LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 383
STENOGRAMA
2011 m. lapkričio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
Č. JURŠĖNAS ir E. TAMAŠAUSKAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. lapkričio 24 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Kol registruojamės, P. Gražulis tars pirmą žodį šiame posėdyje. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pranešti liūdną žinią: dėl konservatorių vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmų, kadangi išdavė Baltarusijos režimui A. Beliackį, šiandien jis nuteistas laisvės atėmimu 4,5 metų. Aš manau, kad, būdamas atsakingas partijos pirmininkas ir premjeras, A. Kubilius bei užsienio reikalų ministras pasisiūlys patys atsėdėti tą laikotarpį Baltarusijos kalėjimuose. Taip pat aš noriu jūsų paklausti, gerbiamasis premjere, ir jūsų, gerbiamasis posėdžio pirmininke Juršėnai, jeigu jūsų vadovaujama Vyriausybė būtų padariusi tokius veiksmus, aš manau, ne tik žemė su dangum būtų maišiusis, bet jūs galbūt būtumėte pasodintas su visa Vyriausybe ir su visa partija 10 metų kalėjimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas vertas nagrinėjimo, bet ne šiuo momentu. Prašom susikaupti, įvertinti tai, kas pasakyta, ir galime ramiai nagrinėti klausimą, kuris atliko nuo rytinio posėdžio. Jeigu dėl posėdžio vedimo tvarkos?.. E. Zingeris nori ką pasakyti? Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne, mes dalyvaujame, aš atsakau labai svarbiu klausimu, tuoj pat pasirodys mūsų svečias – Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas, su kuriuo mes aptarėme šį klausimą. Mūsų valstybė dalyvauja sprendžiant A. Beliackio likimą, jam iš tikrųjų A. Lukašenkos režimas šį baisų nuosprendį yra paskelbęs. Mes savo atsiprašymus padarėme, pasakėme, kad daugiau Lietuvos Respublikoje nesiautės diktatorių tarnybos, ir mes sprendžiant dėl jo likimo dalyvaujame, aš atsakau jums atsakingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega M. Adomėnas. (Balsai salėje) Prašom. Kolegos, tylos! Prašom paklausyti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų nekreipti dėmesio į pasisakiusio P. Gražulio žodžius pirmiausia todėl, kad jis lieja krokodilo ašaras. Prieš porą mėnesių, grįžęs iš kelionės po Baltarusiją, jis aiškino, koks nuostabus yra A. Lukašenkos režimas. (Balsai salėje) Prašom Petrai Gražuli, neapsimetinėti ir neklaidinti kolegų, kad jums nuoširdžiai rūpi Baltarusijos žmonių likimas. Nemeluokite mums, jeigu meluojate pats sau.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau jokių kalbų apie šitą atvejį! Posėdžio pabaigoje. (Balsai salėje) Kolega Ž. Šilgalis tuo pačiu klausimu? Tuo pačiu. Žodžio nebus. (Balsai salėje) Jeigu tuo pačiu, išjungsiu mikrofoną, tikrai pažadu, nes mūsų laukia daug rimtų klausimų. Kolega Ž. Šilgalis. Pavardė paminėta, minutėlę, tada, kai posėdžio pirmininkas leis. Prašom sėsti į savo vietą, aš atmintį gerą turiu, ir tamstai bus suteiktas žodis. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų siūlau posėdį tęsti pagal darbotvarkę, bet net jeigu A. Kubilius ir sutiktų atsėdėti, tai A. Lukašenkai tikrai nebūtų tinkama alternatyva. Taigi nusiraminkite.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar yra malonesnis pranešimas. Prašom, kolegos, susikaupti ir atkreipti dėmesį, kad turime malonų svečią, Latvijos Saeimos deputatą ir Užsienio reikalų komiteto pirmininką, lietuvaitį, mūsų kolegą R. Ražuką. Pasveikinkime. (Plojimai) Senam mūsų bičiuliui, senam nacionalinio išsivadavimo judėjimo dalyviui patys geriausi linkėjimai einant naujas pareigas. Sėkmės! (Balsai salėje)
Aš pasakiau – vėliau, dabar nesiblaškykime, prašom susikaupti, jeigu kas, raštu susirašykit, kad būtų geriau ir aštriau pasakyta. Prašom pasėdėti.
15.25 val.
Dabar biudžeto reikalai, mes turime juos užbaigti, tai yra rytinio posėdžio pabaiga. Seimo nutarimo „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIP-3717. Dabar svarstymo stadija. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Prašom, kolega.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas padarė išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2012, 2013 ir 2014 metų nacionalinio biudžeto planuojamų rodiklių“. Kaip žinote, šiame nutarime yra trimetė projekcija biudžeto pajamų ir asignavimų. Kadangi ši projekcija kinta dėl daugelio išorinių aplinkybių, kurios liečia ir Lietuvos ekonomiką, todėl, atsižvelgdamas į tai, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, pasiūlė Vyriausybei patikslinti 2012– 2014 m. makroekonominių rodiklių projekciją ir 2012 m. planuojamas biudžeto pajamas ir grąžinti projektą Lietuvos Vyriausybei tobulinti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju diskusijos neplečiamos, ir mes turime apsispręsti. Gal galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu. Ačiū. Balsuojame. Prašau, kadangi nebuvo registruota… Buvo. Prašom. Kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame pagrindinio, tai yra Biudžeto ir finansų, komiteto išvadai grąžinti šį projektą iniciatoriams tobulinti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, susilaikė 4. Projektas grąžinamas.
15.28 val.
Mielieji kolegos, dabar pirmasis vakarinio posėdžio darbotvarkės projektas, kur irgi procedūra yra panaši. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3755. Irgi svarstymo stadija. Pranešėjas Socialinių reikalų ir darbo komiteto, pagrindinio komiteto, vardu – Artūras, atsiprašau, ne Artūras, o kolega R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau prieš pietus svarstėme Socialinių išmokų laikinąjį įstatymą ir nusprendėme įdėti šį Nepriklausomybės Akto signatarų visą bloką į šį įstatymą, kad tie sumažinimai galiotų vieniems metams pagal laikinąjį įstatymą, todėl komitetas priėmė sprendimą atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-3755. Ir jau įvykdė vieną… Antras punktas, kurį mes įvykdėme, tai patikslinti įstatymo projektą „Dėl socialinių išmokų perskaičiavimo mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio“, projekto Nr. XIP-3755 atitinkamą nuostatą, kad dabar egzistuojanti rentų perskaičiavimo galiojimo tvarka būtų pratęsta iki 2012 m. gruodžio 31 d. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip sakiau, čia tos pačios procedūros. Nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime. Gerai. Ačiū. Balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto, nuomonei atmesti šį projektą, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 70 Seimo narių: už – 68, prieš – 1, susilaikė 1. Atmesta.
Dabar jau bus kitos procedūros, bet primenu, kad visi projektai yra susiję su biudžetiniais reikalais. Yra visas kompleksinis antras klausimas. Kolegos, dėmesio! Kolegos ir kolegės! Ir kolegėms prašom pasakyti. Tylos, nes tamstai ar kuriam nors kitam reikės eiti į tribūną, bet viskas iš eilės. Kantrybės!
15.31 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3743(2). Jis susijęs su projektu Nr. XIP-3716, t. y. su pagrindiniu. Pagrindinio, t. y. Socialinių reikalų ir darbo, komiteto vardu – pats R. Dagys. Prašom. Ruošiasi kolega S. Bucevičius, jeigu yra.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes dabar svarstysime labai rimtą dokumentą, nuo kurio prasideda tam tikras bandymas pertvarkyti socialinio…
PIRMININKAS. Tiesa, gerbiamasis pranešėjau, ar jūs kiekvieną atskirai… Čia yra pagrindinis, o kitus vėl atskirai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad čia yra vienas kartu su visais lydinčiaisiais, nes…
PIRMININKAS. Minutėlę! Tada aš atsiprašau. Aš tiesiog protokolui turiu pasakyti visus pavadinimus. 2-2b – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3744(2), Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3745, 2-2d – Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3746(2), 2-2e – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3747(2), 2-2f – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3748(2). Visi jie susiję su tuo pagrindiniu, t. y. projektu Nr. XIP-3716. Dabar kolega R. Dagys yra pagrindinis pranešėjas dėl visų projektų. Jeigu išeina, gal visus iš karto, papildančius pranešėjus taip pat prašysiu irgi kalbėti apie visus. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pristatomas visas paketas. Nepaisant didžiulės apimties, jo esmė yra tokia, kad mes jau pripratome, kad deleguojame tam tikras funkcijas savivaldybėms, sakykim, administruoti, prižiūrėti išmokas, jų panaudojimą, tikslingumą ir panašiai. Mes sudarome sąlygas, kad savivaldybės perimtų visą šį ūkį į savo rankas ir užtikrintų jo efektyvumą, priežiūrą įtraukdamos vietines bendruomenes, įtraukdamos įvairius konsultantus, kuriuos jos nori pasitelkti, kad ta sistema taptų efektyvesnė, arčiau žmogaus, ne administruojama tik iš centro.
Aišku, ši tvarka negali būti taip greitai įvesta visose savivaldybėse, nes, matyt, visos savivaldybės nėra iš karto tam dalykui pasirengusios, bet šešios savivaldybės pareiškė norą pereiti prie tokios tvarkos ir atsakyti už visą socialinį ūkį. Tikrai reikia jas pasveikinti už tokį ryžtingą žingsnį, nes kai kuriose savivaldybėse stokojama dėmesio socialiniams reikalams. Su tuo yra susijusios visos pataisos, kuriomis mes mėginame sutvarkyti šį įstatymą ir jį padaryti tinkamą būtent tokiai naujajai tvarkai. Jeigu būtų konkrečių pataisų, mes jas nagrinėsime atskirai.
Įvyko komiteto klausymai. Jų metu išklausėme visų suinteresuotų pusių argumentus. Radome labai platų pritarimą. Buvo tam tikrų ginčų dėl šeimos sąvokos, dėl kurios mes po Konstitucinio Teismo nerandame vienodo požiūrio. Išspręstas ir šis klausimas. Tiesiog mes apsieiname be tokios sąvokos ir rastas kompromisas tarp visų pusių, kad nekeltume nereikalingų ginčų ir „paleistume“ šį procesą. Jeigu mes dabar šio paketo nepriimsime, nuo Naujųjų metų jis tiesiog nestartuos, o savivaldybės jau pasirengusios tuos dalykus daryti. Yra suderėta dėl visų būdų, kaip visa tai bus padaryta.
Todėl komitetas labai geranoriškai šį projektą svarstė. Balsavo: 8 – už ir tik 3 susilaikė. Siūlome pritarti ir visiems kitiems lydintiesiems, nes tai yra susiję su šio įstatymo pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar turėtų… Ačiū, ačiū, nes dar papildomi komitetai. Dabar turėtų kas nors kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Kolega P. Luomanas. Prašom. Aš irgi prašysiu tamstą kalbėti dėl visų projektų. Prašom. Jūsų komitetas nagrinėjo 2-2a, 2-2b, 2-2d, 2-2e ir 2-2f. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Čia šiame mano išvadų projekte nėra atskirai sunumeruota. D. Kuodytės pateikta.
PIRMININKAS. Čia atskirai nagrinėsime? Pagrindinis klausimas, ar jūsų komitetas pritarė projektams?
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Mūsų komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Atsižvelgiant į šias pastabas patobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Matyt, analogiškai yra ir dėl kitų projektų?
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip. Panašiai yra ir dėl kitų projektų.
PIRMININKAS. Gal tada trumpindami laiką ir sutikime, kad jūs pritarėte, kai ką pasiūlėte, o po to vėl…
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Pagrindinis komitetas atidžiai peržiūrėjo ir pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, po to dar kolega R. Dagys bus kviečiamas, bet dabar yra dar vienas papildomas komitetas, t. y. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir jau ateina į tribūną kolega V. Kurpuvesas. Čia yra 2-2b – Vietos savivaldos ir 2-2d – Socialinės paramos mokiniams įstatymų projektai. Prašom, kolega.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taigi komiteto sprendimas dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3744 būtų toks: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus ir derinant su įstatymo projektu Nr. XIP-3743, nes svarstomas įstatymo projektas yra lydintysis. Komitetas pateikė tris pasiūlymus. Pagrindinis komitetas juos įvertino. Taigi tokį sprendimą mes priėmėme bendru sutarimu.
Antrasis įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3746. Sprendimas būtų toks: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir derinant su įstatymo projektu Nr. XIP-3743, nes įstatymo projektas Nr. XIP-3746 yra lydintysis. Sprendimas taip pat priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti kolega A. Sysas ir aš jį prašau ateiti į tribūną, o po to jau kolega R. Dagys. Prašom. Tam tribūna ir yra, kad būtų pasakyta.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis komiteto pirmininke, aš manau, kad būtent čia yra ta tribūna, dėl kurios mes čia ir ateiname, ir kalbame, kaip mes matome vieną ar kitą įstatymą. Aš tikrai atėjau pasidžiaugti, kad tai, kas buvo pasiūlyta, vis dėlto rado protingą sprendimą, nes šiame įstatyme kalbama apie piniginę socialinę paramą. Jis neapibrėžia šeimos sudėties, formų ir kitokių dalykų. Todėl buvo priimtas teisingas sprendimas neplakti ir nekelti bangų ir vėjo, o spręsti problemas, nes tokių žmonių yra daug, pastaruoju metu ypač daug, ir jiems tai, kad politikai čia ginčijasi, kaip apibrėžti šeimą, mažiausiai rūpi. Jie nori gauti vienokią ar kitokią paramą.
Todėl išėjau į šią tribūną norėdamas atkreipti kitų kolegų dėmesį, nes visose savivaldybėse, visuose miestuose šių žmonių, bent per pastaruosius metus, išaugo labai smarkiai, jie gauna gana dideles išmokas, jau Lietuvoje per šiuos metus įvairios išmokos viršijo 1 mlrd. Lt. Aš manau, siūlymas bandyti susieti, kad žmonės negyventų vien tik iš socialių išmokų, vis dėlto ieškotų būdų, savyje jėgų ir pastangų ieškoti darbo ir pradėti dirbti, yra teisingas kelias. Jūs pamatysite, čia yra siūlymai mažinti socialinę išmoką, jeigu žmogus tam tikrą laiką nedirba. Aišku, kyla kitų problemų. Aš manau, kompensavimo mechanizmas reikalaus daugiau pinigų. Todėl prie šito įstatymo, aš manau, mes dar ne vieną kartą grįšime. Tai yra bandymai kaip nors paraginti visus piliečius būti tikrais piliečiais, o ne laukti mokesčių mokėtojų tam tikrų išmokų.
Diskusijų metu buvo tam tikrų nuogąstavimų iš įvairių rajonų. Aš vėliau gavau, mes, svarstydami komitete, nepasvarstėme to, kas buvo adresuota mūsų kolegoms iš Vilnijos krašto, Vilniaus rajono savivaldybės Socialinio skyriaus vedėjos pastabos. Aš manau, mes dar turėtume prieš priimdami tikrai tai pasvarstyti, nors darome tokį eksperimentą – tik penkiems rajonams bandome atiduoti visą pinigų sumą vykdyti šitą piniginę socialinę paramą. Bet iš principo yra nuogąstavimas, nes yra laisvas judėjimas, kad gali aplink tuos rajonus susidaryti tam tikras chaosas arba migruoti į tuos rajonus socialinės paramos gavėjai, nes šiandien niekas netrukdo bet kuriam piliečiui prisiregistruoti prie savivaldybės bet kurioje vietoje. Ar mes šiandien jau visiškai pasiruošę turėti tokį registrą, kuriame būtų registruojama, kur žmogus registruojasi, jeigu jis kitą dieną persikelia į kitą, kad jis tikrai negautų kelių išmokų keliose vietose? Žinant, kad išaugo administracinės išlaidos grynai dėl gavėjų skaičiaus, dėl išmokų skaičiaus, tai, aišku, vėlgi tokie rajonai, kur didelis nedarbas, kur didelės išmokos, nuogąstauja, kad funkcijų atidavimas savivaldybei gali pareikalauti didesnių administravimo išlaidų. Mes kitus įstatymus dar svarstysime, tuos, dėl kurių mes ginčijomės, kokią sumą pinigų skirti administravimui – iki 4 %, 4 %, nuo 2 % iki 4 % ar 2 %. Šitas įstatymas, manau, nėra didelė revoliucija, bet iš principo keičia kryptį ir reikalauja didesnio pasiryžimo pačių savivaldybių ir savivaldybių darbuotojų vykdant šį įstatymą.
Todėl aš iš principo pritariu įstatymo krypčiai. Dar kartą pakartosiu, kad prieš priimdami mes turėtume dar kartą pažiūrėti į pastabas kitų rajonų, kurie jas išreiškė, pavyzdžiui, ir dėl nelegalų žmonių, kurie gali dirbti, grynai dėl jų stebėjimo arba fiksavimo, žinant, kiek šiandien turi galimybių Darbo inspekcija, ką gali socialinis darbuotojas. Štai čia yra nemažai klausimų, į kuriuos mes, jau priėmus įstatymą arba tų įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtume atsakyti rajonams, ypač jų socialiniams darbuotojams.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vėl kviečiu komiteto pirmininką kolegą R. J. Dagį. Ir šiuo atveju jau kiekvieną įstatymo projektą aptarsime atskirai. Taigi pirmasis yra Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3743.
Man atrodo, jau dėl 2 straipsnio yra probleminis siūlymas, tai yra A. Syso ir D. Kuodytės. Būtų malonu, kad pranešėjas paaiškintų, kad visiems būtų suprantama, kaip čia mums reikės apsispręsti, nes jūs vienam pritarėte iš dalies, o kitam nepritarėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, kad tiesiog jau mes radome tą sprendimą. Dar buvo siūlymas iki tol, kol komitetas apsisprendė dėl „šeimos“ sąvokos. Turbūt tas atkrito, nes tiesiog „šeimos“ sąvokos neliko. Mes priėmėme A. Syso formuluotę, kaip išspręsti tą situaciją nevartojant „šeimos“ sąvokos. Tai tokį visų pusių kompromisą pasiekėme.
PIRMININKAS. Gerai. Tada aš klausiu iš eilės abiejų teikėjų. A. Sysas, reikia manyti, sutinka su formuluote? Ačiū. Pasakyta „taip“. D. Kuodytė – tamstos nuomonė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Jeigu kolegos nemato problemos, kad mes įvedame naują sąvoką, kurios nėra Civiliniame kodekse, tai aš galiu sutikti.
PIRMININKAS. Tada klausimas yra paprastesnis. Ar sutinkame su komiteto išvada, ar reikia dėl to balsuoti? Nereikia? Viskas gražu. Ačiū. Einame toliau.
Čia, atrodo, dar yra šiek tiek pastabų, gerbiamasis pirmininke. Yra 4 straipsnis, A. Meliano ir tamstos siūlymas, kuriam pritarta iš dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, mes radome tokį sutarimą komitete. Čia kalbama apie tai, kad mes per šio įstatymo prizmę norime išspręsti seniai (…) pažadą socialiniams darbuotojams, nes padidėja jų krūvis, kad būtent jiems būtų numatytos administravimo lėšos, tai iš tų administravimo lėšų, kurios nuo pašalpų yra skiriamos visam šitam procesui, kad būtų tiksliai paskirta kitiems metams 1,5 % jų atlyginimams padidinti. Mes jau padarėme eksperimentą praėjusiais metais, buvome suradę bendresnę formuluotę, bet ja pasinaudojo, deja, tik 8 savivaldybės iš 60. Kad to išvengtume, kitiems metams griežčiau parašėme, kad taip turi būti padaryta. Tai buvo toks komiteto sutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Malonu girdėti, kad komitete rastas kompromisas. Aš noriu paklausti garbiojo Seimo, ar sutinkame su komiteto kompromisine formule? Sutinkame. Ačiū. Daugiau pastabų nėra, gerbiamasis pirmininke?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru?.. Ne. Yra norinčių kalbėti. D. Jankauskas. Dabar jau dėl viso projekto su tomis pataisomis, kurias aptarėme. Prašom. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu tiesiog padėkoti kolegoms iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto už konstruktyvų svarstymą ir darbą, kuris yra atliktas iki šiol. Iš tikrųjų rengiant šį naujos redakcijos įstatymo projektą kartu su lydinčiaisiais įstatymų projektais nuo ankstyvo pavasario kartu su Savivaldybių asociacija, su žmonėmis, tiesiogiai dirbančiais tą darbą savivaldybėse, teko labai daug diskutuoti ir šlifuoti atskiras formuluotes.
Kaip teisingai pasakė kolega A. Sysas, artimiausi metai pareikalaus tikrai daug pastangų ir iš socialinių darbuotojų, pirmiausia savivaldybėse dirbančių, ir iš bendruomenių, nes joms yra numatoma didesnė galimybė organizuoti ir dalyvauti organizuojant socialinės pagalbos to labiausiai reikalingiems teikimą. Taigi dėkodamas už gerai atliktą darbą ir vėl sutikdamas su tuo, kad jau ir pačiame įstatymo projekte yra numatyta, kad artimiausius trejus metus turės būti atsakyta į klausimą, kokia kryptimi toliau bus organizuojama Lietuvoje piniginės socialinės paramos nepasiturintiems žmonėms teikimo sistema, tiesiog kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkui posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kažkodėl pastaruoju metu bandome įrodyti, kad lietuviai, sakykime, tokia tinginių ir išlaikytinių tauta. Be abejo, yra dalis gyventojų, kurie yra nuolatiniai pašalpų prašytojai. Aš manau, kad šito įstatymo priėmimas kaip nors jiems parodys, kur jų vieta, ir privers dirbti.
Tačiau negalime nematyti, kad per paskutiniuosius trejus metus socialinių pašalpų gavėjų skaičius išaugo dešimteriopai. Aš manau, tai taip pat pavadinčiau bandomuoju projektu, tai naktinių reformų, mokesčių reformų pasekmė. Dabar šitas pasekmes bandome kitu bandomuoju reformų… ir suteikiame savivaldybėms tokią galimybę, duodame signalą, kad šitų žmonių, pašalpų gavėjų, skaičių kaip nors reikia mažinti. Be abejo, nesvarbu, dešine ar kaire ranka mes juos dalinsime, savivaldybės dabar turės savarankišką funkciją, bet jeigu mes nesukursime darbo vietų ir tos lėšos tam nebus skirtos, vargu ar šis įstatymas turės perspektyvą. Todėl aš negaliu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar dabar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto reikia balsuoti? Reikia? Gerai. Prašom balsuoti. Ar pritariame Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo su tomis pataisomis, kurios priimtos? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 88. Balsavo 87: už – 61, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta.
Gerbiamasis kolega, kai baigsis šis paketas, tada, nes čia eina vienas klausimas, mes jo neturime blaškyti.
Toliau, gerbiamasis pranešėjau. Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kiek aš matau, čia yra bent trys klausimai, dėl kurių turėtume susitarti. Pirmiausia dėl 2 straipsnio. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tuoj, minutėlę!
PIRMININKAS. Čia yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Ir kita Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba, kuriai pritarė. Jūs pritariate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. Visiškai teisingai, turbūt komentuoti, kodėl pritarėme, aš nežinau, ar verta.
PIRMININKAS. Tiesiog sutrumpinote, ir viskas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip. O pastaba buvo dėl teisinio aiškumo. Komentarus jūs prieš save matote. Esmė yra ta, kad konkrečios savivaldybės, kurios piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams teiks vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją, yra įvardijamos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projekte, todėl siekiant teisės normos turinio glaustumo netikslingi Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 32 straipsnių pakeitimai. Tiesiog mes manome, kad taip būtų racionaliau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu klausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, ar jūs sutinkate su pagrindinio komiteto išvada? Ar reikalausite balsuoti? Prašom. Kolega V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad pagrindinio komiteto pasiūlytos formuluotės yra priimtinos ir aš neprašysiu balsuoti, nes…
PIRMININKAS. Gerai. Ir dėl kitų, taip?
V. KURPUVESAS (KPF). Taip, dėl visų.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, Seimas neprieštaraus, kad pritariame 2 straipsnio formuluotėms tokioms, kokias išdėstė kolega J. R. Dagys. Aš manau, jūs projektus turite. Tada 4 straipsnis yra patikslinimai dėl datų. Manau, irgi galime sutikti. Ir…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Viskas.
PIRMININKAS. A, 3 straipsnis – čia sukeista. Iš esmės viskas. Taigi visos pastabos. Atrodo, niekas nenori kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuoti? Tuoj, minutėlę! Žodžiu, ar galime pritarti šiam projektui su tom pataisom, kurias dabar aptarėm, kurias išdėstė komiteto pirmininkas kolega R. J. Dagys. Prašom pasiruošti ir balsuojam. Ar pritariame po svarstymo Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui su pataisomis, kurias ką tik aptarėme? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 86: už – 64, susilaikė 22. Pritarta.
Dabar trečiasis projektas iš to paties paketo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia iš viso neturėtų būti problemų, nes viskam pritarėm.
PIRMININKAS. Čia, kur siūloma atmesti Išmokų vaikams įstatymą. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, čia neturėtų kilti problemų, nes viskam, kiek matau, mes esame pritarę. Visiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Čia dabar atmetimas. Aš noriu paklausti, ar nori kas nors kalbėti? Nematau. Tai galime bendru sutarimu atmesti? Galime. Ačiū.
Imamės ketvirtojo projekto – Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Man atrodo, kad čia nėra pataisų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Pranešėjas patvirtina. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti ir šiam projektui po svarstymo? (Balsai salėje: „Balsuokim!“) Prašom, galime ir pabalsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3746 po svarstymo pagal pagrindinio, t. y. Socialinių reikalų ir darbo, komiteto pasiūlytą variantą, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 84 Seimo nariai: už – 66, susilaikė 18. Pritarta.
Penktasis iš šios serijos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atrodo, irgi pastabų nėra?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim!“) Galim. Ačiū pritarta po svarstymo pagal komiteto sutvarkytą variantą.
Ir paskutinis iš tos serijos. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3748. Čia, gerbiamasis pranešėjau, atrodo, irgi pastabų nėra.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, nėra.
PIRMININKAS. Vėl niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu ir šiam projektui pritarti po svarstymo pagal komiteto variantą? Galime? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Čia jau dabar atskiras klausimas, gerbiamasis pranešėjau, tai gal iš karto imamės šito.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galime.
15.58 val.
PIRMININKAS. Bet pagal turinį ir pagal kryptį yra maždaug tas pats. Aš turiu garsiai pasakyti, kad tai yra Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kai ko pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3757(2). Čia irgi atrodo… Ar yra šiek tiek pataisų? Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kolegos, nori svarstyti, pakalbėti, kiek suprantu. Čia buvo konkrečios pataisos, kurioms nebuvo pritarta, reikės apsispręsti.
PIRMININKAS. Tai čia po to. Ar kolega S. Bucevičius, tai yra kolega P. Luomanas tartų čia žodį? Dėl Išmokų vaikams įstatymo, čia kaip papildomas jūs buvote. Turite variantą? Mes jums galime paskolinti. Nereikia? Malonu. Kolega P. Luomanas. Prašom, Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui, ką ir pristatė pirmininkas, jį patobulinti. Jie tai padarė atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo atveju yra norinčių kalbėti. Trys Seimo nariai. A. Dumbrava pirmasis, ruošiasi kolega A. Sysas. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke. Tikrai svarstomas gana svarbus klausimas, apie tai mes dažnai šnekame, apie šeimas, apie vaikus kaip apie Lietuvos ateitį. Kaip žinome, buvo pateikti du įstatymų projektai būtent dėl išmokų vaikams, buvo pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ministro ir Finansų ministerijos. Taip jau išėjo, kad mūsų komitete viską nusvėrė finansų ministrės pateiktas įstatymo projektas.
Aš nenorėčiau kalbėti apie visą projektą, tačiau norėčiau atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į 6 straipsnį. 6 straipsnis – išmokos vaikams, čia yra pagrindinis dalykas. Šiandien mes galėtume palyginti, ką teikia šiuo straipsniu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir ką teikia Finansų ministerija. Tikrai norėčiau pagirti mūsų gerbiamąjį ministrą D. Jankauską, kuris šiame įstatyme, būtent šiame straipsnyje, kuris turėjo įsigalioti nuo 2012 m. sausio 1 d., siūlė palikti. Jisai pakeitė tiktai „šeimos“ sąvoką, o visa kita siūlė palikti. Tai yra jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui skiriama 0,75 bazinės socialinės išmokos dydžio iki trejų metų, noriu atkreipti dėmesį. Buvo paliekama nuostata, jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų, vienam vaikui skiriama 1,1 BSI. Jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų, kol sukaks 24 metai, – 0,75 bazinės socialinės išmokos.
Tai tikrai geros nuostatos, už kurias mes galėtume visi šiandien balsuoti. (Balsai salėje) Nebeliko. Tačiau po mūsų komiteto posėdžio to visko nebeliko, liko kur kas prastesnis variantas. Dėl to aš nesu labai patenkintas ir manau, kad komitetas turėtų dirbti truputį kitaip, bet taip jau lėmė mūsų balsų dauguma. Čia yra kalbama tik apie vaikus nuo gimimo iki dvejų metų – 0,75 bazinės, buvo iki trejų metų, dabar lieka iki dvejų metų 0,75 BSI. Ir šeimos turi deklaruoti pajamas arba pateikti, kad kiekvienam šeimos nariui yra mažiau negu pusantro valstybės remiamų pajamų… Visa kita lieka, 0,4, vadinasi, po 52 Lt. Čia iš tų nuostatų, kurios buvo pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Matau, kad čia yra mažinamos išmokos vaikams, todėl siūlau šiam įstatymo projektui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratom. Dabar A. Sysas. Ruošiasi kolega M. Zasčiurinskas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo mano kolega Algimantas, bet jis kalbėjo apie tuos 0,7 ir 0,4. Manau, kad reikia kalbėti litais, tai paprasčiau, suprantamiau ir aiškiau.
Negalima pasakyti, kad šiuo įstatymu mažinama, – paprasčiausiai pratęsiamas sumažinimas, kuris buvo padarytas nuo 2009 metų pradžios. Bet aš noriu apeliuoti į tai, jog mes daug kalbame apie tai, kad norime padėti vaikams, norime padėti šeimoms, atsisakėme vaiko pinigų, sumažinome remiamoms šeimoms. Padarėme daug apkarpymų gelbėdami biudžetą ir pradėjome būtent nuo to, kad gelbėjome biudžetą silpniausių grandžių sąskaita. Jeigu mes randame tam tikras pinigų sumas kitoms kategorijoms, tai čia, sakykim, man paprasčiausiai tai netinka. Pagal mūsų Valstybinio socialinio draudimo įstatymą kiekviena mamytė ar tėvelis turi teisę iki trejų metų prižiūrėti vaikus, metus arba dvejus metus jie gauna tam tikrą išmoką, dėl antrų metų išmokos čia gal dar bus atskira diskusija kažkada, bet trečiais metais, kai jie negauna vaiko priežiūros (tėvystės ar motinystės) išmokos, valstybė juos draudžia socialiniu draudimu. Po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu jis bus priimtas, sakykim, vidutinė jauna šeima, kuri turi nedideles pajamas ir gaudavo 93 Lt kas mėnesį, sukakus dvejiem metams, iki trejų metų ji gaus tiktai 52 Lt. Apie tai ir kalbėkim. Aš manau, socialiai jautrioms šeimoms, kurios turi labai mažas pajamas, kiekvienas litas yra brangus.
Aš manau, kad mes darome meškos paslaugą. Mes paliekame šeimoms, kurios turi didesnes pajamas, galimybę ir dirbti, ir gauti 40 % išmoką per socialinį draudimą, nors jie gali turėti ir neblogą darbo užmokestį, atsisakydami net socialinio draudimo, bet toms socialiai remtinoms šeimoms, kurios turi mažas pajamas, mes tas pajamas dar sumažiname. Čia yra moralinis diskursas. Mes kalbame apie tai, kad norime padėti. Nepamirškite, kad socialinio draudimo motinystės, tėvystės išmokas gauna maždaug pusė gaunančiųjų išmokas. Atsiprašau, pirmininkas mane pataisė – 70 %. Vadinasi, 30 % tėvų, kurie dar nedalyvavo socialiniame draudime ir neturi teisės gauti socialinio draudimo, gauna šitas mažas išmokas. Ir šiuo įstatymu yra siūloma dar sumažinti 40 Lt vaiko pinigus.
Todėl tikrai negaliu tam pritarti, nes tai yra gana jautrus, ypač šioms šeimoms, klausimas. Todėl aš ir noriu atkreipti dėmesį, kad ne šiaip sau mes čia biudžetą gelbėjam, mes gelbėjam kažkiek biudžetą, bet gelbėjam būtent socialiai remtinų, sunkiai gyvenančių šeimų sąskaita.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega. Tuo diskusijas baigsim ir tada vėl kviesiu komiteto pirmininką.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, detali čia jau buvo pateikta informacija, aš bandysiu šiek tiek bendresniais žodžiais ir skaičiais. (Balsai salėje) Reikia Vaidevute, reikia. 2008 metais 624 tūkst. Lietuvos vaikų gavo, sąlyginai jiems buvo išmokėta 482 Lt. Pradėjus dirbti šiai valdančiajai daugumai 2012 metais siūloma vietoj 624 tūkst. vaikų palikti 140 tūkst. vaikų ir jiems išmokėti 119 mln. Lt. Nuo 624 tūkst. vaikų išmoką sumažinti iki 140 tūkst. vaikų. Tai to įstatymo reziumė.
Antra. Keista, žinoma, kad šiame įstatyme yra atsisakyta „šeimos“ sąvokos. Net negalvojau, kad daugumos siūlomam įstatymo projekte sąvoka „šeima“ taps gėdinga.
Dabar fonas. Lietuva nyksta, žmonės masiškai bėga iš šalies, o tie, kurie lieka ir drįsta čia, Lietuvoje, gimdyti bei auginti vaikus, sąmoningai skatinami tokiais įstatymų projektais to nedaryti. Gaila, kad visa valstybės politika nukreipta prieš žmogų, ir kiekvienas, pasirodo, naujas pilietis valstybei yra papildoma našta. Žinoma, tai, ką sakau, ne fantastinis filmas, čia yra mūsų realybė. Ir viena iš tų realybių – šiandien už tai mums visiems reikės balsuoti. Rezultatas yra akivaizdus. Katastrofiškai mažėja gimstamumas, drastiškai sumažintos išmokos vaikams. Žinoma, visos valstybės nustato tam tikrą amžiaus ribą, nuo kurios nebemoka išmokų vaikams, nes teoriškai jau jie turi galimybę užsidirbti patys. Dažniausiai ta riba yra 18 metų. Europos Sąjungoje išmokos vaikams mokamos iki 15–20 metų, besimokančiam vaikui iki 16–26 metų. Manoma, kad tokio amžiaus jaunuoliai jau gali užsidirbti. Lietuvos Vyriausybė neabejoja, kad užsidirbti jau gali 7 metų vaikas.
Prieš konservatorių atėjimą į valdžią galiojęs išmokų įstatymas garantavo išmokas visiems vaikams ir nepriklausomai nuo to, kokios yra šeimos pajamos. Išmokų vaikams įstatymas yra pagrindinis išmokas vaikams reglamentuojantis įstatymas. Daugiau kaip prieš metus laikinai sumažintos išmokos vaikams dabar jau tampa pastoviomis. Išmokas vaikui iki dvejų metų gaus tik tos šeimos, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 Lt.
Žinoma, galima kalbėti, kaip dažnai mėgstama lyginti, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybė. Tik trečdalyje Europos Sąjungos valstybių teisė į išmokas vaikams siejama su šeimos pajamomis. Tokia tvarka yra Čekijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir, žinoma, kaip suprantate, Lietuvoje.
Mes negalime pasidžiaugti ir išmokų dydžiu. Išmokų dydis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Analizuoti paėmėme 22 Europos Sąjungos valstybes ir palyginome, kokios jų išmokos vaikams, ir pamatėme, kad jos yra vienos mažiausių. Latvija skiria 25 Lt mažiau, Bulgarija – 3 Lt mažiau, kai tuo tarpu tokios valstybės, į kurias mes turime orientuotis, kaip teigiama, Švedija skiria 300 Lt, o Vokietija net – 570 Lt per mėnesį. Žinoma, būtų galima kalbėti, kad tai yra absoliutūs dydžiai ir tose šalyse yra aukštesnis gyvenimo lygis. Tada mes paėmėme ir palyginome, o koks yra santykis, kad būtų palyginami dydžiai, išmoka su vidutiniu atlyginimu. Ir čia padėtis dar prastesnė: Lietuvos išmokų dydis vaikams yra paskutinėje vietoje ir sudaro 5 vidutinius darbo užmokesčius. Kai, pavyzdžiui Estijoje sudaro 11 vidutinių darbo užmokesčių, Lenkijoje – 17, Vokietijoje – 32 ir t. t., ir t. t. Todėl aš manau, kolegos, balsuodami už šį sprendimą, mes faktiškai vėlgi išreiškėme tą patį požiūrį, tą patį požiūrį į šeimą, tą patį požiūrį į mamas, tą patį požiūrį į vaikus. Ir aš siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui ir laikyti, kad laikinasis įstatymas nustojo galioti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi, kurie buvo užsirašę kalbėti diskusijoje, kalbėjo. Dar kartą kviečiu kolegą R. J. Dagį. Kiek aš žiūriu į savo popierius, yra viena pastaba, kurią komitetas nagrinėjo, ir jai nepritarė. Prašom, pirmininke.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Vis tiek aš turiu pasakyti du sakinius.
PIRMININKAS. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi čia yra oficiali tribūna, ne pasakų vieta, gerbiamasis Mečislovai, ir ne projektai, kuriais mes galime pasakyti žmonėms, kad 5 mlrd. mes galime jiems padovanoti, kaip Biudžeto įstatyme užregistravote. Bet noriu pasakyti: nereikia per daug juodinti mūsų Lietuvos valstybės. Taip, mes sumažinome kai ką, bet vis tiek net ir sunkmečiu Lietuvoje, sudėjus motinystės išmokas, kurios mokamos socialinio draudimo biudžeto, ir kitas išmokas, šitoje vietoje mes esame lyderiai. Ar užtenka to? Manau, kad tikrai neužtenka, bet ar mes galime padaryti dabar – tikrai klausimas. Nejuodinkime savo valstybės labiau ir neiškraipykime statistikos, kurią iš kažkur ištraukėte eilinį kartą ir neaišku, kokiu būdu čia pateikėte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). O prie įstatymo grįžtant… Tikrai nėra jokio prieštaravimo, jokio projekto Finansų ministerijos, kaip čia buvo minėta, čia buvo tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas projektas, kuris, kaip teisingai kolega A. Sysas pasakė, įteisina tą tvarką, kuri egzistuoja dabar, ir nieko naujo čia mes nesiskiriame, nesiūlome. Tą pačią tvarką, kokia yra, siūlome perkelti į šitą įstatymą. Viskas.
PIRMININKAS. Dabar yra ta pataisa, kurią siūlė kolegos E. Jonyla, E. Žakaris ir V. Simulikas. Jų vardu, matyt, kolega E. Jonyla. Prašom, ar sutinkate su komiteto nuomone, kuris jums nepritaria, ar nesutinkat dėl tų metų? Prašom. Kolega E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Nesutinku. Noriu, kad būtų…
PIRMININKAS. Tada prašom motyvuoti.
E. JONYLA (LSDPF). Noriu, kad būtų balsuojama. Noriu pristatyti. Jeigu šeima augina tris ir daugiau vaikų, mokama išmoka, kol vaikams sueis 18 metų. Jeigu tie šeimos nariai mokosi profesinėje technikos mokykloje arba aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, išmoka skiriama iki jiems sukanka 24 metai. Mes siūlome pratęsti dar metus, bet ne ilgiau nei mokymosi laikotarpiu. Išmoka yra 4 bazinių socialinių išmokų, tai apie 550 Lt į mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Idėją nori palaikyti kolega E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia turbūt yra paprastas, visiems suprantamas aritmetinis veiksmas, nes šiuo metu yra remiamas vaikas, kol mokosi aukštojoje mokykloje iki 24 metų. Bet visi puikiai suprantame, kad bendrojo lavinimo mokykla baigiama 19 metų, 23 metų įgyja bakalauro išsilavinimą ir 25 metų, jeigu mokosi toliau, yra magistrantūra. Tai jeigu yra 24, tai būkime nuoseklūs ir leiskime vaikui, kuriam nustatyta globa (tai nėra vaikas, turintis galbūt pilną šeimą, tėvus, geras pajamas), užbaigti mokslą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Pirmininkas? Prašom, tada balsuosime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, kadangi kadaise mes jau čia kitą įstatymą svarstydami panašią nuostatą esame svarstę. Tai pareikalautų papildomai 3,7 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, ir tikrai tas pailginimas – vieni metai – nėra pati jautriausia vieta, kur mes, jeigu ryžtumės 4 mln. pridėti, reikėtų būtent pailginti, suteikti galimybę ilgiau studijuoti. Šiaip mes vadovaujamės nuostata, kad jeigu jau įstojai studijuoti, valstybė tave remia, tai reikia studijuoti gerai ir baigti per numatytus metus. 24 metai iš principo yra pakankamas laikas baigti šitas studijas, jeigu gerai mokaisi. Todėl nepritarta šitiems argumentams.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti, dabar reikės balsuoti dėl vienos pataisos. Kolega E. Jonyla, E. Žakaris ir V. Simulikas siūlo, kad iki 25 metų, pagrindinis komitetas mano, kad tam nereikia pritarti, o palikti iki 24 metų. Balsuojame dėl kolegų E. Jonylos, E. Žakario ir V. Simuliko pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Kas remia pasiūlymą trijų Seimo narių, balsuoja už, kas neremia, balsuoja kitaip. Gerbiamasis pirmininke, daugiau pataisų, atrodo, nėra.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 86 Seimo nariai: už – 40, prieš – 17, susilaikė 29. Nepritarta. Dabar, kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Ar be balsavimo? Minutėlę. Tokiu atveju žodis kolegai M. Zasčiurinskui. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš suprantu, kad tribūnoje stovi daugumos atstovas, bet jo stovėjimo čia funkcija yra ne komentuoti kitą Seimo narį, kuris kalbėjo, ne auklėti jį, ne mokyti, o kalbėti apie tai, ką jis čia turi atlikti, kalbėti apie pasiūlymus. Aš manau, kad ta besiplečianti tokia… Jūs puikiai žinote, kad čia buvo statutinis pažeidimas. Negali komiteto pirmininkas, stovėdamas ten, komentuoti kito Seimo nario ir tuo labiau dar jį auklėti, mokyti, lyg jis būtų biologijos mokslų ekspertas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega, labai ačiū, bet kartais sunku atskirti, kur yra klausimo konkretus nagrinėjimas, o kur prasideda auklėjimas. Kartais viskas taip susipina, kad neatskirsi. Gal nereikėtų jau toliau auklėti. (Balsai salėje) Ačiū, nereikia. Prašom susikaupti. Ar reikia balsuoti dėl viso? A. Kubilius norėtų kalbėti? Prašom. A. Kubilius dėl viso projekto pagal pagrindinio komiteto variantą, t. y. be pataisos, kuriai nepritarė Seimas. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti. Iš tikrųjų tai racionalizuota sistema, kuri veikia paskutinius keletą metų iš tiesų stengiantis padėti mokesčių mokėtojų lėšomis tiems, kuriems tikrai to reikia. Ji yra teisinga, reikia ją tiesiog toliau pratęsti ir įgyvendinti. Aš norėčiau pastebėti ir ponui M. Zasčiurinskui, kad Seimo salėje negalima kalbėti netiesos, nors Seimo nario imunitetas ir apsaugo nuo daugelio dalykų, bet jeigu profesorius J. Pundzius prieš dvi dienas Sveikatos tarybos ataskaitos pristatymo metu čia rodė labai aiškius statistikos duomenis, kad pastaruoju metu gimstamumas auga, o ponas M. Zasčiurinskas šitoje tribūnoje sako, kad jis katastrofiškai mažėja, tai arba ponas M. Zasčiurinskas gyvena ne Lietuvoje, arba jis sako netiesą, o tai Seimo salėje nėra leistinas dalykas.
PIRMININKAS. O gal jis kitu laiku gyvena?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia galbūt.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar vis dėlto dar vienas nori kalbėti ir turi teisę kalbėti. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Žinote, gerbiamasis posėdžio pirmininke, po to, kai premjeras taip aiškiai pasakė, ką jis mano apie vaikus, aš jau nebekalbėsiu.
PIRMININKAS. Smagu, kad jūs abu sutarėte. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Reikia balsuoti. Prašom. Kolegos, dėmesio! Balsuojame dėl Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir t. t. įstatymo projekto po svarstymo pagal pagrindinio komiteto variantą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 84. Balsavo 83: už – 48, prieš – 14, susilaikė 21. Pritarta po svarstymo.
Dabar jau laikas ir P. Gražuliui suteikti žodį, arba laikytis duotojo pažado. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Labai ačiū jums, pirmininke Česlovai Juršėnai, kad vis dėlto man suteikėte galimybę atsakyti į pono M. Adomėno repliką. Kiek aš turiu praktikos, konservatoriai niekada negirdi nei opozicijos, nei kitų Seimo narių, jie girdi tik save. Tai vargu ar galėjo išgirsti M. Adomėnas, ką kažkada kur aš kalbėjau. Man atrodo, tai greičiau išplaukė M. Adomėnui iš jo pasąmonės, ką jis galvoja apie A. Lukašenkos režimą, o tiktai įgyvendino jo sprendimus A. Kubiliaus Vyriausybė priešakyje su užsienio reikalų ministru A. Ažubaliu. Tiek aš norėjau pasakyti. O M. Adomėnas dažnai važiuoja į Baltarusiją ir ką jis ten daro, nežinau, reikia paklausti. (Balsai salėje)
16.22 val.
Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3788(2), Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3789(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Užtenka. Ačiū. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą. (Balsai salėje) Didelis… Prašom netriukšmauti ir apsieiti be ne visai gražių žodžių. Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ir t. t. įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3788(2). Jau svarstymo stadija. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – pats pirmininkas S. Šedbaras. Ruošiasi kolega R. Dagys.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymo pavadinimas labai ilgas, o esmė yra labai paprasta. Čia yra susiję su kai kuriais teismo pareigūnais, visų pirma kancleriais, kad būtų atidėtas jų įvedimas dėl ekonominio sunkmečio. Kai kurios normos jau turėjo įsigalioti nuo ateinančių metų sausio 1 d. Mes, apsvarstę komitete, siūlome visa tai daryti nuo 2015 m. sausio 1 d. Komitetas bendru sutarimu vakar posėdyje pritarė tokiam siūlymui.
Dabar tiesiog trumpai paaiškinsiu. Dabar po pateikimo yra pritarta ir svarstomas vadinamasis mažasis teismų jungimo ratas, tai Vilniaus, Šiaulių teismai. Paskui jį, darbo grupė dirba, bus didesnis teismų jungimo ratas. Tokiu atveju iš tiesų didesniuose teismuose bus prasminga įsteigti tokius struktūrinius padalinius, įvesti kanclerio pareigybę, tačiau tuose teismuose, kokie dabar yra, kuriuose dirba 3–4 teisėjai, dar samdyti už mokesčių mokėtojų pinigus kanclerį ekonominiu sunkmečiu yra netikslinga, bet kad tam būtų galima pasiruošti ir kad nereikėtų kas metai atidėlioti tų dalykų, mes siūlome nuo 2015 m. sausio 1 d. visą šitą sistemą paleisti į gyvenimą, o per tą laiką sutvarkyti teismų sistemą. Štai toks yra komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau kolegą R. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Šiuo atveju papildomas pranešėjas. Prašom. Ruošiasi arba L. Sabutis, arba komiteto pirmininkas kolega V. Kurpuvesas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega V. Kurpuvesas. Jam du įstatymų projektai: ir šis Teismų įstatymas, ir lydintis – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3789(2). Prašom, kolega.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, taigi dėl Teismų įstatymo komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat komitetas siūlo šiek tiek pakoreguoti, patikslinti įstatymą, bet galbūt jūs man sudarysite galimybę pateikti pasiūlymą iš savo darbo vietos. Tokį sprendimą mes priėmėme bendru sutarimu.
Dėl Valstybės tarnybos įstatymo taip pat bendru sutarimu pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu kolegą S. Šedbarą į tribūną. Gerbiamasis Šedbarai! Kolega Šedbarai, prašom į tribūną dėl pataisos, kurią teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jūsų nuomonė, nes čia parašyta – pritarta iš dalies, bet geriau būtų, kad jūs pasakytumėte.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau užbėgdamas už akių ir paaiškinau, jog diskusijose su Teisingumo ministerija, su prezidentūra, su Teisėjų taryba, kurios dalyvavo posėdyje, mes ir siūlėme kitokį terminą, negu buvo rengėjų pasiūlytas, negu siūlė ir draugiškas mūsų komitetas. Tiesiog apskritai, kad suėjus tam laikui, kuris buvo siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tikrai manome ir matome, kad reikės dar sykį koreguoti terminus, todėl siūlome nustatyti ilgesnį terminą – 2015 m. sausio 1 d. ir per tą laiką parengti visą teismų sistemos struktūros pertvarką. Iš šio dalyko ne tik kad užteks lėšų kalbos specialistams, kancleriams, bet tikimės, kad dar ir daugiau mokesčių mokėtojų pinigų bus sutaupyta. Tokia būtų mūsų sprendimo esmė. Todėl mes pritardami, kad reikia koreguoti terminus, siūlome ilgesniam terminui juos atidėti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis pirmininke, jūs neišeikite, nes dabar kalbės jūsų kolega, dėstys savo nuomonę. Gerbiamasis V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes neprieštaraujame dėl to ilgesnio termino. Mūsų galva, jis visiškai logiškas, pagrįstas ir taip, matyt, turėtų būti, bet mūsų svarstomo įstatymo projektu yra siūloma keisti Teismų įstatymo 107 straipsnio 1 dalį, kurioje kaip tik ir kalbama apie teismų tam tikras administracines struktūras ir apie naujas pareigybes. Bet taip pat siūloma keisti ir 107 straipsnio 2 dalį, o 2 dalyje, gerbiamieji kolegos, yra kalbama apie žmonių, suinteresuotų asmenų, teisę pateikti, tarkim, prašymus, skundus ir t. t. dėl teismų administracinių padalinių arba pareigūnų sprendimų. Šiandien teismuose tokių padalinių yra. Tarkim, raštinės, kai kuriuose teismuose yra ir kanclerio pareigybė. Faktiškai šis įstatymas yra pagrindas piliečiui kreiptis į raštinę, tarkim, su prašymu, kad būtų išduotas procesinio dokumento nuorašas. Jeigu mes dabar nepadarysime, kad toks įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų pradžios, faktiškai bus sunku žmonėms įgyvendinti tas savo teises. Ten faktiškai yra kalbama apie administracines procedūras ir tai niekaip nėra susiję su 107 straipsnio 1 dalimi ir tais administraciniais pokyčiais, kurie planuojami nuo 2015 m. teismuose. Todėl aš siūlyčiau tikrai pritarti mūsų pastabai dėl tos dalies, kad 107 straipsnio 2 dalis įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio 1 d. ir kad nebūtų prieštaravimo tarp Teismų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dar kartą, gerbiamasis pirmininke Šedbarai, ir, matyt, be balsavimo neapsieisime. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų šiuos argumentus mes atidžiai analizavome. Tikrai jie nebuvo pamiršti. Visi dalyvavę posėdyje, jau mano išvardinti prezidentūros, Teisėjų tarybos, taip pat ir Aukščiausiojo Teismo atstovai teigė, jog šios dvi 107 straipsnio dalys yra neatskiriamai susijusios. Jeigu mes suglaudiname, pertvarkome teismų sistemą ir tikrai atsiranda nauja sistema, nebereikia tam metų, dvejų, trejų laikotarpiui nustatinėti tų procedūrų tokiai struktūrai, kuri būtų laikina. Apskritai paėmus, Viešojo administravimo įstatymas, Vyriausybės nutarimai ir šiandien galioja, ir žmonės kokių nors didelių problemų dėl to nepatiria, bent jau komitete mes tokių skundų negauname. Sakykim, jeigu ta 2 dalis dabar būtų pradėta įgyvendinti, reikėtų sukurti kokias nors naujas taisykles, bet iki 2015 m. Jeigu nėra problemos, aš nežinau, gal kolegos iš gretimo komiteto nereikalautų to daryti, nes jos glaudžiai tarpusavyje susiję. 1 dalyje kalbama apie tai, kad yra raštinės, o jos tikrai visuose stambesniuose teismuose bus, o 2 dalyje kalbama apie tai, kad jeigu nėra teisme atskiros raštinės. Jos bus visuose, kai bus padaryta teismų sistemos reforma. Tokie argumentai komitete buvo.
PIRMININKAS. Manau, kolegos, susigaudėte. Dabar reikia balsuoti, ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kuriam Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iš dalies, bet Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas laikosi savo nuomonės ir reikalauja balsuoti. Todėl prašom susikaupti ir balsuojame. Ar pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, kuriam tik iš dalies pritarė pagrindinis komitetas? Dėl papildomo komiteto pasiūlymo.
Užsiregistravo ir balsavo 73 Seimo nariai: už – 29, prieš – 2, susilaikė 42. Taigi nepritarta. Lieka pagrindinio komiteto pozicija.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto redakciją, ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū.
Taip pat klausiu, juo labiau kad pastabų nebuvo, ar galime pritarti Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto redakciją? Jam pastabų apskritai nebuvo. Galime pritarti? Ačiū. Vadinasi, ir šis kompleksinis klausimas išspręstas.
16.32 val.
Dabar 2-5 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ pertvarkymo ir planuojamo privatizavimo parlamentinio tyrimo“ projektas Nr. XIP-3639(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Ekonomikos komiteto vardu turėtų kalbėti kolega K. Daukšys. Jis jau pasiruošęs. Prašom į tribūną.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė nutarimo projektą ir pritarė jam balsuodamas 2 – už, 2 – prieš ir niekam nesusilaikius.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Vis dėlto yra. Vienas – už ir vienas – prieš. B. Pauža. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Aš siūlyčiau kolegoms pritarti. Mano motyvai būtų tokie. Jūs turbūt žinote, kad „Baltija“, ypač „Auska“, buvo išnuomotos prieš kažkiek laiko. Šitie nuomininkai, matyt, buvo labai prastai parinkti. Jie pridarė daugiau žalos negu naudos. Man atrodo, dabar bandoma tų nuomininkų atsakomybę panaikinti ir visokiais būdais stengiamasi šitą objektą parduoti. Taigi siūlyčiau palaikyti, ir tegul ši komisija bando išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų ten yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra kitaip manančių. Kolega E. Jurkevičius. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, tokią komisiją sudaryti pirmiausia kainuoja biudžeto pinigus. Antras dalykas, Seimo narių pareiga visų pirma teikti įstatymų projektus. Trečias dalykas, kiekvienas Seimo narys individualiai gali atlikti parlamentinį tyrimą ar parlamentinę priežiūrą, kur galėtų su tuo susidoroti. Visi mes suinteresuoti, kad „Baltijos“ poilsio namai gyvuotų, kad ten žmonės lankytųsi ir poilsiautų. Tikrai tokią komisiją sudaryti nėra pagrindo. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Susikaupiame ir balsuojame. Ar pritariame Seimo nutarimo projektui dėl parlamentinio tyrimo po svarstymo? Prašom balsuoti. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 31, prieš – 30, susilaikė 16. Nepritarta.
Grąžiname iniciatoriams tobulinti? Sutinkame? Atmesti? Gerai. Dėmesio, kolegos! Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – atiduoti iniciatoriams tobulinti, mygtukas „prieš“ – atmesti. Ar supratome? Už – tobulinti, prieš – atmesti. Prašom balsuoti. Už tobulinimą – mygtukas „už“, už atmetimą – mygtukas „prieš“.
Už – 32, prieš – 47. Atmesta. Klausimas išspręstas.
16.39 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 11, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 131 straipsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3813ES (pateikimas)
2-6 darbotvarkės klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3813ES. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras A. Štaras. Prašom į tribūną.
A. ŠTARAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti Susisiekimo ministerijoje parengtą įstatymo projektą, kuriuo siekiama tinkamai ir laiku perkelti prieš metus Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą dėl kelių transporto ir jo sąsajos su kitų rūšių transporto srities… intelektinių transporto sistemų nuostatas į nacionalinę teisę.
Minėta direktyva nustato bendruosius šių sistemų plėtros kelių transporto ir jo sąsajų principus ir numato, kad detalesnes intelektinio transporto sistemų plėtros sąlygas nustatys Europos Komisija, rengdama atitinkamas specifikacijas.
Šiuo projektu taip pat tikslinamos kai kurios transporto veiklos pagrindų įstatyme pateikiamos sąvokos ir jų apibrėžtys, atsižvelgiant į Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka aprobuotus terminus.
Pagrindiniai įstatymo projekto uždaviniai – apibrėžti intelektines transporto sistemas, tokio apibrėžimo iki šiol mūsų teisinėje sistemoje nebuvo. Taip pat nustatyti Susisiekimo ministerijos, kaip koordinuojančios intelektinių transporto sistemų plėtrą Lietuvoje institucijos, funkcijas ir pareigas.
Toks būtų mano trumpas pristatymas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Minutėlę. Vienas Seimo narys nori jūsų paklausti. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Trumpas klausimas. Viešojo ir keleivinio transporto kelionių duomenys kaupiami ir laikomi. Kiek laiko jie taip laikomi?
A. ŠTARAS. Atleiskite, aš neišgirdau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Čia 8 straipsnyje yra parašyta, kad viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje ir t. t. Mano klausimas – kiek laiko tie duomenys bus saugomi – metus, dvejus, penkerius?
A. ŠTARAS. Tai turėsime nustatyti vėliau rengdami įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju A. Štarui. Atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Prašom balsuoti. Dėmesio! Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 131 straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektui? Ar pritariame po pateikimo?
Tada papildomas klausimas, kurį pateiks kolega E. Tamašauskas.
Užsiregistravo ir balsavo 64 Seimo nariai: visi – už, išskyrus 1 – prieš. Taigi pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir du papildomi – Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame. Ir nagrinėjame šiemet gruodžio 20 d. Seime. Ačiū.
16.41 val.
Dabar kviečiu kolegą E. Tamašauską pateikti rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIP-3884. Pateikimas, dar Pirmininkė spėjo pasiūlyti, kad mes jį priimtume ypatingos skubos tvarka. Prašom, kolega.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, yra gautas Krikščionių partijos frakcijos prašymas iš Seimo Antikorupcijos komisijos išbraukti frakcijos narį J. Stanevičių ir į komisiją įtraukti L. Kernagį. Kaip tik yra pateikiamas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“. Jame, kaip jau ir minėjau, vietoj J. Stanevičiaus turėtų būti įrašytas L. Kernagis.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas jūsų nenori klausti. Gal galime pritarti iš karto po pateikimo? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime.
Ar sutinkame nagrinėti ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje: „Taip, taip!“) Ačiū.
Tada iš karto imamės priėmimo procedūros. Čia yra du straipsniai. 1 straipsnis – tas, kas buvo pasakyta, išbraukti kolegą J. Stanevičių, įrašyti kitą kolegą L. Kernagį. Ir nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Sutinkam? Ačiū.
Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Niekas nenori. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektą? Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsavo 65: už – 58, susilaikė 7. Nutarimas priimtas.
Dėkoju. Kolegos, dabar du procedūriniai klausimai. Pagal nustatytą tvarką mes turėtume daryti pertrauką, bet noriu jums pranešti, kad liko šeši klausimai, nes farmaciniai iškrenta – nėra pranešėjo. Tai be pertraukos? (Balsai salėje: „Be!“) Ačiū.
Ir antras procedūrinis klausimas. Kviečiu mane pakeisti E. Tamašauską, kuris turi pasitreniruoti ir toliau sėkmingai dirbti. (Plojimai)
16.45 val.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 61 straipsniu bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3796ES (pateikimas)
Kad jam lengviau būtų, pranešu, koks kitas klausimas. Darbotvarkės 2-9 punktas – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3796ES. Pranešėjas – mūsų kolega ir ministras D. Jankauskas. Pateikimo stadija. Prašom. Ir linkiu sėkmės kolegai.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju abiem posėdžio pirmininkams. Gerbiamieji kolegos, teikiamą projektą lėmė du dalykai. Pirmiausia tai, kad 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo buvo priimta. Ir jau po to, praėjusių metų rugsėjo 21 d., Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitą, taip pat savo nutarimu įrašė prievolę pateikti tokį projektą. Teikiamo projekto tikslai yra du. Pirmas – padidinti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų taikymo veiksmingumą. Antras – užtikrinti jo atitiktį visiškai naujai priimtam Europos Sąjungos teisės aktui, jau mano minėtai 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlemento ir Tarybos direktyvai dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo.
Siūlomi esminiai pakeitimai, įstatymo 3 skyrių siūloma papildyti nauju 6 straipsniu, kuriuo būtų nustatyti veiksmai, laikytini moterų ir vyrų teisių pažeidimu, įskaitant tiesioginę, netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą dėl lyties ir seksualinį priekabiavimą bei nurodymą tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti asmenį dėl lyties, taip sudarant sąlygas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai taikyti sankcijas visais pažeidimų atvejais.
Vykdant jau minėtą Seimo nutarimą vietoje termino „nedelsiant“ 27 straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti konkretų, tai yra 3 darbo dienų laikotarpį, per kurį valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, įmonės, organizacijos bei fiziniai asmenys lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimu privalėtų pateikti jam informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti.
Siekiant užtikrinti įstatymo atitiktį jau minėtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatoms, siūloma atsisakyti išimčių, nurodytų „tiesioginės diskriminacijos“ sąvoka, o įstatymo 6 straipsnyje įvardinti atvejus, nepažeidžiančius moterų ir vyrų lygių teisių.
Na ir paskutinis momentas, tai siūlom nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos administracines ar viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, išduodamos verslo liudijimus, teikdamos mokymo paslaugas ar panašiai, nepažeistų moterų ir vyrų lygių teisių, tai yra 3 straipsnio papildymas nauju 4 punktu. Taip būtų užtikrinta atitiktis minėtos direktyvos 4 straipsniui. Toks mano pristatymas, laukiu klausimų.
PIRMININKAS (E. TAMAŠAUSKAS, LSF). Dėkoju pranešėjui. Užsirašė klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų gerai, kad yra siūlomi tokie svarbūs įstatymai, tokie pasiūlymai. Tiktai man vis kartais atrodo, kad įstatymai apskritai ne žmonėms yra rašomi. Gal aš ko nors nesuprantu, bet gal jūs paaiškintumėte 8 punktą, kuriame sakoma, kad „asmuo diskriminuojamas… išskyrus, kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.“ Čia yra 8 punktas, kurio aš tikrai nesupratau, tikrai nemanau, kad… Frakcijoje klausiau, niekas nesuprato. Gal galėtumėte pasakyti, kas čia yra?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš jau minėjau ir pristatydamas, kad visas naujas straipsnis, kuriuo yra siūloma papildyti, tai yra siūlymas išvardinti visus galimus diskriminavimo atvejus. Šiuo atveju – kokie atvejai yra nelaikomi diskriminacija, jeigu aš teisingai suprantu jūs klausimą… Tai, duok Dieve, kad svarstydami galėtume papildomame komitete susitikti ir aptarti, kokius reikalavimus Europos Sąjungos direktyva kelia. Lygių galimybių kontrolieriaus, kaip jau minėjau, ataskaitoje ir siūlymuose buvo kaip tik tie dalykai, kurie yra siūlomi, teikiamu įstatymo projektu pateikiami kolegoms svarstyti ir realizuojami. Kas čia yra, iš tikrųjų galima aiškintis kiekvieną atvejį ir kiekvieną punktą, bet esmė yra surašyti tuos dalykus, ko reikalauja direktyva ir ko prašė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
PIRMININKAS. Ministre, kolegė klausė, kad jūs paaiškintumėte būtent konkretų 8 punktą. (Balsai salėje: „D. Kuodytės įjunkit.“) Taip.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, dabar yra ne ta stadija, kai reikia diskutuoti už ar prieš dėl vienokios ar kitokios redakcijos.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš noriu suprasti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju yra išvardijami aštuoni punktai, jeigu kalbame apie 6 straipsnį, yra išvardijami aštuoni punktai, „kai moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu laikomi bet kokie veiksmai ir kitoks elgesys, kuriais asmuo diskriminuojamas dėl lyties, išskyrus kai… išskyrus (jūs klausėte būtent dėl 8 atvejo), kai prekių pardavimą ar paslaugų teikimą vien tik ar visų pirma vienos lyties asmenims pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.“ Tai tam mes turėtume kartu, gerbiamoji kolege, Europos Sąjungos direktyvą ir joje įtvirtintas nuostatas paanalizuoti ir tada jau diskutuoti, ką reiškia viena ar kita sąvoka.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Bet, kaip aš supratau, ko gero, tai bus vertinys iš anglų kalbos, matyt, ne visai sėkmingai išversta. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinoma, aš kaip visada suprantu, kad dvi raidės ES yra šventa. Jeigu jau Europos Sąjunga, tai čia nedrįskite klausinėti, nedrįskite aiškintis, tiktai greičiau balsuokite. Žinote, parašyta „tiesioginė diskriminacija“, 4 punktas. Viskas ten aišku – ir speciali moterų apsauga, ir vyrams taikoma karinė prievolė, ir skirtingas moterų ir vyrų pensinis amžius. Lyg ir viskas yra, kad čia yra tiesioginė diskriminacija, išskyrus tuos dalykus. Jūs kažkodėl viską dabar išbraukiate, rašote į 6 straipsnį ir viską perfrazuojate. Kam to reikia, niekaip nesuprantu.
Dabar mano klausimas dėl 2 straipsnio. Žiūrėkite, kaip jūs rašote. Ten yra diskriminacija, yra parašyta, kas yra diskriminacija. Jūs sugalvojote, matyt, Europos Sąjunga taip nurodė, kad reikia įrašyti du žodžius „dėl lyties“. Kas išėjo? Kad dėl lyties diskriminacija pagal 2 punktą – tai tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, seksualinis priekabiavimas, nurodymas tiesiogiai ar netiesiogiai asmens dėl lyties. O 3 punkte ta pati diskriminacija dėl lyties – jau yra kitas apibrėžimas. Tai, kad asmuo atmeta moterų ir vyrų lygias teises pažeisdamas elgesį ir t. t. Tai pasakykite, kaip galima teikti Seimui įstatymo projektą, kuriame du terminai yra skirtingai įvardijami? Vienu atveju dėl lyties – viena traktuotė, kitame punkte dėl lyties – kita traktuotė. Kodėl taip daroma?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis kolega už klausimą. Jis yra iš dviejų dalių, tai aš pabandysiu ir atsakyti dviem aspektais.
Visų pirma dėl to, kad Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė narė su savo įsipareigojimais, kuriuos prisiėmė stodama į šią sąjungą, t. y. kad lygiateisiškai dalyvaus priimant ir svarstant direktyvas Europos Parlamente, Europos Komisijoje ir kitose Europos Sąjungos struktūrose. Tam yra rengiamos pozicijos, jas rengia Vyriausybė, mandatą suteikia Europos reikalų komitetas Seime ir galų gale, kai jau yra priimta viena ar kita direktyva, tai iš tikrųjų Lietuva kaip valstybė narė įsipareigoja perkelti tokios direktyvos nuostatas ir į nacionalinius teisės aktus. Tai viena.
Kita. Galbūt iš tikrųjų vertimo tikslumo arba vienos ar kitos sąvokos aiškesnio nusakymo klausimai, be abejo, gali būti diskutuojami svarstant. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Teisės departamentas, kuris pateikė dvi pastabas dėl teikiamo projekto, tokių pastabų nėra įžvelgęs. Iš tikrųjų dėl juridinės technikos tai tikrai sakau, kad galime pritarti Teisės departamento pastaboms ir svarstymo metu tuos netikslumus išlyginti arba panaikinti. (Balsai salėje) Tai aš ir sakau, dėl sąvokų vertimo ar jų atitikimo tekstui, kuris yra direktyvoje, svarstydami galėsime tuos netikslumus išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymą. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš viską suprantu, priekabiavimas yra, ir jis prasideda mokyklose, ir toliau tęsiasi visose visuomenės grupėse. Sakykite, koks bus mechanizmas, kad jūs tikrai nustatysite, kad ten buvo priekabiavimas, o kas bus, kai jo nebuvo, kai teismas įrodys? (Balsai salėje) Bet čia aš nematau mechanizmo nustatymo. Suprantate, čia tiktai tokie padriki straipsniai. Nežinau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolege, už klausimą. Teisingumą vykdo teismai, be abejo. Na, o nustatys šiuo atveju ne teikėjai. Lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitoje buvo minimi dalykai, kurių reikėtų, kad būtų įstatymuose, kad būtų aiškiau apibrėžta, tai su tokia intencija ir yra teikiamas projektas. Kartu, žinoma, ir perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, atsakėte į visus klausimus. Dabar yra už ir prieš. Aš matau tiktai už. Gal atsisakysite? (Balsai salėje) Atsiprašau, yra prieš. Dėkui. M. A. Pavilionienė. Prašau, profesore.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū už suteiktą galimybę kalbėti. Seimo nariai tarsi pirmą kartą išgirsta tam tikras sąvokas, kurios jau dabar yra Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Mes turime džiaugtis, kad mėginama apibrėžti naujas diskriminacines situacijas, kurios pasitaiko darbinėje aplinkoje. Taigi tikrai nereikėtų prieštarauti ministro pateiktam projektui, o tik pasidžiaugti, kad mūsų žmonės pagaliau ima suvokti, kas yra tokia subtili diskriminacija vyrų ir moterų konkrečioje darbinėje aplinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalba M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tikrai, kolegos, nenorėjau kalbėti prieš, bet kadangi buvo kalba už, tai negaliu kitaip. Žinoma, aš irgi džiaugiuosi Lietuvos žmonėmis, kad jie tokie buvo ir dabar pagaliau jau kažką suprato. Matyt, iš tiesų reikia džiaugtis, kad mes taip tobulėjame visa tauta. Bet kodėl aš esu prieš?
Aš esu prieš vien todėl, kad tokių nekokybiškų įstatymų Seimui teikti negalima. 2 punkte mes diskriminaciją dėl lyties apibrėžiame vienaip, o kitam punkte – 3 punkte tą pačią diskriminaciją dėl lyties apibrėžiame kitaip, tai nepatogu būtų Seimo nariams nematyti tokių neatitikimų. Kokią mes tada praktiką ugdome? Kad pateikimo stadijoje išvis čia nieko nesvarstykim, nesigilinkim, tik pateikė, apsidžiaukime, o po to žiūrėsim. Kai ateina tokie dokumentai iki komiteto, tai komitetas skęsta toje duobėje, kur vien tikslinti, tikslinti, taisyti ir taisyti. Pastebėkite, kiek įstatymų projektų pas mus patenka su indeksais 2, 3, 4, kur pateikiami skirtingi variantai. Todėl iš esmės pasisakydamas už tai, kad vyrų ir moterų galimybės turėtų būti lygios, jeigu jų nėra, tai reikia imtis priemonių, negaliu sutikti su tuo, kad Seimui teikiamas toks nekokybiškas įstatymo projektas. Todėl ir siūlau, kolegos, pasvarstykite ir susilaikykite, tegu pataiso, grąžins antrą kartą, tada mes galėsime balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Kadangi yra dvi priešingos nuomonės, todėl teikiu balsuoti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2, 3, 6 ir 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 61 straipsniu bei priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-3796ES. Prašau balsuoti.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 46, susilaikė 9. Po pateikimo yra pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 23 dieną. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Žmogaus teisių komitetas, papildomais – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra? (Balsai salėje) Dėkui, kolegos.
17.00 val.
Dabar yra visas blokas įstatymų – klausimai 2-10a, 2-10b, 2-10c. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3404, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3760, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 221, 222 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3761. Pranešėjas – ministras K. Starkevičius. Kadangi ministro nėra, pristatys viceministras Mindaugas Kuklierius. Prašau, viceministre.
M. KUKLIERIUS. Labas vakaras. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Joje dalyvavo ministerijos, kitų suinteresuotų institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa, atstovai.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto uždaviniai: naujai apibrėžti valstybinių institucijų bei savivaldybių kompetenciją šioje srityje; sudaryti galimybes gyvūnų globėjams veikti gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje ir taip prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo; nustatyti veiksmus, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, siekiant, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio; užtikrinti bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gerovę ir apsaugą; nustatyti bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones; numatyti privalomą visuomenės švietimą, užtikrinti teisinį reguliavimą, papildant teisinę bazę naujomis nuostatomis, reglamentuojančiomis privalomą gyvūnų registravimą ir ženklinimą, gyvūnų veisimą, dresavimą, gyvūnų naudojimą cirkuose, zoologijos soduose, ir kitomis specialiomis nuostatomis, susijusiomis su gyvūnų gerove ir apsauga; suderinti teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, reglamentuojančiomis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektu siūloma papildyti nuostatas dėl gyvūnų tapatybės nustatymo, tai yra registracijos ir ženklinimo. Numatoma, kad kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo tvarką nustatys Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, o jų registravimą ir ženklinimą organizuos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Gyvūnų (augintinių) registras būtų kuriamas šiuo metu veikiančio ūkinių gyvūnų registro pagrindu.
Kartu su Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 110, 221, 222 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Rinkliavų įstatymo projektu siekiama suderinti teisinį reguliavimą su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektu ir nustatyti, kad vietines rinkliavas savivaldybės teritorijoje galima rinkti iš šunų ir kačių savininkų už įstatymuose savivaldybėms numatytų funkcijų įgyvendinimą, užtikrinant šunų, kačių gerovę ir apsaugą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės šią teisę galės praktiškai įgyvendinti naudodamosi gyvūnų (augintinių) registro duomenimis.
Pažymėtina, kad Rinkliavų įstatymo projekte buvo atsisakyta nustatyti vietines rinkliavas už šunų ir kačių registravimą, nes šių gyvūnų ženklinimą ir registravimą organizuoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektu yra numatoma pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
ATPK projektu yra siekiama…
PIRMININKAS. Atsiprašau, viceministre, aš norėčiau paprašyti kolegų dėmesio. Jūs daug užsirašėte viceministro klausti, tačiau jo šiuo metu neklausote. Tad prašau dėmesio. Dėkui. Tęskite, viceministre.
M. KUKLIERIUS. Ačiū. ATPK projektu yra siekiama suderinti teisinį reguliavimą su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektu ir jį papildyti nustatant nuobaudas už tam tikrų rūšių gyvūnų – tai šunų, kačių ir šeškų – ženklinimą, kuris pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą nuo 2016 m. sausio 1 d. būtų privalomas, pažeidimus. Taip pat nustatyti nuobaudas už Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, ženklinimo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos ar kitokio jų perdavimo taisyklių pažeidimus.
Taip pat ATPK projekte numatytos nuobaudos už kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų įvežimą, įsigijimą, veisimą, naudojimą, prekybą ar kitokį jų perdavimą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. ATPK projekte yra numatytos nuobaudos už atskirus pažeidimus, juos diferencijuojant pagal pažeidimo pavojingumo pobūdį ir pasikartojimą. Už procesinių nuostatų pažeidimus, kurie nekelia grėsmės ir nepadaro žalos asmens turtui, sveikatai ir gyvybei, yra numatytos mažesnės nuobaudos ir jų dydžiai nepakito. Taip pat ATPK projekte yra išskirti pažeidimai už pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo taisyklių pažeidimus ir už šiuos pažeidimus numatytos didesnės nuobaudos nei už kitų gyvūnų, atsižvelgiant į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekte jiems nustatytas griežtesnis teisinis reguliavimas.
Didžiausios nuobaudos ATPK projekte yra numatytos už kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų įvežimą, įsigijimą, veisimą, naudojimą, prekybą ar kitokį jų perdavimą, nes pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekto nuostatas numatoma, kad tokie šunys Lietuvos Respublikoje bus draudžiami, išskyrus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekte numatytus atvejus, jeigu tokie šunys įsigyti iki Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įsigaliojimo.
Ačiū už dėmesį ir prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, už pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti tikrai daug kolegų, tačiau aš manau, kad mes laikysimės Statuto normų. Pirmoji klausia Z. Užlytė.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymo projektas iš esmės keičia dabar galiojantį įstatymą. Norėčiau jūsų paklausti, kas bus atsakingas ir kas vykdys gyvūnų žymėjimą ir kas registruos tuos gyvūnus? Ar keičiasi tvarka?
M. KUKLIERIUS. Kaip ir numatyta, tam bus konkursas ir kas laimės tada. Dabar to negalima pasakyti.
PIRMININKAS. Jūs norite patikslinti savo klausimą? Prašau, Zita.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Aš norėčiau patikslinti, ar tai bus Žemės ūkio ministerija?
M. KUKLIERIUS. Tai bus Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs įstatymo projekto 8 straipsnyje numatote įvežimo visus sugriežtinimus. Prašom pasakyti, kaip bus su tais, kurie dabar jau yra įvežti ir gyvena Lietuvoje, tie koviniai šunys. Ačiū.
M. KUKLIERIUS. Kaip minėjau, kas yra dabar taikoma, jiems nesikeis, jeigu jie buvo registruoti iki šio įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke Erikai Tamašauskai. Gerbiamasis pranešėjau, aš pirmiausia norėčiau pasveikinti Žemės ūkio ministeriją kaip iniciatorę ir šios darbo grupės pagrindinę vadovę, parengus naujos redakcijos Gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymą. Tikrai seniai pribrendo situacija keisti požiūrį iš esmės. Aš tikiuosi, šiuo įstatymu mes patvirtinsime tą lūkesį, kurį išsako daugelis žmonių, kad šuniško gyvenimo apraiškų Lietuvoje sumažės. Dabar turiu jums tokį klausimą. Dėl kovinių šunų laikymo visuomenėje atsirado nepagrįstų baimių. Galbūt reikėtų pagalvoti, kaip plačiau informuoti apie šito įstatymo nuostatas, kurios yra labai aiškios: su leidimais bus galima laikyti, tam tikrų kategorijų gyventojai neturės šitos teisės, ir tai yra visiškai pagrįsta. Kad žmonės nebijotų, tiesiog būtų laiku informuoti apie tas nuostatas, kokios dabar pristatytos mums, ir mes kalbėsimės apie tai toliau. Ačiū.
M. KUKLIERIUS. Ačiū už palaikymą. Asmeniškai norėčiau padėkoti gerbiamajam P. Auštrevičiui už išreikštą iniciatyvą ir bendrą darbą. Prisimenu, kaip sėkmingai konferenciją organizavome. Galime pasakyti, kad mes išaugome į kitą lygmenį Europos Sąjungoje ir tampame pagaliau civilizuota valstybe ir šiuo klausimu. Aš manau, kad prieiname prie normalios europinės tvarkos, kurios mes ir siekėme.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė dėl šito įstatymo projekto 30 nepalankių išvadų. Prašom pasakyti, ar ministerija taisys, ar komitetui vėl užkrausite darbą? Įstatymai iš ministerijos turėtų ateiti truputį kokybiškesni. Ar jums taip neatrodo? Jūs dirbate toje srityje.
M. KUKLIERIUS. Aišku, yra ne vienos ministerijos, su keliomis ministerijomis susiję teisės aktai. Mes taisysime ministerijoje kartu su Teisingumo ministerija, nes ten ir kilo daugiausia nesutarimų. Čia mes ministerijoje pataisysime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakote, kad iš valstybės biudžeto lėšų reikės įkurti tik gyvūnų augintojų registrą. Mano klausimas bus toks: kas finansuos globos namus, ar bus privatūs, ar iš savivaldybės lėšų? Augintiniai.
M. KUKLIERIUS. Bus kaip ir normalus verslas, ir normalus verslas galės užsiimti ir šiuo verslu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ministre, mano sodyba Dzūkijoje ir kiekvieną grybavimo sezoną miestelėnai, atvažiuodami grybauti, kažkaip užmiršta arba specialiai užmiršta gyvūnus – šuniukus ir kates, ypač kates, jos valkatauja. Aš jų pagailiu, atvežu maisto, kaimynai ten… Aš prisiimsiu atsakomybę ir dar turėsiu juos registruoti? Ačiū už gerą darbą.
M. KUKLIERIUS. Ačiū už jūsų gailestingumą, bet jeigu jūs jau prisiimsite atsakomybę, tai pagal įstatymą turėsite ir atsakyti, visiška atsakomybė, nieko nepadarysi. (Balsai salėje) Gerumas irgi kainuoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, kad šie klausimai bus sprendžiami svarstymo stadijoje. Dabar klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, įstatymas labai reikalingas, tikrai aš jam pritarsiu, tačiau man kiek neramu dėl nurodomos sumos. Ar ji pagražinta, ar jos tokios užtektų – 300 tūkst. Lt, kad sutvarkytumėt viską, ką esate numatę? Kiek tai kainuotų? Ačiū.
M. KUKLIERIUS. Taip specialistai yra paskaičiavę.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis viceministre, įstatymas tikrai geras, bet aš norėčiau paklausti gal konkretesnio dalyko: kas vis dėlto atsakys už gyvūno nepriežiūrą, kai jie (…) niokoja kaimynų daržus, jų nemelžia ir t. t. Pagal jūsų pateiktą pasiūlymą ten yra numatyta, kad teismas priims vienus ar kitus sprendimus, bet mes žinome tokius dalykus, kad daugiausia tai būna savaitgaliais ir tie gyvūnai tikrai kenčia nemelžti (sakykim, konkrečiai karvės, mes turėjome tokį atvejį Šilutės rajone). Ar tikrai nereikėtų suteikti didesnių įgaliojimų veterinarijos tarnybai arba savivaldybei ir, aišku, numatyti lėšų šiems gyvūnams šerti, nes tikrai nešers nei savivaldybės vadovas ir turbūt nešers ir veterinarijos gydytojas, nes to nėra numatyta.
M. KUKLIERIUS. Pirmiausia didžiausia atsakomybė tenka pačiam gyvūno savininkui. Jeigu jis laiko gyvulį, jis privalo jį ir prižiūrėti. Tokiu atveju jis vis tiek turi tą patį gyvūną, visą kitą turtą. Tam ir yra sistema. Jeigu žmogus laiko bet kokį gyvūną, ar tai būtų šuo, katinas, ar kitą, ir jeigu jo neprižiūri, jis atsako pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo įstatymu yra svarbiau rinkliava ar užtikrinti šunų, kačių gerovę ir apsaugą?
M. KUKLIERIUS. Be abejonės, užtikrinti apsaugą.
PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Daugiau norinčių jūsų paklausti nėra. Ačiū jums už pristatymą.
Dabar yra norinčių kalbėti už. P. Auštrevičius. Petrai, gal sutiktumėte atsisakyti? Kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Gerai. Tada prašom balsuoti dėl viso paketo įstatymų – Nr. XIP-3404, Nr. XIP-3760 ir Nr. XIP-3761. Prašom balsuoti.
Balsavo 45: už – 41, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi po pateikimo yra pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 22 d. Pagrindiniu komitetu dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3404 yra siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3760 yra siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl projekto Nr. XIP-3761 pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Ar kitokių pasiūlymų… Taip, Z. Užlytė.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Gerbiamasis pirmininke, aš pasiūlyčiau ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, nes ten yra…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pakartokite dar kartelį.
Z. UŽLYTĖ (KPF). Aš pasiūlyčiau ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Dėl kurio įstatymo projekto?
Z. UŽLYTĖ (KPF). Pirmojo.
PIRMININKAS. Pirmojo. Pagrindiniu?
Z. UŽLYTĖ (KPF). Ne, papildomu, nes ten yra švietimo skirsnis.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad prieštaraujančių nėra. Visi pritaria. Dėkui.
17.18 val.
Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1978 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną pateikti Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1978. Pranešėjas – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Erikai Tamašauskai, gerbiamieji kolegos, iš esmės teikiama Rinkliavų įstatymo pataisa labai susijusi su prieš tai buvusia tema. Mane būtent tai paskatino pateikti šią pataisą.
Trumpai paaiškinsiu pataisos esmę. Mokesčiai turi būti tiksliniai. Valdžia negali įvesti mokesčių nežinodama, kodėl apmokestina ir ką ji darys su surinktomis pajamomis. Jeigu noras yra tik surinkti mokesčius, apmokestinti galima bet ką – dangų, mišką ir panašiai. Jeigu mes norime, kad mokesčių, tarp jų ir rinkliavų, buvimas būtų tikslinis, kad žmonės žinotų, kodėl moka mokesčius ir kas bus su surinktomis pajamomis viename ir kitame biudžete, jie turi būti tiksliniai. Todėl aš ir siūlau atitinkamai, pavyzdžiui, tos rinkliavos, kurios bus surinktos iš šunų, kačių ir šeškų, vadinkime taip, būtų naudojamos to objekto, kitaip sakant, šunų, šeškų ir kačių gerovei arba jų gerovei įtvirtinti, garantuoti gyventojų atitinkamas gyvenimo sąlygas – aikšteles, švietimą ir panašiai. Todėl ir daroma tam tikra pataisa. Ačiū. Atsakysiu į visus jums rūpimus klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti šeši jūsų kolegos. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų logiška, kad dėl ko surenka, tam ir naudotų, bet vis dėlto ar čia nesuvaržomos savivaldos teisės, nes iš tikrųjų visada savivaldybės prieštarauja, kad mes kišamės į savivaldybės reikalus ir, tarkim, bandome reguliuoti jų gyvenimą teisės aktais neskirdami tam papildomo finansavimo ir panašiai. Iš tikrųjų ar dėl šito nebus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kad vėlgi mes reguliuojame savivaldos gyvenimą?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis kolega, kaip sako tautosaka, laukiau jūsų klausimo ir žinau, kodėl jis buvo užduotas, bet aš iš karto ir atsakau. Vietinių rinkliavų lėšos naudojamos finansuoti savivaldybių išlaidoms, susijusioms su vietinių rinkliavų objektais ir jų pagerinimu. Kolega, cituoju Europos vietos savivaldos chartijos 3 straipsnio 1 dalį: „Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai pagal įstatymų nustatytas ribas turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį už tai prisiimdama visą atsakomybę ir vadovaudamasi vietos gyventojų interesais“. Aš manau, kad tai atitinka vietos gyventojų interesus, kad lėšos, gautos apmokestinus tam tikrą objektą, bus pirmiausia naudojamos tam objektui pagerinti. Kitaip įrodyti man būtų labai sudėtinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis Petrai, aš labai įdėmiai išklausiau jūsų atsakymą. Mano klausimas būtų analogiškas tam, kurį uždavė gerbiamasis E. Pupinis. Aš noriu ką pasakyti, jūs manęs neįtikinote savo atsakymu, nes jūs pats pasakėte, kad tos savivaldybių išlaidos susijusios su vietos rinkliavų objektais ir jų pagerinimu. Juk negali būti, savivaldybė mato, kurį objektą reikia gerinti, nebūtinai tą, kuris susijęs su tuo klausimu. Yra daugybė klausimų, kurie šiandien savivaldybei rūpi. Taigi aš manau, įstatydami į šituos rėmus, mes tikrai nusižengsime savivaldos savarankiškumui. Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, visiškai nepritariu tokiam interpretavimui. Kodėl? Todėl, kad tokiu atveju savivaldybė gali imti rinkliavas nuo bet ko. Nuo bet ko, ir jūs nežinosite, kodėl ji ima rinkliavas nuo to objekto. Jūs man paaiškinkite, kodėl savivaldybė, tarkime, panorės ir apmokestins jūsų automobilį. Jeigu ji apmokestins automobilius, vadinasi, aš turiu turėti įsitikinimą, kad surinktos lėšos bus naudojamos, tarkime, infrastruktūrai tvarkyti, keliams privažiuoti, aikštelėms asfaltuoti ir panašiai. Kitu atveju aš tikrai nesutiksiu su tokia rinkliava.
Kolegos, pagal finansų klasiką mokesčiai turi būti tiksliniai. Tai yra idealios situacijos kriterijus. Jeigu ne, tai mes galime apmokestinti bet ką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą, jis yra toks, kaip ir atsakė kolega. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate, kad tos rinkliavos tarnaus vietos gyventojų interesams. Bet, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose, kai renkama rinkliava už automobilio stovėjimo vietą, ar būtų prie gatvės, ar būtų aikštelėse, niekur nematau… Iškrypusios šaligatvių plytos, nesutvarkytos aikštelės, turgaus mokestis imamas. Pažiūrėkite, didžiuosiuose miestuose, įeikite į turgų, kokios aikštelės, kokios ten stovėjimo vietos, o imama už valandą 3 arba 5 litai. Apie ką mes šnekame? Piktnaudžiaujama yra tuo… Sakykite, kaip apsaugos štai šitas jūsų teikiamas įstatymas nuo to dalyko?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Marija, štai jūsų klausimas ir yra apie tai, kad mes ir nematome, ir nežinome, kur keliauja tie pinigai. Aš jus nuoširdžiai kviečiu – pritarkite mano vienam teiktam įstatymo pakeitimui, kuriuo savivalda ir centrinė valdžia būtų įpareigotos, visos institucijos, kurios turi bent dalį viešųjų finansų, elektronika atsiskaityti kiekvieną mėnesį arba ketvirtį. Kolegos, kol mes nekontroliuojame, kol žmonės nežino, tai taip ir yra. Jūs negalite atsakyti, kur, tarkime, leidžiami tie pinigai, kurie surenkami už automobilių stovėjimą. Man būtų įdomu. Aš irgi pasidomėčiau tuo dalyku. Kai nėra galimybių, mes to nežinome. Ši nuostata kaip tik ir įtvirtina tą galimybę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, pagal įstatymo 16 straipsnio 2 dalį numato, kad vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustatančios vietinę rinką, biudžetą. Dabar pagal šią jūsų pataisą tik savivaldybė nustatys, kam reikalingos tos lėšos, į biudžetą neįskaitys? Taip suprantu, gerai suprantu?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip. Čia apie savivaldą.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jūsų siūlymas yra labai logiškas. Bet žinokite, labai didelio pasipriešinimo sulauksime iš savivaldybių, aš tai jaučiu. Dabar klausimas, ar sugebės savivaldybės? Kas, savivaldybės kontrolierius tą dalyką kontroliuos, jūsų manymu, taip turėtų būti, ar ne?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Rinkliavų surinkimas į tikslingą sąskaitą nekelia jokių problemų. Mes, mokėdami mokesčius, žymime kodą ir pakliuvimas jų į atitinkamą sąskaitą, arba bent žinojimas, kiek surinkta iš to objekto, yra visiškai skaidrus, paprastas ir elementarus dalykas. Aš sutinku, kad nepasitenkinimą mes registruosime ir matysime savivaldos vadinamųjų veikėjų, kurie nori turėti bendrą katilą ir nebūti skaidrūs savo veiksmais, ir neatsiskaityti, kam jie naudoja tuos pinigus. Aš esu prieš tokią sistemą ir aš padarysiu viską, kad ji pasikeistų.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis nori jūsų paklausti R. J. Dagys, kuris užsiregistravo, deja, paskui netyčia paspaudė ne tą mygtuką. Taigi, kolega, prašau klausti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …jūsų iniciatyvų PVM mokestį irgi konkretizuojant… Bet įvertindamas jūsų humoro jausmą ir Europos Sąjungos teisės aktų išmanymą, norėčiau paklausti, kurioje Europos Sąjungos valstybėje mokestis už šunis atiduodamas šunims? (Balsai salėje)
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Matote, kolega, asmeninės fantazijos trūkumas neturi trukdyti viešųjų reikalų tvarkymui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Dėkojame už jo tikrai įspūdingą ir šmaikštų pristatymą. Dabar mes turime vieną nuomonę už ir vieną nuomonę – prieš.
R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš dėkingas, Petrai, už tokią gerą mūsų posėdžio pabaigą, už mielą humoro jausmą. Bet tikrai siūlyčiau toliau šito įstatymo nesvarstyti, nes turime daug darbų, ir judėkime į priekį su rimtais įstatymais. Šiaip ačiū už humoro jausmą Petrui Auštrevičiui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš esu labai maloniai nustebintas, kad žmogus, neturintis išvis jokios savivaldos patirties, taip giliai mąsto. Aš noriu pasidžiaugti, kad P. Auštrevičius siūlo tuos dalykus, kurie dalies savivaldybių yra įtvirtinti. Kai mes dirbome, pavyzdžiui, su P. Luomanu, Panevėžio mieste, buvome nustatę tarybos sprendimu kaip tik tokią tvarką, kad konkrečiai už parkavimą (mes kaip ir jautėme, kad tikriausiai, Petrai, jūs siūlysite) pinigai būtų skirti pagerinti. Taigi ir šiandien Vietos savivaldos įstatymas nedraudžia to daryti. Jeigu mes pasvarstytume ir pasitartume su savivaldos institucijomis, su asociacija ir bukvaliai gautume pritarimą, atsiprašau už tą žodį, dėl to, kad, Petrai, jūs vartojate, manau, nebūtų blogiau. Jeigu Savivaldybių asociacija sakytų ne, tai galbūt mes irgi sakytume ne. Ačiū jums už iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, ateity prašyčiau vartoti valstybinę kalbą. Kadangi išsakyta nuomonė už ir nuomonė prieš, tuomet siūlau balsuoti. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1978, prašau balsuoti.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 34, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi pritarta po pateikimo.
Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 22 d. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Kolega Č. V. Stankevičius turėtų dar pasakyti. Minutėlę, įjungsiu. Dar nepratęs.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Veikia. Gerbiamasis pirmininke, aš matau, kad mes galime užkimšti, buitiškai šnekant, darbotvarkę, visus norime greitai apsvarstyti. Dar yra labai didelių įstatymų ir aš būčiau atsargus, gal būtų galima priimti ir naujosios sesijos pradžioje?
PIRMININKAS. Kolega, ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų apsvarstytas Seniūnų sueigoje? (Balsai salėje) Dėkui. Aš gavau pastabą. Pasirodo, ši data buvo pasiūlyta Seniūnų sueigoje. Dabar mums teks apsispręsti. Ar jūs siūlote kitą datą? (Balsai salėje) Tuomet alternatyviai. Jūs siūlote nukelti į pavasario sesiją, aš taip supratau? Kolega Česlovai, aš laukiu patvirtinimo.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlau įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkui. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad išlaikytume žanrą iki galo, aš manau, kad vis dėlto šitą klausimą, kadangi buvo remiamasi europine teise, turėtų apsvarstyti kaip papildomas komitetas Europos reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas pritaria ar ne?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nesu tikras, kad tai yra labai apgalvotas siūlymas. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Aš priimu kaip pokštą. (Juokas salėje) O dėl Č. V. Stankevičiaus siūlymo nukelti į pavasario sesiją aš siūlau balsuoti alternatyviai. Kadangi Seniūnų sueiga buvo nustačiusi datą, t. y. gruodžio 22 d., tuomet kas už tai, prašau balsuoti už, o kas alternatyviai, pritardami Č. V. Stankevičiui, balsuoja prieš, tai yra pavasario sesija.
Už balsavo 16, prieš – 22. Taigi šis klausimas bus svarstomas pavasario sesijoje.
Kolegos, visi mūsų darbotvarkės klausimai yra apsvarstyti. Liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, P. Auštrevičius nori perskaityti savo pareiškimą.
17.34 val.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau Erikai Tamašauskai!
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Petrai Auštrevičiau, klausau jūsų.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš tik noriu įgarsinti iš esmės tą faktą, kurio liudininkais mes šiandien tapome, kad Baltarusijos teismas ketveriems su puse metų nuteisė opozicijos veikėją, organizacijos „Vesna“ lyderį A. Beliackį. Tai buvo politiškai motyvuotas teismas. Apie nešališkumą, atsižvelgimą į kitas nuomones tikrai kalbos nėra. Pats faktas tik patvirtinta liūdną tendenciją – Baltarusija toliau klimpsta į represijų ir antidemokratinio režimo liūną ir tikėtis, kad toje valstybėje bus greitos permainos nepaisant galbūt ir kai kurių mūsų kolegų naivoko nusiteikimo, tikrai nėra ko.
Kolegos, aš tik norėčiau išreikšti savo nuomonę, kad mes turime solidarizuotis su gerbiamuoju A. Beliackiu. Jo laukia sudėtingas išbandymas. Deja, prie to prisidėjo ir Lietuva pateikdama šitą informaciją. Tai tapo dar vienu motyvu režimui nuteisti šį žmogų. Aš apgailestauju, kad taip susiklostė situacija, ir aš galbūt ir visų mūsų vardu reiškiu solidarumą su šiuo žmogumi. Jo kova turi tęstis ir mes tą turime palaikyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega, kada jūs pristatysite rašytinį savo pareiškimą Sekretoriatui? (Balsai salėje) Dėkui. Kolegos, kviečiu registruotis.
Dėkui, užsiregistravo 33 Seimo nariai. Kolegos, 2011 m. lapkričio 24 d. popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.