LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 337
STENOGRAMA
2011 m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. ČAPLIKAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame birželio 16 d. plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, paprašyčiau susikaupti darbui. Registruojamės, gal per tą laiką bus geriau?
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.01 val.
Dėl darbotvarkės. Prašau. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF*). Gerbiamoji Pirmininke, mes siūlome frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-4 klausimą. Mes buvome susitikę su specialistais, turime įtarimų, kad kai kurie gali būti skirti vienai kompanijai… įstatymas, norėtume įsigilinti kur kas labiau, galbūt net ir susitikti dar su kitais specialistais. Todėl prašome frakcijos vardu išbraukti šitą klausimą iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas iš darbotvarkės išbraukti 1-4 klausimą – projektą Nr. XIP-1375. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93: už – 51, prieš – 29, susilaikė 13. Iš darbotvarkės šis klausimas yra išbraukiamas.
D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu taip pat prašyčiau farmacijos įstatymų bloką perkelti po Koncesijų įstatymo 15.55 val., nes daug įstatymų projektų yra prie atmetimo. Kadangi tai yra labai svarbus klausimas, dar ir vakar buvo komitete svarstymas, tai prašyčiau atkelti, kad būtų anksčiau.
PIRMININKĖ. Kokiu pagrindu reikia atkelti? Kokia priežastis?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Kad būtų pakankamas Seimo narių skaičius.
PIRMININKĖ. Tai čia yra paprastas svarstymas ir čia nėra jokios būtinybės. Bet yra jūsų frakcijos siūlymas, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad visas blokas farmacijos įstatymų būtų perkeltas darbotvarkėje po Koncesijų įstatymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96: už – 48, prieš – 16, susilaikė 32. Lygu. Perbalsuojame. Balsuojame iš naujo. Kas pritariate pasiūlymui farmacijos įstatymų bloką perkelti darbotvarkėje po Koncesijų įstatymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97: už – 62, prieš – 8, susilaikė 27. Prašymas yra įvykdytas.
Ar dabar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Darbotvarkė patvirtinta.
10.05 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-652. Priėmimas.
E. Vareikias tribūnoje. Yra vienas straipsnis, tačiau yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kuriuo siūloma pagal senąjį 9 straipsnį papildyti 3 dalimi. Cituoju: „Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos galiojančiose Lietuvos Respublikos ir priimančios valstybės tarptautinėse sutartyse.“ Komitetas tam pritarė. Ar galime mes irgi bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta. Dėkui.
Tada dėl viso 4 – už ir 4 – prieš. Ar galite tie, kurie užsirašėte už, nekalbėti, nes nėra norinčių kalbėti prieš? Žiūriu į D. A. Barakauską. Ar būtinai norite kalbėti?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš manau, reikėtų pritarti. Jūs užsiminėte, kad yra Teisės departamento tam tikros pastabos, bet jos vakar buvo suderintos ministerijos, Užsienio reikalų komiteto ir Teisės departamento. Taigi tos problemos nebeliko. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Zingeris. Gal atsisakote? Ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Diplomatinės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Diplomatinės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.08 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1935. Priėmimas. Į tribūną kviečiu L. Sabutį.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas.
2 straipsnis. Yra L. Sabučio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKĖ. Įsigaliojimo data – 2011 m. lapkričio 1 d. Ar galime priimti 2 straipsnį su L. Sabučio pasiūlymu? Priimtas.
3 straipsnis. Yra irgi L. Sabučio pasiūlymas. Prašau, Liudvikai.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai taip pat yra susijęs su įstatymo įgyvendinimu, kad parengia ne iki birželio 30 d., nes jau praėjo 30 d., o iki spalio 31 d. Vyriausybė reikalingus teisės aktus. Čia yra susiję su viešųjų įstaigų ataskaitomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė tokiam siūlymui. Ar galime pritarti tokiam siūlymui ir priimti su šiuo siūlymu 3 straipsnį? Dėkoju. Priimtas. Dėkui pranešėjui.
Taigi dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Gerbiamasis J. Juozapaitis būtinai nori už kalbėti? Ne. Dėkoju. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 102, prieš nėra, susilaikė 2. Viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, ar gali būti šiek tiek tyliau salėje! Profesoriau Dumčiau, darbiečiai! Na, aš palauksiu. Jau šiek tiek geriau.
10.10 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1722 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1936(2) (priėmimas)
Taigi dirbame toliau. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1722 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1936. Priėmimas. Du straipsniai. Jokių pataisų nėra. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1722 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių. Už – 108, prieš nėra, susilaikė 2. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1722 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau sutikimo, kad redaguojant būtų pakeista įsigaliojimo data. Kadangi dėl pagrindinio įstatymo buvo pritarta L. Sabučio pasiūlymui įsigaliojimą padaryti nuo lapkričio 1 d., o šiame lydinčiajame yra likusi liepos 1 d., tai reikėtų pakeisti, redaguojant suvienodinti nuo lapkričio 1 d.
PIRMININKĖ. Pritariame tokiam siūlymui, nes tai yra lydintysis įstatymas Viešųjų įstaigų įstatymo? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam? Gerai. Balsuojam už S. Šedbaro pasiūlymą pakeisti datą. Kas pritariate tokiam siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 108, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta įsigaliojimo datai. Priėmėme šį įstatymą su įsigaliojimo data, kurią pasiūlė S. Šedbaras.
10.14 val.
Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1649. Prezidentės grąžintas. Svarstymas. Dar kartą primenu Statuto 166 straipsnį. (Triukšmas salėje) Dėmesio! „Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir toliau rengiama bendroji diskusija. Po svarstymo tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.“ Į tribūną kviečiu J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Jonai Šimėnai!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turiu pasakyti, kad vakar Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Prezidentės veto. Sprendimas toks – siūlyti Seimui priimti Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1649GR be pakeitimų.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Pupinį, Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą 1K-713 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti“. Dėl pateiktų pasiūlymų komitetas balsavo, dėl viso Prezidentės pateikto projekto. Už Prezidentės pasiūlymą – 1, prieš Prezidentės pasiūlymą – 3, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusija. Prašau. D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Žinote, stovėdamas šioje tribūnoje prieš gerbiamuosius kolegas tikrai jaučiuosi labai nesmagiai dėl to, ką padarė du komitetai. Aš noriu pasakyti, kad Prezidentė norėjo išgelbėti mus, politikus, nuo didelės gėdos visam gyvenimui, nuo to, ką politikai žiūrėdami savo naudos dažnai padaro. Jeigu tai būtų pradžia tik dabar, aš, ko gero, būčiau nekalbėjęs. Tačiau jau nuo 1995 m. yra daromos ištisinės klaidos, kai yra pamirštamas pagrindinis dalykas, dėl ko mes, politikai, čia esame, kad mes turime tarnauti visuomenei, o ne kažkurių mažų grupių ar asmenų, turinčių asmeninių interesų, turtinių interesų, naudos interesų, poreikiams. Tas gelbėjimas nuo gėdos, atrodo, vakar nepavyko, nes mes tęsiame tai, kas darosi nuo 1995 m., kai Lietuvos žemė pirmiausia lengvatinėmis sąlygomis buvo suteikta išsipirkti arba kai buvo priimtas įstatymas, kuris leido persikelti žemes į pačias gražiausias Lietuvos vietas, tai yra prie upių, prie ežerų, draustiniuose, persikelti į kurortus, į Palangą, Nidą ir visur kitur. Šiandien visa ši epopėja tęsiasi. Aš manau, jeigu mes nesustosime ir nepalaikysime Jos Ekscelencijos, mes padarysime dar labai didelį nusižengimą lietuvių tautai.
Mane liūdina, kad komitetas, kurio pirmininkas skelbiasi, kad jis yra kovotojas ir už Lietuvos gamtą, ir už piliečius, daro visiškai priešingai. Tai yra tikrai vienas iš didžiausių nesusipratimų šiame Seime. Aš nenoriu, kad paupiai, paežerės, pamiškės, gražiausios Lietuvos vietos būtų užtvertos tvoromis, kad būtų pakabintos lentelės: „Neikite – piktas šuo“, „Neikite – privati valda“. Klausykite, mes šiame pasaulyje gyvename labai nedidelį laiko tarpą ir mes turime padaryti viską, kad visi Lietuvos piliečiai galėtų naudotis tuo, kas yra Lietuvos valstybės turtas, o pats didžiausias turtas yra Lietuvos žemė ir Lietuvos miškai. Taigi, gerbiamieji, susimąstykime ir palaikykime pataisas, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną E. Tamašauską. Frakcijos vardu jūs kalbate.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties Prezidentės dekretas remiasi vienu teiginiu – atstovaujama visuomenės interesui. Klausimas tiktai toks, kuriai visuomenės daliai. Ar 240 tūkst. miškų savininkų su jų šeimos nariais nėra visuomenės dalis? Ar tai yra tokia menka, į kurią galima visai nekreipti dėmesio? Aš manau, kad ne. Todėl, nesileisdamas į emocinius aspektus, aš pabandysiu panagrinėti jos dekretą visai iš kitos pusės, iš teisinės. Jis buvo pateiktas mums visiems, mes visi turime dekretą, jį skaitėme, matėme ir nagrinėjome.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete nurodyta, kad vienas iš argumentų, kodėl nepritariama nedidelių privačių miško valdų skaldymui į dar mažesnes, yra tas, jog 2006 m. birželio 15 d. Europos Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl miškams skirto Europos Sąjungos veiksmų plano, kuriuo nustatomi bendrijos ir valstybių narių su mišku susijusios veiklos pagrindiniai principai, iš esmės nepritariama nedidelių valdų skaldymui į dar mažesnes. Paprašius papildomų paaiškinimų dėl minėto argumento, Prezidentės patarėjas ponas N. Udrėnas nurodė, kad Prezidentūra rėmėsi Seimo, Europos teisės departamento išvada, kurioje aptariamos komunikato nuostatos ir konstatuojama, kad komunikate iš esmės nepritariama nedidelių valdų skaldymui į dar mažesnes.
Deja, perskaičius komunikatą gali būti darytinos kiek kitokios, švelniai tariant, išvados, nei teigia Seimo Europos teisės departamentas… Komunikate akcentuojamas miškų savininkų švietimas ir mokymas miškų ūkio srityje, miškų apsauginių funkcijų gerinimas, miškų biologinės įvairovės išlaikymas, tačiau nieko neužsimenama apie draudimą skaidyti arba, kaip komunikate rašoma, fragmentuoti miškus.
Komunikate kaip tik akcentuojamas ilgalaikis įvairiapusis miškų ūkis, atitinkantis dabartinius ir būsimus visuomenės poreikius. Europos teisės departamentas nurodo, kad kintant nuosavybės struktūrai vis daugiau miškų savininkų yra ne ūkininkai, jie stokoja tvaraus miško tvarkymo įgūdžių ir gebėjimų. Tai tiesa, tai pirmas pastraipos sakinys. Toliau gi Teisės departamentas pradeda interpretuoti ir pateikinėti kaip komunikato tekstą. Dėl to miškų ūkiai praranda konkurencingumą, sumažėja jų ekonominė, socialinė, kultūrinė aplinkos reikšmė, pasunkėja miškų apsaugos užtikrinimas, nurodyta, kad privačių valdų fragmentacija gali sukelti dar daugiau sunkumų ir dar spartinti šiuos procesus. Todėl komunikate iš esmės nepritariama nedidelių privačių valdų skaldymui į dar mažesnes. Taip teigia departamentas.
Tuo tarpu pačiame komunikate yra nurodoma, kad, kadangi kinta nuosavybės struktūros ir vis daugiau miškų savininkų yra ne ūkininkai, jie stokoja tvaraus miško tvarkymo įgūdžių ir gebėjimų, privačių miško valdų fragmentacija gali sukelti dar daugiau sunkumų ir miškotvarkos išlaidos gali dar labiau padidėti. Todėl sumažėtų medienos panaudojimas ir pablogėtų miško funkcijos. Taigi reikia ir aukštos kvalifikacijos bei lanksčios darbo jėgos. Į tai atsižvelgdamos valstybės narės rems miškų savininkų ir miškininkystės darbuotojų profesinį mokymą. Štai kas yra rašoma komunikate. Komunikato nuostatos akcentuoja, kad dėl miškų fragmentacijos reikia aukštos kvalifikacijos bei lanksčios darbo jėgos ir dėl šios priežasties valstybės narės rems miškų savininkų ir miškininkystės darbuotojų profesinį mokymą. Taigi komunikate nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nurodyta, jog vienaip ar kitaip nepritariama nedidelių privačių miško valdų skaldymui, arba fragmentacijai, į dar mažesnes ar fragmentacija apskritai neturėtų būti leidžiama.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 16 d. nutarime yra nurodęs, kad nustatytu draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jeigu valda yra arba tampa mažesnė nei 5 hektarai, siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais į būtinus nustatyti servitutus, į miško tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus, galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką.
Taigi, šis Konstitucinio Teismo argumentas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu įteisinus išimtį, jog gali būti atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė pagal natūralias kvartalinių linijų, rajoninės reikšmės, vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos griovių, aukštos įtampos elektros linijos ribas, kaip tik nubrėžiamos aiškios išimties ribos: natūralios kvartalinės linijos, rajoninės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, upės ar upeliai, kas jau ir taip faktiškai atidalija privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę. Be to, minėtos išimties aiškios ribos kaip tik padės išsaugoti natūralų kraštovaizdį bei natūralią gamtinę aplinką.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlau palaikyti mūsų priimtą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies redakciją, paliekant ir minėto straipsnio 3 dalies 4 punktą, ir visą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį. Savo vardu – 5 minutės.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą noriu pasidžiaugti mūsų Prezidentės pilietine pozicija ir tuo, kad akivaizdžiai įžvelgia, kas darosi mūsų valstybėje ir kokia linkme jinai eina. Man atrodo, mes visi matome, kad šiandien negalima privažiuoti prie ežerų, kad jie užtverti, kad visur rašoma, ponai krikščionys, „Privati valda“. (Balsai salėje) O važinėti… Tai jūs geriau negerkite kartu su A. Vidžiūnu, kartu su E. Vareikiu, negirtuokliaukite prie vairo, tai, man atrodo, bus daug geriau…
PIRMININKĖ. Klausykit, kalbėkite į temą!
P. GRAŽULIS (TTF). …gerbiamoji Seimo nare. O tai, ką aš kalbu, jūs labai nenorite girdėti. Viena kalbate rinkėjams, o visiškai kita išdarinėjate. Jūs suskirstote, leidžiate padalyti miškus į mažus sklypelius. Kas po to? Antras etapas. Jie prašys privažiavimų, kelių, infrastruktūros prie tų sklypelių. Po to kas? Užkardai. Užkardai ir „Privati valda“.
Lietuva per 20 nepriklausomybės metų tapo okupuota savų oligarchų, o dalis tų oligarchų yra krikščionys demokratai, konservatoriai, kurie parengė šias įstatymo pataisas, kurias Prezidentė vetuoja. Ir jūs net nenorite pritarti Prezidentės veto. Jeigu mes eisime tokiu keliu, greitai apskritai neturėsime teisės vaikščioti po Lietuvos žemę. Visur bus privati valda. Pažiūrėkite, kas darosi miestų naujuose kvartaluose. Užkardai, negalima įvažiuoti į ištisas gatves. Gatvės yra užtvertos užkardais. Tai ar yra normali situacija, ar tai galima toleruoti?
Pirmiausia padarykime tvarką, kad mūsų visuomenė, piliečiai galėtų prieiti prie kiekvienos paežerės, laisvai nusimaudyti. O dabar faktiškai imamas mokestis už tai, kad tu privažiuoji prie ežero ir gali nusimaudyti, pailsėti paežerėje. Iš tikrųjų situacija yra netoleruotina. Užuot mūsų gamtos ištekliai tarnavę (kaip Konstitucijoje) išimtinai visuomenei ir būtų valstybės, jie pateko į oligarchų rankas. Užuot mes taisę šitą situaciją, viską darę, kad visuomenė galėtų naudotis visais gamtos ištekliais, kaip įtvirtinta Konstitucijoje, mes einame priešinga linkme. Vis siauriname visuomenės poreikiams… Visuomenė greitai negalės eiti į mišką uogauti, grybauti, bus uždrausta. Ar jūs to nematote? Todėl aš prašau palaikyti Prezidentės veto ir balsuoti už Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. D. Kuodytė irgi savo vardu, 5 minutės.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, man greičiausiai nereiks nei 5 min. Aš tiesiog norėčiau liūdnai konstatuoti: Prezidentę kažkas apgavo. Mes nuolat girdime kalbas, gąsdinimus, kaip čia dabar aptvers visas mūsų paežeres, gražiausias teritorijas ir t. t. Gal kalbėkime faktais. Mes juk kalbame tik apie leidimą atstatyti buvusias sodybas IV kategorijos miškuose. Tai reiškia – pramoniniuose miškuose, išskyrus visas saugomas teritorijas, išskyrus visas paežeres, kur yra vandens apsaugos zonos su savais apribojimais.
Aš jums priminsiu dar vieną dalyką, kas nežino, galbūt informuosiu. Yra toks daiktas Lietuvoje kaip gamtinis karkasas. Labai geras daiktas. Jis kartais būna saugoma teritorija, o kartais nesaugoma teritorija. Jis apima 80 % Lietuvos teritorijos. Jis dengia absoliučiai visus Lietuvos miškus. Jis dengia ne tik miškus, bet miestelių dalis. To karkaso teritorijose draudžiama naujų pramonės įmonių, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, statyba bei naujų gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų kvartalų statyba konservacinės, miškų, kitos rekreacinės, taip pat žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai net įrašę šį leidimą kaip išimtinį, o tai iš tiesų atitiktų Konstitucijos nuostatą, kad ribojimai turi būti proporcingi ir išimtys turi būti labai pagrįstos, man atrodo, kaip tik mes labai preciziškai vykdytume Konstitucinio Teismo sprendimą.
Dabar Prezidentės dekrete yra pateiktas teiginys, kad buvusių sodybų bus 130–140 tūkst. vienetų. Aplinkos ministerijos žmonės šaiposi, nes IV kategorijos miškuose šių sodybų niekas neskaičiavo, nebandė skaičiuoti ir nematė reikalo skaičiuoti. Man regis, kad šie kraupinimaisi, gąsdinimaisi, kad dabar užtvers mūsų paežeres, yra, švelniai tariant, keliantys šypseną. Ar mes savo dabartinį nesugebėjimą susitvarkyti su keliais šimtais neteisėtai pastatytų tvorų vėl naujais ribojimais pradėsime tvarkyti? Man regis, turėtume kalbėti apie tai, kad kas norėjo, pasinaudojo jau galiojančiu įstatymu ir įstatymais, ir kas norėjo, tas užsitvėrė. Tai gal tada kalbėkime, kad problema yra truputį kita – kad problema yra valstybės negebėjimas priversti laikytis įstatymų, ir baikime žaisti apribojimais, kai negalime padaryti nieko protingesnio. Tad siūlau pritarti šiam įstatymui ir nepritarti Prezidentės veto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Džiaugiuosi, kad Respublikos Prezidentė vetavo įstatymą ir pateikė tris pataisas, kurias, manau, Seimas turėtų priimti.
Gerbiamoji D. Kuodytė akcentavo valstybės negebėjimą įgyvendinti įstatymus. Bet baisiau, miela Dalia Kuodyte, yra įstatymo leidėjo negebėjimas perskaityti to, ką jis priėmė, ir dar baisiau, kai, negebėdami perskaityti to, ką priėmė, ateina į tribūną ir argumentuoja ne dėl to, kas parašyta, bet iš bendro išsilavinimo. Taigi įstatymo leidėjas priėmė keistas teisines normas visų pirma. Dėl Civilinio kodekso norma, iškrentanti iš bet kokio… Net pirmo kurso teisės studentas jau gautų užduotį paanalizuoti šią įstatymo leidėjo įdomią, fantastišką normą, kad Civiliniame kodekse dar duodama nuoroda į archyvinius duomenis. Žinote, trečio kurso teisės studentas jau parašytų kursinį darbą … ir, beje, apie įstatymo leidėjo kvalifikaciją ir kompetenciją. Dovanokite, aš jau nebeturiu kitų argumentų.
Dabar eikime į kitą auksinę pataisą dėl vietinių kelių, apie ką Erikas Tamošiūnas kalbėjo, dėl laidų, linijų ir taip toliau. Vėlgi perskaitykite, į kokį kontekstą tą normą įrašėte. Ji tampa bendrąja. Ar skaitėte? Tai dabar, turėdami bendrąją normą, kuri sudaro galimybę parceliuoti miškus, kaip nori, nes ta bendroji norma veiks tiesiogiai, gerbiamasis įstatymų leidėjau, aiškiai nematome šios problemos, apsimetame. Aš suprantu, kad kalbama apie kai kurias IV kategorijos miškų problemas, bet ši norma palies ne IV, ji bus bendrai taikoma.
Ir dar daugiau. Išties yra gera daina „Money, money, money“ – pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Gera daina. Aš siūlyčiau visiems iš lėktuvo žvilgtelti, kaip, leidžiantis lėktuvui Vilniuje, atrodo Vilniaus apskrities miškai, pamiškės, ežerai, pelkės ir t. t. Žvilgtelkite, mielieji kolegos, kai grįžtate iš Briuselio ar dar kur nors. Žvilgtelkite išplėstomis akimis ir pažiūrėkite į tuos miškus, kuriuose nėra šių traukos centrų, rekreacinių zonų ir t. t., gal dar praregėsite truputį.
Taigi išties Prezidentės veto yra motyvuotas ir Konstitucinio Teismo nutarimu, ir Teisės departamento išvadomis, ir Europos teisės departamento pozicijomis. Buvo susirinkę daug specialistų pas Prezidentę ir sisteminiu požiūriu nagrinėjo tai, ką įstatymo leidėjas įvairių komitetų ir ad hoc pasiūlymais pridėliojo. Taip, išties mes galime ir turime matyti visas problemas. Didelė dalis problemų yra visiškai logiškai aptartos, tačiau tie trys „pataisymai“ tik pakenkė bendrai įstatymo koncepcijai ir bendrai logikai.
Todėl Socialdemokratų frakcija palaiko Prezidentės veto ir siūlo visiems taip pat palaikyti šį sprendimą, kadangi jis atitinka tiek Konstitucinio Teismo nutarimo raidę ir dvasią, tiek ir pačios problemos esmę. Aš džiaugiuosi, kad mes galėsime ištaisyti tas klaidas, kurios padarytos dėl tokių atsitiktinių pasvarstymų ir pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu nekartoti to, ką sakė kiti kolegos. Bent jau kai mes kalbame apie problemas Lietuvoje, kalbame, kad Lietuvai trūksta tautos konsolidavimo. Aš manau, priimtas įstatymas niekaip nepasitarnavo tautos konsolidavimui, nes kai atsiranda tvora, dažniausiai ji skiria, tikrai ne jungia. Todėl tos trys pataisos, kurias, grąžindama įstatymą, teikia Prezidentė, aš manau, prisidėtų prie to konsolidavimo, nes Lietuvoje yra jau ganėtinai tvorų, kad mes dar priimtume įstatymą, kuris tų tvorų kiekį didintų.
Noriu padėkoti D. Kuodytei už teorines žinias ir už teorinius samprotavimus. Aš pasakysiu praktiškai, kad tai nebūtų tuščiažodžiavimas. Kadencijos pradžioje aš kreipiausi į Aplinkos apsaugos ministeriją ir visas institucijas dėl savavališkai pastatytos tvoros Verkių regioniniame parke. Čia pat, Vilniuje, savavališkai aptverta didžiausia teritorija. Tai buvo prieš dvejus su puse metų. Per tą laiką vyksta susirašinėjimas. Visai neseniai gavau naują atsakymą. Praėjo dveji su puse metų. Galvojate, tvora pajudėjo nors per centimetrą? Tvora kaip stovi nelegaliai pastatyta, taip ir stovi čia pat, Vilniuje, prie Gulbino ežero. Aš manau, kad, priėmus tokius įstatymus, tokių tvorų atsiras labai daug. Teismas iki šiol nepriima sprendimo, nes yra visokių būdų, kaip vilkinti šias procedūras ir nevykdyti net teismo sprendimo ar inspekcijų…
Dabar dėl kolegų aiškinimų, kad tokių statybų nebus. Aš jums parodysiu tik vieną schemutę. Čia visur yra miškai. Čia yra Aiseto ežeras, o šios raudonos linijos yra miškas, paskirstytas žmonėms. Ir labai įdomiai paskirstyta, rėžinė sistema, niekada miške nebuvo rėžinės sistemos, ir rėžiai nuo 30 m iki kokių 200 metrų. Kam tai padaryta? Aš duodu atsakymą, kam tai padaryta. Padaryta iš eilės, kad kitas žingsnis būtų… Čia galite pamatyti vieną kelią, kitą, čia sujungsime ir prie kiekvieno sklypo bus privažiavimas, atsiras UAB, kuri gamins pamatus, kuriuos galima pakasti, pavyzdžiui, pamatų sendinimo UAB. Geras biznis priėmus tokį įstatymą, galima neblogai užsidirbti, nes, kaip sakė, 1400 tokių piliečių turi atgauti žemę. Todėl, gerbiamieji, susimąstykim, ką darome! Tikrai Lietuvoje užtenka žemės, kur galima statyti namus, jeigu kažkas nori, – dirvonuoja didžiausi laukai. Palikim jau tas neužstatytas paupes, paežeres, gražias vietas visiems ir taip konsoliduosim Lietuvą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų aš nepritariu lygiai taip pat, kaip ir A.Sysas, tvoroms. Bet nepritariu ir tam, kad mūsų valstybė neturi jokio stuburo toms tvoroms išardyti. Ir tos tvoros, tas piešinys priešpriešinamas žmonėms, kurie galbūt norėtų turėti tam tikras savo rekreacines teritorijas kaimiškose vietovėse. Ir tai, kad ten vien milijonieriai važiuoja, yra netiesa. Daug žmonių ir šiuo metu turi sodybas, važiuokite Vilniaus–Utenos keliu arba į kitą pusę, kur žmonės grįžta, jie turi teisę grįžti į savo nuosavybę, bet ne visiems taip pasisekė. Na, ne visiems taip pasisekė. Nemaža dalis žmonių iš 140 tūkst. sodybų buvo iškeldinti. Tai kodėl, naudodamiesi netgi tais pačiais takais, jie negalėtų atkurti savo sodybų? Man to niekas neišaiškino ir aš niekada su tuo nesutiksiu. Ar tai, kad mes taikome viešąjį interesą ir privačiai nuosavybei šimtu procentų, yra gerai? Man taip pat niekas neatsakė į tą klausimą. Mes turime 50 % valstybės miškų. Ar 50 % miškų negali deramai užtikrinti viešojo intereso? O privačioje nuosavybėje tas viešasis interesas gali būti derinamas su privačiu interesu.
Dabar noriu pasakyti dar vieną dalyką, savaime suprantama, čia vėlgi sugrįžti prie tų tvorų. Nuvažiuokite į kaimus. Kaimo žmogus nuo kaimo žmogaus nesitveria jokia tvora, nėra tų tvorų. Problema yra su vadinamaisiais naujaisiais lietuviais, kurie statosi tvoras ir su kuriais valstybė bijo kovoti. Čia yra problema, kad mes bijome kovoti su stipriais žmonėmis, kurie kažkada pažeidė įstatymą. Bet ar mes turime suponuoti tai, kad paprasti žmonės, 140 tūkst. arba tie, kurie turi IV kategorijos miškus, irgi potencialūs nusikaltėliai? Ar blogai, kad IV kategorijos miškuose, galbūt ir III, pradės vykti koks nors veiksmas, galbūt atsiras tam tikra galimybė vystyti vieną kitą papildomą verslą? Galų gale žmogus nuvažiuos pailsėti.
Aš matau kitą interesą. Man jau vieną kartą buvo pasakyta viešai Mokslų akademijoje, kai kalbėjome apie turizmo infrastruktūros vystymą kaimiškose teritorijose. Jie pasakė tiesiai: ką jūs, žmonės, darote, taigi Palanga merdi, Nida merdi, o jūs norite didinti visas rekreacines teritorijas. Ar žmogus kaltas, kad jis nori turėti ką nors savo? Tikrai nekaltas. Manyčiau, mes turėtume suteikti galimybę ir kalbėti dar toliau, nesustoti ties tuo. Aš tikrai galiu pasakyti: valstybė šiuo metu turi virš 100 tūkst. ha vadinamųjų rezervinių miškų, kuriuos ruošiasi parduoti. Jeigu mes vertinsime tos IV kategorijos miškus tik kaip kažkokius gamybinius vienetus, kur alksniai, krūmai ir daugiau nieko nevyksta, tai už kiek mes juos parduosime? Tai iš tiesų reikia spręsti, kaip pakelti tų miškų vertę. Mes ją galime pakelti tik vienu atveju – jeigu kažką ten leidžiame. Jeigu ne, tai mes išdalysime po 500 Lt už ha rezervinius miškus, o po to atėję kiti žmonės į Seimą pasakys, kad IV kategorijos miškuose galbūt ir gali būti leidžiama. Tada mūsų vargšai žmonės, ne milijonieriai, tos IV kategorijos miškus atpirks dėl to, kad galėtų turėti savo sodybas rekreacijai. Ar to mes siekiame? Iš tiesų turime protingai žiūrėti.
Aš taip pat nepritariu, kad pušynai būtų užstatomi ar kitos teritorijos, kurios gali būtų panaudojamos grynai verslui, medienos gavybai, miškų plėtrai ir panašiai. Bet kodėl kitos kategorijos turi kentėti dėl to, kad mes bijome savų žmonių? Ar ne dėl tos baimės mes dalį žmonių jau išvarėm, nes iš tiesų teko susitikti su ne vienu žmogum, kuris kažką norėtų investuoti, bet jis nenori investuoti pievoje. Jis uždirba pinigus ir norėtų turėti savo sodybą gražesnėje vietoje, galu gale dirbdamas Airijoje atvažiuotų į Lietuvą, bet jis nieko čia negali. Jam siūlo kažkur pirkti už 100 tūkst. hektarą, ne hektarą, 100 tūkst. už hektarą dar geras variantas, už 30 arų pusę milijonų mokėk ir kurkis. Tai kur tas žmogus vargšas kursis? Milijonierius kuriasi, jis tveriasi ir taip įgyvendina savo sumanymus. Iš tiesų nereikia apeliuoti į paprastus žmones, kad paprasti žmonės yra kažkokie nusikaltėliai. Paprasti žmonės irgi nori turėti, bent jau minimaliai pasistatyti kokį nors medinuką už 30 tūkst., kad galėtų pasijausti taip pat žmogum, lygiai su tuo, kuris užsitvėrė aukščiausiomis tvoromis.
Aš negaliu pasielgti kitaip, nei pasielgė komitetas: tik vienas pritarė, 3 – prieš, susilaikė 2. Nepritarsiu Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Šimėną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, palikime emocijas. Pirmiausia dėl ko reikėjo šitą įstatymą rengti? Čia nebuvo kieno nors noras ką nors padaryti, užstatyti, urbanizuoti ar panašiai. Konstitucinis Teismas pasakė, kad miško žemė gali būti naudojama kitai paskirčiai tik įstatymo nustatyta tvarka, o ne Vyriausybės nutarimais. Iki Konstitucinio Teismo sprendimo tai darydavo Vyriausybė savo nutarimais – ir pasienio zonai, ir ryšiams, ir kabeliams, ir kitoms infrastruktūroms, ir kapinėms, ir sąvartynams, ir t. t. Mes šituos dalykus sudėjome į įstatymo projektą. Mielieji, gerbiamieji Seimo nariai, tie, kurie iš tikrųjų rūpinatės gyvosios gamtos arba miškų išsaugojimu, sodyba tai nėra miškų naikinimas. Viską mes suvedėme į sodybos atstatymo reikalus ir visiškai nematome… Aš taip pat skrendu lėktuvu ir matau – didžiausia problema, kurią aš matau iš lėktuvo, tai yra iškirsti miškai. Šiandien privatus miško savininkas nieko kito negali daryti, tik kirsti mišką. O jis sako: aš nenoriu kirsti, aš noriu jį išsaugoti, bet kaip man jį išsaugoti, jeigu man neleidžiama ten nieko daryti? Taigi vienintelis būdas, apie ką kalba ir Pasaulio miško savininkų asociacija, išsaugoti ateities kartoms miškus – tai yra leisti miško savininkui disponuoti mišku pagal jo norą.
Dabar dėl to, kad miškas yra iš tikrųjų išskirtinė ekosistema. Mes tai suprantame ir visi stengiamės saugoti. Ekosistemos saugojimas yra vienoda prievolė ar savininkui, ar valstybei. Jeigu, sakykime, šiuo atveju valstybė daro pažeidimus, mes kartais užsimerkiam, o jeigu savininkas, jau tada sakome blogai. Visiems turi būti vienoda prievolė ir neišskirkime čia valstybės ar savininko.
Taigi iš kur ten atsirado tie 5 ha, kad mažesniais sklypais būtų neskaidoma? Kas senesni Seimo nariai, tie puikiai prisimena, kad po to, kai buvo įteisinti trihektarininkai, miškininkai „prasimušė“ sau šitą teisę – 5 ha nuosavybę. Ir jūs, socdemai, šitą padarėte. Dabar tai jau tapo dogma – 5 ha yra riba, nuo kurios nebegalima mažinti. Ji išlaužta iš dangaus ir niekuo nepagrįsta, jokiais moksliniais tyrimais ar duomenimis. Taigi manau, kad skaidymas į mažesnius sklypus negu 5 ha įmanomas, bet viską reikia daryti protingai ir, sakykim, tai, kas buvo Seimo priimtame įstatyme, kad pagal natūralias ribas. Tai kuo gi geriau sklypus riboti, jeigu ne natūraliomis ribomis? Tai ką, mes geriau turime kirsti? Iš tikrųjų natūralios ribos yra pats geriausias būdas. Kol mes nepabaigsime nuosavybės teisių atkūrimo, tol negalėsime pradėti konsolidacijos proceso, nes konsolidacijos proceso bendrasavininkiai negali daryti, konsolidaciją galima daryti tik tada, kai įvyksta visas pasidalinimas.
Taigi ką siūlo Prezidentė? Prezidentė siūlo tris dalykus. Pirmas. Prezidentė siūlo išbraukti iš įstatymo galimybę skaidyti sklypus natūraliomis ribomis, o aš dar sakau, kaip gamtininkas nematau geresnio būdo sklypus padalinti kaip natūralios ribos.
Antras dalykas. Prezidentė siūlo išbraukti iš įstatymo nuostatą, kad būtų galima atkurti buvusias sodybas. Prisiminkite prieš dvi dienas vykusius įvykius, kolegos, ir tada žinosime, apie ką yra kalbama. Mes esame protingiausi: viską spręs valstybė, viskas valstybės. O kur čia žmogus? Noriu klausti Prezidentės patarėjų. Pernykštis Prezidentės pranešimas Seime. Kur žmogus? Atsigręžkime į žmogų. Gal užmiršome per metus tą žmogų? Čia iš tikrųjų žmogus, lietuvis. Lietuvoje yra 3 mln. žmonių ir apie 10 mlrd. medžių.
Trečias dalykas. Prezidentė siūlo išbraukti iš įstatymo nuostatą, kad dėl tų miško žemės sklypų, kurių paskirtis buvo pakeista į rekreaciją, ir tų vietų, kur rekreacijai bus įkurti želdynai arba kur per 20 metų užaugo natūralūs savaiminiai miškai, nereikėtų taikyti kompensacinio mechanizmo. Manau, kad Seimas pernelyg daug ir pernelyg dėmesingai svarstė šį įstatymą ir iš tikrųjų viskas išbraukta, ko negali būti iš principo. Taigi apie jokią urbanizaciją čia nekalbama, apie jokias neribotas statybas čia nekalbama. Čia kalbama tik vieninteliu klausimu – atkurti senelio, ištremto į Sibirą…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …sodybą.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Burbą.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ne man jus mokyti ir ne man nurodinėti, kaip jums šiandien balsuoti. Tiesiog truputėlį keistas jausmas susidaro, kad mes pradedame kažkaip asmeniškai vertinti tą Prezidentės pateiktą veto, dėl kažkokių priežasčių bijome jo. Man tai yra nesuprantama, nes aš visą laiką galvoju, kad jeigu man protingas žmogus pasako, kad aš suklydau, aš tikrai stengiuosi pasitaisyti. Atmeskime tą faktą, kas pateikė tą veto, ir sugrįžkime truputėlį atgal prie Vyriausybės pateikto projekto.
Prezidentė faktiškai grąžiną į tą padėtį, koks įstatymo projektas buvo pateiktas pačios Vyriausybės. Todėl man labai nesuprantama, kodėl čia viskas taip sutirštinama, mūsų komitete, nors ir kaip būtų gaila, buvo prilipinta daug įvairių nuostatų, kurios tikrai kai kada prasilenkia su blaivia logika. Man tai yra nesuprantama.
Čia buvo manipuliuojama, kad mes turime ginti viešąjį interesą palaikydami 240 tūkst. miškų savininkų. Aš jums galiu pasakyti tik vieną dalyką. Kadangi mes tikrai labai gilinomės į tas nuostatas, kurios dabar įstatyme yra įsigaliojusios dėl bendrasavininkių klausimo, dėl žemės ūkio naudmenų atidalinimo, vien tik žemės ūkio naudmenų atidalinimas, kuris lieka šiame įstatyme, sprendžia apie 70 tūkst. piliečių klausimą. Vadinasi, jeigu jis šalia miško turi žemės plotą arba plyną lauką, jis galės ten statyti namą. Kokios bėdos? Mes dabar kalbame, kad neleistume statyti ir atstatyti sodybų miške, gilumoje.
Aš noriu paklausti, ar kas nors skaičiavo, kiek kainuos valstybei padaryti infrastruktūrą, prižiūrėti tas namų valdas – gaisrinės, paštas ir t. t.? Ar skaičiavo, kiek tai kainuos valstybei? Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Visi dabar kalbame, kad nesuvaldome tų tvorų, tų nelegalių statybų, ir visi rodome į inspektorius, kurie yra neįgalūs, rodome į teisėjus, kurie negali priimti sprendimų. Dabar mes atidarome tą Pandoros skrynią ir tų problemų bus dar daugiau. Mes priimame tokius įstatymus, kurių laikytis bus gana sudėtinga. Pasižiūrėkite į skelbimus laikraščiuose, kas ten yra. „Padedu atstatyti sodybas.“ Ką tai reiškia? STT aiškiai pasakė – tai yra korupcinis įstatymas.
Kolegos, ką mes darome? Man labai nesuprantama. Dar kartelį pakartosiu, tikrai ne man jus mokyti. Man tikrai nesuprantama. Aš palaikysiu Prezidentės veto ir tikrai nuoširdžiai raginu jus taip pat pasielgti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti Statutą, nes jau vėl, žiūriu, nesusipratimai. Po diskusijos mes iš karto pereiname prie priėmimo. Mes dabar turime žiūrėti, kaip kas užsirašęs. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, t. y. tokį, kokį Seimas jau buvo priėmęs. Dabar tie, kas kalba už, motyvai dėl viso, tai kalba, kad įstatymas turi likti toks, kokį mes jau priėmėme. Pagal jūsų kalbas, ką aš čia girdėjau, ir P. Gražulis, ir D. A. Barakauskas jau esate ne ten užsirašę. Ir Ž. Šilgalis jau ne ten.
Gerbiamieji kolegos, ar kada nors išmoksime užsirašyti svarstant grąžintus įstatymus taip, kaip priklauso? Aš jau iš tikrųjų labai aiškiai aiškinu. Jei suteiksiu žodį, dabar nežinau, supyks kita pusė, kuri teisingai užsirašė. (Balsai salėje)
Dabar J. Šimėnas – už, t. y. kalba už tai, kad paliktume įstatymą tokį, kokį Seimas jau priėmė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu dar kartą aiškiai pasakyti, kad iš tikrųjų nesuklystų Seimo nariai balsuodami, nes tokie balsavimai ne tokie dažni. Tie, kurie bus už, tie balsuos už tokį įstatymą, kokį Seimas priėmė, dėl kurio mes diskutavome ir iš tikrųjų diskutuodami išbraukėme iš Miškų įstatymo 8 poziciją, ten, kur naujų sodybų statymas, kad iš tikrųjų neatsirastų tų dalykų, dėl kurių buvo nuogąstaujama. Tačiau to nebeužtenka. Pasirodo, reikia viską iš ten išbraukti. Aš manau, kad Seimas, priėmęs sprendimą, ne suklydo, o priėmė tokį, kokio reikėjo. Aš manau, kad Prezidentės pasiūlymai yra pertekliniai. Todėl už.
PIRMININKĖ. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Jonai Šimėnai, yra lietuvių išminties tokia patarlė: „Jonai, Jonai, kas per monai?“ Po to yra ten dar apie daugelį net ir geležinių argumentų.
Mielasis Jonai, išties kalbama apie tris Prezidentės pataisas, kurios Seimo plenarinių posėdžių salėje atsirado ir keistomis aplinkybėmis, ir dėl įvairių keistų interesų. Jos sukelia painiavą to, ką tamsta, kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, privalėjai įgyvendinti realizuodamas Konstitucinio Teismo nutarimą. Jūs šį nutarimą apkabinėjote kaip kalėdinę eglutę įvairiausiais dalykais, kurių visiškai nereikėjo. Todėl išties reikia… Tada balsavau prieš, dėsčiau argumentus Seimo salėje, perspėjau Seimą, kad mums lieka vienintelis kelias – kreiptis į Prezidentę, kad ji vetuotų. Išties kolega A. Burba labai teisingai atkreipė dėmesį į įstatymo korupcinę prasmę.
Taigi siūlau nepriimti šio įstatymo, nes tos klaidos, kurios yra tose trijose pataisose, yra lemtingos. Visa kita ten sureguliuota daugmaž visai neblogai. Kad nebūtų per daug tų monų, siūlau nepriimti šio įstatymo tokio, kokį priėmė Seimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamoji D. Kuodytė sakė, kad kažkas suklaidino Prezidentę, bet man atrodo, kad suklaidino Liberalų sąjūdį, jeigu tik suklaidino. Ponas A. Sysas labai gražiai atskleidė schemą ir jūs matote, kaip kai kurie verslūs žmonės jau pasiruošė. Visada pirmiausia yra pasirengiama daryti verslą, o paskui, natūralu, siekiama tam tikrų įstatymo pataisų norint tą verslą jau įteisinti. Pasižiūrėkite, kas dabar vyksta su sodybomis, kiek dabar randama visokių spragų, nišų ir kas vyksta. Jeigu mes iš tikrųjų dar kartą atidarysime tą Pandoros skrynią, mano supratimu, rezultatai gali būti neprognozuojami arba panašūs į tuos, kokie buvo, kai kažkada konservatoriai atvėrė kelią žemėms perkelti.
Ponas J. Šimėnas kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje yra 10 mlrd. medžių. Mes žinome, kad Lietuvoje yra apie 3 mln. gyventojų. Kai sakai 10 mlrd., atrodo, labai daug, bet aš paėmiau ir padalinau. Išeina, kad lietuviui šiuo metu tenka 3 tūkst. 333 medžiai, įskaitant, kad dalis jų jau yra privatūs, tai nėra taip daug. Jeigu jūs norite palikti visuomenę visiškai be miško, darykite, bet, mano supratimu, tai būtų nedovanotina klaida. Todėl Prezidentė yra teisi, toks priimtas įstatymas negali būti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Ž. Šilgalis kalbėjo prieš. S. Pečeliūnas – gal už iš tikrųjų.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, jau čia visokių eilėraščių pradėjome klausytis, tai aš irgi jums pasakysiu. Jeigu įbedi stulpą, tai ant jo gali kabinti visokius švarkus: ir kiaurus, ir naujus, ir gražius, ir nelabai. Taip ir su jūsų kalbomis dėl šio įstatymo. Kalbame apie viską, ir ką išmanome, ir ko neišmanome, ir kas yra, ir kaip norėtumėte, kad būtų, ir kaip tik įsivaizduojame. Na, visiškai nesąžiningas elgesys.
Seimo priimtas įstatymas, ką visada Vytenis mėgsta sakyti, turi konstitucinių spragų, tas yra taip. Mes apie tai rašėme Prezidentei, negavome jokio atsako. Atsakas yra kitoks. Atsakas yra ne tik sugrąžinti į dabar egzistuojančią padėtį, bet sugrąžinti į 1989 metus, sugrąžinti Lietuvon socializmą. Jeigu iki šiandien savininkas dar kai ką savo žemėje galėjo daryti labai sunkiomis sąlygomis, todėl kai kas ir šmugeliuodavo ten, ieškodavo lengvesnių kelių, įstatymo leidėjas norėjo padaryti visiems vienodus kelius, kad nebūtų tų apgavysčių, tai Prezidentė nuėjo kitu keliu – uždrausti visas galimybes. Jeigu skaitote Konstituciją, tai skaitykite visus straipsnius. Mes negalime grąžinti Lietuvos šiuo klausimu į nacionalizaciją, atvirai pasakius, kai tu galėsi savo žemėje ateiti tik pro žiūroną nuo kalnelio pažiūrėti, kaip ji atrodo, o viskas bus valstybės. Visi kiti po tavo žemę vaikščios ir galės daryti, ką nori, o tu pats negalėsi daryti nieko.
Taigi, žinot, nuo vieno kraštutinumo pulti į kitą nėra geras sprendimas. Aš palaikau Seimo sprendimą, kurį po to, tikėsimės, Konstitucinis Teismas privers Seimą pataisyti tiksliai pagal Konstituciją ir gerbti nuosavybę, gerbti savininką, gerbti savo Konstituciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė. Prieš.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio Pirmininkei. Pasirodo, ponui S. Pečeliūnui neužteko su žemės kilnojimu sumakaluoti viską mūsų valstybėje taip, kad iš esmės mes srebiame ir dar mūsų ateities kartos nesugebės to išsrėbti. Taigi, pone Pečeliūnai, nebemakaluokite toliau.
Na, iš tikro gražiausios neužstatytos Lietuvos teritorijos daugiausia liko tik tos, kur buvo taikomi nemaži draudimai, be išimties miškai, kuriais mes galime didžiuotis, manau, visame pasaulyje, kaip žalią, kaip miškingą kraštą mus visur pristato. Noriu pasakyti, kad stebiuosi dar kartą, kai Seimo nariai, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas arba Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, geriau už Specialiųjų tyrimų tarnybą gali nustatyti, ar tai yra korupcinis įstatymas, ar ne, ar tam tikros nuostatos, kuriose tikrai Prezidentė teisingai, beje, aš tikiuosi, kad konsultavosi su Specialiųjų tyrimų tarnyba, įžvelgė korupcinių landų, jie turbūt geriau gali nuspręsti, ar tos landos paliktos, ar ne.
Reziumuodama noriu pasakyti, kad viską, ką mus įpareigojo atlikti Konstitucinis Teismas savo nutarimu, mes iš tikro atlikome, mes leidome atidalinti tas žemes, kurios yra žemės ūkio naudmenos, nuo miško paskirties. Mes iš esmės leidome, mes visas nuostatas įgyvendinome, tą J. Šimėnas sakė, ir kapines leidome miške daryti, ir visuomeninės svarbos infrastruktūros objektus, ir valstybinės svarbos objektus statyti. Mes leidome labai daug. Ir Prezidentė tų įstatymo nuostatų nevetavo. Ji vetavo būtent tai, kas, jos nuomone, kirtosi su Konstitucinio Teismo nutarimu.
Noriu dar kartą akcentuoti, kad nereikia čia piktnaudžiauti, kad neva tarnybos nežino, ką rašo, neva Seimo nariai nežino, už ką balsuoja.
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Pabaigoje kviečiu visus miško savininkus vis dėlto būti sąžiningus ir susilaikyti nuo balsavimo, kad nebūtų kokių nors etikos pažeidimų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų skamba tokia pagrindinė mintis, kad jeigu kas nesutinka su ta nuomone, kurią išsakė ponia Aurelija ar ponas V. P. Andriukaitis, tai yra iš karto korumpuoti. Gaila. Gaila, kad kita nuomonė apskritai yra netoleruotina. Tiesiog reikėtų prisiminti, kad ne dėl šio įstatymo, ne dėl šio naujosios redakcijos įstatymo buvo aptvertos, užstatytos gražiosios vietos. Deja, tai buvo padaryta dar galiojant senajam įstatymui. Kai dabar mes bandome atkurti bent šiokią tokią tiesą, ką mes deklaravome atkurdami Lietuvos nepriklausomybę, kad atkursime ir privačią nuosavybę, grąžinsime žmonėms tai, kas buvo nusavinta, tai, kolegos, tie žmonės, kurie, kalbame, oligarchai, turtingi, jau pasistatė, jie jau turi gražias vietas. Liko tik tos vietos tiems žmonėms, kurie buvo ištremti, iš kurių buvo nusavinta, ir jiems mes nebeleidžiame. Štai kur yra tiesa ir teisybė. Ir labai teisingai S. Pečeliūnas pasakė: grįžtame į 1989 metus. Netgi ir dabar reikia pasakyti, kad dar šiam įstatymui visiškai neįsigaliojus, Vilniaus apylinkėse yra kertamos pušys, netgi netoli centro. Kaip tai būtų galima paaiškinti? Taigi būkite geri, pagalvokite. Aš vis dėlto siūlau balsuoti už mūsų priimtą įstatymą. Dėkui.
PIRMININKĖ. S. Stoma – prieš.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai džiaugiuosi, kad mes šį kartą taip gausiai čia susirinkome. Iš tikrųjų momentas reikšmingas. Pasakysiu netgi šitaip. Šitas balsavimas bus iš tikrųjų labai vertybinis balsavimas. Mes turėsime pasirinkti, kokią politiką mes šiuo metu vykdome. Ar mes, kaip ir daugelį kartų, giname kokios nors siauros interesų grupės, norus tenkiname, ar mes vis dėlto, kaip ir turėtume šitoje demokratijos šventovėje elgtis, giname bendrą interesą. Šiuo atveju, aš manau, mūsų bendras interesas yra labai paprastas – išaugoti miškus. Gana parceliuoti Lietuvą, gana tvertis tvorom ir visiems gyventi tarsi mes būtume kokie nors savo tvirtovių šeimininkai ir į visus kitus mums būtų nusispjauti. Kodėl paprastas žmogus negali eiti per mišką ramiai grybaudamas ir nebijoti, kad jį užpuls šunys ir kitokie iš sodybų atbėgę sutvėrimai? Pagaliau, gal padarykime taip… (Balsai salėje) Pagaliau čia ponas, mano gerbiamas kolega, kaimynas J. Šimėnas pasakė – atsigręžkime į žmogų. Taigi atsigręžkime į tą paprastą eilinį žmogų, kurių yra dauguma, kurie nori vaikščioti po miškus ramiai, kurie nori turėti gražią Lietuvą, kurioje daug miškų. Jie neišparceliuoti, neišdalinti, neužtverti tvoromis. Taigi, kolegos, siūlau palaikyti šitą veto. Ir žmonės emigruoja ne todėl, kad jie negali gauti sklypelio miške ir pasistatyti ten namą, jie emigruoja todėl, kad mes sunaikinome tą šventą bendrystės jausmą, kad mes visi pasidalinome ir daugiau nieko nematome. Siūlau palaikyti Prezidentės veto. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų nesiūlau žiūrėti į žmogų kaip į priešą. Čia buvo pasakyta mažuma. Ta mažuma ne visai maža. 140 sodybų padauginame, kai ten yra po tris žmones, tai jau 420 tūkst. žmonių. Na, galbūt į tas teritorijas atvažiuos kas nors lankytis, yra iš tikrųjų ne mažuma, tai yra didelė dalis žmonių. Ypač tie, kurie jau vieną kartą nukentėjo.
Šiandien galbūt ir nekalbėčiau dėl motyvų, bet aš taip pat galėčiau pasakyti, kad turėtų susilaikyti ir tie nuo balsavimo, kurie jau įsikūrė miškuose. Įsikūrė, žino, apie ką kalbu. Ir įsikūrė ne visai sąžiningais būdais. Galime, jeigu kam įdomu, atkasti tuos reikalus. Taigi vėl viena problema, jeigu aš įsikūriau, tai šalia manęs daugiau nieko neturėtų būti. Aš čia caras, aš karalius. Ir tie patys, kurie taip įsikūrė, aš jau minėjau, kad jie ir tveriasi tvoromis nuo žmonių, nes bijo. Žmogui nėra nuo ko tvertis, žmogus neinvestuoja tokių pinigų į tvorą. Jis investuoja į savo poilsį, galimybę kur nors įsikurti, nuvažiuoti. Aš jau minėjau, kad iš tiesų žmonės, dėkui Dievui, kad dar myli tas teritorijas, dėkui Dievui, kad jie dar grįžta į kaimus, dėkui Dievui, kad dar kažkur kuriasi, o ne tik Airijoje ir kitose šalyse ieško sau galimybės kažką veikti. Manau, tikrai nereikia priešpriešinti vienų su kitais, nevadinti vieniems kitų vagimis. Paprasčiausiai mūsų supratimas šiek tiek skiriasi, savaime suprantama, turbūt kai kas nori iš to populizmo užsidirbti šiek tiek balų. Netikiu, kad mes turime atstovauti tik tiems, kurie nieko neturi, ypač tiems, kuriems nieko ir nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisija yra gavusi du prašymus, kad, kaip ir numato Seimo statuto 18 straipsnis, mes įteiktume atmintinę Seimo nariams, kurie šiuo svarstomu klausimu turi asmeninį interesą. Techniškai mes to padaryti negalėjome, nes viešų ir privačių interesų deklaracijoje visi sklypai, žemės yra su viena rubrika – sklypas. Mes kreipėmės į Registrų centrą, be abejonės, tą išvadą gausime, bet truputį vėliau.
Kaip ir numato Seimo statuto 18 straipsnis, mielieji kolegos, jeigu jūs turite asmeninį interesą šiuo klausimu, prašau jus ir įspėju nedalyvauti balsavime. Kokios pasekmės? Pasekmės yra labai paprastos, jeigu bus nustatytas nors vienas toks atvejis, įstatymas nebus perduotas Jos Ekscelencijai Prezidentei pasirašyti ir vėl turėsime grįžti į šią dieną. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dar J. Šimėnas prieš balsavimą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, ką reiškia asmeninis interesas? Taip, aš turiu miško, bet asmeninio intereso jokio neturiu, nes mano miške nėra buvusios jokios sodybos palikimo. Todėl manau, kad visi, kurie turi miško, nebūtinai turi kokį nors asmeninį interesą. O valstybei aš mielai suteiksiu galimybę vesti elektros liniją, jeigu bus toks noras.
PIRMININKĖ. Atsakykite, gerbiamasis Salamakinai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Atsakau. Gerbiamasis Jonai, Statuto 18 straipsnio 6 pastraipa nesako, kad aš turiu jums nurodyti, jūs asmeniškai turite spręsti. Bet jeigu bus nustatytas toks atvejis, tai… Bet yra dar vienas momentas. Jūs turite elgtis taip, kad nesukeltumėt abejonių. Tai yra labai svarbu. Jums gal atrodo juokingai, bet jeigu yra abejonių, na, neprapuls Seimas be jūsų balso, mielasis Jonai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reiktų jau balsuoti, bet labai norite išsišnekėti. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Turbūt Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas sukėlė tam tikrą sumaištį pas mus čia, Seime, nes jeigu… Aš tada nesuprantu logikos, tai mes Turto mokesčio įstatymo turbūt niekada negalėsime priimti, nes visi turime turto. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, mes visi esame deklaravę, metinėje mokesčių ataskaitoje atskirai išskyrėme miškus, tai tikrai čia niekas nieko neslėpė ir nereikia čia detektyvo iš to daryti. Šioje vietoje turi būti bendras aiškumas, nes, pavyzdžiui, mano šeimos turimas miško plotas įeina kaip tik į trečią, ketvirtą kategoriją, tai aš nežinau, kaip elgtis. Jeigu čia tikrai laikoma, kad privatūs interesai, nors nieko nėra, tai tokių Seimo narių turbūt bus daugiau kaip pusė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Algimantai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Man truputį gaila, kad tos diskusijos, kurios dabar prasidėjo, vyko prieš dvylika metų, kai Lietuva įdiegė Viešų ir privačių interesų įstatymą ir, taip sakant, paleido į gyvenimą. Yra platieji interesai, yra siaurieji interesai. Niekas nekalba apie plačiuosius interesus, apie Pensijų įstatymą, apie turto, kai lies plačiuosius visuomenės sluoksnius, vadinkime taip. Bet kada yra siaurieji interesai, nes nei aš, nei prie manęs sėdintis Č. Juršėnas asmeninių interesų neturime, bet tai palies, kiek, tūkstantį, du tūkstančius žmonių, jeigu tarp jų yra ir Seimo narių, jiems privalu nusišalinti.
PIRMININKĖ. Nutraukiu visas diskusijas ir balsuojame. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Vėl susipainiosite. Pirmiausia mes pagal Statutą turime apsispręsti, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų, t. y. tokį, dėl kurio mes jau balsavome ir jį priėmėme. Tai tie balsuos už, tie, kurie turi kitokią nuomonę, kad priimtą įstatymą reikia taisyti, kaip siūlo Prezidentė, tie balsuos prieš. Pradedame balsavimą.
Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 45, prieš 57, susilaikė 6.
Taigi šiuo atveju mes turime dar kartą balsuoti. (Balsai salėje: „Kodėl?“) Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi dabar jau yra atvirkščias balsavimas. Kas pritaria Prezidentės nuostatai, kad reikia įstatymą keisti, t. y. papildyti Prezidentės parašytomis pataisomis, tie balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 5, susilaikė 22. Priimtas Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas su Prezidentės pataisomis.
S. Pečeliūnas – replika po balsavimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, kalbėję šioje diskusijoje visokius niekus. Aš prašau jūsų susirasti bibliotekoje, galima dar rasti, jeigu kas neras, paprašykite, paskolinsiu, LTSR Liaudies Seimo stenogramas ir palyginti savo kalbas su tada kalbėjusiais priimant Žemės nacionalizavimo įstatymą. Jūs pamatysite, kad jūsų kalbos panašios į veidrodėlį. Taigi grįžtame, kaip ir sakiau, į 1989 m., jeigu ne į dar ankstesnį periodą, pirmiausia savo galvose ir susivokimuose. Labai gaila.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš nebalsavau nei už, nei prieš šį įstatymą, nes norėjau išvengti net teorinės galimybės pakliūti į viešų ir privačių interesų konfliktą ir pritariu A. Salamakinui. Manau, kad mano atveju gal to konflikto ir nebuvo, nes turiu tiesiog miško sklypą, kuriame nėra jokių duomenų apie buvusias sodybas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gerai, kad reagavote, čia tikrai, manau, nereikia aiškintis. L. Dinius.
L. DINIUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikro antrame etape aš taip pat nebalsavau, tačiau visiškai dėl kitokių motyvų, nes nemanau, kad kokie nors, na, kaip kolega S. Pečeliūnas labai teisingai pastebėjo, labai jau tokia prosovietine praeitimi dvelkiantys motyvai ir būdai, kai bandoma neva primesti apeliuojant, kad galimai turi kažkas kažkokių interesų. Na, kolegos, neskaniai visa tai kvepėjo ir padvelkė iš tikrųjų kažkokia tarybine nostalgija. Balsavimas, tarp kitko, kas įdėmiai stebėjo, irgi panašus išėjo.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš vis dėlto norėčiau padėkoti Seimo nariams, kurie išgirdo mūsų Prezidentę ir balsavo pilietiškai. O gerbiamajam S. Pečeliūnui, kuris bando prisiminti senus laikus, dar kartą primenu tai, ką priminė jūsų kolegė Seimo narė A. Stancikienė. Kas atsitiko, kad jūs padarėte žemę nekilnojamuoju turtu? (Balsai salėje) Kilnojamuoju turtu. Dar šiandien jinai yra kilnojama. Daugelis žmonių negali susigrąžinti žemės. Kiek įtakingų žmonių atsikėlė iš pakampių Pavilny, į Vilniaus miestą žemes? Nė viena valstybė neišdrįso šitaip įžūliai sujaukti žemės reformos, kaip jinai buvo sujaukta, nė viena valstybė. Tai kas čia – ne sovietinis mąstymas, ne egoistinis mąstymas? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. D. A. Barakauskas. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, replikoms mes užtruksime ilgiau nei įstatymo priėmimui.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų tai replikuoti reikėtų, nes tokios kalbos kaip šiuo atveju S. Pečeliūno… Aš labai gerai prisimenu, kas padarė Lietuvoje chaosą ir su žemėmis, ir su miškais. Tai yra tie metai, kai buvo priimti du įstatymai: grąžinti žemę bet kam ir leisti iš pelkių perkelti į paupius, gražiausias vietas. Šiandien, ačiū Dievui, atsitiko taip, kad Seimas nubalsavo ir nepritarė trečiajam Lietuvos išparceliavimo etapui. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau atkreipti V. P. Andriukaičio dėmesį. Tiesiog aš labai jį gerbiu kaip Konstitucijos didį aiškintoją, bet norėčiau susipažinti viešai su jumis, nes per trejus metus jūs taip manęs ir nepažinote. Tamošiūno tokio nėra. Erikas Tamašauskas, malonu susipažinti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. D. Teišerskytė. Prašau, kalbėkit.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Norėčiau, kad girdėtų.
PIRMININKĖ. Paklausykit, gerbiamieji kolegos!
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Noriu padėkoti, kad šiandien dar kartą iš manęs buvo atimta mano tėviškė. 1948 metais mūsų šeima buvo išvežta. Netoli Šiluvos turėjome namus. Ir mišką, ir žemę. Senelės dvaras buvo ant Dubysos kranto. Ten yra likę pamatai. Mano svajonė buvo atstatyti visa tai. Šiandien jūs iš manęs dar kartą atėmėte tėvynę, atėmėte šaknis ir atėmėte galimybę gyventi ten, kur gyveno mano seneliai, kur gimė mano tėvai, kur aš gimiau. Ir jūs drįsote atimti iš manęs visa tai kaip didžiausi plėšikai. Už ką jūs mane šiandien nubaudėte? (Plojimai)
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai kolegei. Iš tiesų šiandien kai kas ir gavo, ne tik buvo atimta. Šiandien gavo nemažai teritorijų tie, kurie supirkinėja miškus, ir dabar jie gavo dar didesnes teritorijas pusvelčiui, nes žmonių kita teisė apribota. Ne kiekvienas žmogus gali vystyti savo gamybą. Tai iš tiesų gavo, ir čia kalba kai kurie atstovai tų didžiųjų monstrų, kurie supirkinėja miškus ir mato mūsų Lietuvą kaip malkinę.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji, išties, mielas Erikai, gal skubėdamas paties pavardę kažkaip ištariau, bet, kaip sako patarlė: kaip pavadinsi – nepagadinsi. (Triukšmas salėje) Čia yra labai aiški problema.
Dabar kita problema, gerbiamasis Erikai. Išties taip, Konstitucinio Teismo nutarimas per daug aiškus. O dėl to, kas ką atėmė, sodybos… Kolegos, aš gimiau prie Laptevų jūros, mano sodyba yra Kauno mieste, 8 hektarai žemės, dar nesu atkūręs nuosavybės, buvę merai puikiai žino. Nebijokite, Lietuva – ne nuosavybė, Lietuva truputį daugiau negu nuosavybė.
PIRMININKĖ. Gerai, dirbam toliau.
11.25 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas Nr. XIP-968(3). Svarstymo tęsinys. Primenu, kad mes dabar turėsime 2 straipsnį, ir į tribūną kviečiu R. Žemaitaitį.
G. Songailos jau apsvarstėme pirmąją pataisą. Toliau yra Seimo Užsienio reikalų komiteto redakcinė pataisa, kuriai pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Piniginė kompensacija mokama iš valstybės biudžeto, papildymas – Seimo pritarimu. Ar galime tam pritarti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime. Dėkoju. Toliau yra Seimo nario G. Songailos pataisa pakeisti 2 straipsnio 2 dalį, išbraukti 3, 4, 5, 6 dalis. G. Songaila. Prašau.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pasiūlymo esmė – atsisakyti šiame įstatyme Vyriausybės paskirto fondo, o paskirti vis dėlto atsakingą asignavimų valdytoją. Ir pasiūlymas, kad tas atsakingas asignavimų valdytojas būtų Kultūros ministerija, nes tai yra susiję su tautinių, religinių mažumų teisėmis, jų turto vienais atvejais kompensacija, kitais atvejais galbūt istorinės atminties įprasminimu ir taip toliau. Tai manau, kad kažkoks paskirtas fondas, kažkokia visuomeniniais pagrindais įsteigta viešoji įstaiga negalėtų šios funkcijos atlikti nesant aiškių teisinių pagrindų. Todėl manau, kad tai išvis būtų nesusipratimas pritarti tokiam Vyriausybės paskirtam fondui. Aš siūlau visiems Seimo nariams tikrai gerai pagalvoti, ar šis pasiūlymas nebūtų tam tikra išeitis.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Komiteto nuomonė – nepritarti G. Songailos pataisoms, apskritai dėl viso 2 straipsnio teiktoms, dėl 2, 3, 4, 5, 6 dalių, būtent todėl, kad tenai yra aiškiai numatomas kontrolės mechanizmas, numatomas auditas, numatoma galimybė, kad jeigu bus pinigai naudojami ne pagal paskirtį, sustabdyti tų pinigų skyrimą ir kad paties fondo valdyme dalyvaus pakankamai platus ratas bendruomenių atstovų.
PIRMININKĖ. Dabar dėl pataisos vienas – už, vienas – prieš. Prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai nėra iš dangaus nukritęs modelis. Panašiai elgiasi ir vokiečiai. Mes turime jų teisės aktus, kitose šalyse taip buvo. Iš tiesų valstybės reikalas yra pagal biudžeto galimybes biudžete numatyti lėšas, kontroliuoti, kaip jos panaudojamos, tačiau pats fondas turi būti įsteigtas tų žmonių, tų organizacijų, kuriems tos lėšos skirtos. Jie turi tarpusavyje susitarti. Jeigu jie naudos lėšas ne pagal tą mūsų numatytą tvarką, Vyriausybė galės paskirti kitą fondą, tačiau valstybės dalyvavimas pinigų skirstyme iš tiesų įveltų Vyriausybę ar ministeriją į nesibaigiančius ginčus ir liktų kalta būtent valstybė, o ne patys žmonės, kurie turi susitarti ir numatyti, kaip lėšas panaudos.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – už.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kuriamas fondas, kuriame bus ne tik religinių organizacijų, bendruomenių atstovai ir kuris bus kaip tas didysis skirstytojas geresniem ir blogesniem, o žydų religinės bendrijos tiesiogiai nieko negaus. Aš kalbu… Puikiausias pavyzdys yra Kauno žydų religinė bendruomenė. Jinai egzistavo, jinai yra iš esmės tęsėja visų tradicijų nuo smetoninės Lietuvos laikų. Nepertraukiama. Ir jinai nieko negauna. Sakykite, kokia yra jūsų logika ir ką jūs norite tuo pasiekti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad mes balsuojame ir apsisprendžiame dėl 2 straipsnio dėl visų G. Songailos pataisų, kurias jis iš esmės kompleksiškai ir pristatė.
Taigi, kas pritariate G. Songailos pataisoms dėl 2 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 17, prieš – 23, susilaikė 28. Taigi G. Songailos pataisoms dėl 2 straipsnio nepritarta.
Toliau yra Č. V. Stankevičiaus, R. Žemaitaičio ir S. Šedbaro pasiūlymas papildyti 2 straipsnio 2 dalį. Prašom. Kuris pristatote?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pritarta yra komiteto iš dalies…
PIRMININKĖ. Aš dėl pirmojo sakau. Man čia toks komentaras, kad jūs turėjote šitą atsiimti, nes komitetas tai nuomonei nepritarė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Nepritarė ir neverta svarstyti. Mes atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiimate tada?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, atsiimame.
PIRMININKĖ. Gerai. Vadinasi, atsiima. Toliau yra kita pataisa – pakeisti 2 straipsnio 2 dalį. Komitetas pritaria iš dalies. Irgi S. Šedbaro, Č. V. Stankevičiaus, R. Žemaitaičio.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Pritariate komiteto nuomonei. Galite bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Toliau, kaip sakiau, G. Songailos daugiau nebesvarstome.
Yra A. Syso dėl 2 straipsnio 5 dalies, bet mes jau apsisprendėme balsuodami už G. Songailos pataisas, nes jos yra tokios pat. Tai Seimas jau apsisprendė dėl to, irgi nereikia balsuoti.
Toliau yra dar G. Songailos pakeisti 2 straipsnio 7 dalį. Šitą jūs turėtumėte pristatyti. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, Seimo nariai, vis dėlto už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą gali būti kompensuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, būtent toms religinėms bendruomenėms perduodant nuosavybės teise valstybei priklausomą nekilnojamąjį turtą, nes atseit galima ir nekilnojamuoju turtu kompensuoti. Nesuprantu, kam dar kitam nekilnojamuoju turtu galima kompensuoti už šį turtą. Todėl yra pasiūlymas parašyti aiškiai, kad religinėms bendruomenėms, ir konkrečiai apibrėžtos piniginės kompensacijos dydis tada yra mažinamas, o ne šiaip kokios nors kompensacijos, kurią nustatys fondas ar dar kas nors. Ir jei nėra sąlygų žydų religinės bendruomenės veiklos tęstinumui, tai tada Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su kitomis teritorinėmis žydų religinėmis bendruomenėmis spręstų istorinės atminties įprasminimo uždavinius. Tai yra toks pasiūlymas, kuris atsižvelgia į realią, šiandien esančią Lietuvoje situaciją. Nemanau, kad jis prieštarauja net įstatymo leidėjų, kurie pateikė tą projektą, koncepcijai. Aš tikrai siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. A. Sysas – prieš pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, aš prieš visą 2 straipsnį noriu kalbėti.
PIRMININKĖ. O S. Šedbaras prieš pataisą? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai mes diskutavome dėl 1 straipsnio, aiškiai susitarėme, kad tai nėra nuosavybės teisių atkūrimas, kad tai yra moralinė kompensacija, geros valios moralinė kompensacija, ir sieti su konkrečiu turtu sutarimas jau praeitą kartą balsuojant yra prieitas. Kitas dalykas, pažiūrėkime, šioje dalyje vėl sistemiškai yra susijusios nuostatos dėl Kultūros ministerijos ir t. t., dėl ko jau neseniai apsisprendėme. Taigi jokiu būdu tokios redakcijos, kokia dabar yra siūloma kolegos G. Songailos, negalime priimti ir reikia balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis S. Šedbaras įvardijo, kad susitarėme, kad tai nėra grąžinimas turtu, o tai yra moralinė kompensacija. Morališkai turime kompensuoti tiems, iš ko ir buvo paimtas tas turtas, iš tų bendruomenių, toms bendruomenėms, o ne kažkokiam sukurtam fondui, kur, kiek supratau, bendruomenių atstovų kaip ir nėra, nes jos, tos tradicinės žydų sentikių bendruomenės, kad kokiam nors fondui būtų grąžinami pinigai, nepritaria. Jeigu dar… Aš apskritai prieš tokį įstatymą – prieš išskyrimą vienos religinės bendruomenės, prieš įstatymo priėmimą. Jeigu dar būtų priimtas ir būtų teisingai morališkai atlyginta, būtų galima svarstyti, bet tokios kažkokios moralinės kompensacijos ir neaišku kam, tikrai negaliu suprasti. Todėl aš remiu G. Songailos pataisą, kad būtų moralinė kompensacija toms bendruomenėms, kurios patyrė moralinę skriaudą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate G. Songailos pasiūlymui pakeisti 2 straipsnio 7 dalį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 18, prieš – 20, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Č. V. Stankevičiaus, R. Žemaitaičio, S. Šedbaro irgi 2 straipsnio 7 dalies pataisa, registruota birželio 7 d. Gal atsiimate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, yra vėlesnė pataisa, kuri keičia šitą.
PIRMININKĖ. Gerai, atsiimate. Toliau yra birželio 8 d. pataisa, kuriai komitetas pritaria. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Toliau yra G. Songailos 2 straipsnio 8 dalies pataisa. Nereikia? Atsiima G. Songaila.
Toliau Č. V. Stankevičiaus, R. Žemaitaičio ir S. Šedbaro irgi 2 straipsnio 8 dalies pataisa. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti.
Toliau G. Songailos dėl 2 straipsnio 9 ir 10 dalių.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, čia yra esminė dalis. Panaši pataisa buvo įregistruota bent jau dėl antrojo projekto ir gerbiamojo A. Syso. Esminė dalis, kad jeigu šis įstatymas yra susijęs su tuo, kad turi būti kompensuojama už žydų religinių bendruomenių turtą, tai nesuprantama, kodėl turi būti įtvirtinta nuostata, kad nuo okupacinio režimo nukentėjusiems žmonėms turi būti sumokėti 3 mln. Lt. Neaišku, kodėl turi būti sumokėta pagal šį įstatymą, ir neaišku, kodėl 3 mln. Lt, ir neaišku, kam ir kaip bus sumokėta. Nes tiems nukentėjusiems žmonėms kompensacijas moka Vokietija, na, Rusija nemoka, bet tai yra mūsų santykių su Rusija problema, ir čia nėra taip viskas aišku. O kam ir kaip… Neparašius, kad tai Lietuvos piliečiams, nežinia, kam bus sumokėti tie 3 mln. Lt. Aš siūlau jums blaiviai pažvelgti į tai, kas čia parašyta, nes jeigu bus interpretuojama, kad taip, Lietuva kompensuoja, imasi atsakomybės kompensuoti holokausto aukoms, tai mes dvigubai diskredituosime savo valstybę: pirma, prisiimdami tokią atsakomybę, antra, išsityčiodami iš jos, kad už tai sumokėjome 3 mln. Lt. Kategoriškai siūlau išbraukti šias nuostatas.
PIRMININKĖ. Taigi P. Gražulis – už pataisą.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, labai įtikinamai G. Songaila pristatė savo pataisą, kad tokią didelę moralinę skriaudą įvardyti kažkokia konkrečia pinigų suma tai yra, aš manyčiau, vienas dalykas, amoralu, kitas dalykas, mes prisiimame atsakomybę už padarytą žalą – holokaustą, pripažįstame, kad valstybė yra atsakinga. O aš manau, kad Lietuvos valstybės tuo metu nebuvo ir mes atsakomybės negalime prisiimti. Mūsų valstybė buvo okupuota. Toks įstatymas, aš manau, politinis ir tokia nuostata yra politiškai žalinga mūsų valstybei, todėl prašau paremti G. Songailos pataisą.
PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius – prieš.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu pažymėti, kad ir preambulėje yra įrašyta „Terezino deklaracija“, kurios nuostata grindžiamas šis straipsnis, šita dalis. Terezino deklaracija sako, tarp jos dalyvių buvo ir Lietuvos atstovų, 46 valstybių atstovai ją priėmė, deklaracija sako, kad konstatuojamas faktas, kad holokaustą išgyvenę asmenys ir persekiojamos aukos šiandien yra senyvo amžiaus ir turi ypatingų medicininių ir su sveikata susijusių poreikių, ir savo valstybėse remiame prioritetines pastangas siekiant patenkinti pažeidžiamiausių senyvo amžiaus nacių persekiojamų aukų socialinius poreikius ir t. t. Toliau necituoju. Taigi nėra joks pasityčiojimas, nėra joks prisiėmimas kaltės, bet supratimo, grindžiama tuo supratimu, kad yra žmonių, kuriems reikia padėti, todėl šitas straipsnis yra Vyriausybės pasiūlytame projekte.
PIRMININKĖ. Balsuojam. Kas pritariate G. Songailos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 21, prieš – 18, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.
Toliau, Seimo nariai V. Č. Stankevičius, S. Šedbaras siūlo pakeisti 2 straipsnį, kitaip jį išdėstyti. Komitetas tam pritarė iš dalies. Sutinkate?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Sutinkame, taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra Seimo nario R. Žemaitaičio siūlymas dėl 2 straipsnio papildymo. Komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta. Seimo Audito komiteto siūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate? Dėkoju. Toliau yra Seimo Žmogaus teisių komiteto siūlymas. Komitetas irgi pritarė iš dalies. Žmogaus teisių komitetas sutinka? Nesutinka. Gerbiamasis A. Lydeka. Prašom.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš dalies pritarė įvesdamas atskaitingumą numatyto fondo, skaidrumą, teisingą lėšų panaudojimą, ir tai yra gerai. Tačiau vis dėlto Žmogaus teisių komitetas, įsiklausęs į visas šiandien konfrontuojančias puses, jų nuomonę, argumentus, siūlo truputį teisingesnę formuluotę dėl paties fondo įkūrimo, steigimo, kad apimtų visas šalis, ir tik tuomet toks fondas būtų prasmingai veikiantis ir sutaikantis tas šalis. Todėl siūlau, kolegos, paremti kaip tik šią Žmogaus teisių komiteto formuluotę dėl įkūrimo fondo, kuriam ir numatyta pavesti administruoti šią piniginę kompensaciją. Daugiausia mes, matyt, laiškų ir kreipimųsi gaunam dėl šios pozicijos – kas administruos šią piniginę kompensaciją. Manau, kad toks įkurtas fondas išspręstų šią problemą.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras šiam Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui nepritaria.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, vėl grįžtame prie to paties, nuo ko mes pradėjome pirmąją dieną. Čiagi vėl siūloma sukurti visiškai teisės aktuose nenumatytą fondo steigimo tvarką. Yra Viešųjų įstaigų įstatymas, pagal jį fondas turi būti steigiamas, atsižvelgiant į šio įstatymo reikalavimus, ir dėl tokios formuluotės mes jau esame balsavę praeitą posėdį. Čia yra siūlomas kažkoks visiškai kitokio modelio fondas, kurį steigtų Vyriausybė, dalyvautų Vyriausybės atstovai, vėl bandoma mus įvelti į paties fondo veiklą, į tų pinigų administravimą, ką aš jau ką tik kalbėjau. Tokiu atveju biudžetas skiria lėšas, Vyriausybė prižiūri, bet pačius projektus, jų lėšų skyrimą, finansavimą turi tvarkyti fondas, kurį įsteigė tie žmonės, tos organizacijos, kurioms tie pinigai yra skiriami. Tai yra pats teisingiausias ir įprastas Europoje būdas. Jokiu būdu negalime pritarti tokiam dalykui, nes tai galų gale būtų prieštaravimas kitiems teisės aktams ir įstatymams, kurie reglamentuoja tokių institucijų steigimą.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Kas pritaria Žmogaus teisių komiteto 2 straipsnio redakcijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, t. y. pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 17, prieš – 22, susilaikė 45. Pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui.
Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Dabar 3 straipsnis. Yra… (Balsai salėje) Kas? Čiagi ne priėmimas, čia svarstymas. Toliau, dėl 3 straipsnio yra Seimo nario A. Syso siūlymas, bet dėl jo mes jau balsavome balsuodami dėl G. Songailos. Toliau – Seimo narių E. Tamašausko ir D. Kuodytės siūlymas. Irgi apsispręsta? Apsispręsta. Toliau – Č. V. Stankevičiaus ir S. Šedbaro siūlymas. Komitetas iš dalies pritarė. Sutinkate? Toliau – gerbiamojo R. Žemaitaičio siūlymas dėl 3 straipsnio 1 dalies. Komitetas nepritarė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsiimam.
PIRMININKĖ. Atsiima. Dėkoju. Toliau – G. Songailos siūlymas dėl 3 straipsnio. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Čia vėl mėginta įtvirtinti principą, kam iš tikrųjų turi būti skirtos kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą. Tai, kad būtų skirtos žydų religinėms bendruomenėms, o ten, kur tokios galimybės nėra, na, kad būtų istorinės atminties ir kultūrinio palikimo reikalams, o ne kažkokiems kitiems reikalams. Toks yra pasiūlymas, jis neprieštarauja prieš tai priimtų straipsnių koncepcijai ir galėtume jį priimti, nes būtų aiškiau, kam tie pinigai skiriami. Dabar priimtas įstatymas, o nebus aišku, kam.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras prieš tokią pataisą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Gintarai, jeigu jau ankstesnei koncepcijai, ankstesniam modeliui nepritarta, čia yra tik mechanizmas ankstesnio jūsų modelio, kuriam nepritarėm, įgyvendinimas. Dabar aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, ką komitetas siūlo ir ką jūs siūlote išbraukti. Čia, kur religinės kultūros, sveikatos, sporto ir t. t., tai čia jau sutiko visi: ir vilniečiai, ir kauniečiai, dėl tokios paskirties. O dėl 2 punkto, kurį jūs siūlote išbraukti, mes ką tik susitarėme, kad tai atitinka Terezino deklaraciją ir tokiu atveju jokiu būdu vėl nebegalim… Iš esmės būtų revizavimas tų sprendimų, kuriuos jau šiandien padarėme. Tai būtinai turime balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojame. Kas pritariate G. Songailos pataisai dėl 3 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 19, prieš – 19, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Dabar dėl 4 straipsnio yra Č. V. Stankevičiaus ir S. Šedbaro pataisa, tiksliau, papildymas. Komitetas iš dalies pritaria, galime ir mes pritarti. Toliau – R. Žemaitaičio, irgi pritarta iš dalies. Pritariam. Toliau – Seimo Žmogaus teisių komiteto, pritarta iš dalies. Sutinkate? Taigi ir 4 straipsnį pabaigėme. Atrodo, baigėme visas pataisas. Dėkoju.
Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš dėl viso įstatymo. V. Mazuronis – už.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų mes turime aiškiai ir tiesiai pasakyti, kad šis įstatymas mūsų visuomenės, taip pat žydų visuomenės yra vertinamas nevienareikšmiškai. Tai iš tiesų yra tiesa. Mes turime kartu pasakyti, kad, deja, Vyriausybė nesugebėjo, o gal nenorėjo kartu su šiuo įstatymu pateikti grafiko, kaip bus atiduodamos skolos visiems įvairių tautybių Lietuvos piliečiams. O tokių skolų, mes visi puikiai žinome, yra ir yra daug. Tačiau po svarstymo aš kviečiu pritarti šio įstatymo projektui, nes manau, kad toks pritarimas yra svarbus ir reikalingas Lietuvos valstybei.
Todėl, mielieji kolegos, spauskime Vyriausybę ir reikalaukime, kad nebūtų užmiršti visi visų tautybių Lietuvos piliečiai. Reikalaukime, kad būtų pateiktas visų valstybės įsiskolinimų grąžinimo grafikas visiems piliečiams ir socialinėms grupėms. O šiam įstatymui siūlau pritarti po svarstymo, nes tai ilgų derybų ir kompromisų variantas. Beje, priėmimo stadijoje kviečiu visus taisyti tai, ką reikia ir galima pataisyti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, nesu nei prieš žydą, nei prieš graiką, nei prieš romėną, nei prieš lietuvį, nei prieš lenką, nei prieš rusą, bet negalima įstatymo priimti dėl vieno žmogaus, dėl vienos religinės bendruomenės. Tai prieštarauja Konstitucijai, tai skaldo visuomenę. Negali būti lygesnių už lygius. Tai antikonstitucinis įstatymas. Valstybė turi būti visiems vienodai lygi. Daug religinių bendruomenių nukentėjo, daugelis religinių bendruomenių neteko turto, daugelis religinių bendruomenių patyrė didžiulę materialinę ir moralinę žalą, bet kodėl tik viena religinė bendruomenė iškeliama aukščiau kitų religinių bendruomenių? Ar konsoliduoja šis įstatymas mūsų tautą? Ar atvirkščiai – gal kursto antisemitines nuotaikas? Pamąstykime, ką mes darome.
Man labai gaila, kad užkulisiuose Seimo nariai kalba: amerikonai prašė, amerikonų ambasados aukšti pareigūnai prašė, nekalbėkite garsiai, visi balsuokite už įstatymą. Bijo kažkokių Amerikos ambasados darbuotojų labiau negu sovietiniais laikais Komunistų partijos pirmojo sekretoriaus. Kokia čia demokratija? Čia amerikoniška diktatūra. Ta amerikoniška diktatūra eina per visą pasaulį ir neša taiką ten, kur yra naftos, ten, kur yra turtų.
Man atrodo, kad šitaip elgtis mes negalime. Turime būti vienodai visiems teisingi. O paskui klausiame, kodėl yra antisemitinių ar kitokių nuotaikų mūsų valstybėje? Mes tokiais įstatymais ir skaldome visuomenę, bendruomenę. Tuo labiau kad tokiam įstatymui nepritaria pačios tradicinės senbuvės žydų bendruomenės. Net žydų bendruomenę mes suskaldėme…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …šiuo įstatymu. Ką darote, gerbiamieji… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš – 7, susilaikė 8. Po svarstymo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 12.10 val.
Dar replikos. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmas buvo Č. Stankevičius, Pirmininke. Aš antras priėjau.
PIRMININKĖ. Kalbėkite.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tikrai norėčiau padėkoti dėl pritarimo po svarstymo. Manau, kad mes šioje sesijoje tikrai turėtume priimti šį įstatymą. Tik norėčiau visų oponuojančių kolegų nuoširdžiai paprašyti, kad jie nepainiotų. Tai nėra nuosavybės atkūrimas. Tai visiškai kiti dalykai. Dar noriu pasakyti, kad iš visų pripažintų religinių organizacijų žydų religinės organizacijos turi visiškai kitokią (…) ir visiškai kitokį statusą negu kitų bažnyčių… Tai taip pat reikia suvokti. Dar kartą norėčiau visus tikrai paraginti, tai labai užsitęsęs klausimas, to holokausto akivaizdoje išties įsigilinti. Aš manau, kad čia net ne gera valia, čia yra mūsų pašaukimas stoti tų holokaustą patyrusių žmonių ir mūsų piliečių, mūsų tautos sudėtinės dalies žmonių pusėn.
PIRMININKĖ. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš negaliu nereaguoti į kolegos P. Gražulio išpuolį, kuris buvo nekorektiškas įvardinant vienos valstybės ambasadorių. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų Vakarų šalių atstovai, ambasadoriai domisi šiuo įstatymu, gerbia mūsų rodomą gerą valią išspręsti klausimą, bet visiškai, esu patyręs, neduoda jokių konkrečių patarimų, jokių siūlymų, tiktai domisi įstatymo svarstymo eiga. Ką pasakė kolega P. Gražulis, buvo ir nekorektiška, ir netiesa.
PIRMININKĖ. L. Dinius.
L. DINIUS (LSF). Dėkui. Iš tikro tenka išgirsti keistų dalykų, tačiau norisi pasakyti tik porą minčių. Žinote, kai pats savęs arba patys savęs negerbiame, tikėtis, kad ims gerbti visi kiti, yra šiek tiek naivu. Tarp eilučių skamba, ne kartą skambėjo ir buvo pasakyta, kad tai iš tikro nėra susiję su turto grąžinimo klausimais. Vadinkime daiktus savais vardais. Yra sumokama duoklė, o turtą, gerbiamieji, reikia grąžinti.
Pabaigoje, kad neišsiplėsčiau, pasakysiu su apgailestavimu vieną frazę: „Gaila, kai iš ąžuolų pavirstama vijokliais.“ Gerbkite save.
PIRMININKĖ. Petrai, aš tau neduosiu šnekėti. Duosiu P. Auštrevičiui.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū. Ir tarp Petrų yra teisingesnių.
Gerbiamoji Pirmininke, aš, išklausęs P. Gražulio kalbą… (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Petrai, nerėk!
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …norėčiau tiktai priminti, kad, matyt, Etikos ir procedūrų komisijai atsirado papildomo darbo, nes tai buvo atviras kurstymas ir iš tikrųjų šmeižtas, kurį jis turėtų garbingai arba paneigti, arba atsiprašyti mūsų visų. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš turėčiau pasakyti, kad iš 250 tūkst. Lietuvos žydų šiuo metu liko virš 90, kaip jūs girdėjote per ponios I. Degutienės vadovaujamą užvakarykštį posėdį iš pono T. Jafeto kalbos. 98 (…) Lietuvoje. Jūs įsivaizduokite tą nuotolį nuo ikikarinės klestinčios milžiniškos žydų visuomenės iki dabartinio lygio, kai lieka labai negausus po 94 žuvusių… 94 % žuvo. Todėl jautrumas, 94 % žuvus, negausiems likusiems yra labai gerbtinas. Todėl aš jums visiems esu dėkingas už jūsų bendrą humanišką požiūrį į dalykus. O kiti dalykai, kas ką gaus, yra kitas reikalas, bet čia buvo pademonstruota lietuvių tautos valia spręsti dėl žuvusios garbingos, 700 metų Lietuvą kūrusios bendruomenės. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Reaguoju į P. Auštrevičiaus pasakytą repliką dėl Etikos ir procedūrų komisijos. Kad Etikos ir procedūrų komisijai būtų mažiau darbo dėl P. Gražulio (mes ir taip dėl jo turime daug darbo), prašau jus, kaip ir numatyta Seimo statuto 20 straipsnyje, P. Gražulį už šią pasakytą gana neetišką repliką kol kas įspėti.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą, Petrai Gražuli, jus perspėju už jūsų išsišokimus posėdžių salėje. Replikų sakyti šiandien negausite.
Pertrauka
12.10 val.
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1830. Svarstymo tęsinys. Praeitame posėdyje buvo paprašyta pertraukos. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto atstovą ir pranešėją poną K. Kuzminską. Tęsiame darbą.
Iš karto primenu, jog mums buvo likę svarstyti paskutinę pataisą, kai buvo paprašyta pertraukos. Tai yra L. Sabučio ir grupės Seimo narių pasiūlymas dėl 22 straipsnio. Dėl jo balsuoti nereikės, nes prieš tai balsuodami mes nepritarėme tiems pasiūlymams, todėl kartu mes nepritarėme ir šitam. Aš kalbėjau apie 22 straipsnį, o senos redakcijos tai 16 straipsnis. Tai galime keliauti toliau.
Dabar mes turime Nacionalinio saugumo… Ne, Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir balsuoti nereikia. Dėl 25, 26, 27 straipsnių. Ir tuo viską galime pabaigti. Ar teisingai? Pranešėjas girdi viską, ką kalbu. Tada mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto du pasiūlymus dėl 27 straipsnio, kuriam komitetas pritarė. Ir dėl 24 straipsnio, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
Aš norėčiau kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovą. Ar tenkintų? Kiek mane informuoja Sekretoriatas, matyt, ir pranešėjas pasakys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nereikalauja balsuoti. Ši pataisa priimta iš dalies, tenkina ši formuluotė. Ar tiesa? Tai yra tiesa. Čia jau esame pabaigę.
Dabar mes turime kitus pasiūlymus, kad juos svarstytume, reikia 10 Seimo narių palaikymo.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Iš karto sakau, kad komitetas jiems yra pritaręs, tai yra Seimo nario D. Budrio du pasiūlymai dėl 14 ir 15 straipsnių ir Seimo narių K. Kuzminsko ir J. Veselkos dėl 23 straipsnio, tam komitetas yra pritaręs. Taigi bendru sutarimu, galima manyti, jog yra 10 palaikančių žmonių, nes komitetas yra pritaręs. Ar galima pritarti pirmajam Seimo nario D. Budrio pasiūlymui dėl 14 straipsnio? Pritarta. Čia nereikia balsuoti. Pritarta minėtiems trims pasiūlymams.
Ir paskutinis pasiūlymas. Valstybės… Radiacinės saugos centro pasiūlymas, tačiau komitetas jam pritarė, formalizavo jau kaip komiteto pasiūlymą dėl 32 straipsnio 4 dalies. Ekonomikos komitetas tam pritarė.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Taigi visi pasiūlymai, kurie buvo gauti, yra apsvarstyti, dėl visų yra sutarta. Ačiū pranešėjui.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi komitete buvo svarstyta ir pritarta dėl Seimo narių J. Veselkos ir K. Kuzminsko siūlymų – reglamentuojantys (…) Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos valdymą, manau, reikėtų gal Seime pritarti, nes komitete svarstyta, o daugiau…
PIRMININKAS. Pritarė.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). …balsavimo nebuvo? Tačiau kuri įterpiama – „bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius“. Į „pasibaigus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko kadencijai, iki bus paskirtas naujas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas“ įrašome „bet ne ilgiau negu 3 mėnesiai“, kad nebūtų amžinai nepaskirtas, tam, kad būtų reglamentuota. Norėtume, kad Seimo nariai pritartų, kad liktų stenogramoje. Panašiai lieka ir dėl pavaduotojų atitinkamai. Po to 3 punktas – patikslinti įstatymo projekto 23 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką atleidžia iš pareigų šiais atvejais… 3 punktas – pasibaigus kadencijai ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka paskyrus į pareigas naują Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininką arba pasibaigus kadencijai ir nepaskyrus į pareigas naujo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko per šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, kurį mes įrašėme prieš tai. Panaši padėtis dėl 16 punkto dėl pavaduotojų. Taip pat ta pati reglamentacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Mes esame jau pritarę. Šiems pasiūlymams yra pritarta bendru sutarimu niekam neprieštaraujant. Dėkui.
Dabar diskusija. Labai atsiprašau, motyvai už ir prieš. Diskusijos jau vyko praeitą posėdį. Nuomonė už – K. Masiulis. Nematau salėje. K. Daukšys. Nematau salėje. R. Sinkevičius. Prašau. Žodis jums.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai trumpas komentaras. Iš tikro įstatymas reikalingas, siekiant mūsų strateginio tikslo – branduolinės valstybės, siekiant atriboti ir užtikrinti energetinę saugą. Siūlau po svarstymo įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Klumbys. Nėra salėje. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taigi. Daug kas prašo pritarti ir aš norėčiau pritarti, nes pats įstatymas iš tiesų reikalingas. Ir tikslai, ir dėl valdymo, ir dėl atsakomybės, ir dėl sankcijų ir t. t. Tačiau dar kartą atkreipiu Seimo narių dėmesį į tai, kad keistokai atrodo K. Daukšio pasakymas, kad tai yra savarankiška institucija, tačiau Viešojo administravimo įstatymo vykdymo ir laikymosi nenori pripažinti. Taip pat kompetenciją gali turėti tik pareigūnai, o šiuo atveju šiame įstatyme dažnai ir labai dažnai minima tokia institucija – inspekcija. Todėl nei funkcijos, nei kompetencija yra neatskirtos, o viskas palikta spręsti viršininkui.
Apgailestauju, kad visiškai nematyti čia ministro vaidmens. Šiaip pagal bendrą kompetenciją ir Konstituciją valdymo sritys yra priskirtos ministrams. Čia labiau turėtų dominuoti ministro vaidmuo ir atsakomybė. Tačiau iš esmės iki priėmimo vertės pagalvoti, kaip suderinti galiojančius įstatymus su naujai pasiūlyta redakcija, kad neprieštarautų ir pačiai prasmei, ir kitiems įstatymams. Jeigu žiūrėtume į šio įstatymo esmę, tai suteikiamos tokios teisės, kurios niekada nebuvo ir nėra numatytos kituose įstatymuose tokiems pareigūnams, kurie pirmą kartą minimi šiame įstatyme. Jis turi daug trūkumų, tačiau po svarstymo verta pritarti ir koreguoti priėmimo metu.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
12.18 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo Algio Kašėtos atsistatydinimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-3323. Pranešėja – Seimo Primininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų su apgailestavimu galiu tik pasakyti, kad reikia man pateikti tokį Seimo nutarimą, kuriuo reikia tenkinti A. Kašėtos, Seimo Pirmininko pavaduotojo, atsistatydinimo pareiškimą. Todėl, kad tikrai A. Kašėta tiek, kiek kartu dirbome, pareigingai ir atsakingai vykdė Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Žmogus moralus, pavyzdingas, stropus, atsakingas. Apgailestauju, kad įvyko taip, kaip įvyko. Kita vertus, tai žmogus, kuris dar kartą parodė, kad moralinė ir politinė atsakomybė yra aukščiau einamų pareigų. Prisiimdamas tą moralinę ir politinę atsakomybę už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašo jį atstatydinti iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš manau, kad tai yra pavyzdys. Pavyzdys visiems kitiems ir mūsų Seimo kelių ereliams, kai žmogus tvirtai gali prisiimti asmeninę ir politinę, ir moralinę atsakomybę, ir iš karto – nelaukdamas, kol bus informacija. Informaciją sužinojau ne iš spaudos, ne iš policijos, ne iš kokių nors kitų institucijų, o iš A. Kašėtos, kuris iš karto pasakė, kad važiavau neleistinu greičiu, pažeidžiau įstatymus, todėl neturiu teisės dirbti Seimo Pirmininko pavaduotoju ir atnešė atsistatydinimo pareiškimą. Algi, dar kartą tau ačiū. Ačiū už tai, kad pakeli politinės atsakomybės ir moralės kartelę Seimo nariams tikrai ženkliai aukščiau, negu kad buvo iki šiol. Kai kurie Seimo nariai tą mūsų Seimo kartelę yra numetę giliai į duobę.
Jūsų, gerbiamieji kolegos, prašyčiau atsakingai ir teisingai pasielgti šiuo atveju ir patenkinti A. Kašėtos atsistatydinimo pareiškimą ir mano teikiamą Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs tikrai teisingai pasakėte, kad A. Kašėtos veiksmas – atsistatydinimo noras, pareiškimas yra gražus, kilnus, taurus, sektinas pavyzdys ir t. t. Bet ar nemanote, kad tas veiksmas, jo pademonstravimas pozicijos yra, ko gero, pakankamas savęs įvertinimas. Tai įvertindama galbūt jūs turite teisę ir galimybę netenkinti jo pareiškimo, prašymo ir nesiūlyti jo atleisti iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų, manant, kad jis parodė savo poziciją kaip politikas, kaip žmogus vien tiktai pareikšdamas.
I. DEGUTIENĖ. Aš manau, kad, gerbdama jo politinį apsisprendimą, jo politinę valią, aš asmeniškai tą pareiškimą tenkinsiu ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Kadangi R. Smetona paklausė, ačiū, aš neklausiu.
PIRMININKAS. D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau paprašyti tik vieno dalyko, kad nebūtų tapatinama, ir tikrai nenoriu, t. y. greičio viršijimo klausimas su Seimo Pirmininko pavaduotojo atsistatydinimo klausimu. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai, juos sieja tik moralė, tačiau įstatyminė pusė niekaip neleidžia pateisinti A. Kašėtos padarytų veiksmų. O kai yra kalbama, kad jūs kažką pateisinate, tai žmonėms susidaro nuomonė, kad pateisinamas ir tas atvejis, kad buvo viršytas greitis. Aš noriu, kad tie dalykai būtų atskirti, jeigu galima. Ačiū. Kaip jūs manote?
I. DEGUTIENĖ. Aišku, jūs taip labai painiai paklausėte, bet aš pabandysiu aiškiai atsakyti. Visada, žiūriu, yra painiojama teisinė ir politinė atsakomybė. Šiuo atveju yra politinė atsakomybė ir moralinė atsakomybė. Iš tikrųjų tiek Seimo Pirmininkas, tiek Seimo Pirmininko pavaduotojai, jeigu katras, neduok Dieve, padarysime kokį nors kitokį nusižengimą, tai turbūt tikrai neturėtume eiti vienokių ar kitokių Seime vadovaujančių pareigų. A. Kašėta tai puikiai savo pavyzdžiu įrodė iš karto atnešdamas atsistatydinimo pareiškimą.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš suprantu jus ir palaikau jūsų poziciją, tačiau štai kokia atsiranda dilema. Aš net nežinau, kaip elgtis, tiesą sakant, ar nebus taip, kad, tarkime, mes pritariame jūsų teikimui ir atstatydinimui iš pareigų gerbiamojo A. Kašėtos, bet ar nebus taip, kad mes patvirtiname, kad Seime yra du moralės standartai? Tai vienas standartas, kurį Seimas demonstruoja E. Lementausko ar A. Sacharuko atveju, kur labai žemai nuleista kartelė, ir kitas standartas, kurį mes pademonstruojame, kad kartelė kartais gali būti labai aukštai iškelta. Na, kažkaip… Ar tikrai nebus taip? Dvi moralės, kažkaip keista.
I. DEGUTIENĖ. Aš pirmiausia noriu pasakyti, gerbiamasis kolega, ir jums, ir kitiems – mes nepainiokime dviejų dalykų. Gerbiamasis E. Lementauskas ir P. Gražulis nebuvo Seimo Pirmininko pavaduotojai, tai yra pareigos Seime. Ar tai būtų komiteto pirmininko pareigos, šiuo atveju dar aukštesnės pareigos – tai Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigos. Mes dabar sprendžiame, ar pritarti Seimo nutarimui dėl atleidimo iš šių pareigų. Greičiausiai kitą savaitę, kai ateis generalinis prokuroras dėl imuniteto panaikinimo, tai bus visiškai kitas balsavimas, nieko bendro neturintis su šiandieniniu balsavimu. Šiandien yra A. Kašėtos apsisprendimas ir prašymas Seimo atleisti jį iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Mes dabar kalbame tik apie tai.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Daugiau jūsų klausti nėra norinčių. Dėl vedimo tvarkos ponas E. Lementauskas. Aš suprantu, buvo paminėta pavardė, vėliau suteiksime žodį A. Kašėtai. Prašau.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau tik trumpai pasakyti, nors pats nebuvau padaręs jokių nusižengimų kaip vicepirmininkas šios dienos ir nebuvau Seimo vicepirmininkas, man pareiškus įtarimus, iš karto atsistatydinau iš vicemero pareigų. Ponios Pirmininkės pagyrimą priimu taip pat ir savo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar kviečiu į tribūną A. Kašėtą.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Jūs žinote visus motyvus, kodėl aš parašiau atsistatydinimo pareiškimą, todėl tiesiog prašau jūsų balsuoti už nutarimo projektą ir pritarti jam.
PIRMININKAS. Dabar mes svarstysime kaip paprastą nutarimą. Šiuo atveju motyvai – už, motyvai – prieš. Pateikimas. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Motyvai už. Jūs norite kalbėti dėl viso, pone Kęstuti, ar dėl pateikimo stadijos? Nereikia. Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti… Nespėjame, gerai, lėčiau. (Balsai salėje) Atsiprašau, daugiau neskubėsiu. Ramiai. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra. S. Stoma atsisakė. K. Masiulis norės kalbėti? Atsisakė. A. Nedzinskas? (Balsai salėje) Norės. Prašau.
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji Pirmininke, pritariu A. Kašėtos apsisprendimui ir šiam Seimo nutarimui „Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo atsistatydinimo“. Tačiau niekaip negaliu surasti atsakymo sau. Nesu nei Seimo Pirmininko, nei komiteto, nei frakcijos, nei komisijos pavaduotojas ir mano automobilis net neskrieja 170 greičiu, tai kokį man nusižengimą padaryti, kad kaip ir A. Kašėtą, taip ir mane, pati Seimo Pirmininkė galėtų viešai pagirti, kad esu atsakingas ir moralus politikas. Ačiū visiems iš anksto už pasiūlymus. (Juokas ir plojimai salėje)
PIRMININKAS. Svarstymo stadija. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ponas Kęstutis… Atsiprašau. K. Masiulis. Jūs norite kalbėti svarstymo stadijoje už? Pone Kęstuti? Nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. 3 straipsnis. Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 89, prieš – 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas, jeigu esame pasiruošę, nes dirbam greičiau. Aš Seimo Pirmininkės nematau, turime rezervinių klausimų. (Balsai salėje) Galime svarstyti rezervinį, Pirmininke? (Balsai salėje) Dar neišdalinta, informuoja mane. Galbūt tada pradėkime svarstyti rezoliuciją, o vėliau, kai išdalins Seimo nariams nutarimo projektus, tada galėsime dirbti.
12.31 val.
1-8 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl pozicijos reaguojant į tarptautinėje erdvėje vykstančius teisingumo vykdymo procesus“ projektas Nr. XIP-3240(2). Svarstymas. Mes buvome padarę kelias pertraukas.
Dabar yra diskusija, ir kviečiu į tribūną V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū pirmininkui. Manau, geriau nebūtų tos rezoliucijos svarstymo Seime, bet kadangi yra, tai norėčiau pasisakyti arba išsakyti poziciją.
Žinot, kolegos, man atrodo, kad tie žmonės, kurie parengė šitą rezoliuciją tokią, kokią mes ją matom, ir kurie pateikė šitą rezoliuciją, tai arba jie nesupranta, ką jie daro, arba tai yra elementari provokacija, siekiant kenkti mūsų valstybei. (Plojimai)
Mielieji kolegos, aš manau, kad ir vienu, ir kitu atveju šią rezoliuciją reikia atmesti be galimybės taisyti, nes, mano manymu, čia turėtume mes atmesti pačią esmę to, kas ten yra siūloma. Žinote, aš pasakysiu atvirai, man taip atrodo, kad kalbėti apie teroristo, realiai paskelbusio karą visam Vakarų pasauliui, o tai reiškia ir Lietuvai, neužmirškime to, teises, kai jis, neieškodamas jokių teisinių argumentų, žudo tūkstančius niekuo nekaltų žmonių (aš kalbu apie Rugsėjo 11-osios įvykius ir kitus teroristinius aktus), yra mažiausiai visiška nepagarba ir tiems žuvusiems, tiems nužudytiems, ir jų artimiesiems, ir visiems kitiems. Kažin ar karo metu priešo, kuris laiko nukreiptą ginklą į mus, į mūsų artimuosius, mes klausinėtume, ar yra teismo sprendimas, leidžiantis mums gintis ir ginti savo, savo artimųjų gyvybes.
Todėl, mielieji kolegos, dar kartą kviečiu atmesti šią rezoliuciją, padėti kuo greičiau tašką ir pradėti dirbti rimtus darbus.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš, skirtingai nuo prieš mane kalbėjusio V. Mazuronio, nemanyčiau, kad Seimo narys E. Lementauskas neiškėlė problemų, kurias reikėtų nagrinėti. Nėra abejonės, kad kolegos pasiūlyta rezoliucija, aš nežinau, kokia intencija ji gimė, bet pasiūlyta rezoliucija kai ką atskleidžia. Išties, vykdant įvairias tarptautines operacijas, ar tai būtų operacijos Afganistane, ar įgyvendinant Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimą Libijoje, ar toliau tęsiant kovą su teroristais, nėra abejonės, kad šalys narės, kurios įsijungia į šią kovą, patenka į sudėtingą situaciją, kada vykdant ginkluotas operacijas žūsta civiliai asmenys. Šiuo atveju civilių asmenų žūtys paprastai labai paveikia viešąją nuomonę, viešąją opiniją. Jos yra be galo skaudžios. Kraupu, kada žūsta žmonės, ir mes puikiai suprantame, kad visa civilizuota pasaulinė bendruomenė išties be galo jautriai reaguoja į kiekvieną pranešimą, kada žūsta žmonės. Ta dalis tos rezoliucijos, kuri keliama dėl to, kad kaip padaryti, kad būtų galima išvengti tokių aukų, ji teisingai kelia problemą.
Kitas klausimas taip pat yra toje rezoliucijoje gana jautrus. Tarkim, jeigu pagavo nusikaltusį žmogų ir jeigu jis buvo pagautas neginkluotas ar panašiai, suimtas, ar jis neturėtų stoti prieš tarptautinį tribunolą Hagos teisme. Pasaulio opinija čia daug diskutuoja. Yra įvairių nuomonių ir dėl O. bin Ladeno atvejo. Tai nėra vienareikšmiškai pasakyta, kad štai čia galima iš karto pasakyti, koks sprendimas buvo teisingas. Visiškai aišku, kad mums dabar būtų sunku pasakyti, kaip vyko sulaikymas, buvo pasipriešinimas ar ne, kas vyko ir taip toliau, daug problemų čia iškyla ir negalime nematyti tų problemų.
Tačiau rezoliucijos autorius pateikė kai kuriuos dalykus, kurie yra iškrentantys iš konteksto. Rezoliucijos autorius rašo, kad prisidengiant tuo vykdomos žudynės. Labai atsiprašau. Žmogaus žūtis avarijoje, žmonių žūtys sprogus Fukušimai, žmonių žūtys vykdant karines intervencijas yra žūtys, bet ne žudynės. Nežinau, kodėl rezoliucijos autoriaus vartoja šį žodį, visiškai netinkantį ir suteikiantį labai prastą kontekstą. Jis taip pat suponuoja išankstinę nuostatą, kad bet kokia karinė intervencija yra, mat, suplanuotos žudynės. Taip, išties nacizmas planavo tautų žudynes. Niurnbergo procesas buvo nukreiptas ne tik prieš karo nusikaltėlius, bet ir prieš nusikaltimus žmonijai, nes pats Mein Kampf buvo nagrinėtas Niurnbergo procese, pati knyga buvo nagrinėta ir pasmerkta, ir ji buvo įvardyta kaip anticivilizacinė knyga. Tai štai ten buvo žudynės.
Dabar kodėl rezoliucijos autorius vartoja tuos dalykus, ir po to dar keisčiau, kada rezoliucijos autorius staiga pereina prie klausimo, ar turi bet kuri kita šalis teisę į teismą. Nėra abejonės, kad turi, čia net normų nekyla.
Susidaro įspūdis, kad rezoliucija yra parengta labai prieštaringai: kai kurios problemos keliamos teisingai, kitos problemos yra visiškai iškrentančios iš konteksto. Todėl ir manau, kad mes išties turėtume autoriui padėkoti už tai, kad jis nori diskutuoti dėl jautrių klausimų, dėl kurių kiekviename Seime diskusijos normaliai turi vykti, tačiau rezoliucijos esmė ir jos rezoliucinė dalis yra ir netiksli, ir prieštaringa, ir visiškai neduodanti teigiamų postūmių toliau diskutuoti. Todėl ta prasme aš rezoliucijai nepritariu ir siūlau Seimui taip pat nepritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo galima po V. Mazuronio labai teisingos kalbos visiems atsisakyti žodžio, tuo ir baigti, pabalsuoti ir nedaryti gėdos šitam Seimui, nes, manau, kai pirmą kartą mes pritarėme šios rezoliucijos svarstymui, žinoma, ne visi, tai tikrai atsidūrėme net sunku įvardyti, kokioje skylėje.
Kolegos, kurie pasirašėte ir balsavote, kad būtų svarstoma, nueikite į Lukiškių aikštę, ten dabar yra labai įdomi fotografijų paroda, kur yra ir iš tų rajonų, iš Afganistano. Pažiūrėkite praėjusių metų geriausia pasaulio reportažine nuotrauka pripažintą fotonuotrauką, kur yra mergaitė nupjauta nosimi, keliolikos metų mergaitė, kuri buvo nubausta todėl, kad neklausė savo vyro Afganistane. Ką daryti? Toks pasaulis, ne visur yra demokratija.
Būtų galima pritarti vieninteliam šios rezoliucijos punktui, kuriame kalbama, kad demokratiniame pasaulyje nusikaltėlis turi turėti teisingą teismą. Bet ar teroristai dalyvauja demokratinio pasaulio žaidimo taisyklėse? Ne. Jie visa tai atmeta ir reikalauja visiškai kitos pasaulio tvarkos. Tai jeigu mes bandome ginti tokius kaip O. bin Ladenas ir sakyti, kad daugiau taip negalima daryti, kad jeigu bus kitas bin Ladenas, mes turime jį kaip nors išvilioti iš jo urvo ir teisti, tai yra visiškas absurdas. Tas absurdas vyksta.
Kai mes minėjome ir birželio 14, birželio 15 d. … Kolegos, jeigu per Antrąjį pasaulinį karą būtų pavykęs pasikėsinimas į Hitlerį, ar pasaulis dabar nebūtų geresnis? Jeigu kažkas, kai Lietuva vargo prispausta okupantų, būtų tuo metu pasikėsinę, sakykime, ar net pačios Jungtinės Amerikos Valstijos būtų sugebėjusios tuo metu sunaikinti J. Staliną ir mes būtume anksčiau išsilaisvinę ir anksčiau tapę laisvi ir demokratiški, ar nebūtų geriau mums ir visam pasauliui? Jūs darote visišką absurdą. Jūs pasitraukiate iš demokratinės bendrijos tokiomis idiotiškomis rezoliucijomis. Todėl tikrai gėda šitam Seimui, kad iki tokios stadijos nuėjo tokie svarstymai, ir siūlau kuo greičiau atmesti ir nedaryti tokių nesąmonių.
V. P. Andriukaitis, politikas su tokia patirtimi, turėtų taip pat suprasti, kad diskutuoti galima, bet reikia žinoti vietą, laiką ir temą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 10 min., skirtų šio klausimo svarstymui, baigėsi. Žodis J. Razmai dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kaip tik ir būčiau siūlęs frakcijos vardu nutraukti diskusiją, tokią galimybę pagal Statutą turiu, nes išties nuomonės yra aiškios, argumentai kartojasi. Manau, turime taupyti laiką dar likusiems svarbiems projektams.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galima bendru sutarimu nutraukti diskusiją, nes jau ir laikas baigiasi? Balsuojame. Balsuojantys už pasisako už tai, kad diskusiją nutrauktume, balsuojantys prieš arba susilaikę mano, jog toliau reikėtų diskutuoti.
Už – 75, prieš – 5, susilaikė 3. Diskusija nutraukta.
Dabar replika… Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klausydamasis kai kurių kalbų iš tribūnos, pasakysiu pokario stribo kalbą: „Šituos banditus, kurie sėdi bunkeriuose, naikinti vietoje! Kas juos palaiko – tremti. Tai išdavikai, nusikaltėliai ir t. t.“ Gerbiamieji kolegos, nemaišykite! Ir nebūkite visada įsitikinę, kad stipriųjų pusėje visada yra tiesa.
PIRMININKAS. E. Lementauskas.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Dėkui. Norėčiau pasakyti, kad balsavimo rezultatas lems tik tai, ar Lietuva pasisakys prieš neteisėtas žudynes, ar ne, bet nesustabdys šios iniciatyvos. Ir noriu informuoti, kad kreipiausi į Tarpparlamentinę sąjungą, jos vadovus, pranešdamas apie šią rezoliuciją, ieškodamas būdų svarstyti jos teiginius tarptautiniu lygiu. Visuose pasaulio parlamentuose yra žmonių, mūsų kolegų, išdrįstančių viešai kalbėti šioje rezoliucijoje keliamų problemų tema. Tikiu, kad šios rezoliucijos tekstas nebus vien tuščias šūvis parlamentarizmo istorijoje. O V. Mazuroniui norėčiau pasakyti, kad, matyt, jeigu tokie klausimai nėra svarbūs, tai svarbesni jums, Valentinai, turbūt kapinių išplėtimo klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes tęsiame, matau, diskusiją. Nusprendėme nebediskutuoti, baigiame diskusiją. Dabar yra svarstymo stadija.
184 straipsnio 1 dalis sako: balsuodamas dėl rezoliucijos Seimas sprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Štai šioje stadijoje ir balsuojame. Balsuojantys už, aš pabrėžiu (po to motyvai), balsuoja už tai, kad būtų priimta rezoliucija be pataisų, balsuojantys prieš ir susilaikę balsuoja prieš šią rezoliuciją. Motyvai už, prieš.
Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš trumpai pasakysiu, kad E. Lementauskas jau savo buvimu suteršė Seimą. Dabar antrą kartą bando jį apteršti.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – motyvai prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau ir K. Masiuliui prisiminti, kad jūs, Kęstuti, esate akademinės bendruomenės žmogus. Tai tik tiek. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerai. Primenu, gerbiamieji kolegos, kad diskutuojame dėl rezoliucijos, kurios registracijos numeris jums žinomas, pavadinimas taip pat ir turinys taip pat. Balsuojame. Balsuojantys už balsuoja, kad rezoliucija būtų priimta be pataisų, balsuojantys prieš ir susilaikę mano, kad rezoliucijos nereikia priimti.
Už – 4, prieš – 54, susilaikė 24. Rezoliucijos tekstui nepritarta.
Dabar dėl vedimo tvarkos. Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Kadangi mano pavardė buvo paminėta, noriu pasakyti E. Lementauskui, kuris kažkada buvo šiaulietis, kad taip, man klausimas, kad po pusės metų Šiauliuose nebus kur laidoti žmonių, yra kur kas svarbesnis už politines provokacijas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Keisčiausia, kad ir man kapinių klausimas svarbus buvo.
Taigi dabar mes turime nuspręsti, ar atmesti, ar grąžinti tobulinti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad atmestume, balsuoja už, kas už tai, kad tobulintume, balsuoja prieš. Balsuojantys už – už atmetimą, balsuojantys prieš balsuoja, kad rezoliucija būtų tobulinama.
Už – 67, prieš – 12. Rezoliucija atmesta.
Dar mes turime laiko 10 min. iki Vyriausybės valandos. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę.
Rezervinis 2 klausimas XIP-3320(2). M. Varaška dar norėtų kažką sakyti. O gal nereikia, Mantai? Trumpai. Prašom trumpą žodį.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį į tai, kad šiandien iki pietų yra nepaprastai gausu žodžiavimų, apsižodžiavimų įvairių kolegų ir tikrai ne pačiais gražiausiais epitetais. Gal vis dėlto kaip nors susikaupkime.
PIRMININKAS. Nesusilaikysiu: Mantai, kai sutems, žvilgtelkite į dangų.
12.49 val.
Rezervinis 2a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3320(2).
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vykdydami valią frakcijų ir jų prašymus, nes yra gautas prašymas ir Jungtinės frakcijos, ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, keisdami sudėtį, iš pradžių mes turime pakeisti pačius skaičius, kiek kokiame komitete turėtų likti žmonių. Vadinasi, mažiname skaičių Europos reikalų komitete, mažiname Informacinės visuomenės plėtros komitete ir didinam Užsienio reikalų komitete.
PIRMININKAS. Nori paklausti A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, labai trumpas klausimas. Gal galėtumėte detalizuoti, kodėl Europos reikalų komitete mažinama, nes ten ganėtinai daug veiklos?
I. DEGUTIENĖ. Europos reikalų komitetą sumažinam todėl, kad kreipiasi Jungtinė frakcija ir prašo išbraukti Seimo narį A. Valinską iš Europos reikalų komiteto narių sąrašo, ir į atsilaisvinusią vietą frakcija nedeleguoja jokio Seimo nario.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkei. Dabar pateikimas. Norinčių klausti, pasisakyti už ir prieš nėra. Galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra, kalbėti norinčių ir prieš nėra. Galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Priėmimas. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Tuoj, minutėlę. Teks balsuoti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projekto. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 79, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimas priimtas.
12.51 val.
Kitas rezervinis 2b darbotvarkės klausimas, registracijos Nr. XIP-3321. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 5, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas. Pranešėja – Seimo Pirmininkė.
I. DEGUTIENĖ. Iš dalies jums sakiau, kad yra prašymų, vieną pacitavau, kitą prašymą, pasirašytą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Jungtinės frakcijos, galiu pacituoti: R. Rutkelytę perkelti iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto į Užsienio reikalų komitetą Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos kvotos sąskaita. Su Jungtine frakcija suderinta, seniūnų parašai yra ir kreipimasis į mane, todėl ir parengtas toks dokumentas. Ir dar, ko klausė A. Mazuronis. Buvo A. Valinsko prašymas išbraukti jį iš Europos reikalų komiteto sąrašo, ir jie nieko nedeleguoja, todėl ir yra tik tokie pakeitimai padaryti.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Per pateikimą norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta.
Svarstymas. Diskusijose nėra užsirašiusių. Norinčių pasisakyti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta, jeigu negirdžiu prieštaraujančių. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Norinčių pasisakyti už ir prieš nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 75, prieš – 1, susilaikė 5. Priimta.
12.53 val.
Rezervinis 2c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3322. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, vykdant tą patį prašymą, kadangi čia turimas omeny pavaduojantis esamą narį, kadangi A. Valinsko nebebus Europos reikalų komitete, tai ir jo pavaduojančio nebus. R. Rutkelytė išbraukiama iš Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto narių, tai ir pavaduojančio nebus. Tačiau R. Rutkelytė atsiduria Užsienio reikalų komitete ir ją, jos nesant, galės pavaduoti S. Pečeliūnas.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Bendru sutarimu pritariame po pateikimo. Svarstymas. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Pritariame po svarstymo.
Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Balsuosime dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas.
Ačiū. Apsvarstėme tris rezervinius klausimus. Ačiū Pirmininkei. Kitos savaitės darbotvarkė. Prašom.
12.56 val.
I. DEGUTIENĖ. Dar yra 5 minutės, aš labai greitai pristatysiu birželio 21 d. (antradienio) ir birželio 23 d. (ketvirtadienio) darbotvarkę, tačiau iš anksto noriu pasakyti, kad šiandien Seimo valdyba patvirtino nenumatytų posėdžių darbotvarkes. Jie vyks pirmadienį, t. y. birželio 20 d., nuo 12 val. ir birželio 22 d., trečiadienį, nuo 15 val., po to, kai pabaigsite komiteto posėdžius.
Plenariniame posėdyje aš turiu pristatyti 21 d. (antradienio) darbotvarkę. Taupydama laiką nekartosiu, kas čia parašyta, bet eina daugybė įstatymų priėmimų. Naudodamasi proga, noriu padėkoti komitetams, kurie tikrai labai intensyviai dirba ir padaro visus darbus, kad po svarstymo jau galėtume organizuoti Seime priėmimus. Todėl birželio 21 d. yra tikrai daug įstatymų priėmimų, ir mes turėsime darbo iki 15.30 val. vien priimdami įstatymus.
Toliau, didelė dauguma įstatymų, kurie irgi apsvarstyti komitete ir kurių svarstymas bus plenariniame posėdyje. Taigi aš manau, kad tikrai taip, kaip ir buvome sutarę, – galbūt šiek tiek intensyviau dirbam, bet laiku baigiam sesiją. Birželio 23 d. yra Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas ir daugelio įstatymų svarstymas iki pietų, pabrėžiu. Toliau, po Vyriausybės valandos, ketvirtadienį pagal Statutą mums reikia išklausyti Lietuvos banko valdybos pirmininko ataskaitą. Mes išklausysime ataskaitą, o po pietų yra opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Krikščionių partijos frakcijos darbotvarkė. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu užduoti tradicinį klausimą. Sesija eina į pabaigą, buvo suplanuota, kad mūsų pavasario sesijoje svarstysime Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Naudodamasis proga, kad tuoj bus Vyriausybės valanda, aš noriu jums palengvinti ir paklausti, ar mes iš tikrųjų sulauksime to įstatymo, kaip tik ir premjeras ateina, ar bus Lietuvos žmonės ir Seimo nariai apgauti ir tas įstatymas nebus pateiktas? Koks būtų jūsų požiūris, kad mes taip ir nesulaukėme to įstatymo?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, kiekvieną kartą būdama tribūnoje komentuoju, kiek kartų kreipėmės į Vyriausybę. Kai tik Vyriausybė registruos įstatymo projektą Seime, jis bus įtrauktas į darbotvarkę. O jūs turėsite dabar puikią progą per Vyriausybės valandą paklausti Ministro Pirmininko, kada toks projektas bus Seime įregistruotas.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, yra valdybos nutarimas, kad pirmadieniais Seimo nariai dirba apygardose, ir dabar pirmadienį nuo 12 valandos… Na, aišku, kaip nors suderinsime, bet šiuo atveju, kuris valdybos sprendimas viršesnis? Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, tai yra nenumatytas posėdis. Kada yra nenumatytas posėdis, o ne planinis posėdis, tai jūsų teisė yra pačiam rinktis, kur jūs tą dieną esate labiau reikalingas arba labiau reikalingas jūsų buvimas ir dalyvavimas. Todėl ir į valdybos sudarytą pirmadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę nė vieno įstatymo priėmimo nėra įtraukta, nes mes puikiai suvokiame tai, ko jūs ir paklausėte. Tai yra darbo su rinkėjais diena ir gali būti taip, kad kai kurie Seimo nariai jau yra suplanavę pirmadienį. Bet tai yra nenumatytas posėdis. Čia jau jūsų pasirinkimo teisė ir laisvė.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, čia dėl Administracinių ginčų komisijos, 2 straipsnio pakeitimo. Mes buvome surinkę 47 Seimo narių parašus ir įrašėme datą, kad būtų ketvirtadienį, birželio 23 d. Tuo labiau kad 22 d. komitete bus svarstomas šis klausimas. Ar galima perkelti į ketvirtadienį iš antradienio?
I. DEGUTIENĖ. Toliau nukelti tai tikrai galima, arčiau negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių daugiau nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Galima. Pritarta.
13.01 val.
Vyriausybės valanda. Dabar aš žiūriu į salę. Kreipiuosi į ministrus, Seimo narius, dirbančius laikinai kaip Seimo nariai, kad jūs galėtumėte užimti savo vietas kaip Vyriausybės nariai. Kaip sakė vienas mano kolega: šioje salėje buvusių ir būsimų ministrų visada yra daugiau negu esamų. Ar pasiruošusi Vyriausybė klausimams? Aš kreipiuosi į ministrą G. Steponavičių. Pradedame Vyriausybės valandą. Švietimas su ūkiu kažkuo nepasidalina.
Pirmasis klausia opozicijos lyderis V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą premjerui. Premjere, jūs gana griežtai pasisakote dėl to, kad dabar kelti atlyginimus nėra finansinių galimybių, viskas yra dar krizės sąlygomis. Taip, gal su tuo ir galima sutikti, bet aš noriu paklausti, kodėl jūs neįvedate tvarkos, kad tokiose įstaigose kaip Ignalinos atominė elektrinė, „Sodra“ tie atlyginimai nesipūstų nežmoniškais tempais? Man tai niekaip nesuprantama. Jūs premjeras ar ne premjeras?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš atsakysiu į jūsų klausimo antrą dalį. Šiuo metu aš esu premjeras. Ačiū. Ar jūs esate opozicijos lyderis, man būtų abejonių.
Dėl atlyginimų. Noriu pasakyti, kad kaip tik vakar Vyriausybė pritarė koncepcijai dėl valstybės tarnybos tolesnės pertvarkos ir atlyginimų sistemos. Teiksime Seimui aptarti komitetuose. Raginu pritarti ir priimti dar papildomai reikalingus įstatymus. Lygiai taip pat kaip ir valstybės įmonių valdymo pertvarkos sudėtinė dalis yra tinkamas atlyginimų sutvarkymas. Tai nereiškia, kad svarbiose ir ypatingą reikšmę turinčiose įmonėse nebus uždirbama daugiau, negu uždirba Seimo nariai, bet atlyginimai turi būti reglamentuoti aiškiai, pagal aiškią sistemą, kuri skatintų ir įmonių vadovybę siekti ambicingų tikslų ir kartu iš tiesų leistų įmonių vadovybei konkuruoti su kitom panašiom privačiom įmonėm savo žmogiškaisiais resursais siekiant iš tikrųjų geriausių rezultatų visai visuomenei.
Tokios politikos mes nuosekliai laikomės. Jeigu jums nepatinka kokios nors dabar egzistuojančios konkrečios teisės normos, galite teikti siūlymus, kaip jas reikėtų keisti, bet tokios politikos, atitinkančios geriausius Europos standartus, mums būtinai reikia. Gaila, kad per 20 metų ji nebuvo įgyvendinta ir tik dabar pradedame ją įgyvendinti.
PIRMININKAS. Antrasis klausimas. Vėl klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Dažnai tenka lankytis mokyklose ir mokytojai jau patys sunerimę dėl vadovėlių nuolatinės kaitos. Ypač kelia nuostabą tai, kad labai dažnai keičiami lietuvių literatūros, istorijos vadovėliai. Kai aš baigiau mokyklą, Maironis nuo to laiko nieko naujo neparašė. Aš nežinau, ar tai tikrai būtina, ar negalima išleisti papildomų priedų, jeigu reikia, dėl naujų literatūros kūrinių? Gal suvokiama kažkas naujo kaip fizikoje ar chemijoje, bet labai sunku suprasti, ar tikrai nėra švaistomos valstybės lėšos nuolat leidžiant naujus vadovėlius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui už jūsų rūpestį dėl švietimo klausimų. Galėčiau tik tiek pasakyti, kad jau daug metų kiekviena mokykla ir mokytojai individualiai sprendžia, kiek, kokių ir kada vadovėlių įsigyti. Tos lėšos yra įskaičiuotos kaip dalis krepšelio lėšų, o jau dveji metai, kai mes priėmėme sprendimą sujungti krepšelio lėšų eilutes vadovėliams ir mokymo priemonėms. Tos mokyklos, kurios turi pakankamai vadovėlių, jos įsigyja daugiau interaktyvių lentų, arba kai jie jaučia, kad vadovėliai tiesiog susidėvėjo, nusprendžia iš pasiūloje esančių vadovėlių ar įsigyti naujų, ar daryti kitus sprendimus.
Bet jūs esate teisus, kad ne visada būtina kalbėti apie vadovėlius. Tarkim, dabar yra patvirtintos atnaujintos vidurinio ugdymo programos, kuriose keičiasi dalis reikalavimų. Nebūtina mokytis tiek ir tokios apimties atskirų literatūros autorių ir paliekama teisė daugiau patiems mokytojams papildyti savo norimais svarbiais literatūros autoriais. Mes skatinsime, kad kuo daugiau įvairios metodinės medžiagos būtų prieinama interneto erdvėje, suteiksime tokią pagalbą mokykloms. Be abejo, tarkim, ruošdamiesi dabar sustiprintam lietuvių kalbos mokymui tautinių mažumų mokyklose, mes įdėklus ar priedus prie vadovėlių irgi leisime, ką galima greičiau, lanksčiau ir kur kas pigiau padaryti. Iš dalies tikrai galiu pritarti ir jūsų pasakytai nuomonei.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Mazuronis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš, gerbiamasis premjere, noriu perduoti Seimo Pirmininkės klausimą jums, kada jūs įvykdysite įsipareigojimą, kadangi Vyriausybė žadėjo pavasario sesijoje pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą. Sesija eina į pabaigą, būtų malonu išgirsti, kaip jūs tai padarysite ir kada.
Noriu pasiteirauti dėl kasos aparatų įvedimo nuo gegužės 1 d. Kokia šiuo metu yra situacija, kiek žmonių dirba su verslo liudijimais, kiek yra prekiaujančių ūkininkų, kiek yra naujų darbo vietų? Gal net galėtumėte, pavyzdžiui, iki rugsėjo 1 d. pateikti apibendrintą medžiagą, jeigu tokia būtų galima, pagal apskritis, ar iš tikrųjų padaugėjo dirbančių su verslo liudijimais, kiek surenkama pinigų, kiek ūkininkų prekiauja ir kokių pažeidimų Valstybinė mokesčių inspekcija pastebėjo ar surašė pažeidimų aktus ir panašiai. Ačiū už atsakymus.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Į pirmą klausimo dalį dėl nekilnojamojo turto mokesčio aš galėčiau atsakyti taip paradoksaliai. Aš iš jūsų klausimo suprantu, kad jūs esate įsipareigojęs pritarti nekilnojamojo turto mokesčiui. Jeigu tai girdėčiau garsiau iš visos Socialdemokratų frakcijos, tada būtų aiškiau ir kaip turėtų elgtis Vyriausybė. Jūs įsipareigokite ir tada pateiksime. (Balsai salėje) Gal tuo tada ir baikime abipusių įsipareigojimų pasiaiškinimą.
Dabar dėl kasos aparatų. Kaip žinote, Vyriausybės sprendimas yra įgyvendintas. Teisingas sprendimas. Iš tikrųjų visi nuogąstavimai ir baimės, kiek mes matome pagal dabartinę situaciją, nepasitvirtino. Tikrai nežlugo nei turgaus prekyba, nei patys prekeiviai. Tikrai manau, kad tai yra priemonė, kuri pasiteisino.
Dabar dėl konkrečių skaičių. Tikrai galėtume rugsėjo 1 d. jums pateikti visą analizę. Lygiai taip pat akivaizdus dalykas, kad ir kasos aparatai dar neišsprendžia visų sąžiningos apskaitos problemų, nes ir pirkėjai turėtų principingai reikalauti čekių iš prekiautojų. Šioje vietoje Mokesčių inspekcija nuosekliai dirba, kaip ir sakėme, iš pradžių tik perspėdama prekeivius, po to jau reikalaudama ir laikytis taisyklių. Manau, taip visi įprasime prie tvarkos ir šioje srityje, kurioje tos tvarkos per 20 metų tikrai nebuvo pakankamai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galiu keliais sakiniais papildyti.
PIRMININKAS. Žemės ūkio ministras. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Visos darbo vietos yra išsaugotos, nes kiek ir kasos aparatų įsigijo, gal ten keliais šimtais dar mažiau, bet kaip žinote, ir dabar taikomos lengvatos, tik ne šimtu procentų. Galiu pasakyti tik vieną skaičių. Per pirmąjį mėnesį (gegužės) su dokumentais pirkimas, nes į turgų, kaip žinote, produkcija patenka iš ūkininkų, iš vaisių ir daržovių tiekėjų, iš mūsų įmonių, gaminančių produkciją, padidėjo 18 %. Lyginant su tuo, kas buvo kitais mėnesiais ir kitais metais, kartu, kas buvo prieš mėnesį. 18 %. Čia ir yra atsakymas, kad štai jau ji yra apskaitoma. Kadangi yra aparatai, perka šią produkciją su dokumentais. Taigi teisingas žingsnis. Jūs esate daug keliavę ir kitose šalyse, matę ir Paryžiuje, ir Briuselyje tuos kasos aparatus, ir Vengrijoje, ir Budapešte – visur jie yra. Tik Lietuva dar, deja, buvo be jų šiandien. Čia yra pagalba verslui, nes vis dėlto susitvarko apskaitą ir žino realią situaciją, kokia ji yra jų verslo.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi L. Kernagis. Atsiprašau. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi S. Bucevičius. (Balsai salėje) A. Mazuronis. Atsiprašau. Aš buvau pasižymėjęs, kad lyg ir buvote jau paklausęs.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėjau klausti užsienio reikalų ministro, turbūt šiandien šiek tiek nenuspėjamo, bet jo nėra, tai aš savo klausimą adresuosiu tik vieninteliam vis dar bendravardžiam Vyriausybėje – premjerui.
Gerbiamasis premjere, praeitą savaitę Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą apie Užsienio reikalų ministeriją. Dėl man nesuprantamų priežasčių ji yra pažymėta grifu „riboto naudojimo“, bet jau tiek to. Viešųjų pirkimų tarnyba dabar atlieka tyrimą tų ataskaitų, pateiks savo išvadą, tolesnis žingsnis, natūralu, pagal paskelbtų išvadų tvirtinimą, matyt, kad bus kreipimasis į Generalinę prokuratūrą. Šią savaitę mes išgirdome iš užsienio reikalų ministro, kad Antanas Valionis, buvęs ambasadorius Rygoje, yra paliekamas dirbti diplomatinėje tarnyboje.
Pasakykite, gerbiamasis premjere, ar tokia diplomatinio korpuso formavimo praktika jums neatrodo šiek tiek keistoka, kai iš tiesų dar nėra teisėsaugos išvados, nes pagrindiniai nusižengimai yra fiksuoti 2000–2005 m. laikotarpiu, kai tuo tarpu ponas A. Valionis buvo ministru – nuo 2000 m. iki 2008 m., visi pažeidimai yra padaryti jo buvimo ministru metu?
PIRMININKAS. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). Ar jo palikimas, nesant dar galutinių teisėsaugos išvadų, diplomatiniame korpuse jums neatrodo, na, švelniai tariant, keistas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolega, man atrodo, jūs savo klausimu ir atsakėte. Dar nėra teisėsaugos išvadų, tai kodėl mes turime iš anksto daryti kokias nors kitas išvadas. Gal laikykimės tam tikra prasme nekaltumo prezumpcijos? Aš visiškai sutinku, kad tikrai, matyt, tą pastatą rekonstruojant yra buvę ankstesnių Vyriausybių metu, matyt, įvairių nelabai tinkamų dalykų. Tuos dalykus turi išsiaiškinti teisėsauga, ypač kai keliame asmeninės atsakomybės klausimą. Tik po to, kai turėsime kokias nors išvadas, tada galėsime tinkamai reaguoti. O kodėl dabar avansu turime reaguoti?
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi L. Kernagis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Pasakykite, ministre, vienaip ar kitaip jums ši situacija, manau, bus žinoma. Kalbėsiu ir noriu klausimą klausti dėl plyno lauko investicijų. Taigi jūsų pirmtakas, prieš tai buvęs ministras, jeigu aš nesuklysiu, o jeigu aš suklysiu, tai jūs mane patikslinsite, Akmenės rajonui ir Marijampolės rajonui lėšas buvo atėmęs, nors dalis pinigų buvo panaudota ir atiduota kitiems rajonams vėl nuo nulio. Sakykite, koks likimas tų plyno lauko investicijų tuose rajonuose, kur buvo atimta, tai Marijampolės ir Naujosios Akmenės? Šiaip ar taip, noriu jus iš karto informuoti, kai verslininkai atranda galimybių nuvažiuoti, pavyzdžiui, į Vengriją autobusu, kur autobusus surenka, patys užmegzti jau ryšius ir susitarti su gamybininkais, kad galėtų Akmenėje surinkti autobusus. To mes negalime ir šiandien pasiūlyti, nes yra išpirktas laukas, atvestos komunikacijos ir tuo momentu yra sustota. Taigi koks likimas tų objektų?
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Konkreti situacija, apie kurią kalbate, man nėra žinoma. Jeigu jums būtų tinkama, aš nedelsdamas pasidomėčiau ir atsakytume jums raštu dėl šitų situacijų, kas bus padaryta, kas bus daroma.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis. Ruošiasi Ž. Šilgalis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti premjero. Ko gero, šitą klausimą užduodu jau ne aš pirmas ir ne pirmą kartą. Tas klausimas susijęs su kasos aparatais, kuriuos prieš tai paminėjo. Prieš tai norėčiau papasakoti tokią istoriją. Grupė japonų turistų, eidama pro Seimą Gedimino prospektu, pamatė vagonėlį su daug karikatūrų, tris žmones su liemenėmis ir paklausė, kas čia. Praeivis pašmaikštavo ir sako, kad čia yra mūsų premjero gerbėjai. Tai japonai nusistebėjo, kad tik trys vaikšto. Taigi klausimas yra toks: kada gi tą problemą, premjere, išspręsite? Kiek dabar tie žmonės ten stovės? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nelabai suprantu, ar Lietuva yra laisva šalis, ar ne? Ar aš ten atsistojau su vagonėliu? Laisvi žmonės nusprendė įsikurti…
L. KERNAGIS (KPF). …kažkaip su jais pasišnekėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš šnekuosi su visais, kurie nori šnekėtis. Taigi neturiu net ką atsakyti į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Šilgalis. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aišku, blogai, kai pusę dienos galvoji apie klausimą kokiam konkrečiam ministrui, paskui jis neatvyksta ir nėra ko paklausti. Iš tikrųjų turėjau klausimą kultūros ministrui, net labai rimtą klausimą, ir rimtų pretenzijų. Jis ir į raštus neatsako arba atsako formaliai, pats nepasirašo, nes gėda pasirašyti po tokiais atsakymais. Tai viceministrui pakiša, paklausi viceministro, tai viceministras pasako, kad nebuvo kito kelio, man tiesiog pakišo, pasirašiau. Žodžiu, yra klausimų. Kadangi nėra to, kuris galėtų tiesiogiai atsakyti, gal tada pasiliksiu teisę neklausti. Tada tik prezidentui… užduosiu premjerui vis dar…
PIRMININKAS. Jūsų žodis Dievui į ausį.
Ž. ŠILGALIS (MSG) …klausimą. Premjere, jūs čia minėjote apie nekaltumo prezumpciją. Jeigu galite, tada pasakykite, ar jūs visais atvejais laikotės nekaltumo prezumpcijos, ar tik tais atvejais, kai kalbama apie žmogų, kuris yra arba lojalus konservatorių Vyriausybei, arba pats yra konservatorius?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu jau taip jūsų klausimą susieti su ankstesniu klausimu, tai aš nepamenu, kad A. Valionis, buvęs ankstesnės Vyriausybės ministras ir ambasadorius, būtų buvęs kada nors kaip nors susietas su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi L. Dinius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis sveikatos ministre, aš noriu į jus kreiptis kaip į buvusį ir į turbūt esamą teisininką. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas sukėlė daug diskusijų, nes įvedama gydymo įstaigų vadovų kadencija ir amžiaus cenzas. Prašau pasakyti, ar dėl amžiaus cenzo įstatymas nėra diskriminacinis? Ar skaičiuojant vadovų kadencijos laiką nuo tada, kai įstatymas dar negaliojo, nebūtų pažeista konstitucinė nuostata, jog teisės aktai negalioja atgaline data? Ačiū.
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui už klausimą. Dėl amžiaus esu įsitikinęs, kadangi nustatytas amžiaus cenzas galiotų visiems įstaigų vadovams be jokių išimčių, tai kokios nors diskriminacijos pagal Konstituciją pagal amžių tikrai neįžvelgčiau. Nes analogišką situaciją mes turime su valstybės tarnyba, su nustatytu amžiaus cenzu atskiroms pareigūnų kategorijoms. Svarbu, kad būtų nustatyta visiems ir kad tas požymis, kuris yra atskiriantis, būtų objektyvus, ir tam tikra konkreti asmenų grupė… Tai šiuo atveju ir yra sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.
Dėl antrosios jūsų klausimo dalies aš turiu abejonę, man keista, bet jos neiškėlė Teisės departamentas, kai atgaline data yra suskaičiuojamos dvi kadencijos ir po įstatymo įsigaliojimo pradedamas taikyti reikalavimas: tiems, kurie išdirbo dvi arba daugiau kadencijų, jie dirba vienus metus ir yra atleidžiami, lyginant su tais, kurie išdirbo vieną arba mažiau kadencijų, jiems prasideda naujoji antroji kadencija. Čia aš turiu abejonių. Jeigu imtume analogiją, kaip buvo sprendžiamas teismų pirmininkų kadencijos klausimas, Teisės ir teisėtvarkos komitete tuo metu buvo nustatyta, kad visiems asmenims, kurie yra išdirbę ar daugiau kaip vieną kadenciją, ar daugiau kaip dvi kadencijas, laikoma, kad nuo įstatymo įsigaliojimo prasideda antroji kadencija. Jeigu jis nepatenka į kategoriją pagal amžių atleidžiamų asmenų, kuriems pereinamasis laikas yra metai, tuomet jis būna visą penkerių metų kadenciją, kuri jam yra pereinamasis laikotarpis, nesvarbu, ar jis penkerius, ar trejus, ar dešimt, ar penkiolika metų prieš tai išdirbo vadovu. Čia aš turiu abejonę, nes bus ir skirtingas reglamentavimas negu palyginti, tarkime, su mano minėtais teismų pirmininkais. Tą dalyką, manau, gali ir komitetas apsvarstyti, ir Teisės departamentas turėtų gerai pasverti.
PIRMININKAS. Klausia L. Dinius, ruošiasi V. P. Andriukaitis.
L. DINIUS (LSF). Dėkoju. Mano klausimas bus finansų ministrei. Keletą kartų į mano jau užduotą klausimą žodžiu jūs atsakėte gerbiamojo premjero stiliumi, tai yra nieko neatsakėte. Todėl aš jums gegužės 26 d. pateikiau rašytinį klausimą, turbūt jis jus pasiekė, ten buvo keturi klausimai, į kuriuos paprašiau atsakyti. Tokį pat raštą aš nusiunčiau ir Lietuvos banko valdytojui, iš kurio atsakymą gavau gegužės 31 d., labai gerą, išsamų atsakymą. O iš jūsų atsakymo nesulaukiau iki šios dienos. Mano klausimas labai paprastas, ar jūs teiksitės į jį atsakyti, ar atsakinėsite kaip ir į kitus klausimus premjero stiliumi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką premjero, ką premjero?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Atsakymas yra pasirašytas. Priklauso nuo to, kaip greitai paštas patenka iš Finansų ministerijos į Lietuvos Respublikos Seimą, taip greitai jūs jį ir gausite. (Juokas)
PIRMININKAS. Ką gi, klausimą peradresuosime E. Masiuliui. Klausia V. P. Andriukaitis, ruošiasi ponas A. Dumbrava.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas premjerui ir finansų ministrei.
Gerbiamasis premjere, kaip jums sekasi planuoti biudžeto lėšas, „Sodros“ ir valstybės biudžeto, ruošiantis nuo kitų metų sausio 1 d. atkurti sumažintas pensijas. Ar jau numatėte šaltinius, nes mes norėtume matyti projektą? Ir kokie šaltiniai, kaip jūs žadate atkurti? O jeigu tai bus skolintos lėšos, tai kaip jums seksis tai realizuoti? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vyteni, tiesą sakant, sunku man čia rasti įtikinamą atsakymą, kad paskui L. Dinius nesakytų, kad vėl premjeras čia nieko neatsakė. Aš noriu priminti, kad šiuo metu vyksta kitų metų biudžeto planavimas. Kaip tik vyksta pirmasis raundas susitikimų su ministerijomis. Jūs žinote mūsų tikslą, kad kitais metais bendras šalies fiskalinis deficitas neviršytų 3 % bendrojo vidaus produkto. Be abejo, tai nėra paprastas tikslas, kaip jį pasiekti. Bet mes tikime, kad jį pasieksime. Įskaitant ir, kaip jau ne vieną kartą sakyta, grąžinimą sumažintų pensijų ankstesnę vertę. Tai kainuos tikrai nemažus pinigus – 600 mln. Lt. Tai nėra mažai. Taigi pastangų rasti išmintingą sprendimą reikės gana daug ir aš tikiu, kad ir sutarimo tarp koalicijos partnerių, ir Seime platesnio sutarimo taip pat labai reikės.
Dabar noriu priminti, kad ir kitais metais biudžetas nebus subalansuotas, vadinasi, bus deficitas. Mes tikimės, kad jis nebus didesnis nei 3 % bendrojo vidaus produkto, t. y. apie 3 mlrd. Lt, galbūt šiek tiek mažiau. Tai tuos pinigus… Kaip žinote, visada, kai yra deficitas, tai deficitą galima finansuoti tiktai skolinantis, jokio kito kelio nėra. Norint skolintis ir skolintis kaip galima pigiau, reikia įtikinti skolintojus, kad mes tikrai sugebame valdyti savo finansus, geriau negu kai kurios kitos Europos pietinės valstybės, kad galėtume pasiskolinti kaip galima pigiau. Štai ir visa logika, ir visas planas. Nežinau, ką daugiau galėčiau konkretaus atsakyti. Mes planuojame atkurti pensijas, planuojame, kad deficitas bus mažesnis, planuojame, kad tam deficitui finansuoti reikės skolintis, ir planuojame, kad skolintis galėsime pigiausiomis galimybėmis.
PIRMININKAS. Norite papildyti? Ar norėtų dar kalbėti ministras? Prašau? Ne, ne. Aš matau, ponas D. Jankauskas dar nori kalbėti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai papildysiu. Šių metų „Sodros“ biudžeto finansinė situacija yra tokia, kad vis dėlto faktinis biudžeto vykdymas yra geresnis, negu buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą. Šiek tiek daugiau nei 200 mln. Lt yra geresnis rezultatas, palyginti su planu, dėl mažesnių išmokų ir dėl didesnių įplaukų, negu buvo planuota, į biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti Socialinės apsaugos ir darbo ministro. Gerbiamasis ministre, susitikime su „Sodros“ skyriaus darbuotojais toks buvo išreikštas susirūpinimas apie numatomas „Sodros“ sistemos reformas. Gal jūs esate ką nors girdėjęs ir galite preliminariai pasakyti, kas yra numatoma su darbuotojais, ir apskritai? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Na, ne tai, kad esu girdėjęs, tai yra tiesioginė mano pareiga kartu su „Sodros“ vadovybe rengti pertvarkas ir projektuoti socialinio draudimo, arba pensijų sistemos, perspektyvas. Tai pasidarė gerokai paprasčiau ir aiškiau, kai po ilgų diskusijų Seime buvo apsispręsta dėl socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių. Tai atvėrė kelią ir galimybes matant aiškesnę kryptį planuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių padalinių veiklą. Šiuo metu kaip tik „Sodros“ vadovai rengia projektą, kuris per šį mėnesį turi būti parengtas, ir antrajame pusmetyje turėtume pradėti įgyvendinti. Kol kas galiu pasakyti tiek, jeigu jus domins projektas, kai toks bus parengtas, tai tikrai jokių problemų nėra supažindinti ir asmeniškai, ir tiesiogiai.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi J. Ramonas. Salėje jo nematau, tai ruošiasi A. Baukutė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Manau, kad gerai, kad yra tokia tradicija Lietuvoje, kad premjeras viską žino ir turi atsakymus į visus klausimus. O kad nebūtų tokio… Aš čia ne šaržuoju, aš taip ir galvoju. Kad yra gera tokia tradicija, nors aš manau, kad daugiau ministrai turėtų, bet taip jau yra. O kad nebūtų taip, kaip jūs, gerbiamasis premjere, citavote, kad vėl premjeras nieko neatsakė, tai aš paklausiu paprasto ir atviro klausimo, konkretų be komentarų. Ar vyksta derybos ar kitokie veiksmai su užsienio, tai yra ne su Lietuvos, subjektais dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės? Atsiprašau, kad jūsų klausiu, nes energetikos ministro nėra.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiuo atveju galiu atsakyti, kad nežinau. (Juokas salėje) Nesu informuotas apie kokias nors tokias derybas, bet dar pasiklausiu.
PIRMININKAS. Atsakymas nuskambėjo. Klausia A. Baukutė, ruošiasi S. Stoma, bet irgi nematau salėje, ruošiasi ponia A. Ramanauskaitė-Skokauskienė.
A. BAUKUTĖ (MSG). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, praeitą penktadienį prezidentūroje, kur jūsų viceministras dalyvavo forume „Socialiai pažeidžiamų grupių integravimas – visuomenei problema“, visi vienu balsu įžvelgėme didžiausią problemą, kuri kainuoja valstybei didelius pinigus, tai yra kūdikių ir vaikų globos namai. Tai yra taip, suteikiame stogą, suteikiame maistą, bet po 18 metų jie integruojasi į mūsų visuomenę ir tada valstybei yra daug brangiau. Netgi kūdikis, auginamas kūdikių namuose, per mėnesį valstybei kainuoja 3 tūkst. Lt, o kai aš domėjausi, viena našlaitė, kuri augina mokydamasi 12 klasėje, jinai už vaiko auginimą gauna 97 Lt. Taip pat pripažinome, kad globa yra paslauga, o ne labdara. Aš vedu į tai, kad visi pripažinome, kad europiniai pinigai, kuriuos jūs skiriate renovuoti pastatams… Taip, sutinkame, šilti, geri, bet valdiški namai niekada neatstos šeimos. Ar po šio forumo, šiaip dažnai jau girdime viešojoje erdvėje, kad tai yra blogybė, kad reikia staigiai ir greitai reorganizuoti, ar Socialinių reikalų ministerijoje, nuo kurios daug kas priklauso, šiuo klausimu kas nors yra daroma? Ar tai kažkoks planas, ar koncepcija, ar gairės? Dėkui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už taip išsamiai klausimo metu išsakytą informaciją, kolege, prie kurios nelabai daug ką būtų galima pridėti.
Atsakydamas į pabaigoje nuskambėjusį klausimą, labai aiškiai noriu pasakyti, kad džiaugiuosi tuo, jog ne tik valstybės institucijos (turiu omenyje ministerijas, prezidentūrą), bet ir nevyriausybinis sektorius tikrai aktyviai ir daug bendraujame ir bendradarbiaujame, kad sistema keistųsi. Iš tikrųjų jūsų paminėtas forumas buvo vienas iš planuotų renginių ir priemonių.
Dėl jūsų suformuluoto siūlymo staigiai ir greitai pertvarkyti vis dėlto nebūčiau linkęs sutikti, nes staigiai ir greitai daromas pertvarkas neretai lydi nesėkmės, ir gana skaudžios, ypač kai kalbame apie kūdikių, vaikų priežiūrą, globą. O dėl krypties tai taip, niekam nebekyla jokių abejonių šiandien, kad globa šeimoje, šeimynoje yra kur kas svarbesnis ir vertingesnis dalykas negu institucinė globa, tačiau per vieną dieną atsisakyti institucinės blogos, matyt, tikrai neįmanoma. Jūs su tuo sutiksite. Ir bet kokiu atveju apsisprendus dėl krypties reikia įvertinti, per kokį protingą laikotarpį įmanoma, kad nauja sistema egzistuos visa apimtimi.
Taigi lygiagrečiai ir Europos lėšų panaudojimas globos įstaigoms renovuoti, ruošiant jas licencijuoti, mano supratimu, yra vertingesnis dalykas negu neretai mokymams, neduodantiems jokios praktinės naudos išleidžiami Europos lėšų asignavimai. Na, o lygiagrečiai paremti, plėtoti globos šeimose, šeimynose sistemą – tuo keliu mes einame. Ačiū jums už klausimą ir palinkėjimus. Manau, kad galime tikrai daug nuveikti kartu ne tik forumuose dalyvaudami, bet ir kasdieninėje veikloje teikdami pasiūlymus.
PIRMININKAS. Klausia A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ruošiasi E. Jonyla. Atsiprašau, ponas A. Endzinas sako, kad yra užsirašęs. Tada ruošiasi A. Endzinas. Įjunkite. (Balsai salėje) Įjungta, sako. Gal kortelės nesate įdėjusi, nes mums kompiuteryje rodo, jog įjungta. Dar kartą, minutėlę! (Balsai salėje)
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). Gerai, ačiū, veikia. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau klausti kultūros ministro, bet jo nėra, tai galbūt atkreipsiu dėmesį, paklausiu ir gal gausiu atsakymą iš Ministro Pirmininko.
Kaip žinome, šie metai Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Iš tikrųjų už Lietuvos laisvę, kovoje dėl laisvės patyrė mūsų tauta didžiules netektis, bet niekuomet nepraradome vilties būti laisvi. Ir amžina garbė tiems, kurie atidavė savo gyvenimus, savo gyvybes už Lietuvos laisvę.
Jau turbūt nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios vyksta diskusijos dėl sostinės Lukiškių aikštės, dėl jos sutvarkymo ir laisvės kovotojų atminimo įamžinimo. Praeitais metais buvo sudaryta vyriausybinė komisija šiems klausimams spręsti. Aplinkos ministerija rugsėjo mėnesį skelbė konkursą dėl bendrojo aikštės sutvarkymo. Šiuo metu jau yra aiškus nugalėtojas. Pagal šio konkurso rezultatus ir minėtos komisijos parengtą koncepciją Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos projekto konkursą turėtų organizuoti Kultūros ministerija. Taip pat ši vyriausybinė komisija yra pažadėjusi, kad visiškas Lukiškių aikštės sutvarkymas su visais akcentais bus baigtas 2012 metais. Tačiau Kultūros ministerija iki šio laiko nėra skelbusi jokio konkurso…
PIRMININKAS. Laikas!
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). …ir darbai nevyksta.
PIRMININKAS. Laikas!
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). Todėl žmonės yra susirūpinę, kodėl taip yra. Mano klausimas būtų toks: kodėl taip yra?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai negalėčiau labai detaliai atsakyti, tik galėčiau patikinti, kad šis darbas mums yra svarbus. Kaip jūs jau sakėte, pats aikštės sutvarkymo projektas yra pasirinktas. Dėl meninės dalies dar turime padaryti tuos darbus, kuriuos jūs minėjote, bet aš pasižadu pasiteirauti kultūros ministro ir Vyriausybės kanclerio, kuris taip pat tuo daug užsiima, ir sužinojęs galėčiau jus informuoti.
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas. Ruošiasi E. Jonyla.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi mano klausimas apima kelių kuruojamų ministerijų sritis, aš norėčiau išdrįsti sutrukdyti gerbiamąjį premjerą. Gerbiamasis premjere, kaip jūs ir minėjote, vis dėlto yra numatomi tam tikri metmenys kitų metų biudžete. Žinoma, problemų daug, pinigų reikia daug, viskam neužteks.
Tačiau įgyvendindama Potvynių direktyvą jūsų Vyriausybė pavedė Aplinkos apsaugos agentūrai padaryti tam tikras studijas ir išanalizuoti esamą situaciją. Tos studijos yra padarytos. Jos aiškiai rodo, kad potvynių grėsmė mūsų šalyje, mūsų šalies upėse turi tendenciją augti ir didėti ir tas periodas ilgėja. Aš noriu paklausti apie opiausią problemą – potvynius Nemuno deltoje. Daug dalykų siejasi tarpusavyje – ir upių gilinimas, ir susisiekimas, ir socialiniai reikalai, kurie turėtų būti sprendžiami kompleksiškai. Ar kitų metų biudžete mes numatome galimas kokias nors lėšas šioms problemoms spręsti? Bent jau estakados klausimu. Ar atidėsime, kaip sakoma, geresniems laikams, tikėdamiesi, kad potvynis bus menkas? Dėkui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai negalėčiau dabar taip detaliai atsakyti. Jūs žinote, kaip svarstomi kitų metų biudžeto projektai. Iš tikrųjų pradžioje turime matyti bendrą vaizdą, kokias pajamas galima planuoti, kokios bendros išlaidos galėtų būti planuojamos, tada tas išlaidas yra bandoma protingai paskirstyti tarp atskirų sričių. Turint tam tikrą finansų kiekį galima galvoti, kokias programas įgyvendinti. Noriu pasakyti, kad estakada tikrai yra svarbi susisiekimo dalis ir galbūt Susisiekimo ministerija galėtų pagalvoti apie jūsų išsakytą prašymą.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, susitikimuose su smulkiais verslininkais gaunu nemažai klausimų dėl smulkaus verslo formų. Yra tokių klausimų, ar iš tikrųjų bus panaikinti verslo liudijimai, ir kitas dalykas – dėl individualių įmonių ateities. Nes viešojoje erdvėje pasirodė tokių samprotavimų, kad Europoje tokių darinių nėra ir vargu ar jie reikalingi Lietuvoje. Norėčiau gauti atsakymą. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš paprašyčiau ir ūkio ministro papildyti mano atsakymą, nes kaip tik rengiamas dar vienas svarbus paketas, kuris bus tikrai naudingas smulkioms įmonėms, formuojantis tam tikrą naują statusą, tikrai patogų statusą, juridinį tokių įmonių statusą. Verslo liudijimai kaip forma tikrai nebus naikinama, bet jinai turi atitikti tam tikrą europinį standartą. Ir šioje vietoje tikrai turime patys matyti, kad pas mus verslo liudijimai kartais yra naudojami tokioms verslo rūšims, kurioms tikrai ne verslo liudijimas turėtų būti juridinė tokio verslo forma. Pavyzdžiui, didmeninė prekyba tikrai negali būti toliau toleruojama taip, kaip jinai iki šiol buvo toleruojama, naudojant verslo liudijimus, kur uždirbami milijonai ar dešimtys milijonų, taip sakant, naudojamasi tokiomis juridinėmis spragomis mūsų teisės aktuose. Bet R. Žylius galėtų papildomai pasakyti apie naujas formas.
R. ŽYLIUS. Aš tiesiogiai atsakysiu į klausimą dėl individualios įmonės. Nėra jokių planų dėl šitos formos panaikinimo. Pasakysiu tik, kad ruošiama, šiuo metu jau iš esmės suderinta koncepcija dėl mažosios bendrijos, kuri bus nulio įstatinio kapitalo ir ribotos atsakomybės bendrovė, bendrija, atsiprašau. Bus, mūsų įsivaizdavimu, patogesnė verslo forma nei individuali įmonė, bet tai bus verslininkų pasirinkimo klausimas, t. y. ką mes siekiame užtikrinti, kad individuali veikla kaip forma, išliks individuali įmonė ir mažoji bendrija, o akcinė bendrovė – jau kaip didesnės įmonės forma. Todėl verslui bus visas spektras pasirinkti, priklausomai nuo to, kokiu konkrečiu verslu jis nori užsiimti, kokias perspektyvas mato ir panašiai.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Pono A. Dumčiaus nematau, tai ruošiasi A. Matulas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrui. Nežinau, ministre, gal jums jau yra žinoma ar ne, bet dabar tokia informacija eina iš savivaldybių. Buvo paskelbti viešieji pirkimai, tarkime, dėl visų mokyklų renovacijos, remontų ir yra begalė, daug, viešųjų pirkimų pažeidimų. Čia, ko gero, ir ūkio ministrui tas būtų aktualu. Ar yra jūsų ministerijoje koks nors departamentas ar skyrius, kuris kontroliuotų, kaip savivaldybės tuos projektus įgyvendins ir vykdys, ir ar laiku iki rugsėjo 1 d. atiduos mokyklą? Jau dabar akivaizdu, kad vėluos, nes yra įsiveliama į teisminius ginčus. Ar yra koks nors departamentas, kuris stebėtų, kontroliuotų?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Viešieji pirkimai labiau yra Ūkio ministerijos kuruojama sfera. Galiu pasakyti tik tiek, kad rengiant įvairius investicinius projektus mes talkiname savivaldybėms, jeigu tai yra energijos taupymo, kokie dalykai turi būti įtraukti skelbiant viešuosius pirkimus. Natūralu, kad savivaldybės turi jau ne vienerių metų patirtį, vykdydamos viešuosius pirkimus. Bet sunkmečio kontekste dažniausiai yra ne tiek pažeidimų klausimas, kiek įvairios klampios procedūros, skundai teismuose ir panašūs dalykai. Artėjant mokslo metų pradžiai, mes, be abejo, visada jautriai žiūrime ir konsultuojame mokyklas ir savivaldybes, kad jos nebaigtus projektus įgyvendintų taip, kad nebūtų trikdomas ugdymo procesas. Bet manau, kad kolega ūkio ministras dar pridurtų.
R. ŽYLIUS. Iš tikrųjų ką tik švietimo ministras teisingai pakomentavo. Noriu pabrėžti, kad viešųjų pirkimų perspektyvos… Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančiosios organizacijos visiškai atsakingos už pirkimų vykdymą, tai yra jos prisiima visą atsakomybę. Bet Ūkio ministerija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba skatina perkančiąsias organizacijas, mokyklas ir panašiai pasinaudoti Centrine perkančiąja organizacija, kuri yra sudariusi centrinį kontraktą dėl renovacijos. Kaip pavyzdys. Jeigu mokykla prašo mūsų pratęsti, tai yra jeigu užsitęsia teismuose ginčai ir panašiai ir prašo mūsų pratęsti paramos panaudojimo laiką, tai mes reikalaujame, kad ji tai darytų tik per Centrinę perkančiąją organizaciją, kadangi ten nėra jokios teisminių ginčų rizikos. Mokyklos turi galimybę, jeigu nori, pasinaudoti Centrine perkančiąja organizacija ir susitvarkyti laiku renovacijos objektus, ir mes tai skatiname.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas. Ruošiasi J. Juozapaitis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Norėjau paklausti vidaus reikalų ministro, bet kadangi jo nėra, gal susisiekimo ministras galės atsakyti, o atkreips dėmesį ir visi Vyriausybės nariai. Tikriausiai važinėjate dažniausiai su vairuotojais, tai ne taip atkreipiate dėmesį, bet drįstu tvirtinti, kad keliuose yra netvarka. Klausiau prieš metus. Maniau, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kurias Seimas priėmė ne taip seniai, ištaisys tą situaciją, nes skyrėme baudą už šviesos signalų nerodymą – 200 Lt. Iš esmės keliuose dabar jau niekas nerodo posūkių – persirikiuoja iš vienos linijos į kitą be posūkio, įvažiuoja į pagrindinį arba išvažiuoja irgi be posūkio, todėl labai dažnai… Važinėdamas kiekvieną savaitę į namus, tiesiog nežinai, iš kur išlįs mašina. Ar galite atkreipti dėmesį ir kokiems nors veiksmams ryžtis? Juk yra specialios mašinos be atpažinimo ženklų, galbūt yra kitų priemonių, bet reikia kokių nors priemonių imtis. Tikrai ne taip seniai buvau Lenkijoje, Vokietijoje, važiavau savo mašina, tokių dalykų – pavieniai atvejai. Pas mus ištisai niekas nerodo posūkių, lyg jie neegzistuotų.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų toks kompleksinis klausimas, bet noriu pasakyti, kad Lietuva ketverius metus iš eilės labai sparčiai gerino situaciją saugaus eismo srityje. Kitą savaitę Europos Sąjungoje, Briuselyje, bus įteiktas, matyt, ir apdovanojimas Lietuvai kaip geriausiai Europos Sąjungos šaliai, padariusiai didžiausią pažangą 2010 m. Tačiau šie metai mums pradeda kelti nerimą. Jūs labai teisingai pasakėte, kad yra atėjęs visuotinis atsipalaidavimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymai – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, baudžiamieji kodeksai – tikrai šiandien yra taip sureguliuoti, kad už pažeidimus yra gana didelės sankcijos, tačiau, matyt, daugiau atsiranda kontrolės problema. Čia tikrai reikėtų… Mes tarėmės kartu su policija, nuolat vyksta Saugaus eismo komisijos posėdžiai, organizuojamos akcijos, bet to nepakanka. Dabar yra sutarta labai stipriai suaktyvinti policijos kontrolės veiksmus keliuose. O antras labai svarbus dalykas yra švietimo ir socialinės reklamos klausimai. Reklamos kampanija įsibėgėja ir mes tikimės, kad bendromis pastangomis sugebėsime toliau daryti pažangą Lietuvos keliuose. Aišku, labai negerai, kad ir Seimo nariai kartais rodo ne patį tinkamiausią pavyzdį.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi J. Šimėnas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos ministrui. Praeitą savaitę Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas, remiantis gyventojų skundais, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbas. Svarstymo metu išaiškėjo labai nemažai trūkumų. Ministre, kaip jūs vertinate minėtos komisijos pirmininkės darbą ir ką numatėte daryti, kad šios komisijos darbas būtų geresnis ir skaidresnis?
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui už klausimą, bet, matyt, vertinant komitete tos komisijos darbą, buvo atkreiptas dėmesys, kiek aš žinau, kad pagal įstatymą, kaip ta komisija yra sudaryta, ministrui jokia kompetencija, išskyrus jos sudėties patvirtinimą, vėliau nei kontrolės, nei sprendimų pakeitimo nėra priskirta ir nėra tokios teisės. Taip yra pagal įstatymą. Aš neturiu teisės vertinti jų sprendimų arba jų kvestionuoti. Jokio ministro vaidmens nėra peržiūrėti ir vertinti jų sprendimus. Taip yra nurodyta įstatyme. Jeigu įstatymas bus pakeistas ir mano kompetencija bus vertinti komisijos pirmininkės darbo kokybę… Aš galiu vertinti tik vieną dalyką – ar buvo pagrindas, ar nebuvo pagrindo nusišalinti, bet sprendimo aš negaliu pateikti. Aš galiu tik peradresuoti tokį paklausimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kas šiandien ir yra padaryta, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nagrinėja. Bet vertinti sprendimą iš esmės – teisingas ar neteisingas yra priimtas, ministrui nesuteikta tokia teisė, todėl aš nieko daugiau vertinti ir negaliu. Nagrinėti jų naginėjamus klausimus, kas būtų nagrinėjama Vidaus audito inspekcijos, ir darbo išvadų vertinimas… Tam ir yra įstatymais sukurtos ir nustatytos institucijos. Vadovavimas šių institucijų darbui yra viešasis administravimas kadrų klausimais, funkcijų vykdymo užtikrinimo klausimais, bet ne išvadų ir ne sprendimų vertinimo prasme. Sprendimai vertinami… gali būti pripažįstami arba nuginčijami tik teisme. Tokia yra teisinė situacija.
PIRMININKAS. Klausia J. Šimėnas, ruošiasi R. Sinkevičius. Kažkas mus blokuoja. Matyt, tas mėnulis su tuo užtemimu viską daro.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mano klausimas ūkio ministrui ir čia nesančiam aplinkos ministrui, o kartu premjerui dėl UAB „Toksika“ veiklos, dėl pavojingųjų atliekų deginimo įmonės veiklos sustabdymo. Įmonės veikla buvo sustabdyta sudeginus daugiau negu 2000 tonų pavojingųjų atliekų ir sustabdyta ne dėl aplinkosaugos pažeidimų, bet dėl to, kad nesutariama, kas ir už ką turi mokėti pinigus. Tuo pačiu metu išduotas leidimas išvežti medicinines atliekas į užsienį. Ar tai nekvepia korupcija?
Ir antras klausimas. Kas atsakys, jeigu reikės apie 100 mln. Lt grąžinti Europos Sąjungai dėl projekto neįgyvendinimo?
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Visų pirma atsakydamas norėčiau pasakyti, kad įmonės veikla nebuvo sustabdyta, nes ji nebuvo prasidėjusi. Tuos 2 tūkst. tonų toksinių atliekų, kurias jūs minite, italų įmonė „Hafner Srl“, statydama „Toksikoje“ gamyklą, bandymų metu turėjo sudeginti, kad parodytų, jog gamykla atitinka reikalavimus. Taigi techniškai šita gamykla dar niekada neveikė, ten buvo vykdomi bandymai, nė vienas iš dviejų bandymų neatitiko parametrų. Todėl UAB „Toksika“ su įmone „Hafner Srl“ šiuo metu ginčijasi. „Toksika“ reikalauja, kad būtų ištaisyti pastebėti trūkumai, kad gamykla atitiktų techninius parametrus, tada būtų galima užbaigti projektą. Medicininių atliekų deginimas yra visiškai atskiras klausimas, jį reikia nagrinėti visiškai atskirai, nes dar kartą pabrėžiu, „Toksikos“ gamykla iki šiol techniškai dar neveikia, joje buvo atliekami tik bandymai. Ir bandymai bus tęsiami, kai šitie trūkumai bus pašalinti.
Dėl galimo grąžinimo europinių lėšų, kurios buvo skirti finansuoti šitai gamyklai, tai, be jokios abejonės, šita grėsmė yra. Mes ją nurodome tiekėjų įmonei, kad jie privalo laikytis. Priminsiu, kad jie turėjo pastatyti gamyklą ir atiduoti eksploatuoti ją iki praėjusių metų spalio pabaigos, ko nepadarė, ir iki šiol vėluoja ir, kaip aš minėjau, bandymai yra neįvykdyti. Mes šituo klausimu labai intensyviai dirbame, kad tie trūkumai būtų pašalinti. Memorandumo galiojimo laikas yra šių metų gruodžio 31 d. Iki to laiko privalom, kad projektas būtų pabaigtas.
PIRMININKAS. Atsakymą norėtų papildyti R. Šukys.
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, aš norėčiau papildyti. Visų pirma noriu padėkoti gerbiamajam komiteto pirmininkui už teisingai suformuluotą klausimą, nes iki šiol žiniasklaidoje kažkodėl buvo formuojamas klausimas, lyg Lietuvoje didžiausia problema yra 50 tonų sukauptų medicininių atliekų. Taip, tai yra problema mūsų sistemai, taip, tai yra problema todėl, kad buvo pasitikėta kitų žinybų nuo 2005 m. primesta situacija, kai mūsų sveikatos įstaigų pajėgumai nebuvo vystomi medicininėms atliekoms nukenksminti, tačiau buvo orientuojamasi į centralizuotą toksinių, pramoninių atliekų, tarp jų labai mažytės dalies medicininių atliekų, nukenksminimą centralizuotai, ir tam buvo investuotos didžiulės lėšos.
Šiandien, deja, sveikatos sistema tapo įkaite dviejų gamyklų, kurios savo veiklą nutraukė, ir visi pradėjo kaltinti, kad kažkodėl lyg ir tampa kaltas atliekų gamintojas, kai negali būti gamintojas, nes negali nutraukti medicininių paslaugų teikimo, kaltas už tai, kad nėra kur jų deginti. Aš noriu atsakingai pasakyti, kad, atsižvelgiant į šią situaciją, nesu įsitikinęs, kad geriausias būdas yra išvežimas. Manau, kad čia gali būti ir tam tikrų bandymų pasipelnyti. Todėl vakar kaip tik Vyriausybėje buvo aptariamas klausimas, kaip tą problemą spręsti.
Kaip atsakingi pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnį už medicininių atliekų tvarkymą, inicijavimą ir pasiekimą rezultato, mes ieškosime būdų, kaip padidinti pačių sveikatos įstaigų pajėgumus nukenksminti medicinines atliekas. Man labai gaila, kad ta politika, kuri buvo vykdoma, bet, deja, mažai kontroliuojama, šiandien duoda tokį rezultatą, kad sveikatos sistema tampa įkaite to, kad neveikia viena ar kita gamykla. Kaip laikinas sprendimas, ne pats geriausias sprendimas, medicininės atliekos yra deginamos atnaujinus veiklą UAB „Senovė“. Bet, jeigu pavyks, bus pereita prie kitų metodų, prie nukenksminimo autoklavavimo principu, ir tikiuosi, kad ta priklausomybė nuo kitų žinybų interesų vieną kartą bus nutraukta.
PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi E. Jurkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, noriu apskųsti jums ministrą A. Sekmoką. Tikrai. Prieš tris mėnesius ministras A. Sekmokas buvo viešai pareiškęs, kad gamtinės dujos atpigs. Deja, jos neatpigo, o pabrango, pabrango mums visiems. Mūsų teisėti lūkesčiai lyg ir paminti. Tai kaip bus su ta nekaltumo prezumpcija, ar jūs, premjere, pritaikysite ponui A. Sekmokui nekaltumo prezumpciją, o galbūt ponas A. Sekmokas, čia nedalyvaujantis, dabar išvažiavo į Maskvą, kad išpirktų savo kaltę ir susiderėtų su „Gazpromu“ dėl pigesnių dujų?
Klausimas ministrui D. Jankauskui. Kadangi mes čia, Seime, patvirtinome „Sodros“ pertvarkymo gaires, tai man, net ne socialiniam darbuotojui, suprantama, kad norint subalansuoti ilgalaikės perspektyvos „Sodros“ biudžetą reikia sumažinti „Sodros“ biudžeto išlaidas ir padidinti pajamas. Klausimas toks: kada bus padidintos „Sodros“ įmokos į „Sodros“ biudžetą?
PIRMININKAS. Reikėtų atsakyti.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jūs jau tiesiog neklausiate ar, o klausiate kada. Vadinasi, turite labai tvirtą ir aiškią nuomonę. Ar jūs galėtumėte įregistruoti ją kaip Seimo nario pasiūlymą? Bus pasiūlymas, tada galėsime svarstyti ir diskutuoti. O jeigu kalbėtume rimtai, tai po gairių patvirtinimo tikrai labai aišku, kokiu keliu einant galima subalansuoti „Sodros“ biudžetą.
Dėl išlaidų mažėjimo aš jau minėjau atsakydamas į kolegos klausimą, kad šių metų rezultatai rodo geresnį faktą, negu buvo planuota. Dėl pajamų didėjimo paminėsiu pavyzdį, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius 38 tūkst. padaugėjo apdraustųjų Lietuvos valstybinėje socialinėje sistemoje. Vadinasi, pajamų didėjimas yra susijęs ir su naujomis darbo vietomis.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Noriu paklausti gerbiamojo ūkio ministro, tai turbūt nuo pastabos. Gerbiamasis ministre, mobiliojo ryšio telefono priemonė, skirta ministerijos, turi būti naudojama, bet koks žmoniškas etiketas reikalautų, jeigu žmonės skambina, atsilaisvinus paskambinti. Tai viena.
Antra. Norėčiau turbūt informuoti ar klausti. Laisvojoje ekonominėje zonoje Vyriausybė yra pradėjusi išpirkti nuosavą žemę ir statinius valstybės panaudai. Susidarė tokia situacija, kad liko neišpirkta apie 10 žmonių, t. y. dešimt adresatų, kurie turi žemės ir nekilnojamojo turto. Anuomet ten buvo prisidėjusi (…), kur investavo 9 mln., liko 2 mln. 300 tūkst., paskaičiuotas likutis, kiek priklauso kompensacijos. Gal jūs galėtumėte atkreipti dėmesį, nes pagal Laisvosios ekonominės zonos įstatus veikla negalima, jeigu ten yra gyventojų. Aš tik atkreipčiau jūsų dėmesį į šią problemą.
PIRMININKAS. Ar yra kam atsakyti? Tai atkreipė dėmesį į problemą?
R. ŽYLIUS. Atsiprašau dėl skambučių. Esu ką tik iš atostogų ir neturėjau galimybės. Paprastai praktikuoju perskambinti ir…
Dabar dėl jūsų minimo Klaipėdos LEZ’o, kaip suprantu, klausimo. Iš tikro su buvusiu meru buvo sutarta, kad tuo metu planuoti 3,5 mln. Lt bus padengti iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto. Tą buvęs Klaipėdos meras yra viešai pažadėjęs. Vyriausybė visus savo įsipareigojimus, kiek yra prižadėjusi dėl to išpirkimo, jeigu neklystu, apie 6 mln. Lt, 6,5 mln. Lt, yra įvykdžiusi. Taigi Klaipėdos savivaldybė turi padaryti savo dalį.
PIRMININKAS. Ką gi, spės, matyt, paklausti ir A. Butkevičius. Dabar jau tikrai paskutinis klausimas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau užduoti klausimą teisingumo ministrui, nes, matau, diskutuoja, nuobodu jam. Labai rimtas klausimas.
Vieno priėmimo metu atėjo keletas žmonių, kuriems teismas buvo priskaičiavęs sumokėti valstybei gal ne mokestį, bet ar alimentus, ar už šilumą, aš dabar neatsimenu, kur sumos sudarė nuo 35 iki 50 Lt. Bet antstoliui už kiekvieną tą ieškinį buvo priskaičiuota sumokėti kaip darbo užmokestį 770 Lt, kitam 702 Lt. Žinote, tas žmogus, gavęs tokį dokumentą, kai reikia sumokėti jau 1000 Lt vietoj 35 ar 30 Lt… Ar jums ta informacija yra žinoma, ar yra kokia nors tvarka, kuri nustato, kad jiems negali būti mažesnis atlyginimas, atsižvelgiant į tai, koks yra išieškomas ieškinys? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai jausiuosi ne veltui atėjęs į Vyriausybės valandą. Kadangi nežinau konkrečių aplinkybių, tai, žinoma, negaliu šios konkrečios bylos ir atvejo komentuoti. Bet apskritai, žinoma, yra problema. Iš dalies jinai yra išspręsta pakeitus antstolių vykdymo instrukciją, pagal kurią yra apribotas maksimalus išieškojimas, sakykim, mažų sumų atveju. Labai kviesčiau Seimo narius šį antradienį palaikyti galutinį Civilinio proceso kodekso patvirtinimą, nes tai irgi sudarys sąlygas mažėti išieškojimo kainai.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, su finansų ministre esame kalbėję, kad jeigu išieškojimai yra valstybės naudai, ne kitų privačių asmenų naudai, iš tikrųjų kaip tik esu paskelbęs tokių išieškojimų koncepcijos projektą, pagal kurį tikiuosi dar šios kadencijos Seimo metu realizuoti pakeitimus, pagal kuriuos nebe antstoliai, o Mokesčių inspekcija išieškotų mažas sumas. Nėra vertybė savaime, kad Mokesčių inspekcija perimtų, bet vertybė yra ta, kad būtų labiau integruotos duomenų sistemos, skolos būtų sumuojamos, kartu išieškomos. Manau, kad tai bent kelis kartus atpigintų tokį išieškojimą ir tai, savaime aišku, atsilieptų ir skolininkams teigiama prasme, nes jie nesumokėtų daug daugiau, nei yra pati skola. Tai problema žinoma.
O dėl detalių, be jokios abejonės, laukčiau detalių. Žiūrėtume, galbūt yra kokių nors papildomų niuansų.
PIRMININKAS. Ačiū Vyriausybei. Registruojamės ir paskelbsime posėdžio pabaigą, kad posėdis yra baigtas.
Birželio 16 d. rytinį posėdį baigėme.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.