LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 327
STENOGRAMA
2011 m. gegužės 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena, skelbiu gegužės 19 d. vakarinio posėdžio pradžią. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Dabar aš noriu su jumis pasitarti, ką darome toliau. Prieš pietus baigėme svarstyti dvi Seimo rezoliucijas. Buvo pateikti klausimai pranešėjams ir buvo diskusijos. Dabar turėtume eiti toliau ir pradėti priėmimą. Mes galime šiandien tą daryti arba keliame viską į antradienį ir kartu nutarimą tada.
Matau, nori dėl vedimo tvarkos V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš siūlau nukelti į antradienį, nes šią rezoliuciją priimant reikia, kad dalyvautų dauguma Seimo narių. Kaip paprastai rytiniame posėdyje dalyvauja Seimo narių dauguma, o jei prieštaraus, prašau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime bendru sutarimu? Yra pasiūlymas perkelti į antradienį abi rezoliucijas ir kartu nutarimą, nes jis kol kas neatsiimtas, ir antradienį rytiniame posėdyje viską užbaigti. Galim, sutariam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negirdžiu prieštaravimo. Gerai. Labai ačiū.
Dar V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gal duodam Vyriausybei laiko, gal Vyriausybė supras ir priims sprendimą.
PIRMININKĖ. Ne, mes negalime, turime atidėti arba perkelti į antradienį, kitaip čia jau…
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū.
15.03 val.
PIRMININKĖ. Pradedame dabar popietinę darbotvarkę. Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1106(3). Ekonomikos komitetas pagrindinis ir pranešėjas – A. Endzinas. Nematau, kas gali šitą įstatymą… Pataisų nėra, tai gal tada galim pastraipsniui pradėti, nes jau priėmimas.
Ar galime 1 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Galim. 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galim. 3 straipsniui? Galim. 4 straipsniui? Galim? 5 straipsniui? Galime. 6 straipsniui? Galim. Šiaip tai aš čia paskaičiau pagal tuos senus. 1, 2 ir 3. Prašom dėl viso.
Man patikslino, 1 straipsnio, kur aš minėjau visus straipsnius, yra nauja redakcija po komiteto, toliau yra 2 straipsnis. Galim. Ir 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Taip pat galim.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Ar yra norinčių kalbėti? Yra nuomonė prieš. M. Bastys. Nenori kalbėti. Bet yra ir prieš. Ar galim nekalbėti, o balsuoti? Ar norite kalbėti? Nenorite. Gerai.
Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 51, prieš – 6, susilaikė 19. Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
15.06 val.
2-1b klausimas – Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1108(3). Priėmimas. Nematau A. Endzino, bet čia yra tik trys straipsniai, nėra jokių pasiūlymų ir pataisų.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galim. 2 straipsniui? Galim. Ir 3 straipsniui? Galim.
Norinčių kalbėti nematau. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 53, prieš – 1, susilaikė 17. Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
15.07 val.
Dabar 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2192(2). Priėmimas.
Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Dabar gal jūs galite pakomentuoti, nes konsoliduotam nėra Teisės departamento išvadų. Jūs jas pakomentuokite ir paskui pastraipsniui.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Teisės departamento pastabas dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto projekto, jas įvertino ir teikia savo galutinę išvadą. Turėčiau kiekvieną pakomentuoti? Gerai. Specialistų pastabai dėl 2 straipsnio 2 dalies komitetas iš dalies pritarė, patikslino įgyvendinimo dalį ir sutiko su šita nuostata. Komitetas specialistų siūlymui dėl 2 straipsnio 3 dalies nepritarė, nes yra tam tikra įgyvendinimo dalis ir šituo atveju emeritų rinkimo tvarka tiesiog yra būtina, nes pagal dabar esančią situaciją jie tiesiog negali tapti nariais emeritais, nes akademijos nariai, patys ekspertai nebuvo renkami visuotiniame susirinkime, o buvo renkami tik atitinkamo mokslo skyriaus narių susirinkime. Tai yra procedūrinis dalykas ir todėl nepritarė. 5 daliai pritarė, 12 pritarė, o 15 straipsnio pastabai pritarė, 16 straipsnio – pritarė, 25 straipsnio taip pat. 26 punktui to paties straipsnio dalies nepritarė. Tai yra iš esmės techninio pobūdžio pastaba dėl teisinio turinio sąvokos „daugiausia“. Bet procedūriškai toks atvejis gali būti, kai gali susidaryti situacija, į vieną vietą pretenduojant keliems kandidatams, ir jie gali būti surinkę daugiau kaip pusę į sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų. Dėl to sąvoka „daugiausia“ padėtų atskirti. Bet tai yra juridinės technikos dalykas. Taigi nepritarė.
26 punkto pastabai nepritarė, nes po balsavimo yra tvirtinamas protokolas, balsų skaičiavimo komisijos rezultatai. Tokia nuostata yra galiojanti ir dabar Mokslų akademijos statute ir tai neprieštarauja teisės aktams. Palaikydami Mokslų akademijos tradiciją mes nepritarėm. 31 punktui pritarėm, 42, 57 juridinės technikos pastaboms taip pat pritarėm. Ir bendru sutarimu komitetas pritarė patobulintam Mokslų akademijos statuto projektui, kviesdamas Seimą taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad mes galime bendru sutarimu pritarti tam patobulintam variantui, atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus. Dabar galime pradėti priėmimą pastraipsniui.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galim. 2 straipsniui? Galim. 3 straipsniui? Galim. Norinčių kalbėti nematau. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ priimtas.
15.11 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2897. Priėmimas. Pranešėjas – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas svarstė Teisės departamento pateiktas pastabas dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto projekto, jas įvertino, pirmajai pastabai pritarė, antrajai pritarė, visoms pastaboms dėl 13, 26, 30 punktų taip pat pritarė, pastabai dėl 37 punkto pritarė iš dalies, Teisės departamento pastaboms dėl 38, 41, 42, 46, 48, 54, 55 punkto 1 papunkčio taip pat pritarė. Komitetas nepritarė teikiamai pastabai dėl statuto 57 punkto, laikydamasis ankstesnės nuomonės, kad universitetas turi autonominę teisę nustatyti specialias garantijas kadenciją baigusiam rektoriui, prorektoriams ir kancleriui, nes tai nėra uždrausta jokiame teisės akte. Pastaboms dėl 75, 109, 123, 125, 162 ir 77 punktų komitetas pritarė. Taigi komitetas bendru sutarimu, įvertindamas Teisės departamento pastabas ir patobulinęs projektą, galutiniam variantui pritarė ir prašo Seimo patvirtini Vilniaus edukologijos universiteto statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar mes galime bendru sutarimu patvirtinti tas išvadas, kokios yra, o dėl straipsnių, jeigu esate užsirašę kalbėti, galėsite kalbėti. Dėl viso? Aš noriu paklausti tiek V. Simuliko, tiek J. Veselkos: dėl viso?
Dabar dėl 1 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio? Galime. Dėl 3 straipsnio. Galime. Dėl 4 straipsnio. Galime. Ir dėl 5 straipsnio. Galime.
Dabar dėl viso įstatymo motyvai. Nuomonė už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų komitetas padarė didžiulį darbą, atkreipdamas dėmesį į Teisės departamento siūlymus ir pageidavimus, atsižvelgdamas į bendruomenės išsakytas pozicijas. Aš manyčiau, kad pavadinimo keitimas, aišku, nėra ta panacėja, kuri išgelbės universitetą, bet vis dėlto tikiuosi, kad universitetas pagal naująjį Aukštojo mokslo įstatymą persiformavęs, susitvarkęs, išsirinkęs naują tarybą, turėdamas naują statutą, yra tikimybė, atsigaus ir iš tikrųjų pradės normaliai funkcionuoti, tęsdamas gilias pedagogines tradicijas, kurias turėjo nuo senų laikų. Iš tikrųjų mokytojo, arba pedagogo, profesija, kuri šiandieną yra iš dalies nuvertinta, manau, vis tiek yra reikalinga ir būtina. Pakeitimas nevisiškai eliminuos ne tik pedagoginių darbuotojų rengimą, bet ir bus praplėstas kur kas gilesnių ir platesnių specialistų ruošimo ratas. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Priešinga nuomonė – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Nauji, energingi žmonės, tikri europiečiai mano: jeigu žmogus pakeitė kepurę, tai jau kitas žmogus. O aš žinau, kad kiek tu bekeistum kepurę, lieki tas pats. Vienas dalykas. Dabar vienas vienintelis Lietuvoje pasivadinęs edukaciniu. O kokią jis vietą tarp Europos universitetų užima? Vilniaus universitetas yra aukščiausia iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Šis bus antiedukacinis, o vienintelis, kuris bene silpniausias Lietuvoje, bus edukologinis. Ten nebus dėstytojų, o bus edukantai, studentai bus edukantukai. Man tie paviršutiniški kepurių keitimai, neužsitarnaujant ypatingos vietos, kad kiltų vis aukštyn Europoje, aplenktų mūsų universitetą, kuriuo aš didžiuojuosi, tai dar aš sutikčiau, bet dabar, keičiant kepurę ir nusiraminant, ir pasivadinant kitaip, – naivu, kaimiška ir kvaila. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega Juliau, ne pavadinimas esmė. Žodis „edukologija“ yra kur kas platesnė sąvoka. Tai reiškia ir ugdymą, ir auklėjimą, ir kitus dalykus, o ne vien tiktai… Aš manyčiau, kad neverta iečių laužyti, pritarkime siūlomam pavadinimui. Aš kviesčiau visus sąmoningai nusiteikusius pritarti šiam pavadinimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš nesu prieš, bet man tas žaidimas atrodo truputį vaikiškas. Sakyti, kad pedagogika ir edukologija yra labai skirtingos sąvokos, žinoma, klaidinga. Galų gale į pedagogiką ir ugdymas, ir tas pats auklėjimas įeina. Čia iš tiesų pas mus labai įprastas ir labai lengvas žaidimas, kuris iš esmės nieko nekeičia, dėl to ginčas čia yra beprasmis. Jeigu to norime, darykime, Dieve mano, bet tai jokios problemos nesprendžia, nes tai yra paviršutiniškas vaikiškas žaidimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Be abejo, mes galime visaip komentuoti universiteto bendruomenės pastangas keisti savo pavadinimą, bet paprastai kaita prasideda nuo teisingai ir suvoktai pasirinkto žodžio. (Juokas salėje) Tai irgi be galo svarbu. Tai viena.
Antra, gerbkime universiteto autonomiją. Tai yra universiteto bendruomenės sprendimas rinktis tokį pavadinimą, beje, turintį gana daug argumentų. Tokio pavadinimo universitetai kaip pedagoginis universitetas, pedagoginis institutas iš esmės liko tiktai buvusioje sovietinėje erdvėje. Europa yra jau pasukusi į kitą edukologijos tradiciją. Manau, netgi šia prasme šis žodis yra labai svarbus. Taigi čia nėra kepurės pakeitimas. Kepurę lengva pakeisti. Mes labai dažnai jas keičiame, o čia yra pasirinkta iš tikrųjų šiuolaikinę mokslo raidos kryptį atitinkanti koncepcija – edukologija. Kviečiu ne žaidybiškai, o rimtai balsuoti.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Iš tikrųjų paklausius motyvų už ir prieš ir gerbiamojo V. Stundžio pasisakymo vis dėlto viskas suvedama į terminų, pavadinimų pakeitimą. Nekalbama apie tai, kaip pasikeis universiteto veikla. Nekalbama. Dabar kalbėti, kad čia universiteto visuomenės… Mes turime suprasti ir kitą dalyką – kad universiteto visuomenė irgi sparčiai kinta: šiandien viena visuomenė, po dvejų, trejų metų bus dar kita visuomenė, nes keisis sudėtis, kadrai. Iš esmės, žinoma, visuomenei tas naujas pavadinimas nieko nereiškia ir sunkiai suprantamas, ir sunkiai prigis, bet valstybei kainuos. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad nebūtų taip, kaip toje pasakėčioje: jeigu orkestras blogai groja, tai muzikantus persodina vietomis, bet nuo to niekas nesikeičia. Tai ir čia, jeigu nebus kokių nors rimtų pasikeitimų, naujų programų ir naujų darbo metodų, tai paties pavadinimo pakeitimas nei autoriteto, nei svorio nepridės. Siūlyčiau nekeisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, vis dėlto siūlau pritarti universitetui, nes universitetas taip nori. Tai yra, matyt, rimta priežastis, kad jie to nori. Vienoje knygoje perskaičiau: „Duok šuniui gerą vardą, arba tu gali jį iš karto sunaikinti.“ Iš tikro daiktus pavadinti gerais ir tinkamais vardais yra labai svarbu, o pataikyti tą vardą, juo labiau kad laikmečiai keičiasi, idėjos, mokslinės idėjos keičiasi, mokslinė ir edukacinė rinka keičiasi, tai nepavyksta iš karto pataikyti. Be to, pasikeičia ir prasmės. Jeigu universitetas nori, nejaugi dėl to mes turime laužyti ietis?
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau atsakyti kolegai Konstantui, kuris iškėlė klausimą, kas pasikeis. Aš geriau pasakysiu jums, kas nesikeis. Ko gero, jeigu mes pakeisime pavadinimą, tai nesikeis personalas, kuriam baigiasi kadencija. Manyčiau, ko gero, čia yra esmė šitos edukologijos. Taip pat kviesčiau visus balsuoti prieš, nes bus tik pinigų išmetimas. Šiaip juk visi balsavome už rotaciją. Tai rotacija veikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti ir balsuoti už visą nutarimą. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 18. Nutarimas „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas.
15.24 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinio Užsienio reikalų komiteto vardu išvadą pateiks E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Užsienio reikalų komiteto išvadą. Komitetas svarstė šį projektą ir pritarė jam bendru sutarimu. Jokių atskirų nuomonių nebuvo. Taigi viskas labai lengva ir paprasta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pateiks V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas svarstė pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam projektui, siūlydamas pagrindiniam komitetui patobulinti jį, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galima. Kadangi mūsų yra pakankamai salėje, galėtume ir priimti.
1 straipsniui galime pritarti? Galime. 2 straipsniui. Galime.
Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai. Ar tikrai mūsų sumažėjo? Ką tik buvo 78. (Balsai salėje) Pakartojame. Tikrai paskutinis yra tik priėmimas, susikaupkite ir balsuojame iš naujo dar kartą. Prieš tai balsavome už nutarimą, buvo 78 balsuojantys. Prašau visus sugrįžti į salę, kurie čia aplinkui esate, ir balsuoti. (Balsai salėje)
Vieno trūko, nes Jonas nespėjo. Ar dar kartą perbalsuojame? (Balsai salėje) Perbalsuojame, kad tikrai nereikėtų antradienį, ir taip darbotvarkės būna perpildytos. Paskutinį kartą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo „Dėl UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
15.28 val.
Darbotvarkės 2-5a klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas Nr. XIP-2325. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną pranešėją D. Kuodytę. Noriu priminti, kad baigėme 5 straipsniu. Grupė Seimo narių, pradedant pačiu ministru D. Jankausku, R. J. Dagys, R. Baškienė, V. V. Margevičienė siūlo naują straipsnį, tada keistųsi numeracija – būtų 6 straipsnis, taip, naujas. Jūs pristatote komiteto išvadą, o tada teikėjas.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas šiam pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKĖ. Komitetas pritaria?
D. KUODYTĖ (LSF). Nepritaria.
PIRMININKĖ. Jūs nenorite paaiškinti kodėl?
D. KUODYTĖ (LSF). Aš galiu paaiškinti kodėl. Pirmiausia šio pasiūlymo esmė yra oficialaus įspėjimo įtraukimas į šį įstatymą. Viena vertus, yra visiškai neaiškus šio oficialaus įspėjimo teisinis statusas, koks tai yra teisinis reguliavimas.
Kita vertus, įspėjimą numatoma skirti tada, kai policijos pareigūnai nenustato absoliučiai nieko, tai yra visiškai neaišku, už ką tada gali būti skiriamas toks įspėjimas.
Dar trečias dalykas, kad jeigu įvesime tokį oficialų įspėjimą, tai gali paskatinti pareigūnus specialiai nenustatyti jokių smurto požymių ir vietoj rimtų veiksmų skirti tokią keistą priemonę. Siūlome šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teikėjai buvo pristatę savo nuomonę, tai reikės tik už ir prieš, taip? (Balsai salėje) Jūs užsiregistravote ne prie šitos? (Balsai salėje) Nepasako. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Seimo narių D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės, V. V. Margevičienės pasiūlymui visai naują straipsnį įrašyti, balsuojate už, kas nepritariate ir palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas palaikote teikėjų siūlymą, balsuojate už, kas komiteto išvadą, balsuojate prieš.
Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 16, susilaikė 27. Teikėjų pasiūlymui Seimo nariai nepritarė, lieka komiteto išvada nepritarti ir šio naujo straipsnio nėra.
Todėl pagal senesnį projektą 6 straipsnis, kur yra D. Kuodytės pasiūlymas.
D. KUODYTĖ (LSF). Jam komitetas pritarė iš dalies, tiktai redakcija…
PIRMININKĖ. Ar yra dešimt palaikančių, nes reikia dešimt…
D. KUODYTĖ (LSF). Bet jeigu komitetas pritarė?
PIRMININKĖ. Vis tiek reikia. Ar yra dešimt palaikančių? (Balsai salėje: „Yra! Yra!“) Yra. Nereikia balsuoti. Gerai. Prašom pristatyti ir komiteto, ir savo. Ar jus tenkina, ar reikia balsuoti? Ar nereikia?
D. KUODYTĖ (LSF). Nereikia balsuoti. Tenkina.
PIRMININKĖ. Tenkina? Yra jūsų ir komiteto pritarimas iš dalies?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Dabar noriu klausti A. Zuokienės. Jūsų yra dėl kitos dalies, taip? Ar jūs prašote, kad… Komitetas nepritarė. Jūs norite pristatyti savo pasiūlymą?
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau…
PIRMININKĖ. Jis bus prieštaraujantis… jeigu pritarė jūsų…
D. KUODYTĖ (LSF). Šiame pasiūlyme yra numatytas apsaugos orderis, kuriam mes nepritarėm.
PIRMININKĖ. Tai jau nereikia antrą kartą, viskas. Yra nepritarta.
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau, mes galime tiktai kalbėti apie 5…
PIRMININKĖ. Penkto, šešto, septinto… kur yra penkto dalis. Ar ne?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip, penkto punktus.
PIRMININKĖ. Taip, penkto, kad teismas privalo rūpintis, kad byla teisme būtų išnagrinėta, apie šitą dalį, ar ne?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 1 dalies apsispręsta, 24 puslapyje, kur yra 5,6, 7.5, ar ne?..
D. KUODYTĖ (LSF). Čia nauja yra tiktai, dėl ko galėtų kolegė A. Zuokienė…
PIRMININKĖ. Tai jūs kaip komitetas apie…
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, komitetas nepritarė visam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Visam nepritarė. Tada A. Zuokienei suteikiame, dėl kurios dalies jinai kalba ir prašo balsuoti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, mano žiniomis, komitetas nelabai ir svarstė šių pasiūlymų, nes kai buvo apsispręsta, kad pereinama prie Baudžiamojo proceso, tai tuomet buvo atsisakyta visų kitų dalių, o jos yra labai reikalingos. Aš visad buvau ir būsiu šio įstatymo didžiausia palaikytoja. Bet man tikrai ne vis tiek, kaip jis veiks, ir dėl to tikrai labai prašau įsiklausyti į mano siūlymus, nes mano siūlymai yra aptarti ir su prokurorais, ir su policininkėmis, ir su teisėjais. Tai yra labai reikalingi konkretūs terminai ir konkrečios priemonės. Labai prašau palaikyti dėl visų terminų ir dėl visų asmenų, kurie išvardinti šiame…
PIRMININKĖ. Ponia Agne, aš noriu jūsų paklausti, apie kuriuos jūs šnekate – penktą, šeštą… 7.5, dėl visų trijų ar dėl vieno?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš kalbu ir dėl visko, ir dėl šitų, ką jūs siūlote. Siūlau balsuoti bent dėl šitų.
PIRMININKĖ. Dėl tų trijų, nes anie jau viskas, mes jau balsavome…
A. ZUOKIENĖ (MSG). Taip, labai apgailestauju, kad balsuota…
PIRMININKĖ. Na, bet jau taip yra, taip atsitiko. Dabar prašom Dalią.
D. KUODYTĖ (LSF). Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad būtų išskirtos kelios grupės asmenų, kuriems yra taikoma griežtesnė atsakomybė, tai yra nėščios moterys, vyresni nei 60 metų, neįgalūs. Mes manome, kad iš tiesų visa tai jau yra, sakykime, pertekliniai dalykai, mes siūlome apskritai neskirstyti į jokias grupes ir bet kuriuo atveju taikyti atsakomybę. Tikrai siūlau nepritarti, nes tiesiog visa tai jau yra.
PIRMININKĖ. Palaikančios nuomonės nėra, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate A. Zuokienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 16, prieš – 7, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto siūlomas variantas.
Toliau. Yra Seimo narės M. A. Pavilionienės pasiūlymas, mes neturėtume balsuoti, nes jau komitetas apsisprendė. D. Kuodytės, R. Rutkelytės – taip pat apsispręsta, nereikia balsuoti. A. Zuokienės – komitetas iš dalies pritarė. Nereikia balsuoti. Toliau 6 straipsnis, kur yra D. Kuodytės, R. Rutkelytės – irgi pritarta iš dalies, nereikia balsuoti. 7 straipsnis, kurį siūloma keisti, pritarta iš dalies… Vis tiek aš turiu paminėti dėl protokolo. Nereikia balsuoti, komiteto lieka. Toliau vėl D. Kuodytės, R. Rutkelytės – pakeisti 4 dalį, taip pat nepritarta, nereikia. Seimo narės M. A. Pavilionienės pasiūlymas pakeisti 7 straipsnio 1 dalį, taip pat nereikia balsuoti, lieka komiteto išvada, jau apsispręsta. Dėl D. Kuodytės, R. Rutkelytės taip pat nereikia balsuoti, apsispręsta.
Toliau dėl 7 straipsnio. 7 straipsnis, yra įrašyta pastaba, ją reikia turbūt taip… Pastaba: pritarus komiteto siūlomiems 5 ir 6 straipsniams, 7 straipsnis išbraukiamas. Vadinasi, 7 straipsnis išbraukiamas.
D. KUODYTĖ (LSF). Perteklinis, taip.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu, nes yra pritarta 5 ir 6 straipsniams. Toliau eina 4 skirsnis. Dėl 8 straipsnio yra Seimo narių D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės, V. V. Margevičienės siūlymas keisti 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Ar reikia čia nagrinėti?
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė, vadinasi, galime bendru sutarimu pritarti, nes reikia 10 palaikančių. Tai galime pritarti.
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Toliau yra D. Kuodytės, R. Rutkelytės – nereikia svarstyti, nes jau apsispręsta. Seimo narės A. Zuokienės – taip pat nereikia balsuoti, nes jau buvo apsispręsta.
Toliau 9 straipsnis. Taip pat tos pačios grupės Seimo narių pasiūlymas, ir komitetas nepritarė. Taip?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir kas nors?.. Taip, yra D. Jankauskas, aš noriu pasakyti, kad čia yra dėl 9 straipsnio, papildyti jį 1 ir 2 dalimi. Tada nuo grupės Seimo narių pristato D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė yra tokia, kad taip, kaip yra įtvirtinama įstatymo projekte, kad policijos pareigūnai, atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą, informuoja patyrusį asmenį apie galimybę gauti pagalbą ir praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui. Suprantant, kad būtinas pereinamasis laikotarpis ir kad specializuotos pagalbos centrai neatsiras per vieną dieną priėmus įstatymą arba patvirtinus programą, kuri numatyta buvo projekte, tam, kad pereinamuoju laikotarpiu būtų galimybė pranešti paslaugas teikiančiai institucijai arba organizacijai, yra siūloma papildyti, parašant, kad specializuotos pagalbos centrui ir papildant arba, jo nesant savivaldybėje, pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikiančiai institucijai arba organizacijai. Tai reikalinga pereinamuoju laikotarpiu, dėl to toks pasiūlymas yra, prašyčiau jį palaikyti.
PIRMININKĖ. Dabar komiteto išvada, kodėl nepritarė?
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad čia kalbama apie specializuotą, tai yra specialią pagalbą, ir iš tiesų, bet kuri tokia institucija tos pagalbos elementariai teikti negalės. Kalbėti apie tai, kad mes neturime tų specializuotų pagalbos centrų, tai yra, sakykime, ne visai tiesa, nes nevyriausybinės organizacijos ir dabar teikia tą pagalbą, tiktai reikės kažkokiu būdu, ne kažkokiu būdu, bet pradėti su jomis normaliai dirbti, suteikti joms tam tikrą statusą, pagalbą, tarp jų finansinę, ir tai galima padaryti labai greitai.
Kita vertus, jeigu mes čia įrašysime, kad gali ir kitos institucijos ar organizacijos steigti, tada mes tarsi suponuosime mintį, kad galime ir neskubėti steigti tų specializuotos pagalbos centrų. Iš tiesų siūlyčiau nesiblaškyti ir nepritarti šiam pasiūlymui, stengtis kiek įmanoma greičiau kurti tą sistemą, kuri yra pasiūlyta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių grupės narių?.. Prašome pakelti rankas. Bus dešimt, pirmiausia… Yra dešimt. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Ar norite kalbėti už, Edmundai Pupini? Norite. Prašom. Palaikantis pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ne taip paprasta su visuomeninėmis organizacijomis. Mieste jų apstu, didžiuosiuose centruose, o kaimiškuose regionuose, savaime suprantama, jų nėra tiek daug. Ir dirbtinai jas steigti formuojant, o kartu įsigaliojus įstatymui, tai iš tiesų įstatymas bus, bet vykdymo nebus.
Būtų galima iš tikrųjų įtraukti kai kurias institucijas, kad tuo tarpu, kol nėra kam vykdyti, tos organizacijos galėtų vykdyti, ir nebūtina uždaryti tų durelių vien todėl, kad, tarkim, visuomeninės organizacijos nori sau gauti kažkokių paslaugų. Manyčiau, pereinamasis laikotarpis turėtų būti. Ne visur taip yra kaip miestuose, kur apstu tų organizacijų, kurios galėtų apsiimti vykdyti tokias funkcijas, tuo labiau kad jos turėtų būti parengtos. Čia gana atsakingas dalykas. Iš tiesų savivaldybėse yra vaiko teisių tarnybos. Manyčiau, jos galėtų pereinamuoju laikotarpiu (…) visas tas problemas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš suprantu, kad gerbiamasis ministras tiesiog vengia atsakomybės. Jeigu mes delsime steigti tokius centrus, tai mes niekada aukai ir nepadėsime. Tai ar mes kovojame prieš smurtą šeimoje, ar mes tik gražiai kalbame, kad padedame šeimai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate grupės narių pasiūlymui papildyti 9 straipsnį, 1 ir 2 dalis išdėstyti taip, kaip siūlo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 20, prieš – 15, susilaikė 33. Pataisai nepritarta.
Toliau Seimo narės D. Kuodytės ir Seimo narės A. Zuokienės. Siūlo pakeisti 9 straipsnio 4 dalį. Komitetas pritarė. Aš manau, kad sujungsite.
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti siūlymui? Toliau yra Seimo narės M. A. Pavilionienės. Nebereikia svarstyti, pritarta iš dalies ir jau buvo apsispręsta dėl jos pasiūlymo. A. Zuokienės taip pat dėl 9 straipsnio.
Dabar penktasis skirsnis. D. Kuodytės pataisa dėl 10 straipsnio. Pritarta iš dalies. Sutinkate?
D. KUODYTĖ (LSF). Pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto rekomendacijas yra parengtas šitas pasiūlymas ir komitetas iš esmės pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Dabar yra A. Zuokienės dėl 10 straipsnio. 4 dalis, kur yra A. Zuokienės. Koks dėl jo yra pasiūlymas? Jis čia irgi yra įtrauktas, pritarta jam?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip, 4 daliai komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Aišku, kur jis yra ir kur jį reikia… Pasiūlyta ir pagal jį jūs pataisysite. Pritariate?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Balsuoti nereikia?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Viskas aišku. Toliau nematau…
D. KUODYTĖ (LSF). D. Jankausko ir grupės…
PIRMININKĖ. Čia parašyta, kad jau apsispręsta dėl šito.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. Toliau yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės. Iš dalies pritarta. Nereikia?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip, čia pirmajam variantui.
PIRMININKĖ. Kur yra jūsų, irgi nereikia.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau klaustuką matau… Kur nepritarė. D. Kuodytė ir R. Rutkelytė. Siūloma pakeisti 10 straipsnio 10 dalį. Komitetas nepritarė.
D. KUODYTĖ (LSF). Mes… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Sutinkat. Atsiimate. Prašom nekomentuoti, pasakys teikėjas. Kai jūs būsite teikėjas, jūs atsakysite. Gerai, Česlovai?
Toliau D. Kuodytė ir R. Rutkelytė. Iš dalies pritarta, 11 dalis. Viskas, nereikia. Tenkina.
D. KUODYTĖ (LSF). Nereikia, tenkina.
PIRMININKĖ. A. Zuokienės pritarta irgi iš dalies, kur yra 7 straipsnio 1 dalis. Nereikia balsuoti?
D. KUODYTĖ (LSF). Ne.
PIRMININKĖ. Ir yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės, kur nepritarė. Atsiimate, nereikia balsuoti?
D. KUODYTĖ (LSF). Nereikia.
PIRMININKĖ. Toliau šeštasis skirsnis, 11 straipsnis. Yra Seimo narių D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės ir V. V. Margevičienės. 11 straipsnio 1… Komitetas nepritarė.
D. KUODYTĖ (LSF). Mes nepritarėme, bet mes jau balsuodami apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Balsuodami apsisprendėme, nebereikia balsuoti. Viskas aišku.
Toliau taip pat Seimo narės A. Zuokienės, yra pritarta. Galime bendru sutarimu. Komitetas pritarė. Taip pat A. Zuokienės, kur iš dalies pritarta, 13 straipsnio 2 dalis. Nereikia balsuoti?
D. KUODYTĖ (LSF). Yra inkorporuota.
PIRMININKĖ. Taip. Negirdžiu. Toliau G. Navaitis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl šito mes jau irgi apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Apsisprendėme. Nebereikia balsuoti. Viską pasako tas, kas pristato klausimą ir komiteto išvadą, ne kas nors kitas iš šono komentuoja, o yra D. Kuodytė. (Balsai salėje) Arba užsiregistruojate ir komentuojate.
Toliau yra Seimo narės D. Kuodytės. Pritarta. Nereikia balsuoti? Bendru sutarimu galime ir mes pritarti, komitetas pritarė. D. Kuodytės ir R. Rutkelytės, pritarė iš dalies.
D. KUODYTĖ (LSF). Tvarka.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, neprašote balsuoti.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Toliau yra jūsų, nepritarė.
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Nereikia. 12 straipsnis. Tai pat yra jūsų, D. Kuodytės. Pritarta. Galime bendru sutarimu visi pritarti. Taip. Jau yra apsispręsta anksčiau dėl…
Seimo narės A. Zuokienės, kur yra 1 dalis, pirmas pasiūlymas. Kaip suprantu, komitetas tam nepritarė. Dėl kitos dalies jau yra apsispręsta anksčiau, bet kur smurtautojas turi teisę, kai taikomos 5 straipsnio 1 dalies, 1 ir 2 straipsnių 2 punkte numatytos priemonės gauti iš policijos pareigūnų informaciją apie įstaigas, teikiančias apnakvindinimo paslaugas. Čia yra A. Zuokienės pasiūlymas. Komitetas tam nepritarė. Tik tam gabaliukui.
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, tai visam nepritarė.
PIRMININKĖ. Bet čia dėl kitos dalies yra apsispręsta, aš suprantu, kad nepritarėte. Aš klausiu A. Zuokienės, ar jinai atsiima, ar prašo…
A. ZUOKIENĖ. (MSG). Aš, matyt, atsiimu, nes matau, kad konkrečių priemonių šiame įstatyme nenorima įrašyti. Norima, kad įstatymas būtų popierinis, deklaratyvus, tai aš atsiimu viską, kas yra konkretu.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū.
D. Kuodytės, R. Rutkelytės. Čia pritarta iš dalies. Viskas gerai.
Septintasis skirsnis, 13 straipsnis. „Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje ir šio įstatymo pažeidimus.“ Yra Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymas dėl 13 straipsnio, prašo kitaip išdėstyti. Iš dalies pritarta. Tenkina tas?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu tam pritarti. Toliau yra, kaip suprantu, Seimo narės A. Zuokienės pasiūlymas, kuriam pritarė. Viskas gerai, galime bendru sutarimu pritarti. Yra D. Kuodytės, R. Rutkelytės, pritarta iš dalies. Tenkina jus tas?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu tam galime pritarti.
Seimo narės M. A. Pavilionienės, bet čia dėl 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pritarta iš dalies. Ar tenkina? Taip, tenkina M. A. Pavilionienę.
Ir aštuntasis skirsnis, 14 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Yra grupės narių pasiūlymas, kuriam buvo pritarta. D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės ir V. V. Margevičienės. Tam yra pritarta. Galime bendru sutarimu pritarti, taip?
Ir yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Atsiimate, neprašote balsuoti?
D. KUODYTĖ (LSF). Be abejo.
PIRMININKĖ. Toliau yra taip pat grupės Seimo narių, ministro D. Jankausko siūlymas dėl 15 straipsnio, kas yra siūloma Vyriausybei, ir komitetas pritarė iš dalies. Ar tai tenkina? Ministras nori kalbėti? Tenkina. Viskas gerai.
Toliau yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Atsiimate? Atsiimate. Ir viskas. Baigiame visus pasiūlymus, pataisas.
Svarstymas. Yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Yra. Prašom kalbėti po vieną. M. A. Pavilionienė – už.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Tik žinant ilgaamžę moterų diskriminacijos istoriją, moterų, vaikų, senelių žeminimo, smurto, smurto šeimoje istoriją, įmanoma suvokti žmogaus žalojimo smurtu siaubą, smurtu žmogui, šeimai ir visuomenei daromą žalą. Nederėtų vulgarinti ir primityvinti smurto šeimoje problemos, vadinant smurtą šeimoje pasimušimu, kurį galima išgydyti bažnyčios lankymu, kaip tai padarė parlamentaras E. Vareikis. Smurtas šeimoje yra labai sudėtinga psichologinė, socialinė, ekonominė, sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros problema. Tik įstatymu pažabojus smurtą šeimoje, įmanoma kurti atvirą ir demokratinę lyčių lygiomis galimybėmis grįstą visuomenę. Seimo nariai turėtų atsižvelgti ir į surinktus 2000 Lietuvos piliečių parašus. Piliečių, kurie visuomeninėje akcijoje pasakė: smurtui – ne. Prašau balsuoti už Lietuvai, kaip valstybei, labai svarbų įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ponai Seimo nariai, man jūs neredaguokit, kad aš Europoje ir man neminėkite Europos vardo, man nuo jo jau bloga darosi, nuo tos Europos, nuo jos madų, nuo jos įvairių išsigimimų. Man atrodo, čia ir atėjo iš Europos. Kadangi yra, matai, kitur Europoje, tai mes priimsime. Nežiūrėkime į Europą, Europa griūva, pažiūrėkite, paskendusi skolose per įvairiausias machinacijas. Aš manau, kad šitas įstatymas daug daugiau sukurs problemų, negu jų išspręs. Šiandien yra, pažiūrėkite, Baudžiamasis kodeksas, jūs paskaitykite, gal 23 straipsniai, kur už diskriminaciją, yra įvairiausi nusikaltimai nuo 12 metų iki administracinių nuobaudų. Ko mums dar reikia? Bet Administracinių pažeidimų kodekse, be abejonės, pagal įstatymą reikia įrodinėti, ar tau padarė žalą ar nepadarė žalos. Čia, man atrodo, provokacijų įvairiausių susilauksime. Faktiškai, įsivaizduokite, kas yra. Kaimynas, jeigu kažkieno žmoną įsimylėjo, du kartus apskųs ir išskirs, ir butą atims. Klausykite, kas čia dabar darosi? Faktiškai tokiems nesąžiningiems žmonėms yra galimybė manipuliuoti šituo įstatymu. Aš manau, kad tokio įstatymo, koks jis yra dabar, priimti negalima. Aš balsuosiu prieš ir raginu ir kitus balsuoti prieš. Baikime vaikytis tų įvairiausių vakarietiškų madų, pigių vakarietiškų madų.
Dabar smurtas. Pažiūrėkite, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje. Tolimoje aplinkoje gali būti smurtas pagal šitą jūsų įstatymo logiką? Tolimoje aplinkoje negali būti smurto, ar atvirkščiai? Tai kas čia dabar yra? Kur tas atstumas ir koks čia giminystės ryšys, kur pusbrolio pusbrolis jau gali smurtauti, o jeigu jau pusbrolis, negali smurtauti. Kas čia per nesąmonės, pasakykite? Keiskite įstatymo bent pavadinimą.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 64, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
15.56 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo nauju šeštuoju1 skirsniu ir 225, 266, 267 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1781(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-5b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo nauju šeštuoju1 skirsniu ir 225, 266, 267 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1781. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys J. Sabatauskas. Prašom. Prašau visus tylos!
Dėl vedimo tvarkos – R. A. Ručys. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Labai atsiprašau, aš balsavau už, suklydau.
PIRMININKĖ. Gerai, protokole bus įrašyta. Prašom. Prašau visus tylos ir klausykite!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą ir priėmė tokį sprendimą: atmesti šį projektą. Atmesti šį projektą, galima sakyti, dėl kelių priežasčių. Nes tai yra lydintysis Smurto artimoje aplinkoje įstatymo bei susijęs su kitu įstatymo projektu – Baudžiamojo kodekso projektu, nes iš tikrųjų už smurtą, už smurto atvejus yra baudžiamoji veika. Nesvarbu, prieš artimą asmenį ar prieš svetimą asmenį, bet kokiu atveju turi būti baudžiamoji atsakomybė. Todėl šiuo atveju jokio Administracinių teisės pažeidimų kodekso pildyti nereikia. Taip pat dar kita priežastis, nes svarbiausia yra priimti prieš tai svarstytą įstatymą, Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriame pats svarbiausias dalykas yra pasakytas 1 straipsnyje, kad tai yra veika, visuomenei reikšminga veika, ir būtent nuo to momento, kai mes pripažinsime, kad tokia veika yra nusikalstama. Todėl valstybė iš karto stotų į nukentėjusiųjų pusę, ir tai jau būtų ne privataus kaltinimo, o valstybinio kaltinimo ikiteisminis tyrimas, iš karto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, dar yra kitas įstatymo projektas, kurio ypatingosios dalies tryliktasis skirsnis papildomas nauja pažeidimo sudėtimi. Todėl dėl šių išvardintų priežasčių siūloma atmesti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Gal galime bendru sutarimu atmesti? Galima. Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuojate. Kas už tai, kad būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 59, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas atmestas.
15.59 val.
Dabar 2-5… O gal jūs abu kartu galite pristatyti? Ar čia atskirai eina? Atskirai. Gerai. 2-5c – Baudžiamojo kodekso 140 ir 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1782. Pranešėjas – vėl J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip sakiau dėl ankstesnio projekto, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, priėmus Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, svarbiausia, kad išliktų tai, kas yra 1 straipsny, mano minėtas dalykas, tai Baudžiamojo kodekso šito projekto nebereikia. Juo labiau kad šitas projektas numato administracinę prejudiciją, o administracinės prejudicijos buvo atsisakyta jau prieš keletą metų. Ką tai reiškia? Pasakysiu paprastai, tai yra padarius administracinį teisės pažeidimą vieną kartą, antrą kartą už tą pačią veiką jau siūloma taikyti baudžiamąją. Paprasčiau sakant, pagal šitą projektą buvo galima smurtauti prieš savo šeimos narius du kartus, o tik trečią kartą buvo baudžiamoji atsakomybė. Žinote, tokių dalykų būti negali, iš karto turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taip pat čia, aišku, svarbiausi dalykai. Bendru sutarimu komitetas priėmė sprendimą atmesti šį projektą.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu ir mes atmesti? Labai ačiū.
16.01 val.
Ir tada 2-5d klausimas – Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1784(2). Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas siūlo taip pat atmesti šį projektą, nes juo taisomas ne tas įstatymas, kurį reikėtų, ir sukuriamas prieštaravimas tarp Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso, kuriame nustatyta visai kitokia norma, negu siūloma šiame įstatyme. Taigi, jeigu norima taisyti, tai reikėtų taisyti Civilinį kodeksą, bet ne Civilinio proceso kodeksą. Todėl siūloma atmesti šį projektą.
Pasakysiu dar, kodėl reikia taisyti Civilinį kodeksą. Nes Civiliniame kodekse yra pasakyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso, t. y. Civilinio kodekso, normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Vadinasi, jeigu mes norime nustatyti atitinkamą teisinį reguliavimą, kuris buvo siūlomas šiame Civilinio proceso kodekso projekte, tai reikia taisyti ne proceso kodeksą, o patį Civilinį kodeksą. Bendru sutarimu komitetas priėmė sprendimą atmesti projektą.
PIRMININKĖ. Gal galime ir mes bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 5. Įstatymo projektas atmestas.
16.03 val.
Ir dabar, kadangi nematau visų ministrų, siūlau rezervinį 1 klausimą – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2191. Svarstymas. Pranešėjas – K. Kuzminskas, Ekonomikos komitetas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, balandžio 20 d. svarstė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3, 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabos. Joms visoms komitetas pritarė ir priėmė sprendimą grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas ir pasiūlymus. 5 – už, 3 – prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra norinčių kalbėti tik už, gal kartais nekalbės, juo labiau kad pats komitetas. Gal galime bendru sutarimu tam pritarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? Galime. Labai ačiū.
16.05 val.
Ar dabar galėtų E. Žakaris pristatyti rezervinį 6a – Socialinių įmonių įstatymo 3, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-349. Prašom. Pateikimas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymu yra keliami trys tikslai: pirmas, tai yra suderinti šiuo metu galiojantį įstatymą su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu; antras – suderinti su šiuo metu galiojančiu Užimtumo rėmimo įstatymu, ir trečias – šiek tiek sugriežtinti sąlygas, norint gauti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą.
Šis projektas kai kuriais straipsniais yra panašus į Vyriausybės teikiamą projektą, kadangi Vyriausybės, jeigu matote pagal registravimo datą, yra gerokai vėliau užregistruota, šiandien bus pateikiamas. Su Neįgaliųjų socialinės integracijos derinimas, nes šiuo metu jau nebėra I, II, III grupės invalidumų, tai yra neįgalumo lygiai rašomi; su Užimtumo rėmimo – dėl naujų darbo vietų steigimo dydžiai yra suvienodinami.
O pagrindinis dalykas, kaip minėjau, tai dėl statuso suteikimo. Šiuo metu norint gauti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą reikia, kad būtų ne mažiau kaip 50 % remiamų darbuotojų, ir visiškai nenurodoma, kokio neįgalumo lygio turi būti žmonės, ir visiškai nenurodoma, kokį darbo laiką turėtų dirbti. Iki 2004 m. kiek galiojo socialinių įmonių statusas, anksčiau vadinosi invalidų įmonių statusas, neįgaliųjų ar invalidų įmonės gaudavo statusą tokiu atveju, jeigu dirbdavo ne mažiau kaip 50 % neįgaliųjų, perskaičiavus į visą darbo laiką. Dabar užtenka, kad kiekvienas neįgalusis dirbtų po vieną valandą, tai yra norint gauti neįgaliųjų įmonės statusą užtenka, kad būtų 12,5 % neįgaliųjų, jeigu įdarbintų vienai valandai.
Mūsų nuomone, taip negalėtų būti. Gal todėl taip sparčiai daugėja neįgaliųjų įmonių. Ir reikia ne mažinti paramą, kaip buvo siūloma Vyriausybės, bet reikia paprasčiausiai eiti prie tvarkos. Todėl mes ir siūlome, kadangi įstatymas yra skirtas įsidarbinti tiems žmonėms, kuriems yra sunkiau įsidarbinti, kad, norint gauti neįgaliųjų įmonės statusą, iš tų 50 % ne mažiau kaip 40 % būtų sunkesnės negalios asmenys ir kad skaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių tų neįgaliųjų, kurie dirba mažiau kaip pusę darbo laiko, darbo laikas būtų sudedamas, sumuojamas ir suskaičiuojama, kad dirbtų ne mažiau kaip 4 valandas. Perskaičiavimas. Ne taip, kaip anksčiau kad minėjau, visą darbo laiką, bet nors pusę.
Vadinasi, pagal tą reikalavimą reiktų, kad perskaičiavus visą darbo laiką būtų ne mažiau kaip 25 % neįgaliųjų. Tai, aš manau, smarkiai sumažintų piktnaudžiavimą ir padėtų žmonėms su negalia dirbti, įsitvirtinti darbo rinkoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, išties lenkiu galvą prieš kiekvieną, sukūrusį bent vieną darbo vietą, o ypač neįgaliesiems. Tačiau iš tikrųjų nutiko toks dalykas, kad eilinį kartą neįgalieji sveikųjų įmonėse tampa priedanga. Mes žinome, kad tokioms įmonėms mokamos ir subsidijos už darbo vietą, ir atlyginimų kompensacijos, ir yra nulinis pelno tarifas. Ar jūsų šį siūlymą, kuris registruotas jau prieš kelerius metus, būtent ir inicijavo piktnaudžiavimo atvejai? Ir kaip manote, kiek mes praradome dėl to, kad dvejus metus nesvarstėme šio jūsų pasiūlymo?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turbūt visi pamenate ir cukraus istoriją, ir nekilnojamojo turto pardavimo istoriją, kai buvo pasinaudojama įstatymais, buvo paliekamos spragos, bet po to griežtinant visada nukentėdavo tos įmonės, kurios dirbdavo sąžiningai. Ir dabar ne kartą buvo teikta ir tų tikrųjų socialinių įmonių pasiūlymai, kad vis dėlto atsirastų saugikliai, būtų daugiau tvarkos. Bet, deja, yra lobistai, matyt, labai gerai dirbantys, kad reikalavimai nuolatos ėjo atpalaidavimo keliu. Man tai asmeniškai nesuvokiama, kai neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, kaip gerbiamoji kolegė minėjo, ir galimybę gauti visą paramą turi įmonės, kuriose gali dirbti 50 %, ir užtenka net po vieną valandą, ir pačios lengviausios negalios žmonės.
Aš manau, kad reiktų vieną kartą iš esmės peržiūrėti šį įstatymą. Juo labiau dar 2004 m. priimant Socialinių įmonių įstatymą buvo diskusija ir lyg ir buvo sutarimas, bet jis buvo užmirštas, kad neįgaliųjų socialinės įmonės nuo bendrų socialinių įmonių vis dėlto turėtų būti atskirtos, nes tos grupės gerokai skiriasi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų nuoširdžiai dėkoju už jūsų tą iniciatyvą, kuri, kaip minėta, įregistruota buvo gerokai anksčiau, negu Vyriausybė pateikė to paties įstatymo ir jau jūsų paminėtų trijų straipsnių ir daugelio kitų straipsnių pakeitimo projektą. Taigi mano klausimas iš tikrųjų yra labai trumpas. Sutariant dėl tikslų ir ieškant geriausiai subalansuoto įstatymo, kuris palengvintų neįgaliųjų darbą įmonėse, ar tuo atveju, jeigu po pateikimo būtų pritarta ir jūsų, ir Vyriausybės teikiamiems įstatymų projektams, kurių pateikimas bus šiandien, kaip jūs minėjote, kad būtų sujungti projektai ir svarstydami juos komitetuose pabandytume kartu išspręsti tas problemas, kurios yra per ilgą laiką atsiradusios.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, ministre, už jūsų nuomonę. Jūsų asmeniniu geranoriškumu aš tikrai neabejoju, tik labai gaila… Be abejo, prie kiekvieno darbuotojo nepastovėsi, bet, teikiant Vyriausybės siūlymą, labai gerai žinau, buvo neįtraukti socialinių įmonių pasiūlymai, trūko tokio… Nežinau, ar čia geranoriškumo, ar kompetencijos problema. Tai jeigu pagrindinis komitetas, kaip ir jūs asmeniškai, bus geranoriškas ir tikrai norės tuos dalykus išspręsti, sutvarkyti, aš manau, kad tikrai galima. Tada nebūtų tų piktnaudžiavimų ir nebūtų ginčų, ar čia gerai, ar blogai. Manau, kad galima išspręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šis įstatymo projektas labai reikalingas, tačiau aš noriu paklausti, ar nebus sukuriamos palankios sąlygos piktnaudžiauti, nes įmonės stengsis fiktyviai įdarbinti sunkesnę negalią turinčius darbuotojus? Aš čia kalbu apie nesąžiningus verslininkus. Kaip jūs galvojate?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip tik šiuo siūlymu… ir ministerijos teikiamame Vyriausybės vardu siūlyme, ir šitame kaip tik yra truputėlį griežtinama. Ministerijos siūlyme kaip tik bus teikimas, kad tik veikiančios įmonės galėtų gauti paramą, o mūsų siūlyme yra vis dėlto sugriežtinti statuso suteikimą. O pati parama yra tik labiau koordinuota, nes, pavyzdžiui, aplinkos pritaikymo lėšos nebuvo apibrėžtos įstatyme, dabar yra apibrėžtos. Aš manau, kad tie abu projektai padarys daugiau tvarkos, bet, jeigu norima iš esmės, tai reikia rimčiau padirbėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonės už ir prieš. Ar nori V. Bukauskas kalbėti? Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties labai reikalingas ir laiku, ką pateikė kolega Edvardas, pateiktas pasiūlymas, tik aš norėčiau pasisakyti ir papildyti. Manau, Socialinių reikalų ir darbo ministerija, stebint ministrui, iš esmės turėtų ir atranką pasižiūrėti. Šiandien išties yra piktnaudžiaujama ne tik pagal darbo krūvį, bet nėra sukurto mechanizmo, nėra vertinimo kriterijų, nėra įvertinama darbo aplinka, ar išties tie turintys negalią galės atlikti vienas ar kitas operacijas. Manyčiau, kad tai turėtų būti žemėlapiai, kad viename regione negalėtų būti to profilio kelios įmonės, turinčios socialinės įmonės statusą.
Ir trečia, ką norėčiau pasakyti, kad vis dėlto įmonės, gaunančios paramą ir įdiegiančios technologijas… Vis dėlto Vyriausybė turėtų užtikrinti, kai vyksta viešieji pirkimai paslaugų, gamybos srityje, tam tikrą procentą nuo apimties. Kiek mes gauname pastabų, šiandien iš esmės nėra atsižvelgiama, yra tik rekomendacinio pobūdžio, o Viešųjų pirkimų įstatyme nenumatyta dėl socialinių įmonių statuso. Ministre, manau, kad svarstant reikėtų tai papildyti. Pasisakau už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar reikia balsuoti? Gal galime visi bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galim pritarti. Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūloma svarstyti birželio 21 d.
16.15 val.
Elektroninių ryšių įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 36, 37, 39, 40, 41, 48, 49, 50, 51, 52, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 62, 64, 66, 68, 69, 71, 72, 73, 74, 75, 77 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 231, 232, 421 straipsniais ir 10 straipsnio 6 punkto, 31 straipsnio 6 dalies, 35 straipsnio, 63 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 8 dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-3181ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 26, 152, 1521, 1523, 1524, 1525, 15210, 15211, 15212, 15213, 15310, 154, 1541, 1542, 246, 281, 320 straipsnių pakeitimo ir 1528 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3182 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą R. Vaštaką. 2-6a ir 2-6b klausimai. Turbūt kartu galėsite pateikti, taip? Nr. XIP-3181 – Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo, antrojo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo kai kurių straipsnių… Čia daug straipsnių papildoma, daug keičiama ir dalis pripažįstama netekusiais galios. Ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso irgi nemažai straipsnių, nemažos dalies straipsnių, pakeitimo ir vieno straipsnio, 1528 straipsnio, pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-3182. Pateikiami abu projektai. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, noriu pateikti šiuos du įstatymų projektus ir, neužimdamas daug jūsų laiko, noriu pakomentuoti esmines nuostatas.
Pagrindinės Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo naujovės yra tokios, kad pirmiausia yra perkeliamos dvi 2009 m. direktyvos, kuriose atsispindi keletas labai svarbių nuostatų, ir aš jas paminėsiu. Yra tikslinamas viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų teisių ir pareigų reglamentavimas, daugiau dėmesio skiriant paslaugų gavėjui, ypač neįgaliųjų teisių ir interesų užtikrinimui. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjai skatinami ir neįgaliems asmenims teikti tokios pat apimties ir kokybės paslaugas kaip sveikiems. Įtvirtinamas elektroninių ryšių tinklo neutralumo principas, tai yra paslaugų gavėjams sudaromos galimybės naudoti savo pasirinktą programinę įrangą, tai yra bus neprivalu naudotis paslaugų teikėjo siūloma įranga. Gerinamos verslo sąlygos elektroninių ryšių sektoriuje. Tas užtikrina geresnį elektroninių ryšių išteklių valdymą ir naudojimą, spartesnį naujos kartos tinklų diegimą. Tai yra tam tikras liberalizavimas arba tam tikras reikalavimų sugriežtinimo panaikinimas. Taip pat siekiama pašalinti pagrindines pažeidimo priežastis, kadangi yra pareikštas pažeidimas Lietuvos Respublikai dėl reglamento neįgyvendinimo. Siūloma nustatyti, kad nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kurią šiuo metu tvirtina Susisiekimo ministerija, ir Universaliųjų paslaugų teikimo taisykles tvirtintų ne Susisiekimo ministerija, o nepriklausoma institucija – Ryšių reguliavimo tarnyba. Tai tiek Elektroninių ryšių įstatymo esminių pakeitimų.
Kartu su juo einantis pakete Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimas yra susijęs iš esmės su dviem momentais: pirma, yra jis derinamas su Elektroninių ryšių įstatymu, ir antra, siūloma panaikinti ATPK 1528 straipsnį, nes jis numato administracinę atsakomybę už pažeidimą taisyklių, kurios nebegalioja nuo 2008 m. vasario 29 d.
Taigi būčiau pasiruošęs atsakyti į klausimus. Tiek apie šiuos du įstatymų projektus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Šiaulienė. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šitame įstatyme yra labai sustiprinama, keičiama Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija. Net įtvirtinate, kad Ryšių reguliavimo tarnyba yra nesiekianti gauti ir nepriimanti kitų institucijų nurodymų valstybės įstaiga. Tai negi ji taps nepavaldi net ministerijai ir neteiks… negalės jai duoti jokių nurodymų? Kita vertus, pagal įstatymo projektą Ryšių reguliavimo tarnyba netvirtins radijo dažnių lentelės, kuri priklausė Vyriausybės kompetencijai, arba bent turėtų likti Susisiekimo ministerijos, nes čia yra strateginis dokumentas. Šiaip Ryšių reguliavimo tarnyba buvo prižiūrintis, vykdomasis organas, ji skirstė dažnius, o dabar net yra pažeidžiami tie valdymo, valdžių atskyrimo principai – ji tvirtins sau strateginį dokumentą ir pati juo disponuos.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų esminė pažeidimo sąlyga ir yra tai, kad šiandien nustato politiką ir vykdo, sakykime, daugelį veiksmų, susijusių su informacinėmis technologijomis, Susisiekimo ministerija, taip pat ir su nuostatų įgyvendinimu dėl dažnių, dėl politikos, dėl televizijos ir radijo, telefonijos, o tas pats susisiekimo ministras tvirtina jūsų paminėtą lentelę. Dėl to, kad pažeidimas būtų panaikintas, mes pasiūlėme. Tai buvo padaryta praeitų metų vasarą, tvirtinimas perduotas Vidaus reikalų ministerijai. Tačiau pažeidimo esmė nepasikeitė ir gavome informaciją iš Europos Komisijos, kad tai taip pat neteisingas sprendimas. Reikia, kad būtų perduota kitai, ne institucijai, kuri nesusijusi su šių nuostatų diegimu ir įgyvendinimu. Buvo apsispręsta, kad geriausias kelias, ir pasišnekėta su ekspertais Europos Komisijoje, kad ar tiktų, jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba. Jie pasakė: taip, tai yra geras sprendimas. Todėl atsirado šiame nutarimo projekte toks pasiūlymas.
Į antrą dalį atsakyčiau taip: Ryšių reguliavimo tarnyba nėra pavaldi Susisiekimo ministerijai. Ji yra kaip nepriklausoma institucija, dėl to mes parašėme įrašą, kuris jau yra kituose teisės aktuose. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar, priėmus šį įstatymą, pakis ryšių paslaugų kaina galutiniams vartotojams?
R. VAŠTAKAS. Dar kartą, jeigu galima. Atsiprašau.
R. A. RUČYS (TTF). Ar, priėmus šį įstatymą, pakis ryšių paslaugų kaina galutiniams vartotojams?
R. VAŠTAKAS. Mes manome, kad dėl įvedamo geresnių sąlygų teikėjams ir kartu gavėjams apibrėžimo ne tik turėtų nebrangti, bet galėtų ir pigti ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar nori jūsų paklausti L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš noriu paklausti. Ką tik Seime praėjo Elektroninių ryšių įstatymo nauja redakcija. Dabar jūs vėl teikiate pakeitimus kai kurių straipsnių… galiojančio, kiek suprantu, ar ne? Ryšium su ta reforma praėjo Elektroninių ryšių įstatymo… ką tik buvo pateikimas, vadinasi, visas paketas. Jūs čia naują teikiate, ar čia tie patys straipsniai irgi dubliuojasi, kaip čia suprasti?
R. VAŠTAKAS. Ne, čia tikrai nesidubliuoja, čia yra atskiras įstatymo projektas su paketu.
PIRMININKĖ. Čia yra kitas. Čia ES… Čia kitas.
R. VAŠTAKAS. Šitų nuostatų tame pakete, kurį jūs minite, tikrai nėra. (Balsai salėje) Aš tikrai negalėčiau atsakyti į šitą jūsų klausimą. Galbūt galėčiau pasitikslinti, nes aš jo neteikiau pastaruoju metu. Ačiū. Gal ministras teikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar ne Energetikos ministerija teikė kažką, bet ten gal kitos buvo. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
R. VAŠTAKAS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Už – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tik noriu priminti, kad Energetikos ministerija, kuri teikė, tai pagrindinis projektas ir buvo susijęs su Ryšių reguliavimo tarnyba. Tai prie jos jungė visas kitas tarnybas, tai buvo bazinis įstatymas. Galbūt ten ne nauja redakcija, galbūt ten užteko tų straipsnių. Bet jeigu jūs dabar iš karto teikiate kai kurių straipsnių naujas redakcijas, tada Vyriausybėje turėjo būti atneštas naujas įstatymo projektas, visos naujos redakcijos. Kiekviena ministerija negali dirbti sau. Vyriausybėje jūs tvirtinate bendrus projektus. Jeigu teikė Energetikos ministerija, teikiate jūs tą patį įstatymą, ir tai daugiau negu pusė, tai turi būti nauja redakcija pagal viską. Aš ne prieš, bet tikrai manau, kad čia neišpildyti statutiniai reikalavimai ir įstatymai.
PIRMININKĖ. Gal reikėtų patikslinti. Man atrodo, Ryšių reguliavimo įstatyme buvo. Ten dėl pačių institucijų, bet čia turbūt pasitikslins komitetas. Nuomonė prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, pirmininke. Čia yra viena iš sudėtinių Briuselio direktyvų dalių, kad išvis nebevaldytų savo valstybės. Viskas daroma, kad valstybė ir Vyriausybė neturėtų jokių valdymo įrankių ir negalėtų daryti įtakos. Čia yra didelė Europos Sąjungos projekto dalis ir globalizatorių, todėl kategoriškai visus kviečiu pamąstyti šiuo klausimu ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 49, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pirmajam įstatymo projektui svarstyti pagrindinis komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dėl antrojo projekto, kur yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 23 d.
Repliką po balsavimo – L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū pirmininke. Man biuras patikslino, kad čia tas pats įstatymas. Mes ten esame papildomas, tai norėtume ir čia dėl pirmojo įstatymo būti papildomu komitetu, kad kokios nors nuostatos neprasilenktų.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Audito komitetas būtų taip pat kaip papildomas komitetas? Neprieštaraujate, taip? (Balsai salėje: „Galim!“)
16.27 val.
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo ministrą D. Jankauską pateikti Socialinių įmonių įstatymo 3, 4, 7, 8, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2817. Pateikimas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegai E. Žakariui pristatant to paties įstatymo trijų straipsnių pakeitimo projektą, dalis dalykų buvo aptarta, taigi aš trumpinsiu savo pristatymą. Tik noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo išvardytų straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į dar 2008 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos reglamentą, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą, suderinamą su bendrąja rinka ir taikant Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnius, taip pat Valstybės kontrolės dar 2008 metų valstybinio audito ataskaitos „Darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas“ pastabas bei Lietuvos darbo biržos pateiktus skaičiavimus apie lėšų poreikį ir panaudojimą socialinėms įmonėms remti.
Įstatymo projekto tikslas – suderinti minimo įstatymo nuostatas su Europos Komisijos reglamento nuostatomis. Atsižvelgiant į reglamentą ir valstybinio audito ataskaitos išvadas, projektu siekiama sukurti tokią teisinę padėtį, kuri užtikrintų reikalingą lėšų skyrimą įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą, taip pat įmonėms, kurioms jau yra suteiktas socialinės įmonės statusas.
Be to, įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad socialinės įmonės statusas būtų suteiktas tik tiems juridiniams asmenims, kurie bent vienerius metus vykdė ūkinę veiklą, siekiant išvengti neefektyvaus valstybės pagalbos lėšų panaudojimo, kas praktikoje neretai pasitaikydavo, kai įmonės, nevykdžiusios ūkinės veiklos, fiktyviai įdarbindamos tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, siekė socialinės įmonės statuso valstybėje pagalba gauti paramą. Suvienodinti darbo užmokesčio ir darbo vietų steigimo ir pritaikymo kompensacijų dydžius socialinėse įmonėse įdarbinamiems neįgaliesiems ir įdarbinant ar steigiant bei pritaikant darbo vietas neįgaliesiems šio statuso neturinčiose įmonėse.
Įstatymo projektu yra siūloma nemažai dalykų. Nežinau, ar turėčiau galimybę juos detaliau pristatyti, ar tiesiog atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Į klausimus gal atsakysite.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerai, dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jus nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš esmės būtų visas projektas geras, išskyrus du straipsnius. Aš dėl vieno straipsnio norėčiau paklausti. Pagal senąjį įstatymą 14 straipsnių… tai yra dalinio darbo užmokesčio subsidija. Kad mažinami po 5 %, tai aš šitą žinau, kad pagal Europos reglamentą yra dydžiai nustatomi. Bet labiausiai užkliuvo, ko tikrai nėra reglamente, ir čia jau yra ministerijos siūlymas, kad dalinė subsidija darbo užmokesčiui būtų skiriama tik tokiu atveju, jeigu per paskutiniuosius 12 mėnesių vidutinis darbuotojų skaičius padidėja. Jeigu sumažėja, tai subsidija neskiriama. Tai dabar, ypač sunkmečiu, jeigu nors vienu procentu sumažėja darbuotojų ar keičiasi gamyba, ar koks nors gaminys prapuola, iš karto visa įmonė bankrutuoja, nes nebus skiriama pagrindinė subsidija. Kodėl yra tokia nesuvokiama nuostata? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kolega, kaip jau mes šiek tiek esame kalbėję ir iki pateikimo posėdžių salėje, tų siūlymų, kurie buvo surašyti iki įregistruojant Seime įstatymo projektą, dalis buvo orientuota į Europos teisės perkėlimą į nacionalinius aktus. Dalis siūlymų iš tikrųjų buvo neįvertinus esamos situacijos ir sunkmečio. Kaip jūsų teikiamo projekto metu jūs sutikote, taip ir aš tikrai pritarčiau tam, kad iki svarstymo pagrindiniame komitete būtų sujungti abu projektai. Pasiūlymus, kurie ir šiandien skambėjo iš salės, kai kolegos klausė dėl jūsų teikiamo projekto, taigi ir tas nuostatas, dėl kurių ir aš matau būtinybę diskutuoti ir aptarti realesnius, praktiškesnius pasiūlymus, svarstant komitete tikrai būtų galimybė suderinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, daug siūlote palengvinimų, tačiau nematau sustiprintos atsakomybės. Štai, konsultacinė įmonė, turinti milijoninę apyvartą, 2009 m. gavusi socialinės įmonės statusą, mano žiniomis, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos vos per kelis mėnesius sutaupiusi 200 tūkst. pelno mokesčio, gyvenanti iš palengvinta tvarka konkurso būdu gaunamų valstybinių užsakymų, parengusi Kalvarijos, Panevėžio, Pasvalio, Vilkaviškio, Ukmergės, Klaipėdos, Tauragės, Telšių regionų plėtros planus ir konsultavusi dar dešimtis įmonių (šios įmonės pavadinimas yra „Lyderio akademija“), ši įmonė 20 tūkst. Lt parėmė jūsų Tėvynės sąjungos-konservatorių partiją. Ar manote, kad tai yra normalu?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl paramos partijoms iš tikrųjų nenorėčiau komentuoti, nemanau, kad yra apskritai teisinė bazė, reglamentuojanti politinių partijų finansavimą. Bet šiuo atveju, kai kalbame apie teikiamą įstatymo projektą, tai visi šiandien, kiek buvo klausiama tiek prieš tai kolegos E. Žakario, tiek ir dabar puikiai visi matome ir sutariame, kad dėl socialinių įmonių finansavimo teikiant valstybės paramą yra problemų. Taigi ir siekis teikiamo įstatymo projekto yra sutelktom pastangom dėl socialinių įmonių gaunamos valstybės pagalbos įvesti daugiau tvarkos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad metus laiko, jeigu aš teisingai supratau, nebus galimybės, vadinasi, bus eliminuojama galimybė naudotis tuo statusu ir gauti lengvatas. Tai vis dėlto tokiu atveju yra apribojamas naujų įmonių steigimasis. Tai šioje vietoje ar nėra… (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos! Ar šiuo atveju jau taip iš karto reikia dėti visiems apribojimus, jeigu ten vienas ar kitas piktnaudžiavimas yra? Galbūt reikia tam tikras sąlygas iškelti, sugriežtintas sąlygas, kada jie turėtų turėti tą statusą, kad tikrai neįgalieji naudotųsi tuo. Bet dabar mes lyg ir užbrėšime metus… Na, pavyzdžiui, jeigu patys neįgalieji nori sukurti įmonę, jau mes neturime tokių… Metus jiems išsilaikyti rinkoje neturint lengvatų yra neįmanoma.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolege, už klausimą. Iš tikrųjų šiuo projektu yra siekiama sukurti tokią teisinę padėtį, kad užtikrintų reikalingų lėšų skyrimą ne tik socialinėms įmonėms, bet ir įmonėms, siekiančioms įgyti socialinės įmonės statusą. Apie vienerių metų laikotarpį aš minėjau, ir tai projekte yra įtvirtinta būtent dėl statuso suteikimo. Bet siekiančios šio statuso įmonės lygiai taip pat pagal įstatymą turi turėti galimybę, ir projekte tai yra, kad jos turėtų galimybę gauti valstybės pagalbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš daug nemotyvuosiu, nes, be abejo, labai tikiuosi ministro geranoriškumo, kad komitete gal ir pavyks pataisyti, ypač ką gerbiamoji A. Zuokienė sakė, aš tokių piktnaudžiavimo pavyzdžių labai daug žinau, tikrai yra labai daug pinigų švaistoma. Šiame projekte apie tai visiškai nekalbama. Aš smarkiai neagituodamas susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Aš labai trumpai, jau kalbėjau. Išties prašyčiau palaikyti. Kaip ministras pristatydamas sakė, kad reikėtų ankstesnį kolegos E. Žakario projektą ir dabartinį, pateiktą socialinės apsaugos ministro, sujungti į vieną ir komitete ieškoti kompromisų, kad kuo mažiau šiandien būtų galimybių pasinaudoti nesąžiningiems asmenims.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
16.37 val.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-3040. Pranešėjas – ministras D. Jankauskas. Prašom. Pateikimas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamu įstatymo projektu yra siekiama patikslinti įstatymo taikymo sritį, numatant, kad jis būtų taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims, bei tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas dėl profesinės reabilitacijos sąvokos.
Dar vienas tikslas, kurio yra siekiama, tai perkelti 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą nuostatas ir numatyti, kad įstatymo 20 ir 23 straipsnio nuostatos būtų taikomos piliečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį į darbą. Šie straipsniai susiję su darbingumo lygio nustatymu bei ginčų, susijusių su darbingumo lygio nustatymu, nagrinėjimu. Taip pat numatyti, kad 19, 20, 23 ir 24 įstatymo straipsniai būtų taikomi kitiems asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti skiriamos socialinės apsaugos išmokos. Minėti straipsniai yra susiję su neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar specialiųjų poreikių lygio nustatymu ir Ginčų dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų nagrinėjimu.
Paskutinis tikslas yra pakeisti 9 straipsnio 3 dalį, išbraukiant Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įrašant kitas valstybės institucijas, nes tokio pavadinimo institucija jau nebeegzistuoja. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime? Labai ačiū.
Numatomas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 d.
16.39 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 61, 62, 63, 64, 65, 67, 69, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 651 ir 701 straipsniais ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3179ES, Vienos valstybės ribas peržengiančių ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3180ES (pateikimas)
2-7a ir 2-7b, turbūt kartu galės pristatyti. Akcinių bendrovių įstatymo 61, 62, 63, 64, 65, 67, 69, 70, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 651 ir 701 straipsniais ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3179ES ir Vienos valstybės ribas peržengiančių ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo 6 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3180ES. Pranešėjas – ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas. Pateikimas. Prašom.
G. KADZIAUSKAS. Laba diena. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti Ūkio ministerijos parengtus ir Vyriausybės teikiamus dviejų įstatymų projektus, vienas iš jų yra Akcinių bendrovių įstatymo projektas, antrasis – Vienos valstybės ribas peržengiančių ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo projektas.
Iš esmės šie du įstatymo projektai yra parengti siekiant suderinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią kitas Europos Sąjungos direktyvas, kurios reglamentuoja bendrovių teisę. Iš esmės šie pakeitimai bus taikomi reorganizuojamoms įmonėms. Tikimasi, kad priėmus pakeitimus bus bent šiek tiek pagerinta verslo aplinka ir sumažės reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių patiriama tam tikra administracinė našta, nes yra palengvinimų, kurie yra susiję su informacijos pateikimu, sudaroma daugiau alternatyvų, kaip tą informaciją pateikti, kad būtų aiškiau ir patiems akcininkams, ir tretiesiems asmenims.
Aš pateiksiu keletą konkrečių Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Pirmiausia vienas iš svarbių pasiūlymų yra supaprastinti dokumentų informacijos apie bendrovės reorganizavimą paskelbimą. Šiuo metu bendrovė reorganizavimo sąlygas turi pateikti juridinių asmenų tvarkytojui – Registrų centrui, kuris apie jų gavimą paskelbia oficialiame elektroniniame leidinyje, registro tvarkytojo interneto svetainėje. Tačiau su pačiomis reorganizavimo sąlygomis galima susipažinti tiktai popierine forma arba paklausus Registrų centro.
Siūlomas pakeitimas numato, kad Registrų centras, greta duomenų, jog įmonė yra reorganizuojama, taip pat paskelbia ir interneto svetainėje nuorodą, kur kreditoriai arba akcininkai, arba kiti tretieji asmenys, nebūtinai kreditoriai, gali susipažinti su reorganizuojamos bendrovės reorganizavimo sąlygomis. Iš esmės tiesiog prisideda dar viena alternatyva, dar viena galimybė.
64, 65 straipsniai numato palengvinimą tais atvejais, kai visi reorganizuojamų bendrovių akcininkai sutinka, tik tuo atveju yra numatyta galimybė valdymo organams nerengti rašytinės ataskaitos. Čia reikia pabrėžti, kad visą laiką išlieka tas saugiklis, jog visi reorganizuojamos ar kelių reorganizuojamų bendrovių akcininkai turi tam pritarti. Taip pat suteikia galimybę tais atvejais, kai akcininkai nusprendžia neteikti tarpinės finansinės atskaitomybės, tais atvejais, kai akcininkai mano, jog tos informacijos apie įmonės finansinę padėtį pakanka, jog būtų pritarta ar nepritarta reorganizavimo sąlygoms.
Taip pat siūloma įtvirtinti galimybę akcininkams informaciją, susijusią su reorganizavimu, gauti (pateikti) įmonės interneto svetainėje arba, akcininkų sutikimu, elektroniniu paštu. Iš esmės greta jau šiandien esančio būdo, jog informacija apie reorganizavimą yra įmonės buveinėje, dar yra sudaroma papildoma galimybė susipažinti su informacija interneto svetainėje arba elektroniniu paštu tada, kada akcininkas sutinka.
Taip pat 65 straipsnio pakeitimu siūloma tais atvejais, kai bendrovė yra listinguojama, atsisakyti rengti tarpines finansines ataskaitas. Reikia pasakyti, kad Vertybinių popierių įstatymas šiandien numato ketvirtines ataskaitas listinguojamoms bendrovėms, ir iš esmės tas periodiškumas visiškai sutampa su tuo, ką šiandien reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas.
Greta to, paskutinis pakeitimas tų pakeitimų, kurie perkelia Europos Sąjungos bendrovių direktyvas, yra tas, jog sumažinami reikalavimai, kai reorganizuojamos patronuojanti ir dukterinė įmonė tais atvejais, kai 90 arba 100 % akcijų priklauso patronuojančiai bendrovei. Yra trys pakeitimai, kurie tiesiog gerina dabartinę įstatymo redakciją, susijusią su reorganizavimo sąlygomis, bet neišplaukia iš Europos teisės reikalavimų. Iš esmės siekiant teisinio aiškumo, taip pat norint išspręsti kai kurias praktikoje kylančias problemas yra įtvirtinama nuostata, jog reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos bendrovės. Civilinis kodeksas iš principo tai numato, tačiau atskiruose juridinių formų įstatymuose tą reikėtų taip pat pakartoti siekiant išvengti neaiškumų.
Tai tokie pagrindiniai Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai.
O Vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi įstatymo pakeitimu iš esmės siūloma tiktai viena pataisa, ta pati, kuri mano buvo pristatyta pirmoji. Tai yra kai bendrovė skelbia savo reorganizavimo sąlygas, jinai greta to, kad ir taip turi pateikti Registrų centrui, greta to jinai turi alternatyvą pateikti Registrų centrui interneto nuorodą, kurioje yra informacija apie reorganizavimą. Tai iš esmės ypač svarbu tais atvejais, kai akcininkai yra ne vienoje vietoje, ne vienas akcininkas. Yra sudaroma galimybė akcininkams ir tretiesiems asmenims elektroniniu būdu susipažinti su reorganizavimo sąlygomis.
Baigdamas norėčiau pabrėžti, jog direktyva, kuriai įgyvendinti skirti abu įstatymų projektai, turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2011 m. birželio 30 d. Tad Vyriausybė, siekdama laiku perkelti ir tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, siūlo Seimui, prašo Seimo svarstyti šiuos įstatymų projektus skubos tvarka.
Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, jeigu matėte, jog terminas eina į pabaigą ir nėra sudėtingas įstatymas, kodėl ministerija anksčiau nepateikė Seimui, nes vis dėlto žinodami ir sudarydami programą jūs turėjote įvertinti Seimo užimtumą? Tokius klausimus reikėtų nagrinėti darbo tvarka.
Aš turiu kitą klausimą. Jūs minėjote, kad bus neprivaloma tarpinė finansinė atskaitomybė, jeigu akcininkai susitaria. Bet tokiu atveju, kai jinai viešai nebus prieinama ir nebus sudaryta, jeigu nesudaroma finansinė atskaitomybė, atsiranda daug dalykų, kurių galbūt ir nereikia daryti. Tai ar čia nenukentės kreditorių teisės ir, pavyzdžiui, skaidymo būdu kaip tai atrodytų tokiu atveju ir taip toliau? Ar nemanote, kad čia vis dėlto reikėtų įrašyti tam tikrus saugiklius?
G. KADZIAUSKAS. Dėl pirmosios pastabos. Iš esmės sutinkam, čia buvo derybos dėl teisinės technikos su Teisingumo ministerija, bet priimam pastabą, kad toks įstatymo projektas, kuris iš esmės perkelia direktyvų nuostatas ir nekelia labai didelių politinių diskusijų, turėtų būti pateiktas laiku.
Dėl antrosios jūsų pastabos, dėl galimybės sudarymo jungiamų ir dalyvaujančių jungime bendrovių akcininkams nuspręsti, ar reikia parengti tarpinę finansinę atskaitomybę. Šiandien pagal galiojantį įstatymą skaidymo atveju jau yra sudaryta galimybė nerengti finansinės ataskaitos ir, tiesą pasakius, praktikoje nėra labai daug atvejų, kad būtų nepatenkintų šiuo sprendimu. Todėl šita konkreti pataisa iš esmės praplečia ir ištaiso tą klaidą, jog buvo tiktai skaidymo būdu reorganizuojamoje bendrovėje netaikoma. Dabar yra įtvirtinama teisė, kad akcininkai sutinka ir esant jungimo būdui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui.
G. KADZIAUSKAS. Dėkoju jums.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti projektams? (Balsai salėje) Norite balsuoti, taip? Prašome pasiruošti ir balsuoti dėl įstatymų projektų Nr. XIP-3179 ir Nr. XIP-3180.
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 39, prieš ir susilaikiusių nėra. Siūlomas pagrindiniu Ekonomikos komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Galima. Buvo siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
Repliką po balsavimo – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš prašau papildomu skirti Audito komitetą, nes kai kurie straipsniai yra susiję su finansine apskaita. Mes norėtume giliau išnagrinėti.
PIRMININKĖ. Neprieštaraujate turbūt niekas? Gerai, ačiū.
Kadangi labai smarkiai esame pažengę į priekį, aš kviečiu D. Bekintienę, kuri pristatys Seimo protokolinio nutarimo dėl R. Stumbrio peticijos projektą. Prašom.
16.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl R. Stumbrio peticijos priėmimas
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū Seimo Pirmininkės pavaduotojai už galimybę pateikti. Peticijų komisija išnagrinėjo R. Stumbrio peticiją dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 ir 155 straipsnių pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį ir 155 straipsnio 1 dalį: į 133 straipsnį įrašyti žodžius „bei patyčiomis“; jame atsisakyti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių; palikti vien laisvės atėmimo bausmę; padidinti jos minimumą iki 1 metų, o maksimumą iki 5 metų. Į Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį įrašyti žodžius „ar pasityčiojo“ ir padidinti joje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą iki 1 metų, o maksimumą iki 3 metų.
Kaip matote, siūloma Baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje panaikinti visas alternatyvias bausmių rūšis, paliekant tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Turint omenyje, kad siūlymo tikslas yra tokiu būdu spręsti paauglių savižudybių problemą, tai galima manyti, kad tokių veikų kaltininkai bus nukentėjusiųjų bendraamžiai, dažnai neturintys 18 metų, o neretai ir 16 metų, kada iš viso asmuo netrauktinas baudžiamojon atsakomybėn už minėtas veikas. Pagal Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 3 dalį terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečių nuskalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimą. Kadangi pagal Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalį privedimas prie savižudybės yra apysunkis nusikaltimas, tai tais atvejais, kai atsakomybėn būtų traukiami nepilnamečiai, teismui kiltų rimta bausmės skyrimo problema.
Pažymėtina ir tai, kad, patenkinus siūlymą, kurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės taptų baudžiami griežčiau nei naujagimio nužudymas, neatsargus gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus ir kiti išvadoje nurodyti nusikaltimai. Paauglių savižudybių problema socialiai yra jautri, tačiau jos sprendimas turėtų prasidėti nuo ne teisinių priemonių, čia daug labiau turėtų padirbėti mokykla, šeima, pati visuomenė turėtų būti nepakantesnė patyčioms, užgauliojimams, vienas kito žeminimui. Komisija taip pat nusprendė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad būtina skirti daugiau dėmesio patyčių mokykloje prevencijai, taip pat paauglių, patiriančių patyčias, įžeidinėjimus, užgauliojimus, psichologinei pagalbai. Atsižvelgiant į visa tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti siūlymą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti? Bus dar balsavimų, jeigu būsite iki pat pabaigos, tai tikrai balsuosite ne vieną kartą. (Balsai salėje) Reikia pakentėti, turime visi sėdėti. Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Aš manau, kad reikia sėdėti Seimo salėje. Kas pritariate, kad būtų atmesta, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 37 Seimo nariai: už – 35, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas protokolinis nutarimas – atmesti peticiją.
16.56 val.
Dabar rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3166. Pranešėjas – P. Saudargas. Pateikimas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pristatau šį klausimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nuostatų patvirtinimo“. Iš esmės tas klausimas yra skubus todėl, kad mūsų komisija posėdžiauja du kartus per metus ir reikia, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba laiku atsiųstų naujus narius į mūsų komisiją pagal naujus nuostatus, todėl siūloma pakeisti. Suredaguoti komisijos nuostatus taip, kad būtų „komisija sudaroma Seimo nutarimu. Komisiją sudaro 10 Seimo narių pagal proporcinį Seimo frakcijų atstovavimo principą. Komisijoje turi būti atstovaujamos visos Seimo frakcijos. Ir 10 Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos išrinktų atstovų iš užsienio lietuvių bendruomenių deleguotų kandidatų.“ Labai prašyčiau jus paremti. Komisijos nariai, kurie yra Seimo nariai, manau, bendru sutarimu mes tam pritarėme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Siūloma, kad dar pasvarstytų Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 7 d.
16.57 val.
Matau, kad yra finansų ministrė. Būtų 2-11 klausimas – Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo projektas Nr. XIP-3183. Prašom. Pateikimas.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo projektą, kuris pakeistų šiuo metu galiojantį įstatymą, vadinamą Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms, išieškant reikalaujamas skolas ir t. t., ir panašiai, įstatymą.
Reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos mastu yra keletas direktyvų, kurios reglamentuoja tarpusavio pagalbą ir mokesčių administratorių bendradarbiavimą, tiek keičiantis informacija, tiek prašant papildomos informacijos, tiek atliekant bendrus patikrinimus, tiek ir atliekant kitus veiksmus. Paprastai tokio pobūdžio įsipareigojimai būna įtraukiami į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Skirtumas yra tik tas, kad Europos Sąjungos direktyvų pagrindu ir Europos Sąjungos viduje šitas tarpusavio pagalbos teikimas yra labiau įpareigojantis negu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių atveju ir taip pat apima ir skolų išieškojimą. Kadangi tai reglamentuojanti europinė direktyva buvo peržiūrėta 2010 m. ir buvo patvirtinta jos nauja redakcija, kuri įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d., yra teikiamas atitinkamas įstatymas, kuris priderintų Lietuvoje galiojančią tvarką prie minėtų direktyvos pakeitimų.
Turėčiau pasakyti, kad bendru atveju pagalba kitų valstybių mokesčių administratoriams yra teikiama, laikantis vidaus įstatymų principų, t. y. senatis, informacijos teikimo apribojimai, įvairūs kiti apribojimai galioja tokie patys, kokie galioja mokesčių administratoriui, administruojančiam mokesčius viduje, t. y. jeigu, tarkim, mokesčių inspekcija negali perskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu 5 metai, tai tokiu atveju ir kitos valstybės narės prašymu negalėtų atlikti perskaičiavimo už 7 metus, nepaisant to, kad tos valstybės įstatymai galbūt tokį dalyką ir leistų, bet jeigu to neleidžia vidaus įstatymai, tai tokiu atveju pagalba nėra teikiama.
Taip pat skirtumas tarp bendradarbiavimo pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis yra tas, kad viena valstybė turi pareigą kitos valstybės naudai taip pat padėti išieškoti mokesčius, tačiau prieš tai, žinoma, pirmoji pagalbos prašančioji valstybė turi būti išnaudojusi visas sau prieinamas priemones atlikti tokį išieškojimą. Čia šiuo atveju yra abipusė nauda. Mums reikia suteikti tam tikrą pagalbą, tačiau ir kai Lietuvai būtų reikalinga pagalba išieškoti jos naudai, taip pat tų pačių teisės aktų pagrindu Lietuva galėtų kreiptis į kitų valstybių narių mokesčių institucijas.
Pagrindinis skirtumas nuo dabar galiojančios tvarkos, kuri yra numatyta šioje direktyvoje ir atitinkamai šiame įstatyme, yra tas, kad pagalbai teikti bus naudojami suvienodinti arba standartizuoti dokumentai, kurių formą nustatys Europos Komisija jau prieš direktyvos įsigaliojimą. Tokiu būdu nereikės tų dokumentų tvirtinti nacionalinėje teisėje ir atlikti kažkokių tarpusavio pripažinimo procedūrų. Tai yra tiek pagalbos prašymas, informacijos prašymas, bendradarbiavimo, bendro tyrimo prašymas, tiek ir išieškojimo prašymas bus tapatūs visose valstybėse narėse ir turės atitinkamai tą pačią juridinę galią kaip ir nacionaliniai kompetentingų institucijų išduodami mokesčių ar muitų išieškojimo vykdymo dokumentai.
Tokia būtų įstatymo esmė. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs nemažai pastabų. Jas esame peržiūrėję. Manome, kad tai būtų techninio redakcinio pobūdžio patikslinimai ir į tuos patikslinimus tikrai būtų galima atsižvelgti svarstant projektą komitetuose. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Turbūt nėra norinčių ir kalbėti dėl motyvų. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti, neprašote balsuoti. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, ir siūloma svarstyti birželio 21 d.
17.02 val.
2-12 klausimas – Įstatymo dėl Tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutarties ratifikavimo projektas Nr. XIP-3173. Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, yra teikiamas įstatymo projektas, kuriuo būtų ratifikuota Tarptautinės plėtros asociacijos steigimo sutartis. Norėčiau pažymėti, kad Tarptautinė plėtros asociacija yra viena iš Pasaulio banko grupės organizacijų, viena iš penkių Pasaulio banko grupės organizacijų, ir tai yra vienintelė Pasaulio banko grupės organizacija, prie kurios Lietuva dar nėra prisijungusi, nors tokį ketinimą buvo išreiškusi dar 2007 metais ir apie tai buvo pranešusi Pasaulio bankui.
Nuo pat pradžių į šią organizaciją Lietuva įstoti neturėjo galimybės dėl tos priežasties, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo paramos gavėja. Kaip paramos gavėja šioje organizacijoje negalėjo būti, negalėjo dalyvauti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva šį statusą pakeitė 2007 metais ir nebėra Pasaulio banko paramos gavėja, išskyrus, žinoma, techninę ir ekspertinę pagalbą, kurią šalys narės gali gauti visada, atsirado pagrindas Lietuvai įstoti į paskutinę iš penkių Pasaulio banko grupės organizacijų.
Norėčiau pažymėti, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, turi tam tikrus įsipareigojimus dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo. Žinoma, mūsų įsipareigojimai yra gerokai mažesni negu didžiųjų valstybių ir mūsų galimybės skirti tokią paramą yra gerokai mažesnės negu kitų valstybių, tačiau finansiniai įnašai į Tarptautinę plėtros asociaciją yra apskaitomi kaip oficiali parama vystymuisi, taigi tokiu būdu tai atsispindėtų ir Lietuvos rodikliuose dėl finansinės paramos teikimo.
Tokia būtų šio ratifikavimo įstatymo esmė. Kaip aš esu minėjusi, tai užbaigtų galutinio įstojimo į Pasaulio banko grupę procedūras ir tuomet Lietuva jau būtų visų Pasaulio banko grupės organizacijų visateise nare. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, kokio dydžio įnašai stojant į šią asociaciją? Ir, jeigu galima (gal dabar neturite duomenų), bet koks apskritai visose organizacijose mūsų įnašų bendras dydis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dažnai yra šiek tiek painiojami mūsų mokėjimai įvairioms organizacijoms, kur galbūt mums dalyvauti ir nėra būtina, atsižvelgiant į naudą, kurią mes gauname iš tos organizacijos, tačiau Pasaulio bankas, kaip ir Tarptautinis valiutos fondas, yra nevisiškai to paties lygio organizacija kaip, tarkime, tarpinstitucinės organizacijos, kur dažniausiai dalyvauja tiesiogiai pačios ministerijos ir įvairios institucijos. Dėl tų dalyvavimų Vyriausybė laikosi tokios nuostatos, kad institucijos negali prašyti papildomų asignavimų tam dalyvavimui ir turi įvertinti, ar yra ekonominė prasmė mūsų dalyvavimo.
Dalyvavimas Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo veikloje yra truputėlį kito pobūdžio, nes tai yra pasaulinės organizacijos po Jungtinių Tautų skėčiu. Čia to pasirinkimo yra mažiau. Bendra suma įvairiausių mokėjimų, kurie yra planuojami Finansų ministerijos asignavimuose, viršija 1 mlrd. Lt, bet liūto dalis čia yra, žinoma, mūsų įnašai į Europos Sąjungos biudžetą, kadangi mes taip pat esame nariai ir turime mokėti įnašus. Kalbant konkrečiai apie šitą organizaciją, tai būtų 2 mln. dolerių įnašas, kad mes taptume nariais. Per metus.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrei už pristatymą ir atsakymą į klausimus. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 16 d.
17.06 val.
Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2624 (pateikimas)
Kviečiu J. Urbanavičių, kuris pateiks darbotvarkės 2-13 klausimą – Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2624.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Norėčiau pristatyti Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį antruoju skirsniu ir šią dalį išdėstyti taip: „Miškų urėdijos gali konsoliduoti nuosavas lėšas bendram ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, neteisėto kirtimo, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkinės veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įgyvendinti.“
PIRMININKĖ. Labai trumpas, bet jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, nelabai įsivaizduoju, kaip praktiškai būtų tos lėšos konsoliduojamos, kaip tai atsispindėtų finansinėje atskaitomybėje ir apskaitoje po to įvertinant urėdijų finansinius rezultatus ir mokant mokesčius valstybei. Gal jūs galite plačiau pakomentuoti tą pataisą ir kodėl ji nebuvo kartu su ką tik pateiktu? Tik apsvarstėme Miškų įstatymą ir vėl prie Miškų įstatymo. Aš suprantu, kad čia mintis visai kita, bet gal jūs galite plačiau atskleisti, ką turite minty dėl to konsolidavimo?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerai, pasakysiu trumpai. Vyriausybė taip pat pateiks tokį panašų projektą ir ten bus įdėta „jungtinės veiklos sutarties pagrindu“. Tai reiškia, kad 42 urėdijos atskirai pasirašys po ta sutartimi ir visa tai vykdys Generalinė miškų urėdija. O dėl lėšų, tai pagal urėdijos darbo vietą bus apskaitoma. Taip trumpai.
PIRMININKĖ. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš dalies jūs jau atsakėte, atsakydamas kolegei L. Graužinienei, nes tik užvakar buvo priimtas didžiulis įstatymo projektas, Miškų įstatymo daugybės nuostatų pakeitimas. Jūs minėjote, kad Vyriausybė pateiks dar papildomą. Ar nebuvo bandymo inkorporuoti į jau priimtą įstatymo pakeitimą, ar tiesiog čia yra nauja iniciatyva?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra nauja iniciatyva, bet aš buvau seniau užregistravęs ir atsakysiu dar kartą jums. Seniau buvau užregistravęs, bet nežinau, kodėl su Miškų įstatymu šis klausimas nejudėjo ir Vyriausybė pateikė panašų, kaip minėjau, su tais papildymais, jeigu priėmimo stadijoje priimsime šią įstatymo pataisą, mes vėliau komitete sujungsime jas.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Nuomonė už – E. Jurkevičius. Bet gal nešnekėsite, ar norite šnekėti? Nėra nuomonės prieš. Ačiū. Tada ar norite balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Norite balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 39 Seimo nariai. Už – 38, prieš nėra, susilaikė 1. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Replika po balsavimo – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu tai yra analogija, kur šiandien išimtas gerbiamojo ministro G. Kazlausko teiktas, tai mes norėtume ir šitam būti papildomu, nes ten buvo Valstybės kontrolės pastabų. Mes norėjome dėl ano būti papildomu, bet jeigu dabar juos sujungs, tai kad būtų vienodai.
PIRMININKĖ. Yra prašymas, yra siūlymas ir nesiginčykite.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš noriu argumentuoti, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Ne, aš dabar siūlau neargumentuoti, yra balsavimas turbūt ir balsuojame. Jeigu pritariame – pritariame.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tik norėjau pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad tas ataskaitas, kurios yra reikšmingos ir Valstybės kontrolė teikia sąlygines nuomones ir prašo pataisyti įstatymus, mes pagal parlamentinę kontrolę taip pat pasižiūrime. Jums apsispręsti.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra pasiūlymas. Gal galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomas būtų Audito komitetas? Nėra prieštaraujančių? Norite balsuoti. Gerai. Kas pritariate, kad Audito komitetas būtų papildomas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 38 Seimo nariai: už – 25, prieš – 7, susilaikė 6. Audito komitetas – papildomas komitetas.
17.12 val.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo projektas Nr. XIP-1035. Pranešėjas – Vidaus reikalų ministras R. Palaitis.
R. PALAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jūsų dėmesiui teikiu įstatymo projektą, labai neilgą įstatymo projektą. Tai Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas. Šio įstatymo tikslas yra pakelti šiuo metu kaip žinybinio registro esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro lygį iki valstybinio registro lygmens, nes šis registras jau seniai peržengė žinybiškumo ribas. Žinyba… žinybinis registras yra tai, kai žinybos viduje keičiasi duomenimis, o šito registro duomenys jau naudojami daugelyje Lietuvos Respublikos institucijų ir netrukus, pabaigus visiškai įgyvendinti projektą, šiuo metu baigiasi testavimo darbai, bus keičiamasi duomenimis ir su užsienio šalimis. Štai toks šio įstatymo tikslas. Mes jį šiek tiek kilstelime iki valstybinio registro lygmens, o tam reikia įstatymo. Ilgai nekankindamas, neatimdamas jūsų dėmesio, aš tiek trumpai. Jeigu bus klausimų…
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, nelabai suprantu, pagal kokius kriterijus bus formuojamas Įtariamųjų registras? Įtariamųjų. Tai visi Seimo nariai irgi bus įtariamieji, jeigu balsuos už įstatymą, aš klausiu jūsų? Kaip jūs tą suformuosite?
R. PALAITIS. Šis registras jau dabar egzistuoja su visais savo kriterijais, taisyklėmis ir visokiais kitokiais dalykais, nes jis, kaip ir sakiau, iš pradžių buvo įsteigtas vidaus reikalų sistemai. Šiuo metu plečiamos ribos, nes labai daug kam reikia, pavyzdžiui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad būtų žinoma, kad įtariamieji yra įtariamieji. O dėl Seimo narių aš nežinau. Kiek aš žinau, tokių tarp Seimo narių šiuo metu nėra, bet jeigu bus įtariamaisiais, niekas neapgintas nuo patekimo į šį registrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt žinote, kad daugelyje šalių dabar atsiranda tie vadinamieji pedofilų registrai, žmonių, įtartų, kaltintų ar teistų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus. Ar čia kur nors nebūtų galima pagalvoti apie tokį specializuotą registrą? Ačiū.
R. PALAITIS. Labai ačiū už gerą ir aktualų klausimą. Tačiau tai yra visi įtariamieji, nuteistieji ar kaltinamieji, o, kiek aš žinau, pedofilija kol kas pas mus yra nusikaltimas. Jeigu pedofilas yra identifikuotas ir nustatyta, kad jis pedofilas, jis automatiškai bus tame registre. O jeigu taip, tai išfiltruoti iš registro pagal užduotą vieną kokį nors parametrą nėra jokių problemų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis ministre, kiek kainuos tas registras ir ar nebūtų įmanoma dabar… Vis tiek yra kažkoks registras, kiek aš žinau, jis, aišku, galbūt nelabai tobulas, bet ar nebūtų įmanoma kaip nors jį sutvarkyti? Ar būtinas iš tikrųjų toks atskiras reguliavimas? Kiek tai kainuos?
R. PALAITIS. Labai ačiū už gerą klausimą. Šis registras jau dabar yra, jis yra padarytas, jis yra žinybinis. Mes tik juridine prasme jį kilstelime iki valstybinio registro. Papildomų lėšų vien tas kilstelėjimas nepareikalaus visiškai jokių, bet šiuo metu yra baigiamas Europos Sąjungos projektas, pagal kurį iš esmės modernizuotas šitas registras, apie kurį mes šnekame, o modernizavimas yra perėjimas prie naujos programinės įrangos ir, svarbiausia, yra ryšių tarp įvairių Europos Sąjungos šalių, keičiantis registro duomenimis ir priimant kitų registrų duomenis, galimybė. Jeigu jūs prisimenate, per šiuos savivaldos rinkimus jau buvo pirmosios pažymos dėl mūsų piliečių teistumo kitose valstybėse ir buvo iškilę tam tikrų nesklandumų. Bet mes to registro iki rinkimų neįvedėme, nes per daug atsakingas dalykas rinkimai, kad galėtume į nevisiškai ištestuotą registrą jau įvesti dėl tarptautinių ryšių pasikeistus duomenis. Bet dabar visa tai jau veikia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, esu labai nustebinta išgirdusi, kad toks registras egzistuoja. Turbūt egzistuoja popierinis variantas, kaip kartotekos, nes jūsų policijos komisariatuose, aš jus informavau prieš metus, niekas nėra pasikeitę iki dabar. Iš esmės aprūpinti fantastine kompiuterine įranga, bet, deja, internetas darbo vietose neįjungtas. Kam jūs kuriate kažkokius registrus, jeigu žmogus, tiriantis kažkokį nusikaltimą, gali pasinaudoti internetu iš anksto užsirašęs, nuėjęs kažkur, su kažkokiu specialiu leidimu ir t. t.? Tai nėra jo parankinis, nuolatinis darbo… Darbo vieta turėtų būti ne tik gražiai įrengta, bet turėtų būti prieinama ir pasiekiama visa informacija. Tai ar tas registras nebus dar vienas pliusiukas? Na, pasidėsim, kad mes tai turime, bet iš esmės iš tikrųjų mes juo nesinaudosime ir, kaip seniau, naudosimės popierinėmis kartotekomis? Ar taip neatsitiks?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų tas registras yra ypač dažnai naudojamas. Gaila, neturiu skaičių, iš atminties neprisimenu, bet iš tikrųjų gana daug kur to registro reikia. Jis yra kompiuterizuotas.
Dabar dėl jūsų prieš metus pasakytos pastabos. Aš pasidomėjau tada, bet tiesiog nebuvo progos jums atsakyti, kodėl kai kuriuose kompiuteriuose nėra internetinio ryšio. Ogi dėl saugumo sumetimų, nes tie tinklai turi būti ypač padidinto saugumo, kad, sakysime, kokios nors kibernetinės atakos metu nebūtų įlįsta į tokio lygio registrus ir nebūtų į išorę perkelti duomenys. Tai yra padaryta specialiai. Tie kompiuteriai, kuriais konkrečiai dirbama su tuo registru, neturi išėjimo į viešąjį internetą. Kiti kompiuteriai gal net tame pačiame kabinete turi internetinę prieigą, bet konkrečiai šitas ne. Policijoje yra tokia sistema, kad ten, kur naudojami slapti duomenys, kur bijoma įsilaužimo internetu per įvairias hakerių atakas, tokie tinklai neturi ryšio su viešuoju internetu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu neklystu, praeitais metais siūliau pagalvoti ar spręsti dėl vogtų daiktų registro.
R. PALAITIS. Kokio?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Vogtų daiktų registro. Galbūt dabar mes priėjome prie to laiko, kada jis turėtų atsirasti? Tada buvo minimas lėšų stygius ir t. t. Ar prie šito jūsų pasiūlymo būtų galima pridėti ir dėl vogtų daiktų registro?
R. PALAITIS. Šitas registras, dar kartą pakartosiu, jau egzistuoja toks, koks yra. Mes tik jį kilstelime juridine prasme iš žinybinio lygmens, tik juridine prasme – iš žinybinio iki valstybinio lygmens. Taškas. Jis nėra plečiamas iki dar kitos aibės, tai yra vogtų daiktų aibės. Jeigu valstybėje bus pinigų investicijoms, labai rimtų, labai svarstytinas dalykas dėl vogtų daiktų registro. Tam tikromis formomis kažkokie sąrašai egzistuoja, bet kad viskas būtų suvesta į vieną vietą ir tvarkingai padaryta, kaip Seimo narė sako, kad nebūtų vien tik popierinės kortelės ar dar kas nors tokio, tam, aišku, reikia lėšų. Bet aš tikiuosi, kad sunkmetis Lietuvoje kada nors baigsis ir tada tai bus padaryta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministre, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar nuomonės už ir prieš. Už – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš, be abejonės, manau, kad toks registras reikalingas, bet dar kartą norėčiau atkreipti gerbiamojo ministro dėmesį: ministre, jus neteisingai informavo – 3-ojo policijos komisariato nei antrame, nei trečiame, nei ketvirtame aukštuose nėra interneto. Yra viena interneto prieiga, ir laukia tyrėjai po dvi savaites eilėje, kad galėtų prieiti pasitikrinti kokį nors vieną nedidelį dokumentėlį. Jie net neturi duomenų bazės apie advokatus. Tai apie ką mes šnekame? Be abejonės, aš už tai, kad XXI a. reikia naudotis visomis įmanomomis technologijomis, bet tie, kas jus informavo, arba jus apgauna, arba tiesiog nenori pasakyti tiesos. Būtų labai gerai, kad, skiriant biudžeto lėšas įdiegti tam tikroms informacinėms technologijoms, jos vis dėlto pasiektų galutinį tikslą, o ne tik formaliai būtų įdiegtos.
Šiaip, be abejonės, toks registras, manau, yra labai reikalingas. Jeigu jūs sakote, kad jis jau egzistuoja žinybiniame lygmenyje, tai nelabai suprantu, kam tada jį reikėtų kelti į valstybinį lygmenį. Nei finansų, sakėte, nereikia, nieko nereikia, tai koks tikslas jį pakelti, nelabai žinau. Bet visais atvejais agituoju už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tai ne tiek prieš, bet klausimas tas pats, nes turbūt niekam neaišku, ką duos iš žinybinio lygmens pakėlus į valstybinį, jeigu jis jau padarytas, lėšos panaudotos, viskas ten labai gerai veikia. Kas bus geriau? Ministras nepasakė ir visiems kyla tų abejonių. Jeigu ministras dar papildomai galėtų atsakyti, tai gal mes visi už ir pabalsuotume.
PIRMININKĖ. Gerai. Atsakys, aš manau, paaiškins, ką reiškia žinybinis, ką reiškia valstybinis. (Balsai salėje) Ne, tai yra visai kitas sprendimas, bet pats ministras paaiškins.
R. PALAITIS. Vieną iš tokių aiškių pliusų. Žinybiniame registre kiti subjektai, kurie įveda duomenis į šitą registrą, nėra rimtai įpareigoti. Tiems, kurie mūsų sistemai, pavyzdžiui, nepriklauso, ministro įsakymas jiems negalioja. Kad jie tvarkingai, laiku suvedinėtų duomenis, turi būti valstybinis registras, ir tam jie turi įstatyminį įpareigojimą. Šitas įstatymas būtų jiems tam tikras įpareigojimas vesti duomenis.
PIRMININKĖ. Aš noriu paaiškinti, kaip suprantu. Kai yra žinybinis, turi duoti užklausimą VRM ir gauti informaciją, kad ir ta pati VRK. Kai bus valstybinis, jie turės teisę prisijungti, turės savo slaptažodžius, ar jiems tai bus mokamas, ar nemokamas, nežinau, bet jie patys pasiims tą informaciją be jokio užklausimo, be VRM, nes tai jau bus kaip prie Gyventojų registro, kaip prie Turto registro gali prieiti, taip ir čia, nes tai jau bus nebe žinybinis, o valstybinis, ir bus suteikta teisė, kas turi teisę prieiti. Manau, turės keistis ir kiti įstatymai, teisės aktai. Ne vien tik šitas, bet jau turės eiti visi kiti papildomi įstatymai. (Balsai salėje) Kodėl nėra paketo, aš nežinau. Ar vienas ministras turi teikti? Turbūt turėtų teikti visa Vyriausybė. Aš manau, kad…
Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 36 Seimo nariai: už – 29, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Informacinės visuomenės plėtros komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Siūloma svarstyti birželio 21 d.
17.24 val.
Visi pagrindiniai darbotvarkės ir rezerviniai klausimai baigti. Liko tik Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną P. Luomaną. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, mielieji kolegos, atėjo pavasaris, nutirpo sniegas, ir vėl iš po žiemos balto apkloto atsidengęs vaizdas prie mūsų parlamento liūdnai byloja apie labai prastą aplinką, kuri kiekvienam praeiviui bado akis. Ji turėtų ir mums kelti didelį susirūpinimą bei gėdą.
Seimo išorinė prieiga, kiemas, pro kurį praeina didžiausi Seimo lankytojų srautai, atvyksta užsienio delegacijos, aukščiausio rango valstybės vadovai ir politiniai lyderiai, yra apgailėtinai apleistas. Šalia Seimo stovi griozdiškas, morališkai pasenęs, neveikiantis ir netvarkingas fontanas. Jį juosiančios marmurinės plytelės aptrupėjusios, nešvarios, vandens nuolydžio grotelės išsiklaipiusios, surūdijusios. Pats fontanas taip pat aplūžęs, žolė želia ir aplink visą fontano plotą, ir fontano viduje. Trinkelėmis grįstas grindinys taip pat neatlaiko kritikos. Štai tokiu „vaizdeliu“ Seimas pasitinka savo svečius.
Ar šią netvarką galima pateisinti ekonominiu sunkmečiu? Tikrai ne. Tam reikalingas šeimininko požiūris. Seimo aplinkos sutvarkymas – ne prabanga, o būtinybė. Sprendimo būdus, kaip sutvarkyti visą Seimo aplinką, tikrai galima rasti. Gal pavyzdžiu galėtų būti ir nepriekaištingai tvarkoma prezidentūros aplinka. Sakoma, kad teritorija aplink Seimą priklauso savivaldybei. Tai gal Seimo kanceliarijos vadovybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų surasti sprendimą ar bent pasiūlyti Seimo valdybai tokį sprendimo būdą?
Kreipiamės į Seimo valdybą ir kanclerį, ragindami kuo skubiau ieškoti bendro dialogo su Vilniaus miesto valdžia, kad Seimo prieigos būtų tinkamai sutvarkytos ir nežemintų šios institucijos ir Lietuvos prestižo visuomenės ir tarptautinės bendruomenės akyse.
Pasirašo Seimo nariai: P. Luomanas, P. Žeimys, J. Urbanavičius, K. Kuzminskas, J. Šimėnas, K. Glaveckas, A. Čaplikas, A. Valinskas, V. Valkiūnas, S. Pečeliūnas, R. Kupčinskas, V. M. Čigriejienė.
Manau, kad ir jūs, gerbiamieji kolegos, pritariate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateiktus pasiūlymus. (Plojimai) Tik noriu atkreipti dėmesį. Labai nesidžiaukite ir neplokite. Esate valdantieji pasirašę, jeigu skirsite pinigų (finansų ministrė kategoriškai pasakė, kad lėšų sutvarkymui nebus skirta), tai nuo jūsų, pasirašiusiųjų, ir priklauso, ar pinigai bus skirti nesvarbu kam, ar tiesiogiai per valstybės investicijas, ar per savivaldybę, ar Seimui, jeigu perims šitą, tai tikrai bus sutvarkyta. Noriu pasakyti, kad kitą savaitę kancleris susitinka su A. Zuoku, galbūt pasikeitus miesto valdžiai, ne tai, kuri buvo anksčiau ketverius metus, fontanas bus sutvarkytas. (Balsai salėje) Tai tiek.
Repliką dėl vedimo tvarkos – O. Valiukevičiūtė. Prašom.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Norėčiau pasakyti repliką prie to paties. Pritardama tam, kas buvo prieš tai pasakyta, antradienį per susitikimą su Vokietijos Bundestago delegacija turėjau didžiausią svetimą gėdą. Galbūt ne svetimą. Atkreipkite dėmesį, koks gėlynas ir kaip puošia mūsų Konstitucijos salę. Atkreipkite dėmesį. Siaubo filmas.
PIRMININKĖ. Taip, ir V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, man atrodo, šis Seimo narių kreipimasis yra laiku. Jau nebe laiku, aš pavadinčiau…
PIRMININKĖ. Ne laiku, čia jau pavėluotas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Bet ar negali Seimo valdyba kreiptis į gerbiamąjį A. Zuoką, kuris dabar aktyvus, ir tikrai sutvarkys tą fontaną, nereikės ir investicijų. Gal pritrauks privatų kapitalą. Juk ta žemė priklauso savivaldybei. Taip? Taip, priklauso savivaldybei.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu papildyti, kad buvo tikrai ne kartą kreiptasi ir į poną V. Navicką, ir po to buvusį merą. Buvo atsakyta, kad pinigų neskirs. Tai dabar tikrai žinau, kad kancleris kitą trečiadienį susitinka su A. Zuoku. Aš manau, ras bendrą kalbą ir bus sutvarkyta. Taip? Viskas, ar ne?
Galime registruotis ir baigti šitą posėdį. Registracija. (Balsai salėje) Ne mes atiduodam – savivaldybė.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai.
Skelbiu gegužės 19 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Visiems gero savaitgalio!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.