AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFRASTRUKTŪRŲ REGULIAVIMO TARNYBOS ĮSTATYMO IR KITŲ SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

1) Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įsteigimo priežastys išdėstytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 466 (Žin., 2010, Nr. 51-2494) patvirtintoje Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcijoje. Pirminis Projekto siūlytojas – Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas ir lydintieji įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai)  patobulinti pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas įstatymų projektams Nr. XIP-3694 – XIP-3713, kurie 2011 m. VII (rudens) sesijos spalio 21 d. vakarinio neeilinio plenarinio posėdžio sprendimu (protokolo Nr. SPP-369) buvo grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Įstatymų projektus parengė ir toliau tobulino pagal Seimo Teisės departamento pastabas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SV-S-1207 sudaryta darbo grupė (vadovas – Seimo narys Česlovas Vytautas Stankevičius).

Kartu su Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įstatymo projektu teikiami šie lydintieji įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 4, 11, 14, 20, 21, 25, 30, 35 ir 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

2) Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 4, 6, 10, 32, 33, 34, 35, 42, 42¹, 43, 44, 48, straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 11, 12, 16, 17, 18, 24, 26, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 10, 11, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

7) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

8) Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 ir 12 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;

9) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 3, 6, 7, 8, 11 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;

10) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

11) Lietuvos Respublikos Seimo statuto Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 60 straipsnio pakeitimo projektas;

12) Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 10, 12, 15, 18, 21, 22, 26, 30, 31, 32, 33, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

13) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 152¹, 152¹⁰, 154¹, 154², 224, 246, 259¹, 268, 320, 330 straipsnių pakeitimo ir 99⁴, 99⁶, 99⁷, 235¹ ir 235² straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas;

14) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

15) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

16) Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

17) Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

18) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

19) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;

20) Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas;

21) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

22) Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;

23) Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 31 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Projektas iš dalies perkelia 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 349) su paskutiniais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento atliktais pakeitimais ir Tarybos direktyvos 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37) nuostatas dėl nacionalinės reguliavimo institucijos valdymo organų paskyrimo.

2) Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:

Įstatymų projektai parengti siekiant konsoliduoti infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas, sukuriant savarankišką elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sričių reguliavimą bei priežiūrą vykdančią Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba). Ši tarnyba bus sukuriama reorganizuojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Kainų ir energetikos kontrolės komisija), Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos inspekcija) ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) sujungimo būdu.

Įstatymų projektais siekiama šių tikslų:

1) sukurti labiau prognozuojamą, skaidresnę ir stabilesnę verslo aplinką, kurioje būtų lengviau numatomas, vienodais principais grindžiamas reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis, kas, savo ruožtu, skatintų investicijas infrastruktūrų sektoriuje;

2) visose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikyti tuos pačius reguliavimo principus ir panašius metodus;

3) optimizuoti elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių reguliavimą ir priežiūrą vykdančių institucijų veiklos sąnaudas – efektyviau paskirstyti finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius priklausomai nuo reguliuojamo sektoriaus poreikių ir sukurti efektyvią reguliuojamų sektorių priežiūros techninę bazę;

4) įgyvendinti „vieno langelio“ principą Tarnybos reguliuojamų ir prižiūrimų sektorių  dalyvių, ypatingai – vartotojų, atžvilgiu;

5) geriau išnaudoti bendrosios infrastruktūros statybos, plėtros ir naudojimo galimybes;

6) sukurti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas atitinkančią stiprią, savarankišką reguliavimo instituciją;

7) sukurti aiškų Tarnybos finansavimo mechanizmą, kuris būtų proporcingas Tarnybos  sąnaudoms reguliuojamų sektorių atžvilgiu, kas leistų taupyti visų mokesčių mokėtojų, nesinaudojančių Tarnybos reguliuojamų sektorių paslaugomis, lėšas.

Be kita ko, Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus dėl nacionalinės reguliavimo institucijos veiklos nešališkumo, skaidrumo ir nepriklausomumo.

3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai:

Šiuo metu Lietuvos Respublikoje infrastruktūrų reguliavimo srityje veikia trys skirtingos institucijos: Kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba bei Energetikos inspekcija. Šios institucijos sprendžia panašius ekonominio reguliavimo klausimus, susijusius su: tarifų reguliavimu, veiksmingos konkurencijos, prieigos prie infrastruktūros bei nediskriminacinių sąlygų, skaidrumo užtikrinimu, santykių su rinkos dalyviais ir vartotojais valdymu. Visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose siekiama panašių tikslų – paslaugų prieinamumo, paslaugų tiekimo tęstinumo, tinkamos kokybės, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos. Visose šiose infrastruktūrų reguliavimo srityse taikomos panašios administracinio-ekonominio poveikio priemonės, rengiami panašūs teisės aktai, egzistuoja panašios vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo procedūros.

Ryšių reguliavimo tarnybos veikla yra finansuojama iš rinkos dalyvių mokamų užmokesčių už Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių konkrečius objektus ir dydžius nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Kitos dvi institucijos – Energetikos inspekcija ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija – finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Teikiamuose Įstatymų projektuose numatoma, kad infrastruktūrų reguliavimo bei rinkos priežiūros funkcijas elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse vykdys Tarnyba.

Numatomo teisinio reglamentavimo laukiami teigiami rezultatai:

1) sukurta proporcinga tais pačiais principais grindžiamų sektorių reguliavimo sistema, užtikrintas palankus investicinis klimatas ir valstybės politikos infrastruktūriniuose sektoriuose įgyvendinimo tęstinumas bei nuoseklumas;

2) spartesnis ir kompleksiškai ekonomiškai efektyvesnis suformuotų tikslų pasiekimas;

3) efektyvesnis institucinių – finansinių, materialinių ir žmogiškųjų – išteklių naudojimas;

4) veiksmingai ginamos vartotojų teisės taikant prieinamą ir konsoliduotą ginčų sprendimo/skundų nagrinėjimo procedūrą;

5) užtikrintas „vieno langelio“ principas aptarnaujant vartotojus ir reguliuojamų rinkų dalyvius;

6) užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nes didesnį sektorių skaičių apimančio reguliuotojo sprendimus sunkiau paveikti ūkio subjektams ir kitiems tretiesiems asmenims.

Siekiant operatyvumo Tarnybos individualių teisės aktų atžvilgiu ir aiškios asmeninės atsakomybės už Tarnybos veiklos organizavimą nustatymo, pasirinktas vienasmenio valdymo organo variantas – Tarnybos direktorius. Be kita ko, siūlomas sukurti Tarnybos kompetentingas kolegialus organas – valdyba, kuri spręstų (priiminėtų) visus Tarnybos norminius teisės aktus, finansinius ir kitus strateginius klausimus, kurių baigtinį sąrašą nustato Tarnybos įstatymas.

Tarnybos įstatymo projekte numatyta, kad Tarnyba bus finansuojama iš Tarnybos pajamų, kurias sudarys prižiūrimų rinkos dalyvių mokamos įmokos, apskaičiuotos nuo metinių pajamų (energetikos sektoriuje – tik nuo reguliuojamos veiklos pajamų) bei įmokos už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą. Taip pat Tarnybai paliekama teisė pagal kompetenciją teikti atitinkamas paslaugas suinteresuotų asmenų prašymu.

Pasirinktas reguliavimo institucijos finansavimo šaltinis turėtų užtikrinti pakankamą finansavimą, kas leistų reguliuotojui pasamdyti reikiamą kvalifikuotą personalą ir įsigyti šiuolaikišką programinę įrangą bei kitas reikalingas priemones reguliacinei kainodarai.

Toliau pateikiamas Tarnybos vykdomų programų finansavimo mechanizmo aprašymas:

1) Biudžeto sandaros įstatymo (toliau – BSĮ) 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad programa gali būti finansuojama iš konkrečios valstybės biudžeto pajamų dalies, kurios panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ir t.t. Pagal BSĮ 2 straipsnio 4 dalį biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, gaunamos lėšos (išskyrus valstybės rinkliavą ir žyminį mokestį) ir pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybė nutarimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti. Taip pat ir BSĮ 2 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės institucijos, atlikdamos funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose gali gauti pajamas už teikiamas paslaugas.

Atitinkamai Tarnyba (kaip biudžetinė įstaiga) vykdys ryšių valdymo ir kontrolės bei energetikos ir geriamojo vandens kontrolės programas, kurios bus finansuojamos Tarnybos į valstybės biudžetą įmokamomis pajamomis (viena iš valstybės biudžeto pajamų rūšių). Tokiu būdu užtikrinamas atitikimas Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsniui – Tarnyba finansuojama valstybės piniginio fondo lėšomis (biudžetinių įstaigų pajamos yra biudžeto pajamos).

2) Kiekvienais metais, Seimui tvirtinant Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, įstatyminiame lygyje bus nustatyta Tarnybos, kaip biudžetinės įstaigos, pajamų įmokėjimo į valstybės biudžetą suma.

3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, 26 punktu, Tarnyba kauptų gautas pajamas atskiroje sąskaitoje ir iš šios sąskaitos, kai pajamos viršys vieną tūkstantį litų, mokėtų į valstybės biudžetą 2 kartus per mėnesį – 3 ir 18 dienomis arba per 5 darbo dienas nuo pajamų patekimo į sąskaitą momento. Vadovaujantis tos pačios tvarkos 23 punktu, Tarnybos pajamos būtų naudojamos Tarnybos išlaidoms apmokėti ir kitiems jos poreikiams pagal atitinkamas programas. Taip pat pažymėtina, kad už paslaugas, pasibaigiančias juridinę galią turinčio dokumento išdavimu (licencijos, sertifikatai, pažymėjimai ir pan.), bus nustatyta atitinkama valstybės rinkliava.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos teisė nustato reguliavimo institucijos pajamų ir išlaidų balansavimo principą, kur ūkio subjektų mokėjimai neturėtų viršyti tos sumos, kurios reikia faktinėms reguliuotojo veiklos sąnaudoms padengti. Dėl šios priežasties įstatymų projektuose numatytas balansavimo mechanizmas, kuris užtikrins nacionalinės reguliavimo institucijos surinktų pajamų ir administracinių sąnaudų balansą. Kartu nustatoma prievolė Tarnybai vesti išlaidų apskaitą pagal reguliuojamus sektorius ir kasmet viešai skelbti pajamų ir išlaidų ataskaitas.

Taip pat pakoreguotas Kainų įstatymo projektas, panaikinant šio įstatymo nuostatas dėl kainų ir tarifų, kuriuos nustato tiekėjai ir vežėjai, maksimalių dydžių derinimo su Kainų ir energetikos kontrolės komisija ir jos pareigos tvirtinti šių kainų ir tarifų nustatymo metodikas ar priimti sprendimus dėl kainų dydžio ar tarifo maksimalaus dydžio. Taip pat pripažintinas netekusiu galios keičiamo įstatymo 13 straipsnis, pagal kurį valstybiniai valdymo organai, nustatydami prekių ir paslaugų kainas bei tarifus, privalo juos suderinti su Valstybine kainų ir konkurencijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išskyrus kainas ir tarifus, kuriuos nustato miestų (rajonų) valdybos. Minėtų nuostatų panaikinimas būtinas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos kainų įstatymo ir tiekėjų bei vežėjų teikiamas paslaugas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kuriuose nebereglamentuojama Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija.

5) Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Jei Ryšių reguliavimo tarnybos, Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos reorganizacijos procesas užtruktų labai ilgai:

· gali nukentėti energetikos, elektroninių ryšių bei pašto ir pasiuntinių sektorių priežiūros kokybė, sutrikti šių sričių teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo procesas;

· reorganizuojamas institucijas gali palikti geri specialistai, netikri dėl savo ateities;

· jungiant trijų institucijų informacines sistemas, laikinai gali sutrikti jų veikla.

Siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir garantuoti sklandų reorganizacijos procesą, Vyriausybė turi užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos, Energetikos inspekcijos bei Kainų ir energetikos kontrolės komisijos aktyvų bendradarbiavimą ir išankstinį pasirengimą sklandžiam reorganizuojamų institucijų teisių ir pareigų perėmimui, taip pat minėtų institucijų veiklos nepertraukiamumą ir tęstinumą iki reorganizacijos pabaigos ir po reorganizacijos. Visos trys institucijos privalo konsultuoti ir bendrauti su reguliuojamų/prižiūrimų sektorių dalyviais, siekiant kuo geresnio teisinio aiškumo.

6) Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

            Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7)  Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Vykstant sparčiai infrastruktūrinių sektorių konvergencijai, rinkoje vis aiškiau ryškėja bendrų infrastruktūrinių projektų poreikis, o riba tarp teikiamų infrastruktūrinių sektorių paslaugų tampa vis neaiškesnė. Pavyzdžiui, energetinės paslaugos susijusios su teisingu reguliuojamo tarifo taikymu ir technologiškai tvarkingų įrenginių naudojimu. Taip pat reikia paminėti tokius bendrus infrastruktūrinius projektus, kaip plačiajuosčio interneto infrastruktūros įrengimas vandentiekio, nuotekų tvarkymo arba dujotiekio infrastruktūroje. Tokie bendri projektai leistų sumažinti infrastruktūrinius kaštus ir atitinkamai atpiginti infrastruktūrinių paslaugų kainas. Priimti Įstatymų projektai užtikrins operatyvią, vienodą infrastruktūrinių sektorių dalyvių priežiūros praktiką bei prisidės prie labiau prognozuojamos, skaidresnės ir stabilesnės verslo aplinkos kūrimo.

Šiuo metu elektroninių ryšių bei pašto ir pasiuntinių sektoriuose veikiantys ūkio subjektai moka už jiems Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, todėl reguliavimo institucijos finansavimo iš rinkos mechanizmas elektroninių ryšių bei pašto ir pasiuntinių sektorių dalyviams nėra naujas. Tokio pobūdžio finansavimo mechanizmas pritaikomas ir energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose veikiantiems ūkio subjektams.

Visų sektorių reguliavimo finansavimui – energetikos, pašto, elektroninių ryšių, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – bus taikomas tas pats finansavimo principas, t.y. įmokos, apskaičiuotos nuo ūkio subjekto gaunamų pajamų iš reguliuojamos veiklos. Tačiau elektroninių ryšių sektoriuje veikiantys ūkio subjektai, priešingai nei energetikos ir pašto, naudoja elektroninių ryšių išteklius – radijo dažnius ir telefono ryšio numerius – savo veiklai vykdyti. Dėl šių išteklių naudojimo priežiūros reguliavimo institucija patiria ženklias papildomas sąnaudas, todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, šios sąnaudos būtų dengiamos tik iš tų ūkio subjektų, kurie tokius išteklius naudoja savo veikloje, priklausomai nuo turimų išteklių tipo ir kiekio. Šie pakeitimai leistų išvengti situacijų, kai dėl išaugusios elektroninių ryšių išteklių paklausos šių išteklių turėtojai (dažniausiai judriojo ryšio operatoriai) subsidijuoja išlaidas, patiriamas dėl kitų sektorių priežiūros, pvz. pašto ir pasiuntinių.

Siekiant įvertinti galimas ūkio subjektų mokamų įmokų neigiamas pasekmes, pateikiami šie skaičiavimai didžiausiuose Tarnybos reguliuojamuose sektoriuose:

1) Elektroninių ryšių ir pašto bei pasiuntinių sektoriai

2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme Ryšių reguliavimo tarnybos asignavimai ir įmokos į valstybės biudžetą 19 mln. Lt., t. y. Ryšių reguliavimo tarnyba pagal Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-367 patvirtintus tarifus už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus gaus 19 mln. Lt pajamų.

Vadovaujantis Lietuvos ryšių sektoriaus metinėje ataskaitoje pateikta statistika už 2010 m. elektrinių ryšių bei pašto ir pasiuntinių sektorių pajamos atitinkamai sudarė 2569,2 mln. Lt. ir 238,6 mln. Lt. Tokiu būdu 2012 m. Tarnybos pajamos iš pašto ir pasiuntinių sektoriaus dalyvių mokamos įmokos sudarytų 0,48 mln. Lt, o iš elektroninių ryšių sektoriaus - 5,14 mln. Lt (0,2 proc.). Atitinkamai kitas Tarnybos pajamas (apie 13 mln.) turėtų sudaryti pajamos iš užmokesčių už elektroninių ryšių išteklių naudojimo sąlygų nustatymą ir naudojimo priežiūrą. Palyginus radijo dažnių (kanalų) naudojimo priežiūros, įskaitant radijo stebėseną, tarifus, nustatytus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-367, su užmokesčiais už elektroninių ryšių išteklių naudojimo priežiūrą, numatytais Projekto 3 priede, nustatyta, kad kai kurios pozicijos mažinamos nuo 3 kartų („radijo dažniai (kanalai) naudojami taškas-taškas sistemose (radijo relinėse linijose)“) iki 2 kartų („fiksuotosios (stacionarios) Žemės stotys“). Priežastys, dėl kurių galėtų padidėti Tarnybos pajamos iš elektroninių ryšių sektoriaus, o atitinkamai ir elektroninių ryšių sektoriaus finansinė našta, nenustatytos.

2) Energetikos sektorius

Vadovaujantis Kainų ir energetikos kontrolės komisijos metinėje veiklos ataskaitoje pateikta 2010 m. statistika dėl energetikos sektorių pajamų ir realizuotų energijos kiekių, apskaičiuojama įtaka energijos vienetui:

Sektorius	Metinės pajamos, Lt	Metinis patiektas energijos kiekis	Įtaka energijos vienetui, ct.
Šiluma	1 707 986 000	9 973 000 000 kWh	0,05
Elektra	2 782 500 000	9 220 000 000 kWh	0,09
Dujos	417 540 000	3 069 000 000 m^3	0,04

Kartu reikia vertinanti ir tai, kad stipri reguliavimo institucija atliks ženkliai efektyvesnę monopolijų teikiamų paslaugų sąnaudų kontrolę ir reguliavimą, galėdama įmonių sąnaudų pagrįstumo vertimui skirti daugiau kompetentingo personalo ir išorės auditorių, efektyviau ir kokybiškiau įgyvendinti vartotojų teisių apsaugą stiprinančius uždavinius ir funkcijas.

8) Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus:

Priėmus teikiamus įstatymų projektus reikės keisti atitinkamus Vyriausybės nutarimus, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Energetikos inspekcijos priimtus norminius teisės aktus.

9) Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitikimas bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų bei kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos reikalavimus ir bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10) Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas.

11) Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Energetikos inspekcijos, Kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos reorganizavimo sujungimo būdu sąlygų aprašą ir Tarnybos nuostatus.

12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Numatoma, kad Įstatymų projektai įsigalios 2012 m. balandžio mėn. tam, kad būtų įvykdytos visos pagal Civilinį kodeksą ir Biudžetinių įstaigų įstatymą privalomos reorganizavimo procedūros. Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad pagal Tarnybos įstatymą, kuris įsigalios 2012 m. balandžio 1 d., Energetikos inspekcija ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija per pirmąjį 2012 m. ketvirtį dar negaus pajamų, turi iš anksto užtikrinti jų finansavimą iš bendrųjų valstybės biudžeto lėšų.

13) Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant įstatymų projektus, t.y. tobulinant Vyriausybės rengtą Elektroninių ryšių įstatymo projektą Nr. XIP-3080 gautos Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto specialistų išvados. Specialistai vertino įstatymų projektuose numatytą Tarnybos finansavimą, valdymą ir kitus klausimus. Abiejose išvadose konstatuojama, kad Tarnybos finansavimo mechanizmas atitinka ir neprieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei.

Rengiant įstatymų projektus buvo atsižvelgta į Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto specialistų pateiktas pastabas.

14) Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

            Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2011 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SV-S-1207 sudaryta darbo grupė, kurios užduotis buvo patobulinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 21 d. rytinio plenarinio posėdžio sprendimu (protokolo Nr. SPP-340) Vyriausybei grąžintą tobulinti Elektroninių ryšių įstatymo projektą (Nr. XIP-3080) ir lydinčiuosius įstatymų projektus.

15) Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

„Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“.

Darbo grupės vadovas

Seimo narys Česlovas Vytautas Stankevičius