LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
SVEIKATOS REIKALŲ komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL SVEIKATOS SISTEMOS PLĖTROS 2011-2015 METAIS METMENŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTO (XIP-2883)
2011 m. birželio 1 d. Nr.
(Posėdžio data)
Vilnius
Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja Ana Bernotienė, patarėjai Jolanta Bandzienė, Kristina Civilkienė, Egidijus Jankauskas, padėjėja Simona Dulevičiūtė.
Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, Lietuvos Respublikos prezidento patarėja Aira Mečėjienė, Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Jolanta Dičkutė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Politikos ir ekonomikos departamento direktorė Jolanta Iždonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Politikos ir ekonomikos departamento Investicijų ir programų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Kanaporienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2011-02-10 |
|
|
|
Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Esminių pastabų dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms neturime, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Dėl šios priežasties koreguotinas Metmenų numeracijos dėstymas. |
Nepritarti |
Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijose, nustatyta, kad Seimo tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiame nutarimo projekte nustatyta sudėtingesnė teisės akto struktūra, siūlytina šiai pastabai nepritarti. |
2. |
Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė Ekspertė Jolanta Dičkutė, 2011-05-10 |
|
|
|
Noriu pateikti šias pastabas dėl Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų (toliau – Metmenų): 1. Vertinant bendrai, Metmenyse yra apimta iš esmės visos sveikatos sistemos sritys, tačiau kai kurios iš jų apibrėžtos labai apibendrintai. Telieka tikėtis, jog, rengiant Metmenų įgyvendinimo priemonių planą, bus atsižvelgta į svarstymo eigoje išsakytas pastabas. 2. Norėčiau pabrėžti, jog, nepaisant to, jog dokumentą rengė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, labai nemažai atsakomybės už Metmenų įgyvendinimą turės būti perkelta kitoms institucijoms. Iš vienos pusės, sveikintina, jog į sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą stengiamasi įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas, sveikatos priežiūros specialistus, įvairias valstybės institucijas, tačiau tokiu atveju visada iškyla klausimas, ar tikrai bus pasiekti laukiami įgyvendinimo rezultatai ir juo labiau – kas bus atsakingas, jei nebus pasiekta tokių rezultatų, kokių buvo tikėtasi? Be to, pastarųjų keleto metų patirtis parodė, jog Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) garsiai deklaruoja bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, bet iš tiesų jų sprendimuose ir teisės aktų projektuose į išsakytas pagrįstas pastabas dažniausiai neatsižvelgiama. 3. Kadangi pastaruoju metu ypač daug dėmesio buvo skiriama vaistų politikai, pasigedau aiškesnių krypčių, įgyvendinant vaistų politiką Lietuvoje. Per pastaruosius keletą metų šioje srityje įvyko ypač daug pokyčių, kurie iš esmės pakeitė visą farmacijos rinką – apribojo didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklą, paveikė farmacijos kompanijų kainodarą, o taip pat, valstybės lygmeniu pakeitus mokesčių bazę, buvo pritaikytas skirtingas pridėtinės vertės mokestis (PVM) nekompensuojamiesiems ir kompensuojamiesiems vaistams. Nors SAM viešai deklaruoja, jog vaistų kainos sumažėjo, o vaistai tapo labiau prieinami gyventojams, vis dar netyla diskusijos dėl kai kurių žingsnių teisingumo. Šiame atsiliepime nenorėčiau labiau plėstis šiuo klausimu, tačiau Metmenyse pasigedau aiškesnės vizijos, kokia vaistų politika turėtų būti ar kaip ji turėtų keistis per ateinančius penkerius metus. Įrašyta ta pati frazė: „gerinti vaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas“ (23.4.6 punktas). Tikiuosi, jog priemonių įgyvendinimo plane bus aiškiai nurodyta, kaip ketinama šio tikslo siekti. Tačiau manau, jog jau Metmenyse turėjo būti išdėstyti pasiūlymai, kuriomis kryptimis reikėtų eiti. Tarp tokių krypčių matyčiau šias: a) vaistų kompensavimo sistemos tobulinimas – kompensavimo lygmenų peržiūrėjimas; ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo išplėtimas, atsižvelgiant į naujus pacientų poreikius ir naujas vaistų technologijas; vaistų kompensavimo sistemos pokyčiai atsiradus savanoriškam (papildomajam) sveikatos draudimui; teisingos vaistų kainodaros principų laikymasis tarp inovatyvių ir generinių vaistų ir kt. b) centralizuoto vaistų pirkimo tvarkos keitimas/panaikinimas - daugelyje šalių yra atsisakyta centralizuoto vaistų pirkimo, nes tokia sistema yra ydinga dėl nelanksčios kainodaros, neskaidrios ar abejotinos sprendimų priėmimo procedūros, farmacijos kompanijų lygiateisiškumo principų pažeidimo dalyvaujant pirkimuose, nes pirkimai vykdomi remiantis vieną kartą priimtais sprendimais ir nėra atsižvelgiama į farmacijos rinkos pokyčius ir t.t. c) kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) biudžeto išlaidų subalansavimas/didinimas – yra nemažai pastabų dėl išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir MPP biudžeto panaudojimo, nes SAM teisės aktais įteisintos vaistų kainų mažinimo priemonės jau parodė tam tikras tendencijas, kurių SAM nesitikėjo: mažėjant vaistų priemokoms ir primygtinai siūlant vartoti pigius generinius vaistus, pradėjo gana ženkliai didėti receptų skaičius ir taip atsirado prielaidos neracionaliam vaistų vartojimui. Tokio poveikio rezultatas – nesumažėjusios išlaidos vaistams ir MPP kompensuoti, o tuo pačiu vėl neįvykdomas SAM pažadas rūpintis ir vaistų prieinamumo gerinimu – nesutaupant lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, nėra galimybės kompensuoti naujus vaistus ir inovacijas. 4. 23.3.7 punkte teigiama, jog reikia „siekti, jog valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sudarytų prielaidas pasiekti išsivysčiusių Europos Sąjungos valstybių narių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklius“. Manau, jog tai skamba labai deklaratyviai, nes tarp tikslų nėra aiškiai įvardinta, jog sveikatos apsaugai Lietuva skirs tiek pat lėšų, kiek jų skiria išsivysčiusios Europos Sąjungos (ES) valstybės. Šiuo metu skirdama viso labo kiek daugiau kaip 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) piliečių sveikatinimui, Lietuva negali tikėtis sveikatos rodiklių gerėjimo, lyginant su ES senbuvėmis – Danija ir Olandija (9 proc.), Vokietija, Austrija ir Belgija (apie 10 proc.) ar Prancūzija (beveik 11 proc.). Manau, jog reikėtų pagaliau atsisakyti neįgyvendinamų siekių, kaip tai buvo deklaruojama iki šiol. Metmenys turėtų būti kryptingas ir įgyvendinti įmanomas dokumentas, o ne politinių šūkių rinkinys. 5. Man nėra aiškus 23.3.2 punktas, nes netgi pati jo formuluotė skamba ne visiškai gramatiškai teisingai. Reikia patikslinti. 6. 25.4.1 punktas, kuriame kalbama apie vaistų reklamos ribojimą gyventojams, visiškai neatitinka laiko dvasios, nes įvesdami privalomus monitorius vaistinėse, SAM pareigūnai deklaravo rūpestį pacientų finansine gerove, pabrėždami, jog ligoniai galės sutaupyti matydami visas vaistų kainas. Tačiau manau, jog pacientai, prieš apsispręsdami, kurį vaistą pasirinkti, turėtų žinoti ne tik jo kainą, bet ir daugiau informacijos apie vaisto poveikį bei jo savybes, nes tik taip galėtų apsispręsti tinkamai ir kvalifikuotai. 7. 24.4.4 punktas vėl apibrėžia tikslą tobulinti teisės aktus, susijusius su vaistinių preparatų prekyba. Manau, jog per pastaruosius metus buvo tiek pakeista teisinė bazė, reglamentuojanti šią sritį, jog tolesnis šios bazės pokyčių planavimas skamba gana keistai. Susidaro toks įspūdis, jog SAM išsikelia tikslus kas keletą metų keisti teisės aktus, nes nėra įsitikinusi savo daromų pokyčių teisingumu ir negali prognozuoti jų poveikio realybėje. Manau, jog reikėtų koncentruotis į tas sritis, kur pokyčių nebuvo vykdoma – pavyzdžiui, savanoriškasis (papildomas) sveikatos draudimas, privačių ir valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygų suvienodinimas, konceptualūs (o ne struktūriniai) pokyčiai vykdant ligų prevenciją ir žalingų veiksnių profilaktiką ir pan. 8. Metmenyse yra ne vienas punktas, kurie pateikti visiškai abstrakčiai, be jokio turinio ir sunkiai įsivaizduojamas jų įgyvendinimas būtent dėl jų neapibrėžtumo – tai yra punktai 23.1.4, 23.2.1, 23.2.2, 24.2.3, 24.3.1, 24.4.3, 25.1.2, 25.1.3, 26.1.1 ir 26.1.2. reikėtų juos peržiūrėti, galbūt kai kuriuos net panaikinti. Norėčiau palinkėti SAM atstovams atsižvelgti į mano ir kitų ekspertų pastabas, stengiantis ateityje pagerinti ne tik savo įvaizdį visuomenės akyse (kas pastaraisiais metais tapo akivaizdžiu veiklos prioritetu), bet taip pat ir siekiant realių rezultatų keičiant situaciją visose sveikatos sistemos srityse, panaudojant esamus išteklius. Pasiteisinimas, jog trūksta tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių, tėra bandymas pridengti ne visuomet tinkamą turimų išteklių valdymą. |
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2011-03-02 |
|
|
|
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pritaria, kad nuosekliai ir kryptingai sveikatos sistemos pertvarkai būtina patvirtinti dokumentą, numatantį vidutinio laikotarpio trukmės reformų kryptis, principus bei prioritetus. Pateikiame pastabas ir pasiūlymus dėl „Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metų metmenų“ projekto (toliau – projekto). Pradžioje pateikiamos pastabos dėl svarbiausių Projekto dalių – „Vizijos ir principų“ (IV dalis), „Tolesnių sveikatos sistemos plėtros krypčių ir jų įgyvendinimo strategijos“ (V dalis) bei „Baigiamųjų nuostatų“, kuriose įvardijami numatomi pasiekti rezultatai (VI dalis). Toliau pateikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl kitų, mažiau svarbių projekto punktų. Dėl misijos ir vizijos Projekto 18 bei 19 punktuose suformuluotos misija ir vizija yra itin plačios – skirtos visai sveikatos sistemai, ir neapsiriboja vien 2011-2015 metų laikotarpiu. Taip suformuluotos misija bei vizija turi tapti vidutinio laikotarpio trukmės dokumento išeities tašku, kuris paprastai būna užduotas ilgalaikės trukmės koncepciniuose dokumentuose. Vidutinės trukmės dokumentuose turi būti iškelti konkretesni ir labiau apčiuopiami tikslai, kurie būtų pasiekti, pasibaigus numatytajam vidutinės trukmės laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, siūlome misiją bei viziją konstatuoti ilgalaikės trukmės dokumentuose (šiame dokumente jas būtų galima įvardinti prie bendrųjų nuostatų), o šį projektą papildyti vidutinės trukmės tikslais sveikatos srityje. Šie tikslai gali būti tiek medicininiai, tiek ekonominiai. Pavyzdžiui, ekonominės srities tikslu galėtų būti eilių gydymo įstaigose panaikinimas, o priemonė šiam tikslui pasiekti – priemokos legalizavimas (įteisinimas). Taip pat tikslu vidutinės trukmės dokumente galima laikyti privačios medicinos plėtrą, priemone tam būtų – privačios ir viešosios partnerystės principų taikymas, sutarčių su LK pasirašymo lygiateisiškumas. Išsikėlus vidutinės trukmės tikslus, būtų numatytos taiklesnės priemonės jiems pasiekti, taip pat būtų galima geriau įvertinti pasiektus rezultatus. Projekto 2 punkte numatyti metmenų tikslai šios užduoties neatlieka. Dėl sveikatos politikos sąvokos ir metmenų taikymo aprėpties Siūlome apibrėžti „sveikatos politikos“ sąvoką, kaip ji suprantama šiame dokumente, ir kam taikomos numatytos priemonės. Pavyzdžiui, metmenyse nėra pasiūlymų dėl vaistų kompensavimo, centralizuotų vaistų pirkimo tvarkų tobulinimo – tiesioginės SAM atsakomybės srities. Tuo tarpu itin daug pasiūlymų, kuriuos turėtų įgyvendinti tretieji asmenys - privačios gydymo įstaigos, kitos ministerijos, bendruomenės ir t.t. Siūlome koncentruotis ties viešosiomis atsakomybėmis, funkcijomis ir pareigomis bei apibrėžti, kam bus taikomi šie Metmenys. Dėl sveikatos politikos principų 20.1 punkte įvardintas teisumo principas, kad „kiekvienas žmogus turi teisę siekti aukščiausio savo sveikatos lygio, tačiau to siekdamas negali riboti tokios pačios kitų žmonių teisės“ suformuluotas ydingai, vertinant iš privalomojo sveikatos draudimo ekonominės perspektyvos. Esant dominuojančiam privalomajam draudimui ir su tuo susijusiems ribotiems ištekliams, skiriamiems sveikatos apsaugai, kiekvienas žmogaus teisumo principo realizavimas apriboja kitų žmonių teises, nes išnaudoja ribotus išteklius. Jei PSDF lėšos skiriamos vienos ligos gydymui, naudojant brangią įrangą bei medikamentus, akivaizdu, kad mažiau lieka kitų ligų gydymui – visų ligų geriausiam ir moderniausiam gydymui PSDF lėšų nepakaks, net ir esant geriausiai ekonominei situacijai. Siūlome teisumo principą formuluoti kaip žmogaus teisę į privalomuoju sveikatos draudimu apdraustojo paketą. Apsidraudęs privalomuoju draudimu žmogus turi teisę gauti iš PSDF apmokamas paslaugas bei kompensuojamuosius vaistus iš anksto apibrėžtoje ir žmogui žinomoje apimtyje. Įgyvendinus šį principą, būtų sumažinta informacijos asimetrija tarp apdraustojo, mediko ir PSDF, kuomet susirgęs žmogus nežino, kokios paslaugos ir kokio lygmens jam priklauso. 20.3 punkte numatytas prieinamumo principas suformuluotas itin neaiškiai. Nesuprantama, kas yra „ekonominis organizacinis ir komunikacinis“ sąlygų priimtinumas „asmeniui ir visuomenei“. Juolab, kad 20.4 punkte įtvirtinamas priimtinumo principas, galimai dubliuojantis prieinamumo principą, jei laikytis pateikto jo apibrėžimo. Tikėtina, kad prieinamumo principu ketinta įvardinti, kad egzistuoja neatitikimas tarp asmens bei visuomenės lūkesčių bei finansinių galimybių šiuos lūkesčius patenkinti, o valstybė nustato finansiškai įmanomą pasiekti „standartą“, kurie prieinamas visiems apdraustiesiems. Tokiu atveju siūlome pakeisti prieinamumo principo formuluotę, kad ji atspindėtų ketintą perteikti turinį. 20.5 punkte įtvirtintas lygybės principas nustato, kad teikiama sveikatos priežiūra priklauso tik nuo „sveikatos priežiūros paslaugų poreikio“. Jei principas taikomas privalomojo sveikatos draudimo aprėptyje, tuomet esama dar vieno kriterijaus – asmuo turi būti apsidraudęs, kad galėtų gauti paslaugų pagal poreikį. Siūlome taip pat nustatyti, jog šiuo principu nesivadovaujama, reglamentuojant privačią sveikatos apsaugą, kur sveikatos priežiūros paslaugų kiekis gali priklausyti nuo sumokėtų draudimo įmokų, apmokėtų paslaugų ir pan., t.y. nebūti lygus vienodą poreikį turintiems asmenims. 20.6 punkte numatyto visapusiškumo principo formuluotė, kad „žmogaus turi turėti galimybę gauti“ išvardintas paslaugas suponuoja, jog nesant tam tikrų (tarkime, naujos kartos, ypatingų) paslaugų rinkoje, reikės imtis veiksmų, kad jos būtų teikiamos. Siūlome pakeisti šio principo apibrėžimą, performuluojant jį „kad Lietuvoje leidžiama teikti“ išvardintas paslaugas. 20.11 punkte suformuluotas lygiateisiškumo principas aiškinamas, kad „visi sveikatos sistemos dalyviai – ir paslaugų gavėjai, ir teikėjai – yra lygiateisiai partneriai“. Atkreipiame dėmesį, jog sveikatos sistemos plačiąja prasme dalyviai yra ne tik šie įvardinti asmenys, bet ir sveikatos politikos formuotojai, o taip pat mokesčių mokėtojų lėšų skirstytojai – TLK. Siūlome lygiateisės partnerystės principą taikyti santykiuose su išvardintomis instancijomis, nes būtent šiuose santykiuose lig šiol vyravo nelygiavertis partnerių traktavimas. Dėl tolesnių sveikatos sistemos plėtros krypčių ir jų įgyvendinimo strategijos 22 punkte numatytos sveikatos sistemos plėtros kryptys didžiąja dalimi persidengia. Pavyzdžiui, kryptis – gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą (22.4 punktas), dera su mirtingumo mažinimo kryptimi (22.2). Sveikatos priežiūros vadybos tobulinimas (ypač visuomenės sveikatos srityje) koreliuoja su sveikatos stiprinimo kryptimi. Analogiška krypčių ir priemonių persidengimo, dubliavimo, neatitikimo siekiams problema yra ir visoje V dalyje, kur itin sudėtinga atsekti, kokia priemonė siūloma kokiai problemai išspręsti ir kokiai krypčiai priskiriama. Pavyzdžiui, nesuprantama, ar (ir kaip) 23.2.1 punkto siūlymas „įtraukti visus sveikatos priežiūros specialistus pagal jų kompetenciją“ (vykdant ligų prevenciją, mažinant sergamumą ir mirtingumą) padeda pasiekti „nuoseklios sveikatos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo“. Arba, kodėl 23.1.1 priemonė „nuolat teikti visuomenei informaciją apie žalingų įpročių bei sveikos gyvensenos poveikį sveikatai“ priskiriami prie „nuoseklios sveikatos politikos“ siekio, o ne prie siekio „ugdyti gyventojų atsakomybę už savo sveikatą“. Painiavą projekte padėtų išspręsti jo struktūros išskaidrinimas, o būtent - mažesnis lygmenų skaičius - dabar yra problemos, problemų priežastys (paproblemiui), kryptys ir siūlymai (paproblemiui ir pagal kryptis). Tokia dokumento struktūra yra itin neįprasta, nesusieja priemonių su tikslais. Siūlome vadovautis koncepcijoms įprasta struktūra: problemos, tikslai (kurie turi būti iškelti, ir jų gali būti keli, kai kurie - prioritetiniai) ir uždaviniai (kurie padės pasiekti keliamų tikslų, nes išspręs problemas). Toliau pateikiame pastabas papunkčiui, nagrinėdami tik siūlomas priemones, ignoruodami struktūros nelogiškumus. 23.1.1. punktas turi būti įgyvendinamas bendruomenių, šeimos lygmenyje, minimaliai naudojant mokesčių mokėtojų lėšas. 23.1.4 priemonė yra deklaratyvi, neaiškus jos įgyvendinimo kelias. Siūlome priemonę patikslinti, kokios konkrečios dabar valstybiniame lygmenyje esamos visuomenės sveikatos užtikrinimo funkcijos bus perduotos savivaldybėms. 23.1.7 punktas numato siekius, bet ne priemones. Bendradarbiavimo taisyklė yra taikoma ne tik visuomenės sveikatos srityje, bet visose valstybės gyvenimo srityse, tad sveikatos srityje šią priemonę reikia ne siekti taikyti, o ją taikyti nelaukiant koncepcinių dokumentų patvirtinimo. 23.2.1 punktas yra procedūrinis, įgyvendinamas tiesiog „darbo tvarka“, nekonceptualus. Siūlome jį išbraukti. 23.2.2 punktas itin abstraktus ir be turinio. Siūlome jį sukonkretinti, įvardijant „šiuolaikinius psichikos sveikatos principus“ arba numatyti konkretesnio pobūdžio priemones. 23.3.2 punkte būtina sukonkretinti teiginį „tobulinti privalomąjį sveikatos draudimą užtikrinant geresnę gyventojų apsaugą nuo ypač didelių sveikatos priežiūros išlaidų“, nes jį galima suprasti ir kaip PSD įmokų gyventojams mažinimą, ir kaip išmokų už sveikatos priežiūros paslaugas iš PSD mažinimą. 23.3.7 punkte suponuojamas kiekybinis PSDF išlaidų augimo siekis, kuris gali reikšti mokesčių naštos augimą gyventojams. Išlaidų sveikatos priežiūrai didinimas gali būti iš dalies pateisinamas, jei valstybėje keičiami prioritetai, ir ji savo lėšomis, esamų viešųjų finansų ribose pasirenka daugiau lėšų skirti šiems, o ne kitiems tikslams. Siūlome pridėti išlygą – „nedidinant mokesčių naštos gyventojams“. 23.3.8 punktas dubliuoja 23.1.7. 23.4.2 punktas suponuoja administracinį kelią, nusprendžiant dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Tai prieštarauja laisvo pasirinkimo principui, pagal kurį asmuo, besirinkdamas gydymo įstaigą bei gydytoją, išreikštų savo paklausą paslaugoms. Tinkamai įgyvendinant laisvo pasirinkimo principą, reikėtų užtikrinti, kad paklausa įgautų finansinę išraišką – pinigai ateitų paskui ligonį. Poreikis administraciškai ir centralizuotai planuoti optimalius „prieinamumo“ standartus tuomet atkristų. Siūlome administracinį tinklo formavimą keisti paciento paklausą tenkinančiu ekonominiu. 23.4.6 Pastabas dėl kai kurių vaistų prieinamumo didinimo ir kainų mažinimo plano sprendimų esame pateikę atskiru dokumentu. 24.1.2 bei 24.1.3 punktus siūlome panaikinti. Bendruomenių veikla yra savanoriška, tad bet koks siekis ją „stiprinti“, nustatyti prioritetus, formuoti strategijas kėsinasi į bendruomenės pagrindus, esminius veiklos principus. Viešasis bendruomenių veiklos finansavimas didina viešųjų išlaidų poreikį, mažina bendruomenių aktyvumą ir efektyvumą. 24.2.3 punktą siūlome panaikinti arba sukonkretinti siūlomas priemones. Klaidinga nuostata, jog darbdaviai nėra suinteresuoti darbuotojų sveikata, priešingai, būtent jiems darbuotojo sveikata yra itin aktuali - ligos pradžioje darbdavys savo sąskaita moka darbuotojui ligos pašalpą, susirgusį darbuotoją turi pakeisti kitu, o tai kelia darbuotojui veiklos nenutrūkstamumo, kokybės problemų. Darbdaviai savanoriškai draudžia darbuotojus papildomuoju draudimu. Neaišku, ar abstrakčiu punktu nebus pareikalauta iš darbdavių kokių nors papildomų perteklinių prievolių. 24.3.1 punktas yra itin abstraktus. Siūlome sukonkretinti pasiūlymus SPĮ valdymo tobulinimo srityje. 24.3.3.6 punktą siūlome išplėsti, netaikyti jo vien pirminės sveikatos priežiūros paslaugoms. Todėl siūlome išbraukti žodį „pirminės“. Analogišką pakeitimą siūlome padaryti ir 2.3.3.7 punkte ir vienodas konkurencijos sąlygas taikyti ne vien tarp šeimos gydytojų, bet visuose sveikatos priežiūros lygiuose. Nesuprantama, kaip gali būti siūloma vienodas konkurencijos sąlygas siūlyti tik daliai SPĮ. 24.3.3.9 punktas, siūlantis privačioms pirminės SPĮ sudaryti sąlygas panaudos teise naudotis valstybių ir savivaldybių turtu, pažeidžia principą, jog paslaugų įkainis turi būti realus ir atspindėti visas sąnaudas. Lig šiol būtent viešosios SPĮ buvo kritikuojamos dėl to, kad nekonkursine tvarka ir be atlygio gauna turtą panaudos būdu. Užuot išsprendus šią problemą, siūloma ją išplėsti. Ypatingą šio punkto ydingumą atskleidžia tai, jog jis skirtas tik pirminės SPĮ, tuo rodant, kad ketinama suteikti privilegijų nuo dabartinių viešųjų įstaigų atsiskiriantiems pirminės sveikatos priežiūros kabinetams. Šio punkto būtina atsisakyti, kaip siūlančio iškraipyti konkurenciją, neefektyviai naudoti viešąjį turtą. 24.3.5.1 punktas yra savitikslis. Neaišku, kodėl ir kokiomis paslaugomis reikia išplėsti visuomenės sveikatos biurų veiklą, ir kokią tai naudą duos visuomenei. Siūlome šio punkto atsisakyti. 24.4.3 punkte nėra nustatyta krypties. Darbo krūviai yra reglamentuoti, neaišku, ar juos siūloma didinti, ar mažinti, ar perskirstyti. Siūlome šį punktą patikslinti. 24.4.4 punkte turimi omeny papildomi suvaržymai bei reikalavimai prekybai vaistais. Atkreipiame dėmesį, jog tokio pobūdžio reikalavimai didina prekybos įmonių sąnaudas, kurios gali kelti vaistų kainas, mažinti veiklos efektyvumą. Siekiant vaistų prieinamumo, siūlome mažinti nepagrįstus prekybos įmonėms keliamus reikalavimus ir atitinkamai pakeisti šį punktą. 25.1.2 punktą siūlome patikslinti, kokias konkrečias mokestines paskatas už kokį elgesį ketinama siūlyti. 25.1.3 punktas yra deklaratyvus, be turinio. Siūlome arba numatyti konkrečias priemones, arba atsisakyti nekonkrečių siekių. 25.3.1 punktas suponuoja viešųjų išlaidų apimčių didinimą, plėtimą. Tai – ydinga praktika, neugdanti, o priešingai - mažinanti gyventojo atsakomybę už savo sveikatą, todėl šio punkto siūlome atsisakyti. 25.4.1 punktas galimai numato naujus vaistų reklamos apribojimus. Siekiant užsibrėžto tikslo – ugdyti gyventojo atsakomybę už savo sveikatą, yra būtina mažinti informacijos asimetrijas tarp jo ir specialisto. Pilna informacija apie vaistą tam yra būtina. Todėl siūlome pakeisti šį punktą, numatant, kad būtų inventorizuojami esami vaistų reklamos apribojimai ir atsisakoma tų, kurie mažina gyventojo galimybę gauti informaciją apie vaistą. 26.1.1 bei 26.1.2 punktai deklaratyvūs, todėl tikslintini arba naikintini. Dėl rezultatų Projekte numatyti metmenų įgyvendinimo rezultatai yra išskirtinai medicininiai, be to – itin abstraktūs. Atkreipiame dėmesį, jog projekte numatomomis priemonėmis ketinama spręsti ir daugiau problemų – vadybinių, finansinių, struktūrinių. Siūlome papildyti ir patikslinti 27 punktą. Taip pat raginame įvardinti rizikas, priemonių neigiamas pasekmes, kurių neišvengimai atsirastų, jei būtų įgyvendinamos siūlomos priemonės. |
Nepritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
2. |
Lietuvos slaugos specialistų organizacija, 2011-05-04 |
|
|
|
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos – LSSO – atstovai dalyvavo LR Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotos darbo grupės, kuriai buvo pavesta parengti „Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenis“ posėdžiuose, teikė pasiūlymus, į kuriuos galutiniame projekto variante buvo atsižvelgta ir kurie yra įtraukti į tolesnes sveikatos sistemos plėtros kryptis ir jų įgyvendinimo strategiją. Iš esmės, galutiniam Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metmenų projekto turiniui pritaria. |
Pritarti |
|
3. |
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2011-05-12 |
|
|
|
Įvertinus LRS Seimo nutarimo ,,Dėl sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-2883 (toliau – Projektas), teikiame jam pastabas ir siūlymus:
1. Siūlome išbraukti Projekto 10 p. antrą sakinį, kaip perteklinį ir netikslingą, nes priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas egzistuoja praktiškai visose ES bei kitose valstybėse, todėl Lietuva nėra išskirtinė šiuo atžvilgiu. Toliau sekantis (trečias) sakinys tiksliau detalizuoja neoficialių priemokų virsmo oficialiomis galimybes ir yra pakankamas;
2. Projekto II dalyje neliko pradiniame Projekto variante buvusios nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymo tobulinimo, turto perdavimo viešosioms ASPĮ, - siūlome buvusią nuostatą gražinti (buvusi formuluotė: ,,15.2. Tobulintinas valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų turto valdymas. Neišspręstas turto perdavimo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms klausimas. Naudojantis turtu panaudos pagrindais, turto savininkas atskiriamas nuo turto naudotojo, o tai neskatina viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų siekti geresnių šio turto naudojimo rezultatų, mažina atsakomybę už šio turto naudojimą, neskatina šio turto efektyviai ir racionaliai naudoti“);
3. Siūlome išbraukti Projekto 24.3.3.9. punktą, kurio įgyvendinimas iškreiptų konkurencijos sąlygas, nes susidarytų skirtingos sąlygos veikti ir konkuruoti šiuo metu jau veikiančioms pirminio lygio ASPĮ, kurios statėsi bei remontavosi patalpas (nekilnojamą turtą) bei pirko medicinos įrangą, baldus, transporto priemones (kilnojamą turtą) savo ar skolintomis iš bankinių institucijų lėšomis ir naujai įsisteigusioms pirminio lygio ASPĮ, kurios turės galimybę naudotis valstybės ar savivaldybėms priklausančiu kilnojamu ir nekilnojamu turtu panaudos teise. Jei nebūtų pritarta šiai pastabai, siūlytume šiuo klausimu kreiptis į LR konkurencijos tarybą ir gauti jos išvadas prieš priimant šį teisės aktą;
4. Siūlome išbraukti 26.4. p.: ,,26.4. gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą:“, nes jis atkartoja 25.4. punkto pavadinimą bei pakeisti Projekto 26.4.1. p. numeraciją į 25.4.2.4., patikslinant esamą formuluotę į šią: ,, 25.4.2.4. Įdiegti nacionaliniu mastu Nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje registravimo ir mokymosi sistemą bei užtikrinti jos efektyvų veikimą“ bei papildyti Projektą 25.4.2.4. papunkčiu: ,, 25.4.2.4. Įtraukti pacientų saugos mokymą į sveikatos priežiūros specialistų ir vadybininkų ikidiplomines ir podiplomines mokymo bei nuolatinio profesinio tobulėjimo programas“; 5. Papildyti Projektą 27.3. punktu ir jį išdėstyti taip: ,,27.3. saugesnės, kokybiškesnės, efektyvesnės ir skaidresnės sveikatos priežiūros“. |
Nepritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
4. |
Lietuvos ligoninių asociacija, 2011-05-11 |
|
|
|
Sveikatos sistemos plėtros 2011 – 2015 metais metmenų (toliau - metmenys) projektas tobulintinas keletu aspektų: sveikatos apsaugos esamos būklės situacijos šalyje analizė neiliustruota atliktais tyrimais ir išmatuojamais dydžiais, neatskleidžia ar esama netolygumų tarp regionų, miesto, periferijos gyventojų sveikatos rodiklių, paslaugų prieinamumo, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, jų apsirūpinimo sveikatos priežiūros specialistais, taip pat finansavimo. Darytina prielaida, kad dėl to tolesnės plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo strategija, taip pat baigiamosios nuostatos tik abstrakčiai aprašytos – be išmatuojamų dydžių, kaip antai, kokio dydžio rezultatų ketinama pasiekti, numatytų 27 punkte ,ar kokio dydžio valstybės išlaidos turėtų būti pagal 23.3 punktą ir t.t. Nežinia, ar numatoma ,ir jei taip, kokiais būdais, spręsti sveikatos priežiūros specialistų tolygesnio paskleidimo šalyje problemą. O ji itin opi periferijoje. Akivaizdu, kad Bendrosiose nuostatose 2.2 punktas, numatantis paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis, tėra lozungas. Tą puikiai iliustruoja 2010 m. gruodžio 29 d. Sveikatos reikalų ministro įsakymai , tai Nr.V-1144 ir V-1145, ribojantys asmens sveikatos priežiūros įstaigų teisę pradėti teikti naujas stacionarines paslaugas ir gauti už jas apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų. Lieka tikėtis, kad į šias pastabas bus atsižvelgta tobulinant metmenis.
|
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Vilniaus universtiteto ligoninės Santariškių klinikos, 2011-05-05 |
|
|
|
Susipažinome su Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 m. metmenų projektu ir iš esmės jam pritariame. Turime pastabą dėl V skyriaus 23.3.12 punkto, kuris numato sveikatos priežiūros paslaugoms skirtų išteklių nenaudoti sveikatos priežiūros specialistams rengti. Akivaizdu, kad visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose vyksta sveikatos priežiūros specialistų rengimas (universitetų bei universitetinėse ligoninėse), yra būtina skirti lėšų auditorijų išlaikymui (šildymui, elektrai, valymui ir t.t.), vienkartinėms priemonėms bei chirurginiam rankų paruošimui (studentams einant į operacines, reanimacijos skyrius). 2008 m. pirmą kartą iš Valstybės investicinių lėšų buvo skirtos tikslinės lėšos mokslo ir studijų institucijų veiklai universitetų ligoninėms. Ši programa neturėjo tęstinumo ir daugiau lėšų nebuvo skirta. Siūlome išbraukti 23.3.12 punktą iš metmenų projekto arba ieškoti galimybių tęsti 2008 m. mokslo ir studijų veiklai skirtą programą.
|
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
2. |
Nacionalinė sveikatos taryba, 2011-05-09 |
|
|
|
Informuojame, kad Nacionalinė sveikatos taryba 2011 metų sausio 26 d. posėdyje, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos, PSO biuro Lietuvoje, Higienos instituto vadovams, Gydytojų sąjungos, bendrosios praktikos gydytojų draugijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, NVO dirbančių sveikatinimo srityje ir kitų institucijų atstovams apsvarstė ,,Sveikatos sistemos plėtros 1010 – 2015 metais metmenys” projektą. Atsižvelgiant į 2010 m. rugpiūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1220 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 ,, ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” NST iš esmės pritarė pagrindinėms jo nuostatoms ir pateikė pastabas pastabas jo tobulinimui. Taryba mano, kad Metmenyse suformuluotos mintys didžia dalimi turėtų būti perkeltos į naujo periodo Lietuvos sveikatos programą, kurią parengti įpareigota SAM kartu su NST. Ši programa, kaip pagrindinis strateginis sveikatos sistemos plėtros dokumentas bus tvirtinamas LR Seime. Todėl posėdyje buvo suabejota dėl tikslingumo tarpinį dokumentą – Metmenis taip pat tvirtinti Seime. Nacionalinės sveikatos tarybos išvados pateikiamos pridedamoje posėdžio nutarimo kopijoje. PRIDEDAMA: 2011-01-26 d. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio nutarimo kopija, 2 lapai. Nacionalinė sveikatos taryba, vykdydama savo nuostatuose Lietuvos Respublikos Seimo jai pavestus uždavinius, nuolat analizuoja sveikatos politikos formavimo raidą ir vertina šią politiką apsprendžiančius teisinius aktus. Sveikatos apsaugos ministerijos parengti ,,Sveikatos sistemos plėtros 2010–2015 metais metmenys” (toliau Metmenys) 2010 metais pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei yra vienas iš tokių dokumentų. Metmenų rengimo grupėje dalyvavo geriausi sveikatos sistemos ekspertai, įvairių institucijų, tame tarpe ir Nacionalinės sveikatos tarybos, atstovai. Dokumentas rengtas vykdant 2008 – 2012 metų vyriausybės programos įpareigojimą ir turėjo suteikti vykdomai sveikatos reformai politinį pagrindą. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministerijos, PSO biuro Lietuvoje, Higienos instituto, Gydytojų sąjungos, Bendrosios praktikos gydytojų draugijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, NVO dirbančių sveikatinimo srityje ir kitų institucijų atstovams, aptartos pagrindinės šio dokumento nuostatos. Posėdyje buvo daug diskutuota dėl Metmenų ,,vietos” kitų sveikatos politikos ir strateginio planavimo reikšmę turinčių dokumentų tarpe. Atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1220 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” buvo suabejota ar tikslinga būtų teikti Metmenis tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Atkreiptas dėmesys, kad Metmenys savo turiniu ir siekiniais apima žymiai platesnę sveikatą įtakojančių veiksnių valdymo sferą negu sveikatos priežiūros sektorius, todėl pasiūlyta žodį ,,pacientas” keisti ,,žmogus”, tokiu būdu pabrėžiant, kad sveikatos sistemos centre yra ne tik sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas, bet ir sveikas žmogus bei rūpestis išsaugoti jo sveikatą. Įvertinant tai, kad Metmenų svarstymo ir tvirtinimo procesas užsitęsė, buvo pasiūlyta pakeisti dokumento veikimo terminą 2011 –2015 metams. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad dokumento kalba ir dokumento struktūra sudėtinga, todėl išreikštas pasiūlymas dokumento bendrosiose nuostatose ar dėstymo pradžioje pateikti schemą, pagal kurią suformuotas visas dokumento turinys. Tarybos nariai ir kiti posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį į nepakankamą visuomenės informavimą apie Metmenų tikslus ir uždavinius, numatomas jų įgyvendinimo priemones. Pasigesta išsamesnių diskusijų bendruomenėse ir su sveikatos interesus atstovaujančiomis bendrijomis. Nacionalinė sveikatos taryba, įvertinusi diskusijų metu išsakytas mintis iš esmės pritarė Metmenų pagrindinėms nuostatoms. Antruoju darbotvarkės klausimu buvo išklausyta Sveikatos priežiūros vertinimo agentūros atstovo doc. R. Pečiūros informacija apie pasirengimą Lietuvos sveikatos programos vertinimui ir naujos programos 2011 –2020 metų periodui rengimo svarbiausi akcentai. Atkreiptas ekspertų dėmesys į tai, kad Programoje turėtų atsispindėti tinkamo finansavimo poreikių pagrindimas, siekiant užtikrinti ES lygio sveikatos kokybinius rodiklius, remiantis mokslo tyrimais būtų išryškinti planuojamo Programos veikimo laikotarpio pagrindiniai veiksniai, lemiantys Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, ir, vadovaujantis geriausia kitų šalių patirtimi, pasiūlytos efektyviausios jų valdymo strategijos. Nacionalinė sveikatos taryba, įvertindama tai, kad vėluojamos įvykdyti 2009 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XI–207 ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos” 2 straipsnio 1 punkto 2 papunkčio nuostatos dėl Programos įvertinimo ir parengimo naujam periodui termino, Programos rengėjams s i ū l o: - nelaukti galutinių ir patvirtintų 2010 metų sveikatos rodiklių, paspartinti darbus, ir dar šių metų antrame ketvirtyje pristatyti planuojamos Sveikatos programos turinio struktūrą, o trečiame ketvirtyje pateikti tinkamai paruoštus svarstymui tiek Programos įvertinimo rezultatus, tiek naujo periodo Programos projektą; - nuolatos informuoti Nacionalinę sveikatos tarybą apie vykdomą darbą ir tarpinius rezultatus kas ketvirtį pristatyti Programos rengimo priežiūros grupei. - į Programos projekto rengimą įtraukti kuo platesnį ratą ekspertų ir suinteresuotų institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovų, organizuoti diskusijas dėl projekto visuose jo rengimo etapuose. |
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
3. |
MRU Politikos ir vadybos fakultetas, 2011-05-09 |
|
|
|
Lietuvos sveikatos politikos viena iš stipriųjų pusių yra ta, kad jos politikos dokumentai patvirtinti Aukščiausios politinės valdžios institucijoje - Seime (pvz. Nacionalinė sveikatos koncepcija, Lietuvos sveikatos programa, Psichikos sveikatos strategija ir kt.). Tai leido Lietuvai išlaikyti tęstinę sveikatos politiką labai sunkiame valstybės kūrimo laikotarpyje, taip dažnai keičiantis vadovaujančioms politinėms partijoms ir vyriausybėms bei švytuojant jų ideologijoms iš kairės į dešinę. Tai pabrėžiama Lietuvos sveikatos politikos, kaip viešosios politikos srities, analizėse mokslinėse studijose Lietuvoje ir tarptautinių organizacijų vertinimuose. Tiesa, pastaruoju metu politikoje vienos politinės partijos ideologijos dominavimas kiek keičiasi, esant valdančių partijų koalicijoms. Tačiau sveikatos politikos vystymo pagrindinių nuostatų laikymasis ir toliau išlieka politine problema, kurią efektyviausiai galima išspręsti arba politinių partijų susitarimais, arba strateginės reikšmės dokumentais (koncepcijomis), patvirtintais Seime. Šie dokumentai tiesiogiai įpareigoja Vyriausybę ir jai pavaldžias institucijas vykdyti Seimo nustatytą konkrečios srities politiką. Žinoma, šių dokumentų kokybė ir jose rašomų nuostatų įgyvendinimo detalumas bei priemonės, o taip pat jų įgyvendinimo taktika, kaip bus siekiama iškeltų tikslų, visgi, reikia pripažinti, negali būti išspręsta vien patvirtinus dokumentą Seime. Todėl laisvės įgyvendinant politiką vis tiek lieka gana daug.
Labiausiai diskutuotinas dalykas yra pateiktų „Metmenų“ sąsajos su kitais sveikatos politikos ir strateginio planavimo reikšmę turinčiais dokumentais, visų pirma Lietuvos sveikatos programa, kurios vertinimas vyksta dabar ir kuri taip pat bus pateikta tvirtinti Seimui. Atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1220 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 ,,Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo” pakeitimo” abejotina, ar Vyriausybės priemonių plane numatyta priemonė parengti ir pateikti šiuos Metmenis Seimui neprieštarauja Strateginio planavimo nuostatai, kad “vienos arba kelių valdymo sričių plėtros programos (toliau – plėtros programa) (7–9 metų) tvirtina Vyriausybė”. Todėl, manau, dėl to turėtų būti pateikta teisininkų išvada. Vienaip ar kitaip, parengto dokumento kokybė yra nebloga ir, ar ją patvirtins Seimas, ar ne, labai svarbu, kad pateiktos nuostatos atsispindėtų ir rengiamoje Lietuvos sveikatos programoje.
Turėčiau vieną dalykinę pastabą dėl sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo principų aprašymo vienoje vietoje, jų neatskiriant (p. 20). Lietuvoje viešajame valdyme visose viešojo valdymo institucijose yra viena didele problema, kurią būtina išspręsti. Ji pasireiškia tuo, jog politikos formavimas yra sumaišytas su politikos įgyvendinimu, o tai užprogramuoja valdžių sumaišymą bei vadybos visą problemų uždarą ratą (net iki korupcijos apraiškų). Sveikatos sistemoje tai ypatingai aktualu. Pateiksiu vieną iš pavyzdžių: jei parengiamas su reforma susijęs teises aktas, tuomet pasireiškia nenoras ji vykdyti, kas gal ir būtų kaip pokyčių valdymo natūrali reakcija, bet po to pradedama jį ignoruoti, o dar toliau keisti įtakojant įvairias atsakingas institucijas, ir atsakomybės dėl teisės akto neįgyvendinimo šio politikos formavimo ir įgyvendinimo neatskyrimo pasėkoje surasti neįmanoma. Todėl ministerijos tampa akivaizdžiomis šios problemos įkaitėmis: jos ir formuoja politiką ir ją įgyvendina ir už viską atsako ir visais atžvilgiais lieka kaltos. Todėl siūlyčiau Metmenyse atskirti politikos formavimo ir politikos įgyvendinimo principus. |
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
4. |
KU Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedra, 2011-05-12 |
|
|
|
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete, dalyvaujant fakulteto dekanui prof.dr. Arturui Razbadauskui, bei visuomenės sveikatos katedros mokslininkams, buvo svarstytas Sveikatos sistemos plėtros 2011 - 2015 metais metmenų projektas. Pateikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Pritariame, kad dokumento antrame, situacijos analizės, skyriuje teisingai įvardintos esamos sveikatos sistemos problemos ir jų priežastys. Siūlome papildyti 15 punktą, kad nepakankamai efektyvią sveikatos priežiūros organizavimo sistemą taip pat sąlygoja netolygi pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, nėra efektyvios pirminės sveikatos priežiūros kokybės vertinimo sistemos, bei finansinio skatinimo sistemos. Dabartinė finansavimo sistema skatina didinti specializuotų ambulatorinių paslaugų apimtis, o ne stiprinti esminius pirminės sveikatos priežiūros principus, būtinus savalaikei ligų diagnostikai bei sveikatos stiprinimui bendruomenėje. 2. Pritariame penktame skyriuje išdėstytoms tolesnėms sveikatos sistemos plėtros kryptims ir jų įgyvendinimo strategijai. Siūlomos tikrai visapusiškos strategijos, kurių įgyvendinimas išspręstų esamus sveikatos sistemos trūkumus. Visgi, mūsų manymu, kiek per plačiai užsibrėžtos strategijos 5 metų laikotarpiui. Kai kurios strategijos yra labiau deklaratyvios, galėtų būti labiau sukonkretintos, (pvz. 23.2.2., 23.2.3, 23.3.11, 24.4.2, 24.4.3, 25.1.3). 3. Manome, kad numatomi programos rezultatai yra nelabai realūs 5 metų laikotarpiui ir yra įtakojami kitų sektorių veiklos, kaip pavyzdžiui, vidutinio sveiko gyvenimo trukmės ilgėjimas. Reiktų numatyti konkrečius, pasiekiamus per 5 metus tarpinius rezultatus. Tačiau tai gali būti numatyta konkretesniame įgyvendinimo priemonių plane. Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo planuojamam tvirtinti Sveikatos sistemos plėtros 2011 – 2015 metams metmenims ir esame pasirengę, vykdant savo veiklas ir įgyvendinamus projektus, prisidėti prie konkretaus metmenų įgyvendinimo priemonių plano rengimo. |
Iš dalies pritarti |
Pritarta komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIP-2883 ir komiteto išvadoms.
7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Sveikatos reikalų komitetas |
1 |
|
|
Argumentai: Seimo nutarimo projektas ir Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų projektas parengti siekiant nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą, t.y. siekiant užtikrinti sveikatos politikos tęstinumą. Atsižvelgiant į šį argumentą, siūlome sveikatos sistemos plėtros metmenis numatyti ne 2011-2015, o 2011-2020 metams, atitinkamai datas pakeičiant ir Sveikatos sistemos plėtros metmenų projekte.
Pasiūlymas: Pakeisti Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų patvirtinimo“ projekto (XIP-2883) 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Patvirtinti Sveikatos sistemos plėtros 2011-2020 metais metmenis (pridedami).“
|
Pritarti |
|
2. |
Sveikatos reikalų komitetas |
2 |
|
|
Argumentai: Abstraktaus pobūdžio teikiamam nutarimo projektui nereikalingas įgyvendinimo priemonių planas, nes jis dubliuotų išsamų ir pakankamai konkretų Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome Seimo nutarimo projektu nenumatyti Sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų įgyvendinimo priemonių plano.
Pasiūlymas: Išbraukti Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl sveikatos sistemos plėtros 2011-2015 metais metmenų patvirtinimo“ projekto (XIP-2883) 2 straipsnį. |
Pritarti |
|
8. Balsavimo rezultatai: 6 - už; 1 - prieš; 0 - susilaikė.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Juozapaitis, Antanas Matulas.
Komiteto pirmininkas ________________________________________ Antanas Matulas