LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 349
STENOGRAMA
2011 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame Seimo VII (rudens) sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pavaduotoją A. Kašėtą. Atsiprašau, A. Čapliką. Nepamirštu.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F*). Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
10.03 val.
Seimo Pirmininkės I. Degutienės kalba Seimo VII (rudens) sesijos pradžios proga
I. DEGUTIENĖ. Mielieji kolegos, mūsų rudens sesijos pradžia sutampa su skaudžiu atminimu: rytoj pasaulis minės Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių prieš Jungtines Amerikos Valstijas dešimtąsias metines. Šie įvykiai daug ką pakeitė ir privertė vėl ir vėl permąstyti kertines vertybes, vėl iš naujo atrasti tuos pamatus, ant kurių laikosi mūsų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas. Ir šiandien, praėjus dešimtmečiui, negyjančios išpuolių žaizdos vėl kraujuoja visų, kurie per šį nusikaltimą neteko savo artimųjų, širdyse. Pagerbkime jų ir visų terorizmo aukų atminimą tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Mielieji kolegos, pirmiausia tikrai noriu jus visus pasveikinti žvalius, energingus, pailsėjusius grįžusius į Seimo plenarinių posėdžių salę ir pradedančius jau VII šios kadencijos Seimo sesiją. Tikiuosi ir matau, jog tikrai esate pailsėję, kupini energijos ir jėgų, ką, beje, rodo ir rekordinis Seimo narių registruotų projektų skaičius, tačiau apie tai pakalbėsiu vėliau.
Džiaugiuosi, kad dalis jūsų sugrįžote į atsinaujinusius savo kabinetus I rūmuose, kad per vasarą sugebėjome, kaip pašmaikštavo kolegė L. Graužinienė, dar vieną parlamento dalį atkovoti iš sovietmečio ir pirmąkart nuo tų laikų atlikti ten kapitalinį remontą.
Malonu, kad mūsų gretas netrukus papildys ir naujas kolega, beje, jau šiek tiek turintis parlamentaro patirties, Klaipėdoje Danės apygardoje laimėjęs Naglis Puteikis.
Malonu ir tai, kad mūsų šios sesijos pradžia sutampa su tarptautiniu Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiu, kurį šiandien 14 val. minėsime Kovo 11-osios salėje ir kuriame tikiuosi išvysti savo kolegas Seimo narius.
Mielieji kolegos, pradedame Seimo VII sesiją, o tai reiškia, kad realiai mums liko vieneri metai iki kadencijos pabaigos ir kad per šiuos metus dar turime ir galime nuveikti nemažai svarbių, nebaigtų darbų. Kita vertus, tai reiškia, kad liko tik metai iki rinkimų. Iš patirties žinome, kad ta paskutinė kadencijos distancija būna gana sudėtinga, gana audringa, kai neretai apygardiniai interesai užgožia visos Lietuvos reikalus, neretai norai ir pažadai viršija realias galimybes ir rinkimų varžytuvės vis dažniau persikelia į plenarinių posėdžių salę.
Labai tikiuosi, kad tokių reiškinių šįkart matysime mažiau, kad visi suvoksime, jog sunkmetis dar nėra galutinai pasibaigęs. Finansinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje dar labai įtempta ir dar negalime visiškai atleisti diržų ir patenkinti visų troškimų. Todėl prašau visų atsižvelgti į mūsų karčias pamokas 2007 metų rudenį, kai priimtas nerealus, smarkiai išlaidaujantis 2008 metų biudžetas vos nenuvarė visos valstybės į bankrotą ir vėliau buvo pavadintas puota maro metu.
Mielieji ir opozicijos atstovai, puikiai suprantami jūsų norai parodyti rinkėjams, kad jūs valdytumėte valstybę geriau, puikiai suprantamos jūsų pastangos pasirodyti, kaip stipriai kaunatės už kiekvieną socialinę grupę ar lengvatą. Tačiau labai prašau taip pat nepamiršti, kad jei per rinkimus rinkėjai jumis pasitikės ir jūs imsite valdyti bankrutuojančią valstybę, nedaug turėsite galimybių išpildyti savo pažadus jiems. Todėl labai prašau visų toliaregiškumo, valstybinio požiūrio ir aiškaus realybės suvokimo.
Lygiai tą patį noriu pasakyti ir šiandieninės valdančiosios koalicijos atstovams, nes, deja, jūsų registruotų projektų yra ne ką mažiau negu opozicijos atstovų, o kai kuriose frakcijose yra ir dar daugiau. Todėl tikrai turime visi susimąstyti ir realiai įvertinti šiandieninę situaciją.
Mielieji kolegos, suprantu, kad visi esame dar kupini vasaros įspūdžių, kad dauguma mūsų, kaip ir visa Lietuva, gyvename krepšiniu, tačiau turime savo darbą pradėti Konstitucijos numatytu laiku, t. y. šiandieną. Tikiuosi susikaupimo ir susiklausymo nuo pirmųjų dienų. Labai tikiuosi, kad mokėsime ne tik kalbėti, bet ir girdėti vieni kitus, kad mūsų darbas būtų konstruktyvus ir naudingas, kad asmeniškumus paliksime už šios salės ribų ir savo darbe vadovausimės tuo pačiu šūkiu kaip ir mūsų krepšinio rinktinė – „Mes už Lietuvą“.
Pabaigai, mielieji kolegos, noriu jūsų visų vardu pasveikinti gausų būrį mūsų kolegų, kurie šią vasarą atšventė savo apvalius arba, taip juokaujant, pusapvalius jubiliejus. Anksčiausiai, liepos 20 d., savo gražų garbingą jubiliejų šventė B. Pauža. Gerbiamasis Broniau, prašom. (Plojimai)
Liepos pabaigoje graži, žavi mūsų kolegė šventė tokį jubiliejų, kaip čia pasakyti, moteriai pusiaukelę, ji dar labai jauna, bet jau išmintinga, tai yra pats gražiausias periodas, kai protas ir išorė labai tarpusavy dera. A. Zuokienė. (Plojimai)
A. ZUOKIENĖ (MSG). Labai ačiū, Seimo Pirmininke, ačiū kolegoms, ačiū likimui, ačiū tėvams, kad „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“. Gyvenu labai įdomų gyvenimą, esu turtinga vaikų, idėjų, jėgų, darbų. Labai ačiū visiems, kurie mane palaikote. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Rugpjūtis prasidėjo ir tą dieną gimė Nepriklausomybės Akto signataras, medikas, mano kolega V. P. Andriukaitis, kuris atšventė savo 60 metų jubiliejų. (Plojimai)
Rugpjūčio vidurys – ir dar viena žavi kolegė, jau šiek tiek brandesnė už Agnę, bet visada energinga, kupina minčių, kupina jėgų ir visada kovojanti už moterų teises. B. Vėsaitė. (Plojimai)
Rugpjūčio pabaiga – buvęs premjeras, buvęs partijos lyderis, aktyvus politikas, ne pirmos kadencijos Seimo narys – G. Kirkilas. Gražus 60‑metis.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Na, dabar vadinamieji pusapvaliai jubiliejai. Liepos 1 d., tik pasibaigus pavasario sesijai, – daktaras, Seimo narys, kuris energingas, visada žvalus, nes gyvena sveiką gyvenimo būdą, A. Matulas. (Plojimai)
Nepraeina nė savaitė, gimsta dar viena žavi, maloni, visiems žinoma Seimo narė I. Valinskienė. (Plojimai)
Liepos vidurys, vidurvasaris, aišku, darbymetis, šienapjūtė. Natūralu, kad reikėjo gi taip gimti vienam žmogui, kuris šiandien yra ne tik Seimo narys, ir ne pirmą kadenciją Seimo narys, bet ir žemės ūkio ministras K. Starkevičius. (Plojimai) Iš darbų bulviakasis artėja. (Balsai salėje)
Rugpjūtis prasidėjo – dar vienas ne pirmos kadencijos Seimo narys, visada kuklus, bet turintis daug minčių ir kalbantis apie tai, kas jam labiausiai rūpi, tai yra jo Šiaulius, jo rinkėjus. V. Simulik. (Plojimai)
Rugpjūčio pradžia, praėjus kelioms dienoms po Valerijaus gimimo, – tiek pat metų, bet žavi kolegė Seimo narė, aktyvi kultūros darbuotoja, puikiai dirbanti sveikatos apsaugos srityje D. Mikutienė. (Plojimai)
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Žinote, metai moteriai yra toks skausmingas dalykas. Aš manau, kad ir visiems tas bėgantis laikas, mes jo negalime valdyti. Tai savo jubiliejaus proga aš suskaičiavau, kiek man liko gyventi. Taip drįsau sau leisti pasvajoti, kad gyvensiu iki 80 metų. Suskaičiavau, kad man liko 12 tūkst. 775 dienos. Dabar tą kalendorių pasikabinu ant sienos ir kiekvieną dieną nuplėšiu. Žinot, kai turi motyvaciją, tai supranti, kad reikia džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, kiekviena diena. Tai branginkite tą laiką, kuris jums skirtas, ir džiaukitės gyvenimu visi. (Plojimai)
Rugpjūčio vidurys – energingas Seimo narys, kuris iš šių pusiau jubiliejų jubiliatų yra pats jauniausias, bet vadovauja labai svarbiam komitetui. Jam tik 35-eri, o jis jau tikrai yra žinomas. D. Budrys. (Plojimai)
Na, jau artėjame prie rugpjūčio pabaigos. Yra viena Seimo narė, aktyvi aplinkosaugininkė, šiaip architektė, daugiavaikė mama, visada žavi, nebijanti sakyti tai, ką mato, tai, ką galvoja, – A. Stancikienė. (Plojimai)
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui.
I. DEGUTIENĖ. Ir paskutinis Seimo narys, kuris vasaros metu, bet jau iš esmės rudenį gimęs, rugsėjo 5 d., visada ramus, santūrus, bet žinomas kaip aktyvus frakcijos narys, – V. Babilius. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau taip pat jūsų visų vardu pasveikinti dar du žmones, kuriems vasara irgi buvo ypatinga. Pirmiausia noriu pasveikinti V. Žiemelį, apsigynusį teisės daktaro disertaciją. (Plojimai)
Kolegos, aš visada už tai, kad būtų daugiau santuokų, daugiau šeimų, Lietuva nuo to tiktai stiprės. Todėl nuoširdžiai sveikinu liepos mėnesį sukūrusį šeimą A. Burbą. Man atrodo, mes visi sveikiname šį jaunuolį, kuris tikrai, kiek aš jį pažįstu, yra stabilus, tvirtas, visiškai kitaip žvelgiantis į pasaulį. Aš manau, kad tai bus laiminga šeima, to ir linkiu. (Plojimai)
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Labai jums ačiū. Kolegos, pasinaudojau patarimu, kad reikia gerinti demografinę padėtį. Reikia pradėti gerinti nuo savęs, tai ir pradėjau. (Plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Teisingai, reikia viską pradėti nuo savęs. Gerbiamieji kolegos, tokį iškilmingą mūsų visų savo bendražygių, savo kolegų Seime pasveikinimą baigėme. O dabar esu įpareigota perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimą Seimo nariams.
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus su naujos rudens sesijos pradžia. Jau keturis politinius sezonus dirbame drauge spręsdami svarbiausias šalies gyventojų problemas. Sukūrėme naujas pozityvaus bendradarbiavimo tradicijas, kurios užtikrino spartų būtiniausių sprendimų priėmimą. Tikiu, kad konstruktyvios politinės valios ir tarpusavio sutarimo nepristigs ir ateityje. Naujo politinio etapo prioritetus diktuoja gyvenimas, kiekvienas jūsų gerai žinote savo rinkėjų problemas ir lūkesčius. Paskutiniai jūsų kadencijos metai bus atsiskaitymo rinkėjams laikotarpis. Nepradėkite gyventi artėjančių rinkimų ritmu, nepriėmę šalies gyventojams šiandien svarbių sprendimų. Žmonės laukia ne naujų rinkimų pažadų, o konkrečių darbų, kurie leistų kurti stabilesnį gyvenimą ir užsitikrinti orų būvį. Tik už nuoširdų darbą tauta atsilygina savo pasitikėjimu.
Šalis jau stojasi ant kojų, tačiau atsigavimo tempai priklausys nuo sumaniai ir atsakingai parengto biudžeto. Kaip gyvensime ateinančiais metais, nulems kiekvieno jūsų atsakomybė ir politinė valia. Gyvenimas pagal išgales tegu tampa naujo politinio sezono orientyru. Tikiuosi palaikymo ir mano pateiktoms įstatymų iniciatyvoms, kurios padės užtikrinti žmonėms mažesnes šilumos kainas, skaidrų mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymą, atkurti pasitikėjimą politinėmis partijomis ir teismais.
Vienybė ir tarpusavio supratimas tegu lydi ne tik palaikant mūsų nacionalinę krepšinio rinktinę, bet ir priimant valstybės augimui svarbius sprendimus. Tik tuomet mums pasiseks, tik taip laimės visa Lietuva. Linkiu jums stiprybės ir kantrybės pradėtiems darbams užbaigti ir naujoms idėjoms įgyvendinti.“
Pasirašo Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė, 2011 m. rugsėjo 10 d., Vilnius. (Plojimai) Dėkoju.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
10.25 val.
Seimo nario N. Puteikio priesaika
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, šių metų liepos 17 d. vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje buvo išrinktas naujas Seimo narys Naglis Puteikis. Pradėsime prisaikdinimo procedūrą. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką Romualdą Kęstutį Urbaitį.
R. K. URBAITIS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, jau minėta, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą dėl 2011 m. liepos 3 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje Nr. 19 rezultatų. Juo nusprendė pagal balsavimo rezultatus nustatyti, kad gavęs daugiausia rinkėjų balsų N. Puteikis išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas liepos 28 d. buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, taigi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įsigaliojo ir išrinktasis Seimo narys gali prisiekti Seimo plenarinėje sesijoje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką noriu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimas priima atitinkamą nutarimą.
Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose nagrinėti Seimo nario konstitucinio statuso klausimai, konstatuota, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Prisiekdamas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip jį įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas, po to vardinės priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad galima prisiekti be paskutinio priesaikos sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jį pavaduojantis asmuo. Duodamas priesaiką Seimo narys stovi prieš priimantįjį priesaiką ranką padėjęs ant Konstitucijos. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris juos patikrina ir paskelbia Seimo narių, įgijusių visas Seimo nario teises, pavardes. Vardinius priesaikos lapus Konstitucinio Teismo pirmininkas perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal nusistovėjusią Seimo tradiciją priimant Seimo narių priesaiką Seimo salėje visi stovi. Taigi kviečiu visus atsistoti ir priimsime priesaiką.
Kviečiu išrinktą Seimo narį N. Puteikį prieiti ir prisiekti.
N. PUTEIKIS. Aš, Naglis Puteikis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
PIRMININKĖ. Dėkoju Konstitucinio Teismo Pirmininkui Romualdui Kęstučiui Urbaičiui.
10.32 val.
2011 m. rugsėjo 10 d. (šeštadienio) plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia pasitvirtinti šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę. Seniūnų sueiga šiam darbotvarkės projektui pritaria. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkui. (Balsai salėje) Darbotvarkei pritarta. Tačiau yra siūlymas iš karto registruotis, kad užfiksuotume. Tai gal tada balsuojame už tą darbotvarkę ir kartu registruosimės. Taip ir darome. Prašom, kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 117 Seimo narių, balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1.
Prieš pradedant darbotvarkės pirmą klausimą, į tribūną kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, sveikinu visus su praėjusiais gimtadieniais ir noriu pasakyti Pirmininkei, kad vasarą buvo gausu ne tik gimtadienių, bet ir sportinių Seimo laimėjimų. Seimo futbolo klubo vardu norėčiau jums įteikti bent porą Seimo futbolo komandos iškovotų taurių ir padėkoti visiems, kurie dalyvavo gindami Seimo garbę. Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui mūsų Seimo sportininkams. Tai dar kartą įrodo, kad mes Seime galime puikiai žaisti ir krepšinį, ir svarbiausią pasaulio žaidimą – futbolą.
Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
10.35 val.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F*). Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-3530. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai detaliai nepristatinėsiu Seimo (rudens) sesijos darbų programos. Kiekvienas jūsų ją skaitė, kiekvienas jūs ją matėte. Galų gale tai jau buvo aptarta pas mus ir Seniūnų sueigoje. Bet tik pabandysiu tokią apžvalgą pristatyti.
Taigi į Seimo rudens sesijos darbų programą yra įtraukta per 1 tūkst. teisės aktų. Lietuvos Respublikos Prezidentė į programą pasiūlė įtraukti 21 pagrindinį teisės aktą be lydimųjų, Vyriausybė – 155 be lydimųjų, Seimo frakcijos ir Seimo nariai, kaip jau ir sakiau savo įžanginėje kalboje, – per 500 pagrindinių teisės aktų projektų be lydimųjų. Palyginimui: į praėjusią Seimo pavasario sesijos darbų programą buvo įtraukta apie 600 teisės aktų projektų. Respublikos Prezidentė pavasarį į programą pasiūlė įtraukti 32 teisės aktų projektus, Vyriausybė – 162 pagrindinius teisės aktus be lydimųjų, likusius siūlė Seimo nariai ir frakcijos.
Taigi Seimo pavasario sesijos metu buvo surengti 55 Seimo posėdžiai, priimta 230 įstatymų, 75 nutarimai, 12 kitų teisės aktų. Iš viso 317. Tuo tarpu rudens sesijos metu planuojama surengti 48 plenarinius posėdžius. Jūs puikiai žinote, pagal Statutą pateikus biudžeto projektą, yra daroma pertrauka, todėl rudens sesijoje visada posėdžių yra mažiau. Taigi turint omenyje tai, kad priimtų teisės aktų skaičius bus mažesnis, labai aiškiai reikia kiekvienam iš mūsų įvardyti prioritetus ir griežtai jais vadovautis.
Įdomu tai, kad nemažą dalį projektų į sesijos darbų programą siūlo būtent valdančiosios koalicijos frakcijos. Aš dar kartą noriu atkreipti kolegų dėmesį, ypač Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Tai iš tiesų yra dideli skaičiai ir kviesčiau peržiūrėti, yra Vyriausybės teikiami projektai, kur daug kur dubliuojasi su Vyriausybės teikiamais projektais. Taigi tikrai turime galimybę dar kartą peržiūrėti, ar tikrai reikia registruoti tiek projektų.
Iš tiesų nenoriu nieko kritikuoti ar girti, tiesiog visi atraskime savyje jėgų įvertinti, kurie projektai iš tiesų svarbūs, o kurie ne, nes tokios darbų programos, kokia yra dabar, įgyvendinti neįmanoma.
Rudens sesijos darbų programoje nemažai teisės aktų yra perkelti iš pavasario sesijos. Jau prašiau komitetų pirmininkų pagal kuruojamas sritis kaip galima greičiau apsvarstyti, kad būtų galima priimti nelaukiant sesijos pabaigos. Todėl dar kartą jūsų prašau aktyviai dalyvauti komitetų posėdžiuose, kad būtų priimtos komitetų išvados ir galėtume įstatymus svarstyti jau čia, plenarinių posėdžių salėje.
Norėčiau įvardyti keletą, mano vertinimu, svarbesnių projektų, dėl kurių nepajėgėme ir nespėjome susitarti praėjusioje Seimo sesijoje ir kurie yra perkelti į rudens sesiją. Pirmiausia Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Tuos komitetus, kurie yra papildomi komitetai, labai prašau kuo greičiau apsvarstyti Šilumos ūkio įstatymą tam, kad Ekonomikos komitetas galėtų galutinai apsvarstyti ir pateikti Seimui.
Toliau, labai svarbus Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti veiksmingesnę viešųjų pirkimų kontrolę.
Toliau, Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – nustatyti teritorijų planavimo proceso reikalavimus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentų suderinamumą ir Lietuvos teritorijos ilgalaikės plėtros perspektyvą. Labai prašau Aplinkos apsaugos komitetą kuo greičiau duoti išvadas, kad mes galėtume, kaip minėjau, būtent svarstyti plenarinių posėdžių metu.
Lygiai tas pats yra Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris irgi yra atkeltas iš pavasario sesijos.
Seniai laukiamas Teisėkūros pagrindų įstatymas, labai svarbus, labai sudėtingas projektas. Jį lydintys įstatymų projektai, kuriais siekiama efektyvesnės, skaidresnės, kokybiškesnės teisėkūros. Kitų teisės aktų neminėsiu, bet jų yra tikrai nemažai.
Kokie svarbiausi mūsų prioritetai šioje rudens sesijoje? Be abejo, kaip ir visada rudens sesija yra biudžeto sesija, t. y. 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto tvirtinimas, „Sodros“ biudžeto tvirtinimas, privalomojo sveikatos draudimo biudžeto tvirtinimas. Na, ir aišku, finansų konsolidavimas yra vienas iš svarbiausių klausimų. Ką aš jau ir sakiau, turime blaiviai vertinti ir Lietuvos situaciją, ir kitų Europos, ir pasaulio valstybių ekonominę finansinę situaciją ir, blaiviai vertindami, priimti tokį biudžetą, kad, kaip minėjau, neatsidurtume vėlgi dar blogesnėje padėty, negu atsidūrėme 2008 m.
Spręsdami dar vieną labai svarbų šios sesijos prioritetą, t. y. energetiką, jau esame apie tai kalbėję pavasario sesijoje, mes rudens sesijoje tikrai turėsime priimti Nacionalinę energetikos strategiją, kurios pagrindinis tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus vystymosi tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m., nubrėžti kryptis iki 2030 m., užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią energetikos sektoriaus plėtrą. Be Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo, labai svarbūs yra du įstatymai – Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas.
Trumpai apibūdinsiu Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą. Juo siekiama įgyvendinti Vyriausybės 2010 m. prioritetą – atlikti struktūrinę energetikos sričių pertvarką, atskirti elektros energijos gamybos įmones nuo elektros energijos perdavimo sistemos įmonių įgyvendinant Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą. Bus siekiama įkurti Infrastruktūros reguliavimo tarnybą sujungiant tris institucijas, t. y. Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Energetikos inspekciją ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Tokia institucinė reforma iš esmės pakeis sektoriaus reguliavimą ir leis panaikinti likusias kliūtis plėtoti konkurencingą rinką, geriau ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus ir skatins efektyvias investicijas.
Ir dar vienas teisės aktų paketas, kuriuo siekiama užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją, įtvirtinti atsakomybę už netinkamą pastatų šilumos ir karšto vandens sistemų eksploatavimą ir priežiūrą.
Dar viena labai svarbi sritis. Dėl socialinės apsaugos reformos mes jau pradėjome darbus ir kalbas pavasario sesijoje, dabar reikia įtvirtinti įstatymais šios pertvarkos tęstinumą: tęsti valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarką, tobulinti pensijų kaupimo sistemą. Labai svarbu, dėl ko tikrai visi sutarsime be diskusijų, tai, ką Vyriausybė žadėjo, tai jau yra įtraukta į darbų programą, – reglamentuoti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo pagrindus ir dydžius.
Ir dar vienas, man atrodo, tikrai labai svarbus klausimas – vaikų teisių apsaugos sistemos reglamentavimo klausimas, apie kurį irgi daug kalbėjome pavasario sesijoje, tačiau projektai nebuvo registruoti. Dabar jau yra numatomas teisinis būdas per įstatymų pakeitimus.
Ir, aišku, nemažai yra įstatymų projektų, tobulinančių darbo santykius, socialinių įmonių veiklos reglamentavimą, stiprinančių nelegalaus darbo kontrolę, tobulinančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką.
Taip, kaip ir pavasario sesijoje, taip ir rudens sesijoje labai svarbus ir prioritetinis klausimas yra kova su korupcija. Iš tiesų tai neturi būti tik šiandieninės valdančiosios koalicijos, bet mūsų visų politikų, mūsų visų valstybės institucijų uždavinys – sumažinti korupcijos indeksą. Aš galiu pasakyti, kad kai prieš išvykdama Švedijos ambasadorė atėjo atsisveikinti, tikrai buvo labai nemalonu, ji labai gyrė Lietuvą ir pasakė, kad jūs turite vieną vienintelę ir didžiausią problemą, jūs galite puikiai dirbti, jūs esate darbšti tauta, bet pas jus yra labai didelė korupcija ir dėl to investicijos iš užsienio valstybių nelabai nori ateiti, kadangi tai yra vieša. Mums atrodo, kad mes gyvename uždaroje erdvėje. Deja, ne. Tai, kokie pokyčiai arba kokie neigiami, negatyvūs dalykai yra Lietuvoje, žino ir pasaulis. Todėl kova su korupcija yra mūsų visų uždavinys. Dar kartą pabrėžiu – mūsų visų uždavinys. Todėl teisės aktai, įgyvendinantys Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones, aš manau, tikrai bus priimti vienbalsiai, gal su kažkokiomis korekcijomis tam, kad iš tiesų su šituo vėžiu mes Lietuvoje kovotume.
Toliau, be abejo, bus Prezidentės teikiamas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektas, kuriuo irgi siekiama, kad būtų daugiau skaidrumo priimant sprendimus, apribojant suinteresuotų asmenų galimybes daryti neteisėtą įtaką valstybės politikams. Apie tai turbūt kalbame jau ne pirmi metai, aš dar gerai atsimenu ir praeitoje kadencijoje buvo šis įstatymo projektas, deja, jis nebuvo priimtas toks, koks buvo pateiktas. Aš manau, frakcijos diskutuos, išreikš savo pozicijas, ir tuomet mes galėsime priimti kokį nors objektyvų sprendimą.
Dar noriu atkreipti didelį dėmesį į nacionalinio saugumo ir gynybos klausimą. Tai yra nauja Nacionalinio saugumo strategijos redakcija, kurioje atsižvelgta į kintančią saugumo aplinką, naujus iššūkius ir grėsmes saugumui, priemonių ir būdų nacionaliniam saugumui užtikrinti poreikius, nacionalinio saugumo nuostatos atnaujintos atsižvelgiant į naujus NATO ir Europos Sąjungos strateginius dokumentus.
Trumpai paminėsiu, kad šioje sesijoje taip pat bus siekiama įteisinti fizinių asmenų bankrotą, sukurti naują juridinio asmens teisinę formą, panaikinti reikalavimus naudoti antspaudą, atsisakyti hipotekos teisėjų funkcijų registruojant hipoteką.
Sesijos darbų programoje yra tikrai daug projektų, kuriais siekiama perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas į nacionalinę teisės sistemą. Kaip ir pernai, suderinę su Europos reikalų komitetu, pagal jų pageidavimą ir Seimo valdybai pritarus kiekvieną mėnesį po vieną Seimo plenarinį rytinį ir vakarinį posėdį skirsime įstatymų projektams, kuriais perkeliamos Europos Sąjungos teisės normos.
Paskutinis, kurį norėčiau įvardinti, tačiau vienas svarbesnių klausimų šioje sesijoje yra tas, kad mes turėsime priimti arba atmesti Seimo statuto naują redakciją. Kaip žinote, metus laiko dirbo darbo grupė, yra įregistruota Seimo statuto nauja redakcija. Atkreipiu dėmesį, kad tai, kas parašyta, jeigu mes priimsime naują redakciją, ji galios naujos kadencijos Seimui, bet ne mums. Taigi tikrai bus ganėtinai sudėtingas darbas, dėl kurio labai norėsiu frakcijų gilesnio įvertinimo ir siūlymų, ir diskusijų, jeigu reikės, kodėl ta nauja redakcija yra tokia, o ne kitokia, kokią pasiūlė darbo grupė.
Toliau šiek tiek norėčiau pasakyti apie frakcijų ir Seimo narių siūlomus teisės aktus. Pirmiausia, kaip ir sakiau, mane sujaudino tai, kad nepaprastai didelis kiekis. Jų ne tik neįmanoma įgyvendinti, bet iš esmės didžioji dauguma yra populistinių projektų, priešrinkiminių, kurie gali įstumti valstybę į dar didesnę ekonominę finansinę krizę. Taigi, kolegos, turėtume atsakingai suvokti, kad laikotarpis prieš rinkimus gali būti labai pavojingas valstybei, jeigu bus dalijami nepamatuoti pažadai ir nepamatuoti įsipareigojimai. Užvakar susitikime su komitetų pirmininkais ir frakcijų seniūnais apie tai jau kalbėjau. Dar kartą noriu pakartoti ir jums, gerbiamieji kolegos, kad Seimo narių registruoti projektai į plenarinių posėdžių darbotvarkę bus traukiami pagal Statutą taip, kaip ir parašyta, tiktai pagal jų registracijos eilę.
Taip pat prašau jūsų visų būti sąmoningiems ir nepasirašinėti po bet kuo, kai vienas Seimo narys, įregistravęs projektą, nori kuo greičiau įtraukti jį į posėdžių darbotvarkę, atneša kolegoms pasirašyti, greitai surenka 49 parašus, tada nėra kitos išeities, kaip įtraukti tą projektą į plenarinių posėdžių darbotvarkę. Aš noriu pasakyti, kad toks neatsakingas parašo dėjimas po projektais sukelia didelę destrukciją planuojant Seimo darbą ir formuojant darbotvarkes, o Seimo darbų programos sudarymas ir tvirtinimas praranda bet kokią prasmę. Mes svarstysime programą, mes ją tvirtinsime, tačiau jeigu programoje bus numatyti vienokie prioritetai, o darysime kitus darbus, paprasčiausiai nebeliks laiko įgyvendinti programos siekių, todėl reikia būti išmintingiems.
Na, ir, kaip visada, programos pabaigoje tradiciškai įtraukiami tie klausimai, kurie kol kas nesusiję su konkrečiais projektais, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms juos gali tekti spręsti Seimo statuto nustatyta tvarka. Kas gali tą daryti, Statute aiškiai apibrėžta.
Kaip ir 2010 m., ir šioje rudens sesijoje mes tikrai didelį dėmesį skirsime parlamentinei kontrolei.
Aš dėkoju visiems komitetams, kurie buvo labai aktyvūs tiek 2010 m. Seimo rudens, tiek pavasario sesijoje. Jie jau pasiruošę (ir dabar jau savo komitetų programose turi įsirašę) skirti tikrai didelį dėmesį parlamentinei kontrolei. Žinau, kad ne tik Seimo komitetų, bet ir komisijų planuose tai yra numatyta. Aš manau, tai tikrai pavyks sėkmingai įgyvendinti.
Na, ir pabaigai. Norėčiau sau ir jums visiems priminti, kad Seimas visų pirma yra Tautos atstovybė, todėl privalome įsiklausyti į piliečių nuomonę ir veikti visos tautos labui, o ne siekdami įgyvendinti asmeninius tikslus. Taigi ačiū už dėmesį ir kuo geriausios mums visiems sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKAS. Pirmininke, atsiprašau, jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Mums reikėtų pasitarti, ar dabar jūs atsakysite į klausimus ir vėliau kviesime į tribūną Ministrą Pirmininką, ar dabar Ministrą Pirmininką ir vėliau atsakysite? Gal geriau tegul Seimo Pirmininkė atsako į klausimus, nes tada nebus aišku, kam klausti. Gal tada, jeigu jūs sutiksite, atsakykite į klausimus, ir vėliau kviesime į tribūną Ministrą Pirmininką.
Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko.
PIRMININKAS. Gerai. Tada K. Glaveckas. Irgi Ministro Pirmininko.
V. P. Andriukaitis. Seimo Pirmininkės ar Ministro Pirmininko?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Seimo Pirmininkės.
PIRMININKAS. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš noriu jūsų klausti. Žinoma, turėčiau truputį išsakyti apgailestavimą, kad jūsų kalba mane nuvylė. Kalbant apie kažkokią puotą maro metu ir apie išlaidavimą, tenka visiems prisiimti atsakomybę, ypač tiems, kurie gausiai už tai balsavo. Jūs pereitoje kadencijoje nemažai prisidėjote prie tų balsavimų. Šiuo atveju, aš manau, to nereikia. Mano klausimas…
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs blogai klausėte mano kalbą. Aš būtent apie tai ir sakiau…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerai. Įsigilinsiu.
I. DEGUTIENĖ. …kad mes visi atsakingi už tai.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu klausti, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš žiūriu į Seimo darbų programą ir joje nematau kertinių dalykų, arba matau ignoravimą. Pensijų ir pripažinimo valstybės skola įstatymas komitete pateiktas, nežinia, kodėl blokuojamas. Darbų programoje nėra. Yra Konstitucinio Teismo nutarimo grafa „Įgyvendinimai“, bet Konstitucinio Teismo nutarimai dėl nemokamo aukštojo mokslo gerai besimokantiems studentams, kurie yra paskelbti ir galioja…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ir kuriems akivaizdžiai prieštarauja įstatymas…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …jie neįtraukiami į problemą. Tai kaip čia mes sprendžiame tas labai svarbias problemas? Kodėl jų nėra darbų programoje?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turbūt puikiai žinote, kad į darbų programą ne I. Degutienė įtraukia tą, ko ji nori, o įtraukia tai, ką siūlo komitetai, ir ką komitetai siūlė, tas yra įtraukta. Lygiai taip pat tai, ką siūlo Vyriausybė, yra įtraukta, ir yra įtraukiama tai, ką siūlo pavieniai Seimo nariai arba frakcijos. Visa tai yra įtraukta.
Kalbant apie Konstitucinio Teismo nutartį dėl švietimo, kodėl nesiūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, galbūt svarstant dar siūlys papildyti. Turbūt jūsų frakcijos žmonių irgi yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Lygiai tas pats su Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymais. Aš tikrai asmeniškai pati nieko neįrašau. Vienintelį, ką aš įrašau, tai, ką aš, kaip Seimo narė arba kaip Seimo Pirmininkė, siūlau. Tačiau yra, aišku, dar puikiausios galimybės po programos pateikimo teikti pasiūlymus ir svarstymo metu įtraukti į programą.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Ministro Pirmininko ar Seimo Pirmininkės norite klausti? Seimo Pirmininkės. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamoji Pirmininke, prašau pasakyti, kokia yra jūsų nuomonė. Metus laiko mes įtikinėjome, kad pensininkams reikia grąžinti tas sumas, kurias valstybė iš jų paėmė. Biudžetas bus sudaromas, kaip žinote, pagal metodiką trejiems metams. Prašau pasakyti, ar bus kartu sprendžiamas pensijų grąžinimo indeksavimo klausimas?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, čia turbūt klausimas daugiau būtų Ministrui Pirmininkui negu man. Gal Ministrui Pirmininkui patalkins ir finansų ministrė, nes tai, ką teikė Vyriausybė, mes viską įtraukėme į programą. Jūsų klausimas labai konkretus, galbūt apie perspektyvas galės atsakyti Ministras Pirmininkas.
PIRMININKAS. J. Veselka nori klausti Seimo Pirmininkės? Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, tūkstantis teisės aktų – ar raštingumo didėjimas, ar kvailėjimas? Tai vienas toks (…) sakinys. Aš pats turiu nuomonę. Bet svarbiausia kitkas. Lietuvą kamuoja dvi pagrindinės strateginės bėdos – nemažėjanti socialinė žmonių atskirtis, o tai veja lietuvius iš Lietuvos, ir didelis nedarbas. Tarybiniais laikais liaudies ūkyje dirbo 1,7 mln. žmonių. Šiandien žiūrime – 300 tūkst. nuolatinių bedarbių, apie 500 tūkst. emigravo. Tai yra didžiausia tragedija, kokia vyksta. Ar yra bent trys įstatymai, kurie būtų nukreipti į socialinės atskirties mažinimą, užimtumo didinimą ir emigracijos mažinimą? Visas tas tūkstantis, ar bus priimti, ar nebus, tų dalykų neišspręs.
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Bet gal ten yra trys ar keturi, kurie…
PIRMININKAS. Laikas!
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūs labai teisingai pasakėte, bet net negalima pasakyti, kad trys ar penki, nes puikiai suvokiame, kad tiek emigracija, tiek nedarbas yra ekonominio nuosmukio rezultatas. Ir vien iš viršaus nuleistomis kažkokiomis direktyvomis, kad tiek ir tiek reikia įdarbinti, šitos problemos neišspręsim. Nepaisant to, juk yra nemažai priemonių ekonomikos augimui skatinti, ir tai po truputį vyksta, nors ir ne taip sparčiai, kaip mes norėtume. Kitas dalykas, yra ir atskiras užimtumo skatinimo projektas prie socialinės srities, ir nedarbo mažinimas irgi yra atskiras prie socialinės srities. Aš manau, žiūrint kompleksiškai, o ne į pavienį įstatymą, tikrai yra atsižvelgta į aktualią šiandienos valstybės problemą. Manau, didžiausia problema yra tai, kad mes turime dėti visas pastangas, kad atgaivintume ekonomiką dar daugiau negu šiandien.
PIRMININKAS. J. Oleko nematau salėje. V. Gapšys. Nematau salėje. J. Šimėnas norėtų klausti. Ar jūs norite klausti Seimo Pirmininkės, ar Ministro Pirmininko? Seimo Pirmininkės. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, atsižvelgiant į tai, kad darbų programa yra labai užimta, aš matau joje bent keletą projektų, kurie, parašyta, dar rengiami, jie neįregistruoti, bus ar nebus, gal iš karto reikėtų… Ar nereikėtų jų iš karto atsisakyti? O jeigu kas parengs, tada bus galima papildyti darbotvarkę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, čia turbūt amžinas kiekvienos programos pristatymo klausimas. Čia yra visos sesijos programa. Lygiai taip pat pagal jūsų logiką šiandien programoje neturėtų būti 2012 m. biudžeto, nes jis yra neįregistruotas, jis negali būti įregistruotas, nes paprastai biudžetas pateikiamas spalio viduryje. Lygiai taip pat ir su kitais projektais. Bet mes jau turime viziją, kokią, kaip sakoma, strategiją turime vienos ar kitos srities arba kokių tikslų siekiame. Tai vieni projektai jau yra parengti, ypač Vyriausybės, įregistruoti, kiti yra rengiami, bet jie šioje rudens sesijoje turės būti registruoti ir mes jau juos pateiksime Seime. Aš manau, kad tos tradicijos, jeigu galima taip pasakyti, ne pirmi metai, ir logika yra kaip tik tokia, ir ypač rudens sesijoje. Tai tada biudžeto projektas neregistruotas, jo neturi būti programoje.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Ministro Pirmininko ar Seimo Pirmininkės? Seimo Pirmininkės, prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti, ar pagrįsta (aš manau, kad nepagrįsta) Prezidentės kritika dėl Šilumos ūkio įstatymo ir lydinčiųjų aktų? Ir norėčiau paprašyti jūsų, kad jūs kažkaip apgintumėte nuo tokios nepagrįstos kritikos. Aš pats esu to įstatymo kuratorius, mes iki šiol neturime nei pagrindinių, nei lydinčiųjų įstatymų, juos rengia prezidentūra, o mes esame kritikuojami, kad nedarome kažkokių darbų neturėdami medžiagos. Tokios kritikos nemalonu klausyti ir krenta nuotaika bendradarbiauti ir dirbti. Galėtų prezidentūra draugiškiau elgtis.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš tikrai jums neatsakysiu į šį klausimą, ar pagrįsta, ar nepagrįsta kritika. Aš tikrai išsiaiškinau faktus, jūs esate teisus, Ekonomikos komitetas ir negalėjo svarstyti, nes nėra papildomų komitetų išvados. Bet kalbėjome su papildomų komitetų pirmininkais, kai buvome susitikę užvakar, artimiausiu metu bus apsvarstyta. Mūsų uždavinys – kuo greičiau Šilumos ūkio įstatymo pataisas priimti. Mes turime sau iškelti uždavinį ir įgyvendinti jį.
PIRMININKAS. Ponas M. Mackevičius. Seimo Pirmininkės? Prašau.
M. MACKEVIČ (TTF). Nerandu programoje Tautinių mažumų įstatymo. Jis buvo planuotas dar pavasario sesijoje, bet vienas projektas buvo atmestas. Vyriausybė lyg ir parengė naują, geresnį, o dabar net programoje nėra. Kaip čia bus?
I. DEGUTIENĖ. Kolega, vėlgi tas pats. Ką siūlė arba Vyriausybė, arba komitetai, tas ir buvo įtraukta. Aš tikrai pasidomėsiu, kodėl komitetas nepasiūlė naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo.
M. MACKEVIČ (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Mes davėme pavedimą Sekretoriatui ir pasiaiškinsime, Pirmininkė vėliau galės atsakyti, kodėl taip yra.
Daugiau norinčių klausti Seimo Pirmininkės nėra. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sveikinu visų pirma su sesijos pradžia, sveikinu visus jubiliatus su gražiais gimtadieniais ir visomis kitomis progomis. Leiskite man labai trumpai prie to, ką pasakė Seimo Pirmininkė, pasakyti keletą papildomų akcentų, tai, kas mums rūpi Vyriausybėje planuojant ir šios sesijos darbą, ir planuojant visus ateinančius metus.
Turbūt visi galime patys sau pasakyti, kad metai nebus labai lengvi, ir drįsčiau sakyti, ne dėl to, kad vyks rinkimai. Tie, kurie esame šiek tiek ilgiau Seime, turbūt tos patirties, kaip atrodo rinkiminiai metai, turime, jau… galimybę pažiūrėti žiūrėdami į praeitį ir pasisemti iš penkerių ar šešerių tokių metų, todėl nereikia galbūt dėl to gąsdintis. Be abejo, tokie metai būna šiek tiek specifiniai. Manau, kad mūsų patirtis leidžia mums žiūrėti į ateinančius metus, rinkiminius metus, kaip į metus, kuriais visi bandysime elgtis išmintingai. Metai gali būti nelabai lengvi dėl to, kas vyksta pasaulio ir Europos rinkose, ir tai iš tikrųjų turime gerai matyti. Todėl paprasčiausiai linkėčiau visiems žiūrint į tuos ateinančius metus daugiau džiugių pergalių ir mažiau sunkių rinktinių su dideliais iššūkiais.
Ta proga norisi palinkėti ir mūsų krepšininkams, kad tokių dienų, kai viskas sekasi, būtų daugiau, negu tokių dienų, kai tenka dėl kiekvieno taško dantimis kabintis. Matyt, kad ir mums gali būti taip, kad bus dienų, kai viskas seksis, ir bus dienų, kai dėl kiekvieno sprendimo teks dantimis kabintis. Bet tokia yra mūsų atsakomybė, toks yra gyvenimas ir tokie yra iššūkiai.
Vyriausybė sesijos darbų programai siūlo 87 pagrindinius įstatymus ir 199 lydinčiuosius, iš viso 280 teisės aktų. Be abejo, ko gero, kaip ir kiekvienoje sesijoje, ne visus pavyks iki galo apsvarstyti, todėl norėtųsi pabrėžti keletą pagrindinių prioritetinių temų, kam siūlytume skirti ypatingą dėmesį.
Aš išskirčiau tris pačias svarbiausias temas: tai biudžetas ir finansai, pensijos ir „Sodros“ reforma bei energetika. Ir dar tris papildomas temas: tai kova su korupcija ir viskas, ką turime padaryti, kad rinkimai vyktų skaidriai. Skaidriai visų pirma finansine prasme. Verslo sąlygos ir valstybės valdymo bei valstybės tarnybos tolesnė pertvarka.
Keletas žodžių apie biudžeto ir finansų reikalus. Iš tiesų, viena vertus, matome neblogų dalykų, visi matėme, kad pirmasis pusmetis Lietuvos ekonomikai tikrai buvo neblogas, ekonomika gana sparčiai atsigauna, augimas virš 6 %, biudžeto vykdymas taip pat neblogas. Galėtume patys savęs klausti, kodėl kartais pasigirsta ir mūsų žodžiuose šiek tiek nerimo, kai kalbame apie kitus metus. Be abejo, tas nerimas yra susietas visų pirma su tuo, ką šiuo metu stebime euro zonoje, ką matome pasaulio rinkose. Visiškai akivaizdu, kad nuo mūsų tie procesai mažai priklauso, bet jie gali ir pasauliui tapti gana dideliais išbandymais.
Mes esame priklausomi nuo pasaulio. Galima išskirti du pagrindinius mūsų priklausomybės bruožus. Vienas faktas yra tas, kad turėdami deficitą, vis dar gana didelį, apie 5 % šiais metais, tai yra 5 mlrd. Lt, mes jį galime finansuoti tiktai skolindamiesi tarptautinėse rinkose. Jeigu tarptautinėse rinkose vėl atsirastų kokių nors didesnių įtampų, be abejo, mums būtų sunku finansuoti savo deficitą. Antras dalykas, be abejo, turime matyti, kad mūsų ekonomikos BVP struktūroje 60 % yra gaminama eksportui, o eksporto 70 % eina į Europos rinkas. Jeigu Europos rinkos sustingtų arba vėl atsirastų kokių nors problemų, be abejo, ir mūsų ekonomikai tai atsilieptų.
Todėl žiūrėdami į tuos iššūkius mes turime labai aiškiai pasakyti patys sau, kad tai, ką mes darėme pastaruosius trejus metus stengdamiesi išsaugoti savo finansų stabilumą esant gana didelėms pasaulio ekonomikos ir pasaulio finansų įtampoms, ši politika mūsų ir Baltijos valstybėse visiškai pasiteisino ir mes turime viską padaryti ir garantuoti jos tolesnį tęstinumą. Todėl labai svarbu yra kitais metais garantuoti, kad mūsų šalies deficitas toliau mažėtų iki 3 %. Lygiagrečiai, be abejo, turime įvykdyti savo vieną iš esminių socialinių įsipareigojimų, t. y. sugrąžinti sumažintas pensijas. Noriu pasakyti, kad tai nebus lengva, nes sumažintų pensijų sugrąžinimas pareikalaus papildomų beveik 600 mln. Lt išlaidų.
Todėl labai svarbu tai, dėl ko mes dar vasaros pradžioje su socialiniais partneriais, su Trišalės tarybos nariais tarėmės, kad, žvelgdami į kitus metus, bandysime realizuoti tai, ką mes pavadinome Nacionaliniu socialiniu susitarimu. Pagal jį turėtume sutarti dėl esminių tiek finansinių, tiek socialinių dalykų, kurie svarbūs ir dirbantiesiems, ir finansų sistemai, ir verslui kitais metais. Mes tokį susitarimo projektą Trišalei tarybai pateiksime, kaip ir žadėjome, rugsėjo viduryje. Aš tikrai raginčiau ir Seime ieškoti tokio socialinio susitarimo. Visiškai akivaizdu, kad mes turėtume daryti ir labai gerai suprasti ir būdami opozicijoje, ir būdami valdančiojoje koalicijoje, kad mūsų išmintingi sprendimai gali pasitarnauti tam, kad išties mūsų ekonomikai ir jos finansiniam pamatui mes sukurtume tvirtą ilgalaikį pagrindą.
Todėl, be abejo, aš tikiuosi, kad visos partijos, kaip ir priklauso partijoms, svajoja, kad per kitus rinkimus joms pasiseks ir jos po to bus valdžioje. Tiesiog raginu turint tokias svajones galvoje elgtis labai racionaliai prieš rinkimus. Manau, kad pagal tai bus galima spėti, kaip ir kas rengiasi po kitų rinkimų būti valdžioje. Populistiniai kokie nors sprendimai, populistiniai siūlymai, kurie galėtų labai skaudžiai atsiliepti tolesnei finansinei situacijai, iš tikrųjų rodytų vieną dalyką, kad tokia partija realiai nesiruošia būti jokioje valdžioje. Manau, kad taip pat būtų labai naudinga, būtų gera šio Seimo dovana ilgalaikei Lietuvos ateičiai, ilgalaikiam finansiniam stabilumui, jeigu mes pagalvotume, ar negalėtume pasekti vis didesniu Europos valstybių skaičiumi, jų pavyzdžiu ir į Konstituciją įrašyti pataisą, kuri garantuotų mūsų pačių fiskalinę drausmę ir apsaugotų mus nuo kokių nors pagundų kitą sykį pasiduoti kokioms nors emocijoms. Vokietijos, Ispanijos, kitų šalių pavyzdys, mano įsitikinimu, tikrai yra labai neblogas.
Antras dalykas, kaip sakiau, dar vienas pagrindinis prioritetas, – tai pensijos ir pensijų sistemos pertvarka. Šioje vietoje, be abejo, žingsniai, kuriuos turime labai aiškiai matyti ir kuriuos Vyriausybė planuoja, tą jau ne vieną kartą sakėme, – tai visų pirma priimti reikalingus sprendimus, kad sugrąžintume sumažintas pensijas. Kaip jau sakiau, tai nebus lengva, tai kainuos iki 600 mln. Lt. Todėl galvoti apie kitų sumažintų išmokų, atlyginimų kokį nors padidinimą tikrai neturime didelių galimybių. Ir Vyriausybės nariams, ir Seimo nariams, ir kitiems valstybės tarnybos darbuotojams teks dar šiek tiek palaukti. Aš tikiu, kad kiti metai gali būti paskutiniai metai, kai turėtume taip griežtai žiūrėti į visų išlaidų, ypač liečiančių valstybės tarnybą, kontrolę. Be abejo, visada reikia kontroliuoti pinigus, bet, žiūrėdami į tolesnę perspektyvą, galėtume galvoti, kad jau 2013–2014 m. mums leistų matyti ir kitas perspektyvas, kalbant apie valstybės tarnybos atlyginimus, bet artimiausiu metu tikrai nematome jokių didesnių galimybių. Taigi sugrąžinti sumažintas pensijas ir pratęsti kitų sumažintų išlaidų tolesnį galiojimą tai yra vienas esminių darbų.
Antras dalykas, ką mes esame taip pat įsipareigoję, – tai priimti įstatymą, kaip numatė ir Konstitucinis Teismas, kuris apibrėžtų, kaip bus kompensuojamos sumažintos pensijos. Įstatymas turi būti išmintingas. Vyriausybė tokį projektą rengia ir pateiks jį Seimui. Išmintingas ta prasme, kad jo įgyvendinimas atitiktų šalies ekonomikos ir finansų pajėgumą, išdėliojant kompensavimą per protingą laiką ir nesukeliant papildomų problemų, skausmingų problemų visai šalies finansų sistemai.
Ir tai, ką pradėjome svarstyti pavasario sesijoje. Tai yra privataus kaupimo pertvarka. Vėlgi turime šioje sesijoje priimti reikalingus sprendimus. Be abejo, ir tai, ką Seimas patvirtino „Sodros“ pensijų sistemos pertvarkos gairėse, taip pat šioje sesijoje mes siūlysime pradėti svarstyti ir priimti reikalingus sprendimus.
Ir trečias blokas svarbiausių problemų, be abejo, yra energetika. Iš tiesų būtų labai svarbu, jeigu Seimas priimtų tuos įstatymų projektus, kurie jau yra anksčiau pateikti ir svarstomi. Tai ir Infrastruktūros reguliavimo tarnybos įstatymo projektai, ir elektros rinką sutvarkantys įstatymų projektai, šilumos ūkį pertvarkantys projektai, leisiantys garantuoti, kad būtų galima pasiekti kiek galima mažesnes šilumos kainas vartotojams. Ir tikėčiausi, kad šioje sesijoje, ypač jeigu ji būtų pratęsta dar ir sausio mėnesį, mes galėtume Seime svarstyti ir priimti pačius svarbiausius strateginius sprendimus, susietus su koncesijos sutartimi ir akcininkų sutartimi, kurios, tikiu, kad iki šių metų pabaigos bus parengtos derantis kartu su strateginiu investuotoju, su „Hitachi“, „General Electric“ kompanija, taip atvertume duris realiems darbams statant naują Visagino atominę elektrinę. Tiek būtų esminių pastabų apie šios sesijos pačius pagrindinius darbus. O aš nenoriu toliau plėstis, Seimo Pirmininkė labai detaliai išvardino ir kitus mums svarbius prioritetus.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Pirmas klausia A. Sysas, ruošiasi K. Glaveckas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, programą matome, skaitėme, žiūrime, bet aš norėčiau paklausti. Prieš kelias dienas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas paskelbė programą, kovos su nedarbu planus, su bedarbyste. Ten bus finansuojamos papildomos darbo vietos švietimo srityje, socialinėje srityje, papildomos lėšos skiriamos infrastruktūros darbams, geležinkeliams, keliams, papildomos lėšos bedarbiams. Jau kolega klausė Pirmininkės, kas numatoma pas mus, nes nedarbas yra didžiausia rykštė šiandien Lietuvoje. Iš šitos programos aš nelabai matau, tai gal jūs galėtumėte pasakyti mums, Seimo nariams, ir Lietuvos piliečiams, vis dėlto kokių veiksmų imsis Vyriausybė paskutiniais metais, kad užimtumas didėtų, o nedarbas mažėtų? Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų šiandien svarstome sesijos darbų programą, t. y. įstatymus, kurie yra siūlomi Seime svarstyti. Jūs klausiate apie mūsų veiklos programą. Aš galiu keletą žodžių pasakyti. Kaip tik noriu atkreipti dėmesį į mūsų rengiamą Nacionalinį socialinį susitarimą, kurį, tikiuosi, aptarsime kartu su socialiniais partneriais, kuriame siūlysime daug priemonių, kurių įgyvendinimas leistų pasiekti, kad nedarbas Lietuvoje mažėtų kiek galima sparčiau. Tarp jų ir darbo santykių lankstumą garantuojančios priemonės, joms, aš tikiuosi, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir opozicija pritars.
Antras dalykas – daug projektų, kuriems yra naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Noriu priminti, kad Lietuva pagal Europos Sąjungos lėšų panaudojimą yra viena iš pirmaujančių tarp Europos Sąjungos valstybių, bet mes matome problemų, kurias turime ir toliau spręsti ir spartinti.
Ir trečias dalykas. Noriu priminti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos šalia nedarbo problemos turi dar ir labai nemažą skolos problemą. Jeigu jūs sudėtumėte į vieną vietą tai, ką svarsto Jungtinės Amerikos Valstijos tuo pačiu metu, pamatytumėte, kad problemos yra ganėtinai sudėtingos. Ir valstybės skolos problemos tų šalių, kurios tuo metu, kai mes ėmėmės labai stiprių taupymo priemonių, o jos bandė pinigus leisdamos tokiu būdu gelbėtis nuo krizės, šiandien tų šalių valstybės skolos ir deficito problemos yra iš tikrųjų labai skausmingos. Turiu omeny visų pirma Europos euro zonos pietines valstybes. Kaip matėte ir kaip matote, mūsų politika visų pirma garantuoti finansų stabilumą pasiteisino tuo, kad ji garantavo gana spartų Lietuvos ekonomikos atsigavimą, o ekonomikos atsigavimas reiškia, kad verslas kurs naujas darbo vietas ir kartu mažės nedarbas. Todėl aš raginu nepamesti pagrindinių principų, negalvoti, kad turime kokių nors galimybių išlaidauti, ir iš tiesų ieškoti visų galimų būdų, kuriais galėtume padėti verslui kurti naujas darbo vietas, bet kartu nesugriaunant ir mūsų finansinės sistemos stabilumo.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš, jeigu leisite, ne globalinį, bet lokalinį klausimą pateiksiu. Biudžeto pajamos išlieka, be abejo, ir šį rudenį išliks, ir kitais metais… pajamų gavimas ir didinimas vienas iš svarbiausių klausimų. Natūralu, kad dėl tų biudžeto pajamų toliau išlieka aktualus valstybinių įmonių arba valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių įnašas į biudžetą, nes proporcingai kapitalui ir atitinkamai Europos Sąjungos paramai ir kitiems fondams, kuriais disponuoja tokios valstybinės kontroliuojamos įmonės, jų įnašas į biudžetą yra labai mažas. Praeitais metais Biudžeto ir finansų komitetas darė viešus svarstymus dėl tų įmonių įnašo padidinimo, bet tas įnašas nepadidėjo. Sakykite, ar jūsų Vyriausybė teiks įstatymų pataisas, Pelno įstatymo ar kitų įstatymų, kurios leistų iš tikro paimti ir gauti daugiau pajamų į valstybės biudžetą? Tokia situacija, kokia yra, netenkina nei jūsų, nei mūsų. Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tiesų situacija reikalauja dar papildomų sprendimų. Tikrai yra dalykų, kurie mūsų netenkina, bet galėčiau pasidžiaugti, kad išties per metus, praeitais metais paskelbę pirmąją valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitą, šiais metais antrąją, mes jau galime matyti, kad bent jau pagrindinius instrumentus, kurie naudojami, finansinės atskaitomybės instrumentus ir kitus įmonių veiklos stebėjimo instrumentus, didele dalimi per šiuos metus mes esame sukūrę. Todėl artimiausiu metu mes planuojame dešimties stambiausių valstybės valdomų įmonių tolesnius strateginius veiklos planus atskirai svarstyti Vyriausybėje nagrinėjant kiekvieną įmonę, be abejo, reikalaujant didesnės grąžos valstybei ir visuomenei. Šalia to, mes taip pat turėsime, tikiu, kad iki metų pabaigos taip pat pasieksime dar vieną užsibrėžtą tikslą, t. y. turėsime labai aiškią analizę, kokias nekomercines paslaugas teikia šios įmonės, kiek tai kainuoja pačioms įmonėms ir ar nėra galimybių tas paslaugas teikti efektyviau ir tokiu būdu pasiekti, kad iš tiesų tos įmonės vėlgi duotų didesnę grąžą valstybei ir visuomenei. Mūsų skaičiavimai rodo, kad tose nelabai aiškiai apibrėžtose iki šiol eilutėse yra iki milijardo litų, kuriuos turime tiesiog tiksliai išsiaiškinti, kaip jie yra panaudojami.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi J. Olekas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, čia, gerbiamasis premjere.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Matau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš laikau šios sesijos darbų programą savo rankose ir žiūriu į 6 punktą apie sumažintų valstybinių socialinio draudimo ir senatvės, netekto nedarbingumo pensijų dalinio kompensavimo įstatymą, tačiau jis net neregistruotas. Kaip mes žinome, kol kas tie skaičiai, kurie dabartinio biudžeto projekto svarstomi ir t. t… ten visiškai nėra numatyta nei lėšų, nei šaltinių, kaip tai daryti. Visiškai nėra jokio aiškumo, nes jūsų darbo grupė dar nėra net pateikusi galutinio projekto. Kaip čia suprasti? Ar tai, kad Europos ir pasaulio rinkos tokios neramios ir jūs nerandate atsakymų? Ar jūs dar galvojate kokiu nors būdu ieškoti resursų ir suteikti kokį nors aiškumą jau tvirtinant sesijos darbų programą, kad projektas yra parengtas, pateikimas bus ir mes matysime perspektyvas? Juk šio įstatymo laukia 700 tūkst. žmonių mažiausiai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs žinote, kad yra labai aiškiai apibrėžta, kad spalio 15 d. toks įstatymo projektas bus pateiktas kartu su kitais projektais. Čia aš dar kartą galiu pakartoti, kad tai yra Kompensavimo įstatymo projektas, taip, kaip numato Konstitucinis Teismas, kuris labai aiškiai apibrėžė, kaip ir kokia apimtimi turi būti kompensuojama.
Trečias dalykas, Konstitucinis Teismas labai aiškiai apibrėžė, kad pats kompensavimas negali vėl sukelti naujos finansų krizės. Šioje vietoje noriu priminti, kad finansų krizės arba finansinio sunkmečio Lietuvoje apibrėžimas yra labai aiškiai apibrėžtas ir tokie parametrai kaip deficitas, valstybės skola yra vieni iš parametrų, kurie apibrėžia sunkmetį. Todėl, be abejo, Kompensavimo įstatymas turi būti išmintingas, kad jo įgyvendinimas nepablogintų šių sunkmečio apibrėžime esamų parametrų. Raginu į tai atkreipti, gerbiamasis Vyteni, ypatingą dėmesį, nes jūs jau antrą kartą šiandien klausiate panašų klausimą, todėl suprantu, kad šiuo klausimu ruošiatės ypač domėtis.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Gapšys.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis premjere, prisijungiu prie jūsų sveikinimų ir palinkėjimų darnaus darbo. Man tik šiek tiek užkliuvo jūsų supeikimas Jungtinių Amerikos Valstijų, kad jos taip įklimpo į skolas. Noriu pasakyti, kad per jūsų valdymo metus Lietuvos skola taip pat daugiau kaip padvigubėjo. Tai čia rezultatas yra labai panašus, nors ar taupė, ar leido, skatino savo veiklą.
Mano klausimas būtų dėl energetikos ir dėl šilumos ūkio. Iš tikrųjų artėja žiema ir turbūt sudėtingas sezonas. Mes girdėjome energetikos ministro kalbas, kai priėmėme kai kuriuos energetikos įstatymus prieš atostogas praeitoje sesijoje, kad priėmus šiuos įstatymus atsiras galimybė suderėti mažesnę dujų kainą, kuri yra, matyt, pagrindinė mūsų visos energetikos sistemos rykštė. Bet dabar girdime, kad ta dujų kaina vietoj 15 % sumažėjimo auga virš 30 %, trečdaliu. Kaip jūs matote tą situaciją, ar yra kokių nors įstatymo priemonių ar kitų veiksmų, kad pažabotumėte tą galimą kainos augimą?
Ir labai trumpas klausimas dėl rezidentų. Ar atsiras tie 5 mln., kad aukštosios mokyklos galėtų vykdyti rezidentūros programą be vargų ir nuostolių? Ačiū už atsakymą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu aš neklystu, tai rezidentų problemą Švietimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos jau yra išsprendusios ir Vyriausybė yra priėmusi atitinkamą sprendimą. (Balsai salėje) Gal patikslins ministrai.
Aš negaliu nepradėti savo atsakymo nuo jūsų pradinio klausimo. Kodėl Lietuvoje per paskutiniuosius keletą metų padidėjo skola? Gerbiamasis Juozai, aš linkėčiau jums atsakyti į paprastą klausimą. Kodėl per šią krizę 2008, 2009, 2010 metais Lietuvoje padidėjo skola ir kodėl Estijoje iš esmės nepadidėjo? Atsakymą jūs turbūt labai gerai žinote. Estijoje skola nepadidėjo visų pirma todėl, kad nuo 2005–2006 m. Vyriausybei vadovaujantis dabartinis ministras pirmininkas Andrusas Ansipas ir jo Vyriausybė nei 2006 m., nei 2007 m., nei 2008 m. neleido atsirasti dideliam deficitui ir neleido atsirasti tokioms išlaidoms, kurių po to, krizės metu, buvo nebeįmanoma finansuoti. Štai kur yra atsakymas, kodėl mūsų skola padidėjo 2008, 2009, 2010 metais. Tikrai negaliu prisiimti visų nuopelnų už šitos skolos padidėjimą. Jūs pažiūrėkite aplink į savo kolegas ir pagalvokite, kas buvo ne taip ir kodėl mes skyrėmės 2006, 2007, 2008 metais nuo kolegų estų.
Dabar dėl energetikos ir šilumos kainų. Be abejo, mums rūpi, tikrai tai yra vienas iš didžiausių rūpesčių, ir mūsų, ir Prezidentės, todėl ir įstatyminės iniciatyvos Seime galėtų būti priimtos greičiau tam, kad bent tokius papildomus instrumentus turėtume. Be abejo, didžiąją dalį šilumos kainų lemia tai, kokias kainas turime mokėti už monopolistiškai tiekiamas dujas. Noriu pastebėti, kad 30 % kainų prieaugis yra lyginant su praeitų metų rugpjūčiu, dabar kokio nors tokio mėnesinio šuolio tikrai nėra. Derybos tikrai yra sudėtingos ir sunkios, ir ne mums vieniems.
Noriu pastebėti, kad kaip rodo šiandieninė kitų Europos šalių praktika, bandymai net ir tokioms, mūsų supratimu, turinčioms geresnius politinius ar gerus politinius santykius su Rusija šalims kaip Italija ar Vokietija, ar net ir Ukraina, jų kompanijoms nepavyksta draugiškai ir argumentais susitarti su „Gazpromu“ dėl dujų kainų mažėjimo, nepaisant to, kad pasaulio rinkose vadinamosios spotinės kainos, arba suskystintų dujų kainos, yra ženkliai sumažėjusios, ir italų kompanijos, ir vokiečių kompanijos eina į arbitražus su „Gazpromu“. Kiek žinome, Italijos kompanijai netgi pavyko pasiekti rezultatų. Tuo pačiu keliu žada eiti ir Ukraina, jeigu nepavyks susitarti. Taigi iš tikrųjų turime matyti labai aiškią realią situaciją.
Dar vieną dalyką norėčiau pabrėžti, kad Europos Komisija, matydama štai tokią situaciją ir problemas ne tik mūsų, bet ir visos Europos, kaip tik šią savaitę jau patvirtino ir paskelbė iniciatyvą, kurią realizavus su „Gazpromu“ derėsis ateity nebe atskiros valstybės ir jų kompanijos, o derėsis pati Europos Sąjunga. Tai iš tikrųjų yra žingsniai į priekį, mes juos sveikiname, ragintume juos greičiau įgyvendinti lygiai taip pat, kaip raginame ir siekiame kiek galima greičiau įgyvendinti tuos projektus, kurie leistų mums pastatyti, 2014 m. jau turėti suskystintų dujų terminalą, nebebūti priklausomiems nuo monopolistinių „Gazpromo“ dujų tiekimo. Ir kaip rodo kitų šalių patirtis, būtent toks veiksmas ir yra pagrindinis ir vienintelis faktiškai įmanomas veiksmas, kuris šiomis aplinkybėmis leidžia garantuoti, kad dujas būtų galima pirkti pasaulinėmis kainomis, kurios šio metu yra kur kas mažesnės už „Gazpromo“ tiekiamas dujas Lietuvai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi M. Zasčiurinskas, nes jis, pasirodo, buvo užsirašęs ir vieno, ir kito klausti.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Premjere, neatiduokite visos garbės socialdemokratams dėl valstybės skolos. Tas projektas vadinosi 2K, ir buvo kuriama skola. Norėčiau paklausti dėl modernios ekonomikos kūrimo ir verslo sąlygų gerinimo. Kaip mums pateiktame dokumente yra sudėlioti trys punktai, apibendrinantys, vienas jų yra fizinių asmenų bankrotas. Nežinau, ar jis pagerins verslo sąlygas. Juridinio asmens nauja teisinė forma ir antspaudo panaikinimas bei hipotekos teisėjų funkcijų pakeitimas, irgi atsisakymas. Ar tai yra tik tiek, ką Vyriausybė siūlys dėl verslo sąlygų gerinimo? Jeigu taip, tai yra toks, aš nežinau, tai iš Vyriausybės turbūt tik antspaudas ir yra tada, ir kurį panaikinsite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Manau, kai mes pradėsime įgyvendinti projektą GK, tada bus kur kas geriau. Jeigu rimtai, tai aš manyčiau, kad ir mes laikomės tos nuomonės, kad jeigu šioje sesijoje pavyktų patvirtinti naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, tai būtų vienas iš esminių verslo sąlygų palengvinimo ir pagerinimo proveržių būtent toje srityje, kurioje, kaip rodo visi Pasaulio ekonomikos forumo tyrimai ir daugelis kitų tyrimų, mes esame iš tikrųjų sukūrę labai daug kartais ir visiškai nereikalingų biurokratinių problemų verslui. Taigi aš pabrėžčiau visų pirma Teritorijų planavimo įstatymą kaip esminį ir tikrai siūlyčiau į jį koncentruotis ir tiems, kurie žiūri ne tik į aplinkos reikalus, bet žiūri ir į tai, kaip pagerinti verslo sąlygas.
Kiti dalykai taip pat svarbūs. Mažosios bendrijos įstatymas iš tikrųjų svarbus tam, kad sukurtume papildomus ir tikrai labai neblogus instrumentus smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kur kas lengviau kurtis, veikti ir plėtotis. Todėl irgi raginčiau būtent atidžiai pasižiūrėti į šį įstatymo projektą. Kartu kviesčiau pasidžiaugti tuo, kad pagal Pasaulio ekonomikos forumo pastaruoju metu skelbtus rezultatus Lietuvos konkurencingumas pakilo trimis vietomis. Jeigu taip dirbsime ir toliau, o dar geriau pasistengsime, tai kitais metais galbūt galėsime pasidžiaugti ir dar geresniais rezultatais.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi D. Budrys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis premjere, įdomu klausytis jūsų susirūpinimo Amerika, Europos Sąjunga, „Gazpromu“, bet mes gyvename čia, Lietuvoje. Mano klausimas yra toks. Beveik dvejus metus mes įtikinėjome, kad pensininkams reikia grąžinti tas pensijas. Dabar jūsų darbų programoje yra lyg ir numatytas toks dokumentas, bet kolega kėlė klausimą ir jūs atsakėte, kad konkretaus dokumento dar nėra užregistruota, biudžetas sudaromas trejiems metams. Prašau pasakyti, ar jūs sakytumėte, kad pensijų grąžinimo indeksavimas yra išlaidavimas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nežinau, ką jūs turite omeny. Aš galiu tik dar sykį pakartoti, kad išlaidavimas yra viskas, kas neleis mums išlaikyti deficito ir neleis stabilizuoti skolos augimo. Tai šiuo atžvilgiu neprotingi sprendimai, liečiantys, pavyzdžiui, 2012 m. ar 2013 m., ar 2014 m., jeigu tai lemtų, kad ženkliai padidėtų deficitas arba ženkliai pradėtų vėl augti valstybės skola, nesvarbu, kokie tai būtų sprendimai – ar susieti su pensijų sistema, ar susieti su valstybės tarnautojų atlyginimais, ar susieti su kokiomis nors investicijomis, jeigu jų rezultatas būtų toks, aš juos vadinčiau neprotingu išlaidavimu. Aš jums aiškiai atsakiau.
PIRMININKĖ. Klausia D. Budrys, paskutinis.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, čia daugelis klausė apie energetiką, ir man pačiam buvo keletas klausimų, aišku, aš į kitus atsakymus gavau. Vienas iš jų yra dėl energetinės strategijos. Iš tikrųjų tikiuosi, kad šioje rudens sesijoje priimsime, bet aš norėčiau, kad lydintys energetikos įstatymai, t. y. ir Energetikos, ir Atsinaujinančios energetikos pakeitimo įstatymo, jau priimto įstatymo, pakeitimai yra pasiūlyti, kad jie būtų priimami būtent po patvirtintos strategijos. Tai čia toks kaip pageidavimas.
Tada būtų dar vienas klausimas dėl netvarkos Ignalinos atominėje elektrinėje. Visi skalambija, niekas nežinome, tiesiog klausimas: gal vertėtų sudaryti darbo grupę ir atlikti parlamentinį tyrimą? Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš negaliu pasakyti, kaip Seimas čia galvos. Parlamentinė kontrolė visada yra svarbus dalykas. Yra ir speciali komisija, Ignalinos atominės elektrinės reikalų komisija. Šiaip aš tik norėčiau pasakyti, kad strateginiai projektai, kurie energetikoje užima labai daug vietos visuose darbuose, ar tai būtų Visagino atominė elektrinė, ar tai būtų suskystintų dujų terminas, ar jungtys su Lenkija ir Švedija, ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektai. Jie iš tikrųjų mūsų Vyriausybės darbotvarkėje užima tikrai daug vietos. Mes tam telkiame ir reikalingus resursus, sudaryti specialūs komitetai, kurie nuolat prižiūri, kaip sekasi vieni ar kiti projektai. Turiu pasakyti, kad iš esmės ir Visagino atominės elektrinės projekto pažanga, ir suskystintų dujų terminalo pažanga, ir jungčių pažanga, man atrodo, yra tikrai nebloga, gana ženkli.
Ignalinos atominės elektrinės uždaryme yra neblogų pokyčių per paskutiniuosius porą metų, bet, be abejo, yra ir problemų. Didžioji dalis problemų yra tai, kad sutartys, kažkada 2005 m. sudarytos dar ankstesnių vyriausybių ir ankstesnės Ignalinos atominės elektrinės vadovybės, yra iš tikrųjų Lietuvai nepalankios. Todėl pastoviai gyvename nuolat vėluojančių įgyvendinimo reikalų fone, vėluoja atskiri projektai iki trejų metų, jeigu ne daugiau. Tai brangiai kainuoja, tai reikalauja papildomų lėšų, ir didelių lėšų. Mes keliame didelius reikalavimus įmonės vadovybei. Jeigu nėra susitvarkoma su užduotimis ir dideliais iššūkiais, be abejo, tada imamasi ir keitimo, ir tai yra normalus ir natūralus procesas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere, jūs atsakėte į visus klausimus. Na, o dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvo įvardinta daug probleminių klausimų, kuriuos svarstysime šioje sesijoje. Savaime suprantama, dar teikimo procesas vyksta, dar galėsime ginčytis dėl pačios darbotvarkės, savaime suprantama, apimtis darbotvarkės labai didžiulė, reikės išgryninti pagrindinius klausimus, siūlau visiems sėkmingų darbų šioje sesijoje ir gražaus sutarimo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikrai galiu pasakyti, esu labai nusivylęs šios sesijos darbų programos pateikimu. Gerbiamoji Seimo Pirmininkė minėjo, kad net valdančiosios koalicijos Seimo narių pasiūlymų yra daug, kas svarbiausia, prieštaringų ir netgi prieštaraujančių Vyriausybės programai. Tai išties byloja, kad valdančioji dauguma per šią vasarą nesugebėjo konsoliduoti savo racionalių pastangų, kad darbas šioje sesijoje galėtų eiti sklandžiai. Dar blogiau, A. Kubilius naudojasi keista taktika – jis užmiršo, kad pirmą dieną galima kaltinti buvusį viršininką, po kiek laiko galima kaltinti dar ankstesnius, bet po poros metų, jeigu tu supranti, kad tie kaltinimai jau nebeveikia, tenka pačiam galvoti, kaip užleisti postą. Jis vis dar kalba tuos tokius banalius dalykus, apie kuriuos šiandien, svarstant sesijos darbų programą, net nederėtų kalbėti.
Pensijų grąžinimo problemos – aštrios ir aktualios, deja, atsakymo jokio nėra. Užimtumo, darbo problemos – atsakymų nėra. Energetikos kainos, dujų brangimas, aš nekalbu, kolegos, apie visiems girdėtą energetikos ministro A. Sekmoko pažadą, priėmus įstatymą, sumažinti dujų kainą 15 %. Tai kur tie pažadai? Dabar mes žiūrime – ir energetikos sektoriaus įstatymų esminiai, kertiniai klausimai nėra nei išryškinti, nei sutelktos Seimo pajėgos svarstyti tikrai sunkius klausimus, ir jokio atsakymo. Taigi aš nekalbu apie tai, kad yra ignoravimas Konstitucinio Teismo sprendimų ir tų iniciatyvų, kurios užregistruotos komitetuose ir perėjo svarstymus. Todėl aš siūlau nepritarti tokiai rudens sesijos darbų programai po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 60, prieš – 5, susilaikė 30. Po pateikimo Seimo nutarimui pritarta. Siūlomi visi komitetai, svarstymas numatomas rugsėjo 15 d. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
11.44 val.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F). Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektas Nr. XIP-3525. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, taip jau išėjo, kad pirmąją dieną reikia teikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“. Kadangi jau rugsėjo 13–19 dienomis turiu išvykti į komandiruotę į Jungtines Amerikos Valstijas, prašau jūsų pritarimo pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui A. Čaplikui mane pavaduoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau tokį pasiūlymą, kad nereikėtų tvirtinti kiekvieną kartą jums išvykstant į kokią nors komandiruotę: gal patvirtinam A. Čapliką visai rudens sesijai.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, pagal Statutą nereikėtų man čia tribūnoje stovėti, jeigu Seime būtų Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, tai jis nuolat ir pavaduotų Seimo Pirmininką. Kadangi visi pavaduotojai yra vienodi, tai kiekvieną kartą reikia teikti Seimo nutarimą ir, kaip matote, rotacijos būdu, nepaisant to, ar iš valdančiosios koalicijos, ar iš opozicijos, kai išvykstu, mane pavaduoja vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Šiuo atveju siūlau A. Čapliką, nes prieš tai buvo V. Baltraitienė, prieš tai buvo Č. Juršėnas, dabar atėjo jo eilė.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta.
Svarstymas. Niekas nenori dalyvauti diskusijoje. Bendru sutarimu pritarta po svarstymo? (Balsai salėje)
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti? Balsuojame dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta.
11.47 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – savaitės, prasidedančios rugsėjo 12 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės 13 d. darbotvarkėje kol kas nelabai gausiai, bet jau yra įstatymų, kuriuos galime svarstyti, kadangi komitetai darbą padarė. Toliau yra kai kurių įstatymų pateikimas, ir atkreipiu dėmesį – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo kelių straipsnių su lydinčiaisiais pateikimo tęsinys, nes buvo pertrauka iki kito posėdžio, tas kitas posėdis yra šiandien, bet per tą laiką atsirado dar toks pat įstatymas, kurį teikia Sveikatos apsaugos ministerija, tai irgi įtraukėme.
Ir toliau tai, ką jau ir kalbėjau, mes tos praktikos laikysimės, nesvarbu, kokį sprendimą priėmė komitetas (čia nuo 1-10 iki 1-14 įstatymų projektai, kuriuos komitetai siūlo atmesti), bet dabar nebelauksime sesijos pabaigos, kai bandome sutvarkyti visą savo turtą, kas buvo po pateikimų ir koks komitetų sprendimas, tai taip ir surašom jau dabar, kad Seimas apsispręstų, ar pritarti komitetų siūlymams, ar nepritarti.
Na, ir teisės aktai, susiję su naryste Europos Sąjungoje. Toliau, kiek žinau, reikės įtraukti į darbotvarkę, nes ką tiktai man parodė, nors kalbėjau įžanginiame žodyje, kad atsakingai žiūrėkite ir nerinkite tų 49 parašų, bet jau yra surinkta ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą reikės įtraukti į darbotvarkę, nežinau turinio, bet jau mačiau, kad taip bus.
Ketvirtadienį, kaip visada, daugelio įstatymų priėmimai, Vyriausybės valanda ir, kaip šiandien apsisprendėme, Seimo rudens sesijos darbų programos svarstymas. Na, o po pietų ketvirtadienį – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, Prezidentės teikiamas, ir vėl daug teisės aktų, susijusių su naryste Europos Sąjungoje. Čia yra Finansų ministerijos pagrindinis projektas su labai daug lydinčiųjų, bet tai nesudaro kokių nors didelių keblumų. Ir yra dar keletas papildomų, arba rezervinių, darbų, kurie irgi yra įtraukti į darbotvarkę. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, Pirmininke, už pristatymą, aš noriu pasitikslinti dėl Visuomenės sveikatos įstatymų bloko, nes šiuo metu mes esame užregistravę alternatyvų projektą. Būtų gerai, kad jis irgi būtų įtrauktas, ir mes galėtume pasirinkti.
I. DEGUTIENĖ. Atsiprašau, kas tie mes?
J. OLEKAS (LSDPF). Seimo nariai. Grupė Seimo narių.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu toks yra, tai įtrauksime, nes mes radome tik Vyriausybės.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Dar gal nebuvo tuo metu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Pirmininkė kalbėdama pasakė, tai dabar neturiu klausimo.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gal jūs labiau žinote Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekto turinį. Ar tai yra pagal Europos Sąjungos rekomendacijas? Ar čia yra tokia situacija, kai ganėtinai sudėtinga su darbo vietomis? Ar jo turinys kartais nesukels kokių nors naujų neplanuojamų pasekmių?
I. DEGUTIENĖ. Tikrai negalėčiau jums atsakyti labai tiksliai, kas ten parašyta, bet aš noriu vėl priminti. Kaip matote, tai yra eurointegracinis įstatymas ir mes vėluojame. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, nors jis registruotas liepos 13 d. Atsimenu, pavasario sesijoje ministras D. Jankauskas prašė paskutinę dieną įtraukti į darbotvarkę, aš sakiau, kad jau nebeįmanoma, kad įtrauksime tik pradėję darbą. Čia yra susiję su europinėmis direktyvomis, tikrai detaliau bijau suklysti.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkei. Norinčių klausti daugiau nėra. Ar galima bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Patvirtinta.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Tokių neturime.
Prieš baigdamas posėdį aš norėčiau jums perskaityti, kas sudarys šios sesijos Balsų skaičiavimo grupę. Tai yra V. Bogušis – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija, A. Kašėta – Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Kupčinskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, K. Kuzminskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Mackevičius – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, D. Mikutienė – Darbo partijos frakcija, M. Petrauskienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir J. Stanevičius – Krikščionių partijos frakcija.
Dar noriu priminti Seimo nariams, kad 13.30 val. Seimo I rūmuose įvyks paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo ir diplomatinių santykių atnaujinimo 20-mečiui paminėti, o 14 val. Kovo 11-osios salėje įvyks iškilmingas minėjimas. Prašome ir kviečiame jus dalyvauti minėjime. Kovo 11-osios salėje.
Registruojamės prieš baigdami posėdį. Registruojamės.
Ką gi, užsiregistravome. 2011 m. rugsėjo 10 d. plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.