LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 333
STENOGRAMA
2011 m. birželio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielosios kolegės, garbūs kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 7 d. vakarinį plenarinį posėdį, kurio numeris yra 333. Reiškia, šį tą reiškia. Ir pradedame ypatingai karštom aplinkybėm, todėl prašau į tai atsižvelgti organizuojant debatus, klausimus, atsakymus ir visa kita. (Balsai salėje) Galbūt, tuoj sužinosime. Prašom registruotis, tai čia tikras faktas.
Kol kas 65. Bet jų visiškai pakanka, nes pirmas klausimas yra nutarimas.
15.05 val.
Pirmasis, kaip sakiau, vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 metais metmenų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2883(2). Jau svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją Sveikatos reikalų komiteto atstovą J. Juozapaitį. Prašom. Kaip matau, keli kolegos norės dalyvauti diskusijose. Dabar – tik pagrindinio komiteto pranešimas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-2883. Pasiūlymų negauta. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIP-2883 ir komiteto išvadoms.
Yra pateikti du pasiūlymai. Pirmas pasiūlymas – pakeisti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metų metmenų patvirtinimo“ projekto Nr. XIP-2883 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Patvirtinti Sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 metais… metmenys pridedami.“ Antras pasiūlymas: „Išbraukti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų patvirtinimo“ projekto Nr. XIP-2883 2 straipsnį.“ Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1. Sprendimas priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad Seimas neprieštaraus, bet vis dėlto pirma išklausykime diskutantų. Pirmasis yra E. Klumbys. Ruošiasi J. Olekas.
E. Klumbys. Prašom, kolega, į tribūną, ne iš vietos.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, žinoma, čia vargu ar verta diskutuoti dėl paties nutarimo, dėl to, kad labai paprasta – pritarti ar nepritarti. Iš esmės diskusija apie metmenis. Šitoje situacijoje aš manyčiau, kad šitiems metmenims pritarti negalima, ir štai kodėl.
Jeigu mes paskaitytume, kas ten parašyta, tai ten yra daug bendrų frazių: didinti, gerinti ir t. t. Ir jeigu jūs paimtumėte panašų dokumentą, tarkim, 1996–2000 metų ar kiek vėlesnį, tai nelabai kas ten ir besiskirtų. Ir mes jau 20 metų, netgi daugiau, Gydytojų sąjungos atkuriamajame suvažiavime jau buvo kalbama apie reformas, štai jau turbūt nuo 1989 metų, 22 metus kalbame apie reformą ir ką mes turime, ką mes sukūrėme realiai?
Aš imu skaičius iš metmenų. Bendrosios praktikos gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų, bendrosios praktikos gydytojas yra pats arčiausias paprastam žmogui. Lietuva, 2009 metai – 55,2 gydytojo 100 tūkst. gyventojų, Europos Sąjunga – 96,7. Tai yra Europa turi du kartus daugiau. Čia Europos Sąjungos vidurkis. Turi du kartus daugiau daktarų, o tuo tarpu pagal kitus parametrus mes esame lygūs faktiškai su Europos Sąjunga. Tai ką mes sukūrėme? Vienoje vietoje viską prilyginome iki Europos Sąjungos lygmens, o svarbiausia – žmogaus, kuris turi gauti kasdienę pagalbą, mes turime du kartus prastesnę situaciją negu Europos Sąjungoje.
Jeigu imsime iš esmės Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, tai yra penki didieji miestai, mes juk patys šitą žinome: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys. Kitur normalią sveikatos priežiūros paslaugą gauti yra labai sunku. Ir dar yra sukurta tokia sistema, kad net žinodamas, kad reikia eiti, yra problema, aiški problema, pas akių daktarą – ne, tu vis tiek turi eiti pirma pas šeimos daktarą, savaitę laukti, kol tave priims, po to dar dvi savaites laukti, kol pateksi pas specialistą, kai jau ta problema būna išspręsta elementariai – sumokant pinigus privatininkui. Aš mes sukūrėme normalią sistemą šioje valstybėje? Mes būtent sukūrėme sistemą, kuri yra naudinga privatininkui.
Jeigu mes kalbame apie metmenis, tai visada metmenų realumas yra tam tikri rezultatai, tai yra gairės. Dabar cituoju, ką siūlo autoriai šituose metmenyse.
Pirma. Vidutinės sveiko gyvenimo trukmės pailgėjimas.
Antra. Išvengiamų mirčių atvejų skaičiaus sumažėjimas.
Trečia. Sveikatos priežiūros veiksmingumo rodiklių gerėjimas.
Kur yra nors vienas rodiklis, kiek? O tie rodikliai reikalingi, kad mes galėtume po 5 metų pasakyti, ar šitie metmenys buvo padaryti atitinkant kažkokią realią situaciją, ar tai yra produktas, kurį po 5 metų mes padėsime į stalčių ir vėl po 5 metų rašysime 2016–2020 metų metmenų studiją, kur vėlgi parašysime, kad rezultatas bus vidutinės sveiko gyvenimo trukmės pailgėjimas. Taip, tai bus teisybė, tuo labiau kad kas gali paneigti, kad dėl šitų metmenų gyvenimo trukmė nesumažės? Kur tie kriterijai? Kur tas išgryninimas rezultato tam, kam yra paskirti šitie metmenys?
Vienu žodžiu, jeigu mes pažiūrėtume normaliai kaip į teisinį dokumentą, jis iš tikrųjų nelabai ko vertas. Pritarti tezių kratiniui, gerbiamieji kolegos, tikrai neverta. Geriau mes parašykime du puslapius, bet normalaus teksto, o ne prirašyti 10 puslapių bendrų frazių. Tikrai negalime pritarti, gerbiamieji kolegos, tokiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Dabar J. Olekas. Prašom į tribūną. Ruošiasi kolega A. Matulas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime labai svarbų dokumentą, brėžiantį tam tikras gaires mūsų ateinančiam dešimtmečiui. Iš vienos pusės, gal mes truputį pavėlavome, nes turėjome sveikatos programą iki 2010 metų, ir galbūt dėl valdžios pasikeitimo, dėl vykusių pasikeitimų ministerijoje ne visai laiku buvo sureaguota ir pradėta rengti tokį dokumentą. Kita vertus, man atrodo, dar trūksta bendresnės diskusijos ir įvertinimo, ką mes pasiekėme per šiuos daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų, kurie mūsų priimti sprendimai atsiliepė teigiamai ir mūsų laimėjimams, rezultatams. Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad kai kurie rodikliai pralenkė prieš daugiau kaip dešimtmetį planuotus rodiklius ir jie buvo pagerinti. Aš visų pirma turiu tokį labai svarbų ir apibendrintą rodiklį kaip kūdikių mirtingumas, kuriuo mes galime pasidžiaugti, kad Lietuva padarė labai aiškų, ženklų progresą ir gali didžiuotis savo pasiektais rodikliais tarp aplinkinių valstybių. Todėl tas yra labai svarbu, sveikintina. Tik mums gal reikėtų pasitikrinti, kas lėmė tuos dalykus – ar perinatologinė programa, gerai išplėtota sistema, priimti organizaciniai sprendimai, naujos technologijos, kurios mus pasiekia.
Kita vertus, mes, ypač paskutiniais metais, turime labai gražų pavyzdį ne vien medicinos, bet bendrų mūsų pastangų, tarpžinybinio bendravimo, tai yra ženkliai sumažėjusį traumatizmą ir žūtis keliuose. Tai vėlgi rodo, kad ne konkrečiai medicina išsprendžia dalykus, bet bendros valstybinės pastangos, tarpžinybinės pastangos gali duoti gerų rezultatų. Aš manau, kad ta kryptimi reikėtų eiti, brėžti, sakyčiau, ambicingus rodiklius, siekius lygiuojantis į Europos valstybių patirtį, pasiektus jų rezultatus.
Bet taip pat šiame dokumente pasigendu kitos dalies. Mes negalime matyti vien tik medicinos ar sveikatos laimėjimų iš tų rodiklių, kurių pasiekiame gydydami savo pacientus. Mielieji kolegos, po daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų mums reikia atsisukti ir į tą bendruomenę sveikatos sistemoje dirbančių žmonių, ypač į slaugytojas, gydytojus, kurie šiandien turi, sakyčiau, (…) iššūkius, kai yra kviečiami dėl savo kvalifikacijos, dėl profesionalumo į kitas Europos valstybes, kuriems siūlomi dvigubai, trigubai ar net šešiagubai didesni atlyginimai. Aš manau, kad reikėtų kelti… net šiuose metmenyse konkrečiau paminėti, kokio siekio mes norime, kokios darbo sąlygos turi būti užtikrinamos mūsų kolegoms, nes atsakomybė, jiems keliami reikalavimai yra didžiuliai.
Šiandien mes gyvename bendroje erdvėje ir ar gydytis čia, Lietuvoje, ar vykti į Europą, turbūt bus priimtos bendros europinės direktyvos, kur bus visiškai atviri keliai. Bet, aišku, jie bus ne visiems. Nemaža dalis šiandien mažesnes pajamas gaunančių žmonių tokių paslaugų negalės gauti kur nors Europos klinikose. Todėl mūsų pareiga užtikrinti, kad Lietuvoje ta sistema veiktų. Aš manau, mes turime labai rimtai persvarstyti ir tą dalyką, kad galbūt kai kurias paslaugas turėtume garantuoti iš biudžeto lėšų, nes per didelė ekonomizacija, pavyzdžiui, greitosios pagalbos tarnybų, kai šiandien rajonuose lieka po vieną budinčią brigadą, jie niekaip negali kitaip susitvarkyti. Aš manau, kad yra gera proga, iki priėmimo mes tikrai turėtume pasvarstyti ir galbūt patobulinti šiandien mums pateiktą dokumentą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Matulą. Ruošiasi paskutinysis kalbėtojas šiuo klausimu – A. Dumčius. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, dėl ko atsirado šis dokumentas. Seimas, tvirtindamas Vyriausybės 2008–2012 m. programą, kartu patvirtino ir tokią nuostatą 55 punktu, kad būtina parengti ir pateikti Seimui tvirtinti tolesnės sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008–2012 metų strateginį planą su priemonių planu ir konkrečiais terminais. Bet Sveikatos apsaugos ministerija, matyt, vėlavo, ne, matyt, bet vėluoja, todėl Seimui pateikė, ką buvo numatę Vyriausybės priemonių plane, kad jau reikia pateikti 2011–2015 m. plėtros strateginius metmenis. Komitetas, gavęs tokį dokumentą, juridiškai sunkiai suprato, kokią poziciją šis dokumentas dokumentų hierarchijoje užims. Vis dėlto išsiaiškinome, kad tie metmenys turi būti strateginis dokumentas, kuris užtikrins sveikatos politikos plėtrą ir tęstinumą, kad keičiantis valdžioms vis dėlto būtų užtikrintas sveikatos politikos tęstinumas ir nebūtų kaitaliojama politika. Mes, Sveikatos reikalų komitetas, ir pasiūlėme, kad tas dokumentas turi apimti ne 2011–2015 m., bet 2011–2020 m., t. y. ir šios kadencijos Seimo, ir Vyriausybės darbą, ir kitos, bent jau visos kadencijos Seimo ir Vyriausybės darbą, ir atsisakyti priemonių plano. Nes būtent priemonių planas, ganėtinai išsamus, geras priemonių planas, nurodant terminus ir atsakingus vykdytojus, yra patvirtintas šios Vyriausybės priemonių plane. Aš manau, kad kita Vyriausybė irgi privalomai pasitvirtins, kai Seimas patvirtins jos programą, irgi turės parengti tą priemonių planą. Todėl rengti šiai Vyriausybei tą priemonių planą nėra jokio pagrindo, nes nėra garantijos, kad kita Vyriausybė vykdys šios Vyriausybės arba Seimo patvirtintą priemonių planą. Todėl mes ir pasiūlėme pratęsti metus ir atsisakyti priemonių plano. Sveikatos apsaugos ministerija su tuo lyg ir sutiko. Dabar aš labai su daug argumentų sutinku, su gerbiamojo J. Oleko ir gerbiamojo E. Klumbio argumentais, kad dokumentas nėra pakankamai konkretus, reikia numatyti konkrečius rodiklius. Bet noriu pasakyti, kad tie konkretūs rodikliai, jeigu Seimas patvirtins šiuos metmenis, bus parengti Lietuvos sveikatos programai, kurios galiojimas, Seimo patvirtintos programos galiojimas, baigėsi 2010 m., šiuo metu atliekama šios programos analizė ir bus parengta nauja sveikatos programa iki (…) metų, kurioje ir bus numatyti konkretūs siektini rodikliai, priemonės, būdai ir atsakingi veikėjai, asmenys, institucijos, kurios turės siekti įgyvendinti šiuos rodiklius. Šis mūsų dabar svarstomas dokumentas yra kaip strateginis dokumentas, kuris, manome, užtikrins sveikatos politikos tęstinumą.
Kaip sakiau, tas dokumentas nėra ganėtinai konkretus, būtų galima gilintis ir teikti konkretesnius siūlymus, bet, kolegos, aš apžvelgiau keletą tokių strateginių dokumento metmenų, kuriuos tvirtino Seimas ir kituose sektoriuose. Išties tie visi dokumentai yra ganėtinai abstraktaus pobūdžio, ir, aš manyčiau, galbūt ir nereikia, kad jie būtų labai konkretūs, kad kitiems parlamentams, vyriausybėms ir sveikatos apsaugos ministerijoms būtų palikta tam tikra taktikos laisvė įgyvendinant šią strategiją. Todėl prašyčiau jūsų pritarti minėtam Seimo Sveikatos reikalų komiteto patobulintam nutarimo projektui, ir kadangi nėra Seimo narių pasiūlymų, galbūt Seimo Pirmininkė malonės siūlyti šiandien jį ir priimti, nes iki sesijos pabaigos yra ne tiek daug laiko. Aš manau, bandykime šiandien jį patvirtinti ir priimti, tada bandykime įgyvendinti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Dumčius. Prašom, profesoriau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nekartosiu A. Matulo žodžių, nes jis daug ką pasakė. Bet noriu priminti, kad metmenys buvo rengti labai rimtos, solidžios specialistų grupės, kuri atstovavo ir visuomeninėms organizacijoms, ir privačiai medicinai, ir valstybinei, ir panašiai, ir panašiai. Aš pritariu pasakymui, kad metmenys tai yra šiek tiek strategija ir abstraktus mąstymas, kuriuo siekiniu eisime ir ko mes sieksime. Todėl įgyvendinimo planas, ką norėta buvo konkretizuoti, kad metmenyse tas, tas bus padaryta, šito nebūtina. Turiu labai teigiamai įvertinti šiuos metmenis štai dėl ko. Pirmoje jų dalyje yra įvertinta šiuolaikiška Lietuvos medicina, jos trūkumai. Antroje dalyje yra pateikti siekiniai, kuriuo keliu eisime ir gerinsime sveikatos apsaugą – gydomąją, profilaktinę ir panašiai. Iš tokių siekinių aš galiu paminėti štai ką. Sakykime, giminingų diagnozių kelias, kad finansai būtų skiriami pagal ligą, o ne pagal tai, kai jūs matote pas šeimos gydytoją vaistų sąrašą ir kokius tuo metu turime vaistus, tais ir gydome. Eiti giminingų diagnozių kaip visame pasaulyje keliu.
Antra. Paslaugų įkainiai. Jie neatitinka, šiuo metu apie 50 % yra apmokami paslaugų įkainiai. Reikia eiti tuo keliu, kad vis dėlto jie būtų realūs.
Trečias dalykas. Atskirti socialines paslaugas, kurios yra medicinos, jūs žinote, slauga – apie kiekvieną ligonį, apie kiekvieną lovą pačiame skyriuje, nuo gydymo lėšų, nuo sveikatos draudimo lėšų. O tai labai daug paima finansų, ypač ana pirmoji. Tai turėtų būti iš visai kitų šaltinių. Vieną kitą pavyzdį aš jums pateikiau.
Mielieji, iš tiesų Vyriausybei reikės parengti bendrą projektą, jau konkretų projektą pagal šitą iki 2020 m. strategiją. Kad ten kartojasi – sustiprinti tą dalį, atkreipti dėmesį, tai nėra nieko bloga. Prašau balsuoti už šiuos metmenis. Tai yra didelis dokumentas, įdėta nemažai energijos ir proto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Minutėlę. Atrodo, kai kas nori kalbėti. Dabar kalbame, ar pritariame po svarstymo, kadangi pastabų iš esmės nebuvo. Tas tekstas yra būtent tas pats, kuris jums išdalytas. V. M. Čigriejienė – nuomonė už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prie Sveikatos sistemos plėtros metmenų dokumento kūrimo dalyvavo 14 institucijų, dalyvavo ir nagrinėjo šį dokumentą asociacijos, konferencijos, tarybos, pritarė universitetai, gautas Vyriausybės narių pritarimas. Nors Seimo nariai E. Klumbys ir J. Olekas išsakė pastabą, kad dokumentas nėra konkretus, tam aš tikrai pritariu, yra daug bendrų frazių, bet tas dokumentas yra Vyriausybės programoje. Jis yra toks dokumentas, kurį tvirtina Seimas, ir jis patvirtina. Taigi kad Sveikatos reikalų komitetas patobulino iki 2020 m., kita Vyriausybė ar Seimas suvoks, kaip tobulinti sveikatos sistemą, ir nuo strategijos žingsnių nenukryps, todėl kviečiu visus vieningai balsuoti už šį dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kitokia nuomonė – D. Mikutienė. Prašom, kolege.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, ar jūs iš viso suprantate, apie ką čia kalbama? Sveikatos reikalų komitetas patobulino, t. y. iš 2015 m. parašė 2020 m. Labai svarbus patobulinimas. Šitie metmenys buvo rengti 2006 m. Prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva sudarytoje darbo grupėje ir terminai buvo 2007–2015 m., o čia nieko iš tiesų nebuvo padaryta. Ši Vyriausybė atėjusi privalėjo, ką iš dalies teisingai pasakė gerbiamasis A. Matulas, pateikti strateginį sveikatos sistemos 2008–2012 m. planą. Taigi jau mūsų kadencija baigiasi, visiškas chaosas yra šioje sistemoje. Dabar tie metmenys yra elementariai nusirašyti nuo anos darbo grupės, vienas dalykas.
Antras dalykas. Daug svarbesnis yra Lietuvos sveikatos programos rengimas. Dabar tai, kas buvo padaryta valstybinių institucijų, Sveikatos ministerija paskelbė konkursą ir dabar tam tikri asmenys, konsultantai gaus pinigus už tai, ką padarė valstybinės institucijos, ir parašys Lietuvos sveikatos programą. Na, net teisininkai sako, kad tokio dokumento tvirtinimas Seime yra nonsensas. Tai, kad buvo pasakyta, jog buvo pritarusi bendruomenė, taip, iš tiesų tie metmenys buvo daug kur pristatyti, bet buvo išsakyta be galo daug pastabų ir nebuvo pritarimo šimtu procentų. Negalima sakyti, kad visi šitam dalykui pritaria.
Žinote, ką aš pasakysiu. Popierius iš tiesų gali iškentėti viską. Pagal teisės aktus, pagal įvairias strategijas Lietuva atrodo labai gerai, tačiau kai nėra skiriama pinigų, tai pacientai vargu ar iškentės tai, ką jūs dabar patvirtinsite. Aš tikrai manau, kad nereikia šitam dalykui pritarti, tegul ministerija koncentruojasi prie Lietuvos sveikatos programos rašymo, ir taškas. Jie pasidės pliusiuką ir paskui mojuos. Ketverius metus būdami valdžioje liberalcentristai sugebėjo tik nusirašyti ir dar blogai nusirašyti. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Matau, kad bet balsavimo neapsieisime. Kolegos, prašom susikaupti, grįžti į savo darbo vietas. Kolegos, kurie stovite salės pakraščiuose, prašom į savo darbo vietas. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 m. metmenų patvirtinimo“ projektui. Prašom balsuoti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 86: už – 50, prieš – 8, susilaikė 28. Pritarta.
Dabar buvo nuskambėjęs siūlymas šiandien ir priimti. Pirmininkė patvirtina? Patvirtina. Vėlgi matau, kad be balsavimo nesusitarsime. Prašom balsuoti, ar nagrinėjame ypatingos skubos tvarka ir šiandien priimame šį nutarimą? Prašom dar kartą balsuoti. Kas kaip norite, tas taip ir balsuojate, bet balsuojame, ar pritariame ypatingai skubai. Prašom balsuoti.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 49, prieš – 22, susilaikė 14. Pakanka.
Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Minutėlę, kai kurie techniniai reikalai. Kompiuteriams irgi reikia susikaupti.
D. Mikutienė. Prašom. Dėl viso nutarimo projekto.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką jūs dabar padarysite pritardami priimti, yra didžiulis nonsensas. Jūs suteikiate tokį precedentą, kad Seime galima tvirtinti bet kokį popiergalį. Tai yra visiškas nonsensas. Kaip jūs įsivaizduojate? Valstybinės institucijos padaro didžiulį darbą, privatininkai už tai pasiima pinigą? Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Supratom. A. Čaplikas. Prašom, kolega. Kita nuomonė.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš siūlyčiau pritarti. Keisti argumentai, kai paklausai. Iš vienos pusės, reikalaujama iš vizijų, gairių kažkokio konkretumo, kai surašai visas gaires, konkretumą, sako, tai ne vizijos, ne gairės, o turi būti įstatymų projektai. Gerbiamieji, suvokite savo argumentus. Tai yra visiems priimta forma, kuri visada buvo, yra ir bus, taip rašomos gairės ir vizijos. Kito kelio nėra. Girdėti tokius keistus argumentus? Tikrai labai malonu girdėti, kad tai yra visų mūsų, taip pat ir socialdemokratų, ministrų bendras darbas. Tai yra darbų tęstinumas. Tai kur tas priekaištas? Kuo čia dėti tie liberalcentristai? Man tai labai keista girdėti iš Darbo partijos, tai yra kažkoks pamišimas dėl mūsų buvimo. Aš nelabai suvokiu. Kaip buliui raudona skraistė Darbo partijai tampa Liberalų ir centro sąjunga. Ką padarysi. (Triukšmas salėje) Gal kitos priežastys (…) arba nesusivokimas, kur yra. Iš tikrųjų sveikatos apsaugos srityje vyksta tęstiniai darbai. Gerai ar blogai, tai yra mūsų visų bendra atsakomybė, buvę ir būsimieji ministrai. Manyčiau, kaip tik toje srityje tai ir reikia daryti, o šis darbas yra parengtas specialistų, geriausių, kokius mes turime. Vėlgi reikia kliautis savom pastangom, savom jėgom žmonių, gerbkime ir jų triūsą.
Tarp gausybės argumentų aš tikrai pasimetu, kaip dabar daryti. Tai labai konkrečiai, tai nelabai… Čia kaip tame anekdote: „Stovi vyriškis su kepure, paukšt į galvą. Kodėl su kepure? Nusiėmė. Paukšt į galvą. Kodėl be kepurės?“ Ir taip nuolat. Tai aš dar kartą kviečiu sveikesnio proto, pasižiūrėti, kad yra tęstiniai darbai, bendri darbai, ir balsuoti už strategiją. Viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas, nuomonė prieš. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Kolegos, manau, kad mes visada kaip nors tęstinį dokumentą naudojame arba pateikdami kalbame, kad kažkas čia padarė. Kai kurie pakeitimai gali ne tik patobulinti, bet gali ir sugadinti dokumentą. Tai todėl atsiranda tam tikrų pastabų, pasiūlymų, kad galbūt kai ką galėtume padaryti dar geriau.
Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, mes labai įvairių dokumentų priimame čia, Seime. Jau susiklostė lyg ir šiokios tokios tradicijos, kai ir turėjome dokumentą. Pavyzdžiui, Seime buvo priimama Sveikatos programa dešimčiai metų. Būtų tikrai natūralu, kad vienai programai pasibaigus, suvedant jos rodiklius, ką pasisekė… Sakau, mes turime kuo pasidžiaugti, pasididžiuoti. Ir turime, kas nepavyko, ką reikėtų keisti. Būtų natūralu, kad po vienos programos pabaigos ateitų kita programa ir mes matytume labai normaliai tęstinumą.
Dabar čia mes gavome iš tikrųjų tam tikrą tarpinį dokumentą. Aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad tokiuose sričių dokumentuose, kurie yra pateikiami, kaip čia dabar šis žanras, metmenys, kurie yra, iš tikrųjų reikėtų apimti visą sritį. Pacientų sveikata ir jų pasirinkimas yra viena jos dalis. Pavyzdžiui, šiuose metmenyse parašyta, kad pacientas turi teisę pasirinkti. O ar medikas, gydytojas turi teisę ir galimybę pasirinkti? Mes jau to net nepažymime. Iš tikrųjų man šiuose metmenyse trūksta vienos dalies. Aš siūlyčiau kolegoms, kurie dirba Sveikatos reikalų komitete, atkreipti į tai dėmesį.
Dėl medikų darbo sąlygų ir jų darbo vertinimo. Mes turime kokią nors perspektyvą per ateinantį dešimtmetį? Ar mes manome, kad jie turi atlikti Hipokrato priesaiką bet kokiomis sąlygomis ir apie tai mes čia, Seime, nieko negalvojame.
Tai štai toks metmenų pateikimas būtų gera proga išsakyti Seimo nuomonę dėl jų. Todėl aš kviečiu tobulinti šį dokumentą, o ne dabar balsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Matulas, nuomonė už. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kad Seimas, tvirtindamas Vyriausybės programą, įpareigojo Vyriausybę pateikti tokį dokumentą ir jį patvirtinti Seime. Kaip jau sakiau iš tribūnos, išties yra vėluojama pateikti tokį dokumentą. Mes pataisėme ir pratęsėme tokio strateginio dokumento galiojimo terminą iki 2020 m. Todėl manau, kad mes, tvirtindami Vyriausybės programą, prisiėmėme ir pareigą patvirtinti tokį strateginį dokumentą.
Išties kolegė D. Mikutienė yra visiškai teisi, kad šį dokumentą inicijavo gerbiamasis Prezidentas V. Adamkus. Toje darbo grupėje dalyvavo du mūsų komiteto nariai, tai D. Mikutienė ir, atrodo, profesorius A. Dumčius. Iš esmės didžiosios daugumos dabar teikiamų dokumentų pagrindas yra paimtas iš ano darbo grupės parengto dokumento. Ir tikrai galbūt čia ministerija tiesiog nepripažįsta, kad vis dėlto kaip pagrindas yra paimtas anos darbo grupės dokumentas. Todėl aš noriu padėkoti ir Dangutei, ir profesoriui, ir visiems kitiems, kurie dalyvavo darbo grupėje ir rengė šį dokumentą, ir dabartinei ministerijai, visiškai pripažindamas, kad tas strateginis dokumentas nėra labai konkretus. Ar bus įgyvendinta, ar bus laikomasi priimto įstatymo, priimtų strategijų, labai dažnai priklauso nuo mūsų pačių padorumo, nuo atsakomybės laipsnio. Turime daugybę pavyzdžių, kai yra priimtas įstatymas, o jo nesilaikome. Ir atvirkščiai, lyg ir nėra kokių nors dokumentų, įtvirtintų įstatymo forma, bet, žiūrėk, kai kuriose ministerijose yra užtikrintas tęstinumas. Ar šio dokumento, mūsų patvirtinto, laikysis būsimieji Vyriausybės nariai, sveikatos apsaugos ministrai, ar ne, priklausys nuo jų kompetencijos.
Aš tikiuosi, kad mes toliau laimėsime rinkimus ir vadovausime Sveikatos apsaugos ministerijai. Bet jeigu įvyktų kitaip, pavyzdžiui, vėl Sveikatos apsaugos ministerijai vadovaus socialdemokratai, kurie turi daug gražių…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …patyrusių specialistų, gerbiamasis Juozai, jūs, manau, esate korektiškas žmogus, patyręs sveikatos politikas ir tikrai laikysitės tos krypties, kuri yra…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …nurodyta tame strateginiame dokumente. Todėl prašau daugiau nediskutuoti, priimkime šį dokumentą, turime labai daug svarbių darbų toliau Seime ir šiandien, ir kitomis dienomis, dirbkime toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys. Prašom, kolega.
E. KLUMBYS (TTF). Taip, kolegos, yra bendra tokia valdančiųjų politika: nediskutuokime, priimkime, mūsų projektas parengtas gerai ir dirbkime toliau.
Dabar žiūrėkime, ką mes išgirdome šioje diskusijoje. Dabar tvirtiname Sveikatos sistemos plėtros metmenis iki 2020 m., tai yra vienas dalykas. Paskui dar, kiek supratau, bus kažkokia sveikatos programa, kurią vėl tvirtinsime. Ar reikia tiek dokumentų čia, Seime? Ar nereikėtų parengti vieną, bet rimtą dokumentą, rimtą programą?
Dabar niekas su jumis nesiginčija, kad metmenų reikia, bet metmenys buvo ir prieš 10 metų, ir prieš 5 metus. Ar, kolegos, jūs nors kada, aš kalbu apie konservatorius, įvertinote, kaip yra įvykdyti šie metmenys, kokie rezultatai viso to?
Dabar čia buvo pasakyta, kad yra gerai, kad metmenyse įrašyta tai, kas padaryta per 20 metų. Bet ar tai yra metmenų dalis surašyti istoriją į priekį? Aš manau, kad tai yra visiškai nereikalingas dalykas. Mes turime, dar kartą sakau, aiškiai parašyti tris keturis konkrečius kriterijus, kad galėtume pasakyti po dešimties metų, gerbiamieji, tie, kurie rašė šią programą, šiuos metmenis, ir tie, kurie tvirtino šiuos metmenis, buvo blogai, ar buvo gerai, kuo remdamiesi jūs pasakysite. Tik konkretūs faktai galės mums padėti ir įvertinti visa tai. Tai būtų konkretu. Konkreti kalba ir konkretus darbų vertinimas. Deja, to nėra. Ir aš manau, kad tai yra visiškai bevertis dokumentas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumčius. Prašom, profesoriau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš trumpai pasakysiu ir pakartosiu, ką Juozas sakė, kad vis dėlto tai yra strateginis dokumentas. Čia yra ne tai, kad kiekvieną valandą atsiranda nauja medicinos technologija, vaistas ir panašiai, revoliucija vyksta. Ne. Čia dešimtmečiams – penkiolikai, dvidešimčiai metų. Aš siūlyčiau tikrai balsuoti, to reikia, buvo planuota, padaryta, aptarta, tobulinta.
Tie, kurie kalbėjo, na, ir Egidijui noriu pasakyti, kad ne tik pradžią perskaitytų, bet ir vidurį bei pabaigą, kas buvo siūloma. O Dangutė, mūsų bičiulė, labai gera bičiulė, ir ją įvertinkime, nes dalis jos praeitos kadencijos darbo čia irgi pateko, įeina. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Graužinienė. Dar viena nuomonė prieš. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai manau, kad tas pasakymas, ką aš girdėjau, ką Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas kalbėjo, kad čia nebe šiam Seimui, nebe šiai kadencijai, čia mes jau nieko nebepadarysime, tai pripažinkime, kad tas dokumentas tikrai yra pavėluotas ir tai reikėjo padaryti pradžioje, tada galėtume kalbėti apie būdus ir kiek bus padaryta.
Kitas dalykas. Noriu pasakyti, nors ir kiek mes šių projektų metmenų prirašėme čia, Seime, sugaišome laiko diskutuodami mes ir kitos institucijos, nei eilės sumažės, nei vaistų padaugės sergantiems ligoniams, nei pinigų, tvarkos… sveikatos srities piniginių srautų sutvarkymo, tikrai niekas čia nepasikeis. Todėl aš siūlyčiau eiti prie konkretesnių darbų ir nustoti teikti abstrakčius dokumentus. Kitas dalykas, kodėl aš balsuosiu prieš, yra tai, kad nėra niekur konstatuota, kaip ir švietimo srities, taip sveikatos srities pradėjome reformą, bet neaišku, kada mes ją pabaigsime. Tai reikia pasakyti, reformos tiek yra padaryta, tuo etapu padarysim tiek ir tiek arba konstatuoti, kad sveikatos srities reforma pabaigta, tada bus aišku ir suprantama. O dabar iš tų metmenų aš nežinau, mes įpusėjom tą reformą ar ją pabaigėm. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar žodį už gali tarti V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, reformos niekada nesibaigs, kad ir kokią sritį mes paimsime, ar švietimą, ar sveikatos apsaugą, ar socialinę apsaugą, nes tai priklausys nuo žmonių socialinės būklės, tas priklausys apskritai nuo biudžeto. Aš manau, kad mes šitą strategiją turime patvirtinti, nes rengė specialistai. Jeigu jūs netikite mūsų specialistais, universitetinėmis ligoninėmis, tai kuo dar galima tikėti? Juk pagrindas paimtas iš anos darbo grupės. Nesutinku su Dangute, kad ten viskas jau taip blogai. Yra ir gerų dalykų, nesakau, kad nėra tokių labai blogų, tikrai mes turime. Kadangi mes tvirtiname Vyriausybės programą, mes privalome priimti tą dokumentą, nes tai įrašyta Vyriausybės programoje, o strategija yra visai kas kita, tai ateities gairės. Manyčiau, kad mes tas ateities gaires, numatomas šioje plėtros strategijoje, ir patvirtinkime šiandien. Nesielkime kaip koridoje, kad viena pusė su kita kovoja. Būkime vieningi ir laimėkim mūšį. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2020 metais metmenų patvirtinimo“ projektui. Prašom balsuoti. Gerbiamieji, prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 91: už – 51, prieš – 10, susilaikė 30. Nutarimas priimtas.
Kolegė D. Mikutienė nori, matyt, repliką. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip. Jeigu leisite, norėčiau pasakyti. Tai, kas buvo pažangu 2006 metais, tuose metmenyse, kurie buvo rašyti 2006 metais, dovanokite, dabar jau yra praėję penkeri metai. Identiškai beveik kiekviename puslapyje yra pakeista po du tris žodžius. Jūs patvirtinate dabar šias gaires, kaip jūs pasakėte, iki 2020 metų. Manęs nepaliauja žavėti jūsų suktumas ir veidmainystė.
15.47 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar pagal susitarimą Seimo Pirmininkė turėtų pateikti rezervinį klausimą. Tai yra r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3289. Prašom, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Iš tiesų Darbo partijos frakcija prašo sukeisti savo du narius. S. Bucevičius buvo Pasaulio lietuvių ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos narys, o jį pavadavo M. Zasčiurinskas. Tai dabar M. Zasčiurinskas yra įtraukiamas į nuolatinių narių sąrašą, o S. Bucevičius bus jį pavaduojantis.
PIRMININKAS. Ačiū. Viena Seimo narė nori jūsų, gerbiamoji Pirmininke, paklausti. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gal ne tiek paklausti, kiek pasiūlyti. Manyčiau, kad būtų tikslinga kartu pakoreguoti 2 straipsnį „Pavadavimai“. R. Baškienės pavaduotojas – ne V. Simulikas, kuris dabar jau nebėra Mišrios grupės narys, bet galėtų būti A. Šedžius. Tai atitiktų visas mūsų proporcijas.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū, bet aš iš dangaus negaliu žinoti, kad kažkas pasikeitė. Reikėjo, kad jūsų Mišrioji grupė būtų man pateikusi. Bet jeigu galima iš karto koreguoti, tai R. Baškienę (2 straipsnis) pavaduojantis būtų A. Šedžius. Bet tada vis tiek norėčiau raštu gauti iš Mišrios Seimo narių grupės…
PIRMININKAS. Ar jisai sutinka?
I. DEGUTIENĖ. A. Šedžius sutinka? Tai mes galime tada iš karto koreguoti…
PIRMININKAS. Kolegos…
I. DEGUTIENĖ. Tada turėsime tiktai jūsų prašymą.
PIRMININKAS. Pirmininkė siūlo, dėmesio, dar vieną pataisą, kad kolegę R. Baškienę pavaduotų ne V. Simulikas, kuris dabar yra kitos frakcijos narys, o kolega A. Šedžius. (Balsai salėje) Ne, jisai yra Mišrios Seimo narių grupės narys. Jeigu aš pradėsiu klausinėti, kas ir iš kur atėjo, tai bus labai ilga ir įdomi istorija. (Balsai salėje)
Gerai, kolegos, ar galime pritarti po pateikimo su dviem šitom pataisom? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Ne. Tai prašom tada… Gerai. Tai ne repliką, o prašom dėl balsavimo motyvų kalbėti. Gerai. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes kalbame apie normalią statutinę eigą. Yra pateikimo stadija. Jeigu yra pateikimo stadija, tai mes pritariam pateiktam projektui, o po to atsiranda pataisos ir bus R. Baškienės pataisa. Jos dabar svarstyti jokiais būdais negalime, nes jos nėra. Jinai yra tik žodžiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, čia yra techninis dalykas, vadovaudamasis priešpaskutiniu Statuto straipsniu, siūlau, kad taip būtų. Jeigu kas protestuojate, prašom balsuoti, ar pritariame po pateikimo, o po to jau, per svarstymą, kalbėsime apie pataisas. Ar pritariam po pateikimo?
Užsiregistravo ir balsavo 79: už – 74, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi po pateikimo pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkame, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 71, prieš – 7, susilaikė 1. Taigi nagrinėjame ypatingos skubos tvarka.
Dabar svarstymo stadija, ir svarstymo stadija yra su patikslinimu: R. Baškienės pavaduotoju turėtų būti A. Šedžius. Ar nori kas kalbėti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Tada pereiname į priėmimo stadiją. Yra du straipsniai. 1 straipsnis – sudaryti komisiją. Čia yra tiktai vienas pakeitimas: vietoj kolegos S. Bucevičiaus – kolega M. Zasčiurinskas. 2 straipsnis. Yra du pakeitimai: vietoj M. Zasčiurinsko – S. Bucevičius ir vietoj V. Simuliko – A. Šedžius. Ar galime pritarti šiems straipsniams? Ar nori kas kalbėti dėl viso nutarimo projekto? Niekas nenori kalbėti.
Prašome pasiruošti ir balsuoti, ar priimam Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektą su tais dviem patikslinimais. Prašom balsuoti. Kas už, kas prieš – taip pat.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš – 1. Nutarimas priimtas. Ačiū, kolegos.
15.54 val.
Dabar iš eilės 2-2 darbotvarkės punktas – Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir Įstatymo dalies papildymo III skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-3030(2). Svarstymo stadija. Čia keletas pranešėjų. Pagrindinio komiteto vardu pats Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašom. Ruošiasi kolegė A. Stirblytė. Kolegos, dėmesio!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė ką tik posėdžio pirmininko minėtą įstatymo projektą ir pritarė jo patobulintam, komiteto patobulintam variantui bendru sutarimu. Taip pat pasiūlė pakoreguoti dokumento įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. kad įstatymas įsigaliotų nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d., o iki 2011 m. liepos 31 d. Vyriausybė patvirtintų reikalingus teisės aktus. Taip pat komitetas siūlo Vyriausybei nustatyti, kad papildomos elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos finansavimo išlaidos būtų įtrauktos į sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudas. Kaip sakiau, sprendimui pritarta bendru sutarimu komitete. Todėl jeigu bus pritarta komiteto siūlymams dėl konkrečių Seimo narių siūlymų, irgi prašyčiau gerbiamosios Seimo Pirmininkės pasiūlyti priimti šitą įstatymą ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Neskubėkite, kadangi čia yra pataisų, tai pereikime visas stadijas, ne dabar, ir tada prašom susitarti su Pirmininke. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto, t. y. Biudžeto ir finansų komiteto, vardu A. Stirblytę. Ruošiasi kolega G. Songaila.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė projektą Nr. XIP-3030 ir bendru sutarimu jam pritarė, pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Dabar G. Songaila irgi papildomo komiteto, šiuo atveju Informacinės visuomenės plėtros komiteto, vardu kalbės. Ruošiasi kolega S. Stoma, Audito komitetas.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė kaip papildomas šį įstatymo projektą ir sprendimas – iš esmės pritarti svarstomam įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti svarstomą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma – Audito komiteto vardu. Prašom, kolega, papildomo komiteto vardu.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas nusprendė iš esmės pritarti įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 1 dalies papildymo III skyriumi įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo narių pasiūlymą, kuriam pritarė Audito komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar diskutantai. Vienintelis – E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų taip pažiūrėjus, regis, tai yra modernus įstatymas, elektroninės sistemos, duomenų bazė ir t. t. Tai yra viena pusė. Tačiau dabar aš siūlau, aš jau dabar, kaip dirbantis komitete ir pats buvęs medikas, daugmaž suprantu, kas norima padaryti. Norima padaryti visos Lietuvos žmonių, kiekvieno iš jūsų, medicininių duomenų bazę. Ir ta bazė būtų centralizuotai valdoma, ji papildoma, ir yra teigiama, kad visa tai bus ligonių labui. Tačiau aš visame šitame dalyke įžiūriu labai pavojingą dalyką. Į šitą duomenų bazę, neduok Dieve, įeis kas nors, kuris panorės pasinaudoti, sakykime, konkretaus, kalbu labai konkrečiai, vieno ar kito Seimo nario sveikatos duomenimis tam, kad būtų galima pradėti kažkokią diskusiją viešojoje erdvėje apie jo gebėjimus, apie jo psichinę sveikatą, pagaliau apie somatinę sveikatą. O ten bus viskas koncentruota nuo–iki. Lygiai tą patį, gerbiamieji, galės padaryti tam tikros teisėsaugos institucijos. Mes turime patyrimą, kaip tokie duomenys atsiranda viešojoje erdvėje.
PIRMININKAS. Kolega, sveikata ir taip matyti.
E. KLUMBYS (TTF). Ne visiems, gerbiamasis pavaduotoju. Kai kas pakankamai užmaskuoja. Šitoje vietoje, aš suprantu, taupant reikalus, taupant laiką, jeigu suinteresuotas žmogus, kad jo duomenys būtų vienoje vietoje, tai jis turi teisę po kiekvieno… tiksliau, turi prievolę pareikalauti iš gydytojų, kad jo visi duomenys būtų įrašyti į vieną laikmeną, kurios savininkas jis yra ir prie kurios duomenų niekas negali prieiti. Tada bus viskas gerai, jis ateina su tais duomenimis pas gydytoją, atsineša flešiuką, ir tame flešiuke yra visi duomenys. Jisai pats leidžia gydytojams naudotis duomenimis apie jo turimus sveikatos duomenis. Tai yra du skirtingi požiūriai į asmens duomenis. Mes iš tikrųjų šitoje situacijoje sukuriame sistemą, kur mūsų pakankamai privatūs duomenys apie mūsų pačių sveikatą, mūsų pačių sveikatos duomenys tampa iš esmės viešu reikalu. Štai kodėl aš negaliu pritarti tokiam įstatymo pakeitimui, nes aš matau daug pavojų, kurie gali būti mūsų gyvenime, priėmus šitą įstatymą. Aš suprantu, tie duomenys ir dabar yra vieši, yra popieriniai variantai, poliklinikos, bet juos surinkti piktiems kėslams yra labai sunku, o čia viskas bus koncentruota ir labai lengvai paimama.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar kartą kviečiu į tribūną A. Matulą. Yra įvairių pataisų, daugumai komitetas pritarė, bet porai nepritarta ir dėl jų mes dabar turime susitarti. Prašom, gerbiamasis pirmininke.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, bandyčiau taupyti Seimo laiką ir pasakysiu, kad yra registruoti trys pasiūlymai – mano, V. M. Čigriejienės, A. Dumčiaus ir pono G. Navaičio. Komitetas vienam pritarė, dviem ne, ponas G. Navaitis, A. Dumčius ir V. M. Čigriejienė tokiam komiteto sprendimui pritarė, todėl siūlyčiau išsamiai jų nenagrinėti, jeigu Statutas tą leidžia.
PIRMININKAS. Žinoma, jeigu susitarta…
A. MATULAS (TS-LKDF). Susitarta.
PIRMININKAS. …tai problemų nėra. Komitetas kai kam pritarė, kai kam nepritarė. Siūlytojai sutinka, tai ar Seimas gali sutikti su tokiu komiteto išaiškinimu ir tokia pagrindinio komiteto pozicija? Gerai. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar nuomonės už ir prieš po svarstymo, atsižvelgiant į tai, kad į kai kurias pastabas galutiniame variante bus atsižvelgta ir kai kas bus pataisyta.
V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore. Po svarstymo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vyriausybė yra įpareigota paskirti e. sveikatos tvarkytoju Registro centrą, kuriame dirba, manau, stiprūs ir perspektyvūs informatikai, ir manau, kad per vienus metus sugebės įdiegti pagaliau tą e. sveikatą. Reikia skirti specialistus, o ne Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus, ką parodė Ž. Padaigos laikai – 18 mln. išleista, Sveikatos reikalų komitetas perdavė prokuratūrai, bet taip ir liko neaišku, kur tie pinigai dingo, ir e. sveikata neveikia. Tai dabar tikimės, kad priskyrus Registrų centrui e. sveikata tikrai bus sutvarkyta ir ji pradės veikti visoje Respublikoje. Labai ačiū. Kviečiu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – L. Graužinienė. Prašom, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Audito komitetas svarstydamas pritarė gerbiamojo A. Matulo pataisai, kurioje jis, kaip komiteto pirmininkas, labai argumentuotai išdėstė, kodėl reikia perduoti visą šios sistemos tvarkymą, kad būtų tvarkytoja Valstybinė ligonių kasa. Ir tikrai jo argumentai buvo labai svarūs. Man šiandien labai keista girdėti, kad komiteto pirmininkas atsisako savo pozicijos, kurios laikėsi ganėtinai tvirtai ir, manyčiau, teisingai.
Pritariu gerbiamajai kolegei V. M. Čigriejienei, kuri sako, kad sukurti pačią sistemą, sutvarkyti, tai gal ir registras, gal kiti informatikai turi tą padaryti, bet tvarkyti, disponuoti – jokiu būdu ne. Ir šioje vietoje mes, Audito komitetas, pritarėme gerbiamojo A. Matulo siūlymui. Ir labai keista, kad pirmininkas atsisakė ir neteikia balsuoti savo pataisos. Todėl aš ir balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom susikaupti ir registruojamės. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo su tomis pastabomis, kurios buvo aptartos ir kurias aprobavo pagrindinis komitetas. Ar pritariame Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo I dalies papildymo III skyriumi įstatymo projektui? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 77, balsavo 76. Už – 61, prieš – 4, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo. Ir šiam projektui Seimo Pirmininkė siūlo taikyti ypatingą skubą. Bet prieš ją pasiūlydamas aš noriu paklausti komiteto pirmininką. Gerbiamasis A. Matulai, 3 straipsnis yra įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalioja rugpjūčio 1 d., o 2 dalis, kad Vyriausybė iki liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Liepa – tai karšta vasara. Ar nereikėtų po vieną mėnesį pridėti? Būkite malonus, pasakykite per šoninį… Jau įjungta. Prašom. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu šiandien pavyktų priimti šį įstatymą, reikalingi teisės aktai tikrai labai nedidelės apimties, todėl manau, kad suspės. Nereikia koreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Man svarbu buvo pasitikslinti, kad sąžinė būtų ramesnė.
Taigi dabar klausimas toks. Seimo Pirmininkė siūlo, kad priimtume ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkame, ar reikia balsuoti dėl to? Prašom pabalsuoti. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą nagrinėtume ypatingos skubos tvarka, t. y. šiandien ir priimtume? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Kaip tik reikia skubėti, nes liks mažiau projektų.
Užsiregistravo 79, balsavo 78. Už – 58, prieš – 4, susilaikė 16. Pakanka. Dabar tradicinis klausimas: ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Primenu, kad įstatymą sudaro du straipsniai: vienas dėl įstatymo papildymo ir antras taip pat papildymas visu skyriumi dėl elektroninės sveikatos sistemos. Ar reikia dėl kiekvieno balsuoti? Ir dėl trečio, apie kurį kalbėjome, tai yra įsigaliojimas. Nereikia. Tada prašom dėl viso įstatymo.
Pirmoji užsiregistravo L. Graužinienė, todėl jai pirmajai žodis. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš dar kartą noriu apgailestauti, kad Seimas elgiasi šiek tiek neatsakingai. Tai labai rimtas klausimas. Mes ne vieną kartą nagrinėjome ir Audito komitete, ir Valstybės kontrolės buvo ataskaita. Vis dėlto ten yra ir kyla grėsmė ateityje, kad galbūt kils problema ir gali tekti grąžinti dalį europinių pinigų. Man tai didelė nuostaba, kad gydytojai taip lengva ranka atiduoda mūsų žmonių, gyventojų visą duomenų bazę apie ligas tvarkyti Registrų centrui. Aš nieko neturiu prieš Registrų centrą, tačiau galvoju, kad įmonių registras ar nekilnojamojo turto registras yra visiškai skirtingas nuo gyventojų asmeninės sveikatos registro. Todėl pasisakau prieš ir tikrai manau, kad tai ne ta vieta (tvarkytojas), kur turi būti asmens duomenys apie gyventojų ligas.
PIRMININKAS. Ir A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro buvo keletas bandymų per tuos 20 metų sukurti tokią elektroninę sveikatos sistemą. Deja, kada ją kūrė ne specialistai, kaip matome, mes jos neturime, nors daugelyje pasaulio valstybių ta sistema yra, ir žmonės, važiuodami konsultacijų, nesiveža gydytojų išrašų, nemoka už tuos išrašus pinigų. Išrašai vėluoja. Bus galima iš bet kurios įstaigos, kuri sudarys sutartį su tvarkytoju, gauti tą informaciją. Nereikės jokių popierinių istorijų, išrašų vežtis konsultuojantis pas gydytoją.
Todėl, gerbiamoji Loreta, paprastai taip jau būna, kad man, kaip labiau patyrusiam, pavyksta įtikinti komiteto narius priimti vieną ar kitą siūlymą. Dabar taip įvyko, kad komitetas mane įtikino, kad vis dėlto Valstybinė ligonių kasa, neturėdama specialistų, gali iššvaistyti tuos pinigus ir nesukurti tos sistemos, arba turės įsteigti didžiulį padalinį to tvarkytojo funkcijoms vykdyti. Ir kaip mums užtikrino komitete, kad elektroninė sveikata pradės veikti po metų, tai aš tikiuosi, kad mūsų kadencijos eigoje bus sudaryta tokia unikali galimybė naudotis elektroninės sveikatos paslaugomis.
Dėl Registrų centro. Registrų centras bus tik tvarkytojas, kaip mums daug kartų užtikrino, ir jie patys prie tos sistemos, prie tų duomenų neprieis. Yra tokios techninės galimybės, jie tvarkys tą duomenų bazę, bet kiekvienas darbuotojas apskritai neprieis prie tos bazės. Tai mums tas buvo užtikrinta. Dabar veikia analogiškos sistemos teisėsaugoje, kurias tvarko Registrų centras, bet jie tos informacijos pamatyti negali.
Todėl, mielieji kolegos, manau, kad yra svarbus reikalas mums visiems priimti šį įstatymo projektą. Jeigu po metų bus sukurta elektroninės sveikatos sistema, kuria galės naudotis visi žmonės, vėl galėsime uždėti pliusą parlamentui, Vyriausybei, kad padarėme dar vieną gerą darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys – kita nuomonė. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamasis Antanai, jūs mane čia prajuokinote truputėlį. Sakykite, kai jūs buvote daktaras ir tvarkėte tam tikrus dalykus, tai nematydavote, ką tvarkote, taip išeina? Tvarkydavote tiesiog nemačiom. Dabar lietuviai sugeba NOKIA’i, sugeba IBM’ui, sugeba visiems kitiems dirbti ir padaryti darbus. Sako, nėra Lietuvoje specialistų. Tai atsiprašau, tai pasamdykime „Google“. Bus labai šaunu. Apie kiekvieną mūsų internete bus galima pasižiūrėti. Tas, supranti, apendicito operaciją pasidarė, tam su vienu varžteliu blogai, kitam dar kas nors. Jau taip reikia išleisti valdiškus pinigus kuo greičiau ir kuo sėkmingiau, kad reikia tokį skubumą daryti?
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sveikata yra asmeninis žmogaus turtas ne tik ta prasme, kad jis sveikas ar nesveikas, bet jo dosjė, kuo jis sirgo, kas jam yra ir kokius turi dalykus, turi būti pakankamai slaptas dalykas. Jeigu mes turime organizaciją, kuri yra Ligonių kasa, kuri turėtų tuos reikalus tvarkyti, kuri paskui galų gale moka pinigus ligoniams už tai, kad vienas ar kitas (…) padarytas, tai dabar įveskime dar 15 institucijų, kurios galės viską žinoti. Tai duokim visiems, kam… skelbkim viešai. Todėl aš siūlau nepritarti tokiam nutarimui. Aš manau, kad ir čia sėdintis ministras nėra labai laimingas dėl to, kad taip yra. O kad ministerija nesugeba, atsiprašau, su Ligonių kasa pasamdyti gerų specialistų, o mėto pinigus ten, kur nereikia, tai aš jums pasakysiu kitą dalyką: ne valdiškos tarnybos yra vieta mokytis, mokytis reikia prieš tai. Į valdišką tarnybą atėjus jau reikia mokėti dirbti ir tuos darbus dirbti teisingai. Kitaip nieko pas mus čia nebus ir galėsime priimti strategijas kokias tik norite.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik papildyčiau gerbiamąjį kolegą, kad, matyt, geriau ne „Google“, o „Wikileaks“, tai būtų dar įdomiau. V. M. Čigriejienė. Prašom, kolege.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Kęstuti, Ž. Padaiga buvo jūsų ministras, šito jis nesugebėjo įdiegti sveikatos sistemoje. Neaišku, kur yra 18 mln. Mes manome, kad Registrų centras prie duomenų galbūt ir negalės prieiti, darysime toliau kokią nors išvadą, bet vis dėlto, kad ta sistema būtų įdiegta, tai kada nors gali… Kalbame jau daugiau kaip 10 metų ir nieko nepadarome. Tai ką daryti? Reikia specialistus kviesti, todėl taip ir darome. Kviečiu balsuoti už tai, ką išsakė sveikatos srities politikas, ilgus metus vadovavęs gydymo įstaigoms, buvęs gydytojas praktikas A. Matulas.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto matau, kad čia vyksta didžiulė afera. Jeigu visą laiką duomenys apie paciento sveikatą buvo gydytojo ir paciento santykis, tik jie žinojo, kas yra tam ar kitam asmeniui, kas atsiras dabar? Atsiras juridinis registras, kuris operuos šitais duomenimis. Ar jūs girdėjote, ką pasakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas? Jis pasakė, kad sudarius sutartį bus galima gauti tuos duomenis. Vadinasi, atsiras piniginiai santykiai. Ligoninė, norėdama gauti tuos duomenis, turės sudaryti sutartį su juridiniu registru, kad gautų tuos duomenis. Klausykite, kas vyksta pas mus? Tikrai labai korupcinis įstatymas. Kaip jis eina, kokia skuba eina per Seimą! Ar jūs galvojate truputį, kad tai susiję su kiekvienu iš jūsų? Jūsų sveikatos duomenys iš principo jau tampa preke ir jūs ramiausiai balsuojate. Balsuojate, kad kuo greičiau svarstymo stadija, kuo greičiau ypatinga skuba ir dabar kuo greičiau priėmimas. Klausykite, kolegos, pamąstykite truputį, įjunkite savo pilkąsias smegenų ląsteles. Ar ir jus yra visiškai užtvenkęs tas piniginis srautas, kad jums reikia atitarnauti tam tikroms informacinių technologijų kompanijoms, kurios turi pasiimti tuos pinigus?
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu. Ar jūs išsiaiškinote, kur yra tie 17 mln.? (Balsai salėje) Dingo jie ir visi ramūs. Dabar naujus pinigus irgi nuplukdysim. Kolegos, mąstykite pagaliau!
PIRMININKAS. Ačiū. Ir P. Auštrevičius. Gal ir paaiškins apie pilkąsias ląsteles ką nors.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Tikiuosi, bent jau šitoje salėje jų netrūksta.
PIRMININKAS. Kai kas kelia abejonių.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip. Kolegos, toks įspūdis, kad tarp mūsų yra iš principo bijančių tam tikros informacijos apie jų sveikatą. Deja, girtis gera sveikata reikia ir tai reikia įrodyti, kad tu sportuoji, kad tu geros sveikatos, tada tu gauni didesnį atlyginimą. Bet, kolegos, mes kalbame ne apie tuos dalykus. Iš tikrųjų pacientai ir tie, kurie pagal poreikį lankosi gydymo įstaigose, laukia šitos sistemos. Jeigu mes neleisime šiai sistemai atsirasti anksčiau, patikėkite, laimės biurokratizmas, ilgesnės eilės prie langelių ir t. t. (Balsai salėje) Gerbiamasis pirmininke, gal pasiūlykite atjungti internetą šioje salėje, ir mes pamatysime, kaip e. politika veikia kai kurių asmenų elgesį. Daug kas neturės ką veikti šioje salėje, nes faktiškai dažnai būna prasmegę kompiuteriuose.
PIRMININKAS. Taigi dar vienas kompiuteris yra.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolegos, nenaudoju šioje salėje dažnai ir panašiai. Šitos sistemos atsiradimas pagreitina kai kuriuos dalykus, ko aš nesu tikras, kad visos gydymo įstaigos norėtų matyti – kaštų palyginamumą, aptarnavimo greitį ir galimybę greitai surinkti informaciją apie aptarnavimų skaičių ir panašiai. Kolegos, asmens duomenų konfidencialumas turi būti įtvirtintas ir Administracinių pažeidimų kodekse, neabejoju, kad atsakingi darbuotojai turi dirbti sudarę sutartis, bet nesipriešinkime pažangai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Po tris jau kalbėta. Ar dar kolega K. Kuzminskas būtinai nori tarti žodį? Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kentėjau, kentėjau, maniau, nekalbėsiu, bet kaip praktikas, kuris neseniai atsitraukė nuo praktinio darbo, tikrai noriu paraginti, kad pritartume tai elektroninei sistemai, kurią šiuo metu diegiame medicinoje, nes ji labai reikalinga. Jau prieš kokius 20–25 metus mes stebėdavome, kaip, pavyzdžiui, atlieka elektrokardiogramas Veiverių pirminė sveikatos priežiūros… tada poliklinika buvo ir atsiųsdavo elektrokardiogramas į klinikas, į Kardiologinį centrą, kur specialistai galėdavo konsultuoti ir pasakyti, ar tą ligonį reikia išsiųsti į klinikas, ar galima gydyti Prienų ligoninėje, ar kurioje kitoje ligoninėje. Šiuo metu viskas modernėja, būna ypač sunkių traumų, mišrių traumų, rentgenogramas, elektrorentgenogramas galima siųsti tiesiogiai per centrą specialistams ir jie iš karto įvertins ligonio situaciją, ar transportuoti į Mišrios traumos skyrių, ar gydyti Traumatologinėje ligoninėje. Todėl, manau, neatsisakykime ir pritarkime. Dabar yra magnetiniai rezonansai, kompiuterinės tomografijos, kur nuolat reikia konsultuotis su ligoninėmis ne tam, kad ligonis eitų su atitinkama nuotrauka pas specialistus, važiuotų į Kauną, į Vilnių, į Šiaulius, o vietoje galėtų priimti sprendimą. Todėl pritarkime ir nepiktnaudžiaukime tuo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir vis dėlto dar vienas Seimo narys turi teisę kalbėti. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi kaip kaunietis kentėjau, kentėjau kaip mano kolega, ir vis tiek, sakau, reikia ką nors pasakyti. Kolegos, pasakysiu vieną pavyzdį. Kai Registrų centre nebuvo informacijos, tai valstybinės žemės, pabrėžiu, valstybinės žemės įregistravimas Valstybės registre kainavo 10,42 Lt. Po to, kai Registrų centras perėmė visą šitą reikalą, dabar 700 m2 valstybinės žemės įregistravimas Valstybės registre kainuoja 1500 Lt. Šitie 1500 Lt yra, kaip dažnai mėgstama sakyti, mokesčių mokėtojų pinigai. Jie yra įtraukiami į valstybės biudžetą ir viena valstybės įstaiga, šiuo atveju Žemės ūkio ministerijos padalinys, moka kitai valstybinei įmonei vietoj 10 Lt – 1500 Lt. Analogiška situacija bus ir čia. Todėl manipuliuodami medicininėmis sąvokomis ir gerais dalykais pirmiausia pasiskaičiuokite pinigus. (Balsai salėje) Todėl aš siūlau, kolegos, susilaikyti, nebalsuoti už, dar reikia padirbėti ta linkme. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, susikaupiame, registruojamės ir balsuojame, ar priimame Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio papildymo ir įstatymo 1 dalies papildymo III skyriumi įstatymo projektą. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 89.
Balsavo 88: 62 – už, 5 – prieš, 21 susilaikė. Įstatymas priimtas.
Ačiū, kolegos. Dar kolega K. Daukšys nori tarti žodį. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia savo mielai kolegei noriu pasakyti, kad Žilvinas Padaiga buvo Lietuvos Respublikos ministras, ne mūsų atskirai, o Lietuvos Respublikos.
Antras dalykas, jis ministru buvo dvejus metus, o ši reforma vyksta dešimt. Kiek atsimenu, kitą Vyriausybę jūs labai sėkmingai rėmėte ir tos Vyriausybės ministras neišeidavo iš gerbiamojo jūsų buvusio ministro kabineto neišsiaiškinęs, ką reikia padaryti. Tai prašau čia nepasakoti pasakų apie tai, kad Ž. Padaiga išeikvojo 17 mln. Jau kas išeikvojo, tai geriau paklauskite savęs.
Kitas dalykas, mano mielam draugui Petrui. Jeigu G. Orwello knygas pamiršote, paskaitykite, nes kai tampi lygesnis už lygesnius, reikia atsiminti, kad kartais gali būti ir net pats lygiausias. Aš manau, kad, užuot priėmęs teisingą sprendimą, Seimas, mes dabar pasidavėm… tam, kad čia geriau ligoniams bus. Ligoniams būtų geriau, jeigu ir Ligonių kasa tą patį padarytų. Bet šiuo atveju mes nukreipėme pinigus į Registrų centrą ir padarėme prieinamus duomenis apie ligonius visiems vartotojams, draudimo kompanijoms ir kitiems. Viskas aišku, kam čia labai įdomu. Ir tie įdomumai visiems akyse ir pasimatė, kas balsavo.
PIRMININKAS. Ačiū.
16.25 val.
Kolegos, dabar yra 2-3 kompleksinis klausimas – Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo projektas Nr. XIP-3148. Pranešėjas – ministras R. Šimašius. Ir kartu su šiuo įstatymu – Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3149. Pranešėjas tas pats. Ir noriu paklausti, ar jūs abu iš karto pristatysite, ar kiekvieną atskirai? Abu?
R. ŠIMAŠIUS. Galiu ir abu.
PIRMININKAS. Geriau abu. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pradėsiu nuo Nevyriausybinių organizacijų finansavimo įstatymo. Šiandien yra viena labai akivaizdi ir reali problema nevyriausybinėms organizacijoms, kad kai valstybinės institucijos finansuoja atskirus projektus, dažnai pačios pasiklysta pinklėse, kas yra nevyriausybinė organizacija, kas nėra nevyriausybinė organizacija. Nevyriausybinės organizacijos neturi aiškumo ir teisinio tikrumo šiuo klausimu. Iš esmės pagrindinis tikslas, kodėl buvo norima to įstatymo projekto, yra apibrėžti iki galo nevyriausybinės organizacijos sąvoką, kuri vartojama finansuojant nevyriausybines organizacijas iš biudžeto.
Turiu iš pradžių prisipažinti, kad buvau skeptiškas dėl šio įstatymo reikalingumo, maniau, kad sąvoką galima kitur įtvirtinti, bet sudaryta darbo grupė, ilgai rengusi projektą ir derinusi su įvairiomis institucijomis, pateikė tokį įstatymo projektą ir šiuo metu, man atrodo, kad tai yra gera išeitis. Turiu pasakyti, kad sąlyginai tai priklauso ir Teisingumo ministerijos sričiai, nes tai yra kompleksinė sritis ir finansų, ir socialinės apsaugos, ir kitų.
Kas atsirastų pagal siūlomą tvarką? Yra įtvirtintas bendras standartas, kaip vykdomas finansavimas, tai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai numatytų lėšas programoms ir skirtų asignavimų valdytojams. Jeigu asignavimų valdytojas numatytų skirti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, tai jis turėtų įsteigti konsultacinę vertinimo komisiją arba tarybą, kurioje ne mažiau kaip pusė narių būtų iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių atitinkamoje srityje. Ši taryba turėtų suformuoti finansavimo kriterijus ir pateikti konkrečią išvadą dėl kiekvienų metų projektinio finansavimo. Tada asignavimų valdytojas priimtų sprendimą dėl finansų teikimo. Numatoma, kaip nevyriausybinė organizacija, gavusi tą finansavimą, turi atsiskaityti asignavimų valdytojui.
Turiu pasakyti, kad, be jokios abejonės, šis įstatymo projektas neišsprendžia visų klausimų, kurie kyla nevyriausybinėms organizacijoms. Turiu pripažinti, kad buvo iškelta įvairių klausimų, kad kartais nevyriausybinės organizacijos yra eliminuojamos iš viešųjų pirkimų konkursų per viešųjų pirkimų sąlygas. Tai, deja, nėra šio įstatymo objektas, reikėtų kitus įstatymus koreguoti. Kyla nemažai diskusijų dėl programinio finansavimo, tai yra ne atskirus projektus finansuoti, bet programas. Tam tikru požiūriu, jeigu yra asignavimų valdytojų noras, galima ir šį įstatymą naudoti kaip instrumentą programiniam finansavimui. Jeigu būtų noras giliau tas problemas spręsti, galima arba šį įstatymą gilinti, arba Biudžetinės sandaros įstatymą tobulinti, manau.
Dėl Asociacijų įstatymo. Jis iš dalies yra susijęs su šiuo įstatymu, bet iš esmės Asociacijų įstatyme sprendžiamos jau seniai keliamos įvairios problemos, susijusios su asociacijos valdymu, steigimo paprastumu, valdymo organų narių kompetencija. Tarkime, vis dar egzistavo kai kurie nesutikimai su Civiliniu kodeksu po steigimo. Pavyzdžiui, steigėjai per tris dienas būtinai turi pasirašyti dokumentus, kai pagal Civilinį kodeksą šešis mėnesius turi dokumentams pateikti, ir kiti dalykai. Detaliai nenoriu pristatyti, yra daug detalių pakeitimų, kurie palengvintų asociacijų veiklos dalią. Mielai atskysiu į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už trumpą kalbą. Bet jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Jeigu įmanoma, atsakinėkite trumpiau, tada galės daugiau paklausti. D. Kuodytė – pirmoji. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų sveikintinas dalykas, kad pagaliau atsirado toks įstatymas, kad atsirado nevyriausybinės organizacijos kaip tokios apibrėžimas. Apgailėtina, kad iki šiol nevyriausybinis sektorius neturėjo jokių tą veiklą reglamentuojančių įstatymų, matyt, dėl to ir atsirado tokia netvarka, kokią turime dabar. Tačiau ar jūs nemanote, kad šis įstatymas, na, iš tiesų sprendžia per mažai problemų, kurias turėtų spręsti? Kad ir finansavimo problemos. Kaip bus, pavyzdžiui, finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, kurių vadinamosios paslaugos negali būti priskirtos jokiai ministerijos kompetencijai, tai yra nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba žmogaus teisių srityje? Ar jūs negalvojate, kad šiame įstatyme šalia asignavimų valdytojų, jų santykių su nevyriausybininkais galėtų būti įsteigtas…
PIRMININKAS. Laikas!
D. KUODYTĖ (LSF). …koks nors fondas, iš kurio būtų ir kitos finansuojamos? Atsiprašau.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū. Iš tiesų aš pats, kaip liberalas ir teisininkas, asmeniškai nemanau, kad būtinai turi būti įstatymas, kad būtų kas nors pripažinta. Bet šiuo atveju reikėjo tam tikras problemas išspręsti ir manau, kad yra sprendžiamos.
Dėl fondo. Aišku, kad tai yra galimybė, bet leisiu sau neatsakyti į tą klausimą, manau, tai priklauso ir nuo finansinės padėties, ir nuo kitko, tai nėra šio įstatymo objektas, ir įstatymas nė kiek nekliudo tokį fondą įsteigti, jeigu tik būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Tokį bendros kompetencijos fondą galėtų turėti ar Finansų ministerija, ar Teisingumo ministerija, ar Seimas galų gale, jeigu Seimas taip nuspręstų. Apskritai pasakyčiau, kad tokia galimybė pagal šį įstatymą yra, o kad kai kurios „pasimetusios“ problemos sprendžiamos tiktai politinės valios ir apsisprendimo būdu, tai manau, iliustruoja ir tai, kad aš teikiu šį įstatymo projektą, nes nevyriausybinių organizacijų finansavimas yra viena iš tų sričių, kurios reglamentavimas nėra priskirtas tiesiogiai jokiai ministerijai, tai yra po truputėlį įvairių ministerijų reikalas. Bet, suvokdamas to reikalo, to klausimo, svarbą, ėmiausi savotiškos lyderystės, kaip ir dėl kitų įstatymų, tai Labdaros ir paramos fondo įstatymo pakeitimo, kur yra tie (…) įteisinami. Aš manau, kad tik taip tie klausimai gali būti išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Zuokienė. Prašom, kolege.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis ministre, projekte yra įtvirtinta, jog finansavimo pirmenybė bus teikiama viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Įstatymo projekte labai abstrakčiai sakoma, kas tai yra. Bet Nevyriausybinių organizacijų koncepcijoje yra paaiškinta, apibūdinama taip, kad viešosios naudos organizacija yra tokia, kurios 50 % veiklos yra skiriama visuomeninei naudai. Tai kaip bus skaičiuojami tie 50 % ir kas bus atsakingas už nevyriausybinių organizacijų statuso grupinės ar viešosios naudos nustatymą?
R. ŠIMAŠIUS. Atsakingi bus tie, kurie paskirs finansavimą remdamiesi šiuo kriterijumi. Bet, be jokios abejonės, viešoji nauda ir grupinė nauda kaip klasikinės sampratos, jau labai seniai egzistuojančios kitose šalyse, labai sunkiai atskiriamos. Mes turime tam tikrą patirtį pagal Labdaros ir paramos įstatymą, nes ten yra nurodyta visuomeninė nauda. Be abejonės, labai sunku atskirti, tarkime, jeigu yra koks nors krepšinio klubas ir ten žmonės renkasi dėl to, kad patys žaistų, ar dėl to, kad, tarkime, sudarytų sąlygas vaikams užsiimti krepšiniu. Kur ta riba, nustatyti yra sunku ir tikrai bet kokiu atveju kiekvieną atvejį reikės žiūrėti atskirai, ir tai bus įrodinėjimo dalykas. Aš net neabejoju, kad bus ginčų dėl to, kad bus ir nesusipratimų, ko gero, bet apsisprendus, kad reikia viešosios naudos organizacijas išskirti gerąja prasme, vis tiek tą ribą ir kriterijų reikia kažkur nubrėžti, ir šiuo atveju tai buvo geriausia, ką galėjo ir darbo grupė sugalvoti, ir aš, tiesą sakant, neturėčiau, ką geriau pasiūlyti.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Vėsaitė. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš noriu, kad jūs išsklaidytumėte mano abejones. Ar šiuo įstatymu jūs dar labiau neapsunkinsite gyvenimo nevyriausybinėms organizacijoms, kurios jau yra ties išgyvenimo riba? Iš tikrųjų iš esmės klausimas būtų sprendžiamas, jeigu nevyriausybinės organizacijos turėtų fondą, tuomet mes į Lietuvą pritrauktume galbūt dešimteriopai daugiau lėšų iš tų projektų, kurie nėra skirti Lietuvai, o cirkuliuoja visoje Europos Sąjungoje. Kofinansavimui nevyriausybinės organizacijos apskritai neturi iš kur paimti lėšų. Pagal šį įstatymą galbūt mes, kaip Seimo nariai, nevyriausybinio sektoriaus entuziastai, galėtume padirbėti ir parengti tokią pataisą.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai didelė dalis nevyriausybinių organizacijų išgyvena ne pačius geriausius laikus, ypač tos, kurios gaudavo valstybinį finansavimą geresnės ekonomikos laikais. Tas finansavimas daugeliui yra sumažėjęs. Vėlgi klausimų yra įvairių, vienoms sumažėjęs, kitoms – padidėjęs, yra įvairiausių situacijų, bet aš manau, kad pinigų trūkumas yra pagrindinė problema.
Dėl fondo aš matyčiau ir pliusų, ir minusų. Pagrindinis pliusas yra tai, kad tarsi būtų labiau integruota sistema. Galbūt sinergijos būdu būtų pritraukiama daugiau lėšų ir atsirastų daugiau tarptautinio bendradarbiavimo ir kitų aspektų. Kita vertus, aš čia įžiūriu rimtą minusą, kad nevyriausybinės organizacijos yra naudingos ir prasmingos kaip piliečių aktyvumo įrankis, bet daugelio jų veikla yra susijusi su konkrečių problemų sprendimu ir konkrečia misija, kuri yra visuomenei naudinga ir prasminga.
Turint omeny, kad atskiros ministerijos irgi turi tas misijas, bent jau turėtų jas iki galo realizuoti, manau, kad atsakomybė, kad tenai būtų pritrauktos ir nevyriausybinės organizacijos, iš tikrųjų yra labai svarbi. Vėlgi, kad neatsitiktų taip, kad sumetus viską į bendrą fondą tas fondas staiga niekam neberūpėtų ir to dėmesio nevyriausybinėms organizacijoms būtų dar mažiau. Aš tikrai neturiu galutinio atsakymo, bet, mano supratimu, pagal šitą įstatymą bendrą fondą galima steigti ir tam nėra jokių kliūčių. Bendrą šalia specializuotų, jeigu tam būtų poreikis, jeigu asignavimai būtų paskirti tam tikrai ministerijai, tarkim, nevyriausybinėms organizacijoms finansuoti, jeigu būtų toks modelis tvirtinant metų biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Pauža. Prašom, kolega.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs 4 straipsnio 2 dalyje nurodote sąlygas, kurias turi atitikti organizacijos, kad gautų finansavimą. Viena iš tų sąlygų yra ta, kad jos turi pateikti vienų metų ataskaitą ir tik tada gali prašyti finansavimo. Tos naujos organizacijos ypač nori pasirodyti ir nori kažką gero padaryti. Ar jūs nemanote, kad užkertate joms kelią tuos metus laukti, pačius sunkiausius metus pralaukti? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Iš tikrųjų geras ir taiklus klausimas. Ko gero, ypač rajonuose, savivaldybėms tas klausimas aktualus. Kita vertus, yra amžina diskusija, kiek atverti duris naujokams ir kiek finansuoti tas organizacijas, kurios iš tikrųjų, kaip parodė patirtis, turi ką pasiūlyti ir nėra išdygusios netikėtai kaip grybai po lietaus. Čia pasirinktas toks, sakykim, minimalus variantas siekiant apsaugoti, kad nebūtų tokių organizacijų, kurios įsteigiamos vien tik tam, kad gautų finansavimą.
Ne paslaptis, kad tokių spekuliacijų yra nemažai, yra organizacijų, kurios įsteigiamos, gauna finansavimą, o po metų, kai finansavimas baigiasi, jų ir neberasi. Žiniasklaidoje tokių atvejų minėta nemažai. Čia yra tam tikras saugiklis, dėl kurio galima diskutuoti, galima jį panaikinti ir dvejus metus įrašyti. Būtų prasmingi abu sprendimai, bet, mano supratimu, metai, t. y. įsteigimas, veikimas patiems, o tik po to kreipimasis, kad valstybė finansuotų tuos projektus, turi didesnės prasmės. Aš galėčiau, bet nenoriu vardyti organizacijų pavadinimų, kur būtų apsaugoti pinigai nuo iššvaistymo, ir pinigus gautų tos organizacijos, kurios realiai turi ką pasiūlyti, ką nuveikti ir tikrai tai yra nevienadienės organizacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kodėl nevyriausybinės organizacijos skirstomos į grupines ir viešąsias, siekiančias visuomeninės naudos? Mažesnė grupė taip pat kažko siekia?
R. ŠIMAŠIUS. Viešosios naudos organizacijomis yra laikomos tos, kurios siekia naudos neapibrėžtai, plačiai subjektų grupei, o ne savo nariams arba dalyviams. Grupinės nevyriausybinės organizacijos skiriasi tuo, kad nesiekia pelno, bet gali būti įsteigtos grynai grupiniams interesams tenkinti. Šiuo atveju, tarkim, jeigu susiburia ar verslininkų asociacija, ar kokio nors žaidimo klubas, kurio tikslas yra tiktai užsiimti, praktikuoti tą žaidimą ar dar ką nors veikti grynai savo narių labui, tai tokios organizacijos nėra traktuojamos kaip viešosios naudos ir jos atitinkamai nepretenduotų į tokį projektinį finansavimą. Jos, be jokios abejonės, gali egzistuoti ir, duok Dieve, sėkmės tokioms organizacijoms, bet tai nėra tie visuomeniniai projektai, kuriuos turėtų finansuoti valstybė. Organizacija, aišku, gali pasikeisti, iš grupinės tapti viešosios naudos arba atvirkščiai, jeigu pakeistų savo veiklos profilį. Kaip gerbiamoji A. Zuokienė sakė, iš tikrųjų nustatant, kas yra kas, gali iškilti praktinių klausimų, bet ribą nubrėžti, mano supratimu, iš tiesų reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš dėl nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo. Iš tos temos. Čia rašoma, kad tai nepriklausoma organizacija. Pamodeliuokim situaciją. Yra kažkokia problema, jos sprendimui reikalingos lėšos, tos lėšos įeina iš to paties biudžeto (ar valstybės, ar savivaldybės) lėšų ir sprendimas galimas per valstybės arba savivaldybės organizacijas, arba per nevyriausybines organizacijas. Tai pasakykite, kaip jūs modeliuojate, kur bus didesnis ekonominis efektas, ar likviduojant valstybinę organizaciją, kuri kažką privalėtų spręsti ir atiduoti tas funkcijas nevyriausybinei, ar atvirkščiai? Ir dar vienas niuansas. Jūs čia išskiriate religinio kulto poreikių tenkinimą, visur kitur rašote, kad tai yra konkrečios organizacijos, o dėl religijos įrašote du žodelius – „vien tik“. Kodėl čia tokie skirtumai, jeigu aiškiai paklausiau?
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠIMAŠIUS. Dėl valstybės dalyvavimo čia įrašyta, kad ne daugiau kaip trečdalį įtakos turi turėti valstybė, kad tai laikytume nevyriausybine organizacija. Vėlgi pasirinktas modelis yra tam, kad neatsitiktų taip, kaip prieš kurį laiką istorijoje buvo atsitikę, kai ministerijos buvo pristeigusios krūvą viešųjų įstaigų ir skyrė joms finansavimą kaip neva nevyriausybinėms organizacijoms, tada atitinkamai netaikomas Biudžetinės sandaros įstatymas, įvairūs apribojimai, o pinigai iš tikrųjų yra valstybiniai. Tai siūloma siekiant išvengti tokių tariamų nevyriausybinių organizacijų, paliekant kartu galimybę kažkiek dalyvauti nevyriausybinėms organizacijoms.
Dabar dėl to vien tiktai kulto reikmėms. Iš tiesų vėlgi amžinas klausimas, kiek su religija susijusios organizacijos yra nevyriausybinės organizacijos. Šiuo atveju yra pasirinktas būtent tas modelis, kad jeigu organizacija yra skirta kulto reikmėms, tai yra organizuoti pamaldas ar kitas religines praktikas, tai nelaikoma organizacija, jeigu užsiima kita veikla, tai gali būti laikoma ir nevyriausybine organizacija. Todėl galima padiskutuoti, ar „vien tik“ nekeistinas kokiu kitu žodeliu, bet realybė yra tokia, kad dauguma nevyriausybinių organizacijų, kurios vienaip ar kitaip turi sąsajų su religija, galbūt ir atlieka dalį kulto veiksmų ta prasme, kad kviečiasi kunigus ar kitus kulto tarnautojus ir gali būti ir kulto, sakykime, veiksmų. Čia yra brėžiama riba tarp bažnyčių ir nevyriausybinių organizacijų bažnyčias paliekant už įstatymo ribų, bet religines organizacijas, kurios nėra skirtos kultui, pirmiausia įtraukiant.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Dumčius. Prašom, profesoriau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, aš noriu jūsų paklausti dėl nevyriausybinių organizacijų. Asociacijos, fondai, viešosios įstaigos. Jūs prisimenate, neseniai buvo registruota Prezidentės dėl finansavimo dėl fondų, dėl viešųjų įstaigų, dėl nevyriausybinių. Kokia jūsų nuomonė, nes šiame įstatyme tie dalykai neliečiami, dėl fondų ir viešųjų įstaigų. Ar įeitų?
R. ŠIMAŠIUS. Šiuo atveju kalbama apie kitus dalykus, kiek suprantu, bet gal tikrai nesu tiek susipažinęs, kad detaliai atsakyčiau. Čia kalbama apie labai paprastą dalyką, t. y. kai yra paskirta, kai asignavimų valdytojas numato įtraukti nevyriausybinių organizacijų lėšas, kaip tai daroma. Susilaikysiu nuo nuomonės, nes tikrai nesu tiek įsigilinęs. Galėsiu mielai ja pasidalyti vėliau ir atskirai, bet turiu detaliau susipažinti.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Stoma. Prašom, kolega.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, man kilo abejonių dėl 3 straipsnio, kuriame kalbama apie konsultacines ir vertinimo komisijas. Čia parašyta, kad ne mažiau kaip pusė komisijos narių turi būti skiriami iš asignavimų valdytojo veiklos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tai ar nemanote, kad vis dėlto bus kalbama apie pinigus ir neatsiras interesų konfliktų, kai dalyvaus tie patys atstovai, kuriems tarsi bus skirstomi pinigai? O mes turime Lietuvoje gana nemažai pavyzdžių, kai tam tikri ekspertai įvairiose komisijose visą laiką tempia į savo pusę ir ten tiesiog išeina toks pešiojimasis, kas iš ko daugiau išpeš. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Tikrai dėkui. Labai legitimus klausimas. Turiu pasakyti, kad svarstant tą projektą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir politikais bei ekspertais teko sulaukti priekaištų iš abiejų pusių. Viena vertus, buvo sakoma, kad šita formulė yra pernelyg biurokratinė, nes vis tiek pusė bus valstybės tarnautojų. Kita vertus, buvo sakoma, kad tai atveria galimybes lobizmui, nes ne mažiau kaip pusė turės būti nevyriausybinių organizacijų. Ir turbūt abi pusės yra teisios, jeigu blogai būtų daroma. Bet šiuo atveju, manau, tai yra tinkamas kompromisas, tai yra valstybės tarnautojai, kurie atsakingi už politikos formavimą tam tikra prasme. Jie dalyvauja. Nevyriausybinės organizacijos, kurios turi ekspertizę, irgi dalyvauja.
O dėl interesų konflikto, manyčiau, kad yra nustatyti gana aiškūs standartai dėl nusišalinimo, jeigu yra tiesioginis interesų konfliktas, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jeigu reikėtų, galėtų svarstyti. Aš manau, kad jau buvo išaiškėję įvairių atvejų, kada tokie konfliktai iškilo. Manau, kad standartas vis aiškėja, ir bus galima išlaviruoti tikrai sklandžiai. Nesinorėjo eliminuoti nevyriausybinių organizacijų vien dėl to, kad jos yra geriausi ekspertai šioje srityje ir gali pasakyti, kas ko vertas ir kur link reikėtų kreipti dėmesį. Galiausiai pačias organizacijas, jų įtraukimą reglamentuos atitinkama institucija, asignavimų valdytojas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinioji klausia O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Iš dalies mano klausimą uždavė kolega B. Pauža, tačiau norėčiau jūsų paklausti. Ar norint gauti finansinę paramą, kaip jūs ir minėjote, gali būti ką tik įsteigtų nevyriausybinių organizacijų, bet jeigu jos pateikia labai rimtą projektą, ar būtinai reikia atsižvelgti į metų ataskaitą? Pateikia rimtą projektą rimta nevyriausybinė organizacija ir išsprendžia kokį nors labai svarbų, aktualų klausimą.
R. ŠIMAŠIUS. Vėlgi tikrai pagrįstas klausimas. Galbūt galima ir kažkokią kitokią formulę sugalvoti, kad nebūtų tų vienadienių ir netikrų organizacijų. Galiausiai tikrai galima įsivaizduoti ir susijungusias nevyriausybines organizacijas, formaliai ji bus nauja, o realiai visa patirtis ateis iš kelių buvusių organizacijų. Galbūt galima įrašyti, kad (…) teikiame tokioms organizacijoms arba tik tokioms, jeigu jos kitaip negali pagrįsti savo patirties ir įdirbio. Iš tikrųjų tą formulę dar galima gludinti. Vėlgi turiu pasakyti, kad ilgose diskusijose geresnės kol kas nebuvo sugalvota, kuri būtų priimtina, bet manau, kad klausimas tikrai labai pagrįstas ir galima surasti galbūt ir geresnę formulę, kuri vėlgi turės, ko gero, savo minusų, bet čia teks apsispręsti dėl tos, kuri bus arčiausiai optimumo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolegos, dabar mes turime apsispręsti dėl balsavimo motyvų ir balsavimo. Užsirašė kalbėti tik už. Gal imkime ir sutaupykime? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams po pateikimo? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Dėl kiekvieno balsuoti? (Balsai salėje) Ar abiem? Gerai. Jeigu reikia balsuoti, tai balsuokime. Pirmiausia dėl Finansavimo nevyriausybinėms organizacijoms teikimo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIP-3148. Kas pritaria po pateikimo, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 67 Seimo nariai. Už – 63, susilaikė 4. Pritarta.
Dabar prašom iš karto balsuoti dėl antrojo, nes komitetai yra bendri. Tai bus trumpesnė kalba. (Balsai salėje) Taigi buvo siūlyta. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Asociacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 69 Seimo nariai. Už – 56, susilaikė 13. Pritarta ir šitam.
Dabar prieš kitą procedūrą – S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. O, šiandien kokie garsūs mikrofonai čia, su visokiais aidais.
Mielieji kolegos, gerai, čia mes tą smulkmenėlę, kurią ministras atnešė, pataisysime. Bet neužmirškime ir galiojančio Konstitucinio Teismo sprendimo, visai neseno. Ateina rinkimai, ir juose galės dalyvauti politinės visuomeninės organizacijos. Tai kaip ten bus su registracijom, kaip ten bus su finansavimu, kaip ten bus su finansų kontrole? Ar taip kaip partijoms, ar kitaip, ar iš viso nieko nebus, kaip dabar? Taigi tą įstatymą taisysime, taisysime, taisysime ir niekas nieko galų gale nesupras. Tai ar nebūtų geriau šiandien ne šitais niekais užsiimti, o atnešti vieną apie viską, kas apie tai kalbama, apie visas visuomenines organizacijas, su visom galimybėm, su visom jų preferencijom ir atsakomybėm, su visais finansavimais ir visais tikrinimais ir vieną kartą pabaigti tą klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega Sauliau. Konstatuoju, kad dėl garsaus kalbėjimo mikrofono nekaltas. Kolega P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu siūlau šiuos įstatymų projektus priimti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Kaip, kaip?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Siūlau skubos tvarka.
PIRMININKAS. Turite teisę, bet dėl to reikės balsuoti. Kolegos, frakcija siūlo, kad abu projektai būtų nagrinėjami skubos tvarka. Ar galime pritarti, ar reikia balsuoti? Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad abu projektai būtų nagrinėjami skubos tvarka, prašom balsuoti. Kolegos, nepainiokite, čia ne ypatinga skuba, nes frakcija neturi tokios teisės, čia tik skubos tvarka.
Užsiregistravo ir balsavo 68 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 10, susilaikė 23. Nors ir kaip skaičiuosi, skubos tvarka bus.
Kolegos, mes dabar turime susitarti dėl komitetų. Pagrindiniu siūlomas ir vienu, ir kitu atveju Audito komitetas. Sutinkame? Papildomai siūlomi Biudžeto ir finansų komitetas, Ekonomikos komitetas ir dėl vieno, ir dėl kito. O dėl Asociacijų įstatymo dar papildomai Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Toks yra Seniūnų sueigos pasiūlymas. (Balsai salėje) Ar visi sutinka, kad galėtume išbraukti vieną komitetą? Niekas neprieštarauja? Atsisakome vieno komiteto. Kartoju, kad būtų aišku. Pagrindinis komitetas ir vienu, ir kitu atveju – Audito komitetas. Papildomi komitetai – Biudžeto ir finansų komitetas dėl abiejų ir dėl Asociacijų įstatymo papildomi Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kolegos, dėmesio! Seniūnų sueiga siūlė nagrinėti rudens sesijoje. Kadangi pasiūlyta skubos tvarka, tas turi būti padaryta šitoje sesijoje, vadinasi, maždaug birželio viduryje. Tinka šita data? Gerai, ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime spręsti tradicinį klausimą. 16 val. ir 54 min., tai yra pertraukos laikas. Ar atsisakome pertraukos, ar toliau posėdžiaujame? Posėdžiaujame. Gerai. Nereikia… Minutėlę, kolegė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Bet tie įstatymai tikrai reikalauja dar svarstymo ir kai kurių išvadų tam tikrų struktūrų. Ar ne per greitai mes nustatėme terminą – birželio vidurys? Gal pagal Statutą galima jį nukelti toliau, nes atsakymų negausim?
PIRMININKAS. Kai skubos tvarka, tai viskas greičiau eina. Bet mes galime draugiškai susitarti, kad trečiąją birželio savaitę, o ketvirtąją, jeigu viskas gerai, priimsime. Tai bus šiek tiek vėliau. Trečiąją savaitę – sutinkame? Gerai.
Kolegos, dėmesio! Jeigu dirbame be pertraukos, tada kviečiu kolegę V. Baltraitienę vietoj manęs. Prašom.
16.55 val.
Kol ji ateis, gal išspręsime vieną klausimą, kuris galėtų būti trumpas, bet nežinia, kaip baigsis. Tai 2-4a ir 2-4b klausimai – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3151ES atitikimo Konstitucijai. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiam projektui Teisės departamentas buvo parašęs, jeigu taip galima pasakyti, tris pretenzijas dėl atitikimo Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienai nepritarė, neįžvelgė prieštaringumo Konstitucijai, tačiau dviem atvejais sutiko su tuo, kad du straipsniai galbūt ir prieštarauja Konstitucijai, ir priėmė tokią išvadą. Aš trumpai pristatysiu. Viena nuostata yra galimybė locmanų paslaugas teikiantiems asmenims pratęsti tarnybos laiką. Konstitucinis Teismas gana neseniai yra pasakęs notarų ir dar anksčiau teisėjų atžvilgiu, kad turi būti aiškiai nustatyta amžiaus riba ir niekas pagal kažkokius neaiškus kriterijus, kurie įstatyme neapibrėžti, negali teikti tokios malonės, ar pratęsti teisėjui dar tarnybą, ar pratęsti notarui ar kam nors kitam. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tokį Konstitucinio Teismo nutarimo ir tokį Konstitucijos išaiškinimą. Taip pat yra dar kita nuostata, kuri numato kvalifikacinius atestacijos reikalavimus – numatyti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Tai irgi šiuo atžvilgiu yra jau ne kartą pasakyta Konstitucinio Teismo, kad pagrindiniai principai turi būti numatyti aukštesnės galios įstatyme.
Taigi Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų gegužės 25 d. šias Teisės departamento pastabas apsvarstė ir bendru sutarimu už priėmė tokį sprendimą. Preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3151ES 19 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis galimai prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą principui, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Nereikia balsuoti, nes balsavimo atveju yra speciali taisyklė: galime atmesti tik 71 balsu arba daugiau. Tas yra ne visai realu. Taigi pritariame, tada atkrenta 2-4b klausimas ir toliau eina 2-5 klausimas. Bet dabar pirmininkaus kolegė V. Baltraitienė.
16.59 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 35, 436, 437, 438, 4310, 79, 843, 100, 107, 1091, 1101, 111, 112, 1121, 1126, 1128, 125, 138, 163, 16313, 1713, 1886, 18810, 18817, 189, 206, 2062, 2063, 221, 224, 225, 2252, 2253, 227, 228, 233, 237, 239, 240, 2411, 242, 245, 246, 2464, 2468, 24710, 2591, 304, 309 ir 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 4313, 523, 1129, 1175, 1814, 2064, 2065 straipsniais ir trisdešimt trečiuoju skirsniu ir 844, 1127, 2061, 241 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-3067ES (pateikimas)
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Tęsiame posėdį toliau.
2-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir trisdešimt trečiuoju skirsniu ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-3067ES. Pranešėjas – teisingumo ministras R. Šimašius. Pateikimas. Atsiprašau, viceministras T. Vaitkevičius. Ką tik mačiau ministrą, todėl… Prašom. Pateikimas.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimus. Tęsdami gerąją teisėkūros praktiką šiuo projektu mes sujungėme labai daug straipsnių, apimančių įvairias valdymo sritis, tuo siekdami pagreitinti teisėkūrą. Iš tiesų tai yra straipsniai, susiję tiek su Aplinkos ministerijos, tiek su Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, Vidaus reikalų ministerijos ir, be abejonės, Teisingumo ministerijos valdymo sritimis. Kaip suprantate, tai rodo šio projekto daugiaplaniškumą. Atitinkamai yra labai įvairūs uždaviniai ir straipsnių tikslai, kurie yra šiame projekte siūlomi. Jeigu bandyčiau apibendrintai sugrupuoti tuos uždavinius, tai pirmasis tikslas būtų derinimas su Europos Sąjungos teisinių dokumentų reikalavimais. Tai susiję tiek su aplinkosauginiais reikalavimais, tiek ir su reikalavimais, keliamais užsieniečių teisinės padėties reguliavimui. Kitas uždavinys būtų derinimas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, derinimas su Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimais, su Geležinkelio transporto eismo saugos įstatymo pakeitimais, su Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais. Tai yra naujų sudėčių įtvirtinimas, naujų sąvokų įvedimas ir tikslinimas.
Be abejonės, trečiasis uždavinys, kurį galėčiau išskirti, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso reglamentavimo efektyvumo didinimas. Iš tiesų daugelis straipsnių yra susiję su atsakomybės griežtinimu tose srityse, kurios susijusios su žemės ūkio naudmenų naudojimu, su žemės sklypų netinkama priežiūra, susiję su geležinkelio transporto saugos reikalavimų nevykdymu, su važiavimu be bilieto ir panašiai. Išties tie didinimai yra pagrįsti, įvertinant tai, kiek atgrasančiai tos sankcijos gali būti taikomos. Pavyzdžiui, yra konstatuojama, kad žemės sklypų netinkamos priežiūros atveju šiuo metu numatyta sankcija iki 500 Lt yra per menka. Yra diferencijuojamos sankcijos atsižvelgiant į sklypų plotą ir įvertinant tų žemės sklypų priežiūros kainą. Yra nustatyta ir apskaičiuota, kad elementariausia teisės aktus atitinkanti žemės 1 ha priežiūra reikalauja 200 Lt ir atitinkamai į tai galima orientuoti sankcijas. Taigi net ir griežtindami stengiamės išlaikyti protingumo ir proporcingumo reikalavimą.
Taip pat keletas kitų pakeitimų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Vienas iš siūlymų susijęs su vaiko teisių apsaugos stiprinimo siekiu, yra siūlymas įtvirtinti alternatyviąją poveikio priemonę – vaiko auklėjimo, bendravimo su vaiku įgūdžių formavimo ir tobulinimo kursų išklausymą tėvams. Tokio poveikio priemonė pagal projektą galėtų būti taikoma tuomet, kai asmuo būtų baudžiamas už tėvų valdžios nepanaudojimą ar netinkamą panaudojimą. Tai yra nauja priemonė, kurią siūloma numatyti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos institucijų siūlymus. Taip pat yra pakeitimai, akcentuočiau tokius pakeitimus, kurie susiję su nelegalaus darbo priežiūra, t. y. numatymas, jog atsakomybėn traukiama ne nuo tada, kai yra padaromas pažeidimas, o nuo tada, kai jis yra nustatomas. Tai yra Valstybinės darbo inspekcijos siūlymas, kuris grindžiamas tiesiog praktiniais pastebėjimais. Pakeitimai, susiję su viešaisiais pirkimais, taip pat, manau, turėtų būti palaikyti.
Yra gautos Teisės departamento pastabos, jas esame įvertinę. Tai daugiau techninio pobūdžio pastabos ir daugumai jų pritartume. Kviesčiau balsuoti pritariant ir svarstyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų klausti nėra norinčių. Pereiname prie pateikimo. Norinčių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos, papildomais – Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Kaimo reikalų komitetas, Sveikatos reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.05 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3186. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas. Pateikimas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos darbo tarybų steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimo tvarkos nustatymo. Jau nuo 2009 m. gruodžio 1 d. yra įsigaliojusi Lisabonos sutartis, kurios pagrindu ne tik Europos Bendrijos sutarties pavadinimas buvo keičiamas į sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, bet ir visi terminai, tokie kaip „Europos Bendrijos“, „Bendrijos“, keičiami į atitinkamus terminus „Europos Sąjungos“, „Sąjungos“. Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatyme šie terminai labai dažnai vartojami, todėl apsispręsta šį įstatymą išdėstyti nauja redakcija, kurios projektas ir yra teikiamas.
Projekto tikslas užtikrinti, kad būtų išplėstos konsultavimo ir informavimo galimybės Europos Sąjungos įmonėse ar Europos Sąjungos įmonių grupėse, taip pat sustiprintas darbuotojų atstovų vaidmuo ir jų apsauga. Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad Europos darbo tarybos kompetencijai ir darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkai priskiriami klausimai tarpvalstybinio lygmens, t. y. tie, kurie susiję tik su Europos Sąjungos įmone ar įmonių grupe arba su ne mažiau kaip dviem Europos Sąjungos įmonių grupės įmonėmis ir esančiose skirtingose valstybėse narėse. Be to, siūloma nustatyti, kad už Europos darbo tarybos steigimui reikalingos informacijos pateikimą, jos perdavimą suinteresuotoms šalims yra atsakinga centrinė vadovybė ir kito lygmens vadovybė, bei praplėsti ratą klausimų, kurie turi būti numatyti susitarime dėl Europos darbo tarybos sudarymo, ir, kaip minėjau, sustiprintas darbuotojų atstovų vaidmuo ir jų apsauga. Taip pat yra supaprastinta Specialiojo derybų komiteto, Europos darbo tarybos ir Europos darbo tarybos komiteto nariams skiriamų vietų skaičiavimo tvarka. Projekte apibrėžiamos sąvokos „Europos darbo taryba“, „Europos darbo tarybos komitetas“, „Specialusis derybų komitetas“, „tarpvalstybinio lygmens klausimai“, taip pat „pripažintos kompetentingomis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos“ sąvoka.
Į Seimo Teisės departamento pastabas, kurios yra pareikštos, iš tikrųjų manome, kad į dauguma jų galima atsižvelgti, jos yra daugiau techninio pobūdžio, taip pat redakcinio. Kadangi jos neesminės, tai į visas bus galima atsižvelgti svarstymo metu. Prašyčiau pritarti projektui, nes turime perkelti direktyvos teisės reikalavimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nėra norinčių klausti. Dėl motyvų už ir prieš nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Siūlomas vienas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.09 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-3203ES, Bankų įstatymo 1, 2, 4, 14, 40, 48, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3204ES, Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3205, Centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3206ES, Finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3207ES, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3208, Kredito unijų įstatymo 4 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3209, Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3210ES, Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 43, 44, 45, 46, 461 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3211, Mokesčių administravimo įstatymo 2, 33, 40, 42, 55, 63, 64, 95, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3212, Mokėjimų įstatymo 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3213, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 10 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3214ES, Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3215 (pateikimas)
Dabar vienas pagrindinis ir 12 lydinčiųjų. 2-7 visas kompleksas klausimų. Pagrindinis – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas Nr. XIP-3203. Ir 12 lydinčiųjų. Aš gal išvardinsiu tik numerius: Nr. XIP-3204, Nr. XIP-3205, Nr. XIP-3206, Nr. XIP-3207, Nr. XIP-3208, Nr. XIP-3209, Nr. XIP-3210, Nr. XIP-3211, Nr. XIP-3212, Nr. XIP-3213, Nr. XIP-3214 ir XIP-3215. Visų pateikimas. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektą ir susijusius įstatymų projektus, kurių tikslas yra redakciškai suderinti jau galiojančius įstatymus su šituo teikiamu nauju įstatymo projektu.
Teikiamu įstatymo projektu yra siekiama perkelti į nacionalinę teisę tuo klausimu direktyvą, kuri buvo priimta 2009 m. dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos priežiūros ir riziką ribojančios priežiūros. Elektroninius pinigus leisti galimybė šiaip yra ir šiuo metu, galimybę leisti elektroninius pinigus turi bankai ir centrinė kredito unija. Elektroniniai pinigai apskritai yra piniginė vertė, kuri yra laikoma elektroninėje laikmenoje, įskaitant magnetines korteles, kuri yra skirta atlikti mokėjimo operacijoms ir kuri yra priimama kitų asmenų nei tie asmenys, kurie yra išleidę tuos elektroninius pinigus arba, kitaip šnekant, tas korteles. Tarkime, elektroniniai pinigai nėra įvairios kortelės, kurias išleidžia prekybos tinklai ar kitos įmonės ir kurios yra skirtos išimtinai atsiskaityti už tų įmonių parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas. Šiuo atveju mes kalbame apie tokius atvejus, kai mokėjimo priemonė yra skirta atsiskaityti būtent už kitų asmenų tiekiamas prekes ir parduodamas paslaugas. Čia yra didelio panašumo į mokėjimo korteles.
Pagal teikiamą įstatymą atsirastų galimybė elektroninius pinigus leisti ne tik kredito įstaigoms, bet ir kitoms finansų institucijoms, kurios įgytų tokios veiklos licenciją ir turėtų galimybę leisti elektroninius pinigus tokiu būdu suintensyvindamos konkurenciją šioje srityje. Elektroninių pinigų įstaigų licencijavimas, priežiūra, veiklos riziką ribojančių normatyvų įgyvendinimas ir priežiūra, kaip ir viso kito finansų sektoriaus, būtų pavedama Lietuvos bankui. Tokiu būdu šie subjektai būtų prižiūrimi visų kitų finansinių institucijų kontekste. Noriu pasakyti, kad čia yra šiokio tokio panašumo, tarkime, į Mokėjimo įstaigų įstatymą, kur taip pat įsigaliojus naujai redakcijai šalia banko ir tradicinių finansų įstaigų atsirado specialus mokėjimo įstaigų statusas, kuris leidžia tokioms įstaigoms konkuruoti su tradicine bankininkyste, tradicinėmis finansų institucijomis, tačiau jų veikla taip pat yra prižiūrima Lietuvos banko. Labai panaši situacija taip pat būtų ir su elektroninių pinigų įstaigomis, kurios turėtų teisę leisti elektroninius pinigus. Tas leidimas pasižymi tuo, kad pinigai yra priimami iš pradžių iš žmogaus, atitinkama vertė yra fiksuojama kaip elektroniniai pinigai ir, žinoma, galima juos naudoti atsiskaitymams už įvairias prekes ir paslaugas. Skirtumas nuo mokėjimo kortelių, nuo tradicinės bankininkystės yra tas, kad būtų absoliučiai draudžiama už tuos pinigus mokėti kokias nors palūkanas ar kokiu nors kitu būdu sudaryti indėlių ar panašių civilinių santykių situaciją, todėl tai būtų tik griežtai tos pačios vertės priėmimas ir atitinkamas įsipareigojimas grynųjų pinigų įnešėjui už tą pačią vertę.
Licencijos galėtų būti kelių rūšių: ribotos veiklos licencija, taip pat neribotos veiklos licencija ir užsienio valstybių filialų licencija. Ribotos veiklos licencija leistų tokią veiklą vykdyti tik Lietuvoje. Atitinkamai būtų taikomi gerokai mažesni reikalavimai ir, žinoma, tai būtų taikoma mažesnio masto apyvartai, mažesnio masto įmonėms. Didesnėm įmonėm, norinčiom veikti, ypač visoje Europos Sąjungoje, būtų nustatyta bendra licencija neribotos veiklos, ir tokiu atveju atitinkamai reikalavimai tokiai įmonei būtų gerokai griežtesni.
Kaip aš ir minėjau, priežiūra yra pavedama Lietuvos bankui. Lietuvos bankas turėtų teisę inspektuoti, prižiūrėti šias įstaigas, esant reikalui taip pat skirti sankcijas, nustatyti privalomus vykdyti reikalavimus taip pat, kaip yra prižiūrimos kitos finansų sistemos įstaigos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vakar pateikė dėl projektų pastabų. Mes preliminariai peržiūrėjome tas pastabas ir tikrai manome, kad į absoliučią daugumą tų pastabų bus galima atsižvelgti projektus svarstant komitetuose. Papildomi visi įstatymų projektai, kaip aš ir minėjau, yra tikslinantys, dabar galiojančią redakciją priderinant prie teikiamo įstatymo, pagrindinio įstatymo projekto. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. K. Glavecko nematau. Nėra. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, klausimas toks dvigubas. Kas čia tą konkurenciją sudarys iš tikrųjų, kas atsiras Lietuvoje tokio papildomo, naujo, be bankų, su tomis kortelėmis? Kokios čia steigsis organizacijos, ar jos tiktai istoriškai įmanomos, ar bus ir praktiškai?
Antras dalykas, kaip veiks tos mokėjimų bendrovės, kurios, pavyzdžiui, tą kortelę gali išduoti Latvijoje, ir su ta kortele gali ir Lietuvoje atsiskaityti? Kaip jas kontroliuosite?
I. ŠIMONYTĖ. Taip, turiu pasakyti, man sunku atspėti, kaip tai veiks. Bet jeigu mes įvertinsime, tarkime, mokėjimo įstaigų rinką, tai tikrai yra atsiradę mokėjimo įstaigų, kurios nėra bankai, tarkime, tas pats „Maximos“ prekybos centras, arba prekybos tinklas, arba Lietuvos paštas, arba „Perlo“ paslaugos, kurios teikia ir tas paslaugas gerokai, sakyčiau, pigiau atskirais atvejais ir gali konkuruoti su tradicinėmis kredito įstaigomis. Kiek atsiras norinčių įstaigų leisti elektroninius pinigus, kol kas sunku pasakyti, manau, kad priklausys nuo paklausos. Tačiau galimybės tokį verslą vystyti atsiradimas, mano supratimu, yra savaime geras dalykas.
Dėl veiklų kitose Europos Sąjungos valstybėse turiu pasakyti, kad tas, kas nori veikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turi gauti atitinkamą licenciją savo valstybėje narėje. Latvijos centrinis bankas šiuo atveju prižiūrėtų tokią bendrovę ir ji turėtų gauti tos neribotos veiklos vadinamąją licenciją, jai būtų taikomi daug griežtesni kapitalo reikalavimai. Ir tokia jau yra praktika Europos Sąjungoje, kad kitos valstybės narės priežiūra šiaip yra pripažįstama valstybėje narėje. Na, jeigu būtų kokių nors papildomų aplinkybių, tuomet jau mūsų centrinis bankas bendradarbiavimo pagrindais neabejotinai galėtų tuos dalykus spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Norėjau paklausti, kokias jūs įsivaizduojate maždaug apyvartas tais elektroniniais pinigais? Kokios galėtų būti Lietuvoje? Gal palygintumėt su kitomis šalimis, panašaus dydžio? Kokios apimtys galėtų būti?
I. ŠIMONYTĖ. Na, tikrai sunku spėlioti. Paprastai elektroninių pinigų prigimtis yra tokia, kad pinigų vertė, kuri yra laikoma tose kortelėse, būna maža. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse yra populiaru taip vaikams duoti kišenpinigių neduodant grynųjų pinigų, o pervedant tam tikrą vertę į plastikinę kortelę, tarkime, kurios negalima perduoti dėdei, kad dėdė nupirktų alaus arba cigarečių. Iš tikrųjų yra įvairių patirčių. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje ar kitose valstybėse tikrai tos paslaugos yra pakankamai populiarios. Kiek jos prigis Lietuvoje, man kol kas sunku atspėti, tačiau galimybę suteikti ir direktyvą perkelti mes tiesiog turime pareigą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, tikrai čia labai įdomi naujovė. Ar Lietuva yra jau paskutinė iš valstybių Europos Sąjungoje, kuri naudosis elektroniniais pinigais, ar ne? Ar tai nebus savotiškai papildomas pinigų toks…
I. ŠIMONYTĖ. Emisija?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). …apyskaitoj ir savotiškas gaminimas, taip, kaip Baltarusijoje rublį gamina, kiek nori? Ar tai bus susieta kaip nors su litais, su tarptautinėm valiutom, su banku ir t. t.? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Aš turiu pasakyti, kad elektroniniais pinigais, manau, gana sėkmingai, nors dar nepakankamai plačiai, Lietuvos gyventojai ir verslas jau ir dabar naudojasi, nes mokėjimo kortelės yra jau įprastinis mūsų gyvenimo dalykas, tik tiek, kad jas šiuo metu gali leisti vien tiktai komerciniai bankai. Ir čia atsiranda galimybė atsirasti konkurentams komerciniams bankams ir teikti tokią pačią paslaugą. Vėlgi tikrai nesiimčiau spėlioti, kiek tų konkurentų atsiras. Mokėjimo įstaigų patirtis man leidžia optimistiškai žiūrėti į konkurencijos galimybes šioje rinkoje.
Dabar atsakysiu į jūsų antrą klausimą. Tikrai su emisijos teise tai niekaip nėra susiję. Emisijos teisę Lietuvoje turi tik centrinis bankas. Vadinasi, atitinkama grynųjų pinigų vertė turės būti įnešta tam, kad būtų apskaityta elektroninių pinigų vertė. Tai čia apie kokį nors pinigų spausdinimą tikrai nėra jokios kalbos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. O gal galime bendru sutarimu? Norite balsuoti? Norite balsuoti? Ar galime dėl visų kartu balsuoti? (Balsai salėje: „Galim!“) Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Visam kompleksui klausimų pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis dėl visų projektų – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl visų projektų papildomi komitetai – Audito komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.21 val.
2-8 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo 6, 7, 11, 14, 18, 22, 23, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2362(3). Pranešėjas – ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas. Pateikimas.
G. KADZIAUSKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Profesinio mokymo įstatymo visų išvardintų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis yra parengtas Ūkio ministerijos. Pagrindinis projekto tikslas yra perskirstyti kai kurias funkcijas, susijusias su žmogiškųjų išteklių plėtra ir ta plėtra profesinio mokymo srityje. Ir yra keičiami Profesinio mokymo įstatymo straipsniai.
Iš tiesų yra siekiama racionaliau ir efektyviau padalinti funkcijas, perduodant Ūkio ministerijai tas žmogiškųjų išteklių plėtros funkcijas, kurios dar liko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinioje. O kitos funkcijos, kurias buvo galima perduoti Vyriausybės nutarimu, jos jau buvo perduotos šiek tiek anksčiau. Iš esmės pagrindinis tikslas yra iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos perkelti tas funkcijas, kurios yra susijusios su ūkio poreikio prognozavimu, su numatymu, kokių kvalifikacijų ir specialistų reikės.
Tas funkcijas, kurias vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, perima vykdyti Ūkio ministerija. Iš esmės tai žmogiškųjų išteklių paklausos darbo rinkoje prognozavimo organizavimas. Kitos funkcijos, kaip išdėstyta įstatyme, lieka kartu ir Švietimo ir mokslo ministerijai. Šis projektas yra suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, taip pat jam pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šis įstatymas jau sugrįžta į Seimą. Prašyčiau pritarti dabar teikiamam Profesinio mokymo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kaip Ūkio ministerija yra pasirengusi tų funkcijų perėmimui, ką konkrečiai iš tų išvardytų funkcijų, nes įstatymą reikės vykdyti iškart, tikslingai, jau nuo rugsėjo 1 d. labai aktualu, ką jūs darysite geriau, nei darė Socialinių reikalų ir darbo ministerija?
G. KADZIAUSKAS. Tie dalykai, kurie yra susiję su žmogiškaisiais resursais, ir ką Vyriausybė pagal savo kompetenciją galėjo padaryti, tai yra Žmogiškųjų išteklių skyrius perkeltas iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos į Ūkio ministeriją. Ir tos funkcijos, kurias vykdys Ūkio ministerija, tai bus… (Balsai salėje) Faktiškai tie žmonės, kurie prognozavimo funkcijas vykdė Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje, dabar tas funkcijas vykdys Ūkio ministerijoje. Viena iš pagrindinių profesinio mokymo prognozavimo problemų yra ta, kad ne visada yra suspėjama su ūkio raidos tempais ir ne visada yra tiksliai numatoma, kokie yra poreikiai. Čia manome, kad perkėlimas į Ūkio ministeriją pasitarnaus tikslesniam arba bent jau blaivesniam numatymui, tai leis profesiniam mokymui būti tikslesniam ir moksleiviams pasirinkti tai, kas yra tikrai reikalinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti dėl to įstatymo įgyvendinimo. Iš esmės Lietuvoje turime begales įvairių bazių, dabar dar plečiasi, atsiranda kitos mokymo bazės dėl žmonių su negalia integracijos per Socialinių reikalų ministerijos sistemą. Nemanote kokią nors tvarką padaryti šioje vietoje, nes iš tikrųjų už viską moka valstybė iš biudžeto. Kuo daugiau bazių… Galbūt jos turėtų būti daugiau koncentruotos, labiau pritaikytos visiems gyvenimo atvejams, nes aš manau, kad tuoj mes leisim pinigus tik bazėms išlaikyti, nes pačių moksleivių dar mažėja. Jūsų nuostatos šiuo klausimu.
G. KADZIAUSKAS. Pirmiausia reikia pasakyti, kad šis įstatymas nėra tiesiogiai susijęs su darbo rinkos mokymo centrų perdavimu iš vienos ministerijos į kitą, ir tai yra atskiras klausimas. Kalbant apie tai… Tai yra dabar perduodama Švietimo ir mokslo ministerijai. Iš esmės ir yra koncentruojama mokymo veikla Švietimo ir mokslo ministerijoje, kai kurie akcentai ir iš šio įstatymo matyti. Socialinių reikalų ir darbo ministerijai iš esmės paliekamos socialinės funkcijos ir tos funkcijos, kurios susijusios su žmonėmis, neturinčiais darbo, o profesinio mokymo ir prognozavimo reikalai ateina į Ūkio ministeriją, o mokymas lieka Švietimo ir mokslo ministerijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Ačiū pranešėjui.
Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog kolegas kviečiu pritarti po pateikimo, nes tai lauktas įstatymo projektas, labai reikalingas, jo nepriėmimas, šių pataisų nepriėmimas šiek tiek trukdo profesinio mokymo sistemos pertvarkai ir tam tikram harmonizavimui. Jeigu būtų nepritarta po pateikimo, vėl stabdomas šios srities mokymo institucijų veikimas ir tam tikri teisinio reglamentavimo dalykai. Tiesiog raginu elgtis racionaliai, tai yra konceptualus sprendimas toks funkcijų pasiskirstymas tarp Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai paliekant visiškai kitas priedermes. Tai konceptualus dalykas. Jis yra realizuotas iš esmės visose srityse, belieka sutvarkyti profesinių mokyklų situaciją, kuriai tikrai reikia šio įstatymo, būtent tokių pataisų. Raginu balsuoti ir suprasti šių pataisų reikalingumą sistemai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Iš esmės, jeigu Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma apsisprendė reformuoti Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, tai ją reikėtų tvarkyti kompleksiškai, nes dabar atimama viena iš darbo funkcijos sričių. Tai yra politikos formavimas, irgi orientuotas. Bet mane labiausiai jaudina kitas klausimas. Socialinių reikalų ir darbo ministerija tikrai buvo investavusi europinius pinigus į mokymo centrus ir šiandien visiškai neaišku, koks bus tų centrų likimas, ar jie pereis į Ūkio ministeriją, ar čia trys ministerijos koordinuos. Manau, kad tikrai tas klausimas pateiktas nevisiškai aiškiai ir Seimo nariams turėtų būti visiškai aišku prieš balsuojant, kaip visoje sistemoje vyksta pertvarkos, o ne tik čia, konkrečiai perskirstant funkcijas. Bent jau aiškinamajame rašte reikėjo tą viską konkrečiau atskleisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 d.
17.30 val.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25, 71, 74 ir 801 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-2408 (pateikimas)
2-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25, 71, 74 ir 801 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-2408. Darbo grupės vardu pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pristatau darbo grupės vardu, ji buvo sudaryta dar 2010 m. gegužės 12 d. Seimo valdybos sprendimu. Projektas buvo parengtas dar praeitų metų birželio pradžioje, taigi šiek tiek pavėluotai, tačiau teikiu jūsų dėmesiui komisijos, kuri iki šiol vadinama Operatyvinės veiklos kontrolės komisija, naują modelį. Darbo grupė siūlo svarstyti kitokį modelį. Kadangi lygiagrečiai yra teikiamos ir Seimo statuto pataisos, tai žinoma, kad kartu šitas modelis turėtų būti svarstomas ir galutinai apsisprendžiama kompleksiškai. Tačiau tas naujas modelis, jeigu Seimas apsisprendžia, kad vis dėlto komisija turi būti, yra paremtas kaimyninių, taip pat Vakarų Europos šalių ir JAV panašaus pobūdžio parlamentinės kontrolės institucijų patirtimi. Čia aš jums, kolegos, pateikiau dar ir tą medžiagą, kurią darbo grupė turėjo, t. y. Parlamentinių tyrimų departamento du kartus buvo atlikti tyrimai, ir čia ne tai, kad mes sugalvojome iš lubų, tačiau pasinaudodami ta patirtimi. Noriu pasakyti, kad tokią pagrindinę idėją pasiūlė taip pat ir darbo grupės narys, Seimo narys G. Kirkilas. Apie tą karkasą darbo grupės veikla toliau ir sukosi. Pirmas dalykas, kuris gal nėra pats svarbiausias, tačiau krenta į akis, tai yra pavadinimo keitimas. Pavadinimo keitimas yra susitarimo dalykas, nes šiuo metu ta veikla, kuri vadinama operatyvine veikla, aš noriu priminti, jau ne kartą minėjau, tai yra vertimas, dar reliktinis vertimas iš rusų kalbos operativnaja razysknaja dejatelnost – operatyvinė paieškos veikla, iš esmės turėtų skilti į dvi dalis, t. y. žvalgybą, kontržvalgybą, kurią atliktų Antrasis departamentas ir Valstybės saugumo departamentas, ir kriminalinę žvalgybą. Iš tiesų mokslininkai sako, kad pagaliau pradėjome kalbėti tikra teisine kalba, tai būtų ankstesnė stadija, iki ikiteisminio tyrimo. Kai kurie mokslininkai, darbo grupės narys P. Ancelis siūlo apskritai viską perkelti į Baudžiamojo proceso kodeksą. Darbo grupė mano, kad tai būtų galima padaryti, bet dar ne dabar, dar nepasirengusios mūsų specialiosios tarnybos dirbti pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, dar kurį laiką reikėtų Kriminalinės žvalgybos įstatymo. Tai yra tikimasi, kad kol bus svarstomos šitos Seimo statuto pataisos, Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą aš, kaip kitos darbo grupės vadovas, manau, registruosime iki birželio 30 d., kaip Seimo valdyba yra pavedusi. O Žvalgybos įstatymo darbo grupė dirba ir šiuo metu. Vėlgi sakau, tie projektai turėtų būti kompleksiškai svarstomi arba reikėtų grįžti prie senojo pavadinimo – Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos, jeigu kartais kuri darbo grupė užtruktų.
Bet pagrindinis dalykas, gerbiamieji kolegos, čia yra formavimo principas. Formavimo principas, kaip jau mano paminėtose šalyse ir jums pateiktuose pavyzdžiuose, visų pirma yra bendras sutarimas pozicijos ir opozicijos, tai yra balsų skaičius, kitoks negu formuojant bendrus komitetus. Tai yra kiekvienas tokios komisijos narys turi gauti daugiau kaip pusę Seimo pasitikėjimo. Žodžiu, pozicijos ir opozicijos tarimosi metu turėtų būti tai pasiekiama. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, reikia absoliučios daugumos, kad į tokią specialią struktūrą, į tokį komitetą arba komisiją būtų paskirtas Bundestago narys. Kai kur daugumos viso parlamento reikia. Šiuo atveju mes ir siūlome tokį modelį. Pirmininkavimas komisijai galėtų būti, kaip ir siūlome, rotacinis daugumos ir mažumos, taip yra Jungtinėse Valstijose, taip yra ir kai kuriose kitose šalyse.
Štai čia ir yra pagrindinis dalykas. Tokiu atveju pagrindinį vaidmenį vaidintų partijų lyderiai, frakcijų vadovai, pačios frakcijos, siūlydami kandidatus. Ko siekiama tokiu modeliu? Pasitikėjimo. Pasitikėjimo tarp specialiųjų tarnybų ir tos komisijos. Šita komisija tikrai galėtų, kaip čia pasakius, prasibrauti į tam tikrus, kiek jai priklauso, veiklos, tam tikrų veiklos aspektų, finansinių, procesinių, dalykus tose specialiosiose tarnybose. Žinoma, tokio bendro sutarimo darinys, kada yra, kaip minėjau, kitoks principas, o ne kvotinis principas, tikrai padidintų pasitikėjimą tokia komisija. Kaip minėjau, ne be reikalo Vakarų šalys ir mūsų kaimynai kaip tik daugiausia yra nuėję tokiu keliu.
Štai toks siūlomas modelis, kuris, manau, yra visiškai naujas, bet galėtų pakeisti situaciją, kokia dabar yra su operatyvinės veiklos kontrole Lietuvoje ir mūsų parlamente. Tai trumpai tiek, toliau turbūt bus klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dešimt minučių klausimams. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, viskas, kaip jūs aiškinote, galbūt yra ir teisinga, ir neteisinga, bet aš noriu pasakyti, kad visi jūsų aiškinimai suveda į vieną poziciją – kad daugumą šioje komisijoje turi turėti valdančioji dauguma. Štai ir yra didelis klausimas, kodėl šitaip jūs teikiate? Man atrodo, kad jeigu pagal proporcijas blogai, tai galbūt reikia kitos pozicijos paieškoti, bet nebūtinai, kad ir kokia valdančioji būtų. Jeigu valdančioji turi daugumą, tai iš karto yra klausimas, kad ta komisija bus neveikli arba neobjektyviai veikli. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Broniau, visgi tos komisijos tikslas yra, kad jinai nebūtų kažkokia politinė institucija. Kada būtų viso Seimo bendras sutarimas ir kada jos nariai gautų viso Seimo pasitikėjimą (iš tiesų tai reikia sutarimo), tai tokia komisija iš tiesų veiktų daugiau kaip specialistų komisija. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, parlamentinės veiklos logika yra dauguma. Žiūrėkime dabar, komisija buvo iki šiol, ji dabar neveikli, ji vis tiek buvo tuo pačiu principu, komitetai – tuo pačiu principu. Dar net labiau atsiskiria, jeigu tarp daugumos ir mažumos yra didesnis balsų santykis. Toje komisijoje labai nedidelis skirtumas, jis išliktų nepriklausomai nuo parlamento sudėties po vienų ar kitų rinkimų. Tiesiog tai būtų įtvirtinta, kad maždaug 2, 3 ir nesikeičia, nepriklausomai nuo parlamento sudėties. Tai kaip tik daugiau yra užtikrinamos mažumos teisės. Tuo labiau, amerikoniškas modelis yra pirmininkavimo rotacija iš vienos ir iš kitos pusės. Tai irgi tam tikra garantija.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Klumbys. Nėra salėje. R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Vienerių metų darbo grupės veiklos rezultatas, šitos pataisos, mano nuomone, akivaizdžiai parodo, kad tikrasis darbo grupės uždavinys ir tikslas, kuris ir pasiektas, buvo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės atidėjimas bent jau šio Seimo šios kadencijos pabaigai. Matyt, taip ir bus. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu kitaip, jeigu iš tiesų buvo noras suaktyvinti, atgaivinti specialiųjų tarnybų ir operatyvinės veiklos parlamentinę kontrolę, ar nereikėjo iš karto, dabar, šiandien, kartu su šituo Statuto įstatymo projektu pateikti galbūt ir Statuto pakeitimus, kurie pasakytų, kaip keisis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijos, liečiančios parlamentinę kontrolę, kaip keisis Operatyvinės veiklos įstatymas, reglamentuojantis žvalgybų kontrolę. Ir dar ne vienas, ko gero, įstatymas. Jeigu šitų pakeitimų kartu…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. SMETONA (TTF). …nėra, ką galima kalbėti ir kaip galima svarstyti šias pataisas, kai ten niekas neaišku.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Rimantai, aš noriu pasakyti, kad darbo grupė buvo sudaryta 2010 m. gegužės 12 d., projektą pateikė 2010 m. birželio 1 d. Tai jau čia ne mano kokia nors kaltė, kad tik dabar svarstome, tai ne metų produktas, o buvo greitai pasistengta padaryti, kad veiktų komisija. Dabar aš tik noriu ką pasakyti, visas šitas Statuto paketas eina dalimis į komitetą, ir šitas visas didelis paketas buvo numatytas šią savaitę pateikti kolegos Č. Juršėno, jis dabar pajuodintas darbotvarkėje, ir tikrai šioje sesijoje mes nepriimsime, tai bus nukelta į rudenį, tai bus didelis paketas, kuris tikrai, garantuoju, galios tik kitai kadencijai. Iš tiesų pritariu jums, kad reikia galvoti apie tų komitetų, jeigu būtų tokia Seimo valia, kitokį formavimą ir tada patikėjimą tam tikrų teisių. Bet tai užtruks, nes jeigu pagal šitą modelį suformuojame, komisija gali pradėti veikti dabar, rugsėjį, gali pradėti veikti. Niekas čia dėl to neatsitinka, tik pakeičiame formavimo tvarką, suformuojame, užkuriame komisiją, tegu dirba.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Iš tikrųjų turėjome Operatyvinės veiklos komisijos neveikimo pavyzdį. Ir, antrinant kolegai R. Smetonai dėl jo pateikto klausimo, pats svarbiausias akcentas būtų ne komisijos formavimo principas, bet komisijos veikla, komisijos nedubliavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto funkcijų. Prašau pasakyti, ar pagal dabartinį jūsų teikiamą modelį iš tikrųjų to dubliavimo nebūtų? Dabar kalbu bent jau dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicijų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dalykas yra toks, kad šiuo metu Seimo statutas nepakeistas, komisija numatyta ir turi veikti. Kodėl komisija neveikė? Aš noriu pateikti vieną pavyzdį. 2004 m. prokuratūra pateikė naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymo projektą. Jis pateko į komisiją, jis ten išgulėjo iki praeitų metų. Neseniai pagrindines, esmines pataisas mes priėmėme, Prezidentė pasirašė. Nuo 2004 m.! Štai mes matome veiklumą. Dėl ko Operatyvinės veiklos komisija, mano nuomone, neveikė taip, kaip turėjo veikti, turint galvoje ir buvusį vadovą, – pasitikėjimo stoka.
Dabar dubliavimas, dubliavimas tarp komitetų ir komisijos. Dalykas yra tas, prisiminkime neseną istoriją ir komitete (kalbu ne apie šitą komitetą) – pažymų istoriją. Čia vėl mes atsiremiame į pasitikėjimo dalykus. Jeigu mes norime pavesti komitetams, svarstydami visą Statuto paketą, tą funkciją, ką galima daryti, reikia pakeisti ir šitų komitetų –Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto formavimo tvarką galbūt pagal panašius principus. Bet kol mes tai padarysime, vadinasi, neturėsime komisijos. Tai tik dėl šito yra nutarta įtraukti į darbotvarkę tą darbo grupės pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pritarčiau dėstomam šios naujos komisijos formavimo principui ir tiems reikalavimams. Vis dėlto, atsižvelgdama į tuos reikalavimus, turiu abejonę, kaip sėkmingai funkcionuos, nes pagal siūlomą projektą komisijos nariu negali būti nei Seimo valdybos narys, nei Vyriausybės narys, nei parlamentinio komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas, laikinosios komisijos pirmininkas, taip pat naujas Seimo narys, išskyrus tuos atvejus, jeigu jis anksčiau nėra buvęs valstybės politiku arba nėra dirbęs teisėsaugos institucijose prokuroru, teisme ir t. t. Komisiją patvirtinti ir kiekvienas narys… tik daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma. Man atrodo, ar po pritarimo komitetas neturės tobulinti, kitaip sakant, kadangi komisija tik iš 5 narių, ar nereikia iš karto siūlyti truputį daugiau, išlaikant tą proporciją 3 plius 2? Du nuo opozicijos. Kad vienu balsavimu mes neatsidurtume, na, sakysime, neišeitų suformuoti komisijos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ponia Irena, esame atviri visiems pasiūlymams. Ne per visą mėnesį padaryta. O ką jūs paminėjote, kas negali būti, dalis to jau yra galiojančiame, svarstytina, ar nereikia ir tą keisti, ten valdybos, visa kita, čia jau yra iš galiojančio Statuto redakcijos. Čia svarstytini dalykai. Tiesiog darbo grupė manė, kad tai yra darbinis organas. Suprantate, tokiu atveju, kaip ir buvo klausimas, dubliavimas su komitetais gali būti išvengtas. Čia darbinis, specialus organas, kurio rezultatais gali naudotis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir net Saugumo komitetas. Čia yra svarstytini dalykai dėl to balanso.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto tai nepaprastai sudėtinga problema ir man labai patiko R. Baškienės klausimas. Čia svarbu ne tai, kaip mes įforminsime tą komisiją, bet koks bus jos veiklos efektyvumas. Be abejo, žvalgybos ir kontržvalgybos institucijos veikia kur kas ilgiau negu mūsų, tarkime, Seimo atitinkama šių sričių kontrolė. Ir ta kontrolė, man atrodo, ryškiausia yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto svarstymuose dėl VSD veiklos, kai praeitoje kadencijoje buvo tyrimas. Čia galima kalbėti apie tai, kad vyko kažkas labai panašaus į tikrąją kontrolę. Kadangi tai nepaprastai aktuali tema, reikia labai rimtai pagalvoti dėl šios komisijos veiklos efektyvumo, racionalumo ir atsakomybės.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visų pirma tai labai priklauso nuo sudėties, nuo vadovavimo. Yra net valstybių, kur sudaro ne parlamentarai arba tik dalis parlamentarų. Iš šalies žmonės. Yra visokių modelių. Kol kas mes turime parlamentinę komisiją. Praeitos kadencijos nacionalinio saugumo tyrimas nėra pats geriausias pavyzdys, Rytai. Ten ta pažymų istorija, kurių taip niekas ir nematė, ir nežino, buvo ar nebuvo, tikrai ne pats geriausias pavyzdys. Taip neturėtų būti. Arba turi būti atsakyta į klausimus, arba yra netvarka su pačia kontrole. To ir siekiama išvengti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, ne vieną kartą šiandien svarstant šį projektą nuskambėjo teiginys, kad tai yra labai subtili ir ypatingo dėmesio reikalaujanti sritis. Iš tiesų mes matome ir kasdieniniame gyvenime, ir per rutininius mūsų svarstymus, kiek daug vietos užima tos operatyvinės veiklos kontrolės klausimai. Išlenda ir išlenda kažkokie atvejai, kurių niekas negali, nesugeba išsiaiškinti. Šis projektas yra parengtas daug diskutavus, įvertinus realią situaciją mūsų Seime, galimybes tą kontrolę apskritai vykdyti, taip pat įvertinus gerąją europinę ir pasaulinę praktiką. Aš siūlyčiau balsuoti už šį projektą ir pasirinkti būtent tokį modelį, kuris yra siūlomas šiuo projektu, o ne kurti pakomitečius, nes tai iš tiesų sukeltų dar didesnių problemų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai teisingai sakote, kad tai labai svarbi sritis, labai slapta sritis, labai mažai pas mus tų specialistų, kurie galėtų kontroliuoti Seimą, ir t. t. Bet juk mes jau kelinta kadencija Seime ir nekontroliuojame tų operatyvinių tarnybų. Kam jos reikia, tam ir padirba, kas ranką didesnę turi. O Seimas ir Seimo operatyvinės veiklos komisija net neturi instrumentų, kaip juos kontroliuoti. Jeigu jie nori, tai ir išsisuka. Ir nieko kitaip nebus su ta 5 asmenų komisija, nes iš esmės tos tarnybos nenori, kad jos būtų kontroliuojamos. Ir kol nebus tvarkos ir noro Seime jas kontroliuoti, tai nieko čia nebus, ar iš 5, iš 7 ar iš 10 darysite. Ir šnekėti, kad valstybės gynimu ir saugumu gali užsiimti 11 ar 9 žmonės, ir ten proporcijos gali būti paprastos pagal Seimo frakcijas, o čia, matai, Operatyvinės veiklos jau negali, čia reikia kažkokių specialių žmonių, gerai, samdykite tada senus operatyvinius darbuotojus, duokite jiems atlyginimą, jie važinės ten ir žiūrės, bet ar jiems pasakys teisybę? Arba tada mes turime išsirinkti specialiai iš policijos, iš saugumo žmonių į Seimą, kad jie galėtų prie informacijos prieiti.
Pirmiausia turi būti paties Seimo noras tą sistemą kontroliuoti. Kai jis bus, tada bus aišku, kad ar viena, ar kita sistema gali veikti. Dabar šio įstatymo pateikimas rodo tik viena ir teisingai S. Šedbaras pasakė – prieš metus pateikė grupę, metus laikėte kažkur Seime po papilais, kad ta komisija neveiktų, dabar dar pasvarstysime, gal priimsime. Prieš rinkimus paveiks šiek tiek ir paskui vėl viso gero. Aš manyčiau, kad neteisinga taip daryti, ir siūlau balsuoti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Tik aš nežinau, ar tą komisiją rašyti, jeigu visi sakome, kad ji neveikia kelerius metus. Aš siūlau, kad tikrai netrukdytume to proceso, ar sutinkate bendru sutarimu, kad išbraukiame komisiją? Komitetai svarsto ir teikia išvadas. Gerai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.52 val.
2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl J. Narvilienės paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nare“ projektas Nr. XIP-2629. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Pateikimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Iš esmės labai trumpai. Dar praeitų metų lapkričio mėnesį bendrame jungtiniame Informacinės visuomenės plėtros komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje bendru sutarimu buvo nutarta teikti Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl J. Narvilienės paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nare“ projektą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Aš turbūt kviečiu pačią Janę Narvilienę į tribūną. Ar neisite? Nes klausimus gali tik jums užduoti, pranešėjui ne. Prašom. Yra užsirašiusių klausti.
J. NARVILIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti abiem komitetams, kurie pritarė mano kandidatūrai į Radijo ir televizijos komisiją. Aš galėčiau jums atsakyti į pateiktus klausimus, kas jus domintų. Man gaila gaišinti jūsų laiką ir pasakoti apie komisijos veiklą. Aš manau, kad jūs visi labai gerai žinote ją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš norėjau ne klausti, bet kalbėti už.
PIRMININKĖ. Čia reikia klausti, pasisakymas už ir prieš…
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). O paklausti tada norėčiau taip. Yra susidariusi labai įdomi situacija. Komisijoje yra 12 narių…
J. NARVILIENĖ. 13.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). 13 ir trys ketvirtadaliai yra paskiriami savo visuomeninių institucijų, organizacijų, susibūrimų. Niekas jų netvirtina, niekam jie nėra per daug atskaitingi. O tie žmonės, kuriuos teikia Seimas, pereina tokį vargo kelią, tarsi būtų skiriami Konstitucinio Teismo teisėjais. Pereina komitetus, frakcijas, tris etapus Seime. Kodėl yra susidariusi tokia nedemokratiška, netolerantiška situacija?
J. NARVILIENĖ. Aš tik galiu pasakyti, kad tiems, kuriuos tokiu būdu tvirtina Seimas ir tiek skiria dėmesio, manau, reikia tik džiaugtis, nes išklausom, gaunam jūsų pasitikėjimą. Ką padarysi, jeigu yra tokia procedūra, vadinasi, yra tokia procedūra. Manau, kad derėtų, bet čia reikėtų pamąstyti, visiems vienoda procedūra turėtų būti. Bet kol kas vis dėlto dėl to žmogaus, kuris paskirtas į komisiją, nesakysim, kad pats save paskiria ir ateina, dėl to žmogaus, kuriam tenka atsistoti prieš tokį garbingą Seimą, manau, yra didesnis pasitikėjimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Čia, ponia Janina, tiesiai. Iš tikrųjų labai malonu, kad jus pasirinko Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip kandidatę. Man teko susipažinti su tos komisijos veikla ir tvarka. Norėčiau jūsų paklausti vieno klausimo. Teko pažiūrėti, kad yra tam tikrų komisijos narių, kurie, be komisijos nario… užsiima kita veikla. Turiu omeny – žurnalistine veikla. Kaip manote, ar yra normalu, kad komisija pati tiria, atlieka priežiūrą ir kartu yra tos komisijos narys? Jūsų požiūris kaip būsimos narės.
J. NARVILIENĖ. Matote, man būtų neetiška nagrinėti mano kolegų reikalus. Tą turėtų daryti Etikos komisija, Mokslo, švietimo ir kultūros komisija. Manau, yra tokių paskirtų narių, aš vis dėlto esu sąžininga, jeigu Seimas domisi, kurie dirba, net televizijos laidas veda, nors pagal įstatymą ir pagal komisijos nuostatus šito daryti tikrai negalima. Ne tik tas pats komisijos narys, bet net, sakysim, mano giminaičiai, vaikas, sesuo negali būti komisijos nariais, jeigu aš arba kas nors turi reikalų su televizija. Bet čia yra ne mano reikalas. Man būtų labai negerai, kad aš… negražu tiesiog. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji Janina, pabrėžkite, ką… Gerbiamoji Janina…
PIRMININKĖ. Į kairę. Į dešinę pasižiūrėkite, į dešinę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Prašom pabrėžti, ką būtina skubiai tobulinti komisijos veikloje. Ačiū.
J. NARVILIENĖ. Komisijos veikloje, manau, yra labai daug tobulintinų dalykų. Kadangi aš atėjau į komisiją po Seimo, dirbau Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, jau tada teko turėti reikalų, susipažinti. Bet kai atėjau, teko susipažinti arčiau.
Pirmas dalykas, ką reikėtų tobulinti. Nors Europos Sąjungos direktyvos leidžia, kad spauda būtų visiškai nepriklausoma, tačiau, manau, pirmas dalykas, ką turėtų daryti komisija, žinoma, tai priklauso nuo vadovybės, turėtų daugiau bendrauti su transliuotojais. Nebūtinai įstatymais, dėl daugelio dalykų galima susitarti. Mes matome, kiek yra laidų, kurios iš tikrųjų yra negarbingos, žeidžia mus, žeidžia Seimo narius, politikus, galų gale žeidžia kiekvieną žmogų. Įstatymai lyg ir leidžia, bet jeigu mes gražiai padiskutuotume su transliuotojais, mes dėl daug ko galėtume susitarti. Šitą dalyką, manau, būtų galima padaryti bendraujant su transliuotojais.
Šiandien su transliuotojais, nors mes turime koreguoti tą darbą, analizuoti, žiūrėti, išdalinti licencijas, mes be šito nieko ir nedarom. Žodžiu, mes kol kas tik baudžiam. Bet be baudimo komisija turi kitą funkciją, t. y. bendrauti su visais transliuotojais. Pavyzdį galėčiau pateikti. Kartais būna skaudu, kai ateina transliuotojas, sakysim, keičia licencijos sąlygas, nori vieną programą pakeisti kita. Daugiausia problemų kyla, kai vyksta patikrinimai, viskas gerai, nėra prie ko prikibti, bet kažkodėl paima ir nepabalsuoja, kad ta programa būtų transliuojama. Nors man kai kas ir priekaištauja, kad nedalyvauju partinėje veikloje. Taip, nedalyvauju, kai išėjau, nes komisijos narius, mus tvirtina visas Seimas ir mes atstovaujame visoms Seimo frakcijoms, mes turime vienodai gerbti visų nuomonę, mes tiesiog neturime kitokios teisės. Komisijoje taip pat turėtų būti žiūrima į pačią programą, o ne į tai, ar transliuotojas yra mano partijos buvęs narys, ar ne. Tą tikrai reikėtų…
PIRMININKĖ. Ne apie tai klausia.
J. NARVILIENĖ. Ir apie tai. Dar galėčiau pasakyti. Kaip ponia Dalia sakė, Seimui reikėtų, jeigu manim pasitikės, man jau liko pusė kadencijos, pusę aš jau atidirbau, jus varginu, kitų rimtų klausimų Seimas turėjo, teikti labai rimtą pataisą, kad visi komisijos nariai būtų skiriami vienodai. Šiandien iš tikrųjų Rašytojų sąjungos pirmininkas pats save paskiria. Kaip matote, komisijoje žmonės sėdi po 12–16 metų, nors yra priimtas Seimo reikalavimas, kad būtų ne ilgiau kaip dvi kadencijas. Kai ateini naujas, tu esi blogas, nes nesilaikai… Žinote, mes žinome, kad reikia dirbti komandoje, o jeigu tu turi kokią nors nuomonę… Žinau, kad manęs nelabai komisijoje nori, bet aš stengiuosi būti teisinga, biedna, bet teisinga.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš užduosiu galbūt nelabai populiarų klausimą, bet jis man labai kelia susidomėjimą. Aš nekalbėsiu apie cenzūrą, bet paprastas dalykas. Jeigu parašyta N-7, 19 val. rodo filmą, kuriame detaliai rodoma, kaip žmogus yra užmušamas, arba nuo 21 val. rodo laidą, kurioje keikiasi žmonės, ir vaikai žiūri. Ką veikia komisija ir ką mes čia visi veikiame?
J. NARVILIENĖ. Matote, kai kuriuos dalykus, gerbiamasis Daukšy, reglamentuoja etikos inspektorius. Mes daugiausia žiūrime, komisijos darbas yra nepilnamečių priežiūra, kaip vykdomas Nepilnamečių įstatymas. Antras dalykas. Jeigu mums perduoda etikos inspektorius, jeigu kartojasi, mes tikrai baudžiame. Baudų per pastaruosius metus tikrai padaugėjo, ne tik pokalbių, bet ir baudų. Negalima šito daryti, bet, man atrodo, tai yra todėl, kad, sakysim, transliuotojas turi prodiuserinę kompaniją ir jie… Mes dabar jau žiūrime, trupučiuką pakoreguojame tuos dalykus, bet kartais transliuotojas negali koreguoti, yra nepriklausoma spauda, jie gali daryti viską, ką nori. Jeigu ką nors įžeidė, tai kreipkitės į teismą, bet mes puikiai žinome, ką reiškia teismai ir visi kiti dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai. Atsiprašau, nereikia, viskas, nei balsuosim, nei nieko. Ačiū jums. Frakcijos, kurios norės susitikti, pateiks, kad nori susitikti, ir suderins laiką. (Balsai salėje) Komitetai pareikš savo išvadas ir tada toliau svarstysime Seime.
18.03 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 27, 28, 32, 33, 34, 56, 60, 62, 63, 64, 66, 67, 76, 80 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3248, Prezidento rinkimų įstatymo 26, 31, 32, 33, 50, 52, 54, 55, 56, 58, 59, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 561, 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3249, Referendumo įstatymo 36, 41, 42, 43, 46, 51, 52, 53, 55, 56, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 541, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3250, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 32, 55, 59, 61, 62, 63, 73, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 761 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3251, Seimo rinkimų įstatymo 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 65, 66, 69, 70, 78, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 661, 811 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3252 (pateikimas)
2-11 klausimas. Vienas, du, trys, keturi, penki klausimai, visi susiję su tuo pačiu. Tai būtų Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3248, Prezidento rinkimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3249, Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3250, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3251 ir Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3252. Visų šių projektų pateikimas. Pranešėjas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu mes tiesiog vykdome tai, ką valdančioji koalicija yra pasirašiusi būtent prieš šią kadenciją, kai dirbame beveik dvejus su puse metų, tai yra elektroninis balsavimas, arba, trumpai šnekant, internetinis balsavimas. Šiuo projektu siūloma nauja balsavimo forma turėtų skatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose. Siekiant palengvinti rinkėjų dalyvavimą rinkimuose ir suteikiant jiems didesnes galimybes, siūloma įdiegti balsavimo internetu sistemą.
Labai trumpai pristatysiu, kad rengiant šį įstatymą yra pagrindiniai trys principai: pirmiausia maksimalus Konstitucijoje numatytų demokratinių rinkimų teisės principų: visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas, įgyvendinimas, taip pat maksimaliai sumažinta rinkimų rezultatų klastojimo galimybė ir maksimaliai panaikintos prielaidos rinkėjų balsams pirkti. Siekiant šių principinių nuostatų įgyvendinimo, įstatymo projekte yra siūloma: balsavimo būdo ir rinkėjų balsų skaičiavimo prioritetai didėjimo tvarka dėstomi taip: balsavimas vokais arba paštu, balsavimas internetu ir balsavimas balsavimo patalpose. Nustatyta, kad internetu balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, arba, kitaip sakant, jau serveryje. Nustatyta, kad internetu balsuojama iš anksto, tai yra iki rinkimų dienos. Nustatoma, jog rinkėjai internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau turi būti skaičiuojamas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Taip pat rinkėjas turi teisę, jeigu kilo kokių nors nesklandumų arba problemų, ateiti į rinkimų apylinkę ir ten balsuoti, būtent užsiregistruoti ir balsuoti įprastu būdu, tokiu atveju jo internetinis balsavimas negalioja. Taip pat siūloma, kad balsuoti internetu turi teisę visi rinkėjai, nustatyta tvarka patvirtinę savo pilietybę ir asmens tapatybę elektroninėje erdvėje. Taip pat konstatuojama, kad balsavimas internetu neriboja rinkėjo teisės keičiamo įstatymo nustatyta tvarka balsuoti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais.
Taip pat įtvirtinama Vyriausiosios rinkimų komisijos teisė iki rinkimų dienos priimti sprendimą nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti jo metu gautus rinkėjų balsus, pripažinus, jog balsavimo internetu metu gauti duomenys buvo sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai pakeisti. Tokios galimybės nustatymas leis išvengti visų rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais dėl to, kad nėra galimybės nustatyti objektyvių balsavimo internetu rezultatų, ir neužkirs kelio balsavusiems internetu rinkėjams pareikšti savo valią rinkimų dieną tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių balsavimo internetu sistema tinkamai neužtikrina balsavimo rezultatų. Apie tai būtent tie, kurie balsavo iš anksto, būna informuojami asmeniškai, taip yra numatyta.
Taip pat numatomos rinkėjų sąrašų sudarymo bei tikslinimo procedūros, garantuosiančios, kad rinkėjas negalėtų balsuoti kelis kartus arba jo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną, kaip minėjau, paskutinį kartą. Numatoma projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga užtikrinti, kad rinkėjo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Taip pat įtvirtinama galimybė apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu arba sprendimą, kuriuo anuliuojami balsavimo internetu metu gauti balsai. Įtvirtinamas reikalavimas, kad valdant informacinę sistemą, kurioje bus kaupiami, saugojami ir kitaip apdorojami balsavimo internetu metu gauti duomenys, būtų laikomasi elektroninės informacijos saugai keliamų reikalavimų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas jau šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už grėsmę internetiniam balsavimui galinčias sukelti veikas. Dar noriu paminėti, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimo paruošiamieji darbai iš esmės jau yra atlikti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu patvirtintoje balsavimo internetu diegimo programoje numatytas priemones.
Tai tiek trumpai, mielai atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dabar penkiolika minučių klausimams. Pirmasis klausia E. Jonyla. Nematau salėje. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jūsų siūloma sistema labai moderni populiariąja prasme. Sakykite, pasaulyje yra žinoma atvejų, kaip kompiuterinės sistemos labai lengvai, pasakysiu tą terminą, nulaužiamos. Yra „hakeriai“ ir visokie kitokie, įeina į nacionalinio saugumo sistemas, į bankų sistemas. Sakykite, kai čia bus toks didelis politikų suinteresuotumas, o čia jis yra išimtinis, ten dalyvaus ir klanai visokiausi, ir t. t., kaip jūs įsivaizduojate, kaip reikės užtikrinti patį saugumą realiai? Žinoma, aš suprantu, kad galima pasakyti daug gražių žodžių, kad bus žmonės ir sąmoningi, ir visa kita, ir visa kita, bet kaip realiai jūs užtikrinsite saugumą?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū už klausimą. Galiu atsakyti, kad pagal dabar egzistuojančias technologines galimybes, be jokios abejonės, pažeidimų galimybės yra kur kas mažesnės, negu pagal dabar egzistuojančią tvarką. Galiu pateikti taip dažnai minimą Estijos pavyzdį, taip, yra buvę pažeidimų, bet imkime santykinį jų dydį. Estai pateikė paprasčiausius duomenis, nes visuomet pateikiama, kad taip, ten buvo kokių nors įsilaužimų, taip, tai visą laiką vyksta. Galiu pasakyti, taip, ir balsai perkami ir klastojami tie, kurie žymimi, biuletenyje. Bet santykinai pagal visų atiduotų biuletenių (popierinių) skaičių pažeidimai Estijoje buvo dešimt kartų didesni užfiksuoti, negu pagal šimtą procentų, kiek buvo atiduota balsų internetinėje erdvėje. Dešimt kartų.
Kita vertus, labai nesunkiai galima pasakyti, kad tų pažeidimų galima įžvelgti ir galimybių taip pat klastojant… palyginkime, kad banką taip pat galima apiplėšti išsinešant pinigus grynaisiais, įsilaužus į seifą, ir lygiai taip pat galima dabar nulaužus sistemas įlįsti ir nuvaryti į bankrotą netgi atskiras valstybes. Tai šioje vietoje, aš manau, gerokai daugiau pažengusios sistemos ir tie visi baubai, kuriais gąsdinama viešojoje erdvėje, iš tiesų nėra pagrįsti. Juo labiau kad šiai sistemai veikiant eliminuojama viena dalis, kuri turi daugiausiai galimų pažeidimų, jūs puikiai žinote. Pirmiausiai tai yra balso atidavimas, sakysime, arba tu įmeti biuletenį, arba tu balsuoji internetu. Bet atidavus balsą pagal dabartinį balsavimo modelį yra antra dalis, kur daugiausia ir būna pažeidimų, tai yra balsų skaičiavimas. Tuo labiau kad komisijoms vadovauja žmonės, kuriuos deleguoja atskiros politinės jėgos. Nenoriu nieko kaltinti, bet šiuo atveju antrasis etapas yra eliminuojamas ir galimybių pažeisti yra gerokai mažiau.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, po paskutiniųjų savivaldybių rinkimų pamatę, jog septyniolikoje savivaldybių neteisingai paskirstyti mandatai, tą pripažino savo sprendimu Konstitucinis Teismas, drauge su kolega Ž. Šilgaliu nuėjome į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir jų kompiuterinėse sistemose žiūrėjome, iš kur atsiranda tie papildomi mistiniai septyni tūkstančiai balsų Vilniaus mieste. Iš tikrųjų pamatėme, kiek daug priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus, tai yra patys specialistai deda varneles kvotoms, vienos varnelės partijoms, kitos sąrašams. Mano klausimas, ar jūs teoriškai įsivaizduojate tą variantą, kur žmogiškasis faktorius nepasinaudos, nekopijuos duomenų? Kaip Vyriausioji rinkimų komisija užtikrins balsavimo slaptumą, įtvirtintą projekte?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū už klausimą. Manau, kad žmogiškasis faktorius kaip tik turi daugiau galimybių, didesnę terpę suklastoti tuos duomenis suinteresuota linkme, kai yra dabartinė sistema. Jūs pati minėjote, kad tiktai įforminant duomenis kompiuteryje, suvedant juos, jau galima įrašyti daugiau ar mažiau, kablelį dėti vienur ar kitur. Šiuo atveju visiškai bedvasis kompiuteris, kuris neturi politinio suinteresuotumo, pateikia, kiek balsų ir už ką buvo balsuota.
Dabar dėl saugumo užtikrinimo. Dabar pažiūrėkime fiziškai, kada rinkėjas pagal šiuolaikinę tvarką „atkabinamas“ nuo balso. Tada, kai jis ateina, pasiima, jis tą biuletenį užpildo ir įmeta, viskas. Toliau jis jau nebedalyvauja. Panašiai yra ir čia, nes visi duomenys, patekę į balsavimo serverį, priėmus fiksuoja, kad pažeidimų nebuvo, įsilaužta nebuvo… (Balsai salėje) …jie yra fiksuojami, „atkabinamas“ balsuotojas nuo savo valios. Toliau visi suskirstomi pagal objektyvų dalyką.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad neviršija dviejų minučių atsakymas, bet galiu paprašyti, kad trumpintų atsakymus. Bet laikas neviršytas.
Toliau klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Pranešėjau, sakykite, ar tokios sistemos įdiegimas yra finansiškai pakeliama našta Lietuvai, nes kartais atrodo, kad mes ruošiame visą tautą išsiųsti į kosmosą, ruošiame praktiškai tarpgalaktinį projektą, kurio niekas dar nėra ėmęsis, ir mums nepakeliama tai nei techniškai, nei finansiškai, nei, galima sakyti, dvasiškai? Atrodo, kad mus persekioja totalinės nelaimės ir tik laukiama, kol Lietuva priims šį sprendimą.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju už klausimą. Galiu atsakyti, kad tikrai ne. Pagal minimalius paskaičiavimus galiu pasakyti, kad per ketverius metus per visus rinkimus, kurie vyks, sakysim, priėmus įstatymą ir įdiegus sistemą po viešųjų pirkimų, per ketverius metus visi pinigai sugrįžta ir pradeda taupyti pinigus jau penktaisiais metais ir tai yra ne 1 mln. ir ne 10 mln. Lt. Taigi, be jokios abejonės, tai nėra ta našta, kurios mes negalėtume pakelti, o tai yra tiesiog tikslas ateityje ne tik moderniai gyventi ir balsuoti, bet ir taupyti valstybės lėšas.
PIRMININKĖ. R. A. Ručio nematau. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų papirkinėjimų gausa jau ir dabar kelia tam tikrą nerimą. Visuomenė žinią apie balsavimą internetu priima labai atsargiai, su nerimu taip pat. Ir šiandien vyko tam tikras protestas prie Seimo su plakatais. Iš tikrųjų kaip įtikinti visuomenę, kad ji rinkimus pasitiktų su žinia, kad viskas skaidru, kad nėra jokių abejonių (jūsų siekis tikrai puikus, kad kiek įmanoma daugiau žmonių dalyvautų rinkimuose), o gal grįžti prie diskusijos, kad būtų įteisintas privalomas dalyvavimas rinkimuose?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš pritarčiau jūsų idėjai, kad būtų taip, kaip, tarkim, Australijoje, bet pritardamas idėjai, aš būsiu su jumis bendramintis, kad realaus įgyvendinimo šiuo įstatymo priėmimu tikrai nepasiektume. Tokį priverstinį dalyvavimą rinkimuose, matyt, visuomenė sutiktų dar nuožmiau. O dėl tų visų baimių aš tiesiog pasiūlyčiau visuomenei… Nes diskusijos jau dabar iš tiesų išsiveržia į gatves, nes šiandien, pasirodo, buvo du mitingai. Viename dalyvavo keturi, kurie buvo su plakatais prieš, kitame aštuoni buvo už. Tai diskusijų yra daugiau, bet 75 % vis dėlto pritaria tokiam siūlymui, tokiai galimybei vien todėl, kad jie prisimena, galbūt prieš 15–20 metų, ypač vyresnio amžiaus žmonės, su kokiu nepasitikėjimu jie žiūrėjo… na, kaip pasitikėdami jie žiūrėjo į pinigus savo kišenėje arba piniginėje ir kaip nepasitikėdami žiūrėjo į tas elektronines korteles. Aš manau, kad jau laikas pereiti prie tų visų, kaip sakau, galbūt pirmųjų, kad ir mažų žingsnių, nes, kaip minėjau, ne be reikalo 2007 metais buvo patvirtintos priemonės. Mes, atrodo, tebestovime vietoje. Tai kaip Seimo narys, kaip komiteto pirmininkas siūlyčiau – tikrai pradėkime tas diskusijas aukštesniu lygiu ir pamėginkime tai įteisinti. Tie, kurie bijo, kad čia kitiems Seimo rinkimams jau kažkas ruošiasi dirvą, aš asmeniškai pats tikrai labai abejoju.
PIRMININKĖ. Gal galite konkretinti atsakymus?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš jau atsakiau.
PIRMININKĖ. Tai gerai. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų žinant jūsų tokį išradingą būdą, aš manau, kad jūs pasiūlytumėte ne mažiau galimybių suklastoti rezultatus internetinio balsavimo, kaip ir paprasto. Kiek supratau, tai jūs esate didelis specialistas to reikalo.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš dar tiek neišmokau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėčiau jūsų paklausti labai paprasto dalyko. Gal iš viso nereikia rengti rinkimų, nes yra sunku 500 metrų nueiti ir atlikti savo pilietinę pareigą. Gal tada mes pasikliaukime, tiesiog ten būna visokiuose internetiniuose saituose: aš už, prieš, ir viskas. Kam to reikia? Dabar man toks vaizdas susidaro, kiek žmonių jūs tikitės tokiu būdu pritraukti į rinkimus? Jūs čia apie milijonus papasakojote, bet, pavyzdžiui, estai pritraukė papildomai tiktai apie 1,5 % rinkėjų.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Tiktai.
K. DAUKŠYS (DPF). Tiktai. Klausimas kitas, tai ar mes dabar turėtume viską versti dėl to, kad kai kurie žmonės tingi atlikti savo pilietinę pareigą ir nueiti į rinkimų vietą ir balsuoti? Kur čia problema?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Tikrai nėra problemos. Estijos pavyzdys iš tiesų rodo, kad jokių didesnių, sakysim, šimtų tūkstančių neatsiranda. Tikrai nėra esminio pasiskirstymo tarp galiojusio, pas juos buvusio partinio principo, bet Estija turi mažiau problemų su išeiviais arba piliečiais užsienyje. Šiuo atveju visų pirma galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie tuo metu nėra Lietuvos teritorijoje. Tai būtų labai logiška. Kita vertus, mes gauname labai daug iš neįgalių žmonių organizacijų prašymų, kad įstatymas būtų priimtas ir kad jie taip pat galėtų šia teise naudotis, nes dėl fizinių negalių nemaža dalis piliečių tiesiog ne tai, kad tingi, jiems tiesiog yra sunku tai daryti. Aš manau, kad jiems būtų galima suteikti tokį šansą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų jeigu rengėte įstatymo projektą, turbūt gilinotės į visus tuos niuansus Europoje. Gal tikrai galėtumėte pasakyti, kodėl taip Europa neskuba įdiegti internetinės balsavimo sistemos? Estai, kiek suprantu, maždaug taip grindė savo elgseną, kad kompiuterinė šalis, tam tikras progresas ir panašiai. Mes jau kopijuotume tą. Tai kodėl Europa neskuba diegti tos sistemos? Kokios pagrindinės priežastys galėtų būti, jūsų nuomone?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Be jokios abejonės, kai ši idėja buvo tik pristatyta prieš geroką dešimtmetį, technologijos dar nebuvo taip pažengusios, ir galiu tiesiog šiek tiek paneigti pasakymą, kad vieninteliai estai yra pirmieji. Tokie rinkimai, gal kam nežinoma, jau yra taikomi Šveicarijoje, tiktai žemesniuose kantonuose, taip pat Ispanijoje, kitose valstybėse. Kitaip sakant, jie pasitikrino, kad iš tiesų tas lygis žemesniuose rinkimuose veikia, ir dabar yra rengiami projektai, kad ir Šveicarija, ta pati Ispanija, nežinau, ar artimiausiems rinkimams, bet kitiems jie taip pat rengiasi pateikti, kad ir nacionaliniai rinkimai būtų internetu.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes ne pirmą kartą grįžtame prie šio klausimo ir praeitoje kadencijoje buvo siūloma, deja, mūsų entuziazmo tada paveikti arba įveikti savo entuziazmu kolegas nepavyko ir nebuvo pritarta šiam įstatymo projektui. Sakykite, ar jūs įsitikinęs, kad šiandien lydės sėkmė? Tai vienas klausimas.
Antras. Kokia jūsų nuomonė, turbūt ir daugumai Seimo narių padarė įspūdį šiandien dėželėse rasti gana išsamūs ir technologine prasme, ir kitom intencijom parengti kontraargumentai dėl e. balsavimo?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Atvirai kalbant, tuos argumentus aš esu girdėjęs anksčiau, jie tiesiog tendencingai yra pateikti, gąsdinant, kad vis tiek kažkas yra blogai. Aš noriu dar kartą gąsdinančių paklausti, tai jeigu žmogus bijo, kad jo balsas bus suklastotas, tai kodėl jis nebijo, kad jo pinigai iš banko bus pavogti, kai savo sąskaitas tvarko internetu. Tai kur kas didesnė vertybė ir didesnė apsauga.
O dėl jūsų pirmo klausimo. Tikrai geras klausimas, kaip aš tikiu. Aš noriu tikėti, kad šiandien mes tą nors ir mažą žingsnelį, bet žengsime, o toliau yra ir P. Saudargo variantas, tikiuosi, kad ir jam bus pritarta. Komitetas, tikiuosi, kad būtent jis bus pagrindinis, manau, tą įstatymą parengs tokį, kad būtų kuo mažiau tų visų nepagrįstų baimių.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aukštasis pranešėjau, mano klausimas apie demokratijos ir valstybės ritualus. Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad normali demokratija gali veikti tik tose valstybėse, kurios yra monarchijos ir kur veikia tam tikros vertybės ir tam tikros tradicijos, ir tam tikros taisyklės. Man, sakykim, yra labai gražu britų monarchija su karūnomis ir karietomis, nors iš esmės yra visiškas anachronizmas, galėtume pasakyti. Mano klausimas toks, ar nemanote, kad ypač sparčiai tradicijas, taisykles, įpročius keisdami techniniais naujųjų laikų sprendimais, naujosios ekonomikos sprendimais mes iš esmės mažiname žmonių jausmams labai svarbios mitologinės, galėtume sakyti, ritualinės demokratijos.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, įdomus klausimas. Matyt, jis prašo ilgesnės diskusijos, bet aš manau, kad mes kalbame dabar ne apie pačią tradiciją, o apie galimybę išplečiant didesniam ratui žmonių galimybę balsuoti. Tuo labiau kad galbūt jaunam žmogui tas pats ėjimas ir balsavimas nėra ritualas, o, pavyzdžiui, internetas yra ritualas. Didžioji dalis įsivaizduoja, kad čia vos ne kaip televizijos projektuose bus balsuojama: kas daugiau balsų gaus, tas ir laimės. Ne, tai tiesiog technologiškai pagrįstas dalykas, kaip ir, dovanokit, bet kaip ir minėjo, mūsų tėvai labiau mylėjo tas monetas, žvangančias kišenėje, o ne plastikines korteles. Bet dabar tai jau yra tik praeitis. Taigi manau, kad šis žingsnis yra laiku, ir tikiuosi, kad mes šiandien jį žengsime.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt esate domėjęsis, dėl kokių priežasčių atsisakė, nors buvo įdiegusios, tokios valstybės kaip Olandija, Vokietija, Airija, Suomija, išbandžiusios atsisakė elektroninio balsavimo?
Taip pat norėčiau išgirsti, vis dėlto kokiu būdu jūs galėsite garantuoti visuomenei, kad bus užtikrintas slaptas balsavimas, nes jį tikrai esant šioms technologijoms galima patikrinti.
Trečias dalykas. Vis dėlto iš tikrųjų galima IT, arba informacines technologijas, panaudoti rinkimų kampanijoje, bet vis dėlto ne elektroniniame balsavime, bet organizaciniuose procesuose. Kur būtų galima čia geriau išnaudot IT sistemas? Dėkoju.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju už klausimą. Aš supratau pagal paskutinę dalį, kad jūs kalbate ne apie elektroninį internetinį balsavimą, o apie elektroninį biuletenį, kai tu atėjęs į rinkimų apygardą gauni ne popierinį biuletenį, o kortelę, kuri naudojama vieną kartą. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, nes tai yra tiesiog supaprastinimas. Tokia sistema galiojo Danijoje, kitose valstybėse, bet aš nelabai sutikčiau, kad kitos valstybės, kaip jūs sakėte, bandė ir atsisakė. Ne, tiesiog buvo pasižiūrėta pagal technologinius dalykus, kad tais laikais dar nebuvo pasiektas atitinkamas lygis. Kaip rodo Estijos pavyzdys, ten ši problema ne tokia didelė, kaip bandoma nupiešti. Siūlyčiau palaikyti projektą ir pritarti jam po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū už klausimus.
PIRMININKĖ. Ir dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Melianas.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų daug yra pasakyta argumentų, kodėl reikėtų pritarti įstatymui po pateikimo, tačiau norėjau paminėti dar keletą. Pirma, Lietuvos neįgaliųjų forumas yra kreipęsis į mūsų Seimo narius savo laišku, kuriuo irgi prašo pritarti internetiniam balsavimui, nes tikrai nemaža dalis žmonių, kurie turi judėjimo negalią, turi apsunkintas arba iš viso neturi galimybių balsuoti. Tai yra faktas, yra ten pateikti skaičiai, kad tokie žmonės negali atlikti savo konstitucinės pareigos, ir tai yra, manau, svarbu.
Antras dalykas, internetinio balsavimo įteisinimas, be jokios abejonės, sustiprins ryšį su mūsų emigracija, tai yra su jaunais žmonėmis, kurie gyvena įvairiose valstybėse ir kuriems tikrai sudėtinga atvykti iki Londono, sakykime, iš Birmingemo ar panašiai, tai kainuoja nepigiai, todėl balsuoti lietuvaičiams, kurie yra išvykę į tas valstybes, yra sudėtinga, atlikti tą pareigą. Ir mes turėtume palengvinti, tokiu būdu sustiprindami ryšį su Lietuva. Todėl bent jau po pateikimo iš tikrųjų visus prašau pritarti. Galėtume diskutuoti, kaip reikėtų apsaugoti nuo galimo informacijos nutekėjimo ir t. t. Tačiau šiandien tikrai prašau visų pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs girdite, čia kaip sąmokslo teorijoje, kad per prievartą nori mums visiems įkalbėti kažkokią labai gerą prekę, bet matyti, kad ji turbūt nėra tokia gera, nešvanki, nes nelabai kas nori kitose šalyse ja pasinaudoti. Čia, manau, galbūt yra liberalų paskutinė dainelė, agonijos pasekmės, nes mato, kad rinkimų turbūt jau kitais metais nelaimės, tai čia galimos manipuliacijos, ir manipuliuojama apklausos rezultatais. Nes apklausa buvo neaiški, kokiais klausimais, kaip buvo suformuluoti klausimai, apklausoje pateikti. Paskui pasirodė informacija, kad apklausos jau kitokie buvo rezultatai.
Gerbiamieji, tie stūmėjai pateikė tuos pirmus rezultatus. Iš kur jie gavo? Ką jie apklausė? Gal apklausė studentus, gal turguje apklausė ką nors, gal vėl kažkur. Ir nebuvo pateikta, kiek tos programos kainuos. Net ir paštu balsavimai dar kelia daug abejonių. Šis pateikimas neužtikrina Konstitucijos nuostatų slaptumo. Todėl kviečiu pamąstyti visus, ar jūs norite šią daržovę valgyti, ar nenorite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate pateiktiems… (Balsai salėje) Esmė ta pati, ką jūs penki? Užtenka po vieną, jau 15 min. klausinėjote. (Balsai salėje) Balsuojate. Kas pritariate, balsuojate už, kad nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 43, prieš – 11, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Kokių motyvų? Buvote užsirašę, mes kartu visus svarstome. Jūs klausykite nuo pradžios, sekite nuo pradžios. Visi kartu buvo pateikti, dėl visų buvo duota 15 min. klausimams ir po vieną buvo už, po vieną buvo prieš, nes esmė yra ta pati.
Aš tik dabar pristatysiu, kad dėl visų komitetai yra tie patys: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Repliką po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų labai rimtai reikia kalbėti ir reaguoti į tai, kad tai yra Konstitucijos galimas pažeidimas. Aš siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą netgi kaip pagrindinį skirti, nes yra keliamas klausimas dėl slapto balsavimo. Nes kai Latvijoje panaši situacija buvo, pats Seimas kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, o ten Aukščiausiasis Teismas prilyginamas Konstituciniam Teismui Lietuvoje. Tas įstatymas, kuris dabar yra parengtas, iš tikrųjų kelia konstitucingumo klausimą. Tikrai, kolegos, nei prieš, nei už esu už tą įstatymą, bet pažiūrėkime, kad nebūtų paskui kokių nors niuansų, kaip buvo dabar, kad apskundė Konstituciniam Teismui ir paaiškino, kad ne taip mandatus padalino. Tai iš tikrųjų užprogramuotas toks klausimas. Siūlyčiau pagrindinį.
PIRMININKĖ. Gerai, po visų replikų apsispręsime dėl pagrindinio komiteto. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš siūlyčiau vis dėlto logiškai, kad būtų pagrindinis Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Aš pritarčiau ir R. Žemaitaičio pasiūlymui, kad dėl šito papildomas gali būti ir TTK, kuris gali pateikti išvadą. Kita vertus, jeigu prieštaraus Konstitucijai, kuo aš labai abejoju, tai, be jokios abejonės, yra tolesnė eiga. Aš siūlyčiau ne VVSK o būtent IVPK.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Skaitykite Konstituciją, parašyta – tiesioginis balsavimas. Tiesioginiai, asmeniniai rinkimai, ne per asmenį, ne per mašiną. Savivaldos rinkimuose jau leidome nevažiuoti į savo apygardą, bet ateiti į centrinę apygardą ir ten pasinaudoti kai kuriom privilegijom. Kaip eksperimentą. Studentams pasiteisino ir, atrodo, to pakanka. Kai čia manipuliuojama, kad už 5 vienu kartu 15 min. ne pagal Statutą, – gerai, sutarėme. Tokiu atveju anksčiau sutardavome, kad už ir prieš būdavo bent jau po du ar tris dėl penkių įstatymų. Dabar net ir to nesutariame, kad tik greičiau ir bet kaip, neatsakę į klausimus.
Dabar buvo pasakyta, buvo du piketai – vieno jaunimo ir kito jaunimo. Tai vienas jaunimas, kuris nori namie sėdėdamas, net, atsiprašau, užpakalio nenori pakelti, tik prie kompiuterio sėdėti, tingi nueiti tiesiogiai pabalsuoti pagal Konstituciją, kitas jaunimas, išmanantis šitas visas priemones, aiškiai sakė: tai yra be galo pavojinga, nežaiskite su ugnim. Tai per kitus rinkimus, kai kas nors prisijungs ir pridirbs kokių cirkų rinkimuose, kas iš čia sėdėjusių už tą visą cirką atskys? Nes tai yra žaidimas su Lietuvos ateitimi. Ir visai nejuokinga.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Sauliau, iš čia sėdinčių, matyt, niekas nesėdės, jeigu ir privirs ko nors, čia kitas reikalas. Bet klausydamas šitų šnekų aš taip supratau, kad dalis Seimo narių net nedalyvavo rinkimuose, nežino, kaip jie vyksta. Nes kai pradeda man pasakoti apie tai, kad žmonės iš namų negali išeiti, pabalsuoti, ir užmiršta, kad ateina komisija į namus ir priima tą balsavimą, kai pradeda giedoti giesmeles tokias, kurios naudingos tam tikrom informacinėm kompanijom ir tam tikrom politinėm grupėm, būkime biedni, bet teisingi, bent jau sąžiningai čia kalbėkime. Kam jūs mus apgaudinėti norite? Jeigu susitariate, tvarkykite, bet neapgaudinėkite žmonių.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Dabar reikia apsispręsti dėl pagrindinio komiteto. Seniūnų sueiga buvo pasiūliusi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Dabar yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Yra trys mygtukai. Dabar klausykite! (Balsai salėje) Bet yra siūlymų, aš kitaip negaliu, yra siūlymų, ir aš prašau taip. Kas balsuojate už, balsuojate už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, tą, kuris yra paskirtas. Už. Kas balsuojate prieš, balsuojate už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kas susilaikote – už Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Mygtukas „už“ – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mygtukas „prieš“ – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, mygtukas „susilaikyti“ – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 25, tai bus už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, prieš – 18, tai už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, susilaikė 17 – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Vadinasi, pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Ne, tai nereikia, nes trys yra. Jeigu būtų du, tai vienas. (Balsai salėje) Ne, mes sutarėme, kad balsuojame už tris. Yra trys pasiūlymai. Kuris daugiausia surinko, tas ir laimi. Jeigu būtų… (Balsai salėje) Neturi. Kur parašyta? (Balsai salėje) Palaukite, nesiginčykite iš vietos, viskas. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tai nebuvo alternatyvus balsavimas.
PIRMININKĖ. Alternatyvus.
E. KLUMBYS (TTF). Ne! Tai buvo trys. Alternatyva, kai yra du. Čia nebuvo alternatyvus balsavimas. Norint priimti sprendimą, pagal Statutą turėjo surinkti daugiau kaip pusę balsavusiųjų balsų. Jeigu vienas iš šitų sprendimų būtų surinkęs 31 balsą, tada būtų nuspręsta ir ten būtų buvęs tas komitetas. Kadangi nesurinko, tai reikia keisti balsavimo būdą ir eiti alternatyviu keliu. Jūs blogai pasirinkote. Arba Valstybės valdymo, arba kurį kitą, ir tada, jeigu mes pasirenkame kurį kitą, tai balsuojame vėl iš dviejų. Todėl reikia kartoti balsavimą ir pagal tvarką.
PIRMININKĖ. Nežinau, kokiu jūs Statuto straipsniu čia vadovaujatės, aš tokio nerandu, kur taip būtų. Ne pirmą kartą taip balsavome. Toks buvo, ir tai yra kaip ir alternatyvus, nes trys įvardyti. Jeigu būtų du, tai taip, tas, kuris daugiau surinko. (Balsai salėje) L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, juk posėdžio pirmininkė klausė mūsų nuomonės ir išdėstė, kuris komitetas turėtų būti pagrindinis. (Balsai salėje) Palaukite. Ir Statutas taip pat. Jeigu į Statutą žiūrint, iš viso reikėjo nepateikti balsuoti, nes Statute parašyta, kad rinkimų klausimus kuruoja Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vis tiek, ar tai būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar Informacinės visuomenės plėtros komitetas, vis tiek be šių papildomų komitetų išvadų niekas nespręs ir pagrindiniame komitete. Aš su mielu noru pritarčiau, kad galėtų būti kitas komitetas, ir nesiveržiame, kad mums reikėtų duoti išvadas pagrindiniam komitetui. Iš esmės aš manau, kad teisingas balsavimas, pasirinkimas įvyko. Ką padarysi, atidavė komitetui ir dirbame.
PIRMININKĖ. Aš prašau, niekur nėra tas apibrėžta. Pasakiau, kaip balsuojame. Niekas neprieštaravote. Nėra jokiame Statuto straipsnyje tas numatyta. Pasirinkote Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Prašome iš vietos nešūkauti. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau jums pasiūlyti labai konkrečią statutinę išeitį, nes Statute parašyta, kad net ir taip balsuojant kažkuris sprendimas turi surinkti balsavusiųjų daugumą. Tai dabar vieną atmeskite iš tų trijų siūlytų, ir pabalsuokime alternatyviai, arba už vieną, arba už kitą iš tų dviejų daugiausiai surinkusių. Kažkuris tikrai surinks absoliučią daugumą, ir bus baigtas reikalas. Tiesiog dar vieną kartą pabalsuokime.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš visai kitu klausimu, bet manau, kad tai yra labai svarbu, nes kai mes priiminėjome Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą, ten atitinkamoms struktūroms numatėme visų rinkimų procesų priežiūrą. Vis dėlto STT gauti išvadą dėl šio svarbaus įstatymų paketo turbūt yra būtina. Ir Seimui…
PIRMININKĖ. Prašote STT išvados?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip, nes jie yra pagrindiniai, prižiūrintys rinkimų procesą.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu galime sutarti dėl STT? (Balsai salėje) Galime. Dabar dėl to balsavimo. Niekur nėra tas apibrėžta, tai yra paprasčiausiai procedūrinis klausimas, mes taip sutarėme. Jeigu jūsų yra bendras siūlymas, kad turi už kažkurį vieną, vieną atmetus, mažiausiai surinkusį iš dviejų, jeigu mes taip sutariame, galime perbalsuoti. (Balsai salėje) Perbalsuoti siūlote? Tada turime atmesti Informacinės visuomenės plėtros komitetą, nes jis surinko mažiausiai. Čia yra mūsų susitarimo klausimas. Niekur tas nėra apibrėžta. Jeigu visi bendru sutarimu sutinkame, tada vienas būtų už, čia jau tikrai alternatyvus balsavimas, galėtų būti tik už ir prieš. Už būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš dar kartą visų paklausiu: nebus po to ginčo, kodėl trečią atmetėme? Galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Tada kas balsuojate už, balsuojate už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą, kas balsuojate prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 35, prieš – 23. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o Teisės ir teisėtvarkos komitetą vis tiek įrašome kaip papildomą. Taip? Taip. (Balsai salėje) (…) yra įrašytas. Čia tik iš viso nebuvo įrašytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Viskas. Šį kompleksą baigiame. Svarstoma rudens sesijoje.
18.41 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 28, 32, 56, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2794, Prezidento rinkimų įstatymo 31, 50, 52, straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 581, 681 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2795, Referendumo įstatymo 41, 46, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 501, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2796, Seimo rinkimų įstatymo 29, 33, 58, 59, 62 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 701, 811 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2797 (pateikimas)
Dabar 2-12, visas kompleksas klausimų. Būtų taip: Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2794, Prezidento rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2795, Referendumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2796 ir Seimo rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2797. Pranešėjas – P. Saudargas. Pateikimas. Pateikiate visus kartu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų smagu patekti į karštą diskusiją ir tikrai dėkingas situacijai, kad prieš tai A. Valinskas pristatė savo įstatymų projektų pakeitimo paketą. Mūsų Seimo narių grupės paketas yra ganėtinai panašus. Jis iš esmės susiveda į tokį sakinį, aš jį perskaitysiu. Pagrindiniai siūlymai, kad kitose valstybėse esantys ir į Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų sudarytus rinkėjų sąrašus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę balsuoti internetu šio įstatymo 701 straipsnyje nustatyta tvarka. Balsavimas internetu prasideda 9 val., likus 5 dienoms iki rinkimų dienos, baigiasi 24 val., likus 3 dienoms iki rinkimų dienos. Tada 701 straipsnis numato, kaip vyksta balsavimas internetu, kad rinkėjai balsuoja internetu Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, kad rinkėjas taip pat gali pakeisti savo internetu atiduotą balsą, balsuodamas dar kartą arba balsuodamas jau rinkimų komisijoje, t. y. atstovybėje ar ambasadoje. Tada galioja paskutinis jo atiduotas balsas, jau tas popierinis biuletenis. Ir Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina, kad balsuojant internetu būtų įgyvendinti visuotinės ir lygios rinkimų teisės bei slapto balsavimo principai. Balsavimo internetu techninės procedūros ir tvarkos nustatomos Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtame balsavimo internetu tvarkos apraše. Taigi projektas skiriasi iš esmės tuo, kad yra numatoma galimybė balsuoti tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Tokia idėja kilo mūsų Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Mes turėjome ilgus svarstymus, diskusiją, kalbėjomės ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais, kaip įtraukti daugiau pasaulio lietuvių į balsavimą išvardintuose rinkimuose. Manome, kad šiuo įstatymo projektu būtų pasiekti du pagrindiniai tikslai. Pirmas tikslas – įtraukti daugiau pasaulio lietuvių į balsavimo procedūrą ir antras tikslas būtų tam tikras eksperimentas, tai būtų tam tikras bandymas, kaip veiktų Lietuvoje internetinis balsavimas. Kadangi visų užsienio lietuvių balsai yra skaičiuojami tik vienoje, t. y. Naujamiesčio apygardoje, tai vėlgi iškilus tam tikroms techninėms problemoms ar nustačius, kad tas balsavimas yra nepatikimas, ar įvyko kokių nors klaidų, tikrai nebūtų prarasta ar nebūtų sustabdyti visos Lietuvos rinkimai, o tik vienoje apygardoje būtų iškilusios kliūtys. Pagrindiniai punktai yra tokie, pristatau tiek, nes gana plati diskusija vyko prieš tai panašiais klausimais, tai gal pristatymo užteks, atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausa S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia aš žiūriu į registracijos datas ir matau pavadinimus. Matau, kad prieš tai mes jau pritarėm, kad svarstysime ir ieškosime, kas ten yra gerai ar kas blogai, kur apie dešimt straipsnių tame pačiame įstatyme keičiame. Dabar jūs siūlote tris ar keturis ten keisti faktiškai apie tą patį. Todėl ir klausiu, kaip veikia mūsų registratūra, jeigu galima taip pavadinti? Projektai yra alternatyvūs, turėjo pateikti vieni, turėjo pateikti kiti, turėjo Seimas apsispręsti, kurį paima pagrindiniu, kas kuriam rengia pataisas kaip alternatyvias. Tai šitaip nurodo mūsų Statutas. Dabar mes pritarsime vienam, priimsime Seime, po to kitą, anksčiau registruotą mūsų registratūroje, vėl priimsime ir kaip tada mes juos sudėsime į krūvą? O iki vasaros liko kiek? Mielieji, aš siūlyčiau vis dėlto atšaukti ankstesnius balsavimus, atšaukti kitą ir sutvarkyti pagal Statutą visų šitų projektų pateikimą ir apsisprendimą, nes ir procedūriškai, pažiūrėkite, šitas yra registruotas 2010 m. gruodžio mėnesio 23 dieną.
PIRMININKĖ. Sauliau, klausimas ne pranešėjui, tikrai …
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ponia posėdžio pirmininke, kodėl nesilaikote Statuto?
PIRMININKĖ. Tai manęs klauskit, o ne pranešėjo…
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ir, pone pranešėjau, kodėl nereikalavote, kad būtų laikomasi Statuto paraidžiui ir papunkčiui, o ne kaip kam nors patinka?!
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Supratau.
PIRMININKĖ. Aš tik norėčiau pasakyti. Jeigu po to bus ir vienam, ir kitam pritarta, bus sujungti, nes jie iš esmės kalba apie tai, tik Pauliaus pateiktas yra siauresnis… (Balsai salėje)
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, kad pabaigoje nuskambėjo klausimas man, kodėl aš nereikalavau. Iš tiesų džiaugiuosi, kad šis projektas išvydo dienos šviesą, nes mūsų komisijos nariai, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariai, kurie, beje, iš visų frakcijų, kurie pasirašė šį projektą, nesitikėjo greito įtraukimo į darbotvarkę. Dėl pirmojo projekto, kurį pateikė A. Valinskas, buvo surinkti 47 Seimo narių parašai ir jis privaloma tvarka buvo įtrauktas į darbotvarkę, taigi buvo ir šitas įtrauktas, nes jis yra tikrai visiškai susijęs, panašus ir svarstyti juos atskirose sesijose būtų nelogiška. Todėl aš jau tikrai nesipiktinau, kodėl mes įregistravome pirmieji, tačiau pristatome antri. Tiek to, taip yra, susitaikykim su tuo. O, kaip ir minėjo posėdžio pirmininkė, jie tikrai galėtų būti sujungti ir svarstomi bendrai komitete.
PIRMININKĖ. Ir rudens sesijoje, ne vasarą, ne pavasario.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Šią sesiją, matyt, nespėsime.
PIRMININKĖ. Čia valdantieji siūlo skubą. (Balsai salėje) Tai jūs ir tarkitės koalicijoje. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kuo pranašesnis jūsų projektas lyginant su A. Valinsko pateiktuoju projektu? Čia tik apima užsienio lietuvius ar yra dar kažkokių skirtumų? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kaip jūs ir pati įvardinote, tuo ir pranašesnis, kad tai yra, na, vėlgi galbūt negražu taip sakyti, kad vienas projektas už kitą pranašesnis, tačiau jis yra gerokai siauresnis tuo požiūriu, kad apima tik užsienyje gyvenančius lietuvius. Kadangi mes stebėjome, jog Seime kelis kartus neužteko politinės valios pritarti internetiniam, arba elektroniniam, visuotiniam balsavimui, tas jau kelis kartus buvo Seime svarstoma ir vis niekaip nepavyksta, tai natūralu tikėtis, nežinia, kokio proveržio šį kartą. Mūsų siūlomas projektas yra tam tikra alternatyva, tam tikras pabandymas, tam tikras kompromisas, kad tik nedidelei daliai tų, kurie gyvena užsienyje. Kodėl būtent užsienyje? Yra labai paprastas argumentas. Kai rinkėjai balsuoja Lietuvoje, tai jie turi apylinkes, apygardas vos ne toje pačioje gatvėje, kur gyvena. Dažnai taip yra sudaromos sąlygos. Miestelyje, rajone tikrai netoli nuvažiuoti. Užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoja atstovybėse, ambasadose. Paprastai atstumai yra visiškai kiti ir jiems balsuoti yra, kaip čia buvo sakoma, nuo sofos pasikelti sunku ir visa kita, truputėlį kiti motyvai ir kitos galimybės, nes tikrai tenka nuvažiuoti šimtus, tūkstančius kilometrų iki tos balsavimo vietos, kur jie gali atlikti tą popieriniu būdu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, šitas jūsų pasiūlymas yra absoliučiai geras. Jeigu aš balsavau ir už A. Valinsko, nors ten tikrai yra tų kabliukų ir po to galimybė piktnaudžiauti, užsienio lietuviai yra tie, kurie tikrai neparduos savo balsų, ir tai smarkiai padidins jų dalyvavimą. Ar jūs negalvojate ta proga, kad, ko gero, ta vienintelė Naujamiesčio apygarda gali gauti tokį didelį skaičių balsų, kad bus galbūt neproporcinga kitoms apygardoms, ir ar kartu jūs, labai gerai dirbdamas su užsienio lietuviais, negalvojate, kad pagaliau atėjo laikas įsteigti naują atskirą apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kad jie galėtų turėtų savo atstovą Seime? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų labai geras klausimas. Tačiau jau vien tas efektas, jeigu mes pasiektume, kad užsienio lietuviai tiek įsitrauktų į balsavimą, kad jau netilptų į vienos apygardos, konkrečiai kalbant, į Naujamiesčio rėmus, tai jau būtų geras rezultatas, tai būtų pritraukimas savo piliečių dalyvauti svarbiuose savo valstybės sprendimuose, ir tai jau būtų gerai. Tada reikėtų žiūrėti gal iš tiesų apygardų ribas, bet vėlgi rinkimų apygardų perorganizavimas kainuoja ir laiko, ir sąnaudų, tai būtų tam tikras apsunkinimas. Tačiau efektas, kad balsuotų daugiau, savaime yra geras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF).Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Sauliau, klausimas toks. Čia iš dalies jau ir atsakėte. Jūs sakėte, kad vis dėlto reikėtų užtikrinti balsavimo slaptumą. Balsuojant internetu tai padaryti yra gana sudėtinga. Klausimas ne toks. Ar jūs su lietuvių išeivijos bendruomene bandėte pasvarstyti aktyvumą, koks yra aktyvumas šiandien balsuojant pagal dabartinę tvarką, ir ar bandėte prognozuoti, kiek aktyviau būtų balsuojama internetu? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tiesų kaip tik su Pasaulio lietuvių bendruomene ir svarstėme, nes Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai įeina į mūsų komisijos sudėtį, taip pat komisijos posėdžiuose dalyvavo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė, tai diskusija tikrai šiuo klausimu buvo ganėtinai ilga. Tikimasi, ir jie tiki, kad tikrai pavyktų pritraukti.
Kitas dalykas, jau vien toks Seimo žingsnis leisti jiems balsuoti internetu, kas palengvintų jiems balsavimą, aš minėjau, jiems nuvažiuoti nėra į šalia esančią gatvę nuvažiuoti, o kartais visiškai į kitą miestą, JAV ar Australijos sąlygomis tai yra tūkstančiai kilometrų, tai būtų tam tikras pagarbos ženklas ir įtraukimo ženklas į Lietuvos valstybės gyvenimą. Aš manau, kad potencialas ten yra didelis, nes šiandien balsuoja tik keliolika tūkstančių, o turinčių pilietybę ar galinčių turėti pilietybę, užsienyje gyvenančių tiek laikinai, tiek ilgesnį laiką yra gerokai didesni skaičiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, iš tikrųjų geriausiai, kad balsuotų tie lietuviai, kurie Lietuvoje negyvena, tada čia bus normalesnė valdžia, todėl aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, dėl Naujamiesčio. Tai kaip, jeigu vienmandatis kandidatas, kaip tada… Ir iš to rajono išvažiavęs pilietis negali balsuoti, tai kodėl tokia diskriminacija, kyla klausimas. Ir vėl kyla klausimas dėl slaptumo ir dalyvavimo. Ar yra prasmė išvis jį stumti ir per prievartą pritraukti tų balsuotojų? Kam tai yra naudinga? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu Sauliui atsakyti, kad čia turbūt kompiuteris pagal laiką, kai sujungia, bet jeigu jūs norite, jis nuspręs, kad turi visi kalbėti, tada prašau. (Balsai salėje) Gerai. Tada viskas. Pasiruošiam ir balsuojam. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 4, susilaikė 9. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Užsienio reikalų komitetas. Aš tada pasiūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kaip ir dėl anų, taip? Galima bendru sutarimu. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Aš manau, kad patys komitetai apsispręs ir sujungs šituos.
Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Pirma, aš siūlyčiau vieną papildomą komitetą sumažinti. Tai nėra užsienio politikos klausimas, tai yra mūsų vidaus politikos klausimas ir mes pagal šiuos įstatymus rinksime Lietuvos, o ne kokios nors kitos valstybės valdžią.
Dėl esmės. Mielieji kolegos, bent jau Konstitucijos 55 straipsnį paskaitykite, jame parašyta, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Taigi turi būti trys pagrindinės sąlygos plius dar viena ir nė viena ne svarbesnė už kitą. Visos turi būti vienodos. Tai kokiu būdu bus lygi teisė, kai vienas balsuos biuleteniu, o kitas Lietuvos Respublikos pilietis balsuos kompiuteriu? Kas man gali atsakyti? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tai, matyt, su Konstitucija ne viskas gerai yra siūlant tokius dalykus. Geri norai ir į pragarą nuveda, neikite į pragarą, mielieji.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tikrųjų faktiškai S. Pečeliūnas atsakė į mano klausimą. Aš pritariu Pauliaus norui ir idėjai. Bet yra tam tikri konstituciniai dalykai ir pagrindai. Negalima išskirti vienos kokios nors socialinės grupės ir jai suteikti elektroninį balsavimą. Tai yra du skirtingi dalykai. Kai žmonės turi neįgalumą, mes leidžiame Lietuvoje atvykti komisijos nariams ir balsuoti… (Balsai salėje) Būtent jis pildo biuletenį, apie tai ir kalbu. O čia yra visai kiti teisiniai dalykai. Kolegos, iš tikrųjų pasižiūrėkime kitą kartą, kai teikiame tokius projektus, bent jau per teisinę prizmę ir konstitucinę doktriną. Ačiū jums, pirmininke, kad pasiūlėte Teisės ir teisėtvarkos komitetą, pasižiūrėsime dėl neprieštaringumo.
PIRMININKĖ. Taip. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Na, aš trumpai atsakysiu į gerbiamųjų kolegų replikas dėl konstitucingumo. Kas gali būti tiesiau, negu paspausti mygtuką ir nueina tas tavo balsas ten, o per paštą, pavyzdžiui, kelias daug ilgesnis. (Balsai salėje) Taigi teisė… Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už visas replikas, aš manau… (Balsai salėje) Pagrindinė darbotvarkė baigėsi, baigėsi ir mūsų laikas: 19 val. Kaip mes apsisprendžiame? Liko rezerviniai, bet buvo siūlymas baigti 19 val. (Balsai salėje) Yra pareiškimų. Tada pareiškimai. V. Valkiūno pareiškimas ir tuo baigsime posėdį. Prašome.
18.58 val.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ir vėl subliūško žmonių viltys svarstant minimalios mėnesinės algos didinimo klausimą. Kai milijardai litų išvagiama ar išvaistoma, valdžia ir toliau ciniškai tyčiojasi iš tos tautos dalies, kuri neįstengia išbristi iš skurdo ribos, tai yra 1056 Lt.
Infliacija skatina kainų kilimą ir lito nuvertėjimą. Deja, ekonomikos atsigavimas to nekompensuoja. Šiandien Prezidentė pasakė, kad tauta turi pažinti ne tik savo didvyrius, bet ir įvairius niekdarius, nemokšas, o ypač parsidavėlius, dar pridurčiau – paklydėlius. Buvo kolegų, kurie nepalaikė minimalaus atlyginimo didinimo, jie palaikė 1 tūkst. Lt, kai kurie gal suklydo. Noriu, kad tauta žinotų tuos, kurie pakeitė balsavimą dėl 1200 Lt, kurie nenori, kad tauta pakiltų virš skurdo ribos. Vieni, tai yra A. Stirblytė, J. Karosas, Č. Juršėnas, nusišalino, buvo ir tokių, kurie nepalaikė – tai J. Narkevičius, P. Žeimys, K. Glaveckas, G. Steponavičius. Susilaikė – taip pat galima sakyti, kad nepalaikė, nes jiems jau per aukšta ta kartelė 1200 Lt. Net pats socialdemokratų vadas A. Butkevičius, taip visur per televiziją pasakojęs, kaip jis myli tautą, kaip jis vėl ruošiasi tautą toliau mylėti ir su ja eiti toliau kituose rinkimuose ir po rinkimų, A. Salamakinas, J. Sabatauskas, A. Petkus, V. Galvonas, A. Baura, K. Ramelis, A. Šedžius. Vieni sako, kad didinti MMA dar yra per anksti. Kodėl per anksti, ko laukti?
Gerbiamieji, kada ateis tas laikas? Ar žmonės sulauks to laiko ir ar jo lauks, ir ko lauks? Kol sąžinės neturintys žmogiškumą praradę ir tik pinigus regintys politikai ir valdininkai pasikeis, susiprotės ir patikės, kad už tokį atlygį išgyventi yra protu nesuvokiamas iššūkis, o galbūt žmonės lauks tol, kol biudžeto švaistytojai bus pasodinti už grotų? Lauks ir sulauks, kol profesinis degradavimas taps aukščiausia kvalifikacija ir kompetencija. Prezidentė savo metiniame pranešime sakė, kad tauta turi žinoti, kas kovoja dėl valstybės ir žmonių, o kas dėl valdžios. Galime, be abejo, negerinti žmonių gyvenimo, ar dar geriau, gerinkime jį, bet ne visiems, pavyzdžiui, diferencijuokime, kam duoti daugiau, o kam mažiau.
Gerbiamieji, galbūt susimąstysime ir pradėsime mąstyti. Kviečiu visus į ateitį, į mąstančią ateitį. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Visi klausimai baigti. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Birželio 7 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.