LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 334
STENOGRAMA
2011 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2011 m. birželio 9 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.02 val.
Dėl darbotvarkės A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F*). Labas rytas visiems! Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Frakcijos vardu prašytume išbraukti 1-12 klausimą, prašydami Vyriausybės kitą savaitę pateikti ir kitą įstatymą, kuris susijęs su koeficientais.
Antras prašymas yra rezervinį šeštąjį padaryti rezerviniu pirmuoju.
PIRMININKĖ. Palaipsniui. Po to kiekvienam duosiu žodį, dabar balsuojame. Kas už tai, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-12 klausimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 57, prieš – 25, susilaikė 10. Iš darbotvarkės šis klausimas yra išbraukiamas, t. y. 1-12 klausimas, projektas Nr. XIP-3266.
Toliau prašoma rezervinį šeštąjį padaryti rezerviniu pirmuoju. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Galime. Gerai.
Toliau S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mūsų darbotvarkėje yra įrašytas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2779. Aš manau, kolegos, skaitėte Teisės departamento išvadas dėl priėmimo. Priminsiu, kad šitaip elgiantis nesilaikoma Seimo statuto 137 straipsnio 2 dalies, nepriimtas pagrindinio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimas, o jie tiesiogiai susiję, neapibrėžta aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoka. Vadinasi, suteikiame privilegijų nežinodami kam ir kaip. Neatsižvelgta į 2004 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Direktyva neįgyvendinama jokiu teisės aktu ir taip toliau.
Tai kam mums reikalingas Teisės departamentas, kuris (šiuo atveju pagyrą jiems turėčiau pasakyti) kokybiškai atliko analizę. Kartais aš jį baru, bet šį kartą giriu. Bet Seimas į tai nekreipia dėmesio. Tai gal jo iš viso tada nereikia, nes mes čia visi labai gudrūs ir labai viską išmanom.
Aš siūlyčiau, gerbiamoji Pirmininke, atidėti šiandien šitą priėmimą. Norint išsisukti iš šitos padėties, tegul ateina Užsieniečių teisinės padėties įstatymas į Seimą, pereina procedūras ir priimkime juos kartu, tada dalies šitų priekaištų mes išvengsime, o priekaištai čia ne šiaip sau, aš švelniai sakau – priekaištai. Nes jeigu dabar mes jį ir priimsime, su jo įgyvendinimu bus visiška netvarka ir jis praktiškai neveiks.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs frakcijos vardu kalbate ar asmeniniu?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš kalbu Seimo Teisės departamento vardu, nes aš skaitau jo išvadą ir ja vadovaujuosi.
PIRMININKĖ. Pirmiausia – galite nerėkti, tai čia pirmas prašymas. Antras dalykas. Kadangi tai yra priėmimo stadija, Seimas apsisprendžia, kaip ir visada, dėl Teisės departamento išvadų, dėl to Seimas balsuoja. Ir jūs tą galėsite padaryti, kai mes prieisime prie priėmimo stadijos.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Paskutinis…
PIRMININKĖ. Dabar R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl to paties. Pritariu Pirmininkei, iš tikrųjų galėsime apsispręsti priėmimo stadijoje. Šie klausimai nėra tarpusavyje susiję, mes kalbam apie teisinę padėtį visų užsieniečių, kurie čia yra. Klausimas dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų apibrėžimo turi būti kituose įstatymuose, ne šiuose. Pažeidimo procedūra prasidės nuo birželio 19 d., dėl kokių keturių aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriuos Vyriausybė jau apibrėžė…
PIRMININKĖ. Atsiprašau! Gerbiamasis kolega, aš noriu jus nutraukti. Mes dabar kalbame apie darbotvarkę, o ne apie įstatymų…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ir kalbu apie darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Atsiprašau! Dar kartą noriu paprašyti. Kalbam apie darbotvarkę, o ne apie turinį. Čia vienoda pastaba ir jums, ir S. Pečeliūnui. (Balsai salėje) E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra 1-7 darbotvarkės klausimas, tai yra Koncesijų įstatymo papildymo projektas, taip pat yra r-9 ir r-10 klausimai. Norėtųsi, kad jie kartu būtų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip ir bus.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nėra daugiau norinčių kalbėti dėl darbotvarkės? Jeigu nėra, tai galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
10.08 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2327. Priėmimas. A. Burba, Aplinkos apsaugos komitetas.
Pastraipsniui siūlau priimti. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Yra Seimo narės D. Mikutienės pataisa dėl 6 straipsnio 6 dalies. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu pataisą dėl 6 straipsnio 6 dalies, kad suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingų institucijų pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Dėl atrankos išvadų apimties, dokumentų apimties, sudėtingumo ir kitų aplinkybių, esant pagrįstam suinteresuotos visuomenės prašymui, terminas gali būti pratęstas iki dviejų mėnesių. Prašau palaikyti šią pataisą, nes man visiškai nesuprantami Aplinkos apsaugos komiteto argumentai, kad jiems yra neaišku, koks yra pagrįstas prašymas, kad verslo grupės gali stabdyti šiuos visus projektus ir taip toliau.
Mielieji, jūs turėtumėte suprasti, kad tai yra didžiulės apimties dokumentai, ir visuomenė, bendruomenė, esant išskirtiniams atvejams, iš tiesų galėtų prašyti ir gauti tokį leidimą, kad būtų pratęstas šis terminas. Specialistai kartais ginčijasi dėl formuluočių, terminų, o ką mūsų žmonėms daryti, kai galbūt kai kam trūksta ir kompetencijos, turi ieškoti ekspertų. Aš tikrai labai prašyčiau, kad būtų pratęsta, pritarti šiai pataisai. Tai tikrai nereiškia, kad nuolat ir visada šitoks procesas bus, bet gali būti išskirtinių atvejų, kai dėl tam tikrų laiko trukmės apribojimų žmonės nespės išsamiai išanalizuoti ir pateikti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pataisą? Jeigu nebus 29 Seimo narių, šio klausimo nesvarstysime.
Nėra 29 Seimo narių balsų. Taigi mes šios pataisos nesvarstom. Ar galime priimti 6 straipsnį? Priimtas. 7 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
10 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti? Pritarta. Tada priimame 10 straipsnį.
11 straipsnis. Irgi Teisės departamento pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar galime priimti 11 straipsnį? Priimtas.
12 straipsnis. Yra Seimo nario A. Burbos pataisa. Prašau pristatyti, nors komitetas ir pritarė, bet mes vis tiek turime apsispręsti.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Kolegos, tiesiog čia buvo daugiau…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, didelis triukšmas salėje.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Tiesiog buvo redakcinio pobūdžio, nes visai neseniai mes priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose buvo atsisakyta priedų. Kad šis įstatymas atitiktų priimtą įstatymą, tiesiog buvo išbraukta redakcinio pobūdžio… kad vadovaujasi 3 priedu, kurio tiesiog nėra.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė šitam pasiūlymui. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Toliau yra Seimo narės D. Mikutienės siūlymas, kuriam komitetas nei dėl 2 straipsnio 4 dalies, nei 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 6 ir 7 dalimis nepritarė. Dangute Mikutiene, pristatykite.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, šita pataisa yra siekiama tinkamai įgyvendinti 85 direktyvos 1 priedą dėl veiklų, kuriomis vadovaujantis turėtų būti atliekamas aplinkos poveikio vertinimas. Noriu pasakyti taip, kad šitas priedas yra ne pavyzdinio rekomendacinio pobūdžio, jis yra privalomas visoms valstybėms narėms. Valstybė narė šitą priedą gali tiktai plėsti, bet siaurinti negali. Aš prašau jūsų palaikyti šitą pataisą, kad būtų atitinkamai 9.6 ir 9.7 įrašyti „statiniai ar įrenginiai, skirti pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statymas ar įrengimas“. Ir atitinkamai – „Statiniai ir įrenginiai, skirti nepavojingoms atliekoms šalinti.“
Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad salėje yra didelis šurmulys ir jums turbūt sunku susigaudyti, tačiau noriu atsakingai pasakyti, kad jeigu jūs nepritarsite šitai pataisai, tai jau iškils klausimas ir dėl direktyvos pažeidimų. Aplinkos apsaugos komitete buvo pasakyta netiesa, ir aš išsiaiškinau. Jūs teigėte, kad Europos Komisija vertino ir nerado jokių pažeidimų, tačiau drįstu pasakyti, kad 2008 metų viduryje buvo pakeista įstatymo redakcija ir jūs visiškai ne tą tekstą atidavėte vertinti, šitą aš tikrai žinau. Taigi nereikia apeliuoti šitais klausimais.
Ir dar vienas dalykas. Gerbiamasis pranešėjau, šiame įstatyme, kurį mes dabar svarstome, jūs daugelį dalykų remiate direktyvos priedais, kad ten yra viskas aprašyta, tačiau jeigu prie kitų veiklų visur yra įrašyti įrenginiai, įrengimai, vamzdynai, šituo atveju jūs nenorite prie pavojingų ir nepavojingų atliekų šalinimo įrašyti tokių įrenginių statybos. Tai iš tiesų iš esmės neteisinga.
PIRMININKĖ. Laikas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš siūlau šitai pataisai pritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys D. Mikutienės pataisą? Nėra 29 Seimo narių, kurie palaikytų šią pataisą, todėl dėl jos balsuoti nereikia.
Ar galime priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.
13 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisa, kuriai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Toliau yra Seimo narių A. Burbos, S. Šedbaro, L. Diniaus, A. Petkaus ir A. Salamakino pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti? Pritarta. Toliau Seimo nario B. Paužos pataisa. Gerbiamasis pranešėjau, mano nuomone, jau nereikia B. Paužos pataisos svarstyti?
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Jeigu pritaria mūsų, tai nereikia.
PIRMININKĖ. Tai pasakykite.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Jeigu Seimas pritarė mūsų teiktam pasiūlymui, tai B. Paužos pataisos kaip ir nereikėtų svarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jau mes tas dalis išbraukėme. Va, jums akivaizdus pavyzdys, kaip jūs sekate tai, kas yra svarstoma. Dabar B. Pauža stovi prie mikrofono, bet jūs absoliučiai nereikalavote balsuoti dėl A. Burbos, S. Šedbaro, L. Diniaus, A. Petkaus, A. Salamakino pataisos. Mes bendru sutarimu ką tik pritarėme tai pataisai. Jūsų pataisos svarstyti nereikia, neliko tų dalių, o jūs dabar atsibudote. Bet prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, kitų pasiūlymų ir pataisų aš nesuspėjau atsekti, kas ten yra, tačiau komitetas vakar mano šitą pasiūlymą svarstė. Kadangi jam nepritarė, aš prašau salėje vis dėlto jį apsvarstyti, nes tai yra mano pasiūlymas. Aš kitų kolegų…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs pirmiausia susigaudykite su Statutu. Ką tik mes bendru sutarimu pritarėme kitų Seimo narių pataisai, kai jūsų visą šitą išbraukė. Mes jau apsisprendėme bendru sutarimu, o jūs dabar sakote, kad reikia balsuoti. Negalima dėl to paties balsuoti du kartus. Viskas, jau yra išbraukta. Dar kartą sakau, triukšmaujate, nesekate, kas vyksta, todėl gali įvykti nesusipratimų.
Yra dar dėl 13 straipsnio Seimo nario A. Burbos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. (Balsai salėje) Kai baigsiu šitą straipsnį, tai ir eisime dėl vedimo tvarkos. Ramiai. (Balsai salėje) Ką padarysi? Gerbiamasis A. Burba.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Kolegos, kaip ir pirma mano pataisa, ši yra daugiau redakcinio pobūdžio, kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas buvo priimtas, ten buvo aiškiai suformuluotos sąvokos. Tiesiog mes sulyginame su tomis sąvokomis, čia tiesiog galite pamatyti, kad patikslinama: skirtų naudoti, naudojimą, laikymą, atliekų, 13 būdu. Tai yra daugiau redakcinio pobūdžio. Siūlyčiau pritarti, kaip ir komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas tam pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ar galime? Galime. Pritarta. Ar galime dabar 13 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Priimtas.
Dabar dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, visos pataisos turi būti svarstomos, nesvarbu, ar komitetas pritarė, ar ne. Jeigu pritarė 29 Seimo nariai svarstymui, nepažeidinėkite Statuto, nesvarbu, suspėjo ar nesuspėjo pristatyti savo klausimo Seimo narys. Jeigu už kitą balsavote, kuri priešinga šitam nutarimui, įstatymo pataisą, visas pateiktas pataisas privaloma svarstyti ir už jas balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų sunku kalbėti, kai jūs nepasiskaitote Statuto. Dar kartą sakau, jūs įsigilinkite, ką pasiūlė A. Burba, S. Šedbaras, L. Dinius, A. Petkus ir A. Salamakinas. Jie pasiūlė alternatyvą tam, ką užregistravo B. Pauža. Ir mes bendru sutarimu pritarėme tai pataisai, mes neturime ką svarstyti. Gerbiamasis kolega, nedarome destrukcijos ten, kur jos nereikia daryti.
14 straipsnis. Galime pritarti? Galime.
15 straipsnis. Seimo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pataisos. Komitetas pritarė. Galime priimti 15 straipsnį?
16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia yra ES projektas, kur yra pradėtos procedūros, ir reikia suderinti tam tikras direktyvas. Tačiau kartu buvo bandoma ir šiek tiek jį patobulinti. Apgailestaudama vis dėlto noriu pasakyti, kad išliko pagrindinė nuostata, kad kas moka, tas ir muziką užsako, kaip liaudis sako. Tai yra užsakovai patys renkasi net, kaip rodo praktika, savo dukterines firmas, kad atliktų poveikio aplinkai vertinimą. Todėl visuomenė tuo labai nepasitiki. Kyla nereikalingos aistros, todėl aš manau, kad ši palikta nuostata patobulinta be reikalo, tačiau turiu labai didelę viltį, kad yra mano užregistruoti poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projekto kai kurių straipsnių pakeitimai, kurie šią problemą spręstų iš esmės ir būtų išspręsta pati pagrindinė problema, kuri suinteresuotai visuomenei kelia didžiulį nepasitenkinimą. Tačiau vis dėlto, kadangi pradėtos, kaip jau minėjau, procedūros ir Lietuva gali būti nubausta didžiule bauda, tai yra ES projektai, todėl siūlau šiandien balsuoti už šį projektą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. J. Ramonas – prieš.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymo projektas, nors kai kas argumentuoja, kad reikia suderinti su Europos Sąjunga, direktyvos ir visa kita, aiškiai Europos Sąjunga ir tie žmonės, kurie turi įtaką Europos Sąjungai, daro viską, kad naujokės, tarp jų ir Lietuva, nieko negamintume, gyventume iš oro, mokėtume dideles pensijas, atlyginimus mokytojams, gydytojams ir t. t. Ir kai kurie punktai, manyčiau, pataikaujantys ir perlenkiantys lazdą, ir beveik absurdiški, kad, darant miškotvarkos projektą iki hektaro, iki kelių, reikės poveikio aplinkai, išsivalyti tvenkinį iki pusės hektaro reikės poveikį aplinkai atlikti! Kur čia sveikas protas? Kas daroma su mumis? Ir mes vykdome visokias absurdiškas direktyvas, kenkiančias žmogui, kuris nori gražinti, kurti ir daryti pridėtinę vertę? Bet kai kas sako, kad reikia vykdyti tas direktyvas, kuriose, manau, yra ganėtinai apgalvotas, diskriminuojantis mus, naujokes…
Dar daugiau. Kai buvo B. Paužos pasiūlymas, irgi apgalvotai manipuliuojant, atmestas, kad užsiimtume net ir žemės ūkio veikla, kai kas argumentuoja, kad tai yra intensyvus žemės ūkis. O Danijoje, o Olandijoje, o Vokietijoje, o Prancūzijoje – 25–30 kartų intensyvesnis žemės ūkis ir tokių, aš manau, absurdiškų dalykų niekas nesvarsto. Bet kadangi lietuviai esame kraštutinių pažiūrų tauta, iš vieno krašto mėtomės į kitą, tai savo linijos neturime. Kai po to atsibusime, šaukštai bus po pietų. Gerbiamieji Seimo nariai, atsibuskime, jeigu galime, ir nepritarkime šioms įstatymo pataisoms, nes jos kenkia Lietuvos gamybininkams ir Lietuvos visuomenei, ir biudžetui, ir t. t.
PIRMININKĖ. A. Burba – už.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Pritariu kolegės išsakytai nuomonei, kad tai yra ES klausimas – direktyvos ir ORHUSO konvencijos perkėlimas. Čia pagrindinis, ko gero, klausimas yra susijęs su verslo subjektais, kurie užsiima gyvulininkystės klausimu. Aš manau, kad mes tikrai apginame tą gyventoją, šalia kurio galbūt galėjo būti neribota kiaulininkystės kompleksų plėtra, kas, ko gero, yra labai aktualu šiandien. Dėl visuomenės mes tikrai labai lanksčiai pažiūrėjome, pakoregavome galimybę visuomenei ilgesnį laiką susipažinti su atrankos išvada – 20 darbo dienų, t. y. mėnuo, tikrai pakanka. Dėl motyvuotų, nemotyvuotų prašymų vėl pakoregavome, kad nebūtų biurokratams galimybių atmesti prašymus, kad tai yra nemotyvuotas ir t. t.
Visuomenė tikrai labiau bus apginta ir siūlau tikrai labai nebesigilinti į tas diskusijas tam tikrų Seimo narių, kurie galbūt yra suinteresuoti kiaulininkysčių ar paukštininkysčių kompleksų neribota plėtra, ir pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų derėtų suprasti, kad šis įstatymas yra pakoreguotas, bet pakoreguotas kosmetiškai. Tačiau jeigu mes sakome, kad yra pradėtos procedūros ir valstybei gali būti baudos, tai kodėl mes tokių argumentų nenaudojame, kai kalbame apie mūsų visuomenę ir bendruomenę. Aš manau, kad tokiom kosmetinėm pataisom, kad tik būtų įsiteikta Europai, kad būtų gerai, bet blogai bus mūsų žmonėms, tai aš manau ir iš esmės siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui. Niekas čia per galvą nepersivers. Iš esmės reikia paimti ir visą šitą įstatymą rimtai revizuoti iš pagrindų, siekiant suderinti nuostatas su atitinkamomis konvencijomis.
Noriu priminti, kad prieš keletą mėnesių Seimo Pirmininkė kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į komitetus, kurie pagal savo kompetenciją svarstydami labai atidžiai pasižiūrėtų dėl ORHUSO konvencijos. Ši konvencija šiuo įstatymu, turiu pasakyti, yra pažeidžiama, nes tai buvo konstatuota, kai Rygoje vyko posėdis dėl ORHUSO konvencijos, Priežiūros komiteto posėdis. Aš manau, kad yra daug direktyvų, ypač dėl Suinteresuotos visuomenės dalyvavimo, Poveikio aplinkai, Sąvartynų direktyva ir jas visas reikia iš esmės teisingai įtraukti į mūsų teisinę bazę. Jeigu mes tik kalbame apie tai, kad užsidėtume pliusiuką, padarėme vieną darbą, bet jūs pamatysite, kiek kils įvairių konfliktinių situacijų bendruomenėse, kai yra statomi didžiuliai gyvulininkystės, paukštininkystės kompleksai ir žmonės nebegali apsiginti. Pagalvokite kiekvienas jų akimis ir jų širdimi pajuskite, kai šalia jūsų, šalia jūsų nuosavybės jūsų nieko neklausiant, su niekuo nesiskaitant atsiranda tokie monstrai. Gyvenimas žmonėms yra sugadinamas. Ar šito mes siekiame? Tad spręskite pagal savo sąžinę.
PIRMININKĖ. P. Luomanas – už.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, ir kalbantys prieš savotiškai turėtų būti ir už. Suprantu, kad reikalingas ir detalesnis, ir dar griežtesnis įvertinimas, tačiau vis dėlto tie laikai, kada buvo statoma ant ežerų pakrančių, upelių kiaulidės ir viso srutos tekėjo į ežerus, praėjo. Tačiau grėsmė yra dėl didžiulių šitų kompleksų, kurie statomi. Bet vis dėlto aplinkos vertinimas turi būti ir manau, kad čia ne pabaiga. Vis dėlto reikėtų teršėjus sudrausti. Bet šiam įstatymui siūlyčiau dabar pritarti, o galima teikti pataisas. Mes visi už tai, kad gyventume sveikoje aplinkoje ir neterštume patys, ir neleistume kitiems teršti. Ačiū.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymas, kaip ir ne vienas iš šio komiteto iškeliaujantis, švelniai tariant, yra lobistinis. Labai švelniai tariant. Kitaip nedrįstu pavadinti. Štai kodėl. Todėl, kad… Labai gerai mano kolegė ponia D. Bekintienė pradėjo kalbą, bet užbaigė blogai. Kol mokės tas užsakovas, savo pinigais pirks poveikio aplinkai vertinimą, niekada nebus objektyvaus vertinimo. Ir štai kur iškyla didžiausia grėsmė ir tas poveikio aplinkai vertinimas neapgina jokiu būdu žmonių. Ir čia ką mes deklaruojame, kad šio įstatymo pataisos apgins žmones, atvirkščiai – ir toliau bus nusiperkamos tos išvados. Paskaitykite tas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir jūs pamatysite, ten žodis žodin jos perrašomos viena nuo kitos. Tik pavadinimai pakeičiami. Kas pinigų daugiau sumoka, tam geresni rezultatai. Kas pinigų mažiau, ten galbūt mažiau. Ir dabar, kai perkeliama tai, kad smulkūs tokie, 250 paršavedžių – tai yra vienas tvartas, ir pradėti poveikio aplinkai vertinimą, ką siūlė B. Pauža ir čia nepriėmėme, tai aš tiesiog nesuprantu. Mes visą šio įstatymo tėkmę nukreipiame į smulkius augintojus, kadangi stambūs jau įsisteigė, stambūs jau klesti, kvapus leidžia ir panašiai, ir niekas dėl šito neapgina tų žmonių. Todėl nereikia klaidinti visuomenės, kad su šituo įstatymu mes apginsime žmones. Kol poveikio aplinkai vertinimą pirks patys sau, niekada neapginsime. Todėl aš nepritariu šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. E. Pupinis už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt reikėtų pritarti vien todėl, kad pradėtos procedūros. Bet iš esmės reikėtų vėl grįžti po kiek laiko prie to įstatymo, nes yra tam tikrų problemų, kai mes smarkiai apribojame mažuosius ūkininkus ir paleidžiame pagal tą pačią sistemą kaip ir didžiuosius. Tuo metu, savaime suprantama, mažieji ūkininkai ir didieji atsiranda nevienodose svorio kategorijose. Kaip matome, didieji ūkininkai išsprendžia savo problemas, mažieji ne.
Todėl manyčiau, kad turėsime grįžti ir pasižiūrėti dėl leistinų normų ir kiekių ūkininkams steigtis pagal sanitarines zonas. Jas reikėtų pakelti, kad mažesni ūkininkai turėtų galimybę be poveikio aplinkai vertinimo, kuris kainuoja labai daug, tą procedūrą atlikti. Taip pat negeras dalykas dar vis lieka tuose prieduose. Beje, priedai dar minimi ir įstatymo tekste, bet jų neliko. Tai, kad kažkam duota sprendimo teisė žmogui pasakyti, ar reikia poveikio aplinkai vertinimo, ar ne, manau, kad yra šioks toks korupcinis elementas. Manyčiau, reikėtų griežtai sudėlioti normas: jeigu galima, tai galima, jeigu reikia poveikio, tai reikia, kad nebūtų tokio biurokratinio sprendimo, kad kas nors pasakys, tu padaryk arba ne ir už tai užsimokėk. Aš siūlau pritarti, bet rudenį vėl turėtume grįžti prie to įstatymo svarstymo.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mano kolegos šioje salėje – ir D. Mikutienė, ir J. Ramonas, ir B. Bradauskas, ir kolega E. Pupinis – tikrai išsakė konkrečius argumentus, kodėl nereikėtų pritarti šiam įstatymui. Aš jų nekartosiu, aš paliesiu tik vieną politinį aspektą. Mes visą laiką nuo pat pirmojo agitavimo girdime: Europos Sąjunga, Europos Sąjunga, Europos Sąjunga, direktyva, direktyva. Kiltų klausimas: iš kur tas mūsų nuolankumas kilęs? Pacituosiu vieną žinomą žmogų. Jis taip sako: „Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas, kiek jis mums pridarė bėdos“. Šį kartą nuolankumas Briuseliui. Mes bijome procedūrų, bijome kažkokių direktyvų, bijome… Juk galų gale tos baudos, procedūros yra ne vežimas į Sibirą.
Aš manau, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiami ne Briuselio reikalai čia, Lietuvoje, o Lietuvos žmonių interesai ginami. Kaip jau minėjau, mano kolegos, kuriuos išvardinau, tikrai pateikė rimtus argumentus. Net ir kolega E. Pupinis įžvelgė korupcinių aspektų šio įstatymo projekte. Todėl aš manau, kolegos, nevergaukime taip labai, nebūkime tokie nuolankūs. Pareikškime savo nuomonę, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau. Siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 64, prieš – 16, susilaikė 36. Įstatymas Nr. XIP-2327 priimtas.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegos, E. Pupinis pats pripažino, kad šis įstatymas yra netinkamas. Tai dabar tam, kad pridengtume keliems valdininkams užpakalius, kad jie laiku neparengė normalaus įstatymo, mes priėmėme įstatymą, kurį paskui taisysime. Tai kiek kainuos Lietuvai tie dalykai? Kodėl mes dabar pakišome smulkius ūkininkus bendruomenėse ir kitus žmones po tokiu įstatymu, kuris blogai veiks?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes nieko nepakišome. Savaime suprantama, mes nieko nepagerinom, bet nieko ir nepabloginom taip pat. Iš tiesų pagerinom dėl ūkininkų tik tą vietą, kur taikomos procedūros Europos Sąjungoje. Tai mes tą klausimą išsprendėme. Bet aš sakiau, diskusija tęsėsi 2 ar 3 metus. Mes sakome, kad mažas fermas reikia daryti pagal sanitarines zonas, o poveikio vertinimą tik tam tikrai ribai nustatyti. Čia liko dar senas variantas, kai yra duotas dar vienas tarpas, pavyzdžiui, nuo 200 iki 900 paršavedžių, kur sprendžia biurokratai. Iš tiesų rudenį mes turėsime peržiūrėti tas normas.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Labai keista girdėti, kai Kaimo reikalų komiteto pirmininkas sako: ir nepabloginom, ir nepagerinom. Tai ką mes tada dirbame, kokiems reikalams? Iš tikrųjų tai pabloginom, pabloginom smulkiems gamintojams kaime, ir pagerinome, be abejo, pagerinom firmoms, kurios tiesiog išsižiojusios laukia tų užsakymų iš smulkių, nes stambūs jau visi yra „įvertinti“, jie daugiausia teršia, ypač užsienio firmos daugiausia kenkia mūsų žmonėms, tai tos ir nebus liečiamos, viskas gerai. Tai tikrai mes ir pabloginom, ir pagerinom. Pagerinom tiems, kurie laukia užsakymų, ir pabloginom smulkiems. Kaimo reikalų komitetas turėtų ginti smulkius gamintojus, kaip ir deklaruoja jūsų programa, o jūs darote atvirkščiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Dar E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu galima, techninė klaida, aš balsavau už.
PIRMININKĖ. E. Zingeris balsavo už.
10.37 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Priėmimas.
Kviečiu į tribūną R. Baškienę. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolege, norėčiau iš karto paprašyti, kad pirmiausia pristatytumėte Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, kadangi komitetas tam nepritarė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, jeigu dabar įdėmiai pasiklausytume, manau, jog priimant šį įstatymo projektą nesusipratimų ir tuo labiau emocijų, kurios buvo išsakytos, iš tikrųjų nebūtų. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandieną dar svarstė… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Socialdemokratai, galite atsisėsti į savo vietas? (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (MSG). Komitetas dėl patobulinto įstatymo projekto dar kartą svarstė Teisės departamento gautas naujas išvadas, kurias iš tikrųjų labai atsakingai įvertino ir dviem pastaboms nepritarė, vienai pritarė. Dabar leiskite argumentuoti, kodėl buvo teikiami tokie motyvai.
Teisės departamento viena iš pastabų buvo, kad „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose. Komitetas argumentuoja, kad „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoka jau yra įteisinta Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 535 „Dėl kvalifikacijų sandoros aprašo patvirtinimo“ pakeitime, kuris vakar, birželio 8 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo priimtas. Todėl šitos abejonės iš tikrųjų nelieka. Taip pat ši sąvoka yra pateikta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekte. Ji buvo svarstyta Vyriausybės pasitarime vakar, birželio 8 d., svarstymą numatoma pratęsti iki birželio 13 d.
Noriu atsakyti ir į antrąją Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, nes iš tikrųjų „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo, įrašant „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoką, svarstymas jau vyksta ir jis netrukus pateks į Lietuvos Respublikos Seimą. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės atkreipė dėmesį, kad 2009 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo, apgyvendinimo sąlygų yra labai svarbi ir dėl jos įgyvendinimo teisės aktai turi būti priimti iki birželio 19 d. Remdamasis šiuo argumentu, komitetas nepritarė antrajai Teisės departamento pastabai.
Dar vienas labai svarbus argumentas dėl datos, kuriam komitetas pritarė. Tai vėl suponuoja paaiškinimą anksčiau išsakytų punktų. Dėl 4 straipsnio 2 dalies – reiktų patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Komitetas mano, kad reikia išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį, kad įstatymas įsigaliotų nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“ datos. Todėl siūlau priimti šį įstatymo projektą pastraipsniui. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal nepalikite tribūnos, jeigu iškils kokių nors neaiškumų.
Dabar lieka trys straipsniai. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje: „Negalim!“) Negalim? Tai čia motyvai dėl straipsnio. R. J. Dagys – už. Jūs dėl šio straipsnio? Ne dėl šio?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl viso.
PIRMININKĖ. Dėl viso. Tai kodėl dėl motyvų užsirašėte? O S. Pečeliūnas…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Todėl, kad kitaip užsirašyti neįmanoma.
PIRMININKĖ. O S. Pečeliūnas dėl straipsnio? Prašau. Prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, mes ką tik išgirdome nuomonę dėl Teisės departamento išvadų. Drįstu teigti, kad tai yra klaidinimas. Pirma, kažkodėl komitetas visiškai neatkreipė dėmesio į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, kuriame konstatuojama, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, pabrėžiu, ar jų įgyvendinimo garantijomis susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Ką tik pranešėja pasakė, kad tai nustatyta Vyriausybės nutarimu. Dar pasakė, kad tai bus ruošiamame įstatyme. Vadinasi, to nėra šiandien, to nėra. Ar bus? Niekas nežino. Tikėkimės, kad bus. Direktyvą turime įgyvendinti iki 19 d. Pagal direktyvą turime įgyvendinti keturis dalykus: leidimo atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbą kriterijus nustatyti, mėlynosios kortelės išdavimo procedūrą nustatyti, apibrėžti aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoką, mėlynosios kortelės turėtojams taikyti tokias pat sąlygas kaip ir mėlynąją kortelę išdavusios valstybės narės piliečiams. Nė viena iš šių normų šiame teikiamame įstatyme nėra įgyvendinama. Vadinasi, ta 19 d. visiškai nieko gero mums dabar neduos. Prie viso to galiu pasakyti, kad, priėmus šį įstatymą pagal naują įsigaliojimo datą, tai kas, kad atspausdinsime, tuoj prasidės prašymai, o įgyvendinti negalėsime, nes mes nebūsime apsibrėžę, kas tai yra. Taigi einame į visišką teisinį nihilizmą. Pirmyn. Bet aš turiu pareigą jus perspėti, kad taip elgtis nevalia.
PIRMININKĖ. Balsuojam. Gerbiamasis Sysai, jūs norite dėl straipsnio? Gerai. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Na, taip rūsčiai mano kolega čia kalbėjo. Vienu atveju, kai reikia Teisės departamento išvadų, kad naudingos, tada mes jomis remiamės, o kai nereikia, tai nesiremiame. Šiuo atveju aš pakartosiu tai, ką ir sakė mano kolegė. Yra šiek tiek suplakami į vieną krūvą keli dokumentai. Direktyva eina visiškai atskirai. Mūsų, kaip valstybės, pareiga ją laiku ratifikuoti, išspręsti tuos klausimus ir jos nuostatas perkelti į mūsų įstatymus. Jeigu viena iš ministerijų nepadarė namų darbo iki galo, kaip reikia, tai dėl to kiti įstatymai neturi sustoti. Jeigu mes įsiskaitysime į tai, kas parašyta šiame straipsnyje, ir realiai dabar pažvelgsime į mūsų dabartinę situaciją, o kiekgi tų trečiųjų šalių piliečių, kurie šiandien dirba, galėtų pasinaudoti šia nuostata, nėra nė vieno.
Gerbiamieji, mes čia keliame bangas stiklinėje ir norime sukurti audrą. Todėl, gerbiamieji, siūlau pritarti 1 straipsniui, 2 ir 3 straipsniams ir šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 6, susilaikė 20. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Negalime. Gerai. Ar galime balsuoti? Balsuojam. S. Pečeliūnas nori kalbėti prieš 2 straipsnį.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Kaip ir minėjo pranešėja, šiuo metu yra rengiama Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nauja redakcija. Dauguma minimos direktyvos nuostatų bus įrašyta į šios naujos redakcijos 38 straipsnį, jis vadinsis taip: „Leidimo laikinai gyventi išdavimas ir keitimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.“ Straipsnis tokiu pavadinimu dar nėra priimtas, o mes jau dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą atvykstantiems žmonėms ir jų šeimos nariams duodame visas socialines garantijas. Kitaip sakant, garantuojame viską tiems, dar neišsiaiškinę ir neapibrėžę, kas jie tokie yra. Tai ar to negalima pavadinti elementariu teisiniu nihilizmu? Jeigu Seimas eina šiuo keliu, aš galiu jiems palinkėti tik nesėkmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 72, prieš – 5, susilaikė 24. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? S. Pečeliūnas dar nori kalbėti ir nesutinka. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš čia truputį jus panervinsiu, bet nepykite, naudojuosi Statuto suteikta galimybe ir vadovaujuosi savo principu, kad kartais reikia kartoti ir ne vieną, ir ne du, ir ne dešimt kartų, kol jūs galų gale išgirstate.
Štai pranešėja sakė, kad įsigaliojimo datą išbrauksime ir įsigalios šis įstatymas, kai atspausdinsime laikraštį. Tai kad jis neįsigalios. Aš siūlyčiau kaip tik apsispręsti įrašyti jo įsigaliojimo datą ne anksčiau, nei įsigalios naujos redakcijos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, o jo 38 straipsnyje bus atsakyta į visus direktyvos iškeltus klausimus. Šiandien šiuo įstatymu mes į jokius direktyvos keliamus klausimus neatsakome ir po 19 d. Europos pretenzijos Lietuvai yra beveik garantuotos taip elgiantis. Aš nenorėčiau, kad Lietuva taip negražiai atrodytų, ir siūlyčiau Seimui bent tą tarpinę korektišką išeitį – paskubėti su Užsieniečių teisinės padėties įstatymu ir nedaryti tokių… nestatyti vežėčių priešais arklį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 4, susilaikė 29. 3 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai trumpai, nes jau kalbėjau šia tema. Aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurie mano kolegos suplaka kelis įstatymus į vieną krūvą. Atskirkime direktyvą, kurią mes turime įgyvendinti. Dar bus problemų, nes vieną iš įstatymų praeito svarstymo metu Seime atmetėme, t. y. dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo. Praėjo tiktai dėl vaiko išmokų ir kitas įstatymas, kurį mes svarstysime dėl mirties atvejų išmokos, bet mes privalome vykdyti, mes esame Europos Sąjungos bendrijos nariai. Yra tam tikra teisinė tvarka. Direktyvų nuostatas mes turime perkelti į savo teisinę bazę, kitaip mums prasideda tam tikros sankcijos. Aš nesuprantu, ko mes čia laužome eitis. Vyriausybė, pirmiausia Vidaus reikalų ministerija (čia jos kompetencijos klausimas), vėluoja dėl to įstatymo, dėl kurio čia laužome ietis, tai paprasčiausiai mes galime priimti Seimo protokolinį nutarimą ir priėmus šį įstatymą kuo skubiau paraginti Vyriausybę užbaigti procedūras dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisymo, ir viskas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš, kaip matau, kalbėję kolegos yra tikrai ne teisininkai ir nežino tam tikrų teisinių dalykų. Kaip jaunam kolegai, man šis įstatymo priėmimas dar kartą parodo, kad mes Seime galime daryti tai, ką norime, ir nepaisyti tam tikrų teisinių principų ir teisinių dalykų. Gerbiamieji, mes dabar priimam įstatymą ir įrašom sąvoką to, ko dar neturime. Vyriausybė tik pritarė tokiam projektui dėl užsieniečių teisinės padėties, jis ateis į Seimą gal kitą savaitę, o gal ateis rudenį. Tai ar šitas įstatymas tiek yra svarbus ir tiek reikia skubėti jį priimti dabar, ar geriau atidėti jo priėmimą iki rudens, kol ateis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas?
Kitas niuansas, aš pateikiu jums teisinį klausimą. Jeigu atsitiks nelaimingas įvykis tuo metu, kol bus priimtas kitas įstatymas, kas kompensuos tą patiriamą žalą ir kokiu teisiniu pagrindu? Po šito galės praeiti ne tik kvalifikuoti darbininkai, bet ir visi kiti. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų prašau atsižvelgti į teisinius argumentus ir balsuoti prieš šitą įstatymą. Rudens sesijoje priimsime abu normalius įstatymus.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes turime priimti šį įstatymą dėl tų vaikų, kuriems galbūt tos išmokos bus reikalingos, toms šeimoms. Palaikau įstatymo nuostatas, nes ir mūsų tautiečių, kurie išvyksta į kitas Europos valstybes, vaikai tokias išmokas esant reikalui ir įstatymo normoms gauna.
Tačiau tos pastabos, kurios yra išsakytos kolegų, iš tikrųjų rodo, kad ši Vyriausybė yra neįgali ir prieš arklį stato vežimą. Kol nėra apibrėžimo, kol nėra nustatyta, kas yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tol mes negalėsime įgyvendinti šio įstatymo nuostatų. Todėl labai logiškas kolegų siūlymas, kad pirmiau mes priimtume įstatymą, kuris dar yra tik svarstomas Vyriausybėje, ir po to priiminėtume šį įstatymą. Kitaip mes galime susilaukti labai plataus kvalifikuotų specialistų traktavimo, kuris iš esmės galėtų sugriauti tą logiką, kuri yra šio įstatymo nuostatose.
Manau, kad šiandien negalėsiu pritarti įstatymui ir susilaikysiu, bet labai suprantu problemą, dėl kurios mes šį įstatymo projektą teikiame. Kviečiu, kad valdančioji dauguma, jos Vyriausybė, atskirų žinybų vadovai, iš tikrųjų stebėtų tą, ką reikia padaryti pagal Europos direktyvas ir dar kartą sakau – suprasdamas įstatymo svarbą aš turėsiu susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai kodėl užsirašėte kalbėti už?
J. OLEKAS (LSDPF). Todėl, kad nėra „susilaikančių“ grafos.
PIRMININKĖ. Susilaikantys yra kaip ir prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, jums taip atrodo.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Norėjau pasakyti: valdantieji, pakelkite akis, atsisukite, už jūsų nugaros sėdėjo vaikai. Matyt, jie neiškentė ir išėjo iš salės. Sakykite, kieno interesai yra svarbesni – ar Lietuvos vaikų, kuriems mažinamos išmokos, nes jūs sakote – nėra pinigų, ar užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą, kaip jūs sakote, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą? Aš manau, kad tai yra vertybių klausimas, ir vertybė, aišku, pirmiausia turi būti Lietuvos Respublikos vaikai, o tada, kai išmokos vaikams pasieks bent jau pusę Europos Sąjungos vidurkio, to vidurkio, kuris tenka užsieniečių vaikams, tada mes galėtume spręsti šitą problemą ir iš Lietuvos lėšų numatyti pinigų užsieniečių vaikams. Tai, manau, yra pagrindinis vertybinis klausimas.
Dar vienas niuansas. Aš nenoriu kalbėti apie Teisės departamento išvadas, matyt, apie tai kalbės kolega S. Pečeliūnas, bet mes turėtume atsikratyti to vergiško nuolankumo. Ir vėl mes girdime šiame įstatyme: Briuselis, Briuselis, Europos Sąjunga, direktyva, nurodymas. Nuspręskim klausimus iš Lietuvos pozicijų. Ar Lietuvos žmonėms nuo to bus geriau, ar ne? Atsakymas vienas – kol lėšų nėra, pinigų atėmimas iš Lietuvos gyventojų tik pablogins jų situaciją, todėl aš pasisakau prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų iki šio ryto maniau, kad balsuosiu prieš šį įstatymą, nes kvalifikacija neapibrėžta, įstatymas su daugeliu teisininkų pastabų, parengtas nekokybiškai ir visos kitos blogybės. Bet pažiūrėjau, kaip mes čia dabar tvarkingai svarstėm, kaip aukštos kvalifikacijos žmonės, premjeras, ministrai, tvarkingai balsuoja už dalykus, kurie yra neaiškūs, ir supratau, kad, ko gero, aš klydau. Todėl manau, kad šis įstatymas atitinka visas normas, kaip mes juos priiminėjame. Sutinku su Seimo Pirmininkės nuomone ir manyčiau, kad mums dar reikėtų algas sumažinti, nes už blogus įstatymus nereikia mokėti daug pinigų. Aš balsuosiu už šį įstatymą, kad visi žmonės Lietuvoje pamatytų – kokį Seimą turi, tokius įstatymus ir gauna.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, čia buvo mėginta aiškinti, kad šis įstatymas niekaip su direktyva tiesiogiai nesusijęs. Tai atkreipiu, pone Sysai, ir jūsų dėmesį, kad prie registracijos numerio yra raidelės „ES“, jos reiškia Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos teisės suderinimą. Aiškinamąjį raštą paskaitykite. Aiškiai rašoma, kad visa tai daroma ketinant įgyvendinti direktyvą. Aiškinamajame rašte parašyta – neigiamų pasekmių nebus. Tai štai pažiūrėjus visą teisinį reglamentavimą ir prisimenant, kaip buvo ginčijamasi dėl Užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo, kuris jau buvo Seime, kuris praeitų metų gruodžio mėnesį Seimo buvo grąžintas atgal kaip nekokybiškas, kaip paneigiantis ankstesnę Seimo valią ir dabar rašomas iš naujo, taip pat ir tas minėtas 38 straipsnis (atrodo, dabar redakcija jau artimesnė Seimo nuomonei)… taigi įvertinus visa tai ir ką sakė ponas R. Žemaitaitis, kad jeigu kas nors atsitiks, kas tada mokės, ir įvertinus tai, kad dėl datos įsigaliojimo mes tikrai turėjome visas galias nukelti jo įsigaliojimą kartu su naujos redakcijos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo įsigaliojimu, tada šių pasekmių nebūtų, toks jau elegantiškas išsisukimas iš padėties… aš manau, kad aiškinamajame rašte ir čia buvo dabar begalės netiesų pasakyta. Ypač kalbant apie neigiamas pasekmes. Ar kas nors gali man tiksliai atsakyti, kas atsakys už šio priėmimo sukeltas neigiamas pasekmes? Taip pat, kad daugiau nekalbėčiau dėl paramos mirties atveju, viskas galioja vienas su vienu, ten irgi dėl pasekmių. Nežinia, kas atsakys. Mielieji, nedarykite tokių darbų. Siūlau balsuoti prieš ir priimti šį įstatymą tik kartu su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nauja redakcija. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs skaitykite, ką priiminėjate. Noriu pasakyti. Pirmiausia mes priimame įstatymą, kuris reikalingas mūsų žmonėms, nes mes gyvename Europos Sąjungoje pagal tas pačias taisykles. Kaip ir mes sudarome čia, taip sudaromos sąlygos kitiems mūsų žmonėms. Tai yra išmokos vaikams… klausimus reglamentuojanti tvarka, kuri taip pat priklauso mūsų vaikams, kad ten, kur jie išvyksta, galėtų jas gauti. Nepriėmę jų, mes negalime reikalauti to paties čia.
Kitas dalykas. Gerbiamieji mūsų teisininkai, kurie dabar už mano nugaros rėkiate ir negalite net įsiklausyti, kas yra sakoma, noriu atkreipti dėmesį. Ką sako Teisės departamento išvados? Dėl ko prieštarauja? Dėl vienos sąvokos, tai yra kad aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoka nėra apibrėžta teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Žemaitaiti, Sabuti, Pečeliūnai, duokite kalbėti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Žemaitaiti, noriu atkreipti jūsų dėmesį, jūs skaitykite, kas yra parašyta. Jau dabar, šiuo metu, yra, birželio 8 d. Vyriausybė savo norminiu aktu patvirtino, kas yra kvalifikacijos sandaros aprašo patvirtinimo… patvirtino šitą sąvoką. Ji jau yra teisės aktuose. Klausimas, ar ją dar reikia papildomai perkelti į įstatymus. Galima papildomai perkelti, bet ji jau yra. Ką sakė kolega A. Sysas, čia paraleliai veikiančios struktūros. Mes negalime šitos dalies, reikalingos dalies, stabdyti dėl to, kad mes galbūt įteisinsime ar neįteisinsime pagrindiniame įstatyme tą sąvoką. Pirmiausia patys skaitykite, kas yra jums prieš akis padėta. Siūlau tikrai neapsunkinti mūsų žmonių padėties. Gerbiamajam M. Zasčiurinskui – elgtis taip pat, kaip jis komitete elgėsi, salėje turėtų būti tos pačios normos taikomos ir toks pats balsavimas, ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Visi argumentai išsakyti, iš tikrųjų netgi diskutuojantys ir oponuojantys tam, kad būtų priimtas šis įstatymas, taip pat sakė, kad direktyva kalba apie mėlynosios kortelės turėtojų sąlygas, adekvačias mūsų Lietuvos piliečiams. Kalbame apie aukštos profesinės kvalifikacijos specialistus, kurie atvyksta į Lietuvą ir turi turėti tokias pat galimybes. Dėl to, matyt, diskusijos nėra. Ekvilibristika, kiek teisės aktuose reglamentuota ar ne aukštos profesinės kvalifikacijos sąvoka, galime diskutuoti be pabaigos. Tačiau vėlgi kalbant apie tai, ką konkrečiai sprendžia šis įstatymo projektas, man atrodo, yra labai aišku, kad jį reikia priimti ir tiesiog spręsti kitus klausimus, kai bus svarstymas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. (Balsai salėje) Koks reikalas?
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš labai retai einu prie mikrofono, bet šiuo atveju jūs šiek tiek pažeidėte pasisakymų eiliškumą. Jūs paeiliui suteikėte trims tiems, kurie buvo už, ir R. Kupčinskas liko nepaklausęs dėl to, kad jūs supainiojote.
PIRMININKĖ. Padėkokite J. Olekui, kuris kalbėjo prieš.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Matote, aš manau, kad užsirašymas yra…
PIRMININKĖ. Ne. Kalbėjimas. Deja, kalbėjimas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). …pasirinkimo teisė, kam suteikiamas žodis. Tada tai yra sukčiavimas paprasčiausiai.
PIRMININKĖ. Jūs su juo ir aiškinkitės. Balsuojame. Kas už tai, kad Išmokų vaikams įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 74, prieš – 3, susilaikė 39. Išmokų vaikams įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas priimtas.
11.06 val.
Įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. R. Baškienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Situacija panaši. Prašau pateikti.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Visiškai analogiška situacija, kaip ir dėl išmokų vaikams, taip ir dėl paramos mirties atveju. Komiteto pozicija lygiai tokia pati, sprendimas toks pat, todėl siūlau priimti pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Jūs atsisakote didžiojo 2 straipsnio? Dėkoju.
1 straipsnis. S. Pečeliūnas – prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, kaip ir sakė pranešėja, situacija yra identiška ir pasekmės yra identiškos. Tik šiuo atveju kas man gali pasakyti, jeigu čia atvykęs asmuo mirs ir kreipsis dėl išmokos, o kad jis yra aukštos kvalifikacijos, mes niekaip negalėsime nustatyti, kas atsakys, kas mokės iš savo kišenės? Dabar sako, kreipsis į teismą ir pagal Civilinį kodeksą. Tai teismo galios irgi toje vietoje nėra begalinės, nes Civilinis kodeksas nekalba apie tokius piliečius, kurie nėra apibrėžti, ir jis nieko negalės spręsti. Sakys, jeigu tu esi Rusijos pilietis, tai ir kreipkis į Rusijos valdžią, tegu tau sumoka, ir čia Europos Sąjunga ir Lietuva niekuo dėtos. Ar mes norime mūsų valstybę į tokią negerą padėtį pastatyti, ir neduok Dieve, jeigu kokia nelaimė atsitiktų, tie žmonės tada tikrai taptų Lietuvos priešais, jie sakytų: štai, prisižadėjo, bet tai buvo netiesa, tiesiog mus apgavo, kad atsitikus nelaimei mes būsime aprūpinti.
Nebus tie žmonės aprūpinti dėl viso to, ką mes priimame, kol nebus priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, bus tiesiog apgavystė ir melas.
Tai aš šituo keliu nežadu eiti ir nė viename iš likusių balsavimų nedalyvausiu, nes dalyvauti teisiniame nusikaltime aš neturiu teisės, laikydamasis priesaikos. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siūlau kolegai paprasčiausiai nekaltinti kitų nusikaltimais ir nenusišnekėti, nes Teisės departamento išvada, dar kartą primenu, yra prieštaravimas dėl to, kad nėra apibrėžta teisės aktuose. Teisės aktuose, Vyriausybės nutarime tas jau yra apibrėžta. Ir apibrėžta birželio 8 d. Jeigu matys, kad tai reikia perkelti ir į kitus dokumentus, Seimas dėl to apsispręs, problemos dėl to nėra. Taigi tai netrukdo pačiai procedūrai kaip tokiai. Todėl siūlau priimti šitą įstatymą analogiškai kaip ir prieš tai priimtą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, kuris vadinasi „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nauja redakcija“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 78, prieš – 2, susilaikė 29. 1 straipsnis priimtas.
Toliau 1 straipsnis, kurio pavadinimas – „Įstatymo paskirtis“. Vėl yra norinčių kalbėti. Ar čia dėl viso? Ar galime tada bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. A. Sysas – už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, anot mano kolegos, tai jau dabar priėmus šitą įstatymą visi trečiųjų šalių piliečiai atvyks į Lietuvą mirti. Noriu priminti, kad mirties išmoka yra labai maža ir tikrai dėl jos vykti į Lietuvą mirti neapsimokės. Bet dar kartą kartoju, kad yra direktyva ir mes turime ją vykdyti.
Noriu priminti kolegoms, kurie labai pasisako prieš, kad Lietuva pirmauja emigrantų skaičiumi, ir jie važiuoja ne tik į Europą, bet ir į kitas šalis. Ne tik į Europos Sąjungos valstybes, bet ir į kitas šalis. Tokios pačios nuostatos taikomos ir jiems. Mes neturime užmiršti ir kalbėti tik apie trečiųjų šalių piliečius, kurie atvažiuoja į Lietuvą. Mes turime prisiminti, kad ir lietuviai važiuoja kitur, ir visko atsitinka. Ir gyvena ten, ir sukuria šeimas, ir miršta. Irgi reikalingos tam tikros išmokos. Todėl nelaužykime iečių, kviečiu balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis – prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tiesų, aš manau, nereikėtų kaltinti, ar čia opozicija, ar valdantieji kalti, kad mes vienu metu nepateikėme normaliai teisės aktų. Ir nereikia kalbėti apie emigraciją, nes šiuo atveju reikia kalbėti apie teisinius dalykus. Vienas dalykas, tai yra tam tikri moraliniai dalykai, kad taip, didžioji dalis lietuvių emigruoja, ar atvyksta, bet yra teisiniai dalykai ir teisiniai principai, kuriais turėtume vadovautis čia, Seime. Ir jeigu mes nesugebame normaliai parengti įstatymų ir pateikti Seimui, tai nedarykime jų priėmimo. Kad iki birželio 19 d. mes turime įgyvendinti tą direktyvą, aš manau, tikrai nieko neatsitiks, jeigu mes palauksime iki rudens. Kolegos, net dėl tokio mažo įstatymo pabandykime pasilaikyti teisinių principų.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Kalbama apie mirtį, apie paramą mirties atveju. Teisus kolega, kuris agitavo balsuoti už šį įstatymą, kad mirties išmoka Lietuvoje išties yra labai maža. Mes visi gerai atsimename kaip čia, šioje salėje, jūs, valdantieji, priėmėte sprendimą. Tai yra Lietuvos žmogui, kuris dirbo visą gyvenimą ir išėjo iš to gyvenimo, paramą mirties atveju jūs sumažinote dukart. Ir jūsų motyvas buvo labai paprastas ir konkretus – žinote, nėra lėšų, reikia paramą mirties atveju sumažinti. Taigi klausimas dabar. O iš kur dabar atsirado tų lėšų? O jos atsirado ne Lietuvos žmonėms, o atsirado tik piliečiams. Ar tai yra moralu? Ar jūsų vertybės, kurias jūs kartais deklaruojate ir dar rečiau prisimenate, leidžia priimti tokius sprendimus? Aš neliesiu savo kalboje klausimų, kuriuos gal palies kolega S. Pečeliūnas, Teisės departamento išvadų, bet aš manau, kad morališkai iš vertybinės pusės jūs turėtumėte nepritarti šiam įstatymui. Tik po to, kai atsiras lėšų ir grąžinti išmokas, paramą mirties atveju Lietuvos gyventojams, galima bus spręsti dėl užsieniečių ir gerinti užsieniečių padėtį Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš jums noriu pasiūlyti dar kartą gelbėti Seimo gerą vardą ir teisiškai teisingai ir tiksliai elgtis. Matau, kad mums yra likusi vienintelė išeitis, tiems, kurie supranta, kas čia vyksta ir kokios galimos pasekmės, tiesiog pasielgti taip, kaip aš siūlau ir kaip pats pasielgsiu šiuo klausimu. Tiesiog nedalyvauti šiame balsavime, nedalyvauti tokioje apgavystėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. Kupčinskas – prieš.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolega S. Pečeliūnas išsakė labai daug svarbių argumentų dėl šio ir praeito įstatymų priėmimo. Vis dėlto man irgi atrodo, kad pirmiausia turėtų būti priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, o tada galėtume svarstyti ir kitus klausimus.
Dar vienas dalykas, apie ką čia nebuvo kalbėta. Vis dėlto tai ganėtinai humaniški įstatymai, bet tai susiję visų pirma su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į mūsų šalį. Dar vienas dalykas, labai keista, kad šių įstatymų priėmimas labai neblogai siejasi su Migracijos departamento funkcijų apribojimu ir laikinų gyventi leidimų išdavimu, šios funkcijos perdavimu Policijos departamento regioninėms struktūroms. Tai kartu parodo, kad sudaro tam tikras galimybes, tai yra atidaro šliuzus, arba papildomas galimybes, komerciniams subjektams pasinaudoti užsieniečių iš trečiųjų šalių darbo jėga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 2, susilaikė 32. Įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ pakeitimo įstatymas priimtas.
11.16 val.
Darbotvarkės 1-4a klausimas, mums yra likęs tik balsavimas. Tad kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 25, 33, 56, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 60, prieš – 42, susilaikė 12. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 25, 33, 56, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
11.18 val.
Lydintysis Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2238(2). Buvo pertrauka ir yra likę išsakyti motyvus dėl viso įstatymo. K. Glaveckas – už
K. GLAVECKAS (LSF). Atsisakau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsisako. D. Jankauskas – už. (Balsas salėje: „Balsuojame, na kiek…“)
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto raginčiau ir kviesčiau įsigilinti į įstatymo projektą ir kas yra juo sprendžiama. O šiuo įstatymo projektu yra siekiama apsaugoti jau gaunančių išankstines senatvės pensijas asmenų teisėtus lūkesčius. Taip pat projektu yra siūloma panaikinti reikalavimą besikreipiančiam dėl išankstinės pensijos asmeniui būti užregistruotam kaip bedarbiui darbo biržoje. Taigi yra pagerinanti sąlyga, susiejama su jau prieš tai priimtu įstatymu. Tikrai būtų sunkiai suvokiamos kalbos arba balsavimai prieš šį įstatymo projektą, kuris sprendžia labai aiškius, labai konkrečius jau gaunančių išankstinę senatvės pensiją asmenų lūkesčius. Taigi labai kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis – prieš.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, šis įstatymas yra pensinio amžiaus pailginimo įstatymą lydintysis įstatymas. Įstatymas, kurį ką tik Seimo valdančioji dauguma priėmė. Aš pasisakau prieš pensinio amžiaus ilginimą dabar, nes jis yra nenaudingas jauniems žmonėms, kuriuos mes stumiame į nedarbą, jis yra nenaudingas brandaus amžiaus žmonėms, kuriuos mes verčiame iki grabo duobės dirbti. Šis lydintysis įstatymas man labai panašus į figos lapelį, kuriuo mes bandome dengti savo didžiulę gėdą. Tiksliau, valdančioji dauguma dengia savo didžiulę gėdą priėmusi įstatymą dėl pensinio amžiaus ilginimo. Ir gėda prieš jaunus žmones, kaip aš kalbėjau, nes jų nedarbo lygis yra aukščiausias šiandien. Gėda prieš brandaus amžiaus žmones, nes mes ne ilginame jų aktyvaus gyvenimo lygį, o verčiame juos dirbti, galutinis rezultatas, kad tai neduoda jokio ekonominio efekto Lietuvos žmonėms. Todėl aš nematau prasmės pritarti šiam tariamo rūpinimosi žmonėmis įstatymui, kai panieką didžiajai Lietuvos piliečių daliai ką tik prieš tai buvusiu balsavimu valdantieji akivaizdžiai parodė.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs nesugebėjote per visą svarstymo laikotarpį nieko pasiūlyti, kaip išspręsti pensijų problemas, tik drebinote orą. Todėl visa, ką jūs pasakėte, yra tuščias reikalas.
O dabar grįžtame prie paties įstatymo. Jūs pasisakote prieš tai, kad jeigu atsitinka taip, kad išankstinis senatvės pensijų, paskirtų iki 2012 metų sausio 1 d., dydis būtų nemažinimas dėl to, kad padidėjo mėnesių skaičius iki senatvės pensijos amžiaus skaičiaus. Jūs pasisakote būtent prieš tai. Ne prieš ką nors kita. Visa kita yra tiesiog apgavystė žmonių, kurie čia dabar klausosi tos transliacijos ar nesiklauso, ir mėginimas tiesiog parodyti savo neįgalumą.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad ką tik įvyko bene svarbiausias įvykis nuo 2008 m. mūsų kadencijos. Kaip tyliai viskas praėjo! Jūs priėmėte istorinį dokumentą, tai yra padidinote pensinį amžių. Dabar su šiuo įstatymu jūs norite nuteikti padaryti kažką pozityvaus ir kaip priedanga aiškinate, kad šis įstatymas yra naudingas Lietuvos žmonėms. O apie tai, kad jūs jau paruošėt ir įvykdėte smūgį pensininkams arba vyresnio amžiaus žmonėms, kurie išeis į pensiją 2012, 2013, 2014 metais, jūs apie tai jau nekalbate. Ir vėl valstybės veikėjų klaidas jūs užmetėte pensininkams ant pečių. Juk jūs puikiai žinote, kad pensinio amžiaus didinimas turi būti susietas su užimtumu ir taip pat su gyvenimo trukme. Jeigu dabar žmogus gyvena 2,6 metų vidutiniškai, aš apie vyrus kalbu, išėjęs į pensiją, tai čia juk ne sprendimas. Dabar su šiuo įstatymu jūs siekiate pridengti aną įstatymą. Aš manau, kad tai negarbinga. Prezidentė savo pranešime kalbėjo, sakė: atsisukime į žmogų. Tai viena. Ir antra. Tokius svarbius klausimus aptarkime su visuomene.
Baigdamas noriu pasakyti, kad čia vėl nebūtų sakomos replikos, kad jūs siūlykite ką nors konkretaus, pasakysiu keletą skaičių. Vien Darbo partijos frakcija per šią kadenciją pateikė virš 4,5 tūkst. pasiūlymų, įvairių rašytinių dokumentų, kurių daugeliui jūs nepritarėte. Svarstant pensijų gaires buvo pateikti 34 pasiūlymai, kuriuos jūs irgi atmetėte. Todėl aš manau, kad balsuoti už šį įstatymą kaip priedangą yra amoralu. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. V. Margevičienė – už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų yra ir moralu, ir teisinga, nes tai yra garantijos tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia išeiti į išankstinę pensiją, ir jie jau yra tam pasirengę. O kalbėti čia apie gėdą ar moralumą, ar dar apie ką nors kita tikrai nereikia ir apie tas dešimtimis surašytas pataisas, kuriose keitėsi tik žodžiai, žodžių tvarka sakinyje, bet nebuvo sprendžiama nieko iš esmės, tikrai nereikia. Aš siūlau pritarti šiam lydinčiajam įstatymui, nes tai iš tikrųjų yra garantija tiems žmonėms, kurie jau yra pasirengę ir išeis į išankstinę pensiją.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, apskritai nepritariu pensinio amžiaus ilginimui ir galiu pasakyti kodėl. Būtent todėl, kad moterims pensinis amžius ilginamas dvigubai greičiau nei vyrams. Tai iš tikrųjų labai neteisinga. Aš manau, kad iki 2012 m. sausio 1 d. dar yra laiko ir mes tikrai spėsime, kolegės, padaryti pataisas. (Balsai salėje) Noriu pasakyti, kad pensinio amžiaus ilginimas tikrai neišspręs „Sodros“ problemų. „Sodros“ problemas gali išspręsti tik ekonomikos augimas, normali šeimos politika ir, kad ir kaip būtų gaila, imigracija. Dar noriu perspėti, kad išaugs didžiulės neįgalumo pašalpos, nes kai kurie žmonės yra tiek nusidėvėję, kad tikrai nesugebės dirbti. O šis įstatymas, apie kurį mes kalbame, gyventojams neš didžiulius nuostolius ir tikrai bus didžiulis srautas žmonių, kurie sieks išankstinio išėjimo į pensiją. Čia yra tik kosmetika. Nepritariu visam paketui.
PIRMININKĖ. V. Valkiūnas – prieš.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, kaip R. J. Dagys sakė, viskas tuščias reikalas. Gerbiamasis Dagy, netuščias reikalas, kovotojams netuščias. Liberalusis mūsų frakcijos sparnas irgi spaudžia mus kaip centristus, kad būtinai reikia priimti. Pasakysiu daugiau. Kaip vakar gerbiamasis ministras R. Palaitis su džiaugsmu sutiko tai, kad įdarbino imigrantus, nors buvo galima galbūt tuos bedarbius kelis įdarbinti vietoj imigrantų, ir su džiaugsmu pranešė, kad vėl reikės priimti imigrantus. Vadinasi, vėl reikės savo bedarbiams, savo žmonėms atimti darbą ir įdarbinti tuos, kurie atvažiavo. Dabar čia šalia triukšmauja gerbiamieji liberalai, nori savo slaptus ar kažkokius kėslus įgyvendinti. Gerbiamieji liberalai, ar jūs turite psichologų išvadas, koks poveikis bus, kaip bus išgyvenama psichologiškai, ar nebus traumų? Pateisinate savo neūkiškumą. Sako, norint atsiminti, reikia devynis kartus pakartoti. Kartoju šeštą kartą, kad dėl neūkiškumo keli milijardai lėšų iššvaistoma ar išvagiama. Jeigu jūs negalite sutramdyti tų tautos plėšikų, vogimo, tai taip ir sakykite, prisipažinkite: mes esame neįgalūs, negalime sutvarkyti valstybės ūkio, todėl mes balsuojame už, nes negalėsime tiek daug išmokėti lėšų. Ačiū. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pritardami šiam teikiamam lydinčiajam įstatymo projektui mes kartu pasisakytume, kad be jokių ypatingų formalumų, paprastu būdu žmonės galėtų išeiti į išankstinę pensiją. Tie, kurie čia taip karštai agituoja prieš, kartu pasisako, kad žmonėms dar reikėtų kelis mėnesius kankintis Darbo biržoje, pasisako už tai, kad nuo 2012 m. būtų sumažinta išankstinė dabar nustatyta pensija. Tai galvokite, mielieji socialdemokratai ir kiti opozicionieriai, ką darote.
Grįžtant prie klausimo, dėl kurio jau balsavome, dėl pensinio amžiaus reikalų, tai yra projektas, dėl kurio buvo apsispręsta Pensijų sistemos reformos gairėse. Tai yra vienas iš projektų, kurių visuma turi užtikrinti orią senatvę ne tik dabar, bet ir po keliolikos metų, ir dar vėliau, kad būtų išlaikytas vidutinės pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu ne blogesnis, kaip yra dabar. Aš manau, kad mes priėmėm teisingą, sąžiningą sprendimą, nukreiptą į gana tolimą ateitį. Tikiuosi, nebus gąsdinami žmonės, kaip jau čia dabar skelbiama, kad šiandien mes padidinome pensinį amžių. Šiandien mes nieko nepadidinome, priėmėm sprendimą, kad nuo 2012 m. laipsniškai, po kelis mėnesius tas amžius bus ilginamas. Pagaliau pensinio amžiaus prasmė ateityje gerokai sumenks, kai yra pereinama prie kaupiamojo principo – taškų ar virtualių sąskaitų sistemos, kai žmogus jau pats galvos, kada jam į tą pensiją išeiti ir kokią pensiją gauti priklausomai nuo to, kada išėjo.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 63, prieš – 15, susilaikė 32. Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 3, 4, 5, 6, ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes šiandien priėmėme tikrai svarbius įstatymus. Kadangi esame daug diskutavę apie gaires ir tie pasiūlymai visi buvo integruoti, visi apsvarstėme gaires, finansinius šaltinius puikiai žinome, naujų nebuvo niekur rasta, čia yra viena iš gairių sudėtinių dalių, kurią mes mėginame realizuoti.
O dabar dėl didelio ir mažo melo, kuris čia nuskambėjo. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas minėjo apie tai, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, po 2,5 metų miršta. Jis puikiai žino, turi visus duomenis, kurie jam ne kartą buvo įteikti. Šiuo metu vyras, sulaukęs pensinio amžiaus, dar gyvena 13 metų, perspektyvoje tas ilgėjimas vyksta, bet, aišku, ne toks, kokio norėtume, moteris – 19 metų. Antras melas, kuris nuskambėjo iš socialdemokratų, kurie kalba apie pensinio amžiaus ilginimą, kurį kažkas jiems užkrovė. Tai ne kažkas, o jūsų Vyriausybė 2005 m. tą pasižadėjo padaryti ir 2007 m. dar kartą pasižadėjo tai Europos Sąjungai padaryti. Tai jau kas ne kas, „Tvarkos ir teisingumo“ partija to nepadarė, bet jūs tai įsipareigojote padaryti. Taigi neklaidinkite kitų ir neapsimeskite, kad jūs to nežinote.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. J. Dagys sukėlė didelę reakciją – replikos po balsavimo. Dabar iš eilės, nes didelė eilutė. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėjau tiktai protokolui. Balsavau už, matyt, nepaspaudžiau iki galo.
PIRMININKĖ. Gerai. Už – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis J. R. Dagy, jeigu jūs sakote, kad dabar sulaukęs pensinio amžiaus išgyvena 13 metų, jūs užmirštate pasakyti, kiek to pensinio amžiaus nesulaukia. Ir po šio įstatymo gali būti, kad dar daugiau paprasčiausiai to pensinio amžiaus nebesulauks. Tai sakykite tada visą tiesą Lietuvai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš irgi kreipiuosi į gerbiamąjį J. R. Dagį, kuris, man atrodo, buvęs ministras, na, lyg ir solidus žmogus, ir jeigu jis viešai kalba nesąmones, kad žmonės, vyrai, po 67 metų dar gyvena 13 metų, tai jis vidurkio nemoka apskaičiuoti. Vidurkis yra 67 m., tai reiškia, kad apie 50 % nesulaukia šio amžiaus. Ponas R. Dagys viešai meluoja ir bando prisidengti ta nesąmone, kurią jis padarė pailgindamas pensinį amžių ir padarydamas bloga ne tiktai brandaus amžiaus žmonėms, bet ir jaunimui, kuris ir toliau lyderiaus nedarbo lygmeniu Lietuvoje.
PIRMININKĖ. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Manau, kad konservatoriams reikėtų imti pavyzdį iš liberalų ir paklausyti, kaip liberalas V. Valkiūnas pripažįsta, kad ne tik konservatoriai, bet ir liberalai kenkia Lietuvos pensininkams.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką. Gal galėtumėte inicijuoti įstatymą, kad Seimo nariai ir ministrai, kurie taip gerai dirba, išeitų į pensiją 20 metų anksčiau ir nemaišytų Lietuvai eiti į priekį?
PIRMININKĖ. A. Kubilius – replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš vis dėlto dar tikiuosi ir šioje kadencijoje sulaukti tokio momento, kai dabartinė opozicija, ypač tokia ryški partija kaip socialdemokratai, na, pradės elgtis šiek tiek kitaip, negu elgėsi visus trejus metus. Turiu pasakyti, kad iš tiesų stebėtina, kad per visus trejus metus, mums įveikiant didžiausią ekonominę krizę, socialdemokratai nė pirštu nesugebėjo prisidėti prie to, kad padėtų Lietuvai įveikti tikrai dideles problemas. Dabar – tuščiais oro drebinimas žinant patiems, kad iš tikrųjų pensinio amžiaus ilginimas jų pačių buvo ne vieną kartą prognozuotas.
Gerbiamieji kolegos, jūs pažiūrėkite per langus į gyvenimą. Už šių langų yra gyvenimas, kurio problemas reikia pagaliau spręsti.
PIRMININKĖ. Ar dar daug bus norinčių kalbėti? Na, dar B. Bradauskas nekalbėjo. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų, premjere, socialdemokratai neprisidėjo, bet pirmiausia neprisidėjo sugriaunant Lietuvos ūkį. Naktinė mokesčių inspekcija viską sudėliojo taip, kad dabar turime srėbti ir srėbti tą košę. Dabar staiga jūs norite, kad mes prisidėtume srebiant jums tą košę. Mes prisidedam, mes siūlom, bet jūs nereaguojate. Jeigu jūs nereaguojate, tai kaip čia gali prisidėti? Priimkite tuos įstatymų projektus, kuriuos mes siūlome, arba siūlome atmesti, jų nepriiminėkite. Tai štai bus viskas, ką būtų galima padaryti.
PIRMININKĖ. V. Gapšy, aš jums nenoriu suteikti žodžio, nes pagal Statutą – vieną kartą replika po balsavimo. (Balsai salėje)
Gal baikime su tomis replikomis. Noriu paprašyti visų frakcijų seniūnų. Aš gi matau, kur visi žmonės dingo? Dar yra du įstatymų priėmimai, mes tuoj neturėsime kvorumo. Tai dirbkime nuosaikiai, pasitvirtinome darbotvarkę. Suspėsite pavalgyti, na, gal nenumirsite iš bado? Vytautai, labai reikia? Na, tiesiog kaip opozicijos lyderiui.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų socialdemokratai jums kaip niekad padėjo: net devyni nebalsavo ir tik dėl to jums užteko balsų. Tai va kokia tiesa.
PIRMININKĖ. Visos tiesos pasakytos. Dirbame toliau. Būkite malonūs, dar kartą prašau, sugrąžinkite savo frakcijų žmones į salę.
11.37 val.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7, 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo narių V. Bacevičiaus ir B. Vėsaitės pasiūlymas. Katras pristatote?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas pritarė iš principo.
PIRMININKĖ. Jeigu ir Seimas tam pritaria…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Jie siūlė patikslinti projekto redakciją dėl pranešimų skelbimo internete. Ir Ekonomikos komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Tai pritariame visi tam? Mes, Seimas, pritariam? (Balsai salėje: „Pritariam!“) Pritariam. Dėkoju. Vadinasi, 1 straipsnis priimtas su V. Bacevičiaus, B. Vėsaitės pataisa.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Kaip suprantu, 1 daliai nepritarė, 2 daliai pritarė. Pirmininke, pakomentuokite.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Pritarta, nes ten buvo pritarta gerbiamojo J. Veselkos pasiūlymui. Ir mes eisime toliau, todėl… Pirmam buvo nepritarta todėl, kad šių nuostatų įstatyme užtenka, kad visos įstatymo nuostatos būtų įgyvendintos, ir įstatymo projekto nuostatos turėtų įsigalioti panašiu laiku. Todėl iki teikiamo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo Teisingumo ministerija jau turėtų būti tinkamai pasirengusi įgyvendinti abu priimtus projektus.
Tokie buvo argumentai, dėl ko mes nepritarėme pirmam. O antram pritarėme, nes buvo pritarta gerbiamojo Seimo nario J. Veselkos pasiūlymui. Panašų pasiūlymą teikė ir Teisės departamentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame komiteto išvadai. Yra Seimo nario, kaip minėjo, J. Veselkos pasiūlymas. Ir komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritarta. Taigi su J. Veselkos pasiūlymu ir Teisės departamento siūlymais, kuriems pritarė komitetas, priimame 2 straipsnį.
3 straipsnis. Priimtas. Dėl 4 straipsnio irgi yra J. Veselkos pasiūlymas. Komitetas tam pritarė, galime ir mes tam pritarti ir priimti 4 straipsnį? Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. V. Bacevičiaus, B. Vėsaitės pasiūlymas. Komitetas tam irgi pritarė. Ar galime ir mes pritarti ir priimti 7 straipsnį? Priimta. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Užsirašęs kol kas vienintelis M. Bastys kalbėti už. Ačiū už supratimą.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7, 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7, 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.41 val.
Toliau. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymas. Priėmimas.
Gerbiamasis Stasy, aš tiesiog nekviečiu jūsų į tribūną, nes yra tiktai vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra.
Taigi galime balsuoti dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju už intensyvų ir gerą darbą. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Kviečiu Seimo narius į salę. Negalime pradėti darbo, nes nėra nei pranešėjo, nei priėmimui pakankamo Seimo narių skaičiaus. Skambutį nuspaudžiau, bet… Kas mane girdi, prašau visus rinktis į salę, tuoj pradėsime posėdį.
12.02 val.
Po pertraukos tęsiame mūsų posėdį. Darbotvarkės 7 klausimas – Koncesijų įstatymo 17 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3281. Aš taip pat kviečiu pasiruošti pranešėjus rezerviniais klausimais dėl to paties įstatymo pakeitimo projektų, tai yra P. Auštrevičių ir V. Bacevičių arba kitus, kurie teikia. Po šio pateikimo pateiksime ir kitus to paties įstatymo projektus, kurie įrašyti rezerve. Prašau, ministre, į tribūną pateikti projektą.
A. SEKMOKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi patobulintą koncesijos suteikimo tiesioginių derybų būdu tvarką reguliuojantį įstatymo projektą, šių metų birželio 1 d. nutarimu Nr. 615 pritarė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 17 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projektą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytas šešių mėnesių terminas sprendimui dėl koncesijos suteikimo tiesioginių derybų būdu, be konkurso, priimti yra per trumpas, kad koncesijos būdu būtų įgyvendintas tiek šiuo metu vykdomas naujos atominės elektrinės projektas, tiek ir ateityje vykdytini panašaus pobūdžio strateginės reikšmės projektai, jei jie būtų vykdomi koncesijos būdu.
Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos suteikimo tiesioginių derybų būdu, be konkurso, tvarkos teisinis reguliavimas keičiamas, įvertinus strateginės reikšmės projektams būtinas laiko sąnaudas, kurių apimtys priklauso nuo šių projektų sudėtingumo lygio, teikiamas Koncesijų įstatymas papildomas, suteikiant galimybę Vyriausybės sprendimu pratęsti įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą arba jo netaikyti, kartu numatant, jog tokiu atveju sprendimas dėl koncesijos suteikimo tiesioginių derybų būdu, be konkurso, turi būti priimtas iki tol, kol iš esmės nepasikeitė konkurencinė aplinka. Tokia nuostata suteikia galimybę tinkamai vesti derybas su potencialiais strateginiais investuotojais, derėtis dėl Lietuvai naudingesnių sąlygų, nepriimti skubotų sprendimų ir susitarti dėl visų esminių koncesijos projekto sąlygų. Šis koncesijų suteikimo modelis, atitinkantis Europos Sąjungos praktiką, mažins galimų klaidų ar reikšmingų investicijų Lietuvoje praradimo tikimybę, didins investuotojų pasitikėjimą.
Šių metų gegužės 31 d. iš Japonijos bei JAV bendrovių „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir „Westinghouse Electric Company“ gauti nauji pasiūlymai investuoti ir būti naujos atominės elektrinės statybos projekto strateginiais partneriais. Tokių minėtų tarptautinių bei pripažintų branduolinės energetikos bendrovių pasiūlymų gavimas yra ne tik svarbus žingsnis naujos atominės elektrinės statybos procese, bet ir patvirtinimas, kad visam Baltijos regionui aktualus projektas yra gerai parengtas bei patrauklus investuotojams. Tačiau, gavus šiuos pasiūlymus, šiuo metu yra labai daug nagrinėtinos medžiagos, derybinių klausimų, todėl būtina Koncesijų įstatyme numatytą šešių mėnesių terminą pratęsti arba jo apskritai netaikyti, kad būtų visiškai suderinama su Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu.
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, kurią įgyvendina Koncesijų įstatymas, nereikalauja, kad koncesija būtų suteikta per šešių mėnesių po neįvykusio konkurso terminą. Europos Sąjungos teisė reikalauja, kad jeigu po neįvykusio konkurso koncesija suteikiama tiesioginių derybų būdu, tai turi būti atlikta per tokį laiko tarpą, kad iš esmės nebūtų pasikeitusi konkurencinė aplinka.
Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad jei koncesijos sutartimi būtų prisiimami kokie nors esminiai Lietuvos valstybės įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, viršijantys 200 mln. Lt, pagal galiojančio Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl koncesijos suteikimo bet kuriuo atveju priims Lietuvos Respublikos Seimas.
Teikiu jūsų sprendimui Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 17 straipsnio 4 punkto papildymo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Klausiančiųjų sąrašas ilgokas. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Prašau. Nėra salėje. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, koncesijų sutartis apskritai, aš manau, yra ydinga ir dažnai įstatymas, kai pažiūri, kaip jis įgyvendinamas, yra korupcinio pobūdžio. Ši nuostata faktiškai netaikyti derybų laikotarpio gali būti taikoma, bus, pakeitus įstatymą, ne tik konkrečiai šiam atvejui, bet ir visiems kitiems atvejams. Ar jūs gavote Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą, kad šio įstatymo projekto pataisos nėra korupcinio pobūdžio?
A. SEKMOKAS. Aš galiu atsakyti… Dėl pažymos aš negalėčiau dabar atsakyti, man reikėtų patikslinti, tačiau įstatymo projekte yra numatyta, kad Vyriausybė turėtų kompetenciją šios šešių mėnesių nuostatos netaikyti. Be abejo, jūs esate visiškai teisus, kad Koncesijų įstatymo nuostatos taikomos ne tik valstybės strateginiams projektams, bet ir tiems projektams, kurie vyksta savivaldybių lygiu dėl koncesijos šilumos ūkyje, dėl koncesijų dėl mokyklų priežiūros ir kitiems objektams, kurie nėra strateginiai. Be abejo, šitiems projektams, kuriems visiškai užtenka šešių mėnesių laikotarpio, ši įstatymo pataisa nebūtų taikoma, ir Vyriausybė tik išimtiniais atvejais šitą nuostatą galėtų taikyti strateginės svarbos projektams.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mes visi nepamiršome LEO LT, jūs dalyvavote giljotinuojant tą projektą. Natūralu, kai ateina įstatymas, kurio pagrindu turėtų būti kuriama arba statoma atominė elektrinė ir kuriame yra numatytos išimtys, konkrečiai Koncesijų įstatymo išimtys, jos kelia daugybę klausimų. Į tuos klausimus reikės atsakyti ne tik galutinės stadijos metu, kaip jūs sakote, Vyriausybės, bet ir dabar. Keletas iš tų galimų klausimų yra tokie. Pavyzdžiui, ar apie tokį Koncesijų įstatymo pakeitimą yra informuoti mūsų partneriai, nes projektas yra regioninis? Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas yra susijęs su kaina, natūralu, nes bet kokia koncesija visada remiasi nauda, o atominės elektrinės statybos nauda atsiranda dėl paprasto dalyko – dėl iš elektros energijos kainos ir įsipareigojimų dėl tos kainos. Sakykite, kokia yra ekvilibrium tų laukiamų kainų, nes be tų dalykų netgi Koncesijų įstatymo priėmimas kelia daug abejonių. Išsklaidykite, padėkite jas išsklaidyti, gerbiamasis ministre.
A. SEKMOKAS. Jūs esate visiškai teisus, visiškai pritariu jūsų nuomonei ir mes šitos nuomonės laikomės, vykdydami šitą projektą. Projektas visų pirma yra regioninis, ir regioninių partnerių dalyvavimas šitame projekte kaip tik ir lemia, kad projektas vyks skaidriai, kad negalės būti vienaip ar kitaip įtakojamas, nes regioniniai partneriai, turime galvoje konkrečias kompanijas, sakykime, Lenkijos kompaniją (…), „Latvenergo“, „Est Energy“, jos, be abejo, nedalyvautų projekte, kuris joms yra ekonomiškai nenaudingas. Tai yra būtina sąlyga. Pasitraukus bet kuriam iš partnerių, jeigu pasitrauktų bent du partneriai, be abejo, tolesnė tokio projekto eiga būtų neįmanoma. Lietuva viena nepajėgi ir nebūtų pakankamos rinkos tokio projekto plėtrai. Tai yra akivaizdi sąlyga, kurią jūs ir paminėjote, t. y. ekonominis projekto pagrįstumas.
Antras esminis elementas tas, kad mes, gavę du pasiūlymus, iš esmės du konkurencinius pasiūlymus, kaip buvo teigta visų derybų metu, siekiame sudaryti tiek konfidencialią, tiek ir labai konkurencingą aplinką, ir tai pavyko pasiekti. Iš tikrųjų didžiausios pasaulio kompanijos, labai aukštų technologijų kompanijos pateikė konkurencingus pasiūlymus. Be abejo, tai jau pagrindžia, kad tos kainos, kurios bus teikiamos, yra pagrįstos. Bet kuriuo atveju galutinius skaičius, galutinius ekonominius rodiklius, be abejo, tvirtins Seimas, kaip aš minėjau pristatydamas įstatymą.
Gerbiamieji Seimo nariai, galėsite apsispręsti, ar šitas projektas galės būti plėtojamas, ar ne. Pirmiausia tai yra regioninių partnerių pritarimas, nes jie ekonomiškai nepagrįstame projekte nedalyvautų.
PIRMININKAS. Visus kviečiu trumpai klausti, trumpai drūtai atsakyti. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, šiuo įstatymu, sakykime taip, norima atrišti rankas Vyriausybei. Sakykite, toks apibrėžimas kaip konkurencinė aplinka figūruoja šiame įstatyme. Kokia institucija tai nustatinės, yra ta konkurencija ar nėra? Šito apibrėžimo nėra šitame įstatyme. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Iš tikrųjų konkurencinės aplinkos egzistavimą pagrindžia tai, kad mes gavome du lygiaverčių varžovų, kurie nori įgyvendinti šitą projektą, pasiūlymus. Šitai ir lemia ne kažkokios komisijos sprendimas, vienoks ar kitoks vertinimas, bet būtent toks dalyvavimas projekte lemia konkurencinę aplinką. Antra. Vyriausybei rankos nėra atrišamos, nes ir pagal šio įstatymo pakeitimą, ir pagal Koncesijų įstatymą galutinį sprendimą dėl valstybės įsipareigojimų, be abejo, priims Lietuvos Respublikos Seimas.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Jūsų kortelė įdėta, gerbiamasis kolega Pauža. Negalite įjungti. Gerai, mes jus įjungsime vėliau, jeigu sugedę. Kad negaištume laiko, E. Žakaris. O jūs gal prie šoninio mikrofono prieisite paskui. Gerai. E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs jau paminėjote, kad savivaldybių koncesijų sutarčių tai nelies, bet skaitant įstatymą to nematyti. Čia žodžiu ar kur nors bus tai parašyta. Ir antras, kad bus galima tęsti derybas, jeigu nesikeitė, jūs minėjote, verslo aplinka. Bet kas nustatys, ar ji keičiasi, ar nesikeičia? Jeigu norės Vyriausybė, bus galima visą laiką sakyti, kad nesikeičia. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Dėl savivaldybių sudaromų koncesinių sutarčių tai čia yra teisinės praktikos reikalas. Iš tikrųjų mes negalėtume įstatymą taikyti vieniems ir netaikyti kitiems subjektams. Mes negalėtume įstatymą apriboti tik strateginiams projektams, nes toliau kiltų klausimas, kas yra strateginiai projektai, kokie projektai yra savivaldybių projektai, gal jie irgi būtų strateginiai, toks projekto variantas yra būtent remiantis teisine praktika.
Dabar dėl konkurencinės aplinkos. Į mūsų įstatymą yra grynai perkelta Europos Sąjungos teisinė praktika, būtent šitokį modelį nustato Europos Sąjungos teisės aktai, ir manau, kad tie Europos Sąjungos teisės aktai yra išbandyti praktiškai, jie veikia. Nemanau, kad Lietuvoje mes šitą turėtume reglamentuoti kitaip.
PIRMININKAS. Dabar klausia B. Pauža. Atsiprašau. Dabar prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano panašus klausimas, ką prieš tai uždavė dėl konkurencinės aplinkos, kol nepasikeitusi. Iš esmės jūs taip ir neatsakėte, kas nuspręs, kada ta konkurencinė aplinka pasikeitusi iš esmės, ne iš esmės, ar visai nepasikeitusi. Bet mano klausimas dėl 6 mėnesių termino. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas arba visai netaikomas. Tai kam tada reikia rašyti tuos 6 mėnesius? Tai parašykite, kad sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Aš manau, kad 6 mėnesių nuostata iš tikrųjų yra reikalinga, jos nebūtina keisti, nes, kaip minėjau, savivaldybių lygiu koncesijų sutarčių sudarymui 6 mėnesių nuostata, 6 mėnesių termino nuostata tikrai yra tinkama. O dėl nustatymo, kas nustatys, kad konkurencinė aplinka pasikeitusi ar nepasikeitusi, tai, be abejo, tam yra sudaryta Koncesijos komisija ir Koncesijos komisija spręs.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausimams skirtas laikas pasibaigė. Kiti galės užduoti klausimus komitetuose. Galima dabar pasakyti nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo projektui. Už pritarimą – B. Vėsaitė. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų esu už branduolinę energetiką ir tikrai nenoriu stabdyti jos plėtros. Tačiau vis tiek iškyla klausimas, ar iš tikrųjų ateina investuotojai kaip investuotojai, ar savo technologijų pardavėjai. Tai, ką dabar siūlo ministras, iš tikrųjų sukėlė labai daug Seimo narių klausimų. Po pateikimo, aš manau, galima pritarti, bet iš tikrųjų tobulinimui tikrai yra labai daug erdvės, ir mes komitete tikrai padarysime savo darbą, kad abejonės išnyktų.
PIRMININKAS. Kitą nuomonę turi R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikiuosi, kad į Ekonomikos komitetą tikrai tas klausimas nepateks, nes ką tik pasakė: mes sutvarkysime. Aš vėl kalbu apie teisinius dalykus. Ministras savo pranešime ir atsakydamas į klausimus pasakė, kad tai savivaldybėms įtakos neturės ir tai padarys teisinė praktika. Seime yra keletas teisininkų, tegu nors vienas man pasako, kaip tai bus įgyvendinta ir kaip tai padarys? Šis straipsnis tiesiogiai bus taikomas ir savivaldybėms. Ir savivaldybės, pasirašydamos koncesijos sutartį, arba nespėdamos privalės kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pratęstas tas periodas.
Gerbiamieji kolegos, išmokime iš tikrųjų perskaityti, kas yra parašyta. Aš suprantu ministro norą ir siekį, kad projektas būtų įgyvendintas. Suprantu ir gerbiamosios Birutės norą, kad nestabdytume branduolinės energetikos plėtojimo Lietuvoje. Bet įstatymas kalba visai ką kita. Paskaitykite, gerbiamieji, tai yra koncesiniai dalykai. Ir šiuo įstatymu mes iš tikrųjų ribosime ne tik konkurenciją, bet bus pasiektas aukščiausias korupcijos lygis. Jeigu pasirinks vieną kažkokį koncesininką, be sutarties, tai kas paneigs tą galimybę, kad buvo finansiškai paremtas? Gerbiamieji, mes taip neseniai kritikavome LEO LT projektą ir kalbėjome apie korupcinius lygius, tai šis įstatymas dar plačiau tai leis. Gerbiamieji kolegos, tikrai nepritarkime šitam dalykui, geriau žiūrėkime Dujų įstatymą, tvarkykime jį, koreguokime, bet tokio dalyko tikrai negalima leisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti dėl pritarimo pateiktam įstatymui Nr. XIP-3281. Vyksta balsavimas. Prašom tylos!
Už pritarimą balsavo 58, 20 – prieš, 18 susilaikė. Taigi po pateikimo šiam įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetas. Pritariame. Ar yra daugiau pasiūlymų dėl komitetų? Nėra pasiūlymų? (Balsai salėje) J. Veselka dar nori pasiūlyti?
J. VESELKA (TTF). Dar reikėtų įtraukti Atominės energetikos komisiją.
PIRMININKAS. Kieno?
J. VESELKA (TTF). Atominės energetikos komisiją.
PIRMININKAS. Ar Seimo nariai pritaria, kad Atominės energetikos?.. Prašau? (Balsai salėje) Nepritaria. Pasiūlymas pateiktas, reikia spręsti balsuojant. Prašom balsuoti, ar pritariate pasiūlymui, kad Atominės energetikos komisija taip pat būtų įrašyta kaip pagalbinė institucija. Prašom greitai balsuoti.
Nepritarta pasiūlymui įrašyti Atominės energetikos komisiją. Dabar R. Sinkevičius. Dėl komitetų kol kas mes tik kalbame. Ne. Jūs dėl komitetų… R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, nes yra tiesiogiai susijęs šis dalykas. Pasižiūrėkite, šis straipsnis tiesiogiai bus taikomas. Čia nėra išimtis, kad tik energetikai ar atominei elektrinei. Jis yra bendrai apimantis.
PIRMININKAS. Ar pritariate pasiūlymui? (Balsai salėje) Nepritariate. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo. (Balsai salėje: „Dėl kokio?“) Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
Pasiūlymas taip pat surinko tik 44 balsus, prieš – 30 ir 23 susilaikė. Taigi ir šiam pasiūlymui nepritarta. Bet aš matau, kad kaip iš gausybės rago J. Olekas nori pasiūlyti komitetą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik prieš dvi dienas išklausėme Prezidentės metinį pranešimą, kuriame buvo labai akcentuoti antikorupciniai veiksmai. Todėl aš siūlau, kad šis įstatymo projektas taip pat būtų svarstomas Antikorupcijos komisijoje, kad mūsų tos abejonės, kurios čia yra išsakomos dėl neskaidrumo, būtų labai rimtai mūsų kolegų, kuriuos mes subūrėme į Antikorupcijos komisiją ir patikėjome jiems tą svarbų darbą, būtų apsvarstytos ir pateiktos jų išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ar J. Razma taip pat dėl komitetų? Taip. J. Razma taip pat nori pasiūlyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia repliką po buvusio pagrindinio balsavimo. Labai stebiuosi destruktyviu opozicinių frakcijų elgesiu, nes balsuoti už paprastą Vyriausybės prašymą pratęsti derybinį terminą dėl labai svarbaus, didžiulės finansinės apimties projekto, strateginio projekto, aš nesuprantu, kaip galima balsuoti prieš. Čia mes nesprendžiame esminio klausimo dėl to projekto palaiminimo, nežinome, koks jis dar bus po derybų. Bet ar reiktų šiandien sustoti, nebeleisti Vyriausybei derėtis? Tai reikštų, kad mes sužlugdome šį klausimą net jo iki galo neišsiaiškinę.
Bandymai siūlyti vis naujus komitetus ir komisijas yra tos pačios destrukcijos tęsinys. Čia yra labai paprasta nuostata. Ką čia veiks tokia daugybė komitetų dėl paprasto termino pratęsimo dėl tokio sudėtingo projekto? Tai ką mes darome? Gal neapsimetinėkime.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų Seniūnų sueigoje nebuvo jokio pasiūlymo, o dabar individualūs jie pilasi iš visų pusių. Ar nereikėtų nutraukti tuos siūlymus ir?.. (Balsai salėje) Tai nutraukiame siūlymus, bet dar gaus žodį tie, kurie stovi prie mikrofono ir dar laukia žodžio, nes turi teisę pasakyti replikas taip pat.
Aš tik pranešu, kad siūloma šį įstatymą svarstyti birželio 16 d., ir Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Atsiprašau, ne ypatingos, bet… (Balsai salėje) Taip, Vyriausybė prašo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Negalime. Jeigu negalime, tada reikės spręsti balsuojant. Aš pažadėjau, kad kolega R. Sinkevičius gaus žodį. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke, kad jūs laikotės savo žodžio. Norėčiau šiek tiek pakomentuoti gerbiamojo kolegos J. Razmos kalbą. Aš manau, kad nėra nusikaltėliai tie, kurie nepalaikė šio įstatymo projekto, nes ministras, būdamas tribūnoje, nepasakė, kodėl pasirinko koncesijų modelį, o ne privačios ir valstybinės partnerystės būdą. Ir tas derybų tikrai nestabdo niekam: nei Vyriausybei, nei ministrui. Aš manau, kad į šį klausimą tikrai nebuvo atsakyta, reiktų pasigilinti, kuris modelis, kaip alternatyva, tikrai yra geresnis ir kuris Lietuvai saugesnis.
Todėl aš tikrai nepritariu ypatingai skubai ir kviečiu Seimo narius labai rimtai svarstyti įstatymą įprasta tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesu griežtas pirmininkas, todėl pasinaudodami tuo labai daug stoja prie šoninių mikrofonų. Bet K. Daukšiui dar suteiksiu žodį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia, gerbiamasis Jurgi, jeigu Vyriausybė nori turėti gerą rezultatą, tegul atneša gerą įstatymą. Jeigu jūs jį skaitėte, jis galioja visiems koncesijos dalykams. Tokiu būdu atrišate maišą, kuris yra užrištas. Ir kas tada bus? Kodėl jūs negalėjote parengti gero įstatymo? Kodėl mes amžinai turime taisyti jūsų padarytus brokus? Kodėl jūs amžinai norite kažkokius neaiškius dalykus prastumti per baisią jėgą? Kas čia yra? Jums dabar dilgėlės užpakaly atsidūrė ar kas yra?
Aš dabar turiu paprastą klausimą. Koncesijų įstatymą visą laiką tvarkė ir parengė Audito komitetas. Bent papildomu komitetu Audito komitetą tikrai reikia paskirti.
Antras dalykas. Gal paprašykime STT išvados, koks yra šis įstatymas ir kaip jie mato korupcines galimybes. Mato ar nemato? Nes dabar Vyriausybė galės, pavyzdžiui, vienos savivaldybės koncesiją paskelbti ir pratęsti laiką, o kitos savivaldybės galės ir nepratęsti. Čia viskas priklausys nuo Vyriausybės valios. Kaip taip gali būti? Nežinau, kaip jums juristai rengia tuos įstatymus.
PIRMININKAS. Konstatuoju, kad diskusija dėl Vyriausybės pasiūlymo, ar svarstyti ypatingos skubos tvarka, jau įvyko stovinčių prie mikrofono. Tai gal galime balsuoti dėl šio pasiūlymo? Prašom balsuoti dėl siūlymo ypatingos skubos tvarka svarstyti pateiktą įstatymą.
51 Seimo narys balsavo už, 31 – prieš ir 15 susilaikė. Taigi Vyriausybės siūlymui pritarta. Įstatymas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka birželio 16 d.
Ar galėtume daugiau nekalbėti prie šoninių mikrofonų? (Balsai salėje) R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu palaikyti K. Daukšio mintį kreiptis į STT Seimo vardu, kad gautume išvadą. (Balsai salėje) Nes tikrai apims visas šiuo metu yrančias koncesijas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti pasiūlymui prašyti STT išvados, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Prašom balsuoti dėl to, ar prašysime STT išvados.
Už – 50, prieš – 13, susilaikė 32. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, labai prašau nekalbėti, reikės ilgai dirbti ir taip. (Balsai salėje) J. Veselka jau buvo gavęs žodį, J. Olekas taip pat. Klausykite, labai prašau, dar pateiksime kitą įstatymą, paskui galėsite išsakyti. Gerai. J. Veselka ir dar J. Olekas. P. Auštrevičius tuoj bus kviečiamas pateikti šio įstatymo kitą projektą, bet jis dar stovi prie šoninio mikrofono. Tai gal viską padarysite tribūnoje? Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos konservatoriai, pirmiausia jums palinkėjimas. Kai tik jūs užuodžiate amerikono kvapą, išskystate visiškai, ir iš karto bet ką, bet kaip su amerikonais galime daryti. Mes jau prisimename gerai „Williams“. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu jau jūs neturite specialistų, tai bent būtumėte aiškiai užrašę, kad „prašome to leidimo tik šitam konkrečiam atominės energetikos objektui“. Būtų aišku, jokių priekaištų, kad iš tikrųjų sudėtingos derybos, sudėtingas objektas. Bet jūs taip sumalate viską ir iš karto kyla klausimas: norite pakartoti „Williams“ istoriją? Todėl mes kategoriškai (…). Mes suprantame visi, vakar svarstėme ir supratome, kad ilgos derybos, visko gali būti, bet ir įvardinkite konkretų objektą, kuriam prašote. Geriausia, kad po tų šešių mėnesių, dar po šešių Seimas duota leidimą Vyriausybės prašymu, o ne taip, kad… Todėl nekaltinkite opozicijos, kuri nori skaidriai dirbti su šiuo objektu, o patys norite tamsiais dalykais… Jums amerikonas – viskas, galite visą Lietuvą atiduoti.
PIRMININKAS. Aš matau, kad krypsta į tai, kad bus pokalbiai tarp frakcijų per šoninius mikrofonus. Aš, žiūrėdamas į skirtą laiką, turiu nutraukti kalbas prie šoninių mikrofonų. Tačiau buvau prižadėjęs žodį J. Olekui ir P. Auštrevičiui, jeigu jis negali atsisakyti tos galimybės. Prašau P. Auštrevičių pasiruošti į tribūną tuoj pat. Jūs pasiruošęs į tribūną, taip? Gerai. J. Olekas trumpai. Pasakykite ką nors apie konservatorius, ir bus gerai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai būčiau kalbėjęs daug trumpiau, bet posėdžio pirmininkas neleidžia, nurodinėja, ką Seimo nariui kalbėti.
Buvo mano labai konkretus siūlymas ir aš noriu pasakyti frakcijos vardu, kad šitas svarbus klausimas būtų apsvarstytas Antikorupcijos komisijos. Prašom teikti balsuoti, mes tada apsispręsime, ar pritariame, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Šitas pasiūlymas yra teisėtas. Aš prašau Seimą balsuoti be diskusijos dėl įstatymo apsvarstymo Seimo Antikorupcinėje komisijoje.
Už šį pasiūlymą – 41, prieš – 23, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Taigi Seimas nusprendė, kad pagrindiniu ir vieninteliu komitetu bus Ekonomikos komitetas, bus svarstoma ypatingos skubos tvarka ir svarstymas įvyks birželio 16 d. Šio projekto svarstymas pateikimo stadijoje baigtas.
12.35 val.
Kviečiu į tribūną P. Auštrevičių pateikti kitą Koncesijų įstatymo projektą, registracijos Nr. XIP-2046. Tai yra Koncesijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, nors aš norėjau pasiūlyti, kad papildomu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris gal pašalintų visą įtampą, patenkintų ir opozicijos siūlymus dėl Antikorupcijos komisijos svarstymo ir panašiai. Na, neįtiko ir nepavyko tą padaryti.
Bandau, kolegos, jums pateikti siūlymą, prieš kurį praktiškai neįmanoma atsilaikyti. (Balsai salėje) Sakau iš karto, geras pasiūlymas. Kolegos, siūlau Koncesijų įstatymo 3 straipsnio papildymą – į sričių sąrašą, kurioms taikomos koncesijos, siūlau įrašyti socialinio būsto statybą ir valdymą. Paaiškinsiu kodėl. Jau prieš ekonominę krizę socialinio būsto Lietuvoje laukdavo vidutiniškai 2–3 tūkst. šeimų. Ekonominė krizė viską tik komplikavo. Savivaldybės dėl suprantamų priežasčių stokoja investicijų, valstybė vėlgi dėl makroekonominių priežasčių nesugeba suteikti, visiškai suprantama, investicijų, todėl eilė tik didėja. Jeigu mes manome, kad tokiu būdu mes sprendžiame socialinio būsto problemą, mes save apgaudinėjame. Žmonės, kurie laukia eilės, negauna aiškaus ir pateisinamo atsakymo iš mūsų. Kolegos, daugeliui iš mūsų, matyt, tenka susitikti su rinkėjais ir visi jie kalba, dažnas klausimas būna apie socialinį būstą. Tai žmonės, kuriems reikia papildomos paramos ir supratimo.
Antras dalykas. Kolegos, Lietuvos būsto strategijoje yra deklaruojamas siekis išplėsti visų socialinių gyventojų grupių būsto pasirinkimo galimybes. Taigi šis pasiūlymas irgi atitinka tą pataisą. Todėl aš tikrai siūlau labai rimtai apsvarstyti šitą galimybę suteikti koncesiją socialiniam būstui. Tai, mano manymu, atpigintų socialinio būsto valdymą, sumažintų tuos kaštus, kuriuos galų gale savivalda turi imtis socialiniam būstui užtvirtinti ir užtikrinti, ir gerokai pagreitintų socialinio būsto reikalų sprendimą mūsų šalyje. Kolegos, tikiuosi jūsų supratimo ir atsakyčiau jums į visus rūpimus klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Labai maža pataisa ir rimtas pristatymas, bet klausiančiųjų vis tiek yra. P. Gražulis – pirmasis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, į Koncesijų įstatymą aš apskritai žiūriu kaip į korupcinį įstatymą, nes nė vienas privatus verslas neis ir nedarys labdaros. Faktiškai tai yra didžiulė galimybė pasipelnyti. Apskritai, ar nereikėtų naikinti Koncesijų įstatymo? Kodėl dabar atseit privatus verslas gali dėti savo lėšas, gali eiti pasiskolinti į banką, bet vis tiek viską grąžins savivaldybė, visuomenė? Tai kam dar reikia tarpininko? Jūs man paaiškinkite. Ar neatsimenate, kaip buvo su Kauno mokyklomis istorija, kai koncesininkas norėjo paimti, viską uždaryti, paskui viską parduoti pusvelčiui? Ar prisimenate, kai Kauno Aleksoto taip suraizgė žiedą, kad du kartus važiuotų po žiedu, kad kuo daugiau būtų pinigų, ir didžiausias spūstis padarė? Ar jūs nesimokote iš gyvenimo skaudžių pamokų? Jūs dar plečiate šitą koncesiją į socialinius objektus.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, kolega. Kolega, jūs, kaip vidutinis verslininkas, žinote, kad pelno siekimas yra teisėtas ir normalus dalykas. Jūs, pasirodo, dar ir skubate visur. Ką gi, kadangi klausiantysis išėjo, aš pasilieku sau teisę neatsakyti į šį klausimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai remiu jūsų iniciatyvą, kad kuo skaidriau būtų priimami įstatymai. Gaila, kad jūsų pasiūlymas nebuvo pateiktas dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jam aš būčiau tikrai pritaręs. Mano klausimas. Jūs dabar siūlote išplėsti tik Koncesijų įstatymą. Ar iš tikrųjų nebūtų galima pagalvoti apie kitas formas, mes lyg ir parenkam vieną tokią formą – privataus verslo atėjimo. Čia jau buvo minėta – privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas. Ar kaip nors mes negalėtume plačiau panagrinėti tą klausimą, o neapsiriboti tiktai Koncesijų įstatymo praplėtimu? Ačiū už atsakymą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip. Kolegos, žinoma, būtų galima šį klausimą, tiksliau, socialinio būsto statybos ir valdymo reikalus, spręsti privačios ir viešosios partnerystės pagrindu. Aš neabejoju, kad ir toks būdas būtų suprantamas ir labai reikalingas. Ko gero, ir papildymas koncesijos galimybe neišspręstų socialinio būsto visų bėdų. Bet žinau, kad nevyksta ten reikalai, aš bandau tvarkyti ir siūlyti papildyti Koncesijų įstatymą tikėdamasis, kad skaidri koncesijų priežiūra, o tai mes galime garantuoti, gali prisidėti prie šios problemos sprendimo, nes aš tikrai tai vadinu problema. Nesulaukę socialinio būsto, jie nusivilia viskuo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar nesutiktumėte neklausti kai kurie iš jūsų, nes aš žiūriu, kad mūsų kebli padėtis. Įstatymo pataisa maža, klausimai sukasi tokie esminiai, kur spręsite balsuodami. Ar galėtume nutraukti klausimus? (Balsai salėje: „Taip, taip!“) Labai ačiū už supratimą.
Dabar galima pasakyti motyvus už ir prieš ir balsuodami nuspręstume, nes laikas bėga, Prezidentės patarėjas laukia eilėje, visi darbotvarkės klausimai… K. Daukšys pasisako už. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad jūs labai keistai vedate posėdį. Seimas tam ir yra, kad žmonės pasakytų savo nuomonę arba paklaustų. Tai ar Prezidentės patarėjas laukia, ar dar kas nors laukia, mes čia turime dirbti. Aš labai atsiprašau, bet aš jūsų šiandien visiškai nesuprantu.
Antras dalykas. Šį Petro įstatymą aš remiu dėl vieno paprasto dalyko, dar viena žulikystė – ranką įkišime į valstybės kišenę. Kadangi ši Vyriausybė moko visus, kaip reikia vogti, o Prezidentė juos bara, tai bus dar už ką pabarti. Čia mes šnekame apie nekaltus žmones, apie tai, kaip jiems čia sunku, kaip jiems bus blogai, o iš tikrųjų kalbame apie statybos arba kitų kompanijų pelną, kurį uždirbs iš savivaldybių. Šnekame apie tai, kad savivaldybės negali daugiau pasiskolinti, tai tokiu būdu skolinsis. Va ir visa šneka. Todėl tikrai balsuosiu už šį įstatymą tam, kad mano kolega Petras būtų laimingas ir visa valdančioji dauguma.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad gerbiamasis Kęstutis truputėlį kitaip galvoja, negu kalbėjo. Iš potekstės buvo galima suprasti, kad ir jis galbūt nelabai pritartų tokiam įstatymui, bet vis dėlto valdančioji dauguma, kuri nuolat deklaruoja, kad jinai kovos su korupcija, kad priims įstatymus, kad nebūtų landų korupcijai, tas korupcijos galimybes plečia. Aš manau, kad toks įstatymas apskritai yra ydingas, žalingas valstybei ir Lietuvos piliečiams. Todėl aš prašyčiau Seimo narių ir valdančiosios daugumos, kad tokių įstatymų nepateiktų.
Dar labai keista, kai Seimo Pirmininkė I. Degutienė viešai eteryje sako, kad jeigu yra abejonių, kad koks nors įstatymas gali būti korupcinio pobūdžio, būtinai be balsavimo reikia kreiptis į Antikorupcijos komisiją, į STT. O valdantieji, valdančioji dauguma reikalauja dėl to balsuoti ir didelė dalis krikščionių demokratų, vadinamųjų konservatorių, balsuoja už tai, kad ekspertizės neatliktų institucijos, kurios atlieka antikorupcinį vertinimą. Gėda jums! Jūs deklaruojate viena, o veiksmai liudija visai ką kita. Siūlau šiam įstatymui, žalingam, korupciniam, nepritarti. Jo plėtrai, t. y. korupcijos plėtrai, nepritarti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-246.
Balsavus už – 50, prieš – 11, susilaikius 28, pateiktam įstatymo projektui pritarta. Pasiūlytas pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetas. Nėra prieštaravimų. Papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Niekas neprieštarauja? Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, septintojoje sesijoje. Pritarta? Pritarta.
Dabar kito Koncesijų įstatymo projekto jau negalėsime pateikti, nes laikas, skirtas kitiems įstatymams, ir artėjanti Vyriausybės valanda nesuteikia tokios galimybės. Kadangi šis įstatymas su pirmuoju nesisieja tiesiogiai pagal priėmimo procedūras, tai galės būti pateiktas vėliau.
12.47 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime 12 minučių, t. y. 13 val. Vyriausybės valanda. Dabar mes galime pagal darbotvarkės eilę svarstyti įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ projektą. Priėmimas. Projekto Nr. XIP-2745. Pranešėja – D. Kuodytė. Pataisų ir pastabų nebuvo. Žmogaus teisių komiteto išvada. Išvada yra… Atsiprašau. Įstatymas yra vieno straipsnio – papildyti įstatymą 1 straipsniu. Dėl to jokių pasiūlymų nėra? Pritarta.
Pataisų dėl įstatymo priėmimo stadijoje negauta. Ankstesnėje stadijoje, kaip sakiau, Žmogaus teisių komitetas sutvarkė įstatymo projektą, kuriam nelieka… Tada galime kalbėti dėl jo priėmimo. Niekas nėra užsirašęs. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo, kurio projekto Nr. XIP-2745.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80 Seimo narių, niekam nebalsavus prieš ir 6 susilaikius, įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ papildymo 1 straipsniu įstatymas priimtas.
12.48 val.
Kitas priimamas įstatymas yra lydintysis – Civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas taip pat vieno straipsnio. Jokių pataisų nėra gauta. Norinčių kalbėti nėra. Prašau balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.
12.50 val.
Dar vienas lydintysis – Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2747(3). Jis taip pat yra vieno straipsnio. Niekas nenori kalbėti. Galime balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo taip pat. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: iš jų už – 89, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 4. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Dabar, gerbiamieji kolegos, yra jau seniai praėjęs laikas pateikti Prezidentės grąžintą Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1649. (Balsai salėje)
Jūs dėl vedimo tvarkos norite? Prieš kviečiant pranešėją vyriausiąjį Prezidentės patarėją, kolega A. Endzinas nori turbūt dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, didžiai gerbiamas pirmininke. Šį kartą norėčiau kalbėti ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl vedimo netvarkos. Norėčiau jūsų paprašyti paaiškinti, kodėl taip selektyviai neleidžiama kalbėti Liberalų sąjūdžio atstovams dėl vedimo tvarkos? Kodėl taip selektyviai neleidžiama pasiūlyti komitetų? Kodėl jūs tiesiog ignoruojate šitą šoninį mikrofoną, leisdamas selektyviai kalbėti kitiems netgi po kelis kartus prie šoninių mikrofonų? Prašom pasakyti, kuriuo Statuto straipsniu remdamasis jūs šitaip elgiatės? Dėkui.
PIRMININKAS. Nesiremiu jokiu Statuto straipsniu. Aš klausiau. Dėl pirmo įstatymo klausiau, ar yra pasiūlymų dėl komitetų. Pradedama kalbėti visiškai ne į temą, nesupratau, kad turi pasiūlymų dėl komitetų. Tą reikėtų kaip nors aiškiau pasakyti, nes kai prie mikrofonų sustoja daug žmonių, tai negali žinoti, ko jie nori.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, noriu atkreipti jūsų dėmesį ir visų čia susirinkusiųjų. Svarstant Koncesijų įstatymą P. Auštrevičius, bijau suklysti, jeigu ne pirmas, tai vienas iš pirmųjų atsistojo prie šoninio mikrofono norėdamas pasiūlyti tik komitetą. Jūs kažkodėl šitą jo teisę ignoravote, lygiai taip pat kaip mano teisę pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prastūmėte netgi kelis klausimus, neleisdamas pasisakyti. Aš klausiu kodėl? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš tik galiu pareikšti apgailestavimą dėl to, kad taip atsitiko.
12.53 val.
Kviečiu vyriausiąjį Prezidentės patarėją Nerijų Udrėną į tribūną. (Balsai salėje) Tikrai neturiu jokio nusistatymo prieš jūsų frakciją. (Balsai salėje)
N. UDRĖNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo grąžinamas pakartotinai svarstyti 2011 m. gegužės 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas.
Miškų įstatymo svarstymas ir priėmimas užtruko iš tiesų ilgą laiką, sukėlė daug aštrių diskusijų, nepaliko abejingų dėl Lietuvos miškų, o kartu ir pačios Lietuvos valstybės ateities. Tai tik dar kartą patvirtina, kad šis įstatymas ypač svarbus valstybei ir jos žmonėms. Buvo įdėta daug darbo siekiant geriausių būdų, kaip geriau reglamentuoti miškų tvarką. Ypač Jos Ekscelencija Respublikos Prezidentė vertina ir palaiko šiomis Miškų įstatymo pataisomis sudaromas realias galimybes įgyvendinti valstybei svarbius strateginius projektus, maksimaliai panaudojant Europos paramos lėšas. Tai visų pirma šalies energetiniam saugumui užtikrinti būtinų elektros tinklų jungčių NordBalt, LitPol Link projektai, Lietuvos tarptautinių transporto koridorių pralaidumo didinimo ir kiti projektai. Nuo to, kaip greitai turėsime teisinę bazę šių projektų įgyvendinimui, priklausys ir realios veiklos šia kryptimi galimybės, o kartu ir visos šalies gerovė.
Miškai – visos tautos turtas, todėl vertindama atskiras priimto Miškų įstatymo nuostatas Respublikos Prezidentė ragina nepamiršti ir vadovautis išimtinai tik tautos interesais, paisyti Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir nesudaryti sąlygų veiklai, kurios griaunantį poveikį pajusime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai, ateinančios kartos.
Todėl Respublikos Prezidentė, grąžindama jums, gerbiamieji Seimo nariai, Miškų įstatymą pakartotinai svarstyti, siūlo atsisakyti šių nuostatų, savo nesutikimą su jumis grįsdama tokiais pagrindiniais argumentais.
Pirma. Įstatymu įteisinamas visų be išimties privačių miško valdų arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės atidalijimas. Tai prieštarauja kitoms to paties įstatymo nuostatoms ir paneigia principinę taisyklę, įstatyminį imperatyvą, jog privačios miško valdos arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidoma į dalis, jeigu jos plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai. Kartu tokia nuostata neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kad draudimu skaidyti privačių miškų valdas į dalis, jei valda tampa arba yra mažesnė nei 5 hektarai (cituoju): „siekiama užtikrinti, kad miškuose neatsirastų labai daug mažų miško sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais būtinus nustatyti servitutus, į miškų tvarkymo bei miškų ūkio veiklos organizavimo techninius reikalavimus inter alia su miško valdų atribojimu vienos nuo kitos ir kitų, galėtų būti sudarytos prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti, alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką“ (2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Kartu noriu pažymėti, jog miško valdų skaidymas bus galimas įstatyme aiškiai apibrėžtais išimtiniais atvejais, t. y. kai sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise, taip pat atidalijant žemės ūkio naudmenas, esančias privačioje miško valdoje, bei atidalijant žemę, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais.
Antra. Įstatymas nustato septynis atvejus, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Vienas iš jų – buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus. Ši nuostata yra ydinga keliais aspektais, kuriuos norėčiau paminėti.
Pirma. Pagal Miškų įstatymą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik, pabrėžiu, įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Šis išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės ir ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, išimtiniai, susiję su viešuoju interesu, tai negali tapti paplitusiu reiškiniu. Vertybė yra miško išsaugojimas, gausinimas, o ne miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Tai savo nutarimuose yra išsiaiškinęs ir Konstitucinis Teismas (2009 m. birželio 22 d. nutarimas).
Antra. Konstitucinis Teismas taip pat yra nedviprasmiškai nurodęs, kad, atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, į jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, savininkų nuosavybės teisės ribojimai yra galimi ir konstituciškai pateisinami (2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Trečia. Svarbu taip pat aiškiai įvardyti ir neleisti spekuliuoti argumentais, esą buvusių sodybų atstatymas yra susijęs su teisėtų lūkesčių įgyvendinimu. Nei nuosavybės teisių atkūrimas, nei miško žemės įgijimas privačion nuosavybėn kokiu nors kitu teisiniu pagrindu automatiškai nesukūrė ir nesukuria jokio teisėto lūkesčio į šiose vietovėse buvusių sodybų atstatymą, nes bet koks teisėtas lūkestis gali atsirasti tik įstatymo pagrindu. Įstatymai tokių lūkesčių niekada ir niekam nesukūrė.
Ketvirta. Kyla pagrįstų abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo praktikoje, kaip tai atsitiko su panašaus turinio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, nes pagal Civilinio proceso kodeksą, kuris turi pirmenybę jo nuostatų prieštaravimo kitiems įstatymams atveju, sodybos buvimo juridinis faktas teisme galės būti įrodinėjamas visomis teisinėmis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat ir liudytojų parodymais, taigi neapsiribojant vien tiktai archyviniais dokumentais.
Apibendrindamas norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad vertinant šią įstatymo nuostatą konstitucinių nuostatų bei praktinio įgyvendinimo aspektais ji nėra niekaip susijusi su viešuoju interesu. Ja ne tik paneigiamas bendrasis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinumo principas, bet ir sukuriamos realios prielaidos visiškai neprognozuojamai ir stichiškai miškų urbanizacijai, miškų bei jų ekosistemų niokojimui, esminiam visuomenės prieinamumo prie miškų bei gamtos turtų ribojimui. Tokia nuostata, prisimenant, kokią žalą padarė nekilnojamojo turto pavertimas kilnojamuoju bei sudarytos sąlygos gražiausių gamtos kampelių aptvėrimui, taptų tik dar viena žmonių nepasitikėjimo savo valstybe ir teise prielaida.
Trečia. Įstatymas numato, kad privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas, arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Tačiau kartu nustatyta, kad reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai. Tokia įstatymo nuostata sukuria realias, teisiškai niekuo nepagrįstas prielaidas netaikyti įstatyme nustatyto kompensavimo mechanizmo už miško iškirtimą, taip bent iš dalies kompensuojant šio proceso metu aplinkai daromą žalą, o tai neišvengiamai neigiamai paveiks miškus ir pasitarnaus ne jų gausinimui, miškingumo gausinimui, bet prisidės prie miškų nykimo. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Miškų įstatymo pataisų antikorupcinį vertinimą, taip pat turėjo pastabų dėl mano minėtų įstatymo nuostatų.
Jos Ekscelencijos Respublikos Prezidentės dekreto pristatymą baigiau ir esu pasirengęs atsakyti į jums, gerbiamieji Seimo nariai, rūpimus klausimus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Nėra salėje. Klausia R. Žemaitaitis. Nėra salėje. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Yra, ir dar kaip yra. Gerbiamasis prelegente, žmonių kalba šnekant, Prezidentės veto reiškia, kad buvusių savininkų palikuoniai, tiesioginiai palikuoniai, atsiėmę sodybvietes, negalės atsistatyti tų sodybviečių ir jose įsikurti. Jeigu kas pamiršo, priminsiu, kokiu būdu tos sodybvietės sugriuvo, užaugo mišku, dabar tai vadinama miško žeme: turėtume kalbėti apie sovietinės represijų politikos rezultatą. Žmonės buvo išvežti į Sibirą, patys bėgo iš namų slapstydamiesi, išguiti, vykdant melioraciją. Ar nemanote, kad pirmųjų tremčių 70-mečio proga toks Prezidentės sprendimas yra, švelniai tariant, nekorektiškas ir ciniškas, kalbant būtent apie šiuos žmones?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau priminti keletą aspektų, kas yra įdomu. Jau Lietuvos statutai ir valakų reformos nuostatos numatė, kad būtų kompensuojama už žemę, tarkim, lydimas buvo uždraustas iš viso, o buvo skatinamas atželdinimas. Miškingumas Lietuvoje mažėjo, ypač po Pirmojo pasaulinio karo miškingumas buvo sumažėjęs gana gerokai. Po Antrojo pasaulinio karo, net ir prieš jį, miškingumas buvo apie 17–20 %. Taigi didelė Lietuvos teritorija tuo metu buvo pievos, ariama žemė, o Lietuvos žmonės visą laiką suprato, kad miškas iš tiesų yra vertybė. Turime žiūrėti į ateitį, į mūsų vaikų ateities kartas. Svarstymo metu buvo kalbėta apie tiesioginius palikuonius, bet dabar šios nuostatos būtų atvėrusios kelią atstatyti sodybas žmonėms, kurie su ta vietove neturi tiesioginio ryšio. Tai tiesiog būtų praturtinimas tam tikros grupelės žmonių, paneigiant likusios bendruomenės, tautos interesą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi aš pritariau ir pats kreipiausi į Prezidentę, kad būtų vetuojama, tai aš sveikinu šitą Prezidentės žingsnį. Mano klausimas būtų, kodėl, žinant išankstinę Prezidentės nuostatą ir Konstitucinio Teismo tam tikras nuostatas, kad miškas yra specifinis dalykas ir nereikėtų skaidyti į mažesnius, nes, kaip ir jūs priminėte mūsų istoriją, jeigu šeimoje būdavo keletas paveldėtojų, tai tik vienam atitekdavo miškas, niekas į gabaliukus neskirstydavo. Mano klausimas būtų, kodėl, žinant nuostatas, žinant Konstitucinio Teismo sprendimą, vis tiek eina tokie pasiūlymai?
N. UDRĖNAS. Tam tikrai daliai žmonių tai tikrai yra labai reikšmingas praturtėjimo šaltinis. Turbūt tai galėtų būti vienas variantas. Bet suprantamas noras palengvinti statybų procesą. Suprantamas noras tą mažiau biurokratizuoti, bet tam yra Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymai, o ne Miškų įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis patarėjau, ar jūs atsakingai prisiimate atsakomybę, kad iš tikrųjų, aš manau, pagal pateiktus argumentus jūs suklaidinote Prezidentę ir Prezidentė priėmė tokį sprendimą. Nėra tokių skaičių, kokiais jūs operuojate. Nėra tiek atkurta nuosavybė arba pretenduojančių į saugomas teritorijas. Tai yra vienetai, o ne šimtai tūkstančių. Tai vienas dalykas. Jūs dabar pristatydamas sakėte, kad tai nėra teisėti lūkesčiai. Kaip tai nėra? Jeigu priimtas Nuosavybės grąžinimo įstatymas ir 20 metų mes atkuriame žemę, ir tai nėra teisėtas lūkestis? Ir trečias dalykas, jūs argumentuojate, kad saujelė žmonių praturtės. Jeigu pasistatys 30 m2 namelį, jis praturtės, jis bus milijonierius? Jis atvažiuos ten, kastuvą pasidės, prižiūrės tą mišką ir puoselės. Jums labiau patinka, kai valstybiniuose miškuose apleistos visos vietos, yra brūzgynai ir nesutvarkyta. Jūs už tai pasisakote? Jūs klaidinate Prezidentę, ir ji priima tokius sprendimus. Aš manau, kad tai neteisinga ir t. t. Aš siūlyčiau jums pagalvoti.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Dar kartą pabrėšiu, kad Prezidentė įsigilinusi į šitą klausimą ir jinai nori užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, kas pažymėta ir STT pažymoje dėl antikorupcinio vertinimo, ir mūsų karti gyvenimo patirtis…
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys, bet jo nėra. Tada klausia E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūsų teikiamo Prezidento dekreto 1 straipsnio 5 dalyje yra teigiama: „Be to, ir 2006 m. birželio 15 d. Europos Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl miškams skirto ES veiksmų plano, kuriuo nustatomi bendrijos ir valstybių narių su mišku susijusios veiklos pagrindiniai principai, iš esmės nepritariama nedidelių privačių valdų skaldymui į dar mažesnes.“ Štai aš turiu rankoje būtent šį komunikatą, kurio teiginiais atseit remiasi Prezidentė. Gal jūs galėtumėte nurodyti, kuriame iš veiksmų, jų yra 18, iš esmės nepritariama nedidelių privačių valdų skaldymui į dar mažesnes, nes aš tokio, beje, neradau, todėl abejoju ir visų kitų pateiktų Prezidentės argumentų ar interpretacijų patikimumu.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Galiu pabrėžti, kad vizito metu, bendraudamas su įvairiais įvairių šalių, ypač Skandinavijos, į kurią mes norime orientuotis, pareigūnais, labai domėjausi šituo klausimu, kaip yra reglamentuojama urbanizacija. Ten urbanizacija yra reglamentuojama gana griežtai. Ten, kur teritorijų planavimo dokumentai leidžia statyti, statybos procesas yra lengvas, aiškus ir nekelia problemų. Bet ten, kur yra gamtos objektai, statybos yra tik leidžiamos išimtiniais atvejais, ir tai yra bendra politika. O dėl konkrečių nuostatų šio komunikato mes galėsime jums atskirai pranešti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų Lietuvoje ne tik pušynai yra, bet ir III ar IV kategorijos miškai. Iš esmės norėčiau paklausti, ar iš tiesų apribojant tam tikras statybas, galbūt rekreacinių teritorijų plėtrą, nenuvertinama žemė tiek, kad tuo pasinaudos supirkėjai, kurie ir dabar naudojasi? Tokios miško žemės, kur daugiau krūmynai, o ne miškai, kaina apie 500 Lt dabar yra. Juos labai sėkmingai supirkinėja ne tik supirkėjai lietuviai, bet, kiek žinau, ir skandinavai kelia į šitą erdvę koją. Manyčiau… Čia jūs sakėte apie pasipelnymą. Atvirkščiai, ar nemanote, kad, taip nuvertinus, yra atimami pinigai iš žmonių? Vėlgi ar nemanote, kad iš tiesų tai galėtų būti tam tikra lengvesnė galimybė atkurti sodybas, plėtoti kaimo žmonėms tam tikrą verslą, turizmą ir t. t.? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Tikrai palaikome iniciatyvą statyti ten, kur galima, bet tai turi būti reglamentuojama bendraisiais ir ten, kur reikia, detaliaisiais planais. O šitos nuostatos padaro tai, kad mes privatizuosime pelną, tai kažkam naudinga bus, o kaštai bus socializuojami – nauda mums, o kaštai visai likusiai tautai. Tikrai, net fizinę infrastruktūrą reikia sukurti, elektrą atvesti ir panašiai, tai yra visos tautos indėlis būtų į tos infrastruktūros palaikymą. Reikia subalansuotai žiūrėti per teritorijų planavimo dokumentų sutvarkymą, kad tai būtų aiškus, reglamentuotas procesas.
PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš paskaičiau dekreto motyvus, kur cituojama Konstitucinio Teismo kovo 14 d. citata, ir manau, kad ji visiškai netinka įstatymo pataisai, kurią Seimas priėmė. Pažiūrėkime, kas ten rašoma. Rašoma, kad negalima skirstyti 5 hektarų į mažesnius. Šiuo konkrečiu atveju kalbama jau ne apie 5 hektarus, bet 9, faktiškai 10 hektarų. Nes, pavyzdžiui, 9 hektarus ir devynias dešimtąsias į du sklypus padalinti negalima. Vienas sklypas bus 5, o kitas jau truputį mažiau. Čia vienas neatitikimas.
Antras. Rašoma, kodėl negalima, pažiūrėkite. Rašoma dėl to, jūs skaitėte, kad tas sudarys sąlygas pakeisti natūralų kraštovaizdį, atskirus miške esančius objektus, skurdinti ir alinti mišką, natūralią gamtinę aplinką. Pagal tą projektą, kurį Prezidentė ginčijo, nieko panašaus nėra, nes numatyta galimybė atidalinti miško dalį, jau atskirtą natūraliomis ribomis. Ir dėl to nei vaizdas, nei padėtis, niekas nesikeičia. Jeigu sklypas kerta elektros liniją arba kvartalinę liniją, tai ji kaip tik nieko kito nekeičia. Tuo labiau kad 5 hektarų arba kitų negalima padalinti į daug sklypų, nes daugiausia gali būti viena riba arba dvi.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom atsakyti. Tai buvo paskutinis klausimas.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl atidalijimo net ir Napoleono laikų kodekse buvo pabrėžta, kad žemėvalda turi būti valdoma racionaliai. Tas principas, kad ir miškų ūkyje Lietuvoje ta konstitucinė doktrina dėl 5 hektarų būtų įtvirtinta, ir liudija, kad ūkininkauti miškuose galima, bet reikia stengtis išlaikyti kuo didesnę jų žemėvaldą, kad tas ūkininkavimas būtų racionalus. O tos nuostatos, kurios buvo minėtos dekrete, tikrai atveria kelią į galimybes piktnaudžiauti. Nes tada tos natūralios ribos gali padėti suformuoti atskiras namų valdas ar kaip kitaip sau palankiai taikyti tas nuostatas, kad leistų urbanizaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, po du galės kalbėti dėl sprendimo, kuris pagal Statutą turi būti pasirinktas toks: arba svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, arba laikyti nepriimtu. Taigi tie, kurie užsirašė už, suprantu, kad pasisako už tai, kad įstatymas būtų grąžintas svarstyti iš naujo, o tie, kurie užsirašė prieš, pasisako, kad įstatymo apskritai neliktų, t. y. kad jis būtų laikomas nepriimtas. Dabar pirmasis, kuris pasisako už, sąraše yra P. Gražulis, tačiau jo nėra. (Balsai salėje) Jis yra, bet buvo ne savo vietoje. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti gerbiamajai Prezidentei, kad ji sureagavo į dalies Seimo narių, kurie nebalsavo už šį įstatymą, ir į visuomenės prašymą ir vetavo šį įstatymą. Labai taikliai Prezidentė apibūdino žiniasklaidai, kad mes šiandien jau neprieiname prie ežerų, kad jie tapo privati valda, ir ruošiamės užtverti visus miškus. Todėl siūlau pritarti Prezidentės veto ir atmesti dabartinio įstatymo nuostatas, kurios leidžia, sudaro galimybes suskirstyti miškus į nedidelius sklypelius, o antras žingsnis bus ten vykdyti statybas.
PIRMININKAS. J. Ramonas yra užsirašęs kalbėti priešingai, tai yra už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Prašom.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Aš esu prieš tai, aš nepritariu Prezidentės veto, kad įstatymas būtų toks, koks buvo, ir bandysiu dar kartą argumentuoti. Kodėl? Aš jau sakiau, manau, kad patarėjų komanda yra suklaidinusi Prezidentę ir ji priėmė tokį sprendimą. Antras dalykas. Šiuo priimtu Miškų įstatymu visur kur nori ir kaip nori niekas nestatys. Yra atitinkamos grupės, apsaugos juostos ir t. t. Apie 60 % miškuose, kad ir priėmus, ir palikus taip, kai buvo, nieko negalės daryti.
Ir trečia. Mane stebina, kai kalbama apie teisėtus lūkesčius, kad tai nėra teisėti dalykai, nereikia į tai atsižvelgti. Manyčiau, kad tai yra nesąžininga ir negarbinga. Taigi negalima pritarti Prezidentės veto todėl, kad taip yra einama prieš „nusodybinimo“ politiką. Manyčiau, reikėtų palikti. Ir nebus jokių čia stebuklų, niekas miškuose tų trobų daug nestatys. Tai bus vienetai ir niekas nereikalaus, kaip argumentavo, infrastruktūros, elektros, kelių ir t. t. Jeigu žmogus pats nuspręs, tai dabar yra visokios alternatyvos, susitvarkys, kad būtų ir elektra, ir keliai. Bet jeigu jis neprivažiuos ir ateis į Seimą, į savivaldybę, prašys kelių, tai aš manau, kad tai yra absurdiška ir labai daug šnekama. Juo labiau kad paprastų kelių savivaldybės ir kelių fondas negali sutvarkyti, dabar čia kokiam Jonui ar Petrui į sodybą kelią atves. Aišku, visko pasitaiko. Bet manyčiau, kad reikėtų palikti taip, kaip yra, ir būtų šiek tiek pateisinami teisėti lūkesčiai, kurių laukia miško savininkai.
PIRMININKAS. J. Ramonas iš tikrųjų pasisakė už tai, kad įstatymas būtų grąžintas svarstyti iš naujo. Nes tik tokiu atveju galima palikti taip, kaip yra. Dabar aš… Kur dingo sąrašas? E. Tamašauskas turbūt už? Išsibraukėte jūs, taip? Kas pasisako už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu? D. Kuodytė, taip? Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes tiek skaudinome ir įžeidinėjome žmones, kalbėdami apie šį Miškų įstatymą, ir toliau dar juos erziname. Toliau svarstysime. Ką mes toliau svarstysime? Vis tiek nieko neleidžiame. Buvę tremtinių vaikai neturi jokių teisėtų lūkesčių. Kam toliau įžeidinėti? Laikykime, kad jis nepriimtas ir pamirškime visą šitą istoriją, kol ateis truputėlį sveiko proto ir racionalumo turintys žmonės.
PIRMININKAS. Dar galėtų vienas pasisakyti už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas, bet turbūt jau tokių nėra. Tada reikia balsuoti ir balsavimu spręsti, kas balsuos už, tas balsuos už įstatymo svarstymą iš naujo. Jis bus svarstomas ir Seimas spręs, kokį įstatymą priimti po naujo svarstymo. Tas, kas balsuos prieš, balsuos už tai, kad įstatymas laikomas nepriimtu, ir tada galėtų būti rengiamas kitas įstatymas, tai jau būtų naujas procesas. Turbūt visiems aišku. Alternatyvus balsavimas. Balsavimas už yra už Prezidentės grąžinto įstatymo svarstymą iš naujo, balsavimas prieš reiškia už laikymą jo nepriimtu. Prašom balsuoti.
Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 102 Seimo nariai, už tai, kad jis būtų laikomas nepriimtu, tik 1. Taigi įstatymas bus svarstomas iš naujo ir pagal Statutą svarstymo data turi būti po savaitės, tai yra birželio 16 d.
13.19 val.
Dabar pavėluotai pradedame Vyriausybės valandą, kuriai skyrėme pusę valandos. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad žodis bus suteikiamas tik opozicinių frakcijų atstovams. Galimybė paklausti. Taigi prašom ministrus atsakyti į klausimus. Žiūrime, kas yra sąraše. Opozicijos lyderis jau yra pasiruošęs klausti. Premjeras taip pat pasirengęs atsakyti. Prašom, opozicijos lyderiui galimybė pateikti du klausimus.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą. Nors jis ir susijęs su ugniagesiais, bet gal ne politiškai, o ūkiškai premjeras galėtų atsakyti dėl ugniagesių, kurie dirba prie savivaldybių. Situacija sudėtinga, žmonės dirba atsakingą darbą, suprantu, kad šiemet jau biudžeto turbūt niekas nepakeis, tie atlyginimai tokie ir liks. Bet planuojant kitų metų biudžetą ar yra svarstomos galimybės tikrai padidinti algas ugniagesiams, kurie atlieka tą svarbią misiją, jais visuomenė pasitiki, jų darbas yra tikrai rizikingas? Ar yra galvojama kitų metų biudžete numatyti didesnes lėšas jų atlyginimams?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad dabar vyksta pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas, ir tai vadinkime tokia pradine arba pirmąja stadija, kai ministerijos pateikia savo matymus. Žinodami visus kitų metų išlaidų limitus, mes svarstome pačius įvairiausius klausimus. Vidaus reikalų ministerija kaip tik pirmadienį pristatė savo matymus, kalbėjome ir apie ugniagesių reikalus. Mūsų principinė pozicija yra gana aiški: tų pačių darbo užmokesčio fondų apimtimi mes galime svarstyti įvairius pakeitimus, kuriais būtų galima padėti mažiau uždirbantiems. Tokius sprendimus tikrai iki rudens, manau, turime visas galimybes rasti. Aš dabar tikrai negaliu prižadėti, kaip atrodys visi 2012 m. skaičiai ir dalykai. Be abejo, tai bus svarstoma rengiant biudžeto projektą tiek Vyriausybėje, tiek Seime, bet problema mažiausiai uždirbančių, įvairių grupių mažiausiai uždirbančių, yra intensyviai svarstoma.
PIRMININKAS. V. Gapšys užduos dar vieną klausimą.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Norėčiau turbūt daugiau techninį negu politinį klausimą pateikti ministrei I. Šimonytei dėl PVM grąžinimo ūkininkams. Ūkininkai pasiskundė, kad jiems dar už praeitus metus kai kur negrąžintas PVM. Ar jūs žinote tą problemą, ar domitės, ar taip iš viso gali būti?
I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų tos problemos, apie kurią jūs kalbate, aš nežinau. Būtų labai gerai, jeigu informacija apie tuos konkrečius ūkininkus man būtų perduota, aš, be abejo, išsiaiškinčiau ir jus asmeniškai informuočiau. Šiaip PVM grąžinimo dinamika yra tikrai labai palanki verslui, tikrai stengiamasi grąžinti kuo greičiau. Turint minty, kad grąžinimų suma yra smarkiai padidėjusi nuo praeitų metų gal 50 % dėl spartaus eksporto, žinoma, darbo Mokesčių inspekcijai yra taip pat atitinkamai daugiau, bet stengiamasi su tuo susitvarkyti. Jeigu iš tikrųjų yra tokio ilgio terminai, apie kuriuos jūs kalbate, tai čia turi būti jau labai ypatingos aplinkybės, kurias aš tikrai pažadu išsiaiškinti ir jus informuoti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Socialdemokratų partijos frakcija.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi galbūt pratęsiu klausimą finansų ministrei. Lankantis rajonuose buvo išsakyta nuomonė, kad kai kur vėluoja ir gyventojų pajamų mokesčio pervedimai. Ar čia buvo tik pavieniai rajonai ir kaip šiuo metu yra su biudžeto surinkimu ir mokesčių dalies pervedimu?
Ir gal galėtumėte trumpai pakomentuoti dėl dabar vykstančios Mokesčių inspekcijos reformos, kai yra naikinami rajonų mokesčių skyriai, turbūt sujungiami į stambesnius vienetus. Darbo krūviai, kurie tenka mokesčių inspekcijai rajonuose, ypač žemės ūkio rajonuose, kur yra didesnė sklaida ir didesni atstumai, žmonėms atrodo, yra gana dideli, galbūt didėja, o jų atlygis už darbą nėra adekvatus tam darbui, kurį dirba paprasti mokesčių inspektoriai. Ačiū už atsakymą.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju jums už klausimą. Dėl pirmo klausimo galiu pasakyti, kad, preliminariais skaičiais, kadangi rytoj turėsime galutinę apyskaitą, gyventojų pajamų mokestis yra renkamas pagal planą, todėl tikrai negalėčiau pasakyti, kokia savivaldybė ir dėl ko galėtų skųstis. Savivaldybių planai tikrai yra vykdomi neblogai šiais metais. Reikėtų žiūrėti į konkrečias aplinkybes. Kaip ponui V. Gapšiui, galėčiau ir jums tas eksplikacijas pateikti papildomai.
Dėl Mokesčių inspekcijos reformos. Nežinau, kiek jūs esate informuotas apie pačią reformą. Reformos esmė yra tokia, kad yra siekiama sukurti kompetencijos centrus atskiroms funkcijoms vykdyti: ar išieškojimui, ar kontrolei, ar, sakykim, kitoms, daugiau kvalifikacijos, daugiau pastangų ir daugiau krūvio reikalaujančioms funkcijoms.
O kalbant apie rajonų skyrius, be abejo, tiems padaliniams paliekama daugiau aptarnavimo funkcija, t. y. darbas tiesiogiai su žmonėmis ir mokesčių mokėtojais. Bet vėlgi dėl to darbo krūvio galbūt reikėtų pasižiūrėti į labai konkrečias aplinkybes, nes Mokesčių inspekcija vis daugiau paslaugų stengiasi perkelti į elektroninę erdvę, ir tiems patiems ūkininkams ar žemės ūkio subjektams, žmonės yra tikrai raštingi, kompiuterizuoti ir daug viešųjų paslaugų, naudodamiesi kompiuteriu, įskaitant ir Mokesčių inspekcijos paslaugas… Tiesą sakant, jau reikėtų konkrečiai pasidomėti, kokioje vietoje, kieno nors vertinimu, tas krūvis yra neadekvatus, ir jeigu taip, ieškoti būdų, kaip tą ištaisyti. Bet bendrąja prasme tikrai nemanau, kad taip turėtų būti.
PIRMININKAS. Dabar klausia R. Žemaitaitis. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš turėčiau klausimą aplinkos ministrui, bet nėra, todėl vidaus reikalų ministrui ir premjerui.
Praeitą savaitę ir šią savaitę dar vyksta gaisrai Šilutės durpyne. Iš tikrųjų valstybė patiria didelę žalą siųsdama savo gaisrininkus, kariuomenę, naudodama kurą ir kitus panašius dalykus, taip pat yra padaroma žala gamtai. Ar yra sudaryta darbo grupė, kuri įvertintų patirtą žalą ne tik gamtai, bet ir valstybei, nes ateityje, aš įsivaizduoju, kad įvykis įvyko dėl Šilutės durpyno klaidos, visą žalą jie turės atlyginti? Šiuo metu reikėtų ją įvertinti. Ar yra tokia darbo grupė ir ar atliekami preliminarūs skaičiavimai? Kiek man žinoma, šalia tos teritorijos gyvenu 28 metus, nei priešgaisrinė sistema ten veikia, nei apžvalgos bokštas buvo įrengtas ir dar daug pažeidimų ten yra. Įdomu, ar yra sudaryta tokia darbo grupė?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą ir aktualų klausimą. Laimė, kad gaisras jau lokalizuotas, yra likę atskiri židiniai, šiek tiek miško išdegė, bet ten irgi viskas užgesinta. Penktadienį, ko gero, dar lietus turėtų palyti ir turbūt šis klausimas bus baigtas. Paprastai mes laikomės tokios taktikos, kad kai užgesiname gaisrą, tada pradedame skaičiuoti nuostolius. Kai tik tai bus padaryta, pradėsim.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Darbo partijos frakcija.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti švietimo ir mokslo ministro. Raštas buvo skirtas jums, bet atsakymą gavau iš kanclerio. Manau, kancleris jus turėjo informuoti ir, manau, jūs galėsite papildyti mano klausimą.
Ministre, yra ūkio reikmėms finansuoti specialiosioms mokykloms… Vienas iš pavyzdžių yra Dabikinės mokykla Akmenės rajone. Ūkio reikmėms. Noriu pasakyti, yra 107 vaikai ir gaunamos lėšos – 487 tūkst. Mažeikių rajono tas pats vaikų skaičius ir gaunama 1 mln. 400… pusantro milijono, milijonu daugiau. Gerbiamasis D. Numgaudis rašo man tokį priminimą. „Pažymime, kad buvusios apskričių įstaigos turėjo skirtingus lėšų patvirtinimus biudžeto ūkio lėšoms.“ Aš pats suprantu, kad jau seniai nebėra tų ir tą prievolę turi prisiimti atsakinga ministerija. „Švietimo ir mokslo ministerija neturi įgaliojimų šių lėšų perskirstymui.“ Sakykite, ar pono D. Numgaudžio ir jūsų nuomonės sutampa, ar ne, ministre, šiuo klausimu?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Ši istorija yra žinoma ir tai liečia ne tik specialiąsias mokyklas, kurios yra perduotos savivaldybėms, bet yra principas, kuris kitoms įstaigoms buvo pasirinktas taikyti, t. y. nuo praėjusių metų liepos 1 d. pasikeitus tokių švietimo įstaigų pavaldumui finansavimas tokiu pat laipsniu yra užtikrinamas 2011–2012 m. Dabar tikrai skiriasi specifika ir biudžetai. Aš nesakau, kad mes neturėtume ieškoti sprendimų. Jeigu jums susidarė toks įspūdis iš mūsų ministerijos atsakingų žmonių atsakymo, tai aš galėčiau pasakyti, kad po posėdžio norėčiau pasiimti kopiją ir išsiaiškinčiau dėl galimybių, ar mes galime daryti tam tikras korektyvas. Tikrai rezervų taupyti mes matome, kai kurių įstaigų pertvarkymas iš apskričių perėmus mums ar savivaldybėms… ir finansiškai akivaizdu, kad vienokius ar kitokius sprendimus reikia daryti. Ten, kur yra trūkumas, mes irgi turime dėti pastangas, kad lėšų būtų rasta. Aš tiesiog siūlyčiau nedėti ties šita istorija taško ir mes dar pasižiūrėsime galimybes.
PIRMININKAS. Dabar galėtų klausti J. Ramonas, bet jo nėra. Tada L. Kernagis. Prašom.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti ministro D. Jankausko. Per praėjusią Vyriausybės valandą aš jūsų klausiau dėl „Arx Baltica“ įmonės neišmokėtų atlyginimų. Po to klausimo, atrodo, ledai ten pradėjo judėti. Ir, kaip tyčia, aš vėl gavau iš įmonės UAB „Lantana“ skundą dėl tos pačios problemos, kad 3 ar 4 mėnesius nemokami atlyginimai. Panašu, kad ši bėda, ko gero, yra visoje Lietuvoje kaip ir įsišaknijusi. Sakykite, ministre, kaip būtų galima pagelbėti žmonėms, gal per Mokesčių inspekciją? Kokiu būdu ir kaip tą procesą išjudinti? Po to, kai aš jūsų paklausiau, toje įmonėje ledai sujudėjo, bet pradėjo kreiptis kiti žmonės. Dabar išeis taip, kad jie kreipsis į mane, aš į jus, toks įdomus ratas. Gal kokių nors sprendimų būdų būtų galima rasti? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Sakau, iš tikrųjų sprendimų būdų būtų galima ieškoti ir atrasti, jų ir yra ieškoma, jie randami. Tam tikros institucijos, valstybės įstaigos, kurios savo darbą turi atlikti galbūt daug geriau, negu iki šiol atlikdavo, turi atitinkamus pavedimus. Ne tik Mokesčių inspekcija, bet ir vyriausiasis darbo inspektorius yra gavęs labai konkrečius pavedimus. Rašomos labai konkrečios priemonės, kurias turės darbuotojai atlikti, o jeigu jie nesusidoros su savo darbu, bus daromi atitinkami sprendimai. Na, o tai, kad vis daugiau Lietuvos piliečių sužino ir gauna informaciją, kur kreiptis dėl to, kad jų teisės yra pažeidžiamos, aš manau, čia yra bendras siekis. Galime tiesiog pasidalinti draugiškai ir nuopelnais. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė, Mišri Seimo grupė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Norėčiau klausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, jūs ne tik premjeras, bet ir Seimo narys, tad norėčiau paklausti jūsų nuomonės. Kam yra naudinga priešinti Seimą ir visuomenę kartkartėmis paskelbiant neišdiskutuotus klausimus? Vakar labiau negu absurdiška – per LNK televiziją skambėjo anonsai ir jų žinių laidoje, kad (cituoju) „Seimo nariai, nespręsdami minimalios algos didinimo, pensijų grąžinimo klausimų, nori didinti sau atlyginimus“. Panašiai būtų galima pasakyti ir apie automobilių apmokestinimą ar kitus klausimus. Iš tikrųjų nepasitenkinimas Seimu tapo tendencingu siekiu tai daryti. Kam tai naudinga? Ar siekiama kažką paslėpti po visu tuo, kokia jūsų nuomonė, kodėl taip žiniasklaida elgiasi?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už tokį klausimą, į kurį būtų sunku turbūt taip labai paprastai atsakyti. Aišku, ko gero, pasitaiko kartais ir Seime vienokių ar kitokių nelabai išdiskutuotų iniciatyvų, kaip, pavyzdžiui, vakar nuskambėjęs lyg ir toks siūlymas neatidėliojant svarstyti Seimo narių atlyginimų didinimo klausimą. Mano įsitikinimu, tikrai tai nėra tas metas, kad būtų galima svarstyti. Išties nežinau viso konteksto darbo grupės, kuriai vadovavo A. Salamakinas, kodėl jie nutarė būtent šiandien paskelbti ar vakar paskelbti. Tikrai turime laikytis labai aiškios nuostatos, kad tas makroekonominis atsigavimas, kurį matome iš statistikos, jis tikrai nėra pasiekęs dar tiesiogiai kiekvieno žmogaus. Pirmieji, kurie tai turėtų pajusti, mums visiems kartu sutarus, turėtų būti tie, kurie yra mažiausiai socialiai apsaugoti. Tai visų pirma pensininkai, po to, matyt, tie, kurie gauna mažesnius atlyginimus, ir taip nuosekliai eiti. Ir Seimo narius, ir Vyriausybę raginčiau iš karto pasakyti patiems sau ir visuomenei, kad mes būsime paskutiniai toje eilėje.
Kitas dalykas. Lietuvoje tokio kalbėjimo stilius viešojoje erdvėje yra iš tikrųjų labai konfrontacinis. Ir tai pačiai žiniasklaidai yra toks įprastas ir patogus stilius: nieko daug nesigilinant iš karto pereiti prie paties aukščiausio lygmens pasmerkimo žodžių ar vienokios ar kitokios iniciatyvos, svarstomos Seime. Manau, tai irgi nėra tai, kas būtų labai, kaip čia pasakyti, labai naudinga pačiai visuomenei. Todėl man atrodytų svarbu, kad Vyriausybės sudaryta kartu su verslo ir universitetų žmonėmis darbo grupė, kuri parengė strategiją „Lietuva 2030“, pradėtų kaip tik visas įžvalgas nuo visuomenės būsenos analizės ir nuo paieškų, kaipgi mums įveikti tą tarpusavio nepasitikėjimo, susipriešinimo ir netikėjimo ateitimi situaciją. Nėra čia paprastų atsakymų. Bet jūsų klausimas labai teisingas.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Visi mes džiaugiamės, kad Lietuva eksportuoja nemažai produkcijos, tarp jų ir žemės ūkio produkcijos.
Gerbiamasis ministre, tokio mažo gyvulių skaičiaus mes Lietuvoje niekada neturėjome. Galvijų mes turime tiktai 600 tūkst., karvių – 350 tūkst., kiaulių – beveik 1 mln., kai mes visada turėdavome 3–2,5 mln. Pieno ir mėsos perdirbimo įmonės šiandien dirba tik puse pajėgumų ir dar mes vieną statome. Prašau pasakyti, jeigu mes gyvulių skaičiaus neatkursime iki buvusio ir nepadidinsime, tai ką mes eksportuosime? Ką mes eksportuosime? Ką Žemės ūkio ministerija ir bendrai Vyriausybė galvoja daryti atkuriant gyvulių skaičių?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų atėjęs į ministeriją dirbti neradau nei projektų, nei planų, kaip plėtoti gyvulininkystę, šį sektorių. Tikiuosi, šie planai iš tikrųjų bus palikti ir iki 2020 m., ir su tolesne perspektyva iki 2030 m., kai mes šiuose sektoriuose įgyvendinsime, tačiau aš noriu visų gerbiamųjų Seimo narių taip pat paprašyti ir pagalvoti, ar mes, patys priimdami įstatymus neįsigilinę, tiktai galvodami apie tam tikrą populizmą, to neskatiname. Štai ir šiandien priimtos Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, kai vėlgi didžiuliai fermų plėtros ribojimai, nors neleidžiamos net mažos fermos, reikalingi didžiausi derinimai, sudėtingi derinimai. Esame parengę Vyriausybės programą, kai turint iki 3 tūkst. sutartinių gyvulių nereiktų sudėtingų derinimų. Nes 3 tūkst. sutartinių gyvulių, pasakysiu, 300 karvių ar 300 jaučių, arba 2 tūkst. kiaulių, tikrai nesukelia jokios taršos, jeigu ferma sutvarkyta. Tokio dydžio fermos yra tankiai apgyvendintoje Belgijoje, o mes Lietuvoje, deja, to neleidžiame. Po to sakome, vyksta ir emigracija žmonių. Tai mes patys išvejame iš to kaimo žmones, kada viena sakom, kodėl emigruoja, mūsų Vyriausybės kaltina žmones, o kita – neleidžiame plėtoti kaime verslo. Štai problemų yra daug. (Balsai salėje) Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Aš pasinaudosiu ta labai dažnai pasitaikančia man proga paklausti vienintelio savo bendravardžio Vyriausybėje premjero A. Kubiliaus.
Gerbiamasis premjere, aš jūsų vis klausiu tai istorinį, tai filosofinį, tai psichologinį, tai matematinį kokį nors klausimą. Šį kartą paklausiu klausimo apie sveiką logiką. Kaip jums atrodo, ar paskirti asmenį, kuris atstovavo Vyriausybei Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre ir bylą pralaimėjo, paskirti žmogų vadovauti darbo grupei, kuri turi spręsti, kaip turi būti įgyvendintas, na, pralaimėjusiojo sprendimas, yra su sveika logika šiek tiek susietas ar ne? Sutikite, jeigu aš su jumis eičiau į teismą ir aš teisme sakyčiau, kad jūs pavogėte iš manęs vištą, o jūs sakytumėte, kad nepavogėte, ir teismas pripažintų, kad aš buvau teisus, kad jūs pavogėte tą vištą, bet įpareigotų jūsų advokatą nuspręsti, kokiu būdu, kaip ir kada tą vištą jūs man turėtumėte grąžinti, kai advokatas iš viso netikėtų, kad jūs tą vištą vogėte, ar su sveiku protu ir elementaria logika tai turėtų ką nors bendro? Jeigu jūs manote, kad tai turi ką nors bendro, ar ir kituose valstybės valdymo sektoriuose, kuriems jūs vadovaujate, panašia logika vadovaujatės visą laiką?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, nežinau, kas jums tą klausimą surašė, man jis labai primena klausimą apie asilą ir raudonus batus čia, šiame Seime, kažkada svarstytą. Tai nežinau, kodėl šia tema vis kyla veterinarinės ar zoologinės aliuzijos, kodėl dabar čia apie vištą kalbate? Kas čia ta višta? Aš galiu pasakyti, kad klausimas, kuris buvo svarstomas Strasbūre, nebuvo, ar vištą pavogė, ar nepavogė, o kokios spalvos yra plunksnos, ar rudos, ar baltos. Tai visas klausimas ir buvo išspręstas, kad jos yra baltos. Dabar tai reikia įteisinti čia, Seime. Tai kas čia jums dabar taip ilgai ir sudėtingai klausiant liko neaišku?
PIRMININKAS. Dabar galėtų klausti V. Gedvilas, bet nėra. J. Jonyla. Yra. Prašau, kolega J. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mano klausimas gal ne toks sudėtingas. Dar visai neseniai prieglobstį jūsų komandoje gavo daugelis buvusių apskričių vadų. Visai neseniai patarėju tapo buvęs sostinės meras Raimundas Alekna, nuo liepos turi ateiti dirbti ir kitas neišsaugojęs mero kėdės Kaune konservatorius Andrius Kupčinskas. Gal čia savotiška padėka kauniškiams konservatoriams, padėjusiems jums kovoje už partijos pirmininko postą. Gal galėtumėte pasakyti, kiek iš viso jūsų tarnyboje yra patarėjų, kiek dar tokių laisvų vietų ir kiek tai kainuoja rinkėjams? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sakykite, o kas jums tą klausimą parašė, kad taip iš rašto galite tik perskaityti? Taip jau kažkaip įdomiai atrodo. Bet galiu atsakyti, kad šiandien mano patarėjų komandoje yra mažiau patarėjų, nei buvo G. Kirkilo laikais.
PIRMININKAS. Dabar gali klausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Aš norėčiau kultūros ministro paklausti. (Balsai salėje) Gerbiamasis ministre, mes Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijoje pastaruoju metu labai daug kalbame apie romų bendruomenę. Visa Respublika, ir jūs, žino – mes turime romų taborą Vilniuje ir jau kelinti metai nesugebame susitvarkyti, nes plinta narkomanija, prekyba, vartojimas ir taip toliau. Aš žinau, kad anksčiau Kultūros ministerija skyrė daug lėšų romų projektams įgyvendinti, kad jie integruotųsi į Lietuvos gyvenimą, kažką keistų savo gyvenime. Prašom pasakyti, ar tie projektai yra įgyvendinami, ar jums yra žinoma apie jų vykdymą ir koks yra efektas? Ar mes ir toliau esame numatę finansuoti tuos projektus ir ko tikimės? Labai ačiū.
A. GELŪNAS. Ačiū už klausimą į kurį, deja, negaliu išsamiai atsakyti, nes tautinių mažumų diskrecija yra visiškai naujas mums dalykas. Aš kažkada ateidamas juokavau, kad nejaugi kultūros ministras turės spręsti romų apgyvendinimo klausimą, bet ekspertai, atvykę prieš pusę metų, man uždavė panašų klausimą ir aš jį peradresavau Vilniaus savivaldybės atstovams.
Kiek reikalas apima koordinavimą, mes tikrai romų klausimui skiriame prioritetinį dėmesį. Yra darbo grupė, kuri dirba šiais klausimais, bet tai galima įveikti tik bendromis jėgomis. Ta prasme mes neturime instrumentų ir neturime kvalifikuoto personalo, kuris spręstų socialinius klausimus, mes galime labai atsakingai kalbėti apie jų kultūros projektų rėmimą, apie tam tikrą kultūrinę edukaciją. Tikrai mūsų specialistai vyksta ir į užsienį konsultuotis, įgyti gerosios patirties kitų šalių. Aišku, mes to neturime, mūsų romų bendruomenė nėra tokia gausi kaip, tarkim, Slovakijoje, Vengrijoje ar kitose šalyse, bet manau, kad tikrai ilgą laiką buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, bet dabar tiesiog romų integravimo strategija yra išskirta atskiru klausimu šalia visų tautinių mažumų. Tikrai tam skiriame, manau, gana didelį dėmesį ir atsigaunant ekonomikai – gal ir didesnius išteklius.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Paskutinis klausimas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat noriu užduoti klausimą kultūros ministrui. Gerbiamasis kultūros ministre, jūs žinote, daugiau kaip šimtas atlikėjų kreipėsi dėl to, kad LATGA-A neskaidriai naudoja surinktas lėšas. Aš taip pat norėčiau jūsų paklausti, ar jie apskritai teisėtai renka lėšas, nes tai jūsų ministerijos kuruojama sritis. Iš tikrųjų patys nustato įkainius, verslininkai tiesiog skundžiasi dėl jų tokios kaip ir neteisėtos veiklos. Ar jūs apsiribosite vien tik tuo, ką prokuratūra atsakys, ar nebandysite kaip į kuruojamą sritį plačiau pasižiūrėti į LATGOS veiklą ir kiek įvesti šioje srityje skaidrumo?
A. GELŪNAS. Aš skaičiau ir kaltinantį laišką, ir pono E. Vaitekūno atsakantį laišką. Vieni kaltina, kiti visiškai atremia tuos kaltinimus. Žinote, kuo vadovaudamasis aš turėčiau laikyti vienus teiginius pagrįstais, o kitų – ne. Manau, kad kai jūs sakote, kad kreipėsi dėl neskaidrumo, tai dėl numanomo ar dėl galimo neskaidrumo, nes visi duomenys yra skelbiami LATGOS tinklalapyje. Aš esu numatęs susitikimą su ponu E. Vaitekūnu ir su kitais autorių teisių specialistais. Bet be detalaus tyrimo ir be detalaus ištyrimo, kad auditoriai ir teisininkai pažiūrėtų į šitą klausimą labai kruopščiai, tai aš, manau, neturiu teisės viešoje erdvėje niekaip komentuoti šio klausimo. Tada bus aišku, ar man pažiūrėti plačiai, ar nepažiūrėti plačiai. Manau, kad tikrai apsiribosiu tik pasakydamas, kad problema man žinoma.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir ministrams už atsakymus į klausimus. Kviečiu… (Balsai salėje) Kažkas kažkam nepritaria?
13.47 val.
Kviečiu į tribūną pranešėją ministrą D. Jankauską, kuris pateiks du projektus. Savanoriškos veiklos įstatymo projektas Nr. XIP-3285 ir antrasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3286. Abu įstatymai yra susiję tarpusavyje. Pirmasis – Savanoriškos veiklos įstatymo projektas. Prašau pateikti abu ir atsakyti į klausimus, kuriuos pateiks Seimo nariai. Prašau.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pristatau Savanoriškos veiklos įstatymo projektą. Pirmiausia dėl projekto rengimą skatinusių priežasčių. Šį projektą rengti paskatino nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių išreikštas noras aiškiau reglamentuoti savanoriškos veiklos organizavimą, nes tokio reglamentavimo nebuvimas neleidžia daugumai nevyriausybinių organizacijų, ypač mažesnių, esančių toliau nuo didžiųjų miestų, vykdyti savanorišką veiklą ir jaustis gana saugiai. Pavyzdžiui, kad ir dėl to, jog nebuvimas aiškių santykių tarp organizacijos ir savanorio ar kad organizacijos nebūtų patrauktos atsakomybėn už vadinamojo nelegalaus darbo organizavimą, taip pat aiškumas buvo reikalingas ir biudžetinėms įstaigoms, kurios pagal savo veiklos pobūdį norėtų ir galėtų pasitelkti daugiau savanorių. Kaip pavyzdį būtų galima minėti kultūros centrus, socialines institucijas ir įstaigas ir panašiai. Vyriausybė dar 2010 metų pradžioje nutarimu yra patvirtinusi nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepciją bei tos koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, kuriame taip pat buvo numatyta parengti Savanoriškos veiklos įstatymo projektą.
2011 m. Europos Komisijos yra paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, jais skatinamas aktyvus pilietiškumas. Gerindama savanoriškos veiklos reglamentavimą, t. y. parengdama šį projektą, Lietuva praktiškai prisideda prie vieno iš Europos metų tikslų įgyvendinimo – kurti savanoriškai veiklai palankias sąlygas.
Ką šis projektas reglamentuoja? Įstatymo projektu nesiekiame reglamentuoti visos plačiąja prasme suprantamos savanorystės, kaip atskirų asmenų individuali savanoriška veikla, teikiama pagalba kaimynams, kitiems bendruomenės nariams ar panašiai. Projekte yra numatoma ir siūloma reguliuoti tik tokią veiklą, kurią savanoris vykdo per organizaciją, t. y. Lietuvos Respublikoje registruotas ne pelno organizacijas, labdaros ir paramos fondus, viešąsias įstaigas, asociacijas ar panašiai. Projekte apibrėžtos savanoriškos veiklos sąvokos, savanoriškos veiklos ypatumai, vykdymo principai ir reikalavimai savanoriui. Taip pat nustatoma, kas gali būti savanoriškos veiklos organizatoriai, įtvirtintos savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teisės ir pareigos, nustatyta savanoriškos veiklos organizavimo tvarka, savanorių draudimo, jų veiklos išlaidų kompensavimo atvejai. Priėmus įstatymą vienodas savanoriškos veiklos supratimas ir aiškus veiklos reglamentavimas leis nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir biudžetinėms įstaigoms drąsiau pasitelkti į veiklą savanorius. Prognozuojame, kad augs savanorių skaičius ir plėsis savanoriškos veiklos organizatorių tinklas, ypač labiau nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose. Siūlomas reglamentavimas, kuris įtvirtina iki šiol Lietuvoje susiklosčiusią gerąją praktiką, mūsų įsitikinimu, tikrai nekels organizacijoms sunkiai išpildomų reikalavimų, bet, atvirkščiai, sudarys sąlygas savanoriškos veiklos organizatoriams kokybiškai organizuoti savanorišką veiklą, o savanoriams tinkamai dalyvauti joje. Įstatymas prisidės prie pripažinimo savanoriškos veiklos, kaip socialiai naudingos veiklos, skatinančios socialinę sanglaudą, solidarumą ir aktyvų pilietiškumą.
Baigdamas norėčiau pasakyti, kad įstatymo projektas buvo rengiamas aktyviai konsultuojantis su Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisija, su didžiausios Skėtinių nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovais, taip pat Respublikos Prezidentės inicijuotos darbo grupės savanoriškos veiklos reglamentavimui tobulinti žmonėmis bei nevyriausybinių organizacijų, plėtojančių savanorišką veiklą, ekspertais.
Ir kartu kaip lydintysis yra teikiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atskiro straipsnio pakeitimas, kuriuo tiesiog yra nustatoma ir reglamentuojama, kad gyventojams, vykdantiems savanorišką veiklą, nebūtų prievolės mokėti pajamų mokestį tais atvejais, kai yra kompensuojama nakvynės, maitinimo ir registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti lėšos, nes šios išlaidos yra susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojų savanoriška veikla ar darbo funkcijomis, arba individualia veikla. Tai lydintysis įstatymas ir padėtų realizuoti Savanoriškos veiklos įstatymo projekte siūlomas nuostatas. Pristatymas trumpai toks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, keletas Seimo narių nori paklausti. Pirmasis – E. Žakaris. Nėra jo. Tada M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas… Jeigu galite, atsakykite, jeigu negalite, sakykite, kad nežinote. Tai sakau todėl, kad nebūtų taip, kaip premjeras čia atsakinėjo, nepasirašęs atsakymo negalėjo atsakyti. Mano klausimas toks. Savanorystė, kaip idėja, aišku, yra labai gera, ji yra sveikintina ir t. t., ir t. t. Tačiau, sakykite, per šitą sritį (apibendrintai) kokie „praeina“ pinigai. „Praeina“ yra žargonas. Apie kokius pinigus mes čia kalbame iš valstybės biudžeto? Nes savanorystė kainuoja, ją reikia organizuoti, tai yra biudžeto lėšos, toliau už pačią savanorystės veiklą taip pat naudojami pinigai. Tai nors maždaug pasakykite, jeigu negalima tiksliau, kokios eilės čia pinigai yra? Jeigu aiškiai paklausiau, ar patikslinti klausimą?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, klausdamas jūs teigiate, kad čia yra biudžeto pinigai. Tai gal aš galėčiau atsakyti klausimu į klausimą: ar jūs įsivaizduojate, kaip, tarkime, Maisto bankas, organizuodamas pagalbos ir paramos maisto produktais rinkimą didžiuosiuose prekybos centruose, rengdamas įvairias akcijas ir neprašydamas iš biudžeto jokių lėšų, būtent pasitelkdamas savanorius, atlieka iš tikrųjų didelės apimties dalykus, teikdamas socialinę pagalbą žmonėms. Ne apie biudžeto pinigus šiuo atveju kalbama.
PIRMININKAS. Prašom papildyti, jeigu reikia. Papildykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, aš dėl to ir tokią įžangą pasakiau, kad jeigu nežinote skaičiaus, tai pasakykite, kad nežinau. Bet jūs manęs paklausėte, ar aš žinau, kaip dirba Maisto bankas. Tai aš galiu pasakyti, kad aš žinau, kaip Maisto bankas dirba. Ir aš žinau tai, kad maisto… Gerai, tiek to. Aš žinau, kaip dirba Maisto bankas, o mano klausimas: kokie pinigų srautai eina savanorystės temai apskritai?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Savanorystės temai šiemet Europos Sąjungos lėšos yra numatomos vykdyti programoms, susijusioms su Europos savanorystės metais. Tam, kad būtų propaguojama savanorystė, tam, kad būtų iš tikrųjų, jeigu norite to žodžio, agituojami Lietuvos žmonės aktyviau dalyvauti savanoriškoje veikloje, detalius skaičius, kolega, jeigu jūs pageidaujate, be abejo, programą ir lėšas, kaip jos numatytos šių metų programai vykdyti, tikrai galėsime pateikti jums asmeniškai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimas, kurį pateiks R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, savanorystė – tai nepaprastai svarbus reiškinys humanizuojant visuomenę, didinant supratimą, tarpusavio solidarumą. Tik norėjau pasitikslinti tai, kas susiję su savanoryste, tai yra su ta veikla, ir čia, jeigu neklystu, tik lydinčiajame įstatyme, kur kalbama apie nakvynės, transporto, apgyvendinimo bei maisto išlaidas. Tai aš įsivaizduoju, jeigu tos lėšos bus gaunamos arba skiriamos, tai jos neturėtų būti apmokestinamos ir visa tai, kas susiję su konkrečia veikla.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai taip, kas susiję su savanoriškos veiklos organizavimu.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už pateikimą. Ar yra norinčių kalbėti dėl pritarimo ar nepritarimo? V. V. Margevičienė tik už, nėra prieš. Tai gal jūs sutinkate nekalbėti, bet jeigu nesutinkate… Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiems įstatymams po pateikimo? Galima. Pritarta. Siūlomi komitetai yra pirmajam įstatymui, Savanoriškos veiklos įstatymui, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Tuo tarpu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, atvirkščiai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Abu įstatymų projektus siūloma svarstyti birželio 21 d. Ar galima tam pritarti? Pritarta.
Dabar protokolui aš turiu pasakyti, nepaminėjau, kad dėl Prezidentės grąžinto įstatymo, kurį Seimas vienu balsu nusprendė svarstyti iš naujo, pagrindinis ir papildomi komitetai lieka tie, kurie buvo įstatymą rengiant, tai yra pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas.
13.57 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar Seimo narys J. Karosas mums pateiktų… Svarstymą galėtume dabar atlikti įstatymo Nr. XIP-2471. Užsienio reikalų komiteto išvadą pateiktų J. Karosas. O A. Stancikienei nesant, aš pats perskaityčiau ją. Tai prašau Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl Įstatymo dėl 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos kai kurių straipsnių pakeitimo.
J. KAROSAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas gegužės 18 d. svarstė įstatymo projektą 105-P-32 ir priėmė tokį sprendimą: pritarti įstatymo projektui patobulinant pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Tokiam sprendimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš perskaitysiu Aplinkos apsaugos komiteto sprendimą. Komitetas priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, ir tas sprendimas priimtas bendru sutarimu už.
Nėra užsirašiusių kalbėti diskusijose. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Pritarta. Priėmimo dabar negalime pradėti, nes nėra pakankamai Seimo narių salėje. Todėl labai geru laiku mes baigiame rytinį posėdį. Dar kartą galima užsiregistruoti, prieš paskelbiant pabaigą.
Šiuo metu užsiregistravo tik 28 Seimo nariai, bet mes įvykdėme visą rytinio posėdžio darbotvarkę. Birželio 9 d. rytinį posėdį skelbiu baigtą. Popietinis posėdis prasidės nustatytu laiku 15.00 val. ir vyks pagal darbotvarkę.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.