LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 343
STENOGRAMA
2011 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, kolegos. Pradedame 2011 m. birželio 23 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia informacija dėl narystės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje. „Prašau nuo 2011 m. birželio 23 d. mane laikyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos nariu.“ Pasirašo Seimo narys R. Žilinskas. (Plojimai) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratijos posėdžio protokolas, kurį pasirašo J. Razma. „Svarstytas Seimo nario R. Žilinsko pareiškimas. Nutarta: priimti Seimo narį R. Žilinską į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją.“ (Šurmulys salėje, plojimai)
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Ne, ne, ne tuo klausimu.
PIRMININKĖ. Ne?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl darbotvarkės.
10.02 val.
PIRMININKĖ. Gerai. Informacijos baigėsi. Dabar darbotvarkės klausimai. Irena, jūs? Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, socialdemokratai prašo neįtraukti į darbotvarkę 1-3b klausimo, Seimo pareiškimo dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Mes manome, kad šis pareiškimas nelabai atitinka tarptautinių sutarčių ratifikavimo principus.
PIRMININKĖ. Bet čiagi ne ratifikavimo įstatymas, o Seimo pareiškimas. Bet jūsų valia siūlyti Seimui apsispręsti. Gerbiamieji kolegos, kas balsuojate už… (Balsai salėje) Palaukite. Tuo pačiu klausimu ar dėl kitų? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu noriu prašyti šiandien išbraukti iš darbotvarkės ir perkelti į kitą savaitę ir pagrindinį ratifikavimo įstatymą dėl susitarimo su Baltarusija, nes reikia pasvarstyti ir dėl to pareiškimo. Yra pasiūlymų dėl jo kitokios redakcijos. Aš nematau kokių nors priežasčių, kad kaip tik šiandien reikėtų priimti. Kitą savaitę galime ramiai tai padaryti, kai kartu bus sutvarkytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, pagalvosime dėl to pareiškimo, jo reikia nereikia, galim negalim priimti. Siūlau neskubėti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar iš esmės išeina, kad ir 1-3a ir 1-3b prašote neįtraukti į darbotvarkę.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, galima?
PIRMININKĖ. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties Užsienio reikalų komitete nebuvo jokių abejonių dėl sutarties svarstymo, ir diskusijos kilo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kuris nėra tiesiogiai susijęs su šia sutartimi, ir jis gali būti priimamas net rudenį. Tuo tarpu pareiškimo Užsienio reikalų komitetas nei svarstė, nei girdėjo, nei matė. Nebent P. Auštrevičius pasimokė iš Rusijos Dūmos, kuri, ratifikuodama sutartį su Jungtinėmis Valstijomis, apkabinėjo sutartis visokiais kalėdinių eglučių žaisliukais. Rusijos Dūmos pavyzdys nebūtinai tinka mums. Aš siūlau, kad neužsiimtume tokiais dalykais.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Neužmirškime ir dar kai kurių dalykų. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip tik priėmė nutarimą, kad šitą sutartį svarstytume kartu su kodeksu. Kadangi ponas J. Karosas šiandien Seniūnų sueigoje siūlė jį išbraukti, o darbotvarkėje net tas niekaip nepažymėta, tai primenu, ir Seimas su tuo buvo sutikęs, nes jau rašydavo į darbotvarkę kartu. Šiandien J. Karosas paprašė atskirti, nes ten reikia kai ką tvarkyti, tai tada kompleksinis siūlymas – visą tą bloką padėkime truputį į šoną, sureguliuokime visus tekstus ir ateikime į salę. Bus mažiau čia nereikalingų ginčų, gal bus likę mažiau klausimų, dėl kurių reikės aštriai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad ten, kur darbotvarkėje yra pajuodinta, tai yra įtraukimas į darbotvarkę, ir užtai jūs nematote to, ko Seniūnų sueiga neįtraukė. Čia irgi yra ne išbraukimas, o įtraukimas į darbotvarkę. Tai čia tiesiog statutinė norma. Ar dabar visi norite dar kalbėti šita tema, ar galime balsuoti ir apsispręsti be didelių įžangų? Aš siūlau tada balsuoti dėl kiekvieno atskirai.
Pirmiausia buvo siūlymas dėl klausimo Nr. XIP-3365, kad į darbotvarkę nebūtų įtrauktas Seimo pareiškimo pateikimas ir svarstymas. Tai ir balsuojame. Kas už tai, kad neįtrauktume į šios dienos darbotvarkę Seimo pareiškimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimo“ ir t. t., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 97, prieš – 4, susilaikė 6. Neįtraukiame į darbotvarkę klausimo Nr. XIP-3365.
Balsuojame toliau – ar įtraukiame į darbotvarkę klausimą Nr. XIP-3152(2). Tie balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Dėl įtraukimo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 49, prieš – 41, susilaikė 15. Irgi neįtraukiamas į darbotvarkę.
Toliau – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paprašyti, kad 1-6 klausimo, Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti auditą“, šiandien įtrauktume visas stadijas: pateikimą, svarstymą ir priėmimą, nes Finansų ministerija irgi labai lauks audito spalio 1 d., ir Valstybės kontrolė turės susitvarkyti savo darbus. Kuo mes anksčiau priimtume, tuo visas procesas greičiau pajudėtų ir mes grįžę į rudens sesiją turėtume rezultatą. Čia dėl Radijo ir televizijos komisijos. Mes vakar Audito komitete svarstėme, ten tikrai yra daug problemų, aš per pateikimą jums pristatysiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs girdėjote pasiūlymą. Ar jūs pritartumėte siūlymui ypatingos skubos tvarka šį Seimo nutarimą priimti? Bendru sutarimu pritariate? Kadangi manęs po pietų nebus, tai aš iš karto informuoju pirmininkaujančius – Seimo pritarimu siūlau ypatingos skubos tvarką. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau, kadangi išbraukti 1-3 klausimai, iš rezervinių 4a ir 4b, kadangi yra surinkti 48 Seimo narių parašai, įkelti būtent į tų išbrauktųjų vietą.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas. Ar galime pritarti tokiam siūlymui – rezervinius 3-4a ir 3-4b vietoj darbotvarkės klausimų 1-3a ir 1-3b?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). 4a ir 4b vietoj 1-3a.
PIRMININKĖ. Galim. Gerai, pakeitėm. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėjau, jeigu galima, pasveikinti Krikščionių demokratų frakciją, pasipildžiusią Seimo nariu R. Žilinsku. Tikrai sveikinu. Man labai gaila, kad tokie žmonės kaip K. Uoka ir G. Songaila neranda vietos partijoje, kuri gina krikščioniškas vertybes, tautines vertybes, o R. Žilinskas, deja, surado vietą frakcijoje. Sveikinu. Jūs, krikščionys demokratai, visiškai apsinuoginote.
10.10 val.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas Nr. XIP-2502(3)ES (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū už sveikinimus. Dabar dirbame. Darbotvarkę pasitvirtinome. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2502(3) priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Zuokienę. Bandome dirbti pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas.
2 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio du pasiūlymai dėl 2 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 4, 21 dalių. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta. 2 straipsnis su R. J. Dagio pasiūlymais priimtas.
3 straipsnis. Yra Seimo nario G. Navaičio siūlymas 2 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „būdu“ ir po žodžio „gims“ įrašyti žodį „po“. Komitetas pritarė.
Dabar man sufleruoja, kad aš praleidau vieną procedūrinę nuostatą. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys G. Navaičio siūlymui? Yra? Jeigu taip vieningai sakote, kad yra, tai gerai. (Balsai salėje) Nėra? Gerai. Aš tuoj pažiūrėsiu, ką rodys kompiuteris.
Gerai. Yra daugiau. Kadangi komitetas pritarė, ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Yra D. Mikutienės, V. Aleknaitės-Abramikienės, V. Bacevičiaus, A. Dumčiaus, E. Vareikio, A. Dumbravos, K. Kuzminsko, J. Urbanavičiaus, R. Smetonos, R. Baškienės, P. Luomano, A. Saudargo, V. Simuliko, E. Lementausko siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys siūlymą, kad galėtume pradėti svarstymą? Greičiau, kolegos, iš karto paspauskite, kas palaikote šį siūlymą, kad galėtume svarstyti, ir mes matysime kompiuteryje, kiek yra balsų.
Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Klausiu, kas pateiks? D. Mikutienė. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums patikslintą formuluotę dėl 4 straipsnio 2 dalies, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šis klausimas yra sprendžiamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Bazinio Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnis kalba apie tai, kaip yra apmokamos visos sveikatos priežiūros paslaugos. Iš tiesų mes negalime išskirti vienos grupės pacientų nurodydami, kad galbūt gali būti kokia nors kita tvarka. Pacientų organizacijos iš tiesų labai nevienareikšmiškai vertina tokį dalyką. Visi solidariai sutinkame, kad tai yra liga, tą ligą reikia kompensuoti, bet ją reikia kompensuoti lygiai taip pat, kaip ir visomis kitomis ligomis sergantiems pacientams. Jeigu Seimas nepritars šiai pataisai, tada iškils ir atitikimo Konstitucijos 29 straipsniui – asmenų lygybės prieš įstatymą – principas. Tada tos šeimos iš tiesų atsidurs labai nepavydėtinoje situacijoje. Siūlau pritarti, kad galėtume solidariai apmokėti.
PIRMININKĖ. Ar gali būti tyliau salėje? Gerbiamasis Matuzai, jūs ištisai kalbate. Komiteto vardu prašau pasakyti, kodėl, jūsų nuomone, nepritariate šitam siūlymui?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad Vyriausybė savo pateiktoje išvadoje pritarė finansavimui, tik pageidavo, kad apmokėjimo tvarką nustatytų Sveikatos apsaugos ministerija. Labai svarbu, kad tokia institucija būtų nustatyta įstatyme. Ši institucija apsispręs, kas bus finansuojama – ciklai, procedūros ar tyrimai. Taip pat noriu pažymėti, kad įstatyme prioritetu numatytas kiaušialąsčių šaldymas. Itin svarbu, kad šis prioritetas neliktų žodinis ir atsispindėtų valstybės finansavimo politikoje. Ar gali būti kas skaidriau ir aiškiau už komiteto pasirinktą variantą, kad finansavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija? Todėl komitetas siūlo nepritarti grupės Seimo narių formuluotei, kad apmokama Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Vyriausybės įgaliota institucija ir apmokėjimo apimtis nustatys ne kaip kitaip, o vadovaudamasi Sveikatos draudimo įstatymu. Seimo narius galėjo suklaidinti įvairių organizacijų atsiųsti laiškai apie neva išskirtinį pagalbinio apvaisinimo finansavimą. Išskirtinumo neleistų joks įstatymas.
Komiteto nuomone, tai yra neatsakingas pacientų organizacijų kiršinimas, nes jokio išskirtinumo nebus. Viskas vyktų pagal įstatymą tos apimties, kurią nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava palaiko pataisą.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Tikrai palaikau tą pataisą. Kodėl mes dabar nesutinkame įrašyti tokios sąvokos, kurią mes ir siūlome, apmokėjimą (…) fondo lėšomis, klausimas sprendžiamas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Čia niekas niekam neprieštarautų. Pritarkime šiam siūlymui, ir klausimas bus išspręstas. Komitetas kažkodėl nepritarė, nors dabar iš tribūnos sakoma, kad nebus daroma jokių privilegijų. Yra daug ligų Lietuvoje, ir onkologinės ligos, ir tuberkuliozė, kur vaistams neužtenka pinigų, kitoms ligoms, o čia kažkoks išskirtinis dalykas. Tikrai siūlau pritarti šiam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė prieš pataisą.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai šiai pataisai nereikėtų pritarti. Jau Seimas vieną kartą apsisprendė. Komitetas ilgai diskutavo, diskutavo du kartus. Pataisa užregistruota antrą kartą. Numatytas finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kiek bus pinigų biudžete, Vyriausybė apsispręs, ar iš dalies finansuoti paslaugą, ar nefinansuoti. Ir čia nieko blogo aš nematau.
Be to, padarytas toks ažiotažas, kaip dėl Miškų įstatymo. Niekaip nesuprantu, visi viską išmano! Todėl kviečiu balsuoti prieš šitą pataisą.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė – dėl vedimo tvarkos.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš suprantu, kad išvadų rengėjai privalo pateikti komiteto išvadą, o ne interpretuoti. Prašau padaryti jai pastabą, nes to išvadoje nėra, apie ką ji kalba.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, čia ne svarstymo stadija, kai ji turi perskaityti tik išvadą. Čia yra priėmimas, ji yra komiteto atstovė ir gali plačiau kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienės ir kai kurių autorių pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 64, prieš – 23, susilaikė 24. Pataisai pritarta.
Taigi ar galime priimti 4 straipsnį su priimta pataisa bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 4 straipsnį su jau priimta pataisa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 70, prieš – 17, susilaikė 20. 4 straipsnis priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jeigu priimama tokia pataisa, turi būti daromas papildymas Sveikatos draudimo įstatymo, nes ten nėra tokių nomenklatūrų. Aš tik noriu paaiškinti kolegoms, kurie balsuoja ir kurie siūlo. Atsiverskite Sveikatos draudimo įstatymo sąrašus ir tuomet turėsite juos papildyti, nes dabar apeliuojate į Sveikatos draudimo įstatymą, kuriame nieko nėra. Komitetas apeliavo į Vyriausybės tvarką, kuri gali nustatyti tai, ko reikia. Tai ką dabar darote?
PIRMININKĖ. Klausykite, gal baikime vieni kitiems replikas svaidyti ir mokyti, kaip kas turi daryti. Yra teisės specialistai, kurie puikiai pasakys, kokį įstatymą kur reikia papildyti ar pataisyti. Aš manau, kad čia viskas normaliai, sklandžiai vyksta, tiktai kažkoks labai didelis sujudimas ir sudirgimas salėje. Susikaupkime ir ramiai, santūriai dirbkime, priiminėkime, diskutuokime iš esmės.
5 straipsnis. Seimo narių D. Mikutienės, V. Aleknaitės-Abramikienės, V. Bacevičiaus, A. Dumčiaus, E. Vareikio, A. Dumbravos, K. Kuzminsko, J. Urbanavičiaus, R. Smetonos, R. Baškienės, P. Luomano, P. Saudargo, V. Simuliko, E. Lementausko siūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys dėl 5 straipsnio 3 dalies? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Jeigu bus 29, tada mes svarstysime šį pasiūlymą.
Yra daugiau kaip 29, taigi D. Mikutienė pristato pataisą dėl 5 straipsnio 3 dalies.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šioje įstatymo straipsnio dalyje yra siūloma, be visų kitų dokumentų, reikalingų atlikti pagalbinį apvaisinimą, kad būtų medicininė pažyma, kurioje būtų nurodyti visi atlikti tyrimai, iki tol taikytas nevaisingumo gydymas ir visi kiti reikalavimai. Tokią pažymą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Turiu pasakyti, kad komitete svarstant oponentai sakė, kad užtenka ligos istorijų ir tokios konsoliduotos pažymos nereikia. Tačiau pediatrai jau ir dabar negali sekti vaikų, kurie yra gimę dirbtinio apvaisinimo būdu. Tokių vaikų yra nemažai. Ligos istorijos gali būti kelios, tai nebus jokia konsoliduota pažyma.
Be to, Civilinio kodekso 6.734 straipsnis numato, kad medicinos dokumentų įrašai gali būti naikinami paties paciento prašymu. Tai mes susidursime su tokia situacija, kad šeimos norės tokį dalyką slėpti ir to nebus įrašyta į konsoliduotą pažymą. Tie vaikai, kurie gimė po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, gali susidurti su didžiulėmis problemomis, kai reikės jau jiems patiems turėti vaikų ir atlikti genetinius tyrimus. Teisininkai iš tiesų primygtinai rekomendavo, kad tokios įstatymo pataisos atsirastų šiame įstatyme.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, komitetas dėl vadinamosios penktosios pažymos svarstė du kartus. Dėl šios pataisos per svarstymą jau balsavo ir Seimas. Visų nuomonė iki šiol buvo atmesti šį siūlymą kaip perteklinį.
Komitetas nori priminti, kad pagalbinio apvaisinimo procese jau numatytos keturios įvairios pažymos ir medicininiai dokumentai. Jie jau įtvirtinti įstatyme. Taip pat ir sąlygos, dėl kokių kontraindikacijų ko negalima daryti. Kaip žinome, medicinos įstaigos dokumentus formina pagal vienodus reikalavimus, paciento kortelių pažymos ir išrašai pildomi pagal 047 ir 027 formas. Be to, pažymėtina, kad nevaisingumas diagnozuojamas ir gydomas pagal nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodiką. Bet jeigu Seimas nuspręs, kad reikia dar kažkokių pažymų, suprantama, kad jos ir bus. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija ir komitetas mano, kad to nereikia, juo labiau kad bus sukurtas registras.
PIRMININKĖ. Balsuojam. Atsiprašau, yra norinčių pritarti. Pataisai pritaria P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jeigu yra keturiuose teisės aktuose, kaip kalba A. Zuokienė, kodėl negali būti dar viename straipsnyje. Manau, kad gali būti tos pačios nuostatos atkartotos. Iš tikrųjų yra didelė rizika šiuo klausimu. Manau, kad mes be didelių diskusijų turėtume pritarti toms nuostatoms, kurios jau yra įtvirtintos kituose teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiame Seime yra daug gydytojų, jūs rašėte ir puikiai žinote: visi pacientai skundžiasi, kad gydytojas ne tiek žiūri pacientui į akis, kiek rašo. Dar viena pažyma, dar krūvis. Visada pildome 027 formą, kurioje gydytojas įrašo diagnozę, visus atliktus tyrimus, absoliučiai viską. Siųsdamas gydytojas tą formą siunčia į aukštesnio lygio gydymo įstaigą. Koks čia reikalas? Yra 113 forma, jeigu moteris pagimdo po pagalbinio apvaisinimo procedūros, informaciją gauna ir pediatras. Tai aš neįsivaizduoju, gali kalbėti apie pažymas tiktai tie, kurie nieko neišmano.
Siūlau šią pataisą atmesti, juo labiau du kartus svarstyta – Sveikatos reikalų komitete ir Seime. Tai koks čia yra absurdas. Absurdų absurdas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienės, V. Aleknaitės-Abramikienės ir kitų autorių pataisai dėl 5 straipsnio 3 dalies, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 63, prieš – 29, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Toliau D. Mikutienės, V. Aleknaitės-Abramikienės, V. Bacevičiaus, A. Dumčiaus, E. Vareikio, A. Dumbravos, K. Kuzminsko, J. Urbanavičiaus, R. Smetonos, R. Baškienės, P. Luomano, P. Saudargo, V. Simuliko, E. Lementausko pataisa dėl 5 straipsnio 4 dalies. Ar yra 29 palaikantys?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Tai čia faktiškai tas pats.
PIRMININKĖ. Sako, susijusi, tai nereikia 29, atsiprašau. Iš karto mes jau apsisprendėme ir pritarėme 5 straipsnio 4 dalies pataisai. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį su šiomis dviem pataisomis? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne? Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis su pataisomis, kurias mes priėmėme dėl 5 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių. Už – 63, prieš – 18, susilaikė 29. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas.
7 straipsnis. Yra Seimo nario G. Navaičio pataisa, komitetas pritarė. Mes dėl jos esame apsisprendę anksčiau. Ar galime 7 straipsnį priimti? Priimtas.
8 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, komitetas nepritarė. Gal tiktai, gerbiamoji Agne, pakomentuokite, kodėl komitetas nepritarė Teisės departamento siūlymui.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, išties pagalbinio apvaisinimo procesas yra labai ilgas. Pacientas supažindinamas su informacija apie gydymo būdus, tuomet duoda sutikimą. Prieš pradedant procedūrą įsitikinama, kad nėra jokių kontraindikacijų. Komiteto nuomone, paciento vaidmuo yra itin svarbus priimant tam tikrus sprendimus, tačiau kaip ir visur ir visada dėl visko atsako gydytojas. Dėl to siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje: „Galim!“) Pritarta.
Toliau yra Seimo nario G. Navaičio pataisa dėl 8 straipsnio 3 dalies, išbraukti žodžius. Bet dėl to mes jau balsavome ir galime tam dabar pritarti.
Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento dar vienas siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime ir mes nepritarti, nes jau komiteto atstovė paaiškino? Ar galime 8 straipsnį priimti? Priimtas.
Dėmesio! Gerbiamasis Andriukaiti, Sabatauskai, negalima… Vyrai centre, aš jau net pati negirdžiu, ką šneku, tik girdžiu triukšmą salėje. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. D. Mikutienė, V. Aleknaitė-Abramikienė, V. Bacevičius, A. Dumčius, E. Vareikis, A. Dumbrava, K. Kuzminskas, J. Urbanavičius, R. Smetona, R. Baškienė, P. Luomanas, P. Saudargas, V. Simulikas, E. Lementauskas siūlo pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir kitaip jį išdėstyti. Ar yra 29 palaikantys Seimo nariai, kad galėtume pradėti svarstymą? Balsuokite kompiuteriu.
Yra daugiau kaip 29 Seimo nariai. Taigi D. Mikutienė pristato pataisą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu pasiūlymą, kad 10 straipsnio pavadinimą „Embrionų apsauga“ papildytume „Embriono ir vaisiaus apsauga“, nes šio straipsnio 4 dalyje yra kalbama apie pačią procedūrą įvertinus žalą, galinčią kilti apvaisintai moteriai ir vaikui, vaikams, kurie gims po apvaisinimo, taip pat 3 straipsnyje yra kalbama, kad šiame įstatyme visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, turi būti priimami įvertinus žalą moteriai ir vaikui. Tai yra ne tik embriono, bet ir vaisiaus apsauga, nes nesibaigia viskas šešiomis paromis, kaip čia bandė mano oponentai pasakyti. Tai tiesiog prašyčiau dėl juridinės technikos patikslinti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, pažymėtina, kad ir įstatymo sąvokose yra nurodyta tik „embriono“ sąvoka. Vaisiaus apibrėžimo nėra. Iš tikrųjų visi straipsniai, apie kuriuos kalbama dėl šio viso įstatymo, yra tiktai apie apvaisintas ląsteles iki penktos paros. Nė viename straipsnyje nekalbama apie vaisių ar apie embrioną, kuriam daugiau nei penkios paros po apvaisinimo. Vaisius tai yra besivystantis organizmas nuo aštuntos savaitės, konkrečiai nuo 56 raidos dienos, todėl vaisiaus apsaugos reglamentavimas visiškai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Kadangi mes jau pritarėme gerbiamojo kolegos R. J. Dagio 2.3 pataisai dėl embrionų redukcijos, tai buvo vienintelis galimas straipsnis, kurį galima būtų iš dalies sieti su vaisiumi. Iš tikrųjų visiškai nebelieka net ir tos vienintelės buvusios iki šiol išimties, kai buvo kalbama apie ilgesnį laiką nei penkios paros. Daugiau nei apie penkias paras šiame įstatyme nėra kalbama. Todėl sąvokos „vaisius“ įterpimas tiesiog būtų nesusipratimas.
PIRMININKĖ. K. Kuzminskas, palaikantis pataisą.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad įstatymo projekte turėtų būti išdėstytos visos žmogaus vystymosi stadijos: embrionas, vaisius, kadangi mes neliečiame naujagimių, tai aš pritariu tai pataisai.
PIRMININKĖ. A. Čaplikas – prieš.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, A. Zuokienė gana aiškiai ir paprastai paaiškino, kodėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes jis yra perteklinis ir ne šio įstatymo reikalas. Štai prieš savaitę mes įteisinome sąvoką „įgijimas embriono“. Čia mes dar kartą painiojame visą įstatymą, aš jau matau, kad politiniu sprendimu jūs pritarsite ir šitai ne visai teisingai nuostatai. Bet jūs galutinai supainiosite įstatymą, jau nebesuprasime, ką mes kalbame. Tai tikrai, kaip sakė kolegė Agnė, po R. J. Dagio pataisos pasiūlymo nebelieka galimybės net šnekėti apie tai, kas čia kalbama. Tai niekaip negaliu suprasti, kodėl niekas nenori skaityti teksto, tiesiog balsuoja mechaniškai ir toliau painioja patį įstatymą. Bet jūsų valia, ponai, po to patys ilgai nagrinėsite, ką jūs čia priėmėte.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate D. Mikutienės ir kitų autorių pataisai pakeisti 10 straipsnio pavadinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 60, prieš – 25, susilaikė 20. Pataisai pritarta.
Dėmesio! Dėl 10 straipsnio 1 dalies irgi D. Mikutienės pataisa su kitais bendraautoriais. Kadangi mes jau apsisprendėme, kad yra 29 palaikantys, tai, Dangute, prašau pristatyti.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, ši pataisa susijusi su leidimu arba neleidimu šaldyti embrionus. Iš tiesų mūsų įstatyme yra įrašyta nuostata, kad valstybė remia kiaušialąsčių užšaldymą, embrionas yra gyvybė, dėl to turbūt niekas nesiginčija, šis klausimas yra kiekvieno pasaulėžiūros, įsitikinimų ir tikėjimo klausimas. Aš šia pataisa kartu su kolegomis siūlome, kad būtų leidžiama sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu bus perkelta į moters gimdą arba kiaušintakius, tačiau sukurtų ir perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Iš tiesų argumentuose jums yra plačiai išdėstyti ir visi tyrimai, kurie yra atlikti, kokios yra geriausios išeitys iš šviežių embrionų, o ne iš šaldytų. Taip pat turiu pasakyti, kad aš jau minėjau, kad yra atlikta be galo daug tyrimų, kada embrionai iki 12 savaitės, t. y. iki trečio mėnesio pabaigos, viską jaučia, į viską reaguoja. Mes, priimdami tokį sprendimą užšaldyti gyvybę… Na, apsispręskite patys pagal savo sąžinę.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, komitetas analogišką siūlymą jau svarstė du kartus ir svarstymo metu nepritarė. Per svarstymą šiam siūlymui nepritarė ir Seimas. Komiteto patobulintame variante sprendimus, kiek sukurti ir įsodinti į gimdą apvaisintų ląstelių, priima apvaisinimo procese dalyvaujanti pora. Tai visiškai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę, teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Komitetas pasisako už kompromisinį variantą, t. y. tokį, kuriame gerbiama gyvybė bei tausojama moters sveikata. Tai yra vaikų norinti susilaukti šeima neatstumiama, neeksperimentuojama moters sveikatos bei finansinėmis galimybėmis, kitaip negu teikiama įregistruotame pasiūlyme. Tai neatsakinga moters sveikatos ir būsimo kūdikio atžvilgiu. Vienintelė nauda farmacininkams, nes moteris hormonais bus stimuliuojama bent tris kartus dažniau. Todėl valstybei bei pacientui tai kainuos gerokai daugiau.
Komitetas dar kartą pabrėžia, vitrifikacija, neseniai atrastas šaldymo azote būdas, kai tiek apvaisintos, tiek ne ląstelės užšaldomos per kelias sekundes 196oC temperatūroje, – tai didžiulis perversmas. Į tai orientuotas mokslas. Lietuva, kaip ir dauguma šalių, jau moka vitrifikacijos būdu užšaldyti apvaisintas ląsteles. Kiaušialąstes šiuo būdu užšaldyti kol kas visame pasaulyje sunkiai sekasi. Kaip minėjau jau aną kartą, kiaušialąstė yra itin vandeninga ir labai didelė ląstelė. Kai Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, po vienerių, penkerių ar dešimties metų mokslas parodys kelią, kaip užšaldyti kiaušialąstę, manau, kad mes, čia esantys, būsime pirmi, kurie uždrausime apvaisintų ląstelių šaldymą Lietuvoje. Šiuo metu eksperimentuojama Ispanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Iš tikrųjų ir Lietuva galėtų prisidėti, jeigu mokslui skirtų bent dešimtis milijonų litų, taip pat prisidėtų prie vitrifikacijos, t. y. prie kiaušialąsčių vitrifikacijos mokslo plėtros. Tikiuosi, kad Vyriausybės kitų metų biudžete tam tikrai ras pinigų, nes matyti, kad mes einame ta linkme. Komitetas siūlo nepritarti tam.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys, palaikantis pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt niekam nekyla abejonių ir mokslui šiuo metu nekyla abejonių, kad gyvybė prasideda iš karto nuo apvaisinimo. Tai yra gyvybė, kad ir kaip jūs vadinsite, kad ir kokių pavadinimų ieškosite, tai yra gyvybė. Jeigu jūs siūlote užšaldyti esant minus 176oC, tai pamėginkite užsišaldyti patys. Pažiūrėsime, kokios bus pasekmės.
Dabar dėl Europos Tarybos. Europos Tarybos pagrindine teise taip pat yra pripažįstama teisė į gyvybę. Ten yra uždrausta net mirties bausmė. Mirties bausmę mes Europoje šaliname, o šioje vietoje mes leidžiame pasirinkti tarp teisės žudyti ir teisės nežudyti. Čia šiuo atveju jau mūsų pačių įsipareigojimas, ką toliau daryti. Šiuolaikinis mokslas jau seniai paneigė šitas jūsų teorijas, ką jūs dabar pasakojate. Yra vienintelis tikras komercinis interesas, daugiau nieko. Komercinis interesas jau seniai yra susiformavęs. Metodologija jūsų yra tokia pati, kaip taikoma kitiems gyvūnams, kur mūsų gerbiamieji veterinarai tuos dalykus taiko, užšaldo, reproduktoriai ir kiti dalykai yra puikiai žinomi. Šiuo atveju siūlomas pažangesnis metodas, kuris taikomas pagrindinėse mūsų valstybėse ir yra pasitvirtinęs. Iš užšaldytų kiaušialąsčių tik labai mažytė galimybė jas iš viso atgaivinti. Ar mes einame tuo keliu?
Kitas dalykas, dar ir etinės problemos, kurios iškyla. Jeigu bus atliktas DNR testas, persodinus kam nors tokią kiaušialąstę, jis yra neginčytinas įrodymas tavo tėvystės. Tai ne tie tėvai, kurie pagimdė, o tie tėvai, kurie buvo donorai, bus tėvai. Tai yra pagrindžiantis, kad būtent gyvybė prasideda nuo tos vietos, tai yra mūsų europinės teisės dokumentai.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai šitai pataisai nepritariu ir siūlyčiau nepritarti Seimo nariams. Pasakykite, už ką jūs baudžiate tą moterį? Moteris pasirenka kraštutinį variantą, jai didžiausias džiaugsmas šeimoje yra vaikai ir ji negali patirti motinystės džiaugsmo, jūs už tai ją baudžiate, kad ji ryžtasi tokiam pagalbiniam apvaisinimo metodui. Kitais metodais jai nepavyksta pastoti. Alkoholizmas ir bevaikė šeima – šeimos nelaimė. Tai kodėl mes šitą toleruojame, prašau pasakyti. Aš nieko blogo čia nematau, mes šaldome, visas pasaulis šaldo, yra europinis standartas. Kai taip, tai žingsniuojame į Europą, kai tik europinį standartą reikia priimti medicinoje, prasideda kažkokia pasaka be galo. Tausokite moters sveikatą. Juk, pavyzdžiui, ir Dangutės siūlymas į kiaušintakius implantuoti apvaisintas ląsteles, tai du kartus moteris patirs narkozę, du – punkcijos metu vieną kartą ištraukiant kiaušialąstę, o kitą kartą laparoskopiją reikės daryti, norint įvesti šitą. Tai jūs įsivaizduokite, kodėl moteris turi tai kentėti ir patirti kančias? Aš siūlau tikrai nepritarti, komitetas priėmė protingą variantą šituo klausimu ir balsuoti už komiteto variantą, prieš D. Mikutienės pataisą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote D. Mikutienės ir kitų autorių pataisą dėl 10 straipsnio 1 dalies, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 63, prieš – 28, susilaikė 18. Pritarta D. Mikutienės ir autorių pataisai dėl 10 straipsnio 1 dalies.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, ar galėčiau? Iš tikrųjų norėčiau labai pacituoti 7 straipsnio 4 dalį, kadangi mes jau priėmėme 7 straipsnį visos apimties. Manau, kad labai svarbu į jį įsiskaityti, nes matome, kad tuomet išeina nebesuderinamas įstatymas, ir aš tikrai komiteto vardu noriu prašyti pertraukos. Paskaitysiu dabar, jeigu galima, 7 straipsnio 4 dalį. Ar galima?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas nors keisis. Aš siūlau pabaigti dėl visų pataisų. (Triukšmas salėje)
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš labai noriu pacituoti.
PIRMININKĖ. Ar galite po vieną, nerėkite, aš jūsų prašau! Gerbiamoji Zuokiene, jūs ramiai pasakykite viską.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš labai atsiprašau, prašau visų dėmesio! Jau priimto 7 straipsnio 4 dalis sako: „Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sutuoktiniai ar sugyventiniai turi būti raštu išreiškę sutikimą ar nesutikimą dėl pagalbinio apvaisinimo būdu likusių embrionų naudojimo pagalbiniam apvaisinimui ateityje. Kiekvieną kartą prieš likusio embriono naudojimą pagalbiniam apvaisinimui reikalingas atskiras abiejų sutuoktinių ar sugyventinių rašytinis sutikimas. Sutikimą naudoti likusias moters lytines ląsteles pagalbiniam apvaisinimui ateityje turi išreikšti tik moteris.“ Kaip matome, tai absoliučiai nebesuderinama su 10-o 2 priimta nuostata. Nesureda…
PIRMININKĖ. Dabar klausykite visi rėkiantys. 158 straipsnis. Cituoju: „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka.“ Tą aš jums ir sakau, o jūs vėl visi šaukiate per šoninius mikrofonus. Dirbame toliau… (Balsai salėje) A. Salamakinui tik duodu žodį.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau pranešėjos paklausti, ar pagal šitą to straipsnio punktą, ar vis dėlto Seimas priėmė principus, lemiančius, ar nepriėmė, įstatymą. Tai yra 3 pastraipa. Mes turime apsispręsti, pagal kurią, ar pagal to straipsnio 3…
A. ZUOKIENĖ (MSG). Taip, tai yra esminiai dalykai, nes 7 straipsnio 4 dalis kalba apie likusius embrionus. O 10 straipsnio 2 dalis kalba, kad visus embrionus reikia sudėti moteriai į gimdą, nesvarbu, kad gresia daugiavaisis nėštumas.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia prašom, gerbiamasis Algimantai, nepainioti. Jūs žinote, ką jūs siūlote. 158 straipsnio 3 dalis sako: „jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti“. Tai yra visiškai kas kita negu tai, ko prašo pranešėja, kuri prašo suderinti visus straipsnius. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau tęsti pagal 158 straipsnio 1 dalį visus straipsnius ir prašė pranešėja, nedarykite jai įtakos. Pranešėja prašė po to suderinti tuos straipsnius, kurie priimti, ir viskas.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Jie nesuderinami.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu jūsų dviejų pusių suinteresuotumą, bet jūs gal palikite savo suinteresuotumus nuošaly ir dirbkime pagal Statutą. A. Zuokienė labai aiškiai pasakė, dėl kokio straipsnio reikia daryti pertrauką. Todėl aš ir taikau 158 straipsnio 1 dalį, kai mes baigsim svarstyti kitas pataisas ramiai, bus balsuojama dėl siūlymo dėl pertraukos ir ramiai pabaigsime šitą klausimą. Kodėl jūs keliate dabar tokį sąmyšį? (Balsai, triukšmas salėje) Neduosiu daugiau niekam kalbėti. Pagal Statutą vedu posėdį.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Man dabar atnešė Statutą ir aš siūlau pertrauką pagal 158 straipsnio 2 dalį. Dovanokite, 3 dalį. (Balsai salėje) Aš tada tiesiog dar kartą…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Agne, aš tik su jumis dabar kalbuosi. Dabar man jūs pasakykite: nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai? Viskas buvo priimta, gerbiamoji Agne. Jūs būkite objektyvi ir nepasiduokite presingui. (Triukšmas salėje)
A. ZUOKIENĖ (MSG). Tai iš tikrųjų lemiantys straipsniai.
PIRMININKĖ. Ar buvo priimti? Jie gi visi buvo priimti. O čia sakoma, „jeigu nebuvo priimti“. Tai aš jūsų ir klausiu. Gerai, nustokime, šiek tiek ramybės, tylos ir balsuojame. Apsispręsime balsuodami, kad nebūtų ginčų. Neduosiu jokių vedimo tvarkų. (Balsai salėje)
A. ZUOKIENĖ (MSG). 7 straipsnis priimtas.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, mes dabar priėmėme 10 straipsnio 1 dalies pataisą, dėl to paties 10 straipsnio 2 dalies dar yra pataisa dviejų autorių. Tai kodėl mes nebaigėme toliau, kodėl jūs norite viską sujaukti dabar? Galite man atsakyti?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Dovanokite, nieko nenoriu sujaukti, tiesiog aš neįsivaizduoju, kaip galės būti įstatymas, kada bus 7 straipsnis, kuris sako, kad galima atidėti…
PIRMININKĖ. Baigiame 10 straipsnio visas pataisas svarstyti. Viskas, dirbam toliau. Dirbam toliau!
10 straipsnio 2 dalies pataisa. Pranešėja – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, štai ką aš ir norėjau pasakyti prie mikrofono. Pranešėja nesąžiningai elgėsi neleisdama man pateikti pataisos. Ką ji kalbėjo apie 7 straipsnio 4 dalį, dabar ir eina mano pataisa. (Triukšmas salėje) Štai ši pataisa dėl 10 straipsnio 2 dalies, kur kalbama apie tai, kad gali atsitikti taip, kad dėl tam tikros moters sveikatos būklės ir jai iškilusios grėsmės, kai užsitęsia ilgiau jos ta būklė, embrionai, esantys in vitro, gali būti sunaikinami, jeigu tuo momentu negali jų įsodinti. Todėl ir sakoma, tai būtų nepateisinama embrionų apsaugos atžvilgiu, todėl turi būti nustatyta tokiems embrionams įstatymu ir sukurta galimybė juos šaldant tik iki to atvejo, kai moters būklė pagerės. Todėl ir yra ši pataisa. Ir tai aiškiai siejasi su Agnės paminėtu atseit neatitinkančiu… 7 straipsnio 4 dalimi, kad moteris ir prieš šią procedūrą gali nuspręsti, ar ji sutinka toliau tęsti, ar nesutinka. Štai viskas ir yra logiška, ir nereikėtų klaidinti.
PIRMININKĖ. Dabar pakomentuokite 10 straipsnio 2 dalies pataisą.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš noriu pasakyti, kad Dangutė visiškai klaidina, nes 7 straipsnio jau priimta 4 dalis. Mielieji, jau priimta! Jau ji tokia yra! Mes… (Balsai salėje) Tai ji kaip tik… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš jūsų prašau nekomentuoti to, ko jūs neturite komentuoti. Jūs turite pakomentuoti 10 straipsnio 2 dalies pataisą – komiteto nuomonę. Jūs esate ne A. Zuokienė kaip tokia, kuri šiandien reiškia savo nuomonę, o jūs Sveikatos reikalų komiteto atstovė. Tai prašom išsakyti komiteto nuomonę ir argumentaciją.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, aš nesupratau, ar mes tęsiame svarstymą, ar mes vis dėlto…
PIRMININKĖ. Čia yra priėmimas ir dabar yra pateikta 10 straipsnio 2 dalies pataisa. Aš jūsų klausiu komiteto nuomonės.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Komiteto nuomonė yra nepritarti dėl to, kad mes buvome apsisprendę dėl kitos komiteto formuluotės. Šiuo atveju yra kalbama apie gyvybinius dalykus, apie galimybę užšaldyti apvaisintas ląsteles esant gyvybinėms funkcijoms. Vis dėlto grįžtant prie 7.4, tai prieštarauja 7.4, kur yra žmogaus valia, o ne prie gyvybinių medicininių funkcijų… funkcijoms esant galima užšaldyti tam tikras apvaisintas ląsteles.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – palaikantis pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal mes apsiraminame. Ši D. Mikutienės pataisa yra nukreipta į tai, kad suderintume su 7 straipsnio pataisa. Nes šaldymo procedūra, jeigu staiga kažkas motinai atsitinka ir negalima tuo metu implantuoti trijų embrionų, yra numatyta įstatyme, deja, tokia nuostata yra. Tai ji turi apsispręsti, kaip toliau elgtis su tais embrionais tuo metu, kol jai galės juos implantuoti. Tada suderina ir 7 straipsnio nuostatas. Jeigu komitetas manys, kad reikia dar patikslinti 7 straipsnį, po to, kai mes priimsime, bus galima tą daryti. Bet dabar siūlau šiai pataisai pritarti ir tada visos tos problemos tikrai išsisprendžia.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš nemanyčiau, kad galima pritarti, nes prieštarauja nuostatoms, 7 pasiūlymui. Mes žinome, ką reiškia implantacija visų embrionų. Tikrai siūlau nepritarti šiai Dangutės pataisai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate 10 straipsnio 2 dalies pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 26, susilaikė 18. Yra pritarta 10 straipsnio 2 daliai.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš dar kartą prašau tik pertraukos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, pirmiausia kreipiuosi į jus, kad šiame posėdyje turite būti visiškai nešališka.
PIRMININKĖ. Aš tokia ir esu.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Deja, dovanokite, taip neatrodo.
Antras dalykas, jeigu pranešėja prašo pertraukos pagal nurodytą 3 dalį, tai yra jos teisė. Ten yra įrašyti argumentai.
Trečias dalykas. Dabar priiminėjamos pataisos, kurios sujaukia priimtą įstatymą. Teisėkūroje tai draudžiama. Ir to nebegalima toliau redaguoti. Komitetas turės daryti… Ką daryti toliau? Argi mes nematome, į kokią koliziją mes šiandien stumiame teisinę valstybę? Aš nenoriu kalbėti apie kolegas, kurie argumentuoja nežinia iš ko. Pasiskaitykite F. Collinso „Dievo kalbą“, gal tada suprasite, kad kartais būna taip, kad žmogus ir 50 metų lieka embrionu. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis kolega Vyteni, pirma, aš esu absoliučiai nešališka, laikausi Statuto. Kitas dalykas, aš jums ir siūliau, ir mes turėsime balsuoti dėl pranešėjos siūlymo, jūs norite to ar nenorite. Ir aš tą jums sakiau. Baigiame 10 straipsnį ir bus balsavimas. Ir kodėl jūs keliate dabar tokį šurmulį, ir visi nepatenkinti, ir vienas per kitą šaukiate? Aš šito tai nesuprantu. Apsiraminame, baigiame 10 straipsnį ir balsuosime dėl A. Zuokienės, kaip pranešėjos, pateikto pasiūlymo. Kaip Seimas apsispręs, taip ir bus. Ir nereikia čia daugiau ginčytis. Agne, sutinkate taip? (Balsai salėje)
Toliau – 10 straipsnio 2 dalis. Dar viena Seimo narių A. Stancikienės, J. Šimėno, P. Gražulio, L. Talmonto, A. Dumbravos, D. A. Barakausko pataisa. (Triukšmas salėje) Dėl šitos pataisos balsuoti jau nereikia, nes mes… Ar galite nerėkti, aš nebegaliu nieko girdėti. (Triukšmas salėje) Paklausykite. 10 straipsnio 2 dalis, kurią siūlo A. Stancikienė, J. Šimėnas, P. Gražulis, L. Talmontas, tai faktiškai jau mes tą padarėme ką tik balsuodami, kur yra D. Mikutienės ir autorių – išbraukti tekstą, kur „sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip 5 metus.“ Lygiai tokį patį pasiūlymą parašė A. Stancikienė su kitais.
A. Stancikienė nesutinka, tai gal aš ko nors nesuprantu, prašom paaiškinti.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ne toks pat. Mes tiesiog net ir šaldymo nenumatome. D. Mikutienės atveju išimtiniais atvejais yra numatytas tų trijų embrionų šaldymas, o mes ir to nenumatome. Bet kadangi Seimas pritarė…
PIRMININKĖ. Tai mes jau nubalsavome.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Mes dėl tokios…
PIRMININKĖ. Ta dalis jau yra išbraukta.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Mes atsiimame savo pataisą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Tai taip ir sakykite. Toliau G. Navaičio pataisa – išbraukti 10 straipsnio 4 dalyje žodžius. Mes jau dėl to apsisprendėme ir išbraukėme.
Toliau – D. Mikutienės ir visos komandos yra 10 straipsnio 6 dalies redakcija. Atsisakote? Dėkoju.
Toliau – 10 straipsnio 3 dalis. R. J. Dagio pataisa. Komitetas pritaria. Ar galime pritarti? Ir 10 straipsnio 7 dalį laikyti 6 dalimi – R. J. Dagio pataisa. Komitetas irgi tam pritaria. Tai galime tam pritarti? Dėkoju.
Dėl viso 10 straipsnio, aišku, nuomonės yra skirtingos, aiškiai tas matėsi, vienas – už, vienas – prieš.
Už – Ž. Šilgalis. Už visą 10 straipsnį. Už. Priimti visą 10 straipsnį su pataisomis. Ar jūs prieš kalbate?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš apskritai buvau pasiruošęs balsuoti už visą įstatymą, bet dabar nebeaišku, koks tas įstatymas bus, todėl aš dabar nieko nesakau.
PIRMININKĖ. Tuojau. Kompiuteris bus kitaip… Dėl 10 straipsnio. Čia dėl 10 straipsnio. Mes dar nebaigėme apie 10 straipsnį. Nėra. P. Gražulis – už 10 straipsnį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad čia yra viskas aišku. Susidūrė dvi vertybinės pozicijos. Be abejonės, ačiū Dievui, kad Seime yra daug daugiau vertybiškai mąstančių Seimo narių. Dėkoju D. Mikutienei, kad ji pateikė su grupe Seimo narių tas pataisas, jos yra priimtos. Vis dėlto gyvybė yra šventas dalykas, ir dabar, ypač kai embrionus šaldys, penkerius metus laikys, mokslas kalba, kad tai yra gyvybė, o po penkerių metų neaišku, kaip ir kur bus panaudojami ir kokios pasekmės po penkerių metų. Vis dėlto, aš manau, tokiu keliu nereikėtų eiti. Tuo labiau kad tokia įstatymo nuostata suabejojo ir pati pranešėja A. Zuokienė, kad kitos valstybės dar tik bando, atlieka tyrimus, kad gali kilti įvairiausių komplikacijų, tai mes pasilikime konservatyvesnį variantą ir balsuokime už šitą straipsnį.
PIRMININKĖ. Prieš 10 straipsnį – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Priėmus šį 10 straipsnį, aišku, iškraipomas siūlomas Sveikatos reikalų komiteto variantas, už kurį vieningai balsavo komitetas. Aš galiu vieningai pasakyti, kad šitas įstatymas tada visiškai neveiks. Mes priimame daug įstatymų ir jis neveiks. Kodėl mes negalime padėti moteriai? Skęstantis griebiasi ir šiaudo, ir ta nevaisinga šeima taip pat griebiasi šiaudo. Ji dar turi galimybę galbūt panaudodama šiuolaikines technologijas pastoti. Visas civilizuotas pasaulis tą naudoja, tai kodėl Lietuva yra tokia necivilizuota? Negi mes galime grįžti į XVI amžių? Mes gyvename XXI amžiuje. Kai Saulė sukosi prieš Žemę, buvo žudomi žmonės, tai jūs norite, kad ir dabar? Juk visi branginame tą gyvybę, embrionas yra gyvybė, bet ląstelės lygyje mes implantuojame ir suteikiame paskutinį šansą nevaisingai šeimai. Kodėl jūs norite tą šansą atimti? Todėl tikrai norėčiau, kad mes nepritartume 10 straipsniui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas balsuoja už 10 straipsnio priėmimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 63, prieš – 27, susilaikė 17. 10 straipsnis priimtas. Dėmesio! Pranešėja paprašė pertraukos pagal 158 straipsnio 3 dalį. Cituoju: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir standartus lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Mes dabar balsuodami ir apsispręsime. Klausykite toliau, 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete.“ Dėmesio! Balsuojame. Kas už tai, kad darytume priėmimo pertrauką pagal 158 straipsnio 3 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Pertraukai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. 11 straipsnis. (Balsai salėje) L. Graužinienė – dėl vedimo tvarkos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šiaip tai būdama Seime jaučiuosi kaip įkaitas dėl žmonių gyvybės atėjimo į pasaulį. Negi medikai negalėjo normaliai padiskutuoti ir pateikti svarstyti Seimui rimtą variantą? Dabar vieni taip, kiti taip, mes sėdime Seime, sprendžiame tokius svarbius gyvybei klausimus ir nesuprantame, dėl ko dabar balsuojame. Vieni sako, kad vienos pataisos prieštarauja kitoms, tai ką mes čia darome? Dabar dar ir prieš pertrauką, nesutiko… Tai koks gims mūsų tas įstatymas? Aš oficialiai sakau, kad atsisakau toliau balsuoti ir dalyvauti šiame procese.
PIRMININKĖ. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tiesų pagal Statutą, pagal 158 straipsnio 3 dalį, jeigu pranešėja mato, kad nebuvo priimti, tai balsavimo nereikia. Iš tiesų mes toliau net negalime nagrinėti, nes nežinia, tos normos prieštarauja viena kitai. Prieš tai jūs padarėte klaidą pasakydama, kad tos principinės nuostatos buvo priimtos. Atvirkščiai – principinę nuostatą siūlė komitetas ir šiai nuostatai nebuvo pritarta, nes buvo priimta pataisa. Pranešėja pagal Statutą paprašė, tai dabar tą pertrauką reikia daryti, nes tas įstatymas iš tiesų bus toks šleivas ir kreivas, joks, nes mes nežinome, už ką balsuoti. Ž. Šilgalis užsirašė kalbėti nei už, nei prieš, dabar nežino, už ką. Tai lygiai tas pats. Yra statutinis prašymas daryti pertrauką.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ką tik balsavome dėl šito statutinio prašymo ir Seimas nepritarė statutiniam prašymui. (Balsai salėje) Ką tik balsavome. Pacitavau 158 straipsnio 3 dalį ir siūliau balsuoti. Jūs balsuodami apsisprendėte, kad tęstume darbą toliau. Jeigu Seimas šį pasiūlymą būtų priėmęs, būtų daroma pertrauka ir grįžtume prie svarstymo stadijos komitete. Viskas, procedūra padaryta ir dirbam toliau. (Balsai salėje)
J. Sabatauskas – dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 158 straipsnio 3 dalis, ypač paskutinė jos dalis, kur sakoma, kad pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti, reiškia pranešėjo teisę bet kuriuo momentu, o ne pareigą iki pabaigos laukti. Jis gali bet kuriuo momentu iki pabaigos. Todėl… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, visi Statuto žinovai, paklausykite. Gerbiamasis Sabatauskai, nerėk per šoninį mikrofoną. Skaityk visą 158 straipsnį ir 4 dalį. Taigi cituoju, klausykite, nereikia nervintis, vaistų reikia išgerti, jeigu nervai ima. (Šurmulys salėje) Jeigu Seimas šį siūlymą priima, procedūra kartojama. Seimas šio siūlymo nepriėmė. Tai ką, dabar reikia bartis su visu Seimu? Jeigu Seimas balsavo taip ir šio siūlymo nepriėmė. Mes jau apsisprendėme. Vyteni, ramiai išaiškink.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimas apsisprendė, dviejų balsų persvara nepritarė pranešėjos pozicijai. Bet šiuo atveju visiškai aišku, kad pranešėja nurodė, kad kolizija dėl šio straipsnio lieka, ko gero, kolizijų bus ir dėl kitų. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš manau, kad netgi yra kitas momentas. Pagal darbotvarkę laikas šiam klausimui baigėsi. Manau, kad mes neturėtume toliau forsuoti, įstatymas sudėtingas, bijau, kad gali būti taip, kad įstatymas apskritai nesulauks 71 balso. Mes turėtume atsikvėpti, pagal darbotvarkę daryti pertrauką ir žiūrėti, ką toliau daryti šioje situacijoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vėlgi teisėtas siūlymas. V. P. Andriukaitis yra teisus. Jau yra 11.10 val., 10 minučių mes esame užtęsę pagal darbotvarkę. Kadangi yra noras nutraukti šio klausimo svarstymą, aš kreipiuosi į garbingą Seimą apsispręsti balsuojant, ar pabaigiame šį priėmimą pastraipsniui pratęsdami darbotvarkę, ar sustabdome pagal patvirtintą mūsų darbotvarkę. Balsuojame. Kas už tai, kad pabaigtume priėmimą pastraipsniui ir priimtume šį įstatymą, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, šio klausimo priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Po pietų kitas posėdis prasidės 15 val. (Balsai salėje) Opozicinė darbotvarkė, tai tada normalus kitas posėdis antradienį 10 val. Taigi šio įstatymo priėmimo pertrauka iki antradienio 10 val.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas.
11.11 val.
Dabar darbotvarkės klausimas… Kviečiu A. Melianą pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F). Į tribūną ateina A. Melianas. Registracijos numeris buvo perskaitytas? Prašau. Žodis A. Melianui.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū jums, pirmininke. Noriu pateikti jums Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“.
1 straipsnis. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. XI-1285 „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ patvirtintos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos III dalį „Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlomų įstatymų ir kitų teisės aktų projektai“ nauju 161 punktu ir išdėstyti taip, atitinkamai, kaip yra pateikta pagal projektą, tai yra įtraukti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3273.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta… (Balsai salėje) Kaip sakote? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo. Kito būdo čia nebus, teks balsuoti. Balsuojame. Balsuojame dėl pritarimo nutarimui po pateikimo dėl sesijos darbų programos papildymo.
Už – 30, prieš – 21, susilaikė 40. Nepritarta po pateikimo. Ką gi, taigi negalime toliau nagrinėti šio nutarimo.
Dabar arba grąžinti tobulinti, arba atmesti. (Balsai salėje) Balsuojantys už balsuoja už tobulinimą, balsuojantys prieš – už grąžinimą, už atmetimą. Balsuojantys už – už tobulinimą, balsuojantys prieš – už atmetimą. Alternatyviai. Už – tobulinimas, prieš – atmetimas.
Nutarimo projektas yra atmestas, taip, matyt. Aš taip formulavau. Už – balsuojantys… (Balsai salėje) Gerai. Prieš – atmesti.
11.15 val.
Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2951(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4a, 1-4b, 1-4c, 1-4d, 1-4e, 1‑4f, 1-4g, 1-4h iki 1-4u klausimai. Štai labai daug įstatymų projektų, jie tarpusavyje truputėlį… Yra vienas pagrindinis, tačiau pagrindiniai komitetai yra skirtingi, todėl mes keliausime po vieną įstatymo projektą, kad nesusipainiotume. Karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2951. Priėmimas.
Kviečiu į tribūną poną A. Anušauską, komiteto pirmininką.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmimo stadijoje svarstė Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus ir nusprendė daugeliui Teisės departamento pastabų pritarti, o Seimo narių pasiūlymui pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pirmininke, jeigu galima, tada, matyt, mes turime tą patį lyginamąjį variantą, aš pradėsiu skaityti straipsnius.
1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų, kiek aš čia matau, irgi nėra gauta. Pritarta.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jūs atsižvelgėte, komitetas pritarė jam?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime priimti 3 straipsnį? Pritarta.
4 straipsnis. Pirmoji pastaba yra Teisės departamento dėl 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose vartojamų terminų, komitetas pritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritariame ir mes. Antroji pastaba dėl 4 punkto. Taip pat komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui. Taigi daugiau pasiūlymų dėl 4 straipsnio nebuvo gauta. Galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui.
5 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 7 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta.
15 straipsnis. Buvo gauta Teisės departamento pasiūlymo išvada. Komitetas į ją atsižvelgė. Čia dėl 14 punkto 15 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgė. Taigi daugiau nėra pasiūlymų ir pastabų. Galime pritarti 15 straipsniui? Pritarta.
16 straipsnis. Pritarta.
17 straipsnis. Čia vėlgi yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, todėl balsuoti nereikėtų. Pritarta 17 straipsniui.
18 straipsnis. Vėlgi yra Teisės departamento pasiūlymas, kurį komitetas įvertino ir pritarė iš dalies. Ar galime pritarti 18 straipsniui? Pritarta.
19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta.
24 straipsnis, Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ar galime pritarti 24 straipsniui? Pritarta.
25 straipsnis. Pritarta. 26 straipsnis. Pritarta. 27 straipsnis. Pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. 29 straipsnis. Pritarta. 30 straipsnis. Pritarta. 31 straipsnis. Pritarta.
32 straipsnis. Čia vėlgi yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jį įvertino ir siūlo pritarti iš dalies, todėl, matyt, balsuoti nereikia. 32 straipsniui pritarta.
33 straipsnis. Vėl yra Teisės departamento pasiūlymas, ir komitetas jam pritarė. 33 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
34 straipsnis. Čia buvo du Teisės departamento pasiūlymai. Vienam komitetas pritarė, o kitam nepritarė, tai yra 34 straipsnio 2 punkte vietoj žodžių „fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų, ir jų padalinių“ įrašyti žodžius „kitų asmenų“. Komitetas tam nepritarė. Matyt, mes galime pritarti komiteto nuomonei. 34 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
35 straipsnis. Pritarta. 36 straipsnis. Pritarta. 37 straipsnis. Pritarta. 38 straipsnis. Pritarta. 39 straipsnis. Pritarta. 40 straipsnis. Pritarta.
41 straipsnis. Pritarta. Atsiprašau, 41 straipsnis. Čia buvo V. Stundžio pasiūlymas dėl 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo. Komitetas, jį įvertinęs, pritarė. Matyt, prieštaraujančių nėra, ir balsuoti neprašysiu, nes komitetas pritarė. Dėl pono V. Stundžio pasiūlymo jokių problemų nekyla, komitetas pritarė, Seimo narys sutinka ir pirmininkas sutinka. Viskas gerai.
Kita dalis. E. Tamašausko, A. Kašėtos, A. Endzino ir kitų grupės Seimo narių… (Balsai salėje) Taip, ponas R. Smetona kelia. Jūs, pone Smetona, norėtumėte kalbėti dėl pono V. Stundžio pasiūlymo? Grįžtame atgal. Tada minutėlę! Tokia situacija. Ponas V. Stundys įregistravo pasiūlymą, komitetas jį įvertino ir jam pritarė. Bet Seime, aš suprantu, nėra pritarimo arba sutarimo, todėl, matyt, reikėtų… Žodis ponui V. Stundžiui, tada komiteto pirmininkui, o tada vėliau už, prieš šį pasiūlymą. Gerai? Tai dabar ponui V. Stundžiui žodis, jis pateiks savo siūlymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už galimybę pristatyti pasiūlymą. Dėkoju komitetui, kuris pritarė šiam pasiūlymui. Tai nėra naujas siūlymas, jo esmė yra labai paprasta. Gerbiant konstitucinį aukštųjų mokyklų autonomijos principą nereikėtų primesti imperatyvių nuostatų suteikiant tam tikrų privilegijų, nustatant stojančiųjų eilę ir sudarant atskiras išimtis, nes, matyt, nustatant atskiras išimtis tai reikalautų ir papildomų valstybės lėšų. Tai viena.
Antra, mano pasiūlymo esmė yra pasikliauti aukštųjų mokyklų autonomija ir jų atsakomybe bei supratimu, kad jos pačios gali tas privilegijas nustatyti ir turi labai daug įvairių galimybių šiai privilegijai realizuoti. Esmė yra tokia. Manau, kad tai būtų visiškai teisinga ir nuosekli pozicija, nepažeidžianti pamatinių teisingumo principų… primetančių aukštosioms mokykloms imperatyvią prievolę. Dėkoju. Esmė tokia yra.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkui žodis. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį siūlymą. Tai yra susiję su grupės Seimo narių ir E. Tamašausko siūlymu, mūsų manymu, tai yra susiję dalykai. Šiuo atveju pritarė šiam siūlymui, o kitam siūlymui pritarė iš dalies atsižvelgdamas į tai, kad ši dalis ne išbraukiama, o siūloma visiškai nauja redakcija.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar nuomonė už, remianti pasiūlymą, – J. Olekas, o nuomonė prieš – R. Smetona. Prašau, nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš palaikau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę pritarti šiai nuostatai. Iš tikrųjų yra tokia galimybė kai kuriose aukštosiose mokyklose kai kuriose specialybėse pritaikyti tą papildomą balą, arba papildomą vertinimą tiems mūsų piliečiams, kurie yra dalyvavę arba tarnavę baziniuose kursuose, baziniuose mokymuose. Tai būtų papildomas svertas. Bet yra ir tokių specialybių, kur tikrai netinkamas toks vertinimas ir kur mes labai aiškiai supriešinome skirtingų lyčių galimybes, nes, matyt, merginų, dar tik aštuoniolikmečių, dalyvavusių baziniuose mokymuose, ir vaikinų galimybės yra skirtingos. Tokiu atveju mes labai aiškiai pasakytume, kad vaikinai, kurie sugebėjo pereiti, turi papildomą vertinimą ir balą. Na, kurioziniu atveju, aš sakyčiau, į Menų akademiją kurį geriau priimti dainuoti… arba į chirurgijos specialybę, kurią aš žinau, tas būtų netinkama, bet palikti tokią galimybę, kad aukštoji mokykla galėtų apsispręsti dėl atitinkamų specialybių. Statutinėse specialybėse, kitose, aš manau, kad tikrai mes galėtume ir taip įvertintume ir tam tikrą aukštųjų mokyklų savarankiškumą, ir pagarbą tiems žmonėms, jauniems žmonėms, kurie pasirinko tokį savo pilietiškumo ugdymo kelią. Todėl aš siūlau pritarti pateiktai pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, manau, kad ši komiteto pirmininko pristatyta pataisa, turiu omeny Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto gerbiamojo V. Stundžio pristatytą, pateiktą pataisą, vertinama kaip ir kompromisas. Bet aš turiu pasakyti, kad tai ne tik slidi pataisa ar slidus kompromisas, ji gliti pataisa, gliti pataisa. Iš esmės nors prisidengiama ir autonomijos, ir konstituciniais reikalais, o iš tiesų labai paprasta. Pasakant, kad aukštosios mokyklos pačios gali numatyti ir taikyti lengvatą tarnavusiems armijoje, atlikusiems karinę prievolę, yra faktiškai sužlugdymas idėjos, kad atlikę privalomą karinę tarnybą ar bazinius mokymus turėtų šiokią tokią lengvatą, sakykime, jauni žmonės, stodami į aukštąsias mokyklas. Yra sužlugdoma. Vadinasi, sužlugdomas ir siūlomos naujo modelio karo tarnybos. Jeigu mes pritariame, prisidengdami šia gličia formuluote tai privalomosios tarnybos arba konstitucinės prievolės atlikimo idėjai, jeigu jai pritariame, tai pritarkime ir šiai gličiai pataisai. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojantys už pritaria komiteto pozicijai, balsuojantys prieš ir susilaikę mano kitaip. Balsuojame už V. Stundžio pataisą, kuriai pritarė komitetas.
Už – 48, prieš – 5, susilaikė 28. Pritarta.
Dabar aš noriu paklausti pono E. Tamašausko, jūs atsiimate savo pasiūlymą? Viskas atsiimta. Nereikia balsuoti.
Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Bendru sutarimu 41 straipsniui pritariame. 42 straipsnis. Pritarta. 43 straipsnis. Pritarta. Naujosios redakcijos įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui baigėme.
Dabar 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Nėra pasiūlymų. Pritarta. 3 straipsnis dėl įstatymo taikymo. Irgi pritarta. Ir 4 straipsnis – dėl pasiūlymų Vyriausybei. Pritarta. Ačiū komiteto pirmininkui.
Nuomonės už, nuomonės prieš dėl viso įstatymo. Pirmoji nuomonė – R. Smetona, nuomonė už dėl viso įstatymo projekto.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nepaisant to, kad priimant šią pataisą, dėl kurios buvo balsuota, įstatymas buvo gerokai pagadintas, vis dėlto jame yra labai daug pozityvių, reikalingų, naudingų dalykų. Tai yra tikrai nemažas žingsnis į priekį. Todėl aš kviečiu kolegas pritarti šiam įstatymui ir sudaryti galimybes reformuojant iš esmės, atnaujinant karo prievolės tarnybą ir krašto apsaugos sistemą eiti pozityvia linkme. Aš tikiuosi, kad po metų kitų iš tiesų dar pagerinsime šį įstatymą, ištaisysime klaidas ir jis bus visai priimtinas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar prieš gerus ketverius ar penkerius metus diskutavome, kad krašto apsaugos modelis neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų, reikia rasti sutarimą. Tada buvo priimti sprendimai daugiau akcentuoti profesionalią tarnybą, vertinti žmonių norą dalyvauti mokymuose ir kurti labilesnę, lankstesnę mokymų arba prievolės ginti tėvynę sistemą, neprisirišti prie privalomosios šauktinių logikos, kuri jau šimtą metų egzistuoja ir, deja, neduoda gerų rezultatų. To modernizavimo link po truputį buvo žengiama lyg ir visuotiniu sutarimu. Dabartinė valdančioji dauguma, deja, vėl keičia modelį daugiau jau pagal savo politines nuostatas. Vargu ar toms nuostatoms tikrai būtų visos visuomenės pritarimas. Ir dėl to modelis vėl patirs perturbacijų. Tada kitos Seimo kadencijos naujoji dauguma vėl turės galvoti kitaip. Mes sukelsime nestabilumą. Mano nuomone, tas modelių nestabilumas yra pati didžiausia blogybė, ypač kai jis paremtas politiniais motyvais. Todėl reikėjo daugiau įsiklausyti į argumentus, kuriuos dėstė kolegos buvę ankstesnių vyriausybių krašto apsaugos ministrai, jie atsargiai bandė apginti tą stabilumo poziciją. Deja, jos apginti nepavyksta, nors kolegos V. Stundžio pataisa šiek tiek suminkština situaciją, bet vis tiek problemų dėl modelio lieka. Todėl aš balsuosiu prieš.
Nuomonė už – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad pateiktos pataisos tikrai duoda naują impulsą, kad pagerėtų visos krašto apsaugos sistemos situacija, kuri tikrai šiuo metu man kai kuriose vietose yra nesuprantama pagal dabartinę tvarką, t. y. santykis tarp privalomosios tarnybos, tarp savanoriškosios tarnybos. Aš manau, kad pateiktos pataisos yra teigiamas žingsnis, ir prašau visus palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu nuomonei, kad įstatymas reikalingas dėl kai kurių nuostatų patikslinimo, tačiau jisai yra labai ydingas. Ypač ydinga 6 straipsnio 4 dalis, kurioje kalbama apie privalomąją karo tarnybą ir pašaukimą į ją taikos metais, kai nesusirenka pakankamas savanorių skaičius. Tai yra paslėpta šaukimo atnaujinimo galimybė. Mes labai aiškiai kalbame, kad pereiname prie savanoriškosios kariuomenės, ir kalbame apie privalomąją šauktinių kariuomenę tokiu atveju, jeigu Seimas priimtų kokį nors specialų nutarimą, kad reikia atnaujinti šauktinių kariuomenę.
Dabar štai yra šis įstatymas ir po to bus Principinės kariuomenės įstatymas, kur Seimas yra nusprendęs, kad 2012 metais šauktinių bus nulis. Bet šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis kalba apie tai, kad dėl to, kad galbūt nepakankamai skiriama dėmesio pilietiniam patriotiniam ugdymui, dėl to, kad per mažai dėmesio skiriama užsiėmimams su jaunuomene… Aš priminsiu, 2008 metais šaulių vasaros stovyklose buvo daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių sudarytos galimybės būti. Praeitą vasarą nebuvo nė 2 tūkstančių.
Gerbiamieji, jeigu mes taip tingiai dirbsime… Buvo Karo prievolės tarnyba, kurioje dirbo per 200 žmonių ir pakviesdavo per 1 tūkst. šauktinių ir profesinės kariuomenės. Tą tarnybą sunaikinom iki 65 žmonių ir dabar pakviečiam, sudarom galimybę tik 240. Pagal tokią tvarką, nesant reikiamo skaičiaus, mes įjungiam šaukimo mechanizmą.
Štai dėl ko aš negaliu pritarti šiam įstatymui ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano kolega buvęs krašto apsaugos ministras užmiršta, kokį sprendimą jisai pateikė Seimui, kai faktiškai panaikino privalomąją karo tarnybą. Dabar šitas įstatymas gerbia Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinė prievolė atlikti, o ne galimybė atlikti, krašto apsaugos tarnybą yra išliekanti konstitucinė prievolė. Tačiau įstatyme dabar mėginama rasti būdų, kuriais tai būtų galima padaryti. Tarp jų turi išlikti ir šaukimo galimybė, jeigu žmonių, kurie norėtų savarankiškai pasirengti krašto gynybai, būtų per mažai.
Šis įstatymas nėra tobulas, bet vis tiek jisai sprendžia klausimus ir sudaro galimybę parengti gynybos rezervą grėsmės atveju, jį reikia turėti. Siūlau pritarti apsvarstytam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Kašėta. Gerbiamasis Endzinai! Audriau! Labai atsiprašau, pone Endzinai, jūs tiesiog neleidžiate kalbėti ponui A. Kašėtai. Prašau.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad jau 10 metų parlamente liberalai siūlė, registravo pataisas dėl nuostatos, kad tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės. Praeitoje Seimo kadencijoje įvyko lūžis ir staiga buvę sąjungininkai šiuo klausimu, tai yra profesionalios kariuomenės priešininkai, Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai, vaizdžiai tariant, skilo. Socialdemokratų krašto apsaugos ministras J. Olekas paskelbė, kad atsisakoma privalomosios karo tarnybos. Seimas pritarė šiai nuostatai rezoliucija. Taip, galbūt viskas buvo per greitai padaryta ir ne taip organizuotai, ne taip buvo pasiruošta. Tačiau visuomenė priėmė tai kaip gerą ženklą. Šiandien mes akivaizdžiai matome bandymą šiuo įstatymo projektu vėl užprogramuoti grįžimą prie privalomosios karo tarnybos.
Mes dar kartą raginame nepriimti šio įstatymo projekto, padaryti pertrauką, jį reikia tobulinti. Turime įtvirtinti savanoriškumo principą. Gerbiamieji kolegos, liberalai tikrai susilaikys dėl šio įstatymo projekto, nes jis yra juridiškai blogai parengtas, čia yra įtvirtintas privalomumo principas ir atsisakoma savanoriškumo principo. Raginu nepritarti šiam įstatymo projektui. Liberalų sąjūdis susilaikys balsuodamas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labiausiai nuliūdino A. Kašėtos kalba, nes kompromiso vardan šiandien buvo priimta nuostata ir dėl aukštųjų mokyklų. Pasirodo, neįmanoma nei kalbėtis, nei tartis, nei šnekėtis, nes vis tiek nėra pritariama. Bet ką padarysi.
Aš tik noriu pabrėžti keletą dalykų. Devyni mėnesiai privalomosios pradinės karo tarnybos arba šauktinius gali sugrąžinti tik Seimas. Juozai Olekai, neklaidinkite nei žmonių, nei žurnalistų, nei Seimo narių, tokie yra Lietuvos įstatymai. Šiuo įstatymu kaip tik ištaisome J. Oleko klaidas, nes tokį įstatymą turėjome priimti prieš sustabdydami šaukimą ir įteisinti kitus būdus, kaip žmonės gali atlikti karo tarnybą, ko reikalauja Konstitucija ir ką išaiškino Konstitucinis Teismas. Taigi šiandien tą ir darom – taisom J. Oleko klaidas.
Apie rezervo rengimą. Šiandien baigiasi pratybos „Gintarinė viltis“. Nemažai Seimo narių vakar buvo. Jie matė, kad tarp kitų dalyvių dalyvauja per 200 suomių su savo batalionu, kuriame dalyvauja daug šauktinių karių. Jaunų žmonių, motyvuotų, puikiai bendraujančių, puikiai išmokytų ginti savo tėvynę, ir visi jie didžiavosi tuo, kad jie gali tai atlikti. Prieš dvi dienas lankėsi Norvegijos gynybos ministrė. Ji pasakė paprastą dalyką – nė viena partija Norvegijoje net nedrįsta kalbėti apie šauktinių arba, tiksliau, rezervo rengimo panaikinimą, nes tarp jaunimo tai yra vienas populiariausių dalykų. 10 tūkst. per metus priima, o dar panašiai tiek pat laukia norinčių ir nepapuola į kariuomenę.
Mano tikslas, mūsų tikslas, šios Vyriausybės tikslas, – padaryti taip, kad Lietuvos jaunimas nebūtų ciniškai erzinamas dėl to, kad jam jau šiandien nieko nebereikia daryti…
PIRMININKAS. Laikas, ministre!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …kad viską padarys keli tūkstančiai karių. Rezervas turi būti rengiamas ir šiuo įstatymu mes pradėsime tai daryti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Sutinku, norai yra geri, bet vien gerų norų neužtenka ir dažnai vien tuo remiantis į pragarą galima nueiti. Teisybė, reikėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo išvadas. Žinoma, kad ministerijos teisininkai ėmėsi tą daryti. Bet jų paslaugų buvo atsisakyta ir pavesta darbą atlikti generolams. Prieš akis turėjome jų produktą. Kai ką pavyko pataisyti po ilgų ginčų, meilių, nemeilių, patikimų, nepatikimų. Šiek tiek pavyko pataisyti, bet dar liko mažiausiai 30 vietų, kurios viena kitai prieštarauja. O viena iš jų esminė, psichologinė vieta, paskaitykite sąvokas ir pamatysite, atsitinka taip, kad savanoris padaromas prievolininku. Esminė psichologinė nesantaika – žmogus, einantis savo noru, yra sukergiamas ir padaromas žmogumi, kuris eina per prievartą, sakykime taip, atlikti pareigos, bet per prievartą. Jeigu man tektų viename savanorių dalinyje būti su per prievartą pašauktais ir reikėtų eiti į žvalgybą, aš eičiau tik su savanoriu, nes nežinia, kaip elgsis per prievartą pašauktas, patekęs į priešo nagus. Suvulgarinu šiek tiek ir užaštrinu dalykus, nebalsuosiu už ir nebalsiu prieš, susilaikysiu, nes esu beveik garantuotas, kad rudenį, kai pradės šitas įstatymas jau tiesiogiai veikti, teks ministerijai reguliariai kas dvi savaites ateiti į Seimą vieną ar kitą vietelę koreguoti. Tokių vietelių gali būti apie 30. Štai tada prisiminkite, ką sakiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 64, prieš – 7, susilaikė 22. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4b klausimas. Repliką po balsavimo. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš tikrai negaliu susilaikyti nepadėkojęs S. Pečeliūnui, kuris įstatymą pataisė ir iš tikrųjų tą prastą, kuris buvo parengtas Krašto apsaugos ministerijos, šiek tiek davedė, padarė. Aš manau, kad ir Krašto apsaugos ministerija, ir kariuomenė, ir mes visi jam turime būti dėkingi, kad turime šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Repliką po balavimo. Gal dirbame? Prašau.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Dėl protokolo. P. Luomanas – balsavau už, neveikė kortelė.
11.42 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 10, 11, 13, 17, 21, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 44, 47, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 101, 321 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2952(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai. Darbotvarkės 1-4b klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 101, 321 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2952. Priėmimas. Iš karto informuoju. Pirmininke, pasiūlymų ir pastabų čia nebuvo labai daug gauta, gal galime iš karto pastraipsniui pradėti priimti?
1 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta.
8 straipsnis. Buvo Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jį įvertino ir jam pritarė. Galime pritarti ir 8 straipsniui?
9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta.
14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38 straipsniai. Įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui baigėme. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.44 val.
1-4c – Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIP-2953. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta.
Ar galima bendru sutarimu pritarti dėl 1 straipsnio? Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 70, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
11.45 val.
Darbotvarkės 1-4d klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2954. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir čia, kiek aš matau, buvo atsižvelgta į Teisės departamento išvadas ir perredaguotas įstatymo projektas, todėl kviečiu poną L. Sabutį, kuris pateiks mums komiteto nuomonę.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, derindami Karo prievolės įstatymą su Valstybės tarnybos įstatymu, atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymą, kad viena galiojanti norma Karo prievolės įstatyme turi taip pat būti perkelta į Valstybės tarnybos įstatymą. Šiandien bendru sutarimu komitetas vertino, pritarė ir kviečia Seimą taip pat pritarti ir balsuoti už šias pataisas, susijusias su Valstybės tarnybos įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui?
1 straipsnis. Prieštaravimų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 16. Pritarta įstatymui. Įstatymas priimtas.
Dėl vedimo tvarkos ponas – Č. V. Stankevičius. Prašau.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs pasiūlytumėte ir Seimas sutiktų, tai tų įstatymų, kurie yra iš tikrųjų dėl sąvokų suderinimo, lydintieji ir yra vieno komiteto svarstytini, gal galima būtų paspartinti procesą ir bent jau išvadas pateikti dėl visų tų?
PIRMININKAS. Mes stengsimės dirbti tikrai labai greitai ir drausmingai, bet čia yra priėmimas, todėl reikės vis tiek balsuoti už kiekvieną įstatymą atskirai.
11.48 val.
1-4e – Kariuomenės drausmės statuto 8 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2955. Aš vėlgi taupau laiką. Pasiūlymų ir pastabų negauta.
Bendru sutarimu dėl 1 straipsnio pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 72, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
11.48 val.
1-4f – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2956. Pasiūlymų ir pastabų negauta.
1 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta. 2 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.
11.49 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2957. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų nėra gauta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
11.51 val.
1-4h – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 15 skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2958(2). Priėmimas. Pasiūlymų, pastabų negauta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
11.51 val.
1-4i – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 9, 10 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2959(2). Priėmimas. Pastabų ir pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.
11.52 val.
1-4j – Valstybės saugumo departamento statuto 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2960(2). Pasiūlymų, pastabų negauta. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.53 val.
1-4k – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2961(2). 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 75, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.54 val.
1-4l – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2962(2). Priėmimas. Pasiūlymų, pastabų negauta.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.55 val.
1-4m – Baudžiamojo kodekso 314, 315 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2963(2). Priėmimas. Keturi straipsniai. Pasiūlymų, pastabų negauta. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.56 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 213, 2131, 2132 ir 238 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2964(2) (priėmimas)
1-4n – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 213, 2131, 2132 ir 238 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2964(2). Priėmimas. Pasiūlymų, pastabų negauta.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas.
11.57 val.
1-4o – Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2965(2). 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas priimtas.
11.58 val.
1-4p – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 8, 26, 30 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2966(2). Priėmimas.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 75, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
11.59 val.
1-4r – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2967(2). 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
12.00 val.
Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2968(2) (priėmimas)
1-4s klausimas – Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2968(2).
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 75, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
12.01 val.
1-4t, registracijos Nr. XIP-3303. Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 79, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
12.01 val.
1-4u – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3304.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
Dabar 12.02 val. Norėčiau paskelbti 10 minučių pertrauką. (Balsai salėje) Be jūsų buvimo dar yra ir Sekretoriato žmonės, kurie sėdi čia be pertraukos nuo 10 val. ryto, tai irgi supraskite. 10 minučių pertrauka. Laukiame salėje 12.15 val. Mes skubame labai į priekį. Viskas bus gerai. Pertrauka iki 12.15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. 12.15 val., tęsiame toliau darbą. Laukdami, kol kolegos susirinks į posėdžių salę, registruojamės. Kviečiame Seimo narius įkyriai. Tuoj mes, manau, turėsime 71 Seimo narį.
12.15 val.
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2011 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2011 metais ir 2016 metais patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-3262. Priėmimas. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Galime pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Tiesa, čia buvo dar gautos Teisės departamento pastabos, į kurias komitetas… Čia jau svarstymui buvo, nereikia. Tokiu atveju norinčių kalbėti nėra. Atidedame į šalį ir, kai bus 71 Seimo narys salėje, tada balsuosime dėl įstatymo priėmimo.
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Principinės kariuomenės struktūros 2012 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2017 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2012 metais ir 2017 metais įstatymo projektas Nr. XIP-3263. Čia kitas įstatymo projektas, jie yra abu tarpusavyje susiję. (Balsas salėje) Prieš buvote? Ką gi, kai balsuosime, tuomet galbūt galima suteikti dėl motyvų. (Balsai salėje) Kokios problemos? Gerai.
Ponas E. Klumbys norėtų kalbėti dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto. Galbūt suteikime jam žodį? Gerai, galime suteikti, nes nebalsavome dėl įstatymo priėmimo. Tuoj, minutėlę, mes pažiūrėsime. Prašom.
Nuomonė už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai jau leiskite prieš pakalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, duodame prieš. J. Oleko salėje nėra. E. Klumbys. Prašom, žodis jums.
E. KLUMBYS (TTF). Gal dama prieš tai pakalbės? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, žodis jums,
E. KLUMBYS (TTF). Paprastai kalba už, o po to prieš. Laikykitės tvarkos.
PIRMININKAS. Ministrė atsisakė kalbėti šiuo atveju, tai žodis suteiktas jums. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau kalbėjau anksčiau, kad išlieka ta pati tendencija. Lietuvos kariuomenė yra kuriama aukštųjų kariuomenės struktūrų naudai. Yra išlaikoma ta pati didelė generolų, pulkininkų gvardija ir galvojama, kad mes dėl to būsime pajėgi apsiginti valstybė. Manau, kad ne šitie žmonės apgins valstybę ir tokiai valstybei, jau ir anksčiau sakiau, toks generolų, pulkininkų skaičius yra aiškiai per didelis. Atsižvelgiant į tai negaliu pritarti tokiai principinei kariuomenės struktūrai.
PIRMININKAS. Ar nuomonę už norės?.. Nuomonė už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip ir nujaučiau, kad vėl bus meluojama, vėl bus sakoma netiesa. Atvirkščiai, kaip tik generolų skaičius projekcijoje yra gerokai mažesnis, negu buvo planuojama J. Oleko ir socialdemokratų laikais. Jeigu pažiūrėtumėte į anksčiau priimtą Seimo principinę struktūrą ir ribinius skaičius, tai generolų buvo planuojama iki 12. Šiuo metu yra sumažinta iki 9, bet jų yra tiek, kiek yra, jau anksčiau sakiau. Šiuo metu generolo laipsnius turi gana jauni žmonės ir pagal perspektyvą, pagal įstatymus jie galės būti kariuomenėje. Ir negalima jų sumažinti šiandien taip drastiškai, kaip jūs galbūt norėtumėte.
O šiaip 2011–2016 metų principinė struktūra iš esmės yra tęsinys to, ką mes priėmėme 2010 m., ką mes priėmėme 2009 m. Nieko iš principo per daug nesikeičia. Kai svarstysime 2012–2017 metų, kitą įstatymo projektą, tada iš tikrųjų galima kalbėti apie tam tikras tendencijas, tam tikrus pokyčius. O dabar keisčiausia būtų, jeigu prieš tai kalbėtų J. Olekas, kurio kaip tik iki tol rengtomis nuostatomis iš principo šiame įstatyme ir vadovaujamasi. Būtent šitame – 2011–2016 metų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, na, melas turi tam tikras ribas. Aš kviesčiau jus irgi elgtis bent šiek tiek padoriau.
2008 m. į Lietuvos kariuomenę buvo pakviesta 1200 šauktinių karių ir profesinėje karo tarnyboje sudarytos sąlygos tarnauti 1100 karių. Lietuvoje eiliniais kariais tarnavo virš 2000 karių, todėl buvo ir kitas batalionų užpildymas, ir kita situacija. Dvejus metus iš eilės jūs leidote tarnauti kariuomenėje mažiau nei po 500 žmonių, praeitais metais – 240 žmonių. Todėl ir susidaro tos neužpildymo mūsų kariuomenės duobės, apie kurias mes kalbame ir dėl kurių mums yra gėda, ir dėl ko mes esame kritikuojami ir savų, ir savo partnerių. Štai kur yra problema. Ir jūs vėl pateikiate 2011 m. struktūroje 500–700 bazinius kursus išeinančius karius, iš kurių tik 60 % bus leista, sudarytos sąlygos tarnauti kariuomenėje kaip mūsų kariuomenės kariais. Ir toliau mes turėsime ženklią duobę ir priekaištus vieni kitiems, kodėl kariuomenėje yra tokia situacija, kodėl bloga proporcija tarp generolų ir eilinių karių. Dėl to, kad neleidžiama tarnauti, neleidžiama savo noru ateinantiems žmonėms tapti Lietuvos kariais.
O dėl generolų, reikia tiesiog pasižiūrėti, kokios pozicijos yra generoliškos. Ar, sakykime, atašė Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Maskvoje turėtų būti generolas, nes aplink kitų valstybių kariniai atašė yra būtent tokio laipsnio. Todėl mums reikia apie tai kalbėti ir derinti. Bet pagrindinė problema ta, kad jūs nesudarote galimybės tarnauti jauniems žmonėms Lietuvos kariuomenėje, dėl ko aš negaliu pritarti šiai…
PIRMININKAS. Dvi minutės!
J. OLEKAS (LSDPF). …jūsų pateiktai principinei kariuomenės struktūrai.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš siūlau vis dėlto nespekuliuoti šiuo įstatymu. Jis svarstytas Valstybės gynimo taryboje. Šie skaičiai neatsiranda iš niekur. Jie atsiranda ir priklauso nuo priimtų teisės aktų. Tai, kas buvo padaryta 2008 metais, iš tikrųjų paveikė kariuomenės struktūrą, ir nereikia nuo to bėgti. Tiesiog reikėjo laiku priimti reikalingus sprendimus, jie nebuvo priimti. Kariuomenės skaičius, kaip ir generolų, neatsiranda iš niekur, tai reikia ugdyti, reikia keisti, bet tam reikia iš tikrųjų daugiau laiko negu vieni metai ar keleri. Beje, atkreipsiu dėmesį, kad kitas įstatymo projektas… iš tikrųjų, jūs pasižiūrėkite į tas sąsajas, į tuos pokyčius, kurie prasidės nuo 2012 metų. Todėl siūlau nespekuliuoti šiais svarbiais įstatymų projektais ir jiems pritarti.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuoti kol kas negalime, nes, matau, yra tik 67 kortelės, bent jau įdėtos. Gal galime registruotis, galbūt kas nors dar nėra įdėjęs kortelės. Gal registruokimės? Registruojamės. Štai ateina dar keli Seimo nariai į salę. Prašau užsiregistruoti, pažiūrėsim, kiek salėje yra Seimo narių. Ateina dar keli Seimo nariai. Matyt, jau užteks, 71, matyt, bus.
Užsiregistravo 70. Dar trūksta vieno Seimo nario. Belieka tik balsuoti. Tada kitas darbotvarkės klausimas. Matyt, tuoj ateis dar keli Seimo nariai.
12.25 val.
Tada kitas darbotvarkės 1-5b klausimas – Nr. XIP-3263(2). Aš jau perskaičiau visą pavadinimą, tai yra 2012–2017 metų principinė struktūra ir ribiniai skaičiai. Priėmimas. Čia mes galime pradėti įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui. Aš kviesčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką į tribūną, nes galbūt čia gali tekti ir paaiškinti. Žiūriu, kai kuriems pasiūlymams yra pritarta. Vis tiek kviečiu jus į tribūną. Jeigu jau reikės, nors čia viskam yra pritarta. Kelis žodžius apie įstatymo projektą ir apie pasiūlymus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Viskam pritarta.
PIRMININKAS. Tada pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra gautas Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tinka sprendimas. Nėra prieštaraujančių, komitetas tam pritarė. Antrasis pasiūlymas vėlgi Seimo narės R. Juknevičienės. Komitetas jam pritarė. Čia mes kalbame apie 1 straipsnio 2 dalį. Dėl 3 dalies yra vėlgi R. Juknevičienės pasiūlymas, ir komitetas jam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta.
2 straipsnis. Vėl gautas Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymas, ir komitetas jam pritarė. Matyt, nebalsuosime. Antrasis siūlymas. Vėl R. Juknevičienės pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ir trečiasis pasiūlymas vėlgi R. Juknevičienės, ir komitetas jam pritarė. 2 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti.
3 straipsnis. R. Juknevičienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Dar vienas R. Juknevičienės pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Komitetas jam taip pat pritarė. Ir trečiasis pasiūlymas. Čia redakcinio pobūdžio. Komitetas jam pritarė.
4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas išnagrinėjęs jam pritarė. Vėl R. Juknevičienės pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Komitetas jam pritarė. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Galima sakyti, jog pastraipsniui įstatymo priėmimo procedūrą baigėme. Ačiū, pirmininke.
Dabar nuomonė už ir prieš. Nuomonė už – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Šiuo atveju padėtis tokia sudėtinga, man sunki, nes manau, kad nustatyti šiame įstatyme ribiniai skaičiai yra per menki, ženkliai per menki, kad Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimas, taip pat žiūrint į ateitį, į 2017 metus, yra per lėtas. Suprantama, kad iš dalies tai susiję su šalies ekonomine būkle, su finansinėmis galimybėmis. Vis dėlto svarbiau ir, manau, lemiamą reikšmę turi politikų nusiteikimas, netgi daugumos vadovaujančių politikų nusiteikimas, jų prioritetų pasirinkimas. Štai čia ir yra rezultatas – toks skurdus krašto apsaugos sistemos finansavimas.
Gaila, kad yra manančių, kad Lietuvos valstybės nesaisto tam tikri kolektyviniai gynybos įsipareigojimai. Gaila, kad šiuo metu tie įsitikinimai ir nusiteikimai leidžia nustatyti tik tokius skaičius, vadinasi, ir susijusį su tuo finansavimą. Tačiau nepritarus būtų dar blogiau. Dėl tos priežasties, žinoma, aš kviečiu balsuoti už šį įstatymą ir tikėtis geresnių laikų ateityje.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, be mano motyvų, kuriuos išsakiau dėl 2011 metų principinės kariuomenės struktūros, aš noriu pabrėžti, kad šiame įstatyme yra labai aiškios susikertančios žirklės. Jeigu pažiūrėtumėte, 2012–2017 m. yra gana ryškus leitenantų ir majorų skaičiaus mažėjimas. Ministerija mano, kad reikėtų sumažinti reguliarioje kariuomenėje tarnaujančių jaunųjų karininkų skaičių, dalį jų pervesti į rezervą. Bet kitas skaičius tai yra mūsų kariūnų skaičius, kuris beveik išauga trečdaliu. Faktiškai mes užprogramuojame, kad trečdalis mūsų jaunuolių, kurie baigs Lietuvos karo akademiją, negalės tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Jeigu mes norime parengti rezervo karius, tai galime kalbėti apie kitus skaičius. Yra jaunųjų karininkų kursai, kurių skaičius nesikeičia – nuo 20 iki 80 tiek 2011, tiek 2017 metais. Taigi mes iš tikrųjų išmetame dalį ir taip menkų gynybai skiriamų lėšų įvairių specialybių aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui, kurie mokomi Karo akademijoje ir po to negali tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Mano supratimu, būtų kur kas pigiau ir naudingiau, jeigu tie įvairūs specialistai, kaip inžinieriai, gydytojai, baigę savo specialybės aukštąsias mokyklas, galėtų pereiti jaunųjų karininkų kursus ir įgyti atsargos karininko laipsnį. Tai tikrai kviesčiau pergalvoti. Kaip kolega R. Smetona sakė, iš tikrųjų skaičius reikėtų patvirtinti. Bet šitos žirklės kelia nerimą. Aš tą sakiau ministrei mūsų komiteto posėdžiuose. Deja, pataisų mes nesulaukėme, todėl tą turiu pakartoti čia, dabar, viešai plenariniame posėdyje. Jeigu…
PIRMININKAS. Dvi minutės!
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau. Todėl, manau, negalime balsuoti už šitą pateiktą principinę struktūrą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau drąsiai balsuoti už šitą projektą. Jis yra patvirtintas taip pat ir Gynimo taryboje, Vyriausybėje svarstytas. Žinoma, aš irgi norėčiau didesnių permainų. Žinoma, gal reikia kada nors ne vien Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, bet ir kitiems Seimo nariams pasakyti, parodyti tikrąją padėtį, kokią paveldėjau ir kokią šita Vyriausybė perėmė su krašto apsauga, su kariuomene, su tomis problemomis, kurios viešai buvo maskuojamos ir rodomi vien tik gražūs filmukai. Tačiau yra, kaip yra. Turėsime neišvengiamai galvoti ir apie padėtį, susijusią su krašto apsaugos finansavimu.
Dabar tik keletą sakinių dėl Karo akademijos, vėlgi atsakant J. Olekui. Aš jau pradedu galvoti, kad buvo noras Karo akademiją sunaikinti kaip instituciją. Nes paskutiniaisiais J. Oleko vadovavimo metais buvo priimama tik pora dešimčių kariūnų. Jūs įsivaizduojate, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad buvo netoli to, kad vienam dėstytojui buvo vienas kariūnas. Ir tokia akademija buvo pati brangiausia iš visų aukštųjų mokyklų. Mūsų noras dabar yra, kad ši akademija tegu ir krašto apsaugos sistemos sąskaita, tačiau paruoštų daugiau jaunuolių, dalį jų priimtume į kariuomenę, o dalį į kitas institucijas. Jau šiemet kai kurios vadinamosios jėgos struktūros – policija, Valstybės saugumo departamentas, atsirenka iš tų jaunų žmonių, jie tikrai nelieka be darbo. Kas svarbu krašto apsaugai? Svarbu, kad tie jauni leitenantai, baigę Karo akademiją, tampa rezervo karininkais. Tada mes galėsime iš tų žmonių lygiai taip pat formuoti rezervą ir pabandyti užpildyti tas spragas, kurios atsirado socialdemokratų valdymo laikais. Labai nuoširdžiai prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Karo akademijos buvimas yra svarbus valstybės saugumo sistemos ramstis, nes karininkai, profesionaliai parengti, gavę aukštąjį išsilavinimą, reikalingi ne tik reguliarioje tarnyboje, kadangi šiuo metu kariuomenės skaičius Lietuvoje yra per mažas, bet karininkai rengiami su didesne perspektyva, jų prireiks vėliau daugiau, tai vienas dalykas.
Antras, jie yra labai reikalingi rezervui. Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad baigę Karo akademiją karininkai yra labai noriai priimami vadybininkais į įvairias ūkinės veiklos sritis. Tokiu būdu patenkinamas dvigubas poreikis, tai yra patenkinamas paruoštų aukštąjį išsilavinimą gavusių ir labai drausmingos vadybos tradicijas įgijusių žmonių būrys. Kita vertus, atsarga, rezervas gauna karininkus, kurie irgi labai reikalingi. Taigi tikrai nesutinku su buvusio ministro kritišku pasisakymu Karo akademijos atžvilgiu.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo projekto, registracijos Nr. XIP-3263, kalbama apie 2012–2017metus.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 62, prieš – 2, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo. Atsiprašau, ponas J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Aš norėčiau reaguoti į gerbiamojo Č. V. Stankevičiaus pasakymą, arba argumentą. Jis džiaugiasi, kad akademija ruošia vadybininkus, aš džiaugiuosi, kad ji neruošia kol kas batsiuvių. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tiktai pasakyti keletą faktų. 2008 m., dėl ko čia taip virkavo gerbiamoji ministrė, į Karo akademiją buvo priimta 50 kariūnų, 2010 m. – tik 25. Tai kas žlugdo Karo akademiją?
12.35 val.
PIRMININKAS. Grįžtame žingsnelį atgal. Registracijos Nr. XIP-3262, darbotvarkės 1-5a klausimas – Principinės kariuomenės struktūros… kalbam apie 2011– 2016 metus, lieka tikta balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
12.36 val.
1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIP-3359. Kviečiu į tribūną Audito komiteto pirmininkę ponią L. Graužinienę. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas, vykdydamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos parlamentinę kontrolę, pastebėjo problemų ir trūkumų dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos juridinio statuso, veiklos, teisinio reglamentavimo ir apskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos juridinis statusas yra biudžetinė įstaiga, kuriai pavestos vykdyti viešojo administravimo funkcijos. Todėl ji privalo tvarkyti apskaitą pagal viešojo sektoriaus apskaitos reikalavimus, teikti finansų ataskaitų rinkinius Finansų ministerijai ir skelbti juos viešai. Planuodama savo biudžetą, privalo laikytis Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų, tačiau iki šiol jų nebuvo laikomasi ir taip galimai buvo pažeidžiami įstatymai.
Atsižvelgdami į tai, kad Seimas yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos steigėjas, o komisijoje iki šiol nebuvo atliktas valstybinis auditas, mes prašome tikslingai pavesti Valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą už penkerius metus, tai yra nuo 2006 m. iki 2010 m.
Vakar Audito komitetas svarstė šį klausimą. Noriu pasakyti, kad Finansų ministerijos atstovai, departamento vadovė patvirtino, kad jie tikrai neranda bendros kalbos su komisija, ir tai, ką jie turi vykdyti pagal galiojančius įstatymus, jie Finansų ministerijoje šito nedaro.
Dar noriu pasakyti, kad jau prieš penkerius metus nepriklausomas auditas, atlikdamas auditą, buvo pateikęs išvadą, kad pati komisija negali sau patvirtinti nuostatų ir pagal tai vykdyti veiklos. Steigėjas turėjo patvirtinti nuostatus, tačiau, kiek vakar buvo pasakyta, nepriklausomo audito išvada nebuvo pateikta kartu su ataskaita Seimui, ir drįstu teigti, kad Seimas nežinojo, kad jau tada, prieš penkerius metus, tokios pastabos dėl įstatymų neatitikimo ir nevykdymo buvo pareikštos nepriklausomo audito.
Noriu pažymėti ir tai, kad, tvirtindami savo nuostatus, jie patvirtina savo darbo apmokėjimą. Turbūt nė vienoje institucijoje taip nėra mokama už darbą, tai yra pagal tai, kiek valandų užsirašo sau į protokolą, komisija pati sau nustato atlyginimą, patys sau pasirašo, kiek jie valandų posėdžiauja. Turiu pasakyti, kad vakar buvo pasakyta, kad jų atlyginimas siekia netoli 900 Lt už vieną valandą. Turbūt, nežinau, labai aukšto lygio specialistai privačioje firmoje už valandą irgi ne visada tokį atlyginimą gauna. Kadangi Seimas yra steigėjas, manau, kad tikrai Seimas, prisiimdamas atsakomybę, paves Valstybės kontrolei atlikti auditą. Vakar Audito komitete mes kalbėjomės ir su Finansų ministerija, ir su Valstybės kontrole. Finansų ministerija labai prašo, kad auditas būtų atliktas iki spalio 1 d. tam, kad jie galėtų sutvarkyti biudžetus.
Dar noriu pasakyti, kadangi jie buvo užregistruoti kaip biudžetinė įstaiga, lygiai taip pat kaip Ryšių reguliavimo tarnyba, jie turėjo savo gautus asignavimus pervesti į biudžetą ir iš biudžeto gauti kaip specialiąsias lėšas savo veiklai vykdyti. Vakar paaiškėjo, kad komisija, negaliu tvirtinti, nes ataskaita, kuri buvo pateikta, nebuvo pasirašyta, tik direktorius patvirtino mums, kad tai yra teisingi skaičiai, savo žodžiu, savo sąskaitose turi apie 2,4 mln. Lt. Todėl mes norime, kad Valstybės kontrolė patvirtintų visus skaičius, patvirtintų darbo apmokėjimą, ar tikrai ten viskas vyksta pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus, kuo vakar mūsų komitete ir komiteto nariai, ir buvę svečiai labai suabejojo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų jūsų pateikta informacija dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje ekonomika atsigauna. Galbūt Lietuvos kontinente dar nėra visiško ekonominio atsigavimo, bet yra puikių salų, kur gyvenimas klesti. Iš tikrųjų jūsų nurodyti mokėjimo lygiai galbūt yra tas orientacinis lygmuo, kurį mes turėtume visi pamažu matyti, kaip institucijos turėtų būti finansuojamos ir ekspertai apmokami. Aš noriu jūsų pasiteirauti. Kada buvo atliktas paskutinis valstybės auditas jūsų minėtoje komisijoje, ir kokie buvo jo duomenys ar radiniai, kuriais remiantis būtų galima daryti tam tikras išvadas?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū už klausimą. Valstybinis auditas nebuvo atliktas nė vieną kartą. Nė vieną kartą, pabrėžiu. Noriu pasakyti garbiajam Seimui, kad komisija padavė Registrų centrą į teismą ir bylinėjasi dėl savo statuso, kad užregistruotų biudžetinę įstaigą. Tai reiškia, kad komisija bylinėjasi su valstybe. Iš esmės, kai aš pasakiau, kad jūsų steigėjas yra Seimas, ir paklausiau, kodėl jūs raštu nesikreipėte į Seimą, neinformavote komiteto, kad reikia taisyti įstatymą, jeigu jis yra netobulas, ir įstatymo leidėjas labai seniai būtų išsprendęs tuos klausimus, atsakymas buvo toks, kad jie nė vieną kartą nesikreipė. Išorės auditas, nepriklausomas auditas, jau prieš penkerius metus rašė savo išvadoje, kad yra neteisinga, kad nuostatus, įstatus ir savo visas tvarkas nusistato jie patys, ir tai akivaizdžiai rodo, kad tai buvo patogu ir, matyt, buvo patogu nepateikti Seimui visos informacijos.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų tai, ką mes vakar išgirdome Audito komitete, šiuos kelerius metus ten dirbdamas aš dar… nors ten visko pasitaiko, bet tikrai kartais plaukai pasišiaušia. Vakar pateikti duomenys (kiek jie tikslūs, aišku, reikės dar patikrinti) tikrai yra tokie šokiruojantys, tokia aukso kasykla, absoliučiai nekontroliuojama, kad tikrai prašyčiau kolegas pritarti šiam siūlymui, o klausimas būtų toks. Kaip jūs, gerbiamoji pirmininke, manote, galbūt tai ne vienintelė tokia institucija, kuri išgyveno ir krizės laikus, ir visą šitą mūsų sudėtingą situaciją, tiesiog nežinau, tai aukso kasyklos, toliau kasa tą auksą ir laimingai gyvena. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad iki rudens ir mes, ir Audito komiteto biuras, dirbamas per vasarą, išnagrinės ir kitas atskaitomybes. Ypač tų institucijų, kurios yra prie Seimo ar prie ministerijų, nes jos šiek tiek lieka nuošalyje. Noriu pasidžiaugti, kad naujas atskaitomybės skelbimas viešoje erdvėje, ko reikalauja įstatymas, atskleidžia daug probleminių dalykų ir mes, galėdami matyti išorės informaciją, matome, kur tikrai reikia pasižiūrėti. Mes manome, kad iki rudens peržiūrėsime tas institucijas. Turiu tokią nuojautą, kaip ir jūs, kad jų turbūt yra ne viena.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte tokius įspūdingus skaičius, kad yra du milijonai (…) kasoje. Jeigu žiūrėtume pagal finansinės apskaitos dokumentus, tai jie tuos pinigus realiai turėjo grąžinti į biudžetą. Ar tai nėra mėginimas nuslėpti pinigų, tai vienas momentas, ir ar tai nėra piktybiškumas, nes tokiu atveju galima kelti ir baudžiamąją bylą? Kaip jūs manote kaip auditas dėl tų pačių pinigų, jeigu diskutavote.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš dar kartą, kaip ir vakar komitete, ir mūsų buvo tokie patys klausimai, ir Finansų ministerija patvirtino, kad jeigu įstaiga yra įregistruota kaip biudžetinė įstaiga, jai galioja visi susiję įstatymai, taip pat ir Biudžeto sandaros įstatymas, kuriame kalbama, kad visos gautos biudžetinės įmonės lėšos patenka į valstybės biudžetą ir po to grįžta asignavimais per specialiąsias programas, kiek jiems reikia. Kai aš pati vakar administracijos direktoriaus paklausiau, kodėl jie nevykdė įstatymų, tai jų atsakymas buvo toks: jie nutarė, kad jiems (…) negalioja. Noriu pasakyti, kad nė vienais metais, kiek jie egzistuoja, lėšų į valstybės biudžetą jie nepervedė. Todėl aš manau, kad po Valstybės kontrolės atlikto audito tikrai bus aiškiau, ir jeigu ten bus šiurkštūs įstatymo pažeidimai, atitinkamai Valstybės kontrolė ir reaguos.
PIRMININKAS. L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs pasakėte, kad tas argumentas, kad nebuvo kreipiamasi į auditą, kad patikrintų šitą įmonę… Bet vis dėlto yra Valstybės kontrolė, kuri turi per kažkiek metų… juk tikrina savivaldą, tikrina ministerijas, kodėl jinai nekreipė dėmesio į šitą organizaciją, kad būtų patikrinta?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu atsakyti taip, kad jeigu žiūrėtume visos valstybės mastu, kai Valstybės kontrolė, teikdama metinę ataskaitą, turi patikrinti labai daug asignavimų valdytojų, taip pat ir savivaldybes, ir ministerijas, jiems tai nebūna didelė, reikšminga suma viso biudžeto atžvilgiu. Dažnai tokios mažesnės institucijos, kurios vykdo vieną ar kitą ganėtinai nedidelės apimties valstybės deleguotą funkciją, kartais iškrenta iš paties pasirinkimo, nes taikant audito procedūras ne visą laiką patenka mažesnės sumos. Bet dabar gyvenimas rodo, kad į jas reikia atkreipti ypatingą dėmesį.
PIRMININKAS. V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Mano klausimas labai paprastas. Kaip jums atrodo, ar nėra taip, kad kompetentingos valstybės institucijos LRTK atžvilgiu tiesiog nevykdė savo funkcijų, kurias turėjo vykdyti? Aš turiu omenyje ir Finansų ministerijos laikyseną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, aš sutinku, kad Finansų ministerija turėjo pagal kompetenciją taip pat išreikalauti, tačiau noriu pasakyti, kad tos institucijos steigėjas yra Seimas. Taigi mes turbūt patys pirmiausia turime prisiimti tą atsakomybę, kad nepasižiūrėjome, ir kada nagrinėjome ataskaitas komitetuose, viename ar kitame, turbūt kažkaip neatkreipdavome daugiau dėmesio į finansines atskaitomybes. Dabar Seime yra nauja tvarka, yra sutarta, kad šakiniai komitetai analizuoja veiklą pagal savo sritį, o Audito komitetas peržiūri finansines atskaitomybes, ką mes jau darėme ir Generalinės prokuratūros atžvilgiu, dabar ir komisijos, ir tikrai matom, kad iškyla vienokie ar kitokie klausimai. Turiu pasakyti, kad ir mūsų komitetui, ir biurui užtenka kompetencijos atlikti pirminę finansinės atskaitomybės peržiūrą. Tikėsimės, kad ateityje tų klaidų bus mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei. Dabar pateikimas. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – S. Stoma. Prašau.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Manau, kad čia daug įtikinėti nereikia. Tikrai būtinas aiškumas ir kuo greičiau bus tas aiškumas, tuo visiems bus geriau. Priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad šiuo metu apskritai yra susiklosčiusi ydinga situacija, visi turbūt, bent jau dauguma Lietuvos transliuotojų šiuo metu yra padavę pareiškimus, kad jie atsisako mokėti savo įnašus šiai komisijai, nes jinai dirba neskaidriai, neatlieka savo funkcijos ir ne tiek padeda, kiek kenkia Lietuvos transliuotojų darbui. Todėl tikrai reikia skubiai spręsti, nes vakar iš komisijos atstovų išgirdome (tai mus irgi labai nustebino), kad jie ruošiasi teisminiu keliu išsireikalauti iš transliuotojų tuos pinigus, kuriuos jie atsisako sumokėti šiuo metu. būtų tarsi logiška ir teisėta, nes pagal įstatymą transliuotojai turėtų mokėti savo įnašus, bet kai yra tokia situacija ir kai pirmoji galimai įstatymą pažeidė komisija, o ne transliuotojai, tikrai reikėtų ieškoti sutarimo, ir protingi komisijos vadovai būtų bent jau taręsi su transliuotojais, su tais, kurie juos išlaiko, ir būtų ieškoję kažkokių sprendimų, kad nebūtų keliamos tokios aistros. Todėl mums pirmiausia reikia kuo greičiau išsiaiškinti, nes tai yra degantis reikalas, tai nėra kažkoks rutininis dalykas. Tai yra šiuo metu labai skaudi problema, todėl labai raginčiau palaikyti Audito komiteto pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš to, ką išgirdau iš dėstymo ir ką kalba kiti Seimo nariai, akivaizdu, kad čia reikia ne auditą organizuoti. Seimas turėtų kreiptis su atitinkamu pareiškimu, nurodydamas, ką turi padaryti Generalinė prokuratūra, pradėti ikiteisminį tyrimą, sprendžiant tokius klausimus, kurie yra susiję su įstatymų nevykdymu, tarnybinių pareigų viršijimu ir valstybės lėšų išeikvojimu. Todėl aš manau, kad tas kelias su auditu užsitęs dar keletą metų ir mes neturėsime tiesaus atsakymo.
PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria po pateikimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes balsuodami supraskime, jog turime įvertinti (…) komiteto pirmininkė. Žiūriu į Teisės departamento išvadą, kurioje jis atkreipia dėmesį, nuoroda ne į 4, o į 5 dalį. Redakciniu požiūriu ne į 4 dalį, o į 5 dalį, mes atkreipiame dėmesį. Balsuojame.
Už – 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Kadangi Seimas ryte tvirtindamas darbotvarkę pritarė Seimo Pirmininkės teikimui dėl ypatingos skubos tvarkos, matyt, galime dabar pradėti priėmimo procedūrą. Norinčių kalbėti už ir prieš priėmimo stadijoje yra. Visi už. Gal nekalbėkime? Nekalbėkime. Bendru sutarimu. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 67, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas.
Replika po balsavimo. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū visiems už supratimą. Aš tik noriu atsakyti gerbiamajam kolegai, kad nutarime parašyta, kad iki šių metų spalio 1 d. Valstybės kontrolė atliks auditą. Mes grįžę rudenį jau matysime realią situaciją nespėliodami. Ir noriu pasakyti, kad tada jau bus matyti, kokius veiksmus toliau bus galima daryti. Manau, kad naujam paskirtam pirmininkui taip pat bus tikrai didelė parama, nes jis galės įvertinti… bus įvertinti buvę veiksmai ir galės dirbti toliau, nedarydami klaidų. Šitoje vietoje mano…
PIRMININKAS. Ponia D. Teišerskytė. Prašau.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš irgi norėčiau padėkoti ir norėčiau priminti, kad ta tema kalbu jau penkeri metai. Ačiū, kad išgirdote. Tiesa, gal truputį vėlokai, labai daug pinigų per tą laiką yra ištaškyta, bet ta tema išgirsta. Dabar noriu priminti, apie ką aš kalbu jau vienuolikti metai, tai apie Spaudos ir televizijos rėmimo fondą, kurį taip pat reikėtų patikrinti ir pažiūrėti, kaip yra. (Balsas salėje) Gal replikuokite pats sau panosėje, aš kalbu retai, bet kalbu tai, ką galvoju.
PIRMININKAS. Pone Liudvikai!
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš manau, kad reikėtų truputį atsakingiau ir griežčiau dirbti parlamentinės kontrolės srityje.
PIRMININKAS. P. Auštrevičius. Prašau.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš kone prieš 3 metus buvau užregistravęs pasiūlymą, kad Seimas atliktų savo įsteigtų įstaigų savotišką galbūt saulėlydžio patikrą. Šis atvejis dar kartą pademonstravo, kad mes turime įstaigų, kurių niekada nebuvo atliktas valstybės veiklos auditas. Mano klausimas yra Audito komiteto pirmininkei, ar neliko dar tokių įstaigų, kurių steigėjas yra Seimas ir kurių auditas nebuvo atliktas? Aš labai norėčiau, kad tikrai komitetas… Nenoriu dalinti darbų, bet tiesiog klausdamas ir užbėgdamas įvykiams už akių, kad nebūtų likusių tokių įstaigų, kurių Seimas yra steigėjas, tačiau veiklos auditas niekada nebuvo atliktas ir net nebuvo galvojama apie tai.
12.57 val.
PIRMININKAS. Dar liko kelios minutės laisvo laiko iki Vyriausybės valandos. Aš norėčiau, sakė, viskas yra suderinta, rezervinį 2 klausimą. Kviečiu į tribūną L. Sabutį. Svarstymas. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2603. Svarstymas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai taip, čia labai nežymi pataisa. Dabar administracinių ginčų komisijos pagal įstatymą galėjo būti sudaromos. Šiandien esame apsisprendę, kai neliko apskričių administracijos, kad savivaldybių tarybos tiesiog sudarytų tokias komisijas. Teisės departamentas yra atsiliepęs į šią pataisą, jokių pasiūlymų ir pastabų negauta. Komitetas vienbalsiai pritarė. Kviečiame Seimą taip pat pritarti nedidelei, bet reikšmingai pataisai ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymų ir pastabų negauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta.
Yra Seimo Pirmininkės teikimas dėl ypatingos skubos tvarkos. Tik 60 kortelių matau, gaila, negalėsime priimti. Gerai. Darykime taip.
Pastraipsniui. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Pritarta pastraipsniui. Kalbėti už ir prieš nėra norinčių. Balsuoti negalima, nes salėje nėra 71 Seimo nario. Atidėsime balsavimą iki tada, kai Seime bus lygiai 71 Seimo narys.
12.58 val. Ar rezervinį, ar kviečiame Vyriausybę į tribūną? Gal kvieskime Vyriausybės narius į tribūną ir pradėsime Vyriausybės valandą.
13.00 val.
Vyriausybė pasiruošusi? Vyriausybės narių nėra gausu. Vyriausybė jau pasiruošusi. Pirmasis klausia V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi tai yra viena paskutiniųjų Vyriausybės valandų prieš Seimo sesijos pabaigą, norėčiau paklausti dėl valstybės biudžeto pajamų surinkimo. Klausimas finansų ministrei, premjerui, jeigu reikės.
Dabartiniai penkių mėnesių vykdymo skaičiai rodo, kad valstybės biudžeto pajamų surinkta daugiau negu 200 mln. daugiau, palyginti su praėjusiais metais. Tačiau mes planuojame per 2011 m. gauti daugiau nei 2,5 mlrd. daugiau. Tai 200 mln. šiuo atveju mūsų kaip ir negelbėja. Akcizų, matyti, taip pat nesurenkama pagal planą.
Aš norėčiau paklausti, kaip Vyriausybė vertina tuos skaičius, kaip, įsivaizduojate, ta būklė keisis, kokia bus jos dinamika ir koks bus valstybės biudžeto surinkimas metų pabaigoje, ar nereikia tikslinti biudžeto ir peržiūrėti atitinkamų skaičių?
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Pasistengsiu atsakyti taip, kad premjerui nereikėtų papildyti. Iš tikrųjų biudžeto pajamų planas bent jau tiek, kiek tai yra susiję su mokesčių įplaukomis, mūsų vertinimu, bus įvykdytas. Yra rizikos, kad bus tam tikro atsilikimo akcizų eilutėje, tačiau bus viršytas pridėtinės vertės mokesčio pajamų planas. Apskritai tas kriterijus, kuris numatytas įstatyme dėl mokestinių pajamų, didesnių negu praėjusiais metais 17 % per tą patį laikotarpį, yra vykdomas. Bendras planas skiriasi nuo praėjusių metų, bendras vykdymas taip pat nuo praėjusių metų ir nuo plano skiriasi dėl kelių dalykų. Visų pirma dėl to, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos bankas sumokėjo rekordinį savo likutinį pelną, ko šiais metais nebuvo. Pernai Lietuvos bankas sumokėjo 300 keliasdešimt milijonų litų. Šiemet, rodos, tik 70. Šis skirtumas yra objektyvus ir visiškai akivaizdus.
Kitas dalykas, lyginant planinius skaičius su faktiniais skaičiais, iš tiesų yra skirtumas vadinamųjų kitų pajamų kategorijoje. Tai yra visų pirma kalbama apie pajamas iš parduodamų taršos leidimų, tačiau dėl šito atsilikimo taip pat jokių biudžeto tikslinimų daryti nereikia, nes tai yra specialiosios programos pajamos. Taigi, jei jos nebus gautos, atitinkamai nebus finansuotos ir tos specialiosios programos išlaidos. Bet čia, sakyčiau, yra labiau laiko veiksnys, negu rizika tų pajamų negauti apskritai. Tiesiog jos bus gautos vėliau, negu buvo tikimasi. Tikrai manau, kad biudžeto tikslinti nereikės, atsakau konkrečiai į jūsų klausimą. Birželio mėnesio pajamų tendencijos rodo, kad šešių mėnesių planas taip pat bus vykdomas. Kaip minėjau, dėl bendro metinio plano pajamų iš mokesčių, bendrai paėmus, tikrai manau, kad pavyks jį įvykdyti taip, kaip suplanuota, ir galbūt net šiek tiek daugiau.
PIRMININKAS. Antrasis klausimas – vėl V. Gapšys. Ruošiasi J. Olekas.
V. GAPŠYS (DPF). Antrasis klausimas daugiau praktinio pobūdžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministro norėjau paklausti. Kadangi keičiasi motinystės (tėvystės) atostogų tvarkos, man prieš porą savaičių pačiam dar teko asmeniškai girdėti, kad „Sodra“ bent jau nežinojo apie įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikiamus dokumentus, negalėjo paaiškinti, kada rašyti prašymus ir panašiai. Ar tai jau yra išspręsta, ar visos tvarkos yra parengtos, ar jau galima kad ir su skaudesne sistema, bet gyventi?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai taip, visos tvarkos yra parengtos, problema iš tikrųjų buvo dėl informavimo. Noriu pasakyti, kad visi „Sodros“ teritoriniai padaliniai turi informaciją. Jeigu vienokio ar kitokio nesusipratimo, gal atskiro darbuotojo techninių klaidų yra, tai, be abejo, imsimės priemonių, kad ir jas būtų galimybė, būtinybė kuo greičiau ištaisyti. O liepos 1 d. pasikeitusi tvarka, manau, tikrai leis ganėtinai sklandžiai pereiti prie naujos įstatymais nustatytos sistemos.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų šiandien paklausti, nes prieš porą savaičių klausiau švietimo ir mokslo ministro apie susidariusią situaciją dėl doktorantų. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą iki kovo 11 d. turi būti paskelbtos vietos į doktorantūrą. Deja, iki šiol to paskelbimo nėra ir nemaža dalis mūsų jaunų aukštųjų mokyklų absolventų yra graibstomi į Europos universitetus, kur jie yra laukiami. Noriu priminti, kad per pastaruosius metus doktorantų skaičius sumažėjo turbūt beveik trečdaliu. Europoje tai siekia apie 10 % nuo studentų skaičiaus, Rusijoje – 4 %, o pas mus dėl jūsų trejų metų tvarkos tik 2 % beliko. Mudu kartu buvome gražiai susitikę prie Naujų technologijų institucijos statybų. Kuo mes jas užpildysime, jeigu nesudarome vietų mūsų studentams, baigusiems absolventams studijuoti doktorantūroje? Koks būtų komentaras? Ar čia ministro sabotažas už jūsų nugaros?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad nežinau, ką šiuo klausimu jums ir atsakyti. Visų pirma gal ministras papildomai turės galimybę kada atsakyti jums. Bet, be abejo, daug kas priklauso nuo finansinių galimybių, kiek valstybė turi lėšų tam, kad tokias studijas finansuotų. Tikėkimės, kad ateityje bus tų galimybių daugiau, bet tikrai negalėčiau šiandien ko nors daugiau atsakyti.
PIRMININKAS. J. Olekas norėtų patikslinti. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš tiesiog paprašyčiau gal kitai Vyriausybės valandai pasižiūrėti, kiek doktorantų gali būti ir kiek yra finansų. Nes iš tikrųjų yra šiurkščiai pažeistas įstatymas, daugiau kaip keturi mėnesiai nepaskelbiamos doktorantų vietos. Lauksime, gerbiamasis premjere, jūsų patikslinimo per kitą Vyriausybės valandą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Pirmadienį dalyvavau Šiaulių smulkiųjų verslininkų asociacijos susitikime, buvo išsakyti nuogąstavimai, gal jums ir žinomi, kad mokesčių inspekcijos, kaip jie teigia, pradėjo kaip ir reketo formą. Išsiuntinėjo raštus įmonių savininkams ir sako, jūsų darbuotojų atlyginimai yra per maži, tad reikėtų pakelti. Ar jums žinoma ši problema ir ar bent Valstybinė mokesčių inspekcija su jumis derino? Kaip aš suprantu, gal čia tik Šiauliuose šis dalykas yra.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Tikrai su reketu tai yra nesusiję. Tačiau tai yra susiję su analitiniu darbu. Kai yra analizuojami atskirų įmonių, sakykime, tam tikri finansiniai rodikliai, ar darbuotojo apmokėjimas, ar pelningumas, ar tam tikros sąnaudos, tarkime, sąnaudų struktūra, ir įmonės neįsipaišo į bendrą kontekstą ar šakos vidurkius, tai tokiu atveju Mokesčių inspekcija visą laiką su tokiomis įmonėmis, tai, beje, vyksta jau daugybę metų, tai buvo 2005, 2006, 2007 ir dabar tas pats principas galioja, diskutuoja su tų įmonių vadovais. Be abejo, tais atvejais, kada galima paaiškinti, kodėl yra tokie skirtumai, tai ir turi būti padaryta, nes paprastai jau rinkos ekonomikoje susiekiančių indų dėsnis lemtų tai, kad tokiose įmonėse arba niekas nedirbtų, arba atsirastų kokių nors kitų pokyčių. Todėl, jeigu vyksta tokie aiškūs nuokrypiai nuo kokių nors bendrų vidurkių, apie tai visada yra su įmonėmis diskutuojama. Jeigu nustatoma rizika, kad įmonėse galbūt dalis darbo užmokesčio yra mokama grynaisiais pinigais jų neapskaitant ar kokie nors kiti pažeidimai yra daromi, tai tokiu atveju imamasi kontrolės veiksmų. Bet tikrai rašto pagrindu niekas nėra nei įpareigotas mokėti didesnės algos, nei mokėti didesnio mokesčio. Tačiau su Mokesčių inspekcija reikia bendradarbiauti tokiais atvejais.
PIRMININKAS. Jūs norėtumėte dar patikslinti klausimą? Gerai. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Matote, ministre, kas yra? Čia problema išsakoma taip, kad įmonė pagal ekonominį veiklos klasifikatorių užsiima viena konkrečia veikla ir jokių kokių nors darbų arba prekybinių darbų neatlieka. Ten kalbama, kad viena įmonė užsiima konkrečiai nuoma, o kita įmonė užsiima tik administravimo paslaugomis. Vadinasi, ta anketa yra labai bloga, nes po šito kreipimosi, jei ji nereagavo, tiesiog Mokesčių inspekcija pasakė, ko mes turime kelti, nes nėra to pagrindo. Po pusantro mėnesio sulaukė Mokesčių inspekcijos labai didelio patikrinimo. Tai jų tokie nuogąstavimai, kad prasideda kaip neoficialus reketas valstybinės institucijos.
PIRMININKAS. Gal čia daugiau toks… Ministrė jau ir atsakė. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi V. Žiemelis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Tikriausiai visi skaitėte, žiniasklaidoje pasirodė skaudus, žiaurus, labai aktualus straipsnis apie slaugą Lietuvoje. Ir to straipsnio išvada: mirtis geriau. Lietuvoje tai sukėlė didelę reakciją. Bent susitikimuose žmonės… Klausimas yra apie senų, neįgalių žmonių problemą. Kaip žinome, globa yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sritis, slauga – Sveikatos ministerijos sritis, o abi šios sritys yra savivaldybių kompetencija. Kaip žinome, Lietuvoje yra globos namai, o slaugos namų nėra, nors slaugos namų nuostatai yra patvirtinti dar 1999 m. Tokių slaugomų neglobojamų žmonių skaičius dėl įvairių priežasčių didėja. Ši problema, aišku, ir toliau augs. Vien Vilniuje, ten pateikti buvo skaičiai, šiuo metu yra apie 10 tūkst. žmonių, kuriuos reikia prižiūrėti ir slaugyti.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Prašom pasakyti, aš tikiu, kad Vyriausybė sureagavo į šią paskelbtą informaciją. Mano klausimas: ką numatė ar numato Vyriausybė spręsdama šią senelių globos ir slaugos problemą? Ačiū.
PIRMININKAS. Kuris ministras?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Klausimas, matyt, kaip jūs ir minėjote, yra dviejų sričių. Tai ir sveikatos, ir socialinės apsaugos. Patikėkite, gerbiamasis kolega, kad problema atsirado ne tada, kai parašė žiniasklaida straipsnį. Iš tikrųjų problema yra iš gerokai seniau ateinanti. Jūs pats minėjote ir teisės, ir norminius aktus, kurie buvo priimti. Manau, kad kelių kadencijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai, ministrai, viceministrai, tą problemą bandė spręsti įvairiais būdais. Šiuo metu prie slaugos ir globos sistemos reorganizavimo ir pertvarkymo Lietuvoje yra dirbama. Nesiimčiau sakyti ir įsipareigoti dėl konkrečių datų ar terminų. Kai bendra tvarka bus Vyriausybės suderinta, dviejų ministrų pateikta, bet, patikėkite, dėl esamos situacijos nepatenkinamumo tikrai nediskutuoju, jūs toje vietoje tikrai esate teisus. Manau, kad susirinkus į rudens sesiją galėsiu žymiai išsamiau atsakyti, kiek Vyriausybė yra nuveikusi.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Krikščioninis ministrų kabinetas sumažėjo ir nematau energetikos ministro A. Sekmoko, tačiau gal premjeras perduos mano klausimą.
Mano klausimas toks. Maždaug prieš tris mėnesius mes susitikome su ministru A. Sekmoku ir sutarėme, kad ministras paruoš tam tikras patalpas Seime ar kur nors kitur, kur mes galėsime, t. y. Seimo nariai, turintys galimybę susipažinti su slapta medžiaga, susipažinti su (…) protokolais. Mūsų žiniomis, (…) protokolą pasirašė ir Lietuvos atstovas, taip pat su kita slapta medžiaga derybose dėl atominės elektrinės statybos ir kitų energetinių objektų. Premjere, gal perduokite mūsų prašymą, nes ministras buvo pažadėjęs tai padaryti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu priminti, kad Seime, kaip ir visose valstybės institucijose, yra nustatyta tvarka, kaip yra susipažįstama su įslaptinta medžiaga. Kiek žinau, tai, ką ministras yra žadėjęs, informacija apie tas derybas dėl strateginio investuotojo pritraukimo yra pateikta. Kaip žinote, lankosi strateginiai investuotojai, toliau bus papildoma informacija pateikiama. Aš tikrai perduosiu ministrui jūsų pageidavimą. Jeigu jums atrodo, kad kažko dar trūksta, tai tikrai pažiūrėsime, ką dar galime pateikti, bet tai, ką esame pasakę, tą ir darome. Kaip matote, einame į priekį.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi E. Jurkevičius.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Nežinau, kur kiti ministrai, bet, kaip suprantu, kultūros ministras jau porą savaičių švenčia Jonines, kadangi aš niekaip negaliu jo pamatyti ir antrą savaitę negaliu jam užduoti klausimo.
Premjere, klausimas jums. Aš asmeniškai jums neturiu priekaištų, tik galbūt jūs, kaip premjeras, galėtumėte pasikviesti kultūros ministrą ir vieną kartą iš tikrųjų pareikalauti, kad tie procesai, kurie yra pradėti, vieną kartą pasibaigtų.
Dabar jau, turbūt girdėjote, vėl kyla ažiotažas dėl moterų krepšinio čempionato, kad žiūrovai negali jo matyti ir t. t. Aišku, negalime mes visko įrašyti į tą ypač svarbių įvykių sąrašą, nes turbūt nebus pagrindo. Bet dėl to, dėl ko yra sutarta, dėl ko jau Vyriausybėje yra apsispręsta, tas sąrašas vieną kartą turi būti pradėtas derinti su Europos Komisija. Kultūros ministrui uždaviau vieną labai aiškų klausimą. Norim taip pat, kad ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija turėtų savo atstovą, kad matytų toje darbo grupėje, kad iš tikrųjų vyksta normalios derybos. Galiu jums labai atvirai ir tiesiai pasakyti, kad Kultūros ministerijoje yra žmonių, kurie natūraliai ir akivaizdžiai atstovauja Viasat interesams, ne visuomenės, ne krepšinio mėgėjų, bet Viasat interesams, ir tie žmonės natūraliai turėtų būti pašalinti nuo tų procesų. O kultūros ministras vieną kartą turėtų imtis iniciatyvos…
PIRMININKAS. Laikas.
Ž. ŠILGALIS (MSG) …ir nepakišinėti raštų pavaduotojams, o išspręsti vieną kartą klausimą iki galo, nes viskas, ir rinka, ir visi…
PIRMININKAS. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (MSG). …krepšinio mėgėjai laukia aiškumo. Tai tas aiškumas bus kada nors ar nebus? Aš priminsiu, kad procesui jau yra dveji metai. Kaip premjeras – vieną kartą padarom iki galo ir…
PIRMININKAS. Laikas!
Ž. ŠILGALIS (MSG). …kaip sakoma, paspausim vienas kitam ranką.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, tai aš tikrai negaliu tylomis praleisti jūsų čia išsakytų kaltinimų, kad kažkurie valstybės tarnautojai, jums žinomi valstybės tarnautojai, ministerijoje elgiasi nesąžiningai. Jūs atsiminkite, kad Seimo nariai už savo kalbas irgi atsako. (Balsai salėje) Aš tik sakau, aš nežinau tokių faktų, jeigu jūs metate tokius kaltinimus Seimo salėje valstybės tarnautojams, tai jūs atsiminkite, kad jūs už savo žodžius irgi galite atsakyti. (Balsai salėje) Aš ne gąsdinu, aš tik sakau, kad nesutinku tylomis praleisti kaltinimų Seimo salėje valstybės tarnautojams, kurių net pavardžių nežinau. (Balsai salėje) Viską galime užbaigti pagal galiojančius teisės aktus nepažeisdami visų kitų interesų.
PIRMININKAS. Atsakymas nuskambėjo. Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi V. Valkiūnas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Gal pamenate, gal ne, prieš metus ir daugiau klausiau dėl Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdoje avarinės būklės. Ten yra savivaldybė skyrusi sklypą naujoms statyboms. Norėčiau paklausti, ar tie reikalai juda į priekį? Gal parašėte prašymą iš Vyriausybės investicijų programų skirti statyboms? Kokia situacija dabar?
R. PALAITIS. Ačiū už aktualų klausimą. Iš tikrųjų reikalai juda, nėra taip, kad nejudėtų visiškai. Problema šiokia tokia yra dėl bendro pinigų skaičiaus, nes savivaldybė nesutiko projekto skaidyti, kiek aš prisimenu, į du etapus. Mes vieną kaip išeitį vietoj 60 mln. siūlėme skaidyti į du etapus ir būtų 40 mln. ir 20 mln. Tas 20 mln. ten būtų didžiulis parkingas, kurį miestas kaip prievolę prikabinęs naujojo policijos komisariato statybai. Todėl, kad išaugo iki tokios sumos, šitas objektas yra vykdomas iš turto mainų programos, jis juda į priekį, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi. Tos paskolos, kurias Turto bankas duoda, tam tikrų ir finansinių problemų turi. Juda, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi P. Auštrevičius.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš suprantu, jūs šiandien labai piktas ir, kaip sakėte per „Žinių radiją“ ryte, jums labai didelį liūdesį kelia situacija Vilniuje. Aš irgi piktas dėl situacijos Lietuvoje, kaip yra, nes bankrutuojanti Islandija skolinasi už 4,9 %, Lietuva skolinasi už 7,3 % ir Vilnius skolinasi. Ar jūs nemanote, ar nereikėtų Vilniuje, kad pasibaigtų tas pliuralizmo su liberalizmu mišinys, kad Vilniuje būtų įvestas tiesioginis valdymas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir tada pagaliau sutvarkytume fontaną prie Seimo. Aš pritariu jums. (Balsai salėje) Apie Islandijos paskolų kainą ar apie fontaną? Aišku, juokas juokais, bet aš tik dar kartą galiu pakartoti, kad kai kurie dalykai mane šiek tiek linksmina. Noriu pasakyti, kad skolinamės mes tikrai ne po 7 % su viršum. O kaip vilnietis, turintis biržietiškų šaknų, aš manau, kad tvarka bus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia… Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos – Ž. Šilgalis. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man nebejuokinga, kai klausausi premjero atsakymų. Iš tikrųjų, premjere, arba jūs eikite namo ir pailsėkite, jeigu jūs esate pavargęs, arba atsakinėkite į Seimo narių klausimus, o ne įžeidinėkite ir nenukreipkite temos. Jūs nė į vieną klausimą normaliai neatsakėte. Jeigu esate premjeras, tai priminsiu, kad čia yra ne šou laida. Norite eiti į šou laidą, eikite į laidą „Šok su manim“ ir ten galėsite kalbėti, ką norėsite. Čia yra tribūna. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš turėčiau klausimą vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, Vidaus reikalų ministerija šiuo metu vykdo vieną didžiausių savo istorijoje, galbūt net Lietuvos istorijoje, projektų, tai yra operatyvinio ryšio mobiliųjų paslaugų pirkimo. Ta sistema yra gavusi pavadinimą TETRA ir turi padengti visą valstybės teritoriją. Tačiau pastaruoju metu jūs ėmėtės gana keistų veiksmų. Jūs perdavėte dalį šito konkurso valstybinei įstaigai „Infrastruktūra“, vėliau šį pavedimą vėl grąžinote į ministeriją ir viso to pasekmė – projektai įgavo slaptumo žymę, neaiškios konkurso organizavimo aplinkybės ir panašiai. Ar jums tikrai neatrodo, kad nuo tokių veiksmų mažėja pasitikėjimas visuomenėje, verslo aplinkoje dėl valstybės rengiamų viešųjų konkursų? Ar tokiu būdu iš tikrųjų nebandoma, deja, bet išlaikyti aukštus projekto kaštus?
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Maždaug galima įsivaizduoti, iš kur jis kyla, nes šiuo metu TETRA ryšį eksploatuojant yra vienas privatus tarpininkas, ta bendrovė vadinasi „Inta“. Kaip jis ten atsirado? Tai nutiko prieš man tampant ministru. Tos Intos“ įkainiai yra nepamatuotai aukšti ir sistema turi keistis. TETRA ryšys yra specialus specialiųjų struktūrų ryšys, skaitmeninis ryšys. Jeigu konkursas yra neviešai skelbiamas, tai yra dalyvauja tik kviestiniai asmenys, tai yra visai normalu. Atvirkščiai, būtų nenormalu, jeigu tokį ryšį gautų eksploatuoti teisę bet kas. Šiuo metu, mano žiniomis, yra skelbiamas konkursas. Į jį yra pakviesti keli dalyviai ir tas konkursas bus surengtas. Viskas yra skaidru. Jeigu jums labai įdomios įvairios detalės, tai dėl laiko stokos aš čia neatsakinėsiu. Bet jeigu jūs raštu paklausite, mes viską labai tiksliai parašysime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Andriukaitis. Ruošiasi A. Mazuronis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, klausimas jums. Žinoma, Lietuvai su tokia Vyriausybe šiandien ne iki šokių, o iki šoko netoli. Kai jie išgirsta žinią, kad dujos brangs rudenį daugiau nei 30 % ir patariama vasarą žmonėms taupyti, atidėti pinigus dėl būsimo didžiulio pabrangimo, tai klausimas, ką Vyriausybė mano ir kaip vykdo derybas su „Gazpromu“? Žinoma, Vyriausybė šiandien turi atidėti milijonus litų advokatams ir byloms, bet nesugeba vis dėlto racionaliai tartis, kad žmonių neištiktų šokas rudenį dėl didėjančių dujų kainų, žinant, kad ir pasaulinės tendencijos nieko gero nežada. Kokių imatės priemonių, kad būtų galima amortizuoti ar sumažinti tokį dujų kainų pabrangimą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, pirmas dalykas, aišku, tai būtų gerai, kad kai kurios šilumos energijos gamybos kompanijos neužsiimtų, drįsčiau pasakyti, tokiu gana keistu dalyku kaip visuomenės gąsdinimas, toks, sakyčiau, pakankamai drastiškas ir tokiais tikrai nepriimtinais terminais, tai čia vienas dalykas.
Dabar jūs žinote, kad derybos vyksta, lygiai taip pat, kaip žinote, kad Lietuva ėmėsi žingsnių gindama Lietuvos dujų vartotojų interesus ir stengdamasi išnaudoti tuos solidarius Europos instrumentus, kuriuos tikrai galime išnaudoti. Mes esame įsitikinę, kad „Gazpromas“ pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, Lietuvai taikydamas kažkokius papildomus priedus prie kainos tariamai dėl to, kad Lietuva įgyvendina europines direktyvas. Ir ši „Gazpromo“, kaip monopolistinio dujų tiekėjo, laikysena yra visiškai nepriimtina. Kaip bus su kainomis, pamatysime, bet mes dedame visas pastangas, kad iš tiesų ir šį sezoną pasiektume tinkamo rezultato. Lygiai taip pat yra svarbu, kad Lietuva nuosekliai eitų link to, kad per kelerius artimiausius metus, iki 2014 metų, pasistatę suskystintų dujų terminalą mes iš esmės išsivaduotume iš tokios situacijos, kai vienas monopolistas gali elgtis taip, kaip šiuo metu elgiasi.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi L. Graužinienė.
A. MAZURONIS (TTF). Kolegos, iš tiesų prisijungiant prie Ž. Šilgalio ir girdint premjero atsakymus, matyt, reikėtų eiti ne į „Šok su manimi“ realybės šou, bet „Aš tikrai myliu Lietuvą“, tai yra toks, kur po gražia etikete slepiasi labai daug pykčio ir reiškiasi įvairiausių intrigų. Tai susidaro toks vaizdas.
Aš norėjau paklausti taip pat panašaus klausimo, ką Vytenis klausia. Iš tiesų mano žmona, irgi perskaičius praeitos savaitės straipsnius, kad reikėtų atostogoms skirtas lėšas atidėti šildymui, vadinasi, šiek tiek pamiršti apie atostogas, labai susirūpino, nes planavo keliom dienom išvažiuoti į kaimą su vaikais. Labai smagu, premjere, kad jūs nuraminote ir kad (…) vis dėlto galima išvažiuoti, ne tik į ją, bet ir visą Lietuvą. Tai laukiam nesulaukiam tų žemesnių dujų kainų Lietuvai ir tikėtinai žemesnės šildymo kainos kitą sezoną. Faktiškai iš jūsų čia šnekų aš supratau, kad taip ir bus panašiai.
Klausimas finansų ministrei. Gerbiamoji ministre, kaip jūs manote ir kaip vertinate…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). …Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pasisakymus, kad Valstybinės ligonių kasos vadovas, dėdamas, atrodo, 700 mln. terminuotais indėliais į komercinius bankus, pasielgė labai gerai ir labai protingai, nes jis uždirbo 11 mln. Lt, tuo tarpu kai Ligonių kasos nekompensavo ligoniniams už suteiktas paslaugas arba kompensavo vietoj 1 Lt 81 ct. Tokie vieši pasisakymai. Iš tiesų aš suprantu, kad jūs, koalicijos partneriai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). …sėdite vienoje valtyje ir nelabai turite galimybių…
PIRMININKAS. Andriau!
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Nežinau, kokios koalicijos partnerė aš esu su ponu A. Sasnausku, bet tikrai pasakysiu jums labai paprastą dalyką. Jeigu yra rezervas piniginių lėšų, nesvarbu kur, ar Ligonių kasoje, ar Socialinio draudimo fondo biudžete, ar valstybės ižde, kadangi pinigai nėra tuoj pat išleidžiami ir jie turi būti kur nors laikomi, žinoma, kad pinigai tokiais atvejais yra laikomi ne spintelėje. Aš tikrai nemanau, kad problema yra ta, kad lėšos buvo investuotos. Atrodytų, tarsi jeigu jos būtų gulėjusios einamojoje sąskaitoje, tai tuomet niekas nebūtų pareiškęs Ligonių kasai jokių pretenzijų, nors tada tie pinigai būtų net ir tų 11 mln. Lt neuždirbę.
Mano supratimu, problema, kalbant apie 2010 m. biudžeto vykdymą, yra visiškai kita. Problema yra ta, kad tas rezervas apskritai buvo sukauptas virš limito. Tam rezervui sukaupti, deja, padėjo taip pat ir pervedimai iš valstybės biudžeto, kurie buvo padaryti iš skolintų pinigų. Ir čia, man atrodo, yra daug didesnė, tai yra planavimo, biudžeto planavimo, problema 2010 metų nepalyginamai didesnė ir nepalyginamai skaudesnė man, kaip finansų ministrei, negu diskusija, kur turėjo būti laikomos laikinai nenaudojamos lėšos.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Ruošiasi L. Kernagis.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti ir finansų ministrės, ir premjero, kaip Seimo nario. Mes dabar Seime turime užregistruotą vėl Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo pakeitimą, kuriame vėl grąžinama į savarankiškus biudžeto asignavimus ir Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Dramos teatras, Filharmonija ir t. t. Na, galbūt dar suprasčiau Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, nes jų biudžetas yra gana ženklus. Ar čia vėl atsisakoma to bendrojo programinio principo ir grįžtama prie senos tvarkos, ir visi biudžete atsiras asignavimų valdytojai, ar čia yra… na, nesuprantama, kodėl išskiriami teatrai, kai kurie paliekami prie ministerijos. Apskritai ar vėl grįžtama prie tos tvarkos? Mes čia nesuprantame, kaip sistemiškai bus dirbama. Ar sutinka finansų ministrė?
Klausiu premjero, kaip Seimo nario, ar jūs neprašėte Vyriausybės išvados, nes čia susiję su biudžetu.
PIRMININKAS. Laikas!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ir kaip jūs, kaip Seimo narys, balsuosite, nes čia daugumos teiktas projektas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Tikrai dėl motyvų man turbūt nebūtų etiška komentuoti, nes tai ne Vyriausybės teikiamas projektas. Vyriausybės pateiktas projektas ir Seimo patvirtintas Biudžeto sandaros įstatymas kaip tik numato priešingą judesį. Pagal jį dar turėtų būti pakeisti kai kurie specialūs įstatymai, tarkime, Muitinės ar kitų institucijų, kurios yra prie Finansų ministerijos, kad būtų panaikintas asignavimų valdytojo statusas toms institucijoms ir tų institucijų asignavimai būtų planuojami už tai atsakingo ministro asignavimuose.
Dėl Radijo ir televizijos, manau, čia galbūt yra vertas diskutuoti klausimas, nes jo priskyrimas Kultūros ministerijai nėra, ko gero, iki galo pagrįstas. Turint minty, kad kai kurios kitos institucijos prie Seimo, kad ir nedidelės, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar panašios, jos vis tiek išlieka atskiru asignavimo valdytoju, tai tą klausimą galima būtų svarstyti. Visos kitos, jeigu taip galiu pasakyti, vienarūšės pagal veiklos formą institucijos, tikrai, mano supratimu, turėtų būti planuojamos atsakingo ministro asignavimuose. Tikiuosi, kad Seimas paprašys Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. L. Kernagis. Ruošiasi A. Stancikienė.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pritariu ministrei.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, Pirmininke.
L. KERNAGIS (KPF). Jau galima klausti?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
L. KERNAGIS (KPF). Greičiausiai klausimą pateiksiu gerbiamajam premjerui. Tikiuosi, kad atsakymą gausiu šiokį tokį. Lietuvos Respublikos Seimas, dar 2001 m. priimdamas Azartinių lošimų įstatymą ir 2004 m. Loterijų įstatymą, nustatė azartinių lošimų ir loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką, tačiau nenustatė valstybinio reguliavimo tikslų ir krypčių. Todėl mūsų Valstybės kontrolė dar 2008 metais valstybinio audito ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad lošimų keliama socialinė rizika nėra tinkamai valdoma. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad 4 % visuomenės, specialistų nuomone, gali atitikti patologinių lošėjų kriterijus. Trumpai tariant, kas yra nuveikta per pastaruosius pustrečių metų likviduojant štai šituos trūkumus? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal finansų ministrė gali atsakyti? Aš tikrai lošimų reikalų esu labai silpnas žinovas.
I. ŠIMONYTĖ. Man irgi sunku po tokio žodžio suteikimo kalbėti, nes niekada gyvenime nesu lošusi. Bet istoriją galiu papasakoti. Azartinių lošimų įstatymas yra vienas iš labiausiai užkerėtų įstatymų Lietuvos Respublikoje, nes šio įstatymo pakeitimai, kurie tikrai kompleksiškai sureglamentuotų rinką, buvo parengti turbūt dar 2003 m. ir labai sunkiai sekėsi juos derinti su rinkos dalyviais, nes rinkos dalyviai turi radikaliai priešingą požiūrį į savo vaidmenį ir savo žalingumą lošėjams, nes kiekvienas linkęs manyti, kad jis kažkodėl yra nežalingas, o kitas yra labai žalingas, nors, manau, kaip ir alkoholio atveju, nežalingo tiesiog nėra, čia reikėtų tos nuostatos ir laikytis. Bet mes vis dar tikėjomės parengti įstatymo projektą ir jį pateikti Seimui. Kadangi Seimo netenkino Finansų ministerijos projektuojami terminai, tai Seimas sudarė savo darbo grupę, kuri tikėjosi galbūt labai greitai tą darbą padaryti, bet, matyt, to lengvo sutarimo taip pat nerado. Aš labai tikiuosi, kad rudenį galima tikėtis, kad vienaip ar kitaip koks nors konsensuso būdu atsiradęs įstatymas būtų pateiktas. Bet į ką norėčiau atkreipti dėmesį, Seime yra tikrai daug įregistruota paskirų įstatymų, reglamentuojančių paskiras dalis, bet čia ir susiję su jūsų klausimu, kad negali būti skirtingai reguliuojami iš esmės vienodi dalykai, ypač valstybės politika toje srityje, nes ir Alkoholio kontrolės įstatymas yra vienas, nėra vyno įstatymo, alaus įstatymo ar degtinės įstatymo.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė, ruošiasi L. Dinius. Aš jo salėje nematau. Matyt, ruošiasi K. Glaveckas. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo vidaus reikalų ministro. Vakar stebėjau tokią situaciją, kai bobutė, kuri, pririnkusi stiklinėlę žemuogių, buvo vaikoma policijos pareigūnų, iš jos buvo… Kai aš paklausiau policininko, kas jai gresia, – bus nubausta 50 Lt. bauda. Aš norėjau paklausti, kaip jūs vertinate, kai policija iš esmės nesiima jokių veiksmų, kai kontrabandinėmis cigaretėmis ir kitomis prekėmis prekiaujama tuose oficialiuose turguose, t. y. tiek Halės turguje, tiek Kalvarijų turguje, ir ne vieną sykį irgi teko stebėti, vadinasi, policija eina pro šalį ir to nemato, o bobutė su žemuogių stiklinaite kliūva. Antras dalykas, ar jūs nemanote, kad pareigūnams vis dėlto jūsų tam tikras elgesys, kai jūs dėvite uniformą, kai jums nepriklauso ją dėvėti iš esmės…
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …ar nemanote, kad tai yra blogas pavyzdys, rodantis, kad vis dėlto nesivadovauti tam tikrais reikalavimais, keliamais…
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Apie policininkus. Jūsų žiniai, ne ministras vadovauja policijai, o generalinis policijos komisaras. Matyt, klausimas būtų jam. Bet tam tikra atsakomybės dalis tenka ir man, ir aš jos nesiginu. Jeigu galima, aš atsakysiu. Iš tikrųjų tai yra prioritetų klausimas, bet, kiek aš žinau, policininkai turguose vaiko ir kontrabandinių cigarečių prekiautojus, ir kitokius nelegaliai prekiaujančius asmenis. Jeigu teisės aktuose parašyta taip, tai bus ir padaryta taip.
Kitas dalykas – efektyvumas, kad kontrabandinių cigarečių pardavėjus sugavus, kaip išieškoti iš jų baudą, o čia jau yra teisės aktų spragos, nes tokie sugauti žmonės, administracinių skolų jau prikaupę už pusę milijono, ir turto jokio neturi, kaip iš jų išieškoti turtą? Aš manau, čia jau teisės aktų spragos.
Dabar dėl uniformos. Jeigu jūs, gerbiamoji Seimo nare… Klausykite atsakymų, nes jūs paklausėte. Jeigu jūs gerai skaitėte Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą, tai Sienos apsaugos tarnybai vadovauja ministras per tarnybos vadovą. Vadinasi, ministras vadovauja, ir tą sienos apsaugos tarnybos uniformą visi ministrai turėjo, turiu ją ir aš. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi I. Šiaulienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas žemės ūkio ministrui, nes kažkaip neklausinėjame, nors, atrodo, mūsų ekonomikos pagrindinis garvežys šiuo laikotarpiu yra žemės ūkis. Aš manau, kad jį pakeis kas nors, IT ar dar kas, kas dar labiau patrauks mūsų ekonomikos traukinį. Gerbiamasis ministre, pasakykite, žvelgiant į finansinę perspektyvą kito laikotarpio, kaip jūs prognozuojate su visa Europos Sąjungos parama ir su galimybe toliau plėtoti mūsų lietuviškos produkcijos rinką tiek Rytuose, tiek Vakaruose? Labai ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų reikia labai gerai pasiruošti, nes mes turime viską, ko reikia užauginti didžiausią vertę sukuriančią produkciją, paruošti, pagaminti ją. Tai mes turime žemę, turime gerus derlius, ir šiuo metu mes kiekvienais metais eksportuojame mažiausiai apie 1 mln. tonų grūdų. Tačiau manęs, kaip ministro, tai netenkina. Grūdai yra žaliava. Grūdai yra lietuviška nafta. Vadinasi, mes eksportuojame žaliavą. Perspektyvoje mes turime sudaryti visas sąlygas, kad būtų auginami gyvuliai, kad būtų toliau plėtojamas pieno ūkis ir jau eksportuojamas galutinis produktas, ar tai būtų pieno, ar tai būtų mėsos produktai, ir reikia šiandien nesustoti, kad mes turime geras rinkas, Europos Sąjungoje laukiama mūsų produkcija, turime geras rinkas ir Rytuose, ir Rusijoje, tačiau reikia žiūrėti ir į kitas rinkas, ir į Kinijos rinką, ką daro dabartiniu metu Vokietija. Šia linkme mes irgi dirbame, ieškome tų kontaktų, ir pats buvau parodoje, rudenį esu pakviestas vėlgi nuvykti ir susitikti su Kinijos ministru, nes tai yra labai perspektyvi rinka. Taip pat atrasta nauja rinka – Turkijos rinka, kur taip pat eksportuojame savo produkciją ir veislines telyčias išvežame. Čia jau yra sukurta didžiulė pridedamoji vertė. Ką noriu pasakyti? Mes šiandien esame trys Baltijos valstybės, trys sesės, nepritarėme bendrosios žemės ūkio politikos paketui, kurį siūlė pirmininkaujanti Vengrija, nes mūsų netenkino tiesioginių išmokų dydis. Jie siūlė padidinti keliomis dešimtimis litų ir tai įvardyti kaip didžiulę. Komisaras sako: ministre, kodėl tu nesutinki (man konkrečiai), čia juk didžiulė jūsų sėkmė, jums padidinamos tiesioginės išmokos. Bet, sakau, nuo kokio kiekio padidinamos? Kai mes šiandien esame dugne, kelios dešimtys litų netenkina. Tai yra ne didinimas, o tiesiog problemos atidėjimas. Taipgi vyksta intensyvios derybos ir tikimės, kad jeigu mes gerai subalansuosime savo žemės ūkį, įvesime, panaikinsime nereikalingus apribojimus, sutarsime, ir tikrai labai daug priklausys nuo šio Seimo, įvesime 300 sutartinių gyvulių sąvoką kaip plėtros pagrindą, t. y. išplėsime vidutinio ūkio bazę, tai tikrai turėsime geras perspektyvas.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė, ruošiasi A. Dumbrava.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nėra energetikos ministro, todėl norėčiau paklausti susisiekimo ministrą. Žinau, kad vis dar tęsiamos studijos dėl suskystintų dujų terminalo statybos. Galbūt jūs galėtumėte pasakyti, ar jau apsispręsta dėl vietos, ar dar lieka Klaipėdos uosto akvatorijoje, ar kitur? Ar jums pavyko tai, ką jūs kalbėjote švenčiant Jūrų uosto jubiliejų, dvidešimtmetį, kad „Klaipėdos nafta“ pereitų Susisiekimo ministerijai?
E. MASIULIS (LSF). Pirmiausia „Klaipėdos nafta“ yra valstybinė akcinė bendrovė, po šiai dienai kuruojama Energetikos ministerijos. Kaip žinote, būtent šiai įmonei yra pavesta plėtoti suskystintų dujų terminalo statybos klausimus. Noriu pasakyti, kad yra sudaryta premjero vadovaujama priežiūros grupė, kur pavaduotojai esame ministras A. Sekmokas ir aš. Taip pat į tą darbo grupę yra įtraukti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius, ir Klaipėdos miesto meras. Ši grupė derina tarpinstitucinius veiksmus. Studijos, kurios yra daromos, iš esmės čia yra dvi studijos. Viena studija apima bendriau giliavandenio uosto ateities pasirinkimo vietą. Tai noriu pasakyti, kad artimiausiu metu ši studija bus baigta ir visuomenė bus supažindinta su šios studijos projektais. Pagal šios studijos, sakykime taip, pirminius pasiūlymus yra svarstomos galimybės dėl giliavandenio uosto tiek Melnragėje, tiek Būtingėje ilgalaikėje perspektyvoje. Kalbėdami apie suskystintų dujų terminalo statybą, iš esmės šiandien mes kalbame ir planuojame Kiaulės Nugaros vietą, ir čia dabar vykdomi planavimo procedūrų parengiamieji darbai, kad būtų galima visiškai suformuoti šitą teritoriją, parengti planavimo dokumentus, kad būtų galima pradėti daryti investicijas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Vidaus reikalų ministro norėčiau paklausti. Ministre, nors jums tiesiogiai ir nepriklauso Policijos departamentas, bet vis tiek gal pasikalbėsite. Šių metų birželio 14 d. apie 14 val. Linkmenų gatvės prieigose buvau patekęs į labai nemalonią situaciją tuo požiūriu, kad vyko gaudynės. Ten yra tokia viena gatvelė, kur, na, aš girdėjau policijos automobilio sirenos garsą, tačiau nemačiau, iš kur atvažiuoja, ir staiga iš už kalno, siauroje gatvelėje, iššoko motociklininkas, o paskui jį policijos mašina su švyturėliais. Akimirka – tas vaikinas vos neužkabino mano mašinos, aš nežinau, kokios galėjo būti pasekmės, kadangi jis irgi manęs nematė. Tiesiog nuo kalno ant vieno rato nusileido ir paskutiniu momentu išsuko. Tikrai situacija buvo labai nemaloni. Aš tik norėčiau paklausti jūsų, galbūt ir pasiūlyti, galbūt jūs sutiktumėte ir pakalbėtumėte, ar tikrai tos gaudynės yra būtinos miesto gatvėse ir kokiomis sąlygomis, nes tai yra labai pavojinga. Ačiū.
R. PALAITIS. Visiškai sutinku, kad tai yra pavojinga, bet gana pavojingi yra dažnai greičio nesilaikantys motociklininkai. Aišku, čia yra pareigūno sprendimas prisiimti riziką dėl rizikingų gaudynių ar neprisiimti, ir šiuo atveju kiekvieną sykį atskirai sprendžia pareigūnas. Kartais ta rizika pasiteisina, pasitaiko atvejų, kad tikrai nepasiteisina. Jūsų konkrečiu atveju reikėtų gal kokio raštiško kreipimosi, tada mes su policijos vadovais aptartume situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Endzinas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, kodėl jūs, komentuodamas susidariusią situaciją policijoje dėl atlyginimų ir degalų stygiaus, apkaltinote pensininkus, kad jie kalti dėl susidariusios padėties, nes jiems reikia grąžinti pensijas. Ar etiška taip kalbėti, būnant ministru, ir ar nežadate atsiprašyti pensininkų? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Bet, gerbiamoji Seimo nare, jūs neteisi, nes aš niekur pensininkų nekaltinau, aš tik pasakiau: jeigu Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė sau iškėlė tikslus grąžinti pensijų lygį į ikikrizinį lygį, t. y. apie 600 mln. Lt poreikio… Kalbant dabar Vyriausybėje dėl kitų metų biudžeto, mums buvo pasakyta, jog pinigų daugiau, lyginant su 2011 metais, nebus. Tačiau aš noriu pažymėti, kad, pavyzdžiui, policija, lyginant su 2006 metais, nes čia visi lygina, kad mes turėtume grįžti į 2006 metus, įsigyja dabartiniais pinigais ir pagal dabartinę degalų kainą trečdaliu degalų mažiau, o degalai policijoje yra kritinis resursas, ne tik reaguojant į pagalbos prašymus arba įvykusius nusikaltimus, bet ir patruliuojant. Šiandien po truputį darosi grėsminga situacija, nes kuro lieka tiktai dėl reagavimo, tačiau patruliavimo funkcija kuo toliau, tuo prasčiau yra vykdoma, ir tai yra problema. Tai yra problema dėl žmonių saugumo ir reikia apie tai kalbėti. Pensininkų niekas nekaltino, jūs blogai žiūrėjote laidą.
PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas, ruošiasi E. Jonyla.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi vienas šalia kito sėdi krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai, tai, jeigu galima, klausimas jums. Išties mes, man atrodo, artimiausioje ateityje svarstysime Branduolinės saugos įstatymą, ir ten yra vienas iš epizodų, kada yra pavedama branduolinę saugą užtikrinti ir stebėti ir iš oro. Štai klausimas labai paprastas: kuri ministerija turėtų tuo užsiimti? Ir vienai, ir kitai ministerijai techninių priemonių, kaip sakoma, nėra per daug. Tačiau asignavimai gali būti skiriami ir vienai, ir kitai tom priemonėm įsigyti. Vienu atveju galbūt yra sukaupta šiokia tokia patirtis, kitu atveju papildytume krašto apsaugos asignavimus, didindami juos, artindami prie numatytos ribos. Tiesiog jūsų požiūris į šią problemą, nes netrukus Seimas turės dėl to apsispręsti. Dėkui.
R. PALAITIS. Iš tikrųjų klausimas geras, ir Sienos apsaugos tarnyboje mes esame sukaupę, kaip mes galvojame, pakankamą, kaip čia pasakius, vienetą. Tas vienetas gana pajėgus – yra keli tikrai modernūs malūnsparniai, arba sraigtasparniai, aš įpratęs žemaitiškai sakyti, sraigtasparniai. Ganėtinai daug įrangos jie jau turi, ir jeigu tiktai klausimas apie kažkokią papildomą specifinę įrangą dėl radiacinės saugos, tai čia nebereikėtų pirkti atskirų sraigtasparnių, užtektų tiktai nedidelės sumos įrangai nupirkti. Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mūsų ministerijos nuomone, tai turėtų būti Vidaus reikalų ministerijos funkcija.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Nematau salėje. Tuomet B. Bradauskas, irgi nematau salėje, Socialdemokratų frakcijos vardu. Bronius eina. Tai dabar gal duokime ponui L. Talmontui, nes … išsitrynė, tai ponas L. Talmontas. Prašau.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gaila, kad nėra aplinkos ministro, bet yra Ministras Pirmininkas, kuris pasirašo Vyriausybės nutarimus, ir yra finansų ministrė, kuri skirsto lėšas. Mano klausimas būtų toks: kokiais kriterijais skirstomos lėšos socialiniam būstui? Dabar jūs pasirašėte potvarkį ir, kaip sakoma, Šalčininkų rajonas ir Vilniaus rajonas negavo nė lito. Kiti rajonai gavo lėšų. Gerbiamasis premjere, jūs visada deklaruojate, kad reikia ekonomiškai padėti Vilniaus kraštui, bet jūsų žodžiai su darbais nelabai derinasi. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik galiu atsakyti, kad iš tikrųjų šių metų programa buvo patvirtinta Vyriausybės, ir yra rajonų, kurie gavo, yra rajonų, kurie negavo šiais metais. Bet tikrai Vilniaus rajonas ir Šalčininkų rajonas nėra vieninteliai, kuriems pagal šią programą nebuvo numatyta lėšų. Galbūt socialinių reikalų ministras gali patikslinti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš papildyčiau, nes iki šiol atlikdavo skaičiavimus Aplinkos ministerija, šie metai ne išimtis, tačiau taip, kaip Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pasiūlęs Vyriausybei, principinis sutarimas yra, kad koordinavimas socialinio būsto politikos pereis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinion. Vyriausybė tai, ką atliko, tai atliko šių metų asignavimų paskirstymą pagal Aplinkos ministerijos skaičiavimus, ir tiek, kiek man yra žinoma iš kolegos, didelė dalis savivaldybių lėšų šiemet nesulaukė, nes lėšos buvo daugiau skiriamos įvykdytiems darbams apmokėti, skoloms padengti. O dėl programos Vyriausybės pasitarime apsisprendėme, kad programa iki 2019 metų visam laikotarpiui bus tvirtinama kartu su kitų metų asignavimais.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas. Ruošiasi D. Bekintienė. Kortelę, matyt, reikėtų įdėti. Pone Broniau, kortelę įdėkit. Veikia.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Ministrui R. Žyliui įteikiau raštišką pilietės paklausimą, gaila, kad nėra ministro G. Kazlausko, bet noriu pagarsinti visiems, kaip kartais mes rašome ir negalvojame. Magistralinio dujotiekio apsaugos juostoje yra dviejų ministrų, aišku, ne šio ūkio ministro, patvirtintos taisyklės, pagal kurias 200 metrų ruože, „jeigu yra dešimt pastatų žmonėms būti“, bet į tuos dešimt pastatų žmonėms būti įskaito tvartus, kluonus ir taip toliau. Tvartas ir kluonas – tai ne žmonėms būti, tai gyvuliams būti, karvėms, kiaulėms ir taip toliau. Ir neleidžia dabar žmonėms, norintiems statyti ten naują namą, todėl, kad tik du žmonės ten gyvena. O ten būdelių visokių pristatyta ir va – žmonėms būti. Tokių taisyklių yra daugiau.
Premjere, pakontroliuokite ministrus, kad jie kurdami tas taisykles neprirašytų tokių dalykų, kai, taip sakant, paskui žmonės kenčia ir niekaip negali, kas svarbiausia, pakeisti šito dalyko. Akivaizdžiai mato, kad yra nesąmonė padaryta, bet vis tiek laikosi savo. Tai, premjere, aš nenoriu jūsų atsakymo, bet aš tiesiog noriu paraginti jus, kad jūs pakontroliuotumėte.
PIRMININKAS. Atsakymo nereikia. Klausia D. Bekintienė. Ruošiasi J. Narkevičius.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Šiandien turbūt vidaus reikalų ministro diena. Mano klausimas taip pat jums, ministre. Gegužės mėnesį aš jūsų klausiau dėl šaudyklos likimo Vilniuje, Batoro 90A. Paskui greitai pasiunčiau jums paklausimą raštu ir labai norėjau gauti atsakymą. Iki šios dienos laukiu nesulaukiu ir man truputį nepatogu jums priminti, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą atsakymo jau turėjau sulaukti, bent jau tarpinio, jeigu ten vyksta kažkokie tyrimai. Kodėl neatsakėte, ir gal dabar galite paaiškinti, koks likimas tos šaudyklos, ir vis dėlto primygtinai prašau taip pat atsakyti raštu. Ačiū.
R. PALAITIS. Labai ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų jūsų iškelta tema labai aktuali, po jūsų temos iškėlimo mes ėmėmės skubių ir radikalių priemonių. Šiandien miesto savivaldybė neprieštarauja, man rodos, gal jau ir įforminta, bet jeigu ne, tai greitai Nacionalinėje žemės tarnyboje turi būti įforminta panauda šaudyklos teritorijoje. Kai tik tai bus padaryta, policija turėtų išduoti leidimą šaudyti. Reikalai tikrai sėkmingai juda į priekį ir aš manau, kad mūsų šauliai turės kur ruoštis Londono olimpiadai, kuri įvyks 2012 metais.
Dabar dėl formalaus atsakymo. Jeigu iš tikrųjų taip, labai ačiū už signalą, aš tikrai grįžęs į ministeriją pasidomėsiu, kas neįvykdė pavedimo, atliksime tarnybinį patikrinimą, nes praleisti terminą yra rimta ir labai atsiprašau, jeigu taip įvyko.
PIRMININKAS. Klausia J. Narkevičius. Galbūt dar suspės paklausti R. Kupčinskas.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, norėčiau jums užduoti klausimą. Jums nepatinka, jus erzina, kai tarptautinėje erdvėje sakoma tiesa apie Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų teisių siaurinimą. Jūs žadate sustiprinti veiksmus, kad tiesa apie tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvoje, sąlygų bloginimą būtų kažkaip paneigta. Mano klausimas – ar neseniai išsakytas ponios L. Zakarevičienės, Lietuvos ambasadorės Lenkijoje, požiūris, kad Lietuvoje gyvenantys Lietuvos lenkai yra nelojalūs Lietuvos valstybei, yra jau galbūt šito veiksmo padarinys? Kaip jūs manote, ar neverta to įvertinti, o gal manote, kad būtent pasakymas tarptautinėje erdvėje, kad tarp 3 mln. Lietuvos piliečių gyvena 250 tūkst. nelojalių…
PIRMININKAS. Laikas!
J. NARKEVIČ (TTF). O gal jūs su tuo sutinkate? O gal jūs tiesiog manote, kad mes, Lietuvos lenkai, nesame verti net jūsų pasakymo?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nelabai supratau jūsų klausimą, bet pabandysiu nuosekliai atsakyti. Man atrodo, visi mes, Lietuvos piliečiai, ar lenkai, ar žydai, ar rusai, ar lietuviai, turėtume stengtis, kad apie Lietuvą pasaulyje būtų skelbiama tiesa ir kad iš tikrųjų mes galėtume didžiuotis tuo, kuo mes tikrai galime didžiuotis. Aš vis laukiu, kada mes su jumis kartu, gerbiamasis kolega, pasinaudodami kokia nors proga, išeitume ir visam pasauliui pasakytume, kad Lietuvoje lenkai, rusai, baltarusiai turi vienas iš geriausių švietimo sąlygų, lyginant su tuo, kokias sąlygas kitose pasaulio valstybėse turi tie patys lenkai. Jeigu Lietuvoje gyvenantys 200 tūkst. lenkų turi 100 mokyklų, dėstomų lenkų kalba, tai pasakykite, kokioje dar šalyje tokiam kiekiui gyvenančių lenkų turime tiek mokyklų?
Dabar antras dalykas. Jeigu mes su jumis galėtume sutarti, kad geresnės žinios, pavyzdžiui, anglų kalbos, įgyjamos mokyklose, yra mokinių sąlygų gerinimas, o ne bloginimas, tai jau būtų didelis žingsnis į priekį. Galbūt po to kartu su jumis nutartume, kad ir geresnės lietuvių kalbos žinios, įgyjamos mokyklose, taip pat yra sąlygų gerinimas, o ne bloginimas. Nes dabar man labai keistai skamba jūsų pasakymas, kad dėl to, kad mokyklose vaikai geriau išmoks lietuvių kalbos, pablogėja jų mokymo sąlygos. Aš niekaip negaliu su tuo sutikti, nes, mano įsitikinimu, kuo daugiau kalbų mokės vaikai baigdami mokyklas – ir savo gimtąją kalbą, ir valstybinę kalbą, ir gerą užsienio kalbą, ir galbūt dar ir antrą užsienio kalbą, – tuo mokymo sąlygos jiems bus geresnės. Ir tai yra mūsų atsakomybė, kad jie tokias sąlygas turėtų. Žinome visi, kad vaikai labai dažnai nebūna dideli entuziastai apskritai daugiau mokytis, patys tai esame patyrę. Ir mūsų, kaip tėvų ir vyresniųjų, atsakomybė yra visiems sukurti sąlygas, kad po to užaugę nesiskųstų, kodėl jūs mūsų neprivertėte gerai išmokti? Sutarkime, kad tai yra sąlygų gerinimas, o ne bloginimas. Ir tada paaiškės, kad iš tikrųjų mes su jumis neturime dėl ko ginčytis. Kartais man atrodo, kad ginčų labai daug yra tik dėl to, kad yra norima ginčytis manant, kad bus pasiekta kokių nors politinių rezultatų. Sutarkime, kad sąlygos yra geros, kad lietuvių kalbos mokymasis tai nėra sąlygų bloginimas, o priešingai – gerinimas, ir baigsis visos diskusijos.
PIRMININKAS. Norėtų patikslinti klausimą. Prašau.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, aš tikrai labai vertinu jūsų samprotavimus ir mes visada esame pasiruošę tuo apibusiu samprotavimu pasidalinti, bet aš nemanau, kad jūs nesupratote klausimo, ir iš esmės neatsakėte. Mano klausimas buvo dėl ponios L. Zakarevičienės pasakymo, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai nėra lojalūs Lietuvos valstybei. Ar tai nekenkia Lietuvos prestižui? Iš viso, ar tai tiesa, ar netiesa, ar dera, ar ne? Klausimo esmė buvo tokia. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Žinote, aš nežinau, kas yra lojalūs, kas yra nelojalūs. Jeigu lietuviai apie Lietuvą kalba kur nors nelabai tiesą ir nelabai pagarbiai, tai irgi galima kelti klausimą, ar tikrai jie elgiasi tinkamai, taip, kaip turi elgtis Lietuvos piliečiai. Sutarkime, kad visiems mums rūpi geras Lietuvos vardas ir tai yra viena iš visų Lietuvos piliečių pareigų. Viena iš tokių labai svarbių pareigų. Tai ir viskas. Tada iš tikrųjų būsime dori, sąžiningi, lojalūs ir vienas kitą gerbiantys Lietuvos piliečiai.
PIRMININKAS. 14.00 val. Vyriausybė valanda baigta.
Kviečiu į tribūną Vitą Vasiliauską, Lietuvos banko valdybos pirmininką. Ačiū Vyriausybei. (Balsai salėje) Liko 20 sekundžių, nespėsime. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. Ponas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pagal susiklosčiusią tradiciją Lietuvos banko pranešimą, metinę ataskaitą, Seimui posėdžio pirmininkas dalindavo į dvi dalis – 10 min. pranešimui, 10 min. klausimams. Tokia praktika buvo visą laiką, kai ponas R. Šarkinas buvo valdybos pirmininkas. Aš manau, kad dabar būtų visiškai neblogai, jeigu valdybos pirmininkas, nors Lietuvos banko įstatymas formuluoja, kad daro pranešimą Seimui, kad jis, pavyzdžiui, 10 ar 15 min. kalbėtų ir dar leistų paklausti Seimo nariams. Aš tik tokį siūlymą turiu. Mes bandysime inicijuoti tos pozicijos pakeitimą Lietuvos banke kitiems metams. Ačiū.
PIRMININKAS. Sekretoriatas informuoja, kad niekada taip nebūdavo. Kviečiame į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką perskaityti pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Klausimai yra neužduodami.
14.00 val.
V. VASILIAUSKAS. Esu dėkingas už galimybę perskaityti Lietuvos banko pranešimą. Žinau, kad jo tekstas yra pateiktas. Šiam klausimui turime 20 min., iš tikrųjų maniau, kad 10 min. skirsiu pranešimui, paskui galėsiu atsakyti į klausimus. Kol kas tokių galimybių nėra, manau, kad ateityje bendrai galėtume inicijuoti pakeitimus.
Svarbiausi dalykai, kuriuos norėčiau apžvelgti, atsižvelgdamas į pagrindinį banko tikslą ir funkcijas, kurias centrinis bankas vykdo iš tikrųjų. Pirmiausia kainų stabilumas. Šia tema pradedu ne tik todėl, kad tokį Lietuvos banko uždavinį, kaip pagrindinį uždavinį, yra užfiksavęs Lietuvos banko įstatymas, tiesiog akcentuoju šį klausimą dėl to, kad būtent kainų pokyčiai tampa vienu iš reikšmingiausių veiksnių, galinčių nulemti tolesnę raidą. Naujausi duomenys rodo, kad kainų padidėjimas gegužės mėnesį sudarė 0,8 %, tai yra mažesnis nei keletą mėnesių anksčiau. Prognozuojame, kad birželio mėnesį kainų padidėjimas bus maždaug 0,2 %.
Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes vykdome, dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 %. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 %. Be jokios abejonės, tas naujienas, kad mes dar šiandien vykdome rodiklį, t. y. kainų lygis yra daugmaž stabilus, galime priskirti gerų žinių kategorijai, tačiau vis dėlto, įvertinus Europos kontekstą, kas vyksta periferijose, įvertinus pasaulinį kontekstą, privalu pasakyti, aš tai privalau padaryti, kad mūsų pozicijos (…) fronte tikrai nėra tvirtos. Reikia kalbėti apie tai tikrai atvirai.
Labiausiai jas silpnina išoriniai veiksniai, tai yra tarptautinės rinkos, nes jos daro didžiausią įtaką kainoms. Negaišinsiu jūsų laiko kalbėdamas apie atskiras pozicijas. Du esminiai faktoriai: tai yra maisto kainos ir energetikos kainos. Lyginant su praeitais metais, pasaulinės maisto kainos išaugo 37 %, energetikos kainos, naftos kainos – 32 %. Maža pastaba: energetika ir maistas sudaro daugiau kaip 50 % mūsų vartotojų krepšelio. Štai ir atsakymas, kodėl mums tokie skaudūs tie pasikeitimai tarptautinėse rinkose.
Be abejo, tarptautinis elementas egzistuoja, tačiau tai nereiškia, kad turėtume palikti kainų raidą savieigai. Juolab kad atsigaunant vidaus vartojimui prie išorinių faktų gali prisidėti ir vidiniai faktoriai: tai gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis, o ypač optimistiniai lūkesčiai. Jie iš tikrųjų gali prisidėti prie to, kad toks dalykas, toks ekonomikos varikliukas kaip vidaus vartojimas gali tapti ekonomiškai nesaugiu kainų akceleratoriumi. Tokia galimybė iš tikrųjų egzistuoja ir į tai mes, kaip Lietuvos bankas, norėtume atkreipti visų ekonominius sprendimus priimančių institucijų dėmesį. Ir manau, tiesiog sutelkti pastangas tam, kad būtų galima palaikyti pusiausvyrą.
Kalbant apie Lietuvos banko vaidmenį kainų stabilumo kontekste, tai tradiciškai Lietuvos bankas stabilumo sieks visų pirma vadovaudamasis Lito patikimumo įstatymu. Į apyvartą išleidžiami litai kaip ir iki šiol, taip ir ateityje bus visiškai užtikrinti aukso ir (…) užsienio valiutos atsargomis. Be abejo, bankas palaikys fiksuotą lito kursą. Užtikrinsime litų į eurus ir atvirkščiai keitimą. Patikimai fiksuotas keitimo kursas padės palaikyti pasitikėjimą litu, taip pat prisidės prie importo ir eksporto kainų stabilumo, t. y. apskritai kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Pabrėžiu – ilguoju laikotarpiu.
Kaip naują priemonę, kuri yra orientuota į trumpą ir vidutinį laikotarpį, kalbant apie kainų stabilumą, apie kovą su galimais burbulais, mes siūlome mūsų inicijuotas atsakingo skolinimo taisykles. Tai yra mes esame pasiūlę rinkai, esame pasiūlę kredito įstaigoms nuostatus, kurie padėtų suvaldyti neatsakingą skolinimą. Tai yra tos taisyklės veiktų tada, kai vėl, duok Dieve, kad taip neatsitiktų, bandysime pamesti galvas dėl nepamatuotų lūkesčių, kaip tik tam, kad užtikrintume tvarų ekonominį augimą. Mes manome, kad atsakingos skolinimosi taisyklės padės orientuoti visus vykstančius procesus į tvarų, pastovų augimą, bet ne į nutrūktgalvišką augimą.
Kadangi dėl Valiutų valdybos ypatumų mes neturime priemonių tiesiogiai valdyti kainas, atsakinga fiskalinė politika yra vienas iš svarbiausių veiksnių arba viena iš svarbiausių infliacijos grėsmių užkardų. Noriu pabrėžti, kad iki šiol taikytos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės, finansų drausmė ir finansinis apdairumas davė nepaneigiamą rezultatą. Iš tiesų ekonomika yra teisingame kelyje. Manyčiau, reikėtų kalbėti apie tokius tris svarbiausius aspektus.
Pirmas dalykas, ekonominis augimas toliau spartėja. Antra žinia yra ta, kad ne tik eksportas auga, bet augimas jau persimetė ir į vidaus sektorius. Visų pirma kalbu apie prekybą, apie statybą, apie finansinį tarpininkavimą. Tai vėlgi to augimo sklaida daugiau svorio prideda tvarumui. Ir trečioji, matyt, pagrindinė, žinia būtų ta, kad palankūs augimo pokyčiai yra numatyti ne tik šiems, bet ir 2012 m.
Taigi iš tikrųjų prielaidos arba pats ekonominis augimas vyksta, tačiau svarbu nepamesti galvos ir tikrai laikytis finansinės atsakomybės ir drausmės principo. Ir to reikia ne tik tam, kad įvykdytume finansų tvarumo kriterijų, dėl kurio Lietuvai yra taikoma perviršio procedūra, bet visų pirma to reikalauja realioji mūsų ekonomika. Tiesiog paminėsiu vieną faktą.
2011–2013 m. Lietuvos valdžios sektoriaus mokamos palūkanos už valstybės skolą sieks 4,8 mlrd. Lt, beveik 5 mlrd. Lt. Tai 5 mlrd. Lt mūsų mokesčių mokėtojų pajamų bus nukreipti į kitų valstybių ekonomiką. Štai atsakymas. Išvada, manau, aiški. Tolesnis fiskalinis konsolidavimas yra neišvengiamas. Deja, bet taip yra. Kitaip mes galime atsidurti tikrai periferinėje situacijoje, kokia yra visiems žinomų valstybių.
Keletas žodžių apie bankų sektorių. Pirmojo ketvirčio rezultatai yra tikrai teigiami. Daugiau kaip 250 mln. Lt grynojo pelno, pabrėžiu, grynojo pelno. Nors grąžinamų paskolų srautas tebeviršija naujai teikiamų paskolų srautą, tačiau gegužės mėnesio rezultatai rodo, kad įvyko lūžis ir svarbiausių paskolų, t. y. paskolų privačioms įmonėms ir būsto paskolų, apimtys yra išaugusios. Atitinkamai privačioms paskoloms yra pliusas, arba teigiamas balansas privačioms įmonėms yra 21 mln. Lt, būsto paskoloms – 24 mln. Lt. Taigi kreditavimas atsigauna. Bankai prognozuoja, kad šiems metams pasibaigus jie galės konstatuoti faktą, kad maždaug 4–5 % išsiplėtė jų paskolų portfelis.
Nuolat analizuodami bankų veiklą, galime pasakyti, kad šiuo metu, aš pabrėžiu, šiuo metu, visos sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvą. Problemų lyg ir nėra. Mes esame padarę tam tikrus vadinamuosius strestestus, t. y. kas būtų, jeigu būtų, ir šiuo požiūriu mes matome, kad vis dėlto susiklosčius nepalankioms aplinkybėms kai kurie bankai susidurtų su likvidumo problemomis, kapitalo pakankamumo problemomis. Todėl mes skirsime ypatingą dėmesį reikalavimams atskiriems bankams iš esmės stiprinti kapitalą, t. y. kad savininkai skirtų papildomų pinigų kapitalui, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo, jeigu kas nors atsitiktų. Kaip sako, duok Dieve, kad neatsitiktų, bet geriau visada ruoštis karui taikos metu.
Naudodamasis proga trumpai norėčiau pristatyti banko rengimąsi permainoms priežiūros srityje. Mes planuojame Seimo rudens sesijoje pateikti įstatymų paketą dėl finansų rinkos priežiūros pertvarkymo, kad visa priežiūra būtų sujungta vienose rankose. Jeigu Seimas pritars tam paketui, kitais metais mes jau turėsime konsoliduotos priežiūros sistemą. Mes planuojame, kad tokiu būdu sutaupysime maždaug 20–30 % lėšų, tai yra to, ką šiandien vykdo trys institucijos, t. y. Lietuvos bankas, Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija. Viskas vienose rankose. Dėl sinergijos maždaug 30 % pigiau. Kokybė išlaikoma. Manau, tai tikrai tas rezultatas, kurio visi norėtume ir visi tikėtumės.
Ir galiausiai keletas žodžių apie Lietuvos banko, kaip organizacijos, veiklą kaip tokią. Pernai bankas gavo beveik 184 mln. Lt pajamų. Mūsų išlaidos buvo 93 mln., pelnas – 90 mln. Iš jų didžiąją dalį, t. y. 63 mln., pervedėme į valstybės biudžetą.
Be abejo, mūsų darbotvarkėje yra Lietuvos banko, kaip organizacijos, veiklos optimizavimas, t. y. išlaidų prasme efektyvesnis veiklos organizavimas. Šiandien mes iš tikrųjų analizuojame funkcijas, analizuojame pajamų kaštų centrus, ir tikiuosi, kad rudenį, taip pat per kitus metus švelnios evoliucijos būdu optimizuosime veiklą tam, kad Lietuvos bankas, kaip organizacija, veiktų gana efektyviai. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū banko valdybos pirmininkui. Įstatymas nenumato galimybės užduoti klausimų. Išklausėme informaciją. (Balsas salėje: „Gaila“.) Ką gi, toks įstatymas.
Registruojamės. (Balsai salėje) Ir aš iš valdančiosios daugumos. Ir Antanas, ir Audrius yra, čia mūsų daug yra.
Birželio 23 d. rytinis posėdis baigiamas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.