LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 373
STENOGRAMA
2011 m. lapkričio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. lapkričio 8 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Pasitikrinsim, pažiūrėsime.
O kol kas, iki Pirmininkė ateis, noriu pasakyti, kad šiuo metu ką tik prasidėjo naujojo, arba naujos kadencijos, Lenkijos Respublikos Seimo posėdis, ir nepalyginamai karštesnis negu mūsų, ir, atrodytų, dėl paprasto klausimo – dėl Seimo Pirmininko išrinkimo. (Balsai salėje) O kariauja viena dešinioji partija su kita dešiniąja. (Balsai salėje) Man asmeniškai nesmagu, kad yra puolama kandidatė į Seimo Pirmininkes E. Kopacz. O nuo „Prawo i Spraviedliwość“ yra M. Kuchcińskis, irgi žinomas veikėjas.
Dar truputį luktelkime, kad ceremonija susidėtų iš dviejų dalių, nepertraukiamų dviejų dalių, – rezultatų paskelbimo ir pasveikinimo.
15.07 val.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdami nagrinėti klausimus, baikime spręsti rytinio posėdžio vieną svarbiausių klausimų. Cituoju balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Eriko Tamašausko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto Nr. XIP-3810 priėmimo. Iš viso išduoda biuletenių – 122, rasta biuletenių – 122, galiojančių – 111, negaliojančių – 11.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 68, prieš – 27, susilaikė 16. Pasirašo Balsų skaičiavimo grupės pirmininkas P. Luomanas, 2011 m. lapkričio 8 d. Tai reiškia, kad E. Tamašauskas išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju. Sveikiname. (Plojimai)
Gerbiamoji Pirmininke, prašom žodį ir – ceremonija.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu jums padėkoti už supratimą ir už tai, kokią jūs išreiškėte poziciją, palaikydami E. Tamašausko kandidatūrą. Irgi sveikinu E. Tamašauską, išrinktą Seimo Pirmininko pavaduotoju. Aš tikrai dėkoju visiems už pasitikėjimą, kuris buvo išreikštas E. Tamašauskui. O E. Tamašauskui sveikindama noriu palinkėti kaip visada išlikti tokiam ramiam, santūriam, visada ieškančiam kompromisų ir visada norinčiam žiūrėti, ne kas žmonės skiria, o kas žmones jungia. Aš manau, kad mūsų bendram darbe jūsų tos savybės tikrai labai pravers. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašom, vicepirmininke.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu padėkoti visų pirma frakcijai, iškėlusiai mano kandidatūrą, Pirmininkei, patikėjusiai, ir kolegoms, balsavusiems už mane. Tikiuosi jūsų palaikymo darbe. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Linkime sėkmės, o mums, vicepirmininkams, dabar bus lengviau, kadangi mūsų daugiau. Prašau. Kolega R. Žemaitaitis nori pagiriamąjį žodį tarti. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Erikai, aš norėčiau tiesiog priminti, kad opozicijos balsų dauguma jūs esate išrinktas, nes jūsų valdančioji dauguma neparėmė. Opozicijoje visą laiką esate laukiamas.
15.11 val.
PIRMININKAS. Malonu. Vis dėlto imamės darbotvarkės klausimų. Dėmesio, kolegos! Primenu, kad per rytinį posėdį buvo išspręsti kai kurie vakarinio posėdžio klausimai, bet vienas nebuvo užbaigtas ir buvo sutarta, kad mes grįšime po pertraukos, tai yra darbotvarkės 2-14 klausimas, – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1739. Pateikimas. Pranešėjas – kolega S. Pečeliūnas. Kiek aš supratau, jis nebaigė atsakinėti į Seimo narių klausimus. Prašom į tribūną. Dabar pirmasis turėtų klausti J. Sabatauskas. Aš jo nematau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra.
PIRMININKAS. Yra. Atsiprašau. J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš esmės nustatote naujas taisykles, tai yra siūlote nustatyti naujas taisykles, nuosavybės atkūrimo procedūroje. Kaip tada bus su tais piliečiais, su tais Lietuvos gyventojais, kurie jau pasinaudojo nuosavybės teisės atgavimu ir negavo tos nuosavybės, kurią jūs dabar siūlote atkurti, kurią jie būtų norėję gauti. Jų lūkesčiai yra nepateisinti, o kitiems jūs siūlote tai padaryti. Tai vienas dalykas. Iš esmės kiekvienas naujas papildymas vėl yra tempimas, t. y. nuosavybės grąžinimo proceso, kuris jau artėja prie baigiamosios stadijos, sustabdymas. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis klausėjau, tačiau drįstu su jumis nesutikti. Tai nėra jokios naujos taisyklės. Tai yra ieškojimas galimybių įgyvendinti pačią pagrindinę pasirinktą taisyklę, kaip ir užrašyta įstatymo pavadinime. Restitucinę taisyklę. Mano prašymas yra šiuo projektu panagrinėti ir pažiūrėti, ar tas nekonstitucinis skirtumas tarp miesto ir kaimo, kuris dabar yra priimtas, ir tas nekonstitucinis žemės nusavinimas, kuriuo šiandien dažnai yra manipuliuojama, iš tikro yra neišvengiama būtinybė paneigti restituciją. Galbūt yra likę vietų, kur mes dar galime tai padaryti.
Į jūsų antrąjį klausimą, kaip elgsis tie kiti, tai jums, kaip teisininkui, galėčiau pasakyti. Jeigu yra pradėta sutartis ir jūs iš valstybės laisvu savo pasirinkimu tarp tų sąlygų, kurios buvo pasiūlytos, jau esate pasirinkęs ir sutartis pradėta vykdyti, atgal jokio grįžimo nėra. Prieštarauti nėra dėl ko. Kiek aš žinau, yra nemažai žmonių, kurie buvo pasirinkę tą būdą, suteikė Vyriausybei ir valstybei galimybę negrąžinti jiems nuosavybės, bet teisingai atlyginti, ir jiems niekaip nėra atlyginta, nes valstybė sako: neturime akcijų, neturime žemės, neturime pinigų. Kitaip sakant, jums neturime nieko, nors jūsų žemė yra, mes už ją imame nuomą ir toliau gražiai gyvename. Tai yra visiškai nesąžiningas ir neteisinis elgesys. Paieškokime galimybių nors siaurą, nors mažą šios situacijos dalį išspręsti teisėtai ir teisingai. Toks yra mano esminis siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jums, bet aš noriu paklausti, ar nepadaugės teisminių ginčų tarp pastatų savininkų ir žemės savininkų, kurie atgaus žemę ten, kur jūs aiškinate, po pastatais?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dabar niekas negali pasakyti, ar jų padaugės, ar ne, nes dabar tokių iš esmės negali būti.
R. A. RUČYS (TTF). Gal jaučiate?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš nemanyčiau, kad taip turėtų būti. Jeigu mes teisingai visą statistiką surinksime (jos šiandien valstybė iš esmės neturi), komitete nebus taip paprasta, reikės surinkti tą statistiką, kiek yra pastatų savininkų ir žemės savininkų, kiek yra bešeimininkių pastatų, kurie lyg ir turėjo savininkus, šiandien likę, kiek yra tos bešeimininkės žemės ir kitų dalykų, ir gal spręsti tik toje siauroje vietoje, kur nei vieno, nei kito nėra, nors žemės savininkas iš esmės yra, ir spręsti kompleksiškai.
Pirmiausia turime surinkti visą situaciją tiksliai, kokia ji yra. Jeigu tam nepritariate, mes tos situacijos taip ir nesužinosime, nes kiek aš klausinėjau ir Žemės tarnybos, ir kitų, sako, mums tokia statistika neįdomi. Suprantama kodėl. Nes galima pasiimti hektarą, paskui jį parduoti, nuomoti, ką nori su juo daryti gyvam savininkui pasiūlant 10 tūkst. už hektarą Vilniaus mieste. Žmonės tai priima kaip tam tikrą valstybės pasityčiojimą iš nuosavybės ir iš jų pačių. Mėginkime ištaisyti tą vietą. Gal įmanoma. Jeigu ne, bent sąžiningai pasakysime: viską pažiūrėjome, viską išanalizavome, nebėra galimybių. Jie irgi žmonės, gal irgi supras, bet kai net nenorima pažiūrėti ir išsiaiškinti ir einama pačiu lengviausiu neteisiniu keliu, tai tikrai žmones piktina.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bukauskas. Prašom, kolega.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis kolega, aš irgi pritariu, kad mes vieną dieną turime grąžinti nusavintą nuosavybę, bet aš norėčiau paklausti, kodėl tokioje mažoje valstybėje per 16 metų mes niekaip nesugebėjome atkurti teisinės nuosavybės tiek į nekilnojamąjį turtą, tiek į žemę? Galbūt buvo netikslinga pavesti apskritims vykdyti tą reformą, galbūt yra klaida, kad jūsų valdymo laikais nekilnojamasis turtas, kaip žemė, buvo padaryta kilnojamuoju ir pasidarė taip, kad šiandien tam tikrose teritorinėse vietovėse yra perteklinių žemės sklypų, o didmiesčiuose ir miestuose iš esmės yra trūkumas? Kur čia yra bėda, kad per 16 metų mes neišsprendėme tos nuosavybės atkūrimo?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui už jūsų klausimą, bet jame yra daug netiesos. Aš galėčiau jums dabar paskaityti paskaitą, kuri užimtų gana daug laiko nuo pat pirmos Aukščiausiosios Tarybos minutės, kai klausimas dėl restitucijos buvo iškeltas, ir kodėl taip atsitiko. Labai paprastas dalykas. Net Aukščiausiojoje Taryboje turėjome gana daug narių, kuriems restitucija buvo iš esmės nepriimtina, kurie manė, kad visa žemė yra valstybės, ir viskas. Čia buvo pradžia. Kai jūs kaltinate, kad mano valdymo metu nekilnojamasis turtas pasidarė kilnojamuoju, sakote netiesą. Tai buvo užkoduota jau Aukščiausiojoje Taryboje sprendžiant šį klausimą. Prisiminkite Valstiečių ūkio įstatymą ir kitus dalykus. Neturiu laiko labai dabar argumentuoti, bet ne viskas, ką jūs sakėte, yra tiesa.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia A. Stancikienė. Prašom, kolege.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti. Ar nemanote, kad tokį procesą, jeigu jis iš tikro tikslingas, reikėjo iš karto pradėti, o ne dabar, kai jau iš esmės žemės reforma vyksta ir, ačiū Dievui, jau mes turėjome seniai ją pabaigti? Ir ar nemanote, kad priimdami tokią įstatymo nuostatą mes iš esmės dar labiau sukomplikuosime visą situaciją? Įsivaizduokite, kad pas mus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus galima nusipirkti. Kažkas vėl susipirks tuos neva nuosavybės atkūrimo dokumentus, pavyzdžiui, kaip jūs čia vardijate, po komerciniais pastatais ir t. t., ir t. t., ir iš esmės dar labiau komplikuos visą situaciją. Juk iš esmės buvo jūsų paties pataisa, kad gali ne tik buvę savininkai ir jų giminaičiai, bet ir visiškai svetimi žmonės įsigyti nuosavybės teisės dokumentus, o tai labai sukomplikavo…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). … žemės reformą. Ar nemanote, kad čia dar labiau komplikuojame tokiu pasiūlymu?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamajai kolegei aš vis dėlto primygtinai siūlyčiau įdėmiai perskaityti Civilinį kodeksą.
Antra. Jeigu jūs manote, kad tiktai negrąžinimais ir draudimais mes galime vadovauti ir vesti į priekį Lietuvą, aš taip nemanau. Jeigu mes pripažįstame nuosavybės teisę ir pripažįstame, kad Lietuva yra teisinė valstybė, tada turime ieškoti tų vietų, kur šiuos du dalykus galima atlikti iki galo. Nedaug tokių vietų liko. Tai nieko bendra su žemės reforma neturi. Kažkodėl mes visada suplakame ar per neišmanymą, ar per savo labai didelį gudrumą žemės reformą ir nuosavybės atkūrimą. Tai nėra tiesiogiai susiję dalykai. Juos galima labai gražiai atskirti ir vienas kitam netrukdys, bet jeigu, tamsta besijuokianti, būtum Aukščiausiojoje Taryboje, galiu drąsiai patvirtinti, būtum balsavusi, kad nuosavybės atkurti nereikia. Aš esu kitos nuomonės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Galite dabar prisėsti. Mes imsimės kitų procedūrų, bet kad šiek tiek aprimtume, noriu pranešti, kad nors ir besiginčydamas Lenkijos Respublikos Seimas Seimo Pirmininke išsirinko ponią E. Kopacz. Pasveikinkime! (Plojimai)
Dabar grįžtame prie mūsų reikalų. V. P. Andriukaitis dėl vedimo… Vėliau? Gerai. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš. A. Šedžius. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlau pritarti gerbiamojo S. Pečeliūno pasiūlymui, nes tikrai neabejoju, kad atsiras žmonių, kurie nuosavybės teisę norės atsikurti ir po Seimu, kuriame mes dabar sėdime, ir po Vyriausybe, ir po stadionais, ir mokyklomis, ir galų gale teatrais ir kitais pastatais, kurie taip pat stovi ant kieno nors žemės. Galų gale žinau, kad ir Šiaulių ligoninė stovi ant privačios žemės ir t. t. Tikrai atsiras žmonių, kurie galės pasakyti, kad aš esu savininkas šito sklypo, ant kurio stovi Seimas. Tai tokiam pasiūlymui būtinai reikia pritarti.
PIRMININKAS. Nesupratau aš tamstos humoro, bet ką darysi. E. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad gerbiamieji kolegos turbūt puikiai supranta, ir iš A. Šedžiaus kalbos matyti, kad iš tikrųjų tokiam pasiūlymui negalima pritarti. Jau buvo padarytos kelios klaidos. Viena jų, kai žemė iš nekilnojamojo tapo kilnojamuoju objektu. Antra rimta klaida buvo, vėlgi to paties pono S. Pečeliūno siūlyta, tai yra kai žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus buvo galima ne tik vaikams, vaikaičiams, broliams ir seserims, bet ir kitiems įsigyti, tas, manau, labai dideles korupcines landas atidarė, tai labai didelė neteisybė. Kaip žinome, vieni, niekada neturėję, susipirko visą pajūrį, na, neva atsikūrė tai, ko niekada ten neturėjo, o kiti žemės iki dabar negali atgauti.
Jeigu mes toliau komplikuosime šitą procesą ir pritarsime šitai pataisai, manau, kad iš viso net ir tie likę, kiek jų, nežinau, keli tūkstančiai dar neatsikūrusių, niekada neatsikurs. Iš esmės labai greitai tie nuosavybės atkūrimo dokumentai bus supirkti, kaip teisingai A. Šedžius pasakė, po visokiais seimais, ligoninėmis ir t. t., ypač po komerciniais objektais. Manau, bus dar daugiau neteisybės. Siūlau Seimui nedaryti trečios rimtos klaidos su žemės atkūrimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis ir balsuojame. Ar pritariame po pateikimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Projekto Nr. XIP-1739. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Užsiregistravo 87, balsavo 84: 24 – už, prieš – 18, susilaikė 42. Nepritarta. Atiduodame autoriui tobulinti? (Balsai salėje) Ar atmetame? (Balsai salėje) Prašom tada pasiruošti alternatyviai balsuoti. Kol kas – S. Pečeliūnas kaip autorius. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Po registracijos šito projekto kurie perskaitė ir suprato, kas ten parašyta, o ne taip, kaip ponas A. Šedžius, kuris Seimą laiko fabriku arba komerciniu objektu, tai su tokiais ginčytis neapsimoka, bet tie, kurie tikrai supranta, sakė, kodėl šito siūlymo nebuvo bent prieš 10 ar 15 metų. Primenu, jis buvo. Jis Seime yra jau 20 metų. Jeigu jūs siūlote dar atidėti 20 metų ką nors ten tobulinti, tai patys pagalvokite, ką jūs siūlote. Aš galiu projektą atsiimti. Man jūsų nuomonė yra fiksuota. Lietuvos Respublikos atstovų nuomonė ir požiūris į nuosavybę, į galimybę paieškoti, ar neliko dar tų galimybių, nieko daugiau. Juk po svarstymo komitete, kai mes turėtume statistiką, mes galėtume argumentuotai pasakyti – nebėra galimybių. Dabar bet koks mūsų sakymas neturi jokio pagrindo, nes mes statistikos net nežinome, mes, kaip valstybė, o iš anksto sakome, kad galimybių nėra. Tai kas mes tokie esame? Štai apie ką kalbame.
Dabar aš atsiimu tą projektą, nebalsuokite čia dėl nieko, nes visi tie atidėjimai yra tik akių dūmimas.
Dar viena pastabėlė. Vis dėlto labai prašyčiau kai kurių jūsų prieš kalbant viešai paskaityti Civilinį kodeksą, nes jūsų kalbos lieka istorijai ir jūsų neišprusimas irgi lieka.
PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek, kadangi procedūra pradėta, mes ją turime užbaigti. Mygtukas „už“ – tobulinti, mygtukas „minus“ – atmesti. Prašom balsuoti alternatyviai. Mygtukas „už“ – tobulinti, mygtukas „minus“, arba „prieš“ – atmesti.
Už – 28, prieš – 48. Atmesta. Klausimas baigtas.
Dabar V. P. Andriukaitis – po balsavimo. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš tiesiog noriu pasakyti repliką kolegai S. Pečeliūnui. Kadangi nuo 1990 metų buvome kartu šitų debatų dalyviais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje niekada nebuvo pritarta visiškai nuosavybės restitucijai, dėl to buvo priimta dalinio atkūrimo koncepcija su kompensavimais, su visais kitais motyvais. Restitucijos, kaip tokios, visiškos, įvykdyti, suprantama, niekas negalėjo. Žinoma, buvo dvi koncepcijos – tai K. Antanavičiaus ir mano, ir Z. Juknevičiaus, ir J. Liaučiaus. Deja, laimėjo ana koncepcija. Mūsų pralošė trimis balsais, nes mes iš viso sakėme, kad galima atkurti tik ten, kur įmanoma, o ne apskritai, nes mes šiandien užtraukėme didžiulę valstybės skolą, didžiulę skolą šitais sprendimais, nebaigę daugelio dalykų.
Noriu pasakyti tiems, kurie vis prisimena, kad Lietuva neturi taukų, ar rezervo fondų. Ji neturi rezervo fondų dėl tų tragiškų sprendimų, kurie užtraukė mums visiems milžiniškus įsiskolinimus, pradedant indėlių kompensavimu, baigiant žemės grąžinimu. Šiandien mes vėl norime prisiminti tą klaikią patirtį. Todėl sveikinu, kad mes pagaliau galime aiškiai pasakyti, kad S. Pečeliūno iškelta idėja, ačiū Dievui, nesugrąžino atgal.
Kitas faktas. Taip, duomenys buvo pateikti. Buvo registruoti visi prašymai, buvo didžiuliai skaičiai, ir tuometinėje Vyriausybėje, dar dešiniųjų Vyriausybėje, ir vėlesnėse, kokios pretenzijos, kur, kaip ir kas galima, buvo milžiniški skaičiavimai, netgi vertinant turto grąžinimo kainą buvo suprasta, kad negalima įvertinti kitaip, kaip tik nominalia kaina. Dėl to ir atkūrimo visos proporcijos pakitusios. Pasiskaitykite G. Vagnoriaus nutarimą, jums bus aiškiau ir daugelis dalykų. Tikrai džiaugiuosi, kad šiandien įsiklausė į daugelio kolegų argumentus.
PIRMININKAS. Ką gi, dėl satisfakcijos – dar sykį S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, tai taip išeina, kad mes čia nieko ir negalėjome, bet kažkodėl latviai ir estai galėjo, ir jokių tų problemų nekilo, ir nereikėjo tų pinigų niekur švaistyti. Estai, kaip žinome, šiandien su visais savo rezervo fondais daug toliau yra pažengę, nors jie yra padarę visą restituciją, tiek latviai, tiek estai, ten, kur buvo išlikęs turtas, ir žemės, ir pastatų. Taigi sprendimai buvo ir galimybių buvo. Noro nebuvo, jo ir nėra, nes sovietinio mąstymo mūsų galvose yra gana daug. Ir požiūris į savininką yra iškreiptas.
Iliustruodamas galiu priminti Seimo Teisės departamento atstovo kalbą Konstituciniame Teisme. Visi Konstitucinio Teismo teisėjai susiėmė už galvos, kai jis pasakė, kad iš viso visa žemė yra valstybės, ir taškas. Jeigu kam nors ką nors grąžina, tai yra tokia didelė malonė, kad tas savininkas, jeigu dar ir litą kokį duodi, turi kloniotis, kloniotis ir kloniotis iki smerčiaus, ir dar anūkams tą kloniojimąsi perduoti, kad ir jie tą patį darytų.
Na, su tokiu valstybiniu požiūriu mes tikrai niekur nenuvažiuosime, todėl ir atsiliekame.
PIRMININKAS. Pagal norinčių kalbėti skaičių aš matau, kad nuosavybės klausimas lietuvius slegia kelis šimtmečius ir niekaip nesibaigia. Kolegė A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai trumpą repliką ponui S. Pečeliūnui. Jei lygina su Latvija ir Estija, reikėtų nepamiršti, kad nei Latvijoje, nei Estijoje žemė nėra kilnojamasis objektas. Tai yra labai svarbus akcentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi šiandien kaip prisiminimų vakaras apie žemės restituciją, tai kad būtų viskas korektiška ir aišku, ir kolegai visiškai aišku, po to, kai buvo priimtas Valstiečių ūkio įstatymas ir nusprendėme grąžinti 3 ha, žemės fondas buvo 25 % mažesnis, negu savininkai pretendavo atsiimti, o latvių ir estų buvo žemės perteklius.
15.33 val.
Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3788, Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3789 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū už patikslinimus. Gal tikrai mums visiems bus aiškiau. Dabar galime ramiai imtis kitų klausimų, t. y. pirmųjų vakarinio posėdžio klausimų. Konkrečiai – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3788 ir kartu su juo Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3789. Pateikimo stadija abiem atvejais. Pranešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Prašom į tribūną. Aš manau, kad jūs abu iš karto pateiksite. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Taip. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau du projektus labai ilgais pavadinimais, jų esmė iš tiesų daug daug trumpesnė. Abiejų projektų tikslas yra nedidinti 2012 m. viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo, palyginti su 2011 m. Priemonė, kuri siūloma šiais projektais, tai yra dar vieniems metams atidėti teismo kanclerio ir lietuvių kalbos specialisto pareigybės privalomą įvedimą kiekviename teisme.
Trumpai supažindinu su kontekstu. 2008 m. liepos mėn. Seimas priėmė įstatymo projektą, kuriame numatė tokių pareigybių įvedimą nuo 2010 m. sausio 1 d. Įvertinant ekonominę situaciją 2009 m. pabaigoje, tas terminas dėl kanclerio ir lituanisto įvedimo buvo pratęstas dar dvejiems metams. Įvertindami esamą situaciją, siūlome atidėti dar vieniems metams. Iš tiesų šio projekto priėmimas leistų neišleisti, neieškoti papildomų 8 mln. Lt.
Noriu atkreipti dėmesį, kad, be abejonės, prie kanclerio ir lituanisto pareigybės įvedimo mes turėsime sugrįžti. Pareigybių įvedimas išties vertintinas kaip palengvinantis teismų darbą, tačiau atidėjimas laikytinas šiuo atveju pateisinamu siekiant esamu momentu svarbesnio tikslo. Taip pat manau, kad kanclerio pareigybę ir lituanisto pareigybę mes tikrai galėsime lengviau įvesti nuo kitų metų, po to, kai, aš tikiuosi, Seimas apsvarstys ir pritars mūsų siūlomai teismų reformai, kur numatoma jungti bent dalį teismų, o galbūt ryšimės ir didesniems pokyčiams jungiant teismus. Tuomet, be abejonės, ir pareigybių prireiks mažiau. Labai ačiū, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas numato artimiausiu metu svarstyti šiuos įstatymų projektus dėl teismų reformos. Tai tiek. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. A. Sysas. Nematau. J. Sabatauskas. J. Sabatauskas! Prašom ne nugara sėdėti į valdžią.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, iš esmės aš turiu klausimą ne pranešėjui, o tiems, kurie planuoja posėdžių darbotvarkę. Nelabai suprantu, kodėl Teismų įstatymą nurodoma, jeigu bus pritarta po pateikimo, toliau svarstyti kaip pagrindiniam VVSK, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas. Kai visada Teismų įstatymas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, buvo svarstomas? Juo labiau čia kalbama apie pratęsimą tų visų atidėjimų – tiek kanclerio pareigybės įvedimo, tiek visų kitų, susijusių su valstybės, sakysime, finansine negalia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, gal aš pabandysiu atsakyti. Kiek aš žinau, sutarė komitetų atstovai, kad būtų tokia eilė. Kadangi čia daugiau organizaciniai reikalai, tai pirma VVSK, o po to TTK. Antru atveju vien VVSK. Bet Seimo valia spręsti vienaip ar kitaip. Prašom toliau. R. A. Ručys. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs nukeliate į 2013 m. kanclerį, lietuvių kalbos specialistą dėl ekonominės krizės? Jeigu dėl to, tai kiek sutaupys biudžetas pinigų per tuos metus?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Pakartosiu, ką esu nurodęs. Iš tiesų pagrindinė priežastis yra ekonominė situacija. Šių pareigybių įvedimas nuo sausio 1 d. pareikalautų biudžete papildomai beveik 8 mln. Lt, jeigu tiksliai – 7,8 mln. Lt.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Auštrevičius. Prašom, kolega. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu, gerbiamasis viceministre, tokį klausimą.
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Iš tiesų ar teismų personalo kvalifikacija ir ypač lietuvių kalbos žinojimas yra tokio lygmens, kad reikalingi lietuvių kalbos specialistai neišvengiamai kiekviename teisme, ar mes vis dėlto galvojame, kad mūsų teismuose dirba pakankamai lietuvių kalbą išmanantys specialistai?
T. VAITKEVIČIUS. Ir šiuo metu, manau, Valstybinės kalbos įstatymas galioja, teisėjai ir teismų personalas privalo vykdyti šio įstatymo reikalavimus ir laikytis kalbos taisyklių. Tačiau nepaneigiama ir tai, kad lituanistas, geriau, profesionaliau išmanantis lietuvių kalbos reikalavimus, be abejonės, gali išspręsti tas problemas, kurios šiuo metu, neslėpkime, iš tiesų egzistuoja teismuose. Mes susiduriame su sprendimais, kurie sunkiai skaitomi ne tiktai dėl teisinės kalbos įmantrybių, bet ir dėl lietuvių kalbos negerbimo.
PIRMININKAS. Jeigu neprieštarausite, aš norėčiau pritarti pranešėjui. Kadangi dažnai skaitau teisinius raštus, sprendimus ir kitus dalykus, juos sunkoka suprasti, o jeigu kas paredaguotų, ir teisybė būtų, ir aišku būtų. Taigi prašom, R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, teko iš tikrųjų dirbti teismų sistemoje nemažai laiko, ir niekaip aš nesuprantu jūsų ministerijos užsispyrimo įvesti kanclerio specialybę ir kalbos specialistą. Niekaip aš to nesuprantu, jos būtinumo, reikalingumo ir kokiu pagrindu šis dalykas yra. Ar nereikėtų Teisingumo ministerijai galų gale baigti šiuos šposus, panaikinti šias pareigybes ir teismuose atsisakyti, nes jos visiškai jokios funkcijos neatlieka. Tai kam tokiu atveju reikalingas teismo pirmininkas, kam reikalingi raštinės vedėjai? Praktiškai tikrai žinau, kur dirbau – abiejuose teismuose buvo teismo kancleriai, jokios veiklos, jokių pareigų jie negalėjo atlikti. Tai kam mes čia tuos žaidimus žaidžiame?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Tiesiog noriu priminti, kad įstatymas, numatantis tokių pareigybių įsteigimą, buvo priimtas 2008 m. liepą ir tai buvo Seimo valia. Dėl to, ar reikėtų atsisakyti šio sumanymo, aš galiu tiesiog pakomentuoti tai, kad ir šiuo metu kai kuriuose aukštesniuosiuose teismuose kancleriai egzistuoja. Jie yra Aukščiausiajame Teisme, Konstituciniame Teisme, Apeliaciniame teisme, kiek žinau, taip pat yra kancleris. Iš tiesų didžiuosiuose teismuose, mūsų nuomone, neabejotinai, kancleriai pasitvirtina, jie leidžia teismų pirmininkams susikoncentruoti į vykdymą tiesioginių funkcijų, kurios susijusios su teisingumu.
O į klausimo dalį dėl lituanistų poreikio, aš, matyt, neatsakinėsiu pakartotinai, į šį klausimą atsakiau atsakydamas į pono P. Auštrevičiaus klausimą.
PIRMININKAS. Paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, sakykite, ar jums nesusidaro įspūdis, bent kaip man, kad kuo daugiau teisininkų rengiame, tuo prastėja lietuvių kalbos žinios? Ar jūs nemanote, kad reiktų lietuvių kalbą galbūt įvesti studijuojantiems teisę, tai gal pagerėtų padėtis? Čia be jokių investicijų tai būtų daroma, nes tikrai tie sprendimai yra nesuvokiami ir niekas nesupranta iš gyventojų. Labai ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Klausimas, matyt, bendresnis. Mes dėl lietuvių kalbos grynumo, vartojimo taisyklingumo turėtume rūpintis visuotinai. Tikrai manau, kad ne tiktai teisininkų bėda. Na, teisininkai, nepasakyčiau, kad jie išsiskiria kalbos vartojimo netaisyklingumu. Tai bendresnė problema, kurią patiriame visi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar mes turėtume apsispręsti. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime? Ačiū.
Dabar dėl komitetų. Kolega J. Sabatauskas kėlė klausimą, kad pagrindiniu būtų ne Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gal kolega S. Šedbaras pasakys žodį? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš tikrai atsiprašau, kad nepastebėjau per Seniūnų sueigą, nors tai yra daugiau procedūrinis aspektas, bet kas čia žino, gali Seimo nariai registruoti pasiūlymus. Aš manau, kad tai yra mūsų komiteto projektas ir reikėtų pagrindiniu laikyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jaučiu, dar pasiūlys Socialinių reikalų ir darbo komitetą. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, praeitą savaitę mums išdalijote naują Statutą.
PIRMININKAS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Siūlyčiau kanceliarijos darbuotojams ir visiems perskaityti komitetų funkcijas. Jeigu mes kalbame apie darbo užmokestį, pajamas, pašalpas, pensijas, išmokas, tai čia parašyta, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pagrindinis. Nesvarbu, kad tai yra Teismų įstatymas, bet ten yra viena eilutė – atlyginimo nemokėti dar metus. Arba mes laikomės Statuto, arba tą Statutą reikia išmesti į šiukšlių dėžę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kol kas prašome nemesti. Siūlau kompromisą. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Ačiū.
Antrajam klausimui, Valstybės tarnybos, pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nagrinėjame lapkričio 24 d. (Balsai salėje) Ačiū. Klausimas išspręstas. Balsuoti tuoj reikės, nes dabar apie mokesčius bus.
15.44 val.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3798. Pranešėjas – ministras G. Kazlauskas. Prašom į tribūną. (Triukšmas salėje) Tikrai buvo ministras. Prašom ministrą pakviesti arčiau. Gerbiamasis Dagy! G. Kazlauskas. Pateikimas.
G. KAZLAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektu, kuris yra parengtas vykdant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2011 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto“, siūloma padidinti mokesčio tarifus už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius: anhidritą, dolomitą, durpes, smėlį, žvyrą ir statybinį gruntą, kurių mokestis parduodamų išteklių rinkos kainoje sudaro labai mažą dalį. Įstatymo projekto tikslas – skatinti efektyviau naudoti gamtos išteklius įvertinant tai, kad jie yra neatsinaujinantys ir kad jų kiekis yra ribotas, taip pat įvertinant ir jų naudą bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2013 m. sausio 1 d. ir mokesčio tarifai minėtiems ištekliams, išskyrus statybinį gruntą, būtų didinami palaipsniui, išdėstant tarifo padidėjimą per penkerių metų laikotarpį. Padidinus mokesčio tarifą biudžeto įplaukos kasmet, pradedant nuo 2014 metų, didėtų po 2 mln. Lt iki 2018 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti net keturiolika Seimo narių. Pirmasis – M. Bastys. Klausimams skiriama 10 minučių.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, kada svarstėte tarifų didinimą, analizavote, ir kokį poveikį darys eksporto rinkoms, statyboms vidaus rinkoje. Kaip galėtumėte pakomentuoti, kokią tai vis dėlto galėtų padaryti įtaką vidaus ir eksporto rinkoms? Dėkoju.
G. KAZLAUSKAS. Tikrai rengdami šias įstatymo pataisas atlikome studiją, įvertinome. Įtaka kainoms ar rinkoms iš tikrųjų yra labai nedidelė. Girdimi argumentai, kad tai darys ženklią įtaką, neturi realaus pagrindo, nėra realių skaičiavimų, pagrindžiančių tokius teiginius. Ši įtaka, mokestis bendroje, galutinėje produkto kainoje yra labai simbolis.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prieš keletą savaičių aš pats registravau pataisą, būtent didinančią mokestį už naudingąsias iškasenas. Rėmiausi Europos Sąjungos patirtimi. Kokie yra jūsų mokesčiai? Jūsų pateiktas įstatymo projektas, ko gero, yra labai kuklus ir, sakyčiau, net neatspindi tikrovės, kas yra ir kokia daroma žala valstybei.
Mano klausimas yra toksai. Mano projekte yra suplanuotas kurti fondas, iš kurio, tarkim, 20–30 % gaunamų išteklių pinigai būtų naudojami stichinėms nelaimėms naikinti. Pavyzdys. Šilutės rajone vasarą degė durpynas, buvo tiktai 62 centai už 1 kubinį metrą. Kai reikėjo lokalizuoti stichinę nelaimę, nei savivaldybė, nei Aplinkos ministerija konkrečiai neturėjo nė lito. Ministre, ar jūs pritariate ir kokia jūsų yra pozicija, kad iš 50 % gaunamo mokesčio už naudingąsias iškasenas būtų sukuriamas fondas, daromi moksliniai tyrimai…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …ir panašūs dalykai. Kokia jūsų pozicija?
G. KAZLAUSKAS. Manyčiau, kad toks klausimas galėtų būti svarstomas. Bet visų pirma neužmirškime, kad gamtos ištekliai yra visos valstybės turtas. Sukurti tokį fondą ir jeigu jis paprasčiausiai stovėtų ir nebūtų naudojamas… Aišku, esant reikalui, kaip jūs paminėjote, toks fondas būtų reikalingas. Kiek į jį galėtų būti pervedama, tai galėtų būti diskusijų objektas. Iš principo tai galėtų būti, nors šiaip tai tie dalykai galėtų taip pat būti sprendžiami galbūt ir per bendrąjį kažkokį stichinių nelaimių fondą, nebūtinai iš šito mokesčio.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Burba. Prašom, kolega.
A. BURBA (LiCSF). Gerbiamasis ministre, norėčiau pasiteirauti visų pirma, kodėl buvo pasirinktas toks modelis – padalyti į penkerius metus tą mokesčio kilimą užuot vieną kartą pakelti ir tos rinkos nebeaudrinti? Kodėl būtent 2013 metai, o ne 2012 metai?
G. KAZLAUSKAS. Galiu atsakyti taip. Ministerijai parengti projektą ir šiaip įpareigojimas atlikti šiuos skaičiavimus ir pateikti įstatymo pataisas, aš jau minėjau, tai buvo Aplinkos apsaugos komiteto ir Vyriausybės pavedimas. Iš tikrųjų buvo manoma, kad šitos įstatymo pataisos bus bendrame biudžeto tvirtinimo pakete ir tokiu atveju tai įsigaliotų nuo 2012 metų. Jeigu tai nėra biudžeto pakete, negali įsigalioti, vien dėl to yra 2013 metai. Ministerija buvo pateikusi vienkartinį didinimą, neišdėliotą, bet čia yra Vyriausybės sprendimas. Todėl aš jį ir pristatau. Vyriausybė nusprendė, kad turėtų būti tai daroma laipsniškai ir nuo 2013 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Žakaris. Prašom, kolega.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs žinote, kad nuo 1993 metų iškasenų gavėjai nekaupia lėšų rekultivacijai, yra panaikinti visi fondai. Jūsų išdėstymas, įskaitant ir 2012 metus, vadinasi, po šešerių metų padidės išmokos. Jeigu iškasenų gavėjai baigs savo darbą ir, be abejo, tokiais atvejais didžioji dalis paprasčiausiai paskelbs bankrotą ir viskas liks valstybei, tai ar nemanote, kad jau po šešerių metų nebebus iš ko tų pinigų prašyti ir ar pakaks šitų pinigų galimiems rekultivacijos darbams? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kai dėl rekultivacijos, tai turbūt būtų galima kalbėti apie kolegos anksčiau minėtą variantą kaip fondo sukūrimą, kuris galėtų būti ne vien stichinių nelaimių likvidavimui, bet ir jūsų minimiems atvejams, jeigu įmonės bankrutuoja. Bet aš nevisiškai supratau klausimo esmę, kad po šešerių metų kažko gali nelikti. Mokestis yra ir dabar. Tie, kurie eksploatuoja, jie moka. Laipsniškai kylant mokesčiui tas, kas eksploatuos, ir mokės tuos mokesčius. Nebus taip, kad dabar eksploatuosim, iškasim, nieko nemokėsim, po šešerių metų bankrutuosim ir nebebus kam mokėti. Man kažkaip nelabai susiveda galai, apie ką klausiate. Gal aš kažką ne taip supratau.
PIRMININKAS. Išsiaiškinsite vėliau, gerbiamasis ministre. V. Žiemelis. Atrodo, nėra. Tokiu atveju R. A. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, padidinus mokesčius už gamtos išteklius, jūs žinote, kad pabrangs statybinės medžiagos. Gal ministerija turi skaičiavimus, koks procentas pabrangs, maždaug kiek pabrangs?
G. KAZLAUSKAS. Taip, turime tuos skaičiavimus. Mūsų skaičiavimais, tai yra labai simbolinė įtaka statybinių medžiagų kainai. Nors šių pataisų oponentai teigia, kad ji bus ženkli. Tačiau mes prašėme jų pateikti skaičiavimus, pagrindimus jų teiginių. Tokių negavome. O mes turime pagrindimą, kad tai yra neženkli įtaka.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Irgi, atrodo, nėra. J. Šimėnas. Prašom, kolega.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tai yra kelerių metų klausimas, ir idėja didinti mokesčius už gamtos išteklius kilo dėl to, kad šiuo metu tai siekia nuo 3 iki 5 % nuo išteklių kainos jų išgavimo vietoje. Kai tuo tarpu kiti, kaip valstybiniai miškai, moka 10 % nuo ištekliaus kainos. Mano klausimas yra toks. Mes, svarstydami ir vertindami, kiek pabrangs rinkoje produktai, pagaminti iš gamtos išteklių, vertinome svarbiausiai mineralinį vandenį, kuris išpilstomas į šiuos buteliukus. Mokestis už šį vandenį šiuo metu yra 1 centas, o parduotuvėje yra 2 Lt, t. y. kaina išauga 2 tūkst. kartų nuo to, ką mes, valstybė, gauname už tą mokestį. Šiuo atveju jūsų pateiktas projektas nesprendžia šito klausimo. Ar jūs nesiūlote nė vienu centu padidinti?
G. KAZLAUSKAS. Aš galėčiau atsakyti. Pačiame pirminiame variante mes buvome numatę ir tai, bet aš pristatau Vyriausybės poziciją. Vyriausybė taip nusprendė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. J. Jagminas, prašom klausti.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas dėl tų naujų mokesčių įvedimo iš tikrųjų labai jautrus. Šiandien po truputį, matome, atsigauna statybos, spartėja kelių statyba, žemdirbiai daugiau naudoja durpių kraikui ir trąšoms. Kaip jums atrodo, ar ministerija paskaičiavo, ar Vyriausybės lygmeniu šiems trims mano išvardintiems dalykams šio naujo mokesčio įvedimas kiek procentų pabrangintų statybą, kelių statybą, žemdirbių trąšas ir t. t.? Ar turite tokių skaičiavimų?
G. KAZLAUSKAS. Taip, turime tokius skaičiavimus. Pradėsiu gal nuo durpių. 90 ar 95 % yra išvežama iš Lietuvos. Lietuvos ūkiui tai bet kokiu atveju neturėtų tiesioginės įtakos. Kas dėl kelių statybos, tiek žvyro, tiek skaldos kainoje išteklių kaina yra tik apie pora procentų. Visa kita yra transportavimas, visos kitos paslaugos, išgavimas ir t. t. Taigi tiesiogiai ištekliai ženkliai padidinti tos kainos negali. Oponentai teigia, kad taip yra, bet skaičiavimų nepateikia. Mūsų skaičiavimais, ženklios įtakos neturės.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumbrava. Prašom, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, gal jūs ir sakėte, gal aš neišgirdau, kiek pasipildytų biudžetas, tarkim, 2013, 2014 metais?
G. KAZLAUSKAS. Kasmet po 2 mln.
A. DUMBRAVA (TTF). Po 2 mln.? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Kernagis. Prašom, kolega.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti apie išteklius, kurie daugiau susiję su eksportu. Pavyzdžiui, vienas iš jų yra smėlis stiklui gaminti. Kaina nesikeičia. Ar nemanote, kad galbūt reikėtų pakelti eksportuojamų išteklių kainas, nes, kiek žinome, Lietuvoje stiklo gamintojų kaip ir nėra, viskas iškeliauja. Tam, kad apribotume jo išvežimą arba iš viso uždraustume jį išvežti. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Jeigu atkreiptume dėmesį, kvarcinio smėlio, kuris naudojamas stiklo gamybai, kaina iš tikrųjų yra santykinai pati didžiausia iš visų išteklių, todėl jos ir nesiūlome didinti, nes jau ir taip yra prie ribos. Tada tikrai galutinai dar kas gaminama Lietuvoje sužlugtų, mūsų vertinimais.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Prašom prisėsti, nes dar jums reikės ateiti į tribūną. O dabar nuomonės už, nuomonės prieš. A. Burba – nuomonė už. Prašom, kolega.
A. BURBA (LiCSF). Aš manau, kolegos, ministras puikiai atsakė į visus klausimus ir galbūt kolegoms tampa truputį aiškiau. Bet aš turiu studiją, kuri buvo atlikta šiais metais, kuri labai aiškiai pasako, kad mes Europos Sąjungoje kartu su latviais esame tos šalys, kurios atiduoda, ko gero, veltui savo išteklius, mes esame patys pigiausi. Jeigu žiūrėtume dėl žvyro, kaip dabar kai kurie kolegos labai nuogąstauja dėl savęs ar dėl kitų kolegų, kad labai pabrangs, tai noriu pasakyti, kad, sakykime, žvyras, neišskiriant smėlio, Lietuva turi 0,6 Lt., Estija turi nuo 1,97 Lt iki 5,87 Lt, Latvija – 1,12 Lt, Lenkija – 0,79 Lt. Jeigu žiūrėsime į Italiją – iki 3,40 Lt, Švedija – 8 Lt ir t. t. Mes veltui atiduodame savo išteklius. Visas pasaulis eina link to, kad jie taupo savo išteklius, nes tai yra neatsinaujinantys ištekliai. Mes atiduodame veltui. Kaip pavyzdys, kad būtų labai vaizdžiai, sakykime, sunkvežimis turi kokius 5 kubus žvyro, jis rinkoje kainuoja 150 Lt. Sudedamoji dalis, už išteklius mes sumokame 3 Lt nuo 150 Lt. Jeigu pabranginsime dvigubai, tai bus ne 150 Lt už sunkvežimį, o 153 Lt. Tai kalbėti, kad dabar pabrangs viskas dvigubai, yra spekuliatyvu. Aš tikrai siūlyčiau, kolegos, pritarti projektui. Komitete mes tikrai jau svarstėme, ir labai džiugu, kad skirtingos frakcijos sutiko, jog kelti mokestį už išteklius tikrai reikia. Tikrai siūlau pritarti ir pratęsti diskusijas komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet yra ir kitokių nuomonių. J. Veselka. Nematau. Tada J. Jagminas. Prašom.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu Aplinkos ministerijos gerus norus, iš tikrųjų suprantu tuos norus, tačiau šiuo įstatymu siūloma padidinti mokesčio tarifus už andihrito, durpių, smėlio, žvyro, dolomito, statybinio grunto išgavimą ir naudojimą. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti visų jūsų dėmesį, kad Lietuva nėra inertines medžiagas eksportuojanti šalis. Jei mes čia turėtume tik karjerus ir tik eksportuotume šias žaliavas, iš to gautume dideles pajamas, galima būtų suprasti, kad galbūt būtų verta padidinti mokesčius. Tačiau mes šiandien, kaip aš ir minėjau, statydami namus, tiesdami kelius ir žemdirbiams suteikdami tam tikrų galimybių naudoti smėlį, durpes ir kitose srityse, iš tikrųjų tik pabrangintume bendrai statybas, pabrangintume žemės ūkio produktus, t. y. maisto produktus, ir mes visi už juos brangiau mokėtume. Todėl, aš manau, iš tikrųjų, dar kartą sakau, gerbdamas ministrą ir ministerijos gerus norus, manau, kad nereikėtų pritarti šiam naujo mokesčio įvedimui, palikti galioti tai, ką šiandien čia turime, ir iš viso visiškai ne laikas įvesti šiuo sunkmečiu naujus mokesčius. Siūlau nepritarti šiam mokesčiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Balsavo 65 Seimo nariai: už – 29, prieš – 9, susilaikė 27. Nepritarta. Grąžiname iniciatoriams? Atmesti? Gerai. Balsuojame alternatyviai. Kolegos, dėmesio. (Balsai salėje) Už tobulinimą – už, už atmetimą – prieš. Aišku? Už tobulinimą – už, už atmetimą – prieš. Prašom balsuoti.
Alternatyva.
Už tobulinimą – 64, už atmetimą – 11. Taigi grąžiname tobulinti.
Dabar kviečiu išmėginti jėgas panašiu klausimu kolegą A. Endziną – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3792. Bet pranešėją kolegą A. Endziną prašau truputį palūkėti, nes anksčiau atsistojo žodį pasakyti kolega A. Valinskas. Prašom.
A. VALINSKAS (LiCSF). Dėkoju, pirmininke. Replika po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VALINSKAS (LiCSF). Atkreipkite dėmesį, kad labiausiai šį pateikimą sužlugdė konservatoriai, kurių Vyriausybėje yra daugiausia – 7 ministrai ir Ministras Pirmininkas. Kai pasiūlė gerbiamojo J. Šimėno pasiūlymą, kuris būtų galbūt per svarstymą priimtas, dėl mineralinio vandens, didžiausias rankų miškas iškilo būtent ties J. Razma, kuris pradėjo rėkti. Tai kas yra? Gerbiamasis Jurgi, ministras pristatė Vyriausybės bendrą poziciją. Ją galėjote pataisyti. Dabar jūs ją tik sužlugdėte. Jeigu valstybės biudžetui nereikia tų milijonų litų nors po truputėlį, tai niekuomet neverkite, kad visiems pensininkams būtinai norite grąžinti iš karto. Mes prisiminsime tai balsuodami už biudžetą.
16.04 val.
PIRMININKAS. Gerai. Kol kas A. Endzinas dėl projekto Nr. XIP-3972, pateikimo stadija. Prašom. Tai yra alternatyvus pateiktajam arba nepritartajam. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man sunku suvokti, kodėl ši įstatymo iniciatyva yra alternatyvi, nes ji registruota šiek tiek anksčiau.
Kita vertus, šią iniciatyvą paskatino situacija, kurią vienas mūsų kolegų visai neseniai įvardino kaip dviejų advokatų disputą apie ilgai spręstą problemą. Išties diskusija, kokie turėtų būti mokesčiai už išgaunamus gamtos išteklius, yra gana sena ir laikas nuo laiko vis atsiranda iniciatyvų, kurios šį mokestį siūlo keisti bent kelis kartus. Pabrėžiu, ne procentais, bet kelis kartus. O šios iniciatyvos po kiek laiko išnyko, tačiau diskusija, kokią naudą iš išgaunamų išteklių turi gauti valstybė ir kokią verslas, vis tiek lieka. Manyčiau, valstybė turi siekti gauti pakankamas pajamas iš savo turto ir tas pajamas turėti nuolat išlaikydama galimybę šiais visų mūsų turtais, pabrėžiu, gamtiniais turtais, o ne mūsų sukurtais, naudotis ateinančioms kartoms.
Taip pat ne mažiau svarbu sudaryti ganėtinai aiškias sąlygas verslui, kuris galėtų planuoti savo ateitį diegdamas pažangesnes technologijas, atsakingai ir tausojančiai bei efektyviai naudoti gamtinius išteklius, verslui, kuris atsakingai planuoja ir daro investicijas, kuria darbo vietas ir moka mokesčius. Būtent tokių motyvų skatinamas ir įregistravau įstatymo projektą, kuris numato gana smarkiai, mano galva, net po 10 % kasmet kelti mokesčius už išgaunamus gamtinius išteklius. Tai savo projekte numatau daryti net 5 metų laikotarpiu, tuo sudarydamas aiškumą investuotojams bent 5 metų mokestinei perspektyvai, ir gerokai padidinti valstybės pajamas.
Išties, mano galva, tai nėra kokia nors alternatyva ministro G. Kazlausko pristatytam projektui. Greičiau, sakyčiau, tai beveik analogiška iniciatyva, kuri atsirado lygiagrečiai, tačiau visiškai atsietai, ir būtų buvę galima šias abi iniciatyvas apsvarstyti komitete, tačiau vienai iš jų jūs jau nepritarėte. Ką gi, bandau pristatyti antrąją ir mielai atsakysiu į jūsų pateiktus klausimus, jeigu tokių, be abejo, bus. Skirtumas, kaip jau minėjau, mokestinė bazė – ministro buvo siūloma 20 % kasmet per 5 metų perspektyvą, mano – 10.
Gerbiamasis pirmininke, baigiau.
PIRMININKAS. Negali būti!
A. ENDZINAS (LSF). Deja, tai akivaizdu.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ENDZINAS (LSF). Prašom.
PIRMININKAS. Bet, nepaisant trumpos kalbos, šeši Seimo nariai nori klausti. Pirmasis – R. Žemaitaitis. Nematau. E. Žakaris – antrasis. Prašom. Prašom netrukdyti E. Žakariui. Ar irgi jo nėra? E. Žakaris. Gerbiamasis Rimai, prašom… Nenori klausti kolega Edvardas, už tai dabar Edmundas nori klausti. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jau pirmas balsavimas buvo, bet norėčiau paklausti, ar tikrai manote, kad dabar pats laikas gąsdinti mokesčiais verslininkus? Iš tiesų galbūt reikia svarstyti, tačiau ekonominė situacija, ko gero, dar neleidžia bandyti apmokestinti didesniais mokesčiais ir tuos visus resursus – žvyrą, smėlį, nes su statybom dar nėra toks laikotarpis, kai mes galėtume vėl pradėti, nors ir nežymiai, kelti kainas. Iš tikrųjų idėja gera, bet ar nemanote, kad ji galėtų pasirodyti kokiais 2014 metais? Ačiū.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Ar galėčiau atsakyti, pirmininke? Dėkoju. Išties man labai malonu, kad ta sveiko liberalizmo bacila išplito ir į dešinę, su kuo aš ir sveikinu. (Skamba skambutis) Ar čia man dėl bacilos, ar dėl triukšmo? Negaliu nepritarti jūsų samprotavimams būdamas liberalas, tačiau, kaip jau minėjau, ši iniciatyva atsirado kaip atsakas į, mano galva, nepamatuotus bandymus padidinti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius. Visai netolimoje perspektyvoje jie buvo svarstomi tiek kuluaruose Seime, tiek ir įregistravus projektus, didinančius kartais. Nenorėčiau įvardinti, kodėl ir kas tuos dalykus teikė, iš tikrųjų ne mano tai reikalas, tačiau aiškumas šioje srityje bent keleriems metams į priekį leistų žmonėms, kurie daro verslą, atitinkamai planuoti savo investicijas, kurti papildomas darbo vietas ir sumokėti mokesčius. Aš manau, kad mes tuo esame suinteresuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Jagminas. Prašom, kolega.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega Audriau, kai jūs sakote kurti papildomas darbo vietas ir t. t, čiagi vėl susiję su šiuo pirmuoju klausimu. Vėlgi yra naujas apmokestinimas inertinių medžiagų, kurios naudojamos gamybos plėtrai. Dabar po 10 % kiekvienais metais iš tikrųjų sukelia didelę painiavą ir išgąstį visiems verslininkams, kurie užsiima statybomis, kitais rimtais darbais. Ar jūs paskaičiavote, kiek jūs, siūlydami įvesti šį mokestį, surinksite lėšų į biudžetą? Yra toks skaičius?
A. ENDZINAS (LSF). Taip.
J. JAGMINAS (MSG). Norėčiau išgirsti tą skaičių.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų pamatuota abejonė. Žinote, ir man pačiam buvo tų abejonių registruojant ir rengiant šį projektą. Jį užregistravęs bandžiau kreiptis į asocijuotas struktūras bandydamas gauti jų poziciją. Žinot, ką jie man atsakė? Velniai nematė (atsiprašau už tą žodį), geriau jau 10 % ir aiški perspektyva 5 metams. Tada mes galėsime skaičiuoti, mes galėsime žinoti, o ne dabar – kas pusmetį po iniciatyvą padidinti dvigubai, trigubai ar keturis, ar penkis kartus. Toks buvo atsakymas.
Dabar dėl konkretaus surenkamo skaičiaus atsakant į jūsų tikslų klausimą, tai dvigubai mažiau, negu įvardino kolega ministras.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Žiemelis. Prašom, kolega.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū.
PIRMININKAS. V. Žiemelis. Prašom. A, dama jus užstoja. Kolege Stancikiene!
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamoji Aurelija, aš…
PIRMININKAS. Nors jūs graži iš visų pusių, bet geriau sėdėkite savo vietoje.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis Audriau, jūsų liberali pozicija aiški, tik ar ji teisinga? Liberalai ne visąlaik būna teisūs, nes jūs siūlote visus tarifus padidinti 10 %, tačiau ar tai bus naudinga valstybei? Jeigu, tarkim, smėlis stiklui gaminti… šiuo atveju Vyriausybė visiškai nesiūlo didinti, palikti tą patį. Labai svarbu, kas naudoja šiuos resursus, ar tai užsienio investuotojai, ar gaminiai keliauja tik eksportui, ar jie naudojami Lietuvoje? Tai yra labai svarbu. 10 % visus vienodai didinti yra neprotinga. Liberalai turėtų suvokti, kas yra kas.
A. ENDZINAS (LSF). Ar galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Prašom, prašom, bet ne iš liberalios pusės, o taip, kaip reikia.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Atsakysiu taip, kaip reikia. Žinot, kaip galima pateikiant vieną ar kitą projektą ir šiek tiek sugudrauti, t. y. paliekant erdvės komiteto darbui. Jūs mane, manau, iš šios frazės supratote.
PIRMININKAS. Ačiū už gerą atsakymą. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mano klausimas susijęs su tuo pačiu, kurį teikiau ministrui. Nei Aplinkos ministerijos, nei jūsų projekte nėra sprendžiamas klausimas, kaip nuo vieno cento iki 2 tūkstančių centų išauga vandens kaina įpylus iš gręžinio į šitą buteliuką?
PIRMININKAS. Ar 2 tūkstančių, ar 2 šimtų?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). 2 tūkstančių, tai yra to vandens buteliukas parduotuvėje kainuoja 2 Lt, o išteklių mokestis yra vienas centas. 2 tūkst. kartų išauga pajamos. Dėl to ir sakau, kad komitetas nepajėgus šito klausimo spręsti, nes jūs sakote, kad komitetas turi spręsti. Mes gavome aplinkos ministro pasirašytą laišką, kuriame rašoma, kad tai yra Finansų ministerijos kompetencija išspręsti šitą klausimą. Aš ir noriu pasiūlyti grąžinti atgal šitą įstatymo projektą, kad vis dėlto Aplinkos ministerija su Finansų ministerija išspręstų, kieno čia kompetencija. Jūs taip pat nesprendžiate šio klausimo. Kodėl?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kai atsakinėsite, tai turėkite galvoje, kad aukštoji matematika nereiškia, jog 2 litai yra 2 tūkstančiai centų.
A. ENDZINAS (LSF). Aš esu baigęs aukštosios matematikos kursą būdamas inžinieriumi, dėl to į kai kurias smulkmenas nekreipiu dėmesio. Tačiau kompetencijos prasme man būtų sunku varžytis su Aplinkos apsaugos komitetu. Jeigu Aplinkos apsaugos komitetui nepavyko suformuluoti aiškaus ir gana priimtino atsakymo, vargu ar koks nors Seimo narys, o juo labiau mano kuklus asmuo, galėtų iki galo atsakyti į pateiktą klausimą.
Kita vertus, be jokios abejonės, nagrinėjat šį klausimą kaip mokestinį klausimą, neišvengiamai turėtume kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti jos išvados. Jūsų siūlymas, kad Aplinkos ir Finansų ministerijos turėtų rasti sprendimą, be jokios abejonės, yra teisingas. Šiuo kreipimusi į Vyriausybę mes išspręstume šį rebusą, kurį jie turėtų padaryti. Paskatintume juos tai padaryti, o jeigu reikia, ir prisidėtume kartu su jumis.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prisėskite, dabar mes spręsime kitus klausimus. Iki pasiruoš J. Jagminas, dar J. Šimėnas. Prašom. Ką jūs turėjote galvoje?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad aš matematiką moku, nes šiuo metu vienas kubinis metras apmokestinamas vienu litu, o kubinis metras yra 1000 litrų.
PIRMININKAS. Tada viskas aišku, kai papildėte, tikrai taip. Kai jūs grasinate 2 Lt buteliu, tai, žinoma, ne tas skambėjimas. Dabar aiškiau.
J. Jagminas. Prašom. Nuomonė prieš.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes Lietuvoje inertines medžiagas naudojame gamybos plėtrai, Lietuvos ūkio atsigavimui. Šiuo įstatymu siūloma numatyti, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. palaipsniui kiekvienais metais didės mokesčių už naudingąsias iškasenas bei statybinį gruntą tarifas nustatant, kad kiekvienais metais tarifas padidėja po 10 % nuo galiojančio tarifo litais. Siūloma reglamentavimą nustatyti 5 kalendoriniams metams į priekį, kadangi praėjus šiam laikotarpiui bus galima iš naujo įvertinti tokio reglamentavimo pagrįstumą.
Taigi, gerbiamieji, ką norima šiuo įstatymu pasakyti? Norima kiekvienais metais po 10 % kelti mokesčių tarifus. Žinoma, tai sukeltų tikrai neigiamas pasekmes toms kompanijoms, kurios užsiima gamybos plėtra Lietuvoje ir didesnių mokesčių sumokėjimu į biudžetą. Nekirskime šakos, ant kurios patys sėdime. Jeigu mes apmokestinsime inertines medžiagas, statybines medžiagas, mes negalėsime sukurti pigiau produkto, pagaminti pigiau maisto produktų ir kartu nuskriausime vartotoją – Lietuvos gyventoją. To nereikėtų daryti. Mes turime galimybę surinkti mokesčius iš gamybos plėtros, iš išaugusių apimčių, štai tokiu keliu reikėtų eiti. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys, kita nuomonė. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš esmės žemės turtas yra valstybės turtas, valstybės nuosavybė. Jeigu valstybė šiandien jaučia nepriteklių ir atima pinigus iš žmonių, kurie gauna kokias nors didesnes arba mažesnes pajamas, gal vertėtų pasvarstyti, ar nebūtų galima rasti tų pinigų iš galimų turtų, kuriuos galima eksploatuoti ir parduoti. Aš nepasisakysiu nei už, nei prieš, bet aš manau, kad šis įstatymas turi turėti teisę bent jau būti svarstomas komitetuose. Todėl aš siūlau, kad bent jau po pateikimo reikėtų pritarti, o po to galėsime apsvarstę pasakyti, ar jis blogas, o jei geras, tai palikti.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti už, kurie manote kitaip, balsuojate kitaip. Primenu, kad projekto registracijos Nr. XIP-3792. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 40, prieš – 5, susilaikė 26. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkame? (Balsai salėje) Kolega R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia, tiesą sakant, nebiudžetinis klausimas, čia yra verslo sąlygų klausimas. Mes turime svarstyti, kaip gamtiniai ištekliai paveiks kelių statybos procesą, apskritai statybos pramonę, apskritai verslą. Aš siūlau, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas, o papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ar sutinkame, ar reikia balsuoti? Ne. Tada alternatyviai. Kolegos, dėmesio! Kadangi Seniūnų sueiga siūlė pagrindiniu Aplinkos apsaugos komitetą, tai mygtukas „už“, o už Ekonomikos komitetą – mygtukas „prieš“. Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Mygtukas „už“ – už Aplinkos apsaugos komitetą, mygtukas „prieš“ – Ekonomikos komitetas. Prašom balsuoti alternatyviai. Prašom neagituoti balsavimo metu.
Už – 43, prieš – 30. Taigi lieka, kaip pasiūlė Seniūnų sueiga. Tokiu atveju Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, o papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Nagrinėjame gruodžio 20 d.
16.20 val.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 4 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3681ES. Pranešėjas – G. Kazlauskas. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną, ministre.
G. KAZLAUSKAS. Šį kartą, manau, tiek emocijų nesukels, nes tai yra daugiau techninis pakeitimas. Įstatymo pakeitimo tikslas yra atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas papildyti teritorijų planavimo viešumą reguliuojančias nuostatas pagal Europos Sąjungos teisių aktų reikalavimus, siekti demokratiškesnio teritorijų planavimo proceso, visuomenės nuomonės ir pasiūlymų įvertinimo.
Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą nustatydama, kad dabartinio Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostata, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, yra nepakankama. Taip sudaroma galimybė nepateikti visų gautų, pavyzdžiui, prieštaraujančių visuomenės pasiūlymų, nes šis reikalavimas privalomas teritorijų planavimo organizatoriams, įskaitant ir tuos atvejus, kai planavimo teisės ir pareigos perduodamos fiziniam ar juridiniam asmeniui, o jo kaip (…) interesai yra orientuoti į greitą pelną, ir jis gali būti suinteresuotas nepateikti prieštaringos visuomenės nuomonės.
Atsižvelgiant į tai siūloma Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinti nuostatą, nustatančią pareigą kartu su apibendrinančia medžiaga pateikti visus visuomenės pasiūlymus, ir atitinkamai išdėstyti 32 straipsnio 2 dalį.
Sutinkame su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis, kurios buvo pateiktos spalio 11 d., į jas atsižvelgsime. Kartu pažymime, kad Seimui pateiktas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektas taip pat bus patikslintas ir papildytas įtraukiant analogišką nuostatą. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. K. Daukšys – pirmasis. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų svarbu, kad pateiks visą medžiagą, ar visuomenė prieštaravo, ar kokie nors kiti dalykai buvo. Bet mano klausimas truputį kitoks. Tai yra teritorijų planavimo dokumentas, kuris lieka ilgai ir jo pasekmės matomos ilgai. Prašau pasakyti, kokia atsakomybė tų licencijuotų architektų ar licencijuotų projektuotojų, kurie daro tą dalyką, kas nustatys, kad jie blogai padarė tą dalyką? Nes savivaldybė paprastai priima sprendimą, vienokį ar kitokį, ir paskui tas sprendimas yra teisėtas, bet žmonės licencijuojami tam, kad priimtų, vienokius ar kitokius dalykus darytų, projektuotų, kitus dalykus darytų. Ar jie nors kiek nukenčia už tai, kad padarė neteisingus sprendimus? Kaip čia yra? Ir čia tikriausiai būtų greičiausias susitvarkymas su visais reikalais.
G. KAZLAUSKAS. Teritorijų planavime iš tikrųjų dažnai yra terpė siūlyti įvairius sprendimus. Iš tikrųjų dalyvaujantys procese, derinimo ir taip toliau, turi pareikšti savo nuomonę, ir daugumos nuomonė turi būti atspindėta galutiniuose sprendimuose. Pasakyti, kad tiktai architektas yra neteisus ar kaltas dėl to, kad jis pasiūlė vienokią ar kitokią viziją, manau, irgi būtų neteisinga. Galima siūlyti.
Kita vertus, dėl architektų, kurie sąmoningai tokius dalykus daro. Taip, yra numatyta procedūra, kaip stabdomi kvalifikacijos atestatai ir t. t. Tačiau vienareikšmiškai pasakyti, kad jeigu visuomenė nepritaria, tai architektas yra kaltas, aš nesiryžčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų čia tam tikra smulkmena, nežinau, nuskenuosime, laikmenose turėsime, galbūt kas nors pasižiūrės, nes problema daugiau yra ne ta. Problemos visos prasideda po to, kai faktiškai beveik suderinti dokumentai, bet tada kažkas pabunda ir pradeda, tarkime, vėl kokius nors stabdymo procesus ir panašiai. Iš tikrųjų galbūt kažkaip reikėtų tobulinti visuomenės supažindinimo su teritorijų planavimo dokumentais procesą, kažkokią aktyvesnę poziciją, ne taip, kaip būna, tarkime, laikraštuko nematomame kampuke paskelbtas koks nors straipsneliukas, kuris iš esmės nepastebimas tol, kol kas nors nepradeda kažko daryti. Kai pradeda daryti, tada automatiškai kyla nepasitenkinimas, tam tikros akcijos, kurios iš esmės stabdo darbus. Tai geriau viską iš karto padaryti. Nemanote, kad reikėtų patobulinti derinimo su visuomene procesą?
G. KAZLAUSKAS. Dabar gana gerai reglamentuota, kaip turėtų būti elgiamasi derinant su visuomene. Iš tikrųjų dabar taisomos formuluotės neleis piktybiškai apeiti ar į kažką neatsižvelgti. Pasakyti, kuriame laikraštyje ar per kurią televizijos laidą turėtų būti paskelbta, aš nemanau, kad tai turėtų būti kokiame nors įstatyme ar poįstatyminiame akte reglamentuojama. Yra bendros nuostatos ir tas, kas domisi, iš tikrųjų dabar yra pakankamai informacijos pateikiama ir elektroninėje erdvėje, ir t. t. Jeigu domiesi, kas aplinkui vyksta… Aš ne už tai, kad būtų įvardinti leidiniai, kuriuose turi būti skelbiama, nes tokiu atveju tai turėtų būti tik „Valstybės žinios“.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Prisėskite. Viena nuomonė prieš. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš esmės ministro pataisa kaip tokia yra teisinga. Bet jos aiškiai neužtenka, nes šiandien Lietuvoje už priimtus teritorijų planavimo sprendimus faktiškai niekas neatsako. Jeigu jūs pereisite per kurį nors Lietuvos miestą ir pažiūrėsite, kaip jis atrodo, kokie ten pastatyti pastatai, tai pamatysite, kad mažiausiai ne iš vieno architekto reikėjo atimti licenciją. Bet, deja, deja, taip yra. Ir paskui sako, kas čia kaltas? Dauguma priima sprendimą. Tai gal tada nereikia architekto išsilavinimo, gal tada nereikia jokių licencijų gauti, ateis dauguma, priims sprendimą ir viskas, užteks, na, atsiprašau, kokio nors kito žmogaus sprendimo.
Tai šiuo atveju aš manyčiau, kad mums reikėtų labai stipriai padirbėti Seime ir sutvarkyti įstatymą taip, kad žmonės gautų atsakymą, kodėl vienaip ar kitaip yra, ir galėtų į tą planavimo procesą įsikišti gerokai anksčiau, o ne po to, kai pradedamos statybos.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje: „Taip!“)
K. DAUKŠYS (DPF). Būtų gerai balsuoti, pirmininke.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-3681, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 72: už – 59, susilaikė 13. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Nagrinėjame gruodžio 20 d. Ačiū.
16.29 val.
Notariato įstatymo 3, 151, 22, 23, 36 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3782ES (pateikimas)
Toliau. Notariato įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3782ES. Vėl į tribūną kviečiu teisingumo viceministrą T. Vaitkevičių. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Dar kartą dėkoju už suteiktą žodį. Teikiamo įstatymo projekto tikslas yra panaikinti Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimą asmenims, kurie siekia tapti notarais. Tokio reikalavimo atsisakymo iniciatyva yra susijusi su tuo, kad nepaisant mūsų prieštaravimų Europos Teisingumo Teisme yra pripažinta, jog tokie reikalavimai, tiesa, Teisingumo Teismas nagrinėjo bylas prieš kitas valstybes, kad tokie pilietybės reikalavimai, pilietybės apribojimai asmenims, siekiantiems tapti notarais, pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Tokie sprendimai yra priimti Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Portugalijos, Austrijos, Vokietijos ir Graikijos atžvilgiu.
Lietuvos atžvilgiu yra pradėta teisingumo procedūra, tačiau jinai dar nepasiekusi trečiosios pažeidimo stadijos, Komisija nėra atidavusi mūsų bylos Teisingumo Teismui. Tačiau mes neabejojame, kad neišvengiamai toje byloje mes, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, būtume pripažinti pažeidę savo įstatyminiu reguliavimu Europos Sąjungos teisės reikalavimus.
Atsižvelgiant į šią situaciją, išties siūloma numatyti, kad notarais galėtų tapti Europos Sąjungos Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusios valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai. Su tuo susiję ir keli kiti Notariato įstatymo pakeitimai, t. y. reikalavimai notarų atstovams, reikalavimai asesoriams, tai yra kandidatams į notarus, taip pat atitinkamai patikslinami pagrindai, kada notarai netenka savo pareigų.
Išties turime pripažinti, kad Europos Sąjungos teisė šiuo atveju yra griežta. Ir ta išlyga, kuria iki šiol mes naudojomės, sakydami, kad šios notaro pareigos yra susijusios su viešąja pareigūnų veikla, išties tokios išlygos negalėtume taikyti.
Kita vertus, be abejonės, šio įstatymo projekto priėmimas leidžia mums susimąstyti, ar neturėtume ir kitais atvejais naikinti tokius apribojimus, kai tai matytume esant nepagrįstą. Kartu šiuo pakeitimu taip pat mes siūlome papildyti asmenų, norinčių tapti notarais, sąrašą reikalavimu mokėti valstybinę kalbą. Manau, suprantama, jog tokio reikalavimo įtvirtinimo būtinumas susijęs su tuo, kad tik mokėdamas valstybinę kalbą, lietuvių kalbą, asmuo galėtų tinkamai eiti notaro pareigas, t. y. užtikrinti sandorių teisėtumą.
Kitos labiau techninės pataisos yra susijusios su Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimais. Siūloma vietoj Archyvų departamento, kuris pagal dabartinį įstatymą nustato dokumentų tvarkymo taisykles, nustatyti, kad tokias taisykles nustato vyriausiasis archyvaras, kaip ir nustatyta šiuo metu galiojančiame Dokumentų ir archyvų įstatyme. Tokia būtų šių pakeitimų esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – R. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, priėmus šias įstatymo pataisas ar nereikėtų padidinti maksimalaus notarų skaičiaus Lietuvoje? Kaip jūs manote?
T. VAITKEVIČIUS. Išties diskusija apie notarų skaičių yra nuolatinė. Teisingumo ministerija kiekvienais metais skelbia notarų konkursus ir sukuria naujas vietas notarams, tačiau šiuo metu, matyt, vertindami situaciją ir susiklosčiusią tradiciją, nematome galimybės apskritai, sakykim, paleisti notarų skaičiaus ir jo neriboti. Iš tiesų tradicija, pagrįsta lotynišku notariato modeliu, reikalauja apibrėžti tam tikras veiklos teritorijas, tuo užtikrinant notarų veiklos kokybę, jų pajamas, efektyvumą ir panašiai. Tikrai nesiečiau šių pataisų su notarų skaičiaus didinimu. Tai bendresnė bendros diskusijos reikalaujanti problema ir tema. Bet labai ačiū už jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad tiek Belgijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Graikijoje taip pat buvo reikalavimas įtvirtintas Pilietybės įstatyme, taip?
T. VAITKEVIČIUS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vadinasi, ne tik Lietuva taip galvoja, bet man labai yra keistas Teisingumo Teismo sprendimas, jog atmetė mūsų pagrindinį principą, kad nelaikoma ta veikla kaip viešosios valdžios tam tikros funkcijos, pavestos vykdyti notarams. Kaip tada Teisingumo Teismas pavadino tą veiklą?
T. VAITKEVIČIUS. Išties Teisingumo Teismas pabrėžė, kad ta taisyklė, leidžianti nukrypti nuo pagrindinės įsisteigimo laisvės taisyklės, turi būti taikoma tik veiklai, kuri savaime reiškia tiesioginį ir konkretų dalyvavimą vykdant viešosios valdžios funkcijas. Iš tiesų Teisingumo Teismas pažymėjo, jog notarų veikloje viešosios veiklos funkcijų požymių yra, tačiau didžioji veiklos dalis vis dėlto yra nepriskirtina prie veiklos, kuri leidžia daryti tokias išimtis. Išties plačiau galėtume padiskutuoti su Teisingumo Teismu, tačiau pozicija yra perdėm aiški, kad mes siūlytume laukti konkrečios pažeidimo procedūros Lietuvos atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prisėskite, viceministre. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir kad nagrinėtume Seime paskui gruodžio 14 d. Sutinkam? Ačiū.
16.38 val.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2818, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2819 (pateikimas)
Dar kartą kviečiu į tribūną T. Vaitkevičių. Dvigubas 2-6 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2818 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2819. Abiem atvejais pateikimo stadija. Prašom, viceministre.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū dar kartelį. Dviejų įstatymų paketas buvo parengtas ir pateiktas Vyriausybės 2010 m. pabaigoje ir tai yra labai svarbu vertinant kontekstą šiuo metu visų projektų, kurie susiję su politinių partijų finansavimu. Iš tiesų po 2010 m. priimtų Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisų, t. y. priimtos naujos redakcijos, Vyriausybė turėjo patvirtinti taisykles ir tvarką, kaip supaprastinta tvarka teikiamos mažosios aukos. Buvo pastebėta, kad įstatymo projekte ir įstatyme yra nustatyta viena prievolė, t. y. deklaravimo prievolė, kuri iš tiesų tos tvarkos, tikrai palengvinančios mažų sumų teikimą, negalėtų užtikrinti. Abiejų įstatymų projektų, kurie yra teikiami, tikslas yra siūlymas atsisakyti deklaravimo pareigos tuomet, kai teikiamos mažosios aukos, t. y. aukos iki 0,02 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kad būtų aiškiau, tai pagal dabartinius dydžius būtų apie 42 Lt.
Teikiami du projektai, vienas yra Politinių partijų finansavimo įstatymo pakeitimas, kitas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimas. Abiejuose įstatymuose įtvirtinamos tos pačios nuostatos. Prezidentei pateikus įstatymo projektą Nr. XIP-3531, Vyriausybė teikė išvadą ir pasiūlė kartu su šiuo įstatymo projektu svarstyti ir mano pristatomų įstatymų projektų pakete esantį Turto deklaravimo įstatymo projektą, kuris tiesiog suteiktų aiškumo. Turto deklaravimo įstatyme būtų įtvirtinta, kad mažas aukas teikiantys asmenys neturi deklaruoti turto. Išties šitie įstatymų projektai, kuriuos teikiu, turėtų būti svarstomi kartu su Prezidentės teikiamu įstatymo projektu, kuriame taip pat yra numatytos tokios pačios nuostatos. Pagal Seimo statuto procedūrą, matyt, sujungiant mūsų Politinių partijų finansavimo įstatymo projektą su Prezidentės įstatymo projektu ir kaip lydintį projektą svarstyti ir priimti Gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Tokia esmė.
Ačiū, kad Seimas atsižvelgė į Vyriausybės išvadą. Manau, kad šių įstatymų projektų svarstymas leis efektyviau, teisinės technikos prasme tiksliau pasiekti vieną iš uždavinių, kurio yra siekiama, t. y. palengvinti mažų aukų teikimo tvarką ir procedūrą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Penki Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mano klausimas būtų toks. Kuris dabar įstatymas kurį pildys? Ar jūsų pateiktas įstatymų paketas pildo Prezidentės pateiktą Politinių partijų finansavimo įstatymo projektą, ar vis dėlto jūsų įstatymas turėtų būti kaip pagrindas, o Prezidentės pataisos pildytų jūsų įstatymą? Labai ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Turėdamas šiokios tokios darbo patirties Seime, įvertindamas tai, kad Prezidentės įstatymo projektas yra platesnis, keičia daugiau įstatymo straipsnių, manau, kad mūsų teikiamas vienas iš įstatymų projektų turėtų būti prijungtas prie Prezidentės projekto, o lydintysis Gyventojų turto deklaravimo įstatymas turėtų lydėti Prezidentės projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kazulėnas. Prašom, kolega.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Fiziniai asmenys aukoja, remia vieną ar kitą partiją, ir žinome, kaip anksčiau būdavo, paremia keliasdešimt tūkstančių, o neturi nei turto, nei pajamų. Dabar pagal šito įstatymo pakeitimo projektą yra sumažinta aukojimo suma, būtina aukotojui deklaruoti turtą ir pajamas. Ar jūs tikite, kad pakeitus šį įstatymą padėtis kardinaliai pasikeis? Ar neliks spragų apeiti šį įstatymą? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Aš noriu patikslinti. Šitas įstatymo projektas nenumato kažkokių palengvinančių ribų aukoms. Ir šiuo metu įstatyme numatytas tas pats dydis, tai yra 0,02 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, tačiau įstatymas numato, jog tokie mažų aukų aukotojai turi vis dar deklaruoti savo pajamas. Manome, kad išties tokios deklaracijos nereikėtų, tuo labiau kad įstatymo tikslas, nustatant mažųjų aukų ribą, buvo palengvinti tvarką. Iš tiesų mintis Seimo, tiesiog priminsiu, priimant Politinių partijų finansavimo įstatymo naująją redakciją buvo ta, kad tokiais atvejais, kai aukos renkamos susirinkimų metu, lengviau tas mažąsias sumas priimti. Nemanau, kad tai keltų kokias nors grėsmes politinių partijų finansavimo skaidrumui. Pabrėžiu, išlieka reikalavimai patikrinti, ar tikrai aukų suteikta ne daugiau, nei nustatytas įstatyme dydis.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, rytiniame posėdyje mano kolega V. Gapšys pristatė labai panašią pataisą. Tos pataisos esmė buvo 130 Lt, tai yra pusė socialinės pašalpos. Kaip čia dabar jūs suderinsite tuos projektus? Jie lyg ir susiekia. Ir dar vienas klausimas. Politinės kampanijos dalyvis asmeniškai kiek gali sau aukoti? Ar irgi turi laikytis šitų ribų? Savo politinei kampanijai.
T. VAITKEVIČIUS. Atsakau į pirmą klausimą. Kiek suprantu, Seimas pritarė po pateikimo pono V. Gapšio projektui. Šitame projekte ne tik didinama viršutinė riba tos mažosios aukos, bet ir siūloma nustatyti, kad yra deklaruojama po to, kai suteikiama auka.
Dėl ribos padidinimo. Aš ne Vyriausybės nuomonei šiuo atveju atstovauju, nes jos neturiu, savo asmeninę nuomonę sakau. Tai yra diskutuotinas dalykas. Reikėtų labai aiškiai įvertinti visų pataisų kontekste, kiek tai yra įmanoma. Grėsmių politinio finansavimo skaidrumui tokia pataisa neturi sukelti, neturiu priežasčių manyti, kad ir sukeltų, bent šiuo metu. Bet yra daugiau su šituo įstatymu ir rizikomis dirbančių kompetentingų institucijų.
Dėl pasiūlymo deklaruoti po to, kai suteikta parama, auka, aš drįstu labai abejoti, nes vargu ar po to, kai mes įsitikintume, kad auka suteikta didesnė arba neatitiktų visų įstatymo reikalavimų, neatitiktų turimų pajamų, mes galėtume pakeisti, pavyzdžiui, rinkimų rezultatus arba atsižvelgti į tai.
O dėl to, kiek turėtų pats kandidatas, savarankiškasis dalyvis sau aukoti, šiuo metu tai yra neribojama, išskyrus suma, kuri riboja pačios politinės kampanijos finansavimo sumą. Ar turėtų būti ribojama? Vyriausybės išvadoje, kuri buvo pateikta Prezidentės įstatymo projektui, yra pastebėta, jog jeigu yra nustatomos tam tikros ribos fiziniams asmenims aukojantiems ir nustatoma pareiga tikrinti… (Nėra įrašo) …ar pats sau aukojantis asmuo neturėtų būti patikrinamas ir įvertinama, ar jis turėjo pakankamai pajamų tam, kad pateiktų tokią auką ir įrašytų į savo sąskaitą.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma. Prašom, kolega.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš esmės aš norėjau labai panašiai paklausti, kaip ponia B. Vėsaitė, dėl palyginimo su pono V. Gapšio pristatytu ir mūsų vis dėlto pritartu pasiūlymu. Iš tikrųjų jūs jau pats sakėte, kad ten yra ta problema dėl to, kad jeigu bus deklaruojama po, tai bus negalima užkirsti įvykusio fakto tuo metu, kai pažeidimas padaromas. Tai gal vis tiek trumpai pasakykite, kuo jūsų riba 42 Lt yra geresnė negu kitos siūlomos ribos? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. 42 Lt riba iš tiesų mūsų nesiūloma keisti, Seimas dėl jos apsisprendė 2010 m. rugsėjį. Ir labai norėčiau pasakyti, kad mes nenorime ypatingai terptis į šito įstatymo reguliavimą. Mes neturime patirties net, kaip suveiks ta 42 Lt riba. Ir todėl gerbdami įstatymo leidybą kaip procesą, kuris turi būti patikrintas ir normos keičiamos tik tada, kai įsitikinama, kad jos neveikia, vis dėlto nesiūlytume šiuo metu keisti apsisprendimo, kuris Seimo buvo vieną kartą priimtas. Patikrinkime nors vienuose rinkimuose, kaip tai veikia, ir tuomet ją galėtume keisti. Nors, kita vertus, kadangi yra keli įstatymų projektai, be abejonės, tai yra Seimo narių rankose. Aišku, svarstoma daugiau pakeitimų, susijusių su politinių partijų finansavimu. Tai turi būti neišvengiamai kompleksiškai įvertinama.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia kolega V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, norėjau pasiteirauti, koks jūsų požiūris į visišką draudimą fiziniams asmenims remti partijas. Nes aš kai klausausi dabar, mes su kolega E. Žakariu, kitais kolegomis užregistravome pataisą Prezidentės siūlymui, kad ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys negalėtų remti partijų. Jeigu iš tikrųjų tai ta panacėja, kuri išgelbės valstybę, tai kodėl kam nors leisti remti partijas? Tegu partija pati išsilaiko. Koks jūsų filosofinis požiūris į tai?
T. VAITKEVIČIUS. Mano asmeninis požiūris yra toks, jog politinės partijos turi labai aiškią vietą ir konstitucinę, ir politinę. Mes turime užtikrinti jų egzistavimą. Kol kas ir rinkimų įstatymai numato didelį vaidmenį politinėms partijoms. Norint, kad jos veiktų, be abejonės, reikia užtikrinti, kad jos turėtų iš ko gyvuoti. Yra daugybė alternatyvų, kaip finansuoti politines partijas. Kaip suprantu, jūsų siūlymas yra toks, kad atsisakius aukų iš fizinių ir juridinių asmenų išties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl biudžetinio finansavimo. Tai yra politinio apsisprendimo klausimas, ir neatmestinos ir vienos, ir kitos alternatyvos. Mes turime įvertinti visuomenės nuomonę, visuomenės lūkesčius. Be abejonės, kad ne mažiau svarbu daugiau kalbėti apie politinių partijų svarbą.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Vienas Seimo narys nori kalbėti prieš projektus. Prašom. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. 42 Lt ar ten su keliais centais ta riba iš tikrųjų juokingai skamba. Aš manau, kad dalis partijų arba dalis judėjimų, kurie sukurs koalicinius sąrašus ar dar kažką sugalvos, turės surinkti tūkstančius rėmėjų, kurie turės paaukoti po tuos 42 Lt. Aš manau, tai yra daugiau demokratijos ir partijų rėmimo vaidinimas. Siūlau radikalų sprendimą – iš viso uždrausti rėmimą ir palikti tai 2 % žmonėms apsispręsti, jeigu rems partijas, arba skirti iš biudžeto pakankamą finansavimą ne tik parlamentinėms partijoms, bet partijoms, kurios iš tikrųjų turi gal ne tūkstantį, bet, pavyzdžiui, 2–3 tūkstančius gyvų narių.
PIRMININKAS. Kaip juos suskaičiuoti, tuos gyvuosius? Kolegos, prašom apsispręsti. Balsuojame, ar pritariame šių pateiktų dviejų projektų tolesniam nagrinėjimui, t. y. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo projektui ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 69. Balsavo 66: už – 46, prieš – 1, susilaikė 19. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Audito komitetas abiem atvejais, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? Nagrinėjame lapkričio 17 d. Ačiū, kolegos.
Dabar du procedūriniai klausimai. Pirmas susijęs su tuo, kad Mokesčio už gamtos išteklius projekto autorius kolega A. Endzinas siūlė prašyti Vyriausybės išvados. Lyg ir Seimas neprotestavo, bet aš garsiai to neužfiksavau. Ar sutinkame, kad paprašome Vyriausybės išvados? Ačiū. Įrašome į protokolą.
Dabar antras dalykas. Pagal bendrą darbo tvarką reikėtų daryti pertrauką, bet liko penki klausimai, o gal net keturi, nes vienas neaiškus. Be pertraukos? Gerai. Ačiū.
Tokiu atveju toliau pirmininkauja kolegė V. Baltraitienė. Prašom.
16.55 val.
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3447, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 17318, 184, 224, 2591 ir 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17322 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3448, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3449, Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3450, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3451, Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3452, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 3, 4, 9, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3453, Azartinių lošimų įstatymo, Darbo sutarties įstatymo, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3454, Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3455, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3456, Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3457,Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3458 (pateikimas)
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Kitas, 2-8 darbotvarkės klausimas. Čia pagrindinis 2-8a – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3447 ir daug lydinčiųjų. Darbo grupės vardu pristatys Ž. Šilgalis visus iš karto. Taip? Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, šiaip taip bus galimybė padaryti pateikimą. Aš iš tikrųjų galbūt labai neišsiplėsiu, nes natūralu, kad svarstymo procedūroje mes turėsime labai daug laiko išsiaiškinti, kas kam tinka, kas kam netinka ir t. t. Aš pasakysiu keletą esminių dalykų ir galbūt pradėsiu nuo to, kaip iš tikrųjų vyko visas tas procesas, kad išsklaidyčiau čia kilusias abejones.
Pirmiausia reikia labai aiškiai pasakyti, kad senoji įstatymo redakcija, kuri dabar galioja, buvo priimta 2001 m., faktiškai daugiau kaip prieš dešimtmetį. Natūralu, per tą laiką ir technologijos, ir visi kiti dalykai stipriai pažengė į priekį, atsirado naujų lošimo rūšių ir visa kita. Todėl šis senasis įstatymas iš tikrųjų yra beviltiškai pasenęs, ir tai jau buvo suprasta apie 2006 metus. Jau tuo metu dar tuometinė Vyriausybė inicijavo prie Finansų ministerijos darbo grupę, kuri pradėjo rengti šiuos projektus. Aišku, jiems labai sunkiai sekėsi, nes darbo grupė įtraukdavo tokius žmones, kuriems iš principo būdavo sudėtinga susitarti. Pavyzdžiui, Vyskupų konfederacijos atstovą, kuris kategoriškas prieš azartinius lošimus, taip pat rinkos dalyvius, kurie, natūraliai kovodami dėl kiekvienos rinkos, nuolat tarp savęs pešdavosi ir niekaip negalėdavo rasti kompromisinių sprendimų. Kai mes Biudžeto ir finansų komitete paklausėme, kaip sekasi, Finansų ministerijos darbo grupė 2009 m. pasakė, kad sekasi sunkiai dėl tų pačių minėtų priežasčių. Todėl komitetas priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę, į kurią buvo įtraukti du lošimų priežiūros specialistai, Finansų ministerijos atstovė, kuruojančio šią sritį komiteto padėjėjas ir keturi Seimo nariai, t. y. aš, ponas V. Bucevičius, ponia A. Stirblytė ir R. Ačas, kuris paskui, natūralu, dėl objektyvių priežasčių pasitraukė iš grupės veiklos.
Mūsų veikla prasidėjo 2009 m. gruodžio 16 d. Aš atkreipiu dėmesį, kad tai nėra koks nors skubotas įstatymo parengimas. Per visą šį laikotarpį mes turėjome apie 50 posėdžių. Pusė iš jų buvo diskusijos su suinteresuotomis verslo struktūromis. Iš pradžių mes bandėme sodinti juos prie vieno stalo, paskui, matydami, kad nieko iš to neišeina, išklausėme jų atskirai ir t. t. Iš pradžių buvo manoma, kad galbūt reikėtų atskirais įstatymais bandyti įveikti šį Gordijaus mazgą, bet kai pamatėme, kad tada natūraliai nebeįmanoma sukontroliuoti proceso, ir prasidėjo iniciatyvos (kai kurios čia netgi buvo realizuotos), buvo pateiktas atskiras Komercinio pokerio įstatymas, atskiras B lygio lošimus reglamentuojantis įstatymas. Priėmus tokius atskirus įstatymus, natūraliai vėlgi visa rinka lieka nesubalansuota ir iškreipia patį azartinių lošimų vaizdą. Todėl mes tada priėmėme sprendimą jau šių metų birželio mėnesį grįžti prie vieno įstatymo, viską aprašyti viename įstatyme, aiškiai nustatyti principus, ir kai darbas bus baigtas, registruoti.
Dabar šiek tiek apie patį įstatymą. Svarbiausi teikiamo įstatymo projekto uždaviniai: spręsti dėl lošimų atsiradusių neigiamų padarinių mažinimo problemą; aiškiai ir tiksliai įvertinti teisinius valstybės lošimų kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus; aiškiau apibrėžti lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje ir, atsižvelgiant į sparčią technologijų plėtrą, reglamentuoti lošimų organizavimo sąlygas nustatant galimybę organizuoti lošimus naudojantis ryšio priemonėmis. Kartais mus dabar kaltina, kad mes įstatyme neaprašėme principų. Principus mes aprašėme labai aiškiai, ir jų yra dešimt. Nežinau, ar man juos visus dabar perskaityti, bet aš tikiuosi, kad jūs patys paskaitysite, nes aš matau, kad galbūt tiesiog nesinori jūsų dėl tų dalykų trukdyti. Bet pagrindinis principas, kurį mes bandėme išlaikyti suvokdami, kad yra trys verslo sritys, t. y. alkoholis, tabakas ir azartiniai lošimai, kurios yra kontroliuojamos ir privalo būti kontroliuojamos. Taip yra visame pasaulyje. Tiktai dėl kontrolės mechanizmų, kad nebūtų jie per dideli ir nežlugdytų verslo, mes taip pat turime susitarti. Bet mes galėsime dėl to susitarti ir diskutuoti, kas yra pakankama, kas yra nepakankama, tik tada, kai pradėsime svarstyti klausimą, t. y. po pateikimo.
Kodėl visos trys verslo grupės (šiandien jūs gavote raštus) nepatenkintos mūsų darbo grupės projektu? Todėl, kad šis įstatymas yra subalansuotas, ir jis subalansuotas ne taip, kaip norėtų verslo grupės, bet visuomenės ir verslo interesų santykiu, nes kitu atveju, jeigu būtų patenkinta kuri nors viena verslo grupė, kadangi, kaip aš minėjau, rinka yra viena, automatiškai būtų nepatenkintos likusios dvi. Mes, diskutuodami su verslininkais, iš tikrųjų ne į vieną pastabą atkreipėme dėmesį, į ką galėjome, atsižvelgėme, bet realiai vis tiek vadovavomės nuostata, kad svarbiausia išlaikyti tuos dalykus, kurie nedarytų didesnės žalos visuomenei.
Dabar apie konkrečius dalykus. Pirmiausia yra labai aiškiai apibrėžta teisė, kas gali organizuoti lošimus. Anksčiau būdavo skirtingos licencijos, dabar bus viena licencija ir, aišku, atitinkami reikalavimai atskiroms verslo rūšims.
Toliau yra kalbama apie lošimų stebėseną ir lošimų kontrolės programų įgyvendinimą.
Atsirastų Lošimų žalos prevencijos fondas. Šiek tiek apie jį. Tokiu atveju, natūralu, dalis lėšų, gaunamų iš lošimų, nedidinant mokestinės bazės (ji yra apmokestinta 15 % tarifu) ir, aišku, dar yra „pagalvės“ mokestis už kiekvieną aparatą. Taip pat iš tų 15 % dalis eitų į fondą tam, kad galėtų vykdyti įvairias socialines programas: šviesti visuomenę, organizuoti tyrimus, sveikatinimo programas ir t. t.
Aiškiai apibrėžtos vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus. Tai yra mokyklos, medicinos įstaigos, maldos namai. Natūralu, savivaldybės gali nustatyti savo teritorijoje tam tikras ribas, kuriose negalima organizuoti lošimų.
Lošimų reklamos skatinimas ir lošimų reklama apskritai yra apribojama.
Toliau yra prievolės atsirandančių lošimų ir nelegalių lošimų draudimo, nes šiuo atveju, pavyzdžiui, administracinė baudžiamoji atsakomybė yra tikrai nepakankama, nes realiai už rimtus pažeidimus galima nubausti, pavyzdžiui, iki 500 Lt bauda. Jūs patys suprantate, kad organizuojant, pavyzdžiui, nelegalius internetinius lošimus, pajamos yra kur kas didesnės. Todėl šiame įstatymo projekte atsiranda, kad jeigu yra nustatyta, kad buvo nelegali veikla, ne tik padidinama administracinė atsakomybė, bet yra kalba ir apie to turto, su kuriuo buvo padaryta žala valstybei, konfiskavimą.
Toliau, vaizdo įrašymo sistema, dėl ko irgi nepatenkinti verslininkai. Turbūt girdėjote ne vieną atvejį ir iš kazino, ir iš lošimų namų, kai yra konfliktinė situacija ir neįmanoma nustatyti, kas iš tikrųjų kaltas. Todėl šioje vietoje yra labai aiškiai aprašyta, kas turi būti filmuojama lošimų salone, tai yra: įėjimas, kad būtų galima įsitikinti, kad tikrai ten nepilnamečių nebuvo, patys lošimo aparatai ir visi žmonės, kurie dirba su finansiniais instrumentais, tai yra keičia pinigus ir t. t. Aš tikiu, kad jūs skaitėte, bet manau, kad kiti neskaitė.
Aš galiu trumpinti, kolegos, nėra problemų. Iš esmės reaguodamas į ponios L. Graužinienės pastabą, turbūt tam kartui apsiribosiu. Iš karto galiu pasakyti, kad kur yra aiškinamajame rašte galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, tai neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Priešingai, priimtas įstatymo projektas sudarys sąlygas mažinti dėl lošimų kilusius neigiamus padarinius. Natūralu, verslui tam tikrą įtaką arba plėtros stabdymą tas įstatymo projektas gali sukurti, bet verslas verslui yra nelygus, nes kitu atveju, žinote, aš esu tikrai dūšioj liberalas, bet esu už atsakingą liberalizmą. Laisva rinka be atsakomybės irgi yra mistinis dalykas, kuris galų gale pridaro daugiau žalos negu naudos.
Toks yra įstatymo projektas. Siūlau, kolegos, baigti įvairias spekuliacijas, pradėti svarstymą. Svarstymo procedūros metu, kaip sakiau, čia yra dalykų, dėl kurių mes galėsime diskutuoti, galbūt kai kurios priemonės per griežtos, galbūt kai kurios per švelnios, bet tam reikia uždegti žalią šviesą svarstymui. Kitu atveju tos verslo grupės, kurios norėtų, kad vėl nieko neįvyktų, pasieks savo tikslą. Mes ir po 2012, ir po 2013 metų neturėsime naujo rinkos įstatymo, o senasis yra beviltiškai pasenęs, jam yra virš 10 metų. Todėl prašau visų supratimo, pritarimo po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra 11 norinčių klausti. Visiems bus suteikta teisė klausti, nes labai daug projektų. Pirmasis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš, taupydamas laiką, matyt, Žilvinui neužduosiu klausimo, nes buvau toje darbo grupėje ir gerai susipažinęs su tuo įstatymo projektu. Bet aš, kolegos, vis tiek prieš motyvus, prieš kalbėdamas už ar…
PIRMININKĖ. Kas yra? Klauskite. (Balsai salėje) Kažkas su technika, mes neišjungėme. Su kortele kažkas buvo blogai. Dabar gerai, jau atsirado kortelė. Toliau. Sauliau, klauskite. Neveikia? Atsirado, ne? Per šoninį. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Aš per šoninį mikrofoną. Trumpai, kolegos, netrukdydamas. Šiame įstatyme, ką ir kalbėjo Žilvinas, tobulintinų dalykų, mano įsitikinimu, yra. Bet po pateikimo reikėtų pritarti jam ir duoti žalią šviesą. Taigi visus raginčiau už ir klausimų neturiu.
PIRMININKĖ. Šiaip reikia klausti. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kadangi jūs dirbote, aš pasižiūrėjau, Teisės departamentas parašė 70 pastabų. Na, kaip tokiam dideliam įstatymui, aš suprantu, kad beveik normalus kiekis. Ar jūs susipažinęs su Teisės departamento pastabomis? Ką išskirtumėte, su kuo sutinkate, su kuo nesutinkate? Ten yra daug techninių dalykų, bet yra keletas principinių. Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš susipažinęs, natūralu, su visa medžiaga, kuri vienaip ar kitaip susijusi su šituo įstatymu, nes tiesiogiai teko dirbti, ir būtų keista, jeigu nežinočiau visų aplinkybių. Tai realiai, jūs pats teisingai paminėjote, didžioji dalis yra redakcinio pobūdžio, dėl ko tikrai nėra prasmės ginčytis, ir mes ir šiandien galime pasakyti, kad tuos redakcinio pobūdžio pakeitimus per svarstymo procedūrą tikrai sutvarkysime.
Toliau yra keletas dalykų. Jie ten abejoja, ar nereikėtų vis dėlto reglamentuoti atskirais įstatymais, kad buvo likęs toks dalykas… Aš paaiškinau, kodėl tai yra netinkama. Jeigu mes paleidžiame į atskirus įstatymus, vėlgi negalime… Rinka yra viena, aš pabrėžiu, rinka yra viena, tik yra keturi skirtingi, apskritai visoje rinkoje trys skirtingi segmentai, tai yra A lygis – kazino, yra B lygio automatai, riboto lošimo automatai, kur galimybė išlošti yra iki 200 Lt, ir yra vadinamosios lažybos, kurios pagal poveikį visuomenei turi mažesnę žalą. Tai natūralu, pagal tai yra ir atitinkamas reglamentavimas, ir atitinkami griežtumo kriterijai.
Daugiau kokių nors ypatingai esminių dalykų ten nematau, dėl ko reikia kirstis. Bet kai kurie dalykai, ką pabrėžė Teisės departamentas, yra diskutuotini. Natūralu, mes prie tų dalykų dar grįšime. Iš tikrųjų tai yra labai sudėtingas įstatymas. Vienai darbo grupei viską taip jau padaryti idealiai yra gana sudėtinga, yra didelės apimties ir yra labai daug interesų iš visų galų. Tai natūralu, kad per svarstymo procedūrą, prisijungus komitetams, prisijungus kitiems Seimo nariams, aš manau, mes susitarsime dėl to, ką reikia tobulinti. Svarbiausia reikia pradėti, padaryti bent pirmą žingsnį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau atsakymus šiek tiek trumpinti. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ko gero, šitas įstatymas po alkoholio reklamos yra antroje vietoje pagal susidomėjimą. Gal galėtumėte pasakyti, turbūt turėjote darbo grupėje statistiką. Ar su lošimais susiję labai dideli pinigai? Gal kartais kiek mokesčių sumokama iš to, kad susiorientuotume, apie kokį čia verslą kalbama, ar yra kokia statistika, kiek vis dėlto tuose lošimuose bent kartą dalyvauja, ar nėra tokios statistikos? Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ten, kur valstybėse lošimai yra įteisinti pačiu įstatymu, ar ne, yra tokia galimybė, visur yra reglamentuojami ir tam tikra dalimi kontroliuojami, ir būti negali. Aš jau minėjau, kad yra trys sritys: alkoholis, tabakas ir azartiniai lošimai.
Be jokios abejonės, azartiniai lošimai susiję ir su pinigų plovimo prevencija. Natūralu, yra susiję ir su žmonių psichologine būsena, ir su galimomis socialinėmis problemomis. Natūralu, kad dėl krizės pastaruoju metu lošimo namų pajamos yra pagal statistikos duomenis sumažėjusios, bet realiai pavojus, nekontroliuojant šito verslo ir jo nereguliuojant, yra gana didelis. Juo labiau neaprašius naujų technologijų ir neįteisinus, sakykim, internetinių lošimų. Tos kompanijos, kurios dabar internetu teikia paslaugas ir nemoka jokių mokesčių valstybei, pastato mūsų vietinį verslą į nelygiavertes sąlygas, tai taip pat yra labai ydinga. Jeigu mes sukursime šitą galimybę, natūralu, tada jie turės galimybę dirbti oficialiai, tokiu būdu mes, ko gero, sukontroliuosime tuos procesus, ir biudžetas gaus papildomai lėšų. Kitu atveju, na, ta palaida bala tęsis.
Ir dabar, pavyzdžiui, ir iš savo kompiuterių tie, kurie turit, įeikite ir jūs galėsite net Seimo posėdžių salėje nelegaliai palošti. Ar tai yra normalu? Mano supratimu, ne. Todėl į visus šiuos klausimus mes, priimdami įstatymą, turime atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis. Jo nėra salėje. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis Žilvinai, aš tikrai pritarčiau šiam įstatymo projektui po pateikimo. Ten yra numatyta daug gerų dalykų – ir reglamentavimo dalykai, ir nustatytos tam tikros taisyklės. Aišku, šis įstatymo projektas pagerins buvusį seną įstatymą.
Kadangi yra daug lydinčiųjų įstatymų projektų, aš užduosiu du trumpus klausimus. Pirmasis klausimas. Sakykite, šis įstatymo projektas… Kitose pasaulio valstybėse arba Europos Sąjungos valstybėse tikriausiai yra kažkas panašaus sukurta. Jeigu yra, tai kur panašiai yra? Kitas klausimas. Už A kategorijos lošimų automatą, už B kategorijos lošimų automatą nustatytos tam tikros kainos. Kuo remiantis tokios kainos buvo nustatytos? Ar jos seniai jau nustatytos, ar paprasčiausiai jūs taip nusprendėte, kad taip turi būti? Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, mes mokestinės bazės verslui nepadidinome nei bendrąja prasme mokesčių, kai moka nuo apyvartos 15 % mokestį, nei „pagalvės“ mokesčių, kai moka už skirtingus aparatus. Tokie įkainiai… Visi tie lydintieji aktai, kurie čia yra, yra tik dėl to, kad keičiasi sąvoka. Mes dabar kalbame tik apie lošimus. Anksčiau ten buvo kita sąvoka. Tai visuose lydinčiuose aktuose keičiamos tos sąvokos tam, kad suvienodintume visus įstatymus, tik tiek.
Dėl užsienio šalių patirties. Realiai yra labai skirtinga patirtis. Bet Europos Teisingumo Teismas turėjo įvairių bylų, jie išskyrė tai, kad kiekviena šalis, vertindama situaciją viduje, vertindama pagaliau žmonių polinkį lošti, iš to kylančias socialines problemas, turi teisę pati apsispręsti dėl reikalingų reguliavimo priemonių. Ir kai kuriais atvejais, kada buvo bylos, motyvuojant, kad yra bendra Europos Sąjungos erdvė ir čia nėra jokių sienų, ir t. t., tai dėl šitos dalies, būtent šio įstatymo, nuomonė yra kitokia, kad vis dėlto šalys gali tą padaryti savarankiškai, o pavyzdžių yra įvairių. Kai kur yra griežtesni reikalavimai, kai kur, pavyzdžiui, Olandijoje (Olandija apskritai yra liberali šalis) lengvieji narkotikai, kaip jūs žinote, yra legalizuoti. Ten, aišku, yra liberaliau, bet klausimas, koks yra Lietuvos tikslas? Kai mes turime tyrimus ir kai, pavyzdžiui, pradeda kalbėti apie tai, kad reikia papildomus tyrimus atlikti, tai kad ir kokie tie tyrimai būtų, jie vis tiek nepaneigs to, kad tas azartinis žaidimas gali turėti neigiamų pasekmių. Jeigu dabar Lietuvoje dar nėra bloga situacija, klausimas, ar mums reikia ją bloginti? Čia yra esminis klausimas.
Mūsų darbo grupės supratimu, Lietuvoje dabar nėra bloga situacija, bet mes dėl to, kad jinai nėra bloga, neturime įstatymu sudaryti prielaidų jai bloginti, nes socialinės pasekmės yra baisios. Ypač tai turi suprasti tie, kas turi savo šeimoje narių ir giminių, ir kokią didžiulę žalą tai gali padaryti konkrečioms šeimoms, konkretiems asmenims ir visa kita. Žmonės patiria tokius smūgius, po kurių neatsigauna, nebesugeba integruotis į visuomenę.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą pranešėjo prašau konkretinti atsakymus.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Tai kad neišeina.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų į klausimą galima labai konkrečiai atsakyti, nes yra daug norinčių paklausti, o laikas visam klausimui jau baigėsi.
Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis Žilvinai, jūs gerai žinote apie nelegalius azartinius lošimus internete. Kaip su jais kovoti? Gal turite parengęs kokį nors priemonių planą?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Žinote, kartais nieko kito nelieka, kaip tai, kas yra nelegalu, padaryti legaliu. Realiai internetinės erdvės mes nesustabdysime ir neuždarysime. Didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių jau nuėjo tuo keliu ir legalizavo lošimus internete. Mes dabar kalbame apie lažybų galimybę internete, ir jūs žinote, kad tokios kompanijos kaip (…), didelės, solidžios kompanijos, organizuoja Lietuvoje nelegalius lošimus, turi savo svetaines ir taip išpumpuojami pinigai iš Lietuvos nieko nemokant. Mes sudarysime toms bendrovėms galimybę gauti licenciją ir čia legaliai organizuoti lošimus. Jeigu jie to nedarys, yra nustatyta įstatymo konkreti prievolė ir atsakinga institucija, kas turi kontroliuoti, blokuoti ir bausti. Tada kiekviena kompanija turės galimybę rinktis – ar toliau rizikuoja balansuodama ties įstatymo riba, kitaip tariant, pažeisdama įstatymą, ar dirba pagal nustatytą tvarką, gauna licenciją ir organizuoja lošimus.
PIRMININKĖ. V. Bukausko nėra. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mane domina vienas klausimas, kurio dar šiandien taip ir nepalietėte, tai dėl Lošimų žalos prevencijos fondo įsteigimo. Sakykite, kas bus fondo valdytojas ir kokios galimybės bus generuoti lėšas į šį fondą? Ar lošimo organizatoriai turės mokėti tam tikrą mokestį, ar bus kitokios priemonės, kaip surinkti į fondą lėšas? Norėčiau, kad keletą žodžių pasakytumėte apie fondą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Tiesą sakant, aš paminėjau šią dalį, gal tiesiog praklausėte. Aš kalbėjau apie fondą. Realiai fondas yra skirtas tam, kad mes galėtume vykdyti kai kurias socialines priemones arba mažinti dėl lošimų galinčias atsirasti liūdnas pasekmes. Kaip minėjau, mokestinės bazės mes nekeičiame, 15 % buvo, taip ir liko. Tiktai dalis iš tų 15 % eitų konkrečiai į šį fondą. Natūralu, kad visą fondo valdymo tvarką pagal įstatymą būtų pavesta parengti Vyriausybei, jinai nustatytų ir kas administruoja, ir kaip administruoja. Tokie fondai Lietuvoje nėra naujiena, iš esmės yra ir Kūno kultūros ir sporto fondas, kaip jūs žinote, yra kai kurie kiti dalykai. Mūsų supratimu, tai duotų papildomą naudą, nes ir dabar verslo sektorius kartais kelia klausimus, kodėl valstybė nerengia tyrimų, neužsakinėja analizių ir t. t. Tai šios lėšos tam ir būtų skirtos.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nėra abejonės, kad lažybos ir totalizatorius sukelia žalą žmonių sveikatai, šeimų socialinei būklei, nes nukenčia ne tik tas, kuris susižavi šiuo dalyku, bet realiai kenčia ir šeima. Todėl norėčiau jūsų paklausti, ar komisija nenagrinėjo, kadangi kenčia šeima, žalos atlyginimo galimybės, kaip šeimai padėti, kai toks dalykas šeimoje yra, nes tas lošėjas paprastai nuo visų slepia?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Žinote, mes tokios galimybės nenagrinėjome ir aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai būtų galima pasiekti. Iš esmės mūsų darbo grupės tikslas buvo, kad tos reguliavimo priemonės, kurios būtinos šiam sektoriui, būtų tinkamos, nebūtų pernelyg didelės, kad tas verslas iš viso žlugtų, bet jokiu būdu neleistų tam verslui nežabotai plėstis kuriant papildomas socialines problemas. Kaip minėjau, dabar jūs žinote konkrečių pavyzdžių, bet šie dalykai dar nėra plačiai, masiškai išplitę. Mes tikrai neturėtume įstatymu sudaryti prielaidų, kad tie dalykai arba tie patys lošimai labai plačiai aprėptų mūsų gyventojus. Kadangi verslas yra legalus, čia yra kiekvieno pasirinkimo klausimas. Reikėtų aiškiau apibrėžti dėl neįleidimo į kazino, kad parašius prašymą jo būtų griežtai laikomasi. Parašė žmogus ir viskas, nebeįleidžiama, o ne taip, kaip yra dabar, vieną dieną parašė, kitą dieną išsiblaivė, atėjo, atsiėmė ir vėl tos problemos tęsiasi. Parašei, viskas, kurį laiką tu esi neįleidžiamas į tuos namus, nes tu esu patologinis ir pats tą pripažinai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, vis dėlto tas fondas bus apibrėžtas įstatymu ar lydimaisiais teisės aktais ir bus galima juo manipuliuoti, kaip norėsi? Nes įstatymu reglamentuojant būtų griežtai sutarta čia, šioje salėje, ir pakeisti būtų ne taip lengva, o jeigu bus nuleista kažką keisti ir šventajai dvasiai kurti, tai įsivaizduoju, kuo tai baigsis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Iš tikrųjų gal aš nevisiškai tiksliai apibrėžiau. Galiu pasakyti, kad įstatyme bus numatyta, kokiems tikslams gali būti leidžiami fondo pinigai. Toliau įstatymu būtina numatyti, kad bus fondo administracija, taip pat kiek galima lėšų iš viso to fondo skirti administravimui, kad nenueitų tiktai, kaip sakoma, atlyginimams, kad būtų reali nauda. Visus kitus dalykus, kaip tas fondas turi būti sudarytas, kas į jį turi deleguoti žmones, čia jau yra Vyriausybės kompetencijos klausimas. Įstatyme visko neaprašysi. Bet jeigu bus nuomonė, kad reikia patikslinti, svarstymo metu galima patikslinti, jūs galite registruoti pataisas. Kita vertus, gal nutarsime, kad to fondo iš viso nereikia, gal viskas yra normalu. Ne čia esminis dalykas. Čia yra tik viena iš siūlomų priemonių, kuri galbūt šiek tiek sumažintų žalą, tik tiek.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Žilvinai, aš linkęs pritarti po pateikimo jūsų siūlomam visam įstatymų paketui ir norėčiau paklausti tokio dalyko. Jūs jį įregistravote prieš šių metų rugsėjo 1 d. ir kažkodėl po to Seimo valdyba savo nutarimu sudarė naują grupę, kuri turi parengti kažkokį kitą projektą. Kaip jums atrodo, ar tas jūsų įstatymų paketas nėra tobulas, gal pats matote kokių nors tobulintinų dalykų? Kiek skubus tas klausimas spręsti, ar jūs linkęs pritarti, kad reikėtų palaukti naujos darbo grupės išvadų?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, ačiū už klausimą, galbūt aš jo ir laukiau tam tikra prasme, kad paaiškinčiau kai kuriuos dalykus. Seimo valdyba yra toks darinys, kur, natūralu, užsiėmę žmonės negali visko žinoti. Pažiūrėkite, kaip vyko procesas. Rugpjūčio 23 d. darbo grupė, ne Ž. Šilgalis, nes čia buvo spekuliuojama, aiškinamajame rašte tai irgi yra aiškiai parodyta, registravo parengtą įstatymo projektą. Po savaitės verslo grupių iniciatyva kažkokiu būdu šio įstatymo pateikimas buvo sustabdytas. Tuomet pas Seimo Pirmininkę atėjo Seimo narys E. Tamašauskas ir paprašė, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir apsvarstytas. Neinformavus manęs, kaip darbo grupės vadovo (mes galbūt būtume Seimo valdyboje padiskutavę), pasakė, kad yra blogai, kad įstatymas yra neparengtas. Pasakysiu švelniai, pasakė netiesą, dėl to Seimo valdyba buvo suklaidinta. Jūs įsivaizduokite, ar jūs esate matę tokį dalyką, kad darbo grupė būtų sudaryta įstatymui parengti, kai tas įstatymas darbo grupės registruotas prieš savaitę? Aš sutikčiau, jeigu yra skirtingi požiūriai ir reikia sujungti komitetus, kad po pateikimo nagrinėtų darbo grupė, kažką sudarytų, aš sutikčiau. Bet aš sakau labai atvirai ir labai tiesiai, viskas yra daroma tam, kad šis įstatymas, kad ir koks jis būtų, neišvystų dienos šviesos, kad pasibaigtų kadencija, o paskui vėl viskas iš naujo. Tokių atvejų visoje šioje istorijoje buvo ne vienas. Todėl aš labai atsakingai prašau tų Seimo narių, kurie dalyvauja šiuose neatsakinguose verslo grupių žaidimuose, susilaikyti, nes tai nepuošia jūsų, o visi tie galai iš tikrųjų labai matyti. O ausys, jūs patys žinote, anksčiau ar vėliau išlenda.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, kuo vis dėlto neįtiko Finansų ministerijos pateiktas įstatymo projektas, kuriame buvo atsižvelgta į visas Valstybės kontrolės pastabas po atlikto audito? Valstybės kontrolė tikrai žiūrėjo valstybės požiūriu, ne verslo požiūriu, kaip jūs čia minite. Kiek yra atsižvelgta į Valstybės kontrolės rekomendacijas jūsų teikiamame projekte? Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Faktiškai tikrai beveik visa apimtimi yra atsižvelgta. Aš pasakysiu dar daugiau. Ne mes kalti, kad Finansų ministerijos grupė nebuvo pajėgi pateikti projekto, jie patys tai pripažino. Kai mes Biudžeto ir finansų komitete, kaip kuruojantis komitetas, paklausėme, kada jūs pagaliau pateiksite, jie pasakė: mes negalime, nepajėgūs, nes skirtingi interesai, visi ginčijasi, viskas vėl sumaišyta. Tada mes ir ėmėmės iniciatyvos.
Juo labiau aš pasakysiu, kad tą projektą rengė specialistai. Mes tiktai prižiūrėjom procedūras, prižiūrėjom patį rengimą, dėl diskutuotinų dalykų organizavome balsavimus, sprendėme tuos klausimus ir taip toliau. Tie patys specialistai, kurie tam tikra prasme rengė ir tą įstatymą. Tik tiek, kad mes atsiribojome nuo verslo grupių įtakos, kiekvieną atskirai išklausėme, bet neįsileidome į darbo grupes, nesuteikėme jiems balsavimo teisės ir neleidome šio įstatymo vėlgi sumaišyti ir paversti niekalu. Toks buvo skirtumas. Mes, kaip ir buvome įsipareigoję, padarėme, nors tikėjomės padaryti greičiau, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, mūsų darbo grupės darbas buvo du kartus pratęstas, nes tai tikrai nėra paprastas dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą paklausė. Dėkui.
PIRMININKĖ. L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Žilvinai, aš noriu užduoti klausimą, kurį buvau uždavęs finansų ministrei dėl savo pataisos, kur turėtų nukeliauti 8 % nuo apyvartos, kurie šiandien tenka labdarai. Iki šiol, jau mėnuo, iš finansų ministrės negavau jokio atsakymo. Ar šiuo klausimu kas nors numatyta naujame Loterijų ir lošimų įstatyme, ar ne?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Šis įstatymas yra lošimų rinką reglamentuojantis įstatymas. Kaip minėjau, apimantis tris lygius. Loterijų įstatymą irgi kažkodėl labai ilgai (irgi dėl man nelabai suprantamų priežasčių) rengia Finansų ministerija. Jie vis žada, kad jį pateiks, pateiks ir pateiks. Ten kalbama apie tuos 8 %.
Jeigu šiek tiek plačiau šita tema, tai galiu pasakyti, kad, aišku, taip tik atimant, nesprendžiant Olimpinio komiteto finansavimo klausimo konkrečiai, be jokios abejonės, būtų padaryta labai didelė žala sportui. Bet kad galima padaryti sistemą skaidresnę, aš esu ne kartą apie tai kalbėjęs, esu įregistravęs atskirą pataisą, bet jau dėl kito įstatymo, dėl Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymo. Jeigu Seime bus politinė valia ir bus noras tuos dalykus daryti, pirmyn, viskas yra parengta. O kodėl Finansų ministerija nepateikė, aš negaliu į tuos klausimus atsakyti. Čia ne mano kompetencijos klausimas.
PIRMININKĖ. Dar vienas klausimas. Klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Kadangi gausybė atsakymų, mane patenkino. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom dėl motyvų. Nuomonė už – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad iš tikrųjų darbo grupės vadovas Ž. Šilgalis išsamiai atsakė į pateiktus klausimus. Manyčiau, kad išties po pateikimo mes turėtume pritarti, nes, kaip matome po pristatymo, dešimt metų šitas įstatymas nebuvo keičiamas, nebuvo tobulinamas. Man kyla klausimas, ar išties ten viskas yra taip gerai, nes per tą laikotarpį pridėtinės vertės mokestį mes keitėme keliasdešimt kartų, dėl Vietos savivaldos įstatymo vos ne kiekvieną savaitę gauname pataisų, dėl Civilinio, administracinio kodeksų ir taip toliau.
Darbo grupė per dvejus metus atliko darbą, turėjo per penkiasdešimt susitikimų su suinteresuotomis grupėmis. Man net keista, kodėl valdyba leido antrai grupei teikti dar papildomus svarstymus, neleidusi pristatyti darbo grupės parengto įstatymo. Manyčiau, kad turėtume pritarti, analizuoti ir teikti pasiūlymus, kad šitas įstatymas būtų išties tobulas ir kuo mažiau būtų kenkiama mūsų visuomenei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pats Ž. Šilgalis pristatydamas įstatymą sakė, kad padėtis nėra bloga. Tai reiškia, kad ir senasis įstatymas, nors jam tiktai dešimt metų, gerai veikia Lietuvoje. Jis sakė, kad yra viena licencija, bet žinokite, kad A ir B grupės automatai yra visiškai skirtingo kalibro automatai. Visiškai skirtingo kalibro.
Dar vienas dalykas, filmavimo kamerų įrengimas A ir B grupės salonuose vėlgi skirtas pinigų plovimo prevencijai. Bet jeigu mes pasižiūrėtume, kokie išlošimai yra B grupės automatų salonuose, turbūt žinote, kad tai yra katės ašaros, palyginti su A grupės. (Balsai salėje)
Kas yra blogiausia ir dėl ko aš pasisakyčiau prieš? Tai yra internetinio lošimo įteisinimas, o tai jau yra politinė valia. Aš nežinau, kuo skirsis, tarkim, internetinių lošimų… jeigu jie išsiims licenciją, tai kodėl negalima dabar, tiesą sakant, uždrausti tų, kurie yra nelegalūs, o išsiėmę licenciją jie jau taps legalūs. Klausykite, aš nematau čia didelio skirtumo. Manau, kad šitas internetinis lošimas mūsų jaunimui yra pats pavojingiausias, o jūs juos ruošiatės įteisinti. Be to, septyniasdešimt Teisės departamento pastabų rodo, kad vis dėlto turbūt nėra labai korektiškai parengtas įstatymas, todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl visų keturiolikos įstatymų projektų.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 44, prieš – 2, susilaikė 20. Įstatymų projektams pritarta.
Dabar 2-8a klausimas. Pagrindiniai komitetai dėl pagrindinio įstatymo – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nepurtykite, aš matau, kas parašyta, aš tą skaitau. Jeigu turite siūlymų, yra nustatyta tvarka, kaip tuos siūlymus pateikti. E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu vis dėlto siūlau pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, nes visi šie klausimai yra ekonominio pobūdžio, bet ne biudžeto klausimai.
PIRMININKĖ. Aš dabar noriu paklausti. Dėl visų likusių, išskyrus 2-8b, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia gali likti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jūsų siūlymu?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip, be abejo.
PIRMININKĖ. O dėl visų kitų – Ekonomikos komitetas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Absoliučiai dėl visų?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Visiškai.
PIRMININKĖ. Yra pasiūlymas – Ekonomikos komitetas. Toliau Ž. Šilgalis. Dėl komitetų siūlote?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmiausia dėl komitetų. Kolegos, mes visi žinome, kokios yra parlamentinės kontrolės ribos. Pagal tai, kas yra priskirta Ekonomikos komitetui… jeigu tai būtų priskirta Ekonomikos komitetui, tai Ekonomikos komitetas ir būtų klausęs Finansų ministerijos, būtų sudaręs darbo grupę. Biudžeto ir finansų komitetui yra priskirtas Mokesčių inspekcijos kuravimas ir azartiniai lošimai. Taip yra sudėliota, Statute parašyta. Dabar eliminuoti pagrindinį komitetą ir permesti Ekonomikos komitetui – aš, kolegos, žinau, kodėl to reikia, bet aš nebenoriu kartotis, aš žinau, kodėl to reikia. Tik aš tikiuosi, kad jūs nepasiduosite tokiems dalykams ir nebedarysite to, ko nereikėtų daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš dabar noriu paklausti V. P. Andriukaičio. Ne dėl komitetų? Mes dabar apie komitetus.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Įvyks balsavimas, tada kitas replikas…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, išties dėl komiteto. Aš tikrai pritariu minčiai, kad tai būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Bet atsiminkite, kad tai yra azartiniai lošimai. Papildomas būtinai turėtų būti sveikatos komitetas, nes turi nagrinėti daugelį kitų aspektų. Tai yra tiesiogiai susiję, nes tai yra priklausomybės problemos. Taip, ponas Ž. Šilgalis teisingai kalba apie kai kurias tendencijas.
PIRMININKĖ. Mes dabar apie pagrindinį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bet aš vis dėlto manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Sveikatos reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Aš dabar siūlau… Dar L. Graužinienė dėl komitetų?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi Valstybės kontrolės prašymu buvo taisomas įstatymas, tai papildomu komitetu aš prašau skirti Audito komitetą. Papildomu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar pirmiausia dėl pagrindinių komitetų. Kas balsuojate už, balsuojate už Biudžeto ir finansų komitetą. Taip buvo nustatyta Seniūnų sueigoje. Kas balsuojate prieš, balsuojate už Ekonomikos komitetą. Yra alternatyvus balsavimas, kitokio nebus. Už – Biudžeto ir finansų komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 39, prieš – 29. Pagrindinis komitetas visais klausimais, išskyrus 2-8b, Biudžeto ir finansų komitetas. Ekonomikos komitetą paliekame kaip papildomą. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir buvo siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Nežinau… Pritariate bendru sutarimu? Pritariate. Ir Audito komitetas. Irgi pritariate? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Turbūt reikia fiksuoti, kad paketą turi apsvarstyti ir valdybos sudaryta darbo grupė, jeigu ji sudaryta tuo tikslu.
PIRMININKĖ. Valdyba čia apsispręs, jeigu bus toks siūlymas, nežinau kaip. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Papildomu turėtų būti ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kadangi lošimai internetu yra labai svarbi dalis.
PIRMININKĖ. Bet dabar tik dėl pirmo turbūt, Irena? Tik dėl pirmo, nes išmokų vaikams nesvarstysit. Tie papildomi komitetai… Dabar galime taip sutarti, pats pagrindinis įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Audito komitetas, Sveikatos reikalų komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Dėl antro 2-8b klausimo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dabar Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas. Čia taip pat kaip ir dėl pirmo visi būtų tie patys. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Audito komitetas, Sveikatos reikalų komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Išmokų vaikams. Man atrodo, užtenka Biudžeto ir finansų komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip ir yra parašyta, papildomų nereikia. Ar svarstysite? Nėra reikalaujama papildomų dėl išmokų.
Gyventojų pajamų mokesčio. Turbūt irgi užtenka. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Mokesčių administravimo įstatymas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. L. Graužinienė. Norite Audito komiteto?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, dėl šito Audito komitetas.
PIRMININKĖ. Sutinkame? Taip. Audito komitetas.
Toliau Azartinių lošimų įstatymo, Darbo sutarties įstatymo, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei praleidžiamų lėšų deklaravimo“, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitokių siūlymų nėra.
Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visiems tinka.
Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Informacinės visuomenės plėtros komiteto čia nereikia? Nereikia, niekas nesiūlo, vadinasi, taip, kaip yra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje visus šiuos klausimus.
Dabar replikos po balsavimo. V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties būtų galima padėkoti darbo grupei, kad ji parengė įstatymą, tačiau įstatyme Teisės departamento… labai didelis. Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, kad yra Europos Komisijos Žalioji knyga, kuri daug ką reguliuoja ir reguliavimas yra kiek kitoks, nei darbo grupės dabar yra pateikta. Pakankamai daug prieštaringų dalykų, todėl mums reikės smarkiai dirbti, kad normaliai patobulintume ir kad mes galėtume gauti gerą rezultatą. Aš atkreipiu dėmesį, kad šiuo atveju Europos teisė taip pat yra labai svarbi sutvarkant šitą kompleksą problemų. Kaip minėjau, Žaliojoje knygoje yra pakankamai daug reguliacinių normų, kurias mes turėtume įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ž. Šilgalis. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, ko aš nespėjau pasakyti, bet manau, kad tai yra svarbu pasakyti. Kai mes padarėme pateikimą, natūralu, kad pirmiausia dabar prasidės dar ir derinimo procedūra su Europos Komisijos atsakingom institucijom. Ir per tą derinimo procedūrą, akivaizdu, tų dalykų, kuriems bus nepritarta arba kurių nerekomenduos, natūralu, mes ir nedarysime. Be jokios abejonės, tas procesas užtruks apie 3 mėnesius, aišku. Vienas dalykas.
Antras dalykas, kaip aš minėjau, tobulumui ribų nėra, ką mes galėsime bendrom jėgom padaryti geriau, tai labai gerai. Pirmiausia aš dėkingas už pateikimą. Antras dalykas, prašau, kolegos, jeigu nesate susipažinę ir neįsiskaitę, neklaidinkite visuomenės, kaip padarė gerbiamoji B. Vėsaitė. Nes jeigu yra viena licencija, tai dar nereiškia, kad galimi vienodi kriterijai. Norėdamas organizuoti B lygį, tu turėsi atitikti vienus reikalavimus. Norėdamas organizuoti A lygį, turėsi atitikti visai kitus reikalavimus. Norėsi organizuoti lažybas, turėsi atitikti mažesnius reikalavimus, tai yra skirtingos sritys, tai yra labai svarbu. Todėl šitie dalykai yra truputį supainioti. Bet aš suprantu, įstatymas sudėtingas, mes visi geriau įsigilinsime ir priimsime patį geriausią, koks yra įmanomas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar kitas darbotvarkės klausimas 2-9a. Aš noriu su jumis pasitarti. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad prieštarauja Konstitucijai. Atmesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, jeigu norima atmesti, arba mes turime pritarti. Galime bendru sutarimu pritarti? Norint atmesti, reikia 71 balso, nes pagal Statutą atmesti reikia… Šiandien salėje yra tik 60. Ar mes iš viso atidedame šito klausimo svarstymą? Mes negalime 9 svarstyti, kol nėra… Ar bendru sutarimu sutariame, kad prieštarauja Konstitucijai? Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Atsiprašau, čia kažkoks kitas įstatymas yra? Kitas?
PIRMININKĖ. Taip, yra 2-9b – Lažybų ir totalizatoriaus įstatymo projektas.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kieno jis yra registruotas?
PIRMININKĖ. J. Razmos registruotas.
Ž. ŠILGALIS (MSG). A, J. Razmos. Aš tik priminsiu, kad darbo grupė, irgi kai bandė eiti pagal atskirus įstatymus, registravo…
PIRMININKĖ. Azartinių lošimų įstatymas yra, Azartinių lošimų mokesčio įstatymas, Mokesčių administravimo.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Nėra jokios prasmės, nes visas bendras įstatymas, kurį mes pateikėme, buvo pateikimas, yra bendros apimties, mes nagrinėsime viską, taip pat ir šituos dalykus, kuriuos pateikė J. Razma, ir visus kitus, ir t. t. Aš atkreipsiu dėmesį, kad dar yra B lygio atskiras įstatymas, kuris, kad ir kaip būtų keista…
PIRMININKĖ. Šiandien jo nėra.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Yra padarytas pateikimas. Tas įstatymas iš tikrųjų yra žalingas, kadangi jis perėjo konservatorių balsais, bet dalis žmonių buvo suklaidintų…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet čia visiškai ne tai svarstome. (Balsas salėje) V. P. Andriukaitis. Kai svarstysime, nustatysime, žalingas ar nežalingas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra atmesti, tai šiuo atveju ją nuneigti reikia tam tikro balsų skaičiaus. Jeigu mes sutinkame dabar, kad reikia atmesti, tai galime balsuoti ir realizuoti atmetimą, nereikėtų perkelti į kitą darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti J. Razmos nuomonės, jis yra šito įstatymo teikėjas. Galime bendru sutarimu, pritariame Teisės ir teisėtvarkos…
J. RAZMA (TS-LKDF). Galima taip, aš tada pataisysiu, bet aš pasisakysiu bent kaip užsirašęs, kad ta išvada man keistai atrodo. Darykime pagal darbotvarkę, rezultatas yra aiškus.
PIRMININKĖ. Svarstome? Gerai, 2-9…
J. RAZMA (TS-LKDF). Nėra S. Šedbaro.
PIRMININKĖ. Nėra kam pateikti išvados. Ar yra kas nors, be komiteto pirmininko, galintis pateikti? Aš tada siūlau atidėti, nėra pateikėjo, nėra tiek Seimo narių.
Toliau žiūrime, kas čia mums liko. 2-13. Nematau, ar K. Ramelis yra? Nėra. 2-12 prieš tai atsiimta. 2-12 – Nr. XIP-1685. A. Dumčius atsiima. 2-13 – Nr. XIP-3392. Nematau pateikėjo. Nesvarstome. 2-15 – Nr. XIP-1981. Nėra surinka. V. Valkiūnas nesurinko 29? Tuoj įjungsiu. Bent mes neturime tos informacijos, tada negalime svarstyti. Taip? Tuoj įjungs. Taip greitai technika nesuveikia, kaip mes šnekame.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Ačiū pirmininkei. Ši pataisa dabar neaktuali, nes Vyriausybė ištaisė tas klaidas ir viskas buvo… Aš atsisakau savo pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Bet jūs tada ir atsiimkite iš Sekretoriato.
V. VALKIŪNAS (LiCSF). Taip, gerai. Ačiū.
17.43 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 9, 44, 48 straipsnių papildymo ir pakeitimo, Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2013(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. 2-16. Teikėjas – E. Jurkevičius. Irgi nesurinkta? Čia yra, čia surinkta. Atsiprašau. Tada 2-16 – Valstybės tarnybos įstatymo 9, 44, 48 straipsnių papildymo ir pakeitimo, įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2013. Pranešėjas – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, šis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas teikiamas siekiant sustiprinti moralinį valstybės tarnautojų įsipareigojimą prisiekiant Lietuvos Respublikai vykdyti konstitucinę nuostatą – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvai ir pilietinei tautai. Todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuojama taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus priimtų tik lojalūs Lietuvos valstybei ir Konstitucijai, santvarkai žmonės. Priesaikos aktas yra konstituciškai reikšmingas dėl to, kad valstybės tarnautojas, duodamas priesaiką tautai, viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti tik taip, kaip jį įpareigoja ši priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis šios priesaikos nesulaužyti.
Teikiamame projekte numatyta, kad valstybės tarnautojas, sulaužęs priesaiką ar atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka būtų atleidžiamas iš einamų pareigų, o vienąkart sulaužęs valstybės tarnautojo priesaiką asmuo niekada nebegalėtų būti priimamas į valstybės tarnybą.
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių įstatymai numato valstybės tarnautojų pareigą prisiekti valstybei. Taip prisiekia Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos valstybių tarnautojai. Lietuvoje jau buvo 1999 m. priimtame Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti straipsniai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo priesaiką, tačiau dar realiai neįsigaliojusi ši nuostata buvo panaikinta.
Politologų nuomone, valstybės tarnautojų priesaika sustiprintų tarnautojų atsakomybę ir pagerintų valstybės tarnybos valdymą Lietuvoje. Todėl ir siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir laukiu klausimų, jeigu jų yra.
PIRMININKĖ. Taip, klausimų yra. Pirmasis klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, ar prisiekę valstybės tarnautojai, kaip pačiam atrodo, taps geresni ar lojalesni, ar priesaika kažkiek nenuvertinama? Anksčiau, kiek žinau, priesaiką duodavo tiktai kareiviai gindami savo kraštą. Kokia paties nuomonė?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano nuomone, kadangi išrinkti Seimo nariai irgi duoda priesaiką, priesaikos institutą vertinu labai rimtai. Manau, valstybės tarnautojus įpareigos priesaikos davimas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, klausimas labai trumpas, o kaip apskundimo mechanizmas? Sakysim, kažkas (čia jūs nurodėte, kas) gali pripažinti, kad aš pažeidžiau tą priesaiką kaip tarnautojas, aš nesutinku. Pagal kokį Civilinio kodekso straipsnį ar kaip man apskųsti šį sprendimą, kaip tas procesas?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš truputį paminėjau, kad bus vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Čia yra pateikimas. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dirbame bendrą darbą. Galima papildyti šį įstatymo projektą. Tuo labiau iš jūsų patirties jūs tikrai galėtumėte prisidėti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ar nemanote, kad labai svarbu, kas stovi priešais priimant priesaiką? Kad Konstitucija, viskas gerai, bet iš tikrųjų kai kada gali atsidurti tokioje situacijoje… Vis dėlto reikia pripažinti, ne visada garbingi žmonės dirba dar kol kas mūsų valstybės tarnyboje. Kai tu duodi priesaiką stovėdamas prieš žmogų, kur žinai, bet negali įrodyti, tikrai ar nebus kur kas blogiau, negu be priesaikos?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik galiu pacituoti, jeigu neskaitėte įstatymo projekto, kad valstybės tarnautojo priesaiką priima Seimo kanceliarijoje, Prezidentūroje kanceliarijos vadovai, teismuose – atitinkamo teismo kancleris, teismo kanclerio – atitinkamo teismo pirmininkas, prokuratūroje – generalinis prokuroras ir t. t. Viskas yra išvardyta. O dėl to, ar ten tas priesaikos ėmėjas atitinka tą garbę ir padorumą, tai net nežinau, kaip pasakyti. Jeigu tas žmogus negarbingas, jis neturi dirbti toje pačioje valstybės tarnyboje ir eiti tokias aukštas pareigas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kolega, aš noriu pasiteirauti. Šiaip jau valstybės tarnautojams primygtinai keliama jų kompetencijos prievolė, kad iš tikrųjų neišmanantiems, nesugebantiems dirbti, bendrauti su žmonėmis nebūtų leidžiama dirbti šį darbą, nebūtų leidžiama dirbti tam tikroje srityje. Priesaika yra kiek kitokio pobūdžio, kitokio žanro reikalavimas arba kriterijus. Ar jūs nemanote, kad mes tokiu būdu kiek supriešinsime, mano manymu, tikrai kompetencijos viršenybę valstybės tarnautojo atžvilgiu turinčią svarbą su priesaika?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik atsakydamas galiu pasakyti, kad Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame yra priėmimo tvarka ir visi klausimai, pradedant didele krūva, 70 klausimų, baigiant ta vertinimo komisija, tai ir vertina kompetenciją priėmimo į valstybės tarnybą. O priesaika, aš kaip tik apibūdinčiau, kad ji dar daugiau suteiks kompetencijos tiems valstybės tarnautojams. Priesaika, kaip minėjau, duodama dešimtyje šalių. Man atrodo, kad tas pavyzdys nieko blogo nepadarys ar nepakeis valstybės tarnautojų, jeigu jie prisieks. Yra pateikta ir priesaikos teksto du variantai. Aš visada sakau: pradėkime nuo savęs. Mes, kolega, davėme. Aš manau, kad priesaiką gali duoti ir valstybės tarnautojai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau tik pasitikslinti. Vis tiek įstatymas įsigalioja po Prezidentės pasirašymo, po paskelbimo. Visus šiuos dalykus žinote. Čia jis galios naujai priimamiems valstybės tarnautojams ar bus priimama priesaika dabar jau dirbančių valstybės tarnautojų?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Bus priimta priesaika ir dabar dirbančių.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ar nemanote, kad užtektų raštiško pasižadėjimo, o ne priesaikos? Ačiū.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi aš pats esu dirbęs ne vienus metus valstybės tarnyboje, aš priesaiką laikau kaip tokį… tiesiog priėmimu į darbą, į rimtas pareigas ir atsakomybe prieš žmones. Aš manyčiau, kad tą priesaiką gali duoti tiek administracijos direktoriui, kas priima į darbą. Aš manyčiau, kai mes davėme priesaiką, man ir mano šeimai buvo šventė. Aš manau, valstybės tarnautojams taip pat turėtų būti šventė, kad jie tiesiog pasižada tarnauti savo valstybei ir žmonėms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 36, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nors nežinau, ką jie ten turėtų svarstyti. Mano nuomone, nereikėtų, bet jeigu yra užrašyta, jeigu svarstys, gerai. Siūloma svarstyti gruodžio 20 d. Jūs dėl komiteto? Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Norėčiau pasiūlyti papildomu Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKĖ. Gerai. Sutinkate? Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš netgi norėčiau pasiūlyti, nes ir pats esu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, gal Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pagrindinis.
PIRMININKĖ. Ar sutinkame, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Socialinių reikalų ir darbo komiteto, aš manau, čia turbūt iš viso nereikėtų. Nėra pirmininko, bet… Aš nematau, ką čia Socialinių reikalų ir darbo komitetui reikia svarstyti. Ar sutinkame, kad pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Gerai.
Darbotvarkės 2-17 klausimas, G. Navaičio parengtas. Nėra nė paties pranešėjo ir nesurinko 29 parašų.
17.54 val.
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3187. Pranešėja – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį vakarą noriu jums pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kuria siekiama tiksliau reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnyboje už šiurkščius pažeidimus.
Kas paskatino parengti šią pataisą? Valstybės įstaigų ir institucijų vadovai atkreipė mano dėmesį į šiuo metu esančią absurdišką situaciją valstybės tarnyboje, nes, pasirodo, asmuo, net teismo pripažintas kaltu dėl korupcinės veiklos, toliau gali dirbti valstybės tarnyboje ir naudotis jos teikiamomis privilegijomis, nes jo nusikalstama veika nebuvo tiesiogiai susijusi su einamomis tiesioginėmis pareigomis. Pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnį šiurkščiu pažeidimu negali būti laikomi šiurkštūs pažeidimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su valstybės tarnautojo pareigomis, ką patvirtina ir sisteminis Valstybės tarnybos įstatymo aiškinimas, ir Vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Taigi susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojai, nors ir akivaizdžiai menkindami valstybės tarnybos ir savo įstaigos autoritetą, tęsia tarnybą, nes vadovai neturi teisinių svertų jų atleisti.
Šiai spragai užpildyti ir teikiu šią įstatymo pataisą, kuria yra siekiama aiškiai nustatyti, kad šiurkščiu pažeidimu būtų laikomi visi šiurkštūs pažeidimai, susiję ar nesusiję su tiesiogiai atliekamomis pareigomis, kurie diskredituoja valstybės tarnybą, žemina žmogaus orumą ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises. Taigi asmenims, kurie vykdo korupcines veikas, taip pat galėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė, nors jų vykdoma neteisėta veikla ir nebūtų tiesiogiai susijusi su tarnautojo pareigų instrukcijoje nurodytomis pareigomis. Piktnaudžiavimas alkoholiu, taip pat toksinėmis ar narkotinėmis medžiagomis būtų laikomas taip pat šiurkščiu pažeidimu ir ne darbo metu, jeigu toks tarnautojų elgesys įžeistų žmogaus orumą ar diskredituotų valstybės ar savivaldybės institucijos, ar įstaigos autoritetą.
Taigi, mielieji kolegos, kviečiu pritarti po pateikimo šiai pataisai ir taip užkirsti kelią valstybės tarnyboje dirbti tarnautojams, akivaizdžiai menkinantiems tarnybos, institucijos autoritetą. Dabar mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš tikrai pritariu daugumai jūsų pataisų punktų, ypač susijusių su tarnautojų elgesiu, tai 1, 3. Bet dėl 7, tas nelemtas alkoholis. Na, dėl alkoholio vartojimo tarnybos metu tikrai pritariu toms nuostatoms, kurios yra, tačiau ne tarnybos metu pavartojus alkoholio įžeidžia žmogaus orumą, jeigu įžeis žmogaus orumą. Mes žinome, yra žmonių, savotiškai patologinių, kurie labai reaguoja, ir vieną taurelę išgėrus jau žeidžia orumą jo, kad jis vartojo alkoholį, ypač dabar vadovas ne darbo metu. Ar galės mūsų valstybės tarnautojai vaišėse sudalyvauti ir žiūrėti, kokioje aplinkoje jis išgėrė tą alkoholio taurę? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kodėl yra siūlomos šios pataisos ir ypač siūlomas šitas aspektas, t. y. naudojimas narkotinių medžiagų arba alkoholinių gėrimų. Problema yra tokia. Jūs tikriausiai esate ne vieną kartą girdėjęs tokį atvejį, kai vienas ar kitas žinomas ar nebūtinai žinomas valstybės tarnautojas, einantis aukštas pareigas, nesvarbu, tiesiog viešumoje, galbūt ir po darbo būna tokios būsenos. Iš tiesų taip jis diskredituoja pačią valstybės tarnybą ir patį institucijos vardą. Jeigu tu esi valstybės tarnautojas, gauni atlyginimą iš mokesčių mokėtojų, tu jau pasirenki tokį kelią ir iš tavęs turi būti reikalaujama atitinkamų elgesio standartų. Mes turime apsispręsti, kokie yra elgesio standartai. Jeigu manome, kad žmonės valstybės tarnyboje turi būti aukščiausių elgesio standartų, tai siūlau pritarti šitai pataisai.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš jus palaikau, labai reikia šito įstatymo, bet noriu paklausti, kokios valstybės tarnautojų pareigos yra laikomos netiesioginėmis?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Matote, kiekvienoje valstybės tarnautojo instrukcijoje yra pasakyta, ką jis turi atlikti. Paprasčiausias elementarus pavyzdys: yra valstybės tarnautojas, kuris dirba ir atlieka savo pareigas gerai, bet jis yra nuteisiamas, pavyzdžiui, už kontrabandą arba korupciją. Bet tai visiškai nesusiję su jo pareigomis. Kaip mes manome, ar toks žmogus turi teisę dirbti valstybės tarnyboje, ar neturi teisės? Čia yra pagrindinė problema. Nes pagal dabartinį reglamentavimą gali dirbti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LiCSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu paklausti pranešėjos. Prašau pasakyti, kadangi dabar vyksta įvairūs teismai, vieni dėl alkoholio tarnybą praranda, kiti – dėl kitų dalykų, ką jūs ir minėjote. Kaip, jūsų manymu, ar jūs turite kokių nors duomenų, jeigu šis įstatymas įsigaliotų, koks vyktų tarnautojų perversmas arba tarnautojų masiškas atleidimas iš darbo vietų? Prašau pasakyti, kaip dabar valstybė turės kompensuoti ir kiek bus tų konkursų, jeigu įstatymas įsigaliotų, pavyzdžiui, nuo liepos 1 d.? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Šis įstatymas negalioja atgal. Jis įsigalios tada, kai mes jį priimsime ir jis bus pasirašytas. Ta tvarka ir pradės veikti, kai šitas įstatymas pradės veikti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų žmonės nėra apsaugoti nuo tam tikrų klaidų. Netgi patys geriausi kai kada paslysta ir padaro klaidą, tarkime, susibarė namuose su žmona, žmona apskundė, įžeidė žmonos orumą ir pasiskundė viršininkui, kad ją negražiai pavadino. Ar nemanote, kad po kiek laiko mes neturėsime apskritai valstybės tarnyboje žmonių? Ir dar vienas reikalas: ar šitie reikalavimai ne didesni, nei kai kurie patys Seimo nariai sau kelia? Tarkim, kai kurie turės balsuoti, kurie ir praeitą dieną jau buvo išgarsėję, gal buvo blaivus, neblaivus. Ar jūs manote, kad tikrai mes keliame kai kuriems didesnius reikalavimus, negu esame čia patys imant apskritai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš sutinku su jūsų nuomone. Manau, kad politikai, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai taip pat turėtų iš savęs reikalauti ypač aukštų elgesio reikalavimų. Tiesiog čia kitas klausimas. Bet šiuo atveju mes kalbame apie valstybės tarnybą. Aš pati rengiau, vadovavau darbo grupei, kuri rengė Tarnautojų elgesio kodeksą. Manau, reikėtų galbūt grįžti prie Politikų elgesio kodekso ir šituos jūsų pasiūlymus pasvarstyti. Aišku, gyvenime visko būna. Mes turime apsispręsti, ko siekiame. Ir ta problema, kad mūsų valstybės tarnyboje šiuo metu gali dirbti žmonės tikrai nuteisti, dėl kurių veiksmų priimti sprendimai už korupciją, už kitus nusikaltimus, ir jų jokiu pagrindu negalima atleisti, tai tokia situacija, manau, yra netoleruotina.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Aišku, absoliučiai sutinku su jūsų pozicija. Ko gero, netgi ir Seimo salėje reikėtų prieš paspaudžiant mygtuką papūsti į alkotesterį…
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Būtinai.
L. KERNAGIS (KPF). Gal tada kartais būtų aiškesni rezultatai. Pratęsdamas J. Liesio klausimą, noriu paklausti, ar turėjote statistiką, kiek buvo iki šiol nusižengimų ir kiek prasižengusių valstybės tarnautojų liko savo darbo vietose? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tokios statistikos neturiu. Turėjau tiesiog keletą kreipimųsi. Institucijų vadovai į mane kreipėsi nežinodami, ką daryti, nes yra tokia situacija, kaip aš minėjau, kad neturi jokių svertų tokius žmones atleisti iš pareigų. Tiesiog tuo pagrindu ir kilo iniciatyva parengti šias pataisas.
PIRMININKĖ. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Yra nemažai atvejų, kad statutiniai pareigūnai vairuoja neblaivūs, kai juos pagauna, tada parašo ir savo noru išeina iš tarnybos, ir lieka nenubausti, ir netgi išsaugo valstybinę pensiją. Ar jūs šiuo įstatymo projektu užkirsite kelią šiai įstatymo landai?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau pasakyti, kad dėl jūsų išsakomos problemos buvo parengtos kitos pataisos, kurios reglamentuoja ir statutinių, ir valstybės tarnautojų tokias situacijas, kai žmogus, dirbantis valstybės tarnyboje ar būdamas statutinis pareigūnas, padaro prasižengimą, yra pradedamas tyrimas, bet tas žmogus išeina iš darbo ir tyrimas toliau yra netęsiamas. Tos pataisos yra mano registruotos ir pateiktos prieš trejus metus, bet galiu pasakyti, kad jos iki šiol neatėjo į posėdžių salę. Labai tikiuosi, kad greitu metu jos kaip nors pajudės, ir dar šiais metais mes galėsime priimti tas pataisas, ir tokių situacijų nebebus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 40, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Aš irgi norėčiau pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, net nežinau, čia yra daugiau teisiniai dalykai, juridiniai, kaip paskui bus vykdomas… Aš noriu Agnės paklausti, jeigu čia būtų pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Aš nežinau, ar jūs sutinkate bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra pasiūlytas Valstybės valdymo ir savivaldybių. Palikti? (Balsai salėje) Gerai. Paliekame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. O Teisės ir teisėtvarkos komiteto nelieka, tai aš vis dėlto manau, kad čia reikėtų papildomu, taip? O Socialinių reikalų ir darbo komiteto nereikia? Gerai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas papildomas. Siūloma svarstyti gruodžio 20 d.
Visi darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Seimo narių pareiškimų nėra.
Prašom registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Skelbiu lapkričio 8 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LiCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.