabar dar ta stadija, kai galima ir pataisomis tvarkyti tuos dalykus. Bet kam mes stabdome? Nes kitais metais iš esmės Kultūros fondo lėšos, kaip ir Sporto fondo lėšos, yra skirstomos metų pradžioje. Realiai, jeigu pavasarį svarstysite, vėl bus pagal tą sistemą, kurią visi pripažįstate, kad yra bloga. Yra galimybė keisti ir gerinti, ir staiga vėl jūs nukeliate. Taip kaip čia suprasti?
15.50 val.
PIRMININKAS. Dabar reikia svarstyti klausimą iš rytinio posėdžio darbotvarkės. Jis buvo rytinėje darbotvarkėje pažymėtas kaip penktas numeris, tai Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3862(3). Svarstymo stadija. Komitetų išvados nebuvo išklausytos. Taigi aš kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą perskaityti V. Matuzą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Kaimo reikalų komiteto išvadą Seimui pateiks komiteto pirmininkas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Sprendimas toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projekto Nr. XIP-3862 antrajam variantui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario E. Pupinio pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. I. Šiaulienė nori kalbėti turbūt procedūriniu klausimu? Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau pertraukos dėl šio klausimo svarstymo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Socialdemokratų frakcija pasiūlė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo. (Balsai salėje)
Už pertrauką balsavo 49, prieš – 30, susilaikė 14. Šio projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio.
15.53 val.
Dabar jau galime dirbti pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę toliau. Vakarinio posėdžio 3 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3930(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks R. J. Dagys. Prašau. Nėra jo? Kolega pirmininke Dagy, kolega Dagy, prašom pateikti jūsų komiteto išvadą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekto.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė įstatymo projektui, kokį jūs matote, už – 6, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, aš noriu pasitarti, kadangi sąrašas yra ilgokas, aštuoni kalbėtojai, po 5 minutes būtų 40 minučių. Tiek laiko neskirta. Tai gal mes apribokime pasisakymų skaičių, kad galėtų iš kiekvienos frakcijos kalbėti po vieną. Ar sutinkate? Sutinkate. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau? Po du, sako. Na, jeigu po du, tai ir bus tada… (Balsai salėje) Tada jau bus ilgai trunkančios diskusijos. Reikia vis tiek nusistatyti laiką. 20 minučių tinka? Tinka. Bet stengsiuosi suteikti kiekvienai frakcijai eilės tvarka, kad visi gautų bent vieną kartą kalbėti. Pirmasis… Socialdemokratams reikia duoti ar kam? Iš eilės. Tai frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas yra pirmasis sąraše. P. Gražulis. Prašau.
V. Mazuronis nori kalbėti.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes prašytume mūsų frakcijos narį P.Gražulį sukeisti su J. Veselka.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Kviečiu J. Veselką į tribūną. Prašau. Minutėlę, prašau palaukti, kolega Veselka. Dar prašo dėl vedimo tvarkos žodžio A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, iš eilės yra du įstatymai, kuriems skirta 50 minučių. Esmė yra ta pati. Dėl antrojo įstatymo beveik niekas neužsirašęs. Tai visi gali kalbėti ir užteks tų 50 minučių, ir dar liks.
PIRMININKAS. Na, jie nėra teikiami kaip susiję projektai. Dabar vis tiek dėl šio projekto. Prašau, Veselka, kalbėti.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, rimtai žiūrint, tai iš tikrųjų iškyla tokios dvi problemos. Pirma, reikia bandyti subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Aišku, pinigų pertekliaus nėra, bet klausimas prioritetinis, kaip jį subalansuoti. Yra du šaltiniai iš esmės. Arba tai, ką sako, kad perspektyvoje bus komunizmas, labai gerai veiks privatūs pensijų fondai, o praktika rodo, kad tai visiškai nepasitvirtina. Jeigu žiūrėtume į procesus globaliu mastu, tai šimtu procentų nepasitvirtins šitie, bet yra valdančioji dauguma, kuri dabar suskilo. Vieni nori ir į privačius pensijų fondus, ir čia, ir tada išeina taip, kad iš motinų, vaikų, įvairiais nelaimės atvejais iš tų atimsime pinigus, bet į privačius, kurie naudos neduoda, neduosime. Vis tiek duosime. Klausimas, gerbiamieji valdantieji, ar vis dėlto jums svarbiau išlaikyti koaliciją, ar svarbiausia išspręsti realias problemas? Mano galva, politikams, dėl ko davėme priesaiką, svarbiausia spręsti realias problemas. Tos realios problemos yra tai, kad pagrindinis šaltinis dabar yra toks – nemaitinti užsienio kompanijų, nemaitinti ten susirinkusių žmonių, o tuos pinigus panaudoti kaip galima geresniam dabartiniam socialiniam aprūpinimui ir, svarbiausia, perspektyvos geresniam aprūpinimui.
Aš manau, pirmiausia turėtume apsispręsti, kad, deja, į privačius fondus rizikinga ir neapsimoka, nes Vyriausybę privers daugiau skolintis arba atimti iš vaikų, tai yra stabdyti gimdymus, stabdyti šeimų plėtrą. Todėl mes, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, pasisakome, kad šiandien mamos, vaikai yra svarbiau negu pasakos apie rojų būsimiesiems pensininkams, ko praktika nepatvirtina. Išsprendus šitą dalyką, toliau atkris ir tų 40 mln. bandymas šeimų arba įvairių netekusių darbingumo sąskaita taupyti. Mes pasisakome už tai, kad vis dėlto būtų ne šiuolaikinių žmonių, o perspektyva, kuri neaiški. Imkime ir išspręskime šią problemą, o šitam vis dėlto taikykime, kaip visi kalba, draudiminį principą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar toliau pirmininkaus kolega Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas, o Socialdemokratų frakcijos oratorius bus A. Sysas. Prašau į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad šį įstatymą mes svarstėme antradienį ir jį grąžinome. Primenu, kodėl grąžinome. Šio įstatymo ir kito (aš nenoriu dėl antro eiti į tribūną, kalbėsiu dėl abiejų) esmė yra ta pati. Paprasčiausiai mes plokštiname dydį išmokų, kurias gauna socialiniu draudimu apsidraudę žmonės. Taip, išeis mano geras bičiulis ir komiteto pirmininkas R. Dagys, išeis ministras ir sakys, taip, mes darome gerą darbą, jie gavo tiek, o dabar gaus 60 Lt daugiau. Taip, nuo sausio 1 d. taip įvyks, jeigu bus priimtas įstatymas.
Bet aš kalbu apie principą, kuris įtrauktas į šį įstatymą, nes čia yra du dauginamieji. Vieną dauginamąjį jūs padidinate, o kitą sumažinate, na, sumą gaunate truputį didesnę. Bet esmė, dar kartą pakartosiu: įstatymuose mes turime taip padaryti, kad ir tie, kurie gauna nedideles pajamas, ir tie, kurie gauna dideles, nevengtų mokėti mokesčių ir įmokų. Kokia didžiausia problema šiandien Lietuvoje? Kodėl toks didelės šešėlis? Todėl, kad mokesčiai yra per dideli, o kai kur, užuot juos sureguliavę (ir žmonės toliau tikėtų sistema, kad jinai dirbs ir jiems, nors jie ir moka dideles įmokas), mes darome kitaip. Todėl sakau, kad sistemai reikia ir tų, kurie gauna mažas pajamas, ir tų, kurie gauna dideles. Ir tie, kurie gauna dideles, sistemai reikalingi daug daugiau, nes jų įmokos yra kur kas didesnės, ir čia yra principinis dalykas. Sutinku, taip, padarysite gerą darbą, žmonės gaus 60 Lt daugiau, bet tai truks metus, po to ką darysime? Aš manau, kad čia yra principinis dalykas.
Todėl kreipiuosi į Vaidevutę, kuri man grūmoja pirštu. Nevadinkite manęs ir mano bičiulių… ir neprasivardžiuokite, kad mes norime atimti ir padalinti, nes šį kartą šį veiksmą darote jūs. Ne mes iš kairės, bet jūs iš dešinės. Norite ne atimti, aš noriu pasakyti, jūs norite paimti iš mokančių daug didesnius mokesčius ir jiems po to duoti mažiau per tam tikras išmokas. Todėl ir toliau nepritarsiu ir kviečiu padaryti tą patį.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). Dabar kviečiu į tribūną M. Zasčiurinską. Nėra salėje. Tada V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Gerbiamieji kolegos, reikia vieną kartą baigti chaosą šalyje, reikia ne kalbomis, bet darbais, gerbiamieji krikščionys, deklaruojamas jūsų vertybes, kad jūs skatinate tradicinę šeimą ir turite rūpintis valstybės ateitimi ir visuomenės narių auklėjimu bei moraline dorove… Tačiau darbais jūs rodote priešingas vertybes, kaip galima nesvarstyti… (Balsai salėje) Taip, kad bloginate situaciją. (Balsai salėje) Jūs bloginate. Todėl kviečiu atsižvelgti į visa tai, kad dėl ligos ir motinystės niekas nebūtų nuskriaustas. Kviečiu visus pragmatiškai pagalvoti, kad demografinė situacija Lietuvoje neblogėtų ir neišvažiuotų iš Lietuvos, o daugiau gimdytų vaikų ir tęstųsi lietuvybė. Ačiū.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. (Šurmulys salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau atsisakyti to emocingumo ir pradėti rimtai diskutuoti apie tai, ką mes čia dabar visi kalbame.
Motinystės išmokos, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas nuo nedarbo, pensinis draudimas – visa tai yra mokama pagal socialinio draudimo tarifą, kuris yra nekintamas ir bendras visiems: 31 plius 3 %, 34 %. Apskaičiavus kiekvienam darbuotojui šiuo metu – per mėnesį 760 Lt, tai tikrai nemenkas tarifas. Visą tą krepšelį mes turime paskirstyti tarp įvairių draudimo sričių. Tikrai šiuo atveju būdamas už motinystės išmokas, ir kiek buvo balsavimų, nė vieno balsavimo mano nerasite už mažinimą, bet turime tikrai pripažinti tai, kad įmokos pagal apskaičiuotą tarifą, kuris buvo numatytas reformos įstatyme, viršija išmokas pusantro karto. Tie likę 50 % yra padengiami iš pensijų. Šiuo metu taip yra. Aš nemanau, kad tai yra blogai kaip dabar, nes demografinė situacija iš tikrųjų yra sudėtinga ir galima pasispausti.
Dabar kas yra siūloma? Galėjo būti paprasčiausias sprendimas, kuris visiškai jums nieko nekainuotų, – laikinojo įstatymo pratęsimas, kuriame yra numatytas mažesnis remiamų pajamų dydis, ir jokių problemų čia, salėje, nebūtų buvę. Bet jis yra pakeltas, siūloma šiems įstatymams pakelti, kad būtų galima pakelti kitus dydžius, kad būtų galima pakelti minimumą, kurį mes mokame 360 Lt mamoms, kurios neturi stažo, dabar 110 Lt joms pakyla. Ieškodami būdų, kaip jiems sutvarkyti šiuos dalykus, mes turime atsižvelgti į bendrą sumą, kurią mes mokame, tai koreguojamas kitas daugiklis. Motinoms tas pats iš esmės, koks skirtumas, iš kokio daugiklio tu daugini, svarbu, kiek tu gauni. O aritmetika paprasta: „grindys“, apatinė riba, nuo kuriuos mes pradedame didesnes išmokas, pakyla 110 Lt, o viršutinė riba, kurią mes irgi dar mokame, dar 80 Lt pakyla. Tai kur čia tas pralošimas, kur čia tų mamų pralošimai? Mes žadame mokėti daugiau, ir tai atsižvelgiant į įtemptą biudžeto situaciją, kad mes nerandame galimybių pensijas atkurti. Supraskime, kad mūsų norai negali būti begaliniai. Negalime staiga paimti ir pakelti dar 1 tūkst. Lt viršutinę ribą, išmesti 44 mln. Na, iš kur? Iš pensininkų paimsime? Nėra iš kur daugiau paimti. Į skolą lįsti? Į skolą galima, aišku, galima dar ką nors padaryti.
Aš nesuprantu, kodėl įstatymas, kuris iš principo pagerina situaciją, traktuojamas kaip bloginantis situaciją. Algirdas diskutuoja iš principo apie plokštinimą ir visa kita. Taip, galima apie tai diskutuoti, bet ne biudžeto priėmimo metu. Tada reikia siūlyti pakelti socialinio draudimo tarifą, ką aš čia du kartus iš šios tribūnos siūliau. Pirmą kartą balsavo iš visos salės 7 žmonės, antrą kartą balsavo 8 žmonės. Buvo galima viską sureguliuoti. Jeigu mes norime tai padaryti ir tikrai yra tokia politinė valia, registruojame didesnį socialinio draudimo tarifą, visos partijos tam pritaria ir tada sunormalizuojame išmokas. Prašau. Bet šito nepadarę mes negalime kito veiksmo daryti. Ir taip mes dar šiek tiek paspaudžiame pensininkus ir kitas nedarbo išmokas. Tai reikia jausti saiko jausmą. Todėl siūlau gerinantį įstatymą priimti, nes daugiau pagerinti tikrai neįmanoma.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Mane Sekretoriatas informavo, kad vietoj jūsų kalbėjo… (Balsai salėje) Petrai! …Kalbėjo J. Veselka po seniūno pasiūlymo ir taip buvo sutarta. (Balsai salėje) Taigi 20 minučių buvo skirta ir laikas baigėsi. Minutę, Petrai! Minutę!
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai, davė minutę. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau sureaguoti į socialdemokratą, kurio salėje nėra, į A. Sysą. Vienu atveju mes lyg ir už progresinius mokesčius, už socialinį teisingumą, o kitu atveju mes prieš socialinį teisingumą. Tos motinos, kurios gavo didelius atlyginimus, galėjo net ir susitaupyti kažkokiam ypatingesniam gyvenimo atvejui. Jeigu pakeliama minimali išmoka, jeigu bendrai visiems didinama kažkiek, 60 Lt, išmokos, kodėl dabar prieš? Aš už socialinį teisingumą net ir socialinio draudimo srityje. Būkime solidarūs ir remkime tuos, kuriuos reikia paremti. Tuos, kurie gauna mažiausiai. Aš pritariu šiai įstatymo pataisai ir balsuosiu už, ir raginu, ypač socialdemokratus, balsuoti už.
PIRMININKAS. 50 sekundžių, kaip šveicariškas laikrodis. Viskas gerai. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau balsuoti už. Argumentus aš pasakiau. Tikrai už gerinantį sąlygas įstatymą galime visi balsuoti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis. (Balsai salėje) Nėra salėje. V. P. Andriukaitis. Nėra salėje. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, diskusija vėl nukrypsta visiškai skirtingomis temomis. Gerbiamasis mano komiteto pirmininkas visiškai teisingai sako, kad apatinė riba padidėja 110 Lt, bet jeigu koeficientas būtų keturi, Rimantai, kodėl nepasakote, kiek būtų padidėjusi apatinė… (Balsai salėje) Ne tą patį. Matematika, tai iš dviejų dauginasi. Jeigu 1460 daugini iš keturių ir 1100 iš keturių, skiriasi? Lygiai taip pat ir dauginant 3,2. Tai štai, šnekam, šnekam, nes kiekvienam patinka kalbėti apie tai, ką kiekvienas nori pasakyti. Bet iš esmės niekas nepaneigs, kad išmokos yra plokštinamos, t. y. minimali ir maksimali siaurėja. Tai, manau, yra blogas dalykas. Aš apie tai visą laiką kalbu. O gerbiamasis Petras, jeigu tikrai būtų patriotas ir rūpintųsi Lietuvos piliečiais, tai draustų savo prabangų automobilį Lietuvoje, o ne Latvijoje, ir taip atneštų Lietuvai papildomų įmokų. Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. (Balsai salėje)
Už – 55, prieš – 7, susilaikė 19. Įstatymo projektui pritarta. Seimo Pirmininkė teikia ypatingos skubos tvarką. Ar galima bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Pritarta. (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja už ypatingą skubą, balsuojantys kitaip mano, jog nereikia.
Už – 55, prieš – 13, susilaikė 17. Pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Įstatymo priėmimo pastraipsniui procedūra baigta. Keturios nuomonės – už, keturiuos nuomonės – prieš. (Balsai salėje) Tuoj įjungsime. (Balsai salėje) Esame kalbėję. Gal tikrai nėra norinčių? Balsuojame. Balsuojame, Petrai! (Balsai salėje) Gerai. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmiausia norėčiau atsakyti gerbiamajam A. Sysui dėl drausto automobilio. Aš turiu automobilį, kurį esu pavadinęs „Pergale“, bet jis kol kas nedraustas, nes aš juo tik prieš rinkimus važinėju. Kai bus rinkimai, tada ir apsidrausiu.
Dabar kitas dalykas dėl to socialinio teisingumo. Aš manau, kad jeigu valdantieji parodė politinę valią ir bus panaikinti privatūs fondai, 2 %, tai iš tikrųjų tas lubas bus galima dar labiau pakelti, nes didelės papildomos lėšos ateis į „Sodros“ biudžetą. Ir jeigu turės daugiau politinės valios, nacionalizuos tuos privačius fondus ir 4,5 mlrd. grąžins į biudžetą, tada bus galima dar labiau lubas padidinti. Aš linkiu valdantiesiems politinės valios priimti tokius įstatymus.
PIRMININKAS. Minutėlę! Nuomonė prieš – A. Baukutė. Ir tada dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, norėčiau priminti, kai mama motyvuotai siekia aukštojo mokslo tam, kad užsidirbtų, ne vogtų, ne imtų atlyginimų vokeliuose, jinai valstybei yra reikalinga mokėdama didelius mokesčius. Bet jeigu tik jinai susilaukia vaiko, kiekvieną kartą prieš priimant biudžetą jinai tampa našta visai valstybei. Nepritarsiu ir visus jus agituoju nepritarti, kai nėra sisteminio požiūrio į šį įstatymą, į motinystę, tėvystę, kada visą laiką priimant biudžetą yra koreguojamos lubos, grindys, ir dėl to nei langų, nei durų, tik vienutė politikoje, būtent kas susiję su šeima. Nepritariu ir nepritarsiu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Ž. Šilgalis. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš tik noriu patikslinti P. Gražulį. Jo automobilis nesivadina „Pergalė“, jis visada vadinosi ir vadinasi „Pobeda“.
PIRMININKAS. Aišku. Balsuojame. (Balsai salėje) Nuomonė už – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, be didelio patoso siūlau balsuoti už, jeigu gerai įsiskaitėte, bet jeigu neįsiskaitėte, tai jau jūsų problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji kolegos konservatoriai ir visi kiti, kurie balsuojate, kad būtų panaikinta tai, kas buvo skirta, kad Lietuvoje būtų šeima. O kas yra šeima? Šeima yra vaikai. Jeigu nėra vaikų, nėra ir šeimos. Aš tiesiog nesuprantu, kokia jūsų politika? Todėl kviečiu visus balsuoti prieš, kad išlaikytume šeimą, išlaikytume vaikus, kad vaikus mamos galėtų išauginti, išmokyti ir kad jie rūpintųsi Lietuvos ateitimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal balsuojame? Ar norite labai kalbėti? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 61, prieš – 9, susilaikė 21. Įstatymas priimtas.
16.18 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3931(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininką, R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra faktiškai tie patys įstatymų projektai, tie patys motyvai. Tas, kas girdi, tas išgirdo, pas mus salėje yra kažkokios mistikos, duodant papildomus pinigus, pasirodo, atimama. Na, ką padaryti, mes nieko negirdime. Bet komitetas tą išgirdo. Šeši balsavo už, trys susilaikė.
PIRMININKAS. Norinčių dalyvauti diskusijose… R. J. Dagys užsirašęs, bet jūs jau kalbėjote. Nuomonė už, nuomonė prieš. Yra. Nuomonė už… Bet jūs kalbėjote, pone Dagy. Atsisakote. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis. Nėra. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kalbėjau dėl kito įstatymo, dėl šito aš tylėjau. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs pažiūrėsite, kiek mes šituo įstatymu sutaupome – 350 tūkst., tai, aš manau, degtukus parduodant daugiau galima uždirbti. Bet mes darome blogą darbą, sutaupome labai nedaug, bet plokštinimo procesas, čia dėl ligos pašalpos, dėl ligos, ir čia jau negalima pasigirti tuo, kad apatinė riba didėja, čia tik viršutinė imama arba suspaudžiama. Todėl ir toliau lieku prie tos nuomonės, kad nors ir sunkmetis, bet mes tokiais sprendimais atgrasome žmones, dirbančius privačiame versle, rodyti visą atlyginimą, mokėti visus mokesčius. Tada jie ieško visokių spragų, autoriniai, tantjemai, dar kokių velnių, kad tik nemokėtų įmokų ir mokesčių.
Manau, pagalvokime kiekvieną kartą priimdami sprendimus, nes iš esmės kenčia valstybė ir mokesčiai, žinome, kad šešėlis yra labai didelis. Tokie sprendimai kaip tik žmones, gaunančius dideles pajamas, ir verčia pagalvoti, kaip nemokėti mokesčių. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – D. Jankauskas dabar gali kalbėti. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai trumpai, gerbiamieji kolegos. Prieš mane kalbėjęs kolega prieš tai, kai buvo svarstomas įstatymo projektas, sakė, kad jie visi tarpusavyje susiję, analogiškas principas, ir sakė, kad daugiau nekalbėsime. Taigi, trumpindamas savo kalbą, taip ir sakau, kad analogiška situacija, kaip ir prieš tai svarstyto įstatymo, iš tikrųjų turime elgtis sąžiningai, įvertindami valstybės išgales turime numatyti tas viršutines ribas. Kviečiu balsuoti už ir palaikyti įstatymą tam, kad socialinės išmokos užtikrintai ir visada būtų mokamos laiku ir kad valstybė turėtų tam galimybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 58, prieš – 5, susilaikė 24. Pritarta po svarstymo. Teikimas ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Čia ir pasakysime, 4 nuomonės už, 4 nuomonės prieš. Dar kartą išsakysime savo pozicijas apie plokštinimą, pasikeisite nuomonėmis su komiteto pirmininku. (Balsai salėje) Aš nekomentuoju, Algirdai, aš geranoriškai, ramiai. Tiesiog laukiu, kol parodys nuomones už, nuomones prieš. Gerai. Kol kas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Pastraipsniui priėmimo procedūra baigta. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ir ypač konservatoriai, atsimenate, kai darėte naktinę reformą, aš A. Kubiliui sakiau – bandote kelnes mautis per galvą, kai visi normaliai per kojas maunasi. Dabar įstrigote, taikėte progresyvumą tam neapmokestinamajam minimumui, juokinga, skaičiuojate kas 100 Lt tą progresyvumą. Dabar vėl atmetėte, atmetėte, iš tikrųjų draudiminis principas yra paprastas: daugiau uždirbu, daugiau sumoku, bet nelaimei atsitikus man atskaičiuokite viską. Tai kai bandote mautis kelnes per galvą, ir išeina, blaškotės į vieną pusę, į kitą ir pats suprantate – negerai išeina, bet ką darysi, kitaip per galvą kelnių neužsimausi.
Todėl grįžkime prie sisteminės tvarkos ir nereiks tokių cūdų krėsti. Suprantu, taip, reikia subalansuoti biudžetą, (…) bėda, bet grįžkime sistemiškai, pertvarkykime viską, ir viskas sustos į savo vietas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai trumpai, gerbiamieji. Aš čia mėginau įjungti stenogramų per naktinę reformą paieškos mechanizmą, kiek kartų iš opozicijos girdėjome, kad krizės nėra. Užlūžo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto manau, kad jeigu žmonės stengiasi uždirbti ir sumoka daugiau, jie ir nelaimingų atsitikimų atveju turėtų daugiau gauti. Tikrai neetiškas ir visiškai neprotingas pasiūlymas, kurį yra pateikusi valdančioji dauguma. Todėl kviečiu visus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, kviečiu balsuoti už, motyvai jau išsakyti. Kas labiausiai tempia laiką, stenogramos parodo, ir dabar, ir per tas naktis, kai buvo svarstoma, analitiškai suskaičiuokite, kas kiek laiko kalbėjo, ir bus aišku. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 55, prieš – 9, susilaikė 24. Priimta.
16.25 val.
2-5 – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3740. Svarstymas. Pranešėjas – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas įdėmiai įsiklausė į mūsų opozicijos socialdemokratų pasakytas mintis, kad tas įstatymo projektas turėtų būti perkeltas į laikinąjį įstatymą, o ne koreguojamas pagal terminus. Taip mes ir padarėme. Todėl siūlome šį įstatymo projektą atmesti ir patikslinti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, jame numatyti nuostatas dėl nedarbo socialinių išmokų mokėjimo sąlygų galiojimo pratęsimo iki 2012 m. gruodžio 31 d. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1.
PIRMININKAS. Viena nuomonė už, viena prieš. Kalbantys už remia komiteto nuomonę, bet jūs, pirmininke, nekalbėsite ar kalbėsite? Gal ministras? Nuomonė už, remianti komiteto poziciją tam, kad būtų atmestas šis įstatymo projektas. Prašau, žodis jums.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog trumpai. Kviečiu pasisakyti už, kadangi jau išdiskutuota ir atsižvelgta į opozicijos siūlymus. Kviečiu balsuoti už, nes tai suderintas projektas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Sysas, vienintelis.
A. SYSAS (LSDPF). Aš turėčiau padėkoti, kad įsiklausė į opozicijos pasiūlymus, bet jūs įsiklausėte tik į pirmą dalį. Opozicija siūlė iš viso atmesti šitą įstatymą, o jūs siūlote atmesti, o nuostatą perkelti į kitą įstatymą. Aišku, aš suprantu, labai saliamoniškas sprendimas. Skaitykite sprendimą, jūs neatmetate. O esmė šito įstatymo – nedarbas ir taip žmogui nelaimė, nedarbo išmoka yra sumažinama ir siūloma palikti ją tokią pat mažą. Siūlė įkelti į nuolatinį įstatymą, nepasisekė, tai daro ėjimą arkliu. Bet aš noriu priminti, ponas A. Kubilius šnekėdamas pavasarį sakė, kad krizė baigsis, ypač po krepšinio čempionato. Buvo tokie žodžiai čia iš tribūnos, ne aš sakiau. Krepšinis baigėsi, pralošėme ir krizė tęsiasi.
Gerbiamieji, aš suprantu, galime taupyti, ieškoti būdų, bet mes veidmainiaujame, teikiame tokius įstatymus ir po to stebimės, kodėl iš Lietuvos bėga žmonės. Tai ir bėga todėl, kad nėra darbo. Jeigu atleidžia iš darbo, tai nors sąžiningai daug metų mokėjo įmoką, jam, sakykime lietuviškai, ne taukuotą špygą, bet tokią 600 Lt pašalpėlę suteikia ir viskas. Jau čia jūs nepasigirsite, nieko nedidėja, toliau paliekate tokią pačią. O kažkas man iš šitos tribūnos visai neseniai sakė, kad laikinasis įstatymas nustos galioti. Ir jeigu kas klausėsi, ne tik aš, tai mes tą girdėjome. Laikinasis jūsų įstatymas, kol jūs būsite, gyvuos amžinai, jaučiu.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria komitetui atmesti įstatymo projektą, o balsuojantys kitaip mano, jog to nereikia daryti.
Už – 71, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymo projektas atmestas.
16.29 val.
2-6a ir 2-6b klausimai. Galbūt galima kartu kalbėti apie šiuos du įstatymų projektus, t. y. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3758 bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3759? Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną kelis žodžius tarti komiteto pirmininką R. J. Dagį, ir tada mes jau apsispręsime balsuodami.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, išnagrinėjo pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui, 7 balsavo už, 1 – prieš, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Diskusija. Kas ne? Diskusija. Kviečiu į tribūną A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tikrai mes jau svarstėme šiuos įstatymų projektus antradienį. Norėčiau pasidžiaugti dėl mūsų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuris tikrai eina į priekį. Labai džiaugiuosi, kad tas pensijų skaičiavimas pasilieka tik iki 2013 m. sausio 1 d., tikiuosi, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. bus skaičiuojama pensija tiems žmonėms, kurie išėjo į pensiją jau su lietuvišku stažu, bus labiau atsižvelgiama į lietuvišką stažą. Kaip žinome, Lietuva sparčiai žengė, vadavosi iš okupacijos, nuvertėme paminklus Leninui, V. Kapsukui, Zarasuose – M. Melnikaitei, tačiau skaičiuodami pensijas mes visą tą laikotarpį prisimename ir imam būtent geriausius laikus iš to laikotarpio – nuo 1984 metų iki 1995 metų. Tikrai, manau, tai nėra gerai. Nuo 2013 metų ta tvarka turėtų pasikeisti ir tie žmonės, kurie bus čia, Seime, kitą kadenciją, turėtų tikrai tą kontroliuoti, kad nebūtų noro vėl grįžti prie senos pensijų skaičiavimo tvarkos. Gerai, kad vienus metus sutrumpėja pareinamasis laikotarpis, o blogai, kad 2012 m. mes dar gyvensime pagal senąją tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis premjere, aš kreipiuosi į gerbiamąjį premjerą. Bet aš šiuo atveju kreipiuosi į premjerą, nes jis formuoja biudžetą, tai yra išskirtinė Vyriausybės teisė, dovanokite, kolegos Seimo nariai, bet jie yra pateikę socialinio draudimo biudžetą, jie yra pateikę valstybės biudžetą. Dabar klausimas, kodėl taip daroma? Kodėl mes pirma pasiūlėme dvejiems metams nukelti, dabar metams nukelti? Gerbiamasis premjere, aš noriu paklausti, kaip jums pavyko susitarti su koalicijos partneriais liberalais dėl atskaitymų pervedimų į privačius pensijų fondus, nes kalbama apie nedidelę pinigų sumą – apie per šimtą milijonų? Kadangi iš esmės nuo šiemet turi atsirasti žmonėms galimybė skaičiuoti pensijas jau pagal Lietuvos darbo stažą ir nebepalikti, ir nenukelti, užvakar mes diskutavome apie tai ir kalbėjome, kad dveji metai yra labai nepamatuota. Nežinau, kuo džiaugiasi kolega A. Dumbrava, aš nesidžiaugiu niekuo.
Komitetas pasiūlė keistą kompromisą: pasiūlyti metus, atitraukti metus. Maždaug taip, nukelkime dar metams, kita valdančioji dauguma kaip nors turės ieškoti tų pačių pinigų. Mano klausimas premjerui: gal jis jau žino, kur padėti tie kitų metų pinigai? Gerbiamasis premjere, aš į jus kreipiuosi, nes čia su jumis susijusi problema. Tai kur tie pinigai? Atsakau: nėra tų pinigų. Todėl kyla principinis klausimas: dėl ko pratęsiame? Dėl to, kad mes negalime šiemet garantuoti, ko gero, ir kitais metais negarantuosime? Pamėginkime apsispręsti, kaip padaryti, kad tie pinigai būtų, kad žmonės galėtų išeiti į pensiją pagal jau dabar esamą darbo stažą, kai jų galimybės gauti didesnę pensiją yra akivaizdžios. Aš klausiu liberalų, liberalcentristų. Jūsų klausiu, kolegos, nes šis klausimas susijęs su tuo, ką svarstysime antradienį. Čia jūs ieškote kompromisų, tai aš noriu vis dėlto aiškumo. Kodėl jūs sutariate nukelti vieniems metams? Gal jūs jau aiškumą turite? Jau žinote, kad 2013 metais bus tam tikra pinigų suma? O jeigu nežinote, tai atsakykite tiesiai ir aiškiai, kaip bus su perskirstymu, kaip padidės galimybės perskirstyti valstybės biudžetą, kad 2013 metais jau būtų numatyta 130 ar kiek mln. pinigų suma? Gal kiti kolegos taip pat jau žino atsakymą? Aš jo nežinau.
Todėl mano atsakymas kitoks. Pritarti šiam įstatymui negalima niekaip. Pirmiausia turime dabar sutarti, kaip mes formuosime kitų metų biudžetą ir kokiais šaltiniais papildysime pajamų dalį, šiuo atveju principinis klausimas dėl to, ką darysime su įmokomis į privačius pensijų fondus, nes tai yra per 200 mln. Lt, kaip tik ta trūkstama suma, kurios reikia. Jeigu mes dar pridėtume prabangos mokesčius, nekilnojamojo turto mokesčio problemas ir kitas, mes tikrai galime pasakyti žmonėms: mes nebelaikome jūsų įkaitais, jūs išeinate į pensiją taip, kaip užsitarnavote, taip, kaip jūs uždirbote per visą nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetį. Ar nematome šių problemų, kolegos liberalai, liberalcentristai? Nes konservatoriai, ko gero, pritartų mano pasiūlymui, kad nereikėtų pratęsti metams, reikėtų padidinti iš karto pinigų sumą dabar, susitarti visiems padidinti perskirstymą per biudžetą ir leisti žmonėms turėti teisę į tą didesnę pensiją, kokią jie turėjo uždirbę pagal stažą per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Štai kodėl, kolegos, čia Socialinių reikalų ir darbo komiteto kompromisas nėra joks kompromisas. Jis nepamatuotas jokiais būsimais finansais, jeigu mes šiandien neatsakysime į klausimą, kaip mes padidinsime šių metų biudžeto pajamų dalį, „Sodros“ biudžeto pajamų dalį, neatsakysime į tuos klausimus čia ir dabar. Neveidmainiaukime visi čia esantys per 100 Seimo narių. Mano atsakymas labai paprastas: už mūsų milijono žmonių gyvenimai. Pabrėžiu – milijono žmonių gyvenimai. Todėl kviečiu apsispręsti, nepritarti šiai veidmainystei, bet pritarti iš esmės. Taip, susitarkime dėl tų finansinių išteklių, kurie reikalingi, kad nuo sausio 1 d. žmonės galėtų atkurti pensijas, o tie žmonės, kurie turi teisę į didesnę perskaičiuotą pensiją, kuri skaičiuojama jau pagal Lietuvos laikotarpio stažą, galėtų nuo sausio 1 d. ta teise naudotis. Štai koks yra mano atsakymas.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Nėra salėje. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi aš skaitau ne tik įstatymų projektus, bet ir Vyriausybės programas, tai savo 2012 metų Vyriausybės programoje gerbiamasis Ministras Pirmininkas žada viltį, sėkmę, pažangą, naują pradžią, modernią, veržlią ir atvirą pasauliui Lietuvą bei, noriu atkreipti dėmesį, labai svarbu, – gerą gyvenimą kiekvienam šalies piliečiui. Čia turėtų būti plojimai. Negirdžiu. (Plojimai)
Gerbiamieji, perskaitęs tokį A. Kubilius palinkėjimą kitiems metams pensininkas, kuris kitais metais… Šiais metais jis jau negalėjo, jeigu išėjo, gauti už lietuvišką stažą pensiją. Jau kitais metais sausio 2 d. jis išeina į pensiją dvidešimt vienus metus ataręs nepriklausomoje Lietuvoje, bet jam kažkodėl pensija skaičiuojama iš neapkenčiamo kūjo ir pjautuvo laikotarpio. Net simbolius mes norėjome uždrausti šioje salėje, bet pensijos skaičiavimo niekaip uždrausti negalime. Ai, uždraudėme. Atsiprašau, sugebėjome. Laikotarpį, simbolius sugebėjome uždrausti, o pensijas skaičiuojame vis tiek iš to laikotarpio. Gerbiamieji, gėda konservatoriams. Nes būtent turėti ketveri metai, valdyta šalis, nekęsti šitie simboliai, teikti įstatymai, bet kai reikia skaičiuoti pensiją, tai tada toliau varome 1985–1995 metus. Tai čia yra esminis dalykas. Ir jūs galite šnekėte ką norit. Šimtai žmonių mato, girdi ir žino, kad dar 2008 m. jau šitą turėjome įgyvendinti. Nepadarėme. Tai nuo to laiko taip ir trinamės. Ir vėl ketveriems metams, dvejiems. Aš siūlau visus įstatymus, kuriuos konservatoriai nori nukelti, nukelti iki 2020 m., yra tokia programa, nes po aštuonerių metų, jaučiu, kad jie pralošę rinkimus galės grįžti į valdžią ir tada galės užbaigti visas reformas.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Nėra salėje. Kalbės R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos socialdemokratai, aš vėl esu priverstas atitaisyti tą, ką jūs čia dabar sudėjote. Ar mes galime skirstyti žmones, nepriklausomai nuo to, kada jie gyveno, ar jie iš tikrųjų nenusipelno normalaus gyvenimo, nepriklausomai nuo to, kada jie gimė? Galima taip daryti ar negalima? Turbūt niekas salėje nepasakys, kad negalima taip daryti. Dabar jūs čia, savo tribūnoje, juos suskirstėte. Jūs siūlote tiems žmonėms, kurie turi stažo šiuo laikotarpiu, geresnį variantą paimti ir perkelti ant sovietinio laikotarpio. O tie, kurie neturi, kaip? Ką jiems daryti? Ką jie darys? Bet šitas įstatymas to nesiūlo. Jis daro preferenciją vieniems žmonėms, vieni metai dvigubinasi du kartus draudiminiu principu, o kiti nesidvigubina. Mes kalbame apie socialinio draudimo sistemą nuo visų pajamų, įmokų, o jūs siūlote kai kuriuos metus padaryti kuriai nors daliai išskirtiniais. Ar čia yra geras principas? Jūs už jį dabar agituojate. Kur čia mūsų nuoseklumas?
2013 m. Kodėl 2013 m.? Ne šiaip sau sugalvoti 2013 m. Mes patys patvirtinome socialinio draudimo gaires čia, šioje salėje, taip pat ir komitete jūs dalyvavote. Tai formulės skaičiavimas, ateities pensininko formulės, ir esama reforma turi būti pakete, ir žiūrima su viskuo, kaip sako V. P. Andriukaitis, – sisteminis požiūris. Tai čia ir siūloma, kad kai mes apsispręsime dėl visos sistemos, tai 2013 m. bus aišku, ką daryti ir su jūsų anksčiau pasiūlyta ne visai teisinga sistema. Žmonėms, taip, sukėlėm lūkesčių, kad jie gali sau padidinti atlyginimus. Bet kieno sąskaita? Kitų sąskaita. Pensijų katilas yra tas pats, vadinasi, kas nors išlošia, o tas, kuris tokio stažo neturėjo, tas pralošia, nes pinigų daugiau nepadaugėja. Tai siūlydami tokius dalykus nurodykite šaltinius, tarifų šaltinius. Dedam tą tarifo šaltinį, didinam papildomas pajamas ir vėl galima išspręsti taip, kaip yra. Aš manau, kad du principai, nediskriminacijos pensininkų tarpusavyje, draudiminės logikos principas, kad skaičiuojama pagal pajamas ir stažą, galbūt verti dėmesio padiskutuoti. Aš jų nesuabsoliutinu, jokiais būdais, bet aš tikrai taip vienareikšmiai šito įstatymo gerai nevertinu.
Kitas dalykas, kadangi pajamų šaltinio nėra, tai iš kur mes dabar tą 130 mln. surasime? Paprasčiausiai tai yra tik kuklūs 130 mln., ir nieko daugiau. O išlošti tikrai niekas neišloš, nes kai kam padidės, o kai kam sumažės. Tai tie, kuriems sumažės, neapsidžiaugs.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Nuomonė už… Atsiprašau, yra gauti keli pasiūlymai. Pone Dumbrava, jūs atsiimate, nereikalaujate balsuoti? Ką gi, buvo pono R. J. Dagio pasiūlymas, jam komitetas pritarė, jis integruotas į įstatymo projektą Nr. XIP-3758. Svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Aš žiūriu į ekraną, nieko nėra. Aš žvilgtelėjau. Matote, mes sujungėme. Gerai. Kalbame dėl dviejų įstatymų… Dabar pirmasis įstatymo projektas. Gerai, Vyteni, suteiksime. Vytenis nori kalbėti. Prašom. Vyteni, prašom. Mikrofonas įjungtas. Jūs norite kalbėti, prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip. Gerbiamasis pirmininke, mano ekrane yra, nežinau, kodėl jūs nematote.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu dar kartą pasakyti R. J. Dagiui, kad R. J. Dagys taip pat balsavo už tą įstatymą ir už tas normas dėl lietuviško darbo stažo. Ar R. J. Dagys jau visai susirgo kokia nors liga, kad neatsimena, už ką jis balsavo? Tie argumentai tribūnoje, žinoma, suprantu, žmogui reikia ką nors pasakyti. Bet kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas galėjo pasakyti, kad, taip, kolegos, iškilo aiški problema, taip, tai susiję su tam tikra pinigų suma, kurios reikia „Sodros“ biudžetui. Vadinasi, apsispręskime dėl įplaukų, dėl tos dalies, kuria galime padidinti „Sodros“ biudžetą, kad ir tie žmonės nuo kitų metų nebūtų kankinami abejonių, nes dauguma žmonių jau yra seniai pasiruošę, susitvarkę dokumentus ir laukia, kada jie galės tikėtis jų uždirbtos pensijos. Užuot jis kalbėjęs iš esmės, ima moralizuoti – žinote, kas jums davė teisę skirstyti žmones? Taigi pats Rimantas balsavo 1996 m. už ankstesnio darbo stažo problemas ir tas pats R. J. Dagys toliau balsavo už kitas formules. Mano klausimas. Ar kas nors negerai su atmintim? Štai kodėl šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su valdančiosios koalicijos atsakymu, kaip jie spręs pajamų į Socialinio draudimo fondą problemas savo susitarimu. Tai ypač susiję su klausimais dėl įmokų pervedimo į privačius pensijų fondus. Jeigu šitas šaltinis bus visai… Jeigu kolega A. Čaplikas ir kiti parems šitą šaltinį, tai tada visiškai aišku, kad mes galime nenukelti metams, mes galime paieškoti dar kitų įplaukų, kad žmonės turėtų teisę gauti jų uždirbtą pensiją, jų draudžiamosios pajamos buvo skaičiuojamos pagal šitą formulę. Štai kodėl aš sakau, kad jokiu būdu nepritariu po svarstymo, kad būtų nukelta vieniems metams, nes nematau jokio pagrindimo, jokių argumentų, kodėl tą reikia daryti. Netgi po 2013 m. finansinio skaičiavimo nėra. Todėl grįžkime prie pajamų dalies, kalbėkime apie pajamas, kalbėkime apie sprendimus, kurie reikalingi dabar čia, kad žmonės nebūtų toliau laikomi nežinioje.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 55, prieš – 14, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo.
Yra Seimo Pirmininkės teikimas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame dėl pritarimo priimti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria ypatingai skubai. Dėl abiejų balsuojame.
Už – 57, prieš – 22, susilaikė 8. Pritarta ypatingos skubos tvarkai.
16.47 val.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Keturios nuomonės už, keturios – prieš. Neskubame, neskubame, spėsite užsirašyti. Aš irgi lėčiau kalbu. Štai nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš klausiau komiteto pirmininko ir stebėjausi. Jis pats sau prieštarauja. Taigi socialinis draudimas grindžiamas draudiminiu principu. Jeigu žmogus Lietuvos laikotarpiu mokėjo pensiją, pinigus, apie kokius čia mes skirstymus kalbame? Paklausius tai, ką pasakė pirmininkas, tada visiems reikėtų mokėti kokias 1980 m. pensijas, ir viskas. Nesvarbu, ar tu 20 metų dirbi, ar 15 nepriklausomos Lietuvos laikais, nesvarbu. Vis tiek papildomos dalies skaičiavimas bus imamas iš to laikotarpio. Mes turime prisiminti tuos laikus, bet labai gėda, kai iš 30 metų stažo, išdirbus daugiau kaip pusę nepriklausomos Lietuvos laikais, dar skaičiuojama iš to laikotarpio. Daugiau nenoriu kartotis, bet paprasčiausiai sakau, simbolius panaikinom, o mentalitetas galvose lieka.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys. Ar nenorite kalbėti? Norite kalbėti. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kolega Vytenis čia labai apeliavo į mano balsavimą 1996 m. Atsiprašau, kolega Vyteni, tuo metu tokia nuostata net nebuvo svarstoma. Mes ne apie tai kalbame. Tiesiog kalbėkime apie tai, apie ką turėtume kalbėti.
Kitas dalykas. Aš manau, kad didžiausia bėda yra užsispyrus kalbėti blogus argumentus, nuolat klysti. Aš išdėsčiau savo abejones dėl šio įstatymo ir tikrai manau, kad mes anksčiau padarėme negerai, bet tą klaidą ištaisyti mes turime sistemiškai, žiūrėdami visą reformos paketą. Todėl ir siūloma ne panaikinti tą nuostatą, o atidėti. Aš manau, kad ir jūs galėtumėte tam pritarti. Bet tas principas, kurį mes dabar įtraukėme, yra ydingas. Mano galva, jis yra ydingas. Diskutuokime! Bet man atrodo, kad mes darome negerai. Tas metų laikotarpis… Mes galėsime ir pajamas pasižiūrėti papildomai. Aš manau, kad mes rasime sutarimą ir dėl didesnių įmokų į socialinį draudimą, ir visa kita. Tai tiek. Siūlau pritarti tam atidėjimui ir susėdus ramiai visiems kartu dėl tų dalykų rasti sprendimus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, priminsiu 1992–1996 metų diskusijas ir tokį Seimo narį Marijoną Visakavičių, kuris tada sėdėjo čia su šalmu, šalmą užsidėjęs. Mes su R. Dagiu tada buvome socialdemokratai ir buvome vienoje frakcijoje. Taigi puikiai žinome, kokios buvo diskusijos formuojant pagrindinius socialinio draudimo sistemos principus.
Taip pat galėčiau priminti kolegoms signatarams 1990–1992 m. diskusijas dėl socialinio draudimo įmokų dydžių. Jau tada sakiau, kad tos įmokos yra per mažos ir didelę dalį žmonių pririš prie tragiškos padėties, tą vargšę vyresniąją kartą. 20 metų tęsiasi šitos… Turime mažiausią pensiją Europos Sąjungoje. Visi sprendimai yra, viskas yra sudėliota. Ta istorinė atmintis – stenogramose, įstatymuose, pasisakymuose, pasiūlymuose viskas yra. Pažiūrėkite V. Andriukaičio balsavimus, pamatysite.
Dabar toliau, apie kokius principus R. Dagys toliau kalba, kad jie blogi. O kokius naujus pasiūlysite draudžiamųjų pajamų? Darbo stažas, uždarbis, koeficientas. Kokius kitus principus R. Dagys nori pasiūlyti, išskyrus tai, kad dabar galima pasiimti laikotarpį palankesnei pensijai skaičiuoti nuo paskutiniųjų 20 metų, kai jau išties atlyginimus veikė visiškai kitos ekonominės, socialinės, finansinės aplinkybės ir visiškai kitokios rinkos ekonomikos sąlygos. Kokius kitus principus sugalvosite? Juk nukeliame tik dėl to, kad šiemet neturime pinigų, neturime to, kad tai daliai, kuri norėtų išeiti ir gauti šitą savo uždirbtą pensiją, šiemet socialinio draudimo biudžete nenumatėme pinigų. Atrodo, D. Jankauskas sakė, kad tai pareikalautų apie 130 mln. šiais metais. Tada žiūrėkime, kaip būtų galima padaryti…
PIRMININKAS. 2 minutės. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …pakeitimus, kad tų pinigų būtų. Štai kodėl aš sakau, kad čia…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …dabar yra koalicijos problema. Ji neranda tų pinigų, o ne…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …principai blogi.
PIRMININKAS. D. Jankauskas – nuomonė už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausantis tų be atvangos ilgų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad diskusijoje kalbame net neįsigilinę į turinį projekto, dėl kurio diskutuojame. Juk be išimties pagal visus variantus – ir kurie dabar galioja, ir kurių, anksčiau priimtų, įsigaliojimą siūloma atidėti – nuo 1994 m. visos socialinio draudimo įmokos bet kokiu atveju yra apskaitomos „Sodros“ duomenų bazėje ir turi tiesioginę įtaką skiriamos pensijos dydžiui.
Diskutuodami ir kalbėdami apie vadinamojo lietuviško stažo didesnę įtaką, kartu svarstome atidėjimą įstatymo projekto, kuris kaip tik leidžia į laikotarpį iki 1994 m. perkelti vadinamąją penkerių geriausių metų situaciją ir sąskaita kitų dirbusių ir nešusių į Socialinio draudimo fondo biudžetą įmokas atskirai grupei žmonių peržiūrėti pensijų padidinimą. Taip, iš tikrųjų jo kaina yra apie 130 mln. Lt. Kai kiekvienu atveju diskutuojame dėl „Sodros“ situacijos, kai kalbame apie tai, kad reikia įvertinti „Sodros“ galimybes ir kokiu būdu pasiekti mažesnį deficitą, kaip jau buvo minėta, normalus ir sveiko proto diktuojamas pasiūlymas atidėti diskusiją dar metams, t. y. iki 2013 m., kai kartu su visa pensijų sistemos pertvarka būtų priimti, suderinti ir subalansuoti sprendimai, yra tikrai sveikas, logiškas. Kolegos, nebesistenkime daryti įspūdžio besiklausantiems diskusijos. Raginu balsuoti už ir iš tikrųjų nekalbėkime daug kartų apie tą patį.
PIRMININKAS. J. Dautartas – nuomonė už. Jūs kalbėsite?
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš tikrai prisidedu prie D. Jankausko.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 55, prieš – 10, susilaikė 27. Įstatymas priimtas.
16.55 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3759. Vieno straipsnio įstatymas. Taigi pastraipsniui priimti nereikia.
Dabar – nuomonės už, nuomonės prieš. Kalbėti nėra norinčių. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame. Atsiprašau, yra priėmimas. Keturios nuomonės už, keturios prieš. Nėra. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 53, prieš – 5, susilaikė 35. Įstatymas priimtas.
Mes pritarėme ir ypatingos skubos tvarkai. Sakiau prieš pradėdamas šiuos klausimus nagrinėti, kad kalbame apie du įstatymų projektus.
Dabar A. Valinskas yra pasiruošęs?
16.57 val.
2-7 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3300. Pagrindinio komiteto nuomonė. A. Valinskas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis įstatymo projektas turėtų sukelti kur kas mažiau aistrų, nes jis jau, jeigu neklystu, antrą kadenciją keliavo ir galų gale atėjo į finalinę stadiją. Visuomenės informacijos plėtros komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas. Buvo gauta Teisės departamento 27 pasiūlymai. 26 yra pritarta, vienam ne ir po balsavimo šiam įstatymo projektui siūloma pritarti ir Seime, o komitete pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Matuzas, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Informacinės visuomenės plėtros komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. L. Graužinienė, Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas svarstė, pateikė daug pastabų ir pasiūlymų ir priėmė sprendimą pritarti Teisės departamento pastaboms, pritarti Audito komiteto pasiūlymams ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti. Kadangi pagrindinis komitetas į esmines pastabas išvis neatsižvelgė, mes norėsime balsavimo.
PIRMININKAS. Aš klausiu komiteto pirmininko. Jūs, matyt, irgi turite konsoliduotą įstatymo projektą? Tada pradėkime pastraipsniui. Iškart kviečiu jus į tribūną. Aš tradiciškai sakau, įstatymo 1 straipsnis. Dabar mes žiūrėsime jau į Audito komiteto pirmininkę. Tai yra Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. 1 straipsnis. Ar reikalaujate balsuoti? Taigi nereikia balsuoti. Audito komitetas atsiėmė savo pasiūlymą.
Dabar dėl 1 straipsnio 3 dalies vėl buvo Audito komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Nereikia, atsiėmėte. Dėl 1 straipsnio 8 dalies komitetas nepritarė. Nereikia. 9 dalis. Nepritarė. Nereikia. Dėl 1 straipsnio daugiau pasiūlymų ir pastabų negauta.
2 straipsnis. A. Nedzinsko pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Jus tenkina toks komiteto sprendimas? Tenkina, balsuoti nereikia. Tada dėl 2 straipsnio 2 dalies yra Audito komiteto pasiūlymas. Nereikalaujate balsuoti? Nereikalauja balsuoti. Sutarta. Dėl 4 dalies dėl apibrėžimų klasifikatoriaus vėl nepritarta. Nereikia. Dėl 5 dalies 5 punkto vėlgi nepritarta. Nereikalaujate. 2 straipsnio 10 punktas. Nereikalaujate? Gerai. 10 ir 11, kur yra apie registro tvarkytoją kalbama. Jūs nereikalaujate balsuoti? Nereikalauja. Dar yra dėl 16 punkto 15 dalies labai nekonkretus siūlymas, turbūt čia tiesiog nuomonės išreiškimas buvo. Taigi dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio yra…
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėl 5 dalies yra.
PIRMININKAS. Taip, dėl 4 dalies yra. Išbraukti 4 straipsnio 5 dalį siūlo Audito komitetas. Norite balsuoti, taip? Jūsų mikrofonas įjungtas. Prašau. Žodis komiteto pirmininkei, tada ponui A. Valinskui, ir tada apsispręsime.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Audito komitetas…
PIRMININKAS. Gal galite garsiau, mikrofoną pakelkite, nelabai girdėti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Siūloma Vyriausybei suteikti teisę priimti sprendimus dėl centralizuoto informacinių ryšių technologijų ir jų teikiamų paslaugų įsigijimo ir taikymo suteikti bet kuriai institucijai centrinės perkančiosios organizacijos funkciją. Nėra būtinybės suteikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas papildomai dar vienai institucijai, nes šiuo metu už centrinių pirkimų vykdymą Viešųjų pirkimų įstatyme jau yra paskirta atsakinga institucija, todėl siūlome išbraukti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – komitetas nepritarė. Prašau. Žodis jums.
A. VALINSKAS (LiCSF). Komiteto įregistruota nauja įstatymo versija yra suderinta su visomis suinteresuotomis pusėmis po ilgų diskusijų. Aš dėkingas komiteto nariams ir visiems ministerijų atstovams. Be to, centralizuotą paslaugų pirkimą… Šis būdas yra… Vienas iš pagrindinių uždavinių šio įstatymo – taupyti biudžeto lėšas, suvienodinant kol kas labai daug atskirų sistemų, kurios dauginasi kaip musės pavasarį, bet kuo daugiau jų yra, tuo valstybė turi daugiau mokėti išlaidų, todėl šitas pasiūlymas tikrai nesutampa su šio įstatymo tikslais. Dėl to komitetas jį atmetė.
PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti? Gerai. Nuomonė – už ir nuomonė – prieš. Nuomonė – už, sakykime, nuomonė, remianti Audito komiteto poziciją, nuomonė prieš yra remianti pagrindinio komiteto nuomonę. Žodis L. Graužinienei.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš noriu paaiškinti, kad yra siūlymas kurti papildomą instituciją, kuri vykdytų centralizuotus pirkimus. Mes manome, kad tai nėra tikslinga daryti. Gerbiamasis pirmininke, toje vietoje jūs nepataisėte. Čia yra tokie esminiai klausimai, todėl mes prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Nuomonė prieš – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia vis dėlto kalbama apie sistemų suderinamumą, informacinių sistemų, todėl, manome, tikrai dėmesingai analizavome Audito komiteto siūlymą. Dėl to, kad mes turėtume neišskaidytas atskiras sistemas, kaip buvo iki šiol, dėl ko apskritai šitas įstatymas atsirado, yra labai svarbu, kad mes turime daug išteklių, bet jie yra decentralizuoti, o kalbama, kad sistemos būtų tarpusavyje suderintos. Paskui, kai kiekvieną perka atskirai, nuperka tam tikrą įrangą, jos bendrai sistemai pritaikyti negali. Valstybės pinigai išmesti, o efektyvumo nėra. Todėl prašau palaikyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Dabar balsuojantys už remia Audito komiteto nuomonę, tai yra tai, ką sakė ponia L. Graužinienė, balsuojantys prieš ir susilaikę remia pagrindinio komiteto poziciją, o jis nepritarė papildomo komiteto nuomonei. Balsuojantys už – už Audito komitetą, balsuojantys prieš arba susilaikę balsuoja remdami pagrindinio komiteto nuomonę.
Už – 21, prieš – 23, susilaikė 34. Nepritarta Audito komiteto pozicijai.
Dėl 4 straipsnio daugiau pasiūlymų negauta. Dėkui jums už bendrą darbą. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik pasitikslinu: 4 straipsnis priimtas? Niekas neturi pretenzijų? Pritarta.
5 straipsnis. Audito komitetas.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėl 9 dalies yra.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti? Taigi dėl 5 straipsnio sutarta.
6 straipsnis – „Valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimas“. Irgi atsiimate? Ačiū. Aprobuota.
Pereiname prie III skyriaus. 7 straipsnis. Yra Audito komiteto siūlymas. Čia pažymėta, kad pagrindinio komiteto nuomonė – nepritarti. L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Įstatymo projekto 7 straipsnis numato naujos institucijos – Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybos, kurios darbą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota institucija, steigimą. Naujos institucijos nurodytas funkcijas gali įgyvendinti ir dabar veikiantis Informacinės visuomenės plėtros komitetas, ir jo sudaryta nuolat veikianti komisija arba darbo grupė. Tai leistų išvengti papildomų aptarnavimo kaštų, o tai reikalauja papildomų valstybės lėšų skyrimo. Taip pat naujos institucijos atsiradimas, kai valstybėje yra mažinamas institucijų skaičius ir ieškoma įvairiausių taupymo būdų… Jeigu tai nebūtų nauja institucija, o tik Vyriausybės patariamasis organas, tada iškyla abejonių dėl tokio organo siūlomų pridėtinės vertės ir atsakomybės, nes jam suteikiama sprendimų teisė gana didelė. Tada neaišku, kas būtų atsakingas. Priminsiu, lėšos informacinių technologijų srityje yra tikrai didžiulės. Todėl komitetas siūlo išbraukti 7 straipsnį ir atitinkamai taisyti numeraciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar pagrindinis pranešėjas turi ką pasakyti?
A. VALINSKAS (LiCSF). Labai trumpai. Iš tiesų būtų galima diskutuoti, bet tai, kas pasakyta, tikrai nėra visiškai teisybė. Kadangi šiuo metu atskirose institucijose, kaip ir atskirose ministerijose, pradedant Susisiekimo ir Vidaus reikalų, ir t. t., dar Kultūros ir kitose, yra atskiri padaliniai, kuriems iš tiesų, norint koordinuoti, reikia kiekvieno atskiros institucijos veiklą ir iniciatyvas… kaip galima apriboti ir, kaip tik mažinant jų skaičių, įkurti vieną valstybinę instituciją, kuri šią sritį kuruotų ir apskritai padarytų vieną bendrą sistemą, kad, įsigydami informacines technologijas, ir įmonių vadovai atsakytų, ir būtų viena institucija, kuri būtų atskaitinga ir formuotų politiką. Šioje vietoje gerbiamoji Loreta ne visai taip pasakė. Manau, tie, kurie kalbės prieš jūsų pataisą, ypač mūsų komiteto nariai, tikrai šią nuomonę pagrįs, todėl komitetas ir atmetė.
PIRMININKAS. Prašom. Yra vienas norintis kalbėti – pati L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pareikšti pastabą pristatančiam šį klausimą. Čia ne mano nuomonė, tai yra Audito komiteto nuomonė. Mes atidžiai nagrinėjome tą klausimą ir tikrai manome, kad šiuo laiku, kai reikalaujamas bet koks besąlyginis lėšų taupymas, jūs kuriate papildomą instituciją, kuri pareikalaus papildomų išlaidų. Kitas dalykas, jūs viską koncentruojate į vienas rankas. Audito komiteto pataisa, kuriai jūs nepritarėte, reikš, kad praktiškai visą laiką informacines technologijas pirksime tik iš vienos kurios nors firmos, nes tai bus sukoncentruota į labai aiškią piramidę. Todėl manome, kad visas funkcijas gali atlikti dabar egzistuojanti institucija, ir nereikia išradinėti naujo modelio, o milijonai čia yra dideli. Ateina naujas periodas ir perspektyvoje numatyta, taigi aš manau, kad yra didžiulis noras sukurti kokią nors instituciją, kuri už nieką neatsako, bet vieną kartą reikia galvoti ir apie tvarką valstybėje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Norinčių kalbėti prieš nėra, bet išdėstyta pagrindinio komiteto nuomonė, todėl prašom balsuoti. Balsuojame dėl Audito komiteto, kaip dėl papildomo komiteto, nuomonės dėl 7 straipsnio ir II, III skyrių. Kas remiate Audito komiteto nuomonę, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar aišku? Už Audito komiteto nuomonę už, už pagrindinio komiteto nuomonę prieš. Prašom balsuoti. Kolegos, balsuojam.
Užsiregistravo ir balsavo 75: už – 25, prieš – 19, susilaikė 31. Nepritarta, lieka taip, kaip buvo suredaguota pagrindinio komiteto.
Dabar 8 straipsnis – „Duomenų valdymo įgaliotinis“. Vėl Audito komiteto nuomonė. Neteikiate? Daugiau pastabų nėra ir 8 straipsniu baigiasi ir III skyrius. IV skyrius, čia yra pritarta Audito komiteto nuomonei dėl skyriaus pavadinimo. Nesiginčysime? (Balsas salėje: „Ne!“) Ačiū.
9 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. (Balsas salėje: „Nereikia!“) Atsiima. Taigi 9 straipsnis lieka taip, kaip pateikta pagrindinio komiteto. 10 straipsnis. Vėl Audito komiteto siūlymai, nereikalaujama balsuoti. 10 straipsnis lieka toks, koks buvo. 11 straipsnis – vėl Audito komiteto nuomonė, nereikalaujama, lieka. 12 straipsnis. Nereikalaujama, vadinasi, taip, kaip buvo. 13 straipsnis „Informacinių technologijų valdymas“. Audito komiteto nuomonė. Nereikalaujate? Taigi 13 straipsnis irgi toks pat. 14 straipsnis. Irgi nereikalaujama, lieka tas pats. 15 straipsnis – „Registrų sistema“, irgi Audito komiteto. Nereikalaujate? Ačiū. Čia yra du siūlymai, dėl abiejų siūlymų? Taip. 15 straipsnis lieka toks, koks buvo. Ir dar trečias siūlymas buvo irgi tas pats. Vadinasi, visas 15 straipsnis lieka toks, kokį pateikė pagrindinis komitetas. (Šurmulys salėje) Kolegos! Prašome klausyti. 16 straipsnis, vėl Audito komiteto siūlymas (Balsas salėje: „Atsižvelgta!“) Nereikalaujate, taigi taip, kaip buvo. 17 straipsnis. Pastabų nėra. Niekas nereikalauja dėl jo balsuoti. 18 straipsnis. Audito komitetas nereikalauja, taigi lieka toks pat. 19 straipsnis. Yra kelios Audito komiteto pastabos. Viena, dvi, trys, keturios, penkios. Prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Pirmiau, gerbiamoji pirmininke, pasakykite, dėl kurių jūs už, o dėl kurių nereikalausite balsuoti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, čia yra viena iš esminių pastabų dėl 19 straipsnio 2 dalies. Audito komitetas siūlo ją išdėstyti taip, kaip yra siūloma teikėjų, tačiau įrašyti, kad „Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas tiekėjas.“ Noriu atkreipti dėmesį, kad šiame įstatyme viešųjų pirkimų taikymo problema atsiranda labai aštri. Todėl manome, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi galioti visos apimties, o ne taip, kaip siūloma įstatymų rengėjų. Mes prašome balsuoti už mūsų pasiūlymą, kad registrą kuria ir programinę programą diegia registrų tvarkytojas ir Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas tiekėjas, kuriam registro valdytojas gali suteikti teisę tvarkyti duomenis ir t. t., taip, kaip parašyta.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas pageidautų motyvuoti pagrindinio komiteto poziciją? Prašom.
A. VALINSKAS (LiCSF). Taip, be jokios abejonės. Kadangi programinė įranga įsigyjama laikantis daugybės įstatymų aktų, ir jeigu mes išbrauksime, kaip dabar yra projekte, aš pacituosiu: „Registrą kuria ir programinę įrangą diegia registro tvarkytojas ir (arba) teisės aktų nustatyta tvarka parinktas“ ir t. t. Pažiūrėkite, ką siūlo Audito komitetas. Jie siūlo išbraukti „teisės aktų“ ir įrašyti „Viešųjų pirkimų įstatymų numatyta tvarka“, na, tai logiškai mes netelpame į jokius rėmus. Juo labiau kad į teisės aktų sąvoką, be jokios abejonės, patenka ir Viešųjų pirkimų įstatymas, nes tai yra teisės aktas. Čia tokia kaip ir sofistika išeina. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dar kartą L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia nėra jokios sofistikos, kaip sako pirmininkas, gerai skaitykite visą įstatymo visumą ir pamatysite, kad čia yra problema dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo. Atsižvelgdami į tai, kad viešųjų pirkimų procedūras reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, mes siūlome įrašyti „Viešųjų pirkimų įstatymą“. „Teisės aktų“ išbraukimas tikrai nepakenkia jūsų teikiamam įstatymui, nes viešuosius pirkimus bet kurioje srityje reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Jeigu jums reikia specialių saugumo klausimų, tai tam yra atitinkamai patikslintas Viešųjų pirkimų įstatymas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kadangi Audito komitetas kaip papildomas atkakliai siūlo savo variantą, prašom balsuoti. Kas remiate Audito komiteto siūlymą dėl 19 straipsnio, tiksliau, jo 2 dalies, balsuojate už, kas manote kaip pagrindinis komitetas, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71: už – 25, prieš – 7, susilaikė 39. Nepritarta.
Gerbiamoji kolege Graužiniene, dėl kitų jūsų siūlymų reikalausite balsuoti, ar ne? Taigi tada visas 19 straipsnis taip, kaip pasiūlė pagrindinis komitetas.
20 straipsnis – „Registrų reorganizavimas“ – vėl Audito komiteto siūlymai. Nereikalaujate? Ačiū. Aprobuota. 21 straipsnis – „Registrų likvidavimas“ – vėl Audito komiteto siūlymas. Nereikalaujate? Taigi ir čia sutarta. (Šurmulys salėje)
Kolegos! (Šurmulys salėje) Čia buvo psichologinis bandymas, kieno kantrybė anksčiau baigsis.
22 straipsnis. Pastabų nėra. Baigta. 23 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. Gerbiamoji Graužiniene, nereikalaujate? 23 straipsnis aprobuotas. 24 straipsnis, vėl Audito komiteto siūlymas. Nereikalaujate? Aprobuota. 25 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. Prašom, L. Graužinienė. Audito komiteto pasiūlymas dėl 25 straipsnio „Registro objekto registravimas“. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Audito komitetas taip pat mano, kad tai yra viena iš esminių pastabų. Audito komitetas siūlo patikslinti, kad už registrų objektų registravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama valstybės rinkliava. Ir mes, Audito komitetas, pasiūlėme pagrindiniam komitetui kartu pateikti Rinkliavų įstatymo pakeitimus tam, kad ten atsirastų ir valstybinės įmonės, nes manome, kad šioje vietoje lėšos turi suvaikščioti tvarkingai. Tačiau pagrindinis komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto nuomonė. Prašom, pranešėjau.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, pirmininke. Atkreipiu, kolegos, dėmesį, kad atlyginimai už tas paslaugas, kurias gali įsigyti valstybinės institucijos už informacines technologijas ir visus kitus dalykus, negali būti atlyginamos tiktai rinkliavų pavidalu. Aš noriu pasakyti, kokią redakciją siūlo Audito komitetas ir kodėl mes nepritarėme. Tiesiog 3 punktas: „Už registro objekto įregistravimą Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka imama valstybės rinkliava.“ Tokiu atveju mes apskritai apribojame kitus galimus atsiskaitymus, todėl komiteto redakcija buvo suderinta su visomis pusėmis ir skamba taip, kad gali būti imama valstybės rinkliava arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas. Be jokios abejonės, tai suponuoja, kad ne tik rinkliava galima apmokestinti ir atsiskaityti už tas paslaugas, įsigyjant vienas ar kitas technologijas. Todėl šitas siūlymas tikrai nėra logiškas.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom balsuoti. Kas remiate Audito komiteto siūlymą dėl 25 straipsnio, balsuojate už, kas manote, kad pagrindinio komiteto pasiūlyta redakcija yra tinkamesnė, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 16, prieš – 7, susilaikė 39. Taigi 25 straipsnis lieka toks, kaip jį suredagavo pagrindinis komitetas.
26 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. Nereikalaujama. Taigi viskas gražu.
27 straipsnis. Čia irgi yra Audito komiteto siūlymas. Nereikalaujate? Gerai. Ačiū. 28 straipsnis. Be pastabų. 29 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. Nereikalaujate? Prašau, pranešėjau.
A. VALINSKAS (LiCSF). Mes jau apsisprendėme prieš tai, nes čia taip pat yra atlyginimas ir rinkliava.
PIRMININKAS. Prieš tai buvo susitarta.
A. VALINSKAS (LiCSF). Prieš tai.
PIRMININKAS. Gerai. Tada nereikia naujų debatų. 29 straipsnis toks, koks ir buvo.
Trečiasis skirsnis „Valstybinės informacinės sistemos.“ 30 straipsnis. Audito komiteto siūlymas. L. Graužinienė nori tarti žodį. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, tai irgi viena iš esminių pastabų. Audito komitetas mano, kad siekiama numatyti, jog tuo atveju, kai kuriant arba modernizuojant valstybės informacinę sistemą planuojama viršyti patvirtintą lėšų dydį, institucija rengia galimybių studiją. Projekte numatoma, kad galimybių studija turėtų būti pateikta informacinės sistemos tikslais. Audito komitetas tikrai ragina Seimą vieną kartą susiprasti, kad gana galbūt tų studijų, kurios kainuoja šimtus tūkstančių litų, kurios visą laiką atgula į stalčius. Ne vieną kartą Audito komitetas informavo Seimą, Seimo valdybą ir Seimo Pirmininkę, kad visos tos studijos pridedamosios naudos valstybei tikrai neatneša. Todėl atkreiptinas dėmesys, kad kiti nurodyti atvejai, kai rengiama galimybių studija, turėtų būti įvertinti planavimo procese ir pateikti projekto 9 straipsnyje nurodytuose planavimo dokumentuose. Todėl siūlome atsisakyti galimybių studijų rengimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Iš tiesų vėl atsiranda tam tikrų prieštaravimų. Reikalaujama maksimalaus skaidrumo, tačiau… Sakykim, ši nuostata įtraukta į įstatymo projektą, kad, teikiant vieną ar kitą informacinės sistemos projektą, prieš tai ne privaloma būtų atlikti, bet tiesiog ta studija turėtų būti įtraukta į to projekto būsimąją sąmatą ir tik atlikus tą studiją būtų galima po to įsigyti. Šiais laikais tokių studijų nėra. Aš nematau jokios problemos, kaip vien tik pliusus šio straipsnio dabartinės redakcijos, nes mes privalomai įrašome nuostatą, kad nebūtų jokių nereikalingų išankstinių pirkimų, bet tik padarius pagrįstą, normalią analizę ir studiją. Keista, kad Audito komitetas tam prieštarauja. Todėl mūsų pagrindinis komitetas atmetė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą L. Graužinienė. Prašom, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tikrai manau, kad valstybė turi turėti viziją ir perspektyvą, kaip dirbs jos pagrindiniai registrai, kaip dirbs informacinių sistemų bendra sistema ne metus, ne dvejus į priekį, o penkerius metus į priekį tam, kad gerai suplanuotų ir panaudotų ateinančio periodo europinių pinigų perspektyvą. Aš suprantu, jog tai yra europiniai pinigai ir kiekvienu planavimo etapu įvairiausių studijų atsiranda lengvų pinigų galimybė. Tą rodo ir tvirtina gyvenimas ir ne viena Valstybės kontrolės ataskaita.
Taigi Audito komitetas laikosi principinės nuostatos ir dar nori pažymėti, kad jau ir tuose įstatymuose, kuriuose nėra numatyta tų galimybių, tos lėšos naudojamos neatsižvelgiant į tai, kad galbūt nelabai teisės aktai jas ir numato. O čia, jeigu mes įrašysim į įstatymą, tikrai tada nereikia kalbėti šiandien apie taupymą ir apie naujus biudžeto planus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio, prašom pasiruošti, reikės balsuoti dėl Audito komiteto pataisos dėl 30 straipsnio. Kas remiate Audito komiteto poziciją, balsuojate už, kas remiate pagrindinio komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 23, prieš – 6, susilaikė 40. Nepritarta. 30 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją. Dėl 31 straipsnio nėra pastabų.
A. VALINSKAS (LiCSF). Iki 40 straipsnio nėra, pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau?
A. VALINSKAS (LiCSF). Iki 40 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Gerai, vis tiek aš turiu išvardyti iš eilės. 32 straipsnis be pastabų. 33 straipsnis taip pat. 34 straipsnis. Nors ir didelis, taip pat be pastabų. 35 straipsnis. Be pastabų. 36, 37 straipsniai be pastabų. 38 straipsnis. Be pastabų. Tuo baigiasi trečiasis skirsnis.
Ketvirtasis skirsnis. 39 straipsnis. Be pastabų. O 40 straipsnis, kaip jau pranešėjas sakė, su V. Bogušio pastaba. Ar jis ją atsiima? Ne. Tada prašom tarti žodį. V. Bogušis, pataisos dėl 40 straipsnio siūlytojas. Prašom.
V. BOGUŠIS (LiCSF). Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, mes faktiškai suderinome šitą nuostatą su pagrindiniu įstatymu ir tiesiog balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Nereikia. Ačiū.
A. VALINSKAS (LiCSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu suderinta, gražu. 40 straipsnis sureguliuotas.
Penktasis skirsnis. 41 straipsnis. Audito komiteto viena pastaba.
A. VALINSKAS (LiCSF). Jau balsuota, apsispręsta anksčiau dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Jeigu taip, tada nėra kalbos. 41 straipsnis irgi baigtas. 42 straipsnis be pastabų. IV skyrius baigtas.
V skyrius. 43 straipsnis. Pastaba, kurios atsisakyta. Kolegos, taigi aišku. 44 straipsnis. Audito komiteto pastaba. Nereikia. Taigi ir 44 straipsnis sureguliuotas. VI skyrius. 45 straipsnis. Audito komiteto pozicija. (Balsai salėje) Balsuota. Gerai. Tada lieka 45 straipsnis toks, koks buvo. 46 straipsnis. Audito komiteto. Nereikia. Sureguliuota.
A. VALINSKAS (LiCSF). Čia iš dalies apsispręsta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, VII skyrius „Baigiamosios nuostatos“. 47 straipsnis be pastabų. 48 straipsnis. Čia, atrodo, susitarta dėl pastabos. 49 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios. Ir 50 straipsnis dėl įstatymo taikymo įvairiems registrams ir paslaugoms. Pastabų nėra.
Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju, kad ištvermingai laikėtės tribūnoje.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju. Siūlau pritarti ir prašyčiau Seimo Pirmininkės ypatingos skubos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar turiu pasakyti, kad yra priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Dabar nuomonė už, nuomonė prieš po svarstymo. Prašom, L. Graužinienė – nuomonė prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas matė pareigą atidžiai perskaityti ir išnagrinėti šį įstatymą ir manome, kad atlikę savo pareigą turime įspėti Seimą. Gerbiame Seimo apsisprendimą, bet tikimės, kad atidžiai tą įstatymą perskaitys ir Lietuvos Respublikos Prezidentė. Manau, kad kai kurie straipsniai jai taip pat turėtų kelti ne vieną klausimą. Todėl aš negaliu balsuoti už ir balsuosiu prieš. O valdančiosios daugumos atsakomybė – jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Šiaulienė, kita nuomonė. Prašom, kolege.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymą, jis yra labai svarbus, pagaliau mūsų valstybė turės Informacinių išteklių įstatymą, tai yra valdymo įstatymą. Tai yra didelis žingsnis pirmyn. Audito komiteto siūlymai ir abejonės tikrai komitete buvo analizuoti, ir taip, kaip yra pateikta, aš nematau tokių grėsmių, kokiomis esame gąsdinami, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo, pagal tą redakciją, kuri jums buvo pateikta pagrindinio komiteto pranešėjo. Prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Užsiregistravo ir balsavo 76 Seimo nariai: už – 65, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo.
Kiek suprantu, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime sutikti su tuo, ar reikia balsuoti? Galime. Gerai.
Kolegos, pereiname prie priėmimo stadijos. Primenu, kad pastraipsniui visi straipsniai yra aptarti. Ar reikia dar kokių kalbų? Kolega A. Valinskas. Prašom.
A. VALINSKAS (LiCSF). Jeigu Seimas pritartų, galime priimti in corpore visą įstatymą, o jeigu ne, tai galime eiti ne pastraipsniui, o tiesiog paskyriui. Tai aš siūlyčiau dėl viso iš karto.
PIRMININKAS. Čia šiuo atveju man atrodo, kad mes tikrai per visus straipsnius sąžiningai perėjome ir atskirais atvejais netgi balsavome, ir balsavimo rezultatai yra aiškūs. Jeigu Seimas neprieštarauja, čia Seimo valia, mes galime iš karto balsuoti išklausę kalbų dėl balsavimo motyvų. Nematau, niekas nenori kalbėti.
Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 76 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos.
17.33 val.
Kadangi mes šiek tiek sutaupėme laiko, tai, kai kuriems Seimo nariams siūlant, aš kviesčiau dabar A. Zuokienę pateikti klausimą dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimų. (Balsai salėje) J. Sabatauskas, prašom. Po to tamstos eilė. Pateikimas. Leiskime damai į tribūną eiti. (Triukšmas salėje) Būkite mandagūs. Dirbsime, kol iškrisime, visi klausimai bus išnagrinėti. A. Zuokienė. Prašom. (Balsai salėje) Ne apie tai kalbama. Prašom, kolege. Jeigu galima, trumpai, tada bus mažiau nepasitenkinimo balsų. Prašom.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, šiandien išties yra istorinė diena, nes nuo šiandien įsigalioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris smurtą priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Žinoma, kiekvienas iš jūsų, ypač aktyviosios mūsų Seimo narės, labai prisidėjo, kad šis įstatymas būtų parengtas ir priimtas. Tai išties yra didelė revoliucija, kad nuo šiol smurto auka neturės rašyti specialaus pareiškimo, tai tikrai yra didelis perversmas, vien šiandien pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai.
Nors priimto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje sakoma, jog policijos pareigūnas, užfiksavęs smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, turi nedelsdamas imtis priemonių smurtą patyrusį asmenį apsaugoti, tačiau Baudžiamajame kodekse pasakyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal nukentėjusiojo skundą arba prokuroro reikalavimą. Taigi prokuratūra tikrai pradės ikiteisminius tyrimus, jei policininkai užfiksuos smurto atvejį. Tačiau kur mes rasime prokurorą vakarais, naktimis, švenčių dienomis? Budėti, žinoma, galima, tik gavus generalinio prokuroro įsakymą, bet ne daugiau kiekvienam prokurorui nei po 4 valandas švenčių dienomis, tai turėtų būti kompensuojama atostogomis. Todėl vien Vilniaus mieste savaitgalį turėtų budėti 12 prokurorų.
Todėl prieš kelias savaites Generalinė prokuratūra išplatino laišką, kuriame prašo, kad policininkai patys pradėtų ikiteisminius tyrimus be prokurorų leidimo. Tai yra toksai laikinas skylės užkimšimas, bet išties, matyt, svarbiausia būtų, kad mes padarytume tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus. Šių pakeitimų prašo visos prokuratūros, tai yra tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Klaipėdos, Šiaulių, tiek policijos komisariatai. Tai yra kad galėtų pradėti policininkas, atvykęs į vietą, ikiteisminį tyrimą ir kad nereikėtų laukti, kol tai leis daryti prokuroras. Labai prašau palaikyti, nes išties tai labai paspartins procesus, pirmiausia sutaupysime labai daug valstybės lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausit vienas Seimo narys – E. Pupinis. Prašom, kolega. Atsisakote. Ačiū.
Kolege, kadangi dėl abiejų klausimų buvo vienas klausimas, bet ir to nebuvo, tai gal galime bendru sutarimu? Galime. Ar galime pritarti po pateikimo? Nereikia balsuoti? Ačiū.
Seniūnų sueiga siūlo, kad abiem atvejais pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Ir nagrinėjame pavasario sesijoje. Ačiū.
17.37 val.
Dabar dar vienas klausimas, kurį turėtume nagrinėti, kaip Pirmininkė siūlo, ypatingos skubos tvarka. Tai 2-17 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas grupės Seimo narių vardu – J. Sabatauskas. Julius Sabatauskas! Projekto registracijos Nr. XIP-3975. Prašom, kolega. Dabar dėl saugaus eismo, 2-17 punktas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas teikiamas todėl, kad, 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojus įstatymui, buvo nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai turi papildomai mokytis, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. 2010 m. Seimas pratęsė įstatymo galiojimą iki šių metų pabaigos, tačiau jis taip pat nebuvo įgyvendintas. Yra problema, kad sausio 1 d. apie 40 tūkst. žmonių negalės gauti dešimčiai metų vairuotojo pažymėjimo. Todėl reikia priimti šitą įstatymą, pratęsti įgaliojimą, nes pagrindinis įstatymo paketas, kuris buvo pateiktas tik rugsėjo mėnesį, ten bandoma kitaip spręsti tą problemą, ir buvo svarstomas klausymuose, jau keletas posėdžių vyko, kiekvieną savaitę po penkias, keturias valandas. Kito kelio nėra, kaip priimti šį įstatymą, pratęsiant galiojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto vienas Seimo narys nori paklausti. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip… Nuolatos reikia pratęsti šį įstatymo projektą. Visą laiką nukeliame datas. Ar tas jūsų terminas, kurį dabar siūlote, yra pakankamas? Gal iš viso tas įstatymas negyvybingas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, tiesiog ne tiek gyvybingas, kiek nebuvo…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar ekonominė kita situacija.
PIRMININKAS. Po vieną. Ar kolega baigė klausti? Tai prašom, pranešėjau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, kad nesulaukiau. Tiesiog buvo neparengtas tvarkos aprašas ir dabar aš ką tik susipažinau su parengta tvarka. Yra jau parengta tvarka. Ji galės būti įgyvendinta. Yra jau projektas ir Susisiekimo ministerijos tik laukiu taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime? Galime. Ačiū. Seimo Pirmininkė siūlo, kad šį įstatymo projektą priimtume ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkame, ar reikia balsuoti? Sutinkame? Ačiū. Pereiname prie priėmimo stadijos. Prieš tai turiu pasakyti, kad yra Teisės departamento techninio pobūdžio išvada, sakyčiau. Į tai reikia atsižvelgti ir galutinai redaguojant viską taip sutvarkyti, kaip siūlo Teisės departamentas. Įstatymą sudaro du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio nėra pastabų? Galime priimti? 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas gruodžio 31 d. Sutinkame? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau.
Kolegos, prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 75 ir 1 Seimo narys susilaikė. Įstatymas priimtas.
Kolega K. Ramelis sako, kad jis irgi balsavo už, bet technika kažkodėl jo neklausė vakare. Tegul tai liks stenogramose.
Kolegos, mes šiek tiek lenkiame grafiką, todėl aš čia paaiškinu, kodėl buvo įdėti kiti klausimai.
17.43 val.
Probacijos įstatymo projektas Nr. XIP-1892(2)ES, Baudžiamojo kodekso 48, 64, 67, 75, 82, 87 ir 92 straipsnių pakeitimo ir 77, 94 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1893(2), Baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 357, 358, 360, 362, 364, 452 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1894(2), Bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 138, 140, 152, 154, 157, 158, 159, 164 ir 176 straipsnių pakeitimo bei 127, 160, 161, 162, 163 ir 179 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-1895(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1896(2), Valstybės tarnybos įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1897 (svarstymas)
O dabar didelis paketas. Probacijos įstatymo projektas ir kiti įstatymai. Aš turiu. Gerbiamasis Sabatauskai, kaip pranešėjau, jūs apie visus iš karto pasakysite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, nes jie visi susiję.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Aš turiu dėl protokolo pasakyti, kad tai projektas registracijos Nr. XIP-1892, sujungtas su kitais; taip pat Nr. XIP-1893, BK pakeitimai, vėl sujungtas su kitais; Nr. XIP-1894 (visur čia yra antri variantai), vėl sujungtas su kitais; Nr. XIP-1895, ten buvo BPK, čia Bausmių vykdymo kodeksas, sujungtas su kitais, irgi antras variantas; Nr. XIP-1896, Tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimai, irgi keli projektai sujungti; ir dar vienas einantis kartu projektas Nr. XIP-1897 – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai.
Dabar yra svarstymo stadija. Tribūnoje – pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėjas J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Simulikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai pristatysiu labai trumpai, nes visi įstatymų projektai susiję. Dėl kiekvieno įstatymo buvo alternatyvus įstatymo projektas, mes svarstydami juos sujungėme, vyko klausymai. Galima sakyti, buvo sudaryta atskira darbo grupė. Apie metus laiko vyko klausymai. Mano įsitikinimu, buvo nugludinti visi aštrūs kampai, dėl ko iš pradžių buvo didžiulių nesutarimų. Dabar tiek dėl Probacijos įstatymo, kurio anksčiau mes neturėjome, tiek Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso bei dėl Tarnybos Kalėjimų departamente statuto pakeitimo įstatymo projekto surastas optimalus variantas. O Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą komitetas siūlo atmesti, nes mes atsisakėme pirminiame projekto variante siūlomo išstatutinimo tų pareigūnų, kurie atlieka su tais asmenimis, kurie lygtinai atleisti arba lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi lieka dabartinis variantas, ir manau, kad tikrai po daugelio svarstymų, po daugelio siūlymų ir pastabų galima pritarti po svarstymo šiems įstatymų projektams, vieną iš jų, kaip aš minėjau, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, atmetus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, aš irgi fiksuoju, kad pirmuosius arba daugumą mes turėsime svarstyti, o paskutinį turėsime atmesti, t. y. turėsime dėl jo balsuoti, ar atmetame.
Dabar kviečiu į tribūną papildomo komiteto, Žmogaus teisių komiteto, atstovą V. Simuliką. Ruošiasi L. Sabutis.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas dėl visų šių įstatymų projektų, išskyrus paskutinį Valstybės tarnybos, kurį siūloma atmesti. Iš esmės pritariame visiems įstatymams, išskyrus Tarnybos Kalėjimų departamente pakeitimo įstatymą. Komiteto nuomonė buvo truputį kitokia. 2 buvo už, 2 – prieš ir 2 susilaikė. Išsiskyrė nuomonės. Bet mes džiaugiamės, kad pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų siūlymus, t. y. kad nebuvo pareigūnai išstatutinti, iš tikrųjų vykdantys labai sudėtingas pareigas ir, manome, atsakingas. Bet yra likę kai kurie klausimai. Svarstymo metu aš kalbėsiu. O komiteto pozicija yra pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu L. Sabutį, papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą, tarti žodį. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu atkreipėte dėmesį į darbotvarkę, parašyta, kad šio įstatymo projekto teikėjas yra teisingumo ministras. Bet tai buvo dar anais metais, todėl mūsų komitetas svarstė 2010 m. lapkričio 10 d. šį projektą. Atsižvelgė į daugelį pastabų ir komitetas išsakė tas pastabas. Priėmė sprendimą grąžinti iniciatoriams iš esmės tobulinti ir pasiūlė tai daryti pagrindiniam komitetui. Tačiau pagrindinis komitetas, garbė jam, sutelkė jėgas, atidirbo už Teisingumo ministeriją, parengė visiškai neblogos kokybės įstatymą ir apskritai išsprendė daugelį ginčytinų klausimų. Dabar teikiama antra projekto redakcija, ir mes manome, kad labai ramiai galima tokį svarstyti, vertinti ir priimti.
Dėl Tarnybos Kalėjimų departamente. Tai taip pat susiję su tuo pačiu. Norėta buvo dar kartą padidinti viena įstaiga ryšium su Probacijos įstatymo pakeitimu. Komitetas taip pat lapkričio 10 d. praėjusių metų rudenį svarstęs atmetė tokį siūlymą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui grąžinti iniciatoriams. Iš esmės reikia pasakyti, kad šiandien projekte yra suderinti interesai dėl priežiūros asmenų, kurie atlieka bausmę ne įkalinimo įstaigose, bendradarbiavimo su savivaldybėmis, valstybės institucijomis ir numatyta tai, kada tinkamai būtų vertinti tie darbuotojai, labiau materialiai aprūpinti kaip statutiniai, todėl aš visiškai pritariu toms pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keli Seimo nariai norėtų kalbėti diskusijoje. Pirmasis – V. Simulikas. Prašom, kolega. Ruošiasi D. Kuodytė.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, iš esmės pritariame, kad tokio patobulinto įstatymo reikia, ir kuo greičiau, tuo geriau, nes ta sistema, probacijos sistema, šiandien truputį atsilieka nuo tų standartų, prie kurių mes einame. Vis dėlto yra niuansų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį.
Vadovaujantis probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, probacija yra siejama su kokybiškai nauju nuteistųjų nusikalstamo elgesio recidyvo rizikos įvertinimo ir elgesio korekcijos metodų įdiegimu, taip pat socialinių išvadų rengimu. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad įstatyme yra numatyta, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, alkoholio ar narkotikų testavimą atlikti suteikiama teisė probacijos pareigūnams. Bet ir kalbantis komitete, ir diskutuojant su pareigūnais kilo klausimas, kokie finansiniai resursai yra numatyti šioms funkcijoms įgyvendinti? Lyg ir buvo kalbėta, Teisingumo ministerija sakė, kad papildomų išteklių nereikės arba lyg ir yra suplanavę. Bet bendraujant regionuose su darbuotojais, situacija yra žalia: žmonės nežino, kas bus. Jiems yra paskirtos naujos sritys, ką turės vykdyti, tačiau jie nėra tam paruošti ir nėra techninės bazės, nes tiek alkoholio, tiek narkotikų testavimas susijęs su atitinkamais instrumentais. Nėra taip, kad ateis, papūs ir aš nustatysiu, ar girtas, negirtas ir t. t.
Antras klausimas, kuris yra paliktas kabėti ore, bet vis dėlto, aš manau, apie tai turės galvoti pagrindinis komitetas. Numatoma, kad įpareigojimas gydytis nuo narkomanijos skiriamas nuteistojo sutikimu. O kas bus, jeigu jis nesutiks? Ar mes dabar paliekam narkomanui ar sergančiam kitomis su tuo susijusiomis ligomis pačiam spręsti ir visuomenei turėti rizikos dėl tokių žmonių? Aš manau, kad tai turėtų būti nuspręsta. Juo labiau kad yra europinė direktyva dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių, taisyklių taikymo tobulinimo. Teigiama, kad įstatymų leidyba turi sudaryti sąlygas priverstiniam narkomanų, alkoholikų ir turinčių psichinių sutrikimų asmenų gydymui, jei jų polinkiai turi įtakos nusikalstamam elgesiui. Yra klausimų, kurie kabo ore. Siūlyčiau pagrindiniam komitetui į tuos dalykus atkreipti dėmesį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną D. Kuodytę. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Dvejus metus iš esmės vilkintas toks, mano supratimu, svarbus įstatymas, kuris susijęs ir su kitais įstatymais. (Balsai salėje) Ne, ne rudenį.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti su publika! Kalbėkite.
D. KUODYTĖ (LSF). Publika gal galėtų nereplikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Dalia, prašom dėstyti savo mintis ir nesiblaškyti.
D. KUODYTĖ (LSF). Svarstant komitete pirmąjį variantą buvo labai daug pastabų, išklausėm pareigūnų, kurie turėjo pretenzijų dėl išstatutinimo. Manau, kad po ilgų diskusijų įstatymas galėtų būti priimtas ir galėtų veikti, neturėtume jo daugiau stabdyti. Juo labiau Teisingumo ministerija ne vieną kartą yra užtikrinusi, kad ji yra pasirengusi įstatymą vykdyti. Man regis, čia turbūt turėtų būti vykdoma labai rimta parlamentinė kontrolė ir galbūt dar iki įstatymo priėmimo Teisingumo ministerija turėtų tikrai smulkiai paaiškinti, kaip jie tą įstatymą vykdys. Dar kartą pakartosiu: vargu ar kas nors galėtų suabejoti tokio įstatymo reikalingumu, todėl tikrai siūlyčiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega, į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Išties turime paradoksalią situaciją, kad įstatymas dabar jau po ilgų pastangų parengtas ir sukonstruotas taip, kad kompromisai yra sudėlioti ir šalys galėtų būti patenkintos. Šiuo atveju gaila, kad Teisingumo ministerija taip atkakliai gynė pradines pozicija ir todėl nuo praeito rudens iki dabar turime tą laikotarpį.
Tačiau yra viena didelė problema. Darbuotojai, kurie tiesiogiai atlieka tą darbą, nori sužinoti, kokia vis dėlto yra Vyriausybės nuomonė dėl to, ar šis įstatymas, jeigu mes jį priimtume, pradėtų galioti, ar tikrai biudžete yra pakankamai lėšų, kad jis pradėtų veikti. Todėl tikrai būtų reikalinga Vyriausybės išvada dėl to, nes lėšų tikrai pareikalaus. Mes žinome, kad dabar sudėtinga situacija, kad teismai nepriima sprendimų dėl to, kad būtų paleidžiami lygtinai, nes, viena vertus, dėl lėšų stokos nespėjama užtikrinti priežiūros žmonių, kuriems taikomas Probacijos įstatymas ir kuriuos lanko darbuotojai, kita vertus, darbuotojai patenka į keblią padėtį dėl menko finansavimo.
Štai kodėl dalis profesinių sąjungų vis dėlto siūlo, kad šį įstatymą būtų galima priimti, bet problema yra dėl jo įsigaliojimo. Todėl pirmiausia reikėtų galvoti, ar Vyriausybė negalėtų pateikti, tarkim, taip, kaip dabar siūlo komitetas, kad jis įsigalioja liepos 1 d., tik pusę metų, ar užtenka biudžete lėšų, kad po liepos 1 d. tikrai būtų galima užtikrinti sistemos funkcionavimą. Čia atviras klausimas Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei, taip pat dėl biudžeto projekto, ar tame projekte išties bus numatytos tos lėšos. Jeigu ne, tada logiškiau būtų nukelti šio įstatymo įsigaliojimą nuo kitų metų sausio 1 d.
Aš manau, kad Vyriausybės išvada priėmimui galėtų būti tikrai labai naudinga. Žinoma, jei nukelsime ilgam laikui, mes turėsime įtampą kalėjimuose, įtampą tų žmonių, kurie laukia sprendimų, ypač tų, kuriems jau gali būti pritaikomas lygtinis bausmės atlikimas namuose. Jie laukia sprendimų.
Kadangi kompromisas nuo liepos 1 d., manau, kad pirmiausia turėtume gauti tikrą atsakymą, kad biudžete yra tam lėšų, todėl Vyriausybės išvada būtų labai naudinga. O jeigu ne, jeigu lėšų tikrai nepakanka, o tuo tarpu, kaip žinote, dėl biudžeto klausimų daugiau negu atsakymų, tai tada, ko gero, būtų galima siūlyti datą dar pusei metų nukelti, kad nuo kitų metų sausio 1 d. būtų galima šį įstatymą įgyvendinti. Manau, kad tie argumentai yra pakankami.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl kviečiu J. Sabatauską. Yra nemažai pastabų ir pasiūlymų. Tik salėje aš nematau kai kurių siūlymų teikėjų, tai gal bus šiek tiek paprastesnis darbas.
Dar noriu pasakyti, kad papildomai gauta A. Dumbravos pastaba, arba konkretus siūlymas, susijęs su įsigaliojimo data, bet pasiūlymas pateiktas pavėluotai. Vadinasi, čia tik priėmimui.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau. 1 straipsnis, t. y. pirmasis skyrius „Bendrosios nuostatos“. 1 straipsnis. Yra kolegos R. Žemaitaičio siūlymai. Komitetas nepritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas dėl 1 straipsnio nepritarė, tačiau įvertinus kolegos R. Žemaitaičio alternatyvų projektą… Kaip sakiau, šitas projektas dabar yra sujungtas iš dviejų projektų, tiek Vyriausybės teikto, tiek kolegos R. Žemaitaičio, ir jame įvertinta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gaila, nėra kolegos, bet jis sutiko su komiteto išvada.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. 2 straipsnis. Irgi yra R. Žemaitaičio pasiūlymas dėl sąvokų. Gerbiamasis pranešėjau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto patobulintame variante tai atsispindi.
PIRMININKAS. Galim su tuo sutikti? Ačiū. Ir kolegos A. Dumbravos pasiūlymai. Gal jis pats malonėtų? Ar sutinkate? Tada nereikia diskutuoti. Seimo narių M. Varaškos ir V. Žiemelio siūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Irgi analogiškas. Šiuo atveju patobulintas yra tikslesnis.
PIRMININKAS. Suderinta? Gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš esmės idėjai pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada manykime, kad 2 straipsniui pastabų nėra. 3 straipsnis – „Probacijos įstatymų taikymas“. Siūlymų nėra. 4 straipsnis – „Probacijos tikslai ir principai“. Kolegos R. Žemaitaičio siūlymai, kuriems iš dalies komitetas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies. Patikslino atsižvelgęs į kolegos siūlymą.
PIRMININKAS. Galime sutikti? Čia jo yra ir dėl 1 dalies, ir dėl 2 dalies, taip pat pritarimas iš dalies. Sutinkame? Ačiū. 5 straipsnis – „Probaciją vykdančios institucijos“. Čia yra kelių Seimo narių, pirmiausia M. Varaškos ir V. Žiemelio, siūlymai. Ar kolega V. Žiemelis norėtų tarti žodį, ar sutinka su pagrindinio komiteto pozicija?
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, aš asmeniškai sutinku, tačiau nežinau, ką kiti kolegos mano. Mes komitete aptarėme ir atsižvelgdami į tai, kad buvo rastas kompromisas su Teisingumo ministerija, pritariame visam patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Tas palengvina…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš paaiškinsiu…
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi komitetas nusprendė išvis atsisakyti pirminio projekto II skyriaus, nebelieka dalykų, dėl kurių pateikti šie siūlymai. Kitaip sakant, iš esmės atsižvelgta į jų siūlymus ir visai atsisakyta II skyriaus.
PIRMININKAS. Klausimas tampa paprastesnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Taigi tada pritariame 5 straipsniui, kaip pateikė pagrindinis komitetas. Antrasis skyrius, 6 straipsnis. R. Žemaitaičio pastaba.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, visiems siūlymams dėl II skyriaus atsakymas toks pat – nepritarti, nes komitetas išvis atsisakė II skyriaus tiek dėl 5 straipsnio, tiek dėl 6, 7, 8 straipsnių.
PIRMININKAS. Kolegos, čia šiek tiek jau subendrinta, arba supaprastinta, bus mūsų veikla, bet aš vis dėlto noriu jūsų atsiklausti, ar galime iškart pritarti pagrindinio komiteto pozicijai dėl viso skyriaus? Galime? Ačiū. Pritarta.
III skyrius – „Socialinio tyrimo išvadų rengimas, rizikos vertinimas“. Dėl 8 straipsnio yra kolegų M. Varaškos ir V. Žiemelio siūlymai. Irgi pagal pagrindinį komitetą? Ar kolega V. Žiemelis…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies ir iš esmės atsižvelgta į tas idėjas, kurios buvo išsakytos kolegų V. Žiemelio ir M. Varaškos.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, vienas iš autorių sutinka. Taigi 8 straipsniui pritariame pagal pagrindinio komiteto redakciją. Dėl 9 straipsnio yra kolegos R. Žemaitaičio siūlymai. Gerbiamasis pranešėjau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs vardijat…
PIRMININKAS. 9 straipsnis – „Socialinio tyrimo išvados turinys“. Čia, matyt, teikia ankstesniam variantui…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, nepritarta kolegos R. Žemaitaičio siūlymui.
PIRMININKAS. Pritariame pagal pagrindinio komiteto siūlymą 9 straipsnio redakcijai? Ačiū.
10 straipsnis. Vėl keli kolegos R. Žemaitaičio siūlymai, jiems komitetas nepritarė arba pritarė iš dalies. Galime pritarti? Ačiū.
IV skyrius – „Probacijos vykdymo pagrindai, probuojamųjų teisinė padėtis, probuotojų teisės ir pareigos“. Kolegos R. Žemaitaičio siūlymai dėl skyriaus pavadinimo. Pagrindinis komitetas nepritaria.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nepritarė, nes kolegos siūlymas buvo dėl pagrindų. Jis norėjo juos nukelti į kitą skyrių, bet buvo apsispręsta, kad tai bus šiame skyriuje.
PIRMININKAS. Sutinkame su pagrindinio komiteto pozicija? Ačiū.
11 straipsnis. Pastabų nėra. 12 straipsnis. Pastabų nėra. Dėl 13 straipsnio vėl yra kolegos R. Žemaitaičio siūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat komiteto nuomonė – nepritarti. Iš esmės kolega sutiko, nes tas sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi tada 13 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją. 14 straipsnis – „Probuojamųjų bendrosios pareigos“. Kolegos, rimtas klausimas. Ačiū. 14 straipsnis. Pastabų nėra. 15 straipsnis. Vėl kolegos R. Žemaitaičio pasiūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat komitetas nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Sutinkame su pagrindinio komiteto išvada? Ačiū. 15 straipsnis aprobuotas. 16 straipsnis. Pastabų nėra.
V skyrius – „Probuojamojo priežiūros planavimas ir vykdymas“. 17 straipsnis. Pastabų nėra. 18 straipsnis. Nėra. Dėl 19 straipsnio yra kolegos R. Žemaitaičio siūlymai, jiems komitetas iš dalies pritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš dalies pritarė ir patikslino formuluotes.
PIRMININKAS. Galime su tuo sutikti? Taigi perredaguotas 19 straipsnis aprobuotas. 20 straipsnis. Vėl kolegos R. Žemaitaičio siūlymai. Gerbiamasis pranešėjau!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, bendru sutarimu nepritarta.
PIRMININKAS. 20 straipsnį aprobuojame pagal pagrindinio komiteto redakciją. 21 straipsnis – „Probuojamųjų elgesio kontrolė“. Čia kolegos V. P. Andriukaičio siūlymai. Ar nereikalaujate balsuoti? V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš nereikalauju, nes iš esmės mano siūlymams yra pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Inkorporuoti kitose vietose.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada 21 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją iš dalies atsižvelgiant į kolegų V. P. Andriukaičio ir R. Žemaitaičio siūlymus. 22 straipsnis. Kolegų M. Varaškos ir V. Žiemelio siūlymai, jiems pritarta iš dalies. Galime sutikti, kad 22 straipsnis pagal pagrindinį komitetą ir su kai kuriomis mano paminėtų Seimo narių pastabomis? 23 straipsnis be pastabų.
VI skyrius – „Intensyvioji probuojamojo priežiūra“. Dėl 24 straipsnio yra V. P. Andriukaičio siūlymas. Tas pats? Sutinkame. 24 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją. 25 straipsnis be pastabų. 26, 27, 28 straipsniai be pastabų.
VII skyrius – „Probacijos sąlygų keitimas, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinės pasekmės, probacijos vykdymo pabaiga“. Dėl 29 straipsnio yra V. P. Andriukaičio pastaba.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Buvo susiję su ankstesniais siūlymais.
PIRMININKAS. Su ankstesniais. Aišku. Vadinasi, 29 straipsnis pagal pagrindinį komitetą. Dėl 30 straipsnio pastabų nėra. Dėl 31 straipsnio vėl yra V. P. Andriukaičio. Irgi tas pats?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Irgi susijęs su ankstesniais.
PIRMININKAS. Tada sutinkame, kad 31 straipsnis pagal pagrindinio komiteto išvadą.
VIII skyrius, 32 straipsnis. V. P. Andriukaičio siūlymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat čia susiję dėl numeracijos keitimo.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi pagal pagrindinio komiteto redakciją. 33 straipsnis. V. P. Andriukaičio, M. Varaškos ir V. Žiemelio siūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Iš dalies. Sutinkame? Vadinasi, 33…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Koreguota formuluotė.
PIRMININKAS. 33 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją atsižvelgiant į kai kurias Seimo narių pasiūlymų nuostatas.
IX skyrius – „Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas“. 34 straipsnis. V. P. Andriukaičio siūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat jie analogiški dėl numeracijos keitimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada 34 straipsnis pagal pagrindinio komiteto redakciją. Dabar štai 35 straipsnis iš tikro dėl įsigaliojimo, bet gal šitai palikime priėmimo momentui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl įsigaliojimo pakoreguota, nes ankstesniame projekte buvo numatyta 2011 m., kolegos siūlė 2012 m. sausio 1 d., o komitetas vis dėlto siūlo palikti laiko įgyvendinti įstatymo projektą, t. y. 2012 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis pranešėjau, kai kurie kolegos mano, kad ir šito laiko neužtenka. Aš siūlau…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia jau kitas klausimas. Kai prieisime priėmimo stadiją…
PIRMININKAS. Gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet dabar šiam jų siūlymui… Jų siūlymas logiškas, nes terminas baigėsi. Komitetas atitinkamai pakoregavo numatydamas pusę metų daugiau laiko.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Viskas. Dabar lieka dar vienas momentas. V. P. Andriukaitis savo kalboje pasiūlė prašyti Vyriausybės išvados kaip tik dėl datos ir Vyriausybės galimybių įgyvendinti šitą įstatymą. Gal kolega premjeras galėtų iškart pasakyti? Prašom. Minutėlę! A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, viskam yra pasirengta, komitetas yra suderinęs su Vyriausybe visus įgyvendinimo reikalus, todėl nemanau, kad dar formaliai reikėtų klausti Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ar V. P. Andriukaitis nereikalauja? Gerai. Norite žodį tarti. Prašom. Per šoninį mikrofoną. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kai projektas buvo pateiktas, jo įsigaliojimas 2011 m. jau buvo numatytas prieš metus. Dabar komitetas pakoregavo, atsižvelgdamas ir į mūsų pasiūlymus, ir pats nustatė datą, kad šių metų liepos 1 d. Tai reikia paklausti, kaip yra su biudžeto projektu. Ar yra numatyti tie pinigai šių metų biudžeto projekte, nes mes negalime gauti atsakymo? Kolega A. Kubilius turėtų dabar mums pateikti atsakymą, kaip yra, nes jis nebuvo įtrauktas į šių metų biudžeto planus.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Biudžetą mes gausime kitą savaitę ir, matyt, viskas bus aišku. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Minutėlę. Kolega L. Sabutis gal kai ką patikslins. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš maniau, kad ir pranešėjas turbūt taip pat mano, kaip mūsų komitete buvo svarstoma. Tokiu atveju, kai yra tik reorganizuojama tarnyba, o ne steigiama nauja, vadinasi, iš tų pačių ministerijai skirtų lėšų. Įstaigos prie departamentų, tos tarnybos savaime per tą pusę metų reikalus išspręs, kiek tai yra susiję su biudžetu. Šiaip visi kiti pareiginiai dalykai – taigi visas pusmetis, pakanka.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dabar dar pagrindinis pranešėjas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad tarnybos ne reorganizuojamos, o keičiamas tik jų pavadinimas. Šiuo atveju didelių lėšų nereikia, kad pakeistų pavadinimą, o visa kita lieka tas pats. Šiaip pagal koncepciją, kuri buvo patvirtinta 2007 metais, nuo to laiko, lyginant su ankstesniais metais, ir 40 % finansavimas yra padidėjęs, ir numatyti kiti dalykai, kurie pamažu įgyvendinami.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų po svarstymo. R. Žemaitaitis. Nematau. Minutėlę. L. Sabutis, ko gero, nori kalbėti. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ne, aš galiu iš esmės ir nekalbėti, turbūt prieš nėra. Šiame projekte pažangu tai, kad net tie asmenys, kurie vykdys nuteistųjų priežiūrą, taip pat tie pareigūnai bus prižiūrimi. Labai daug išvardyta 32 straipsnyje, kas norite, galite pažiūrėti. Taigi pritariu ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar V. P. Andriukaitis kalbės? Prašau. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, noriu kalbėti, kolegos.
PIRMININKAS. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dabar žiūrėkite, kodėl aš keliu šį klausimą. Pirmajame biudžeto projekte, kai buvo pateikta, mes dar nežinojome, kad Vyriausybė priėmė sprendimą 4 % sumažinti atskirų ministerijų asignavimus. Aš noriu klausti. Dabar antrojo projekto kontekste mes dar nematome jokio aiškumo. Čia yra numatomos papildomos priemonės, kurių reikia, kad (…) įstatymas pradėtų veikti. Juk ir taip 4 % Vidaus reikalų ministerijos biudžetas yra sumažintas.
Dabar leiskite man pasakyti, koks čia yra aiškumas dėl pinigų, aš klausiu L. Sabučio ir kitų, koks aiškumas? Na, jokio aiškumo nėra. Todėl išties turime gauti aiškų atsakymą, ar projektui įgyvendinti nuo liepos 1 d. yra nors kiek numatyta papildomų asignavimų žinant, kad 4 % asignavimai apskritai yra nupjauti, sumažinti. Sakau, vien dėl to turiu susilaikyti, nes aš tikrai logiškai prašau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Tikėsimės, kad Vyriausybė referuos kartu su biudžetu. Dabar prašom pasiruošti balsuoti, ar pritariame po svarstymo su tomis pastabomis, kurios buvo pagrindinio komiteto aprobuotos ir čia, Seime, dabar taip pat aprobuotos. Prašom balsuoti. Ar pritariame po svarstymo Probacijos įstatymo projektui, prašom balsuoti.
Balsavo 71: už – 69 ir 2 Seimo nariai susilaikė. Pritarta po svarstymo.
Kviečiu į tribūną vėl pagrindinį pranešėją. (Šurmulys salėje) Kolegos, tylos! Baudžiamojo kodekso pataisos, arba projektas Nr. XIP-1893. Čia irgi yra kai kurių pastabų. Kiek suprantu, gerbiamasis pranešėjau, jūs su teikėjais esate sutaręs, kad yra inkorporuota.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų taip. Kadangi, kaip aš minėjau, gerbiamojo R. Žemaitaičio buvo alternatyvus projektas, jis yra sujungtas su Vyriausybės projektu, ir dabar jums pateikta bendra išvada, parengtas patobulintas įstatymo variantas.
PIRMININKAS. Aš vis dėlto noriu paklausti. Kadangi paties R. Žemaitaičio nėra, tai atsakymas aiškus. Ar V. P. Andriukaitis reikalauja? Nereikalauja. Kolega R. Žemaitaitis vėl, V. P. Andriukaitis nesiūlo. V. P. Andriukaitis. Ir kolegos B. Paužos siūlymas dėl datos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai susiję su pirminiu projektu.
PIRMININKAS. Čia liepos 1 d. jau yra įrašyta. Jūs pritarėte iš dalies paskutiniam straipsniui?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes visus straipsnius, galima sakyti, perėjome. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau. Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, registracijos Nr. XIP-1894. Irgi, kaip ir kitais atvejais, antrasis variantas. Gerbiamasis pranešėjau, čia, man atrodo, irgi ta pati situacija, kai kurios tų pačių Seimo narių pataisos. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, iš tikrųjų, kaip aš minėjau, Seimo narių pataisos, į kurias atsižvelgta arba iš dalies, arba visiškai pritarta joms, tai kolegų M. Varaškos ir V. Žiemelio. Taip pat, kaip minėjau, dėl kolegos R. Žemaitaičio, kadangi buvo alternatyvus projektas ir jis yra sujungtas su Vyriausybės projektu, tai atsižvelgta į pagrindines idėjas ir principus. Faktiškai dar atsižvelgta į mano siūlymus, kurie išaiškėjo svarstant, kad reikia parengti, ir komitetas pritarė bendru sutarimu, kaip aš prieš tai minėjau, patobulintam įstatymo projektui, nustatant bendrą įsigaliojimo datą, kaip ir viso paketo, liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi iš tikro, matau, atsižvelgta iš dalies ir į kolegos V. P. Andriukaičio ir į kai kurių kitų Seimo narių siūlymus, ar galime pritarti projektui, pagrindinio komiteto suredaguotam projektui, atsižvelgdami į kai kurias Seimo narių pastabas? Galime pritarti? Nereikia balsuoti? Klausimas išspręstas.
Toliau. Bausmių vykdymo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai. Projekto registracijos Nr. XIP-1895(2). Čia irgi, matyt, ta pati technologija, gerbiamasis pranešėjau. Tarkite porą žodžių.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, atsižvelgta į kai kuriuos siūlymus. O į tuos, kuriems nepritarta… kadangi tai susiję su pagrindiniu įstatymo projektu, mes negalime numatyti Bausmių vykdymo kodekse tokių dalykų, kurių nebėra Probacijos įstatyme. Arba atvirkščiai, išliko Probacijos įstatyme, todėl turi likti ir čia. Taigi įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgus į daugelio kolegų siūlymus, į pagrindines idėjas, patobulinus, sujungus du įstatymų projektus, kaip aš minėjau, alternatyvųjį ir Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ir įsigaliojimo data.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nustatant tokią pačią įsigaliojimo datą.
PIRMININKAS. Liepos 1 d. Gerbiamieji kolegos, tas pats klausimas. Pagrindinis komitetas į kai kuriuos Seimo narių siūlymus atsižvelgė, patikslino įsigaliojimo datą. Ar galime aprobuoti tokį projektą, pagrindinio komiteto parengtą projektą, su kai kuriomis Seimo narių pastabomis? Galime pritarti? Ačiū. Ir šitas klausimas išspręstas.
Ir Tarnybos kalėjimų departamente statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1896(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi tai susiję su pagrindiniu įstatymo projektu, atsižvelgęs į kolegų siūlymus, taip pat įvertinęs jo sąsajas su pagrindiniu įstatymo projektu bei Bausmių vykdymo kodeksu, BPK ir BK, komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra trumputis, bet atsižvelgta į kai kurias Seimo narių pastabas, konkrečiai B. Paužos, M. Varaškos ir V. Žiemelio. Ar galime pritarti šiam projektui su kai kuriais Seimo narių pataisymais? Pritariame.
Tada lieka paskutinis klausimas, kurį pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Gal dviem žodžiais, gerbiamasis pranešėjau, motyvuokite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi nutarta nevykdyti pataisos dėl inspekcijų reorganizacijos, o tiktai keisti pavadinimą, kadangi pirminiame įstatymo projekte buvo siūloma sujungti, padaryti vieną tarnybą ir atitinkamai statutiniai valstybės tarnautojai pataisos inspekcijų pareigūnai būtų tapę tik valstybės tarnautojais, atsisakyta šios idėjos. Todėl pasiūlyta atmesti Valstybės tarnybos… departamento įstatymo pakeitimo įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu atmesti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Padarėme didelį darbą. Dabar aš norėčiau pakviesti Seimo Pirmininkę.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūsų klausimai. Pradedame nuo rezervinių, kuriuose kalbama apie mūsų pačių organizacinius reikalus, o po to darbotvarkė.
18.22 val.
Pagal mano leistrus dabar turėtų būti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-3921. Pateikimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, į mane kreipėsi būtent Liberalų centro sąjungos frakcijos seniūnė. Pagal frakcijų atstovavimo normas Liberalų centro sąjungos frakcijai priklauso viena Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos vieta, jinai buvo neužimta, todėl jie į šią komisiją pasiūlė Seimo narį A. Burbą.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą.
I. DEGUTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Ačiū.
Tada priėmimo stadija. Pirmininke, gal truputį prisėskite čia kur nors arčiau?
1 straipsnis. Galime pritarti. Čia padidinamas komisijos narių skaičius. Ir 2 straipsnis: konkreti Seimo nario pavardė – A. Burba. Žodžiu, ne dešimt, o vienuolika Seimo narių šioje komisijoje. Galime šiam straipsniui pritarti?
Ar kas nors nori kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Niekas nenori kalbėti.
Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo“, prašome balsuoti už šį projektą. (Dabar dėl operatyvinės veiklos.)
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 66 Seimo nariai: visi balsavo už. Nutarimas priimtas. Ačiū.
18.23 val.
Dabar, gerbiamoji Pirmininke, Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-3966. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Krikščionių partijos frakcija prašo iš Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudėties išbraukti frakcijos narį A. Sacharuką, o Mišrios Seimo narių grupės seniūnė A. Zuokienė pagal Seniūnų sueigos patvirtintas kvotas, Mišri Seimo narių grupė į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos narius deleguoja K. Ramelį.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime!“) Pirmininkė, kiek suprantu, siūlo ypatingą skubą. Niekas neprieštarauja? (Balsai salėje: „Ne!“) Ačiū.
Tada imamės priėmimo stadijos. 1 straipsnis – yra kaip tik siūlymas išbraukti kolegą A. Sacharuką ir įrašyti kitą kolegą K. Ramelį, o 2 straipsnis – kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Niekas neturi pastabų? Ačiū.
Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo projekto? Niekas.
Tada prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar priimame Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo“. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 64 ir susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
Kolegos, aš dar turiu pasitikslinti, yra Teisės departamento redakcinė pastaba, aš manau, kad ją mūsų redaktoriai įmontuos į galutinį nutarimo tekstą.
18.26 val.
Gerbiamoji Pirmininke, dabar nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3967. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Yra Krikščionių partijos frakcijos seniūno V. Žiemelio man adresuotas pareiškimas. Vadovaujantis Seniūnų sueigos nustatytų Seimo komisijų pirmininkų ir pavaduotojų proporcinių kvotų paskirstymu frakcijoms, Krikščionių partijos frakcijai priklauso viena Seimo komisijų pirmininko kvota. Atsižvelgdama į tai, Krikščionių partijos frakcija prašo perduoti jai Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko kvotą. Susirinkusi Antikorupcijos komisija perrinko pirmininku būtent šios frakcijos narį L. Kernagį. Kadangi buvęs komisijos pirmininkas, tiksliau sakant, dar esamas komisijos pirmininkas K. Komskis apskundė tokį Antikorupcijos komisijos sprendimą Etikos ir procedūrų komisijai, Etikos ir procedūrų komisija svarstė šį klausimą ir nusprendė, kad Seimo Seniūnų sueigai 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 3 pateikus siūlymą Antikorupcijos komisijos pirmininku tvirtinti Krikščionių partijos frakcijos atstovą, Antikorupcijos komisijos sprendimas komisijos pirmininku perrinkti komisijos L. Kernagį, priklausantį Krikščionių partijos frakcijai, yra teisėtas, pritarta bendru sutarimu. Taigi, remdamasi išdėstytais faktais, aš ir teikiu šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti?
Atsiprašome, vis dėlto yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ž. Šilgalis. Nematau. A. Mazuronis. Taip pat nėra.
Taigi balsuojam. Gerai. Kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas toks: iš pradžių, ar pritariame po pateikimo. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Šios procedūros pereitos.
Užsiregistravo 63, balsavo 62 Seimo nariai: už – 58 ir susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar sutinkame? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? Ačiū.
Tada pereiname prie priėmimo stadijos. Nutarimą sudaro du straipsniai. 1 straipsnis. Kaip tik išbraukti K. Komskį, įrašyti L. Kernagį. Sutinkam? 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? (Balsai salėje) Kolega E. Klumbys? Kodėl nepaspaudžia mygtuko? (Balsai salėje) Minutėlę! Prašom. Kolega E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Ką jame rašo? Pirmiausia rašo, kad 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu rinkti „Tvarkos ir teisingumo“ atstovą. Paskui yra pripažįstama tai, ką padarė Etikos ir procedūrų komisija, lapkričio 30 d., t. y. ne lapkričio 30 dieną…
PIRMININKAS. Tai kas ir kada atsitiko?
E. KLUMBYS (TTF). Yra tai, kad tas sprendimas iš principo yra neteisėtas ir jam negalime pritarti.
I. DEGUTIENĖ. Kad jūs netiesą sakote, aš ką tik perskaičiau.
PIRMININKAS. Supratom. Minutėlę! Kolegė…
I. DEGUTIENĖ. Kaip tik parašyta: „Yra teisėtas sprendimas gruodžio 6 d.“, ką jūs dabar cituojate.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, čia kolega E. Klumbys sakė savo nuomonę, o ne komisijos. Kolegė A. Stancikienė.
I. DEGUTIENĖ. Tai negalima. Jisai sakė, kad cituoja Etikos ir procedūrų komisijos nuomonę. Tai netiesa.
PIRMININKAS. Kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš nesiruošiau kalbėti, bet išgirdusi, ką sako prieš tai kalbėjęs kolega, norėjau pritarti Seimo Pirmininkei ir pasakyti, kad būtent 2 punktas Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo yra tai, ką ir sakė Seimo Pirmininkė, kad sprendimas perrinkti L. Kernagį yra teisėtas. Tai siūlau negaišti laiko ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti, ir balsuojame, ar priimame nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 1 straipsnio pakeitimo“? Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Registravosi 65 Seimo nariai, balsavo 63: už – 59, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. Sveikiname kolegą L. Kernagį. (Plojimai) Ačiū.
18.32 val.
Ir, gerbiamoji Pirmininke, dar vienas projektas, kurį jūs teikiate. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 6 straipsnio papildymo“ projektas Nr. XIP-3968. Pateikimo stadija. Tik, gerbiamoji Pirmininke, aš noriu pasakyti vieną svarbų dalyką. Kolegos, artėja jubiliejus, bus keturi tūkstantasis registruotas šios kadencijos teisės akto projektas. Ruoškimės šventei. Prašom, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vėl pagal 2011 m. gruodžio 6 d. Seniūnų sueigos patvirtintas kvotas Mišri Seimo narių grupė į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojus deleguoja Ž. Šilgalį, o į Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojus – A. Zuokienę. Tačiau yra tik Biudžeto ir finansų komiteto protokolas, kuriuo nutarta, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju išrinkti Seimo narį Ž. Šilgalį. Tai padaryta bendru sutarimu. Todėl ir teikiu šį Seimo nutarimą prašydama patvirtinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju Seimo narį Ž. Šilgalį.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Pradedam priėmimo procedūrą. 1 straipsnis. Kaip tik ir yra papildomas 2 dalimi apie Ž. Šilgalį. Ir 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Nėra.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 6 straipsnio papildymo“? Balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 63, balsavo 62: už – 60, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
18.35 val.
Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke, dabar siūlau kitos savaitės darbotvarkę. Kolegos, dėmesio! Ypač svarbus klausimas. Kaip dirbsime, galimas daiktas, paskutinę darbo savaitę. Bet tik – galimas daiktas. Prašom, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jums yra teikiama kitos savaitės darbotvarkė. Turint omenyje, kad pagal Konstituciją paskutinis posėdis turėtų būti gruodžio 23 d., t. y. penktadienį, ir pagal optimistines prognozes po šiandien įvykusios Seniūnų sueigos aš drįsau rašyti tą penktadienį, gruodžio 23 d., ne tik darbotvarkę, bet ir pabaigoje sakinį „himnas“, tiksliau, žodį. Kaip sakoma, tai priklausys ne nuo manęs, bet nuo mūsų visų. Aš tikrai turiu labai gerų ketinimų ir noriu pabaigti laiku mūsų sesiją, bet visa tai priklausys nuo to, kaip mes darniai ir sutelktai dirbsime.
Taigi 20 dienos, antradienio, plenarinių posėdžių darbotvarkė. Na, šiandien, kaip tik buvo pertrauka iki kito posėdžio Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo. Reikėjo įrašyti į darbotvarkę. Tačiau kitur mes šiandien padirbėjome sparčiai ir jau priėmėm būtent Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų 56 straipsnio pakeitimo įstatymus. Taigi iš projekto šitie iškrenta. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad gruodžio 20 d. mes patys nusistatėme datą balsuodami po antrojo 2012 metų biudžeto svarstymo, – taigi bus Valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymo priėmimas ir „Sodros“ bei Sveikatos draudimo fondo biudžetų įstatymų svarstymai. Kadangi rytoj, kiek žinau, Biudžeto ir finansų komitetas svarstys vadinamuosius biudžetinius įstatymus arba vadinamuosius prabangos įstatymus, kadangi jau yra Vyriausybės išvada, tai gruodžio 20 d. rytiniame plenariniame posėdyje iki biudžeto projekto priėmimo bus dar pateikti ir tie įstatymų projektai su Vyriausybės išvada ir komitete apsvarstyti. Toliau bus priėmimas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo, nes yra surinkti 53 Seimo narių parašai ir reikia įtraukti į darbotvarkę. Kiti įstatymų projektai yra apsvarstyti ir įtraukiami į darbotvarkę tie, kurių įgyvendinimas yra būtent nuo kitų metų sausio 1 d.
Toliau aš neturėčiau čia pristatyti dar vieno posėdžio, t. y. nenumatyto plenarinio posėdžio, tiesiog jus informuoju, kad toks bus, tai bus trečiadienį nuo 15 val., yra preliminari darbotvarkė, kurią aš teiksiu valdybai ir, tikiuosi, bus patvirtinta.
Toliau mūsų gruodžio 22 d. plenarinis posėdis, tai jau yra „Sodros“ biudžeto priėmimas, Sveikatos draudimo biudžeto priėmimas. Nemažai teisės aktų, kurie iš tiesų susiję su naryste Europos Sąjungoje, ir mums gresia baudos, tai tų įstatymų priėmimas. Vieną įstatymą šiandien sėkmingai priėmėm, jį išbraukėm iš darbotvarkės, tai Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas. Ką tik mes po svarstymo pritarėme Probacijos įstatymui ir visiems lydintiesiems, tai yra numatytas 22 d. tų įstatymų priėmimas.
Toliau – kiti teisės aktai, susiję su naryste Europos Sąjungoje. Svarbus yra Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas, jo įsigaliojimas nuo sausio 1 d. ir nemažai lydinčiųjų. Jie nėra labai ilgi, aš manau, kad mes juos sparčiai apsvarstysime.
Toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su lydinčiaisiais ir kiti įstatymų projektai, kurių įsigaliojimas yra sausio 1 d. Ir gruodžio 23 d., paskutinė diena, preliminariai pabrėžiu, priklausomai nuo to, kaip mes dirbsime. Nuo 10 val. ryto iki pat posėdžio pabaigos, kuri yra numatyta 18.00 val., – vien tik įstatymų priėmimai. Jeigu mes kitą savaitę susitvarkome su tokios apimties mūsų darbų programa, tuomet nereikės pratęsti mūsų sesijos, kaip buvo ketinta, ir daryti posėdžius gruodžio 27 ir 29 dienomis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Net 6 Seimo nariai jus nori paklausti. Pirmasis – E. Klumbys. Prašom, kolega.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, prieš dvi savaites, man atrodo, aš tiksliai nepamenu, 7 Seimo nariai signatarai ir vienas Seimo narys, buvęs pirmosios Vyriausybės ministras užregistravo nutarimo projektą dėl Palestinos valstybės pripažinimo. Man buvo pasakyta, kad buvo toks įsipareigojimas Seniūnų sueigoje, kad paskutinę savaitę prieš Kalėdas šitas nutarimo projektas bus pateiktas Seimui. Sakykite, kada jis bus pateiktas svarstyti?
I. DEGUTIENĖ. Jeigu rasime laiko, tai tada įrašysime, bet aš nemanau, kad tai yra degantis reikalas, galime ir pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Rinkite.
PIRMININKAS. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega Žiemeli, aš noriu tiesiog priminti, kas šiandien vyko Seniūnų sueigoje. Iš vienos pusės, jūs visi mane spaudžiate: įrašyk dar į darbotvarkę tokį klausimą, pageidavimų koncertas yra labai platus, jeigu aš viską įvykdau. Tai jūs tarpusavyje ir susitarkite čia, būtent Seime, ar mes dirbame dar gruodžio 27 ir 29 d. Bet šiandien rytą Seniūnų sueigoje visi išreiškėte poziciją, kad pageidaujate baigti pagal Konstituciją gruodžio 23 d. Aš jūsų šiandienos ryto pageidavimą pabandžiau išdėstyti, dirbau vėl iš naujo prie kitos savaitės programos ir tą šiandien pateikiau. Jeigu jūsų nuomonė yra kitokia ir jūs norite dar krūvos, vienas vieno prašote, kitas kito prašote ir visa tai yra labai svarbu, gerai, tvarka, aš su viskuo sutinku, įraukiame į darbotvarkę, pratęsiame sesiją ir dirbame iki Naujųjų metų. Pasirinkimo laisvė.
PIRMININKAS. Perspektyva labai įdomi. V. Kurpuvesas. Prašom, kolega.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prašė ir Seniūnų sueiga buvo įtraukusi vieną įstatymo projektą, tai yra Seimo rinkimų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3799. Tačiau dėl „Snoro“ visų problemų darbotvarkė buvo pakeista ir Seniūnų sueigos šis sprendimas liko neįgyvendintas. Tai aš norėčiau paklausti, gal būtų galimybė skirti 15 minučių kitą savaitę ir sudaryti galimybę pateikti tą įstatymo projektą, kad mes pavasario sesijoje, pačioje ankstyvoje stadijoje galėtume priimti tą įstatymą?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, atsakyčiau lygiai taip pat, kaip atsakiau kolegai E. Klumbiui. Kai aš pažiūrėjau, kad to įstatymo įgyvendinimas yra kitų metų liepos 1 d., niekaip nesuprantu, kodėl būtent dabar reikia padaryti jo pateikimą, kad ir 15 minučių. Pažiūrėkite, kiek šiuo metu salėje yra žmonių. Kaip kitą savaitę, kada daug įstatymų priėmimų, gali prognozuoti, kiek bus salėje žmonių? Ar 10 minučių… Visada man visi argumentuoja: oi, čia greitai, 5 minutės, oi, čia 3 minutės. Dar kartą sakau, kolegos, aš nieko prieš ir aną projektą ir šitą projektą – viską galiu įtraukti, bet tada šiandien susitariame, pratęsiame sesiją, braukiame tą 23 d. himną, pratęsiame 27 d. ir 29 d., absoliučiai visi norai bus įvykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Sąlyga aiški. A. Sysas. Nėra. V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamoji kolege, aš tai nieko prieš dirbti tiek, kiek reikia. Palyginti su tuo, kiek mes turime išspręsti sunkių ir sudėtingų socialinių klausimų, aš manau, kad daugelis darbotvarkės klausimų čia gali būti susikoncentravę tik viena kryptimi: į biudžetą, į Socialinio draudimo fondą, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir visus mokesčius, kurie su tuo susiję. Štai kodėl aš ir noriu jūsų paklausti, šiaip gal būtų logiška palikti kažkokią antradienio grafą, kad, tarkime, būtų… Nes, aš žiūriu, dėl kitų yra tokios grafos, dėl galimų įstatymų, o štai dėl šitų kertinių įstatymų, dėl kurių šiandien, nežinau, kaip čia valdančioji koalicija susitarė, mums tai yra paslaptis, bet dėl tų, kad ten būtų grafa, kada kokie įstatymai būtų svarstomi. Čia reikalinga ir tam tikra logika, tarkim, vieni įstatymai eitų pirmiau, kiti vėliau, nes yra labai jautrių klausimų, dėl kurių Seimas turėtų apsispręsti. Tai gal buvo tikslinga numatyti kokią grafą ar langelį, kad štai išties tie prabangos ar kaip jie vadinami mokesčiai yra prieš sprendimą dėl privačių fondų…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …pinigų pervedimo ar po, nes tai yra labai svarbūs klausimai?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš ką tik sakiau, palikta būtent 20 d. nuo 12.00 val., ir sakiau, kadangi mes šiandien priėmėme, tai rytoj Biudžeto ir finansų komitetas svarsto ir šitoje vietoje bus šitie įstatymai. Aš apie tai kalbėjau pristatydama. Pristatydama tai jau pasakiau.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs pasakėte, 23 d. bus vieni priėmimai. Čia 47 kuklūs Seimo nariai užregistravo Konstitucijos pataisos pateikimą, jums primename. Tai gal bus ir dar vienas pateikimas, nes turėtų pagal Statutą taip būti? Arba aš, žioplys, nepastebėjau.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, išmokime skaityti. Kada yra Konstitucijos 38 straipsnio pateikimas? 21 d.
PIRMININKAS. Kolega R. J. Dagys dėkoja. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, šiandien iš tikrųjų Seimas pademonstravo, kad gali greitai ir konstruktyviai dirbti. Dar vienas europinis įstatymo projektas yra Vyriausybei grąžintas – Nelegalaus darbo draudimo. Jeigu Vyriausybė spėtų pateikti, ar būtų sudaryta galimybė pateikti?
I. DEGUTIENĖ. Kada jo įsigaliojimas? Ar galite man pasakyti?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Įsigaliojimas buvo numatytas nuo Naujųjų metų, bet, be abejo, dabar tobulindami naują datą rašome.
I. DEGUTIENĖ. Tada nelabai matau reikalo jį į projektą traukti. Kitas dalykas, aš dar kartą noriu paprašyti ministro ir kitų ministrų. Jeigu turite savo darbų programoje, tai nereikia laukti paskutinės gruodžio savaitės ir tada teikti įstatymų projektus, o po to reikalauti iš Seimo, kad nedelsiant juos priimtų. Visi planuojame darbą, lygiai taip pat planuoja Seimas, lygiai taip pat turi planuoti visos ministerijos. Aš tikrai pažadėti negaliu.
PIRMININKAS. V. Žiemelis. Prašom, kolega.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš suprantu, kad mes sutarėme neteikti daugiau projektų, bet dėl šito projekto jau buvo susitarta. Antra vertus, pasirašė 7 signatarai, ir aš pasiruošęs dirbti ir ilgiau, tegu mes liekame 7 pasirašę ir galime nutarimo projektą priimti. Neateikite jūs, prašau, bet tai yra svarbu.
Mes prisimename 1990–1991 m., kaip buvo sunku Lietuvai, kol mūsų nepripažino kitos valstybės. Ir Islandija mums buvo kaip gurkšnis gryno oro. Dabar lygiai tą patį Islandija padaro šios valstybės atžvilgiu, o mes nenorime sekti jos pavyzdžiu. Nelyginkime šitų projektų su kitais, be kurių mes galime šimtą metų gyventi. Galiu vardinti vieną po kito, tą pačią A. Kubiliaus Vyriausybės reformą, kuri visiškai nereikalinga ir valdymą kaip tik sugadino.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš būčiau aštunta, kuri kartu su jumis čia, salėje, sėdėčiau, ir dar, žinau, Č. Juršėnas sutinka dirbti, dar daugiau. Bet Seniūnų sueigoje jūs pats girdėjote situaciją, ir buvau paprašyta visų, kad dar kartą peržiūrėčiau klausimus, kuriuos išbraukyčiau iš darbotvarkės. Aš tą sėkmingai padariau, o dabar vėl esu barama, kad neteisingai pasielgiau. Suprantu, kad man labai sunku įtikti, kad būtų patenkinti visų kolegų norai. Dar kartą tada prašau: frakcijos, susitarkite tarpusavyje. Kai susitarsite, aš viską įvykdysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Taigi kitos savaitės, kaip sakiau, galbūt paskutinės darbo savaitės šią rudens sesiją, darbotvarkės patvirtintos.
Kolegos, dėmesio! Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Dabar yra kapitalinis kompleksinis klausimas, susijęs su Civiliniu kodeksu, Civilinio proceso kodeksu ir dar kai kurių įstatymų pakeitimu. Svarstymo stadija. Pranešėjas – vėl J. Sabatauskas. Kolegos, tylos! Gerbiamasis premjere, gal galite padaryti tvarką aplink save? Ačiū.
18.50 val.
Civilinio kodekso 4.170, 4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.214, 4.216, 4.219, 4.221, 4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-720(2), Civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-721(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-722(2), Teismų įstatymo 14, 15, 34, 103 straipsnių pakeitimo ir 16, 17, 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-723(2), Turto arešto aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-724(2), Prekybinės laivybos įstatymo 78, 79, 80, 81, 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-725(2), Notariato įstatymo 26, 43, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-726(2), Mokesčių administravimo įstatymo 103, 106 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-727(2), Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-728, Įmonių bankroto įstatymo 2, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-729(2), Hipotekos registro steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-730(2) (svarstymas)
Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia Civilinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo, papildymo projektas Nr. XIP-720(2). Atkreipiu dėmesį, nuo kada mes jį nagrinėjame. Pirma tas pagrindinis, o po to, gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėsite ar apie visus, ar apie kiekvieną?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, apie visus.
PIRMININKAS. Apie visus, gerai. Tada aš turiu įvardyti likusius projektus. Civilinio proceso kodekso projektas Nr. XIP-721(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIP-722(2), Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-723(2), Turto arešto aktų registro įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-724(2), Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-725(2), Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-726(2), Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-727(2), Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-728, Įmonių bankroto įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-729(2) ir Hipotekos registro steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-730(2). Dar sykį kartoju, kad visų projektų antrieji variantai.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, įmanomai trumpai svarstymų esmę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiais įstatymų projektais yra keičiama… kalbama apie priverstinę hipoteką, taip pat apie išieškojimo tvarką, kai taikoma priverstinė hipoteka. Šiuo atveju reiks kreiptis į notarą. Taip pat atitinkamai lydinčiaisiais įstatymais atsižvelgiama į pakeitimus. Noriu pasakyti, kad vieną įstatymo projektą, tai yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, siūloma atmesti, kadangi tuo pačiu metu buvo dar kiti atitinkami įstatymų projektai, ir dar 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcija, ir šiuo įstatymo projektu siūloma nuostata teisės norma buvo jau inkorporuota į naujos redakcijos Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir jau galioja. Taigi įstatymo projekto tikslai yra pasiekti, todėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą siūloma atmesti, o kitų po daugelio mėnesių svarstymų klausymų metu vėlgi… nes, kaip matote, nemažai įstatymų projektų buvo suderintos pozicijos ir, nesant nė vieno Seimo nario siūlymo, pritarta po svarstymo patobulintiems įstatymų projektų variantams. Siūloma pritarti Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Nematau vieno kalbėtojo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Minutėlę, vienas projektas turi būti atmestas. Aš klausimą formuluoju taip: ar pritariame visiems projektams, apie kuriuos referavo kolega J. Sabatauskas, išskyrus projektą Nr. XIP-728? Pritariame. Ačiū.
Dabar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-728. Pagrindinis komitetas, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, siūlo atmesti. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Kompleksinis klausimas. Dabar 2-10 klausimas – BPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1821(2), svarstymo stadija. Pranešėjas – K. Ramelis. Prašom į tribūną. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.
Mielieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo, kad tam paketui, kuriam mes pritarėme po svarstymo, išskyrus vieną projektą, kuris atmestas, būtų ypatinga skuba. Taip sakant, mes palengvintume sau gyvenimą kitomis dienomis. Visam paketui. Ar sutinkame? Nereikia balsuoti? Ačiū. (Balsai salėje)
18.57 val.
Civilinio kodekso 4.170, 4.171, 4.172, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.196, 4.197, 4.199, 4.201, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.214, 4.216, 4.219, 4.221, 4.223, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4.1921, 4.1941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-720(2) (priėmimas)
Aš labai atsiprašau kolegos K. Ramelio. Yra vienas racionalizacinis pasiūlymas. Kadangi sutarėme dėl ypatingos skubos, tai mes galime dar palengvinti sau kitos savaitės gyvenimą – mes galėtume pastraipsniui priimti pagrindinio ir kitų įstatymų straipsnius. Minutėlę, aš turiu atsiklausti, ar visiems straipsniams, ar aš turiu vardyti straipsnius? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Neiškentėsite? (Balsai salėje) Gerai, ačiū. Tik pranešu, kad iš viso yra 54 straipsniai ir kad siūloma įsigaliojimą įtvirtinti nuo liepos 1 d. Taigi pastraipsniui priimta. Balsuoti mes dabar negalime, kadangi nėra salėje 71 Seimo nario. Su šituo susitvarkėme.
18.58 val.
Civilinio proceso kodeksas. Nėra reikalaujančių balsuoti pastraipsniui? 33 straipsniai. 34 straipsnis – įsigaliojimas irgi liepos 1 d. Klausimas išspręstas.
18.58 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio… Iš viso čia tik du straipsniai. Galime pastraipsniui priimti? Priimta.
18.59 val.
Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo negaliojančiais kai kurių straipsnių įstatymo projektas. Čia yra 8 straipsniai. Įsigaliojimas taip pat nuo liepos 1 d. Ar laikome, kad priimta pastraipsniui? Niekas neprieštarauja? Ačiū už supratimą.
18.59 val.
Turto arešto aktų registrų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra vienas straipsnis, kuris reiškia, jog yra nauja turto arešto aktų registro įstatymo redakcija, o 2 straipsnis yra dėl įstatymo taikymo ir įsigaliojimo. Priimta pastraipsniui? Ačiū.
19.00 val.
Prekybinės laivybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šeši straipsniai. Vėlgi pabrėžiu, kad tvarkingai sudėliotas, įsigalioja irgi nuo liepos 1 d. Galim laikyti, kad priimta pastraipsniui? Ačiū.
19.00 val.
Notariato įstatymo 26, 43, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-726(2) (priėmimas)
Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Čia tik penki straipsniai. Įsigaliojimas taip pat nuo liepos 1 d. Sutinkam? Pastraipsniui priimta? Ačiū.
19.00 val.
Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Čia tik trys straipsniai ir įsigaliojimas taip pat liepos 1 d. Priimta pastraipsniui. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
19.01 val.
Įmonių bankroto įstatymo poros straipsnių pakeitimas. Įstatymą sudaro trys straipsniai. Priimta pastraipsniui. Įsigaliojimas taip pat liepos 1 d. Ačiū.
19.01 val.
Įmonių bankroto… (Balsai salėje) Atsiprašau, Hipotekos registro steigimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Čia irgi yra 1 straipsnis, kuris reiškia naują Hipotekos registro įstatymo redakciją. Neprieštaraujate? O 2 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“ dėl įsigaliojimo liepos 1 d. Sutinkam? Ačiū. Taigi mes iš tikro sutaupėme būsimosios savaitės laiką. Ir liks tik kiekvieno teisės akto priėmimo procedūra.
19.01 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3081 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1821(2) (svarstymas ir priėmimas)
O dabar, gerbiamasis kolega Rameli, dar kartą prašau atleisti, bet, aš manau, ir jūs sutikote, kad šitą procedūrą pereitume. Dabar svarstymo stadija. Dar sykį primenu – BPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1821(2). Prašom. K. Ramelis pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir patobulino projektą atsižvelgdamas į gautus pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė. Pakeitimo ir papildymo įstatymo esmė – pagreitinti baudžiamąjį procesą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik dar kartą noriu pasitikslinti, kad visi girdėtų. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime pritarti po svarstymo? Seimo Pirmininkė, kiek supratau, siūlo ypatingą skubą. Ar sutinkate su tuo? Ačiū. Tada aš siūlau vėl pastraipsniui priimti. Čia yra devyni straipsniai. Ar reikia bent straipsnių pavadinimus skaityti? Nereikia. Taigi pritariame visiems devyniems straipsniams, t. y. juos priimame. Ačiū. Dar vieną klausimą irgi išsprendėme ir palengvinome sau gyvenimą kitą savaitę.
19.02 val.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Vidaus tarnybos statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3466(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Vidaus tarnybos statuto keleto dalių pakeitimas, susijęs su asmenų, pageidaujančių mokytis, siuntimu į tam tikrą mokymo įstaigą, kad tą atliktų ne Vidaus reikalų ministerija, o vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Toks yra pasiūlymas, kurį 2011 m. lapkričio 30 d. komitetas svarstė ir bendru sutarimu už jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu turėtų būti kolegė V. Baltraitienė ar kas kitas? Ar A. Anušauskas? Prašom. Kolega A. Anušauskas. Ruošiasi L. Sabutis. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Kviečiu L. Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Komitetas šių metų lapkričio 23 d. svarstė Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio įstatymo pakeitimus ir jokių pastabų dėl to nepareiškė. Iš esmės projektui pritarėme, nes tai iš tikrųjų yra konkretesnis parengimas. Siekdami aiškumo siūlėme, kad 3 straipsniui įgyvendinti būtų skirta pakankamai laiko. Į tai yra atsižvelgta, todėl pritariame ir kviečiame pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Vadinasi, ypatinga skuba.
Projektas Nr. XIP-2555. Tai gal tada galim iš karto priimti? Nr. XIP-3466. 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas. Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bet turbūt salėje nėra tiek, kad galėtume priimti. Balsavimą atidedam. (Balsai salėje)
19.06 val.
Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2555. Svarstymas. Ir visi lydimieji. Tai yra Nr. XIP-2556, Nr. XIP-2557, Nr. XIP-2558, Nr. XIP-2559. Kviečiu į tribūną A. Vidžiūną, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas bendru sutarimu pritarė visiems statuto pakeitimams. Ypač miela, kad buvo rastas sutarimas su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo siūlytojais ir dabar gražiai viskas sutarta, kad vidutinis laikinojo nedarbingumo apmokėjimas 100 % plius išplėstos sąlygos, kada dar galima jo tikėtis. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė visiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar dėl projekto Nr. XIP-2556 yra papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J. Sabatausko nematau. Gal tada Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą perskaitys S. Šedbaras?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 14 d. svarstė Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu už iš esmės pritarė įstatymo projektui, taip pat siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, taip pat į Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymą dėl įstatymo projekto 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Ir dar projektas Nr. XIP-2558.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo projektą komitetas taip pat svarstė gruodžio 14 d. ir iš esmės pritarė įstatymo projektui. Yra analogiškas pasiūlymas, kaip ir prieš tai buvusiam, atsižvelgti į Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar tuoj pažiūrėsim. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ta pati pastaba dėl visų. Iš esmės pritarta. Ar reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu visiems projektams po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau visus priimti ypatingos skubos tvarka. Dėkoju.
19.10 val.
Dabar pradedame nuo Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo. Yra du straipsniai. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. O vis dėlto pabandykime registruotis. Pažiūrėsime, kiek yra žmonių. Bando sutvarkyti. Česlovai, neišeikite. Registruojamės. Gerbiamasis Antanai Nedzinskai, užsiregistruokite. Ir R. Žilinskas dar užsiregistruos. (Balsai salėje) Deja, yra tik 52 Seimo nariai. Gerai, pastraipsniui priėmėme. Liks tiktai balsavimas dėl viso.
19.11 val.
Toliau Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo irgi du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Reikės tiktai balsuoti.
19.11 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Irgi nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, lieka tik balsuoti, kai bus pakankamai balsų.
19.11 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Lieka balsavimas.
19.11 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Lieka balsavimas kitą kartą, kai visi būsime drauge.
19.12 val.
Dabar siūlau rezervinį dešimtą klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos mokslų akademijos dalyvavimui reorganizavime prijungiant biudžetinę įstaigą Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai ir reorganizavimo aprašo patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-3910. Pranešėjas – V. Stundys. Pateikimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Trumpai ir iš esmės. Kreipėsi Mokslų akademijos prezidiumas prašydamas pritarti akademijos dalyvavimui reorganizuojant prijungimo būdu prie akademijos biudžetinę įstaigą Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmus. Ši institucija buvo pačios akademijos įsteigta biudžetinė įstaiga pagal biudžetinių įstaigų teisinį reglamentavimą. Pati biudžetinė įstaiga steigti kitą biudžetinę įstaigą negali. Dėl to toks prezidiumo kreipimasis prašant pritarti tokiai procedūrai. Buvę Mokslininkų rūmai taptų pačios akademijos struktūriniu padaliniu išsaugant iki šiolei Mokslininkų rūmų vykdytas funkcijas. Esmė yra tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas klausti nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį Seimo nutarimą. Ar pritariate tam? Dėkoju. Tuoj paimsime dokumentą.
Taigi Seimo nutarimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, projektas Nr. XIP-3910, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos mokslų akademijos dalyvavimui reorganizavime prijungiant biudžetinę įstaigą Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai ir reorganizavimo aprašo patvirtinimo“ priimtas.
19.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo“ projektas Nr. XIP-3904. V. Stundys.
Replika po balsavimo – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Ne replika. Socialdemokratų partijos seniūnas įpareigojo mane frakcijos vardu dėl šio klausimo paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Mes tada turime apsispręsti balsuodami. Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija prašo pertraukos dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių skyrimo“ projekto pateikimo. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50: už – 18, prieš – 21, susilaikė 11. Taigi pertraukos nėra. Ar yra? Yra trečdalis. Atsiprašau, yra. Trečdalis. Pertrauka iki kito posėdžio.
19.17 val.
Dabar kviečiu G. Steponavičių pristatyti darbotvarkės rezervinius 8a, 8b klausimus. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kitas rezervinis – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ponia Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šią ne tokią ankstyvą Lietuvai valandą noriu padėkoti dar dalyvaujantiems posėdyje ir dėl to, kad turime erdvės apsvarstyti klausimus, kurie, atrodytų, nėra pirmos svarbos. Aš pasistengsiu šiuos du tarpusavyje susijusius klausimus pateikti labai glaustai.
Pirma. Po to, kai Seimo valdybos sprendimu dėl funkcijų patikslinimo buvo keliami klausimai dėl Seimui pavaldžių institucijų, tarp jų ir Lietuvos mokslo tarybos funkcijų santykio su Valstybiniu mokslo fondu, gimė Vyriausybės sprendimas, kuris remiasi Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės darbo rezultatais. Esmė yra ta, kad Seimui siūloma priimti Lietuvos mokslo tarybos nuostatų pakeitimus, kuriais būtų patikslintos atitinkamai Mokslo tarybos funkcijos, jų santykis su Mokslo fondu.
Taip pat su tuo susijęs nutarimas, kuriuo siūloma Lietuvos mokslo tarybą pagal valstybės tarnautojų pareigybinių kategorijų gradavimą, instituciją, perkelti į aukštesnę kategoriją, t. y. iš trečiosios į antrąją. Noriu pasakyti, kad toks kilstelėjimas leistų nenaudojant papildomų lėšų kitais metais Mokslo tarybai pagal jos biudžetą vis dėlto atliepti į tuos uždavinius, kurie yra jai keliami. Yra dideli struktūrinių fondų projektai ir kiti, kurie reikalauja pritraukti aukštesnės kvalifikacijos žmones. Tikrai tas pakeitimas be papildomų lėšų, pabrėžiu, leistų mums judėti į priekį sprendžiant šitos institucijos einamuosius uždavinius. Tai čia toks sutrauktas dviejų nutarimų projektų pristatymas.
PIRMININKĖ. Klausti nėra norinčių. Ar galime pritarti po pateikimo abiem Seimo nutarimams? (Balsai salėje) Dėkui. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka abu Seimo nutarimus. Ar pritariate tam? Dėkoju.
19.20 val.
Taigi Seimo nutarimas „Dėl Mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už ir 4 – prieš.
Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas.
19.21 val.
Dabar kviečiu balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIP-3265, kuris yra lydintysis.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 41, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-3265, priimtas.
Gerbiamasis ministre, dar kviečiu pristatyti vieną Seimo nutarimą. (Balsai salėje) Palaukite, aš dar nebaigiau kalbėti. Pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektą.
Dėl vedimo tvarkos – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Po klausimo aš galiu pasakyti repliką. Klausimas baigtas. Aš atkreipiu dėmesį, kad vėlai vakare mes visi taupome biudžetą iš savų resursų. Kokie tie savi resursai? Taigi vėl valstybės pinigai, o premjeras sėdi, jam nė motais! Taigi pinigai vis dėlto bus mokami didesni šiems žmonėms, ir mes taupome pinigus, ar ne?
19.22 val.
PIRMININKĖ. Gerai. G. Steponavičius pristato projektą Nr. XIP-3073.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti už du Seimo nutarimus, kuriuos Seimas priėmė būdamas sveiko proto. Aš dar kartą galiu akcentuoti, kad priimti sprendimai yra remiantis ir kitais metais šiai Lietuvos mokslų tarybai sumažintu asignavimų dydžiu 3 %, nes 1 % mes, Švietimo ministerija, kompensavome, ir vidinio sumažinimo, galbūt mažesniu etatų skaičiaus poreikiu, nes, mokėdami geresnį atlyginimą tam tikriems specialistams, mes galėsime turėti aukštesnės kategorijos šiek tiek didesnius atlyginimus žmonėms. Kolegos, kai popsas liejasi laisvai šioje salėje, visada kviečiu vis dėlto ieškoti geriausių sprendimų.
Dabar sprendimas kovo 30 d. vieno Mokslo tarybos nario atsistatydinimo atveju, naujo paskyrimo. Vis dėlto metams galų gale baigiantis atėjo eilė ir tokiems nedideliems pakeitimams. Noriu pasakyti, kad siūlymas yra personalinis, atsistatydinus Lietuvos energetikos instituto deleguotam ir atrinktam asmeniui D. Milčiui, Lietuvos mokslo taryba pagal visas atrankos procedūras siūlo į jo vietą paskirti V. Getautį, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto organinės chemijos profesorių. Primenu tik tiek, kad Lietuvos mokslo taryba susideda iš 27 narių. Būtent Gamtos mokslų komitete pakeitimas leis darniau darbuotis, ten dirba keliolika iškiliausių Lietuvos mokslininkų. Primenu, kad Lietuvos mokslo taryba yra institucija, kuriai yra deleguotos savos autonomijos funkcijos sprendžiant Lietuvos mokslo politikos klausimus. Mes džiaugtumės, kad, metams baigiantis ir pirmadienį Lietuvos mokslo tarybai švenčiant savo 20-metį, mes turėtume dar ir šį vieną sprendimą priimtą. Atsiprašau, jeigu atrodo, kad aš per ilgai kalbu, kviesčiau pritarti bent po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kadangi ministras suskaičiavo, kiek yra žmonių, ir taip ilgai šnekėjo, kai jūsų dauguma yra, tai būtų nepatogu nieko nepaklausti.
Prašau pasakyti, štai kokiai partijai priklauso, arba atstovauja, jūsų siūlomas kandidatas?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Mano žiniomis, jis Darbo partijai nepriklauso, jeigu jau trumpinant atsakymą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš klausiu, kokiai partijai?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Mes vadovaujamės principu, kad į Lietuvos mokslo tarybą yra atrenkami žmonės, kurie yra aukštos ir nepriekaištingos reputacijos mokslininkai, nesusaistyti jokiomis administracinėmis, politinėmis ar kitomis pareigomis. Nežinau, gerbiamasis kolega, nenoriu plėtoti savo atsakymo. Dar kartą sakau, mano žiniomis, jis nėra jokios partijos aktyvus dalyvis. Nesu atsakingas už monitoringą, kokiai partijai ar kaip jis priklauso, jis yra teikiamas kaip iškilus ir nepriekaištingos reputacijos mokslininkas taip pat ir Kauno technologijos universiteto.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į klausimą. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime.
Prašote balsuoti? Tai balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Irgi norėjau pasiūlyti priimti ypatingos skubos tvarka. Tuo labiau, kaip pranešėjas sakė, kitą savaitę šios Tarybos 20-metis ir reikia visą sudėtį turėti. Ar pritariate ypatingai skubai? Dėkui.
Tada pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. Ir 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už ir 4 – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 38, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ priimtas.
19.29 val.
Dabar kviečiu E. Lementauską pristatyti rezervinius 7a ir 7b klausimus. 7a klausimas, tai tiesiog mums reikia priimti nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“, o tada pristatyti tą klausimą, kuris bus, jeigu bus, į tą programą įrašytas. Prašau.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad visiems Lietuvos žmonėms, be abejo, būtų smagiau, kaip ir mums, kad šį klausimą pristatytų premjeras asmeniškai, bet tenka man, kadangi jis nerodo iniciatyvos.
Ieškome įvairių taupymo būdų biudžete. Todėl siūlome, siūlau aš su savo kolegomis, dar šios sesijos metu svarstyti labai paprastą klausimą, kurį palaikė 47 Seimo nariai. Tai yra Vyriausybės įstatymo projektą, kuriame kalbama apie privilegiją panaikinti premjero rezidenciją. Labai prašytume, kolegos, palaikyti šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę. Kelis žodžius norėčiau pasakyti kodėl?
Ministro Pirmininko tarnybos duomenimis, rezidencijos rekonstrukcijai vien šiemet buvo skirta 600 tūkst. Lt, o šiuo metu nenaudojamoms patalpoms išlaikyti 2010 m., vien tiktai per 2010 m., buvo skirta 118 tūkst. Lt.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs pristatėte dėl įtraukimo. Tai, man atrodo, pirmiausia mes turime ir apsispręsti, ar įtraukiame į darbotvarkę, o tada jau jūs pristatysite, jeigu mes pritarsime įtraukti tą Seimo nutarimą, klausimą.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi gerbiamasis J. Razma pritarė šiam klausimui, tai aš norėčiau išsakyti dar papildomus argumentus, kad būtų lengviau apsispręsti kolegoms iš Tėvynės sąjungos frakcijos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo pateikimas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“. Jūsų nori paklausti dėl šio klausimo J. Šimėnas. Dėl įtraukimo?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar yra bent viena šalis artimiausioje kaimynystėje ir Europos Sąjungoje, kur premjerai neturi rezidencijų?
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju už klausimą. Taip, visų mūsų kaimyninių šalių premjerai neturi rezidencijų, kalbu apie Estiją, Latviją ir Lenkiją.
PIRMININKĖ. Na, gerai, atsakė jums į klausimą, tai kam dar klausinėti? Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai.
Balsuojam. Kas už tai, kad Seimo nutarimui „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 42; už – 17, prieš – 8, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta.
Prašau, gerbiamasis E. Lementauskas.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, iš tikrųjų mes labai svarbius klausimus priimame dėl taupymo kitų metų biudžeto. Jūsų šiandieninis balsavimas dėl rezidencijos neatsisakymo, na, tiesiog stebina. Iš tikrųjų manau, kad jūs nelabai linkę taupyti arba jeigu taupyti, tai Lietuvos žmonių sąskaita.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, toliau turime, kadangi po pateikimo nepritarta, yra alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Kas už tai, kad atmestume, tada balsuojate už, tas, kad tobulintume, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Tas, kas už atmetimą, balsuojate už, kas už grąžinimą tobulinti, balsuojate prieš. (V. Gureckienė: „Kad nėra ką tobulinti.“) Na, tokia Statuto forma, nėra kaip kitaip formuluoti.
Gerbiamieji kolegos, grąžiname tobulinti. Vadinasi, pateiksite kitą kartą. Reikia 36 tam, kad atmestume. Taip, replika. Gerbiamasis Valerijus.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų truputį juokingai atrodo, nes sesija baigiasi. Tai ką čia tobulinti? Jūs ne įstatymo projektą pasiūlėte tobulinti, o dėl įtraukimo į darbų programą. Man truputėlį kažkaip nesisieja, aš, atsiprašau, na, truputį su logika, sudėtinga suprasti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Jūs esate logiškai visai teisus, bet nėra jokios kitos Statuto pataisos arba jokios redakcijos. (Balsai salėje) Tokiais atvejais po pateikimo, kai nepritariame, yra alternatyva – arba grąžiname iniciatoriams tobulinti, juk į tekstą niekas nežiūri, kas ten parašyta, tiktai procedūra yra aprašyta.
Gerbiamasis R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš tikiu, kad į vakarą daromės visi truputėlį išsiblaškę, štai pažiūrėkite į stenogramą, jūs formulavote, kas balsuoja už.
PIRMININKĖ. Taip.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Tai balsuoja už atmetimą.
PIRMININKĖ. Už atmetimą, teisingai. Taip ir pasakiau.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Tai mes balsavome už atmetimą.
PIRMININKĖ. Reikia 36, atskira norma, turėkite omeny.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. O 36 nebuvo, buvo 28, man atrodo, ar 27. Jeigu būtų 37, būtų atmesta.
19.36 val.
Liko paskutinis klausimas, tai Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Marijos Kačinskajos peticijos“ projektas. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Peticijų komisija išnagrinėjo M. Kačinskajos ir kitų pareiškėjų peticijoje dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisinio reglamentavimo pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatant, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama ne tik tais atvejais, kai kuriami ar rekonstruojami viešosios, konkrečiai geležinkelio, infrastruktūros objektai, bet ir tuomet, kai atitinkami žemės sklypai yra reikalingi tinkamam ir saugiam minėto objekto eksploatavimui.
Komisija, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos, Teisės instituto pateiktas nuomones, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Siūlymas netenkintas todėl, kad jis tenkintų ne tiek viešąjį, kiek privatų interesą, kuris negali būti pagrindas paimti nuosavybę visuomenės poreikiams.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad butų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, o vėliau ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu galioję teisės aktai nustatė tuos pačius apribojimus ir draudimus, kaip ir šiuo metu galiojantys teisės aktai. Šie apribojimai ir suvaržymai, kaip ir faktinė įsigyjamo namo bei sklypo situacija, pareiškėjams turėjo būti žinoma, tačiau nepaveikė jų valios įsigyti nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise. Tas turtas buvo įsigytas geležinkelių apsaugos juostoje.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti Peticijų komisijos nuomonei atmesti pareiškėjų siūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos sprendimui? (Balsai salėje) Galime. Pritarta atmesti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Marijos Kačinskajos peticijos“ projektą.
Gerbiamieji kolegos, mano duomenimis, jokių Seimo narių pareiškimų nėra. Taigi dar kartą registruojamės.
Užsiregistravo net 41 Seimo narys. Dėkoju už ištvermę ir geros nakties. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.