LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 353
STENOGRAMA
2011 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena. Pradedame rugsėjo 15 d. vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
15.00 val.
Pirmasis popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 7, 8, 10, 12, 14, 22 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3531. Pranešėja – Solveiga Cirtautienė, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja. Pateikimas. Prašom.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti Respublikos Prezidentės iniciatyva parengtą Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Imtis šių pataisų paskatino tai, kad Prezidentė yra įsitikinusi, jog šiandien ir dabar yra tas laikas, kai mes turime žengti žingsnį, kurio reikia Lietuvai. Šiandien ir dabar, o ne kada nors vėliau turime pagaliau apsispręsti ir imtis priemonių, kurios sudarytų realias prielaidas Lietuvos žmonėms labiau pasitikėti savo valstybe, jos politine sistema.
Deja, tenka konstatuoti, kad šiandieninė situacija yra ypač nepalanki politinei valdžiai. Piliečių dalyvavimas rinkimuose yra katastrofiškai žemas, statistika rodo augančią juridinių asmenų aukų įtaką ir politinio proceso priklausomybę nuo jų piniginių injekcijų. Politinės partijos, įsisukusios į konkurencijos pinigais ratą, visiškai prarado žmonų pasitikėjimą. Nepasitikėjimas, kaip rodo įvairių šalių patirtis, turi pagrindo. Tai dideli ir skaudūs, visiems žinomi politinių partijų finansavimo skandalai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitur, galiausiai suformavę valią ir ryžtą radikaliai keisti finansavimo tvarkas, atsisakant juridinių asmenų paramos ir griežtinant reguliavimą šioje srityje.
Šioje situacijoje geriau mokytis ne iš savo, o iš svetimų klaidų, ir joms užkirsti kelią. Todėl Respublikos Prezidentė teikia šį įstatymo projektą, kuriuo siūlo ne pinigais, o vertybėmis grįstą lyderystę, nes yra įsitikinusi ir tiki, kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, kaip visos tautos atstovai, be jokių abejonių girdite tautos balsą ir esate tvirtai pasiryžę, ir galite priimti sprendimus, būtinus Lietuvos žmonių tikėjimui savo valstybe atkurti.
Gerbiamieji Seimo nariai, dauguma jūsų esate politinių partijų nariai, t. y. šalies lyderiai. Lyderystė – tai gebėjimas įgyti žmonių pasitikėjimą, vienyti žmones, įkvėpti savo asmeniniu pavyzdžiu. Lyderystė yra didžiulis iššūkis. Lyderiai turi būti stiprūs. Todėl Prezidentė, teikdama projektą, kviečia parodyti ir įrodyti Lietuvos žmonėms, kad mes nesame ir netapome piniginės paramos įkaitais.
Taigi šis įstatymo projektas yra galimybė išsivaduoti iš priklausomybės, iš neleistinų sandorių pagundų ar neskaidrių įsipareigojimų. Tai galimybė pagaliau atgauti prarastą visuomenės pasitikėjimą valstybe parodant žmonėms, kad priklausomybė nuo juridinio asmens paramos tikrai nėra tai, be ko negali gyventi Lietuvos politikai.
Taigi Respublikos Prezidentė teikia Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisų projektą, kurio pagrindiniai tikslai – didinti politinių partijų nepriklausomumą nuo finansinių rėmėjų įtakos jų politiniams sprendimams, užtikrinti atstovavimą visuomenei, skatinti politinių partijų idėjinę, o ne finansinę konkurenciją ir sukurti prielaidas geresnei Lietuvos valstybės politikos kokybei. Atitinkamai projektu teikiami keturi pagrindiniai siūlymai:
Pirma. Siūloma uždrausti juridiniams asmenims remti partijas. Atsisakymas juridiniams asmenims aukoti politinėms partijoms ir kampanijoms turėtų pozityviai atsiliepti skaidresnei ir sąžiningesnei konkurencijai.
Antra. Siūloma fiziniams asmenims perpus, t. y. nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, sumažinti maksimalios aukos sumą. Mažesnės maksimalios aukos dydis iš vieno fizinio asmens leis išvengti galimų manipuliavimų, kai juridiniai asmenys partijas gali bandyti finansuoti per fizinius asmenis. Konkretus fizinis asmuo negalės politinei partijai ar kampanijai paaukoti daugiau nei 10 % jo deklaruotų metinių pajamų, taip siekiant apsisaugoti nuo įvairiausių manipuliacijų.
Trečia. Siūloma, kad fiziniams asmenims, aukojantiems didelę sumą, nereikėtų deklaruoti metinių pajamų ir nurodyti asmens kodų pildant aukų lapus, nes, Prezidentės vertinimu, supaprastinta mažaverčių aukų politinėms partijoms ar kampanijoms aukojama tvarka ir administravimas neabejotinai pasitarnautų demokratijos skatinimui.
Ketvirta. Siūloma atsisakyti dalies per politinę kampaniją patirtų išlaidų kompensavimo galimybės. Pagrindiniai motyvai būtų šie: gauti kompensaciją iš valstybės už patirtas rinkimines išlaidas numatyta tik politinėms partijoms, o tai sudaro nelygiateises sąlygas prieš kitus politinės kampanijos dalyvius. Ir kitas motyvas – žinojimas, kad valstybė kompensuos dalį patirtų išlaidų, politines partijas gali skatinti labiau išlaidauti. Tai neskatina atsakingos finansų planavimo ir naudojimo politikos, ypač kai operuojama valstybės biudžeto lėšomis.
Baigdama norėčiau akcentuoti, kad Prezidentė nėra varžančių draudimų šalininkė. Priešingai, ji yra už priemones, kurios išlaisvina. Pirmiausia nuo iliuzijos, jog partijų rėmimas verslo pinigais yra partijų nepriklausomumo ir gyvavimo pagrindas.
Prezidentė kviečia sugrįžti prie klasikinės politikos ir partijų paskirties – stiprinti demokratinę valstybę išreiškiant šalies gyventojų interesus. Ji tiki, kad jūs, gerbiamieji visuomenės ir politikos lyderiai, šiandien galite įrodyti, kad žmonių pasitikėjimas, o ne saistantys ir įpareigojantys pinigai, gauti iš verslo grupių, jums yra svarbiausi.
Prezidentės įsitikinimu, kiti partijų finansavimo šaltiniai, t. y. biudžetinis finansavimas ir kiti įnašai, skaidriai surinkti iš partijos narių bei kitų rėmėjų, tai yra fizinių asmenų, yra ir bus neabejotinai pakankami partijų veiklai užtikrinti. Prezidentė kviečia visus patikėti naujos, skaidrios, žmonėms tarnaujančios mūsų politikos vizija Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra užsirašę klausti net 22 Seimo nariai. Ar galime iš anksto sutarti, kad paskui nesiginčytume, kad klausimams skiriame 20 min.? Ačiū. 1 min. klausti, 2 min. atsakyti. Prašom sukonkretinti, kad kuo daugiau spėtų paklausti. Pirmasis klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš klausiu, kaip nepartinis, dviejų klausimų. Pirmiausia, kaip jūs manote, priėmus tokias įstatymo projekto teikiamas nuostatas, ar verslas nesugebės rasti kitų kelių paremti politines partijas? O antras klausimas daugiau teisinis. Kaip jūs manote, ar politinė partija, būdama juridiniu asmeniu, negalės rasti kitų galimybių gauti nepiniginės paramos iš verslo, sudarydama kitokio pobūdžio sandorius? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų ar verslas neieškos galimybės rasti kitų kelių, tai jeigu verslas norės ieškoti kitų kelių, tai galimi įvairūs būdai. Jeigu jie yra neteisiniai, be abejo, tai yra kalba apie kontrolės institucijų stiprinimą ir konsolidavimąsi.
Kita vertus, kiek mes bendraujame su verslo žmonėmis (viešumoje jau buvo diskutuota apie tai pateikus šį Prezidentės įstatymo projektą), tai verslas vieningai teigia, kad jie irgi yra už atsisakymą finansuoti partijas iš verslo pinigų. Manau, kaip ir politikai, verslas yra pavargęs nuo to, kad jie yra labai dažnai priversti finansuoti partijas, nes kitaip negali laimėti viešųjų pirkimų, arba netgi apskritai normaliai vykdyti sąžiningo verslo Lietuvoje. O apie kitas priemones, kaip bandytų juridiniai asmenys finansuoti politines partijas ir ar partijos nebandys ieškoti papildomo finansavimo, be abejo, ne tik bandys, bet ir turės. Manau, jie turės daugiau investuoti į individualius fizinius asmenis.
O kalbant apie juridinius asmenis, tai vėlgi aš tikiu, kad ta bendra partijų konkurencija ir padidintas dėmesys viena kitai atsisakius juridinių asmenų finansavimo, nes juridinių asmenų finansavimas šiandien iš principo palengvindavo partijų gyvenimą, dėl to galbūt dažnai užsimerkdavo… viena į kitą dėl esamų įvairiausių pažeidimų, tai šiandien viena kitai bus padidintas dėmesys, tikrai nė viena nepraleis progos parodyti kitos ydas, klaidas arba neteisėtus veiksmus ir tikrai padės atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aišku, aš esu už biudžetinį finansavimą, bet jūs puikiai suprantate, kokia padėtis yra šiuo metu Lietuvoje. Taigi čia yra ateities svajonė. Sakykite, vis dėlto kaip šiuo įstatymu jūs praktiškai užtikrinsite fizinių asmenų aukų skaidrumą, nes visada rasime būdą apeiti, kaip visada sugeba lietuvis?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų ačiū už klausimą. Klausimas, kaip užtikrinti kontrolę, pinigų skaidrumą ir panašiai, yra aktualus tiek dabar, tiek aktualus išliks, kai bus atsisakyta, jeigu bus atsisakyta, juridinių asmenų finansavimo. Jeigu žiūrėtume istoriją, mes tyrinėjome ją, tai šiandien galima sakyti, kad taisyti Politinių partijų finansavimo įstatymą buvo bandoma ne kartą ir iš tikrųjų tų įvairiausių saugiklių į įstatymą įrašyta tikrai nemažai. Tačiau didžioji dalis jų, galima sakyti, yra miegančių.
Bet, kaip aš jau minėjau, jeigu atsisakysime juridinių asmenų finansavimo, tai savaime turėtų lemti, kad politinės partijos taps viena kitos atžvilgiu kur kas budresnės ir mažiau atlaidesnės. Aš manau, tai turėtų padėti įsijungti tiems mechanizmams, kurie veikia dabar. O jeigu kils minčių dėl papildomo mechanizmo, tai, be abejo, Prezidentė yra atvira bet kokiems siūlymams. Tačiau vėlgi reikia suprasti, kad tai yra jau antraeilis klausimas. Šiandien būtina apsispręsti dėl principinio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, juridinis asmuo susideda iš fizinių asmenų. Visiems tai yra žinoma. Vienaip ar kitaip įmonėje dirba šimtas žmonių. Jeigu savininkas rėmė vieną ar kitą politinę partiją, jai prijaučia, jos idėjoms ir taip toliau, norėdamas ją paremti x pinigų suma, savo šimtui darbuotojų išdalins tą sumą ir visi jie parems. Sakykite, priėmus šias Prezidentės arba jūsų siūlomas pataisas, jis pasielgs teisėtai ar neteisėtai?
S. CIRTAUTIENĖ. Kiekvienas fizinis asmuo yra, buvo ir bus laisvas apsispręsti remti partiją ar ne. Ir tiktai laisvas apsisprendimas, kaip žinoma, yra teisėtas apsisprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, sakykim, dėl juridinių asmenų rėmimo aš sutinku, bet kas per nauja tvarka laisvoje demokratinėje valstybėje fiziniams asmenims disponuoti savo lėšomis. Ką reiškia 10 % nuo metinių pajamų? Jeigu žmogus visą gyvenimą dirbo, turi sukaupęs pakankamai turto, pakankamai finansinių atsargų ir išėjęs į pensiją nutaria, kad jis dabar užsiims politika. Bet jo pensija yra 1 tūkst. Lt per mėnesį. O jis turi turto už 10 mln. litų. Kodėl jis negali paremti didesne pinigų suma partijos, kurios pats yra narys, dalyvauja rinkimuose? Jeigu žmogus gavo pajamų, jis už jas sumokėjo mokesčius, tai jis yra laisvas disponuoti tomis lėšomis taip, kaip jis nori. Jeigu jis nori paremti kurią nors partiją, jis gali atiduoti visus pinigus.
PIRMININKĖ. Klausimas, o ne diskusija.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Svarbu, kad jie būtų deklaruoti. Klausimas. Ar jūs galite įvardyti nors vieną demokratinę valstybę, kurioje fiziniams asmenims draudžiama disponuoti savo lėšomis?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis yra labai aktualus. Tai yra problema, dėl kurios nėra vieno atsakymo, nes, numačius apribojimus fiziniams asmenims, tas apribojimas numatomas ne kaip savitikslis, o kaip tam tikras saugiklis, kuris užtikrina, kad per fizinius asmenis masiškai nepradėtų netiesiogiai veikti juridiniai asmenys ir beatodairiškai vėlgi finansuoti politinių partijų. De facto situaciją turėsime tokią pačią netgi esant tiesioginiam draudimui juridiniams asmenims finansuoti politines partijas.
Dėl vienokių ar kitokių dydžių šalių praktika yra įvairi. Tokią praktiką paprastai taiko Vokietija, kuri nėra atsisakiusi absoliutaus draudimo juridiniams asmenims finansuoti politines partijas šiandien, bet einama per tam tikro dydžio ribojimą. Tie dydžiai gali būti įvairiausi.
Kalbant apie kiekvieno fizinio asmens apsisprendimą, čia kalbama apie 10 % ribojimą tiems fiziniams asmenims, kurie nėra politinių partijų nariai. Dėl tų, kurie yra politinių partijų nariai, partijų finansavimo klausimas spręstinas pagal įnašus, o įnašų dydžiams jau taikoma kitokia tvarka. Aš manau, tuomet įnašo dydžiai galėtų būti didesni. Bet jis turėtų būti politinių partijų narys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, uždraudus juridiniams asmenims finansuoti politines partijas kaimyninėse valstybėse labai suaktyvėjo politikų labdaros ir paramos fondų veikla, o juos, kaip žinome, gali finansuoti ir juridiniai asmenys. Ką galvojate apie juos?
Toliau. Ar nepadaugės milijonierių kitame Seime, nes, įsivaizduokite, aš esu milijonierius darbdavys, padalinu visiems savo darbuotojams po jūsų deklaruojamą leidžiamą sumą ir einu kautis su politinėmis partijomis, kurioms iš esmės šitas draudimas yra daug griežtesnis?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų kalbant apie paramos ir labdaros įvairiausius fondus ir kitokias statistikas galimo piktnaudžiavimo padidėjusią riziką reikia įvertinti, į ją reikės atsižvelgti, jeigu bus apsispręsta atsisakyti tiesioginio juridinių asmenų finansavimo. Bet jeigu situacija rodys, kad juridiniai asmenys arba verslas bando finansuoti politines partijas įvairiais tiesioginiais arba netiesioginiais, bet neteisėtais būdais, tai čia, aišku, jau bus teisėsaugos institucijų stiprinimo klausimas.
Kalbant apie tai, kad yra rizika, jog kitame Seime padaugės milijonierių, tai, na, drįsčiau šioje vietoje iš tiesų nesutikti. Aš manau, priešingai. Pagrindinė problema šiandien yra ta, kad, kaip aš ir minėjau, pasitikėjimas politinėmis partijomis yra labai labai smukęs. Smukęs dėl labai paprastos priežasties. Dėl to, kad šiandien eilinis žmogus netiki, kad gali turėti bet kokią įtaką ir bet kokį balsą politiniame gyvenime arba jo valdyme. Jisai galvoja, kad viską lemia pinigai, o ne jo idėjos ir ne jo pastangos. Tačiau aš manau, kad šioje vietoje reikėtų labiau pasitikėti rinkėjais. Mūsų rinkėjai yra gana protingi ir sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Jeigu jie patikės, kad juridiniai asmenys nebegalės finansuoti politinių partijų, jie patikės, vėlgi startuojančios sąlygos bus visiems vienodos, tai aš manau, kad bus sudaryta pakankama terpė vienytis daug idėjų ir gražių vertybių turintiems žmonėms ir tikrai laimėti rinkimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų šaunu, kad tas įstatymas pasiekė Seimą, tačiau man kyla vienas klausimas. Esame ne kartą diskutavę. Jeigu žmogus kandidatuoja į Seimą, jis yra įtrauktas į partijos sąrašą ir kartu jis kandidatuoja vienmandatėje apygardoje, tai 10 % riba yra toks mizeris, faktiškai tokia maža suma, kad realiai jis net lankstinuko negalės išleisti. O kaip žinote, partija dažniausiai apmoka tik daugiamandačių arba pirmojo dešimtuko kandidatų visokius bukletus ir kitus panašius dalykus, ir, tarkime, nurodymus duoda, kaip už ką reitingavimo lentelėje rašyti. Vienmandatininkas, norėdamas geriau pasirodyti vienmandatėje, turėdamas savo pinigų arba norėdamas, kad jį paremtų, ar nemanote, kad įstatyme reikėtų išskirti vienmandatininkus, kad suma būtų didesnė, jie galėtų save paremti?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, iškelta aktuali problema. Tačiau visos tos problemos, iškeltos ankstesnių gerbiamųjų Seimo narių, panašios kaip jūsų, dėl įvairių schemų, dydžių ribojimo, procentų ir panašiai, papildomo finansavimo šaltinio, tai yra tos problemos, dėl kurių iš tiesų turėtų labai rimtai apsispręsti pačios politinės partijos Seime ir susitarti. Šią vietą aš norėčiau aiškiai pabrėžti, kad tai jau yra įgyvendinimo ir detalių klausimas. Šiandien apsisprendus, kad tikrai mes ryžtamės (…) juridinių asmenų finansavimo, tada bus galima prisėsti prie kito klausimo dėl tokių nuostatų konkretaus įgyvendinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau pasveikinti Prezidentės siekį teisinėmis priemonėmis efektyviau reglamentuoti partijų veiklos finansavimo skaidrumą. Ar nemanote, kad teikiamos pataisos paliečia tik vadinamąją ledkalnio viršūnę, kuri šiandien yra bene skaidriausia ir viešiausia partijų finansavimo sritis, nes Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas suteikia partijoms, kaip žinote, teisę verstis leidybos, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo bei kita veikla, iš kurios gautos lėšos naudojamos partijų reikmėms. Pavyzdys iš realaus gyvenimo, Lietuvoje garsiai nuskambėjęs: socialdemokratų Panevėžio skyrius iš juridinio asmens gavo 100 tūkst. Lt kompensaciją dėl statomų pastatų uždengiamo partijos skyriaus buveinės lango. Statybos dėl pažeidimo sustabdytos, langas neužmūrytas, pinigai liko partijai kaip kompensacija. Prokurorai šiame sandoryje pažeidimo neįžvelgė, vadinasi, buvo galima derėtis ir dėl 1 mln. Lt. Aš nemanau, kad tai yra vienintelis atvejis, todėl teiraujuosi. Kaip jūs manote, ar jūsų siūlomi pakeitimai turės įtakos tokių ir panašių juridinių asmenų ir partijų sudaromų sandorių skaidrumui? Ar neatsitiks taip, kad?..
PIRMININKĖ. Laikas!
V. MATUZAS (TS-LKDF). …kad partijos pradės finansuoti prisidengdamos tokiais būdais?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, Prezidentės vertinimu, jos teikiamos pataisos, kaip rodo bendra istorinė patirtis, palietė tikrai ne ledkalnio viršūnę, o palietė politinių partijų finansavimo skaidrumą ir politinių partijų veiklos esmę. Aš manau, kad jūsų iškeltos problemos dėl to ir būdavo dažnai nekeliamos arba nebūdavo sprendžiamos, nes visos politinės partijos savo daugelį problemų išspręsdavo per verslo finansavimą, tai yra galėdavo, kaip minėjau, užmerkti akis dėl kokių nors pavienių vienų arba kitų partijų problemų. Šiandien, jeigu atsisakysime juridinių asmenų finansavimo, kiekviena iš jų bus suinteresuota, kad tiek ji pati, tiek jos konkurentė – kita politinė partija veiktų ypač skaidriai. Tai paskatins, manau, visų šių problemų, kurias jūs iškėlėte, sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji pranešėja, jūs labai gražiai perteikėte Prezidentės nuomonę, kad vargšai politikai yra piniginės paramos įkaitai. Ar Prezidentė gali įrodyti, kad viskas vyks adekvačiai, sąžiningai ir teisingai visoms partijoms? Ar bus nulinė deklaracija toms partijoms, kurios kaip siurbėlės dabar prisisiurbusios milijonus litų? Čia galima kaip pavyzdį, kad jos pasakys: mes jau ketveriems penkeriems metams alkoholio prisipirkome, tai dabar galite įvesti sausą įstatymą.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū jums už klausimą. Iš tiesų Prezidentė įrodyti, kad priėmus šį įstatymo pakeitimą viskas vyks ypač skaidriai, manau, negali, kaip ir mes visi. Tikėtis, kad viskas vyks skaidriau, galima, bet tai priklausys nuo mūsų visų pastangų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau paklausti tokio klausimo. Jūs tikriausiai žinote, kad labai panašios analogiškos pataisos jau šiame Seime buvo svarstytos, (…) siūlo labai panašius dalykus, bet, deja, Seime palaikymo nebuvo sulaukta. Noriu jūsų paklausti, ar jūs tikitės, kad šiuo atveju palaikymas bus?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, Prezidentės vertinimu, situacija priėmus paskutinį Politinių partijų įstatymo pakeitimo įstatymą, kai buvo sustiprinta kontrolė, tačiau atsisakyta nuostatos, kuri buvo siūlyta, tai yra išbraukti juridinių asmenų finansavimą, šiandien parodė, nes jau metai galioja tas įstatymas, įvyko savivaldybių rinkimai ir panašiai, parodė, kad situacija nepasikeitė. O situacija šiandienos rodo, kad jinai tragiškai keičiasi tik į blogąja pusę. Žmonių pasitikėjimas, kas yra svarbiausia šiandien partijoms, ir žmonių aktyvumas per rinkimus mažėja, ir katastrofiškai. Artėjant Seimo rinkimams, tai visiems tampa aktualu. Manau, kad tai bus pagrindinis veiksnys, o tai rodo užsienio šalių praktika, tiek Estijos, tiek Latvijos ir panašiai, kuris akivaizdžiai rodo, kad žmonių pasitikėjimas partijomis yra atvirkščiai proporcingas juridinių asmenų injekcijoms į partijas: tai yra kuo didesnis juridinių asmenų finansavimas, kuris akivaizdžiai Lietuvoje didėja daug metų, tuo mažesnis yra žmonių pasitikėjimas politinėmis partijomis. Kaip rezultatą mes gauname dėl to iškreiptą vaizdą, iškreiptą rezultatą. Yra visiškai atvirkščiai šiandien Estijoje ir Latvijoje, kai pasitikėjimas, pavyzdžiui, Estijoje politinėmis partijomis yra didesnis kaip 50 % po to, kai buvo atsisakyta juridinių asmenų finansavimo taip atsitiko. Manytina, kad tas tikrai turėtų pagerėti. Tuo šiandien Seimas tikrai turėtų būti ypač suinteresuotas, nes jokių argumentų, kodėl to nereikėtų daryti, dabar nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji prelegente, iš konteksto bent jau man yra akivaizdu, kad šios įstatymo pataisos siūlomos remiantis gilia ir išsamia analize, kuri liudija, kad politikai ir partijos, gavusios juridinių asmenų paramą, atidirba verslui, oligarchams, dar kažkam. Labai prašyčiau įvardinti bent keletą tokių pavyzdžių: kas, kam, už kiek? Todėl, kad kitu atveju Prezidentės ištarta frazė: tegu tik pabando nebalsuoti, žinosime, kas atidirbinėja, gali būti palaikyta banaliu šantažu, kas iš tiesų negerina politinės kultūros lauko Lietuvoje, o ir vargu ar gali būti valdžių bendradarbiavimo pavyzdys. Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Tai, kad politinių partijų finansavimas ir tokia galimybė finansuoti politines partijas juridiniams asmenims akivaizdžiai veda prie neskaidrios politikos, sakykime, rodyti, aiškinti konkrečius pavyzdžius šiandien nereikėtų dėl laiko stokos, visi juos žino. Jūsų Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų grupė yra pateikusi daug pavyzdžių, kas yra atsitikę dėl juridinių asmenų intensyvaus partijų finansavimo užsienio šalyse. Lietuvoje jau prieš kelias savaites, mano žiniomis, rytoj ir apskritai pastaruoju metu atskirose komisijose vyksta diskusijos, tie pavyzdžiai yra iškeliami, tai viena. Bet, ko gero, ne tai yra svarbiausia. Šiandien yra svarbiausias kitas dalykas, šiandien yra svarbiausias žmonių pasitikėjimas. Yra svarbu ne tik tai, kas yra realu, ne tiktai tai, bet tai, kuo tiki žmonės. Aš manau, paklausus žmonių dėl to, kas lemia didžiausią nepasitikėjimą politinėmis partijomis, ir yra tai, ką aš minėjau, kad nė vienas žmogus netiki tuo, kad jis gali turėti kokios nors įtakos politikos valdymui, nes yra įsitikinęs, jog realiai daugelį sprendimų lemia verslo pinigai, o ne atskiri žmonės ir jų idėjos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš labai prašau atsakyti į mano klausimą, kuris taip ir liko neatsakytas. Manau, kad nepasitikėjimą politinėmis partijomis, taip pat visa politine sistema sukelia būtent tokie neatsakingi, apibendrinti teiginiai, kur viskas sumetama į vieną puodą. Kažkokie politikai, kažkokios partijos, kažkam atidirba ir tuo pagrindu mes keičiame įstatymus. Man regis, kad žmonių nepasitikėjimas ateina dėl tokių teiginių. Todėl aš prašau įvardinti konkrečius pavyzdžius, kad ir kokie jie būtų.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai, turbūt komitetuose bus atsakyta. Turbūt kiekvienas klausia tai, ką nori paklausti, kiekvienas atsako tai, ką sugeba atsakyti. (Plojimai )
Prašom dėl motyvų. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad abiem institucijom: tiek Seimui, tiek prezidentūrai, reikėtų labiau gerbti vienai kitą. Aš esu už politinės korupcijos mažinimą, tačiau manau, kad reikia keisti visą sistemą, o ne siūlyti keisti jos atskirus elementus. Aišku, biudžetinis finansavimas politinėms partijoms būtų idealiausias. Tačiau šiandieną paklauskite žmonių, ar jie skirtų biudžeto lėšas minimaliai algai, pensijoms atkurti ar politinėms partijoms? Atsakymą, žinoma, gausite labai aiškų. Aš pasigedau vis dėlto visumos – politinės sistemos ir politinės reklamos galimybės turi būti suvienodintos visiems. Aš prisimenu rinkimus Klaipėdoje. N. Puteikio portretai buvo ant visų stotelių, mūsų A. Každailevičiaus tik mažulyčiai. Manyčiau, kad visų turėtų būti standartiniai. Aš tikrai bijau, kad priėmus šitą įstatymą būtent su tokiomis pataisomis, su kuriomis atėjo prezidentūra, kai kuriems Seimo nariams su skardinėmis aukų dėžutėmis tektų eiti į gatves ir rinkti aukas savo politinei kampanijai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Varaška.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu kaip nepartinis žmogus. Pirmiausia pakomentuosiu Prezidentės aiškinamąjį raštą. Jame yra teigiama, jog politinės partijos neturi idėjų. Aš norėčiau prieštarauti. Pavartykime bet kurios politinės partijos rinkimų programą ir, jeigu bent pusė tų idėjų būtų įgyvendinta, Lietuva taptų rojumi. Vadinasi, idėjų tikrai yra.
Toliau. Yra kalbama apie tai, jog galbūt verslas turi ne tokių idėjų, kokių reikėtų valstybei, o gal ir verslas neturi idėjų. Tačiau iš tiesų pats verslas yra idėja ir ne bet kokia, o ta, kuri gimdo šalies bendrąjį vidaus produktą. Vadinasi, teigti, jog verslas niekaip negali prisidėti prie politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo, pats būdamas ne kuo kitu kaip idėja, iš tiesų teiginys yra nekorektiškas. Jūs taip pat teigiate, kad Lietuvos verslas yra korumpuotas. Ar visas verslas, ar jo dalis? Jei ir taip, tada neužmirškime, jog versle taip pat dirba žmonės ir tie žmonės, kaip fiziniai aukotojai, matyt, irgi turėtų būti korumpuoti, o jūs nuo jų partijų neapsaugote.
Galiausiai aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ko klausiau jūsų kalbos metu. Iš tiesų verslas atras būdų, kaip finansuoti partijas. Per darbuotojų paskatas ir per fizinių asmenų aukas, per dovanojimo sandorius, nes joks notaras neatsisakys patvirtinti sandorio tarp partijos ir juridinio asmens, kai partijai kas nors sugalvos dovanoti turtą, būstą, automobilį, žemės sklypą ir t. t., ir t. t. Būtų labai džiugu, jeigu iš tiesų prezidentūroje gimusios idėjos šiuo klausimu būtų brandesnės ir mažiau populistiškos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Audito komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 17 d.
Dabar matau daug norinčių kalbėti. Pirmasis – N. Puteikis. Prašom. Replikos po balsavimo.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti gerbiamajai B. Vėsaitei. Dideli plakatai buvo nupirkti iš anksto ir tai buvo pigiau, negu jūsų partijos nupirkti plotai mažiems plakatams.
Bet aš noriu atkreipti dėmesį į kitą aplinkybę. Visi mano konkurentų štabai rinkimų kampanijai naudojo gana dideles grynųjų pinigų sumas, daugiau negu 10 tūkst. Lt. Mūsų skyrius nenaudojo nė vieno lito grynųjų, tik pavedimais, ir viskas yra internete. Aš čia neišskiriu socialdemokratų, gink Dieve.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, ir Prezidentės patarėja yra, kad šis įstatymo pataisų siūlymas problemos neišsprendžia. Vis tiek yra galimybė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims aukoti lėšas. Mes turime pavyzdžių, kaip Kėdainiuose darbuotojai paaukojo nemažas sumas pinigų. Aš manau, kad reikėtų eiti vis dėlto Latvijos pavyzdžiu, kad galėtų finansuoti tik iš biudžeto, ir neleisti niekam jokio finansavimo. Tai bus aišku ir skaidru. O dabar vis tiek yra tų landų, kur problemos neišspręs. Arba buvo siūlytas dar vienas kelias: leisti 1 %, kaip dabar 2 % fizinių asmenų pajamų patys žmonės skiria. Tik 1 % partijoms. Arba skiri, arba neskiri jokiai partijai. Gal tai būtų pats idealiausias kelias, galėtų eiti pas žmones, su žmonėmis bendrauti, kad jie aukotų partijai.
PIRMININKĖ. Aš manau, Seimo nariai galės teikti pataisas ir pasiūlymus svarstymo metu. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tiesiog neturėjau galimybės kalbėti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo prieš ne visus metus priimtas įstatymas, kurį labai ilgai svarstėme, tarptautinės organizacijos, atsakingos už politinių partijų priežiūrą ir korupciją, yra įvertintas teigiamai. Ypač buvo pabrėžta, kad yra sudėta daug saugiklių, įvairioms struktūroms suteikta galimybių stebėti procesus. Taigi aš manau, jog tai rodo, kad mūsų tam tikros struktūros nenori to daryti ir einama lengviausiu keliu – per biudžetinį finansavimą.
Dar noriu pasakyti. Aš manau, kad Lietuvos gyventojai labiausiai ne todėl, kad juridiniai asmenys finansuoja partijas, kurių patikra tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės yra šimtu procentų galima valstybės ir viskas yra jos rankose, bet kad iš biudžeto mes gauname pinigus, štai čia gyventojai yra tikrai nusivylę. Manau, todėl Seimas, šiandien pritardamas po pateikimo, pripažino, tie Seimo nariai, kurie balsavo už, kaip ir buvo aiškinamajame rašte, tarnauja oligarchams.
PIRMININKĖ. V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš abejoju, ar pagrindinis komitetas turėtų būti Audito komitetas, nes iš Seimo statuto tai neišplauktų. Tačiau labai nustebau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris apskritai visus politinių kampanijų ir rinkimų klausimus kuruoja ir dažniausiai būna pagrindinis, čia yra nušalintas. Aš prašyčiau, kad jis būtų paskirtas bent pagrindiniu komitetu.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad čia ne Rinkimų įstatymas, su rinkimais neturi nieko bendra. Seniūnų sueigoje dalyvavo ir komitetų atstovai, niekas nekėlė. Jeigu yra siūlymų, balsuosime. (Balsai salėje) Koks yra pasiūlymas? Papildomai…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau bent jau papildomu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Tai sutinkame bendru sutarimu dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Taip. Ir paskutinė replika – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, viską išsakėte, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Prezidentei atskaitingos yra jėgos struktūros. Ir kai žmonės ateina į priėmimą ir kalba apie galimą korupciją, kur išgirsta viešojoje erdvėje, tai klausimas, kodėl nekovojama su tais oligarchais, kurie à la perka partijas? Aš noriu paklausti ir tuo labiau pasakyti, kad tokios ataskaitos ateina pas gerbiamąją Prezidentę ir Prezidentė turėtų nurodyti, kas tie oligarchai, kurie papirkinėja partijas, nes aš, kaip Seimo narys, išrinktas vienmandatėje, nesutikau dar nė vieno oligarcho ir kažkokių pinigų. Jeigu mes toliau taip kalbėsime žmonių emocijomis, tai žmonės supyks ne tik ant Seimo, supyks ir ant prezidentūros institucijos. Dėkoju.
15.38 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 235, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3548 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš mums pradedant svarstyti antrąjį klausimą, aš noriu sugrįžti į rytinę darbotvarkę. Liko vienas balsavimas, kur visos procedūros pereitos, – rezervinis 4 klausimas. Vyko balsavimas, tada pritrūko šiek tiek salėje žmonių. Dabar prašome pakartotinai balsuoti dėl klausimo Nr. XIP-3548 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 235, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašom. Čia priėmimo stadija. Prašom balsuoti. Kas už, balsuojate… (Balsai salėje) Rezervinis 4 klausimas. Ryte vyko balsavimas, neužteko salėje Seimo narių.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 65, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektas priimtas.
Dabar antrasis darbotvarkės klausimas – 2‑2a ir 2-2b. Turbūt galima kartu pateikti. Pranešėjai skirtingi. Ar jums reikia atskirai, ar vienas pristatysite? Vienas? Atskirai. Tada po vieną.
15.40 val.
2-2a – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 7, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2836. Pranešėjas – A. Anušauskas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas buvo užregistruotas sausio 19 d., t. y. šiek tiek anksčiau. Taip jau išėjo, kad dalis siūlymų šiame projekte susišaukia su Prezidentės siūlymais, yra identiški. Dėl 10 %, dėl fizinių asmenų aukojamos sumos sumažinimo aš tiesiog nekalbėsiu. Pateiksiu tik tai, ką Seimo narių grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ įregistravo ir mano esant esminiu. Kaip tik atsiliepdamas į kolegos P. Gražulio siūlymą, galiu pasakyti, kad šiame projekte yra siūlymas numatyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams galimybę papildomai prie 2 % perskirstomo tiesiogiai gyventojų pajamų mokesčio pridėti dar 0,5 % dydžio gyventojų pajamų mokesčio ir savo nuožiūra remti politines partijas. Turiu pasakyti, kad dėl šios nuostatos teko diskutuoti ir su Finansų ministerija. Finansų ministrė apibrėžė tą maksimalią sumą – 20 milijonų. Be abejonės, mes puikiai suprantame, kad ta galimybe tikrai nesinaudos visi Lietuvos gyventojai, bet valstybinis finansavimas pirmiausia liečia parlamentines partijas ir tai mes puikiai suprantame, bet ir už parlamento ribų egzistuoja politinės grupės, šiek tiek mažesnės partijos, galbūt turinčios mažiau įtakos, bet vis dėlto joms ši galimybė taip pat būtų aktuali. Neturėdamos lėšų elementariam veikimui, aš manau, tos grupės marginalizuojasi, ieško labai abejotinų rėmėjų. Todėl ši galimybė skirti pusę procento, aš manau, būtų ir papildomas finansavimo šaltinis, kurį žmonės tiesiogiai galėtų perskirstyti.
Kita vertus, yra ir kitų siūlymų, kurie, matyt, bus irgi įvertinti Prezidentės siūlymų svarstymo kontekste, nes jeigu apsispręsime dėl juridinių asmenų finansavimo buvimo ar nebuvimo, dalis mūsų siūlymų, kurie susiję su juridiniais asmenimis, vykdančiais valstybinius užsakymus, t. y. per viešuosius pirkimus, kad būtų apribojimai būtent taikomi jiems remti politines partijas, nes niekam ne paslaptis ir jūs patys, peržiūrėję politinių partijų rėmėjus, galite atsiversti Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis ir pamatysite, kaip stebuklingai sutampa tie rėmėjų ir konkurso laimėtojų duomenys. Daugiau aš nedetalizuosiu, nes, kaip minėjau, dalis projekto dalių sutampa. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. 10 minučių klausti. Pirmasis klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nemanote, kad tokia tvarka pažeistų patį partijos egzistavimo ideologinį principą, nes kiekvienas, skirdamas dalį savo gyventojų pajamų mokesčio, būtų suinteresuotas materialiai, kad partija užimtų tam tikrą poziciją Lietuvos valdyme ir t. t. Kaip jūs vertinate ideologinį ir asmeninį finansinį interesą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad labai keistas klausimas, nes balsuodamas pilietis taip pat turi interesą, kurį realizuoja pasisakydamas už tokią politinę jėgą. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie piliečių ryšį su politine jėga, tas ryšys, aš manau, yra didžiausias politinės partijos narių. Bet visi kiti, ką iš tikrųjų liudija sociologinės apklausos, tą santykį vertina kitaip. Yra labai daug žmonių, kurie mano, kad politinės partijos išties yra arba neskaidrios, arba galbūt netgi nereikalingos. Šiuo atveju aš manau, kad tas ryšys irgi būtų papildomai sustiprinantis, ko gero, piliečių ir partijų bendrumą, nes, mano įsitikinimu, partijos yra demokratinės sistemos viena iš svarbesnių atramų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš kažko nesuprantu. Ir taip, ir taip mąstau, ir bandau modeliuoti tą situaciją dėl 3 straipsnio 12 (…) papildymo, kai jūs sakote, kad partijas gali remti juridiniai asmenys, teikiantys produktus ar paslaugas, jeigu paslaugų vertė ne didesnė kaip 100 tūkst., o darbų – 50 tūkst. Paprastai tokie pirkimai juk vyksta „po kilimu“. Paprastai draugai, artimieji, jų kompanijos laimi. Man atrodo, kad čia kaip tik dar daugiau uždedame neskaidrumo. Kai vyksta viešieji konkursai dėl didesnių sumų, tada visi žino, kas kur dalyvauja ir t. t., ir panašiai. Išsklaidykite mano abejones. Aš nesupratau, kodėl jūs teikiate būtent tokį pasiūlymą. Man atrodo, čia kaip tik dar labiau susivels ir bus neskaidriau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kai mes rašėme šį siūlymą, dar nebuvo siūlymų dėl, kaip minėjau, principinio klausimo – ar juridiniai asmenys gali finansuoti politines partijas. Šis klausimas nebuvo keliamas. Šiuo atveju aš manau, kad šis klausimas gali būti ne toks aktualus, jeigu mes išspręsime tą principinį ginčą – gali ar ne. Šiaip tiesiog paaiškinčiau. Žiūrėdamas į politinių partijų ataskaitas ir lygindamas su viešųjų pirkimų duomenimis, aš galiu pasakyti, kad būtent didesnių viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai, t. y. didesnių sumų vykdytojai, realizuotojai, būtent jie daugiausia remdavo politines jėgas. Bent aš mačiau iš 2004 m. ir 2008 m. rezultatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėte labai trumpai ir konkrečiai išskirti panašumus ir skirtumus grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ projekto ir Prezidentės teikiamo projekto, kad visiems taptų aiškiau?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia panašumai. Būtų įvesti 10 % nuo metinių deklaruotų pajamų, kiek aš pamenu. Taip pat dvigubai sumažinti maksimaliai leistiną fizinių asmenų aukojamą sumą. Čia būtų panašumai.
Pagrindiniai skirtumai. Pas mus kalbama apie apribojimus tiems, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, ir apie galimybę papildomai skirti pusę procento gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms remti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas apie matematiką. Nors jūsų projektas parengtas tuo metu, kai gyventojų pajamų mokestis jau buvo 15 %, tačiau grindžiate skaičiais, kai gyventojų pajamų mokestis dar buvo 24 %. Ar skaičiavote, jog minimumą gaunantys darbuotojai (o tokių mūsų šalyje, kaip žinote, apie 20 %) pagal jūsų projektą iš savo gyventojų pajamų mokesčio savo mylimai partijai galės pervesti vos 2 litus per metus? Kaip žinote, jau septynerius metus galioja tvarka, kad ne pelno siekiančioms organizacijoms galima pervesti 2 % gyventojų pajamų mokesčio, o kartu ir įsakymas, kad mažesnės nei 10 litų aukos nepervedamos. Jei dėl administravimo kaštų ir politinėms partijoms bus nustatyta 10 litų riba, tai aukoti partijoms galės tik uždirbantys daugiau nei 1600 Lt. Jei jūs viską įvertinote ir suskaičiavote, ar tai reiškia, jog siūlote užkirsti kelią mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms tokiu būdu paremti partijas, nes mažiausiai gaunantys nėra jūsų partijos elektoratas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kartu su teikiamu projektu reikėtų svarstyti ir bus pateikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurį pateiks Č. Stankevičius. Aš galėčiau atsakyti: kai mes pasiūlėme pusę procento, iš tikrųjų nesiorientavome į gyventojų pajamas. Mano įsitikinimu, kiek žmogus gautų, jis turi turėti vienodą galimybę paremti politines partijas, lygiai taip pat vienodą galimybę, aš manau, paremti tais 2 %, tegul tai bus ir 8 ar 9 Lt.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia dabar du įstatymai, taip? Prezidentės ir jūsų. Jų bendrumas yra tas, kad yra atmetami juridiniai asmenys, kurie negali aukoti, lieka fiziniai. Koks yra bendrumas dėl fizinių asmenų? Jūsų, aš taip suprantu, yra mažiau radikalus negu Prezidentės, ar ne? Ar jie abu gali būti sujungti į vieną ateityje?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tie patys įstatymo straipsniai yra aptariami. Tai bet kokiu atveju svarstant ir vieną, ir kitą bus suderinta.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų mes matome, jeigu tuos 0,5 % suneš daugiausia partijos bičiuliai, vieną dalyką, kad didžiosioms partijoms, kurios turi daugiausiai partijos narių – 15–20 tūkst., ar nebus dar didesnės jų galimybės konkuruoti, nustelbti tas mažąsias partijas? Ir ar nebus dar labiau galimybių mažom partijom išgyventi, kai bus priimtas toks įstatymas?..
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš manyčiau, tarp didesnio ir mažesnio visada natūraliai egzistuoja skirtumas, ir čia mes jau nieko negalime padaryti. Bet galimybės ir mažai politinei jėgai remti, kad ir tomis nedidelėmis lėšomis, vis dėlto atsirastų. Tai yra neužkertamas kelias, jis kaip tik atveriamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Tas 0,5 % tai yra priedas prie 2 %, ir mes dėsime į biudžeto kišenę, jeigu priešingai, į visuomeninių organizacijų? Jeigu į biudžeto, tai praktiškai išeina tas pats, kas remti iš biudžeto. Iš tiesų, kai jūs prognozuojate, kiek maždaug, apytiksliai galėtų būti pinigų, kad mes turėtume sumažinti svarstydami biudžetą, ar pajamų mokesčio įplaukas į biudžetą?..
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų kalbama apie priedą prie 2 %. Prašau nepainioti, nes dažniausiai užduodamas klausimas, kad tai bus nuo tų, iš tokios labdaros iš esmės gyvenančių organizacijų kišenių. Tai yra priedas. Maksimalią sumą nurodė finansų ministrė, maksimali suma yra 20 mln. Bet, kaip jau ir buvo paminėta, yra tam tikrų apribojimų, tam tikros galimybės aukotojų, dėl to, aš manau, bus kur kas mažesnė suma, ko gero, dešimt kartų geriausiu atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Prašom dėl motyvų. Nuomonė už – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau pritarti šitam pasiūlymui, kadangi jau pritarėme Prezidentės siūlymui, šitas yra tam tikra prasme papildantis ir galbūt netgi padedantis spręsti tą problemą, kuri atsirastų visiškai uždraudus juridinių asmenų finansavimą. Nes čia atsiranda galimybė, kad partijos dar galėtų gauti tą 0,5 %, o galbūt kai kas net pateiks pataisą, kad padarytas 1 % nuo gyventojų pajamų mokesčio, kad žmonės papildomai galėtų paremti savo mėgstamą partiją. Tai kaip tik siejasi su tuo, ką kalbėjo Prezidentės atstovė, kad mums reikia stiprinti ryšį tarp partijų ir visuomenės. Čia būtent tas ryšys yra nedeklaratyviai, o realiai užtikrinamas, nes jeigu žmogus kažkiek paaukos pinigų, nors tos sumos būtų ir nedidelės, tie, kurie gauna minimalias pajamas, bet vis tiek žmogus žinos, kad ta partija yra jo paremta, kad yra jo partija. Tai jis ne tik žinos, kad kažką davė, bet kartu galės pareikalauti iš tos partijos veiksmų, kurie atitiktų jo lūkesčius, nes tai bus jo partija, jis bus finansavęs šitą partiją. Ir kuo tokių žmonių mūsų visuomenėje bus daugiau, tuo partijų kontrolė bus didesnė, tuo mes labiau išsivaduosime nuo oligarchijos ir įvairių grupuočių įtakos mūsų politikoje. Todėl labai prašau, kolegos, paremti šitą siūlymą. Sudėkime į krūvą su Prezidente ir padarykime Lietuvoje partijų finansavimą skaidrų, aiškų ir gerą, ir demokratišką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, kad pati aktualiausia pataisa, kuriai būčiau tikrai pritarus – dėl viešųjų pirkimų, netenka aktualijos pateikus Prezidentei įstatymo pataisas. Dėl kitų aš tikrai esu prieš, nes papildomai 20 mln. iš savivaldybių biudžetų, nes pajamų mokestis patenka į savivaldybių biudžetus, kurių ir taip nesurenka, ir reikia dotuoti valstybei iš kitų mokesčių, manau, yra per didelė prabanga. Noriu priminti, kad šiek tiek daugiau kaip milijono litų užtektų išlaikyti ugniagesius, kurių etatus dabar mažina per Respubliką. Noriu priminti ir tai, kad ugniagesiais žmonės pasitiki labiausiai, tai mes šiek tiek neadekvačiai skirstome pinigus.
Dar ką norėčiau pažymėti, ko galbūt ir dėl Prezidentės teikimo nepasakiau, neturėjau visos galimybės, kad, neapskaitant tam tikrų mažų sumų ir netenkant kontrolės, tai labai paprasta matematika. Paimkime vieną iš didžiausių partijų, na, kad ir konservatorius (Tėvynės sąjungą), kurie deklaruoja apie 18 tūkst. narių, padauginkime iš leistinos normos 50 Lt, gausime 900 tūkst., beveik milijoną visiškai nekontroliuojamų pinigų. Todėl aš drįstu abejoti, kai pradedi skaičiuoti, ir Prezidentės pateikto projekto tikslingumu, ir šitų pataisų, kadangi aš įžvelgiu, kad čia bus kur kas neskaidriau, negu dabar visos, kaip aš minėjau, institucijos, turinčios galimybę ir visas įmones patikrinti iki smulkmenų, ir patikrinti pačias politines partijas. Jeigu būtų atsisakyta Prezidentės teikimo, aš tada pritarčiau dėl Viešųjų pirkimo įstatymo, o dabar negaliu balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: 50 – už, prieš – nėra, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto reikia ar nereikia? (Balsai salėje) Siūlote. Tada bendru sutarimu prirašome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Siūloma svarstyti lapkričio 17 d.
Dabar replikos po balsavimo. Matau, A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išties negaliu nesusilaikyti neuždavęs klausimo, kiek ugniagesių būtų galima išlaikyti iš tų pinigų, kurie nebuvo įrašyti į vienos partijos apskaitą ir jau seniai vyksta byla, kuri neišsprendžiama? Atsakykite į šitą klausimą.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, A. Anušausko klausimas dar kartą įrodo, kokie nerimti argumentai yra teikiami. Pažiūrėkite, koks jovalas, jeigu liaudiškai pasakysime. Vienas įstatymas pateikiamas dėl Politinių partijų finansavimo Prezidentės, antras – A. Anušausko ir taip pradedam šią rudens sesiją. Kas gi trukdė ir pas Prezidentę susirinkti bendrai grupei, sujungti viską į vieną vietą, padaryti vieną teikimą, padaryti bendrą ekspertizę? Po dvidešimties parlamentinės veiklos metų toks gana liūdnas pavyzdys, nors būtų daug paprasčiau nutarti, kad būtų tik biudžetinis finansavimas – jokių fizinių, jokių juridinių asmenų, būtų viskas aišku ir skaidru, kaip Vokietijoje, kaip Skandinavijoje. Ne, sukam, sukam, malam, malam, o po to vienas kitam kaip čia įkąsti, kuo dar įgnybti. Na, tikrai nei šis, nei tas.
PIRMININKĖ. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš principo pasisakydamas už tai, kad gyventojai turėtų didesnę galimybę perskirstyti savo sumokamą gyventojų pajamų mokestį, vis dėlto įžvelgiu tam tikras problemas su biudžetu. Išties manyčiau ir norėčiau frakcijos vardu pasiūlyti, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, ir prašyčiau dėl to Seimo apsispręsti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Pirmiausia noriu pasakyti kolegai ir ypač komiteto pirmininkui. Nekorektiška kaltinti čia vienus kitiems salėje, aš manau, kad gyvename teisinėje valstybėje ir galioja nekaltumo prezumpcija. Kai teismas įrodys, tada jūs galėsite mesti kaltinimus, mes esame Seime, valstybinėje institucijoje.
Kita pastaba. Gerbiamasis pirmininke, jūs geriau pasižiūrėkite savo valdymo, ne jūsų asmeniškai, bet savo ministrų valdymo laikotarpį ir pasižiūrėkite, kiek netinkamai jau yra išleista pinigų. Aš manau, kad sudėjus visus pinigus, kurie neteisingai išleisti, kad ir kokia forma jie būtų išleisti, visiems ugniagesiams tikrai užtektų ir gaisrų nereiktų važiuoti gesinti vienam vairuotojui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai, paskutinė replika – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kolegai norėčiau atsakyti – tikrai nemanau, kad esu protingiausias, ir jums to paties linkiu.
PIRMININKĖ. Dabar buvo pasiūlyta, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Aš dabar galiu savo pamąstymą pasakyti? Aš manau, jeigu būtų abu komitetai – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, jie galėtų sujungti ir bendrai juos svarstyti. Jeigu komitetai bus skirtingi, mes lyg ir negalime sujungti, o čia yra tokių dalykų, todėl aš siūlyčiau palikti Audito komitetą ir pagrindiniam komitetui siūlyti sujungti. Noriu paklausti komiteto pirmininkės L. Graužinienės, ar įmanoma šiuos abu projektus svarstant sujungti, ar ne?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš noriu pasakyti, jeigu Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pataisas, kurios dar bus pateiktos, svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, nematau jokios problemos. Bet jeigu išskirs abu pateikimus, tai tikrai problemiška, nes kai kur antrasis projektas prieštarauja ką tik pateiktam Prezidentės projektui. Noriu priminti valdantiesiems – nesibijokite, kad aš esu prieš, jūs mūsų komitete turite persvarą ir manau, kad priimsite tokius sprendimus, kokius norėsite.
PIRMININKĖ. Ar galime palikti, kad būtų Audito komitetas, ir sujungti šiuos įstatymus? (Balsai salėje) Ne? Tada yra siūlymas, kad šito projekto pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas ir… (Balsai salėje: „Ir Audito komitetas!“) Yra ir taip. Tie, kurie balsuoja už, palieka Audito komitetą, tie, kurie balsuoja prieš, yra už Biudžeto ir finansų komitetą. Alternatyvus balsavimas. Už – Audito komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Susikaupkite, kad paskui nereikėtų perbalsuoti. Už – Audito komitetas, prieš – Biudžeto ir finansų komitetas.
Balsavo 64: už – 33, prieš – 31. Pagrindiniu komitetu lieka Audito komitetas.
Tada turbūt komitetas sprendžia… Aš kreipiuosi į L. Graužinienę. Loreta, aš kreipiuosi į jus! Svarstant bus galima sujungti, taip? Viskas aišku. Gerai.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu tik pasakyti, kad komitetas prašys Vyriausybės išvados, nes čia yra pinigai, ir tikrai mes sujungsime abu projektus.
PIRMININKĖ. O gal galima iš karto, kad ne komitetas prašytų… Gal mes galime bendru sutarimu pritarti, kad Vyriausybė duotų išvadą abiem klausimams? (Balsai salėje: „Gerai, galima!“) Galim? Gerai.
16.05 val.
Toliau darbotvarkės 2-2b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1976. Pranešėjas – Č. V. Stankevičius. Pateikimas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji pirmininke, šis įstatymas, kurį aš teikiu, užregistruotas daugiau negu prieš metus, 2010 m. balandžio mėnesį. Jis iš esmės sutampa su tuo projektu, kuris ką tik buvo pateiktas A. Anušausko ir kuriam Seimas po pateikimo pritarė. Jis jokiu būdu neprieštarauja Prezidentės pasiūlymui ir yra kaip viena iš papildomų galimybių skaidriam politinių partijų finansavimui. Čia kolega A. Anušauskas kai kuriuos argumentus pasakė dėl modelio, kad tokia finansavimo galimybė būtų sudaryta, tačiau aš norėčiau keletą argumentų pasakyti papildomai.
Apskritai, kai yra atliekamos apklausos Lietuvoje, klausiama, ar pasitikite partijomis? Joks normalus pilietis negali atsakyti į tą klausimą teigiamai, nes jis pasitiki kuria nors partija, už kurią balsuoja, o ne visomis. Jeigu visomis pasitikėtų, tai būtų nelogiška, tai vienas dalykas. Antra, rinkėjai balsuoja už partijas ir išrenka partijų kandidatus, taigi kai kuriomis partijomis pasitiki viena rinkėjų dalis, kita dalis – kita.
Biudžeto finansavimo būtinumas yra suprantamas, jeigu dar kurį laiką bus pereinamasis laikotarpis ir bus privačių šaltinių finansavimas. Ką tik prieš mane kalbėjęs kolega V. P. Andriukaitis irgi pasisakė už biudžetinį finansavimą, tačiau mes, būdami realistai, suprantame, kad dabar negalime tokio staigaus posūkio ir lūžio padaryti. Partijų rėmėjais šiuo metu paprastai yra turtingi žmonės, kurie aukoja partijoms iš verslo gauto pelno. Didžioji dauguma rinkėjų to negali sau leisti iš savo atlyginimų, tie, kurie dirba ir kurių uždarbiai nėra nei tantjemos, nei pelnai, gaunami iš verslo. Taigi šiems žmonėms reikėtų sudaryti galimybę turėti įtakos partijų paramai, tai, kurią duoda biudžetas.
Dabartinis biudžeto kanalas (aš jo neneigiu ir čia ne alternatyva) vertina ir paramą skirsto atsižvelgdamas į praeito laikotarpio paskutinius rinkimus. Papildomas finansavimo kanalas, leisdamas kasmet iš mokesčių tam tikrą nedidelę dalį paskirti partijoms, būtų lankstesnis ir verstų partijas laikytis rinkiminių pažadų. Šis įstatymas yra tiktai antrasis įstatymas, kuris siekia to paties tikslo, nes anas įstatymas yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, o šis yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimas, todėl šis pakeitimas yra būtinas. Abu įstatymai susiję, tik prieš tai pateiktas yra platesnis, o šitas tik įgyvendina tą dalį finansavimo iš biudžeto.
Dabar, kad nereikėtų užduoti klausimų, aš siūlau aiškinamajame rašte pažiūrėti, kokios tai yra sumos apskritai labdarai ir paramai. Jos skirstomos per 2 % mechanizmą, t. y. maždaug 75 mln. per metus. Taigi, jeigu būtų papildomai dar 0,5 % politinių partijų paramai skirta ir ja galėtų pasinaudoti iki 200 tūkst. rinkėjų, tai maksimali suma teoriškai galėtų būti 20 mln. Bet žinant, kokia dabar visuomenėje stimuliuojama, platinama nuomonė apie tai, kad pačios blogiausios visuomenės struktūros yra politinės partijos, tikriausiai to neįvyktų. Taigi aš manau, kad realiai šita parama galėtų siekti ne daugiau kaip 10 mln. Lt. Tai būtų išbandymas šio finansavimo kanalo ir rinkėjų dalyvavimas skirstant biudžeto pajamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Veselka. Jo nėra salėje. E. Jonyla. Taip pat nėra salėje. L. Talmontas. Prašom.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasitikslinti, nesupratau, čia virš šitų 2 % šitie 0,5?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Taip, 2 % labdarai, paramai, jie neturėtų būti liečiami. Tačiau tas pats mechanizmas papildomai 0,5 % remti politines partijas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Česlovai, nuo pereitų metų balandžio yra pakankamas laiko tarpas. Ar nebuvo galima susitarti, padaryti vieną paketą, sujungti į vieną paketą ir išnagrinėti visus aspektus? Tarkim, įvairūs pasiūlymai, kurie yra… Aš sakau, jūsų pasiūlymas racionalus ir jį galima svarstyti, bet ta pasiūlymų gausa ir ta visa, kaip sakyti, technologinė pusė taip pat jaudina. Juk tikrai galėjome turėti kažkokį bendrą sutarimą, vieną partijų finansavimo kodeksą, kuris ekspertų būtų gerai išnagrinėtas, netgi ir patikrintas praktikoje, kaip tai veiktų, kokiu bandomuoju modeliu, savivaldybių rinkimų kontekste ir taip toliau, ir mes turėtume šiandien kitokį variantą. Dabar žiūrėkite, trys projektai. Ko gero, juos reikės sujungti. Kaip jūs manote, ar nebuvo galima padaryti vieno projekto?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš priklausau prie tų žmonių, kurie linkę susitarti ir mėgina susitarti, bet matot, kad negalime susitarti. Kolegė Audito komiteto pirmininkė akivaizdžiai yra nusiteikusi kritiškai dėl tokio modelio, nors jisai nėra pagrindinis finansuojant. Pagaliau, jeigu dėl visko galėtume susitarti, tai šiuo metu kompleksiškai svarstydami ir mėginkime pasirinkti. Bet aš manau, kad ne vienintelis kanalas, juoda balta, bet gali būti keletas komponentų, iš kurių susideda finansavimas. Svarbu, kad jie būtų skaidrūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs, manau, žinote, kokie šiandien yra politinių partijų teigiamųjų vertinimų reitingai, ir galite spręsti, koks procentas žmonių rasis, kurie manys, kad partijoms svarbiau aukoti, negu palikti tuos pinigus biudžete, vaikų darželiams, socialinėms programoms ir taip toliau. Bet, greta to, jūs, manau, puikiai žinote dabar esančius aukojimo pavyzdžius visuomeninėms organizacijoms ar biudžetinėms įstaigoms, ten, kur yra tam tikras administracinis užvaldymas. Manau, žinote, kokiai visuomeninei organizacijai masiškai aukojama Vilnijos krašte.
Kaip jūs manote, ar po jūsų pataisos neišaiškės, kad, pavyzdžiui, „Vikondos“ koncerno darbininkai, kitaip nei žmonės kur nors kitur Lietuvoje, masiškai nusiteikę paremti kurią nors vieną partiją?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš taip nemanau. Žmonės noriai aukoja pinigus, kurie nėra iš jų šeimos kišenės. Aš jau minėjau, iš kur jie gali būti. Arba iš verslo, jūs čia minite kai kuriuos šaltinius, kaip ir galimybė biudžeto lėšas… Aš nemanau, kad žmonės, kurie dabar teikia paramą ir labdarą pasinaudodami galiojančiu įstatymu ir perskirsto tas biudžeto pajamas tam tikslui, kad jie… Jie pasirenka, kam skirti, tai yra žmonių įtraukimas į demokratinį valdymą. Aš esu optimistas ir galvoju apie žmones pozityviai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti, ar jūs nemanote, kad gali atsirasti grėsmė tais atvejais, kai politinė įtaka bus panaudota rinkimuose? Aš turiu omenyje savivaldą, turiu omenyje Seimo rinkimus, Europos Parlamento ir lygiai taip pat Prezidento. Man šiek tiek kyla abejonių, ar priėmus šitą pataisą nebus manipuliuojama politine įtaka. Aš noriu paaiškinti.
Jūs pažiūrėkite, kiekviena politinė partija, tai rodo ir Visagino atominės elektrinės atvejis, stengiasi kur galima įtvirtinti savo fizinius asmenis, kurie tampa darbuotojais. Paskui iš to išeina, kad yra duodamas nurodymas, kad būtų remiama konkreti politinė jėga, pasinaudojant tomis pataisomis, kurias jūs esate pateikę. Mano tik tokia viena abejonė. Labai ačiū už atsakymą.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš neįsivaizduoju, kaip gali būti manipuliuojama, kai žmogus aukoja, na, sakysim, 100 Lt. Čia nė tiek nesusidarys. Juk didieji pinigai skatina manipuliaciją, o ne tie mažieji, 0,5 % nuo pajamų mokesčio.
Be to, dar yra aspektas. Šitas pajamų mokesčio paskyrimas paremti vieną ar kitą partiją yra visiškai konfidencialus. Juk žmogus tą deklaraciją pateikia per banko sistemą ir viešai neskelbiama, kas kam aukojo. Tai čia nėra jokios galimybės manipuliuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Prašom dabar dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Balsuojam. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą taip pat reikia rašyti ar nereikia? (Balsai salėje) Reikia. Ir VVSK. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 17 d.
Repliką po balsavimo – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, tenka apgailestauti, kad pritarėm tokiam pasiūlymui, nes ypač tie Seimo nariai, kurie jau ne pirmą kadenciją, turbūt pamiršo, kam šis 2 % įstatymas buvo teiktas, t. y. nevyriausybinei veiklai finansuoti. Tačiau, deja, ir tai buvę Seimo nariai iškreipė, kad tuo gali pasinaudoti biudžetinės įstaigos, ligoninės, darželiai ir taip toliau. O dabar mes dar norime įvelti ir politines partijas. Tai jūs, kolegos, pasižvalgykite toliau už Lietuvos ribų, kaip yra šitie įstatymai kitose šalyse, kaip Amerikoje, ir kam skiriama šita gyventojų 2 % parama. Absurdas!
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš manau, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme tikrai nėra jokios grėsmės nacionaliniam saugumui ir Biudžeto ir finansų komitetas labai normaliai susitvarkys. Todėl manau, kad čia yra perteklinis siūlymas. Aš manyčiau, kad jeigu turi laiko šis komitetas, nors ir nėra paskirtas, labai prašau paimti naująjį Labdaros ir paramos įstatymą ir apsvarstyti nacionalinio saugumo klausimą.
PIRMININKĖ. P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atsakyti prieš tai kalbėjusiam savo kolegai, kad tai nėra prievolė, o tai yra galimybė skirti. Tai reikia skirti du dalykus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu pasitikslinti, ar Loreta siūlė išbraukti Audito komitetą, taip? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, neišgirdau. Ar reikia balsuoti, ar pritariame? Aš kreipiuosi į pirmininką. Ar reikia, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas?.. Nereikia. (Balsai salėje) Pirmininkas sutinka, tai galime bendru sutarimu iš papildomų išbraukti, taip? Gerai. Ačiū.
16.20 val.
Toliau 2-3 klausimas. Galime kartu turbūt, pranešėjas tas pats? Taip. 2-3 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3356 ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3357. Pateikimas. Pranešėjas – žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už pateikimą. Iš tikrųjų įstatymų projektai parengti siekiant išplėsti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę miestuose būdus, numatyti galimybę piliečiams atlyginti pinigais ir tais atvejais, kai piliečio prašyme nurodytu būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, numatyti, kad kompensacijos už valstybės išperkamą žemę bus išmokamos kasmet proporcingai Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytomis lėšomis. Lėšos, reikalingos kompensacijai už valstybės išperkamą žemę mokėti, bus planuojamos atsižvelgiant į tai, kiek lėšų bus surinkta už parduotą valstybinę žemę. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programoje numatyta iš esmės baigti žemės grąžinimą, siūloma Seimui įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus duomenis miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 15,5 tūkst. piliečių į 10,9 tūkst. ha žemės. Tai yra nuosavybės teisės atkurtos į 72 % pagal piliečių prašymuose nurodytą plotą, nors kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 98 %. Esamos situacijos analizė rodo, kad atkurti nuosavybės teises piliečių prašymuose numatytų nuosavybės teisių atkūrimo būdu miestuose pritrūks apie 10 tūkst. ha žemės. Atlyginant pinigais valstybės išperkamos žemės vertė būtų apskaičiuojama pagal valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertes pagal lygiateisiškumo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, tai yra nekeičiant šiuo metu galiojančios Valstybės išperkamos žemės vertės apskaičiavimo tvarkos.
Apytiksliais skaičiavimais, atlyginti už valstybės išperkamą žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiems miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose reikėtų (šį skaičių pabrėžiu) apie 320 mln. Lt., jeigu visi piliečiai pasirinktų atlyginimo būdą pinigais. Priimtiems įstatymams įgyvendinti pinigai būtų sukaupti aukcionuose parduodant nuosavybės teisėms atkurti rezervuotus miškus. Rezervuotus, aš noriu pabrėžti, tai buvę kolūkių miškai, jie šiuo metu yra bešeimininkiai ir yra įsiterpę tarp, sakykim, savininkų žemių ar prie valstybinių žemių. Prognozuojama, kad 2011–2015 m. bus gauta įmokų į valstybės biudžetą iš viso iki 1 mlrd. 140 mln. Lt. Už asmenims parduotą valstybinę žemę iš to skaičiaus – 640 mln. Lt. Už asmenims parduotą valstybinio miškų ūkio paskirties žemę, miškų, kurie yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nėra pretendentų, pageidaujančių šiuos miškus atkurti nuosavybės teise, – 500 mln., tai 0,5 mlrd. Lt. Laisvos žemės fonde šiuo metu turime apie 134, 5 tūkst. ha valstybinių miškų, kurie yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, tačiau nėra pretendentų, pageidaujančių į šiuos miškus atkurti nuosavybes teises.
Tai būtų vykdoma aukcionų būdu, suteikiant prioritetą, aišku, jeigu garbus Seimas pritars, tam, kuris šiandien jau turi tą žemę, nes būtų vykdomi kartu ir konsolidacijos projektai, didinami miškų plotai, o ta žemė, kuri ribojasi su valstybiniu mišku, tai net būtų prijungiama prie valstybinių miškų. Šiuo metu yra tokia padėtis, kad valstybinės miškų urėdijos atlieka stebėsenos funkciją, gesina gaisrus, šiek tiek saugo nuo miško vogimo, nes tai yra, kaip aš sakau, bešeimininkis turtas. Šis būdas tikrai padėtų visoms problemoms pajudėti į priekį. Tikrai kviečiu palaikyti. Gal kai kas manytų, kad čia kaip parceliavimas bus, bet tikrai to nebus. Jeigu imtume nuo nepriklausomybės pradžios, tai 2 % mūsų miškų plotai padidėjo. Čia irgi geras rodiklis. O šiuo atveju mes tikrai pagerintume tą būklę.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis turėtų klausti B. Pauža. Nematau salėje. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Išties žemės reforma, arba nuosavybės teisių grąžinimas, jau tęsiasi nuo 1991 m., taigi 20 metų. Ši įstatymo pataisa, siūlymas paspartinti nuosavybės teisių į žemę miestuose atkūrimo procesą, siūlymas kompensuoti pinigais išties galbūt yra ieškojimas išeities, juk miestuose nuosavybės teisė atkurta tik 72 % piliečių. Tačiau nėra gerai, kai keičiami įstatymai, kompensavimo tvarka, kai šis procesas eina į pabaigą. Noriu paklausti gerbiamojo ministro. Ar tai nepažeis piliečių teisių, jų teisėtų lūkesčių? Juk tie, kurie jau pasirinko kompensavimo būdą, jiems tuo laiku nebuvo galimybės pasirinkti kompensacijos pinigais.
Ir dar toks vienas momentas, kad bus kompensuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžeto. Noriu paklausti, iš kur savivaldybės paims pinigų? Ką čia reiškia tas pasakymas? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pasakiau, kad ne iš valstybės. Bus parduoti rezerviniai miškai ir žemė. Už rezervinius miškus – 500 mln., už parduodamą valstybinę žemę… ir dabar vyksta procesai ir kaimuose, ir miestuose. Tiems likusiesiems, tikslius skaičius prieš tai sakiau, iš tų pinigų ir bus kompensuojama. Nes mes dabar, kaip sakoma, žinome, kaip yra sunku tą biudžetą sudaryti. O praplečiamas atsiskaitymo būdas pinigais dėl to, kad žmogus galėtų turėti platesnį pasirinkimą. Nes dabar kaip yra? Žemė, vertybiniai popieriai, kurių mes neturime ką per daug pasiūlyti ir žmonės nesirenka, arba… Ir viskas. Arba perkelti į kitas vietoves. O kitose vietovėse… Ne, ne, čia ne iš savivaldybių. Ten kažkas gal… Tikrai iš valstybinių. Jeigu ten parašyta, tai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, tikslas geras. Labai gaila, kad niekada nėra kaltų, dėl ko ta reforma neatlikta laiku. Tačiau buvo ir tebelieka užsieniečių bandymas nupirkti mūsų žemę. Ar negalime įsivaizduoti tokio dalyko, kad paprasčiausiai rezervinius miškus aukciono būdu ateis kažkokios firmos ir nupirks, lyg ir išspręsime taip problemą? Ar neparsiduosime mes užsieniečiams, kas jau buvo bandyta daryti? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tiesiog parodykime iniciatyvą ir dar sugriežtinkime žemės pardavimą užsieniečiams. Galimas ir toks būdas. Galima taip, kaip daro. Miškai čia irgi žemė. Aš sakau, galimas būdas kaip Lenkijoje. Lenkijoje yra taip: leidimą žemei parduoti išduoda Vidaus reikalų ministerija, vadinasi, patikrina perkantįjį asmenį, ir Žemės ūkio ministerija patikrina, ką jis veiks su šia žeme. O šiuo atveju, ką aš sakiau, aukciono būdu užsieniečiai negali žemės pirkti, nes čia yra žemė dar šiandien, tai jie nenupirks tos žemės, o prioritetas kaimynui, kuris turi tą žemę šiandien, rezervinį mišką, tą buvusį kolūkinį, kad lengviau suprastumėt. Mano manymu, čia visai neblogai. Be to, pateiktas įstatymas, prašom, tobulinkim. Mes, ministerijos specialistai, išmąstėm tokį kelią.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Auštrevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nėra, krepšinį žiūri. O, yra.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Esu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūsų teikiamas įstatymo projektas ir ta tvarka, kuria bus pardavinėjama žemė ar, sakykime, vėliau gautos pajamos panaudojamos kompensuoti tiems savininkams, kuriems neužtenka natūra, ar tai turi kokį nors sąryšį su, atrodo, vakar Vyriausybės priimtu sprendimu dėl Bažnyčiai anksčiau priklausiusios žemės grąžinimo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vakar buvo svarstyta iš tikrųjų, koks bus kelias Bažnyčiai atkurti, sudedami prioritetai. Mano siūlymas buvo ir Vyriausybė pritarė, kad štai šitie rezerviniai miškai nebūtų tas objektas, kur mes grąžintume, nes tada mes supriešintume tam tikra prasme visuomenę. Mes negrąžiname ir šiuo atveju tiems, kurie yra neatgavę tos žemės, miesto žmonėms, todėl negalime ir kitiems. Čia turi būti toks vienalytis veiksmas. O tie pinigai turi būti konsoliduoti, kaip aš minėjau tas sumas, ir jais disponuojama atsiskaitant su savininkais, taip pat ir su Bažnyčia už turėtą turtą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš noriu gerbiamosios M. Petrauskienės klausimą pratęsti. Juk anksčiau už negrąžintą žemę, ypač miestuose, pretendentams buvo siūlomos akcijos, kurios dabar yra nuvertėjusios. Kaip teisingumo požiūriu jūs tai įvertinsite? Jie negaudavo dividendų. Kaip bus su tais žmonėmis? Ar tie žmonės, kurie paėmė akcijas, galės reikšti pretenzijas, nes jos nuvertėjo? Prašom pasakyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, tie, kurie paėmė akcijas, tai akcijos yra toks dalykas. Kai tu jas gavai, jų tokia buvo vertė, jeigu pakilimo metu pardavei, tai galbūt ir uždirbai. Tai čia akcijos yra akcijos. O šiuo atveju, kaip sakoma, akcijos ir lieka, bet jų mes neturime, ką nors tokio ir pasiūlyti tų akcijų, todėl norėdami tą problemą spręsti, aš jau minėjau skaičius, siūlome dar papildomą būdą, kad būtų kaupiami, akumuliuojami pinigai ir jais atsiskaitoma pagal buvusią tvarką, kaip ir buvo atsiskaitoma su visais savininkais.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad čia vis dėlto ilgokai užsitęsęs nuosavybės teisių atkūrimas į turėtą žemę, tai yra labai rimta problema, bet vis dėlto, kiek žinau, perėjus visai šitai funkcijai į Nacionalinę žemės tarnybą, kurią kuruoja Žemės ūkio ministerija, ar buvo įvertinta, kodėl taip atsitiko, kad dar didelei daliai žmonių, jūs minėjote procentus, nuosavybės teisės į žemę dar nebuvo atkurtos? Man atrodo, čia reikia atlikti labai rimtą tyrimą, nes tų pretenzijų iš pretendentų į žemę gana daug, deja, kažkaip labai lengvai tie valdininkai, kurie turėdavo vykdyti savo funkcijas – atkurti nuosavybės teises, labai lengvai išsisuko iš savo pareigų vykdymo, tikrai yra labai daug nuskriaustų žmonių. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš skaičius minėjau. Dar liko atkurti 15,5 tūkst. Lietuvos piliečių ir jie laukia sprendimo. Čia yra vienas iš sprendimo būdų – praplečiama galimybė kompensuoti žmonėms pinigais. Anksčiau už miesto žemę mes negalėjome to pasiūlyti. Manau, yra žengtas geras žingsnis. O dėl tų, kodėl neatstatyta, tai čia, aišku, yra ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių, nes daugeliu atvejų žemė yra užstatyta arba savivaldybės toliau naudoja tam tikriems objektams statyti. Juk negalima sakyti… Štai ir mūsų Kauno, kur dabar vyksta krepšinio batalijos, pavyzdžiui, sala buvo iš tikro valstybinė žemė. Visi suprantame, kad, pasiūlius salą, būtų norinčių, bet labai gerai, kad ten pastatyti Sporto rūmai ir yra parkas. Tai vėlgi savivaldybės turi savo prioritetus ir taip vyksta ginčai ir kyla nuomonės. Aišku, savininkas norėtų, jeigu mato laisvą plotą, kad būtų jam atkurta. Aišku, įstatymai ir numato, jeigu ji yra laisva, atkurti, jeigu ta žemė buvo jo protėvių, tėvų ar vaikų. Šitas kelias yra, bet tas būdas praplėstų galimybę, nes anksčiau už mieste turėtą žemę nebuvo galima pinigais, o jeigu būtų galima, gal mes mažiau tūkstančių turėtume piliečių, kuriems dar neatkurta žemė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Iš tiesų žemės nuosavybės klausimas pakankamai ilgai užsitęsė dėl įstatymų kaitaliojimo, bet dabar imamasi iniciatyvos, aš manau, teisingai ir reikia užbaigti žemės nuosavybės atkūrimo klausimą. Aš manau, kad šitas pasiūlytas būdas – kompensacija pinigais galbūt šiuo momentu bus geriausias. Mano klausimas toks. Ar yra numatyti terminai pareiškėjams, iki kada jie turėtų apsispręsti ir pateikti prašymą galutinai dėl nuosavybės atkūrimo, kompensavimo pinigais? Štai toks klausimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai mes priimsime šį įstatymą, tada ir bus galimybė. Ir iš karto, aišku, galės teikti savo prašymus – norą atkurti nuosavybę būtent pinigais. O šiaip noriu padėkoti Marijampolei, nes jūs visą laiką buvote aktyvus politikas, aktyvus ūkininkas ir šiuo atveju Marijampolėje atkurta nuosavybės apie 99 %. Ten tas likęs procentėlis, tai visi suprantame. Yra, kaip sakau, šeimų problemų, yra dokumentų nesusitvarkiusių. 99 %, sakykime, kad klausimas jau išspręstas. Ne taip, kaip Utenoje. Ten šiek tiek… (Balsai salėje) Irgi gerai? Na va, ir viskas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. Andriukaitis, o komiteto posėdyje galėsite padiskutuoti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau ir ministre, išties aš turbūt nusišalinsiu balsuodamas, kadangi priklausau prie tų asmenų, kuriems už žemę mieste neatsiskaityta iki šiol. Už mano senelio žemę 8 ha Kaune. Jūs gerai žinote tą situaciją, jūs buvote apskrities viršininku. Štai dabar vyksta dar ilgas procesas, dar kilnoju išvadas, dar labai daug liko, nei galo, nei pabaigos, ir staiga sužinau, kad keičiamos sąlygos už miesto paskirties žemės (…). Kokioje padėtyje atsiduriu pagal asmenų lygybės prieš įstatymą ir visus kitus principus, tarkim, toks asmuo kaip aš? Ir ne tik aš, tokių asmenų daugiau. Ar jūs tikrai nagrinėjote konstitucinės teisės prasme ir ar išties jūs nerizikuojate, jog čia atveriame pakankamai sudėtingą ginčą, juo labiau kad daug kas turės teisėtą pagrindą kreiptis iš naujo dėl kompensavimo būdo, nes nesijaus, jog ankstesni būdai atkūrė jų vertę?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, aš tikrai taip nesutikčiau. Kad ir jūsų atveju, jums nuosavybė pagal tuo laiku galiojančius įstatymus, mano manymu, toje zonoje buvo 20 arų kiekvienam savininkui, įvairiai buvo, aš pagal zonas negaliu pasakyti, jums buvo atkurta. Tačiau valstybė jums liko skolinga likusią dalį. Jūs dabar turėjote būdą pasirinkti kokioje nors vietovėje. Aišku, jeigu dar neišspręstas tas pareiškimas kažkur nagrinėjamas, ir jis turi būti, bet taip pat dabar bus būdas, kad štai atsiranda ir pinigų, nes anksčiau šių pinigų ir nebuvo. Mes tik praplečiame. Mes anų nepanaikiname, kad štai užbraukėme ir baigėsi, bet pasiūlome, kad gal ir pinigais. Aišku, tie pinigai, kai čia paskaičiuoji, negalime mes… Prisiminkite tas ankstesnes diskusijas. Sako, čia netikra vertė. Esame paskaičiavę, kiek reikėtų. Jeigu mes dabar pradėtume rinkos verte jau atkurti, reikėtų 32 milijardų. Mes jau neturime nei Mažeikių, nei kažko parduoti. Čia situacija yra tokia, kokia yra.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonės dėl motyvų. Pirmoji nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, būtų galima ir nekalbėti, jeigu nebūtų prieš, bet iš esmės visi turbūt suprantame, kad į nuosavybės atkūrimo pabaigą visada susidaro daug įvairių problemų, ir tos žemės jau kaip ir mažiau, ir vėlgi kai kurie žmonės netgi nepriima tam tikro sprendimo, vis tiek jiems kažkaip reikia atlyginti. Paprasčiausiai, kaip ir visada, tas procesas turbūt pabaigoje visada būna sunkiausias. Reikia pripažinti, kad jis buvo gana sudėtingas. Nuosavybė buvo atkuriama pagal politinių partijų nuostatas, tačiau šiuo metu vėlgi kai kurie žmonės pamatė, kad galbūt imti žeme, kai jis nesiruošia niekada ūkininkauti, jau kaip ir rizikinga, nes kiti žmonės, kurie neūkininkauja, jau tos žemės bando atsisakyti, parduoti ūkininkams. Savaime suprantama, pasirinkimo būdas – pinigais, ko gero, yra tikriausias ir mažiausiai kainuojantis valstybei, nes valstybė, grąžindama nuosavybę žemės plotu, turėdavo padaryti ir tam tikrus įvertinimus, matavimus, sutvarkyti dokumentus, o šiuo metu bus įvertinama ir atlyginama pinigais. Kaip ministras ir minėjo, tai vienas iš pasirinkimo būdų. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš prisidedu prie tų, kurie sakė, kad žaidimo taisykles žaidimo metu keisti yra ne visai gerai. Tai pamatėm gal ir vakar per rungtynes, kaip skirtingai teisėjai traktuoja vieną ar kitą pražangą ir poziciją. Bet mano didžiausia abejonė būtų dėl to, ką ministras minėjo, kiek mums reikia pinigų. Buvo pasakytas skaičius – 320 milijonų ir kiek numatyta parduoti skirtingų objektų, ir gauti beveik 1 mlrd. 500 milijonų. Man atrodo, kad galbūt pertekliniai dalykai yra tiek daug parduoti, ypač atkreipiant dėmesį į tuos rezervinius miškus. Aš manau, rezerviniai miškai galėtų pereiti į valstybės miškų fondus ir būtų prižiūrimi. Netrukus mes turėtume iš tikrųjų pakankamą naudą dėl to, kad tie miškai subręstų ir juos būtų galima eksploatuoti. Todėl aš siūlau, kai bus svarstoma komitete, apsiriboti tiek, kiek reikia grąžinti. Jeigu yra žemė, yra kiti dalykai, galbūt rezervinių miškų parduoti nereikės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl abiejų projektų – Nr. XIP-3356 ir Nr. XIP-3357. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo abiem projektams pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl abiejų siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Ne ypatingos, bet skubos tvarka. (Balsai salėje) Galime, taip? Kaip? Reikia ateiti ir pasakyti. Aš ne viską girdžiu, ką jūs šnekate. Ateikite prie mikrofono ir pasakykite. (Balsai salėje) Galime pritarti skubos tvarkai? Ne. Gerai. Balsuosime.
Balsuojame pirmiausia dėl skubos tvarkos. Kas pritariate skubos tvarkai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Čia ne ypatinga skuba, čia skuba. Komitetai vis tiek svarstys.
Balsavo 56: už – 39, prieš – 13, susilaikė 4. Skubai pritarta.
Dar J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dar Aplinkos apsaugos komitetas išreiškė norą būti papildomas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomas būtų Aplinkos apsaugos komitetas? Galime. Gerai. Ačiū. Pritarėme.
16.45 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3536, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3537, Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3538, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3539, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3540, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 111, 161, 25,28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3541, Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3542, Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3543, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3544, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3545, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 439, 2394 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3546, Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3547 (pateikimas)
Toliau, 2-4, visas kompleksas projektų. Kaip suprantu, tai alternatyvus prieš tai buvusiam antradienį pateiktam. Aš tik išvardysiu. Tai būtų pagrindinis – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo alternatyvus projektas Nr. XIP-3536 ir visi lydintys – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo alternatyvus projektas Nr. XIP-3537, Sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3538 (taip pat alternatyvus), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3539, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3540, Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 111, 161, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3541, Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3542, Statybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3543, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3544, Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3545, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 439, 2394 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3546 ir Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3547. Noriu pasakyti, visi, kuriuos prieš tai vardijau, alternatyvūs jau pateiktiems, o paskutinis yra naujas. Prašom pateikėją J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip pirmininkė minėjo, mes iš tikrųjų siekiame patobulinti visuomenės sveikatos sistemos organizavimą. Kolegos yra pasiūlę vieną variantą dėl decentralizavimo atsisakant centralizuotos institucijos, kuri yra prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo atveju mes, apibendrinę tiek Vyriausybės Saulėlydžio komisijos siūlymus, tiek kitų institucijų, kurios egzistuoja Lietuvoje ir vykdo panašias funkcijas (paminėsiu Maisto ir veterinarijos tarnybą, tiek kitų šalių patirtį), siūlome dar racionaliau optimizuoti veiklą sujungiant dabartinius juridinius vienetus – teritorinius centrus, nieko nekeičiant savivaldybių lygmeniu, galbūt net jas sustiprinti, nes bus galima atsisakyti dalies pareigybių, kurios dabar yra nebūdingos, ne tiek reikalingos atlikti funkcijas, kiek reikalingos administruoti institucijas, ir tokiu būdu turėti vienodą sistemą visoje Lietuvoje. Aš dar kartą galiu pasakyti, kad mūsų siūlomu atveju, jeigu kalbama apie galimybę sutaupyti tam tikras lėšas, čia jų būtų sutaupoma, mūsų skaičiavimais, daugiau kaip 3 mln., būtų galima atsisakyti apie 70 pareigybių ir, kaip minėjau, organizuoti veiklą tokiu pagrindu, pavyzdžiui, kaip Maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri turi centrinę instituciją su savo padaliniais vietose. Turiu pasakyti, kad taip savo sistemą yra suorganizavę mūsų kolegos, į kuriuos mes kartais lygiuojamės, pavyzdžiui, Estija turi Sveikatos tarybą, Nyderlandai – Sveikatos apsaugos inspekciją. Kad nesidubliuotų arba nesimaišytų mums vertinant pačias organizacijas, mes siūlome pakeisti tos tarnybos pavadinimą, kuris, mūsų siūlymu, būtų Sveikatos saugos agentūra.
Turiu pasakyti, kad tokiai sistemai ne taip seniai buvo pritarę visų regioninių centrų direktoriai. Jie yra pasirašę, kad pritaria tokiai reorganizacijai… prie labai panašaus projekto, tiesa, be pavadinimo pakeitimo. Todėl siūlau pritarti, kadangi diskutuojant antradienį Sveikatos reikalų komiteto atstovai sakė, kad jie išnagrinės mūsų pasiūlymus, tai čia bus proga nagrinėti. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Juozai, norėčiau pasitikslinti. Iš jūsų pristatymo aš supratau, kad yra keičiamas pavadinimas. Visa hierarchija, kaip buvo prieš tai teikta, išlieka ta pati. Jūsų pristatyme man nuskambėjo dar viena frazė, kad savivaldybėm galbūt bus sustiprinta. Tai man patvirtinkite arba paneikite. Man daugiau rūpi ne pati hierarchija, bet kaip veiks būtent savivaldybės lygmeniu ten, kur jie labiausiai yra reikalingi. Ir kai mes akcentuojame, arba kai jūs netgi klausiate, kad verslui vienaip ar kitaip trukdo tos institucijos, bet vis tiek tą funkciją viena ar kita institucija turės atlikti – tiek priežiūrą, tiek išdavimą ir kita. Tai jūs pasakykite man, kas savivaldybės lygmeniu bus padaryta?
J. OLEKAS (LSDPF). Tie padaliniai, kurie šiandien egzistuoja, 36 padaliniai savivaldybėse, aš manau, jie galėtų tik sustiprėti ir nebūtų jų jokios peržiūros. Mes kalbame apie sujungimą dešimties, tie, kurie yra tarpininkai virš savivaldybių. Mes paliekame tiktai savivaldybių lygmeniu. Regionai yra ne juridiniai asmenys, juridinis asmuo yra vienas – Sveikatos saugos agentūra, taip, kaip šiandien yra organizuota Veterinarijos tarnyba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi Juozas, pateikdamas įstatymą, atsakė į mano norimą klausimą, tai aš neklausiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Bekintienė klausia.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš iš tikrųjų labai norėjau paklausti, nes rytiniame posėdyje, kai buvo priimamas Azartinių lošimų įstatymas, kai taip pat Priežiūros komisijos pavadinimas buvo pakeistas Priežiūros tarnyba, buvo labai daug opozicijos politikavimo ir pasipriešinimo, kad bus sugriauta sistema. Kaip šiuo atveju? Ar jūs čia taip pat neįžvelgiate, kad sistema bus sugriauta?
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, mes neįžvelgiame, kad čia būtų griaunama sistema. Čia sistema turėtų būti aiškesnė po šio patvirtinimo, nes mes atsisakome vienos grandies. Kodėl yra siūlymų skirtumas? Koks yra siūlymų skirtumas? Ar turime kokią nors centralizuotą sistemą, ar turime 10 paraleliai gyvuojančių centrų, tai yra nuleidžiami teritoriniai lygiai. Šiaip beveik viskas yra tas pats, tik kur yra akcentas – ar Lietuva turi vieną instituciją, kuri prižiūri, ar Lietuva turi 10 teritorinių institucijų. Taip gali būti, kad vis tiek dėl žmogiškojo faktoriaus ir dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, kauniečiai vykdys priežiūrą vienaip, o vilniečiai – kitaip. Dėl to mes norime, kad ta sistema išliktų bendra. Tik šitas yra skirtumas.
PIRMININKĖ. K. Komskio nematau, gal ten prie krepšinio visi… Ne, nėra K. Komskio jūsų kompanijoje? E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, norėčiau jūsų paklausti daugiau etiškų dalykų. Iš tiesų teko girdėti, kad šioje sistemoje dirba jums artimi žmonės. Jūs visada pasisakote už etiką Seime. Ar nevertėjo jums galbūt netgi atsisakyti būti teikėju ir galbūt netgi atsisakyti būti pranešėju. Ar galėtumėte paneigti tą faktą, kad gali kirstis su jūsų privačiais ir viešaisiais interesais? Jeigu taip, tada aš norėčiau, kad tą tyrimą atliktų gerbiamasis S. Salamakinas savo komisijoje.
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip žinote, aš jau dvidešimt antri metai kaip susijęs su sveikatos apsaugos organizavimu, ir mano net keturi šeimos nariai yra medikai, bent du dirba šioje sistemoje.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius. Nematau. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mielasis kolega, truputį aiškumo. Ta sistema, kurią siūlo gerbiamasis komiteto pirmininkas A. Matulas, visa sistema taptų ministerijos dalimi, o jūs siūlote, kad liktų institucija. Teisingai supratau?
J. OLEKAS (LSDPF). Ne visai. Ir ponas A. Matulas siūlo, ir aš siūlau, kad savo dalį turėtų ministerija, tik kaip būtų organizuotos institucijos „po ministerija“… Mūsų siūlomu atveju „po ministerija“ būtų viena institucija. Gerbiamojo A. Matulo pateiktam variante ir kolegų, kurie pasirašė, būtų 10 institucijų. Jos būtų pagal įstatymą lyg ir lygiavertės, bet veiktų skirtinguose regionuose. Mes manome, kad atsisakius vienos sistemos pairtų vertinimai. Dėl to siūlome tokį variantą, kuris nėra mūsų išradimas. Tokie variantai, mūsų kai kurios kitos sistemos egzistuoja ir kitose valstybėse.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties mūsų siūlomas variantas atitinka Sveikatos sistemos įstatymo pagrindines nuostatas dėl to, kad sveikatos sistema turėtų būti nuosekliai ir bendrai valdoma tiek nacionaliniu lygiu, tiek regioniniu, tiek savivaldybių, ypač funkcijos, susijusios su visuomenės sveikatos priežiūra. Nes visuomenės sveikatos priežiūra apima ir inspektavimą, ir higieninių normų kontrolę, ir daugelį kitų dalykų. Tai šia prasme tiesiog stebėtina, kad ankstesnis projektas neatsižvelgia į šitą fundamentalų Sveikatos sistemos įstatymo reikalavimą.
Dar daugiau. Ministerija pati negali teikti paslaugų nacionaliniu lygiu. Ji nėra paslaugų teikėjas. Tuo tarpu Visuomenės sveikatos tarnyba teikia ir paslaugas, ir apie tai yra daug parašyta Visuomenės sveikatos pagrindų įstatyme. Štai kodėl mes siūlome išlaikyti bendrą sistemą, optimizuoti, racionalizuoti tai ir visuomenės politikos formavimo kontekste palikti dalį funkcijų ministerijai – teisės aktų leidybos ir kitų. Tačiau paslaugų teikimo, kontrolės ir kitų, inspektavimo vykdymo tiek nacionaliniu mastu, tiek regioniniu turi būti bendra sistema. Labai gaila, kad mes iškraipome šį Nacionalinės sveikatos koncepcijos pagrinduose įtvirtintą principą. Nedarykime šitų klaidų. Todėl siūlau pritarti šiam mūsų projektui. Manau, kad Sveikatos reikalų komitete galėsime dar labai nuodugniai diskutuoti dėl daugelio šios sistemos problemų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, labai gaila, kad yra iškraipoma koncepcija ir žūtbūt norima išsaugoti tarnybą, keičiant jos pavadinimą, leidžiant pinigus tam, kad būtų išsaugoti asmenys, artimi vienai partijai. Na, akivaizdu, kad šiandien Visuomenės sveikatos tarnyba, kurioje yra 67 žmonės, dubliuoja tiek visuomenės sveikatos centrų funkcijas, kurie dabar turi juridinį statusą, 10 regionų, tiek ministerijos, kuri turi gana stiprų departamentą. Tai šiuo dabar teikiamo įstatymo projektu siūloma naikinti regionų visuomenės sveikatos centrus, tarnybas, kurios įgyvendina funkcijas, vykdo kontrolę, ir palikti neva filialus savivaldybėse, kuriose dabar dirba po tris, po keturis, po penkis žmones, ir sakoma, kad bus stiprinamos savivaldybės. Kaip jos bus stiprinamos, jeigu savivaldybėse filialai yra visuomenės sveikatos centrų filialai? Jeigu dabar pritartume tam įstatymo projektui, vadinasi, kontrolė būtų centralizuojama paliekant pervadintą tarnybą ir funkcijos toliau bus dubliuojamos. Todėl, kolegos, labai prašyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui, nes ir jį, ir jų autorius, matyt, turėtų nagrinėti Etikos ir procedūrų komisija. Aš manau, kad Socialdemokratų partijoje galėjo atsirasti ir kitų žmonių, kurie bent jau būtų pasirašę ir pristatę šį įstatymo projektą. Na, einama tokiu atviru cinišku keliu.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad turėtumėte kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ar frakcija, ar asmeniškai jūs, ar kaip.
Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso paketo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 21, prieš – 14, susilaikė 23. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti, ką darome, ar grąžiname tobulinti, ar atmetam? (Balsai salėje) Ar yra nuomonių skirtumas? Yra. Tada prašom balsuoti. Kas už grąžinimą tobulinti, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Balsavo 54: už – 21, prieš – 33. Grąžinamas tobulinti, nes nėra 36, atmesti reikia ne mažiau kaip 36. Grąžinama tobulinti. Replika po balsavimo V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Antanai Matulai, aš tamstai norėčiau priminti, kad kai sveikatos ministru buvo Antanas Vinkus, I. Degutienė, gal tamsta pažįsti tokią gydytoją, buvusi A. Vinkaus viceministrė, viceministre tapo mano siūlymu ir mano didžiausia iniciatyva. Tai kai tamstos imate kalbėti apie visokius partinių insinuacijų kliedesius, aš siūlyčiau vis dėlto prisiminti gyvenimo tikrovę ir visiems konservatoriams patariu nustoti sirgti šia žmonių persekiojimo liga ir daryti pakeitimus vien tik dėl to, kad naikintume kitus žmones.
Dar kartą sakau – mūsų vyriausybėse buvo visų partijų atstovai pradedant P. Auštrevičiumi, baigiant konservatoriais ir dabar ieškoti būtent tokių motyvų, ir dar viešai grįsti savo kalbas tokiais niekingais argumentais… Taip, jūs ardote sveikatos sistemos visumos vaizdą, taip, aš buvau darbo grupių vadovas, man skaudu žiūrėti į tai, ką jūs darote šiandien su sveikatos apsaugos sistemos sisteminiu funkcionavimu. Bet apie tai galbūt pakalbėsime kitais metais. Aš dar kartą prašau, posėdžio pirmininke, kad tokios kalbos iš tiesų būtų irgi apsvarstytos Etikos ir procedūrų komisijoje, nes galima pavargti nuo šito kvailumo.
PIRMININKĖ. Jūs ne manęs turite prašyti, jūs žinote, kokia yra tvarka kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Ne aš turiu prašyti, jūs turite prašyti. Jeigu svaidotės vieni kitiems kaltinimais, rašykite raštiškai ir kreipkitės.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nelabai suprantami kolegos V. P. Andriukaičio emociniai protrūkiai. Iš tikrųjų mūsų frakcijos nariai tik korektiškai pasiteiravo, ar nėra interesų konflikto, jeigu teikiančio projekto asmens šeimos nariai dirba toje struktūroje, kurios pertvarkymo projektas yra svarstomas, ir tiek. Man atrodo, čia nei kas kelia klausimą dėl partiškumo, nei dėl ko, kad čia ponui Vyteniui, kaip socialdemokratui, reiktų piktintis. Paprastas pasiteiravimas, į kurį ponas A. Salamakinas su savo komisijos nariais gali lengvai atsakyti.
PIRMININKĖ. Turite kreiptis raštiškai, čia taip nebus atsakyta. (Balsai salėje) Prašom, L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Netrukdysiu, kolegos. Apskritai norai gal geri ir kolegos A. Matulo, ir J. Oleko, bet žiūrėkite, ką mes darome. Likviduodami apskritis ir jų administracijas Vidaus reikalų ministerijoje mūsų iniciatyva įsteigėme Regioninės plėtros departamentą ir sutarėme, kad tie dešimt mūsų stipresnių centrų turėtų gyvuoti ir ateityje. Pagal Teritorinio suskirstymo įstatymą apskritys, kaip tokios, yra, jos turi gyvuoti ir kodėl jas dabar reikia, sakysime, kalbant apie sveikatos dalį likviduoti? O iš centro tegu vadovauja arba departamentas, arba agentūra, svarbiausia, kad tai būtų iš tikrųjų ministro įtakos sritis ir atitinkamai vienoda politika.
PIRMININKĖ. Ačiū. Baigėme. Dabar turėjo būti pertrauka, turbūt be pertraukos darome, nes liko labai nedaug klausimų.
17.06 val.
2-5a ir 2-5b Nr. XIP-3413 europiniai projektai – Audito įstatymo daugelio straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas, čia kartu galėsite, ministre, pristatyti, taip? Ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3414. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Audito įstatymo daugelio straipsnių pakeitimus, taip pat susijusį Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimą. Šių įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra numatyti galimybę reorganizuoti viešąją įstaigą, kuri šiuo metu vykdo viešojo administravimo funkciją, tai yra Audito ir apskaitos tarnybą, veikiančią kaip viešąją įstaigą…
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau! Vyrai, tyliau!
I. ŠIMONYTĖ. …reorganizuoti į biudžetinę įstaigą. tam, kad būtų galima tai padaryti, įstatyme yra atsisakoma konkrečių nuorodų į viešosios įstaigos statusą, taip pat į įstaigos pavadinimą. Iš esmės visi straipsnių pakeitimai yra susiję su tuo, taip pat ir Buhalterinės apskaitos įstatymas, nes ši institucija ne tik vykdo audito profesijos viešąją priežiūrą, bet taip pat tvirtina ir verslo apskaitos standartus. Atitinkamai toje antrojoje funkcijoje, kurios reglamentavimas yra ir Buhalterinės apskaitos įstatyme, siūloma padaryti analogiškus pakeitimus. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas nenori jūsų nieko paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime, taip? Gerai. Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas (tik pagrindinis yra numatytas) – Audito komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 22 d.
17.08 val.
Toliau visas kompleksas 2-6 klausimų, keturi projektai. Kartu pristatysite?
I. ŠIMONYTĖ. Taip, kartu pristatysiu.
PIRMININKĖ. Muitinės įstatymo 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3400, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3401, Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3402, Vadovybės apsaugos įstatymo 17 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3403. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Čia iš esmės projektai susiję su tuo, apie ką šiandien Ministro Pirmininko teiravosi gerbiamoji A. Zuokienė, t. y. kad vienu paketu yra pateikiami daugelio institucijų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Iš esmės siekiama vieno labai paprasto tikslo – suderinti tų įstatymų nuostatas su Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimais, kurie įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d., būtent su ta nuostata, kad ministerijai pavaldžių institucijų asignavimai yra planuojami ministerijos asignavimuose. Tokia nuostata turėtų būti taikoma jau rengiant kitų metų biudžetą. Tačiau atskiruose įstatymuose yra dar nuorodos į įvairias prie ministerijų esančias institucijas, kaip atskirus asignavimų valdytojus, todėl šias nuostatas reikia tarpusavyje suderinti. Visi keturi teikiami įstatymai yra absoliučiai apie tą patį. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nenori niekas paklausti. Gali ministrė sėstis. Norinčių kalbėti už ar prieš irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Taip, prašome pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate visiems keturiems pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Nieko, viskas gerai.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Dėl visų įstatymų pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomais: dėl pirmo įstatymo – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o dėl kitų trijų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 d.
17.11 val.
Ir dar vienas projektas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 3, 6, 7, 16, 19, 21 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2833. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto yra du tikslai. Vienas yra tiesiog suredaguoti nuostatas, kurios pateikia nuorodą į Archyvų departamentą prie Vyriausybės, atitinkamai keičiant nuorodą į vyriausiąjį archyvarą. Tai čia tokie techniniai suderinimai.
O esminė nuostata yra susijusi su įmonių administracine našta. Siūloma atsisakyti reikalavimo apskaitos registrus laikyti būtinai atspausdintus, nes atskirais atvejais tai yra iš esmės sunkiai įsivaizduojamo masto dokumentų popieriaus kiekis. Pavyzdžiui, jeigu atspausdintume „Sodros“ pensijų įmokų mokėjimo mėnesio registrą, jis užimtų maždaug 11 tūkst. lapų, nors visa šita informacija taip pat yra kaupiama elektroninėmis priemonėmis ir ją visą laiką galima esant reikalui pasitelkti iš informacinių technologijų priemonių.
Todėl mes manome, kad reikalavimas naudoti apskaitos registrus būtinai atspausdintus tikrai viršija bet kokią tokių spausdintų dokumentų teikiamą naudą, nes jie taip pat nėra apsaugoti nei nuo sugadinimo, nei nuo išblukimo, nei nuo vagystės, gaisro ar kitų nelemtų įvykių. Dėl tos priežasties siūloma nustatyti, kaip jau daug metų galioja iš esmės europinis reikalavimas pridėtinės vertės mokesčio sąskaitoms faktūroms ir registrams, kad apskaitos dokumentai turi būti saugomi užtikrinant autentiškumą, patikimumą ir prieinamumą, tačiau nereikalaujant, kad tie dokumentai būtinai turi būti atspausdinti ir saugomi popieriniu pavidalu.
Prašyčiau Seimo pritarti, tai labai smarkiai sumažintų ir įmonių, ir institucijų administracinę naštą, taip pat faktines išlaidas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Siūlomas pagrindiniu komitetu Audito komitetas. Siūloma svarstyti spalio 11 dieną.
Seimo narių pareiškimai. Pareiškimų nėra. (Balsai salėje) Ką darome su rezerviniais, yra trys likę? (Balsai salėje) Yra, yra, V. Kurpuvesas yra. (Balsai salėje) Bet tik vienu. Tai tą vieną rezervinį. Yra abiem. Gerai, prašom.
17.14 val.
2a rezervinis – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2, 5 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-606(2). Svarstymas. Pagrindinio komiteto pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento pastabą, nepritarė Seimo nario G. Navaičio pasiūlymams, pritarė L. Sabučio pasiūlymams, patobulino įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristatys V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas bendru sutarimu, t. y. dešimčia balsų, pritarė įstatymo projektui ir pasiūlymui kartu teikti Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Prašom, komiteto pirmininke, trumpai, nes buvo gauti keli pasiūlymai. Kitiems pritarta, išskyrus vieną, tai G. Navaičio pasiūlymui nepritarti, bet paties G. Navaičio nematau. Nėra kam net pristatyti. O komiteto išvada yra nepritarti. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Galima. Tada prašome dėl viso po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime, bendru sutarimu galime pritarti. Bus pateikimas, vis tiek dar balsuosite.
17.15 val.
Rezervinis 2b klausimas – Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo 3 dalimi įstatymo projektas Nr. XIP-921. Pristato V. Stundys. Pateikimas.
(Balsai salėje, plojimai) Audringais plojimais sutinkama pergalė. Dabar sėskite į vietas, baigsime posėdį. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Viskas gerai, galima džiaugsmingai toliau dirbti. Tai dėl Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Vyrai, tylos, tylos, tylos!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Turi būti emocijų proveržis.
PIRMININKĖ. Viskas, nusiraminkite!
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pakeitimo projekto pagrindimą lėmė ir tokią iniciatyvą lėmė mūsų Teisės departamento pastaba dėl Vyriausybės teikiamo Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad siūloma įvesti naują institutą, kuris vadintųsi Valstybės šventė, bet šito instituto nėra Darbo kodekse. Todėl jų siūlymas buvo pirmiausia keisti Darbo kodekso 162 straipsnį įvedant šią nuostatą. Tą mes ir padarėme. Siūlome Darbo kodekso 3 straipsnio dalyje vartojamą „švenčių“ sąvoką papildyti „valstybės“. Tai būtų 12 valstybės švenčių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Dėl motyvų nėra. Prašė, kad balsuotume. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomas vienas komitetas, pagrindinis, – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Turbūt siūloma svarstyti… Neparašyta data. Aš manau, kad Sekretoriatas nustatys artimiausiu metu.
17.19 val.
Toliau r-3 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2, 3, 16, 17, 18 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 14, 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-757(2). Svarstymas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys K. Kuzminskas. Pristato Ekonomikos komiteto išvadą.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas 2009 m. rugsėjo 23 d. svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristatys V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo pakeitimo projektui su ta pačia nuostata kartu svarstyti Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė projektą Nr. XIP-757, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 9 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar turbūt kviečiu K. Kuzminską. Dalyvauti diskusijoje nebuvo užsirašiusių. Yra Seimo nario E. Žakario pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Iš viso yra dvi pataisos, jas turbūt atskirai. Gal pirmiausia E. Žakaris tegul pristato savo pataisą. Taip? Įjungta jūsų. Dėl 1 ir 7 straipsnių.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Atsisakau, ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tada (…) ir viena buvo čia, kur komitetas siūlė. Pritarta iš dalies. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 52, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Ir viskas. Šios dienos visus darbotvarkės klausimus baigėme. Baigėme gerokai anksčiau, su visu rezervu. Turbūt reikia dėkoti krepšiniui.
Norite dar registruotis? Prašom dar kartą registruotis. Iš viso užsiregistravo 58 Seimo nariai. Rugsėjo 15 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero savaitgalio visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.