LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2011-10-13 Nr. XIP - 3672
Vilnius
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu nauja redakcija dėstomo Žmogaus kritinių būklių ir mirties priežasčių nustatymo įstatymo (toliau – projektas) 6 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę nutraukti gaivinimą, siekiama nustatyti, kad leidžiama nutraukti gaivinimą nesant atsako į gaivinimo veiksmus. Šios normos turinys ir tikslas nėra aiškus, nes pagal siūlomą redakciją, sistemiškai įvertinus ją su kitomis minėto straipsnio nuostatomis, galima daryti išvadą, kad gaivinimą galima nutraukti ir tuo atveju, kai nėra mirties požymių, tačiau ir neatsinaujino gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad gaivinamajam asmeniui tokiu atveju nėra išryškėję mirties požymiai, gaivinimo nutraukimą nesant atsako į veiksmus reiktų įstatyme reglamentuoti plačiau, išsamiai atskleidžiant gaivinimo veiksmų nutraukimo tokiu pagrindu sąlygas.
2. Atsižvelgiant į tai, kad neabejotinų mirties požymių nustatymas ir konstatavimas sukelia tam tikras įstatyme numatytas teisines pasekmes bei siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 5 ar 6 straipsnyje nereikėtų nurodyti subjekto, įgalioto patvirtinti neabejotinų mirties požymių sąrašą.
3. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje siūlome braukti perteklinę nuostatą dėl minimalaus gydytojų konsiliumo gydytojų skaičiaus, nes minėtas reikalavimas jau įtvirtintas projekto 2 straipsnio 4 dalyje.
4. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie asmens, kurio audiniai ir (ar) organai gali būti naudojami transplantacijai, smegenų mirties faktą turi būti pranešama Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Šią normą reiktų papildyti nuostata kas, kokia tvarka ir per kiek laiko turi pranešti apie mirties faktą.
5. Projekto 12 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, reglamentuojant informavimą apie asmens mirtį, kiekvienu iš šiose dalyse nurodytų atvejų reiktų įrašyti subjektą informuojantį apie asmens mirtį asmenį gydžiusį gydytoją ar budintį gydytoją (1 d.), greitosios pagalbos įstaigą ir įstatymo nustatytais atvejais – policiją (2 d.), greitosios pagalbos įstaigą ir (ar) pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios asmuo buvo prisirašęs.
6. Projekto 12 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyta, kad mirties faktą nustatęs asmuo privalo informuoti policiją, kai miršta užsienio valstybės pilietis. Svarstytina, ar ši nuostata neturėtų būti patikslinta reglamentuojant atvejį, kai miręs asmuo yra asmuo be pilietybės ir vietoj „užsienio valstybės pilietis“ įrašant sąvoką „užsienietis“, nes pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 32 dalį užsienietis yra asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios. Tokiu atveju, turėtų būti atitinkami patikslintos ir kitos šio straipsnio dalys reglamentuojant kaip turi elgtis policija, gavusi informaciją apie asmens be pilietybės mirties faktą.
7. Projekto 12 straipsnio 7 dalies 1 punktą reiktų papildyti nurodant koks subjektas informuoja stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mirusio asmens artimuosius apie jo mirtį.
8. Iš projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatos, kad, jeigu miręs asmuo neturi artimųjų, policija nedelsdama informuoja mirusio asmens gyvenamosios vietos savivaldybę, lieka neaišku, kaip turi elgtis policija, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta nežinoma.
9. Projekto 14 straipsnio 3 punkto turinys yra nevisiškai aiškus: ar teismo medicinos gydytojas mirusio asmens apžiūrą atlieka asmeniui mirus ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir esant prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimui, ar minėtai apžiūrai užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Taip pat diskutuotinas nuostatos, „asmuo miršta ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje“, santykis su projekto 15 straipsnio 2 dalimi bei 19 straipsniu, nes minėtuose straipsniuose mirusio asmens mirties priežasties nustatymas bei palaikų tyrimas nesiejami su nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Vertinant minėtas projekto normas sistemiškai, nėra aišku, koks subjektas nustato mirties priežastį ir ar tokiu atveju yra būtinas teismo medicininis žmogaus palaikų tyrimas, nes projekto 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte nurodyta, kad toks tyrimas atliekamas gavus teisėsaugos institucijų užduotį. Be to, neaišku ar projekto 14 straipsnio 3 punkte vartojama formuluotė „prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu“ yra tapati projekto 19 straipsnio 3 dalies 8 punkte vartojamai formuluotei „gavus teisėsaugos institucijų užduotį“.
10. Projekto 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte tikslintina nuostata „nuo 500 gramų“.
11. Projekto 16 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta privalomoji patologinės anatomijos autopsija, kai „dėl ligos miršta vaikas iki vienų metų amžiaus ir nėra duomenų dėl sklaidos anomalijų, galėjusių sukelti mirtį“. Diskutuotina ar privalomoji patologinės anatomijos autopsija neturėtų būti atliekama kiekvienu atveju (neišskiriant, kad „dėl ligos“), kai miršta vaikas iki vienų metų amžiaus ir nėra duomenų dėl sklaidos anomalijų, galėjusių sukelti mirtį.
12. Projekto 17 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „atliekama“ reiktų išbraukti žodelį „ir“ kaip perteklinį. Taip pat reiktų suderinti šioje dalyje vartojamas tapačias sąvokas „raštiškas reikalavimas“ ir „raštiškas prašymas“.
13. Projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostata redaguotina: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju atliekamas teismo medicininis žmogaus palaikų tyrimas šio įstatymo nustatyta tvarka“.
14. Siūlytina tikslinti 19 straipsnio 3 dalį: vietoj žodžių „toliau nurodytais“ reiktų įrašyti žodelį „šiais; 6 punkte nurodyti subjektą, kuris vykdo netinkamą asmens sveikatos priežiūrą; 8 punkte vietoj žodžio „užduotį“ siūlome įrašyti žodį „pavedimą“. Atitinkamai tikslintinos ir 20 straipsnio 1 ir 3 dalys.
15. Projekto 21 straipsnio 4 dalyje reiktų nurodyti, kad medicininio mirties liudijimo forma, turinys ir išdavimo tvarka derinama ne su Generaline prokuratūra, o su jos vadovu, t.y. viešojo administravimo įgaliojimus turinčiu ir administracinius aktus priimančiu valstybės pareigūnu – Generaliniu prokuroru.
16. Projekto 22 straipsnio 2 dalyje nustatomas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę gauti medicininį mirties liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš civilinių teisinių santykių gali kilti ir kitų asmenų, nei nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje, teisė/pareiga pasirūpinti mirusio asmens laidojimu, pavyzdžiui rentos mokėtojo įsipareigojimas pagal Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 1 dalyje nurodytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kaip testamento sąlyga vadovaujantis Civilinio kodekso 5.36 straipsniu ar Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto atveju, laidojantį asmenį paskyrus Civilinio kodekso nustatyta tvarka notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame rašytiniame valios pareiškime. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.312 straipsniu, mirties liudijimas yra išduodamas asmeniui, pristačiusiam medicininį mirties liudijimą ir mirusio asmens dokumentus, o pakartotinis mirties liudijimas išduodamas tik įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams (Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 145 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad laidojantis asmuo gali būti ne tik ne artimasis giminaitis, bet ir ne įpėdinis, o medicininio mirties liudijimo bei mirties liudijimo išdavimas yra su laidotuvėmis susijusių procedūrų pradėjimo pagrindas (pavyzdžiui vadovaujantis Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, laidojantis asmuo pašalpai gauti turi pateikti laidojamo asmens mirties liudijimą), projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos.
17. Projekto 24 straipsnio 4 dalies formuluotė suponuoja, kad prieš perduodant mirties liudijimus registro tvarkymo įstaigai, asmenų mirtys yra registruojamos, tačiau ankstesnėse projekto nuostatose apie mirčių registravimą kokiose nors įstaigose nėra užsimenama, o numatomas tik mirties fakto konstatavimas ir mirties liudijimų išdavimas.
18. Tikslintina projekto 26 straipsnio 3 dalis, 29 straipsnio 2 dalis ir 30 straipsnis, vietoje žodžių „asmenims atsisakius atsiimti žmogaus palaikus“ įrašant „asmenims neatsiėmus žmogaus palaikų“.
19. Projekto 27 straipsnyje reikėtų reglamentuoti žmogaus palaikų saugojimo sąlygas ir terminus, kai palaikai neatsiimami iš trumpalaikio mortuariumo pasibaigus 4 parų nuo medicininio mirties liudijimo išrašymo terminui.
20. Manytina, jog projekto 29 straipsnis turėtų būti pildomas nustatant savivaldybei teisę reikalauti palaikų laikymo išlaidų atlyginimo iš palikimą priėmusių mirusio asmens įpėdinių.
21. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinime žodis „įstatymas“ keltinas į naują eilutę.
22. Atsižvelgiant, kad Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme yra nuoroda į keičiamą įstatymą, reiktų šiame patikslinant keičiamo įstatymo pavadinimą.
L.e. Teisės departamento direktoriaus pareigas Daina Petrauskaitė
Edvinas Mušinskis
Milda Matiukaitė
Audronė Ožiūnienė