LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 387
STENOGRAMA
2011 m. gruodžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2011 m. gruodžio 1 d. nenumatytą vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
15.04 val.
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį teikė šalies Prezidentė, ir pritarė jam bendru sutarimu. Jūs pamenate, kad aš pasinaudojau Seimo statuto teise ir paprašiau pertraukos. Todėl komitetas, kaip sakiau, pritarė bendru sutarimu ir pateikė naują redakciją.
Šiandien buvo gauti dar keli Seimo narių (V. P. Andriukaičio ir kitų) siūlymai. Šiandien susirinkęs komitetas apsvarstė tuos siūlymus ir pritarė. Aš manau, kad yra pasiektas kompromisas. Aš šnekėjau su visais pataisų teikėjais ir manau, kad šiandien būtų galima ir pritarti šiems siūlymams, jeigu visi, kurie teikė pasiūlymus, laikysitės duoto pažado. Netgi drįsčiau prašyti Seimo Pirmininkės, jeigu po svarstymo bus pritarta, teikti šiandien ir priimti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė šeši Seimo nariai.
Pirmoji – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pateikta nauja įstatymo redakcija, kuri, man atrodo, patenkina visus Seimo narius, norinčius pakoreguoti šį įstatymą. Čia nėra nei rotacijų, nei amžiaus, nei kadencijų skaičiaus ribojimo, o yra išlikęs konkursas kas penkeri metai. Ką tai reiškia? Tai lyg būtų žinių patikrinimas. Tai sudaro galimybę ir kitiems, jauniems, perspektyviems, vadybą išmanantiems, žmonėms konkuruoti šioje tarnyboje ir užimti direktoriaus ar vyriausiojo gydytojo pareigas. Tai yra geras dalykas. Jeigu daugiau nei 10 metų, per vienerius metus bus konkursas, jei dirba iki 5 metų, konkursas bus po 5 metų. Taigi rotacija išnyko, amžiaus nėra, kadencijų skaičiaus ribojimo nėra. Tad siūlau šiam įstatymui pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju profesorei. Kviečiu V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties malonu, kad Sveikatos reikalų komitete vyko labai dalykiška diskusija. Iš esmės visi sutikome, kad būtina labai atsakingai pasižiūrėti į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų konkurso būtinybę. Taip pat nagrinėjome ir kitus aspektus, kad šis konkursas neturėtų būti diskriminuojantis, jis neturėtų pažeisti teisėtų lūkesčių, jis neturėtų įvesti normų, kurios teisiškai būtų nepagrįstos. Taigi sutarėme, kad penkerių metų laikotarpis priimant į vadovo pareigas yra pakankamas, ir po penkerių metų laikotarpio iš esmės yra skelbiamas naujas konkursas. Žmogus iš esmės stoja į naują starto liniją ir konkuruoja lygiomis teisėmis su kitais vėl iš naujo naujoms pareigoms užimti. Tai nėra tik atestacija. Tai yra visiškai aiškus konkursas pareigoms iš naujo užimti. Šiuo atveju ir Darbo kodekso, ir kiti reikalavimai turėtų būti visiškai įgyvendinami.
Suprantama, būtų geriau, kad konkurso sąlygos būtų aprašytos pačiame įstatyme, kad konkurso sąlygų nei ministerija, nei pačios savivaldybės negalėtų kaitalioti arba pritaikyti norimam kandidatui. Štai kodėl būtina, manau, galbūt ir greitai, papildyti nacionalinės sveikatos sistemos įstatymus pagrindiniais reikalavimais, kas yra taikoma pirmą kartą konkuruojant, kokie kriterijai taikomi konkuruojant antrą kartą į tas pareigas, trečią kartą ir t. t., neužkertant kelio konkuruoti visiems, net ir tiems, kurie anksčiau užėmė tas pareigas. Bet būtų numatyti konkursiniai reikalavimai visų reikalingų kvalifikacinių pažymėjimų, licencijų, atestacijų, išklausytų kursų, būtinų naujų specialisto žinių ir t. t. Žodžiu, visa tai – pagrindinius konkurso reikalavimo pagrindus reikėtų įtvirtinti įstatyme. Tai būtų labai pozityvu ir mes galėtume tikrai matyti pažangą.
Dabar norėčiau tik atkreipti dėmesį dėl baigiamųjų nuostatų. Šiuo atveju mes turėtume dar atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas Mokslo ir studijų įstatymas, 95 straipsnis, kada rektoriai atleidžiami pasikeitus teisinėms sąlygoms. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas generalinio prokuroro skyrimo tvarką, jau suformulavo konstitucinę doktriną, kad teisinių sąlygų pasikeitimas nenutraukia sutarčių ir žmonės turi teisę užbaigti savo kadenciją, teisinių sąlygų pakeitimas nesudaro prielaidų anksčiau laiko nutraukti sutartis su į darbą priimtais asmenimis.
Aš norėčiau, kad tai būtų aiškiai fiksuota baigiamosiose nuostatose. Tuo labiau kad Konstitucinis Teismas greitai pasisakys dėl to klausimo. Manau, liko laukti porą savaičių. Vienaip ar kitaip, bus aišku, nors aš beveik tikras, kad konstitucinė doktrina, suformuluota generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo byloje, vargu ar bus keičiama, nes, kaip žinote, Konstitucija yra vientisas aktas ir konstitucinė doktrina išlieka galioti, ji tik plėtojama.
Taigi dėl baigiamųjų nuostatų aš norėčiau, kad mes labai kruopščiai ir tiksliai pasižiūrėtume, kad būtų apgintos teisės tų asmenų, kurie dabar yra priimti pagal sutartis, kurių sutartys yra nepasibaigusios ir kuriems teisinės sąlygos negalėtų būti pritaikytos atgal, kaip ir negalėtų būti pritaikytas atgal buvusių kadencijų skaičiavimas ar panašiai.
Taigi manau, kad po svarstymo galėtume pritarti. Būtų gerai turėti vientisą tekstą. Aš nežinau, ar dabar reikėtų labai skubėti, būtų galima ir kitą dieną gražiai suderinti tekstą, padaryti taip, kad viskas būtų kaip dera. O dėl konkurso sąlygų aprašymo įstatyme, aš būčiau didelis entuziastas, kad tai mes galėtume kuo greičiau padaryti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš galbūt susikoncentruosiu ties baigiamosiomis nuostatomis, kuo pabaigė kolega V. Andriukaitis.
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Seime yra randami kompromisai per komiteto posėdžius, per įvairias konsultacijas. Aš manau, kad tas kompromisas, kuris dabar pasiektas, yra gana didelio darbo rezultatas.
Dėl baigiamųjų nuostatų. Gerbiamieji kolegos, truputį nerimauju dėl tų darbuotojų, tų vadovų, kurie dirbo skirtingą laikotarpį. Tarkime, dabar yra siūloma projekte, tarkime, jeigu jis dirbo iki penkerių metų, jeigu žmogus išdirbo ketverius metus, tai mes jam nuo įstatymo priėmimo dienos dar suteikiame galimybę iki naujo konkurso penkerius metus dirbti. Antrą kadenciją, jeigu jis dirba daugiau kaip penkerius metus, tarkime, šešerius, jam tik ketveri metai, toliau konkursas. Jeigu žmogus ar vadovas dirbo vienuolika metų, jis stengėsi, investavo, ką galėjo, darė dėl tos įstaigos, kad ji klestėtų, kad kolektyvas gerai dirbtų, jeigu dirbo vienuolika metų, mes jam paliekame tik vienus metus ir po to jau konkursas. Aš norėčiau, jeigu dar nebus siūloma skubos ar ypatingos skubos, vis dėlto dar padiskutuoti šiais klausimais. Bandytume suvienodinti, kad tas žmogus, kuris dirbo vienuolika arba dvylika metų, pabaigtų iki penkiolikos metų termino, jeigu mes jau numatėme, kad kadencija yra penkeri metai. Manau, būtų logiška. Būtų galima palikti iki penkerių metų, kur jis dirba, tegul jis būna nuo įstatymo priėmimo dar penkerius, o antrą ir trečią kategorijas reikia suvienodinti – iki kadencijos pabaigos, bet ne iki vienų metų, ir žiūrėti toliau.
Labai pritariu kolegos pasiūlymui dėl konkurso sąlygų. Žinote, savivaldybėse, ypač mažosiose, kurias dabar paliečia tas įstatymas, visi tik ir žiūri, kada čia galėsim pakeisti, kada savo žmogų galėsime „pastatyti“ ir t. t. Taigi reikia, kad konkurso sąlygos būtų labai aiškios, skaidrios, kad nebūtų tokių landų visokioms politinėms machinacijoms vykdyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū gerbiamajai Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti ir komiteto nariams, ir tiems kolegoms, kurie teikė pataisas, nes, manau, dabartinis įstatymo projektas yra kur kas geresnis negu pirminis, kurį mes turėjome. Tačiau aš vėlgi keliu tą patį sisteminį klausimą: kodėl gydymo įstaigos vadovas turi kas penkerius metus dalyvauti konkurse? Ar mes turime kokių nors duomenų, kad tos gydymo įstaigos, kuriose vadovas dirba vienus metus, turi geresnius rodiklius, kad ten mažesnis mirtingumas, kad ten aukštesni atlyginimai, kad ten gražiau aptarnauja pacientus, ar mes tiesiog taip iš kepurės manome, kad jie dirba per ilgai, reikia jiems konkurso? Kodėl tokio konkurso nereikia pašto viršininkui? Ką tik kalbėjo ponas ministras E. Masiulis, sakė, kad dirba nuostolingai ir kitaip, ir čia mes netaikome. Kodėl nereikia atominės elektrinės uždarymo… direktoriui kas penkerius metus pasitikrinimo konkurso, kur girdime, kad milijardai iššvaistyti ir dar kas nors, ir panašūs dalykai? Kolega sako, mokyklos direktoriams yra atestacijos… Kai mes kalbame apie sisteminius dalykus, apie valstybės valdymą, aš žiūriu į L. Sabutį, jūs nepritarėte dėl visuomenės sveikatos pakeitimo, deja, jūsų komitetas neįsiklausė dėl tarnybos keitimo, tai kokią mes taikome sistemą? Ar kažkaip atsirenka, paima vieną sistemą – grybšt, vienaip paradome, trečią kitaip?
Dėl sveikatos apsaugos sistemos yra dar didesnis kazusas. Mes dabar kalbame apie savivaldybių ir valstybinių įstaigų vadovus. Lygiai taip pat privalomojo sveikatos draudimo biudžeto pinigus naudoja privačios gydymo įstaigos, kurios pasirašiusios sutartis su Valstybine ligonių kasa. Ir čia sako – nieko. Ar mes norime, kad privatizuotume sveikatos įstaigas, kad ten vadovas galėtų dirbti tiek, kiek, manys, jis tinkamas dirbti? Kai kalbame, sakome, suvienodinkime sąlygas valstybinio ir privataus sektorių, bet kai reikia paskirti vadovą, tai privačios įstaigos savininkas gali paskirti iki gyvenimo pabaigos arba pats savininkas, būdamas ir vadovu, vadovauti tiek, kiek jam, atrodo, reikia, o valstybinės įstaigos, sakome, kad eitų kas penkeri metai į konkursą. Gerai, kad dabar pakeitimai, mes leidome konkuruoti, jeigu žmogus normaliai dirba, kad jis galėtų dirbti ir toliau. O pirminis pasiūlymas buvo toks, kad galėjai tikėtis, kad jaunas 35 ar kiek metų vadovas atidirba, kai jam 45 metai, jis toliau negali vadovauti įstaigai – važiuok į kitą miestą, gal miestelį, ten kažkur tave priims ir taip keliauk.
Dar kartą sakau, kad šitas įstatymas yra pataisytas geriau ir būtų galima dėl jo kalbėti. Bet į pagrindinį klausimą, kodėl vienai profesijai pritaikyta tokia sistema, o kitoms ne, nėra atsakyta. Aš šito įstatymo autoriams siūlyčiau pagalvoti dėl pataisų Darbo kodekso, kuriame būtų įrašyta, kad vienokios ar kitokios įstaigos vadovas, atidirbęs penkerius metus, turi dalyvauti iš naujo konkurse. Tada mes nesiblaškytume ir nežiūrėtume, aha, čia jie tikriausiai kokie nors blogesni – tai jie per konkursą eina, šitie geresni – tai atestacija, tiems apskritai nieko nereikia. Nors kai pažiūrime faktus, tai problemų turime kur kas daugiau. Aš jums garantuoju, kad jeigu jūs pasižiūrėtumėte į konkrečius sveikatos įstaigų rodiklius, įstaigų pasiekimus, atlyginimus, tai jūs pamatytumėte, kad ten, kur vadovai dirba ilgiau, yra geriau sutvarkyta. Ar paimtumėte Panevėžio ligoninę, ar Šiaulių, ar Klaipėdos įstaigas, ar mažesnių rajonų. Taigi tokia yra situacija. Ir priežastis, kodėl mes taip darome, lieka. Taip, kažkas norėjo padaryti. Todėl siūlau dar iki priėmimo labai rimtai pagalvoti ir grįžti prie mano siūlymo, kad mes keistume ne Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, bet keistume Darbo kodeksą, kuriame aiškiai įrašytume dėl vadovų.
Taip, Lietuvos generolai, kai tokia jų pozicija, tarnauja penkerius metus. Jeigu visus rikiuojame pagal generolus, tai yra tvarka, bet tai visur. Aš tikrai siūlau padaryti sisteminius dalykus, o ne pagal atskirus specifinius įstatymus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Simuliką.
V. SIMULIK (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, iš tikrųjų labai keistai skamba, kai valstybės bet kurios įstaigos vadovas yra blogybė. Šnekama, kad vadovas yra potencialus nusikaltėlis, potencialus koks nors išskirtinis asmuo, kuris bloga daro visuomenei ir valstybei. Pats dirbau mokyklos direktoriumi. Galiu pasakyti, kad dauguma vadovų, mano giliu įsitikinimu, yra normalūs, darbingi, ištikimi savo sričiai, savo veiklai žmonės, kad ir kur jie dirba, ar švietimo sistemoje, medicinos, žemėtvarkos, žemės ūkio ar dar kur nors. Dėl to man labai keistai atrodo, kai mes, Seimo nariai, eidami į rinkimus, labai dažnai deklaruojame, kad mes norime sisteminių pokyčių, kad mes norime, jog valstybė būtų stabili ir tvarkinga, kad visuomenė būtų tolerantiška, pagarbi ir turėtų daugelį kitų elementų. Iš tikrųjų tai mes šnekame, bet darome įvairiausias revoliucijas. Manau, kaip kai kurie kolegos replikavo, kad ir Seimo narius gal reikėtų padaryti šventaisiais ir amžinais. Atsiprašau, visi, eidami į rinkimus, žinome, kad einame ketveriems metams. Vadinasi, mes sutinkame su tomis sąlygomis, pagal kurias einame. Šiuo atveju mes šnekame apie įstatymo veikimą atgaline data.
Pritariu kai kuriems leitmotyvams, kad greičiausiai konkursas galbūt ir gerai. Tuo labiau kad daktarų organizacijos jau susitaikė su tuo kryžiumi, kurį reikės nešti. Nematau problemų dėl to. Bet kas bus per tuos penkerius metus? Atestacijų neliko, tai jeigu tų penkerių metų laikotarpiu vadovas (čia kieno teikimu, ministro ar kieno nors kito teikimu?) pradės blogai dirbti, tai kas bus? Tai dabar jam atskirai darysime vėl atskirą įstatymą? Apie tai ir kalbėjome, kad ar eilinė, ar neeilinė atestacija numatyta esant situacijai, kuri pavaldi ministerijai, ministras, turėdamas tinkamus instrumentus, gali priimti vieną ar kitą sprendimą. Nemanau, kad jeigu įstaigoje yra bardakas, negalima to vadovo atleisti. (Balsai salėje) Atsiprašau, kitaip – netvarka, bet esmė yra ta pati.
Labai džiaugiuosi, kad komiteto pirmininkas gerbiamasis A. Matulas atsižvelgė į diskriminacines normas, nebėra amžiaus, labai džiaugiuosi. Iš tikrųjų labai juokinga, kai Lietuvoje yra vienam ar keliems socialiniams sluoksniams numatomas amžiaus cenzas. Tada gal ir Seimo nariams ir visiems kitiems diekim, pradėkime keisti visur Konstituciją ir Darbo kodeksą? Bet yra vietų, kur tikrai negaliu pritarti. Kadangi buvau kaltinamas, kaip vienas iš autorių, kad turiu interesų. Nuo pat gimimo turiu reikalų su gydytojais visą gyvenimą. Jeigu čia yra interesas, tai taip. Bet visi jūs taip pat esate suinteresuoti, nes ir gimėte padedant gydytojams, ir visą gyvenimą jus lydi gydytojai – ir stomatologai, atsiprašau, odontologai, ir visi kiti.
Taigi, mielieji kolegos, aš siūlau po svarstymo pritarti su pataisom, į kurias komitetas atsižvelgė, ir duoti dar kelias dienas pažiūrėti iki priėmimo, kad nebūtų siurprizų. Štai pas mane į priėmimą atėjo ponas Gečas, pilietis, šiaulietis, ir dabar analizuojame vieną įstatymo redakciją, kaip jinai po svarstymo iki priėmimo pakeitė formuluotę.
Gerbiamoji Pirmininkė kitą savaitę gaus mano skundą su visais dokumentais išnagrinėti, iš kur atsirado du sakiniai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas. Lauksime skundo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti mums visiems ir sau, kad mūsų parlamentas šių metų birželio 16 d. priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 m. programos patvirtinimo. Šio nutarimo 33 punkte mes, Seimas, parlamentas, balsuodamas gana vienbalsiai, įsipareigojome nustatyti Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų trukmę, kadangi esama tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms schemoms, ryšiams plisti. Mes girdime labai dažnai apie įvairius aukštų pareigūnų sulaikymus dėl to, kad kai kurie žmonės sėdi gana ilgai postuose, ir nori, nenori, nėra tarp mūsų nei geresnių, nei blogesnių, bet tie ryšiai susidaro savaime. Ir jeigu kuris nors tikite, kad sveikatos priežiūros įstaigose tarp pirkėjų, pardavėjų, paslaugų, įrangos ir t. t. nėra jokių ryšių, negerų ryšių, tai tada meskite į mane akmenį, aš nepasitrauksiu nuo to akmens. Nebūkime naivūs, kolegos.
Tai mums ir man, kaip komiteto pirmininkui, visiems mums tikriausiai šiek tiek yra gėda, kad ne mes įgyvendiname šį nutarimą, bet Lietuvos Respublikos Prezidentė pateikia įstatymo projektą, kaip įgyvendinti šį nutarimą. Nes to nutarimo 33 punkte rašoma, kad mes įsipareigojame priimti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymą dėl viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas nustatant kadencijų trukmę ir tvarką. Prezidentė pateikė, kaip įgyvendinti šį nutarimo projektą.
Aš manau, kad pirminis variantas buvo gana kategoriškas, griežtas, reikėjo šiek tiek jį tobulinti. Bet tai, kas yra pasiekta, jeigu tai bus realizuota dabar svarstant pataisas, irgi vis dėlto bus dar netiesiogiai, bet bus išlaikytas įstatymo projekto autoriaus tikslas ir idėja užtikrinti tam tikrą įstaigų vadovų kaitą, rotaciją. Nes konkursai, kurie vyks kas penkerius metus, vis dėlto tą rotaciją užtikrins. Aš pritariu prieš mane kalbėjusiems kolegoms, ir gerbiamajam V. Simulikui, ir kitiems, kad gali būti kartais, kad tie konkursai bus politizuoti, tai yra skyrimas į postus, konkursų nugalėtojas bus iš anksto numatytas, nustatytas. Bet vėlgi, kolegos, šito atvejo negalime pritaikyti nė vienai partijai. Visos daugumos gali pasinaudoti šia galimybe. Bet aš manau, kad mūsų valstybė bręsta, viešumo valstybėje daugėja ir tokių atvejų nebus arba bus bent jau labai mažai.
Kolegos, čia labai dažnai šnekame apie teisėtus lūkesčius, neteisėtus lūkesčius, ypač mūsų parlamento teisininkai puikiai žino, kad nėra nė vieno įstatymo, kuriame yra įteisinta teisė vyriausiajam gydytojui, įstaigos vadovui amžinai eiti savo pareigas. Nėra. Todėl kalbėti apie tai, kad yra pažeisti teisėti lūkesčiai, negalima, nes ta sistema, kuri dabar veikia, jinai egzistuoja… Teisingai, yra galimybė pakeisti įstaigos vadovą, bet jinai neveikia.
Todėl, kolegos, jeigu bus pritarta šiems siūlymams, komiteto patobulintam variantui, siūlyčiau vis dėlto šiandien ir priimti šį įstatymo projektą, kad būtų galima svarstyti kitus mūsų valstybei labai svarbius klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmininke, gal grįžkite į tribūną, nes yra registruota Seimo narių pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario siūlymas. (Balsai salėje) Koks? Atsiimate. Jūs garsiai pasakykite, nes…
V. SIMULIK (LSDPF). Ar čia antrai redakcijai? Jeigu antrai, tai mes atsiėmėme.
PIRMININKĖ. Trečiai, čia jau trečia.
V. SIMULIK (LSDPF). Pirmininke, antrai redakcijai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Antrai, antrai.
V. SIMULIK (LSDPF). Tai mes atsiėmėme, yra mūsų atsiėmimo parašai. Trečiai redakcijai yra kiti siūlymai, V. P. Andriukaitis pristatys.
PIRMININKĖ. Vadinasi, jūs vieną siūlymą dėl 1 straipsnio atsiimate.
A. MATULAS (TS-LKDF). Visus atsiima, kiek žinau.
PIRMININKĖ. …ir antrą.
V. SIMULIK (LSDPF). Antrai redakcijai kuris buvo.
PIRMININKĖ. Taip.
V. SIMULIK (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. O G. Navaitis?
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiima irgi, kiek žinau, gal jis pats pasakys.
V. SIMULIK (LSDPF). Taip, antrai atsiimam, nes yra jau trečia redakcija.
PIRMININKĖ. Po vieną šnekėkite, protokolui reikia. Toliau yra Seimo narių V. P. Andriukaičio, E. Žakario, B. Bradausko, A. Mitrulevičiaus, E. Jonylos, V. Simuliko, B. Paužos, J. Juozapaičio. Komitetas pritarė iš dalies.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kiek žinau, autoriai sutinka.
PIRMININKĖ. Taip pat V. P. Andriukaičio pritarta iš dalies. Sutinkate su tuo?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes patobulinome bediskutuodami su Prezidentės darbo grupės atstovais ir pritarėme tam kompromisiniam…
PIRMININKĖ. Tokia redakcija, kaip komitetas suredagavo?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. 2 straipsnis. Seimo narys A. Dumbrava. Dėl 2 straipsnio 1 dalies.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš abi dalis atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate? Ačiū. Irgi nereikės balsuoti, abu atsiėmė. Gerbiamasis Valerijau, jeigu galima, dar dėl tikslumo. Kur yra 2 straipsnis – „laikyti negaliojančiu“, jūs šitą atsiimate?
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiima.
V. SIMULIK (LSDPF). Jeigu tai yra antrai… Pirmininke, jeigu tai yra antrai redakcijai. Aš neturiu dabar popierių.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiima.
V. SIMULIK (LSDPF). Jeigu yra antrai redakcijai, ten, kur du žodžiai, trys žodžiai išbraukti?
PIRMININKĖ. Ne, kur išbraukta daug.
V. SIMULIK (LSDPF). Tai čia Vytenis yra autorius.
PIRMININKĖ. Čia parašyta V. Simulikas, E. Žakaris, 2 straipsnį laikyti negaliojančiu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jie atsiima.
PIRMININKĖ. Baigiamosios nuostatos.
V. SIMULIK (LSDPF). Taip, antrai redakcijai atsiimame.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dabar G. Navaitis dėl 2 straipsnio. Baigiamosios nuostatos. Atsiimate? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū.
Toliau yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakcija, komitetas pritarė iš dalies. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas sutinka? Sutinka. Gerai. Dėkoju.
Yra siūloma Seimo Audito komiteto redakcija. Ir Sveikatos komitetas pritarė iš dalies.
Gerbiamoji Loreta Graužiniene, jūs sutinkate, kad Audito komiteto išvadoms pritarta iš dalies?
A. MATULAS (TS-LKDF). Sutinka, sutinka.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Sutinka. Dėkoju. Toliau vėl V. P. Andriukaičio, E. Žakario, B. Bradausko, A. Mitrulevičiaus ir t. t., čia turbūt yra įsigaliojimas? Tai visai šiai autorių grupei nepritarta, tačiau toliau yra Seimo nario V. P. Andriukaičio, ir komitetas tam siūlymui pritarė. Mes pritariame V. P. Andriukaičio siūlymui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Taip? Tai jis sutinka. Daugiau siūlymų nėra. Dėkoju.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš irgi dėkoju kolegoms, kad elgėtės labai elegantiškai, ir tai, kas buvo sutarta prieš posėdį, komiteto posėdžio metu šimtu procentų išlaikėte savo duotą žodį. Po tokio sutarimo siūlau šiandien ir priimti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar norite kalbėti po svarstymo? Taip, yra užsirašiusių kalbėti. V. M. Čigriejienė – už. Po svarstymo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau kolegoms pritarti ir nelaužyti iečių, čia viskas aišku, daugmaž sutarėme ir priimkime tokį įstatymą, kokį pateikė Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Su V. P. Andriukaičio dviem pasiūlymais.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Su V. P. Andriukaičio dviem pasiūlymais.
PIRMININKĖ. Gerai. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas aiškiai pasakė, kas šio įstatymo iniciatorius, – tai Prezidentė. Ir Prezidentės mintis buvo ta, kad sveikatos priežiūros įstaigos vadovas negalėtų eiti pareigų daugiau kaip dvi kadencijas. Tai yra dėl ko tokia mintis kilo? Kadangi sveikatos sistemoje tikrai yra nemaža korupcija ir, žinoma, gydymo įstaigos vadovas… Kadangi kiekvienas žmogus, kaip pasakė V. Simulikas, nuo pat gimimo iki mirties turi reikalų su gydytojais ir gydytojai, be abejonės, daro įtaką politikams, tai aš manau, kad yra visiškai iškreipta dabar Prezidentės mintis. Dabar padaryta kadencija – kas penkeri metai. Jeigu bus politikams palankus vyriausiasis gydytojas, be abejonės, komisiją sudarys tokią, kad jis laimės tą konkursą ir eis pareigas toliau. Prezidentės variante dvi kadencijos. Nesvarbu, kokie būtų politikai, kurios politinės partijos vadovas būtų, jis toliau negali eiti pareigų. Manau, kad ši įstatymo nuostata nesprendžia problemos iš esmės.
Kitas dalykas. Aš įsivaizduoju, kas atsitiks. Savivaldybės kadencijos – kas ketveri metai, Seimo – kas ketveri metai. Tai dabar ir vadovai keisis. Jeigu keisis politinė dauguma savivaldybėje, tai keisis ir sveikatos įstaigų vadovai, o jeigu nesikeis, gal liks tie patys.
Manau, kad norėjo padaryti kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Man atrodo, Prezidentės variantas buvo aiškesnis, nes jokiam sprendimui negalėjo daryti įtakos politikai. Baigėsi dvi kadencijos, pailsėjai vieną kadenciją ir vėl gali užimti įstaigos vadovo pareigas. Būtų daug logiškiau. Dabartinis variantas man nelabai aiškus ir aš susilaikysiu, nebalsuosiu už jį.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3112, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
Kadangi didele balsų dauguma po svarstymo yra pritarta, drįstu siūlyti priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97: už – 67, prieš – 7, susilaikė 23. Pritarta ypatingai skubai.
Dabar priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
P. Gražulis nori kalbėti. (Balsai salėje) Nebenori. Gerai.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 9. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
15.38 val.
Toliau Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2817(2)ES. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E. Jonylą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-2817(2)ES, sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIP-349, su pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkui, pasiūlymai paskui. Dabar diskusija. Užsirašęs E. Žakaris. Prašau, Edvardai, į tribūną.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu ne diskutuoti, dažnai mes ir pasiginčijame, ir pakritikuojame kairė dešinę, o dešinė kairę, aš noriu šiuo atveju tiktai padėkoti, kad šitas įstatymas buvo svarstomas tikrai labai kruopščiai: buvo keturi komiteto posėdžiai, buvo klausymai, buvo atsižvelgta į visas neįgaliųjų asociacijų pastabas. Norėtųsi, kad ir ateityje visi klausimai būtų taip svarstomi, būtų taip atsižvelgiama. Ačiū ministrui D. Jankauskui ir komiteto pirmininkui R. Dagiui, išvadų rengėjams A. Melianui ir E. Jonylai, visam Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Taip pat noriu pasakyti, kad daliai mūsų siūlymų yra pritarta iš dalies. Balsuoti dėl nė vieno neprašome, tačiau paskutiniame, antrame, variante, kai buvo balsuota komitete dėl vieno pasiūlymo ir jam pritarta iš dalies, tai vienas sakinys truputį kelia neaiškumų, todėl norėtųsi pasitikslinti. Labai prašytume bendru sutarimu pritarti po svarstymo, bet, jeigu galima, iki antradienio nedaryti priėmimo, kad būtų galima dar pasitikslinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Vėl kviečiu į tribūną E. Jonylą.
Žiūrim iš eilės. Dėl 1, 2 straipsnių nėra jokių siūlymų. Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies. Visoms komitetas pritarė. 4 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento siūlymas. 4 straipsnio 2 dalį siūlo braukti kaip perteklinę. Komitetas pritarė iš dalies, mes pritariam iš dalies. 4 straipsnio 4 dalies nuostatas siūloma tikslinti. Komitetas tam pritarė ir mes pritariame. Toliau. 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte Teisės departamentas siūlo įrašyti vieną žodį. Komitetas tam pritarė ir mes pritariam. Dėl 8 straipsnio 2 dalies 5 punkto irgi yra redakcinio pobūdžio pataisa. Komitetas tam pritarė iš dalies ir mes tam pritariame. 8 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti, nes joje pateikta nuoroda į nesančią šio straipsnio 6 dalį. Komitetas tam pritarė.
E. JONYLA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau. Dėl 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių…
E. JONYLA (LSDPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento išvada – 14 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra suprantamos, ir yra paaiškinimas. Komitetas pritarė iš dalies. Ir 14 straipsnio 3 dalyje yra keičiama formuluotė. Komitetas tam pritarė.
Toliau yra Seimo narių E. Žakario ir V. Simuliko siūlymas, apie kurį turbūt E. Žakaris kaip tik ir kalbėjo, būdamas tribūnoje.
E. JONYLA (LSDPF). Pritariam.
PIRMININKĖ. Ar iš dalies, ar visiškai pritariat?
E. JONYLA (LSDPF). Jis sutinka su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Edvardai, sutinkate su komiteto nuomone, balsuoti nereikalaujate? Dėkoju.
Toliau E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko…
E. JONYLA (LSDPF). Sutinkame su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Irgi sutinkate. Toliau. E. Žakario, E. Jonylos, L. Diniaus, R. Baškienės, V. V. Margevičienės – pritarti iš dalies siūlymui. Sutinkate?
E. JONYLA (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Toliau, 14 straipsnio 6 dalis. Irgi komitetas pritarė iš dalies.
E. JONYLA (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko. Dėkui, kad sutinkate.
15 straipsnis. Seimo Teisės departamento išvada, jai pritarta iš dalies komitete. Ir vienai, ir antrai, ir trečiai. Tiksliau, antrai ir trečiai pritarta iš esmės. 16 straipsnis. Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė. 17 straipsnis. Nėra. 18 straipsnis. Nėra.
19 straipsnis. E. Žakaris, V. Simulikas, R. Baškienė, V. V. Margevičienė, E. Jonyla, M. Zasčiurinskas, A. Dumbrava. Pritarta iš dalies. Ar sutinka autoriai?
E. JONYLA (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinka. Toliau, kiti Seimo nariai – E. Jonyla, E. Žakaris, V. Simulikas, pritarta irgi iš dalies. Ar sutinkate?
E. JONYLA (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėl 20 straipsnio Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė ir vienai, ir antrai iš esmės. 21 straipsnis. Nėra. 22, 23, 24, 25, 26 straipsniai – nėra. Tiksliau sakant, 27 straipsnis iškrenta pagal Teisės departamento siūlymą, kuriam komitetas pritarė.
Ir kur yra įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, komitetas siūlo, kad įmonėms, įgijusioms socialinės įmonės statusą iki 2012 m. sausio 1 d., šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nuo 2012 m. liepos 1 d. Gerbiamasis kolega Jonyla, ar viską pasakiau, ar dar jūs turite ką nors?
E. JONYLA (LSDPF). Taip, aš nepastebėjau, gal neišgirdau dėl 14 straipsnio 3 dalies. Taip pat buvo pasiūlymas E. Žakario, E. Jonylos, L. Diniaus, R. Baškienės, V. V. Margevičienės…
PIRMININKĖ. Sakiau šitą.
E. JONYLA (LSDPF). Jeigu pasakyta, tai gerai. Ten iš dalies taip pat pritarta. Sutinku. Tik tiek. Viskas.
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū. Dabar, kolegos, po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Yra norintis tik už kalbėti. Ar gerbiamasis Edvardas sutinka nekalbėti? Sutinkate. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Gerbiamasis K. Ramelis prašo balsuoti.
Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Kadangi faktiškai vos ne vienbalsiai po svarstymo pritarta, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar sutinkate su tuo? (Balsai salėje) Balsuojame. A. Sysas nesutinka, tai balsuojame. Kas už tai, kad būtų ypatingos skubos tvarka priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 11. Galime ypatingos skubos tvarka priimti.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis priimtas tokia redakcija, kokia yra komiteto. 4 straipsnis priimtas su komiteto redakcija. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Edvardai, jūs dėl kokio straipsnio norėjote? Dėl viso. Gerai. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas.
14 straipsnis priimtas su visomis pataisomis, kurias mes patys ir suredagavome svarstymo metu, ir su kolegų siūlymais, kuriems komitetas pritarė iš dalies. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas.
19 straipsnis. Priimtas irgi su kolegų E. Žakario, V. Simuliko, R. Baškienės, E. Jonylos, V. V. Margevičienės, M. Zasčiurinsko, A. Dumbravos pataisa iš dalies, E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko pataisa iš dalies.
20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis, kaip sakiau, yra išbrauktas.
Ir 2 straipsnis, kuris skamba „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kaip komiteto yra redakcija, t. y. 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nuo 2012 m. liepos 1 d. Pastraipsniui visus išnagrinėjome.
Dabar dėl viso E. Žakaris – už.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, reikia balsuoti už. Kaip minėjau, man tik sukėlė truputėlį abejonių, bet gal čia tik abejonės, 14 straipsnio 3 dalis, nes ji yra pritarus iš dalies, šiek tiek komitete pakoreguota, nevisiškai atitiko siūlymą. Bet tikiuosi, kad čia galbūt nieko blogo, reikia geriau įsiskaityti, todėl negaliu nieko daug sakyti. O taip, tai įmonės, kiek teko kalbėti su asociacijomis, visos yra šiuo projektu patenkintos, reikia tik darbuotis. Tie, kurie mano, ir žiniasklaidoje buvo rašyta, kad galima ir piktnaudžiauti, ir t. t., tai galiu pasakyti, kad remiantis šituo įstatymu piktnaudžiauti nėra galimybės, nebent kokių smulkmenų. Bet jeigu padarytume tvarką visiškai dėl socialinių įmonių, tai reiktų įpareigoti kuo greičiau, nežinau, kurią ministeriją, kad parengtų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kurios dėka socialinės įmonės, tos, kurios piktnaudžiauja, apie 60 mln. per viešuosius pirkimus papildomai gavo lėšų, ir, ko gero, nelabai teisėtai, tai reikėtų išbraukti pirmenybę, ir, be abejo, reiktų, kad Vyriausybė peržiūrėtų remiamas veiklas. Čia yra Vyriausybės teisė, nes leisti socialinių įmonių statusą turinčioms įmonėms, tarkim, užsiimti projektavimu ir t. t., kur yra dideli pelnai, kur keli žmonės įdarbinti, galbūt dirbtinai ir gaunami dideli pelnai, tai ten reikia tvarkyti, o šitame įstatyme tikrai nėra galimybės daug piktnaudžiauti, ir siūlau visiems pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau, kad išliktų protokole, aš balsavime nedalyvauju, kad nebūtų pažeistas viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. V. V. Margevičienė – už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų raginu visus balsuoti, nes įstatymas aiškus, teisingas, daug kartų vyko klausymai, daug dalyvavo įvairių socialinių įmonių atstovų. Iš tikrųjų iš pradžių tai buvo toks lyg ir nesusipratimas, kad viskas tik blogai, bet, dalyvaujant įvairioms įmonėms ir viską aiškinantis, aš pritariu, kad tai tikrai labai gerai, tvarkingai dabar suredaguotas įstatymas ir raginu balsuoti.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Pasisakydamas už, aš noriu pasinaudoti galimybe ir padėkoti dar kartą visiems kolegoms Seimo nariams, kurie, kaip ir minėjo kolega E. Žakaris, tikrai aktyviai ir daug ieškojo optimalių sprendimų, ir tiek, kiek įmanoma parengti projektą tokį, koks dabar parengtas, darbas didelis atliktas. Taigi prašau ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Socialinių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
15.54 val.
Dabar toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Taigi pastraipsniui. Į tribūną kviečiu R. Dagį.
Aš atkreipčiau dėmesį, kad yra toks įžanginis 1 straipsnis, kuris vadinasi „Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nauja redakcija“, po to yra tos redakcijos… Tai yra įstatymo pavadinimas. Tada pirmasis skirsnis „Bendrosios nuostatos“ ir 1 straipsnis. Dėl to 1 straipsnio Seimo nario D. Jankausko siūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Seimo nario D. Jankausko siūlymas yra apsvarstytas ir jam yra pritarta komitete.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys D. Jankausko siūlymą? Yra daugiau kaip 29. Gal tada galime bendru sutarimu pritarti D. Jankausko siūlymui, kuriam komitetas pritarė? (Balsai salėje) Kaip? Aš klausiu, ar galima, ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujate balsuoti, nors komitetas ir pritarė. Kas pritariate D. Jankausko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69: už – 52, prieš – 3, susilaikė 14. D. Jankausko pataisai pritarta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento dalį atsižvelgta…
PIRMININKĖ. Palaukite! Kadangi komitetas ką tik atnešė, čia taip supainiota. 1 straipsnis su D. Jankausko pataisa yra priimtas. Dabar 2 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Yra A. Meliano ir R. Dagio pataisa. Katras pateikia? A. Melianas? Ar yra 29 palaikantys?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad bus, nes jam pritarė ir komitetas.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar autoriai su tuo sutinka? Sutinkate? Tada nereikia balsuoti? Nereikia. Tada 4 straipsnį priimame su A. Meliano ir R. J. Dagio pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
Antrasis skirsnis, 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas.
Trečias skirsnis. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas.
Ketvirtas skirsnis, 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis jau yra penktajame skirsnyje. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis.
Šeštasis skirsnis, 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas.
Septintasis skirsnis. 25 straipsnis. Priimtas. Aštuntasis skirsnis. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas.
Devintasis skirsnis. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas. 30 straipsnis. Priimtas. Dešimtasis skirsnis. 31 straipsnis. Priimtas.
Dabar 2 straipsnis, po to, kai buvo 1 straipsnio nauja redakcija, 2 straipsnis – „Įstatymo įgyvendinimas“. Priimtas. Atsiranda 3 straipsnis su D. Jankausko pataisa dėl įsigaliojimo. Pirmininke, kada dabar tiksliai bus įsigaliojimas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Parašyta, kad 1 straipsnyje išdėstyti punktai įsigalioja 2014 m. gruodžio 31 d.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė visai D. Jankausko pateiktai redakcijai dėl 3 straipsnio?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tada priimame tokią redakciją, kaip suredaguota komiteto po D. Jankausko pataisos.
Dabar Teisės departamento…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Teisės departamento dėl 1 straipsnio 2 dalies…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs tiktai… nes čia taip… Randu. Kam nepritarta, to nereikia, bet kad atsirastų tekste po priėmimo kanceliarijos departamento išvada, 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijos išdėstymas, komitetas tam pritarė.
Toliau. Komitetas pritarė viso 8 straipsnio 3 dalies išdėstymui bei 10 straipsnio 2 dalies išdėstymui, 23 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcijai, 26 straipsnio 3 dalies redakcijai, 29 straipsnio 2 dalies redakcijai, įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies siūloma redakcija, kuriai komitetas pritarė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu aš nepraklausiau, taip pat dėl 8 straipsnio 4 dalies buvo tokia trumpa pastaba.
PIRMININKĖ. Tuoj atrasiu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). 8 straipsnio 4 daliai irgi komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Taip, 8 straipsnio 4 dalis. Teisingai. Ačiū. Jau pastraipsniui viską priėmėme.
Dabar dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už, nes tikrai daug buvo įdėta darbo ir kolegų Seimo narių, ir savivaldybių atstovų. Nuo ankstyvo pavasario buvo derinamas ir rengiamas naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos įstatymas, leisiantis nuo Naujųjų metų gerokai racionaliau organizuoti piniginę paramą. Juolab kad net penkios savivaldybės jų savivaldybių tarybų sprendimu kaip bandomosios ryžtasi kaip savarankišką funkciją vykdyti, na, o bendruomenės dalyvavimas, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimas kartu su savivalda užpildo ir savivaldą realesniu turiniu. Piniginė socialinė parama nuo Naujųjų metų turėtų būti organizuojama gerokai racionaliau ir skirta tiems žmonėms, kuriems labiausiai piniginė socialinė parama reikalinga.
Komitete daug diskutavome, svarstėme, buvo išsakyta abejonių, ar sausio 1 d. savivaldybės bus pasiruošusios. Taigi savivaldybių dažniausiai yra vienas prašymas – kuo greičiau priimti įstatymą, kad būtų aišku, kaip nuo Naujųjų metų atrodys piniginės socialinės paramos teikimas. Taigi yra visas mėnuo. Kaip ministerijos vadovas noriu raginti pritarti įstatymui, kad per mėnesį ministerija kartu su savivaldybių atsakingais darbuotojais galėtų pasiruošti tam, kad visos apimties įstatymas nuo Naujųjų metų pradėtų galioti.
Dar kartą dėkodamas visiems, prisidėjusiems prie šio įstatymo, kviečiu palaikyti balsuojant dėl priėmimo ir priimti šį įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. E. Jonyla – prieš.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pateikiant šį įstatymo projektą buvo deklaruojamas tikslas padėti socialiai remtiniems žmonėms ir kai kuriuos vis dėlto priversti dirbti, o ne gyventi vien tik iš socialinių pašalpų. Kaip ministras sakė, įdėta daug pastangų, bet galime abejoti, ar tikslas bus pasiektas.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija patikslino, sakykime, dalį sąvokų, įvedė naujų, įtraukė visuomenę, bet kartu visą atsakomybę perkėlė savivaldybėms. Vis dėlto penkios savivaldybės, pakeisdamos valstybės deklaruotą funkciją į savarankišką, suteikė galimybę socialines lėšas skirti ten, kur nori, ir tai galės daryti trejus metus. Pagalvokime, tik penkios savivaldybės iš 60! Ar čia galime pasakyti, kad bus pasiektas tikslas? Dėl to aš abejoju.
Be to, tose savivaldybėse bus skirtinga socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Ar neatsitiks kaip ir su mokesčiu už… tiksliau, rinkliava už atliekas, kai vienur skaičiuojama pagal galvas, kitur pagal kojas, o kitur pagal plotą, ir kur žmogui reikės kreiptis. Savivaldybė, matyt, nelabai padės, lieka tik teismas. Todėl, aš manau, yra per maža apimtis, kad pasiektume tikslą. Susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Melianas – už.
A. MELIANAS (LiCSF). Ačiū. Opozicija ką tik išsakė argumentus, kodėl nereikėtų balsuoti. Tačiau šioje vietoje išeina ir prieštaravimas. Jeigu dabar nepriimsime šio naujos redakcijos įstatymo, mes negalėsime patikrinti, kaip savivaldybės gali pačios savarankiškai vykdyti šią funkciją, tokiu atveju dar kažkuriam laikui atidėsime tą galimybę.
Antra, mes tokiu atveju ir socialiniams darbuotojams nepadidinsime atlyginimo, nors įstatymas numato galimybę 1,5 % nuo administravimui skirtų lėšų socialinį darbą dirbantiems žmonėms padidinti atlyginimą, kas ypač aktualu. Kaip žinote, besikreipiančių dėl įvairios socialinės paramos padaugėjo keletą kartų ir darbo krūvis išaugo. Todėl dėl jūsų nepritarimo socialiniams darbuotojams nebūtų padidintas atlyginimas.
Trečias dalykas. Vis dėlto, kaip čia buvo sakyta, svarbu labai gerai savivaldybėms pasiruošti. Aš turiu nuogąstavimų, ar nuo sausio 1 d. savivaldybės jau galės vykdyti šį naują įstatymą. Noriu prašyti ir ministro, ir Vyriausybės tinkamai tam pasiruošti.
Dar vienas palinkėjimas Vyriausybei, kad 511 nutarimas iš tikrųjų būtų pakeistas, kaip įstatymo baigiamosiose nuostatose yra numatyta, ir pagaliau taptų realybe, galimybe šiek tiek daugiau uždirbti socialiniams darbuotojams, bent jau ne tiek, kiek uždirba kartais besikreipiantys į juos klientai.
Taigi balsuokime už, nes kitaip visos tos teigiamos nuostatos nebus priimtos.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius – prieš.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar mes teisingai suprantame su kolege Virginija, sėdime, skaitome ir niekaip negalime pirmiausia sau atsakyti į šį klausimą. Yra du trečdaliai, kurie gali pretenduoti į pašalpą. Pasakykite, du trečdalius dirbant darbo laiko, 0,75 etato. Jeigu žmogus dirba ne savo valia 0,5 etato? Šiandien matydami tą įstatymo spragą, aš dabar kalbėsiu apie save, na, niekaip negalime palaikyti, nes mes puikiai žinome, kiek yra valstybinių įmonių, kai žmogus dirba pusę etato, kur pajamos nesiekia jo vidurkio, o dar tuo labiau, jeigu antra pusė nedirba.
Prašau pasakyti, kaip jis tada galės pretenduoti į tokias pašalpas? Aš manau, nors ir kiek dirbta ministerijos ir Seimo narių, ir kitų atstovų, šiandien vien dėl tos nuostatos negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai naujas įstatymas. Jūs visi prisimenate, kaip sunkiai skynėsi kelią Socialinių paslaugų įstatymas, kaip bijojome, kad savivaldybės nesusitvarkys, kad savivaldybėse bus chaosas, kad nežinos, kam kokią socialinę paslaugą skirti. Kaip matote, įstatymas puikiai veikia. Reikia vieną kartą apsispręsti, savivaldybė per seniūnijas, per bendruomenes turi spręsti, ar tikrai tam bendruomenės nariui ta pašalpa reikalinga. Ir niekas kitas už savivaldybės teritorijoje gyvenančius ir dirbančius žmones geriau nežino, kaip tas pašalpas tikslingai paskirstyti.
Aš suprantu nuogąstavimus, nes penkios savivaldybės yra galbūt per mažas skaičius. Dėl to jos ir vadinamos bandomosiomis, kad pabandytų ir pasižiūrėtų.
Tam, ką pasakė A. Melianas, aš pritariu. Jeigu bus labai tikslingai, labai aiškiai, labai kruopščiai atrinkti tie Lietuvos gyventojai, kuriems reikės pašalpos, tai galbūt ir pašalpų kiekis sumažės. Aš labai nuoširdžiai raginu balsuoti už šį įstatymą, nes tai tikrai yra labai tvarkingai, labai kruopščiai parengtas įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. J. Dagys – už. Nereikia. Dėkoju.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 16. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
16.12 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui. Jokių pasiūlymų nėra.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Gal galima nekalbėti, nes vien – už. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 10. Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
16.13 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas, komitetas nepritarė Teisės departamento išvadai. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš trumpai. Tiesiog kviečiu balsuoti už, nes tai yra lydintysis projektas, kadangi dėl pagrindinio apsisprendėme, tai turbūt kolegos ir pritars. Dėkoju.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš. Nėra.
Balsuojame. Kas už Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 4. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
16.15 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar yra? (Balsai salėje) Kompiuteris nespėja. Tai ar yra? Aš nematau. Nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo Seimo 84 nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
16.16 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui.
Aš noriu paprašyti šiek tiek tylos! Labai šiandien aktyvūs yra socialdemokratai, tiktai jūsų balsai girdėti. Gerbiamieji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai, trys vyrai! Aš palauksiu.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė. Taigi 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (Nr. XIP-3748(2) priimtas.
16.18 val.
Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji kolegos ir bendros bėdos dalyviai, teikiu jūsų dėmesiui ir pradiniam teismui Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė labai paprasta: Biudžeto sandaros įstatymas numato galimybę savivaldybėms sudaryti biudžeto rezervą. Tai suprantama, reikalinga ir pateisinama. Jos tai ir daro, tačiau kaip? Dažnai tai virsta finansine komedija, pasakyčiau, ir politiniu farsu. Kartais atrodo, kad kitų išlaidų normalioms biudžeto eilutėms numatyti negalima.
Aš jums pacituosiu 2011 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1075, kuriuo paskirstytas rezervas, kurio bendra suma 496 tūkst. 200 Lt, kai kurias išlaidų eilutes. Pavyzdžiui, skiriama visuomeninei organizacijai chorui „Zgoda“ muzikinio spektaklio „Ponas Tadas“ pristatymui Lietuvoje ir Lenkijoje organizuoti 4 tūkst. Lt. Toliau, Angelų seserų kongregacijos Vilniaus namų teatro „Betanija“ kelionės į Pasaulio jaunimo dienas, kurios vyks ar jau vyko, 2011 m. rugpjūčio 13–23 dienomis Ispanijoje, išlaidoms iš dalies padengti – 2 tūkst. Lt. Toliau, kolegos, nevyriausybinės organizacijos Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos veiklai paremti – 4 tūkst. 500 Lt. Arba vėlgi Lengvosios atletikos daugiakovininkų klubui „7 plius 10“ pasaulio veteranų pirmenybėms paremti 2000 Lt. Vienu įsakymu beveik 0,5 mln. Lt yra išdalinama.
Klausimas toks, arba administracijos direktorius tikrai žino, ko geriausiai miestui reikia, ir neįmanoma šių lėšų numatyti biudžete, arba tokiu būdu vyksta, kaip aš sakyčiau, politinė korupcija, kadangi pagal išlaidas beveik galima nuspėti koalicijos sudėtį. Kolegos, aš siūlau baigti šią komediją, jeigu mes rimtai vertiname finansinę padėtį šalyje ir manome, kad finansinę drausmę reikia įvesti ne tiktai nacionaliniu mastu, bet ir savivaldoje, todėl ir siūlau pataisą, kuri numatys, kad savivaldybės administracijos direktorius rezervo lėšas galės naudoti tik ekstremalioms situacijoms ir (arba) įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti pagal savivaldybių tarybų nustatytą tvarką. Ačiū. Ir atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aktyviai norite klausti. Pirmasis klausia V. P. Andriukaitis. Klausimams 10 minučių.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, gerbdamas jūsų, kaip savivaldybės administratoriaus ir savivaldybės deputato, patirtį, norėčiau irgi paklausti analogiškai. Ar neketintumėte pasiūlyti ir tokią Biudžeto sandaros įstatymo pataisą, kad, tarkime, vienmandatininkai neturėtų teisės siūlyti iš biudžeto pinigų paremti atskirų objektų jų vienmandatėse apygardose, ypač vienmandatininkai, kai ne tiek daug balsų ir kai jie tokiu būdu yra paperkami balsuoti už biudžetą, ar nesiūlytumėte su tokia korupcija irgi baigti?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, atsakau jums, kaip Konstitucijos žinovui. Jūs, matyt, nenuginčysite mano pasakytų žodžių. Visi Seimo nariai yra lygūs. Tokiu būdu jūs diskriminuotumėte Seimo sudėtį pagal vienmandatę ir daugiamandatę... Antras dalykas, jeigu jūs norite mane, kaip sakant, egzaminuoti savivaldybių įstatymų srityje, tai aš jums atsakysiu taip: savivaldybių tarybos nariai gali teikti, laiku teikti, pasiūlymus vienoms ar kitoms reikmėms finansuoti laiku ir pagrįstai. Ir nereikia visko nurašyti į rezervą, rezervas tai yra tai, kas atsitinka netyčiom, nelauktai ir kai yra nežinia, nepriklauso nuo žmonių valios.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia E. Jonyla. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, negalime nesutikti su jūsų teiginiais, tokių faktų, ko gero, ne vien tik Vilniuje, bet ir kituose rajonuose galime rasti daugiau, bet, sakykite, tokį fondą, ko gero, turi ne tik administracijos direktorius. O kaip merai? Ar neturi tokių fondų, kuriuose taip pat tokius pačius dalykus gali turėti? Ar teko kalbėti su asociacija, gal su savivaldybėmis? Jų požiūris. Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, jūs visiškai teisus. Visos lėšos turi būti apskaitomos, jos turi būti skaidrios ir apie tai turi būti sprendžiama kolegialiai. Aš esu prieš vienvaldiškumą sprendžiant šiuos reikalus. Man patinka Vyriausybės pastarasis sprendimas, kai Vyriausybės rezervo lėšas, tiksliau, jų išlaidas lemia penkios išlaidų eilutės. Visos kitos išlaidos yra nepateisinamos. Jeigu mes galėtume laikytis tokių aiškių taisyklių ir sumažinti vienvaldiškumo sprendimus, taip pat jeigu yra vadinamųjų neliečiamų merų fondų ar rezervų pavyzdžių, būtų didžiulis žingsnis į priekį. Aš manau, kad ta linkme mes neišvengiamai eisim ir kuo greičiau, tuo geriau.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, siūlydamas šio įstatymo projekto dalį išbraukėte žodžius „rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą“. Kas reglamentuos? Kai jūs išbraukėte šį teiginį, kaip galės savivaldybės administracija dirbti visus metus, ar turės teikti peržiūrėti biudžetą, ar kaip? Iš kur gaus lėšų? Pavyzdžiui, staiga reikia kokį nors renginį organizuoti, o programoje ir kitur nėra numatyta. Faktiškai administracija pasinaudodavo šiuo fondu. Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, kolega V. P. Andriukaitis siūlė man tapti administracijos direktoriumi. Jeigu aš būčiau administracijos direktoriumi, tai man būtų gėda, jeigu aš nežinočiau, kas mano savivaldybės teritorijoje ketina įvykti arba ką mes planuojame rengti visus metus. Aš įsivaizduoju, kad būna tikrai nenumatytų įvykių. Bet tam yra atitinkamos programos, atitinkamos eilutės, ten numatyta galimybė finansuoti.
Jeigu iš rezervo lėšų, kaip matome, mes finansuojame vizitus, paramą nevyriausybinėms organizacijoms ar panašiai, man tai sako viena – taryba dirba nekokybiškai. Nėra finansinio skaidrumo ir pagrįstumo. Tuomet apskritai galima turėti vieną eilutę – rezervo ir skirti, kad administracijos direktorius, geriausiai žinantis situaciją ir paprastai būdamas paklusnus mero arba įtakingų tarybos narių pavaldinys, tą dalyką atlieka. Aš negaliu pateisinti tokių dalykų. Jeigu mes turime Lietuvoje daug pavyzdžių, tai rodo netvarką, o ne atvirkščiai.
PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Kolega, aš suprantu, kad tos rezervo lėšos būtų iš tikrųjų naudojamos ekstremalioms situacijoms ir stichinėms nelaimėms likviduoti. Dabar susidaro įspūdis, kad Vilniaus savivaldybėje nieko panašaus nevyksta, o šitos lėšos naudojamos būtent taip, kaip jūs nurodėte. Bet mano klausimas būtų toks. Viena savivaldybė, kuri būtent taip naudoja lėšas, galbūt išimtis, gal jūs turite visą statistiką, kiek iš 60 savivaldybių būtent taip naudoja rezervo lėšas?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mieloji kolege, man skirta tiktai 15 minučių. Jeigu aš būčiau 60 savivaldybių pacitavęs, kokioms išlaidoms ir kam yra leidžiamas rezervas, man atrodo, tai būtų geriau už gerą humoro laidą. Aš pacitavau tik savivaldybės, kurios vadovas mums grasina, kad šiais metais skola viršys milijardą. Panašu, kad skola tikrai viršys milijardą, jeigu tokiu būdu rezervas bus leidžiamas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jūs nebijote, kad gali prasidėti didelė krizė savivaldybėse, jeigu bus priimtas jūsų įstatymas? Viskas grius, nieko nevyks, chaosas užvaldys Lietuvą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, aš teikiu Biudžeto sandaros įstatymo straipsnių pakeitimą, o ne klimato kaitos įstatymo pakeitimą. Kitaip tariant, aš tikiuosi, kad žemės drebėjimas Lietuvoje artimiausią dešimtmetį tikrai neįvyks.
PIRMININKĖ. Klausia V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš nežinau, man atrodo, kad ponas Petras niekada nėra dirbęs savivaldoje, tai yra labai lengva turbūt pagal savo teorines žinias, žiūrint iš viršaus, mąstyti, ką dirba savivaldybės ir administracijos direktorius.
Antras dalykas. Aš visada esu prieš tokius lyginimus, kai dėl vienos savivaldybės, kurioje kažkam kažkas nepatinka, kad Vilniaus savivaldybėje yra vienas meras ar kitas, yra lyginama visa Lietuva ir visos savivaldybės. Aš noriu paklausti Petro, ar be ekstremalių situacijų, be audros, kurių gali ir nebūtų toje savivaldybėje, be to, kiekviena savivaldybė turi gamtos apsaugos fondą, kuris yra integruotas į biudžetą, ir ten visada numato, ekstremaliom situacijom yra skiriami pinigai, vienur didesni, kitur mažesni, ar be audros padarinių nėra daugiau savivaldybėse kokių nors nenumatytų atvejų, kurių iš tikrųjų negalima biudžete suplanuoti, numatyti? Kaip tada reikės spręsti tam tikras problemas ir kas apibrėžia tą ekstremalią situaciją: ar tai yra didžiulės audros, ar tai mokykloje kažkas atsitikę, trūkęs vandentiekis, kurį reikia suremontuoti, ir nebuvo remontui lėšų skirta, ar stogui, dar kažkam? Kodėl negali administracijos direktorius, kuris yra patvirtintas tarybos daugumos, nesvarbu, kad meras jį siūlo…
PIRMININKĖ. Klauskit.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …tai pačiai tarybai. Mes nepasitikime savivalda ir tais administracijos direktoriais, o nurodome, ką jie turi daryti, lyg bijodami Vilniaus mero ir jo administracijos direktoriaus.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Mieloji kolege, aš manau, kad laikantis valdžių atskyrimo principo pinigai turėtų būti skirstomi tiktai pagal tarybos sprendimus. Bet jeigu mes norime kai kuriuos tarybos sprendimus paversti abstrakčiu fondu, iš kurio galima finansuoti viską, aš nepritarčiau tokiam sprendimui. Aš nenoriu išimtinai kritikuoti, kaip jūs sakote, Vilniaus savivaldybės, nors žinau, kad ne vien tik šios kadencijos administracijos direktorius daro tokius sprendimus. Ir tai susiję su tuo, kad aš noriu daryti prevenciją ir netaikyti vienai savivaldybei. Mums reikia nustoti kalbėti. Aš paėmiau pavyzdį, kai pusė milijono yra paskirstoma.
Kolege, jeigu jūs pateiktumėte pataisas mano projektui ir jame būtų numatyti pagrįsti išlaidų straipsniai, aš, matyt, pritarčiau.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai labai pritariu V. Baltraitienei, nes ji savivaldoje dirbo ir tikrai žino tikrą padėtį. Nepaisant to, kad jūs esame Vilniaus patriotas, bet negalite vieno kurpalio taikyti visoms savivaldybėms. Tai vienareikšmiška. Kaip Seimo nariai visi lygūs, taip ir savivaldybės lygios. Lygybės ženklą galime rašyti. Bet yra kolegijos, kurios sprendžia administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą. Tas yra, pavyzdžiui, Kauno savivaldybėje. Žiūrint, kas ateina į savivaldybę. Jeigu ateina doras žmogus ir susidaro gera koalicija, kolegija sprendžia. Nieko negali meras vienas spręsti. Tai paimkite Kauno pavyzdį, kad administracijos direktoriaus visus įsakymus koreguotų kolegija, ir bus tvarka, man atrodo. Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolege, aš nesu už tą principą, kad jeigu tu neturi turėjęs darbinės patirties, tu negali teikti įstatymų projektų ar kalbėti tuo klausimu. Aš netaikau niekam, nors daugelis iš mūsų daug kur nedirbę, tačiau kalbame visomis temomis. Tokia yra mūsų konstitucinė teisė. Bet, matot, mums reikia vengti situacijų, kai išlaidos skirstomos laikantis labai abstrakčių principų. Tai nepadeda. Jeigu mes norime taupyti, taupyti reikia visur. Jeigu mes norime reglamentuoti išlaidas nacionaliniu lygmeniu, toks pat principas turi būti pritaikytas ir savivaldai.
Todėl, kolegos, baigdamas savo pasisakymą, aš manau, jeigu mes norime žvelgti į 2012 metų biudžetą kiek ramiau, ši pataisa turėtų būti priimta svarstant 2012 metų biudžetą. Aš matyčiau tokią prasmę. Kitu atveju – ką gi, politikuokime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į klausimus. Skirtas laikas, 10 minučių, baigėsi.
S. Bucevičius po pateikimo pritaria.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip, gerbiamoji pirmininke, pritariu. Visiems kolegoms, kurie kalbėjo, tiek kolegei Virginijai, tiek Danutei Bekintienei. Matyt, iš dalies mes visi būsime teisūs. Ir administracijai, gerbiamoji Čigriejiene, matyt, reikia tų pinigų turėti. Klausimas, kaip jie yra išleidžiami ir kiek jų reikia turėti. Tai ar ne mūsų, ką pristatė kolega Petras, yra visų reikalas? Mes išgirskime dar kartą, ką minėjo Petras.
Šiandien mes nesurinksime 1 mlrd. Lt. Kaip šie pinigai yra skirstomi savivaldybėms, tai Petras paminėjo tik vieną aspektą. Po pateikimo visų prašau pritarti, o svarstymo metu Petras gaus, matyt, iš visų savivaldybių atsakymus, kaip administracijos direktoriaus yra skirstomos šitos lėšos. Ir mes galėsime tada objektyviai įvertinti kiekvienos savivaldybės darbą. Aš žinau, kai kurios savivaldybės neturi, administracijos direktorius turi absoliučiai nulį, ir, nepaisant to, jie gyvena, ir administracija išgyvena, ir jie priima sprendimus netgi po gaisrų, ir t. t., ir t. t., ir t. t. Jie padeda žmonėms. Bet kai administracijos direktorius eina ir iš tų lėšų perka gėles, tą, ką čia visi sėdintys darome ir mes, mes perkame iš savo, o administracijos direktorius sveikina iš visų mokesčių mokėtojų. Taigi, aš manau, čia yra tokios dvi medalio pusės, bet čia yra tik lašeliai. Taigi manau, kad po pateikimo iš tikrųjų reikėtų pritarti, sulaukime atsakymų iš visų savivaldybių, kaip yra skirstomos lėšos, o tada jau per svarstymą ir priėmimą matysime. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, apskritai tai netikęs pasiūlymas, jis net ir neskanus. Buvai su A. Zuoku vienoje komandoje, viskas gerai, abu liberalai, viskas gerai, galėjai pasirinkti kitos savivaldybės pavyzdį. Neskanu, neskambėtų taip šlykštokai toks sumanymas. Dabar, kita vertus, kai pasižiūri į tokio sumanymo biudžetinę esmę, tai dabar galvoji, ar išties pasiūlymas, ar viešasis interesas čia pakankamai yra apmąstytas. Aš suprantu, kad visiškai teisingai, ką sakė kolegė D. Bekintienė arba V. M. Čigriejienė, arba kiti žmonės, išties būtų galima pasakyti, kad rezervą galima dar reglamentuoti atitinkamai, bet nubraukti ir reglamentuoti tik ekstremalias situacijas, tai reiškia pasiūlyti tokį visiškai neapmąstytą, nelogišką pasiūlymą. Suprasčiau, kad Petras pasiūlytų apskritai dėl rezervo lėšų skirstymo valstybės lygiu, Vyriausybės, visų pareigūnų asmeninių fondų ir t. t., sistemiškai parodytų, kaip būtų galima čia patobulinti. Dar būtų logikos. Bet tokių smulkių ambicijų suvedinėjimo kontekste neskaniai atrodo, nevykęs pasiūlymas, todėl aš tikrai negaliu jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Biudžeto sandaros įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 48, prieš – 3, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas numatomas gruodžio 20 d.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas E. Tamašauskas.
16.37 val.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite pristatyti kitos savaitės, prasidedančios gruodžio 5 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės klausimą Seimo Pirmininkei I. Degutienei.
I. DEGUTIENĖ. Kolegos, trumpai pristatysiu plenarinių posėdžių, kurie vyks gruodžio 6 ir 8 d., darbotvarkę. Pirmiausia yra 6 d. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymo projektai, su jais susiję teisės aktai. Toliau, su 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusių teisės aktų priėmimas bei svarstymas. Toliau, artėjant kai kurių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kadencijos pabaigai, reikia nustatyti naująjį skaičių, todėl yra priėmimas tiek vieno Seimo nutarimo, tiek įstatymo. Toliau, atkreipiu dėmesį, kad jau yra baigta Laikinosios tyrimo komisijos išvada, Seimo rezoliucija „Dėl Seimo nario R. Kupčinsko asmens neliečiamybės“, todėl bus pateikimas, svarstymas, priėmimas. Toliau, Seimo nutarimas „Dėl informacijos, susijusios su viešuoju interesu, pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ bei tokio pat turinio Seimo rezoliucija. Toliau yra 50 Seimo narių parašai, todėl teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Laikinosios tyrimo komisijos „Dėl Lietuvos komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo“ sudarymo“.
Raštu yra pateiktas man prašymas, todėl įtraukti į darbotvarkę Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko atsakymai į Seimo narių iš anksto pateiktus klausimus pagal Statuto 209 straipsnį. Tie klausimai yra jau šiandieną persiųsti Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir jis antradienį turės atsakyti į tuos klausimus. Toliau yra teikiamas Kino įstatymo pakeitimo įstatymas, nes tai irgi turi ryšį su 2012 m. biudžetu. Ir gal pabaigsime visą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo paketą. Komitetas jau yra apsvarstęs ir mes tai galime padaryti.
Keletas įstatymų pateikimų. Vienas iš jų, atkreipčiau dėmesį, Prezidentės teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas.
Ir vėl daug klausimų, teisės aktų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje, ir klausimai privalomai įrašyti į darbotvarkę pagal Statuto 92 straipsnio 1 dalį, t. y., kai yra surinkti Seimo narių parašai.
Gruodžio 8 d. yra antrasis svarstymas 2012 metų biudžeto, 2012 metų „Sodros“ biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, o po pietų yra opozicinių frakcijų – Darbo partijos frakcijos ir Krikščionių partijos frakcijos – darbotvarkė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, už darbotvarkės pristatymą. Jūsų nori paklausti 8 kolegos. Pirmajam suteikiu klausti žodį… Atsiprašau, frakcijos vardu… R. Žemaitaičiui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, turime seną bendrą problemą dėl užsieniečių teisinės padėties. Praeitą savaitę aš jums rašiau raštą, tačiau tokio akibrokšto, ką šiandien padarė vidaus reikalų ministras, tai, ko gero, negalėjau tikėtis ir protu nebesuvokiu. Surengęs, ko gero, spaudos konferenciją, nes po to žurnalistų lavina užgriuvo mane, kaip darbo grupės pirmininką, ir pasakė, kad dar kartą Seimas vėl vilkina šitą įstatymo projektą. Kaip žinote, Seimo Pirmininke, mes praeitą savaitę jums parašėme, su S. Pečeliūnu, su kitais kolegomis susirinkome ir parengėme vienuolika įstatymų projektų, kurie reikalingi įgyvendinti direktyvai. Atlikome už Vyriausybę darbą, kartu parengėme ir atitikties lentelę.
Aš jūsų tikrai nuoširdžiai prašau, kad antradienį tą klausimą mėgintume įtraukti į darbotvarkę, ar per Seniūnų sueigą nuspręsite, ar kaip, ir taikyti priėmimą. Vakar šnekėjau su Europos Sąjungos institucijomis, nusiuntėme jiems mūsų parengtą projektą, jiems tiko, pasakė: jeigu yra priimtas, jokių įspėjimų… nieko nebus. Ir dar kartą sakau: ką dabar daro Vidaus reikalų ministerija, yra mažų mažiausiai neetiška ir nekultūringa mūsų atžvilgiu.
I. DEGUTIENĖ. Aš galiu tikrai patvirtinti tai, ką jūs dabar pasakėte, aš irgi esu šiuo atveju atsidūrusi keblioje situacijoje. Seimas, man atrodo, pasielgė teisingai, ir jūs pakoregavote būtent tą įstatymo projektą. Kadangi niekaip negalime susitarti su Vidaus reikalų ministerija, tai greičiausiai taip ir bus, aš šį klausimą kelsiu antradienį Seniūnų sueigoje, ir jeigu Seniūnų sueiga pasiūlys įtraukti į darbotvarkę, aš tą ir padarysiu, nes ne visada, kaip jūs žinote, pagal Statutą ir aš galiu tą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, šiandien per rytinį posėdį jūs minėjote… Kalbu apie Seimo nutarimo projektą dėl to, kad Seimas išreikštų valią, kad neprieštarauja, kad Lietuvos bankas paskelbtų duomenis apie Seimo narius. Ar ten buvo parašyta asmenų grupė, apie kuriuos… finansines operacijas prieš pat artėjant tam terminui. Parašai buvo surinkti, tačiau vakariniame posėdyje to klausimo nebuvo. Jūs minėjote, kad bus apskambinta valdybos nariams. Ar tas Seimo nutarimo projektas yra kitą savaitę ir galbūt galėtumėte pavardėm pasakyti, kurie valdybos nariai nesutiko, kad būtų įtraukta į šią popietinę darbotvarkę?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, aš aiškiai dar iki šiol kalbu – gruodžio 6 d. šis Seimo nutarimas yra įtrauktas į darbotvarkę. O dėl šios dienos, kadangi tai yra nenumatytas posėdis, buvo apklausti valdybos nariai, keturi buvo prieš įtraukimą į darbotvarkę, trys buvo už. O jeigu kalbėtume dar plačiau, tai, ką aš ir pirmininkaudama sakiau, Seimo nutarimas yra ne tas teisės aktas, kuriuo galėtume kreiptis į banką, nes vienas teisės aktas negali prieštarauti kitam teisės aktui. Todėl yra parengta ir šiandien irgi lygiai taip pat užregistruota rezoliucija ir Seimas šiuo atveju gali ne kaip teisės aktą priimti, o kaip politinę valią išreikšti kreipdamasis į Lietuvos banko valdybos pirmininką, kad mums pateiktų tokius duomenis. Aš manau, kad iš tikrųjų tai „nedegantis“ klausimas, kad šiandien, ryt, poryt būtų išspręstas. Aš manau, kad duomenys yra tikri ir duomenys bus pateikti, tuo labiau kad šie klausimai yra įtraukti į antradienio darbotvarkę.
Kitas dalykas. Ž. Šilgalis, man atrodo, šiandien ir parašus surinko.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, už išsamų atsakymą. Jūsų klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, šiandien septyni Seimo nariai signatarai ir vienas Seimo narys, pirmosios Vyriausybės ministras, užregistravo Seimo nutarimą dėl Palestinos valstybės nepriklausomybės pripažinimo. Kadangi vakar Palestinos nepriklausomybę pripažino Islandija, kuri pirmoji pripažino Lietuvą, mes užregistravome nutarimo projektą ir prašytume, kad tas nutarimo projektas būtų įtrauktas į antradienio darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Galima įtraukti. Aš sutinku, tikrai nemačiau to registruoto projekto, tuo labiau kad pirmininkavau. Gerai, įtrauksime.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, mielas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektas turėtų būti papildomas, kad turėtų teisę dalyvauti visuomeninės organizacijos. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė irgi prašė tą patį padaryti. Tai buvo padaryta, komiteto vardu šis projektas buvo pateiktas praėjusią savaitę, surinkti 29 Seimo narių parašai, tačiau per „Snoro“ banko krizę jis iš darbotvarkės dingo. Norėtume paklausti, kada jis vėl atsiras darbotvarkėje?
I. DEGUTIENĖ. Po to, kai priimsime biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausia kolegė I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Socialdemokratų frakcija prašytų įtraukti į antradienio darbotvarkę Seimo nutarimą Nr. XIP-3627(2) – kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriam buvo pritarta po svarstymo. Liko tik priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Dėl ko?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėl socialinių išmokų.
I. DEGUTIENĖ. Gerai.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Ir dar, kad paplanuotumėte, nes yra užregistruotas ir yra įvykęs Konstitucijos pateikimas dėl tiesioginių merų rinkimų ir yra įregistruotas alternatyvus Konstitucijos pataisų projektas, registracijos Nr. XIP-1181(2). Norisi, kad jie kartu eitų.
I. DEGUTIENĖ. Jie eis kartu, bet kol kas darbotvarkėje nei vieno, nei kito projekto tikrai artimiausiu metu nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, niekaip negalime patekti su atliekų paketu. Jau vakar, atrodo, išsiaiškinome, kad niekas neprieštarauja, išskyrus vieną asociaciją. Kad niekas neprieštarautų, tokių atvejų nebūna, kas nors prieštaraus. Tam ir yra įstatymai rengiami, kad kas nors juose yra taisoma. Aš siūlau į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti atliekų tvarkymo paketą, kuris susideda iš dviejų – Atliekų tvarkymo, pakuočių atliekų tvarkymo ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs man pasufleruotumėte, kur galima į gruodžio 6 d. darbotvarkę dar įsprausti… Jeigu jūs sutinkate dirbti iki 22.00 val., labai prašau. Aš galiu padaryti guminę darbotvarkę, bet jūs visi tada šauksite, kodėl tokia ilga darbotvarkė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš pasufleruosiu – nereikia įtraukti naujų projektų.
I. DEGUTIENĖ. Kokių naujų? Todėl, kad yra įtraukiami tik tie projektai, kurie reikalingi 2012 m. biudžetui. Kol nebus priimtas biudžetas… Jūs patys matote, kad turėjome biudžetą priimti gruodžio 8 d., planavimas buvo visai kitoks, bet kadangi Vyriausybė paprašė, gruodžio 8 d. mes darome tiktai antrąjį svarstymą, viskas persistumia.
Kitas dalykas. Pagal Statutą tą pačią gruodžio 8 d. yra popietinė dviejų opozicinių frakcijų darbotvarkė. Jūs nieko negalite ten, tiksliau, aš nieko ten negaliu įrašyti. Dar kartą sakau: kai priimsime biudžetą, tai bus po gruodžio 13 d., normaliai eisime vėl prie grafiko, nes iš tikrųjų turiu analizę, ką komitetai yra padarę, ko nėra padarę, ir tada viskas bus išspręsta.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, iki Naujųjų metų lieka mėnuo rudens sesijos, dar mažiau. Buvo rudens programoje ir Pensinio kaupimo fondo įstatymo įtraukimas į darbotvarkę, nes krizė didelė, pensiniai fondai toliau gauna didelius pinigus ir ima už juos mokesčius. Tame naujame įstatyme buvo numatyti už paslaugas truputį mažesni tarifai, kas leistų galbūt tikėtis sutaupyti ir didesnes būsimas pensijas II pensijų pakopai. Ar nenumatoma, kad šis įstatymas (jis seniai pateiktas) pagaliau būtų pradėtas Seime svarstyti, nes kitų metų „Sodros“ biudžetas yra nepavydėtinai blogas?
I. DEGUTIENĖ. Dar kartą, kolega, sakau: baigsime su biudžetu, tada pradėsime kitus darbus. Atsiprašau, niekaip aš nekalta, kad „Snoras“ bankrutavo, kad reikėjo priimti tuos įstatymus. Dabar pažiūrėkite, kiek, pavyzdžiui, nenumatytų gruodžio 6 d.: vienas, du, trys, keturi, penki klausimai, kurių mano pirmajame variante nebuvo. Dabar jūs pažiūrėkite, kiek jūs patys prisiūlėte šiandien – gerbiamasis E. Klumbys, gerbiamoji I. Šiaulienė. Aš visa tai įtrauksiu į darbotvarkę. Jūs man tada pasakykite, kur dabar gana rimtas… Pensijų kaupimo įstatymas yra rimtas, reikalaujantis daug diskusijų, o ne šiaip sau – viens du ir priėmėme arba viens du ir apsvarstėme. Aš dar kartą sakau: labai ramiai baikime priimti su biudžetu susijusius įstatymus, susitvarkyti su biudžetu, tada palaipsniui einame toliau.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš irgi pasinaudosiu proga. Nuo balandžio 1 d. jau mūsų valstybėje nėra atskirų Narkotikų ir alkoholio departamentų, bet yra Nacionalinė narkotikų kontrolės programa. Ji yra įtraukta į rudens sesijos programą. Vyriausybė jau spalio mėnesį patvirtino koncepciją ir tai yra įtraukta. Gal būtų galima po biudžeto svarstymo įtraukti tą programą, nes pagal ją dabar likę du visai atskiri departamentai, ir palikti iki pavasario kažkaip būtų nekorektiška?
I. DEGUTIENĖ. Be abejo. Tai, ką ir sakiau. O jeigu matysiu, kad yra labai daug norinčių vis daugiau ir daugiau įtraukti, o iki Kalėdų to nesugebėsime padaryti, reikės pratęsti sesiją.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. Klausia jūsų kolega V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamoji Pirmininke, mes su kolega Edvardu dar turime tokį klausimą, dilemą. Prezidentės siūlomas įstatymo projektas Nr. XIP-3885 dėl pridėtinės vertės, registruotas lapkričio 24 d. Mes rugsėjo 4 d. įregistravome analogišką įstatymo projektą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš labai atsiprašau, kai jūs būsite prezidentai, tai pagal Konstituciją ir Statutą tai yra privaloma. Tada ir V. Simuliko arba E. Žakario registruosime ir iš karto po registracijos pateiksime Seime. Jūs puikiai žinote, kad Prezidento, Vyriausybės ir net Seimo Pirmininko, nors ir koks jis būtų, bet jeigu aš šiandien užregistravau, rytoj jau galima pateikti. Ar jūs norite, kad būtų pateikta kartu?
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs norite patikslinti savo klausimą?
V. SIMULIK (LSDPF). Noriu patikslinti klausimą. Ar galima įtraukti ir mūsų redakciją, nes pagal Statutą vienodo negalima registruoti?
I. DEGUTIENĖ. Kai tą daro Seimo nariai, o čia daro Prezidentas. Aš tikrai dabar negaliu atsakyti, ar galima taip daryti. Bet jeigu taip galima, tada prie Prezidentės įrašysime V. Simuliką su E. Žakariu.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Ir paskutinioji kolegė, norinti jūsų paklausti, yra A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, noriu paklausti. Kaip įstatymas, kuris tik vakar buvo apskritai įregistruotas, jau yra įtrauktas į antradienio darbotvarkę?
I. DEGUTIENĖ. Koks?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Tai susiję su Lietuvos kultūros tarybos įstatymu, Lietuvos kultūros tarybos įstatymas ir Kultūros rėmimo fondo įstatymas. Norėčiau paklausti, kokia čia ta ypatinga privilegija, kai ne pagal sąrašą, ne eilės tvarka ir net nesurinkus reikiamo Seimo narių skaičiaus, neturint Teisės departamento išvados, į antradienio darbotvarkę įtrauktas šitas įstatymo projektas? Čia galbūt būtų atsakymas į J. Šimėno klausimą dėl atliekų, kur yra labai rimta problema ir mes nerandame galimybės įtraukti. Tai gal būtų galima sukeisti vietomis?
I. DEGUTIENĖ. Pažiūrėkite, kas parašyta. Klausimai privalomai įrašomi į darbotvarkę pagal Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, yra surinkti parašai. Ne aš pati rašau, Sekretoriatas parašė.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke, už jūsų atsakymus. Dėkoju jums. Kolegos, manau, bendru sutarimu galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Dėkui.
16.56 val.
Liko mums paskutinis klausimas – tai Seimo narių pareiškimai. Tuoj, minutėlę. Kolega M. Varaška. Prašau į tribūną.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo pranešimu norėčiau pareikšti jums, kad likus beveik metams iki Seimo rinkimų viešai ir atsakingai pranešu, jog juose nedalyvausiu. Likusį galiojimo laiką mano teikiami įstatymų projektai ar kiti darbai turėtų būti laikomi ne išankstine politine reklama, o vidinius įsitikinimus atspindinčiais sprendimais.
Jau pernykštėje ataskaitoje žmonėms minėjau, kad galimybę dalyvauti kituose Seimo rinkimuose vertinu menkai. Per paskutinius metus šis sprendimas galutinai subrendo ir yra grindžiamas šiomis priežastimis.
Rinkimus laimėjau kaip nepartinis kandidatas. Deja, dėl šios priežasties savo rinkiminių nuostatų nepavyko įgyvendinti nė vienoje Seimo frakcijoje. Gausesnės partinės jėgos jų tiesiog nepalaikė. Veiklos metu Seime dirbau su partinėmis Seimo frakcijomis, todėl išoriškai esu susitapatinęs su jomis. Nemanau, jog vėl galėčiau dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomas politikas, o būti partiniu kandidatu taip pat neketinu.
Daug politikų mano, kad svarbiausia yra laimėti rinkimus. Deja, kur kas svarbiau yra tinkamai vykdyti pavestas pareigas. Nėra prasmės nugalėti rinkimuose, jeigu negalima įgyvendinti savo pasiūlymų. Suvokdamas, jog esu politinėje mažumoje, Seimo nario kėdės užimti neketinu.
Eidamas Seimo nario pareigas ne visada buvau teisus ir savo sprendimais galėjau nuvilti ne vieną žmogų, todėl norėčiau nuoširdžiai atsiprašyti ir vėliau iš šalies atidžiai įvertinti atliktą veiklą.
Į rinkimus ėjau su mintimi – metas jauniems, deja, klydau. Pavieniai jauni politikai šiuo metu pakeisti nusistovėjusios valstybės tvarkos neturi jėgų. Didesnio jaunimo proveržio būsimuosiuose rinkimuose taip pat nesitikiu. Po rinkimų mėginau skatinti visuomenės valią drauge spręsti šildymo, komunalinių paslaugų, daugiabučių namų bendrijų ir kitus vietos bendruomenėms svarbius klausimus. Deja, daugelis žmonių tada nusprendė, jog mes išrinkome ir to užtenka, tačiau be jų daugelis klausimų tiesiog yra neišsprendžiami.
Su liūdesiu pripažįstu, kad šis Seimas pratęsė didžiojo verslo ir nedirbančių pašalpininkų puoselėjimą nusigręždamas nuo smulkaus ir vidutinio verslo, dirbančiųjų poreikių. Kadangi mano siūlymai buvo skirti kaip tik šiam visuomenės sluoksniui skatinti ir nesėkmingi, tolesniam bendrąjį vidaus produktą kuriančios visuomenės žlugdymui negaliu pritarti.
Seimui atmetus dvigubos pilietybės idėją, asmeniškai nesitikiu tautos ir valstybės atsigavimo. Artimoje ateityje dėl to prarasime daugiau negu pusę milijono darbingų ir jaunų piliečių, tačiau turėsime išlaikyti toliau augančias pašalpininkų gretas. Gaila, bet politikams, visuomenės kokybę prisimenantiems tik per rinkimus, kol kas tokia ateitis yra priimtina.
Seimo nario pareigos prarado bet kokią visuomenės pagarbą ir supratimą. Nesiimu spręsti, ar tai atsitiko dėl kai kurių parlamentarų nusižengimų, ar dėl kryptingos žiniasklaidos pagiežos, tačiau asmeniškai nenoriu būti kaltas be kaltės žmonių akyse. Paskutinius šešerius metus atidaviau visuomeninei ir valstybinei veiklai, tačiau toliau gyvenimą noriu skirti šeimai. Noriu ir galiu ją turėti su sau brangiais žmonėmis, tačiau be viešumo ir be žiniasklaidos dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Aišku, šiek tiek liūdna, kad per daug pesimizmo jūsų pareiškime. Manau, galime pasveikinti jus su šeimos sukūrimu.
Taigi šios dienos mūsų popietinio posėdžio darbotvarkė yra baigta. Ar norėtumėte registruotis? Registruotis. (Balsai salėje) Kolegos, kviečiu užsiregistruoti pabaigoje.
Taigi užsiregistravo 56 Seimo nariai. Skelbiu 2011 m. gruodžio 1 d. nenumatyto popietinio posėdžio darbotvarkę baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.