I Š V A D O S

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PARTNERYSTĖS

(BENDRO GYVENIMO NEĮREGISTRAVUS SANTUOKOS) ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIP-3687) NEPRIEŠTARAUJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2011 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Česlovas Vytautas Stankevičius, Konstantas Ramelis, Paulius Saudargas, Vytautas Gapšys, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis; komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Dalia Latvelienė, Virginijus Kanapinskas, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Iveta Slaboševičiūtė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė M. A. Pavilionienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas D. Zebleckis, Tolerantiško jauimo asociacijos valdybos pirmininkas A. Rudamanskis, Seimo narės M. A. Pavilionienės visuomeninis padėjėjas M. Kluonis.

Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2011-10-24				1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti partnerystės sąvoką, nustatant, kad partnerystė yra asmenų bendras gyvenimas pateikus ir įregistravus bendrą pareiškimą dėl partnerystės šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, sukeliantis teisines pasekmes. Be to, šiame straipsnyje siūloma nustatyti, kad parneriu laikomas asmuo, kuris yra įregistravęs partnerystę. Taigi iš minėtų projekto nuostatų seka, kad, pirma, partnerystės santykiai galėtų susiklostyti ne tik tarp priešingos lyties, bet ir tos pačios lyties asmenų. Antra, projekte nėra nurodoma, kad partnerystės santykiai galimi tik tarp dviejų asmenų. Vadinasi, atsižvelgiant į projekto nuostatas, partnerystės santykiai galėtų sieti daugiau kaip du tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties asmenis. Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“; 2 dalyje nustatyta: ,,Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, o 5 dalyje - ,,Sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios“. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad „Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į kitas šio Konstitucijos straipsnio nuostatas, inter alia 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, į 3 dalį, kurioje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu, taip pat į 5 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.“ Nutarime taip pat pažymima, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose. Tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį. Santuoka yra vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti. Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“. Taigi Konstitucinis Teismas, aiškindamas šeimos sąvoką, konstatavo, kad pagal Konstituciją šeimos samprata negali būti kildinama vien tik iš santuokos instituto. Šeimos santykiai gali susiformuoti ir asmenų partnerystės (bendro gyvenimo neįregistravus santuokos) forma, bet partnerystė, kaip seka iš Konstitucinio Teismo nutarimo, yra šeiminiai santykiai tarp dviejų priešingos lyties asmenų – vyro ir moters. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte, kaip jau buvo minėta, siūloma nustatyti, kad partnerystė galima tarp tos pačios lyties asmenų. Be to, iš projekto nuostatų seka, kad partnerystė galima tarp daugiau kaip dviejų asmenų. Tokiu būdu projekto nuostatos nedera ir su monogamijos principu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina, ar projekto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui.	Pritarti
		3	5		Projekto 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, sudaręs partnerystę ir jos nenutraukęs įstatymų nustatyta tvarka, santuoką gali sudaryti tik su asmeniu, su kuriuo yra sudaryta partnerystė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatų seka, kad būti partneriais ir įregistruoti partnerystę galėtų ir tos pačios lyties asmenys. Taigi pagal projekto nuostatas tos pačios lyties asmenys, sudarę partnerystę ir jos nenutraukę, turėtų teisę sudaryti santuoką. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Taigi Konstitucijoje nustatyta, kad santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters. Atsižvelgiant į išdėstyta, projekto 3 straipsnio 5 dalis, toje apimtyje, kiek joje siūloma įtvirtinti teisę santuoką sudaryti tos pačios lyties asmenims, galimai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 3 daliai.	Pritarti
		7	1	2	Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad partnerystė pasibaigia, kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsnio ir kitų projekto straipsnių nuostatų seka, kad būti parneriais ir įregistruoti partnerystę galėtų ir tos pačios lyties asmenys. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Taigi Konstitucijoje nustatyta, kad santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters. Atsižvelgiant į išdėstyta, projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, toje apimtyje, kiek joje siūloma įtvirtinti partnerystės pabaigą, kai tarpusavyje santuoką sudaro tos pačios lyties asmenys, galimai prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 3 daliai.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIP-3687 nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniui, projekto 3 straipsnio 5 dalis, toje apimtyje, kiek joje siūloma įtvirtinti teisę santuoką sudaryti tos pačios lyties asmenims, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos 38 straipsnio 3 daliai, projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, toje apimtyje, kiek joje siūloma įtvirtinti partnerystės pabaigą, kai tarpusavyje santuoką sudaro tos pačios lyties asmenys, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos 38 straipsnio 3 daliai.

7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 4 (tame tarpe Pirmininko balsas); „prieš“ – 1; „susilaikė“ – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras