AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3, 6, 8, 11, 12, 41, 51, 52 straipsnių, septintojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu ir 1 priedu įstatymo projekto ir kitų su jais susijusių įstatymų projektų
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus.
Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3, 6, 8, 11, 12, 41, 51, 52 straipsnių, septintojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu ir 1 priedu įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas) ir kitų su jais susijusių įstatymų projektai (toliau – įstatymų projektai) įgyvendina 2010 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 580 patvirtintą Finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepciją (toliau - Koncepcija), kuri parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programą („268. Sujungsime finansinio sektoriaus priežiūros institucijas ir nustatysime, kad jos išlaikomos iš rinkos dalyvių įmokų“). Kaip susiję teikiami šie įstatymų projektai:
- Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 11 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 4 ir 33 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau - Finansų įstaigų įstatymo projektas);
- Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 8, 25, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6, 19, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektas);
- Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo 2, 3, 4, 7, 9, 15, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 13, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2, 14, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektas);
- Lietuvos Respublikos hipotekinių obligacijų ir hipotekinio kreditavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir penktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1724, 1735, 17316, 224, 2472, 2591 straipsnių pakeitimo ir 1728, 1734, 2466, 2473 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektas);
- Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 3, 4, 7 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37, 44, 57 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos audito įstatymo 20, 39, 43, 44, 52 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos Europos bendrovių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10, 11, 29 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas);
- Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas);
- Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 ir 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – Darbo kodekso pakeitimo projektas).
2. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Įstatymų projektų tikslas – pertvarkyti Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemą, sutelkiant finansų rinkos priežiūros funkcijas (ir riziką ribojančios, ir finansinių paslaugų teikimo priežiūros) vienoje institucijoje – Lietuvos banke. Tuo tikslu Vertybinių popierių komisiją ir Draudimo priežiūros komisiją siūloma likviduoti, o jų atliekamas priežiūros funkcijas perduoti Lietuvos bankui. Taip pat siūloma Lietuvos bankui perduoti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau - VVTAT) šiuo metu atliekamą finansinių paslaugų teikimo priežiūros funkciją.
Be to, įstatymų projektais siekiama užtikrinti efektyvesnį vartotojų ginčų nagrinėjimą finansinių paslaugų srityje, kuris šiuo metu fragmentuotas – bankų ir vertybinių popierių srityje ginčus nagrinėja VVTAT, o draudimo srityje - Draudimo priežiūros komisija. Įstatymų projektais siūloma vartotojų ir visų finansų rinkos dalyvių ginčų sprendimo funkciją priskirti Lietuvos bankui.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas ekonomiškai naudoti valstybės biudžeto asignavimus, skirtus išeitinėms išmokoms mokėti.
Įstatymų projektais siekiama šių uždavinių:
• užtikrinti kredito įstaigų sektoriaus, draudimo sektoriaus ir investicinių paslaugų sektoriaus priežiūros ir reguliavimo konvergenciją ir vieningą praktiką;
• optimizuoti Lietuvos finansų rinkos sektorių priežiūros procesų koordinavimą ir sisteminės rizikos valdymą;
• užtikrinti tarptautines ir ES rekomendacijas bei standartus atitinkantį institucinį, politinį, finansinį ir organizacinį finansų rinkos priežiūros institucijos nepriklausomumą;
• efektyviau paskirstyti finansinius ir žmogiškuosius išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti, atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas, sukurti efektyvią visų finansų rinkos sektorių priežiūros techninę bazę;
• įgyvendinti vieno langelio principą finansų rinkos dalyvio atžvilgiu;
• taupyti valstybės biudžeto lėšas.
Lietuvos banko įstatymo projektu taip pat siekiama įgyvendinti 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2009 (toliau - Reglamentas 44/2009) reikalavimus, o Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektu - 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 513/2011 (toliau – Reglamentas 513/2011) reikalavimus.
3. Įstatymų projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Šiuo metu Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą vykdo trys atskiros finansų rinkos priežiūros institucijos: Lietuvos bankas, Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija. Šios institucijos, prižiūrėdamos finansų rinkos dalyvius, vykdo panašią veiklą, t.y. atlieka finansų rinkos subjektų dokumentinę priežiūrą, juos inspektuoja, taiko įstatymuose numatytas poveikio priemones bei atlieka kitą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą veiklą. Tačiau priežiūros institucijų galių ir kompetencijų pasiskirstymas tarp skirtingų sektorių yra pakankamai fragmentuotas:
Kredito įstaigų sektorius. Lietuvos bankas vykdo tiktai kredito įstaigų sektoriaus rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą. Finansinių paslaugų teikimo priežiūrą šiame sektoriuje (vartojimo kredito ir mokėjimo paslaugų atveju) vykdo ir vartotojų ginčus su kredito įstaigomis nagrinėja VVTAT.
Investicinių paslaugų sektorius. Vertybinių popierių komisija vykdo šio sektoriaus rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą ir paslaugų teikimo priežiūrą. Vertybinių popierių komisija nagrinėja investuotojų skundus – t.y. galimai padarytus specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus, bet neturi mandato spręsti ginčus, kylančius iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių ir pasisakyti dėl iš jų kylančių ginčo šalių teisių ar pareigų. Ginčus šioje srityje sprendžia VVTAT.
Draudimo sektorius. Draudimo priežiūros komisija vykdo draudimo sektoriaus rizikos ribojimu pagrįstą priežiūrą ir paslaugų teikimo priežiūrą. Taip pat Draudimo priežiūros komisija nagrinėja vartotojų skundus bei draudikų ir vartotojų ginčus.
Taip pat skiriasi ir priežiūros institucijų finansavimas: Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija yra biudžetinės įstaigos ir jų išlaikymui yra skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, tačiau Draudimo priežiūros komisija taip pat yra finansuojama iš rinkos dalyvių lėšų. Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatyta, kad Draudimo priežiūros komisija yra išlaikoma iš įstatyme nurodytų subjektų mokamų atskaitymų nuo pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų. Atskaitymų dydį kasmet nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo tarpu Lietuvos bankas yra ne biudžetinė institucija ir jo atliekamos priežiūros funkcijos yra finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja, kad įvairiais įstatyme išvardintais pagrindais (kai į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti; kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų, kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai, kai valstybės tarnautojas ilgą laikotarpį nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokamos išeitinės išmokos. Jų mokėjimas gali būti nutraukiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas (atitinkamai išmokama tik išmokos dalis iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas). Tuo tarpu tais atvejais, kai toks asmuo įsidarbina kitose įstaigose, tarp jų ir įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar valstybės įsteigtų fondų, taip pat Lietuvos banke, išmokos mokėjimas tokiam asmeniui gali būti tęsiamas.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnyje nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą (likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo), atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Taigi, pagal šiuo metu galiojančias Darbo kodekso nuostatas, tais atvejais, kai darbdavys yra likviduojamas, darbo sutartys su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, yra nutraukiamos ir šiems darbuotojams yra išmokamos išeitinės išmokos, nepaisant to, kad netrukus po atleidimo šie darbuotojai gali būti priimami į darbą kitoje darbovietėje (pvz., perėmusioje vykdyti dalį likviduoto darbdavio funkcijų) ir jiems pradedamas mokėti darbo užmokestis.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektuose numatoma, kad sujungus priežiūros institucijas visas finansų rinkos priežiūros funkcijas vykdys Lietuvos bankas.
Teikiamu Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo projektu yra siūloma priimti sprendimą likviduoti Vertybinių popierių komisiją ir Draudimo priežiūros komisiją. Toks Lietuvoje veikiančios priežiūros sistemos pertvarkos būdas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reorganizavimo būdu gali būti pertvarkomos tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys. Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija yra biudžetinės įstaigos, o Lietuvos bankas nėra biudžetinė įstaiga.
Šiuo projektu taip pat yra paskiriami likvidatoriai ir užtikrinamas likviduojamų institucijų įsipareigojimų ir atliekamų priežiūros funkcijų nepertraukiamas vykdymas iki priežiūros funkcijų perdavimo Lietuvos bankui datos bei sklandus priežiūros funkcijų perdavimas ir priežiūros procedūrų tęstinumas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija bus likviduojamos, Lietuvos bankas neperims likviduojamų institucijų teisių ir pareigų, t.y. už šių institucijų įsipareigojimus ir prievolių vykdymą, įskaitant ir prievoles, atsiradusias dėl ginčų, bus atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisės ir pareigos perimamos tik vykdant reorganizaciją prijungimo būdu, o ne likviduojant institucijas, tačiau, kaip minėta anksčiau, Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistema vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu gali būti pertvarkoma tik likvidavimo būdu. Be to, Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos įsipareigojimų perdavimas Lietuvos bankui po šių institucijų likvidavimo nekompensuojant atsiradusių papildomų išlaidų prieštarautų Europos centrinio banko nuomonei, kuris 2008 metų konvergencijos pranešime (2008 metų gegužės pranešimas apie konvergenciją, 23 psl.) pažymi, kad ,,nacionalinės teisės aktai, reikalaujantys, kad nacionalinis centrinis bankas dėl tam tikrų užduočių ir pareigų nacionalinio pertvarkymo (pvz., perleidžiant nacionaliniam centriniam bankui tam tikras priežiūros užduotis, kurias anksčiau vykdė valstybės ar nepriklausomos valdžios institucijos ar įstaigos) perimtų anksčiau nepriklausomos valstybinės institucijos įsipareigojimus, neatskiriant nacionalinio centrinio banko nuo finansinių įsipareigojimų, atsirandančių dėl ankstesnės tokių buvusių nepriklausomų valstybinių institucijų veiklos, yra nesuderinami su piniginio finansavimo draudimu“.
Be to, šiuo projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pavedama prireikus organizuoti ir po 2012 m. sausio 1 d. užbaigti Priežiūros institucijų likvidavimą ir išregistruoti Priežiūros institucijas iš Juridinių asmenų registro.
Pagrindinės nuostatos dėl finansų rinkos priežiūros numatomos Lietuvos banko įstatymo projekte, tačiau konkrečios Lietuvos banko teisės, funkcijos ir pareigos atliekant priežiūrą skirtinguose finansų rinkos sektoriuose ir toliau bus išdėstytos šakiniuose finansų rinkos dalyvių veiklą ir priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose.
Lietuvos banko įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos banko atliekama finansų rinkų priežiūros funkcija bus finansuojama iš finansų rinkos dalyvių įmokų Lietuvos bankui ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Tokį priežiūros funkcijų finansavimą iš prižiūrimų subjektų mokamų įmokų numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programa. Įstatymo projekte numatomas baigtinis įmokų mokėtojų sąrašas, o kiekvienai šių mokėtojų grupei nustatoma įmokų bazė ir maksimalus įmokos dydis. Didelė prižiūrimų subjektų įvairovė ir skirtingos priežiūros institucijos funkcijos jų atžvilgiu nulemia skirtingas įmokų skaičiavimo bazes. Pastebėtina, kad tokia įmoka nebūtų laikoma mokesčiu, nebūtų susijusi su mokėjimais į valstybės ar savivaldybių biudžetus. Todėl siūloma nustatyti, kad konkretų kiekvienais metais mokėtinų įmokų dydį, pasikonsultavus su rinkos dalyviais ir neperžengiant įstatymu nustatytos maksimalios ribos, bei detalią įmokų apskaičiavimo metodiką ir mokėjimo tvarką nustatytų Lietuvos banko priimti teisės aktai. Toks reguliavimas pasirinktas siekiant nustatyti objektyvią ir lanksčią priežiūros institucijos funkcijų finansavimo sistemą, įvertinant įmokų dinamiškumo aspektą - prižiūrimų rinkos dalyvių mokamos įmokos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis protingumo principu, jos neturi tapti našta rinkos dalyviams ar daryti neigiamą įtaką jų veiklai. Tuo pačiu, įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmas turi užtikrinti efektyvų ir sklandų priežiūros funkcijų vykdymą. Papildomai įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškius ir skaidrius kriterijus, kuriais vadovaujantis Lietuvos bankas nustatys konkrečius įmokų dydžius iš prižiūrimų rinkos dalyvių: Lietuvos banko atliekamos funkcijos ir patiriamos išlaidos finansų rinkos dalyvių atžvilgiu; finansų rinkos dalyvių veiklos apimtis; finansų rinkos dalyvių prisiimamos rizikos laipsnis. Be to, įstatymo projekte numatomas įmokų užskaitymo mechanizmas, t.y. jei atitinkamais metais Lietuvos bankas iš rinkos dalyvių surinktų daugiau lėšų, nei buvo tiems metams planuotos finansų rinkos priežiūros funkcijos išlaidos, atsiradęs perviršis būtų panaudotas kitų metų finansų rinkos priežiūros funkcijai finansuoti, proporcingai mažinant kitų metų planuojamas įmokas finansų rinkos dalyviams.
Svarbu paminėti, kad analogiškas priežiūros funkcijų finansavimo modelis šiuo metu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia praktikoje draudimo sektoriuje, t.y. kasmet, suderinus su draudimo sektoriuje veikiančiais subjektais, nustatomos draudimo sektoriuje veikiančių subjektų įmokos (atskaitymai nuo pasirašytų draudimo ir perdraudimo įmokų), kurios papildomos valstybės biudžeto lėšomis, ir naudojamos Draudimo priežiūros komisijai išlaikyti.
Toks priežiūros funkcijų finansavimo modelis atitiktų tarptautinę praktiką. Finansų rinkos priežiūros institucijų finansavimas rinkos dalyvių lėšomis pasaulyje labai paplitęs, pagal tokį modelį finansuojamos ES valstybių narių priežiūros institucijų atliekamos funkcijos (Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomijoje ir daugelyje kitų ES valstybių). Be to, tarptautinės organizacijos (Bazelio bankų priežiūros komitetas, Pasaulinė vertybinių popierių komisijų organizacija, Tarptautinė draudimo priežiūrų asociacija), nustatančios standartus finansų rinkos priežiūros institucijoms, pabrėžia, kad priežiūros institucija turi turėti pakankamus finansinius išteklius jai pavestoms funkcijoms atlikti.
Lietuvos banko įstatymo projektu taip pat nustatoma vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Numatoma, kad vartotojas galės kreiptis į Lietuvos banką dėl jo pažeistų teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju. Ginčų nagrinėjimas bus nemokamas. Lietuvos bankas turės išnagrinėti ginčą per 3 mėnesius nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos Lietuvos banke. Taip pat numatoma galimybė šį terminą pratęsti, bet ne daugiau kaip 3 mėnesius. Ginčai bus nagrinėjami rungimosi principu, jei taikaus susitarimo tarp ginčo šalių nepavyks pasiekti, Lietuvos bankas priims sprendimą dėl ginčo esmės – patenkinti, iš dalies patenkinti arba atmesti vartotojo reikalavimus. Priimtas sprendimas bus rekomendacinio pobūdžio, t.y. neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui, kuriems išliks teisė kreiptis į teismą. Manytina, kad toks ginčų nagrinėjimo modelis leis vartotojui ir paslaugų teikėjui tarpusavyje susitarti greičiau ir paprasčiau, nei teismine tvarka, o sprendimų rekomendacinis pobūdis užtikrins operatyvumą, taigi didesnę naudą vartotojui. Pažymėtina, kad tokia ginčų nagrinėjimo praktika šiuo metu yra taikoma ir pasiteisino draudimo srityje. Kaip rodo Draudimo priežiūros komisijos, sprendžiančios ginčus draudimo srityje, praktika, virš 85 proc. jos priimtų rekomendacinio pobūdžio sprendimų yra vykdomi. Toks aukštas sprendimų vykdymas yra dėl didelio vartotojų ir rinkos dalyvių pasitikėjimo šia institucija bei jos sprendimais ir jos, kaip priežiūros institucijos, kompetencijos bei glaudaus ryšio su rinkos dalyviais. Manytina, kad Lietuvos bankui perėmus Draudimo priežiūros komisijos praktiką bei panaudojus sukauptą kompetenciją bankų priežiūros srityje, šiai institucijai pavyks išlaikyti aukštą rinkos dalyvių pasitikėjimą ir atitinkamai priimtų sprendimų – net ir rekomendacinio pobūdžio – vykdymą.
Pažymėtina, kad rekomendacinio pobūdžio sprendimų ginčuose modelis buvo pasirinktas išsamiai jį aptarus su Lietuvos banku, Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija, įvertinus visų institucijų patirtį nagrinėjant ginčus bei skundus finansų rinkų srityje, bei atsižvelgus į finansų sektoriaus ir jos rinkos dalyvių specifiką.
Vartotojų ginčų su visos finansų rinkos dalyviais sprendimo funkciją priskyrus Lietuvos bankui, bus užtikrinta didesnė kompetencija, t.y. atsižvelgiant į finansų rinkų sudėtingumą ir reglamentavimo specifiką, efektyviausiai ginčas galėtų būti sprendžiamas institucijos, kuri nuolat praktiškai dalyvauja šios srities reglamentavimo ir priežiūros procese. Be to, tikėtina, kad ginčų sprendimo funkcija turės teigiamos įtakos priežiūros sričiai, nes ginčų sprendimas prisidės prie priežiūros praktikos formavimo, ginčo nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragas, jos bus operatyviau ištaisomos.
Taip pat Lietuvos banko įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Reglamento 44/2009 reikalavimus euro apsaugos srityje pavedant Lietuvos bankui nustatyti reikalavimus kredito ir mokėjimo įstaigoms bei kitiems ūkio subjektams, besiverčiantiems banknotų ir monetų gavimu, tvarkymu ir jų pakartotiniu išleidimu į apyvartą, tikrinant Europos Sąjungos bendros valiutos banknotų ir monetų autentiškumą bei užtikrinant jų padirbinių aptikimą ir prižiūrint šių reikalavimų vykdymą. Projektu taip pat siekiama patikslinti Lietuvos banko įgaliojimus Lietuvos Respublikos pinigų apsaugos priežiūros srityje. Įstatymo projekte numatytus reikalavimus detaliai reglamentuos Lietuvos banko priimti teisės aktai.
Finansų įstaigų įstatymo projektu numatoma Finansų įstaigų įstatymu reglamentuotą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. IX-1679 sudarytą Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją pakeisti Finansų rinkos politikos formavimo patariamąja komisija (toliau – Patariamoji komisija). Atsižvelgiant į tai, kad politikos formavimas finansų rinkos srityje yra priskirtas finansų ministro kompetencijos sričiai, šios Patariamosios komisijos pagrindinis tikslas būtų stebėti ir analizuoti tendencijas finansų rinkų srityje ir patarti finansų ministrui įvairiais politikos formavimo klausimais. Šią komisiją sudarytų finansų ministras, finansų viceministras, atsakingas už finansų rinkas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Lietuvos banko už finansų rinkos priežiūrą atsakingo padalinio vadovas. Pažymėtina, kad kaip nuolatinio nario komisijoje atsisakyta asocijuotų verslo struktūrų atstovo (taip buvo numatyta Koncepcijoje), tačiau numatoma galimybė jį pakviesti į posėdį patariamojo balso teise nagrinėjant atitinkamus klausimus. Taip būtų užtikrinta efektyvesnė Patariamosios komisijos veikla bei sudaromos prielaidos komisijoje svarstyti ir ypač jautrią bei konfidencialią informaciją. Taip pat Patariamojoje komisijoje siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko dalyvavimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir 2011 m. vasario 23 d. sprendimą, pagal kuriuos Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose ir tai apima bet kokią veiklą Lietuvos valstybės, savivaldybės, užsienio valstybės ar tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, jeigu ši veikla yra susijusi su pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir pan. (įskaitant dalyvavimą kolegialiuose valdymo, kontrolės ir kituose organuose), neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla yra nuolatinė, ar laikina, ar vienkartinio pobūdžio (epizodinė), į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama kokiomis nors išmokomis arba kaip nors kitaip, ar nėra atlyginama, į tai, ar ta veikla teisės aktuose yra įvardijama kaip pareigos, ar kaip nors kitaip, į tai, ar ta veikla yra vadovaujanti, ar ne, į tai, ar asmuo tai veiklai yra renkamas, ar skiriamas, į tai, ar ta veikla yra įforminama kokia nors teisine sutartimi arba kitu teisės aktu, ar yra atliekama be teisinės sutarties arba kito teisės akto, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nustatytas arba implicitiškai numatytas išimtis“. Kadangi, lyginant su Koncepcijos nuostatomis, atsisakoma dviejų Patariamosios komisijos narių, Finansų įstaigų įstatymo projekte siūloma Patariamąją komisiją papildyti finansų viceministru, atsakingu už finansų rinkas. Taip pat įstatymo projektu yra siūlomas patikslintas Patariamosios komisijos pavadinimas (Koncepcijoje buvo numatyta šią komisija pavadinti „Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamoji komisija“). Įstatymo projektu siūlomas pavadinimas yra tikslesnis ir labiau atspindi Patariamosios komisijos pagrindinį tikslą – patarti finansų ministrui, kuriam yra priskirta finansų rinkų valdymo sritis ir kuris formuoja politiką šioje srityje.
Kituose susijusiuose įstatymų projektuose atliekami pakeitimai atsižvelgiant į numatomus pokyčius – keičiamas institucijos pavadinimas, peržiūrimi bendradarbiavimo su kitomis institucijomis mechanizmai bei atstovavimas kitose institucijose, reglamentavimas pritaikomas prie Lietuvos banko specifikos ir pan.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektu siūloma pertvarkyti galiojančias teisės akto nuostatas visas turimas Draudimo priežiūros komisijos ir Vertybinių popierių komisijos galias perduodant Lietuvos bankui. Sankcijų ribos nustatomos atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvos banko taikomas ribas už pažeidimus ir į Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos taikomas sankcijas už atitinkamus pažeidimus.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo projektu numatomos naujos Indėlių ir investicijų draudimo įmonės tarybos atstovų proporcijos. Šiuo metu tarybą sudaro 6 nariai: 3 iš Finansų ministerijos, 2 iš Lietuvos banko ir 1 iš Vertybinių popierių komisijos. Įstatymo projektu siūloma, kad tarybą sudarytų 5 nariai: 3 iš Finansų ministerijos ir 2 iš Lietuvos banko. Atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija yra Indėlių ir investicijų draudimo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, manytina, kad Finansų ministerijos atstovų dauguma įmonės taryboje nepažeis įmonės interesų.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektu be kita ko siekiama suvienodinti įstatymo 19 straipsnio nuostatą su Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytu reguliavimu, nes Vertybinių popierių komisija investavimo patirties reikalavimo investicinių valdymo įmonių vadovams nenustato, o nustato nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projektu, siekiant efektyvesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo bei nuoseklaus teisinio reguliavimo, siūloma:
- nustatyti, kad darbuotojui, pagal Darbo kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleistam iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, arba iš Lietuvos banko, Darbo kodekso nustatyta tvarka apskaičiuota išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą dienos;
- nustatyti, kad valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 1 ir 4 dalyse išvardintais pagrindais, išeitinės išmokos mokėjimas gali būti nutraukiamas ne tik tais atvejais, kai asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje, bet ir tais atvejais, kai toks asmuo įsidarbina kitose įstaigose, išlaikomose iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ar valstybės įsteigtų fondų, taip pat Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą dienos.
Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, būtų sudarytos prielaidos efektyvesniam valstybės lėšų panaudojimui.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektu taip pat siekiama užtikrini Reglamento 513/2011 nuostatų įgyvendinimą, nustatant, kad Lietuvos bankas įgyvendina kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas reglamente (EB) Nr. 1060/2009 ir turi teisę taikyti sankcijas juridiniams asmenims už kredito reitingų naudojimo reikalavimų, nustatytų šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, pažeidimus.
Numatomo teisinio reglamentavimo teigiami rezultatai:
• atsiras galimybė naudojantis masto ekonomija optimizuoti priežiūros procesus ir sukurti efektyvią visų finansų rinkos sektorių priežiūros techninę bazę;
• įdiegta bendra finansų rinkos dalyvių veiklos priežiūros sistema leis vykdyti bendrą visuomenės švietimo finansų rinkos klausimais programą;
• bus galima efektyviau paskirstyti finansinius ir žmogiškuosius išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti, atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas ir kita;
• bus optimizuotas Lietuvos finansų rinkos sektorių priežiūros procesų koordinavimas ir sisteminės rizikos valdymas;
• supaprastės veiksmų koordinavimas, palengvės bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su ES ir kitų valstybių priežiūros institucijomis;
• teisės aktų rengimo ir derinimo procesas taps bendras visam finansų sektoriui, sumažės reguliacinio arbitražo tikimybių;
• Lietuvos bankui perdavus konsoliduotos finansų rinkos priežiūros funkcijas, toks institucinis modelis užtikrintų atitinkamą institucinį, politinį, finansinį ir organizacinį nepriklausomumą ir atitiktų tarptautines ir ES rekomendacijas bei standartus.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti
Galimos šios neigiamos pertvarkos pasekmės:
- pertvarkant priežiūros institucijas, gali nukentėti priežiūros kokybė, sutrikti teisės aktų, perkeliančių Europos Sąjungos teisės nuostatas, rengimo procesas;
- pertvarkomas priežiūros institucijas gali palikti geri specialistai, netikri dėl savo ateities;
- pakitus sistemai, bendra priežiūros institucija gali kurį laiką nesugebėti operatyviai reaguoti į finansų rinkų pokyčius;
- dėl skirtingo atskirų finansų sektorių išsivystymo lygio sujungus institucijas gali pradėti vyrauti kredito įstaigų sektoriaus priežiūra, o dėl neadekvačių finansinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymo nukentėti kitų sektorių priežiūros efektyvumas;
- jungiant duomenų bazes ir pertvarkant informacines technologijas, gali nukentėti naudojimosi duomenimis kokybė.
Siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir užtikrinti kuo sklandesnį priežiūros funkcijų perėmimą, siūloma Lietuvos bankui kuo glaudžiau bendradarbiauti su Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija ir iš anksto rengtis pradėti vykdyti visos finansų rinkos priežiūrą. Taip pat patartina iš anksto konsultuotis ir bendradarbiauti su finansų rinkos dalyviais, taip siekiant padidinti teisinį aiškumą.
6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Sparčiai vystantis finansų rinkoms ir įvairėjant finansinėms priemonėms, neretai ta pati finansų institucija teikia kelių rūšių finansines paslaugas, kurias šiuo metu Lietuvoje prižiūri skirtingos priežiūros institucijos. Priimti įstatymai užtikrins vienodą finansų rinkos subjektų priežiūros praktiką bei prisidės prie visos finansų sistemos stabilumo stiprinimo.
Pareiga mokėti įmokas priežiūros funkcijoms finansuoti bus nauja tik daliai finansų rinkos dalyvių, nes kita dalis, t.y. draudimo sektoriuje veikiantys subjektai tokias įmokas (atskaitymus nuo pasirašytų draudimo ar perdraudimo įmokų) šiuo metu jau moka. Nustačius pareigą mokėti įmokas visiems finansų rinkos dalyviams, bus suvienodintos konkurencinės jų veiklos sąlygos. Be to, pasiūlyta rinkos dalyvių įmokų nustatymo ir mokėjimo sistema yra optimali tuo aspektu, kad nors, viena vertus, ji turi užtikrinti priežiūros funkcijų finansavimą, tačiau kita vertus ji leidžia įvertinti ir finansų rinkos dalyvių interesus, atsižvelgiant į jų veiklos apimtis, prisiimamos rizikos laipsnį.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamus projektus
Priėmus teikiamus įstatymų projektus, reikės keisti atitinkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos išduotų licencijų, leidimų, sutikimų, neprieštaravimų, pažymėjimų, priimtų teisės aktų ir kitų institucijų sprendimų keisti nereikės, nes jie ir toliau galios. Šių institucijų teisės aktus ir kitus priimtus sprendimus Lietuvos bankas, pradėjęs vykdyti iki tol Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos vykdytas priežiūros funkcijas, galės pripažinti netekusiais galios, panaikinti ar pakeisti.
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos teisę.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengs ir priims Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Priėmus teikiamus įstatymų projektus bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos išlaikymui (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 m. buvo skirta apie 7 mln. Lt, 2009 – apie 5 mln. Lt., 2010 – apie 4 mln. Lt, 2011 – apie 4,5 mln.). Taip pat bus sutaupytos lėšos, skiriamos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos šiuo metu atliekamai finansinių paslaugų teikimo priežiūros funkcijai ir vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo funkcijai finansuoti.
Papildomų lėšų prireiks minėtų institucijų valstybės tarnautojų, kurie po pertvarkos nepradės dirbti Lietuvos banke ar kitoje institucijoje, finansuojamoje iš atitinkamų biudžetų, išeitinėms kompensacijoms išmokėti ir kitoms su likvidavimu susijusiom išlaidoms padengti.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Dėl šių įstatymų projektų pasiūlymų nebuvo gauta.
14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymų projektus rengė Finansų ministro įsakymais sudarytos darbo grupės – Finansų rinkos priežiūros institucijų sujungimo koncepcijos įgyvendinimo darbo grupė ir Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos likvidavimo klausimų darbo grupė, kurias sudarė Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovai.
Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387, atsakingas asmuo – Finansinių paslaugų skyriaus (vedėja – Laima Šikšnelytė, tel. 239 0169) vyriausioji specialistė Lora Gogelytė, tel. 219 9306).
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projektą parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387), atsakingas asmuo – Finansinių paslaugų skyriaus vedėja Laima Šikšnelytė, tel. 239 0169, ir Ministro Pirmininko tarnyba.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. „rinkos priežiūra“, „finansų rinkos priežiūros institucija“, „Lietuvos bankas“.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė