LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 374
STENOGRAMA
2011 m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2011 m. lapkričio 10 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
10.02 val.
Darbotvarkės tvirtinimas. Nematau… Prašau, A. Petkus.
A. PETKUS (TTF*). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau pasiūlyti, kad į popietinę opozicijos darbotvarkę, kadangi išbraukti socialiniai klausimai, komiteto neapsvarstyti, vietoj 2-5 būtų papildomai įtrauktas Saugomų teritorijų įstatymo 7, 9, 11, 13, 17, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Nr. XIP-3319.
PIRMININKĖ. Jūsų valia, mes privalome įtraukti, nes Seimas negali spręsti apie jūsų darbotvarkę.
Nėra daugiau pasiūlymų? Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galim!“) Pritarta.
10.03 val.
Informaciniai pranešimai
Dar noriu vieną informaciją perskaityti.
„Liberalų sąjūdžio frakcija. Posėdžio protokolas. Svarstytas seniūno klausimas. Nutarta frakcijos seniūnu išrinkti A. Kašėtą.“ Sveikiname A. Kašėtą. (Plojimai)
10.04 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1890(2). Priėmimas. Jokių pasiūlymų negauta. Pranešėja yra I. Valinskienė.
I. VALINSKIENĖ (LiCSF). Ačiū, Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė pagal Teisės departamento pastabas komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolege, jau ne svarstymas, jau yra priėmimas.
I. VALINSKIENĖ (LiCSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti, iš tiesų mes nieko neturime, jokių pasiūlymų negauta?
I. VALINSKIENĖ (LiCSF). Ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 80, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
10.06 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2820(2) (priėmimas)
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Į tribūną kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę V. V. Margevičienę. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Gerbiamoji kolege, aš pasakysiu, kada jums reikia nuomonę pasakyti. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, komitetas pritarė iš dalies. Ar galime ir mes tam pritarti? Pritarta.
Toliau yra Seimo narių E. Jonylos, E. Žakario ir V. Simuliko siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys, kad galėtume pradėti svarstymą? (Balsas salėje: „Čia priėmimas.“) Yra daugiau negu 29. Taigi, gerbiamasis Jonyla, prašau pristatyti pataisą.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kalbama apie našlaičius, apie tuos žmones, kuriuos jau kartą gyvenimas yra nuskriaudęs, jie neturi tėvų, ir tikrai ne apie tuos žmones, kurie yra išlaikytiniai. Tai žmonės, kurie siekia baigti studijas ir įsitvirtinti gyvenime. Pagal dabar galiojantį įstatymą ne visi tai… Sakykime, vidurinį išsilavinimą įgyja 19 metų ir bakalauro, magistro studijas baigia iki 25 metų. Vyriausybė šiam pasiūlymui yra pritarusi, Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs. Todėl aš noriu palaikyti šiuos jaunus žmones ir kviečiu jus palaikyti šią mūsų pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė ir balsuodamas paliko 24 metų amžiaus cenzą. Taip, kaip dabar yra įstatyme.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis, palaikantis E. Jonylos poziciją.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, išties čia, matyt, yra tam tikras langas. Žiūrėkite, 19 metų baigia vidurinę, ne 18 metų, nepainiokime su mūsų laikais. Dabar, kai pažiūrime į ciklą, kai našlaičiui tenka studijuoti aukštojoje mokykloje, išties vėl atsiranda vienerių metų tarpas. Tai visiškai akivaizdu, kad šiandieniniai studentai dirba, irgi akivaizdu, kad daug kas dirba. Bet dirbančių ir turinčių tėvus, turinčių paramą yra viena padėtis, o tuos metus dirbančių ir nieko neturinčių našlaičių yra kita padėtis. Jie iš tiesų patenka į sunkesnę padėtį.
Kita vertus, aš suprantu, kad komitetas skaičiavo „Sodros“ deficito problematiką, įplaukų į „Sodrą“ šaltinius. Išties tai yra problema ir reikia apie ją galvoti, tačiau akivaizdu ir kas kita, kad šiuo atveju ta nedidelė našlaičių grupė atsiduria keblioje padėtyje besitęsiant toms pačioms sąlygoms, studijoms ir panašiai. Kolegos E. Jonylos pataisa nereikalauja didelių lėšų. Kadangi Vyriausybė pritarė, vadinasi, Vyriausybė mato resursų, mato galimybių „Sodros“ deficitą padengti, todėl siūlau pritarti ir nepalaikyti komiteto pozicijos.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote E. Jonylos siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Susilaikom, susilaikom.
PIRMININKĖ. Balsavo 91: už – 39, prieš – 2, susilaikė 50. Pataisai nepritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Galime. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėkoju pranešėjai.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. V. P. Andriukaitis – už. Ne? A. Dumbrava – prieš.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, čia prieš komiteto išvadą?
PIRMININKĖ. Dėl viso įstatymo.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pakviesti balsuoti prieš, nes buvo Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas, kad našlaičių pensija būtų pratęsta iki 25 metų. Dabar staiga kažkaip pasikeitė nuomonė ir valdančiosios daugumos, ir vėl grįžtame į tą seną padėtį. Tai būtų nedidelė pinigų suma – 5 mln. Lt, tačiau būtų didelė parama našlaičiams, todėl aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui ir balsuoti prieš, jeigu mes nesurandame tų lėšų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. V. Margevičienė – už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu jus patikinti, tikrai labai atidžiai svarstėme visas šias įstatymų pataisas. Noriu jums pasakyti. Šiuo metu įstatymas garantuoja našlaičiams iki 24 metų, jie puikiausiai gali mokytis. Iš 5 tūkst. Lietuvoje šiuo metu esančių našlaičių vaikų globos namuose 80 % yra socialiniai našlaičiai. Socialiniai našlaičiai reiškia, kad šalia gyvena tėvai ir nesirūpina vaikais. Noriu pasakyti dėl vaikų. Mes ne kiekvienas savo vaikui galime garantuoti, kad sulaukus 18 metų vaikas gauna 10 tūkst. Lt išeitinę pašalpą iš valstybės, savivaldybė dar padeda įsikurti ir šiek tiek, nors minimaliai aprūpina būstu ar kuo nors. Taigi mes galvojome komitete, kad tai yra nepamatuota prabanga, nes iki 24 metų tikrai gali našlaičiai įsigyti mokslą, ir puikiausiai. Todėl raginu balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Atsiprašau, dar E. Žakaris – prieš.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šio įstatymo, kurį teikia Vyriausybė, esmė buvo pratęsti kompensacijų mokėjimą našlaičiams iki 25 metų. Kadangi pagrindinis komitetas tam nepritarė, tai nelabai matau prasmės, kad šitas įstatymas reikalingas. Kalbant apie pačią motyvaciją, tai visi orientuojamės, kada yra baigiama mokykla, kokio amžiaus, kokio amžiaus vaikas bakalauro studijas baigia. Dabar būdamas 24 metų, jeigu nėra jokių pertraukų, vaikas baigia magistrantūros pirmąjį kursą, ir staiga jam nutrūksta parama. Mes bandome sulyginti su tais vaikais, kurie turi tėvus, kad prieš penkerius metus jis bus gavęs 10 tūkst., tuo tarpu turintys tėvus gal visai kitokias sumas gauna ir taip toliau. Vyriausybė matė galimybę ir rado galimybę, bet kažkodėl mes, Seimo nariai, kurie susitinkame su rinkėjais, bendraujame su žmonėmis, atrodo, turėtume viską žinoti ir jausti, kažkodėl šiuo atveju, tokiu jautriu klausimu, nepritariame. Siūlau šiam įstatymui, kadangi jis jau tampa beprasmis, palyginti su tuo, ką teikia Vyriausybė, nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 68, prieš – 7, susilaikė 24. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.16 val.
Lydintysis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2821(2). Priėmimas. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritarė ir mes galime pritarti. Toliau yra pataisa, dėl kurios mes iš esmės priimdami pagrindinį įstatymą jau apsisprendėme. Tai vėlgi yra E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko pataisa: amžius nustatomas ne 24, o 25 metų, tai mes dėl jo neturime balsuoti. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. 3 straipsnis. Teisės departamento išvada, kuriai komitetas pritaria. Irgi yra Seimo narių E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko pataisa, dėl kurios mes apsisprendėme. Ar galime 3 straipsnį priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 78, prieš – 4, susilaikė 13. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.18 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2822(2) (priėmimas)
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2822(2). Priėmimas. 1 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados: komitetas vienai pritarė, kitai iš dalies. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Seimo nario E. Jonylos, E. Žakario siūlymas tas pats, kaip ir ankstesniuose įstatymuose, dėl kurio Seimas apsisprendė. Ir dar Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo papildyti 2 straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Tam komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti, kad Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatyme atsiranda 1 straipsnis ir 2 straipsnis?
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93: už – 81, prieš nėra, susilaikė 12. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.20 val.
Valstybinių pensijų įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai, komitetas pritarė ir vienam, ir antram, ir trečiam. Ketvirtam pritarta iš dalies. Ir nesvarstome E. Jonylos, E. Žakario ir V. Simuliko siūlymo. Ar galime 1 straipsnį priimti su Seimo kanceliarijos išvadomis ir komiteto patobulinta projekto redakcija? 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai, komitetas pritarė ir vienam, ir antram. Ar galime 2 straipsnį priimti? Priimtas.
Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių pensijų įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 12. Valstybinių pensijų įstatymo 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.22 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2824(2). Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Vėl yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komitetas pritarė. Nesvarstome E. Jonylos ir E. Žakario siūlymo. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Siūlymų nėra. 2 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymas, registracijos Nr. XIP-2824(2), priimtas.
10.23 val.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. 1 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Toliau E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko siūlymo mes nesvarstome ir nebalsuojame, nes dėl to jau apsisprendėme. Galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 14. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.25 val.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Vėl yra Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. E. Jonylos, E. Žakario, V. Simuliko siūlymo nesvarstome. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš nėra, susilaikė 20. Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.26 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu E. Pupinį į tribūną. 1 straipsnis. Siūlymų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Yra toks klausimas, nes mes turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIP-3357(3), ir jo įsigaliojimas yra 2012 m. vasario 1 d. O šiuo atveju – sausio 31 d.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, mes šiandien pritarėme Teisės departamento išvadai, suderinome datas.
PIRMININKĖ. Tai kokia bus tada? Vasario 1 d.?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir čia 4 straipsnyje įsigaliojimas 2012 m. vasario 1 d. Taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar dėl viso įstatymo. Mano kompiuteris vėluoja. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai iš tiesų svarbus įstatymo projektas, kur sprendžiamas nuosavybės atkūrimo baigimo klausimas. Savaime suprantama, galbūt gerai būtų buvę, kad miestuose būtų pakankamai žemės ir būtų galima visiems atkurti nuosavybę į žemę. Deja, daugelis žemės plotų yra užstatyta ir tokios galimybės nėra. Galbūt antras variantas galėtų būti, kad tiems žmonėms vos ne per prievartą būtų siūlomi kažkokie likę sklypai rajonų užkampiuose, kur savaime sunku ūkininkauti, tuo labiau miesto žmogui turėti tokią nuosavybę, su kuria praktiškai nieko negalėtų veikti, taip pat, manau, netikslinga. Tuo labiau kad atkuriant nuosavybę, reikėtų ir tam tikrų valstybės investicijų – matuoti sklypus, žymėti sklypus, derinti sklypus. Tai taip pat tam tikros sąnaudos. Todėl buvo svarstomi keli klausimai. Galbūt reikėtų nuosavybę atkurti rezerviniais miškais. Deja, rezerviniai miškai taip pat nėra tos kondicijos kaip valstybiniai miškai. Tai taip pat turbūt mums būtų sudėtinga į tuos rezervinius miškus, kur yra po 0,7 hektaro arba po 1,3 hektaro, kad ir po porą hektarų, kilnoti nuosavybę ir taip dekonsoliduoti Lietuvos žemės teritoriją. Todėl buvo priimtas sprendimas, ačiū, per svarstymą buvo pritarta, kad vis dėlto priimsime įstatymo projektą, kuriame numatysime kompensuoti pinigais. Tai yra pigiausias, tikriausias kelias, kaip mes galėtume išspręsti problemą. Priešingu atveju, nematau problemos sprendimo, nes iš tikrųjų dviem aukštais miestuose žemės tikrai nepadarysime, taip pat dekonsoliduoti žemę, grąžinti žemę netikslinga, nes einame prie konsolidacijos projektų. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. R. Baškienė – prieš.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš šiandien matau labai didelį norą ir skubėjimą keisti žaidimo taisykles. Nuosavybės teisė jau atkurta 72 % Lietuvos piliečių. Ir dabar, nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir būdus keisdami, kai jau daugelį metų vyko šitas procesas, iš tikrųjų neabejotinai mes pažeisime interesus tų asmenų, kurie nuosavybės teises jau yra atkūrę ir neturėjo galimybės pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę pinigais. Dėl abejonių, kad šitas teisinis reguliavimas gali pažeisti piliečių teises, iš tikrųjų labai akivaizdžiai pasisakė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Iš tikrųjų ar galime viską pagrįsti vien tik siekiu kiek galima greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą? Ar galima iš tikrųjų paaiškinti ir tą staigiai atsiradusią galimybę, kad gausime tokias dideles sumas kurių reikia kompensuoti, pardavus bešeimininkį mišką? Pasigendu aiškumo, pasigendu nuoseklios pozicijos ir išaiškinimo, iš kur mūsų Lietuvoje, taip staigiai pasikeitus žaidimo taisyklėms, bus suteikta galimybė, pažeidžiant vienų žmonių interesus, padėti kitiems. Todėl iš tikrųjų abejoju ir manau, kad šitam įstatymo projektui negalima būtų pritarti.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai mes turime ieškoti būdų, kaip pabaigti visą šitą procesą. Čia mes visokių projektų esame matę ir dabar dar yra užregistruoti, kurie iš tikrųjų keičia patį atkūrimo būdą. Kompensavimas pinigais yra numatytas nuo pačios reformos pradžios. Čia neatsiranda naujas kompensavimo būdas ir nekeičiamos žaidimo taisyklės. O dabar užsimerkti prieš faktą, kad atkurti kitais būdais nėra galimybių, tai būtų tikrai neatsakinga. Jūs pažiūrėkite, kokios stadijos dabar yra atkūrimas. Tiesiog kuo mes tą procesą pabaigsime, kaip mes atsilyginsime tiems žmonėms, kuriems nėra iš ko grąžinti ir nėra kuo atkurti? Šitas siūlomas būdas yra ir su šaltiniu, iš to šaltinio padengiant žmonėms, kad būtų pabaigtas visas procesas.
Pati didžiausia bėda dabar yra žemės atkūrimo, kad mes tiek primaklinome per tuos metus įvairiausiom savo pataisom, kad niekaip negalime jo pabaigti. Stringa visi konsolidavimo, kitokie procesai, nes negali plėtros vykdyti ir t. t. Čia nardo įvairūs apsukrūs žmogeliai, kurie žino tuos visus povandeninius akmenis ir už kurių stovi tam tikri žmonės. Seimo Antikorupcijos komisija yra jau daug nagrinėjusi tų bylų. Jie žino niuansus ir tame procese toliau meškerioja, ir meškerios tol, kol mes nebaigsime proceso. Labai grakštaus išėjimo iš tos situacijos nėra, bet šis būdas tikrai yra mažiausiai pažeidžiantis pačius tuos principus, nes kompensavimo būdas yra piniginis.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne koks kitoks.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš kreipiuosi ir į jus, ir į visą Seimą, nes išties mes priimsime sprendimą, kuris konstituciškai bus nepagrįstas, nes Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs… Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš kreipiuosi į jus. Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pasakęs, kad negalima keisti tų nuosavybės atkūrimo kompensavimo mechanizmų sąlygų, kurios yra kertinės ir kurios sugriaus ir visą šio proceso teisėtumą. Dabar, žiūrėkite, R. Dagys argumentuodamas kalba iš tiesų dalykus, kurie chrestomatiniai. Kažkas nardo ir kažkokios grupės kažkokių dalykų ieško. Čia, kolega Rimantai Dagy, jūs ir darote tam tikrai vienai grupei didžiulę nuolaidą ir išimtis (greičiausiai grupei, kuri gyvena aplink Kauną ir stengiasi kokiu nors būdu gauti pinigų), sutrypdami kitų žmonių teisėtas teises.
Pabrėžiu, ką jūs darote. Pirma. Jūs keičiate piliečių teisių atkūrimo būdą, išplečiate būdo atkūrimo sąrašus, suteikiate galimybes keisti iš naujo valią ir suteikiate galimybes netgi peržiūrėti valią tiems, kurie yra proceso dalyje. Jūs pažeidžiate teisinio lygiateisiškumo principus. Todėl yra vienas kelias – prašyti, kad Prezidentė vetuotų šį įstatymą ir grąžintų jį Seimui persvarstyti, nes kitas kelias bus Konstituciniame Teisme įrodyti, kad šie sprendimai niekaip negali būti priimti. Dar kartą sakau, padarysite didelę neteisybę dideliam skaičiui žmonių, kurie iki šiol negalėjo pasinaudoti nei naujais būdais, nei išplėstu (…) keitimo sąrašu, nei išplėstu šaltinių skaičiumi. Todėl dar kartą prašau balsuoti prieš arba išties rinksime parašus, kad Prezidentė nepasirašytų šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tiesiog turiu į tai reaguoti, nes jūs į mane kreipėtės. Aš niekaip negaliu daryti įtakos Seimo nariams balsuoti vienaip ar kitaip, aš galiu tik už save balsuoti. Jūs labai teisingai pasakėte, kad jeigu mes priimame įstatymą, pasirašo Prezidentė. Ji turbūt tikrai matys, ar prieštarauja Konstitucijai, ar neprieštarauja.
Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, R. Dagys teisus: primakliavojome su tuo grąžinimu, ir iš tikrųjų labiausiai paranku buvo sukčiams. Aš irgi tai patvirtinu, bet kur yra bėda? Štai ir dabar yra labai daug įvairių pastatų griuvenų, kurias Valstybės turto fondas parduoda ir už visa tai gauna, sakysim, tūkstantį litų, o už tą sklypą, kurio negrąžina, valstybei reikia sumokėti 10 tūkst. Lt.
Reikėtų pragmatiškai pažiūrėti ir ten, kur yra neveikiantys, apgriuvę ir yra galimybė grąžinti, reikėtų grąžinti, o tegu savininkas ten daro, ką nori. Iš tikrųjų taip būtų sutaupyti pinigai. O dabar mes kaip kirviu ir kapojame. Kaip darėme nelogiškus ir nevisiškai išnagrinėtus, logiškai leidžiančius atpiginti šį privatizavimo procesą… O einame, kertame kirviu, ir viskas. Keičiame – vieniems taip, kitiems taip. Toliau parduodame pigiai, o mokame brangiai. Tokiems dalykams aš iš tikrųjų negaliu pritarti. Reikėtų pažiūrėti dalykiškai, pragmatiškai, kur galima – grąžinti. Kam parduoti griuvenas, už kurias gauname kur kas mažiau, o savininkui paskui reikia mokėti kelis kartus daugiau? Todėl aš irgi balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Štai ką tik ponas Julius priminė, kad mes jau tos galimybės bent išsiaiškinti, ar yra tokių atvejų, atsisakėme. Aš norėčiau paklausti kito dalyko. Mielieji, čia kalbame apie nuosavybės teisių atkūrimą. Neteisybė! Teisės tiems žmonėms jau yra atkurtos, jie turi dokumentą, kad jie yra savininkai, tačiau jos nėra realizuotos. Turi popierių, na, ir kas? Gali ant sienos pasikabinti, jokios praktinės reikšmės. Nes, kaip sakėm, tie keli paskirti įstatymų būdai kompensuoti negrąžintą nuosavybę yra niekiniai: pinigų nėra, kitos žemės nėra, akcijų irgi nėra, kitaip sakant – nieko nėra. Yra tik popierėlis, kurį gali pasikabinti ant sienos.
Dabar, sakom, greitai greitai mes čia viską padarysime. Prašom man atsakyti. Tie žmonės turi nuosavybės dokumentą, bet neturi nuosavybės. Valstybė parašė – valstybinė žemė, lyg ir turi nuosavybę, bet, deja, juridinio dokumento, kad tai yra valstybės, neturi, nes Registrų centre ji nėra užregistruota kaip valstybės nuosavybė. Norint tai padaryti, yra tik du keliai: arba bešeimininkė, arba išpirkta teisingai atlyginant paėmus visuomenės poreikiams, laikantis Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo sprendimo. Nei viena, nei kita nėra padaryta.
Dabar prašom man atsakyti, kas, už ką ir kokiu juridiniu pagrindu tiems savininkams ne rinkos kaina… Kitaip sakant, valstybė elgiasi taip: ateina pas jus į namus – o, ponas Juliau, turi nusipirkęs gerą, naują televizorių, tai aš jį išsinešu, o tau palieku tris bombonkes pačiulpti, kad tau nebūtų liūdna.
Negalime taip elgtis su savo piliečiais. Todėl aš nepritariu šiam įstatymui ir apgailestauju, kad jūs atsisakėte galimybės net išsiaiškinti, ar yra dar tų atvejų, kur galėtume išspręsti sąžiningai klausimą…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …ar tiesiog mums tai neįdomu ir griebiame tai, ką galime šiandien, tuoj pat, dabar, ir labai greitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visi norintys kalbėjo. Balsuojame! Kas už tai, kad būtų priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 49, prieš – 15, susilaikė 28. Įstatymas priimtas.
Kompensacijų… Kas nori replikuoti? R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad labai neištęstume diskusijos, kolegai Vyteniui noriu vieną dalyką pasakyti. Remiantis praėjusių metų įvairiais Antikorupcijos komisijos tyrimais, tiek maklių, kiek atsirado Kauno ir Vilniaus apskrityse, kurioms vadovauja jūsų partijos nariai, niekas nėra pridaręs.
10.41 val.
PIRMININKĖ. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Kviečiu į tribūną vėl E. Pupinį, Kaimo reikalų komiteto pirmininką.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia priėmimas, ne svarstymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Aš tik klausiu, ar Teisės departamento išvadai pritarėte?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip. Teisės departamento išvadą taip pat komitetas svarstė, bet jai nepritarė, nes kompensacijas siūloma įstatyme mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka iš Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo šiam tikslui numatytų lėšų. Tai yra kasmet, savaime suprantama, tai procesas, kurį, sunku būtų pasakyti, ar mes jį sugebėsime iki kitų metų baigti, ar iki 2013 metų baigti. Todėl įstatyme yra numatyta, kad bus atkuriama Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, argumentai vėl lieka tie patys, nes tai yra kompleksinis klausimas. Žinoma, pirmuoju atveju nedidele balsų persvara, keliais balsais laimėta pozicija, įstatyminė norma, kuri sukels labai daug teisinių pasekmių. Kadangi čia kompleksas priemonių, tai tos priemonės jau natūraliai atseit kyla iš anksčiau priimtos pozicijos.
Bet dar kartą noriu jus patikinti, kad teisėtų lūkesčių, asmenų lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai yra tie šventi principai, kuriais niekas, jokių interesų genamas, negali žaisti, juos trypti arba jų nepaisyti. Paskaitykite Konstitucinio Teismo daugybę galiojančių nutarimų, kurie dar kartą įspėja įstatymų leidėją laikytis tų nutarimų, ne vien tik iš lubų balsuoti, kaip kam atrodo Kaimo reikalų komitete ar dar kur nors. Yra gilesni konstituciniai sprendimai, kurie suvaržo mūsų sprendimų galimybes. Tuo tarpu mes dabar ir toliau, atleiskite, tęsiame teisinį jovalą. Aš negaliu nematyti, kiek blogi šitokie sprendimai. Man išties tėvynė reiškia teisinę valstybę, reiškia teisybę, reiškia teisingumą. Todėl jokiu būdu negalima didinti naujo neteisingumo, daryti atseit teisingumą kitų neteisingumo sąskaita. Nieko gero iš to neišeina. Todėl siūlau tikrai balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų jau čia buvo minėta, kad įstatymas buvo daug kartų kaitaliotas, prie visų valdžių buvo kaitaliotas sprendžiant nuosavybės atkūrimo problemas. Dar kartą noriu pakartoti, kad čia yra vienas iš papildomų būdų, kaip mes galėtume kompensuoti žmonėms už tai, kad nesugebėjome atkurti nuosavybės natūra. Nemanau, kad čia tikrai kokių nors lūkesčių pažeidimas. Iš tiesų kalbant apie tuos, kurie anksčiau atsiėmė nuosavybę, savaime suprantama, pasirinkimas žmonėms, kurie gyvena kaimiškose teritorijose, buvo, nes jie gyvena kaime ir jiems tikrai galbūt tam tikrų problemų buvo, bet arčiau ar toliau nuo savęs gavo tą žemę. Bet dabar per prievartą daryti matavimus, finansuoti iš valstybės biudžeto projektus ir, tarkime, per prievartą vos ne siūlyti žemes, kurios niekam nereikalingos iš miesto gyventojų, tai yra tik nuostolių valstybei darymas.
Siūlomas vienas iš papildomų būdų – galimybė kompensuoti pinigais. Nemanau, kad kieno nors teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Todėl ir siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia pasakysiu populiariai. Jeigu anuo įstatymu sutarėme, kad paėmę televizorių žmogui paliksime tris bombonkes, tai šiuo įstatymu pasakome, kad dabar tų trijų bombonkių nepaliksim – kada nors atnešiu. Kodėl šitaip sušaržuotai kalbu? Todėl, kad atstovavau Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai pasakė: kompensavimo terminus, sąlygas ir visa kita turime tvirtinti įstatymu ir negalime to nuleisti jokiai Vyriausybei, jokiam kitam pareigūnui. O čia įstatyme parašyta paprastai: visa tai kas nors kada nors kur nors galbūt nuspręs. Kaip nuspręs, mes neturime jokios valios. Mielieji, Teisės departamentas atkreipė… kaip jis dabar daro, „švelniai“ į Konstitucinio Teismo nutarimus ir kad čia nėra atitikties. Jau ir pagal raidę, ir pagal dvasią nėra atitikties. Nėra net ko ginčytis. Bet mums visai nesvarbu, nes taip yra patogiau. Taigi, mielieji kolegos, jeigu gerbiate Lietuvos Respublikos Konstituciją, gerbiate savo priesaiką, siūlyčiau šiam neteisiniam dokumentui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes jau nubalsavome už pirmąjį įstatymą, čia yra lydintysis įstatymas. Todėl, matyt, turi būti bendra sistema.
Dabar dėl teisinių ir kitų argumentų. Kaip norime, taip tą Konstitucinį Teismą ir tampome. Kas kaip nori, taip tas cituoja. Kai nori, patinka Teisės departamento išvados, tada mes jas remiame, kai nepatinka, nesiremiame. Dabar mūsų situacija tokia, kad mes turime rasti sprendimą, normalų, teisingą sprendimą, maksimaliai atitinkantį mūsų žmonių lūkesčius. Nedaryti nieko, vadinasi, palikti šitą amžiną problemą, ir tie žmonės, kuriems negalės būti atkurta pagal mūsų priimtus mechanizmus, kaip mes grąžinsime žmonėms – iš biudžeto pinigus mokėsim? Kokių programų sąskaita, gerbiamieji? Per kurią vietą jūs čia paimsite pinigus ir kompensuosite? Socialinių programų sąskaita? Kuo? Kai jūs kalbate apie sąžinę ir priesaikas, tai mes turime pagrindinę mūsų priesaiką – pasakyti žmonėms, nemeluoti ir pasakyti realias galimybes. Kol kas realių galimybių lyg ir nematome, bet laužome ietis apeliuodami į Konstitucinį Teismą ar į Teisės departamento išvadas. Mūsų priedermė – surasti tuos mechanizmus.
Deja, per tiek laiko, kiek čia teko susidurti su tomis bylomis, niekas geresnio būdo kol kas nesugalvojo. Nė vieno švaraus, elegantiško būdo tikrai nėra, bet kaip nors reikia pabaigti. Per piniginę kompensaciją, kito kelio nėra. Kuo daugiau mes galime kompensuoti? Neliko kuo kompensuoti. Jeigu mes pritaikysime kitokius būdus, dar žemę pradėsime po savivaldybės ar Seimo pastatais grąžinti, o čia tai tikrai bus lūkesčių pažeidimas, nes čia bus naujas mechanizmas.
PIRMININKĖ. Prieš – L. Dinius.
L. DINIUS (LSF). Dėkui, pirmininke. Iš tikro belieka apgailestauti, kad prieš tai buvęs ankstesnysis įstatymas buvo nedidele balsų dauguma priimtas. Klausantis argumentų tiek už, tiek prieš, girdisi vienas leitmotyvas, jog šie įstatymai yra suvelti, sukelta daugybė teisinių ir kitokių, moralinių klausimų, trumpiau kalbant, balaganas. Iš tos serijos, kuris kadaise buvo priimtas, kuomet per amžius buvęs šventas nekilnojamasis turtas, žemė padaryta skrajojančia, kilnojama ir visaip kitaip. Komiteto pirmininkas R. J. Dagys teisingai pasakė vieną frazę – švarių ir teisinių priemonių kaip ir nėra. Tai būtų tokia mintis, potekstė: toliau tęskime nešvarius žaidimus, kaitaliokime tuos įstatymus, tai piniginėmis kompensacijomis, tai dar kokiomis nors. Šitą procesą reikia vieną kartą sustabdyti, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Taip, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas projektas Nr. XIP-3357(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 45, prieš – 13, susilaikė 28. Priimtas. Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties kito kelio nėra, kaip kreiptis į Prezidentę ir prašyti, kad ji vetuotų ir grąžintų šį įstatymų kompleksą Seimui persvarstyti iš naujo. Kadangi Konstitucijos pažeidimų akivaizdumas nekelia abejonių, nežinau, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepriėmė sprendimo šiuo atveju. Manau, kad Seimo narių grupė kreipsis į Prezidentę prašydama vetuoti šį įstatymų komplektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Natūralu, Seimo narių valia kreiptis dėl Konstitucinio Teismo išvados.
10.52 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.“ projektas. Priėmimas.
1 straipsnis. (Balsai salėje) Atsiprašau, Č. V. Stankevičių į tribūną kviečiu. 1 straipsnis, jokių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Yra M. Zasčiurinsko siūlymas. Gerbiamasis Mečislovai, prašau pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Visų pirma dėl savo tų trijų pasiūlymų aš noriu išreikšti apgailestavimą, kad komitetas nerado galimybės man pranešti apie posėdį, kaip to reikalauja Statutas, ir aš ten negalėjau išdėstyti detalių savo teikimo motyvų.
Dabar dėl pirmo pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Tai gal visus tris iš karto pristatykite, nes čia visi pasiūlymai dėl 2 straipsnio.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Pristatykite visus.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai. Dėl pirmo. Mūsų visų galutinis tikslas yra energetikos kaina vartotojams. Ir užsidaryti ir apsiriboti vienos valstybės ribose kuriant rinką, yra klaida, bent taip rašoma ekonomikos vadovėliuose. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, Vokietija, neapsiriboja Europos Sąjungos ribomis ir sprendžia savo energetinius klausimus šiek tiek plačiau. Todėl ką aš siūlau? Aš siūlau palikti energetinio saugumo stiprinimo įgyvendinimo energetikos infrastruktūros konsolidaciją, energetikos sistemos integravimą ir vykdyti bendrą Europos Sąjungos energetikos išorės politiką. O apsiribojimą vienos valstybės ribose, tai yra sukuriant bendrą Europos Sąjungos vidaus energijos rinką, kaip netinkamą, siūlau išbraukti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys M. Zasčiurinsko siūlymus?
Yra daugiau negu 29. Taigi galime svarstyti. Komiteto pirmininko kokia nuomonė?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas šiems siūlymams nepritarė. Iš eilės. Pirmasis yra redakcinis, komitetas nemano, kad pasiūlymas yra geresnis. Iš tikrųjų šie pasiūlymai yra pateikti Vyriausybės, jie bus derinami su pirmininkaujančiomis šalimis ir nėra čia ką pažymėti. O šis nutarimas skirtas tam, ką pateikė Vyriausybė pritarti Seimo nutarimu.
Antrasis yra dėl išbraukimo vidaus energijos rinkos. Na, tiesiog nesuprantamas siūlymas. Esminis tikslas Europos Sąjungos energetikos strategijos yra sukurti vidaus rinką. Tai kaip galima siūlyti išbraukti? Čia kažkoks nesusipratimas, komitetas niekaip negali su tuo sutikti. Na, tai tiek galiu pasakyti. Tiesa, vieną praleidau.
Dėl migracijos, demografinės politikos. Demografinė politika nėra reglamentuojama Europos Sąjungos lygiu, būtų neraštingumas rašyti tai į prioritetus. Migracijos srautų valdymas yra Europos Sąjungos nuolatinėje darbotvarkėje, ir tarp visų aktualių klausimų, kurie bus darbotvarkės programoje, neabejotinai bus ir šis. Bet tai bus vienas iš jų ir tas sąvadas bus, kaip numato nutarimas, pateiktas Vyriausybės. Neatmetant aktualumo, komitetas nepritarė, kad tai būtų įrašyta į šį nutarimą.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš pataisas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, aš tik vieną pristačiau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš dabar norėčiau kalbėti prieš pataisas, kurias teikė M. Zasčiurinskas. Na, suprantamas M. Zasčiurinsko rūpestis Lietuvos vidaus problemomis – ir demografijos, ir migracijos, ir elektros energijos rinkos kūrimo. Tačiau mano klausimas labai paprastas: ar kolega M. Zasčiurinskas nedaro skirtumo, sąmoningai nedaro skirtumo tarp tų dalykų, kurie reglamentuoti mūsų Konstitucijos ir vidaus teisės aktų ir kurie yra išimtinė Lietuvos valstybės kompetencija, ir kur mes patys turime tvarkytis, ir tarp to, kas yra labai aiškiai aprašyta sutartyje, kuria yra pagrįsta Europos Sąjunga, tai paskutinėje Lisabonos sutartyje. Dabar ypač keista girdėti, jūs žinote, euro zonos valstybės daug dėjo pastangų konsoliduoti pagal Mastrichto sutartį finansines rinkas, sukurti euro zoną. Dabar J. Delorsas ir Europos Parlamento pirmininkas J. Buzekas yra paskelbę Europos energetikos chartijos būtinybę, kad ji padėtų sukurti vidaus energetinę rinką. Šiandien didelė dalis Europos Sąjungos valstybių net tarpusavyje nėra nustačiusios jungčių – tarp Prancūzijos ir Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos nėra jungčių, kad jų energetinės vidaus rinkos būtų sujungtos į bendrą sistemą. Tuo tarpu kolega Mečislovas argumentuoja, kad, nepaisant to, kad Europos Sąjungos viduje nėra bendros energetinės rinkos, ir Lietuva yra sala, jos, matote, turi pirmiausia skirti dėmesį išorės energetiniams santykiams. Kai nėra viduje santykių, tada Vokietija turi visas laisvas rankas derėtis su Rusija…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …visiškai nekreipdama dėmesio į Lietuvą ir kitas valstybes. Tai dabar mano klausimas.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ar kolega M. Zasčiurinskas sąmoningai nori kenkti sau, ar jis kažką kitaip siūlo? Todėl išties aš siūlau, kolegos, labai rimtai ir atsakingai pažiūrėti į prioritetus, nesupainioti tų interesų, kurie yra mūsų nacionaliniai, su tais, kurie yra europiniai. Mes pirmininkausime visai Europos Sąjungai. Todėl aš siūlau, deja, taip sakant, palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys, palaikantis M. Zasčiurinsko poziciją.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog sudėtingoje situacijoje, nes energetikos pataisos… Kadangi dabar už visas pataisas bus balsuojama iš karto. Energetikos daliai aš nepritariu, ką Zasčiurinskas yra pateikęs, visiškai. Iš tikrųjų yra argumentų, ir Vytenis teisingai pastebėjo. Bet dėl emigracijos, į ką ir komitetas yra atkreipęs dėmesį, aš noriu kelias pastabas pasakyti.
Vis dėlto Europos Sąjunga yra gyvas organizmas, bendros vyriausybės, valiutų valdymo ir visų kitų modelių, kuriuos dabar kuria, jų irgi nėra šiuo metu, bet mes dėl jų diskutuojame, mes juos aptarinėjame. Todėl, kad to mums visiems reikia. Ar mums reikia, kad būtų sąžininga konkurencija dėl darbo jėgos? Ar reikia? Ar mums vienai Lietuvai to reikia? Manau, kad visam Rytų regionui to reikia. Kas tuos klausimus turi kelti į darbotvarkę ir diskutuoti apie juos, ir ieškoti sprendimų? Tie, kuriems reikia. Ar mes atėjome į Europos Sąjungą tam, kad visą laiką nuleidę galvą, kaip buvo įprasta prieš keletą dešimtmečių, kai į Maskvą važiavo nuleidę galvą su pilnais dešrų portfeliukais, nuolankiai pritartume tam, ką jie siūlo. Na, manau, kad Europos Sąjunga yra kitoks darinys, ir mes turime savo regionui svarbių problemų, pabrėžiu, reikia ieškoti, kaip aktualizuoti regiono problemas. Bet jeigu mes svarstome visas tas pataisas, tai aš tikrai nežinau, kaip už jas balsuoti šiuo atveju. O energetikai aš tikrai nepritariu.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu Pirmininkė leistų, aš prieš balsavimą norėčiau dar pasakyti.
PIRMININKĖ. Prašau.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš prašyčiau atkreipti dėmesį, kad komitetas kartu teikia protokolinį nutarimą, tai yra neneigia, kad tai yra Lietuvai aktualu. Tačiau negali tapti Europos Sąjungos prioritetu tai, kas nėra jos kompetencija. Čia yra ne Lietuvos prioritetai, bet Europos Sąjungos prioritetai Lietuvai pirmininkaujant.
PIRMININKĖ. Balsuosime dėl kiekvienos pataisos atskirai. Pirmiausia 2 straipsnio 2 dalies pataisa. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę arba palaikote komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 24, prieš – 8, susilaikė 48. Pirmai pataisai nepritarta.
Antra pataisa. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kas pritariate M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… (Triukšmas salėje) Aš jūsų prašiau iš karto pristatyti visus tris. Aš maniau, kad jūs visus tris ir pristatėte. Balsuojam.
Gerbiamasis M. Zasčiurinskas sako, kad jis nepristatė antros ir trečios pataisų. Aš jums iš karto sakiau pristatyti visas tris. Komiteto pirmininkas pakomentavo visas tris, V. P. Andriukaitis pakomentavo visas tris ir R. J. Dagys komentavo visas tris. Tai parašyta, viskas yra. Viskas parašyta.
Dabar yra antras jūsų siūlymas. Jūs siūlote išbraukti „sukuriant bendrą Europos Sąjungos vidaus energijos rinką“, dėl to ir kviečiu balsuoti. Kas palaikote tokį M. Zasčiurinsko siūlymą… Nebalsavome dėl šito. Jūs pats sekite, apie ką mes kalbame. Balsuokime. Kas palaikote M. Zasčiurinsko siūlymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite. (Balsai salėje) Atsiverskite konsoliduotą tekstą ir viską matysite. (Balsai salėje)
Balsavo 81: už – 16, prieš – 17, susilaikė 48. Nepritarta pataisai.
Dar kartą noriu, gerbiamasis Mečislovai, pasakyti, kad ne taip, kaip jūs užsirašęs savo pataisas, o koks yra konsoliduotas tekstas. Mes einame pastraipsniui. Dabar svarstomos konsoliduoto teksto 2 straipsnio pataisos.
Trečia M. Zasčiurinsko pataisa. Papildyti 2 straipsnio 2 dalį 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „Demografinė politika – migracijos srautų valdymas.“ Kas pritariate tokiai pozicijai, kokią siūlo M. Zasčiurinskas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81: už – 16, prieš – 11, susilaikė 54. M. Zasčiurinsko pataisai nepritarta.
Dabar dėl to paties straipsnio, dėmesio, yra Č. V. Stankevičiaus pataisa. Patikslinti 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Prašau, Česlovai.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra korektūros klaida. Reikia išbraukti kablelį, nes jis keičia prasmę. Atskiria…
PIRMININKĖ. Čia yra redakcinio pobūdžio.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas tam pritarė. Dėkui. Ar galime dabar priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Yra Č. V. Stankevičiaus viena pataisa – patikslinti 3 straipsnio 1 dalį, toliau – papildyti 3 straipsnio 2 dalį. Abiem komitetas pritarė, bet, gerbiamasis Česlovai, pristatykite, ką jūs čia siūlote.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Trumpai. Pirmoji pataisa yra dėl to, kad jinai korektiškesnė, nes 2014 metais Lietuvai teks du renginiai: kanceliarijų pirmininkų ir parlamentų pirmininkų.
PIRMININKĖ. Palaukit! Jūs čia datą taisote?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, datos pataisymas. Jisai yra korektiškas, nes taip ir preambulėje numatoma.
PIRMININKĖ. Tai pasakykite konkrečiai, perskaitykite dėl protokolo.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Patikslinti 3 straipsnio 1 dalį. Po žodžio „apskaičiuotų“ įrašyti skaičius „2012–2014 metai“, taip, kaip yra šio nutarimo preambulėje.
PIRMININKĖ. Komitetas tam pritarė?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritarta.
Dabar papildyti 3 straipsnio 2 dalį.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Pasakysiu, kad siūloma įterpti žodžius „prireikus pateikti pasiūlymus dėl plano pakeitimo“, nes tokie pakeitimai gali būti reikalingi, ir parlamentinės partijos sutarė, kad jie turėtų būti svarstomi, jeigu bus reikalingi. Tai būtų korektiškesnis ir aiškesnis tekstas, nes gali atsirasti pakeitimų.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Priimtas.
Dabar dėl viso Seimo nutarimo keturi – už, keturi – prieš. Ačiū. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties siūlyčiau pritarti Europos reikalų komitete, frakcijose ir Seimo plenariniame posėdyje diskutuotam dokumentui. Juo labiau kad mes, atsižvelgdami į komitetų pasiūlymus, taip pat siūlome priimti protokolinį sprendimą, kuriame aiškiai siunčiame Vyriausybei žinią apie tai, kad diskutuodama dėl prioritetų, sudarydama metinę programą savo pirmininkavimo laikotarpiui ji turėtų galimybių išryškinti ypač tuos klausimus, kuriuos kėlė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas.
Dabar mes išties turime subalansuotą, Seimo teikiamą, kartu su Vyriausybe derintą mūsų pirmininkavimo Europai pagrindinių krypčių planą, tačiau taip pat turime galimybę jį papildyti diskusijose su pirmininkaujančiomis šalimis. Kaip minėjau, Lietuva viena pati nepirmininkaus. Pirmininkaus trijulės komandoje. Pati viena pirmininkaus tik tą pusmetį. Taigi ji turės harmonizuoti visus prioritetus, kad jie tęstųsi visų trijų valstybių pirmininkavimo metu. Aš manau, kad toks mūsų sprendimas yra pakankamas. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, matyti, kad Lietuvos politinis elitas yra atitrūkęs nuo Lietuvos realių interesų ir gavo progą pasididžiuoti, kad jie sėdės šalia princų ir princesių. Nė vieno konkretaus klausimo, kuris liečia ne tik Lietuvą, bet ir Europos Sąjungą, ypač jos naujas valstybes, neįtraukėte. Nė vieno specializuoto komiteto pasiūlymo iškelti aktualias problemas, pavyzdžiui, branduolinės energetikos reikšmė Europos Sąjungoje, kur faktiškai sumažina branduolinės energetikos vystymąsi visos Europos Sąjungos mastu ir kalba visokius kitokius dalykus. Tai aktuali problema ir Lietuvai, ir daugumai regionų.
Toliau. Migracijos problemos, kai iš silpnesnių valstybių išsunkia kūrėją, tai yra kvalifikuotą darbo jėgą pasiima. Tai aktualiausia problema visoms naujoms valstybėms. Neįtraukėte.
Todėl, gerbiamieji kolegos, buvo ir Europos reikalų komitete, iš tikrųjų žmonės, ten patekę, pasijuto aukščiau visų kitų Seimo narių ir jie ima tokias globalias problemas, kurios bus sprendžiamos šimtmečius, kol neįvyks kitų pakeitimų. Gėda, kai mes gavome teisę pirmą kartą iškelti į aukštą lygį ir Lietuvos problemas, ištiso naujo Europos Sąjungos regiono, mes nuėjome senu keliu: na, pašnekėsime apie kovą už taiką visame pasaulyje, ką darydavo Tarybų Sąjungos vadai. Darė, darė, kovojo už taiką visame pasaulyje, galų gale neliko ir pačios valstybės. Mes lygiai tuo pačiu keliu einame. Gerai mano senelis sakydavo, kad, neduok Dieve, kai iš ubago pasidaro ponas.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius – už.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Kolegos, man atrodo, kad dalis iš mūsų iš tikrųjų dalyvauja vadinamajame Marso projekte. Jie tiesiog yra uždaryti, ir uždaryti ne 8–9 mėnesiams, kaip buvo kosmonautai uždaryti Maskvoje, ruošdamiesi ir imituodami skrydį į Marsą, bet jie užsidarė savyje, jie negirdi to, kas vyksta aplinkui, jie nepakelia akių nuo stalo ir linkę vis tiek kartoti senus žodžius ir senus argumentus. Europos Sąjunga yra žmonių sąjunga, pasisavinti tą sąjungą gal ir bando kai kas, štai pavartoja „princų“ ir „princesių“ sąvokas, bet taip nėra. Gerbiamasis kolega Julius turėtų paklausti savo kaimynų, gyvenančių šalia, kurie dirba žemę ir kurie junta, ką reiškia būti Europos Sąjungoje ir ką reiškia būti ne Europos Sąjungoje. Nors Julius gerai elgiasi, kad jis nerūko, to nemanau, kai jis perka kelnes iš kontrabandininkų. O kova prieš kontrabandą yra vienas iš prioritetų, tai yra aktuali tema. Ir negali būti aktualesnių temų, kai kalbama apie tuos dalykus, lyg jie nebūtų arti mūsų ir nebūtų aktualūs. Kolegos, pasiūlyti prioritetai yra šiuo metu svarbūs. Aš neabejoju, kad kai kurie taktiniai dalykai gali keistis, ir jie pasikeis, todėl visko į vieną knygą nesudėsi. Dar klasikai taip yra sakę, o bandymas sudėti ir uždaro mus ten, kur aš siūlyčiau neužsidaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis – už.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš atsisakau savo žodžio, nes pritariu prieš tai kalbėjusiam. Aš – už.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė – už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Noriu pasakyti, jog pirmininkavimas tokioms reikšmingoms organizacijoms ir bendrijoms yra ne tik garbė, bet ir mokykla. Ministras, kuris ką tik atsisakė žodžio, turėtų būtų pagirtas už labai sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai. Manau, kad jo apvainikavimą mes pamatysime gruodžio pradžioje. Pirmuosius žingsnius šitoje mokykloje mes tikrai esame gerai ir sėkmingai žengę. Tačiau ko aš linkėčiau kitam Seimui pirmininkaujant ir ruošiantis pirmininkavimui? Kad visas Seimas, ypač dalykiniai komitetai, šakiniai komitetai, taip pat prisiimtų daugiau atsakomybės už Lietuvos europinę darbotvarkę. Galbūt tada mažiau būtų diskusijų salėje dėl atskirų klausimų, kurie yra aktualūs Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes taip emocingai svarstome 2013 m. galimą, sakysim taip, Lietuvos Respublikos pirmininkavimą Europos Sąjungai, tačiau neužmirškime, kad gali būti taip, kad Lietuvai teks, kaip pasakyti, ar laimė, ar nelaimė vadovauti Europos Sąjungos laidotuvių procedūrai. Visko gali būti, tuo labiau kad neaišku, kas bus su euru iki to laiko, jūs patys matote, kokios yra skolos ir kokios skolos slegia Europos Sąjungą. Aš raginčiau būti kur kas didesniais ir blaivesniais žmonėmis, ypač prisimindami tą euroentuziazmą, kuris buvo 2004 m., kai mes su alum ir skalbiamaisiais milteliais triumfuodami įžengėme į Europos Sąjungą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 86, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m.“ priimtas.
Repliką po balsavimo – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Taip, buvo toks euroderybininkas, kuris prakišo atominę elektrinę, kuris negarantavo, kad būtų finansuojamas jos uždarymas, kaip reikalas, ir kuris po šiai dienai, kai tik išgirsta apie Europos Sąjungą, tampa kurčnebyliu. Aš savo kalboje nė vieno žodžio nepasakiau prieš Europos Sąjungą, pasakiau, kad yra problemų Europos Sąjungos, yra dvi Europos: turtingoji Europa, kuri žada dar labiau atsiskirti, ir priimta naujoji, vargingoji Europa, ir šitą takoskyrą bandoma didinti. Ir šito euroidiotai niekaip nedrįsta iškelti, kad negali būti dvejopos Europos Sąjungos, kad turime siekti, kaip ir buvo tikslai, suvienodinti išsivystymą, o dabar einame priešingu keliu. Nejaugi jūs nematote, ką jie siūlo, kokiu keliu jie eina, ką jie daro? Ir jūs kaip klapčiukai. Jeigu į Maskvą užtekdavo dešros ir pusės litro pramušti milijonams, tai, gerbiamasis pone „euro i“, jūs viską prakišote ir dabar nenorite taisyti savo klaidų.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau kalbėti visai ne šiuo klausimu, aš tiesiog norėsiu kreiptis į jus dėl vedimo… Nežinau net kaip sakyti, dėl procedūros ar dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Gerai. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš irgi dėl vedimo tvarkos, na, gal procedūrinių dalykų, baigus šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Gerai. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad koliotis čia, Seime, nebuvo reikalo, ką nors apšaukti kuo nors – tuo labiau. Bet aš norėjau padėkoti visiems Seimo nariams, kad balsavome gana vieningai už šį nutarimo projektą, atsižvelgdami į mūsų politinį sutarimą, kurį pasirašė visų politinių partijų ir frakcijų atstovai. Ir dar matau, kad liko nesusikalbėjimo dėl to, ką reiškia šis nutarimas. Jis reiškia, kad Lietuvos pirmininkavimo prioritetai yra tie, kurie yra Europos Sąjungos kompetencija, bet tai neprieštarauja tam, kas Lietuvai aktualu, pavyzdžiui, kad iš Lietuvos migruoja specialistai. Bet tai negalėjo tapti mūsų šio nutarimo nurodytu prioritetu. Tai aš dėkoju, manau, metų pabaigoje bus sąvadas visų aktualių klausimų ir šitie klausimai atsispindės, todėl mes siūlome, Pirmininke, priimti protokolinį nutarimą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Tada ir tęsiame, nes iš tiesų yra įregistruotas protokolinis nutarimas, kurį pasirašė du Europos reikalų komiteto nariai: Č. V. Stankevičius ir V. P. Andriukaitis. Jūs visi tekstą turite to protokolinio nutarimo. Ar galime bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Galima.
J. VESELKA (TTF). Kokia iš jo nauda?
11.20 val.
PIRMININKĖ. Ar reikalaujate, gerbiamasis… Balsuoti? Gerai. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate protokoliniam nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 6. Protokoliniam nutarimui pritarta. Dabar V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į vieną įvykusį didelį, sakykime taip, nesusipratimą. Projektas Nr. XIP-3357 dėl kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą yra nepriimtas, kolegos. Statuto 113 straipsnis nurodo aiškiai, kad įstatymai priimami, kai už juos balsuoja posėdyje dalyvaujančių… Užsiregistravo 91, balsavo 86, ir surinkta balsų suma nėra daugiau kaip pusė nuo užsiregistravusio 91 Seimo nario. Taigi, gerbiamoji Seimo Pirmininke, šis įstatymas nėra priimtas.
11.22 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kadangi jūs labai norėjote kalbėti, bet aš tą žinau ir būčiau dabar kaip tik siūliusi perbalsuoti, jūs pasakėte savo poziciją, tai gerai. Turbūt ir E. Klumbys tuo pačiu? Iš tikrųjų, nes trūksta vieno balso. Gerbiamieji kolegos, mes turime perbalsuoti. (Balsai salėje) Tokiu pagrindu, kad yra vieno balso skirtumas ir pirmininkas gali tai teikti. Taip Statutas leidžia. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos! Nereikia nervintis. Balsuojame ir viskas bus aišku – priimsime ar nepriimsime. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame! Kas už tai, kad būtų priimtas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83: už – 47, prieš – 7, susilaikė 29. Dabar aiškia balsų dauguma įstatymas priimtas.
11.25 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1380(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimas. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. Kviečiu V. Matuzą į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra V. Matuzo siūlymas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). …departamento siūlymą, kadangi…
PIRMININKĖ. Aš sakau, yra jūsų siūlymas. Jūs jį pristatote? Tai aš ir siūlau pristatyti.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Mano siūlymo esmė tokia: kadangi Teisės departamentas, matydamas, kad atgaline data būtų negerai ir negalima įstatymo priimti, todėl aš siūlau, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2012 m. sausio 1 d. Esmė yra ne…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, prašau dėmesio!
V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra konsoliduotas tekstas. Mes kalbame apie 1 straipsnį. Dėl 1 straipsnio jūsų visai ne toks pasiūlymas. Jūsų pasiūlymas – išbraukti 3 mėnesiams ir parašyti 12 mėnesių. Kai jūs dabar pristatote, kalbate apie 2 straipsnį. Mes pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastraipsniui. Kalbėkime apie 1 straipsnį.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti…
PIRMININKĖ. Visi labai nedėmesingi.
V. MATUZAS (TS-LKDF). …Seimo kanceliarija pirmiausia yra įrašiusi Teisės departamento, paskui dėl 2 straipsnio…
PIRMININKĖ. Atsiverskite konsoliduotą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Čia yra konsoliduotas.
PIRMININKĖ. Vadinasi, nėra. Aš dabar ir sakau – pastraipsniui. Mes kol kas ne dėl viso įstatymo, o 1 straipsnis. Paskaitykite savo pasiūlymą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš siūlau, įvertinęs, kad 3 mėnesiai yra per trumpas laiko tarpas, kad būtų nustatyta, ar tikrai ta skola beviltiška, tik po 12 mėnesių galima kreiptis į mokesčių administratorių dėl PVM sugrąžinimo. Esmė yra tokia, kad ne po 3, o po 12 mėnesių.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys V. Matuzo siūlymą? Daugiau kaip 29. Kokia komiteto nuomonė?
V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas pritaria šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? A. Endzinas prieš? Prašom. A. Endzinas prieš šią pataisą.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Išties teiktos įstatyminės iniciatyvos esmė ir buvo suvaldyti tam tikrą nepagrįstą skolinimąsi arba paslaugų ir darbų teikimą neturint pakankamų finansų. Tuo būdu suvaldyti augančius įsiskolinimus ir pinigais nepamatuotą, finansais neparemtą vartojimą. Termino nukėlimas 12 mėnesių iš tikrųjų tiktai skatina šį nepagrįstą vartojimą, neparemtą finansais, ir didina įvairias mūsų skolas. Manyčiau, kad šis mūsų finansinis laikotarpis, mūsų gyvenimo laikotarpis tikrai nesudaro palankių prielaidų tokiems veiksmams. Todėl aš esu ir prieš šią įstatyminę iniciatyvą. Tuo labiau kad 12 mėnesių laikotarpis reiškia, kad PVM grąžinimas perkeliamas jau nebe ant mūsų pečių, o ant kitos kadencijos patvirtintos Vyriausybės pečių ir jai uždeda tam tikrus finansinius įsipareigojimus grąžinti mūsų padarytas skolas. Šie sumetimai ir verčia mane kalbėti prieš šią įstatyminę iniciatyvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – palaikanti pataisą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai, jeigu žiūrėtume ne politiškai, o finansiškai, pasiūlymas yra labai logiškas, nes ir kiti teisės aktai, ir standartai apibrėžia, kada skolas galima apibrėžti beviltiškomis. Manau, kad 3 mėnesių laikotarpis tada iškreiptų kitu atveju beviltiškų skolų pripažinimą. Šiuo atveju tikrai pritariu žvelgdama sisteminiu požiūriu. Taip pat pasisakau už idėją, kad teisinga idėja, reikia tai padaryti, bet reikia neiškristi iš bendro konteksto. Gal pritariu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate V. Matuzo pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75: už – 60, prieš – 2, susilaikė 13. Pataisai pritarta.
Ar galime tada bendru sutarimu su V. Matuzo pataisa priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis. Dabar, kolega, jau pristatykite datą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Dėl datos. Kadangi projektas ilgokai užsigulėjo įvairiausiose institucijose, komitetuose, kol gavome įvairiausias išvadas, jis paseno, logiška, jog Teisės departamentas ir siūlo, kuo aš remdamasis tą pataisą užregistravau, kad įstatymas įsigaliotų ne atgaline data, o nuo 2012 m. sausio 1 d. Primenu, kad buvo parengtas nuo 2011 m. sausio 1 d. Logiška…
PIRMININKĖ. J. Veselka nepritaria. Ai, dėl viso? Gerai. Tai pataisai gal vienbalsiai pritariame? Pritariame. 2 straipsnį priimame su V. Matuzo pataisa – įsigaliojimas nuo 2012 m. sausio 1 d. Dėkui pranešėjui.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu per daug kartotis, bet šio įstatymo priėmimo kelias iš tikro jau buvo gana ilgas ir buvo rastas kompromisas. Mano supratimu, jo priėmimas palengvins situaciją, kuri atsiranda dėl PVM grąžinimo. Prašom jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ar jūs žinote, kiek šis įstatymas kainuos biudžetui? Šio įstatymo priėmimas, prognozuojama, sumažins biudžeto pajamas 80 mln. Lt. Iš tikrųjų labai gražu, kai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas vienur neleidžia ko nors padaryti, nes nėra pinigų, o kitur 80 mln. – prašom. Kodėl?
Gerbiamieji kolegos, Lietuvos rinka yra labai nedidelė ir turint dabartinį informacinių technologijų išvystymo lygį reikia priversti verslą domėtis savo partnerių perkamuoju pajėgumu. Tokiu atžvilgiu mes sudarome galimybę neatsakingai elgtis ir taip neatsakingai elgtis taip pat ir valstybės biudžeto sąskaita. Todėl, gerbiamieji, aš suprantu, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur milžiniškos teritorijos, milžiniška rinka, verslui iš tikrųjų gali būti sunku susigaudyti. Šitoje mažiau kaip 3 mln. rinkoje, kur per kelias valandas gali iš vienos pusės į kitą, nežinoti, koks yra atsakingas verslas, turintis pinigų ir galintis atsiskaityti, o šiaip dalinti pinigus ir po to valstybės sąskaita mažinti biudžeto pinigus – negalima palaikyti. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – už.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai yra geras įstatymo projektas. Jis tikrai atkuria tą teisingumą. Suprantu, kad Julius apeliuoja į 80 mln. Bet yra labai svarbu, kad įmonės, jeigu jos išrašė sąskaitas, sumoka PVM’ą, ir po to nebėra galimybių atgauti, nes būna dažniausiai padaryti dirbtiniai bankrotai ir t. t., tai vis dėlto tos įmonės, sąžiningai mokančios mokesčius, atsiduria keistoje situacijoje. Šiuo atveju, aš manau, suteikta galimybė susigrąžinti sumokėtą PVM’ą neduoda nuostolio, nes mes daugeliu atvejų išgelbėsime smulkias įmones, nes joms visada trūksta apyvartinių lėšų, ypač ekonominio sunkmečio metu. Per kitus mokesčius ta pati įmonė sugrąžins tuos mokesčius, tą PVM’ą bus galimybė susigrąžinti. Tai yra įmonės sumokėti pinigai, kurie negali sugrįžti… Aš manau, tiesiog buvo nesąžininga negrąžinti jų, nes jeigu yra problemų, tai reikia taisyti Bankroto įstatymą ar kitus įstatymus, bet tai, kas turi būti, tas… Sveikinu iniciatorius ir sveikinu daugumą, ypač Biudžeto ir finansų komitetą, už teisingą sprendimą.
PIRMININKĖ. A. Endzinas – už.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegų skatinamas taupyti laiką ir pinigus atsisakau žodžio. Dėkui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 79, prieš – 1, susilaikė 2. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymas priimtas.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-3767(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar turime laiko iki pertraukos. Kviečiu A. Lydeką į tribūną. Seimo nutarimas „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“. Svarstymas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas dar kartą apsvarstė šį nutarimo projektą ir, be abejo, bendru sutarimu jam pritarė. Kviečiu pritarti, taip pat šiandien ir priimti šį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Galima bendru sutarimu gal po svarstymo pritarti? Siūlau priimti šį Seimo nutarimą.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už ir 4 – prieš. P. Auštrevičius. Ne. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 8. Seimo nutarimas „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ priimtas.
11.37 val.
Dar galime vieną klausimą nagrinėti iki pertraukos – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Burbą, Aplinkos apsaugos komitetas. Prašau.
A. BURBA (LiCSF). Taigi komitetas nagrinėjo šį Vyriausybės pateiktą teisės aktą, kurio tikslas yra skatinti daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Komitetas pritarė Audito komiteto ir Biudžeto ir finansų komiteto, taip pat Teisės departamento pastaboms. Bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Mazuronį, Audito komitetas.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė visoms Teisės departamento pastaboms. Taip pat buvo gauta viena Seimo nario A. Petkaus pastaba, kuri iš principo realizavo prieš tai pateiktas Valstybės kontrolės pastabas, jai taip pat pritarė ir savo iniciatyva kartu su Teisės departamentu teikė vieną pasiūlymą pagrindiniam komitetui. Iš esmės pritarė projektui su siūlymu pritarti atsižvelgiant į Teisės departamento, Audito komiteto ir Seimo nario A. Petkaus pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Stirblytę, Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra. Gal pirmininkas yra? Štai yra Arūnė. Prašau.
A. STIRBLYTĖ (LiCSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė projektą Nr. XIP-3516. Iš esmės pritarė šiam projektui ir pasiūlė Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu V. P. Andriukaitį į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties jau dabar galima pasakyti, kad pastangos siūlyti pakeisti daugiabučių namų renovavimo programą šiek tiek duoda rezultatų. Aišku, tenka labai apgailestauti, kad 2008 m. gruodžio mėnesį, diskutuojant dėl 2009 metų biudžeto ir diskutuojant apie tai, ar reikėjo keisti taip radikaliai daugiabučių namų renovavimo tvarką, Seimo nariai įspėjo, jog toks tvarkos keitimas ir toks apsisprendimas sumažinti valstybės paramą duos ilgalaikių neigiamių pasekmių.
Šiandien galima pasakyti sau ir kitiems, kad tie kolegos, kurie gynė tas nuotatas ir 2010 m. ragino keisti padėtį, turbūt buvo įžvalgesni suprasdami, kad daugiabučiuose gyvena labai daug pagyvenusio amžiaus, vyresnio amžiaus žmonių, dažnai gyvena vienišos šeimos, našliai, našlės, dažnai yra labai sudėtinga administruoti daugiabučius, ypač ten, kur nėra jokios tradicijos, daugiabučio namo bendruomenės, gero administratoriaus, gerų santykių tarpusavy, kur vyrauja didžiulis nepasitikėjimas ir kur žmonės dažniausiai gyvena turintys tikrai menkas pajamas. Toks radikalus situacijos pakeitimas, kai reikėjo sumažinti valstybės paramą, jos procentą, buvo nepriimtinas. Šiandien tenka dar kartą konstatuoti, kad pavėluotai grįžtame prie tų problemų. Gerai, kad grįžtame, gerai, kad suprantame, bet prarasta daug dalykų. Prarasta daug darbo vietų, prarasta daug galimybių pagreitinti daugiabučių namų renovavimą, prarasta daug lėšų šildant energetiškai netaupius daugiabučius namus. Išleista nemažai pinigų.
Kyla klausimas, kolegos, man kyla klausimas, sau pačiam. Aš taip pat atsakingas už tokią situaciją, aš taip pat prisiimu atsakomybę už kiekvieną sprendimą, kuris čia daromas. Kartais negali įtikinti, kad nedarykime šitaip. Dabar nei džiaugtis, nei ką, bet galiu pasakyti, kad bandydamas įtikinėti anksčiau, kad nedarykite taip, dabar galiu pasidžiaugti, kad po dvejų metų galbūt vis dėlto pasiekėme rezultatą, pamėginome įtikinti, kad reikia keisti sąlygas. Deja, praradimai yra labai dideli. Todėl išties pritariu šiam žingsniui, linkiu dar ryžtingesnių žingsnių, tikrai noriu, kad Lietuvoje pasistūmėtų daugiabučių namų renovacija į priekį daug efektyviau, nes, žinote, labai nejauku važiuoti iš Lietuvos į Lenkiją: pervažiuoji sieną, Seinai, Suvalkai, važiuoji į bet kokį mažytį miestelį, matai buvusius anų laikų daugiabučius ir matai, kad jie yra renovuoti, kad jie išdažyti, kad jie yra kitokie. Netgi Latvijoje matai šiokį tokį didesnį postūmį nei pas mus.
Kolegos, išties po svarstymo tenka pritarti. Būtų gerai, kad tai būtų skubiau priimta. Bet tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad kartais reikia įsiklausyti į argumentas. Susidaro įspūdis, kad tu kalbėk čia, tribūnoje, kiek nori, kaip nori, bet mes padarysime taip, kaip buvome kažkur nutarę. O kaip dabar atrodo? Atrodo, kad tie, kurie kalbėjo anksčiau tribūnoje, šiandien gali pasakyti, kad, kolegos, įsiklausykime, nes bendras reikalas, kad Lietuva atrodytų gražiau ir geriau žmonės gyventų. Bendras reikalas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl kviečiu į tribūną A. Burbą. Dabar yra J. Ramono siūlymas, kad atsirastų vienas naujas straipsnis.
A. BURBA (LiCSF). Taip.
PIRMININKĖ. Bet esmė yra ta, kad naujo straipsnio atsiradimas yra faktiškai įstatymo projekto pavadinimo pakeitimas. O naujasis straipsnis yra 151 straipsnis. Tai aš siūlau pirma pristatyti tą 151 straipsnį, jeigu jam pritarsime, tada vienas scenarijus, jeigu nepritarsime, tai nereikės balsuoti ir dėl to naujo straipsnio išvis papildymo, t. y. pavadinimo pakeitimo. Bet nematau J. Ramono salėje. Pranešėjau, pats tada pristatykite tą siūlymą ir komiteto nuomonę pasakykite.
A. BURBA (LiCSF). Gerbiamasis J. Ramonas siūlė leisti verslui prisidėti prie modernizavimo tokiais būdais, kad atsirastų galimybė įrengti papildomai palėpes arba papildomus aukštus tam tikruose daugiabučiuose namuose. Mes tikrai nematome čia problemos, komitetas svarstė šį klausimą, bet prieš tai komitetas taip pat svarstė Civilinio kodekso pakeitimo tam tikrus straipsnius, kurie numatė galimybę daugiabučių namų savininkams priimti sprendimus, kad tokie procesai būtų galimi. Todėl komitetas pritaria idėjai, kad tai tikrai prisidėtų prie daugiabučių namų modernizavimo, pritaria, bet tai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, tai yra Civilinio kodekso reguliavimo klausimas. Todėl mes pateikėme Teisės ir teisėtvarkos komitetui savo pasiūlymą, kad leistų daugiabučių namų savininkams lengvesniu būdu priimti tokius sprendimus, kad nebūtų vienbalsiai priimama, kas reiškia, kad vieno savininko balsas yra vetuojantis ir tokie sprendimai greičiausiai nebūtų priimti. Mes pasiūlėme supaprastinti tvarką, kad daugumos balsų sprendimu būtų galima priimti tokius sprendimus ir verslas ateitų į tokius namus, statytų ir būtų savininkai tų papildomų aukštų kartu šildydami sienas, atnaujindami šilumos tinklus ir t. t.
PIRMININKĖ. Jūs šios J. Ramono… nepriimat.
A. BURBA (LiCSF). Mes pritariame tai idėjai, bet nepritariame J. Ramono pasiūlymui būtent dėl šio įstatymo, todėl mes jį atmetėme. Bet kartu sakau, kad mes rekomendavome Teisės ir teisėtvarkos komitetui taisyti Civilinį kodeksą, kuris lyg ir įgyvendintų J. Ramono pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Supratome. Norinčių kalbėti dėl pataisų nėra. Balsuojame. Kas pritariate J. Ramono siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47: už – 8, prieš – 4, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Gerbiamasis pranešėjau, yra J. Ramono įstatymo projekto pavadinimo pakeitimas. Dėl jo tada nebereikia balsuoti. Dar yra vienas J. Ramono – buvusį projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Dėl šito irgi nebereikia balsuoti, nes jau mes apsisprendėme.
A. BURBA (LiCSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra Seimo nario A. Petkaus siūlymas. Gerbiamasis Almantai, prašau savo siūlymą.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu pasiūlymą dėl šio įstatymo suprasdamas, kad jau trejus metus mes ieškome būdų, kaip išjudinti daugiabučių namų modernizavimo programą. Ką šiandien siūlo Vyriausybė, yra mažas žingsnelis į priekį, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi šia programa. Bet taip pat yra labai daug specialistų, pasisakiusių, kad efektyviausia yra tvarkyti daugiabučių namų šilumos ir karšto vandens sistemas. Tokiu būdu įmanoma kuo daugiau sutaupyti šilumos ir labai paspartėtų modernizavimo procesas. Lygiai taip pat pasisakė Lietuvos valstybės kontrolė, tą išnagrinėjo Audito komitetas ir pritarė mano pasiūlymui. Kviečiu pritarti, kad būtų intensyvesnis karšto vandens sistemų finansavimas, tai būtų ne 15 %, kaip šiandien yra įstatyme, ir ne galimybė iki 30 didinti, kaip siūlo Vyriausybė, bet 50 % būtų valstybės parama investicijoms į šilumos ir karšto vandens sistemas.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
A. BURBA (LiCSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Tiesiog argumentai buvo labai paprasti. Kadangi iš bendros daugiabučių namų modernizavimo investicijų apimties šildymo ir karšto vandens sistemų dalis tesudaro tik 10–15 %, remiantis Šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu per 80 % šilumos punktų jau yra automatizuota ir pakeista. Tiesiog manome, kad toks išskyrimas iškraipytų finansavimo sistemą ir sukeltų daugiau painiavos. Komitetas nepritarė tam sprendimui, juo labiau kad tai pareikalautų daug didesnės sumos visam šiam procesui.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis, palaikantis pataisą.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Tai iš tiesų nesukeltų jokios papildomos painiavos, kaip čia komiteto narys bandė pristatyti. Kad šilumos punktai yra renovuoti, tai labai gerai, bet šioje vietoje mes kalbame ne tik apie šilumos punktus, bet apie visą šildymo sistemą, esančią pastate, ir karšto vandens ruošimo sistemą. Turiu dar kartą pabrėžti ir paminėti, kad iš tiesų šia pataisa yra realizuojama ne vieną kartą Valstybės kontrolės išsakyta pastaba. Leiskite priminti, ne per seniausiai jie dėl daugiabučių renovavimo atliko apskritai šio finansavimo modelio veiklos auditą, ir viena iš pastabų taip pat rodė trūkumą tų aiškių renovavimo prioritetų. Labai keistai skamba komiteto nario pasakymai, kad reikalaus papildomų pinigų. Tai jūs man pasakykite, per tuos trejus metus, kai priimta daugiabučių renovavimo sistema, kiek pinigų įsisavino ir kiek vis dar guli pagal tą JESSICA programą Liuksemburgo ar kuriam nors banke? Jūs galbūt galvojate, kad geriau tegu ten guli ir būna nenaudojami, negu didesnėmis proporcijomis galbūt mažiau pastatų renovuoti, bet iš tiesų atgaivinti tam tikrą ūkio šaką – statybos ūkio šaką, renovavimo ūkio šaką, ko iš principo šia programa ir buvo siekiama. Leiskite priminti, kad daugiabučių renovavimo programa buvo stuburas ekonomikos gaivinimo plano, ir šiandien jis neveikia. Ir dėl bet kokių bandymų ar akivaizdžių klaidų rodymų sakyti, kad reikalauja lėšų ar yra kažkas nepamatuota, mano galva, yra mažų mažiausiai neatsakinga. Reikėtų galų gale pripažinti padarytas klaidas ir imtis jas taisyti, o ne tik bandyti atsikalbinėti.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – nepalaikantis pataisos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia vienas iš argumentų buvo pasakytas, kad iš tikrųjų su mazgais kaip ir pasistūmėta į priekį, tuo labiau kad nemažai miestų, nelaukdami, decentralizuodami centrinius šiluminius mazgus, tuos, kur buvo centralizuotai ruošiamas vanduo, perkeldami boilerines, jau sutvarkė. Tai, savaime suprantama, ta problema nėra jau tokia didelė ir galėtų ją baigti įvairiais būdais ir priemonėmis. Bet norėčiau ginčytis dėl kito, kad šiluminis mazgas ne visada duoda tokį efektą kaip kiaurų sienų ir langų pakeitimas. Todėl iškreipti visą sistemą, kur bendrai yra numatyti kompensavimo kiekiai sumomis, tikrai būtų neverta. Savaime suprantama, iš to tikrai laimėtų šilumos mazgų pardavėjai. Tikrai nemanyčiau, kad reikėtų daugiau tą procesą iškraipyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote A. Petkaus siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 22, prieš – 2, susilaikė 29. Pataisai nepritarta. Lyg ir visas pataisas išnagrinėjom.
A. BURBA (LiCSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Už – V. P. Andriukaitis. Nėra. Prieš nėra. Balsuojam. Kas pritariate po svarstymo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-3516(2) pritarta.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? (Balsas iš salės: „Ne.“) Ne. Tada balsuojam. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64: už – 52, prieš – 7, susilaikė 5. Reikia daugiau kaip 36 balsų, kad pritartumėte ypatingai skubai. Taigi priėmimas.
1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Bandom balsuoti.
Priėmimas. Balsuojam. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nėra 71 balso. Perbalsuosime, kada bus salėje daugiau žmonių.
Dabar pertrauka iki 12.10 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, LiCSF). 12.10 val. tęsiame darbą. Prieš pertrauką bandėme balsuoti. Salėje nebuvo 70 Seimo narių. Matau, kad neturime reikiamo skaičiaus Seimo narių.
12.11 val.
Jeigu jūs leistumėte, tada aš kviesčiau į tribūną Seimo Pirmininkę. Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIP-3820. Prašau, žodis Seimo Pirmininkei.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Kadangi mes antradienį balsavome ir jūs nusprendėte, kad Seimo Pirmininkės pavaduotoju yra išrinktas ir E. Tamašauskas, tai aš teikiu Seimo nutarimą „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“. 1 straipsnis. Siūlau įrašyti E. Tamašauską, kaip Seimo Pirmininko pavaduotoją, į valdybą. 2 straipsnis. Nutarimas įsigaliotų nuo jo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. Dalyvauti diskusijoje nėra užsirašiusių Seimo narių. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Norinčių balsuoti nėra, balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 35, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
12.12 val.
Rezervinis 3 darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ryte jau skaičiau Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdžio protokolą, kad vietoj E. Tamašausko, kuris tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju, frakcijos seniūnu išrinktas A. Kašėta. Taigi Seniūnų sueigos sudarymo pakeitimo papildymas – E. Tamašauskas lieka Seniūnų sueigos nariu, keičiasi tiktai jo pareigos – Seimo Pirmininko pavaduotojas, o A. Kašėta yra įtraukiamas kaip Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas. Tiek pokyčių.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Svarstymas. Dalyvauti diskusijose užsiregistravusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. 1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Pastraipsniui priėmėme. Balsuojame dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 42, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
12.14 val.
Rezervinis 4 klausimas – Savaitės, prasidedančios lapkričio 14 dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai pristatysiu preliminarią lapkričio 15 d. ir 17 d. darbotvarkę. Jums jinai yra išdalinta.
Lapkričio 15 d. daug įstatymų svarstymų, komitetai yra padarę išvadas. Atkreipčiau dėmesį, kad 15 d. bus ir Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekto pateikimas. Toliau pateikimas visų, kiek yra registruotų, projektų: Valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektai. Tikrai daug jų yra registruota. Toliau pagal Vyriausybės prioritetus yra numatyti įstatymų projektai, kurie teikiami ministro D. Jankausko, bei registruoti ir Seimo narių tokie patys projektai.
Kitas dalykas, yra teikiamas Seimo nutarimas dėl Seimo delegacijos Lenkijos, Ukrainos Rados ir Lietuvos narių Asamblėjoje. Toliau Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymas, dėl Seimo Atominės energetikos komisijos ir dar vienas neįrašytas, kurį aš irgi ketinu teikti, tai dėl Lietuvos–Lenkijos Asamblėjos pirmininko. Dabar pavaduotojas yra E. Tamašauskas, nes tas pareigas anksčiau ėjo A. Kašėta. Kol nebuvo naujo pavaduotojo, tų pareigų niekas nevykdė, neturėjome žmogaus.
17 d. bus didysis paketas – Finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo priėmimas su 40 lydimųjų. Kiti įstatymų projektai yra teikiami svarstyti, komitetai yra apsvarstę, ir dar kai kurie įstatymų projektai, vėl pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus teikiami Vyriausybės atstovų, t. y. ministrų.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai užsirašė paklausti. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, noriu jūsų paprašyti, ar nebūtų galima iš ketvirtadienio darbotvarkės į antradienį perkelti 1-6 ir 1-7 klausimus, tai yra Europos Sąjungos reglamento įtvirtinimas ir Narkotinių ir psichotropinių medžiagų (prekursorių) įstatymas. Kodėl aš prašau? Nes trečiadienį bus didelė Europos Sąjungos valstybių konferencija, ir būtų labai gerai, kad turėtume bent po svarstymo, nes jokių pastabų nėra, Teisės departamentas pritarė. Neturime jokių trikdžių, būtų labai gerai svečiams parodyti, kad per pusę metų šiaip taip įveikėme. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Galima sukeisti vietomis.
PIRMININKAS. Pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, gal ir ponia V. V. Margevičienė neatkreipė dėmesio, kad nėra Sveikatos reikalų komiteto išvados. Kiek žinau, komitetas posėdžiaus tik kitą trečiadienį.
I. DEGUTIENĖ. Be komiteto išvados aš negaliu įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Mes atkreipėme dėmesį, kad nėra Sveikatos reikalų komiteto išvados.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu turėsime komiteto išvadą, tai galėsime įtraukti ir antradienį. Bet jeigu nebus Sveikatos reikalų komiteto išvados, tada, aišku, negalėsime įtraukti.
PIRMININKAS. Dabar Sekretoriatas informuoja, kad lyg ir yra svarstyta, bet nėra formaliai įregistruota išvada. Jeigu ji bus, tada bus galima pažiūrėti.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, praeitą savaitę buvo svarstomi naujai parengti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio projektai dėl vadovų atlyginimų. Buvo pateiktas tik pono A. Matulo, nors mes su J. Oleku ir ponia V. M. Čigriejiene esame užregistravę kitą įstatymą, analogišką. Todėl aš prašau įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę įstatymo projektą Nr. XIP-3535, nes jį reikia svarstyti kartu.
I. DEGUTIENĖ. Čia bus pateikimas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, būtų pateikimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerai.
A. SYSAS (LSDPF). Buvo pasakyta, kad jo nėra.
I. DEGUTIENĖ. Dar kartą pasakykite numerį.
A. SYSAS (LSDPF). Nr. XIP-3535.
I. DEGUTIENĖ. Nr. XIP-3535 įtraukiame į antradienio darbotvarkę.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs kitą savaitę siūlote, jūs pateikėte Seimo narių veiklos garantijų įstatymą, tačiau ne viena šio įstatymo nuostata yra reglamentuojama dabartinio Statuto. Mano nuomone, teikiant šitą įstatymą, reikia teikti ir atitinkamas Seimo statuto pataisas, kad tas, kas bus šiame įstatyme, turi būti išbraukta iš Statuto. Esmė yra ta, kad tam, kad būtų išbraukta iš Statuto, reikia 71 Seimo nario. Aš manyčiau, kad tai turėtų būti suderintas procesas, ir norėčiau žinoti jūsų nuomonę.
I. DEGUTIENĖ. Jūs iš dalies teisus, bet iš dalies ir neteisus. Kaip jūs žinote, iš viso yra parengta aktuali redakcija naujojo Seimo statuto, kur yra vadinamosios 4 knygos. Mes palaipsniui pateikiame pagal skyrius. Dabar du skyriai jau pateikti Seimui, ir dar du bus pateikti palaipsniui. Čia yra tik pateikimas. Be abejo, bus svarstymo ir priėmimo procedūros, jūs, sakau, iš dalies teisus, mes negalėsime priimti, kol neturėsime konkretaus rezultato, kaip bus su naujuoju Statutu. (Balsai salėje) Dėl to mes ir balsuosime, aš negaliu dabar pasakyti, kaip Seimas balsuos dėl tų nuostatų, kurios yra Seimo narių garantijų įstatyme, o gal kaip tik iš karto Seimas nepritars arba komitete taip svarstys, kad bus nepritarta toms nuostatoms, kurios yra. Tada tos nuostatos jau bus kitokios Statute.
Aš manau, kad čia vienas kitam netrukdo, yra tik pateikimas. Aš manau, kad seniai mes galėjome pateikti, apgailestauju, aš jau du kartus esu siūliusi įtraukti į darbotvarkę, bet Seniūnų sueiga balsuodavo ir išbraukdavo iš darbotvarkės. Bet, mano nuomone, mes turime procesą pradėti.
PIRMININKAS. Prieš suteikdamas žodį V. P. Andriukaičiui, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad, Pirmininke, gal ponas A. Sysas truputį suklaidino, ar įvyko nesusikalbėjimas. Projekto (registracijos Nr. XIP-3535) pateikimas įvyko ir komitetas laukia Vyriausybės išvados. Taip mus informuoja Sekretoriatas, todėl įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę… Bent taip sako Sekretoriatas, taip rodo mūsų dokumentų eiga. Gal mes pasiaiškinsime, aš tik pasakau, kaip yra, komitetas laukia Vyriausybės išvados, todėl dar nėra svarstęs.
I. DEGUTIENĖ. Norai geri, bet, pasirodo, jie jau įvykdyti.
PIRMININKAS. Aš irgi nustebau, bet štai kompiuteris rodo, kad taip. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ar negalėtume paprašyti. Po Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstymo yra pritarta kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Socialinių išmokų įstatymo. Ar nebūtų galima jo perkelti į antradienį, jis numatytas ketvirtadienį?
I. DEGUTIENĖ. Čia taip pat klausimas kaip ir V. V. Margevičienės. Aš negaliu darbotvarkės projektą teikdama, be komiteto išvados neturiu jokių garantijų. Aš turiu vilties, kad trečiadienį bus apsvarstyta, todėl įtraukta į ketvirtadienį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Jis jau apsvarstytas, vakar priimtas sprendimas pas poną S. Šedbarą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis Šedbarai, tikrai taip?
PIRMININKAS. Aš galiu informuoti, Sekretoriatas informuoja, jog dar turi sutvarkyti išvadą ir patį projektą, nėra iki galo pabaigta.
I. DEGUTIENĖ. Kolegos, kartais įvyksta posėdis, bet Sekretoriatas negauna dokumentų, mes negalime garbės žodžiu vadovautis ir pagal tai sudaryti. Kai turime dokumentus, kad jau yra apsvarstyta, ir tai matome juodu ant balto, tada ir dedame į darbotvarkę. Turėsime omeny, ką jūs dabar sakote. Jeigu tik mes gausime dokumentus, kad viskas gerai, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, galėsime į antradienio darbotvarkę įtraukti vietoj ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Iš tiesų, Pirmininke, mes dar kartą pasitikrinome, nėra išvados. Kai įteikta registruota, galioja trys dienos po komiteto sprendimo, trys dienos, kai Sekretoriatas turi sutvarkyti išvadą. Bus įregistruota, tada ir atkreipsime dėmesį. Trys dienos po registracijos.
Ačiū, Pirmininke, daugiau nėra norinčių paklausti. Galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Prieštaraujančių nėra. Patvirtinta.
Gal registruojamės? Galėtume įvykdyti paskutinę procedūrą, nes salėje yra daugiau Seimo narių, negu buvo prieš tai. Taigi skelbiu registraciją.
12.25 val.
Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3634 (pateikimas)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3634. Pranešėjas – ponas A. Spruogis, aplinkos viceministras. Pateikimas.
A. SPRUOGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektas parengtas siekiant patobulinti Aplinkos ministerijos sistemos institucijų valstybinį valdymą, perduoti visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkciją iš Regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinei miškų tarnybai. Taip būtų koncentruojamas su Miškų įstatymo priežiūra susijusių funkcijų atlikimas vienoje įstaigoje. Šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba, be kitų jai pavestų funkcijų, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, kuria ir plėtoja miškų informacines sistemas, atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu, miškų būklės stebėseną ir kitas funkcijas. Priėmus pasiūlytą projektą, Miškų įstatyme būtų apibrėžtos pagrindinės Valstybinės miškų tarnybos funkcijos. Tarp jų ir visų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos. Lėšos Valstybinei miškų tarnybai būtų skiriamos iš Aplinkos ministerijos administruojamos Specialiosios bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
Taip pat norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad pasiūlytas projektas turėtų įsigalioti 2012 m. sausio 1 d. Todėl prašau jūsų pritarimo ir geranoriškumo svarstant šį projektą.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įdėmiai perskaičiau aiškinamąjį raštą. Ką jame įžvelgiau? Kad 104 valstybiniai miškų pareigūnai per mažai skiria dėmesio privačių miškų savininkų švietimui, konsultavimui, pažeidimų prevencijai, tačiau visi 104 pareigūnai dirba ir gauna algas iš valstybės biudžeto. Klausimas toks labai paprastas: ar apskritai regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovai koordinuoja, prižiūri, vykdo jiems priskirtas funkcijas dėl departamentų darbo organizavimo? Gal jūs galėtumėte išsamiau paaiškinti, kaip jie ten nesusitvarko su savo funkcijomis, o susitvarkys tada, kai bus perkelti į kitą instituciją?
A. SPRUOGIS. Ačiū už pastabą. Tas projektas kaip tik ir padės išspręsti jūsų minėtą problemą. Jeigu mes matome, kad yra kas nors negerai, visada Vyriausybė ieško būdų, kaip tą problemą išspręsti. Vienas iš sprendimo būdų kaip tik ir būtų koncentruoti visą valstybinę miškų kontrolę vienoje institucijoje – Valstybinėje miškų tarnyboje. Tai būtų kaip kompetencijos centras, kuris galėtų ir konsultuoti, ir kontroliuoti, ir spręsti jūsų minėtas problemas.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs į projekto tikslus ir uždavinius įrašote, kad tikslas yra patobulinti Aplinkos ministerijos sistemos institucijų valstybinį valdymą, koncentruoti su Miškų įstatymo priežiūra susijusių funkcijų atlikimą vienoje įstaigoje. Mano klausimas būtų toks: kokia viešoji nauda? Ar čia tik kėdžių perstumdymas, ar kokia apčiuopiama finansinė nauda? Prašom pasakyti. Ačiū.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Kaip aš minėjau, kad naštos iš to pakeitimo biudžetui nebūtų, nes ir šiuo metu ta funkcija yra finansuojama iš Aplinkos ministerijos administruojamų lėšų. Kokią aš įžiūrėčiau to pakeitimo naudą? Kad koncentruojant tą funkciją vienoje institucijoje būtų sudarytos teisinės prielaidos miškų ūkio valstybiniam reguliavimui tobulinti, t. y. būtų išspręsti koordinavimo, bendradarbiavimo klausimai ir kiti šiuo metu aktualūs klausimai, kuriuos ką tik paminėjo ponas E. Jurkevičius.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, rašoma, kad bus atleisti 104 valstybinių miškų pareigūnai. Ar visi jie bus atleisti ir tos lėšos bus sutaupytos?
A. SPRUOGIS. Ne…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Departamentas visiškai panaikintas? Dedamas kryžius, ir tiek.
A. SPRUOGIS. Ne, tikrai taip bus. Visi 103 pareigūnai, kurie šiuo metu dirba, perkėlimo tvarka bus pervesti į naują instituciją, t. y. nereikės mokėti nei išmokų, nei kompensacijų, nė vienas iš jų nenukentės ir kokios nors socialinės įtampos dėl šio pakeitimo tikrai nebus.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, ką reiškia jūsų pasakymas, kad nebus naštos? Ar Aplinkos apsaugos ministerijai pinigai iš dangaus krenta? Čia ne mokesčių mokėtojų, ne valstybės pinigai? Kaip jūs taip laisvai traktuojate? Jeigu tai uždirbtos Aplinkos apsaugos ministerijos specialiosios lėšos, uždirbtos iš miškų, jau čia yra kokia nors privati Aplinkos apsaugos ministerijos nuosavybė? Mano klausimas būtų. Vis tiek bet kokia organizacija reikalauja pinigų. Pakeitimai, blankai, iškabos ir t. t. Kiek šis pavadinimo pakeitimas pareikalaus biudžeto lėšų, nesvarbu, iš kokios eilutės jie bus paimti?
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Galbūt aš blogai pasakiau. Aš pasakiau, kad papildomos naštos nebus. Be abejo, bet kokios tarnybos išlaikymas savaime yra našta. Tiktai tiek, kad šiandien yra parengti visi reikalingi kiti teisės aktai šiam pakeitimui įgyvendinti. Mes matome, kad jokių kokių nors papildomų biudžetinių asignavimų… (Balsas salėje) Lentos nereikės… Gerbiamasis Seimo nary, lentos nereikės keisti, nes šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba jau realiai egzistuoja. Liks ta pati lenta. Aš jums pažadu, kad liks ta pati lenta. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad pasiūlymu siūlote silpninti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją ir perduoti ją į žinybos rankas.
Kitas dalykas. Iš jūsų pasakymo supratau, kad lėšos, kurios buvo naudojamos 104 etatams išlaikyti, buvo iš biudžeto, nes tai buvo biudžetiniai darbuotojai, dabar jie bus išlaikomi iš specialiosios programos, kurią valdo Aplinkos apsaugos ministerija. Ar iš tikrųjų taip, kad keičiasi finansavimo šaltinis?
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų taip, keičiasi finansavimo šaltinis.
PIRMININKAS. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau kito klausimo paklausti, bet tada jau aš paklausiu dėl to, kad jeigu jūs iš tikro iš tos programos imsite pinigus, kas tada apskritai yra aplinkos apsauga? Kam ta programa buvo sukurta? Kiek žinome, mes dabar benziną, kurą perkame iš tos programos. Ji naudojama visiškai ne tom reikmėm. Jūs nemojuokite, nes tikrai mes svarstydami biudžetą pasitikslinome ir mūsų komitetui ta medžiaga buvo pateikta. Nereikia čia taip mojuoti. Palaukit, palaukit! Ne su miškais. Tai viena klausimo dalis. Kaip čia dabar bus, kad patys… Kiek aš žinau, iš pradžių buvo skirti būtent tie pareigūnai dėl to, kad jie nebūtų tiesiogiai susiję su darbais, atliekamais miške, todėl buvo departamentams perduotos tos funkcijos. Dabar jūs grąžinate lyg ir miškininkams. Kaip čia bus – patys dirbs, patys save kontroliuos?
Antras klausimas toks pats, kokio klausė J. Šimėnas. Kaip čia bus su tuo finansavimo šaltiniu, kurio ir taip jums trūksta, ir jūs dar numatote finansuoti miškų pareigūnus?
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Galbūt, kad išvengčiau nesusipratimo, aš pasakysiu, kad jūsų kritikuojamas lėšų skyrimas buvo vykdomas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Šios įstaigos išlaikymas numatytas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Yra dvi skirtingos programos, skirtingi šaltiniai.
Dabar apie susilpninimą arba sustiprinimą. Galbūt būtų galima pasakyti, kad, be abejo, Miškų departamentas, kuris yra Aplinkos ministerijos sudėtinė dalis, atsakingas už politikos formavimą toje srityje. Valstybinė miškų tarnyba būtų atsakinga už priežiūros funkciją, o urėdijos – atsakingos už ūkinės veiklos vykdymą. Mūsų manymu, šių trijų funkcijų atskyrimas – sprendimų priėmimo, kontrolės ir darbų vykdymo kaip tik, mūsų manymu, yra tos sistemos tobulinimas. Programą valdo ne Generalinė miškų urėdija, o Aplinkos ministerija.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, kokių lėšų netektų departamentas? Kokia lėšų suma pereitų į ministeriją? Aš taip suprantu, kad vis tiek tie 104 pareigūnai jau pereitų ministerijos žinion su savo atlyginimais?
A. SPRUOGIS. Šiuo metu 104 pareigūnai yra finansuojami iš biudžetinių lėšų. Priėmus šitą pakeitimą, jie būtų finansuojami iš specialiosios miškų programos.
A. DUMBRAVA (TTF). Bet tos lėšos, kurias gaudavo departamentas iš biudžeto šitiems pareigūnams finansuoti, nepasiliktų departamente, pereitų ministerijos žinion?
A. SPRUOGIS. Ne. Lėšos liktų departamente.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti įstatymo projektui. Dabar dirbdami valstybinių miškų pareigūnai regionų aplinkos apsaugos departamentuose turi glaudžiai bendradarbiauti su Valstybinių miškų tarnyba sanitariniais miškų apsaugos, genetinių išteklių ir kitais įvairiais klausimais. Todėl buvimas skirtingose institucijose dažnai neleidžia efektyviai organizuoti darbo. Priėmus šį įstatymo projektą, pareigūnai galėtų efektyviai atlikti savo darbą.
Noriu atkreipti dėmesį, kad tiek regionų aplinkos apsaugos departamentų atstovai, tiek Valstybinės miškų tarnybos atstovai sutinka su šiuo įstatymo priėmimu, tai tikrai siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu jau regionų aplinkos apsaugos departamentai nebeprižiūrės miškų savininkų ir nebaus, tada man peršasi nuomonė, kad ir medžioklės, žūklės priežiūrą laikas perduoti Lietuvos medžioklės ir žūklės būreliams. Aplinkos apsaugos departamentas apskritai kaip toks nereikalingas. Kolegos, kviečiu susimąstyti prieš priimant sprendimą, ar pritarti, ar ne.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 46, prieš – 5, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Aplinkos apsaugos komitetas, siūloma svarstyti gruodžio 6 d.
Minutėlę. Žodis – poniai A. Stancikienei. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš trumpą repliką. Aš apskritai nesuprantu tokio dalyko. Tada kam perkelti, jeigu nesutaupome biudžete pinigų, nes vis tiek paliekame tą patį finansavimą, kokį turėjo. Aš nesuprantu perkėlimo motyvų, nebent susilpninti inspekcines funkcijas, ką mes dabar ir padarysime. Nes iš bendrosios miškų reikmių programos tai finansuojant, patys miškininkai savo surinktas lėšas skirs inspektoriams, kad jie juos kontroliuotų? Na, ponai, mes visur atskiriame šitas funkcijas, o šioje vietoje mes tas atskirtas funkcijas staiga grąžiname atgal tiems patiems, kurie vykdo veiklą. Aš nežinau. Aš manau, čia yra visiškas nonsensas.
PIRMININKAS. Įvyko pateikimas. Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas komiteto posėdy, galės išreikšti nuomonę. Prašau. Žodis jums, gerbiamasis kolega.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis pirmininke, dėl papildomo komiteto. Norėčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
PIRMININKAS. Gerai. Ar nėra prieštaraujančių, kad papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Tinka. Siūloma svarstyti gruodžio 12 d.
12.38 val.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3392. Pranešėjas – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, projektą rengti paskatino kreipimasis pagyvenusių žmonių, kuriems turėtų būti atkurta nuosavybė į žemę, tačiau mes žinome, kad tas procesas stringa. Jeigu paskaitytume rajoninius laikraščius, tai kiekviename labai gausu skelbimų, kur superka išvadas. Man teko aiškintis su žmonėmis, kurie tas išvadas parduoda, tai jie skundžiasi tuo, kadangi notariškai patvirtinta sutartimi perleidžia pačią išvadą ir teisę atkurti nuosavybės teisę, tokiu būdu jie gauna nedidelę pinigų sumą, atsižvelgiant į tai, kad neparduodama pati teisė.
Teisė atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą yra daiktinė teisė ir žmogus turi turėti galimybę ja visiškai naudotis. Tas apribojimas, kad nuo 2001 m. piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teisę, neturi teisės perleisti kitiems asmenims tokios teisės, suvaržo jų teisę ir faktiškai suvaržo galimybę atkurti nuosavybės teisę. Jeigu jis savo teisę parduoda kitam ir gauna atlyginimą, tai jis tokiu būdu savo teises ir įgyvendina.
Todėl mano pasiūlymas – leisti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises ne tik artimiems giminaičiams, kurie išvardyti įstatyme, bet ir kitiems asmenims, kaip buvo anksčiau iki 2001 m., kurie tokia teise daugelis žmonių yra pasinaudoję. Dabartiniu metu yra likę nedaug tokių žmonių. Taigi kviesčiau palaikyti projektą.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Peticijų komisija taip pat nagrinėjo tokią peticiją, kad ne tik pirmos eilės paveldėtojams, bet ir kitiems giminaičiams būtų atkurta nuosavybė. Ar jūs, kaip teisininkas, nemanote, kad, priėmus šį įstatymą, vėl atidarysime Pandoros skrynią, ir tie, kurie nuo 2001 m. negavo tokios teisės, kreipsis į teismą ir prasidės teismų maratonai? Dėkui.
K. RAMELIS (MSG). Tikrai manau, kad tokios problemos nebus ir neiškils, nes tie, kurie perleido savo teisę, jų jau visos teisės pasibaigė iki 2001 m. Tiems, kuriems bus suteikta tokia teisė, bus tik dėkingi.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt, gerbiamasis kolega, girdėjote apie tas jau padirbtas išvadas, kur tikrai nemaža problema, prokuratūra dirba. Ar jūs nemanote, kad tokios išvados dar kartą bus priemonė legalizuoti… Su išvadomis problemos. O be išvadų bus dar didesnės problemos, nes bus perleidžiama pati teisė.
Dar vienas klausimas. Ar nemanote, kad tokie pasiūlymai atsiranda ne be priežasties. Vadinasi, kažkas gerose vietose prilaiko žemę ir dabar galvoja, kad ją reikia kaip nors legalizuoti, o kaip legalizuosi neperteikdamas teisės?
K. RAMELIS (MSG). Dėkui už klausimą. Tikrai taip nemanau, nes ne taip yra. Pirmiausia su padirbtom išvadom yra institucijos, kurios privalo kovoti, tačiau kovoja labai vangiai, nes tos padirbtos išvados gaunamos ne šiaip sau, o būtent tiesiogiai dalyvaujant žemėtvarkos pareigūnams, bet žemėtvarkos pareigūnus turi kontroliuoti Nacionalinė žemės tarnyba. O ji labai vangiai reaguoja, kai pranešama apie vieną ar kitą padirbtą išvadą. Tai lygiai taip pat kaip šiandien su tomis padirbtomis išvadomis, aš žinau, pavyzdžiui, ir Švenčionių rajone tam tikri asmenys yra pateikę dideles sumas padirbtų išvadų, bet jie jau dirba ne savo vardu, o būtent jie veikia su notariškai patvirtintu įgaliojimu, ir iš esmės niekas nesikeičia. Tik nukenčia žmonės, kurie duoda tokius įgaliojimus, nes jie už tokį įgaliojimą ir už savo perleistą teisę gauna iš vadinamojo supirkėjo maždaug per pusę mažiau, negu jis galėtų gauti perleisdamas tikrą išvadą.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs savo aiškinamajame rašte rašote „užtikrinti pretendentui nuosavybės teisių atkūrimo teises, kaip įmanoma greičiau realizuoti savo teises į nuosavybę“. Dabar turint omeny, kad šita visa teisė jau baigėsi 2001 m., jūs, kaip buvęs teisėjas, ir Konstitucinio Teismo išvados apie žaidimo taisyklių keitimą… Kaip jūs, kaip teisėjas, teikdamas šias pataisas pats reaguojate?
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Aš dar kartą noriu priminti, kad žaidimo taisyklės buvo pakeistos 2001 m. ir anksčiau, ir aš siūlau tiktai grąžinti tas žaidimo taisykles, kurios buvo anksčiau. Čia, taip sakant, atkūrimas iš tikrųjų paspartins. Jeigu pagyvenusiam žmogui, kuriam arti 80 metų, reikia atkurti nuosavybę ir jis negali jos atkurti, tai yra jo nuosavybė, jis turėtų turėti galimybę perleisti tam asmeniui, kuris jam daugiau už tai sumokės. Ir jis, gavęs išmoką, atitinkamą atlyginimą už šitą, savaime suprantama, jaučia pasitenkinimą ir jo atžvilgiu teisės yra įgyvendintos.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad nuosavybės atkūrimas yra didžiulė problema, bet jau tai baigėsi 2001 m. Dabar po dešimtmečio jūs vėl siūlote sugrįžti į pirminį lygį. Tai čia panašiai kaip Kauno rajone, Rokuose, kapinių atstatymas, kai žemės buvo supirktos ir dabar vyksta, kas daugiau supirko, o dabar pardavinėja. Ir kaip vekselių pardavimas kažkada. Aš nežinau, ko jūs tuo siekiate? Supirkimas… Bus tik sukiršinti žmonės, o mes tikrai tos naudos neturėsime. Ar jums neatrodo?
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad jūs nuodugniai neįsiskaitėte į aiškinamąjį raštą ir nevisiškai supratote, ko siekiama šiuo įstatymu. Koks čia gali būti sukiršinimas ir kas su kuo gali susikiršinti? Jeigu primityviai, paprastai, kad jūs suprastumėte, tarkime, žmogui, turinčiam 80 metų, privalo atkurti nuosavybę į 10 ha žemės, bet tai nežinia kada bus atkurta, ir jis savo teisę perleidžia gerbiamajai V. M. Čigriejienei, kuri sumoka už ją, jie tarpusavyje susitaria, jis jau šiandien naudojasi jo atžvilgiu atkurta nuosavybe. Jūsų jau toliau lieka problema. Ir kur čia yra sukiršinimas, kai yra kiekvieno individualus susitarimas.
Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, pavartykite laikraščius ir pažiūrėkite, kas vyksta. Tas procesas vyksta ir šiandien nežiūrint, kad uždrausta. Reikia tiktai su notariškai patvirtintais įgaliojimais, kurie duoda teisę kitam asmeniui atkurti nuosavybę jo vardu ir paskui persiforminti. Nuo to niekas nesikeičia, atvirkščiai, nukenčia žmonės, kuriems priklauso atkurti teisę į nuosavybę, bet jinai neatkurta.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas. (Balsai salėje)
K. RAMELIS (MSG). Na, tai, Dieve mano, tegu paskaito. Bet žmonės neskaito. (Balsai salėje) Tai būtent, Civilinis kodeksas…
PIRMININKAS. Skaito, skaito. Gerbiamasis Konstantai, Seimo nariai viską skaito.
Klausia R. Kupčinskas.
K. RAMELIS (MSG). Nespėja visko skaityti, aš irgi nespėju.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ši nuosavybė, reiškia, teisė į atkurtą nuosavybę perleidžiama ne tiktai giminaičiams, bet ir kitiems asmenims. Ten yra žodžiai.
K. RAMELIS (MSG). Kam?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kitiems asmenims, ten yra tokie žodžiai.
K. RAMELIS (MSG). Aš siūlau, kad kitiems irgi būtų galima.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Na, į tuos santykius vis tiek įdedama tam tikros sumaišties. Aš manau, kad gali būti ne tiktai, ką jūs teigiate, kad teigiamų dalykų, bet ir tokio spekuliatyvinio aspekto. Nes kiek žemės supirkinėjama, kartais ir spaudimu bandoma iš įvairių žmonių, ypač turinčių mažesnį teisinį išsilavinimą ar mažai suprantančių apie šiuos dalykus. Tai čia tam tikrų pavojų, mano požiūriu, irgi yra. Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Aš dar kartą noriu pasikartoti ir atkreipti jūsų dėmesį, kad tas procesas vyksta. Tačiau asmenys, kurie turi teisę atkurti nuosavybę, tai yra paveldėtojai, buvę savininkai, jie būtent dabar turi mažesnes galimybes ir mažesnes garantijas, nes nemaža dalis jų leidžia notariškai patvirtinta sutartimi jų vardu atkurti nuosavybę. Tai čia yra didelė netvarka. Aš ir siūlau, kad reikia, tai, kas vyksta, bus tvarkingiau, kiekvienas (…) turi išvadą ir jis turėtų galimybę tą išvadą perleisti tam asmeniui, kuriam jis nori, kuris jam daugiau už tai sumokės. Tai už dyka neperleidžiama. O skirtumo valstybei arba kam nors jokio – ar D. Bekintienei atkurti nuosavybę, ar, jai perleidus, tvarka bus atkurta R. Kupčinskui. Čia skirtumo valstybei nėra jokio. Čia kaip pavyzdys.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man labai gaila, kad ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas neskaito iki galo, kas parašyta, ir visą laiką įžvelgia kažkokias klastas. Na, jūs žiūrėkite, ar jūs žinote realią situaciją? Konkrečiai gerbiamasis kolega K. Ramelis siūlo perleisti tą teisę ir kitiems asmenims, ne tiktai broliams, ne tiktai tam tikriems pagal giminystės ryšį. Na, ką jūs čia įžvelgiate? Jeigu žmogus nerealizavo savo teisės, bet jis turi tokią teisę, palengvina žmogui. Tam žmogui, jeigu jis nori tą padaryti, ką sako K. Ramelis, jam reikia kreiptis į notarą, sumokėti papildomai pinigus, gaišti laiką ir dar neaišku, kaip įgyvendins. Nejaugi jūs nesuvokiate, ką kalbate? Aišku, kad čia yra geriau žmogui. Ir balsuokime, ir neįžvelkime to, ko nėra. O prieš klausinėdami ir sakydami prieš… Edmundai, pasiskaityk. Nes kalbi, atsiprašau, visiškai ne į temą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš. Na, dabar klausykite, – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, aš nenorėčiau įvardinti bent poros žmonių, kuriems tikrai šis dalykas būtų labai naudingas, ir galiu paaiškinti kodėl. Nereikia apeliuoti į kaime gyvenančius senukus, kurių faktiškai visos nuosavybės jau yra atkurtos ir visas aiškumas yra, kuolai sukalti. Jeigu pagrindinio neturi, tai jau teritorijos tikrai yra aiškios.
Dabar galiu pasakyti, kam to reikia. Kai kurie piliečiai turi išsinuomoję žemės tikrai labai nemažai ir jie dabar galvoja, kaip tą žemę būtų gerai pigiau įsigyti, negu reikėtų mokėti valstybei. Savaime suprantama, dabar jie važiuotų pas kažką… Tarp kitko, dabar šis įstatymas siejasi su tuo, kurį mes ką tik priėmėme, kad miestiečiams atlyginsime pinigais, tai jūs taip pat nenorėjote, kad būtų atlyginama pinigais, nes tada būtų galima pigiau iš tų miestiečių prisipirkti teisės… ir padengti savo didelius nuomojamus plotus. Tai štai visa paslaptis. Aš todėl tikrai nebalsuosiu už šį įstatymą ir tikrai nenoriu grąžinti dešimčia metų atgal, kad vėl prasidėtų ne tai kad išvadų lakstymas, bet ir teisės lakstymas po Lietuvos teritoriją ir tarnavimas keliems stambiems magnatams, kurie galvoja, kaip čia pigiau dabar nuomojamą žemę padengti toms išlaidoms. Aš tikrai nepritarsiu tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Balsuojame. Dvylika išvadų juodvarniais lakstančių. Balsuojame.
Už – 29, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Dabar ar atmetame, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti? Sauliau, vėliau. Gal galime bendru sutarimu grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Balsuojame, sako. Balsuojantys už balsuoja už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsuojantys prieš mano, kad reikia atmesti. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžinti, prieš – atmesti.
Už – 41, prieš – 17. Grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paprašyti K. Ramelio, nors kartais mūsų nuomonės ir nesutampa, bet šį kartą norėčiau paprašyti padaryti išrašą iš Civilinio kodekso, kur yra aprašyta, kaip žmogus gali elgtis su savo daiktinėmis teisėmis, ir ką reiškia tokie prieštaravimai skaitant tuos Civilinio kodekso straipsnius. Straipsnius, atsiprašau, už kirčiavimo klaidą. Ir netgi galėčiau jums pridėti sąrašą, bet jūs patys pagal balsavimo rezultatus, ir ne vienus, jau per paskutines kelias dienas galite matyti, kam reikia kai kurias vietas pabraukti ir paprašyti, kad jis ne tik perskaitytų šešiolika kartų, bet dar septynioliktą kartą pamėgintų save įdėti į to asmens vietą ir pamėgintų atlikti tuos veiksmus, kuriems jis prieštarauja vadovaudamasis kodeksu. Gal tada šiek tiek pradėsime suprasti, kad mes teisinė valstybė ar ne teisinė, ir kaip mes galime elgtis, o kaip tiesiog negalime, nors ir labai mums kas nors nepatinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, gerbiamasis Pečeliūnai, už pasisakymą. Bet aš manau, kad visi Seimo nariai pasiskaito kodeksą. Žinoma, abejoju, ar visi pasiskaito. Tiktai gal abejoju, kad gerbiamasis E. Pupinis turbūt Civilinio kodekso tikrai nėra skaitęs. Bet aš manau, kad gerbiamojo E. Pupinio gimtojo rajono žmonėms, kurie kreipėsi būtent su tokiu prašymu, pasakysiu, kad padėkotų gerbiamajam E. Pupiniui, o jo kalba apie stambius ūkininkus, tai nereikia nesąmonių kalbėti ir klaidinti Seimo narių. Jeigu aš noriu perleisti ir negaliu perleisti savo išvados, tai mano vardu nuomojama žemė bus atkurta toje vietovėje, tas ir vyksta dabar, ir jūs tą skatinate, o paskui, kai jau atkurs, aš ją parduosiu. Bet ilgai užtrunka procesas. Nereikia tokių dalykų daryti ir klaidinti kitų, kurie neįsigilinę, arba žmonės yra miesto gyventojai. Dėkui.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galima patikėti, kad tas kodeksas galioja nuo praeitos dienos ir mes čia pakeitėme kodeksą, todėl reikia keisti įstatymų projektus. Mes norime iš esmės pakeisti įstatymų bazę, susijusią su žemės kilnojimu. Ir dar vienas dalykas, dar noriu pakartoti, kad, savaime suprantama, yra nemažai magnatų, toli gražu ne visai ūkininkų, prisinuomojusių žemės. Jie nenori pirkti iš valstybės žemės, o norėtų pirkti kur kas pigiau iš žmonių, čia kai kurie minėjo, kad po to ta nuomojama žeme tą teisę padengtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pasikeitėme replikomis. 12 valandų 57 minutės. Kviečiu į Vyriausybės tribūną ministrus, esančius salėje. Po kelių minučių pradėsime Vyriausybės valandą. Deja, 2 minutės, laiko pateikti klausimui jau nelieka. Jeigu nebūtume keitęsi replikomis, būtų, matyt, užtekę. Ką padarysi, aš sakiau, kad Seimo nariai visada viską skaito, ir būtų pritarę tada, ir būtų viskas gerai. Ministrai palengva, palengva artėja į savo vietas. Seimo nariai neleidžia susikaupti Vyriausybės nariams Vyriausybės valandai. (Balsai salėje) Yra, yra. Kaip nėra Vyriausybės? Mes esame, ministrė yra. Viskas yra. Du ministrai yra irgi teisingi… Viskas yra. Trys ministrai yra.
13.00 val.
Lygiai 13 valandų. Informuoju, kad Ministras Pirmininkas, jūs turbūt žinote, yra išvykęs į komandiruotę į Taliną. Šiandien jį pavaduoja finansų ministrė I. Šimonytė. Pradedame Vyriausybės valandą. Prašau Seimo narių nebepriekabiauti prie ministrų. Aš prašau Seimo narių nebepriekabiauti prie ministrų! Pone Lydeka! Pone Lydeka! (Balsai salėje) Smagu, tai smagu.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gaila, kad tų ministrų kol kas nelabai daug tesimato. Nepykite, tiems, kurie yra, teks atsakyti gal ir ne visai jūsų tema. Aš turiu du klausimus – vieną apie senatvę ir vieną apie pinigus.
Apie senatvę norėčiau užduoti finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, kuo, jūsų nuomone, skiriasi Lietuvos pilietis policininkas, gaisrininkas, balerina nuo Lietuvos piliečio inžinieriaus, gydytojo ar darbininko? Jei vieniems, gaunantiems „Sodros“ pensijas, mes ją atkuriame visą šiandien, ir sutinku, kad tą reikia daryti maksimaliai, o kitiems, gaunantiems valstybės pensiją, neatkuriame nieko. Noriu priminti, ką jūs puikiai žinote, kad mūsų „Sodros“ pensija tam tikra dalimi dotuojama iš to paties mūsų biudžeto. Aš kalbu apie tuos statutinius ar meno darbuotojus, ne tuos, kurie kartu gauna ir senatvės pensiją, ten galima visaip išvedžioti, bet tuos, kurie gyvena tik iš valstybės pensijos. Kuo skiriasi žmonės, kurie gaisrus gesino, gynė mus nuo plėšikų, nuo kitų? Kodėl vieniems viskas, o kitiems nieko?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia labai dėkoju jums, kad pritariate Vyriausybės siūlymui grąžinti senatvės pensijas į buvusį lygį. O konkrečiai atsakydama į jūsų klausimą, norėčiau pabrėžti, kad valstybės pensija vis dėlto yra privilegija. Toks ir yra esminis skirtumas, kad nei inžinierius, nei ministras, nei valytoja neturi teisės į valstybinę pensiją. Arba tai nėra vienintelė pensija, arba tai nėra vienintelis pajamų šaltinis, arba žmonės tebėra darbingo amžiaus. Manau, kad čia yra labai didelis skirtumas su senatvės pensijomis. Tiesą sakant, net ir Konstitucinis Teismas, gvildendamas sumažinimo ir netekimų kompensavimo klausimus, lygiai taip pat yra pasisakęs, kad valstybinė pensija nei sumažinimų prasme, nei vėlesnių netekimų kompensavimo prasme nėra prilygintina senatvės pensijai. Manau, kad tuos skirtumus matau ne tik aš, bet taip pat ir Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Antrasis klausimas. Vėl V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, nors manau, kad jeigu jie dėl amžiaus išeina negalėdami dirbti ar, sakykim, tos pačios balerinos, arba žmonės dėl to išleidžiami anksčiau į valstybines pensijas, tai todėl, kad jie sunkiai dirba ir valstybė taip jais rūpinasi. O tas parodymas tai yra niekinamas požiūris į visus statutinius ir visus kitus. Čia mano asmeninė nuomonė.
Antrą klausimą aš norėčiau užduoti vidaus reikalų ministrui, nes jam priklauso arba jo kuruojama sritis yra FNTT, nors, žinoma, čia geriausiai galėtų atsakyti pats premjeras. Gerbiamasis ministre, dvi Tautos prisikėlimo partiją parėmusios kompanijos ministro G. Kazlausko kuruojamose urėdijose sudarė viešųjų pirkimų sutarčių už 26 mln. Lt. Liberalų sąjūdžio rėmėjai per pastaruosius trejus metus sudarė viešųjų pirkimų sutarčių maždaug už 2 mlrd. Lt. Tarp dosniausiai šias bendroves maitinusių institucijų dažniausiai figūruoja būtent liberalų kontroliuojamos įstaigos ir valstybės įmonės. Dabar Konservatorių partijai priklausančio Jono Dumašiaus vadovaujama „Hidrostatyba“ laimėjo 37 viešųjų pirkimų konkursus, sudarytų sutarčių vertė – per 236 mln. Lt, ir t. t., ir t. t. Mano klausimas būtų toks: ministre, ar jokių minčių ar įtarimų jums nekelia šie ir daugelis kitų analogiškų faktų? Galbūt ūkio ministras atsakys, kadangi čia viešieji pirkimai. Ir ar šių firmų „sėkmės“ didėjimo dinamika nėra galimos politinės korupcijos išraiška?
R. PALAITIS. Kadangi klausimas man, tai bandysiu atsakyti, nors jis nekonkretus, daugiau nuomonės pareiškimas. Pirmiausia noriu pasakyti, kad jokiom įmonėm, kurios atitinka įstatymų numatytus reikalavimus, neuždrausta dalyvauti konkursuose lygiai taip pat, kaip ir neuždrausta remti politines partijas, kol Seimas nepriėmė kitokio įstatymo. Kiek aš žinau, diskusijos dėl to vyksta. Jeigu kartais ir yra, čia yra daugiau korupcinio pobūdžio nusikaltimai. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos kiek kitokia specifika, korupcinio pobūdžio nusikaltimais domisi, kiek aš prisimenu, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir ji nėra vidaus reikalų ministro atsakomybė. Bet jūsų klausimas buvo kitoks – koks požiūris ir ar neįtariate kažko. Sunku man pasakyti, aišku, tie skaičiai, kiek aš jūsų mintėtas publikacijas skaičiau, yra gana įspūdingi, bet, kiek man teko su tų sričių ministrais kalbėti, jie nelabai korektiškai pateikti ir pagal laiką nesutampa šita informacija. Taigi ten yra, mano supratimu, daugiau viešo pobūdžio informacija, ganėtinai sunku daryti išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už atsakymą. Ar norėtų jį papildyti ūkio ministras?
R. ŽYLIUS. Aš galbūt labai trumpai pridėčiau, kad, be jokios abejonės, šitos hipotezės, apie kurias kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnyba, reikalauja gerokai gilesnės analizės. Pavyzdys – pasakymas, kad žmonės, kurie vairuoja, taip pat perka alkoholį ir geria, tai nereiškia, kad jie geria ir vairuoja vienu metu. Taigi šitokios hipotezės iš tikrųjų turi būti labai stipriai pasvertos, padarytos daug gilesnės analizės, negu tiesiog susieti du įvykiai, o analizuojami atidžiai. Čia noriu pabrėžti, kad pradedant nuo 2009 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo diegti rizikos valdymo sistemą, kuri ir skirta atpažinti konkrečiai, ne apibendrinti ir pasakyti, kad tiesiog įmonės, kurios remia, jos ir dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir kartais laimi, o atrasti konkrečias įmones, konkrečius pirkimus, kurie atrodo įtartini, ir imtis veiksmų, kad šitie įtarimai būtų patvirtinti arba būtų paneigti.
PIRMININKAS. Gal Sąjūdžio ministrai galėtų atsakyti, klausimas gal jiems. Gerai. Aš matau, Liberalų sąjūdžio ministrai nesiruošia atsakinėti. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau paklausti, nežinau, ar gerbiamojo G. Kazlausko, bet nematau, tai gal kažkas iš Vyriausybės galėtų pasakyti, gal I. Šimonytė, aš norėčiau klausti dėl biudžeto projekto. Yra numatyta, kad iš valstybės valdomų įmonių numatoma gauti gana daug, daugiau kaip 500 milijonų litų, į biudžetą. Valstybinės įmonės, kurios dirba miškų ūkio sektoriuje, yra išties labai pakraupusios, žiūrėdamos į situaciją, kad net ir atgaline data gali būti atskaičiuota iš jų daug pinigų. Daugeliui įmonių tai gresia labai didžiuliu iššūkiu. Mes atsimename, kaip 1992 m. buvo imamos įmonių apyvartinės lėšos, ir iš apyvartinių lėšų buvo kompensuojami hiperinfliacijos… naikinamos socialinės išmokos. Tai dabar susidaro toks įspūdis, kad mes norime savo įmones taip apsunkinti, kad jos negalėtų dirbti, o po to jas ištiktų bankrotas ir būtų galima privatizuoti nemenką dalį valstybinių įmonių. Ar nemanote, kad su miškų įmonėm taip gali atsitikti?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Labai geras klausimas. Kad niekas čia nesiklaidintų, pirmiausia reikėtų labai aiškiai suprasti, kad iš minimų 500 mln. Lt tik mažoji dalis bus valstybės įmonių, didžioji dalis yra akcinių bendrovių, kurios skirsto pelną dividendais, o mažoji dalis yra valstybės įmonių pelno. Tuo klausimu Seimui yra pateikti Valstybės įmonių įstatymo pakeitimai, dėl kurių Seimas galės apsispręsti, ir nereikia sudaryti tokio įspūdžio, kad kažkas siekia pusę milijardo litų gauti iš miškų įmonių. Iš tikrųjų miškų įmonių dalis, net ir valstybinių įmonių dalyje, yra mažesnioji.
Bet klausimas yra dėl pačios esmės. Galima visokių sąmokslo teorijų sukurti, bet aš galiu sukurti kitą sąmokslo teoriją – kokia prasmė yra valstybės įmonėms sėdėti ant pinigų, paprastai kalbant, tuo metu, kada valstybė deficitui finansuoti turi skolintis, ir skolintis už 6 %? Ar valstybės įmonės nėra valstybės sudėtinė dalis? Ar valstybės įmonėms niekada neatsitiks tokios situacijos, kad projektams plėtoti reikės valstybės garantijos? Ar tada valstybės įmonės nenorės švaraus valstybės balanso? Neabejotinai tarp šitų dviejų dalykų yra tarpusavio ryšys, nes ir tos pačios miškų urėdijos, ir kitos valstybės įmonės egzistuoja ne pačios sau, jos yra mokesčių mokėtojų nuosavybė. Todėl mums reikia susitarti, kokios logiškos grąžos mokesčių mokėtojai gali tikėtis iš šito turto, nes iki šiol tos grąžos praktiškai nebuvo, su urėdijomis gal yra specifinė situacija, nes jos turi vadinamąjį kelmų mokestį, tačiau vis tiek bet kuriuo atveju mes visi žinome, kad įmonės turi didelius rezervus, sukauptus per ilgą laiką. Tie rezervai gerokai viršija privalomųjų rezervų dydį, nemaži pelnai uždirbti, ypač 2011 m., ir manau, kad tos įmonės taip pat savo indėlį į biudžetą turi įnešti. Ar reikia koreguoti Vyriausybės pateiktą projektą, manau, kad čia galime Seime dėl to diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ruošiasi klausti A. Mazuronis. Matau, kad ūkio ministras norėtų dar papildyti atsakymą. Prašau.
R. ŽYLIUS. Aš tiesiog norėčiau pakoreguoti, ką gerbiamasis V. P. Andriukaitis paminėjo apie atėmimą apyvartinių lėšų. Tai, ką kalbame, ir tai, dėl ko pateiktas įstatymas, tai yra dalies pelno išmokėjimas valstybei. Vadinasi, įmonės tas investicijas, tą nusidėvėjimą, kurį turi, įtraukia jį į išlaidas, mažinančias pelną, ir tik nuo pelno jos sumoka dalį valstybei. Dar vieną kartą noriu pabrėžti, kad valstybės valdomų įmonių politika, šita reforma, kuri vyksta, ir šitie pasiūlymai, kurie pateikti, neturi jokio ryšio su privatizavimu. Tai yra mes siekiame, kad valstybės valdomos įmonės būtų valdomos gerai, tai yra kad jų nereikėtų privatizuoti, o ne privatizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi S. Bucevičius.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Norėčiau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministro. Gerbiamasis ministre, ne per seniausiai teismo būdu į buvusias pareigas grąžintam Darbo biržos vadovui šiandien buvo išmokėta 283 tūkst. Lt, kaip rašo „Lietuvos rytas“, „Delfi“ ir visi kiti portalai, už priverstinę pravaikštą. Aš manau, kad taip atsitiko dėl prieš tai buvusio ministro, jūsų kolegos pono R. J. Dagio arba absoliučios nekompetencijos, arba kažkokių piktybinių, neteisėtų veiksmų. Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar ministerija neplanuoja kreiptis į teismą su prašymu iš pono R. J. Dagio prisiteisti kažkokią atsakomybę už padarytą žalą. Ir jeigu to neplanuojate, tai ar nemanote, kad palikdama tą klausimą šiaip sau ministerija tokiu būdu arba absoliučios nekompetencijos, arba absoliutaus neteisėtumo bendrininkai?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs cituojate šiandien viešojoje erdvėje, būtent visuomenės informavimo priemonėse, skelbiamą informaciją. Pirmiausia noriu pasakyti, kad laikau teisinga ir teisėta tai, kad mokesčių mokėtojai turi žinoti, jeigu yra iš viešųjų finansų, iš mokesčių mokėtojų pervedamos kam nors lėšos vykdant teismo nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs, kaip žinote puikiai, neginčijamą ir neskundžiamą nutartį, ir ministerija, be abejo, ją turi vykdyti. Dėl to, ar yra kokia nors galimybė išieškoti žalą, ar tinkamai ir teisėtai buvo rengiami ministro įsakymai, ar tinkamai buvo atstovaujama interesams teisme, yra mano pavedimu, beje, asmeniniu, atliekamas teisinis auditas. Audito atsakymai ir padiktuos tolesnius sprendimus. Teisiniam auditui aš esu davęs terminą per sausio mėnesį pateikti visus atsakymus.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi L. Kernagis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ministro. Gerbiamasis ministre, aš prieš pusmetį (tiksliai nepasakysiu) per Vyriausybės valandą klausiau jūsų tokio dalyko. Specialiosios mokyklos, ten yra įvardytos jų aplinkos lėšos. Iš tų aplinkos lėšų jie gali mokėti ir atlyginimus, ir visas kitas funkcijas… Čia galbūt kelia kokių nors įtarimų, bet jų proporcingumas tarp mokyklų. Kai tuos visų mokyklų skaičius jums pateikiau, jums ta situacija nebuvo žinoma, sakėte, kad pasidomėsite. Šiame biudžete vėlgi visi tie patys skaičiai.
Gerbiamasis ministre, ar nebuvo atkreipta, ar tai dar yra koreguotina, ar jūs pasidomėjote, ar teisingai ir proporcingai yra skirstomos tos lėšos mokykloms? Dar kartą noriu visiems, tiek Vyriausybės nariams ir ministrams priminti, jos skiriasi nuo mokinių skaičiaus… 100 %. Skirtųsi truputėlį, galbūt rastume argumentų. O dabar 100 %, gerbiamasis ministre, skiriasi. Jums tai yra žinoma. Kas yra padaryta ir ar galime dar taisyti?
PIRMININKAS. Laikas!
G. STEPONAVIČIUS. Labai ačiū. Kaip ir Dabikinės specialioji mokykla, taip ir kitos specialiosios mokyklos po apskričių pertvarkos buvo perduotos savivaldybėms decentralizuojant sistemą. Kartu perduodant buvo įtvirtinta nuostata, kad tiek 2011 m., tiek 2012 m. bus išlaikytas ne mažesnis finansavimo biudžetas, nei kai jos veikė būdamos pavaldžios apskritims. Taip, specialiųjų poreikių vaikų išlaikymo krepšelio dalis yra 30 % didesnė nei atitinkamai paprastų vaikų, o sunkių specialiųjų poreikių vaikams, kurie lanko šią mokyklą, yra dar didesnės sumos. Bet pastato specifiškumas ir jo išlaikymo kaštai, aš pripažįstu, skirtingose specialiosiose mokyklose yra skirtingi. Todėl aš manyčiau, kad mes turėtume kartu su šios mokyklos bendruomene susėsti prie vieno stalo su dabartiniu steigėju savivaldybe ir būtume pasirengę aiškintis, kokie čia yra finansavimo ypatumai ir kokie trūkumo dydžiai.
Gerbiamasis kolega, kadangi esate išrinktas Akmenės–Joniškio vienmandatėje apygardoje, artimiausius mėnesius aš ketinu lankytis Akmenėje, ir kartu, aš tikiuosi, mes rasime laiko ir dėmesio šiai problemai aptarti vietoje.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti ministro D. Jankausko. Gerbiamasis ministre, į mane, kaip Seimo narį, kreipėsi Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai dėl neskiriamų minimalių būtinųjų lėšų valstybinėms funkcijoms vaiko teisių apsaugos srityje įgyvendinti. Vien darbo užmokesčiui skyriaus darbuotojams metų pradžioje trūko apie 13 tūkst. Lt, už praėjusių metų komunalines paslaugas yra skolingi apie 6 tūkst. Lt ir t. t. Manyčiau, kad, ko gero, ne vien šioje savivaldybėje tokia prasta vaiko teisių apsaugos situacija. Gal jums žinomos priežastys, kodėl tokie įsiskolinimai šiai institucijai, ir kaip, jūs manote, reikėtų tą dalyką kuo greičiau, kuo skubiau ištaisyti? Ačiū.
D. JANKAUSKAS. Dėkoju už klausimą, gerbiamasis kolega. Pirmiausia iš karto noriu pasakyti, kad tikrai nedisponuoju jokia informacija, kad būtų kaip nors įsiskolinta dėl valstybės tikslinių dotacijų arba lėšų pervedimo savivaldybei. Kadangi tai yra valstybės deleguota funkcija, tai ir finansuojama kaip tik tokiu būdu.
Konkrečiai, kaip Pakruojo savivaldybėje yra naudojami viešieji finansai tai funkcijai atlikti, žinoma, pasidomėsiu turėdamas jūsų klausimą. Bet taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Seime yra pradėtas svarstymas (jau yra įvykęs pateikimas) koncepcijos, kurią darbo grupė, sudaryta Seimo vadovybės sprendimu, parengė dėl vaiko teisių apsaugos institucinės sandaros ateityje. Gali būti, kad šioks toks netikslumas yra atsiradęs interpretuojant lėšų poreikį ateityje, atsižvelgiant į tai, kokia bus pasirinkta institucinė sandara. Bet kadangi jūs minėjote ir metų pradžią, tai konkretesne informacija, be abejo, aš tikrai pasidomėsiu ir jus asmeniškai informuosiu, jeigu…
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis kultūros ministre, iš tikrųjų nenoriu pasirodyti jums įkyrus. Tiesiog jaučiu pareigą priminti kai kuriuos nebaigtus darbus, kuriuos vienaip arba kitaip pagal kompetenciją vis tiek jums teks pabaigti.
Pirmiausia šįkart noriu jus pagirti, nes pagaliau gavau konkretesnį atsakymą iš jūsų ministerijos, jūsų pasirašytą, kuriame jūs rašote, kad, Europos Komisijos pareigūnų nuomone (čia yra kalbama apie ypač svarbių įvykių sąrašą Lietuvai, jūs suprantate), Lietuva tinkamai laikėsi nustatytų sąrašo rengimo ir derinimo reikalavimų, o terminas išskirtinių teisių turėtojams susipažinti su Lietuvos parengtu visuomenei reikšmingų įvykių sąrašu buvo pakankamas. Tikiuosi, kad jūs toliau nekalbėsite apie tai, kad kai kurie politikai skubina procesą, nes patys pripažinote ir Europos Komisija pripažino, kad terminas pakankamas.
Taip pat jūs rašote, kad Kultūros ministerija numato parengti reikiamą papildomą medžiagą ir pateikti ją Europos Komisijos pareigūnams per šių metų spalio mėnesį. Pasakykite, ar ta medžiaga parengta, kaip jūs žadėjote, ar pateikta, ir kaip būtų galima man, kaip Seimo nariui, su ja susipažinti siekiant įvertinti, ar tikrai tie visi išdėstyti argumentai yra pakankami?
A. GELŪNAS. Tikrai šis procesas yra viešas, bet, kaip suprantate, gana sudėtingas dėl to, kad kamuoliukas dabar yra Europos Komisijos pusėje. Aš neseniai gavau laišką, su kuriuo dar detaliai neturėjau galimybės susipažinti, bet visos europinės procedūros, kur yra vadovaujamasi konvencijomis, nusistovėjusiomis praktikomis, užima daugiau laiko, negu tikėtasi. Taigi tikrai niekas nesirengia sąmoningai vilkinti proceso. Aš grįžęs tikrai pasirūpinsiu, kaip ir šį kartą, kaip prieš tai buvau žadėjęs. Mano nurodymu, jūs gavote tą atsakymą. Tai ir dabar mes informuosime apie šio proceso eigą. Jeigu ir toliau viskas civilizuotai bus daroma, tikiuosi, pasieksime trokštamą rezultatą. Tiktai tiek galiu garantuoti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi (parašyta Liberalų ir centro sąjungos vardu) L. Dinius. Atsiprašau, ruošiasi D. Kuodytė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis sveikatos ministre, jūs esate visos Lietuvos ministras ir atsakingas už sveikatos apsaugą, už gydymo įstaigų veiklą. Prašom pasakyti, ar nekyla jums tiesiog toks nemalonus jausmas, kai matote, kas darosi Kaune, II ligoninę sujungus su Raudonuoju Kryžiumi? Vienas ligonines sujungiate, kitas ligonines atjungiate, prijungiate ir t. t. Tas procesas vadinasi restruktūrizavimas, vykdomas pagal Vyriausybės nutarimus.
Prašom pasakyti, medikai negali normaliai dirbti, kenčia pacientas, laužomos vyriausiųjų gydytojų durys. Pats vyriausiasis gydytojas išeina atsišviesti popierių, grįžta su nedarbingumo lapeliu. Nesibaigia teisminiai procesai, nesibaigia konkursai.
Nors savivaldybė yra steigėja, ar jūs, kaip ministras, neturite teisės įsikišti, galų gale perimti šią ligoninę savo žinion? Problemą jums padėtų išspręsti ir Sveikatos reikalų komitetas. Darosi chaotiški dalykai ir, svarbiausia, kenčia pacientas, kenčia paslauga. Sakykite, ar jūs nežadate ko nors imtis? Jūs juk teisininkas, pareigingas žmogus. Kodėl to negalite padaryti? Ačiū.
R. ŠUKYS. Ačiū už klausimą. Man iš tiesų kyla nemalonus pojūtis ir jausmas, kai matau situaciją, kiek yra neįgali (aš drįsiu taip pasakyti) Kauno miesto savivaldybė, kaip šių dviejų įstaigų steigėja. Nė viena iš šių dviejų gydymo įstaigų niekada nebuvo Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo. Vėl pasikeitė miesto meras, jam esant, beje, ir buvo pradėtas jungimas, ir tada prasidėjo tos problemos. Aš tikiuosi, kad naujasis buvęs Kauno miesto meras ponas A. Kupčinskas įveiks ir susidoros su tuo darbu, kurį pats pradėjo, ir baigsis ir tie teismai, ir savivaldybė, kaip steigėjas, tai, ką jai leidžia atlikti ir įgalioja atlikti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, įvykdys.
Norint įsikišti sveikatos ministrui į šią situaciją, reikėtų įstatymo pataisų, bet ne vien dėl Kauno, o dėl visos Lietuvos. Tai reiškia, visą stacionarinę sveikatos priežiūrą, kaip valstybės savivaldybėms deleguotą funkciją, perimti atgal valstybės valdymo žinion. Tuomet sveikatos apsaugos ministras valiniais sprendimais turės teisę ir kompetenciją nepažeisdamas įstatymo priimti reikalingus sprendimus tiek įstaigų reorganizavimo, jungimo ar kitais klausimais, tiek ir atitinkamai jų vadovų elgsenos ar atsakomybės klausimais.
Šiandien įstatyminė situacija yra tokia, kad ši kompetencija yra priskirtina, deleguota savivaldybei, ir tenka tik apgailestauti, kad Kauno miesto savivaldybė su jai pavaldžiomis dviem įstaigomis nesugeba teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai susitvarkyti ir įvykdyti Vyriausybės nutarimo.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi E. Jonyla.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Norėjau klausti premjero. Kadangi jo nėra, manau, į mano klausimą atsakys užsienio reikalų ministras. Drįstu klausti net ir suvokdama, kad žmogaus teisės Lietuvoje nėra jokia vertybė. Tai puikiai iliustruoja biudžeto projekto skaičiukai. Prieš mėnesį į Lietuvos Vyriausybę kreipėsi Tibeto tremtyje atstovas Baltijos kraštams ponas Thubtenas Samdup, atkreipdamas dėmesį, kad situacija katastrofiškai blogėja šios Himalajų tautos, vos ne kasdien vienuoliai susidegina negalėdami pakęsti toliau tos priespaudos. Buvo prašoma kaip ir visų tiek Europos, tiek pasaulio valstybių reaguoti, pareikšti savo poziciją…
PIRMININKAS. Laikas!
D. KUODYTĖ (LSF). Ar mūsų Vyriausybė kaip nors ruošiasi reaguoti, ar yra kitų svarbesnių dalykų?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai pats asmeniškai nesu matęs šio kreipimosi, todėl tikrai negaliu pasakyti, ar Vyriausybė rengiasi reaguoti. Jeigu jis buvo siunčiamas, aš nežinau, kur, į premjero kanceliariją, tai ten reikėtų klausti. Jeigu buvo kreipiamasi į Užsienio reikalų ministeriją, tai tikrai kol kas manęs nepasiekė. Aš nežinau, jeigu jūs galite patikslinti, tai patikslinkite. Aišku, bet kokiu atveju mūsų ministerijos kol kas nepasiekė, bet aš galiu pasidomėti ir paskui jus informuoti apie tą kreipimąsi ir laišką. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla, ruošiasi A. Dumbrava.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti vidaus reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, negalime nepritarti jūsų pastangoms siekiant ir atliekant didžiulį darbą, kad eismas mūsų keliuose būtų saugesnis. Tačiau susitinkant su gyventojais štai tokie keliami klausimai. Sakykim, yra kelyje greičio matuokliai, apie juos papildomai įspėja ženklai, policijos pareigūnams draudžiama slėptis krūmuose ir ten fiksuoti greičio pažeidimus. Kaip yra su specialiaisiais automobiliais, kurie yra be atpažinimo ženklų, taip pat lyg šioje akcijoje dalyvauja ir patys gyventojai, fotografuodami, filmuodami ir panašiai? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Mes galime pasidžiaugti Lietuvos laimėjimais gerinant eismo saugumą Lietuvoje. Nes per, rodos, penkerius metus įvykių sumažėjo dvigubai, ypač tų, kur žuvo žmonės. Šiame kare keliuose visos priemonės tinka – ir jūsų nurodyti automobiliai, kurie yra be atpažinimo ženklų, tačiau su įrengta specialia technika greičiui matuoti. Tai yra tarptautinė praktika, čia nėra mūsų koks nors lietuviškas atradimas, teisiškai jie veikia puikiai. Na, jie savo prevencinę funkciją atlieka. Tikrai pateisinu jų buvimą ir manau, kad jie tikrai reikalingi, nors neturi atpažinimo ženklų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, ratifikavome sutartį su Baltarusijos Respublika dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams. Sakykite, kaip vyksta parengiamieji darbai? Ar kas nors yra daroma? Kaip tas procesas vyksta ir kada pagaliau bus galimybė gauti leidimus ir laisvai?..
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kadangi yra penkios ar šešios institucijos, įtrauktos į parengiamųjų darbų sąrašą, pradedant Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, darbai vyksta pagal grafiką. Tačiau kai kurie darbai natūraliai sustoję, nes Baltarusijos pusė nerodo jokio noro, visai jokios iniciatyvos. Anoje pusėje yra mirtina tyla. Tik tiek galiu pasakyti. Bet tas pats yra, aš kalbėjau su savo kolegomis, ir Lenkijos pasienyje, tas pats yra Latvijos pasienyje. Sakau, kad pasienyje perkeltine prasme. Tiesiog Baltarusijos pusė nerodo jokio noro, jokios iniciatyvos.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi E. Lementauskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Aš perduodu klausimą iš susitikimų su žmonėmis. Greičiausiai užsienio reikalų ministrui ir gal ūkio ministras galėtų papildyti. Apskritai, kai norime pastatyti kokį nors objektą, tai praeina tam tikras laikas. Kai norime statyti tokius galingus objektus, pavyzdžiui, atominę ir panašiai, tai praeina labai labai daug laiko.
Taigi mano klausimas toks. Atominė elektrinė Kaliningrade atsirado Lietuvai netikėtai. Kai Baltarusijoje irgi netikėtai atsirado, mes reagavome paskutinėmis dienomis. Dabar žmonės kalba, vadinkime taip, kad Baltijske, mūsų kaimynystėje, vyksta didžiulės statybos. Jos arba gali turėti, arba turės lemiamos įtakos mūsų ekonomikai. Prašau pasakyti, ar jūs nagrinėjote tą temą, ar ne? Ar tie dalykai žinomi, ar ne? Jeigu nežinomi, tai gal galėtumėte pateikti informaciją per kitą Vyriausybės valandą? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš net nežinau, ką čia ir atsakyti. Aš nežinau, ar tai, kas vyksta, galima pavadinti statybos darbais? Nes ta pati Karaliaučiaus atominė dar net neturi statybos licencijos. Ar galima pavadinti tuo tai, kad ten stovi 10, nežinau, ar 20 savivarčių, važinėja į priekį ir atgal? Galbūt čia toks metodas, toks stilius? Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie Baltarusiją. Lygiai tą patį sakau, čia paskutiniai duomenys tų, kas lankėsi ir kas buvo. Tai, kad visas tas procesas vyksta mums nesuprantamu nei ekonominiu pagrindu, nei nesilaikant tarptautinių konvencijų, tai mes nuolat tą kartojame Rusijai. Galiu pasakyti, kad aiškaus atsakymo negavome. Aš nežinau, aš manau, ir kai kuriems rusams patiems neaišku, kas ten vyksta.
PIRMININKAS. Norėtumėte patikslinti klausimą? Na, gerai. Uosto… Pone Zasčiurinskai, mikrofonas…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tai jis jau veikia, man atrodo, veikia Baltijsko uostas, viršuj, šiaurėje. Tas uostas veikia. (Balsai salėje) Negaliu pasakyti, atsiprašau.
PIRMININKAS. Nesame Rusijos uostų, matyt, specialistai ar Kaliningrade, ar Leningrade, ką dabar padarysi. Klausia E. Lementauskas, ruošiasi ponas K. Kuzminskas.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Prašau pasakyti…
PIRMININKAS. Mikrofoną, pone Evaldai, jūs nulenkęs esate, nieko negirdėti.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Sveikindamas Seimo Pirmininkės pažadą jau kitą savaitę teikti Seimui svarstyti Seimo narių veiklą griežčiau reglamentuojantį įstatymą, kurį priėmęs Seimas sumažins turimas Seimo narių privilegijas ir taupys mokesčių mokėtojų pinigus, aš siūlyčiau eiti dar toliau, sakydamas, kad nė vienos mūsų kaimyninės šalies premjerai: nei Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, nei Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, nei Estijos premjeras Andrusas Ansipas neturi rezidencijų, nekalbu jau apie kitas Europos Sąjungos valstybes, tai manyčiau ir siūlyčiau, kad reikėtų apipjaustyti ne tik Seimo narių privilegijas, bet ir premjerui atsisakyti savo rezidencijos. Per paskutiniuosius penkerius metus, kiek man yra žinoma iš žiniasklaidos, buvo išleista ne mažiau kaip 4 mln. Lt tik rezidencijai rekonstruoti, jau nekalbu apie kitas išlaidas, kurias patiriame turėdami ir išlaikydami ją. Kaip jūs manote, ar nereikėtų atsisakyti?
I. ŠIMONYTĖ. Labai dėkoju už klausimą. Gal labai gerai, kad šiandien nėra premjero, nes niekam gal tai neatrodys, kad tai yra premjero A. Kubiliaus rezidencija. Pinigai, apie kuriuos jūs kalbate, taip pat buvo išleisti gerokai anksčiau, iki 2008 metų. Pastaruoju metu nebuvo leista tam pinigų. Buvo numatytos lėšos biudžete tam, kad būtų pabaigta šita rezidencija ir negrįžta prie to kiekvienais metais. Kadangi Ministras Pirmininkas apsisprendė, jog tos išlaidos nebus daromos, tai lėšos grįš į biudžetą. Aš nė kiek neabejoju, kad tą klausimą vienaip ar kitaip vis tiek reikės išspręsti, tai yra apsispręsti arba investuoti lėšas ir pabaigti tą rezidenciją ir ją skirti Ministrui Pirmininkui, tuo metu einančiam pareigas, arba atsisakyti tiesiog tos minties iš viso ir eiti visiškai kitu keliu.
PIRMININKAS. Jau E. Lementauskas paklausė. Klausia K. Kuzminskas, ruošiasi L. Dinius.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau galbūt paklausti socialinių reikalų ir darbo ministro D. Jankausko. Aš nuolat nagrinėju Vyriausybės 2008–2012 metų programą. Džiaugiuosi, kad Vyriausybės dauguma programų yra įgyvendinamos. Dar liko metai, manau, tikrai bus įgyvendinta. Aišku, išgyvenu dėl to, kad iš Lietuvos išvažiuoja daug gabių, darbščių žmonių. Ir faktiškai darbdaviai jau dabar neberanda motyvuotų žmonių, kurie galėtų gerai dirbti. Kaip jums sekasi įgyvendinti tremtinių, politinių kalinių ir jų šeimų narių grąžinimo į Lietuvą 2008–2012 m. programą, nes ten tikrai jaunimas auga genetiškai motyvuotas, jeigu jų senelius vežė į Sibirą, ir, manau, tikrai prisidėtų prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kaip suprantu, jūs prašote daugiau pateikti informacijos apie politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programą. Tokia programa yra patvirtinta penkerių metų laikotarpiui, tai yra 2008–2012 m. Suprantama, kad ateinantys metai jau yra paskutiniai šios programos vykdymo metai, dabar lygiagrečiai su biudžeto tvirtinimo dalykais yra daug, pastaruoju metu ypač daug, tariamasi, diskutuojama ir ieškoma sutartų būdų, kaip toliau tęsti programą jau po 2012 m. Galbūt išplečiant spektrą tų galimybių, konkrečiai socialinių paslaugų, įsidarbinimo galimybių, kaip jūs klausėte. Kaip pavyzdį galiu pailiustruoti, kad vien per pastarąją savaitę, lapkričio 3 d., tarkime, Visuomeninės tarybos posėdyje buvo aptarta informacija apie programos vykdymo eigą, apie socialines paslaugas, kurios yra teikiamos arba kurias dar numatoma papildomai teikti, apie programos perspektyvas ateityje. Toje pačioje taryboje buvo pateikta informacija apie rugsėjo 9–12 dienomis, jeigu neklystu, Altajaus krašte vykusią konferenciją apie 70 metų tremties sukaktį ir kartu apie galimybes toliau Lietuvoje vykdyti programas. Jau šią savaitę, lapkričio 7 d., konkrečiai Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos posėdyje buvo kalbama ir apie šiandien esamos programos vykdymą, ir apie jos ateities perspektyvą. Beje, konferencijoje taip pat buvo gana aiškiai pateikiant konkrečius duomenis išsklaidytas mitas, kad tie tremtiniai, kurie gavo valstybės paramą apsirūpinant gyvenamuoju būstu sugrįžus į Lietuvą, jį parduoda ir iškeliauja iš Lietuvos. Yra tiktai vienas kitas pavienis atvejis. O iš tikrųjų absoliuti dauguma šeimų, kurios grįžo iš tremties į Lietuvą, ieškodamos pragyvenimo šaltinio ir geriau norėdamos organizuoti savo ilgalaikę perspektyvą, čia, Lietuvoje, dėl to, kad pardavė butus, nereiškia, kad nedirba Lietuvoje. Iš tikrųjų įsigijo kitus gyvenamuosius būstus. Didžiulė jų dauguma yra įsigiję žemės sklypus ir sėkmingai šiandien ūkininkauja. Taigi iš dalies patvirtina ir tai, ką jūs savo klausimu pasakėte, kad tas genetinis fondas, kur iš esmės didelė žmonių dalis dėl to, kad jie buvo ūkininkai, patyrė tremties sunkumus, tai šiandien yra ta galimybė atsistoti, kaip sakoma, ant žemės Lietuvoje. Manau, kad artimiausiu metu po mano aptartų pasitarimų ir naujos programos metmenys, t. y. jau 2013 m., pradės rastis.
PIRMININKAS. Klausia L. Dinius, ruošiasi. J. Juozapaitis.
L. DINIUS (LSF). Dėkoju. Pirmiausia norėčiau padėkoti energetikos ministrui už atsakymą į mano rašytinį paklausimą, kuris savo ruožtu sukels, matyt, daugiau klausimų. Neklausiu jūsų šiandien ir apie VIAP’o mokestį bei norą padidinti elektros kainą, nes praeitą Vyriausybės valandą į šį klausimą bandė atsakyti premjeras, jam kaip visada nepavyko. Manau, platesnę diskusiją mes galėsime su ministru turėti tête-â-tête.
Šį kartą mano klausimas bus adresuotas finansų ministrei. Biudžete yra numatyta beveik 110 mln. iš baudų ir konfiskacijų, tai yra du kartus daugiau nei 2011 m. biudžete. Sakykite, ar tai nereiškia, jog Vyriausybė numato grąžinti žiauriųjų akcijų laikus? Labai jums ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Jūs man suteikėte progą išsklaidyti iš kažkur susikūrusius keistus mitus. Ne, tai nereiškia. Tai reiškia, kad įsigaliojus Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimams pasikeitė baudų įskaitymo į biudžetus tvarka. Anksčiau tvarka buvo tokia labai miglota, dabar yra aiškiai parašyta, jog bauda yra įskaitoma į biudžetą tos institucijos, iš kurios… į tą valstybės arba savivaldybių į biudžetą, iš kurio yra išlaikoma institucija, skyrusi baudas. Vadinasi, tiesiog didesnė baudų dalis persikelia iš savivaldybių biudžetų į valstybės biudžetą, nes daugumą baudų skiria valstybės biudžeto išlaikomos institucijos, o savivaldybių netekimui kompensuoti yra padidintas gyventojų pajamų mokesčio procentas. Taigi tai yra tik perskirstymo tarp biudžetų klausimas, niekaip nesusijęs su jokiomis žiauriomis akcijomis.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis, ruošiasi R. Žemaitaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus sveikatos ministrui. Kai dešimtyje rajonų uždarė chirurginius ir reanimacijų skyrius, padidėjo greitosios medicinos pagalbos paslaugų kiekis. Dabar šiuo metu ir visais metais daug gyventojų skundžiasi, kad paslaugos atliekamos pavėluotai, ne laiku. O nuo Naujųjų metų pertvarkoma greitosios medicinos pagalbos tarnyba, dar bus mažinamas darbuotojų skaičius, pavyzdžiui, Pakruojo rajone, dar viena brigada. Ar nenukentės paslaugos gyventojams? Ar paskaičiuota, kiek reikia pervežti iš Pakruojo į Šiaulius, į Joniškį ir t. t.? Ar buvo atsižvelgta į tuos rajonus, kad uždaryti tie skyriai?
R. ŠUKYS (LiCSF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad tokiu konkrečiu atveju norėtųsi, kad būtų dėl konkrečių atvejų kreipiamasi ir nurodama, kokiais atvejais yra pavėluotos paslaugos. Mes tokių konkrečių atvejų, skundų nesame gavę. Jeigu jūs turite tokių atvejų, tai būtų gerai, kad informuotumėte. Tai tikrai bus ištirta ir išaiškinta, dėl kokių priežasčių.
Atsakant į jūsų klausimą dėl pagalbos suteikimo galimybių. Kai po Naujųjų metų bus pertvarkyta greitosios medicinos pagalbos sistema, tai tuose rajonuose, kuriuose yra mažiau negu dvi brigados, aptarnaujančios gyventojus, turės sutarčių pagrindu, sudarius sutartis su kitais rajonais, užtikrinti, kad bet kuriam rajonui būtų galimybė turėti dvi budinčias brigadas. Tai nereiškia, kad neliks brigadų. Tai reiškia, kad kituose rajonuose bus brigadų daugiau, o kai kuriuose rajonuose… bet jos visiškai aptarnaus ir kitus rajonus. Tai yra svarbu, kad esant reikalui tas rajonas gautų pagalbą iš dviejų brigadų ir ne mažiau. Bus keletas rajonų. Dabar yra paskaičiuota, aš iki galo tiksliai nepasakysiu, tik keturi ar penki rajonai bus paliesti. Plius sprendžiant šį klausimą ir žiūrint į ateitį, kad būtų užtikrintas greitosios medicinos pagalbos paslaugų kokybės teikimas, jau kitiems metams valstybės investicijų programoje yra numatyta 2 mln. Lt greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti ir jie prioriteto tvarka ten, kur yra paslaugų augimas, kaip jūs minėjote, daugiau reikia suteikti paslaugų arba kur yra nusidėvėję automobiliai, arba neatitinka reikalavimų, bus pirmiausia suteikti ten. Vėliau jau iš naujosios finansinės perspektyvos nuo 2014 m. bus atskira greitosios medicinos pagalbos automobilių parko atnaujinimo programa iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kur bus skirti daug didesni pinigai.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis, ruošiasi D. Mikutienė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip matau, ten vieni ministrai vienoje grupėje, gerbiamasis A. Sekmokas kitoje sėdi, vargšą atstūmėte, ministrai. Nežinau dėl ko, ar gerų naujienų neturite, ar ką.
Mano klausimas būtų toks: kas naujo, gerbiamasis ministre, energetikos sektoriuje, kada mažės kainos, o kada jos kils? O gal naujos derybos? O gal mes jau teismą laimėjome? Ką šiandien mums naujo pasakysite?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai laiku paklausėte. Šiandien vyksta „Valstybės“…
PIRMININKAS. Na, kokie ministrai solidarūs. Aš labai atsiprašau, žiūrėkite, jis jau nebe atstumtas ministras. Štai prašom – į opozicijos repliką reaguota tvarkingai, koalicija tvirta, veikia žaibiškai, staigiai. Prašau, ministre.
A. SEKMOKAS. Labai aktualus ir laiku paklaustas klausimas. Šiandien vyksta „Valstybės“ žurnalo organizuota konferencija ir joje labai daug pranešimų apie visas energetikos naujoves. Iš tikrųjų per reglamento skirtą laiką apie visas naujoves aš negalėčiau jūsų informuoti, tai kviečiu pasibaigus Vyriausybės valandai apsilankyti konferencijoje ir susipažinti su visomis naujienomis.
PIRMININKAS. Klausia D. Mikutienė, ruošiasi A. Dumčius.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, kad jūs mane pagaliau pastebėjote. Aš norėčiau užduoti klausimą sveikatos ministrui ir vidaus reikalų ministrui, nematau premjero, nes čia yra susiję ir su Vilniaus savivaldybe, dėl susisiekimo problemos Santariškių miestelyje, tiksliau, dėl automobilių statymo. Žinote, artėja nepalankus metų sezonas ir tiek daug mašinų, iš visos Lietuvos suvažiuoja pacientai. Ten metai iš metų nesprendžiama nei aikštelių, nei požeminių ir antžeminių garažų problema. Sakykite, kaip jūs planuojate tai padaryti? Ar galima kuo greičiau Vyriausybėje priimti nutarimą kartu su Vilniaus savivaldybe ir spręsti šią problemą?
R. ŠUKYS (LiCSF). Aš galiu atsakyti. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų problema yra. Jinai yra ilgametė problema. Buvo numatyta, kartu su naujuoju Akušerijos chirurgijos korpusu turėjo būti pastatyta ir pradėta eksploatuoti daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė. To nebuvo padaryta dėl to, kad nebuvo skirta tam lėšų. Vėliau, kada jau pradėta kalbėti apie tai, kaipgi bus priimtas objektas, ir savivaldybė iškėlė šį klausimą netgi grasindama, kad nepriims objekto eksploatuoti, paaiškėjo, kad suprojektuota daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė pagal visus higienos reikalavimus, pagal normas tokiais atstumais, tokioje vietoje šalia, tiksliau, atsiprašau, pirminiame projekte buvo suprojektuotos požeminės aikštelės, paaiškėjo, kad tai iš viso negali būti pagal projektą įgyvendinta, o daugiaaukštės aikštelės ten, kur yra vietos skirtame sklype, statyba neatitinka higienos reikalavimų.
Buvo sudaryta komisija. Į tą komisiją yra deleguota iš įvairių žinybų, tai iš Susisiekimo ministerijos, iš Sveikatos apsaugos ministerijos, ir šis klausimas dabar kartu su Santariškių klinikomis ir savivaldybe intensyviai sprendžiamas. Reikalingas detalaus plano pakeitimas dėl sklypo klausimo. Artimiausiu metu, esu įsitikinęs, tikrai sprendimas bus rastas. Mūsų skaičiavimais, aikštelės įrengimas turėtų užtrukti mažiausiai metus, iki dvejų metų.
Tik vienas klausimas: iš kokių lėšų bus finansuojama? Šis klausimas nėra iki galo išspręstas. Savivaldybė numato koncesijos pagrindu įdiegti šitą aikštelių sistemos patobulinimą. O mes siūlome, lyg ir yra svarstomas klausimas ir galbūt Susisiekimo ministerija ras galimybių panaudojant Europos Sąjungos struktūrinius fondus visų pirma statyti valstybės lėšomis iš struktūrinių fondų, o vėliau ieškoti operatoriaus, kam būtų išnuomojama. Bet tikrai problema yra, mes pripažįstame. Bet jinai maksimaliai, kiek tai yra įmanoma, sprendžiama tikrai visų institucijų jėgomis.
PIRMININKAS. Ką čia dar man pastebėti? A. Dumčius. Ruošiasi A. Sysas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau pakalbėti ir pasitarti su finansų ministre. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal neviešai, pone Arimantai? Tarkitės. Palauksim.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, tikrai reikia žavėtis jūsų gilia profesine kompetencija, labai greita ir subtilia orientacija, reakcija į besikeičiančias aplinkybes. (Balsai salėje) Palaukit, dar vieną sakinį. (Plojimai) Dar vieną sakinį. Štai jūs tikrai pagal savo veiklą, kaip aš žiūriu, labai tiktumėte dirbti mūsų operacinėje, nes nealptumėte. (Juokas salėje) Ne alptumėte, o veiktumėte.
Mano klausimas būtų toks ne ekonomisto, nesuprantančio ekonomikos, bet stebinčio ir nematančio, kad einame į gera. Blogą tendenciją turime. Taigi klausiu: ar nederėtų greičiau suvienodinti, suartinti pagrindinius mūsų šalies ir Europos Sąjungos šalių rodiklius, kurie lemia visą ekonomiką, ypač atlyginimus, nes mes dabar labai gražiai rodiklius parodome – ir deficitą, ir BVP, o kas viduje darosi? Taigi gydytojų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …atlyginimai skiriasi penkis, dešimt kartų ir taip toliau. Ko mes siekiame? Mes nieko iki to nepasieksime. Mes smilkstame ir einame į niekur.
PIRMININKAS. Laikas!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mes prarandame darbo jėgą, jaunimą, parengtus specialistus. Ir toliau laukdami mes nieko nesulauksime, tik „Sodros“ bankroto ir panašiai. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų vieną kartą padaryti, kaip mes darome su širdies ritmu…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, pone Arimantai!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). …testą, paimti gerą finansavimą ir padaryti vieną kartą tvarką nors atlyginimų srityje.
PIRMININKAS. Taip gražiai pradėjote ir taip blogai baigėte!
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Labai dėkoju, kad netęsėte komplimentų. Tikrai būčiau ilgai raudonavus, bet turiu pasakyti, kad operacinėje dirbti neturiu nei duomenų, nei charakterio, nes labai bijau kraujo. Bet manau, kad iš visų medicininių sutrikimų tinkamas medikas gydyti tam klausimui, kurį jūs sakote, tai būtų okulistas.
Kažkaip mes nematom tų pasiekimų, kuriuos esame pasiekę per 20 metų. Taip pat turint omeny, kad tai, kas yra pasiekta, nėra pasiekta taip, kaip tose valstybėse, su kuriomis jūs norite susigretinti, skolon. Nes nežinau, su kuo jūs norite susigretinti. Ar jūs norite susigretinti, pavyzdžiui, su Švedijos mokesčių lygiu? Galbūt galime susitarti, kad Švedijos mokesčių lygis mums yra tinkamas, bet tiesiog dėl to reikia susitarti. Tačiau aš nemanau, kad jūs norite susiartinti su Europos Sąjungos valstybių vidutiniu skolos dydžiu, nekalbant jau apie Italijos ar Graikijos skolos lygį. Taigi reikia labai aiškiai suprasti, kad progresas visą laiką vyksta lėčiau, nei žmonėms norėtųsi, tačiau neigti, kad jis vyksta, manau, yra neteisinga.
Dar ką norėčiau pasakyti. Kitų metų prognozėse, kurios yra paskelbtos šiandien Europos Komisijos visai Europos Sąjungai ir kurios yra, deja, gana niūrios dėl netikrumų, vyraujančių pasaulio ekonomikoje ir pasaulio rinkose, Lietuvos augimas išsiskiria tuo, kad jis yra prognozuojamas pats didžiausias Europos Sąjungoje.
PIRMININKAS. Dar norėtų D. Jankauskas apeliuoti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau trumpai papildyti, nes buvo minėta klausime ir „Sodra“, ir jos situacija. Taigi „Sodros“ duomenimis ir norėčiau šiek tiek papildyti finansų ministrę, tik vienu parametru, tai yra priimtų ir atleistų darbuotojų skaičius, kas yra matoma „Sodros“ duomenyse per šiuos ir per pastaruosius trejus metus. Taigi 2008 metais buvo atleista 24 tūkst. 900 darbuotojų daugiau nei priimta; 2009 metais, esant pačiai giliausiai krizei, buvo atleista daugiau nei priimta netgi 139,5 tūkst.; 2010 metais priimta buvo daugiau nei atleista 38 tūkst. 858 darbuotojais; per dešimt šių metų mėnesių skirtumas tarp priimtų ir atleistų yra 77 tūkst. 512 darbuotojų. Tiek darbuotojų daugiau yra socialiai apdrausti ir dirba kaip samdomi darbuotojai Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi J. Veselka, tačiau nematau jo salėje. Ruošiasi V. Gedvilas. Nematau salėje. Ruošiasi S. Stoma.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš pratęsiu kolegos V. Mazuronio klausimą, į kurį atsakinėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas, dėl atleidimų ir po to priteisiamų kompensacijų, kurias tenka mokėti mokesčių mokėtojams. Ministras pasakė, kad jis sudaręs darbo grupę. Suprantu, kad pateiks kažkokį atsakymą, bet aš noriu pratęsti.
Prieš porą mėnesių Vidaus reikalų ministerijoje buvo atleistas tarnybos departamento direktorius, grąžintas ir jam irgi buvo sumokėta per 150 tūkst. Tiesiogiai į mane kreipėsi, nors aš žinau, kad ministras A. Sekmokas pasakys, kad čia ne jo reikalas, yra Ignalinos atominės elektrinės direktorius ir jis tvarkysis, atleista personalo direktorė. Netgi sirgdama, turėdama nedarbingumo pažymėjimą ji parodė direktoriui, kad jos atleisti negalima, ją vis tiek atleido. Ten gresia dar didesnė suma. Aš kreipiuosi į ministrus. Ministras D. Jankauskas jau atsakė, kad teisinis auditas ieškos sprendimo būdų, ar tai buvo padaryta Vidaus reikalų ministerijoje. Ar ir toliau mokesčių mokėtojai mokės už nekompetentingą kai kurių jūsų darbuotojų darbą arba jūsų politinio nusistatymo… Suprantu, kad ministras A. Sekmokas neatsakys, nes sakys, kad čia ne jo reikalas. Labai ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Likau vienas aš adresatas. Pabandysiu atsakyti į jūsų klausimą. Noriu priminti istoriją. Osvaldas Šarmavičius, Socialdemokratų partijos narys, Valstybės tarnybos departamento vadovas, buvo atleistas gana seniai. Ieškojo ligų, gavo labai įtartinus nedarbingumo pažymėjimus Šilalėje, bet čia kita istorija. Noriu priminti istoriją su teismais. Administracinis teismas vis tik pirmasis žemesniu lygiu pripažino atleidimą teisingu, jokios aplinkybės nebuvo pasikeitusios, tačiau aukštesnysis, administracinis, visiškai, 180 laipsnių, pakeitė savo sprendimą, nors niekas nepasikeitė, absoliučiai. Vėlgi teismas dabar nepaneigė O. Šarmavičiaus nusikaltimo. Jis pasakė, kad ministras galbūt neproporcingai didelę nuobaudą pritaikė. Bet dabar sakykite, kas – ar vis dėlto teismas, ar tas vadybininkas, arba darbdavys turi spręsti apie nuobaudos dydį? Privačiame versle kaip būtų, jeigu žmogus nedirba, paskui atleidžiamas, eina į teismą, ir teismas pasako: ne, brolyti, tu negalėjai to žmogaus atleisti iš darbo. Aš manau, kad tai vis dėlto yra teismų sąžinės dalykas. Jeigu vienas teismas sako, kad gerai buvo atleista, kitas apverčia priešingai, nors niekas nepasikeitė, tai čia jau teismų sąžinės reikalas.
PIRMININKAS. Matau A. Sysą, kuris norėtų dar kartą papildyti klausimą, bet tada S. Stoma nespės. Prašau trumpai.
A. SYSAS (LSDPF). Paprasčiausiai aš siūlyčiau ponui J. Palaičiui atsisukti, ten sėdi teisingumo ministras, jis išaiškins, ką reiškia teismo sprendimas. Jeigu teismas priteisė išmokėti…
PIRMININKAS. Tai ne klausimas, ponas Algirdai. Labai atsiprašau. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Visų pirma ačiū kolegoms, kurių nebuvo, ir aš sulaukiau savo eilės. Ačiū A. Dumčiui, kuris parodė, kad amžius netrukdo pajuokauti su simpatiškomis moterimis, o tai aš buvau jau kompleksą įsivaręs.
O klausimas būtų rimčiausiam iš ministrų – ponui A. Sekmokui. Šioje situacijoje, kai Lietuva susiduria su sunkumais dėl atominės elektrinės uždarymo, ir Europos Komisija tarsi nori išsiderėti iš mūsų, kad mes sutiktume su mažesnėmis sumomis, ar yra kokių nors skaičiavimų, techninis įvertinimas, jeigu kartais mes bent jau kaip politinio spaudimo priemone… pakalbėtume apie galimą senosios Ignalinos elektrinės darbo atnaujinimą, ar tai yra bent kiek įmanoma, ar tai visiškai iš fantastikos srities? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Iš tikrųjų techniškai atnaujinti darbą būtų sudėtinga, galbūt net labai sudėtinga. Tačiau Lietuva turi kitų priemonių, teisinių ir politinių priemonių, siekti kitokio finansavimo. Viena vertus, Lietuva, priimant Europos Sąjungos ateinančios perspektyvos biudžetą, turi savo balsą balsuojant, ir paprastai yra praktika, kad Europos Sąjungos biudžetai priimami konsensuso tvarka, taip pat yra Stojimo sutartis į Europos Sąjungą, kur Europos Komisija yra įsipareigojusi adekvačiai finansuoti Ignalinos uždarymą, ir tai yra sutartis, kuri įpareigoja abi puses. Iš tikrųjų priemonės, tiek teisinės, tiek politinės, egzistuoja, ir Vyriausybė panaudos visas turimas teisėtas priemones ginti Lietuvos interesams.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar, matau, M. Varaška, ir baigsime Vyriausybės valandą. Prašau, jūs ką nors norite pasakyti.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, aš dėl posėdžio vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ar galima ministrę moterį klausinėti dvi minutes, jeigu pirmą minutę jai sakai pagyrimus?
PIRMININKAS. Galima. Galima, ir jeigu akys žalios.
Lygiai 14 valandų. Ačiū Vyriausybės nariams. Baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje) Gerai, registruojamės.
Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.