Išrašas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ komitetas

 

 

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

 

2011 m. birželio 22 d. Nr. 111-P-22

 

Vilnius

 

 

SVARSTYTA: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto (XIP-2502(3)) .

 

 

1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

           

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2011-06-21

8

1

 

 

Projektas alternatyvus įstatymo projektui XIP-2388.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus galėtų priimti tik sutuoktiniai (sugyventiniai) be pagalbinio apvaisinimo procedūrą kuruojančių ir sveikatos būklę objektyviai galinčių įvertinti specialistų išvados. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip būtų sprendžiama situacija, kai, pavyzdžiui, sutuoktinių (sugyventinių) tarpusavio ar sutuoktinių (sugyventinių) ir sveikatos priežiūros specialistų nuomonės (pagrįstos medicininėmis indikacijomis) dėl konkretaus paimamų lytinių ląstelių skaičiaus išsiskirtų.

Nepritarti

Argumentai: įstatymo projekto 8 straipsnyje yra pakankamai detalizuota, kokiomis sąlygomis gali būti paimamos lytinės ląstelės. Atkreiptinas dėmesys, kad lytinės ląstelės paimamos tik gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Įstatymo projekto 7 str. 1 d. nustatyta, kad prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sveikatos priežiūros įstaigos privalo  abiems  sutuoktiniams pateikti raštu detalią informaciją apie pagalbinį apvaisinimą. Įstatymo projekto 8 str. 3 d. nustatyta, kad lytinių ląstelių paėmimą atliekantis sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas prieš paimdamas lytines ląsteles įsitikina lytinių ląstelių ėmimo pagrįstumu, sauga asmeniui, iš kurio yra paimamos lytinės ląstelės, ir recipientui, vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo. Be to, sveikatos apsaugos ministras nustato medicininių kontraindikacijų sąrašą, kada negalima imti lytinių ląstelių. Taigi, įvertinus įstatymo projekto nuostatas, galima teigti, kad teisinis reguliavimas yra pakankamas tam, kad sprendimą abu sutuoktiniai priimtų, įvertinę visas aplinkybes. Esant kontraindikacijoms, sveikatos priežiūros specialistas atsisakys imti  lytines ląsteles ir atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2011-06-21

8

4

 

 

2. Atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Žmogaus lytinių ląstelių banku (toliau – Bankas) bus skiriama viena sveikatos priežiūros institucija, ar Banko veiklą galės vykdyti bet kuri atitinkamą licenciją turinti sveikatos priežiūros įstaiga. Atsižvelgiant į tai, jog licencijos reikalavimas yra tam tikras asmens ūkinės veiklos laisvės ribojimas, o asmens pagrindinių teisių ir laisvių ribojimo sąlygos turi būti įtvirtintos įstatymuose, „įstatymai turi nustatyti ne tik licencijuojamas veiklas, bet ir bendruosius licencijų išdavimo principus, kurie neišplečiant detalizuojami licencijavimo taisyklėse“[1]. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, „<...> įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, <...> bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, taip pat išduotų licencijų galiojimo panaikinimo pagrindus ir tvarką“ (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Dėl šios priežasties projektas pildytinas pagrindinėmis Banko veiklą, licencijavimą ir veiklos kontrolę nustatančiomis nuostatomis.            

Nepritarti

Argumentai: žmogaus lytinių ląstelių bankais galės tapti tos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios turės šiai veiklai licenciją, Kiek sveikatos priežiūros įstaigų užsiims lytinių ląstelių banko veikla priklausys, kiek šių įstaigų pageidaus užsiimti šia veikla ir atitiks licencijuojamos veiklos sąlygas. Pažymėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja įstaigų sveikatos priežiūros licencijavimą. 5 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad licencijų išdavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos priežiūros licencijavimo taisyklė. Taigi, detalūs reikalavimai nurodomi poįstatyminiame teisės akte. Todėl Pagalbinio apvaisinimo įstatyme ir nurodoma, kad žmogaus lytinių ląstelių banku gali būti tik licenciją šiai veiklai turinti sveikatos priežiūros įstaiga, t.y. reikalinga speciali licencija, o licencijavimo tvarka nustatoma poįstatyminiame teisės akte.

 

           

 

 

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo narys. G. Navaitis

2011-06-20

3

3

 

 

Argumentai:

1. Pagalbinio apvaisinimo būdu vaikas gali būti pradėtas, bet gimsta dviem būdais: natūraliais takais arba cezario pjūvio pagalba

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 2 straipsnio 3 dalyje ,,būdu“ ir po žodžio ,,gims“ įrašyti žodį ,,po“.

3. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, priimami įvertinus žalą, galinčią kilti apvaisinamai moteriai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo būdu, ir laikantis atsargumo priemonių.

Pritarti

 

 

 

 

2.

Seimo narys. G. Navaitis

2011-06-20

7

1

 

 

Argumentai:

 

1. Pagalbinio apvaisinimo būdu vaikas gali būti pradėtas, bet gimsta dviem būdais: natūraliais takais arba cezario pjūvio pagalba

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 7 straipsnio 1 dalyje ,,būdu“ ir po žodžio ,,gims“ įrašyti žodį ,,po“.

 

1. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius ar sugyventinius apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaikams, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodant klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, ir teisines pasekmes moteriai, vyrui ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo būdu. Taip pat gydytojas privalo raštu informuoti apie įsivaikinimo ir vaiko globos galimybę, kaip alternatyvą pagalbiniam apvaisinimui.

Pritarti

 

3.

Seimo narys. G. Navaitis

2011-06-20

8

3

 

 

Argumentai:

1. Pagalbinio apvaisinimo būdu vaikas gali būti pradėtas, bet gimsta dviem būdais: natūraliais takais arba cezario pjūvio pagalba

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 8 straipsnio 3 dalyje žodį ,,būdu“ ir po žodžio ,,gims“ įrašyti žodį ,,po“:

3. Lytinių ląstelių paėmimą atliekantis sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas prieš paimdamas lytines ląsteles įsitikina lytinių ląstelių ėmimo pagrįstumu, sauga asmeniui, iš kurio yra paimamos lytinės ląstelės, ir recipientui, vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo būdu, ir padaro atitinkamus įrašus paciento medicininiuose dokumentuose. Sveikatos apsaugos ministras nustato medicininių kontraindikacijų, kada  lytinės ląstelės negali būti paimamos ir (ar) naudojamos, sąrašą ir  kryžminio užterštumo rizikos įvertinimo ir valdymo tvarką.

Pritarti

 

4.

Seimo nariai:

A. Stancikienė, J. Šimėnas, P. Gražulis, L. Talmont, A. Dumbrava,D. A. Barakauskas

2011-06-20

 

10

2

 

 

Argumentai:

Atsisakant perteklinių embrionų kūrimo yra galima alternatyva – kiaušialąsčių šaldymas. Įrodymais pagrįstos medicinos leidiniuose pripažįstama, kad kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui: per 83 proc. kiaušialąsčių išlieka gyvybingos po atitirpinimo ir 30 proc. iš jų sukurtų embrionų implantuojasi gimdoje (Song ir kt, 2011). Kitų tyrimų duomenimis (Trokoudes ir kt, 2011) po atšildymo gyvybingomis išlieka 91,4 proc. kiaušialąsčių. Taip pat šio tyrimo metu konstatuota, kad šviežių ir šaldytų kiaušialąsčių apsivaisinimas, iš jų sukurtų embrionų kokybė ir klinikiniai rezultatai reikšmingai nesiskiria. Tyrime padaryta išvada, kad „naudojant vitrifikuotas kiaušialąstes galima sukurti tokios pat kokybės embrionus, jų naudojimas turi tokią pačią galimybę baigtis implantacija ir nėštumu, kaip ir šviežių kiaušialąsčių naudojimas.“ Lietuvoje iš šaldytų embrionų įvykusių gimimų skaičius yra statistiškai nereikšmingas: 68 šaldytų embrionų perkėlimams tenka 2 gimimai (2,9 proc.) (ESHRE, 2010). Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (2010) pripažįsta, kad embrionų šaldymas pasiteisina (t.y. reikšmingai padidina gimimų po pagalbinio apvaisinimo skaičių) tik trijose Europos šalyse: Suomijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje.

Dėl visų paminėtų priežasčių atsisakius perteklinių embrionų kūrimo ir laikymo užšaldžius, pakartotinėms pagalbinio apvaisinimo procedūroms būtų galima naudoti šaldytas kiaušialąstes ir iš jų sukurti embrionus. Kiaušialąsčių šaldymo atveju, kaip ir embriono šaldymo atveju, būtų išvengta pakartotinų intervencijų į moters organizmą, todėl embrionų šaldymo dėl sudėtingų etinių,  moralinių bei teisinių embriono apsaugos problem siūloma atsisakyti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sukurti, tačiau pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių  ląstelių banke. Embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pagal sutuoktinių ar sugyventinių raštu pareikštą valią, bet ne ilgiau kaip 5 metus.”

Nepritarti

Argumentai: įstatymo projekto, kuriam po svarstymo Seime buvo pritarta, 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad embrionų gali būti sukuriama ne daugiau kaip 10, o per vieną pagalbinį apvaisinimą į moters gimdos ertmę gali būti įdedami ne daugiau kaip 3 embrionai. Pritarus Seimo narių pasiūlymui atsisakyti sukurtų, tačiau nepanaudotų embrionų laikymo galimybės lytinių ląstelių banke, liktų neaišku, koks tolesnis šių embrionų likimas. Pasiūlymas akivaizdžiai prieštarauja įstatymo projekto nuostatoms, kurioms po svarstymo Seime yra pritarta.

5.

Seimo narys

G. Navaitis

2011-06-20

10

4

 

 

Argumentai:

1. Pagalbinio apvaisinimo būdu vaikas gali būti pradėtas, bet gimsta dviem būdais: natūraliais takais arba cezario pjūvio pagalba

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 10 straipsnio 4 dalyje žodį ,,būdu“ ir po žodžio ,,gims“ įrašyti žodį ,,po“.

4. Įvertinus žalą, galinčią kilti apvaisinamos moters ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo būdu, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, nepriklausomai nuo procedūros pobūdžio (mechaninis ar medikamentinis poveikis), atliekamos siekiant subrandinti lytines ląsteles in vitro, pagerinti embriono  implantaciją moters gimdoje ar kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                               Antanas Matulas